Procedūra : 2016/0011(CNS)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0189/2016

Pateikti tekstai :

A8-0189/2016

Debatai :

PV 07/06/2016 - 2
CRE 07/06/2016 - 2

Balsavimas :

PV 08/06/2016 - 12.13
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0265

PRANEŠIMAS     *
PDF 997kWORD 581k
27.5.2016
PE 578.569v02-00 A8-0189/2016

dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės

(COM(2016) 0026 – C8-0031/2016 – 2016/0011(CNS))

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas

Pranešėjas Hugues Bayet

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 MAŽUMOS NUOMONĖ
 ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika, tiesiogiai veikiančios vidaus rinkos veikimą, taisyklės

(COM(2016) 0026 – C8-0031/2016 – 2016/0011(CNS))

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2016) 0026),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 115 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0031/2016),

–  atsižvelgdamas į Maltos parlamento ir Švedijos parlamento pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8–0125/2016),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas    1

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1)  dabartiniai politiniai prioritetai tarptautinio apmokestinimo srityje rodo poreikį užtikrinti, kad mokesčiai būtų mokami ten, kur gaunamas pelnas ir sukuriama vertė. Todėl būtina atkurti pasitikėjimą mokesčių sistemų teisingumu ir leisti vyriausybėms veiksmingai pasinaudoti savo mokesčių suverenumu. Šie nauji politiniai tikslai buvo perkelti į rekomendacijas dėl konkrečių veiksmų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) iniciatyvoje, skirtoje kovai su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu (BEPS). Reaguodama į teisingesnio apmokestinimo poreikį, 2015 m. birželio 17 d. komunikate Komisija pateikė Teisingos ir veiksmingos pelno apmokestinimo Europos Sąjungoje veiksmų planą (toliau – veiksmų planas);

(1)  dabartiniai politiniai prioritetai tarptautinio apmokestinimo srityje rodo poreikį užtikrinti, kad mokesčiai būtų mokami ten, kur gaunamas pelnas ir sukuriama vertė. Todėl būtina atkurti pasitikėjimą mokesčių sistemų teisingumu ir leisti vyriausybėms veiksmingai pasinaudoti savo mokesčių suverenumu. Šie nauji politiniai tikslai buvo perkelti į rekomendacijas dėl konkrečių veiksmų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) iniciatyvoje, skirtoje kovai su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu (BEPS). Reaguodama į teisingesnio apmokestinimo poreikį, 2015 m. birželio 17 d. komunikate Komisija pateikė Teisingos ir veiksmingos pelno apmokestinimo Europos Sąjungoje veiksmų planą3 (toliau – veiksmų planas), kuriame ji pripažįsta, kad visavertė bendra konsoliduotoji pelno mokesčio bazė (BKPMB) ir sąžiningas paskirstymas galėtų būti pagrindiniai kovos su dirbtinėmis BEPS strategijomis veiksniai. Atsižvelgdama į tai Komisija turėtų kiek galima greičiau paskelbti plataus užmojo pasiūlymą dėl BKPMB, o įstatymų leidžiamosios valdžios atstovai – kuo greičiau baigti derybas dėl to svarbaus pasiūlymo.

 

  Reikėtų tinkamai atsižvelgti į Europos Parlamento 2012 m. balandžio 19 d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB);

__________________

__________________

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „Teisinga ir veiksminga pelno mokesčio sistema Europos Sąjungoje. 5 pagrindinės veiklos sritys“, COM(2015) 302 final, 2015 m. birželio 17 d.

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „Teisinga ir veiksminga pelno mokesčio sistema Europos Sąjungoje. 5 pagrindinės veiklos sritys“, COM(2015) 302 final, 2015 m. birželio 17 d.

Pakeitimas    2

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(1a)  Sąjunga mano, kad kova su sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir mokesčių vengimu yra svarbiausias politinis prioritetas, nes agresyvaus mokesčių planavimo praktika yra nepriimtina vidaus rinkos vientisumo ir socialinio teisingumo požiūriais;

Pakeitimas    3

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2)  dauguma valstybių narių, kaip EBPO narės, įsipareigojo įgyvendinti 15 veiksmų prieš mokesčių bazės eroziją ir pelno perkėlimą punktų, kurie buvo viešai paskelbti 2015 m. spalio 5 d., nuostatas. Todėl geram vidaus rinkos veikimui būtina, kad valstybės narės mažų mažiausiai vykdytų savo įsipareigojimus pagal BEPS ir, dar daugiau, imtųsi veiksmų, atgrasančių nuo mokesčių vengimo praktikos, ir pakankamai nuosekliai bei koordinuotai užtikrintų teisingą ir veiksmingą apmokestinimą Sąjungoje. Siekiant gerinti vidaus rinkos veikimą ir maksimaliai padidinti teigiamą kovai su BEPS skirtos iniciatyvos poveikį, rinkoje, kurioje šalių ekonomika yra labai integruota, reikalingi bendri strateginiai metodai ir koordinuoti veiksmai. Be to, tik bendra sistema gali padėti išvengti rinkos susiskaidymo ir pašalinti šiuo metu egzistuojančius neatitikimus ir rinkos iškraipymus. Galiausiai, nacionalinės įgyvendinimo priemonės, atitinkančios bendrą visoje Sąjungoje taikomą politiką, suteiktų mokesčių mokėtojams teisinio tikrumo, nes tos priemonės atitiktų Sąjungos teisę;

(2)  dauguma valstybių narių, kaip EBPO narės, įsipareigojo įgyvendinti 15 veiksmų prieš tikrą mokesčių bazės eroziją ir pelno perkėlimą punktų, kurie buvo viešai paskelbti 2015 m. spalio 5 d., nuostatas. Todėl geram vidaus rinkos veikimui būtina, kad valstybės narės mažų mažiausiai vykdytų savo įsipareigojimus pagal BEPS ir, dar daugiau, imtųsi veiksmų, atgrasančių nuo mokesčių vengimo praktikos, ir pakankamai nuosekliai bei koordinuotai užtikrintų teisingą ir veiksmingą apmokestinimą Sąjungoje. Siekiant gerinti vidaus rinkos veikimą ir maksimaliai padidinti teigiamą kovai su BEPS skirtos iniciatyvos poveikį, rinkoje, kurioje šalių ekonomika yra labai integruota, reikalingi bendri strateginiai metodai ir koordinuoti veiksmai, nukreipti prieš tikras BEPS strategijas, tačiau kartu turi būti tinkamai rūpinamasi toje vidaus rinkoje veikiančių bendrovių konkurencingumu. Be to, tik bendra sistema gali padėti išvengti rinkos susiskaidymo ir pašalinti šiuo metu egzistuojančius neatitikimus ir rinkos iškraipymus. Galiausiai, nacionalinės įgyvendinimo priemonės, atitinkančios bendrą visoje Sąjungoje taikomą politiką, suteiktų mokesčių mokėtojams teisinio tikrumo, nes tos priemonės atitiktų Sąjungos teisę. Sąjungoje, kurioje yra daugybė skirtingų nacionalinių rinkų, visų numatomų priemonių visapusiškas poveikio vertinimas yra itin svarbus siekiant užtikrinti, kad šiai bendrai politikai būtų plačiai pritariama visose valstybėse narėse;

Pakeitimas    4

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(3a)  atsižvelgiant į tai, kad mokesčių rojai, EBPO vertinimu, gali būti laikomi skaidriais, reikėtų pateikti pasiūlymų siekiant padidinti patikos fondų ir kitų fondų skaidrumą;

Pakeitimas    5

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(4a)  itin svarbu mokesčių administravimo įstaigoms suteikti tinkamų kovos su BEPS priemonių ir tokiu būdu padidinti didelių daugiašalių įmonių veiklos skaidrumą, ypač kiek tai susiję su jų pelnu, sumokėtais pelno mokesčiais, gautomis subsidijomis, mokesčių lengvatomis, darbuotojų skaičiumi ir valdomu turtu;

Pakeitimas    6

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(4b)  siekiant užtikrinti nuolatinių buveinių apmokestinimo tvarkos nuoseklumą itin svarbu, kad valstybės narės tiek atitinkamuose teisės aktuose, tiek dvišalėse mokesčių sutartyse taikytų bendrą nuolatinių buveinių apibrėžtį pagal EBPO pavyzdinės mokesčių ir pajamų konvencijos 5 straipsnį;

Pakeitimas    7

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(4c)  kad būtų išvengta nenuoseklaus pelno paskirstymo nuolatinėms buveinėms, valstybės narės turėtų laikytis nuolatinei buveinei priskiriamo pelno taisyklių, nustatytų EBPO pavyzdinės mokesčių ir pajamų konvencijos 7 straipsnyje, ir turėtų suderinti jų taikomus teisės aktus ir dvišales sutartis su tomis taisyklėmis, kai jos persvarstomos;

Pakeitimas    8

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5)  būtina nustatyti taisykles, skirtas kovai su mokesčių bazės erozija vidaus rinkoje ir pelno perkėlimu iš vidaus rinkos. Šiam tikslui pasiekti reikalingos taisyklės tokiose srityse: palūkanų atskaitymo apribojimo, perkėlimo apmokestinimo, pakeitimo sąlygos, bendros kovos su mokesčių piktnaudžiavimu taisyklių, taisyklių dėl kontroliuojamų užsienio bendrovių ir kovos su pasinaudojimu šalių mokestinės tvarkos neatitikimais sistemos. Kai šių taisyklių taikymas lemia dvigubą apmokestinimą, mokesčių mokėtojams turėtų būti suteikta lengvata atskaitant kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje, priklausomai nuo atvejo, sumokėtus mokesčius. Taigi taisyklėmis turėtų būti ne tik siekiama kovoti su mokesčių vengimo praktika, bet ir stengiamasi nesukurti tokių rinkos kliūčių kaip dvigubas apmokestinimas;

(5)  būtina nustatyti taisykles, skirtas kovai su mokesčių bazės erozija vidaus rinkoje ir pelno perkėlimu iš vidaus rinkos. Šiam tikslui pasiekti reikalingos taisyklės tokiose srityse: palūkanų atskaitymo ir autorinių atlyginimų apribojimo, pagrindinių apsaugos priemonių prieš naudojimąsi jurisdikcijomis, kuriose taikomas informacijos slaptumo principas arba maži mokesčiai siekiant BEPS, perkėlimo apmokestinimo, aiškios nuolatinės buveinės apibrėžties, tikslių sandorių kainų apskaičiavimo taisyklių, lengvatinio pajamų iš patentų apmokestinimo sistemų reglamentavimo tvarkos, pakeitimo sąlygos nesant panašų efektą turinčios tinkamos mokesčių sutarties su trečiąja šalimi, bendros kovos su mokesčių piktnaudžiavimu taisyklių, taisyklių dėl kontroliuojamų užsienio bendrovių ir kovos su pasinaudojimu šalių mokestinės tvarkos neatitikimais sistemos. Kai šių taisyklių taikymas lemia dvigubą apmokestinimą, mokesčių mokėtojams turėtų būti suteikta lengvata atskaitant kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje, priklausomai nuo atvejo, sumokėtus mokesčius. Taigi taisyklėmis turėtų būti ne tik siekiama kovoti su mokesčių vengimo praktika, bet ir stengiamasi nesukurti tokių rinkos kliūčių kaip dvigubas apmokestinimas. Kad būtų galima užtikrinti teisingą tokių taisyklių taikymą, valstybių narių mokesčių administravimo įstaigos turi būti tinkamai finansuojamos. Tačiau taip pat svarbu ir būtina parengti vieną tarptautinių bendrovių apmokestinamo pelno apskaičiavimo taisyklių paketą Sąjungoje, įmonių grupes mokesčių tikslais traktuojant kaip vieną subjektą, siekiant sustiprinti vidaus rinką ir panaikinti daugelį dabartinės pelno mokesčio sistemos, suteikiančios agresyvaus mokesčių planavimo galimybę, spragų;

Pakeitimas    9

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6)  siekdamos sumažinti savo mokestinius įsipareigojimus visame pasaulyje, tarpvalstybinės įmonių grupės vis dažniau imasi pelno perkėlimo (dažnai mokėdamos išpūstas palūkanas) iš didelių mokesčių jurisdikcijų į šalis, kuriose taikomi mažesni mokesčiai. Palūkanų apribojimo taisyklė yra reikalinga tam, kad atgrasytų nuo tokios praktikos taikymo apribojant mokesčio mokėtojų grynųjų finansinių sąnaudų (t. y. sumos, kuria finansinės išlaidos viršija finansines pajamas) atskaitymą. Todėl būtina nustatyti atskaitymo normą, kuri būtų taikoma mokesčių mokėtojo pajamoms prieš palūkanų mokėjimą, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA). Neapmokestinamų finansinių pajamų ir finansinių išlaidų tarpuskaita neturėtų būti vykdoma. Mat nustatant, kiek palūkanų gali būti atskaityta, turėtų būti atsižvelgiama tik į apmokestinamas pajamas. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas mokesčių mokėtojams, kurių keliama rizika, susijusi su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu, yra nedidelė, grynosios palūkanos turėtų visada būti atskaitomos iki nustatytos maksimalios sumos, kuri taikoma tuomet, kai atskaitoma suma yra didesnė negu EBITDA grindžiamas santykis. Kai mokesčių mokėtojas priklauso grupei, kuri teikia teisės aktais numatytas konsoliduotąsias ataskaitas, norint suteikti mokesčių mokėtojams teisę atskaityti didesnes grynųjų finansinių sąnaudų sumas, reikėtų atsižvelgti į visos grupės įsiskolinimą. Palūkanų apribojimo taisyklė turėtų būti taikoma mokesčių mokėtojo grynosioms finansinėms sąnaudoms nepriklausomai nuo to, ar sąnaudos susijusios su skola, įgyta šalies viduje, kitoje Sąjungos šalyje ar trečiojoje šalyje. Nors visuotinai pripažinta, kad finansų įmonėms, t. y. finansų įstaigoms ir draudimo įmonėms, turėtų būti taikomi palūkanų atskaitymo apribojimai, taip pat pripažįstama, kad šie du sektoriai yra išskirtiniai ir jiems reikia specialiai pritaikytų metodų. Kadangi šioje srityje vykstančiose diskusijose dar nepadaryta pakankamai išvadų tarptautiniu ir Sąjungos lygiu, kol kas neįmanoma numatyti konkrečių taisyklių finansų ir draudimo sektoriuose;

(6)  siekdamos sumažinti savo mokestinius įsipareigojimus visame pasaulyje, tarpvalstybinės įmonių grupės vis dažniau imasi pelno perkėlimo (dažnai mokėdamos išpūstas palūkanas ar autorinius atlyginimus) iš didelių mokesčių jurisdikcijų į šalis, kuriose taikomi mažesni mokesčiai. Palūkanų ir autorinių atlyginimų apribojimo taisyklės yra reikalingos tam, kad atgrasytų nuo tokios tikros BEPS praktikos taikymo apribojant mokesčio mokėtojų grynųjų finansinių sąnaudų (t. y. sumos, kuria finansinės išlaidos viršija finansines pajamas) ir autorinių atlyginimų atskaitymą. Todėl, kai kalbama apie palūkanų išlaidas, būtina nustatyti atskaitymo normą, kuri būtų taikoma mokesčių mokėtojo pajamoms prieš palūkanų mokėjimą, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA). Neapmokestinamų finansinių pajamų ir finansinių išlaidų tarpuskaita neturėtų būti vykdoma. Mat nustatant, kiek palūkanų gali būti atskaityta, turėtų būti atsižvelgiama tik į apmokestinamas pajamas. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas mokesčių mokėtojams, kurių keliama rizika, susijusi su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu, yra nedidelė, grynosios palūkanos turėtų visada būti atskaitomos iki nustatytos maksimalios sumos, kuri taikoma tuomet, kai atskaitoma suma yra didesnė negu EBITDA grindžiamas santykis. Kai mokesčių mokėtojas priklauso grupei, kuri teikia teisės aktais numatytas konsoliduotąsias ataskaitas, norint suteikti mokesčių mokėtojams teisę atskaityti didesnes grynųjų finansinių sąnaudų sumas, reikėtų atsižvelgti į visos grupės įsiskolinimą. Palūkanų apribojimo taisyklė turėtų būti taikoma mokesčių mokėtojo grynosioms finansinėms sąnaudoms nepriklausomai nuo to, ar sąnaudos susijusios su skola, įgyta šalies viduje, kitoje Sąjungos šalyje ar trečiojoje šalyje. Visuotinai pripažinta, kad finansų įmonėms, t. y. finansų įstaigoms ir draudimo įmonėms, taip pat turėtų būti taikomi palūkanų atskaitymo apribojimai, galbūt taikant specialiai pritaikytus metodus.

Pakeitimas    10

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(6a)  kai ilgalaikiai poveikio viešajam interesui turintys infrastruktūros projektai finansuojami iš trečiosios šalies skolintomis lėšomis ir kai toji skola yra didesnė už šioje direktyvoje numatytą išimties taikymo ribą, tam tikromis sąlygomis valstybėms narėms turėtų būti galima leisti taikyti išimtį viešiesiems infrastruktūros projektams finansuoti skirtai skolai iš trečiosios šalies, nes siūlomos palūkanų apribojimo taisyklės taikymas tokiais atvejais neduotų jokios naudos;

Pakeitimas    11

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(6b)  pelno perkėlimas į jurisdikcijas, kuriose taikomas informacijos slaptumo principas arba maži mokesčiai, kelia didelę riziką valstybių narių mokestinėms pajamoms ir teisingo bei vienodo požiūrio taikymui tiek mokesčių vengiančioms, tiek reikalavimų besilaikančioms, didelėms ir mažoms įmonėms. Kartu su šioje direktyvoje siūlomomis bendromis priemonėmis visoms jurisdikcijoms itin svarbu atgrasyti jurisdikcijas, kuriose taikomas informacijos slaptumo principas ir maži mokesčiai, nuo pelno mokesčio ir teisinės aplinkos, skirtos pelnui slėpti, formavimo, ir kurios nepakankamai taiko pasaulinius gero mokesčių srities valdymo standartus, kaip antai dėl automatinio keitimosi mokesčių srities informacija, arba kurios tiesiog nesilaiko taisyklių ir tinkamai neįgyvendina mokesčių įstatymų ir tarptautinių sutarčių nepaisydamos politinių įsipareigojimų. Todėl siūlomos konkrečios priemonės šią direktyvą taikyti kaip įrankį siekiant užtikrinti, kad jurisdikcijos, kuriose taikomas informacijos slaptumo principas ir maži mokesčiai, laikytųsi tarptautinių įsipareigojimų užtikrinti skaidrumą ir teisingumą mokesčių srityje;

Pakeitimas    12

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7)  perkėlimo apmokestinimo paskirtis – užtikrinti, kad kai mokesčių mokėtojas perkelia turtą arba rezidavimo vietą mokesčių tikslais iš valstybės mokesčių jurisdikcijos, ta valstybė apmokestintų jos teritorijoje gauto kapitalo prieaugio ekonominę vertę, net jei perkėlimo metu tas prieaugis dar nebuvo realizuotas. Todėl būtina nustatyti atvejus, kuriais mokesčių mokėtojams taikomos perkėlimo apmokestinimo taisyklės ir apmokestinamas nerealizuotas jų perkelto turto kapitalo prieaugis. Siekiant apskaičiuoti sumas, būtina nustatyti perkelto turto rinkos vertę, remiantis įprastų rinkos sąlygų principu. Pačioje Sąjungoje reikia spręsti perkėlimo apmokestinimo taikymo klausimą ir parodyti sąlygas, kuriomis laikomasi Sąjungos teisės. Tokiose situacijose mokesčių mokėtojai turėtų turėti teisę arba iš karto sumokėti įvertintą perkėlimo mokestį, arba mokesčio sumos, galbūt kartu su palūkanomis ir garantija, mokėjimą išdėstyti per tam tikrą metų skaičių ir savo mokestinį įsipareigojimą įvykdyti mokant dalimis. Perkėlimo mokestis neturėtų būti taikomas, kai turto perkėlimas yra laikino pobūdžio, jei tik ketinama turtą grąžinti į perkėlėjo valstybę narę, kai perkėlimas atliekamas siekiant laikytis prudencinių reikalavimų arba likvidumo valdymo tikslu, arba kai jis naudojamas vertybinių popierių finansavimo sandoriuose, arba pateikiamas kaip užstatas;

(7)  perkėlimo apmokestinimo paskirtis – užtikrinti, kad kai mokesčių mokėtojas perkelia turtą ir pelną arba rezidavimo vietą mokesčių tikslais iš valstybės mokesčių jurisdikcijos, ta valstybė apmokestintų jos teritorijoje gauto kapitalo prieaugio ekonominę vertę, net jei perkėlimo metu tas prieaugis dar nebuvo realizuotas. Todėl būtina nustatyti atvejus, kuriais mokesčių mokėtojams taikomos perkėlimo apmokestinimo taisyklės ir apmokestinamas nerealizuotas jų perkelto turto kapitalo ar pelno prieaugis. Siekiant apskaičiuoti sumas, būtina nustatyti perkelto turto ar pelno rinkos vertę, remiantis įprastų rinkos sąlygų principu. Pačioje Sąjungoje reikia spręsti perkėlimo apmokestinimo taikymo klausimą ir parodyti sąlygas, kuriomis laikomasi Sąjungos teisės. Tokiose situacijose mokesčių mokėtojai turėtų turėti teisę arba iš karto sumokėti įvertintą perkėlimo mokestį, arba mokesčio sumos, galbūt kartu su palūkanomis ir garantija, mokėjimą išdėstyti per tam tikrą metų skaičių ir savo mokestinį įsipareigojimą įvykdyti mokant dalimis. Perkėlimo mokestis neturėtų būti taikomas, kai turto ar pelno perkėlimas yra laikino pobūdžio, jei tik ketinama turtą ar pelną grąžinti į perkėlėjo valstybę narę, kai perkėlimas atliekamas siekiant laikytis prudencinių reikalavimų arba likvidumo valdymo tikslu, arba kai jis naudojamas vertybinių popierių finansavimo sandoriuose, arba pateikiamas kaip užstatas. Tačiau tokiais atvejais valstybėms narėms turėtų būti galima naudoti atskaitymus;

Pakeitimas    13

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(7a)  tarptautinės įmonės per dažnai organizuoja savo pelno perkėlimą į mokesčių rojus prieš tai nesumokėjusios jokių mokesčių arba sumokėjusios labai mažus. Nuolatinės buveinės nustatymas padės privaloma tvarka tiksliai apibrėžti sąlygas, liudijančias, kad tarptautinė įmonė yra tinkamai įsisteigusi tam tikroje šalyje. Tai privers tarptautines įmones sąžiningai mokėti mokesčius;

Pakeitimas    14

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(7b)  terminas „sandorių kainodara“ siejamas su tarptautinėje įmonėje, įskaitant filialus ir priedangos įmones, kurių pelnas pervedamas tarptautinei patronuojančiajai įmonei, vykdomų sandorių įgyvendinimo sąlygomis ir būdais. Tai kainos, kurias skirtingose šalyse įsteigtos susijusios įmonės taiko viena kitai įgyvendindamos sandorius grupės viduje, pvz., perkeldamos prekes ir paslaugas. Kadangi tarptautinėje įmonėje kainas nustato nesavarankiški susiję nariai, jos gali neatitikti nepriklausomoje rinkoje galiojančių kainų. Sąjunga turi užtikrinti, kad tarptautinių įmonių apmokestinamasis pelnas nėra dirbtinai perkeliamas iš šalių, kurių jurisdikcijai jos priskirtos, ir kad tarptautinių įmonių tam tikroje šalyje deklaruojama mokesčių bazė atspindi jų ekonominę veiklą toje šalyje. Vadovaujantis mokesčių mokėtojų interesais svarbiausia sumažinti dvigubo neapmokestinimo pavojų, galimą tarp dviejų šalių iškilus ginčui dėl visiškai konkurencingo atlyginimo už jų tarptautinius sandorius su susijusiomis įmonėmis nustatymo. Ši sistema nepadeda užkirsti kelio tam tikro tipo dirbtiniams veiksmams, ypač susijusiems su produktais, kurių rinkos kaina neegzistuoja (pvz., franšizės mokestis arba įmonėms teikiamos paslaugos);

Pakeitimas    15

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(7c)  siekdama teisiškai reglamentuoti lengvatinio pajamų iš patentų apmokestinimo sistemą, EBPO suformulavo pakoreguoto susietumo metodą. Taikant šį metodą užtikrinama, kad lengvatinio pajamų iš patentų apmokestinimo sistemoje privilegijuota pajamų apmokestinimo tvarka taikoma pajamoms, susijusioms su mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros išlaidomis. Tačiau jau dabar pastebima, kad valstybėms narėms sunku taikyti susietumo ir ekonominio pagrindo sąvokas lengvatiniam pajamų iš patentų apmokestinimui. Jeigu 2017 m. sausio mėn. valstybės narės vis dar visapusiškai vienodai netaikytų pakoreguoto susietumo metodo, kad panaikintų žalingas lengvatinio pajamų iš patentų apmokestinimo sistemas, Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 116 straipsniu, turėtų pateikti naują privalomą pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. BKPMB turėtų pašalinti pelno perkėlimo pasitelkiant mokesčių planavimą klausimą, kai kalbama apie intelektinę nuosavybę;

Pakeitimas    16

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 d konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(7d)  perkėlimo mokestis neturėtų būti taikomas, kai perkeltas turtas yra materialusis turtas, duodantis aktyvias pajamas. Tokio turto perkėlimai yra būtina įmonės veiksmingo išteklių paskirstymo dalis ir jais pirmiausia nesiekiama optimizuoti ar išvengti mokesčių, todėl jiems šios nuostatos neturėtų būti taikomos;

Pakeitimas    17

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8)  atsižvelgdamos į sunkumus, susijusius su mokesčio kredito suteikimu už užsienyje sumokėtus mokesčius, valstybės yra linkusios vis dažniau atleisti užsienyje gautas pajamas nuo apmokestinimo rezidavimo vietos šalyje. Tačiau nepageidaujamas šio požiūrio neigiamas poveikis yra tas, kad jis skatina situacijas, kai neapmokestintos arba mažu mokesčių tarifu apmokestintos pajamos patenka į vidaus rinką, o tada, pasinaudojus esamomis Sąjungos teisėje numatytomis priemonėmis šios pajamos – daugeliu atveju neapmokestintos – patenka į apyvartą Sąjungoje. Kovai su tokia praktika paprastai naudojamos pakeitimo sąlygos. Todėl būtina numatyti pakeitimo sąlygą, kuri būtų nukreipta prieš kai kurių rūšių užsienyje uždirbtas pajamas, pavyzdžiui, paskirstytą pelną, akcijų pardavimo pajamas ir nuolatinės buveinės pelną, kuris yra neapmokestinamas Sąjungoje ir uždirbtas trečiosiose šalyse. Tokios pajamos turėtų būti apmokestinamos Sąjungoje, jei trečiojoje šalyje jos apmokestintos taikant žemesnį negu tam tikro lygio tarifą. Atsižvelgiant į tai, kad pakeitimo sąlyga nereikalauja kontroliuoti mažu tarifu apmokestinamo subjekto ir todėl įmonės teisės aktais nustatytos finansinės ataskaitos gali būti neprieinamos, faktinio mokesčio tarifo apskaičiavimas gali būti labai sudėtingas. Todėl taikydamos pakeitimo sąlygą valstybės narės turėtų naudoti teisės aktais įtvirtintą pelno mokesčio tarifą. Valstybės narės, kurios taiko pakeitimo sąlygą, turėtų suteikti mokesčio kreditą už užsienyje sumokėtus mokesčius, kad būtų išvengta dvigubo apmokestinimo;

(8)  atsižvelgdamos į sunkumus, susijusius su mokesčio kredito suteikimu už užsienyje sumokėtus mokesčius, valstybės yra linkusios vis dažniau atleisti užsienyje gautas pajamas nuo apmokestinimo rezidavimo vietos šalyje. Tačiau nepageidaujamas šio požiūrio neigiamas poveikis yra tas, kad jis skatina situacijas, kai neapmokestintos arba mažu mokesčių tarifu apmokestintos pajamos patenka į vidaus rinką, o tada, pasinaudojus esamomis Sąjungos teisėje numatytomis priemonėmis, šios pajamos – daugeliu atveju neapmokestintos – patenka į apyvartą Sąjungoje. Kovai su tokia praktika paprastai naudojamos pakeitimo sąlygos. Todėl būtina numatyti pakeitimo sąlygą, kuri būtų nukreipta prieš kai kurių rūšių užsienyje uždirbtas pajamas, pavyzdžiui, paskirstytą pelną, akcijų pardavimo pajamas ir nuolatinės buveinės pelną, kuris yra neapmokestinamas Sąjungoje. Tokios pajamos turėtų būti apmokestinamos Sąjungoje, jei kilmės šalyje jos apmokestintos taikant žemesnį negu tam tikro lygio tarifą ir jei su ta šalimi nepasirašyta panašų efektą turinti tinkamų mokesčių sutartis. Valstybės narės, kurios taiko pakeitimo sąlygą, turėtų suteikti mokesčio kreditą už užsienyje sumokėtus mokesčius, kad būtų išvengta dvigubo apmokestinimo;

Pakeitimas    18

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9)  mokesčių sistemose numatytos bendros kovos su mokesčių piktnaudžiavimu taisyklės, skirtos kovoti su žalinga mokesčių praktika, kuriai kol kas nenumatyta konkrečių nuostatų. Todėl bendrų kovos su mokesčių piktnaudžiavimu taisyklių paskirtis – užpildyti spragas; tai neturėtų daryti poveikio konkrečių kovos su piktnaudžiavimu taisyklių taikymui. Bendrų kovos su mokesčių piktnaudžiavimu taisyklių taikymas Sąjungoje turėtų apsiriboti dariniais, kurie yra „visiškai dirbtiniai“ (apsimestiniai); kitu atveju mokesčių mokėtojas turėtų turėti teisę pasirinkti savo komercinei veiklai mokesčių požiūriu veiksmingiausią struktūrą. Be to, svarbu užtikrinti, kad bendros kovos su mokesčių piktnaudžiavimu taisyklės būtų vienodai taikomos šalyje, Sąjungoje ir trečiųjų šalių atžvilgiu, kad jų taikymo sritis ir taikymo rezultatai šalyje ir tarpvalstybinėse situacijose nesiskirtų;

(9)  mokesčių sistemose numatytos bendros kovos su mokesčių piktnaudžiavimu taisyklės, skirtos kovoti su žalinga mokesčių praktika, kuriai kol kas nenumatyta konkrečių nuostatų. Todėl bendrų kovos su mokesčių piktnaudžiavimu taisyklių paskirtis – užpildyti spragas; tai neturėtų daryti poveikio konkrečių kovos su piktnaudžiavimu taisyklių taikymui. Bendros kovos su mokesčių piktnaudžiavimu taisyklės Sąjungoje turėtų būti taikomos dariniams, kurie laikomi kenksmingais. Be to, svarbu užtikrinti, kad bendros kovos su mokesčių piktnaudžiavimu taisyklės būtų vienodai taikomos šalyje, Sąjungoje ir trečiųjų šalių atžvilgiu, kad jų taikymo sritis ir taikymo rezultatai šalyje ir tarpvalstybinėse situacijose nesiskirtų.

 

Kad būtų galima tinkamai išspręsti galimus interesų konfliktus, su kuriais susiduria audito bendrovės, duodamos patarimus mokesčių klausimais, reikėtų iš dalies pakeisti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 537/2014;

Pakeitimas    19

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(9a)  darinys arba keli dariniai gali būti laikomi apsimestiniais, jei dėl jų tam tikros pajamos, kaip antai pajamos iš patentų, apmokestinamos kitokia tvarka;

Pakeitimas    20

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(9b)  valstybės narės turėtų nustatyti išsamesnes nuostatas, paaiškinančias, ką apima apsimestiniai dariniai, besinaudojantys savo mokesčių jurisdikcija. Bendrovėms, kurios skatina tokius apsimestinius darinius, turėtų būti taikomos sankcijos. Siekdamos užtikrinti geresnę apsaugą nuo mokesčių vengimo praktikos valstybės narės turėtų sutelkti dėmesį į darinius, kurie buvo sukurti turint svarbiausią tikslą arba vieną iš svarbiausių tikslų gauti neteisėtos mokestinės naudos;

Pakeitimas    21

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(9c)  valstybės narės turėtų parengti sankcijų sistemą, kaip nustatyta nacionalinėje teisėje, ir apie tai informuoti Komisiją;

Pakeitimas    22

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 d konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(9d)  siekiant išvengti specialiosios paskirties įmonių, pvz., priedangos įmonių, kurioms taikomos mokesčių lengvatos, steigimo, įmonės turėtų atitikti 2 straipsnyje išdėstytas nuolatinės buveinės ir mažiausio ekonominio pagrindo apibrėžtis;

Pakeitimas    23

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 e konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(9e)  Sąjungoje veikiantiems mokesčių mokėtojams turėtų būti draudžiama naudotis priedangos įmonėmis. Mokesčių mokėtojai turėtų mokesčių administravimo įstaigoms pateikti kiekvieno grupės subjekto ekonominio pagrindo įrodymus – tai turėtų būti įpareigojimo rengti metines ataskaitas pagal šalis dalis;

Pakeitimas    24

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 f konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(9f)  siekiant pagerinti dabartinius tarpvalstybinio apmokestinimo ginčų sprendimo mechanizmus sutelkiant dėmesį ne tik į dvigubo apmokestinimo, bet ir dvigubo neapmokestinimo atvejus, iki 2017 m. sausio mėn. turėtų būti parengtas ginčų sprendimo mechanizmas, kuriame būtų aiškiau išdėstytos taisyklės ir nustatyti griežtesni terminai;

Pakeitimas    25

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 g konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(9g)  kad mokesčių administratoriai galėtų veiksmingai keistis informacija, būtina tinkamai nustatyti mokesčių mokėtojus. Mokesčių mokėtojo identifikavimo numerių (TIN) sistemos sukūrimas būtų geriausia priemonė mokesčių mokėtojams identifikuoti. Ją pasitelkus bet kuri trečioji šalis galėtų greitai, lengvai ir teisingai nustatyti ir įrašyti TIN vykdant tarptautinę veiklą, taip pat ši sistema galėtų būti veiksmingo automatinio valstybių narių mokesčių administracijų keitimosi informacija pagrindas. Be to, Komisija turėtų aktyviai dirbti siekdama sukurti panašų identifikavimo numerį pasauliniu mastu, panašų į Reguliavimo priežiūros komiteto pasaulinį juridinio asmens identifikatorių (angl. LEI);

Pakeitimas    26

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10)  taikant taisykles dėl kontroliuojamų užsienio bendrovių, mažu tarifu apmokestinamos patronuojamosios įmonės pajamos vėl priskiriamos patronuojančiajai įmonei. Tuomet šios patronuojančiajai įmonei priskirtos pajamos tampa apmokestinamomis valstybėje, kurioje yra jos rezidavimo vieta mokesčių tikslais. Priklausomai nuo tos valstybės politikos prioritetų, taisyklės dėl kontroliuojamų užsienio bendrovių gali būti taikomos visai mažu mokesčių tarifu apmokestinamai patronuojamajai įmonei arba tik pajamoms, kurios buvo dirbtiniu būdu perkeltos į patronuojamąją įmonę. Pageidautina aprėpti situacijas tiek trečiosiose šalyse, tiek Sąjungoje. Siekiant laikytis pagrindinių laisvių, taisyklių poveikis Sąjungoje turėtų apsiriboti dariniais, dėl kurių pelnas dirbtinai perkeliamas iš patronuojančiosios įmonės valstybės narės į kontroliuojamąją užsienio bendrovę. Tokiu atveju patronuojančiajai įmonei priskiriamos pajamų sumos turėtų būti pakoreguotos atsižvelgiant į įprastų rinkos sąlygų principą, kad patronuojančiosios įmonės valstybė apmokestintų tik tas kontroliuojamosios užsienio bendrovės sumas, kurios šio principo neatitinka. Taisyklės dėl kontroliuojamų užsienio bendrovių neturėtų būti taikomos finansų įmonėms, kai šios nėra Sąjungos rezidentės mokesčių tikslais, įskaitant tokių įmonių nuolatines buveines, esančias Sąjungoje. Taip yra todėl, kad teisėto taisyklių dėl kontroliuojamų užsienio bendrovių taikymo sritis Sąjungoje turėtų apsiriboti dirbtinėmis ekonomiškai nepagrįstomis situacijomis; tai reikštų, kad griežtai reglamentuojamiems draudimo ir finansų sektoriams šios taisyklės greičiausiai nebūtų taikomos;

(10)  taikant taisykles dėl kontroliuojamų užsienio bendrovių, mažu tarifu apmokestinamos patronuojamosios įmonės pajamos vėl priskiriamos patronuojančiajai įmonei. Tuomet šios patronuojančiajai įmonei priskirtos pajamos tampa apmokestinamomis valstybėje, kurioje yra jos rezidavimo vieta mokesčių tikslais. Priklausomai nuo tos valstybės politikos prioritetų, taisyklės dėl kontroliuojamų užsienio bendrovių gali būti taikomos visai mažu mokesčių tarifu apmokestinamai patronuojamajai įmonei arba tik pajamoms, kurios buvo dirbtiniu būdu perkeltos į patronuojamąją įmonę. Pageidautina aprėpti situacijas tiek trečiosiose šalyse, tiek Sąjungoje. Taisyklių poveikis Sąjungoje turėtų apimti visus darinius, kurių vienas iš pagrindinių tikslų yra dirbtinis pelno perkėlimas iš patronuojančiosios įmonės valstybės narės į kontroliuojamąją užsienio bendrovę. Tokiu atveju patronuojančiajai įmonei priskiriamos pajamų sumos turėtų būti pakoreguotos atsižvelgiant į įprastų rinkos sąlygų principą ir į netinkamą mokesčių praktiką, pvz., priklausomas perdraudimo įmones, kad patronuojančiosios įmonės valstybė apmokestintų tik tas kontroliuojamosios užsienio bendrovės sumas, kurios šio principo neatitinka. Reikėtų vengti dubliavimosi su taisyklėmis dėl kontroliuojamų užsienio bendrovių ir pakeitimo sąlyga;

Pakeitimas    27

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(11)  pasinaudojimas šalių mokestinės tvarkos neatitikimais yra mokėjimų (finansinių priemonių) arba subjektų, teisinio kvalifikavimo skirtumų pasekmė, o tie skirtumai išryškėja sąveikaujant dviejų jurisdikcijų teisinėms sistemoms. Tokių neatitikimų poveikis dažnai yra dvigubas atskaitymas (t. y. atskaitymas abejose valstybėse) arba pajamų atskaitymas vienoje valstybėje, neįtraukiant į mokesčių bazę kitoje. Siekiant išvengti tokių pasekmių, būtina nustatyti taisykles, pagal kurias viena iš dviejų jurisdikcijų turėtų suteikti teisinį kvalifikavimą pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais priemonei ar subjektui, o kita jurisdikcija turėtų jį priimti. Nors valstybės narės turi Verslo apmokestinimo elgesio kodekso grupėje suderintas gaires dėl hibridinių subjektų apmokestinimo tvarkos ir hibridinių nuolatinių buveinių Sąjungoje, taip pat dėl hibridinių subjektų apmokestinimo tvarkos santykiuose su trečiosiomis šalimis, tebėra svarbu priimti privalomas taisykles. Galiausiai, šių taisyklių taikymo sritį būtina apriboti pasinaudojimu šalių mokestinės tvarkos neatitikimais tarp valstybių narių. Pasinaudojimas šalių mokestinės tvarkos neatitikimais tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių dar turi būti nagrinėjamas;

(11)  pasinaudojimas šalių mokestinės tvarkos neatitikimais yra mokėjimų (finansinių priemonių) arba subjektų, teisinio kvalifikavimo skirtumų pasekmė, o tie skirtumai išryškėja sąveikaujant dviejų jurisdikcijų teisinėms sistemoms. Tokių neatitikimų poveikis dažnai yra dvigubas atskaitymas (t. y. atskaitymas abejose valstybėse) arba pajamų atskaitymas vienoje valstybėje, neįtraukiant į mokesčių bazę kitoje. Siekiant išvengti tokių pasekmių, būtina nustatyti taisykles, pagal kurias viena iš dviejų jurisdikcijų turėtų suteikti teisinį kvalifikavimą pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais priemonei ar subjektui, o kita jurisdikcija turėtų jį priimti. Kai toks neatitikimas atsiranda tarp valstybės narės ir trečiosios valstybės, tinkamą tokios veiklos apmokestinimą turi užtikrinti valstybė narė. Nors valstybės narės turi Verslo apmokestinimo elgesio kodekso grupėje suderintas gaires dėl hibridinių subjektų apmokestinimo tvarkos4 ir hibridinių nuolatinių buveinių Sąjungoje5, taip pat dėl hibridinių subjektų apmokestinimo tvarkos santykiuose su trečiosiomis šalimis, tebėra svarbu priimti privalomas taisykles.

__________________

__________________

4 Elgesio kodeksas (verslo apmokestinimas) – Ataskaita Tarybai, 16553/14, FISC 225, 2014 12 11.

4 Elgesio kodeksas (verslo apmokestinimas) – Ataskaita Tarybai, 16553/14, FISC 225, 2014 12 11.

5 Elgesio kodeksas (verslo apmokestinimas) – Ataskaita Tarybai, 9620/15, FISC 60, 2015 06 11.

5 Elgesio kodeksas (verslo apmokestinimas) – Ataskaita Tarybai, 9620/15, FISC 60, 2015 06 11.

Pakeitimas    28

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(11a)  reikėtų priimti visai Sąjungai galiojančią mokesčių rojų ir valstybių, įskaitant Sąjungos valstybes nares, kurios iškreipia konkurenciją taikydamos palankias mokesčių sąlygas, apibrėžtį ir parengti jų išsamų „juodąjį sąrašą“. „Juodąjį sąrašą“ reikėtų papildyti sankcijų nebendradarbiaujančioms jurisdikcijoms ir finansų institucijoms, veikiančioms mokesčių rojuose, sąrašu;

Pakeitimas    29

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(12a)  vienas iš pagrindinių mokesčių administratoriams iškylančių sunkumų – per tinkamą laiką negalima gauti išsamios ir tinkamos informacijos apie TĮG mokesčių planavimo strategijas. Tokia informacija turėtų būti skelbiama, kad mokesčių administravimo įstaigos, geriau įvertinusios mokestinę riziką, tikslingai nukreipdamos kontrolės operacijas ir atkreipdamos dėmesį į galiojančius teisės aktus, kuriuos reikėtų pakeisti, galėtų greitai į tą riziką reaguoti;

Pakeitimas    30

Pasiūlymas dėl direktyvos

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14)  turint omenyje, kad pagrindinis šios direktyvos tikslas yra didinti visos vidaus rinkos atsparumą tarpvalstybinio mokesčių vengimo praktikai, valstybės narės negali deramai to pasiekti veikdamos atskirai. Nacionalinės pelno mokesčio sistemos yra skirtingos ir nepriklausomi valstybių narių veiksmai tik padidintų esamą vidaus rinkos susiskaidymą tiesioginio apmokestinimo srityje. Tokiu būdu, sąveikaujant skirtingoms nacionalinėms priemonėms, trūkumai ir iškraipymai išliktų. Rezultatas būtų nepakankamas koordinavimas. Kadangi vidaus rinkos neveiksmingumas pirmiausia sukelia tarpvalstybinio pobūdžio problemų, taisomosios priemonės turėtų būti priimamos Sąjungos lygmeniu. Todėl labai svarbu priimti sprendimus, kurie turėtų įtakos visai vidaus rinkai, o tai galima geriau pasiekti Sąjungos lygmeniu. Taigi, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti; Nustatant minimalų vidaus rinkos apsaugos lygį šia direktyva siekiama tik esminio minimalaus lygio koordinavimo Sąjungos viduje siekiant įgyvendinti jos tikslus;

(14)  turint omenyje tai, kad pagrindinis šios direktyvos tikslas yra didinti visos vidaus rinkos atsparumą tarpvalstybinio mokesčių vengimo praktikai, valstybės narės negali deramai to pasiekti veikdamos atskirai. Nacionalinės pelno mokesčio sistemos yra skirtingos ir nepriklausomi valstybių narių veiksmai tik padidintų esamą vidaus rinkos susiskaidymą tiesioginio apmokestinimo srityje. Tokiu būdu, sąveikaujant skirtingoms nacionalinėms priemonėms, trūkumai ir iškraipymai išliktų. Rezultatas būtų nepakankamas koordinavimas. Kadangi vidaus rinkos neveiksmingumas pirmiausia sukelia tarpvalstybinio pobūdžio problemų, taisomosios priemonės turėtų būti priimamos Sąjungos lygmeniu. Todėl labai svarbu priimti sprendimus, kurie turėtų įtakos visai vidaus rinkai, o tai galima geriau pasiekti Sąjungos lygmeniu. Taigi, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti. Nustatant minimalų vidaus rinkos apsaugos lygį šia direktyva siekiama tik esminio minimalaus lygio koordinavimo Sąjungos viduje siekiant įgyvendinti jos tikslus. Tačiau reformavus teisinę mokesčių sistemą siekiant reglamentu panaikinti praktiką, kuri sukelia mokesčių bazės eroziją, būtų buvę galima užtikrinti geresnius rezultatus, nes visoje vidaus rinkoje būtų buvusios užtikrintos vienodos sąlygos;

Pakeitimas    31

Pasiūlymas dėl direktyvos

14 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(14a)  Komisija turėtų atlikti sąnaudų ir naudos analizę ir įvertinti galimą iš trečiųjų valstybių, kuriose taikomi maži mokesčių tarifai, susigrąžinto kapitalo apmokestinimo dideliais tarifais poveikį;

Pakeitimas    32

Pasiūlymas dėl direktyvos

14 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(14b)  į visus prekybos susitarimus ir ekonominės partnerystės susitarimus, kurių šalis yra Europos Sąjunga, turėtų būti įtrauktos gerą mokesčių srities valdymą skatinančios nuostatos turint tikslą didinti skaidrumą ir kovoti su žalinga mokesčių praktika;

Pakeitimas    33

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(15)  Komisija turėtų įvertinti šios direktyvos įgyvendinimą praėjus trejiems metams nuo jos įsigaliojimo ir pateikti jo ataskaitą Tarybai. Valstybės narės turėtų pateikti Komisijai visą informaciją, reikalingą šiam įvertinimui atlikti,

(15)  Komisija turėtų sukurti specialų stebėsenos mechanizmą, kad galėtų užtikrinti tinkamą šios direktyvos įgyvendinimą ir kad valstybės narės vienodai aiškintų jos priemones. Ji turėtų įvertinti šios direktyvos įgyvendinimą praėjus trejiems metams nuo jos įsigaliojimo dienos ir pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai jo ataskaitą. Valstybės narės turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Komisijai visą informaciją, reikalingą šiam įvertinimui atlikti;

Pakeitimas    34

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 dalies 1 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a)  mokesčio mokėtojas – įmonė, patenkanti į šios direktyvos taikymo sritį;

Pakeitimas    35

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 dalies 4 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

4a)  autorinės išlaidos – bet kokios rūšies išlaidos, mokamos kaip atlygis už naudojimąsi ar teisę naudotis literatūros, meno ar mokslo kūrinio, įskaitant kino filmus ir programinę įrangą, autoriaus teisėmis, bet kokiu patentu, prekių ženklu, dizainu ar modeliu, planu, slapta formule ar procesu arba už informaciją, susijusią su pramonine, komercine ar moksline patirtimi, arba už naudojimąsi bet kokiu kitu nematerialiuoju turtu; mokėjimai už naudojimąsi ar teisę naudotis pramonine, komercine ar moksline įranga yra laikomi autorinėmis išlaidomis;

Pakeitimas    36

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 pastraipos 4 b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

4b)  jurisdikcijos, kuriose taikomas informacijos slaptumo principas arba maži mokesčiai – jurisdikcijos, kurios nuo 2016 m. gruodžio 31 d. atitinka bet kurį iš šių kriterijų:

 

a)  automatinio keitimosi informacija su visomis Daugiašalį kompetentingų institucijų susitarimą pagal EBPO bendrą duomenų teikimo standartą pasirašiusiomis šalimis sistemos nebuvimas;

 

b)  pagrindinių tikrųjų įmonių, patikos fondų ir atitinkamų teisinių struktūrų savininkų, kurie laikosi bent minimalių Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/8491a nustatytų standartų, registro nebuvimas;

 

c)  taikomos teisinės arba administracinės nuostatos arba praktika, pagal kurias lengvatos taikomos įmonėms nepaisant to, ar jos toje šalyje iš tikrųjų vykdo ekonominę veiklą ir ar dalyvauja tos šalies ekonomikoje;

 

d)  teisės aktais įtvirtintas pelno mokesčio tarifas yra mažesnis negu 60 proc. vidutinio svertinio Sąjungoje teisės aktais įtvirtinto pelno mokesčio tarifo;

 

__________________

 

1a 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).

Pakeitimas    37

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 dalies 7 a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

7a)  nuolatinė buveinė – nuolatinė ūkinės komercinės veiklos vieta valstybėje narėje, per kurią pilnai arba dalinai vykdoma kitos valstybės narės bendrovės ūkinė komercinė veikla; ši apibrėžtis taip pat turėtų apimti atvejus, kai bendrovės, kurios vykdo visiškai dematerializuotą skaitmeninę veiklą, yra laikomos turinčiomis nuolatinę buveinę valstybėje narėje, jei išsaugo svarbų vaidmenį tos valstybės ekonomikoje;

Pakeitimas    38

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 dalies 7 b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

7b)  mokesčių rojus – jurisdikcija, atitinkanti vieną ar kelis iš šių kriterijų:

 

a)  nerezidentai neapmokestinami arba jiems taikomi minimalūs mokesčiai;

 

b)  taikomi įstatymai arba administracinė tvarka, neleidžiantys veiksmingai keistis mokesčių srities informacija su kitomis vyriausybėmis;

 

c)  taikomos teisinės arba administracinės mokesčių skaidrumo užtikrinti neleidžiančios nuostatos arba nenustatytas reikalavimas vykdyti realią ekonominę veiklą;

Pakeitimas    39

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 dalies 7 c punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

7c)  mažiausias ekonominis pagrindas – duomenys, apimantys ir skaitmeninę ekonomiką, kuriais remiantis įmonę galima apibrėžti pagal faktinius kriterijus, pvz., jos padalinio turimus žmogiškuosius ir materialinius išteklius, valdymo savarankiškumą, teisinį tikrumą ir, esant reikalui, turto sudedamųjų dalių pobūdį;

Pakeitimas    40

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 dalies 7 d punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

7d)  Europos mokesčių mokėtojo identifikavimo kodas (TIN) – Komisijos 2012 m. gruodžio 6 d. komunikate, apimančiame veiksmų planą, skirtą kovai su sukčiavimu ir mokesčių slėpimu stiprinti, nurodytas numeris; ;

Pakeitimas    41

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 dalies 7 e punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

7e)  sandorių kainos – kainos, kuriomis viena įmonė perleidžia materialųjį arba nematerialųjį turtą arba teikia paslaugas susijusioms įmonėms;

Pakeitimas    42

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 dalies 7 f punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

7f)  lengvatinis pajamų iš patentų apmokestinimas – sistema, kurioje pajamos iš intelektinės nuosavybės (IN), kurioms gali būti taikomos mokesčių lengvatos, apskaičiuojamos nustatant leistinų sąnaudų, susidariusių kuriant IN priskirtą turtą, sąsają su iš to IN priskirto turto gaunamomis pajamomis (kurios išraiška yra tam tikra proporcinga visų IN priskirto turto kūrimo išlaidų dalis); šioje sistemoje IN priskiriami tik patentai arba lygiavertę funkciją atliekantis nematerialusis turtas, ji padeda suformuluoti leistinų sąnaudų, bendrųjų sąnaudų ir pajamų iš IN priskirto turto apibrėžtis;

Pakeitimas    43

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 dalies 7 g punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

7g)  priedangos įmonė – bet koks juridinis asmuo, kuris neturi ekonominio pagrindo ir yra įsteigtas vien mokesčių tikslais;

Pakeitimas    44

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 dalies 7 h punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

7h)  su mokesčio mokėtoju susijęs asmuo arba įmonė – padėtis, kai pirmasis asmuo valdo daugiau kaip 25 proc. kapitalo antrojoje įmonėje, arba jei yra trečias asmuo, kuris valdo daugiau kaip 25 proc. kapitalo abiejose;

Pakeitimas    45

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnio 1 dalies 7 i punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

7i)  šalių mokestinės tvarkos neatitikimai – mokesčių mokėtojo vienoje valstybėje narėje ir susijusios įmonės, kaip apibrėžta pagal taikytiną pelno mokesčio sistemą, kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje tarpusavio padėtis, kai dėl finansinės priemonės arba subjekto teisinio kvalifikavimo skirtumų kyla tokie padariniai:

 

a)  tas pats mokėjimas, išlaidos arba nuostoliai atskaitomi tiek valstybėje narėje, kurioje yra mokėjimo šaltinis ar patiriamos išlaidos arba nuostoliai, tiek kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje (dvigubas atskaitymas); arba

 

b)  mokėjimas atskaitomas valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, kurioje yra mokėjimo šaltinis, atitinkamai neįtraukiant to paties mokėjimo kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje (atskaitymas neįtraukiant);

Pakeitimas    46

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Didesnės skolinimosi sąnaudos atskaitomos tais mokestiniais metais, kuriais jos buvo patirtos, tik iki 30 proc. mokesčio mokėtojo pajamų prieš palūkanų mokėjimą, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) arba iki 1 000 000 EUR sumos, priklausomai nuo to, kuri suma yra didesnė. EBITDA apskaičiuojama prie apmokestinamų pajamų vėl pridedant pagal mokesčius pakoreguotas grynųjų palūkanų išlaidų ir kitų sąnaudų, lygiaverčių palūkanoms, sumas, taip pat pagal mokesčius pakoreguotas nusidėvėjimo ir amortizacijos sumas.

2.  Didesnės skolinimosi sąnaudos atskaitomos tais mokestiniais metais, kuriais jos buvo patirtos, tik iki 20 proc. mokesčio mokėtojo pajamų prieš palūkanų mokėjimą, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) arba iki 2 000 000 EUR sumos, priklausomai nuo to, kuri suma yra didesnė. EBITDA apskaičiuojama prie apmokestinamų pajamų vėl pridedant pagal mokesčius pakoreguotas grynųjų palūkanų išlaidų ir kitų sąnaudų, lygiaverčių palūkanoms, sumas, taip pat pagal mokesčius pakoreguotas nusidėvėjimo ir amortizacijos sumas.

Pakeitimas    47

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a.  valstybės narės gali netaikyti 2 dalies didelėms skolinimosi sąnaudoms, kurių patiriama viešiesiems infrastruktūros projektams finansuoti skirtai skolai iš trečiosios šalies, jei tie projektai trunka bent 10 metų ir valstybės narės arba Sąjungos yra laikomi viešojo intereso projektais;

Pakeitimas    48

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4.  Mokestinių metų pajamos, neatskaičius palūkanų, mokesčių, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA), kurios nėra visiškai panaudotos tais ar ankstesniais mokestiniais metais mokesčių mokėtojo patirtoms skolinimosi išlaidoms padengti, gali būti perkeltos į ateinančius mokestinius metus.

4.  Mokestinių metų pajamos, neatskaičius palūkanų, mokesčių, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA), kurios nėra visiškai panaudotos tais ar ankstesniais mokestiniais metais mokesčių mokėtojo patirtoms skolinimosi išlaidoms padengti, gali būti penkerius metus perkeltos į ateinančius mokestinius metus.

Pakeitimas    49

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 5 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5.  Skolinimosi išlaidos, kurių negalima atskaityti dabartiniais mokestiniais metais pagal 2 dalį, atskaitomos iki 30 proc. EBITDA sumos vėlesniais mokestiniais metais taip pat, kaip ir tų metų skolinimosi išlaidos.

5.  Skolinimosi išlaidos, kurių negalima atskaityti dabartiniais mokestiniais metais pagal 2 dalį, atskaitomos iki 20 proc. EBITDA sumos penkeriais vėlesniais mokestiniais metais taip pat, kaip ir tų metų skolinimosi išlaidos.

Pakeitimas    50

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnio 6 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6.  2–5 dalys netaikomos finansų įmonėms.

6.  2–5 dalys netaikomos finansų įmonėms. Komisija turi persvarstyti šio straipsnio taikymo sritį, kai bus pasiektas susitarimas EBPO lygmeniu (jei jis bus pasiektas) ir kai Komisija nuspręs, kad EBPO susitarimą galima įgyvendinti Sąjungos lygmeniu.

Pakeitimas    51

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

4 a straipsnis

 

Nuolatinė buveinė

 

1.  Mokesčių mokėtojo naudojamas arba išlaikomas nuolatinis verslo padalinys laikomas nuolatine buveine, jeigu tas pats mokesčių mokėtojas arba su juo glaudžiai susijęs asmuo vykdo komercinę veiklą toje pačioje vietoje arba kitoje vietoje toje pačioje valstybėje ir jeigu:

 

a)  ši vieta arba kita vieta yra mokesčių mokėtojo arba su juo glaudžiai susijusio asmens nuolatinė buveinė pagal šį straipsnį, arba

 

b)  bendra veikla, kurią sudaro mokesčių mokėtojo ir su juo glaudžiai susijusio asmens toje pačioje vietoje vykdytos veiklos arba to paties mokesčių mokėtojo ar su juo glaudžiai susijusių asmenų dviejose vietose vykdytos veiklos derinys, nėra parengiamoji arba pagalbinė veikla, su sąlyga, kad mokesčių mokėtojo ir su juo glaudžiai susijusio asmens toje pačioje vietoje vykdyta veikla arba to paties mokesčių mokėtojo ar su juo glaudžiai susijusių asmenų abiejose vietose vykdyta veikla atitiktų viena kitą papildančias funkcijas, kurios yra nuoseklios komercinės operacijos dalis.

 

2.  Jeigu tam tikras asmuo veikia tam tikroje valstybėje mokesčių mokėtojo vardu ir, vykdydamas tokią veiklą, paprastai sudaro sutartis arba atlieka pagrindinį vaidmenį siekiant sudaryti sutartis, ir jos sistemiškai sudaromos mokesčių mokėtojui iš esmės jų nekeičiant, ir jeigu šios sutartys:

 

a)  sudaromos mokesčių mokėtojo vardu, arba

 

b)  sudaromos siekiant perleisti turtą, kuris priklauso tam mokesčių mokėtojui arba kuriuo mokesčių mokėtojas turi teisę naudotis, arba siekiant suteikti teisę naudotis tuo turtu, arba

 

c)  sudaromos to mokesčių mokėtojo paslaugoms teikti, pripažįstama, kad tas mokesčių mokėtojas toje valstybėje turi nuolatinę buveinę, susijusią su visa to asmens mokesčių mokėtojo vardu vykdoma veikla, išskyrus atvejus, kai to asmens veikla yra papildoma arba parengiamoji, taigi kai veikla vykdoma nuolatiniame verslo padalinyje, tas verslo padalinys nelaikomas nuolatine buveine pagal šią dalį.

 

3.  Valstybės narės suderina jų taikomus teisės aktus ir bet kokias dvišales Sutartis dėl dvigubo apmokestinimo su šia apibrėžtimi.

 

4.  Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus, susijusius su parengiamojo arba papildomojo pobūdžio samprata.

Pakeitimas    52

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 b straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

4b straipsnis

 

Nuolatinei buveinei priskiriamas pelnas

 

1.  Pelnas, kuris valstybėje narėje gali būti priskiriamas 4a straipsnyje nurodytai nuolatinei buveinei, taip pat yra pelnas, kurį tikimasi gauti, ypač vykdant veiklą su kitais įmonės padaliniais, jei tai buvo atskiros ir nepriklausomos įmonės, vykdančios tą pačią veiklą ir panašiomis sąlygomis, atsižvelgiant į nuolatinės buveinės turimą turtą ir patiriamą riziką.

 

2.  Jei valstybė narė pakoreguoja 1 dalyje nurodytą nuolatinei buveinei priskiriamą pelną ir atitinkamai jį apmokestina, pelnas ir mokesčiai kitose valstybėse narėse turi būti atitinkamai pakoreguojami, kad būtų išvengta dvigubo apmokestinimo.

 

3.  Pagal EBPO BEPS 7 veiksmą EBPO šiuo metu persvarsto EBPO pavyzdinės konvencijos 7 straipsnyje apibrėžtas taisykles, reglamentuojančias nuolatinei buveinei priskiriamą pelną, ir, kai tos taisyklės bus atnaujintos, valstybės narės turės atitinkamai suderinti jų taikomus teisės aktus.

Pakeitimas    53

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 c straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

4c straipsnis

 

Jurisdikcijos, kuriose taikomas informacijos slaptumo principas arba maži mokesčiai

 

1.  Valstybės narės gali nustatyti išskaičiuojamąjį mokestį, taikomą mokėjimams iš įmonės toje valstybėje narėje į įmonę jurisdikcijoje, kurioje taikomas informacijos slaptumo principas arba maži mokesčiai.

 

2.  Mokėjimams, kurie nėra tiesiogiai nukreipti įmonei jurisdikcijoje, kurioje taikomas informacijos slaptumo principas arba maži mokesčiai, bet kurie, kaip galima pagrįstai manyti, yra skirti įmonei jurisdikcijoje, kurioje taikomas informacijos slaptumo principas arba maži mokesčiai, pvz., per kitose jurisdikcijose veikiančius tarpininkus, taip pat taikoma 1 dalis.

 

3.  Valstybės narės vėliau atnaujina Dvigubo apmokestinimo vengimo susitarimus, pagal kuriuos dabar netaikomas toks išskaičiuojamojo mokesčio lygis, siekdamos pašalinti šios kolektyvinės apsaugos priemonės teisines kliūtis.

Pakeitimas    54

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Mokesčių mokėtojas apmokestinamas mokesčiu, kurio suma yra perkelto turto rinkos vertė perkėlimo metu, atėmus jo vertę mokesčių tikslais, esant kuriai nors iš šių aplinkybių:

1.  Mokesčių mokėtojas apmokestinamas mokesčiu, kurio dydis yra lygus perkelto turto rinkos vertei turto išleidimo metu, atėmus jo vertę mokesčių tikslais, esant kuriai nors iš šių aplinkybių:

Pakeitimas    55

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnio 1 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  mokesčių mokėtojas perkelia turtą iš savo pagrindinės buveinės į savo nuolatinę buveinę kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje;

a)  mokesčių mokėtojas perkelia turtą iš savo pagrindinės buveinės į savo nuolatinę buveinę kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, jei pagrindinės buveinės valstybė narė dėl perkėlimo neteko teisės apmokestinti perkelto turto;

Pakeitimas    56

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnio 1 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  mokesčių mokėtojas perkelia turtą iš savo nuolatinės buveinės valstybėje narėje į savo pagrindinę buveinę kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje;

b)  mokesčių mokėtojas perkelia turtą iš savo nuolatinės buveinės vienoje valstybėje narėje į savo nuolatinę buveinę kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, jei nuolatinės buveinės valstybė narė dėl perkėlimo neteko teisės apmokestinti perkelto turto;

Pakeitimas    57

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnio 1 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d)  mokesčių mokėtojas perkelia savo nuolatinę buveinę iš valstybės narės.

d)  mokesčių mokėtojas perkelia savo nuolatinę buveinę į kitą valstybę narę arba į trečiąją valstybę, jei nuolatinės buveinės valstybė narė dėl perkėlimo neteko teisės apmokestinti perkelto turto.

Pakeitimas    58

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pirmos pastraipos c punkto tikslais bet koks tolesnis turto perkėlimas į trečiąją šalį iš nuolatinės buveinės, kuri yra pirmojoje valstybėje narėje, ir su kuria turtas yra faktiškai susijęs, laikomas pardavimu rinkos verte.

Pirmos pastraipos c punkto tikslais bet koks tolesnis turto, įskaitant pelną, perkėlimas į trečiąją šalį iš nuolatinės buveinės, kuri yra pirmojoje valstybėje narėje, ir su kuria turtas yra faktiškai susijęs, laikomas pardavimu rinkos verte.

Pakeitimas    59

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnio 2 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  mokesčių mokėtojas perkelia turtą iš savo pagrindinės buveinės į savo nuolatinę buveinę kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje, kuri yra Europos ekonominės erdvės susitarimo (EEE susitarimo) šalis;

a)  mokesčių mokėtojas perkelia turtą, įskaitant pelną, iš savo pagrindinės buveinės į savo nuolatinę buveinę kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje, kuri yra Europos ekonominės erdvės susitarimo (EEE susitarimo) šalis;

Pakeitimas    60

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnio 2 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  mokesčių mokėtojas perkelia turtą iš savo nuolatinės buveinės valstybėje narėje į savo pagrindinę buveinę arba kitą nuolatinę buveinę kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje, kuri yra EEE susitarimo šalis;

b)  mokesčių mokėtojas perkelia turtą, įskaitant pelną, iš savo nuolatinės buveinės valstybėje narėje į savo pagrindinę buveinę arba kitą nuolatinę buveinę kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje, kuri yra EEE susitarimo šalis;

Pakeitimas    61

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnio 4 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  perkeltas turtas vėliau perkeliamas į trečiąją šalį;

b)  perkeltas turtas, įskaitant pelną, vėliau perkeliamas į trečiąją šalį;

Pakeitimas    62

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnio 4 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d)  mokesčių mokėtojas bankrutuoja arba yra likviduojamas.

d)  mokesčių mokėtojas su savo kreditoriais yra pradėjęs susitarimo procedūrą, bankrutuoja arba yra likviduojamas.

Pakeitimas    63

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnio 7 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

7.  Šis straipsnis netaikomas laikino pobūdžio turto perkėlimui, kai ketinama turtą grąžinti į perkėlėjo valstybę narę.

7.  Šis straipsnis netaikomas laikino pobūdžio turto perkėlimui, kai ketinama turtą grąžinti į perkėlėjo valstybę narę, jis taip pat netaikomas materialiojo turto perkėlimui, kai siekiama gauti pajamų iš aktyvios veiklos. Kad galėtų pasinaudoti išimtimi, mokesčio mokėtojas turės įrodyti savo mokesčių administravimo įstaigoms, kad užsienyje uždirbtos pajamos gautos iš aktyvios veiklos. Tai būtų galima padaryti pateikus užsienio valstybės mokesčių administravimo įstaigų išduotą pažymą.

Pakeitimas    64

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

5a straipsnis

 

Sandorių kainos

 

1.   EBPO 2010 m. dokumente pavadinimu „Sandorių kainodaros gairės daugiašalėms įmonėms ir mokesčių administratoriams“ nurodyta, kad pelnas, kurį įmonė būtų gavusi, bet negavo dėl šių sąlygų, gali būti įtrauktas į tos įmonės pelną ir atitinkamai apmokestintas:

 

a)  valstybės įmonė tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvauja valdant arba kontroliuojant kitos valstybės įmonę arba jos kapitalą; arba

 

b)  tie patys asmenys tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvauja valdant arba kontroliuojant vienos valstybės įmonę arba jos kapitalą ir kitos valstybės įmonę arba jos kapitalą; ir

 

c)  abiem atvejais abiejų įmonių prekybiniai arba finansiniai ryšiai yra saistomi sutartų arba nustatytų sąlygų, kurios skiriasi nuo sąlygų, dėl kurių būtų susitarusios savarankiškos įmonės;

 

2.  jeigu viena valstybė priskiria tos valstybės įmonės pelnui – ir atitinkamai apmokestina – pelną, kuris buvo apmokestintas kitoje valstybėje kaip kitos valstybės įmonės pelnas, ir jeigu tas priskirtas pelnas yra pelnas, kurį pirmosios valstybės įmonė būtų gavusi, jeigu abiejų įmonių sutartos sąlygos būtų buvusios tokios, dėl kokių būtų susitarusios dvi savarankiškos įmonės, antroji valstybė atitinkamai pakoreguoja nuo šio pelno gauto mokesčio sumą. Siekiant nustatyti pakoreguotą sumą, atsižvelgiama į kitas šios direktyvos nuostatas ir, esant reikalui, mokesčių administravimo įstaigos pasitaria tarpusavyje.

Pakeitimas    65

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Valstybės narės neatleidžia mokesčių mokėtojo nuo mokesčio už užsienyje uždirbtas pajamas, kurias mokesčių mokėtojas gavo kaip pelno dalį iš subjekto trečiojoje šalyje arba pardavęs turėtas subjekto akcijas trečiojoje šalyje arba kaip pajamas iš nuolatinės buveinės, esančios trečiojoje šalyje, kai subjektas arba nuolatinė buveinė yra apmokestinami pelno mokesčiu subjekto rezidavimo vietos šalyje arba šalyje, kurioje yra nuolatinė buveinė, teisės aktais įtvirtintu pelno mokesčio tarifu, mažesniu negu 40 proc. teisės aktais įtvirtinto mokesčio tarifo, kuris būtų buvęs taikomas pagal mokesčių mokėtojo valstybėje narėje galiojančią pelno mokesčio sistemą. Tokiomis aplinkybėmis mokesčių mokėtojui taikomas mokestis už užsienyje gautas pajamas, iš jo mokestinių prievolių jo rezidavimo vietos mokesčių tikslais valstybėje atskaičius trečiojoje šalyje sumokėtus mokesčius. Atskaitoma suma negali viršyti prieš atskaitymą apskaičiuotos mokesčio sumos, priskiriamos pajamoms, kurios gali būti apmokestintos.

1.  Valstybės narės neatleidžia mokesčių mokėtojo nuo mokesčio už užsienyje gautas pajamas, kurios gautos ne iš aktyvios veiklos ir kurias mokesčių mokėtojas gavo kaip pelno dalį iš subjekto trečiojoje valstybėje arba perleidęs turėtas subjekto akcijas trečiojoje valstybėje, arba kaip pajamas iš nuolatinės buveinės, esančios trečiojoje valstybėje, kai subjektas arba nuolatinė buveinė subjekto rezidavimo vietos valstybėje arba valstybėje, kurioje yra nuolatinė buveinė, yra apmokestinami teisės aktais nustatytu pelno mokesčio tarifu, mažesniu negu 15 proc.. Tokiomis aplinkybėmis mokesčių mokėtojui taikomas mokestis už užsienyje gautas pajamas, iš jo mokestinių prievolių jo rezidavimo vietos mokesčių tikslais valstybėje atskaičius trečiojoje šalyje sumokėtus mokesčius. Atskaitoma suma negali viršyti prieš atskaitymą apskaičiuotos mokesčio sumos, priskiriamos pajamoms, kurios gali būti apmokestintos. Kad galėtų pasinaudoti išimtimi, mokesčio mokėtojas turės įrodyti savo mokesčių administravimo įstaigoms, kad užsienyje uždirbtos pajamos gautos iš aktyvios veiklos. Tai būtų galima padaryti pateikus užsienio valstybės mokesčių administravimo įstaigų išduotą pažymą.

Pakeitimas    66

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a.  1 dalies nuostatos taikomos ir Sąjungoje.

Pakeitimas    67

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  1 dalis netaikoma tokiems nuostoliams:

2.  1 dalis netaikoma užsienyje patirtiems nuostoliams:

Pakeitimas    68

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Į apsimestinius darinius ar jų grupes, iš esmės sukurtus vienu tikslu – gauti mokestinės naudos – kuris prieštarauja kitu atveju taikytinų mokesčių nuostatų dalykui ar tikslui, apskaičiuojant pelno mokesčio prievolę neatsižvelgiama. Darinys gali apimti daugiau nei vieną etapą ar dalį.

1.  Į apsimestinius darinius ar jų grupes, kurie iš esmės buvo sukurti pagrindiniu tikslu ar vienu iš pagrindinių tikslų – gauti mokestinės naudos – kurie prieštarauja kitu atveju taikytinų mokesčių nuostatų dalykui ar tikslui, yra apsimestiniai atsižvelgus į visus susijusius faktus ir aplinkybes, apskaičiuojant pelno mokesčio prievolę neatsižvelgiama. Darinys gali apimti daugiau nei vieną etapą ar dalį.

Pakeitimas    69

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  Kai į neatsižvelgiama pagal 1 dalį, mokestinis įsipareigojimas apskaičiuojamas atsižvelgiant į ekonominį pagrindą pagal nacionalinę teisę.

3.  Kai į neatsižvelgiama pagal 1 dalį, mokestinis įsipareigojimas apskaičiuojamas atsižvelgiant į ekonominį pagrindą pagal 2 straipsnį.

Pakeitimas    70

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 straipsnio 3 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3a.  Valstybės narės skiria pakankamai darbuotojų, specialistų ir biudžeto išteklių savo nacionalinėms mokesčių administracijoms, visų pirma mokesčių audito darbuotojams, taip pat išteklių mokesčių administracijų darbuotojų mokymams, per kuriuose daugiausia dėmesio būtų skiriama tarpvalstybiniam bendradarbiavimui mokestinio sukčiavimo ir mokesčių vengimo srityse, ir automatiniam keitimuisi informacija, kad būtų galima užtikrinti visapusišką šios direktyvos įgyvendinimą.

Pakeitimas    71

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Į mokesčių mokėtojo mokesčio bazę įtraukiamos nepaskirstytos subjekto pajamos, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

1.  Į mokesčių mokėtojo mokesčio bazę įtraukiamos subjekto pajamos, jeigu tenkinamos šios sąlygos:

Pakeitimas    72

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 straipsnio 1 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  pagal bendrą mokesčių režimą subjekto šalyje pelnas apmokestinamas faktiniu pelno mokesčio tarifu, mažesniu negu 40 proc. faktinio mokesčio tarifo, kuris būtų buvęs taikomas pagal galiojančią mokesčių mokėtojo valstybės narės pelno mokesčio sistemą;

b)  subjekto pelnas apmokestinamas pelno mokesčio tarifu, mažesniu negu 15 proc.; šis tarifas vertinamas atsižvelgiant į pelną, apskaičiuotą iki operacijų, kurias šios šalys įvykdė siekdamos sumažinti šiuo tarifu apmokestinamą bazę; šis tarifas peržiūrimas kiekvienais metais, atsižvelgiant į pasaulinės prekybos ekonominę raidą;

Pakeitimas    73

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 straipsnio 1 dalies c punkto įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)  daugiau nei 50 proc. subjekto sukauptų pajamų priskiriama kuriai nors iš šių kategorijų:

c)  daugiau nei 25 proc. subjekto sukauptų pajamų priskiriama kuriai nors iš šių kategorijų:

Pakeitimas    74

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 straipsnio 1 dalies c punkto vii a papunktis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(viia)  pajamos iš prekių, kuriomis buvo prekiaujama su mokesčio mokėtoju arba su juo susijusiomis įmonėmis, išskyrus tokias standartines prekes, kuriomis reguliariai prekiauja savarankiškos įmonės ir kurių kainos stebimos viešai;

Pakeitimas    75

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pirmos pastraipos c punktas taikomas finansų įmonėms tik jeigu daugiau nei 50 proc. subjekto pajamų, priskiriamų šioms kategorijoms, gauta iš sandorių su mokesčių mokėtoju arba susijusiomis įmonėmis.

Pirmos pastraipos c punktas taikomas finansų įmonėms tik jeigu daugiau nei 25 proc. subjekto pajamų, priskiriamų šioms kategorijoms, gauta iš sandorių su mokesčių mokėtoju arba susijusiomis įmonėmis.

Pakeitimas    76

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Valstybės narės netaiko 1 dalies, jeigu subjektas yra rezidentas mokesčių tikslais valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje, kuri yra EEE susitarimo šalis, arba trečiosios šalies įmonės, esančios valstybėje narėje, nuolatinei buveinei, nebent subjekto įsteigimas yra visiškai dirbtinis, arba kai vykdydamas savo veiklą subjektas naudoja apsimestinius darinius, sukurtus iš esmės vienu tikslu – gauti mokestinės naudos.

2.  Valstybės narės netaiko 1 dalies, jeigu subjektas yra rezidentas mokesčių tikslais valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje, kuri yra EEE susitarimo šalis, arba trečiosios šalies įmonės, esančios valstybėje narėje, nuolatinei buveinei, nebent subjekto įsteigimas neatitiktų ekonominio pagrindo reikalavimo, arba kai vykdydamas savo veiklą subjektas naudoja apsimestinius darinius, sukurtus iš esmės vienu tikslu – gauti mokestinės naudos. Konkrečiu draudimo įmonių atveju darinys, kai patronuojančioji įmonė perdraudžia savo riziką per savo partonuojamąsias įmones, laikomas apsimestiniu.

Pakeitimas    77

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 straipsnio antraštė

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pasinaudojimas šalių mokestinės tvarkos neatitikimais

Pasinaudojimas valstybių narių mokestinės tvarkos neatitikimais

Pakeitimas    78

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Kai dvi valstybės narės tam pačiam mokesčių mokėtojui (hibridiniam subjektui), įskaitant jo nuolatines buveines vienoje ar keliose valstybėse narėse, suteikia skirtingą teisinį kvalifikavimą, ir dėl to susiklosto situacija, kai tas pats mokėjimas, išlaidos arba nuostoliai atskaitomi tiek valstybėje narėje, kurioje yra mokėjimo šaltinis ar patiriamos išlaidos arba nuostoliai, tiek kitoje valstybėje narėje, arba situacija, kai mokėjimas atskaitomas valstybėje narėje, kurioje yra mokėjimo šaltinis, atitinkamai neįtraukiant to paties mokėjimo kitoje valstybėje narėje, tada kita valstybė narė laikosi teisinio kvalifikavimo, kurį hibridiniam subjektui suteikė valstybė narė, kurioje yra mokėjimo šaltinis ar patirtos išlaidos arba nuostoliai.

Kai dvi valstybės narės tam pačiam mokesčių mokėtojui (hibridiniam subjektui), įskaitant jo nuolatines buveines vienoje ar keliose valstybėse narėse, suteikia skirtingą teisinį kvalifikavimą, ir dėl to susiklosto situacija, kai tas pats mokėjimas, išlaidos arba nuostoliai atskaitomi tiek valstybėje, kurioje yra mokėjimo šaltinis ar patiriamos išlaidos arba nuostoliai, tiek kitoje valstybėje, arba situacija, kai mokėjimas atskaitomas valstybėje, kurioje yra mokėjimo šaltinis, atitinkamai neįtraukiant to paties mokėjimo kitoje valstybėje, tada kita valstybė laikosi teisinio kvalifikavimo, kurį hibridiniam subjektui suteikė valstybė, kurioje yra mokėjimo šaltinis ar patirtos išlaidos arba nuostoliai.

Pakeitimas    79

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Kai dvi valstybės narės tam pačiam mokėjimui (pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais priemonei) suteikia skirtingą teisinį kvalifikavimą, ir dėl to susiklosto situacija, kai jis atskaitomas valstybėje narėje, kurioje yra mokėjimo šaltinis, atitinkamai neįtraukiant to paties mokėjimo kitoje valstybėje narėje, tada kita valstybė narė laikosi teisinio kvalifikavimo, kurį pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais priemonei suteikė valstybė narė, kurioje yra mokėjimo šaltinis.

Kai dvi valstybės tam pačiam mokėjimui (pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais priemonei) suteikia skirtingą teisinį kvalifikavimą, ir dėl to susiklosto situacija, kai jis atskaitomas valstybėje, kurioje yra mokėjimo šaltinis, atitinkamai neįtraukiant to paties mokėjimo kitoje valstybėje, tada kita valstybė laikosi teisinio kvalifikavimo, kurį pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais priemonei suteikė valstybė, kurioje yra mokėjimo šaltinis.

Pakeitimas    80

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 straipsnio 2 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Valstybės narės atnaujina Dvigubo apmokestinimo vengimo susitarimus su trečiosiomis šalimis arba drauge derasi dėl lygiaverčių susitarimų, kad šio straipsnio nuostatos būtų taikomos tarptautinei valstybių narių veiklai su trečiosiomis šalimis.

Pakeitimas    81

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

10a straipsnis

 

Pasinaudojimas trečiųjų šalių mokestinės tvarkos neatitikimais

 

Kai dėl mokestinės tvarkos neatitikimo tarp valstybės narės ir trečiosios valstybės gaunamas dvigubas atskaitymas, valstybė narė neleidžia vykdyti tokio mokėjimo atskaitymo, nebent trečioji valstybė tą jau padarė.

 

Kai dėl mokestinės tvarkos neatitikimo tarp valstybės narės ir trečiosios valstybės gaunamas atskaitymas neįtraukiant, valstybė narė neleidžia vykdyti tokio mokėjimo atskaitymo ar, atitinkamai, atskaitymo neįtraukiant, nebent trečioji valstybė tą jau padarė.

Pakeitimas    82

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 b straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

10b straipsnis

 

Efektyvusis mokesčio tarifas

 

1.  Komisija parengia bendrą efektyviojo mokesčių tarifo kiekvienoje valstybėje narėje apskaičiavimo metodą, kad būtų galima sudaryti faktinių mokesčių tarifų, taikomų įvairiose valstybėse narėse, lyginamąją lentelę.

Pakeitimas    83

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 c straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

10c straipsnis

 

Kovos su piktnaudžiavimu mokesčių sutartimis priemonės

 

1.  Valstybės narės iš dalies pakeičia dvišalių sutarčių tekstus ir įtraukia šias nuostatas:

 

a)  sąlygą, užtikrinančią, kad abi sutarties šalys įsipareigoja mokesčius mokėti ten, kur vykdoma ekonominė veikla ir sukuriama vertė;

 

b)  priedą, kuriame patikslinama, kad dvišalių konvencijų tikslas, be dvigubo apmokestinimo išvengimo, yra kova su mokesčių slėpimu ir mokesčių vengimu;

 

c)  pagrindinio tikslo testo sąlygą, pagrįstą bendrąja kovos su mokesčių vengimu taisykle, kaip apibrėžta 2016 m. sausio 28 d. Komisijos rekomendacijoje dėl kovos su piktnaudžiavimu mokesčių sutartimis priemonių įgyvendinimo (C(2016) 0271 final);

 

d)  nuolatinės buveinės apibrėžtį, kaip nurodyta EBPO pavyzdinės mokesčių ir pajamų konvencijos 5 straipsnyje;

 

2.  Iki 2017 m. gruodžio 31 d. Komisija parengia pasiūlymą dėl Europos mokesčių sutarčių strategijos, kad būtų galima parengti Europos mokesčių sutarčių modelį, kuris galiausiai pakeistų tūkstančius dvišalių sutarčių, kurias yra sudariusi kiekviena valstybė narė;

 

3.  valstybės narės nutraukia dvišales sutartis su jurisdikcijomis, kurios nesilaiko minimalių gero mokesčių srities valdymo standartų, dėl kurių susitarė Sąjunga, arba susilaiko nuo tokių sutarčių pasirašymo.

Pakeitimas    84

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 d straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

10d straipsnis

 

Geras mokesčių srities valdymas

 

1.  Komisija įtraukia gero mokesčių srities valdymo nuostatas į tarptautinės prekybos susitarimus ir ekonominės partnerystės susitarimus, kurių šalis Sąjunga yra, turėdama tikslą padidinti skaidrumą ir kovoti su žalinga mokesčių praktika.

Pakeitimas    85

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 e straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

10e straipsnis

 

Sankcijos

 

Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikomų pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalines nuostatas, ir imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad jos būtų įgyvendintos. Numatytos nuobaudos yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie tas taisykles ir priemones ir ją informuoja apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus. .

Pakeitimas    86

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 straipsnio antraštė

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Vertinimas

Peržiūra ir stebėsena

Pakeitimas    87

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Komisija įvertina šios direktyvos įgyvendinimą praėjus trejiems metams nuo jos įsigaliojimo ir pateikia jo ataskaitą Tarybai.

1.  Komisija įvertina šios direktyvos įgyvendinimą praėjus trejiems metams nuo jos įsigaliojimo dienos ir pateikia jo ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai.

Pakeitimas    88

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai visą informaciją, reikalingą šios direktyvos įgyvendinimui įvertinti.

2.  Valstybės narės pateikia Europos Parlamentui ir Komisijai visą informaciją, reikalingą šios direktyvos įgyvendinimui įvertinti.

Pakeitimas    89

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a.  Komisija sukuria specialų stebėsenos mechanizmą, kad galėtų užtikrinti visapusišką ir tinkamą šios direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę ir teisingą visų pateiktų apibrėžčių ir iš valstybių narių reikalaujamų veiksmų aiškinimą siekiant, kad Europoje būtų taikomas darnus kovos su BEPS požiūris.

Pakeitimas    90

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

11a straipsnis

 

Europos mokesčių mokėtojo identifikavimo numeris

 

Komisija iki 2016 m. gruodžio 31 d. pateikia teisėkūros procedūra priimamo akto pasiūlymą dėl suderinto bendro Europos mokesčių mokėtojo identifikavimo numerio, kad automatinis keitimasis mokesčių srities informacija Sąjungoje būtų veiksmingesnis ir patikimesnis.

Pakeitimas    91

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 b straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

11b straipsnis

 

Privalomas automatinis keitimasis mokesčių srities informacija

 

Siekiant užtikrinti visišką skaidrumą ir tinkamą šios direktyvos nuostatų taikymą privaloma automatiškai keistis mokesčių srities informacija, kaip nustatyta Tarybos direktyvoje 2011/16/ES1a.

 

_______________

 

1a2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB (OL L 64, 2011 3 11, p. 1).


AIŠKINAMOJI DALIS

Vieno EBPO tyrimo duomenimis, dėl tarptautinių įmonių vykdomo agresyvaus mokesčių optimizavimo visų pasaulio valstybių biudžetai kasmet netenka 100–240 mlrd. dolerių. Ši suma sudaro 4–10 proc. viso pasaulio pelno mokesčio įplaukų. Toks pajamų praradimas ypač nuostolingas valstybėms, nes sumažina jų galimybes investuoti į užimtumo skatinimą, kovą su skurdu ir veiksmingų visuotinių sveikatos priežiūros sistemų plėtrą.

Kuriant ekonominę ir pinigų sąjungą būtina suderinti ES mokesčių sistemą. Teisinga ir veiksminga įmonių apmokestinimo sistema turi tapti kertiniu bendrosios rinkos akmeniu.

Siekiant sukurti patikimą bendrąją rinką, valstybės narės privalo susitarti apmokestinimo klausimu.

Siekiant užtikrinti tinkamą bendrosios rinkos veikimą ir sėkmingai sukurti kapitalo rinkų sąjungą, svarbiausia laikytis darnaus požiūrio į mokesčių sistemų diegimą.

Pranešėjas palankiai vertina Komisijos pasiūlymą ir laiko jį žingsniu į priekį siekiant apriboti tarptautinių įmonių mokesčių vengimą. Tačiau jis mano, kad priėmus pasiūlytus pakeitimus pasiūlymas taptų aiškesnis ir veiksmingesnis.

Pagrindinis šio pranešimo tikslas – kad įmonės mokesčius mokėtų ten, kur gauna pelną.

Siekdamas šio tikslo pranešėjas nusprendė suformuluoti aiškias ir privalomas tarptautinės įmonės tinkamo įsisteigimo šalyje sąlygų apibrėžtis. Tai vienintelė priemonė įpareigoti sąžiningai mokėti mokesčius. Šiuo metu tarptautinės įmonės per dažnai imasi veiksmų, siekdamos perkelti savo pelną į mokesčių rojus, nesumokėjusios jokio pelno mokesčio.

Pranešėjas išaiškino ir suvienodino teisės aktus, kuriais reglamentuojami patentai. Tarptautinės įmonės iki šiol naudojasi paskatomis registruoti patentus, siekdamos dirbtinai sumažinti pelno sumą. Tai žalinga iš tikrųjų inovacijas diegiančioms šalims. Parlamentas siūlo apmokestinti šias tarptautines įmones perkėlimo mokesčiu tuo metu, kai jos sugrąžina iš patentų gautas pajamas į mažų mokesčių šalis.

Pranešėjas taip pat sustiprino Europos Parlamento vaidmenį. Europos Parlamentas turėtų būti organas, kuriam būtų pavesta kontroliuoti veiksmingą šios direktyvos įgyvendinimą visose 28 valstybėse narėse. Jis taip pat turėtų galėti atlikti nepriklausomą direktyvos veiksmingumo įvertinimą.

Galiausiai pranešėjas apgailestauja, kad Komisija iki šiol nepateikė pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl BKPMB. Iš tikrųjų, nustačius bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę, įmonės, pildydamos mokesčių deklaracijas, turėtų galimybę pasinaudoti vieno langelio sistema bei konsoliduoti pelną ir nuostolius visoje Sąjungoje.


MAŽUMOS NUOMONĖ

pagal Darbo tvarkos taisyklių 56 straipsnio 3 dalį

Pateikė Bernd Lucke

Ataskaitoje reikalaujama, kad būtų galima iš apmokestinamos bazės išskaičiuoti palūkanas, kurių suma neviršija 20 % EBITDA. Manau, kad tai neproporcingas, žalingas ir investicijas stabdantis reikalavimas. Palūkanos - tai investicinių projektų išlaidos. Todėl visuomet turi būti suteikta galimybė juos išskaičiuoti kaip tokias. Priešingu atveju apmokestinamasis pelnas būtų pervertintas. EBPO parengtame kovos su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu plane (BEPS) rekomenduojama 30 % riba taip pat kelia problemų šiomis aplinkybėmis.

Šis pasiūlymas, pateiktas H. Bayet parengtame pranešime, kenkia daugeliui įmonių, turinčių planų dėl didelių investicinių projektų. Siekiant kovoti su mokestiniu sukčiavimu nebūtų tikslinga priimti taisykles, kurios taip pat pakenktų sąžiningai mokesčiu mokančioms bendrovėms. Be to, siekiant išvengti mokesčių mokėjimo dažniausiai naudojamasi grupės vidaus paskolomis, kai pelnas perkeliamas į mažus mokesčius taikančias šalis. Taigi būtų prasminga taikyti palūkanų atskaitymo apribojimus tik grupės paskoloms. Kita vertus, palūkanų išmokėjimai išorės trečiosiomis šalimis turėtų būti atskaitomi be apribojimų.

H. Bayet pranešime numatyta galimybė neatskaitomus palūkanų mokėjimus perkelti iki penkerių metų laikotarpiu nelabai padėtų ypač toms bendrovėms, kurios finansuoja investicijas į realią ekonomiką. Didelių investicinių projektų atveju didelė palūkanų našta patiriama ilgus metus, todėl nėra galimybės manevruoti palūkanų perkėlimu.


ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Kovos su mokesčių vengimo praktika, tiesiogiai kenkiančia vidaus rinkos veikimui, taisyklės

Nuorodos

COM(2016)0026 – C8-0031/2016 – 2016/0011(CNS)

Konsultacijos su EP data

10.2.2016

 

 

 

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ECON

25.2.2016

 

 

 

Nuomonę teikiantys komitetai

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

AFET

25.2.2016

IMCO

25.2.2016

LIBE

25.2.2016

 

Nuomonė nepareikšta

       Nutarimo data

AFET

23.2.2016

IMCO

23.2.2016

LIBE

17.2.2016

 

Pranešėjai

       Paskyrimo data

Hugues Bayet

21.1.2016

 

 

 

Svarstymas komitete

11.4.2016

23.5.2016

 

 

Priėmimo data

24.5.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

20

15

21

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Gerolf Annemans, Hugues Bayet, Pervenche Berès, Udo Bullmann, Esther de Lange, Fabio De Masi, Markus Ferber, Jonás Fernández, Elisa Ferreira, Sven Giegold, Roberto Gualtieri, Brian Hayes, Gunnar Hökmark, Danuta Maria Hübner, Petr Ježek, Othmar Karas, Georgios Kyrtsos, Alain Lamassoure, Philippe Lamberts, Werner Langen, Sander Loones, Bernd Lucke, Ivana Maletić, Costas Mavrides, Bernard Monot, Luděk Niedermayer, Stanisław Ożóg, Dimitrios Papadimoulis, Sirpa Pietikäinen, Dariusz Rosati, Pirkko Ruohonen-Lerner, Alfred Sant, Molly Scott Cato, Peter Simon, Theodor Dumitru Stolojan, Kay Swinburne, Paul Tang, Ramon Tremosa i Balcells, Tom Vandenkendelaere, Cora van Nieuwenhuizen, Beatrix von Storch, Pablo Zalba Bidegain

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Laura Agea, Enrique Calvet Chambon, David Coburn, Eva Joly, Thomas Mann, Emmanuel Maurel, Siôn Simon, Roberts Zīle

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Kostas Chrysogonos, Sylvie Guillaume, Sabine Lösing, Virginie Rozière, Jutta Steinruck, Jarosław Wałęsa

Pateikimo data

27.5.2016

Teisinė informacija - Privatumo politika