PRANEŠIMAS dėl pabėgėlių: socialinė įtrauktis ir integracija į darbo rinką
10.6.2016 - (2015/2321(INI))
Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas
Pranešėjas: Brando Benifei
Nuomonės referentė (*):
Silvia Costa, Kultūros ir švietimo komiteto pirmininkė
(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl pabėgėlių: socialinė įtrauktis ir integracija į darbo rinką
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 78 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją,
– atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,
– atsižvelgdamas į 1951 m. Ženevos konvenciją ir jos papildomą protokolą,
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 29 d. rezoliuciją dėl pastaruoju metu Viduržemio jūroje įvykusių nelaimių ir ES migracijos ir prieglobsčio politikos[1],
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją dėl migracijos ir pabėgėlių Europoje[2],
– atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 20 d. Liuksemburge įvykusio bendro Užsienio reikalų tarybos ir Vidaus reikalų tarybos posėdžio metu pateiktą Komisijos dešimties migracijos iniciatyvų veiksmų planą,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos migracijos darbotvarkė“ (COM(2015) 0240),
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sudaromas ES bendras saugių kilmės šalių sąrašas, nurodytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos, ir kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2013/32/ES (COM(2015) 0452),
– atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „ES veiksmų grąžinimo srityje planas“ (COM(2015) 0453),
– atsižvelgdamas į Komisijos rekomendaciją, kuria nustatomas su grąžinimu susijusias užduotis vykdančioms valstybių narių kompetentingoms institucijoms skirtas bendras „Grąžinimo vadovas“ (C(2015) 6250),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „ES viešųjų pirkimų taisyklių taikymas ir dabartinė prieglobsčio krizė“ (COM(2015) 0454),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Pabėgėlių krizės Europoje sprendimas. ES išorės veiksmų vaidmuo“ (JOIN(2015) 0040),
– atsižvelgdamas į Komisijos sprendimą dėl Europos Sąjungos skubiosios pagalbos patikos fondo stabilumui didinti ir pagrindinėms neteisėtos migracijos ir asmenų persikėlimo Afrikoje priežastims šalinti įsteigimo (C(2015) 7293),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Pabėgėlių krizės valdymas. Skubios operatyvinės, biudžeto ir teisinės priemonės pagal Europos migracijos darbotvarkę“ (COM(2015) 0490),
– atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 27 d. Komisijos komunikatą „ES kovos su neteisėtu migrantų gabenimu veiksmų planas (2015–2020 m.)“ (COM(2015) 0285),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Europos trečiųjų šalių piliečių integracijos darbotvarkės,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Pabėgėlių krizės valdymas. Prioritetinių veiksmų pagal Europos migracijos darbotvarkę įgyvendinimo padėtis“ (COM(2015) 0510),
– atsižvelgdamas į išvadas, kurias Europos Vadovų Taryba priėmė 2014 m. birželio mėn. posėdyje, 2015 balandžio 23 d. specialiajame posėdyje, 2015 m. birželio 25–26 d. posėdyje, 2015 m. rugsėjo 23 d. neformaliame ES valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime migracijos klausimais, 2015 m. spalio 15 d. posėdyje, 2015 m. gruodžio 17–18 d. ir 2016 m. vasario 18–19 d. posėdžiuose,
– atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 20 d. posėdyje Tarybos priimtas išvadas dėl saugių kilmės šalių, 2015 m. liepos 20 d. posėdyje priimtas išvadas dėl migracijos, 2015 m. spalio 8 d. posėdyje priimtas išvadas dėl grąžinimo politikos ateities, 2015 m. spalio 12 d. posėdyje priimtas išvadas dėl migracijos, 2015 m. lapkričio 9 d. posėdyje priimtas išvadas dėl priemonių pabėgėlių ir migracijos krizei spręsti ir 2015 m. gruodžio 4 d. posėdyje priimtas išvadas dėl bepilietybės,
– atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 20 d. posėdyje priimtas Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadas dėl 20 000 asmenų, kuriems akivaizdžiai reikia tarptautinės apsaugos, perkėlimo į ES taikant daugiašales ir nacionalines programas,
– atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 15 d. ES ir Turkijos bendrą veiksmų planą,
– atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 8 d. aukšto lygio konferencijos rytinės Viduržemio jūros regiono dalies ir Vakarų Balkanų maršruto klausimu deklaraciją, taip pat į 2015 m. spalio 25 d. susitikime pabėgėlių srautų Vakarų Balkanų maršrutu klausimu priimtą vadovų pareiškimą,
– atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 11–12 d. Valetoje vykusiame ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikime migracijos klausimais priimtą veiksmų planą ir politinę deklaraciją,
– atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvą 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą,
– atsižvelgdamas į Komisijos ir Tarybos bendrą užimtumo ataskaitą, pridėtą prie 2016 m. komunikato dėl metinės augimo apžvalgos,
– atsižvelgdamas į 1994 m. (2014 m.) Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją,
– atsižvelgdamas į Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) darbą ir ataskaitas, ypač į jo metinę Europos Sąjungos padėties prieglobsčio srityje 2014 m. ataskaitą,
– atsižvelgdamas į 1984 m. Jungtinių Tautų konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą 33 straipsnio 1 dalį ir 33 straipsnio 2 dalį,
– atsižvelgdamas į Pagrindinių teisių agentūros (FRA) darbą, metines ataskaitas ir tyrimus, ypač į jos atliktus didelio darbuotojų išnaudojimo tyrimus,
– atsižvelgdamas į A teminio skyriaus tyrimą dėl migrantų integracijos ir jos poveikio darbo rinkai, C teminio skyriaus tyrimus dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 80 straipsnio įgyvendinimo, dėl naujų metodų, alternatyvių būdų ir priemonių naudotis prieglobsčio procedūromis tarptautinės apsaugos siekiantiems asmenims, naujų sričių, kuriose būtų reikalingi darbuotojų migracijos į ES teisės aktai, bendros Europos prieglobsčio sistemos stiprinimo ir Dublino sistemos alternatyvų ir dėl ES bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis migracijos srityje, į A ir D teminių skyrių pranešimus ir dokumentus dėl migracijos politikos priemonėms ir pabėgėlių integracijai skirtų ES lėšų: efektyvumo ir geriausios patirties analizės ateičiai ir į EXPO teminio skyriaus tyrimą dėl migrantų Viduržemio jūros regione: žmogaus teisių apsaugos,
– atsižvelgdamas į Europos migracijos tinklo (EMT) tyrimus, visų pirma į jo tyrimą dėl politikos priemonių, praktikos ir duomenų, susijusių su nelydimais nepilnamečiais,
– atsižvelgdamas į JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro veiklą ir pranešimus,
– atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo migrantų žmogaus teisių klausimais veiklą ir pranešimus,
– atsižvelgdamas į Tarptautinės migracijos organizacijos veiklą ir pranešimus,
– atsižvelgdamas į Europos pabėgėlių ir tremtinių tarybos darbą ir ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Europos regionų komiteto nuomonę „Europos migracijos darbotvarkė“, priimtą per 2015 m. gruodžio 3–4 d. vykusį 115-ąjį plenarinį posėdį,
– atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomones dėl Europos migracijos darbotvarkės ir ES kovos su neteisėtu migrantų gabenimu veiksmų plano,
– atsižvelgdamas į savo 2014 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl padėties Viduržemio jūros regione ir poreikio nustatyti holistinį ES požiūrį į migraciją[3],
– atsižvelgdamas į patirtį, sukauptą vykdant programą EQUAL, ir į tai, ko pasimokyta,
– atsižvelgdamas į 2004 m. priimtus bendruosius pagrindinius imigrantų integracijos politikos ES principus, visų pirma į 3-iąjį, 5-ąjį ir 7-ąjį principus,
– atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl migrantų integracijos, jos poveikio darbo rinkai ir socialinės apsaugos sistemų koordinavimo išorės aspektų[4],
– atsižvelgdamas į atitinkamas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) publikacijas, ypač „Indicators of Immigrant Integration 2015: Settling In“, „Making Integration Work: Refugees and others in need of protection“ ir „A New Profile of Migrants in the Aftermath of the Recent Economic Crisis“,
– atsižvelgdamas į atitinkamas Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) publikacijas, ypač „Trečiųjų šalių piliečiams skirtos politikos koordinavimo iššūkiai “ ir „Approaches towards the labour market integration of refugees in the EU“,
– atsižvelgdamas į Tarptautinio valiutos fondo tarnybų diskusijos pranešimą „The Refugee Surge in Europe: Economic Challenges“,
– atsižvelgdamas į pagal duomenų bazę „Asylum Information Database“ parengtą 2014–2015 m. metinę ataskaitą „Esminiai pokyčiai bendrojoje prieglobsčio sistemoje. Į Europos solidarumo krizę patekę pabėgėliai“ (angl. Common Asylum System at a turning point: Refugees caught in Europe's solidarity crisis),
– atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 22 d. JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro Svarstymų dėl tarptautinės asmenų, kurie bėga iš Sirijos Arabų Respublikos, apsaugos II atnaujintą redakciją,
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl įgūdžių ugdymo politikos kovai su jaunimo nedarbu[5],
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją dėl socialinio verslumo ir socialinių inovacijų kovojant su nedarbu[6],
– atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 8 d. priimtą Europos Parlamento pranešimą dėl moterų pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų padėties Europos Sąjungoje[7],
– atsižvelgdamas į 2016 m. vasario mėn. Europos Parlamento C teminio skyriaus tyrimą „Moterys pabėgėlės ir prieglobsčio prašytojos: integracijos problema“,
– atsižvelgdamas į Europos trišalio socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimo 2016 m. kovo 16 d. išvadas, visų pirma Europos ekonominių ir socialinių partnerių pareiškimą dėl pabėgėlių krizės,
– atsižvelgdamas į 1951 m. konvencijoje dėl pabėgėlių statuso bei JT vaiko teisių konvencijoje išdėstytus tarptautinius įsipareigojimus, atsižvelgdamas į visų vaikų pagrindinę teisę nemokamai gauti pradinį išsilavinimą, nesvarbu, kokia jų lytis, rasė, etninė ar socialinė kilmė,
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl vaikų švietimo ekstremaliųjų situacijų ir užsitęsusių krizių atvejais[8],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Kultūros ir švietimo komiteto nuomonę (A8-0204/2016),
A. kadangi pabėgėlių krizė pirmiausia yra humanitarinė krizė, kilusi, be kita ko, dėl ES kaimyninių valstybių destabilizavimo, taip pat turinti ilgalaikį poveikį jos darbo rinkoms ir pilietinei visuomenei, taigi, į ją reikia reaguoti ilgalaikėmis ir apgalvotomis priemonėmis, siekiant užtikrinti socialinę sanglaudą vietos lygmeniu ir sėkmingą atvykėlių integraciją mūsų visuomenėse;
B. kadangi Ženevos konvencija atsirado siekiant apsaugoti pabėgėlius iš Europos po Antrojo pasaulinio karo ir kadangi joje apibrėžiama, kas yra pabėgėlis, ir nustatoma daug pabėgėlių teisių, greta valstybių prievolių;
C. kadangi esama trijų juridinių kategorijų asmenų, kurie yra arba gali būti tarptautinės apsaugos gavėjai, t. y.: pabėgėlio statusą turintys asmenys, prieglobsčio prašytojai ir papildomą apsaugą gaunantys asmenys; kadangi reikia pritaikyti socialinės įtraukties ir integracijos į darbo rinką politiką prie jų specifinių poreikių;
D. kadangi būtina išnagrinėti pabėgėlių krizės priežastis, kad būtų galima nedelsiant imtis tinkamų veiksmų; be to, kadangi pagrindinės pabėgėlių krizės priežastys yra konfliktai, juos išsprendus būtų galima smarkiai sumažinti pabėgėlių skaičių, o likusieji galėtų grįžti į savo šalis;
E. kadangi 2014 ir 2015 m. Europoje užregistruotas beprecedentis prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių skaičius ir tai yra sunkios humanitarinės padėties tam tikrose ES kaimyninėse šalyse padarinys; kadangi geresnė prieiga prie informacijos naudojantis naujomis informacinėmis technologijomis galėtų padėti užkirsti kelią prekiautojų žmonėmis ir neteisėtai žmones gabenančių asmenų klestėjimui;
F. kadangi 2015 m. lapkričio 11–12 d. Valetoje vykusiame ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikime migracijos klausimais priimtas veiksmų planas ir politinė deklaracija nedavė jokių konkrečių ir įtikinamų rezultatų;
G. kadangi integruoti pabėgėlius ir į visuomenę, ir į darbo rinką bus galima tik tokiu atveju, jei valstybės narės ir jų visuomenės bus solidarios ir bendrai prisiims įsipareigojimus;
H. kadangi prognozuojama, kad Europos Sąjungoje iki 2020 m. darbingo amžiaus gyventojų skaičius sumažės 7,5 mln.; kadangi ES darbo rinkos poreikių raidos prognozės rodo, kad tam tikrose srityse pradeda trūkti ir ateityje trūks darbuotojų;
I. kadangi integracija į darbo rinką yra vienas iš žingsnių socialinės įtraukties link;
J. kadangi pabėgėlių socialinė įtrauktis ir integracija į priimančiąsias visuomenes ir ypač į jų darbo rinkas yra dinamiškas dvikryptis procesas, taip pat dvimatis procesas (apimantis teises ir pareigas), kuris kartu yra ir iššūkis, ir galimybė, kadangi siekiant pabėgėlių įtraukties reikia suderintų, tačiau individualių pačių pabėgėlių ir valstybių narių, vietos ir, kai taikoma, regioninių administravimo institucijų ir priimančiųjų bendruomenių pastangų, taip pat būtinas socialinių partnerių, pilietinės visuomenės ir savanorių organizacijų dalyvavimas ir parama;
K. kadangi siekiant gerų integracijos rezultatų reikia suteikti ne tik galimybę atvykus į šalį įsitraukti į darbo rinką, bet ir galimybę lankyti kalbos kursus, gauti būstą, naudotis švietimo ir mokymo, socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros paslaugomis, įskaitant su psichine sveikata susijusią pagalbą;
L. kadangi darbo rinkos sąlygos priimančiosiose šalyse yra lemiamas sėkmingos pabėgėlių integracijos veiksnys; kadangi nedarbo, ypač jaunimo ir ilgalaikio nedarbo, lygis ES vis dar kelią nerimą, o pasiūlos bei paklausos darbo rinkoje derinimas yra nuolatinė problema;
M. kadangi kiekvienas pabėgėlis yra asmuo, turintis asmeninę istoriją, žinių, įgūdžių, kvalifikacijų, darbo ir gyvenimo patirties ir poreikių, kurie turi būti pripažinti; kadangi pabėgėliai gali imti vykdyti ir sukurti ekonominę veiklą, kuri teigiamai paveiktų priimančiąsias bendruomenes;
N. kadangi, be to, 24,4 proc. visų ES gyventojų gresia skurdas ir socialinė atskirtis ir beveik 10 proc. patiria didelį materialinį nepriteklių;
O. kadangi trečiųjų šalių piliečiai susiduria su daugybe sunkumų siekdami, kad jų gebėjimai ir kvalifikacijos būtų pripažinti; kadangi trečiojoje šalyje įgytų kvalifikacijų pripažinimas susijęs su gebėjimų tikrinimu;
P. kadangi pripažinti suaugusių pabėgėlių išsilavinimą ir kvalifikacijas, taip pat imtis specialių priemonių, kad jie galėtų įgyti išsilavinimą ir konkrečių įgūdžių, yra itin svarbu tam, kad jie galėtų patekti į darbo rinką;
Q. kadangi svarbu pabėgėliams ir prieglobsčio prašytojams suteikti realią galimybę patekti į darbo rinką, kad jie atgautų savo žmogiškąjį orumą ir savigarbą, tai taip pat būtų ekonomiškai efektyvus ir atsakingas viešųjų finansų tvarkymo būdas, t. y. būtų sumažintos valstybių narių ir vietos valdžios institucijų patiriamos išlaidos ir tuo pačiu suteikiama galimybė tapti aktyviais mokesčių mokėtojais;
R. mano, kad moterys ir nepilnamečiai, turintys pabėgėlio statusą ar prašantys prieglobsčio, turi specifinių apsaugos poreikių; pabrėžia, kad į visas socialinės įtraukties ir integracijos į darbo rinką politikos sritis būtina įtraukti lyčių lygybės ir vaikų apsaugos aspektą;
S. kadangi, remiantis 2015 m. Europolo pateiktais duomenimis, atvykę į Europą dingo bent 10 000 nelydimų vaikų;
T. kadangi priverstinis perkėlimas, konfliktai, žmogaus teisės pažeidimai ir karai gali turėti didelį poveikį nukentėjusių žmonių fizinei ir psichinei sveikatai; kadangi, be to, pabėgėlės ir prieglobsčio prašytojos patiria labai didelį smurtą dėl lyties;
U. kadangi didelė į Europą atvykusių prieglobsčio prašytojų dalis gyvena žmogaus orumo neatitinkančiomis ir nesaugiomis sąlygomis: jie gyvena stovyklose, neturi galimybių pasinaudoti pakankamais ištekliais ir kokybiškomis paslaugomis, kad galėtų patenkinti pagrindinius savo poreikius;
V. kadangi 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso 33 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad „nė viena Susitariančioji valstybė jokiu būdu neišsiunčia ir negrąžina pabėgėlio į šalį, kur jo gyvybei ar laisvei grėstų pavojus dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių pažiūrų“;
W. kadangi Jungtinių Tautų konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (1984 m.) 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatoma, kad „jokia valstybė, šios Konvencijos Šalis, neišsiunčia, negrąžina [...] ir neišduoda asmens kitai valstybei tais atvejais, kai yra pagrįstų priežasčių manyti, kad jam iškiltų pavojus būti kankinamam; [...] kompetentingos valdžios institucijos atsižvelgia į visus susijusius motyvus, įskaitant, jei tikslinga, toje valstybėje esamų didelių, akivaizdžių ar masinių žmogaus teisių pažeidimų nuolatinį pobūdį“;
X. kadangi, be kalbinių, mokomojo pobūdžio ir institucinių veiksnių, diskriminacija yra viena iš didžiausių kliūčių, paprastai trukdančių migrantams visapusiškai dalyvauti darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime[9];
Y. kadangi tarp prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių, atvykusių į ES 2015 m., vienas iš keturių yra vaikai, ir pusė jų yra 18–34 metų amžiaus; kadangi šie vaikai atvyksta iš konflikto zonų, kuriose kartais ilgą laiką nėra galimybės lankyti mokyklą arba tokia galimybė yra ribota, arba iš pabėgėlių stovyklų, kuriose tik mažuma jų turėjo galimybę įgyti bet kokį išsilavinimą ar lankyti vietos mokyklas;
Z. kadangi Direktyvoje 2003/86/EB nustatoma, kad pabėgėlių šeimos susijungimo klausimu ES šalys negali nustatyti sąlygų, susijusių su minimalia pabėgėlio buvimo trukme jų teritorijoje iki jo šeimos narių prisijungimo prie jo;
1. pabrėžia, kad ES turi pagrįsti savo tiesioginį atsaką į esamą padėtį, parodydama solidarumą ir sąžiningai dalydamasi atsakomybe, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 80 straipsnyje, ir laikytis holistinio požiūrio, kuris apima būtinybę gerinti saugios ir teisėtos migracijos kanalus ir užtikrina visapusišką esamų įstatymų ir pagrindinių Europos teisių ir vertybių laikymąsi; pabrėžia, kad, siekiant valdyti atvykstančių pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų srautą, būtina nedelsiant pradėti taikyti nuolatinio perkėlimo Europos Sąjungoje mechanizmą, skirtą visoms valstybėms narėms;
2. pažymi didelius pabėgėlio sąvokos vartojimo viešajame ir politiniame diskurse skirtumus; pabrėžia, kaip svarbu aiškiai nustatyti pabėgėlius pagal teisinę apibrėžtį, įtvirtintą 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijoje, iš dalies pakeistoje 1967 m. sausio 31 d. Niujorko protokolu, ir ES teisės aktuose, ypač Profesinių kvalifikacijų direktyvoje[10], kaip apibrėžta 2 straipsnio c, d, e, f, g punktuose, ir Priėmimo sąlygų direktyvoje, kaip apibrėžta 2 straipsnio a, b ir c punktuose; pabrėžia aiškaus pabėgėlio ir ekonominio migranto sąvokų atskyrimo svarbą siekiant įgyvendinti įvairių sričių europinę ir tarptautinę politiką;
3. pažymi, kad teisę į papildomą apsaugą turintis asmuo yra trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, neatitinkantis pabėgėlio kriterijų, tačiau taip pat susidūręs su tikra kančių, kankinimo, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo rizika, arba civilis asmuo, susidūręs su didele individualia grėsme savo gyvybei dėl nesirinktinai vykdomo smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto atvejais (žr. Profesinių kvalifikacijų direktyvą);
4 pabrėžia, kad valstybės narės labai skirtingai nagrinėja tarptautinės apsaugos prašymus ir tai trunka skirtingai; pabrėžia, kad lėtos ir pernelyg biurokratinės procedūros gali trukdyti pabėgėliams ir prieglobsčio prašytojams pasinaudoti švietimu, mokymu, su užimtumu susijusiu orientavimu, taip pat patekti į darbo rinką ir pradėti dalyvauti ES ir valstybių narių programose, ir veiksmingai bei koordinuotai naudotis lėšomis šioje srityje, taip pat gali didinti pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų pažeidžiamumą, susijusį su nedeklaruojamu darbu ir mažų garantijų darbo sąlygomis; atkreipia dėmesį į tai, kad būtina nedelsiant nustatyti bendrą prieglobsčio sistemą siekiant patobulinti pripažinimo procedūras ir kartu užtikrinti pabėgėliams ir Europos Sąjungos piliečiams aukščiausią saugos lygį; rekomenduoja imtis reikiamų priemonių, skirtų paremti valstybėms narėms, kurios dėl geografinės padėties yra labiau už kitas įtrauktos į pirminį priėmimą; pripažįsta, kad suteikto leidimo gyventi (ypač papildomą apsaugą turintiems asmenims) galiojimo trukmė, jei ji palyginti trumpa, yra kliūtis integruotis į darbo rinką;
5. taip pat ragina imtis veiksmingų priemonių už Europos ribų – tiek siekiant užtikrinti, kad turintys teisę gauti prieglobstį asmenys galėtų saugiai pasiekti priimančiąsias šalis, tiek siekiant susitvarkyti su tarptautinės apsaugos prašymais ir sustabdyti nesibaigiančius migrantų srautus;
6. pabrėžia, kad siekiant palengvinti pabėgėlių socialinę įtrauktį ir integraciją į darbo rinką, reikia parengti metodą, pagal kurį nurodoma vykdyti tinkamą adaptaciją ir suponuojamas bendradarbiavimas, ir spręsti rimtas daugiaaspektes problemas, susijusias su: visų formų diskriminacija; kalbinėmis kliūtimis, kurios pirmiausia trukdo integruotis; gebėjimų pripažinimu; įvairiomis socialinėmis ir ekonominėmis, švietimo ir kultūrinėmis aplinkybėmis; būstu; sveikatos poreikiais, įskaitant psichosocialinę ir potrauminę paramą; šeimos susijungimu ir nemaža pažeidžiamų grupių dalimi pabėgėlių tarpe, o ypač nerimą keliančiu vaikų, tarp jų – nelydimų nepilnamečių, taip pat neįgaliųjų, pagyvenusių asmenų ir moterų skaičiumi[11], dėl to reikia priemonių, pritaikytų konkrečioms šių asmenų problemoms spręsti;
7. nepritaria specialiai pabėgėliams skirtų darbo rinkų kūrimui;
8. mano, kad atitinkamas nacionalinis minimalusis darbo užmokestis turėtų galioti ir pabėgėliams;
9. primena itin didelį susirūpinimą keliančią moterų padėtį pabėgėlių stovyklose Europoje, ypač jų gyvenimo ir higienos sąlygas, dėl kurių reikia imtis skubių sanitarinių priemonių; pabrėžia, kad moterų sveikatos priežiūros poreikiai skiriasi nuo vyrų, nes jos dažniau susiduria su daugialype rizika, įskaitant smurtą dėl lyties, problemas, susijusias su reprodukcine sveikata, ir kultūrines kliūtis, norėdamos naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis; todėl mano, kad šios srities politika negali būti neutrali lyčių požiūriu;
10. pabrėžia, kad reikia atskirti skubios pagalbos priemones ir vidutinės trukmės bei ilgalaikes priemones, kad būtų galima veiksmingai atsižvelgti į skirtingus poreikius;
11. primena, kaip svarbu tvarkant prašymus dėl pabėgėlio statuso suteikimo nuo pat pradžių pripažinti lyčių aspektą ir tarptautinės apsaugos prašančių moterų reikmes ir konkrečias moterų patiriamas socialinės įtraukties ir integracijos į darbo rinką problemas; ragina sudaryti lygias galimybes vyrams ir moterims vykdant visų sričių politiką ir taikant procedūras, susijusias su socialine įtrauktimi ir integracija į darbo rinką, taip pat prieglobsčiu ir migracija, atsižvelgiant į tai, kad moterys dažniau nei vyrai prisiima atsakomybę rūpintis vaikais ir vyresnio amžiaus, sergančiais ir ar kitaip priklausomais šeimos nariais; primena, kad kokybiškų ir prieinamų vaikų ir kitų priklausomų asmenų priežiūros paslaugų teikimas ir lanksčios darbo sąlygos yra labai svarbūs pavyzdžiai, kaip visiems tėvams pagerinti galimybes patekti į darbo rinką ir suteikti jiems ekonominių ir socialinių galių;
12. atkreipia dėmesį į švietimo privalumus socialinės įtraukties ir integracijos į darbo rinką atžvilgiu; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti visų pabėgėlių[12], ypač mergaičių ir moterų, prieigą prie formaliojo ir neformaliojo švietimo bei savišvietos ir mokymąsi visą gyvenimą, derinant tai su darbo patirtimi; be to, ragina nustatyti tvirtas ir skaidrias užsienyje, už Europos Sąjungos ribų, įgytų kvalifikacijų pripažinimo procedūras;
13. ragina valstybes nares sukurti kalbų mokymo sistemą, glaudžiai susiejančią bendrąjį ir profesinį kalbų mokymą;
14. pabrėžia, kad svarbu taikyti poreikiams pritaikytą požiūrį į integraciją, grindžiamą vienodomis galimybėmis, skiriant būtiną dėmesį skirtingų tikslinių grupių poreikiams ir konkrečioms problemoms; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad labai reikia raštingumo didinimo priemonių;
Iššūkiai ir galimybės
15. mano, kad didesnių galimybių pabėgėliams ir prieglobsčio prašytojams iš tikrųjų pasinaudoti būstu, sveikatos priežiūra, švietimu, socialine apsauga ir patekti į darbo rinką sudarymas drauge užtikrinant, kad būtų paisoma jų pagrindinių teisių ir darbo rinkos būtų įtraukesnės vietos ir nacionaliniu lygmenimis, galėtų atlikti svarbų vaidmenį atkuriant pabėgėlių žmogaus orumą ir savivertę, ir pabrėžia, kad tai taip pat yra ekonomiškai efektyvu, nes jie galėtų apsirūpinti patys, tapti ekonomiškai nepriklausomi ir įnešti teigiamą indėlį į visuomenę, o tai būtų esminis jų įtraukties į tą visuomenę žingsnis ir atsakingas viešųjų finansų tvarkymo būdas, t. y. būtų sumažintos valstybių narių ir vietos valdžios institucijų patiriamos išlaidos, nes pabėgėliai būtų integruojami ir drauge galėtų aktyviai prisidėti prie biudžeto, tai galėtų būti laikoma naudinga jų asmeninei saviugdai, raidai ir savivertei, pripažinimui visuomenėje, taip pat visai visuomenei ir bendruomenei; atkreipia dėmesį į tai, kad ne visi į ES atvykę pabėgėliai gali dirbti dėl sveikatos, amžiaus ar kitų problemų; primena, kad Profesinių kvalifikacijų direktyva ir Priėmimo sąlygų direktyva tiek prieglobsčio prašytojams, tiek tarptautinės apsaugos gavėjams numatyta teisė patekti į darbo rinką ir teisė į profesinį mokymą;
16. prašo valstybių narių dėti pastangas įgyvendinant pagal Europos semestrą parengtas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas;
17. pažymi, kad ankstyva ir nenutrūkstanti intervencija yra itin svarbi siekiant užtikrinti kuo veiksmingesnę pabėgėlių socialinę įtrauktį ir integraciją į darbo rinką, taip pat į vietos bendruomenes, nes tai padeda sumažinti riziką, kad jie vėliau patirs izoliacijos, nevisavertiškumo ir nepritapimo jausmus; primena, kad ankstyvos intervencijos priemonės galėtų apimti ankstyvą dalyvavimą savanoriškoje veikloje, stažuotėse, kuravimo ir bendruomenės veikloje;
18. atkreipia dėmesį į tai, koks svarbus pilietinės visuomenės ir savanorių organizacijų atliekamas darbas, kuriuo visiems prieglobsčio prašytojams ir pabėgėliams prieš dalyvaujant darbo rinkoje ir dalyvavimo metu teikiama su galių suteikimu, integracija ir atsparumu susijusi pagalba; pabrėžia, kad reikėtų imtis būtinų priemonių siekiant deramai mokyti tuos, kurie savanoriškai dalyvauja pabėgėlių integracijos ir švietimo veikloje; pažymi, kad svarbu sukurti ir plėtoti socialinius ir bendruomenės tinklus tarp pabėgėlių ir migrantų bendruomenių ir su jomis, kad būtų padedama jiems patekti į darbo rinką;
19. pabrėžia, kad darbo rinkos sąlygos priimančiosiose šalyse yra vienas iš lemiamų tvarios ir sėkmingos pabėgėlių integracijos veiksnių; suvokia, kad pabėgėliai yra skirtingi amžiaus, gebėjimų ir žinių požiūriu; pabrėžia, kad nedarbas Europos Sąjungoje, ypač jaunimo ir ilgalaikis nedarbas, kai kuriose šalyse ir regionuose vis yra nerimą keliančio masto ir kad Komisija ir valstybės narės turėtų toliau teikti pirmenybę politikos priemonėms ir investicijoms, kuriomis siekiama užtikrinti kokybišką visos visuomenės užimtumą, ypač daug dėmesio skiriant pažeidžiamiausiems asmenims ir ekonomikos augimui; primena, kad veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti kokybišką užimtumą, skatinti aktyvias darbo rinkas ir kovoti su nedarbu, turi būti prasmingi vietos kontekste, nes kitu atveju jie bus neveiksmingi;
20. taip pat pabrėžia, kad pačios Sąjungos viduje socialinė ir ekonominė padėtis labai skirtinga; pabrėžia, kad svarbu į tuos skirtumus atsižvelgti perkeliant pabėgėlius ES, siekiant kuo labiau padidinti jų integracijos į darbo rinką galimybes, nes pernelyg dažnai jie pirmiausia perkeliami į vietas, kuriose negali būti integruoti į darbo rinką;
21. ragina valstybes nares užtikrinti, kad pabėgėlių priėmimas būtų vykdomas kartu su tvirta integracijos politika, pvz., kalbos ir orientavimo kursais, kurie suteiktų galimybę išsamiai susipažinti su ES teisėmis ir vertybėmis bei socialine įtrauktimi; pabrėžia, kad kalbų mokėjimas atlieka esminį vaidmenį siekiant sėkmingai integruoti pabėgėlius, ypač į darbo rinką; ragina valstybes nares reikalauti, kad pabėgėliai, kuriems tikriausiai bus suteiktas leidimas ir jie ras darbą priimančiojoje šalyje, lankytų bendruosius ir su darbus susijusius visa apimančius kalbos kursus ir sudaryti sąlygas juos lankyti; mano, kad kalbos turėtų būti mokoma jau migrantų antplūdžio valdymo centruose ir pirminio priėmimo centruose;
22. pabrėžia, kad reikia iš anksto sąžiningai, skaidriai ir nemokamai įvertinti pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų formalius ir neformalius gebėjimus ir pripažinti bei patvirtinti jų kvalifikacijas, kad jie galėtų lengviau pasinaudoti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis, ypač vykdant mokymus ir su užimtumu susijusį orientavimą, įskaitant priemones, kuriomis būtų užtikrinamas jų patekimas į darbo rinką ir nediskriminacinės darbo sąlygos, taip pat reikia poreikiams pritaikytų priemonių, leidžiančių jiems visapusiškai išnaudoti savo galimybes, o priimančiosiose šalyse suderinti darbo jėgos pasiūlą su paklausa; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu sustiprinti Europos kvalifikacijų sandaros vaidmenį ir skubiai diegti veiksmingesnes diplomų, patirties ir gebėjimų pripažinimo ir patvirtinimo sistemas; primena, kad tokios veiksmingos sistemos būtų naudingos visiems Sąjungos piliečiams; vis dėlto pabrėžia, kad šis vertinimas jokiu būdu neturėtų prilygti diskriminacijos procesui, susijusiam su prieglobsčio prašytojų kvalifikacijomis, o gebėjimai bei potencialios įsidarbinimo galimybės neturėtų būti sprendimo dėl prieglobsčio prašymo kriterijus; pabrėžia, kad turimi riboti ištekliai turėtų būti rūpestingai panaudoti laiku atliekant prieglobsčio suteikimo procedūras ir sparčiai bei veiksmingai integruojant pabėgėlius;
23. pabrėžia, kad viešosios išlaidos, apimančios neeilines investicijas į socialinės įtraukties ir integracijos į darbo rinką priemones ir programas, veikiausiai turės teigiamą trumpalaikį poveikį nacionaliniam BVP, o vidutinio laikotarpio ar ilgalaikis poveikis viešiesiems finansams priklausys nuo šių priemonių rezultatyvumo;
24. šiomis aplinkybėmis teigiamai vertina Komisijos sprendimą atliekant galimų laikinų nukrypimų nuo Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų analizę atsižvelgti į išskirtinio pabėgėlių antplūdžio poveikį biudžetui, susijusį su neeilinėmis valstybių narių išlaidomis pagal Stabilumo ir augimo pakto prevencinę ir korekcinę dalis[13];
25. pabrėžia, kad pagrindinės socialinei įtraukčiai ir integracijai į darbo rinką skirtų ES lėšų, ypač Europos socialinio fondo (ESF), Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF), Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (EPLSAF), tikslai, tikslinės grupės ir valdymo būdai valstybių narių lygmeniu yra skirtingi; pabrėžia, kad šiomis lėšomis gali būti remiamos tikslinės iniciatyvos, kuriomis siekiama tobulinti kalbinius ir profesinius gebėjimus, suteikti daugiau galimybių naudotis paslaugomis ir patekti į darbo rinką, taip pat remti informavimo kampanijas, skirtas tiek priimančiosioms bendruomenėms, tiek migrantams; primena, kaip svarbu integracijos fondus naudoti realioms integracijos priemonėms, ir primena valstybėms narėms, koks svarbus partnerystės principas, siekiant užtikrinti veiksmingą ir labiau koordinuojamą šių lėšų naudojimą; vis dėlto pažymi, kad siekiant pabėgėlių integracijos į darbo rinką tikslo reikia daugiau svarbos suteikti Europos socialiniam fondui;
26. kadangi šių lėšų neužtenka, pabrėžia, jog reikia didesnių viešųjų investicijų ir papildomų išteklių, kad pirmiausia vietos valdžios institucijoms, socialiniams partneriams, socialiniams ir ekonomikos veikėjams, pilietinės visuomenės ir savanorių organizacijoms būtų teikiama tiesioginė finansinė parama, skirta greitos pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų integracijos į visuomenę ir darbo rinką priemonėms, be kita ko, siekiant užkirsti kelią socialinei įtampai, ypač tose vietovėse, kur nedarbas didžiausias;
27. atkreipia dėmesį į Komisijos pastangas supaprastinti ir didinti prieinamų finansavimo priemonių sinergiją; vis dėlto pabrėžia, kad reikia toliau didinti šių lėšų prieinamumą, papildomumą ir skaidrumą, kad būtų sustiprinti valstybių narių pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų priėmimo ir integracijos pajėgumai;
28. todėl pabrėžia, kad PMIF lėšos yra išnaudotos; todėl primygtinai ragina tikslinant daugiametę finansinę programą išlaikyti šį fondą;
29. pabrėžia, kad rengiant ir įgyvendinant socialinės įtraukties ir integracijos politiką ir priemones turėtų būti visada laikomasi vienodo požiūrio, nediskriminavimo, lygių galimybių ir lyčių lygybės principų;
30. be to, pabrėžia, kad pabėgėliams ir prieglobsčio prašytojams skirtoms integracijos ir įtraukties priemonėms būtina skirti papildomų socialinių investicijų, kuriomis būtų atsižvelgiama į papildomų priemonių būtinybę, tačiau joms neturėtų būti naudojami finansiniai ištekliai, numatyti programoms, skirtoms kitoms palankių sąlygų neturinčioms grupėms; be to, pabrėžia, kad turimos ES lėšos turėtų būti naudojamos veiksmingiau ir našiau; ragina Komisiją rengiant tokias integracijos politikos priemones atsižvelgti į darbo rinkos ir socialinės padėties duomenis siekiant užtikrinti, kad dėl integracijos proceso neblogėtų socialinė ir ekonominė padėtis priimančiuosiuose regionuose;
31. todėl ragina Komisiją tikslinant ES daugiametę finansinę programą apsvarstyti galimybę nustatyti, kad mažiausiai 25 proc. sanglaudos politikos biudžeto būtų skiriama Europos socialiniam fondui, kad ilguoju laikotarpiu būtų užtikrinti tinkami integracijai į darbo rinką skirti ištekliai; ragina Tarybą per būsimą DFP tikslinimą viršutines visų asignavimų ribas ir atskiras kategorijas pakoreguoti atsižvelgiant į vidaus ir išorės iššūkius, kurių atsirado dėl pabėgėlių krizės, ir suderinti jas su valstybių narių, kurios susiduria su didžiausiais integracijos iššūkiais, poreikius[14];
32. nurodo, kad norėdamos užtikrinti tikslingą ESF lėšų paskirstymą, valstybės narės prireikus turėtų pritaikyti susijusias nacionalines taisykles, kad būtų užtikrinta, jog su prieglobsčio prašytojais būtų elgiamasi taip pat, kaip ir su ES ir trečiųjų šalių piliečiais, turinčiais galimybę patekti į darbo rinką;
Integracijos efektyvumo užtikrinimas
33. pabrėžia, kad visus ES migracijos darbotvarkę[15] sudarančius teisėkūros procedūra priimtus aktus reikia griežtai susieti tarpusavyje, kad būtų užtikrintas geras pabėgėlių ir migrantų valdymas;
34. pažymi, jog nepaprastai svarbu, kad dalyvautų visi visuomenės veikėjai, todėl siūlo stiprinti geriausios patirties mainus šioje srityje, paisant valstybių narių kompetencijos integracijos priemonių klausimu; pabrėžia, kad visiems teisėtai gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams taikomomis integracijos priemonėmis turėtų būti skatinama įtrauktis, o ne izoliacija; pažymi, kad esminį vaidmenį integracijos procesuose atlieka vietos ir regioninės valdžios institucijos, įskaitant miestus;
35. yra tvirtai įsitikinęs, kad bus sunku integruoti pabėgėlius į darbo rinką be aktyvios ir didelio masto ES labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių paramos; mano, kad atitinkamos valstybių narių institucijos MVĮ turėtų teikti visapusišką, poreikiams pritaikytą paramą ir konsultacijas, skirtas pabėgėlių integracijai į darbo rinką;
36. remia Komisijos pastangas atnaujinti Europos migracijos darbotvarkę, ypač persvarstant Dublino reglamentą („Dublinas III“), kad būtų padidintas valstybių narių solidarumas, atsakomybės pasidalijimas ir apsaugos standartų suderinimas; pabrėžia teigiamą poveikį, kurį pabėgėlių judumas turėtų sprendžiant darbo jėgos poreikio ir trūkumo, taip pat pabėgėlių integracijos į darbo rinką klausimus, įskaitant tokius aspektus kaip valstybių narių skatinimas leisti susijungti šeimai; pabrėžia, kad siekiant sukurti tikrai vienodą bendrą Europos prieglobsčio sistemą ir visapusišką bei tvarią teisėtos migracijos Europos Sąjungoje politiką, atitinkančią gebėjimų paklausą darbo rinkoje, būtinos tolesnės pastangos, tarp kurių itin svarbų vaidmenį atlieka socialinės įtraukties ir aktyvios integracijos politikos priemonės;
37. apgailestauja, kad Komisija turėjo priimti 40 sprendimų dėl pažeidimų prieš daugelį valstybių narių dėl to, kad jos neįgyvendino svarbiausių bendros Europos prieglobsčio sistemos politikos priemonių, t. y., be kita ko, ji devyniolikai valstybių narių išsiuntė oficialius pranešimus apie tai, kad pastarosios nepranešė apie priemones, skirtas Priėmimo sąlygų direktyvai į nacionalinę teisę perkelti – šioje direktyvoje nustatomi esminiai standartai užimtumo, profesinio mokymo, nepilnamečių mokymo ir ugdymo, maisto, būsto, sveikatos priežiūros, medicinos ir psichologinės priežiūros ir neįgaliesiems skirtų nuostatų srityje; tvirtai tiki, kad Komisija turėtų dėti daugiau pastangų norėdama užtikrinti, kad dabartinės taisyklės būtų visapusiškai ir veiksmingai įgyvendintos; primygtinai ragina valstybes nares ištaisyti šią padėtį laikantis Sutartyse įtvirtintų žmogaus teisių normų ir ES taikomų solidarumo, sąžiningo atsakomybės pasidalijimo ir nuoširdaus bendradarbiavimo principų;
38. atkreipia dėmesį į 2015 m. pranešime apie Sąjungos padėtį Pirmininko J-C. Junckerio išdėstytą pareiškimą[16], kuriuo patvirtinamas jo pritarimas, kad prieglobsčio prašytojų prašymų nagrinėjimo laikotarpiu jiems būtų suteikiama galimybė patekti į darbo rinką; tačiau apgailestauja, kad įgyvendinant priimtus sprendimus Komisija veikia nelabai ryžtingai; yra susirūpinęs dėl kai kurių valstybių narių sprendimo uždaryti vidaus sienas arba įvesti laikiną kontrolę, dėl kurio kyla pavojus laisvam judėjimui Šengeno erdvėje;
39. apgailestauja, kad 2015 m. rugsėjo mėn. pasiektas susitarimas dėl pabėgėlių paskirstymo valstybėms narėms įgyvendinamas netinkamai; pabrėžia, kad pabėgėlių priėmimo kvotų nesilaikoma daugumoje valstybių narių; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares kuo greičiau įgyvendinti susitarimus ir sparčiau vykdyti pabėgėlių priėmimo ir įkurdinimo procesus;
40. pažymi, kad ilgas tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimas ir nevykusi prieglobsčio prašytojų registracija jiems atvykus ne tik trukdo pabėgėliams ir prieglobsčio prašytojams laiku ir teisėtai patekti į darbo rinką, bet ir sudaro sąlygas formuotis nedeklaruojamo darbo praktikai ir visų formų išnaudojimui; pabrėžia, kad būtina remti valstybes nares, kurios pirmos turi spręsti su prieglobsčio prašytojų registracijos valdymu susijusias problemas;
41. pabrėžia, kad visiems nuo išnaudojimo ir diskriminacijos nukentėjusiems asmenims turėtų būti užtikrinta teisė kreiptis į teismą ir teisė į apsaugą; pabrėžia socialinių partnerių, pilietinės visuomenės organizacijų, vietos valdžios institucijų, ekonominių ir socialinių subjektų bei savanorių organizacijų atliekamą itin svarbų darbą siekiant užmegzti ryšį su šiais darbuotojais ir suteikti jiems informaciją, visų pirma apie jų teises ir pareigas, apie apsaugą, į kurią jie turi teisę, taip pat suteikti paramą, kurios jiems reikia, atsižvelgiant ir į tai, kad pabėgėliai galbūt liks tik laikinai;
42. pažymi, kad siekiant užtikrinti veiksmingą pabėgėlių integraciją į visuomenę svarbu vengti getų formavimosi;
Rekomendacijos ir geriausios patirties pavyzdžiai
43. ragina valstybes nares atsižvelgiant į vienodo požiūrio principą, nacionalinės ir ES darbo rinkos padėtį ir į nacionalinius teisės aktus užtikrinti greitą ir visapusišką pabėgėlių integraciją į darbo rinką ir socialinę jų įtrauktį ir informuoti juos apie viešąsias paslaugas, ypač galimybes gauti būstą, sveikatos priežiūros paslaugas ir socialinę apsaugą, lankyti integracijos ir kalbų kursus bei naudotis kitomis švietimo ir profesinio mokymo priemonėmis, ir sudaryti sąlygas tuo pasinaudoti;
44. ragina pabėgėliams, sėkmingai baigusiems profesinius mokymus, suteikti ilgalaikį leidimą gyventi priimančiojoje šalyje;
45. ragina Komisiją apsvarstyti galimybę atlikti tikslinę Priėmimo sąlygų direktyvos peržiūrą siekiant užtikrinti, kad tarptautinės apsaugos prašytojai kuo greičiau, tačiau ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jų prašymų pateikimo datos, galėtų patekti į darbo rinką; ragina Komisiją skatinti didesnę socialinės apsaugos standartų konvergenciją ir greitą leidimų dirbti išdavimą valstybėse narėse;
46. ragina Komisiją didinti pastangas siekiant užtikrinti, kad pabėgėliams ir prieglobsčio prašytojams būtų suteiktos veiksmingos galimybės patekti į darbo rinką, ypač užtikrinant, kad valstybės narės netaikytų pernelyg galimybes įsidarbinti apribojančių sąlygų, dėl kurių įsidarbinti taptų pernelyg sudėtinga; be to, ragina valstybes nares mažinti biurokratizmą siekiant sukurti palankesnes sąlygas atvykti asmenims, kurie gebėtų rasti vietą darbo rinkoje; primena, kad šie veiksmai būtų naudingi tiek pabėgėlių integracijos tikslais, tiek, bendresniu mastu, visiems ES piliečiams;
47. ragina valstybes nares sutrumpinti tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimo laiką deramai atsižvelgiant į atitinkamų asmenų teises ir nekenkiant sprendimų priėmimo kokybei, jau pirminio priėmimo centruose įvertinti išsilavinimo ir kvalifikacijų lygį ir taip tikslingiau taikyti ankstyvos intervencijos priemones, pvz., rengti kalbų mokymo, gebėjimų vertinimo ir pilietinės integracijos kursus, įskaitant kursus Europos pagrindinių teisių, vertybių ir kultūros tema, ypač tiems prieglobsčio prašytojams, kurie turi geras perspektyvas gauti tarptautinę apsaugą, ir primygtinai ragina sudaryti lygias galimybes jomis pasinaudoti; ragina Komisiją remti valstybes nares konkrečiomis ir veiksmingomis priemonėmis, kurios padėtų suvienodinti prašymų nagrinėjimo procedūras;
48. ragina valstybes nares užtikrinti ankstyvas, paprastas ir vienodas galimybes pabėgėliams ir prieglobsčio prašytojams gauti mokymą, įskaitant praktikas ir pameistrystę, kad būtų užtikrinta sparti, veiksminga ir visapusiška integracija į visuomenę ir darbo rinką, taip pat padedant jiems įgyti reikalingų gebėjimų, kad grįžę jie galėtų kurti naują ateitį; pabrėžia, kad tai turėtų būti atliekama iniciatyvų, kurių imamasi drauge su privačiuoju sektoriumi, profesinėmis sąjungomis ir pilietine visuomene, forma; be to, ragina valstybes nares atsižvelgiant į pavienius atvejus pripažinti ir patvirtinti pabėgėlių turimus gebėjimus ir formaliąsias bei neformaliąsias kompetencijas, talentus ir praktinę patirtį; primena, kad pirma kliūtis, su kuria susiduria pabėgėliai, yra kalbos barjeras; todėl, siekiant išvengti ksenofobiškų ir rasistinių nuotaikų plitimo, rekomenduoja imtis efektyvių veiksmų, kuriais būtų sudarytos sąlygos ne tik išmokti ir suprasti priimančiosios šalies kalbą, bet ir susipažinti vieniems su kitų kultūromis, kurios yra skirtingos;
49. ragina įsteigti Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinio direktorato specialios paskirties darbo grupę, kurios tikslas – kuo greičiau parengti europinius tokių socialinių emocinių gebėjimų standartus ir jų katalogavimo metodus;
50. palankiai vertina sprendimus, susijusius su daugiakalbe informacija apie migrantų, pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų formaliojo ir neformaliojo švietimo, profesinio mokymo, mokomosios praktikos ir savanoriškos veiklos galimybes; todėl ragina išplėsti tokias paslaugas;
51. pabrėžia, kad naujoviškos priemonės, pagrįstos naujomis žiniasklaidos priemonėmis, pvz., socialiniais tinklais ir taikomosiomis programėlėmis, galėtų atlikti lemiamą vaidmenį suteikiant galimybių naudotis paslaugomis, keistis informacija apie pabėgėlių registraciją, gebėjimų vertinimą, darbo paieškas ir kalbų mokymąsi, taip pat tiesiogiai padedant žmonėms, kuriems reikia pagalbos; taip pat ragina valstybes nares sukurti specialias platformas ir daugiakalbius internetinius portalus, kuriuose būtų pateikta glausta ir lengvai prieinama informacija apie pripažinimo galimybes, esamas integracijos programas ir atsakingų institucijų sąrašai, primena, kad visose ES ir EEE valstybėse yra paskirtasis nacionalinis akademinio pripažinimo informacijos centras, kuris padeda palyginti akademines kvalifikacijas; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares populiarinti šią paslaugą;
52. primena, kad valstybėse narėse esama įvairių mokymo galimybių ir modelių, ir visų pirma išskiria pakaitinio profesinio rengimo ir mokymo modelį, kuris kai kuriose valstybėse narėse ir pabėgėlių bei prieglobsčio prašytojų beveik arba visai nežinomas, tačiau jį taikant gali būti užtikrinamas sklandus perėjimas nuo švietimo ir mokymo prie darbo ir taip labai prisidedama prie pabėgėlių integracijos į darbo rinką ir visuomenę, dėl to taip pat gali būti rengiami specialistai toms sritims, kuriose jų trūksta;
53. ragina Komisiją pasiūlyti gaires, kaip galėtų būti pripažįstami pabėgėlių turimos kvalifikacijos ir gebėjimai; atsižvelgdamas į tai nurodo, kad švietimo lygis ir kvalifikacijos įgijimas pabėgėlių kilmės šalyse daugeliu atvejų neatitinka ES švietimo galimybių ir standartų; ragina Komisiją parengti rekomendacijas, pagal kurias valstybės narės galėtų paprasčiau, greičiau ir geriau nustatyti pabėgėlių gebėjimus, kompetencijas, talentus ir praktinę patirtį; atsižvelgdamas į tai nurodo, kad valstybėse narėse skiriasi darbo rinkos ir jų poreikiai, todėl tikisi, kad taip bus greičiau, paprasčiau ir veiksmingiau patenkintas darbuotojų poreikis tam tikrose srityse ir kartu užtikrinta greita pabėgėlių integracija į darbo rinką;
54. ragina Komisiją apsvarstyti galimybę atlikti Mėlynosios kortelės direktyvos peržiūrą siekiant užtikrinti didesnį jos lankstumą turint mintyje aukštos kvalifikacijos tarptautinės apsaugos gavėjus, kuriems, kaip trečiųjų šalių piliečiams, galėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti Mėlynosios kortelės sistema, atsižvelgiant į ypatingas sąlygas, su kuriomis susiduria pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai, taip pat į ES darbo rinkos poreikius, ypač įvertinant direktyvos taikymo sritį ir taisykles ES vidaus judumo srityje;
55. pabrėžia, kad Komisija ir valstybės narės turi labiau stengtis kovoti su visų formų diskriminacija, ksenofobija ir rasizmu, t. y., be kita ko, didinti informuotumą apie kovos su diskriminacija teisės aktus, remti vietos valdžios institucijų, pilietinės visuomenės organizacijų, socialinių partnerių ir nacionalinių lygybės įstaigų darbą ir dėti daugiau pastangų gerinant komunikaciją su žiniasklaida ir ES piliečiais, kad būtų kovojama su bet kokia dezinformacija ar ksenofobija, nes jos prieštarauja pagrindinėms Europos vertybėms, – visos šios pastangos itin palengvintų pabėgėlių priėmimą visuomenėje ir įtrauktį; ragina valstybes nares Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos lėšas naudoti mokymams apie įvairovę ir mokyti bei informuoti į darbo rinką norinčius patekti pabėgėlius ir migrantus apie jų, kaip darbuotojų, teises, kad jie netaptų išnaudojimo ar darbdavių aukomis; pabrėžia, kad į daugialypės diskriminacijos problemą reikėtų atsižvelgti visoje migracijos ir integracijos politikoje;
56. palankiai vertina trišaliame socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime 2016 m. kovo 16 d. socialinių partnerių priimtą bendrą pareiškimą dėl pabėgėlių krizės, kuriame įvardyti jų įsipareigojimas ir noras bendradarbiauti su vyriausybėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, siekiant kurti ir plėtoti paramos integracijai politiką; laikosi nuomonės, kad socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės organizacijos yra nepakeičiami tarpininkai, atliekantys labai svarbų vaidmenį įtraukiant pabėgėlius į darbo rinką ir apskritai į visuomenę; ragina Komisiją plėtoti suderintu interesų atstovavimu pagrįstą dialogą su socialiniais partneriais, siekiant nustatyti darbo rinkos ir pabėgėlių užimtumo galimybes;
57. ragina valstybes nares pasimokyti iš dalijimosi miestų lygmeniu sukaupta patirtimi ir praktika ir jį supaprastinti, kad būtų skatinamos visus gyventojus, įskaitant tarptautinės apsaugos gavėjus, įtraukiančios darbo rinkos, ir įtraukti miestus ir vietos valdžios institucijas į socialinės ir ekonominės įtraukties politikos formavimą ir įgyvendinimą; mano, kad reikia veiksmingesnės skirtingų vyriausybės lygmenų partnerystės ir kad ES ir nacionalinės iniciatyvos turi papildyti ir stiprinti miestų veiksmus, skirtus realiems mūsų piliečių poreikiams patenkinti; mano, kad turėtų būti pripažinta ir matomesnė valstybių narių geroji patirtis veiksmingo koordinavimo ir miestų įtraukties srityje;
58. mano, kad reikia pabėgėliams, taip pat valdžios institucijoms ir teisėsaugos institucijų pareigūnams, įskaitant darbo inspektorius, teisėjus, prokurorus ir teisininkus, teikti atitinkamus mokymus apie darbo teisę ir nediskriminavimą, siekiant užtikrinti, kad pabėgėliai nebūtų išnaudojami taikant neskelbiamą darbo praktiką ir kitas didelio darbo jėgos išnaudojimo formas arba kad nepatirtų diskriminacijos darbo vietoje;
59. ragina Komisiją finansiškai remti tarpvalstybines programas, kuriomis užtikrinamas gerosios patirties perkeliamumas ir pritaikomumas, pvz., tarpusavio kuravimo ir mokymo projektus, apimančius visus valdymo lygmenis ir įvairius suinteresuotuosius subjektus, kuriuos ES lygmeniu parengė ir įgyvendino skirtingi suinteresuotieji subjektai, ir užtikrinti veiksmingą jų įgyvendinimą vietoje;
60. ragina valstybes nares įgyvendinti Pamatinį sprendimą dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija ir naują Direktyvą dėl nusikaltimų aukų bei užtikrinti, kad smurto prieš migrantus ir prieglobsčio prašytojus kurstymo atvejais, įskaitant smurtą dėl lyties, būtų laiku vykdomas tyrimas ir baudžiamasis persekiojimas, neatsižvelgiant į jų leidimą gyventi;
61. pažymi, kad daugėja neapykantą kurstančių kalbų, plinta ir institucijų, ir gyventojų skleidžiamas nusistatymas prieš migrantus ir ksenofobinis smurtas;
62. ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviau plėtoti diplomatinius santykius ir imtis visų būtinų ekonominių bei socialinių priemonių, kad būtų galima stabilizuoti padėtį pabėgėlių kilmės šalyse ir jie galėtų likti savo šalyse arba į jas grįžti;
63. ragina kuo greičiau perskirstyti ESF, PMIF, ERPF ir Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (EPLSAF) lėšas, kad būtų nedelsiant labiau remiamos tos valstybės narės, kurioms tenka pagrindinė pabėgėlių krizės našta;
64. mano, kad gali būti būtini laikini įpareigojimai pabėgėliams gyventi apibrėžtoje vietovėje, siekiant išvengti koncentracijos aglomeracijose, nes tai gali būti kliūtis integracijai;
Kultūra, švietimas ir sportas
65. pabrėžia, kad būtina skubiai užtikrinti ypatingą nelydymų nepilnamečių apsaugą, siekiant apsaugoti juos nuo įvairių formų išnaudojimo darbe, smurto ir prekybos žmonėmis; atkreipia dėmesį į tai, jog reikalingi kuratoriai ir specialios priemonės, ypač nepilnametėms mergaitėms, kurios dažnai yra labiau pažeidžiamos ir gali patirti įvairių formų išnaudojimą, tapti prekybos žmonėmis ir seksualinės prievartos aukomis, be to, jos dažniau neturi galimybės mokytis;
66. ragina Komisiją didinti kultūros, švietimo ir mokymo svarbą veiklos priemonėse, kurių imamasi pagal Europos migracijos darbotvarkę; ragina Komisiją patvirtinti konkrečią kultūrų dialogo politiką;
67. ragina ES ir valstybes nares teikti prioritetą integracijai anksti imantis tikslinių priemonių švietimo, mokymo, kultūros ir sporto srityse, taip pat problemoms, su kuriomis susiduriama priimančiosiose visuomenėse, užtikrinant, visų pirma, vaikų teisę į mokslą, nepaisant jų pabėgėlio statuso, kaip numatyta JT vaikų teisių konvencijos 22 straipsnyje, taigi svarbiausiu kriterijumi laikant vaiko interesus;
68. atkakliai teigia, kad remiantis studijomis, moksliniais tyrimais ir statistiniais duomenimis būtina atlikti išsamią analizę, kurios pagrindu būtų galima pateikti geriausius pasiūlymus dėl politinių iniciatyvų ir veiksmų siekiant nustatyti, kokia turėtų būti pabėgėlių švietimo strategija, ypač turint mintyje suaugusiųjų mokymąsi, atsižvelgiant į dabartines jų kvalifikacijas;
69. pabrėžia, kad nepaprastai svarbų vaidmenį skatinant pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų integraciją ir socialinę įtrauktį Europoje, taip pat priimančiųjų šalių supratimą ir solidarumą kovojant su rasizmu, ksenofobija ir ekstremizmu ir padedant kurti darnesnę ir labiau integruotą visuomenę, grindžiamą kultūrų įvairove, bendrų Europos vertybių propagavimu ir pagrindinių teisių apsauga, atlieka nemokamas valstybinis švietimas, kultūra, kultūrų ir religijų dialogas, neformalusis švietimas ir savišvieta, mokymasis visą gyvenimą, jaunimo ir sporto politika; atkreipia dėmesį į tai, jog būtina užtikrinti kultūrinį ir kalbinį tarpininkavimą pabėgėliams ir prieglobsčio prašytojams supažįstant su priimančiosios šalies kalba ir kultūros bei socialinėmis vertybėmis;
70. pabrėžia svarbų sporto, kaip socialinio ir kultūrų dialogo skatinimo priemonės, vaidmenį skatinant užmegzti gerus vietos gyventojų ir pabėgėlių bei prieglobsčio prašytojų ryšius, ir ragina ES institucijas ir valstybes nares įgyvendinti programas, kuriomis per kultūrinę ir sportinę veiklą būtų vykdoma socialinė pabėgėlių integracija; todėl remia esamas sporto organizacijų iniciatyvas ir ragina į socialinę pabėgėlių integraciją orientuotoje sporto veikloje dalyvaujančius įvairius subjektus tarpusavyje keistis geriausia patirtimi;
71. labai apgailestauja dėl to, kad dėl programos „Kūrybiška Europa“ naujos įgyvendinimo krypties šiuo metu nyksta kultūros tinklai;
72. pabrėžia, kad reikia nustatyti veiksmingas procedūras, kurias taikant iš pabėgėlių stovyklose veikiančių švietimo įstaigų būtų galima tinkamai pereiti į valstybių narių, kuriose jos yra, sistemas;
73. primygtinai teigia, jog valstybėms narėms būtina sudaryti palankesnes sąlygas lengviau priimti pabėgėlius studentus į visų lygmenų švietimo įstaigas, ir ragina dėti daugiau pastangų siekiant paskirstyti mokinius ir užregistruoti juos į nacionalines mokyklų sistemas;
74. ragina ES ir valstybes nares kurti vadinamuosius švietimo koridorius skatinant susitarimus su Europos universitetais ir Viduržemio jūros regiono universitetų sąjunga (UNIMED) dėl pabėgėlių studentų, atvykstančių iš konflikto zonų, priėmimo, siekiant sudaryti jiems palankesnes sąlygas ir skatinti kolegų tarpusavio pagalbą ir savanorišką veiklą; teigiamai vertina šiuo klausimu patvirtintas įvairių Europos universitetų ir jų partnerystės subjektų iniciatyvas;
75. teigiamai vertina Europos ir nacionalines programas ir privačias ne pelno institucijų iniciatyvas, kuriomis migrantų akademinės bendruomenės nariams teikiama parama mokslo ir kitose profesinėse srityse, ir ragina šias iniciatyvas plėtoti ir remti;
76. siekiant užtikrinti, kad integracija būtų pradėta nedelsiant, ragina valstybes nares užtikrinti sprendimus, susijusius su praktiška ir suprantama šviečiamąja parengiamojo pobūdžio informacija keliomis kalbomis;
77. ragina valstybes nares teikti tikslinę pagalbą į mokyklų sistemą patenkantiems pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų vaikams ir jaunimui, pvz., organizuoti intensyvius kalbų kursus ir vykdyti bendrojo supažindinimo programas, taip pat teikti pedagoginę pagalbą, kad jie galėtų kuo greičiau dalyvauti standartinėse pamokose; pabrėžia, kad būtina reaguoti į skirtingus konkrečių besimokančiųjų grupių, ypač nelydimų nepilnamečių, pagrindinio išsilavinimo neturinčių suaugusiųjų, poreikius ir pažeidžiamą padėtį;
78. primena ES ir valstybėms narėms apie jų pareigą užtikrinti ypatingą nepilnamečių, įskaitant pabėgėlių vaikus, esančių ekstremaliosiose situacijose, apsaugą laikantis tarptautinių nuostatų ir, visų pirma, užtikrinti jiems galimybes lankyti mokyklas ir švietimo įstaigas; teigiamai vertina tikslą 4 proc. visų 2016 m. ES humanitarinės pagalbos biudžeto lėšų skirti švietimui ir ragina Komisiją ir valstybes nares rengiantis 2016 m. gegužės mėn. Stambule vyksiančiam pasauliniam aukščiausiojo lygio susitikimui humanitarinės pagalbos klausimais toliau tarptautiniu lygmeniu raginti pagal esamas pagalbos programas padidinti finansavimą švietimui ekstremaliosiose situacijose;
79. rekomenduoja pabėgėlių vaikams organizuoti papildomas kilmės šalies kalbos pamokas;
80. pabrėžia, kad svarbu imtis švietimo pagalbos veiksmų, ypač siekiant sudaryti tinkamas sąlygas ES migrantų antplūdžio valdymo ir paskirstymo centruose; svarbu remti humanitarinių organizacijų ir NVO, kurios jau pradėjo organizuoti šviečiamąją ir kitą veiklą pabėgėlių stovyklose, pastangas, ir teikti paskatas bei paramą kuriant formalaus švietimo įstaigas pabėgėlių stovyklose, be kita ko, esančias trečiosiose šalyse;
81. teigiamai vertina naujus raginimus teikti pasiūlymus dėl kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo judumo programų ir projektų, kuriais būtų siekiama kultūrų dialogo, kultūrinės ir socialinės įtraukties bei integracijos vadovaujantis programomis „Kūrybiška Europa“ ir „Erasmus+“; pabrėžia, kad reikia panaikinti kliūtis ir esamus barjerus, trukdančius taikyti projektus, kuriais siekiama integruoti pabėgėlius ir sudaryti palankesnes sąlygas visiems naudotis programomis;
82. prašo valstybių narių propaguoti iniciatyvas, pagal kurias būtų skatinamas geresnis viešųjų institucijų, atitinkamų NVO, socialinių partnerių, pilietinės visuomenės organizacijų ir pabėgėlių bendruomenių bendradarbiavimas, politikos darna ir dialogas, siekiant stiprinti abipusį pažinimą ir supratimą, taip pat įvertinti galimas tolesnes iniciatyvas siekiant užtikrinti lygias galimybes gauti kokybišką išsilavinimą, tokiu būdu integruojant migrantus ir pabėgėlius į palankią mokymosi aplinką;
83. atkreipia dėmesį į itin svarbų mokytojų vaidmenį integruojant pabėgėlių ir migrantų vaikus ir jaunimą į švietimo sistemą ir pabrėžia, jog reikalingas specializuotas mokymo personalas ir aukštesnio lygio mokymas mokytojams siekiant suteikti jiems kvalifikaciją; atsižvelgdamas į tai, ragina ES ir valstybes nares apsvarstyti galimybę sukurti bendradarbiavimo kanalus mokytojams, kad jie galėtų keistis savo patirtimi, geriausios patirties pavyzdžiais ir gauti kolegų pagalbą;
84. ragina valstybes nares padėti migrantams mokytojams ir dėstytojams rasti mokymo darbo, kad būtų pagerinta jų padėtis ir mokyklų sistemose būtų veiksmingai panaudoti jų kalbiniai bei mokymo gebėjimai ir patirtis;
85. pritaria idėjai steigti pagalbos tarnybas mokytojams, kurios jiems laiku teiktų pagalbą sprendžiant skirtingus įvairovės klausimus pamokose, skatintų kultūrų dialogą ir teiktų rekomendacijas susidūrus su konfliktais ar kilus mokinių radikalėjimo rizikai; be to, ragina valstybes nares plėsti su politiniu švietimu susijusias galimybes ir teikti atitinkamus tęstinio mokymo pasiūlymus ir mokomąją medžiagą, kaip priemonę siekiant aiškinti migracijos priežastis ir kovoti su ekstremizmu;
86. pabrėžia mokyklų svarbą teikiant konsultacijas, kalbinio ir kultūrinio tarpininkavimo paslaugas, taip pat demokratinių vertybių srityje, pasitelkiant pilietinio ugdymo ir aktyvaus pilietiškumo programas, ir atliekant esminį vaidmenį spartinant ir užtikrinant ne tik mokinių, bet ir jų šeimų socialinę ir kultūrinę įtrauktį bei integraciją;
87. palankiai vertina Tarybos sprendimą 2015–2018 m. kultūros darbo plane konkrečius veiksmus skirti kultūros, menų ir kultūrų dialogo vaidmeniui integruojant migrantus ir apžvelgti valstybėse narėse taikomą gerąją patirtį;
88. pabrėžia, kad turėtų būti geriau skatinama naudoti meną kaip integracijos priemonę, o pabėgėlių dalyvavimas meno veikloje turėtų būti palengvintas ir stiprinamas;
89. teigiamai vertina Komisijos sudarytą naują ekspertų darbo grupę kultūrų dialogo ir migrantų bei pabėgėlių integracijos per meną ir dialogą klausimais[17]; tikimasi, kad iki 2017 m. pabaigos ji paskelbs gerosios patirties vadovą;
90. pabrėžia, kaip svarbu propaguoti ir toliau kurti šviečiamąsias programėles, vaizdo įrašus ir pratimus, taip pat kurti mokymosi platformas pabėgėliams, kad būtų palengvintas ir papildytas jų švietimas ir mokymas;
91. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
º º
º
- [1] Priimti tekstai, P8_TA(2015)0176.
- [2] Priimti tekstai, P8_TA(2015)0317.
- [3] Priimti tekstai, P8_TA(2014)0105.
- [4] Priimti tekstai, P7_TA(2013)0092.
- [5] Priimti tekstai, P8_TA(2016)0008.
- [6] Priimti tekstai, P8_TA(2015)0320.
- [7] Priimti tekstai, P8_TA(2016)0073.
- [8] Priimti tekstai, P8_TA(2015)0418.
- [9] http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/note/join/2014/518768/IPOL-EMPL_NT%282014%29518768_EN.pdf
- [10] http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:32011L0095&from=EN.
- [11] http://www.keepeek.com/Digital-Asset-Management/oecd/social-issues-migration-health/making-integration-work-humanitarian-migrants_9789264251236-en
- [12] EP pranešimo projektas: http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-%2F%2FEP%2F%2FNONSGML%2BCOMPARL%2BPE-571.702%2B01%2BDOC%2BPDF%2BV0%2F%2FEN
- [13] http://europa.eu/rapid/press-release_IP-15-6067_en.htm
- [14] http://www.europarl.europa.eu/news/en/news-room/20131118IPR25534/MEPs-approve-new-cohesion-policy-%E2%82%AC325bn-to-invest-in-Europe’s-regions
- [15] http://ec.europa.eu/dgs/home-affairs/what-we-do/policies/european-agenda-migration/background-information/docs/communication_on_the_european_agenda_on_migration_lt.pdf
- [16] http://ec.europa.eu/dgs/home-affairs/what-we-do/policies/european-agenda-migration/proposal-implementation-package/docs/communication_on_managing_the_refugee_crisis_hu.pdfhttp://europa.eu/rapid/press-release_SPEECH-15-5614_en.htm
- [17] http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-14444-2015-INIT/lt/pdf
AIŠKINAMOJI DALIS
Pabėgėlių krizės valdymas tikriausiai yra vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos ir jos visuomenės šiandienos iššūkių – ši krizė yra didelio masto, vyksta greitai ir turi sudėtingų socialinių, politinių ir ekonominių padarinių. Tai – pirmiausia humanitarinė pasaulinio masto krizė, tačiau tai yra ir politikos krizė, užklupusi Europos Sąjungą nepasirengusią, tad politikos formuotojai turi imtis skubių lemiamų veiksmų ir ilgalaikių priemonių, atitinkančių visuomenės ir darbo rinkos poreikius.
Naujoji Europos migracijos darbotvarkė buvo priimta siekiant įveikti su beprecedenčio atvykstančių asmenų srauto valdymu susijusius sunkumus – tam reikia papildomai stiprinti sienų valdymą ir paieškos bei gelbėjimo operacijas, taip pat atnaujinti bendrą Europos prieglobsčio sistemą, ypač Dublino taisykles, ir sukurti Europos perkėlimo sistemą. Nepaisant to, reikia papildomų ar galbūt net didesnių pastangų, siekiant rasti greitų, veiksmingų ir sąžiningų būdų, kaip sudaryti reikiamas sąlygas integruoti prieglobsčio prašytojus ir pabėgėlius į visuomenę. Tai įmanoma tik tuo atveju, jei bus sukurta Sąjungos ir jos valstybių narių išorės ir vidaus politikos priemonių sąveika, jei jos papildys vienos kitas ir bus visapusiškai ir laiku įgyvendintos, vadovaujantis solidarumu, sąžiningu atsakomybės pasidalijimu ir visišku tarptautinių ir žmogaus teisių laikymusi.
Siekiant įgyvendinti holistinį požiūrį į migraciją pirmiausia būtina, kad ES išorės politikos priemonėmis, pvz., bendradarbiavimu su trečiosiomis šalimis, humanitarine pagalba ir parama vystymuisi, prekybos, investicijų, saugumo ir gynybos politikos priemonėmis būtų įmanoma naikinti gilumines migracijos priežastis: konfliktus, skurdą, laisvės trūkumą, nelygybę, ekstremalias aplinkos sąlygas ir, antra, kad vidaus politikos priemonės, pvz., užimtumo, švietimo, socialinės paramos, sveikatos priežiūros politikos priemonės, būtų atviros, darnios ir pakankamai lanksčios – tada migrantų srautų keliami iššūkiai virs mūsų visuomenės ekonominio ir kultūrinio vystymosi ištekliumi.
Tai nėra lengva užduotis. Pirmiausia, kadangi visi humanitariniai migrantai – prieglobsčio prašytojai ir pabėgėliai – iš savo šalies išvyksta prievarta ir todėl jie yra pažeidžiamiausia visų migrantų grupė, t. y. dažnai turi didelių sveikatos problemų, kenčia nuo psichosocialinių ir potrauminio streso sutrikimų ar tam tikros negalios. Be to, turi būti tinkamai sprendžiama šeimų susijungimo problema, nes tai yra vienas iš esminių integracijos į priimančiųjų šalių visuomenę aspektų. Didelį nerimą keliantis pabėgėlių krizės aspektas, aiškiai išryškintas daugelio pastarojo meto tyrimų, ypač Jungtinių Tautų vaikų fondo (UNICEF) ir Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR), yra didelis vaikų arba nelydimų vaikų skaičius, kuriems po ilgų kelionių ir įveikus pavojų gyvybei keliančias aplinkybes reikia ir būtina nedelsiant suteikti pagalbą ir jais reikia pasirūpinti pirmiausia. Be to, neturėtų būti pamirštas ir pabėgėlių krizės lyčių aspektas, taigi, pranešėjas mano, kad lyčių aspekto vertinimai turėtų būti integruoti į visas su prieglobsčiu ir migracija susijusias politikos priemones ir procedūras.
Antrasis pabėgėlių socialinės įtraukties ir integracijos į darbo rinką sudėtingumo veiksnių rinkinys susijęs su dabartine Europos Sąjungos makroekonomine padėtimi – ES šiuo metu stengiasi įveikti didžiausią ekonomikos krizę nuo Antrojo pasaulinio karo. Žemyne nevienodai pasiskirstęs rekordinis nedarbas, ypač jaunimo, ir, be kita ko, nerimą keliantys skurdo, darbo rinkos susiskaidymo ir lėto ekonomikos atsigavimo duomenys rodo, kad tai gali tapti pabėgėlių integracijos ir įtraukties kliūtimi, jeigu nebus imtasi pakankamų priemonių šiems reiškiniams įveikti. Padėtį dar labiau sunkina galiojančios per griežtos šalių fiskalinės būklės stiprinimo taisyklės. Be to, pranešėjas mano, kad Sąjungos lygmeniu turimomis priemonėmis ir programomis su šia užduotimi tvarkomasi nepakankamai. Per paskutiniąsias derybas dėl daugiametės finansinės programos buvo 8 proc. sumažinta pradinė Europos socialinio fondo dalis, o kitos priemonės, kuriomis būtų galima pasinaudoti socialinės įtraukties ir integracijos į darbo rinką priemonėms finansuoti, ypač Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas (PMIF), Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) ir Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas (EPLSAF), yra gana mažos, nevienodo pobūdžio ir ne visada lengvai prieinamos dėl biurokratinių kliūčių ar nepakankamo lankstumo. Vis dėlto reikėtų pripažinti ir teigiamai įvertinti Komisijos pastangas pagerinti padėtį ir pateikti galimų sprendimų, kaip įveikti kai kuriuos iš šių sunkumų.
Todėl užtikrinant, kad pabėgėlių įtraukties ir integracijos į darbo rinką priemonėms būtų skirta pakankamai paramos, kartu turi būti vengiama bet kokios nepalankiausias sąlygas turinčių visuomenės grupių tarpusavio konkurencijos tokiai paramai gauti. Priežastys dvejopos – pirmiausia, remiantis duomenimis, sveika darbo rinka atvykimo šalyje yra vienas iš sėkmingą ir ilgalaikę pabėgėlių integraciją lemiančių veiksnių, todėl pirmenybė ir toliau turi būti teikiama darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui; antra, socialinės paramos priemonių ar kitų palankių sąlygų neturinčioms grupėms skirtų paramos priemonių mažinimas turėtų neigiamų socialinių ir politinių padarinių. Taip pat reikėtų priminti bendrą principą, kad formuojant politiką socialinės įtraukties ir integracijos srityje visada turėtų būti vadovaujamasi vienodo požiūrio ir vienodų galimybių principais.
Trečiasis veiksnys, dėl kurio sunkiau parengti veiksmingas socialinės įtraukties ir integracijos priemones, susijęs su šių priemonių nepopuliarumu visuomenės akyse. Iš dalies dėl minėtų dalykų neretai pasitaiko, kad žmonės jaučia pavojų, kai atvyksta pastebimas (ar netgi nedidelis) skaičius prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių, nes, jų manymu, gali padidėti konkurencija dėl paslaugų ar darbo vietų, ypač tada ir ten, kur didelis nedarbas, o socialinės sąlygos itin sunkios. Be to, neseniai išaugusi parama ksenofobinių ir prieš imigraciją orientuotų pažiūrų politinėms partijoms ir judėjimams visoje ES rodo rimtą tendenciją, kurios negalima vertinti aplaidžiai. Klaidingais mitais ir išankstiniais įsitikinimais grindžiama tam tikrų formų diskriminacija, ksenofobija ir rasizmas vis dar egzistuoja arba netgi auga ir Europos Parlamentas turi atlikti svarbų vaidmenį kovojant su šiuo reiškiniu.
Šiuo pranešimu siekiama toliau nurodytų tikslų: aiškiai išdėstyti tikslią nagrinėjamą temą primenant būtent tai, ką reiškia būti pabėgėliu ir kokie pagrindiniai dabartinės diskusijos elementai; pabrėžti su socialine įtrauktimi ir integracija į darbo rinką neatskiriamai susijusius aktualiausius klausimus, iššūkius ir galimybes; išnagrinėti pastaruoju metu Sąjungos ir valstybių narių lygmeniu vykdytų priemonių, veiksmų ir taikytų metodų raidą ir poveikį, siekiant, kad integracija ir įtrauktis būtų naudinga mūsų visuomenei; galiausiai pateikti tam tikrų teisinių pasiūlymų, rekomendacijų ir siūlymų, kaip pasiekti geresnę pabėgėlių socialinę įtrauktį ir integraciją į darbo rinką. Teksto metmenimis ir siekiama atspindėti šį požiūrį.
Platesniu požiūriu pranešime siekiama bendrais bruožais išdėstyti temos sudėtingumą ir daugiaaspektį pobūdį ir kartu pažymėti, kad būtina skubiai rasti sprendimą, nepamirštant, kad reikės neišvengiamai taikyti solidarumo ir sąžiningo atsakomybės pasidalijimo principus, be kurių negalima išspręsti šios bendros Europos problemos ir dėl kurių būtinas bendras Europos atsakas.
Pranešėjas naudojosi neįkainojama specialistų, ypač EBPO, TDO, UNHCR, UNICEF ir TVF, taip pat ES agentūrų EUROFOUND, CEDEFOP ir FRA, pagalba, parama ir jų leidiniais. Pranešėjas dėkoja visiems jį konsultavusiems rengiant šį pirmąjį pranešimo projektą, taip pat Europos Komisijos, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto, Europos Parlamento Ekonomikos, mokslo politikos ir gyvenimo kokybės teminio skyriaus, taip pat daugelio nevyriausybinių organizacijų, socialinių partnerių, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovams, padėjusiems, konsultavusiems ar skatinusiems jį šiuo pirmuoju etapu.
Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ(*) (4.5.2016)
pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui
dėl pabėgėlių socialinės įtraukties ir integracijos į darbo rinką
(2015/2321(INI))
Nuomonės referentė (*): Silvia Costa
(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis
PASIŪLYMAI
Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, 1951 m. konvencijoje dėl pabėgėlių statuso bei JT Vaiko teisių konvencijoje išdėstytus tarptautinius įsipareigojimus, atsižvelgdamas į visų vaikų pagrindinę teisę nemokamai gauti pradinį išsilavinimą, nesvarbu, kokia jų lytis, rasė, etninė ar socialinė kilmė,
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl vaikų švietimo ekstremaliųjų situacijų ir užsitęsusių krizių sąlygomis[1],
A. kadangi tarp prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių, atvykstančių į ES, vienas iš keturių yra vaikai, ir pusė jų yra 18–34 metų amžiaus; kadangi pabėgėlių ir prieglobsčio ieškančių vaikų daugėja ir kadangi švietimo ir mokymo politika turi didžiulę reikšmę gerai valdomam pabėgėlių priėmimui ir integracijai į darbo rinką;
B. kadangi šie vaikai atvyksta iš konflikto zonų, kuriose kartais ilgą laiką nėra galimybės lankyti mokyklą arba tokia galimybė yra ribota, arba iš pabėgėlių stovyklų, kuriose tik mažuma jų turėjo galimybę įgyti bet kokį išsilavinimą ar lankyti vietos mokyklas;
C. kadangi, remiantis 2015 m. Europolo pateiktais duomenimis, atvykę į Europą dingo bent 10 000 nelydimų vaikų;
D. kadangi itin svarbu pripažinti suaugusių pabėgėlių mokymus ir kvalifikaciją, kad jie galėtų įsidarbinti, taip pat imtis specialių priemonių, kad jie galėtų įgyti išsilavinimą ir konkrečių įgūdžių;
1. ragina Komisiją vadovautis integruotu požiūriu į ES migracijos politiką, didinti kultūros, švietimo ir mokymo svarbą veiklos priemonėse, kurių imamasi pagal Europos migracijos darbotvarkę; ragina Komisiją patvirtinti konkrečią kultūrų dialogo politiką;
2. ragina ES ir valstybes nares spręsti dabartinės pabėgėlių krizės problemą vadovaujantis holistine strategija, kuri grindžiama humanitariniais principais bei solidarumu, ir skatinti tvarius sprendimus, kuriuos įgyvendinant prioritetas būtų teikiamas saugių ir teisėtų atvykimo būdų kūrimui, taip pat pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų socialinei ir ekonominei integracijai, be kita ko, anksti imantis tikslinių priemonių švietimo, mokymo, kultūros ir sporto srityje, taip pat problemoms, su kuriomis susiduriama priimančiosiose visuomenėse užtikrinant, visų pirma, vaikų teisę į mokslą, nepaisant jų pabėgėlio statuso, kaip numatyta JT vaikų teisių konvencijos 22 straipsnyje, ir svarbiausiu kriterijumi laikant vaiko interesus;
3. atkakliai teigia, kad remiantis studijomis, moksliniais tyrimais ir statistiniais duomenimis būtina atlikti išsamią analizę, kad būtų galima nustatyti galimybes šiuo metu ES gyvenančius pabėgėlius integruoti į ES darbo rinką ir pateikti geriausius siūlymus imtis politikos iniciatyvų ir veiksmų, taip pat kad būtų galima nustatyti, kokia turėtų būti jų švietimo strategija, konkrečiai – suaugusiųjų mokymosi strategija, kartu atsižvelgiant į dabartinę jų kvalifikaciją;
4. dar kartą pabrėžia, kaip svarbu greitai ir iki galo įgyvendinti Europos prieglobsčio sistemą, sudarytą iš Prieglobsčio procedūrų direktyvos (2013/32/ES), persvarstytos Priėmimo sąlygų direktyvos (2013/33/ES), persvarstytos Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyvos (2004/83/EB), persvarstyto Dublino reglamento (Nr. 604/2013) ir EURODAC reglamento (Nr. 603/2013), perkeliant šią sistemą į nacionalinius valstybių narių teisės aktus; ragina valstybes nares šią sistemą greitai ir visapusiškai įgyvendinti; pabrėžia, kad siekiant sudaryti sąlygas pabėgėlių integracijai visoje Europoje itin svarbu greitai įgyvendinti persvarstytą Priėmimo sąlygų direktyvą;
5. pabrėžia, kad dabartinės humanitarinės krizės sąlygomis galimybė pabėgėlių vaikams ir jaunimui naudotis kokybiškomis švietimo paslaugomis ir pagalba yra europinių, nacionalinių, regioninių ir vietos institucijų pareiga ir esminė jų socialinės įtraukties, apsaugos, ilgalaikės integracijos į darbo rinką ir išnaudojimo prevencijos prielaida; atkreipia dėmesį į tai, jog būtina užtikrinti kultūrinį ir kalbinį tarpininkavimą pabėgėliams ir prieglobsčio prašytojams supažįstant su priimančios šalies kalba ir kultūros bei socialinėmis vertybėmis;
6. pabrėžia, kad nepaprastai svarbų vaidmenį skatinant pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų integraciją ir socialinę įtrauktį Europoje, taip pat priimančiųjų šalių supratimą bei solidarumą kovojant su rasizmu, ksenofobija ir ekstremizmu ir padedant kurti darnesnę ir labiau integruotą visuomenę, grindžiamą kultūrų įvairove ir bendrų Europos vertybių propagavimu ir pagrindinių teisių apsauga pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir aukščiausiais šiuo tikslu nustatytais tarptautiniais standartais, atlieka nemokamas valstybinis švietimas, kultūra, kultūrų ir religijų dialogas, neformalusis švietimas ir savišvieta, mokymasis visą gyvenimą, jaunimo ir sporto politika;
7. pabrėžia, kad svarbu skatinti megzti pozityvius vietos gyventojų ir pabėgėlių bei prieglobsčio prašytojų santykius, visų pirma vykdant bendrą kultūrinę arba sportinę veiklą;
8. labai apgailestauja dėl to, kad dėl programos „Kūrybiška Europa“ naujos įgyvendinimo krypties šiuo metu nyksta kultūros tinklai;
9. pabrėžia, kad reikia nustatyti veiksmingas procedūras, kurias taikant iš pabėgėlių stovyklose veikiančių švietimo įstaigų būtų galima tinkamai pereiti į valstybės narės sistemą;
10. primygtinai teigia, jog valstybėms narėms būtina sudaryti palankesnes sąlygas lengviau priimti pabėgėlius studentus į visų lygmenų švietimo įstaigas, ir ragina dėti daugiau pastangų siekiant paskirstyti mokinius ir užregistruoti juos į nacionalines mokyklų sistemas;
11. ragina ES ir valstybes nares kurti vadinamuosius švietimo koridorius skatinant susitarimus su Europos universitetais ir Viduržemio jūros regiono universitetų sąjunga (UNIMED) dėl pabėgėlių studentų, atvykstančių iš konflikto zonų, priėmimo, siekiant sudaryti jiems palankesnes sąlygas ir skatinti kolegų tarpusavio pagalbą ir savanorišką veiklą; teigiamai vertina šiuo klausimu patvirtintas įvairių Europos universitetų ir jų partnerystės subjektų iniciatyvas;
12. teigiamai vertina Europos ir nacionalines programas ir privačias ne pelno institucijų iniciatyvas, kuriomis migrantų akademinės bendruomenės nariams teikiama parama mokslo ir kitose profesinėse srityse, ir ragina šias iniciatyvas plėtoti ir remti;
13. siekiant užtikrinti, kad integracija būtų pradėta nedelsiant, ragina valstybes nares užtikrinti sprendimus, susijusius su praktiška ir suprantama šviečiamąja parengiamojo pobūdžio informacija keliomis kalbomis;
14. pažymi, kad kalbos kursai, derinami su vietos kultūra, praktiniais gebėjimais, profesiniu mokymu ir informacija apie tai, kaip naudotis paslaugomis, yra aktualios priemonės integracijai skatinti ir pagrindas, ateityje užtikrinantis tobulėjimą ir sėkmę priimančiojoje šalyje;
15. ragina ES ir valstybes nares pabėgėliams ir prieglobsčio prašantiems vaikams, jaunimui ir suaugusiesiems siūlyti tinkamos trukmės ir kokybės kalbų kursus, įskaitant pedagoginę pagalbą, ir atsižvelgti į konkrečių grupių, visų pirma moterų, nelydimų nepilnamečių ir suaugusiųjų be pagrindinio išsilavinimo, skirtingus poreikius ir pažeidžiamumą;
16. ragina valstybes nares teikti tikslinę pagalbą į mokyklų sistemą patenkantiems pabėgėlių vaikams ir jaunimui, pvz., vykdyti intensyvias kalbų ir bendrojo supažindinimo programas, kad jie galėtų kuo greičiau dalyvauti standartinėse pamokose;
17. mano, kad galimybių mokytis visą gyvenimą, įskaitant formalųjį ir neformalųjį mokymąsi ir profesinį mokymą, didinimas gali būti veiksminga aktyvios pabėgėlių įtraukties priemonė, taip didinant dalyvavimą visuomeniniame gyvenime ir jų maksimalią integraciją į Europos darbo rinką ir visuomenę, tuo pačiu metu užkertant kelią aukštos kvalifikacijos migrantų protų švaistymui, kad būtų apsaugota jų gerovė ir suaktyvinta darbo rinka priimančiose šalyse; šiuo tikslu ragina valstybes nares imtis veiksmų ir kurti iniciatyvas, kuriomis būtų siekiama pripažinti pabėgėlių kompetenciją ir kvalifikaciją, didinant Europos kvalifikacijų sąrangos svarbą ir skatinant neformalaus mokymosi ir savišvietos pripažinimą, ir užtikrinti, kad, taikant lanksčias, greitas, skaidrias, paprastas ir lengvai prieinamas procedūras, susijusias su oficialių sertifikatų išdavimu, pripažinimą ir vertinimą;
18. ragina valstybes nares sukurti specialias platformas ir daugiakalbius internetinius portalus, kuriuose būtų pateikta glausta ir lengvai prieinama informacija apie pripažinimo galimybes, esamas integracijos programas ir atsakingų institucijų sąrašai, prisimenant, kad visose ES ir EEE valstybėse yra paskirtasis nacionalinis akademinio pripažinimo informacijos centras, kuris padėtų palyginti akademines kvalifikacijas, šiuo tikslu ragintų valstybes nares populiarinti šią paslaugą;
19. palankiai vertina sprendimus, susijusius su daugiakalbe informacija apie migrantų, pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų formaliojo ir neformaliojo švietimo, profesinio mokymo, mokomosios praktikos ir savanoriškos veiklos galimybes; todėl ragina išplėsti tokias paslaugas; taip pat pabrėžia, kad būtina skatinti visapusiškas mokymosi visą gyvenimą strategijas, kuriomis būtų didinamos galimybės naudotis ikimokykliniu ugdymu ir priežiūra, profesiniu švietimu ir mokymu bei suaugusiųjų mokymusi, ir sukurti sistemą, kuria savanoriams ir specialistams, dirbantiems su pabėgėliais, būtų užtikrinamas teisinis tikrumas dėl jų darbo, ir schemas, kurias taikant jiems būtų suteikiama įgūdžių ir garantuojamas tolesnis mokymasis;
20. pabrėžia, kad svarbu sudaryti galimybes mokytis į ekstremalią situaciją patekusiems vaikams, įskaitant pabėgėlių vaikus; teigiamai vertina tikslą 4 proc. visų 2016 m. ES humanitarinės pagalbos biudžeto lėšų skirti švietimui ir ragina Komisiją ir valstybes nares toliau tarptautiniu lygmeniu raginti pagal esamas pagalbos programas padidinti finansavimą švietimui ekstremaliosiose situacijose, rengiantis 2016 m. gegužės mėn. Stambule vyksiančiam pasauliniam aukščiausiojo lygio susitikimui humanitarinės pagalbos klausimais;
21. primena ES ir valstybėms narėms apie jų pareigą užtikrinti ypatingą nepilnamečių apsaugą, laikantis tarptautinių nuostatų, visų pirma, užtikrinti jiems galimybes lankyti mokyklas ir švietimo įstaigas;
22. rekomenduoja pabėgėlių vaikams organizuoti papildomas kilmės šalies kalbos pamokas;
23. pabrėžia, kad būtina skubiai užtikrinti ypatingą nelydymų nepilnamečių apsaugą, siekiant apsaugoti juos nuo įvairių išnaudojimo darbe, smurto ir prekybos žmonėmis, atkreipia dėmesį į tai, jog reikalingi kuratoriai ir specialios priemonės, ypač nepilnametėms mergaitėms, kurios dažnai yra labiau pažeidžiamos ir gali būti išnaudojamos, tapti prekybos žmonėmis ir seksualinės prievartos aukomis, be to, jos dažniau neturi galimybės mokytis;
24. pabrėžia, kad pabėgėlius ir prieglobsčio prašytojus reikia geriau informuoti apie jų teises darbo rinkoje;
25. ragina ES valstybes nares užtikrinti visapusišką pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų pagrindinių teisių apsaugą ir tobulinti kovos su prekyba žmonėmis, vergove bei visomis prievartinio darbo formomis priemones;
26. pabrėžia, kaip svarbu užkirsti kelią segreguotų bendruomenių formavimuisi – jos riboja perspektyvas integruotis į visuomenę ir dalyvauti darbo rinkoje;
27. pabrėžia, kad svarbu investuoti į pabėgėlių integravimo į darbo rinką projektus, skiriant daugiau dėmesio mokymosi visą gyvenimą programoms ir pameistrystei; ragina valstybes nares daugiau investuoti į techninio ir profesinio mokymo programas, verslumo ugdymą, nuo mokymosi prie profesinės veiklos padedančias pereiti programas moksleiviams ir dualinio mokymo programas, panaudojant struktūrinius fondus ir kitus išteklius;
28. pabrėžia, kad svarbu imtis veiksmų ir teikti pagalbą mokantis, ypač siekiant sukurti palankią aplinką ES migrantų antplūdžio valdymo ir paskirstymo centruose; svarbu remti humanitarinių organizacijų ir NVO, kurios jau pradėjo organizuoti šviečiamąją ir kitą veiklą pabėgėlių stovyklose, pastangas; svarbu skatinti ir teikti pagalbą kuriant formalaus ugdymo įstaigas pabėgėlių stovyklose, be kita ko, esančias trečiosiose šalyse;
29. pabrėžia, kokia pabėgėlių integracijai svarbi savanoriška veikla; pabrėžia, kad reikėtų imtis būtinų priemonių siekiant deramai mokyti tuos, kurie savanoriškai dalyvauja pabėgėlių integracijos ir švietimo veikloje;
30. teigiamai vertina naujus raginimus teikti pasiūlymus dėl kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo judumo programų ir projektų, kuriais būtų siekiama kultūrų dialogo, kultūrinės ir socialinės įtraukties bei integracijos vadovaujantis programomis „Kūrybiška Europa“ ir „Erasmus+“; pabrėžia, kad reikia panaikinti kliūtis ir esamus barjerus, trukdančius taikyti projektus, kuriais siekiama integruoti pabėgėlius ir sudaryti palankesnes sąlygas visiems naudotis programomis;
31. pabrėžia svarbų sporto, kaip socialinio ir kultūrų dialogo skatinimo priemonės, vaidmenį ir ragina ES institucijas ir valstybes nares įgyvendinti programas, kuriomis per sportą būtų vykdoma socialinė pabėgėlių integracija;
32. remia esamas sporto organizacijų iniciatyvas ir ragina į socialinę pabėgėlių integraciją orientuotoje sporto veikloje dalyvaujančius įvairius subjektus tarpusavyje keistis geriausia patirtimi;
33. pripažįsta, kad pabėgėlėms moterims sunku gauti informacijos, konsultacijų, orientavimo ir mokymo paslaugų; pabrėžia, koks svarbus tinkamas mokymas, specialiai pritaikant paslaugas ir integracijos priemones, kurios būtų parengtos pagal konkrečius pabėgėlių moterų poreikius ir kuriomis būtų siekiama ugdyti pabėgėlių moterų gebėjimus ir gerinti jų išsilavinimą; todėl ragina į mokymo programas įtraukti pabėgėles ir prieglobsčio prašančias moteris siekiant nutraukti izoliaciją, stiprinti jų įgalėjimą bei nepriklausomumą ir skatinti susipažinti su vietos tradicijomis ir kasdieniu gyvenimu, taip atkuriant lygybės, bendruomeniškumo ir savivertės jausmą;
34. prašo valstybių narių propaguoti iniciatyvas, pagal kurias būtų skatinamas geresnis viešųjų institucijų, atitinkamų NVO, socialinių partnerių, pilietinės visuomenės organizacijų ir pabėgėlių bendruomenių bendradarbiavimas, politikos darna ir dialogas, siekiant stiprinti abipusį pažinimą ir supratimą, taip pat įvertinti galimas tolesnes iniciatyvas siekiant užtikrinti lygias galimybes gauti kokybišką išsilavinimą, tokiu būdu integruojant migrantus ir pabėgėlius į palankią mokymosi aplinką;
35. ragina ES ir valstybes nares veiksmingai koordinuoti savo veiklą, siekiant sukurti tinkamas priėmimo struktūras, kuriomis būtų užtikrinamos deramos gyvenimo sąlygos ir užkertamas kelias formuotis atskirtoms ar geto bendruomenėms, nes tai apriboja integraciją į priimančiosios valstybės narės visuomenę;
36. prašo valstybių narių propaguoti iniciatyvas, pagal kurias būtų skatinamas regioninės valdžios institucijų, įdarbinimo agentūrų ir bendrovių bendradarbiavimas, siekiant geriau integruoti pabėgėlius į darbo rinką;
37. atkreipia dėmesį į itin svarbų mokytojų vaidmenį integruojant pabėgėlių ir migrantų vaikus ir jaunimą į švietimo sistemą ir pabrėžia, jog reikalingas specializuotas mokymo personalas ir aukštesnio lygio mokymas mokytojams siekiant suteikti jiems kvalifikaciją; atsižvelgdamas į tai, ragina ES ir valstybes nares apsvarstyti galimybę sukurti bendradarbiavimo kanalus mokytojams, kad jie galėtų keistis savo patirtimi, geriausios patirties pavyzdžiais ir gauti kolegų pagalbą;
38. ragina valstybes nares padėti migrantams mokytojams ir dėstytojams rasti mokymo darbo, kad būtų pagerinta jų padėtis ir mokyklų sistemose būtų veiksmingai panaudoti jų kalbiniai bei mokymo gebėjimai ir patirtis;
39. pritaria idėjai steigti pagalbos tarnybas mokytojams, kurios jiems laiku teiktų pagalbą sprendžiant skirtingus įvairovės klausimus pamokose, skatintų kultūrų dialogą ir teiktų rekomendacijas susidūrus su konfliktais ar kilus mokinių radikalėjimo rizikai;
40. ragina valstybes nares plėsti su politiniu švietimu susijusias galimybes ir teikti atitinkamus tęstinio mokymo pasiūlymus ir mokomąją medžiagą, siekiant aiškinti migracijos priežastis ir užkirsti kelią ekstremizmui;
41. pabrėžia mokyklų svarbą teikiant konsultacijas, kalbinio ir kultūrinio tarpininkavimo paslaugas, įskaitant demokratinių vertybių atžvilgiu, be kita ko, pasitelkiant pilietinio ugdymo ir aktyvaus pilietiškumo programas, ir atliekant esminį vaidmenį skatinant ir užtikrinant ne tik studentų, bet ir visų jų šeimų socialinę ir kultūrinę įtrauktį bei integraciją;
42. palankiai vertina Tarybos sprendimą 2015–2018 m. kultūros darbo plane konkrečius veiksmus skirti kultūros, menų ir kultūrų dialogo vaidmeniui integruojant migrantus ir apžvelgti valstybėse narėse taikomą gerąją patirtį;
43. pabrėžia, kad turėtų būti geriau skatinama naudoti meną kaip integracijos priemonę, o pabėgėlių dalyvavimas meno veikloje turėtų būti palengvintas ir stiprinamas;
44. teigiamai vertina Komisijos sudarytą naują ekspertų darbo grupę kultūrų dialogo ir migrantų bei pabėgėlių integracijos per meną ir dialogą klausimais[2]; tikimasi, kad iki 2017 m. pabaigos ji paskelbs gerosios patirties vadovą;
45. pabrėžia, kaip svarbu skatinti ir toliau kurti šviečiamąsias programėles, vaizdo įrašus ir pratimus, taip pat kurti mokymosi platformas pabėgėliams, kad būtų palengvintas ir papildytas jų lavinimas ir mokymas;
46. yra įsitikinęs, kad būtina panaudoti neišnaudotus fondus ir kitų fondų, pvz., Europos migracijos darbotvarkės ir socialinio fondo, lėšas, siekiant imtis struktūrinių ilgalaikių veiksmų ir iniciatyvų; todėl ragina Tarybą ir Komisiją atsižvelgti į tai, kad esamų lėšų perskirstymas turėtų būti numatytas vykdant daugiametės finansinės programos peržiūrą, ir suteikti didelę paramą valstybėms narėms, dalyvaujančioms pabėgėlių priėmimo ir integracijos veikloje, siekiant užtikrinti nuolatinę ir nuoseklią pabėgėlių įtraukties politiką;
47. prašo valstybių narių dėti pastangas įgyvendinant pagal Europos semestrą parengtas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas.
GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI
Priėmimo data |
26.4.2016 |
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
24 2 1 |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Isabella Adinolfi, Dominique Bilde, Andrea Bocskor, Nikolaos Chountis, Silvia Costa, Jill Evans, María Teresa Giménez Barbat, Giorgos Grammatikakis, Petra Kammerevert, Andrew Lewer, Svetoslav Hristov Malinov, Stefano Maullu, Luigi Morgano, Momchil Nekov, Michaela Šojdrová, Yana Toom, Helga Trüpel, Sabine Verheyen, Julie Ward, Bogdan Brunon Wenta, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Milan Zver, Krystyna Łybacka |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Therese Comodini Cachia, Mary Honeyball, Ilhan Kyuchyuk, Martina Michels |
||||
- [1] Priimti tekstai, P8_TA(2015)0418.
- [2] http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-14444-2015-INIT/lt/pdf
GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI
Priėmimo data |
30.5.2016 |
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
36 8 1 |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Guillaume Balas, Brando Benifei, Mara Bizzotto, David Casa, Ole Christensen, Arne Gericke, Czesław Hoc, Danuta Jazłowiecka, Rina Ronja Kari, Jan Keller, Ádám Kósa, Kostadinka Kuneva, Jean Lambert, Javi López, Thomas Mann, Dominique Martin, Anthea McIntyre, João Pimenta Lopes, Georgi Pirinski, Terry Reintke, Sofia Ribeiro, Maria João Rodrigues, Claude Rolin, Anne Sander, Sven Schulze, Ulrike Trebesius, Marita Ulvskog |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Daniela Aiuto, Rosa D’Amato, Rosa Estaràs Ferragut, Tania González Peñas, Richard Howitt, Dieter-Lebrecht Koch, Edouard Martin, Tamás Meszerics, Evelyn Regner, Joachim Schuster, Michaela Šojdrová, Helga Stevens, Flavio Zanonato |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis) |
Xabier Benito Ziluaga, Jens Geier, Sylvie Goddyn, Andrej Plenković, Jasenko Selimovic |
||||
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE
36 |
+ |
|
ALDE |
Jasenko Selimovic |
|
EFDD |
Daniela Aiuto, Rosa D'Amato |
|
GUE/NGL |
Xabier Benito Ziluaga, Tania González Peñas, Rina Ronja Kari, Kostadinka Kuneva, João Pimenta Lopes |
|
Green/EFA |
Jean Lambert, Tamás Meszerics, Terry Reintke |
|
PPE |
David Casa, Rosa Estaras Ferragut, Danuta Jazłowiecka, Dieter-Lebrecht Koch, Thomas Mann, Andrej Plenkovic, Sofia Ribeiro, Claude Rolin, Anne Sander, Sven Schulze, Michaela Šojdrová |
|
S&D |
Guillaume Balas, Brando Benifei, Ole Christensen, Jens Geier, Richard Howitt, Jan Keller, Javi López, Edouard Martin, Georgi Pirinski, Evelyn Regner, Maria João Rodrigues, Joachim Schuster, Marita Ulvskog, Flavio Zanonato |
|
8 |
- |
|
ECR |
Arne Gericke, Czesław Hoc, Anthea McIntyre, Helga Stevens, Ulrike Trebesius |
|
ENF |
Mara Bizzotto, Sylvie Goddyn, Dominique Martin, |
|
1 |
0 |
|
PPE |
Adam Kosa |
|
Simbolių paaiškinimai:
+ : balsavo „už“
- : prieš
0 : susilaikė