Procedūra : 2016/2032(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0222/2016

Pateikti tekstai :

A8-0222/2016

Debatai :

PV 14/09/2016 - 19
CRE 14/09/2016 - 19

Balsavimas :

PV 15/09/2016 - 11.11
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0358

PRANEŠIMAS     
PDF 876kWORD 265k
29.6.2016
PE 576.834v02-00 A8-0222/2016

dėl MVĮ galimybių gauti finansavimą ir MVĮ finansavimo įvairumo didinimo kapitalo rinkų sąjungoje

(2016/2032(INI))

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas

Pranešėjas: Othmar Karas

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 MAŽUMOS NUOMONĖ
 Biudžeto komiteto NUOMONĖ
 Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ
 Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl MVĮ galimybių gauti finansavimą ir MVĮ finansavimo įvairumo didinimo kapitalo rinkų sąjungoje

(2016/2032(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl MVĮ galimybių gauti finansavimą gerinimo(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 27 d. rezoliuciją dėl Komisijos poveikio vertinimo gairių persvarstymo ir poveikio MVĮ tyrimo vaidmens(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl Europos investicijų banko (EIB) 2014 m. metinės ataskaitos(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl Europos investicijų banko (EIB) 2014 m. metinės ataskaitos(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl kapitalo rinkų sąjungos kūrimo(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl metinės ES konkurencijos politikos ataskaitos(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją „ES finansinių paslaugų reguliavimo įvertinimas ir iššūkiai: poveikis ir veiksmai siekiant efektyvesnės ir veiksmingesnės ES finansų reguliavimo tvarkos ir kapitalo rinkų sąjungos“(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl šeimos verslo įmonių Europoje(9),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 13 d. diskusiją dėl klausimų, į kuriuos atsakoma žodžiu, pateiktų PPE, S&D, ECR, ALDE ir GUE/NGL dėl MVĮ rėmimo koeficiento peržiūros(10),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 7 d. Komisijos komunikatą „Geresnių MVĮ galimybių gauti finansavimą veiksmų planas“ (COM(2011) 0870),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikatą „ Kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų planas“ (COM(2015) 0468),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 28 d. Komisijos komunikatą „Bendrosios rinkos tobulinimas: daugiau galimybių piliečiams ir įmonėms“ (COM(2015) 0550),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl valstybės pagalbos rizikos finansų investicijoms skatinti gairių (2014/C 19/04),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius(11),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio mėn. Europos Centrinio Banko (ECB) paskelbtą 2015 m. balandžio – rugsėjo mėn. euro zonos įmonių galimybių gauti finansavimą tyrimą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio mėn. Bazelio bankų priežiūros komiteto paskelbtą antrą konsultacinį dokumentą dėl standartizuoto kredito rizikos vertinimo metodo pakeitimų,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 18 d. Komisijos ataskaitą dėl 2002 m. liepos 19 d. Reglamento (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo vertinimo (COM(2015) 0301),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 30 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Sutelktinis finansavimas ES kapitalo rinkų sąjungoje“ (SWD(2016) 0154),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendaciją 2003/361/EB dėl labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimo(12),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos mėn. Europos Centrinio Banko mėnesinį biuletenį(13),

–   atsižvelgdamas į 2016 m. sausio 28 d. Komisijos komunikatą „Kovos su mokesčiu vengimu dokumentų rinkinys. Tolesnės pastangos užtikrinti veiksmingą apmokestinimą ir didesnį mokesčių skaidrumą ES“ (COM(2016) 0023),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 30 d. Komisijos pasiūlymą dėl reglamento dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos sąrašą,

–  atsižvelgdamas į Europos bankininkystės institucijos (EBA) ataskaitą dėl MVĮ ir MVĮ rėmimo koeficiento(14),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 22 d. Komisijos komunikatą „Bendri veiksmai siekiant darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo. Nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų vaidmuo remiant Investicijų planą Europai“ (COM(2015) 0361),

–   atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 26 d. Komisijos 2016 m. Įspėjimo mechanizmo ataskaitą (COM(2015) 0691),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto, Regioninės plėtros komiteto bei Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A8-0222/2016),

A.  kadangi mikroįmonėms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms bei vidutinės kapitalizacijos įmonėms Europos ekonomikoje tenka svarbus vaidmuo užtikrinant užimtumą ir augimą – 2014 m. ES ne finansų verslo sektoriuje MVĮ buvo įdarbinta 67 proc. visų darbuotojų, sukuriama 71,4 proc. naujų darbo vietų bei 58 proc. pridėtinės vertės(15);

B.  kadangi šiuo metu Sąjungos teisės aktuose nėra pateikta bendros aiškios MVĮ apibrėžties, išskyrus pagal Apskaitos direktyvą nustatytas kategorijas „mažosios įmonės“ ir „vidutinės įmonės“;

C.  kadangi Europos MVĮ labai įvairios ir tarp jų esama daugybės mikroįmonių, neretai veiklą vykdančių tradiciniuose sektoriuose, taip pat vis daugiau naujų startuolių ir sparčiai augančių novatoriškų įmonių; kadangi taikant šiuos verslo modelius susiduriama su skirtingomis problemomis ir todėl jų finansiniai poreikiai nevienodi;

D.  kadangi dauguma Europos MVĮ daugiausia veikia nacionaliniu lygmeniu; kadangi palyginti nedaug MVĮ dalyvauja tarpvalstybinėje veikloje ES ir menka mažuma jų eksportuoja už Sąjungos ribų;

E.  kadangi 77 proc. šiuo metu dar negrąžinto finansavimo MVĮ Europoje suteikė bankai(16);

F.  kadangi MVĮ finansavimas turėtų teikiamas iš kuo įvairesnių šaltinių, siekiant užtikrinti optimalias MVĮ galimybes gauti finansavimą visais įmonės vystymosi etapais; kadangi tai apima ir tinkamą visų finansavimo šaltinių (pavyzdžiui, bankų finansavimo, kapitalo rinkos finansavimo, paprastųjų vekselių, išperkamosios nuomos, sutelktinio finansavimo, rizikos kapitalo, tarpusavio skolinimą (angl. peer-to-peer lending) ir kt.) reglamentavimo aplinką;

G.  kadangi instituciniai investuotojai, pavyzdžiui, draudimo bendrovės, svariai prisideda prie MVĮ finansavimo perkeldami ir pertvarkydami riziką;

H.  kadangi savo 2016 m. kovo mėn. ataskaitoje dėl MVĮ ir MVĮ rėmimo koeficiento EBA nustatė, kad nėra įrodymų, jog MVĮ rėmimo koeficientas suteikė papildomas paskatas skolinti MVĮ, o ne didelėms bendrovėms; kadangi EBA vis dėlto pripažino, kad gali būti per anksti daryti tvirtas išvadas, atsižvelgiant į jos vertinimo trūkumus, visų pirma turimų duomenų trūkumus, taip pat tai, kad MVĮ rėmimo koeficientas palyginti neseniai nustatytas, kad papildomi pokyčiai galėjo trukdyti nustatyti MVĮ rėmimo koeficiento poveikį ir kad kontrolinės grupės funkcijai buvo naudojamos didelės bendrovės; kadangi EBA, kita vertus, nustatė, kad apskritai geriau kapitalizuoti bankai daugiau skolina MVĮ ir kad labiau tikėtina, jog kredito trūkumą patirs mažesnės ir neseniai įsteigtos įmonės, o ne didesnės ir senesnės; kadangi EBA taip pat pažymi, kad MVĮ rėmimo koeficientas buvo teisėkūros institucijų nustatytas kaip atsargumo priemonė, kad nebūtų pakenkta paskolų MVĮ teikimui;

I.  kadangi finansavimas mikroįmonėms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, nepaisant neseniai pastebėto tam tikro pagerėjimo, nukentėjo nuo krizės labiau nei didelių įmonių finansavimas, o MVĮ euro zonoje patyrė ir toliau tam tikru mastu patiria sugriežtintus bankų reikalavimus pateikti užstatą(17);

J.  kadangi nuo pirmosios įmonių galimybių gauti finansavimą tyrimų (angl. SAFE) serijos euro zonos MVĮ pagrindinis rūpestis tebėra klientų paieška, o galimybės gauti finansavimą vertinamos kaip mažesnė problema; kadangi naujausio tyrimo, paskelbto 2015 m. gruodžio mėn., rezultatai parodė, kad MVĮ galimybės gauti išorės finansavimą įvairiose euro zonos šalyse labai skiriasi; kadangi galimybės gauti finansavimą vis dar kelia didesnį susirūpinimą MVĮ nei didelėms įmonėms;

K.  kadangi nacionaliniai ir regioniniai skatinamojo finansavimo bankai atlieka svarbų vaidmenį skatinant ilgalaikį finansavimą; kadangi jie sustiprino savo veiklą, siekdami atsverti būtiną įsiskolinimo mažinimo procesą komercinės bankininkystės sektoriuje; kadangi jie taip pat atlieka svarbų vaidmenį vykdant ES finansines priemones, neįtrauktas į Europos strateginių investicijų fondą;

L.  kadangi gerinant MVĮ galimybes gauti finansavimą neturėtų būti silpninami finansiniai standartai ir reguliavimas;

M.  kadangi Šveicarijoje WIR bankas yra papildoma pinigų sistema, kuria naudojasi MVĮ daugiausia apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, statybos, gamybos, mažmeninės prekybos ir profesinių paslaugų sektoriuose; kadangi WIR sudaro galimybę įmonėms naudotis tarpuskaitos mechanizmu, kuriame jos gali tarpusavyje prekiauti nenaudodamos Šveicarijos frankų; tačiau kadangi WIR dažnai naudojamasi kartu su Šveicarijos franku vykdant dviejų valiutų sandorius; kadangi prekyba WIR sudaro 1–2 proc. Šveicarijos BVP; kadangi WIR pasirodė turintis anticiklinį poveikį BVP, ir dar didesnį poveikį bedarbių skaičiui;

N.  kadangi pranešama, kad 2015 m. balandžio mėn. 2011 m. Pavėluotų mokėjimų direktyvos nuostatos buvo teisingai perkeltos tik 21 iš 28 valstybių narių, nors nustatytas terminas baigėsi dviem metais anksčiau;

O.  kadangi Komisija 2016 m. įspėjimo mechanizmo ataskaitoje įspėja, kad, viena vertus, augimas „tapo labiau priklausomas nuo vidaus paklausos šaltinių, ypač nuo labiau atsigaunančių investicijų“, tačiau, kita vertus, nors „vartojimas pastaruoju metu išaugo, vidaus paklausa išlieka menka, iš dalies dėl to, kad keliose valstybėse narėse vyrauja didelis spaudimas mažinti finansinį įsiskolinimą“;

P.  kadangi Tarybos direktyvoje 2004/113/EB draudžiama diskriminuoti dėl lyties teikiant prieigą prie prekių ir paslaugų, įskaitant finansines paslaugas; kadangi nustatyta, jog galimybė gauti finansavimą yra viena iš pagrindinių verslininkių patiriamų kliūčių; kadangi verslininkės paprastai pradeda verslą turėdamos mažiau kapitalo, mažiau skolinasi ir naudoja lėšas daugiausiai iš šeimos, o ne skolos ar nuosavo kapitalo priemonių;

Įvairaus MVĮ sektoriaus finansavimo poreikių įvairovė

1.  pripažįsta, kad MVĮ (įskaitant mikroįmones) ir vidutinės kapitalizacijos įmonės valstybėse narėse yra įvairios – tai rodo jų verslo modeliai, dydis, geografinė padėtis, socialinė ir ekonominė aplinka, plėtros etapai, finansinė struktūra, teisinė forma ir skirtingas verslumo mokymų lygis;

2.  pripažįsta, kad MVĮ patiria sunkumų dėl MVĮ finansavimo sąlygų ir poreikių skirtingose valstybėse narėse ir regionuose skirtumų, visų pirma susijusių su prieinamo finansavimo apimtimi ir kaina, kurioms daro poveikį MVĮ bei šalims ir regionams, kuriuose jie įsteigti, būdingi veiksniai, įskaitant ekonominį nestabilumą, lėtą augimą ir didesnį finansinį pažeidžiamumą; taip pat atkreipia dėmesį į kitus MVĮ sunkumus, pvz., prieigą prie klientų; atkreipia dėmesį į tai, kad kapitalo rinkos yra susiskaidžiusios ir įvairiose ES dalyse reguliuojamos skirtingai ir kad kai kurie integracijos pasiekimai išnyko dėl krizės;

3.  pabrėžia, kad poreikis užtikrinti įvairias ir geresnes viešojo ir privačiojo finansavimo MVĮ galimybes neišnyksta pasibaigus pradiniam įmonės veiklos etapui, bet išlieka per visą MVĮ gyvavimo ciklą, ir pažymi, kad siekiant užtikrinti verslo finansavimą reikia ilgalaikės strateginės politikos; pabrėžia, kad galimybės gauti finansavimą taip pat svarbios norint perduoti verslą; ragina Komisiją ir valstybes nares šiame procese remti MVĮ, be kita ko, pirmaisiais veiklos metais; atkreipia dėmesį į tai, kad reikalinga įvairi, konkretiems poreikiams pritaikyta reguliavimo ir remtinų iniciatyvų politika; pabrėžia, kad nėra visiems vienodai tinkamo finansavimo modelio, ir ragina Komisiją padėti parengti įvairias konkrečioms aplinkybėms pritaikytas programas, priemones ir iniciatyvas, siekiant padėti įmonėms jų steigimo, augimo ir perdavimo etapais, atsižvelgiant į jų dydį, apyvartą ir finansavimo poreikius; atkreipia dėmesį į tai, kad moterų įmonės dažniau nei vyrų veikia paslaugų sektoriuje ir yra kitais būdais paremtos nematerialiaisiais ištekliais; konstatuoja, jog nedidelė moterų dalis MVĮ vadovų pareigose iš dalies paaiškinama tuo, kad sunkiau gauti finansavimą; apgailestauja, kad, nors Europos mikrofinansų priemonės „Progress“ tikslas – skatinti lygias moterų ir vyrų galimybes, tačiau vyrų ir moterų mikropaskolų santykis 2016 m. buvo 60:40; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad jos programos, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ gauti finansavimą nebūtų nepalankios verslininkėms;

4.  ragina Komisiją įvertinti MVĮ, kurioms vadovauja kitų pažeidžiamų visuomenės grupių atstovai, patiriamą diskriminaciją ;

5.  mano, kad geriausiai esamus MVĮ finansavimo ir realiosios ekonomikos poreikius tenkina ir ilgalaikį tvarų vystymąsi užtikrina diversifikuotas, gerai reguliuojamas ir stabilus finansinių paslaugų sektorius, siūlantis plataus pasirinkimo ekonomiškai efektyvias ir konkrečioms reikmėms pritaikytas finansavimo galimybes; pabrėžia, kad šioje srityje svarbūs tradiciniai bankininkystės modeliai, įskaitant mažus regioninius bankus, taupomuosius kooperatyvus ir viešąsias institucijas; taip pat atkreipia dėmesį į poreikį užtikrinti, kad toks pat dėmesys būtų skiriamas mikroįmonių ir individualių įmonių galimybių gauti finansavimą didinimui;

6.  ragina MVĮ laikyti visą ES savo rinka ir naudotis bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis finansavimo poreikiams patenkinti; palankiai vertina Komisijos iniciatyvas, kuriomis remiami MVĮ ir startuoliai patobulintoje bendrojoje rinkoje, ir ragina Komisiją toliau rengti pasiūlymus, konkrečiai pritaikytus MVĮ poreikiams; mano, kad iniciatyva „Startup Europe“ turėtų padėti mažoms novatoriškoms įmonėms, remiant jas, kol jos ims veikti; į tai atsižvelgdamas pabrėžia, kad svarbu visoje Sąjungoje suvienodinti taisykles ir procedūras bei įgyvendinti iniciatyvą „Small Business Act“; ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų, susijusių su iniciatyva „Small Business Act“, kurie dar labiau padėtų įmonėms įveikti fizines ir reglamentavimo kliūtis; šiuo klausimu pripažįsta, kad inovacijos yra viena iš svarbiausių tvaraus augimo ir užimtumo ES varomųjų jėgų ir kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti novatoriškoms MVĮ; pabrėžia, kad ES sanglaudos politika ir ES regioniniai fondai galėtų būti panaudoti kaip MVĮ finansavimo šaltinis; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti MVĮ skirtų skirtingų ES priemonių ir programų, pavyzdžiui, Europos struktūrinių ir investicijų fondų, veiklos derinimą, nuoseklumą ir sinergiją; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti holistinį požiūrį į informacijos apie visas ES finansavimo galimybes sklaidą; primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją padaryti didelę pažangą siekiant tolesnio supaprastinimo, kad MVĮ finansavimas būtų patrauklesnis;

7.  primena, kad siekiant užtikrinti galimybes gauti finansavimą itin svarbu sukurti labiau suderintas teisines ir verslo sąlygas, skatinančias laiku atlikti mokėjimus pagal komercinius sandorius; taigi atkreipia dėmesį į MVĮ finansinius sunkumus ir tiekėjų patiriamą neapibrėžtumą dėl pavėluotu didesnių įmonių, viešųjų įstaigų ir valdžios institucijų mokėjimų; ragina Komisiją peržiūrint Pavėluotų mokėjimų direktyvą įvertinti galimybę nustatyti specialias priemones, skirtas mokėjimams MVĮ palengvinti; ragina Komisiją viešai paskelbti savo ataskaitą dėl Pavėluotų mokėjimų direktyvos įgyvendinimo, kurios buvo laukiama 2016 m. kovo 16 d., ir, jei tinkama, parengti naujų pasiūlymų, skirtų sumažinti riziką tarpvalstybiniams mokėjimams ir apskritai pinigų srautų sutrikdymo riziką;

8.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvą atnaujinti veiklą, skirtą sukurti tikrą Europos mažmeninių finansinių paslaugų rinką ir susijusią su Žaliosios knygos dėl mažmeninių finansinių paslaugų paskelbimu (2015 m.); ragina Komisiją atkreipti ypatingą dėmesį į MVĮ ypatumus ir užtikrinti, kad tarpvalstybinė veikla mažmeninių finansinių paslaugų srityje pagerintų MVĮ galimybes gauti finansavimą;

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad ypač startuoliams ir mikroįmonėms sunku gauti tinkamą finansavimą, nustatyti ir įvykdyti su reguliavimu susijusius finansinius reikalavimus, ypač plėtros etape; atkreipia dėmesį į tai, kad trūksta nacionalinių MVĮ steigimo teisės aktų derinimo; ragina valstybes nares toliau dėti pastangas siekiant sumažinti administracinę naštą ir įsteigti verslininkams vieno langelio principu veikiančius centrus, kurių veikla apimtų visus reguliavimo reikalavimus; šiuo klausimu ragina valstybes nares, EIB ir nacionalinius skatinamojo finansavimo bankus teikti informaciją apie finansavimo galimybes ir paskolų garantijų priemones;

10.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvą įvardyti nepagrįstas kliūtis, kurios trukdo finansų sektoriui teikti finansavimą realiajai ekonomikai, ypač MVĮ, įskaitant mikroįmones; atkreipia dėmesį į tai, kad gerai veikiančios Europos kapitalo rinkos sukūrimas yra viena iš svarbiausių finansų sektoriui skirtų iniciatyvų; pabrėžia, kad svarbu supaprastinti arba pakeisti taisykles, dėl kurių kilo nenumatytų pasekmių MVĮ arba buvo trukdoma jų vystymuisi; pabrėžia, kad dėl to neturėtų būti be reikalo silpninami finansų reguliavimo standartai, bet sudaroma galimybė supaprastinti teisės aktus; be to, pabrėžia, kad naujais Komisijos pasiūlymais neturėtų būti didinamas reglamentavimo sudėtingumas, kuris gali neigiamai paveikti investicijas; mano, jog ES finansų reguliavimo ir kapitalo rinkų sąjungos politikoje turėtų būti deramai atsižvelgiama į tarptautinius pokyčius, kad būtų išvengta nereikalingo teisės aktų skirtumo ir dubliavimosi ir kad Europa išliktų patraukli tarptautiniams investuotojams; pabrėžia, kad Europos ekonomika turi būti patraukli aukšto lygio tiesioginėms užsienio investicijoms (TUI), įskaitant plyno lauko TUI, skatinant ne tik kapitalo rinkas, bet ir privataus kapitalo sektorių, rizikos kapitalo sektorių bei investicijas į Europos pramonę; taip pat mano, kad Komisija ir valstybės narės turėtų priimti strateginį planą, kuriuo remiamas MVĮ finansavimas siekiant jų internacionalizavimo;

11.  pakartoja, kad peržiūrėtos viešųjų pirkimų ir koncesijos sutarties taisyklės neturėtų trukdyti MVĮ ir mikroįmonėms prieiti prie viešųjų pirkimų rinkos;

12.  ragina Komisiją ir Tarybą skirti daugiau dėmesio MVĮ rūpesčiui dėl paklausos, tinkamiau į jį atsižvelgti rekomendacijose dėl euro zonos ekonominės politikos, konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose ir ex post vertinimuose, kaip valstybės narės laikosi šių rekomendacijų;

Bankų skolinimas MVĮ

13.  pripažįsta, kad Sąjungoje bankų skolinimas tradiciškai yra svarbiausias MVĮ išorės finansavimo šaltinis, nes bankų finansavimas sudaro daugiau nei tris ketvirtadalius MVĮ finansavimo, palyginti su mažiau nei puse JAV, todėl MVĮ ypač jautriai reaguoja į bankų skolinimo sąlygų griežtinimą; pažymi, kad finansų krizė prisidėjo prie bankų skolinimo sąlygų ir bankų finansavimo susiskaidymo; apgailestauja, kad esama (nors ir palaipsniui mažėjančių) skirtumų tarp skirtingose euro zonos šalyse esančioms MVĮ taikomų kredito sąlygų, o tai taip pat atspindi rizikos suvokimo ir ekonominių sąlygų skirtumus; atkreipia dėmesį į bankų sąjungos indėlį sprendžiant šio susiskaidymo problemą; ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Direktyvą 2004/113/EB ir bendradarbiauti su finansų sektoriumi, kiek tai susiję su jų pareiga užtikrinti visapusiškas ir lygias MVĮ galimybes gauti bankų paskolas; pabrėžia svarbų ir gerai išvystytą dėl ilgalaikių santykių su MVĮ konkrečių regiono ir vietos žinių turinčių bankų vaidmenį finansuojant MVĮ; pabrėžia, kad gerai išvystyti vietos bankai pademonstravo savo veiksmingumą skolinant MVĮ ir išvengiant nuostolių; todėl pabrėžia, kad svarbu plėtoti vietos bankus;

14.  pabrėžia, jog, nors skaitmeninimas vyksta gerai ir dėl jo atsiranda nauji finansavimo šaltiniai, tradicinių kredito įstaigų, ypač salose ir salynuose, kaimo, atokiose ir pakraščio vietovėse, vietos veikla tebėra itin svarbi, kad MVĮ galėtų gauti finansavimą;

15.  ragina bankus laikyti visą ES savo rinka ir naudotis bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis siekiant teikti finansavimą MVĮ, įskaitant MVĮ, kurios įsteigtos ne toje pačioje valstybėje narėje kaip atitinkamas bankas;

16.  ragina Komisiją išnagrinėti galimybę sukurti „finansavimo už skolinimą“ programas, pagal kurias ECB lėšos būtų suteikiamos bankams vien skolinimo MVĮ tikslu; ragina Komisiją įvertinti galimybes sukurti naujas iniciatyvas, skirtas pritraukti investicijų;

17.  pabrėžia svarbų nacionalinių ir regioninių skatinamojo finansavimo bankų ir įstaigų vaidmenį MVĮ sektoriaus finansavimo srityje; primena jų esminę funkciją ESIF MVĮ linijoje ir vaidmenį, kurį jos atlieka valstybėms narėms dalyvaujant ESIF projektuose; mano, ESIF yra svarbus MVĮ finansavimo šaltinis. mano, kad EIB/EIF turėtų dėti daugiau pastangų siekiant suteikti MVĮ žinių, reikalingų norint gauti finansavimą, ir priemones, sudarančias palankesnes sąlygas palaikyti ryšius su investuotojais, pvz., be kita ko, pasitelkiant Europos neformalių investuotojų fondą (angl. European Angels Fund); ragina Komisiją įvertinti nacionalinių ir regioninių skatinamojo finansavimo bankų vaidmenį, skatinant ilgalaikį MVĮ finansavimą, o ypač nustatyti ir skleisti geriausią praktiką bei skatinti valstybes nares, kuriose šiuo metu nėra tokių subjektų, ja remiantis sukurti nacionalinius ir (arba) regioninius skatinamojo finansavimo bankus; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti įtraukų ekonomikos augimą ir užtikrinti visų ES investicijų politikos priemonių, skirtų MVĮ, įskaitant ESIF, ES regioninius fondus ir Europos investicijų fondą (EIB), veiklos geresnį koordinavimą ir tarpusavio nuoseklumą;

18.  pakartoja, kad itin svarbu didinti bankų pajėgumą ir galimybes skolinti MVĮ; pažymi, kad, norint suteikti pakankamą finansavimą ir užtikrinti tinkamus finansavimo sprendimus MVĮ, įskaitant prieigą prie kapitalo, vien tik kapitalo rinkų teikiamo finansavimo nepakaks; atkreipia dėmesį į tai, kad kredito šaltinių įvairinimas padidintų finansų sektoriaus stabilumą;

19.  pažymi, kad gyvybingas, stabilus ir atsparus bankų sektorius ir kapitalo rinkų sąjunga būtini siekiant padidinti MVĮ galimybes gauti finansavimą; pažymi, kad Kapitalo reikalavimų reglamentas (KRR) ir Kapitalo reikalavimų direktyva (KRD IV), ypač nuostatos dėl kapitalo kiekio ir kokybės padidinimo, yra tiesioginis atsakas į krizę ir sudaro atkurto finansų sektoriaus stabilumo pagrindą; palankiai vertina tai, kad Komisija mano, jog skolinimas MVĮ yra viena iš Komisijos prioritetinių sričių atliekant KRR peržiūrą; pažymi, kad Komisija svarsto galimybes visoms valstybėms narėms naudotis vietos kreditų unijomis, jų veiklai netaikant ES bankų kapitalo reikalavimų taisyklių; pabrėžia, kad reikia apdairių teisės aktų dėl kredito unijų, kuriais užtikrinamas tiek finansų stabilumas, tiek kredito unijų galimybes konkurencingomis kainomis teikti kreditą;

20.  atkreipia dėmesį į bankams taikomą didelį skaičių reguliavimo teisės reikalavimų ir jų galimą neigiamą poveikį skolinimui MVĮ, kartu primindamas, kad reikalavimai nustatyti reaguojant į finansų krizę; pabrėžia, kad reikia vengti ataskaitų teikimo reikalavimų dubliavimo ir ataskaitų teikimo procedūrų įvairovės bei apskritai nereikalingos administracinės naštos kredito įstaigoms, ypač smulkesniems bankams; ragina Komisiją naudojantis EBA ir Bendro priežiūros mechanizmo (BPM) parama įvertinti reguliavimo reikalavimų padarinius bankų skolinimui MVĮ;

21.  pažymi, kad skolinimas MVĮ nebuvo finansų krizės priežastis; Primena, kad teisės aktų leidėjai nusprendė KRR ir KRD IV sistemoje nustatyti MVĮ rėmimo koeficientą ir kad jis buvo sukurtas siekiant išlaikyti skolinimui MVĮ taikomų kapitalo reikalavimų atitiktį „Bazelis II“, o ne „Bazelis III“ lygiui; pabrėžia MVĮ rėmimo koeficiento svarbą siekiant išlaikyti ir didinti bankų skolinimą MVĮ; atkreipia dėmesį į EBA 2016 m. kovo mėn. ataskaitą dėl MVĮ rėmimo koeficiento; yra susirūpinęs dėl neigiamo poveikio, kuris gali atsirasti panaikinus šį koeficientą; palankiai vertina Komisijos ketinimą išsaugoti rėmimo koeficientą, toliau vertinti jį ir išnagrinėti, ar ribinė vertė turėtų būti padidinta siekiant dar labiau padidinti MVĮ galimybes gauti bankų paskolas; ragina Komisiją išnagrinėti galimybę iš naujo pakoreguoti rėmimo koeficientą, įskaitant dydį ir ribinę vertę, ir įvertinti galimą sąveiką su kitais reguliavimo reikalavimais bei išoriniais elementais, pavyzdžiui, geografine padėtimi bei socialine ir ekonomine aplinka, siekiant didinti koeficiento poveikį; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę šį koeficientą taikyti nuolat; ragina Bazelio bankų priežiūros komiteto (angl. BCBS) paremti MVĮ rėmimo koeficiento taikymą ir apsvarstyti galimybę sumažinti kapitalo poreikį pozicijoms MVĮ atžvilgiu;

22.  pabrėžia, kad atsargus rizikos vertinimas ir kokybinės informacijos įvertinimas yra vienas iš svarbiausių banko pranašumų, ypač sudėtingais skolinimo MVĮ atvejais; mano, kad derėtų dar labiau padidinti bankų turimas žinias ir informuotumą apie MVĮ ypatumus; pabrėžia, kad vertinant MVĮ kreditingumą bankų gaunama su kreditu susijusi informaciją yra konfidencialaus pobūdžio;

23.  palankiai vertina įvairias vykdomas iniciatyvas, kuriomis siekiama gerinti galimybes gauti standartizuotą ir skaidrią MVĮ kreditų informaciją, kuri gali padidinti investuotojų pasitikėjimą; vis dėlto pabrėžia, jog, reikalaujant tokios informacijos apie kreditus, reikia taikyti proporcingumo principą;

24.  pabrėžia, kad proporcingumo principas yra vienas pagrindinių principų, kuriais ES institucijos, Europos priežiūros institucijos ir BPM privalo vadovautis rengiant ir įgyvendinant reguliavimo nuostatas, standartus, gaires ir priežiūros praktiką; ragina Komisiją, susitarusi su teisėkūros institucijomis, pateikti papildomas gaires Europos priežiūros institucijoms ir ECB (BPM), kaip turėtų būti taikomas proporcingumo principas, ir primygtinai ragina jį išsaugoti nesilpninant esamų reguliavimo standartų, bet sudarant sąlygas supaprastinti teisės aktus;

25.  pabrėžia trečiųjų subjektų garantijų naudą verslininkams, kai sudaromi paskolų susitarimai; prašo, kad vertinant kredito reitingus, rizikos ribojimo taisykles ir priežiūros praktiką būtų labiau atsižvelgiama į šias trečiųjų subjektų garantijas;

26.  primena, kad kredito įstaigos, gavusios prašymą, privalo MVĮ pateikti savo sprendimų dėl reitingų paaiškinimą; ragina Komisiją įvertinti šios nuostatos įgyvendinimą ir sustiprinti KRR 431 straipsnio 4 dalyje išdėstytas nuostatas bei skatinti grįžtamosios informacijos teikimą MVĮ; atkreipia dėmesį į vykstančias Komisijos diskusijas su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais siekiant pagerinti tokios grįžtamosios informacijos kokybę ir nuoseklumą; pažymi, kad ši grįžtamoji informacija galėtų būti pirmas žingsnis ieškant informacijos šaltinių ir patarimų dėl ne bankų teikiamo finansavimo;

27.  pažymi, kad kredito reitingai yra svarbus (kartais lemiamas) veiksnys priimant sprendimus dėl investicijų; atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriose valstybėse esama narėse nacionalinių centrinių bankų valdomų vidaus kredito vertinimo sistemų (angl. ICAS), skirtų įvertinti užstato tinkamumą ir suteikiančių MVĮ galimybę gauti savo kreditingumą įvertinimą; ragina Komisiją, ECB ir nacionalinius centrinius bankus toliau svarstyti, ar (kaip) šios sistemos galėtų būti naudojamos siekiant padėti MVĮ prieiti prie kapitalo rinkų;

28.  ragina Komisiją ir EBA pateikti daugiau gairių, kaip įgyvendinti dabartines reguliavimo nuostatas dėl paskolų restruktūrizavimo (angl. forbearance); prašo Komisijos atlikti dabartinės neveiksnių paskolų restruktūrizavimo tvarkos poveikio vertinimą, primena, kad neveiksnios paskolos bankų balansuose kliudo teikti naujas paskolas, ypač MVĮ; pabrėžia, kad su smulkiais sutarties pažeidimais susijusio de minimis apribojimo nustatymas padėtų išvengti nereikalingo ir nepagrįsto MVĮ kreditingumo sumažinimo; atkreipia dėmesį į tęsiamas Bazelio bankų priežiūros komiteto konsultacijas dėl neveiksnių pozicijų ir restruktūrizavimo apibrėžčių;

29.  atkreipia dėmesį į tai, kad apribojus bankų galimybes pirkti valstybės obligacijas arba padidinus šioms obligacijoms taikomą koeficientą galėtų padidėti kredito kaina ir konkurenciniai skirtumai ES, nebent tai būtų daroma laikantis tam tikrų sąlygų;

30.  atkreipia dėmesį į priemones, kurias 2016 m. kovo 10 d. patvirtino ECB, visų pirma naują keturių tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų seriją (angl. TLTRO II), kuri skatins bankų skolinimą realiajai ekonomikai; pabrėžia, kad vien pinigų politikos nepakaktų ekonomikos augimui ir investicijoms skatinti ir kad kartu turi būti vykdoma tinkama fiskalinė politika ir struktūrinės reformos;

31.  pabrėžia, jog viešosios institucijos svarbios kaip privačiajai bankininkystei alternatyvus MVĮ finansavimo šaltinis;

32.  ragina Komisiją apsvarstyti proporcingumo galimybes ankstyvo paskolų grąžinimo visoje ES atžvilgiu, pavyzdžiui, viršutinę ribą, kuria ribojamos MVĮ sąnaudos, ir didesnį skaidrumą MVĮ skirtose sutartyse;

Nebankiniai MVĮ finansavimo šaltiniai

33.  ragina valstybes nares puoselėti rizikos prisiėmimo ir kapitalo rinkų kultūrą; pakartoja, kad finansinis MVĮ švietimas yra ne tik labai svarbus bankų skolinimui didinti, bet ir didinant naudojimąsi kapitalo rinkų sprendimais ir jų priimtinumą, taip pat skatinant moteris ir jaunimą pradėti ir plėsti savo verslą, sudarant sąlygas geriau įvertinti sąnaudas, naudą ir susijusią riziką; pabrėžia, kad svarbu nustatyti aiškius finansinės informacijos reikalavimus; ragina valstybes nares įtraukti pagrindinius finansinio švietimo ir verslo etikos principus į ikiuniversitetinio ir universitetų mokymo programas, skatinant jaunimą dalyvauti MVĮ veikloje; ragina valstybes nares ir Komisiją didinti MVĮ finansinį raštingumą ir galimybes įgyti finansinių gebėjimų ir žinių, taip pat užtikrinti, kad būtų dalijamasi geriausios praktikos pavyzdžiais; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad pačioms MVĮ taip pat tenka atsakomybė šioje srityje;

34.  atkreipia dėmesį į tai, kad MVĮ naudinga išperkamoji nuoma, nes ji išlaisvina bendrovės kapitalą papildomoms investicijoms į tvarų augimą;

35.  atkreipia dėmesį į tai, kad kapitalo rinkų sąjunga – tai galimybė užpildyti reguliavimo dabartinėje sistemoje spragas ir suderinti tarpvalstybinį reguliavimą; pažymi, kad tais atvejais, kai bankų skolinimas neatitinka MVĮ finansinių ir verslo poreikių, atsiranda kapitalo stygius; nurodo, kad vykstantį kapitalo rinkų sąjungos ir bankų sąjungos kūrimo procesą turi papildyti nuolatinės pastangos suvienodinti ES procesus ir procedūras bei įvertinti esamą finansų reguliavimo sistemą, ypač jos poveikį MVĮ bei bendram makrofinansiniam ir makroekonominiam stabilumui; pabrėžia, kad toks vertinimas turėtų būti atliktas atsižvelgiant į rekomendacijas dėl nustatytų priemonių praktiškumo; ragina Komisiją nustatyti tinkamą ir konkrečiai pritaikytą MVĮ finansuojančių subjektų reguliavimo sistemą, kuri jiems nebūtų našta ir pelnytų investuotojų pasitikėjimą; mano, kad išsamioje ir apgalvotoje kapitalo rinkų sąjungoje visiems rinkos subjektams, pasižymintiems tomis pačiomis aktualiomis savybėmis, turėtų taikomas bendras taisyklių rinkinys, jie turėtų turėti lygias prieigos prie įvairių finansinių priemonių ar paslaugų galimybes ir jiems turėtų būti sudarytos vienodos galimybės veikti rinkoje; palankiai vertina Komisijos parengtą Kapitalo rinkų sąjungos veiksmų planą, kuriuo siekiama užtikrinti palankesnes sąlygas MVĮ gauti įvairesnių finansavimo galimybių; atkreipia dėmesį į tai, kad bankų ir kapitalo rinkų teikiamo finansavimo modeliai turėtų papildyti vienas kitą;

36.  primena, kad MVĮ prieiga prie kapitalo rinkų, pavyzdžiui, skolos ir nuosavo kapitalo rinkų, kainuoja pakankamai daug; pabrėžia, kad reikia proporcingo reglamentavimo, ne tokių sudėtingų ir mažiau apsunkinančių informacijos atskleidimo ir įtraukimo į biržos sąrašus reikalavimų MVĮ, siekiant išvengti dubliavimosi ir sumažinti MVĮ prieigos prie kapitalo rinkų sąnaudas, tačiau nesukeliant rizikos investuotojų apsaugai arba sisteminiam finansų stabilumui; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos pasiūlyme dėl naujojo prospekto reglamento, dėl kurio šiuo metu diskutuojama, MVĮ nustatyta būtiniausia informacijos atskleidimo tvarka,; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl reglamentavimo neturėtų atsirasti pernelyg didelių sunkumų pereinant iš vienos dydžio kategorijos į kitą, pavyzdžiui, tarp biržinės ir nebiržinės įmonės; todėl laikosi nuomonės, kad turėtų būti teikiama pirmenybė į etapus padalintai politikai, kai reguliavimo reikalavimai didinami palaipsniui; šiuo klausimu atkreipia dėmesį į MVĮ augimo rinkas, numatytas pagal FPRD II, ir primygtinai ragina skubiai įgyvendinti šią priemonę;

37.  pabrėžia, kad bankams, investuotojams, priežiūros institucijoms ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams, siekiant suprasti rizikos profilį ir priimti informacija pagrįstus sprendimus bei sumažinti finansines sąnaudas, svarbus MVĮ finansavimo informacijos skaidrumas, standartizacija ir viešas prieinamumas; mano, kad šiuo tikslu galėtų būtų naudinga sukurti Europos duomenų bazę, kurioje bus kaupiama informacija apie MVĮ verslo strategijas ir finansavimo poreikius ir į kurią MVĮ galėtų savanoriškai įrašyti savo duomenis ir juos atnaujinti; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę nustatyti bendrą MVĮ atpažinties kodų sistemą; taip pat atkreipia dėmesį į paramos MVĮ galimybes, kurias teikia struktūros, apjungiančios bankus ir ne bankų sektoriaus subjektus; palankiai vertina Komisijos parengtą MVĮ informacijos strategiją, ypač tai, kad nustatomi tinkamiausi MVĮ skirti paramos ir konsultavimo pajėgumai, ieškant alternatyvių finansavimo šaltinių kiekvienoje valstybėje narėje ir skatinant naudotis gerosios praktikos pavyzdžiais ES lygmeniu, taip pat tai, kad nagrinėjamos galimybės remti visoje Europoje taikomas informacines sistemas, suvedančias MVĮ ir atitinkamus alternatyvaus finansavimo teikėjus;

38.  primena, kad apskaitos standartai yra labai svarbūs, nes jais nustatomi informacijos teikimo priežiūros institucijoms ir investuotojams būdai, be to, priklausomai nuo taikomų apskaitos standartų skiriasi įmonėms tenkanti administracinė našta; atkreipia dėmesį į vykstančias diskusijas dėl to, ar pagrįsta parengti konkrečius bendrus MVĮ apskaitos standartus, ir laukia tolesnių svarstymų šiuo klausimu;

39.  pabrėžia, kad naujos novatoriškos finansų technologijos (angl. FinTech) suteikia galimybę geriau suvesti MVĮ su galimais investuotojais; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti finansų technologijų iniciatyvų plėtrą ir išnagrinėti galimą riziką bei poreikį neslopinant inovacijų sukurti tinkamą suderintą ES reguliavimo sistemą;

40.  pabrėžia, kad reikia skatinti inovacijas diegiant skolinimo platformas; ragina bankus vertinti tokių novatoriškų technologijų naudojimą kaip naują galimybę; pabrėžia, kad alternatyvūs finansavimo šaltiniai visų pirma suteikia galimybių startuoliams, verslininkėms ir novatoriškoms MVĮ; ragina Komisiją įvertinti suderintos ES alternatyvių finansavimo šaltinių sistemos poreikį ir galimybes, siekiant visoje ES padidinti MVĮ galimybes gauti tokį finansavimą; primena, jog šios sistemos efektyvumui būtina, kad MVĮ ir skolintojai būtų visapusiškai informuoti apie finansavimo mechanizmo galimus pavojus ir galimybes; atkreipia dėmesį į tai, kad galiojantys sutelktinio finansavimo teisės aktai ir taisyklės įvairiose valstybėse narėse gerokai skiriasi ir nepanašu, jog jais būtų buvusi skatinama tarpvalstybinė veikla; palankiai vertina Komisijos atliktą esamos sutelktinio finansavimo sistemos įvertinimą; remia pasirinktą politiką toliau stebėti rinką ir reguliavimo raidą bei skatinti didesnį reguliavimo metodų suderinimą, dalytis geros praktikos pavyzdžiais ir palengvinti tarpvalstybinį investavimą; tačiau primena, kad sutelktinis finansavimas ir tarpusavio skolinimas neturėtų būti pernelyg griežtai reglamentuojami, nes tai trukdytų jų plėtrai; ragina Komisiją skatinti kurti naujas privačiojo kapitalo finansavimo (pavyzdžiui, tarpinio pobūdžio kapitalo finansavimo ir vadinamųjų verslo angelų) platformas; ragina Komisiją skatinti saugų privačių asmenų skolinimą įmonėms (tarpusavio skolinimą arba mažmenines obligacijas); pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad šių naujų formų finansavimas visiškai atitiktų atitinkamus mokesčių ir finansų teisės aktus, kad netaptų mokesčių vengimo arba finansų neskaidrumo priemone; pabrėžia, kad šiuo klausimu reikia peržiūrėti galiojančius teisės aktus;

41.  atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymus dėl paprasto, skaidraus ir standartizuoto (angl. STS) pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos ir bankams taikomų rizikos ribojimo reikalavimų tikslinimo; pažymi, kad MVĮ turto pakeitimas vertybiniais popieriais gali būti tiek rizikingas, tiek naudingas; atkreipia dėmesį į galimus šių pasiūlymų padarinius bankų skolinimui MVĮ ir investicijoms į MVĮ; pabrėžia, jog reikia užtikrinti susijusios rizikos skaidrumą ir didinti finansų sistemos stabilumą;

42.  atkreipia dėmesį į tai, kad nacionalinės nemokumo teisės aktų įvairovė ir susijęs teisinis netikrumas yra viena iš kliūčių tarpvalstybinėms investicijoms į MVĮ ir startuolius; mano, kad supaprastinus ir suderinus šios srities taisykles būtų remiami startuoliai, mikroįmonės bei mažosios ir vidutinės įmonės ir būtų gerinama ES verslo aplinka; taigi palankiai vertina Komisijos sprendimą šį klausimą spręsti parengiant pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto (kaip nurodyta Komisijos Kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plane) ir laukia šio būsimo pasiūlymo; mano, kad Komisija turėtų apsvarstyti įvairias ES nuostatų dėl nemokumo sistemos įgyvendinimo galimybes ir teikti rekomendacijas valstybėms narėms, kad jos galėtų priimti arba įgyvendinti teisės aktus, kuriais užtikrinamas nemokumo procedūrų veiksmingumas ir skaidrumas bei restruktūrizavimo proceso savalaikiškumas ir pašalinama administracinė ir reguliavimo našta, tenkanti MVĮ, kaip nurodyta konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose;

43.  pabrėžia labai rizikingo kapitalo ir rizikos kapitalo finansų teikiamas galimybes, visų pirma nebiržiniams startuoliams ir novatoriškoms MVĮ; pažymi, kad šios rinkos ES yra nepakankamai išvystytos; palankiai vertina Komisijos iniciatyvą persvarstyti EuVECA ir EuSEF teisės aktus; be to, pabrėžia poreikį Komisijai skubiai spręsti susiskaidymo pagal nacionalines sienas visame Europos investicinių fondų sektoriuje problemą;

44.  pabrėžia, kad MVĮ vidinio finansavimo pajėgumui svarbus pelno ir pajamų mokesčių struktūrų bei galimų mokesčių lengvatų pavidalas; atkreipia dėmesį į tai, kad daugelyje valstybių narių labai skiriasi MVĮ apmokestinimas ir kai kurių daugiašalių įmonių apmokestinimas, o tai neigiamai veikia MVĮ konkurencingumą ir labai sumažina MVĮ finansavimo iš įvairių šaltinių veiksmingumą; pažymi, kad dėl nesąžiningos kai kurių daugiašalių įmonių mokesčių praktikos, MVĮ apmokestinamos iki 30 proc. daugiau nei tuo atveju, jei būtų taikoma sąžininga mokesčių praktika, o dėl to mažėja MVĮ vidinio finansavimo pajėgumas; todėl palankiai vertina Komisijos Kovos su mokesčių vengimu dokumentų rinkinį, parengtą siekiant paprastesnio, veiksmingesnio ir teisingesnio apmokestinimo ES; pažymi, kad valstybės narės turėtų siekti užtikrinti teisingą, veiksmingą ir skaidrią mokesčių sistemą, kuri pritrauktų finansų ir investicijų siekiant sudaryti MVĮ geresnes galimybes steigtis ir augti; pabrėžia, kad reikia nustatyti finansines išimtis MVĮ, ypač jų pradiniu etapu, siekiant užtikrinti, kad jos turėtų pakankamai lėšų vėlesniems savo gyvavimo ciklo laikotarpiams; pabrėžia, kad reikalinga mokesčių politiką, kuria mažinama bendra mokesčių našta ir mažinami mokesčiai už darbą ir įmonėms; pabrėžia, kad svarbu spręsti apmokestinimo šališkumo skolos, o ne nuosavo kapitalo naudai problemą;

45.  atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant užtikrinti reikiamą finansavimą startuoliams, mikroįmonėms bei mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kartais būtina teikti konkurencijos privalumų nenaikinančią tiesioginę valstybės pagalbą, ypač tais atvejais, kai dėl socialinių ir ekonominių sąlygų neįmanoma naudotis kitais finansavimo šaltiniais; pabrėžia, kad svarbus viešųjų priemonių ir valstybės pagalbos skatinant investicijas į MVĮ skaidrumas, taip pat naujų finansavimo ir investavimo institucijų atsiradimas;

46.  primygtinai ragina valstybes nares pasidomėti ir pasinaudoti patirtimi, įgyta 1934 m. įsteigus Šveicarijos WIR, kuris remiasi kredito tarpuskaitos asociacija tarp MVĮ, atsižvelgiant į tai, kad WIR sėkmingai veikia stabilizuodamas makroekonomines sąlygas kredito sąlygų griežtinimo arba likvidumo krizių metu;

47.  ragina Komisiją pateikti Europos Parlamentui metinę ataskaitą, kurioje pranešama apie įgyvendinimo iniciatyvų padėtį ir jos poveikį didinant Europos MVĮ galimybes gauti finansavimą; ragina Komisiją į ataskaitą įtraukti nuosavą strateginės krypties vertinimą ir esant reikalui rekomenduoti pakeitimų;

48.  ragina Komisiją atlikti esamų priemonių (pvz., struktūrinių fondų) ir kitų atitinkamų programų auditą įvertinant jų finansinės paramos MVĮ tinkamumą atsižvelgiant į siekiamus tikslus ir, jei tinka, jų poveikį švelninant krizės padarinius MVĮ;

49.  pripažįsta didėjančią kultūros ir kūrybos sektorių mikroįmonių ir MVĮ svarbą investicijoms, ekonomikos augimui, inovacijoms ir užimtumui, taip pat jų esminį vaidmenį išsaugant ir skatinant kultūrinę ir kalbinę įvairovę;

50.  pabrėžia, jog, 2013 m. spalio mėn. Komisijai paskelbus galimybės gauti finansavimą kultūros ir kūrybos sektoriuose tyrimo (angl. „Survey on access to finance for cultural and creative sectors“) rezultatus, išaiškėjo, kad kultūros ir kūrybos sektorių įmonėms siekiant gauti kreditus kyla didžiulių sunkumų ir, kaip skaičiuojama, joms trūksta 8–13,3 mlrd. eurų finansinių išteklių;

51.  pabrėžia, kad, Eurostato duomenimis, 2014 m. 2,9 proc. ES darbo jėgos (6,3 mln. asmenų) dirbo kultūros ir kūrybos sektoriuose, o tai panašu į darbo jėgos dalį bankininkystės ir draudimo sektoriuje; be to, pabrėžia, kad kultūros ir kūrybos sektoriai sudaro beveik 4,5 proc. Europos ekonomikos, visoje Europoje kultūrinį ir kūrybinį turinį kuria ir platina beveik 1,4 mln. mažų ir vidutinių įmonių ir nuo 2008 m. užimtumas kultūros ir kūrybos sektoriuose nuolat augo ir šie sektoriai yra vieni iš sparčiausiai augančių Europos ekonomikos sektorių (sukuria apie 4,2 proc. viso ES BVP);

52.  pripažįsta, kad kultūra ir inovacijos yra esminiai veiksniai, padedantys regionams pritraukti investicijų; atkreipia dėmesį į tai, kad užimtumas kultūros ir kūrybos sektoriuose negali būti perkeltas į užsienį, nes jis susijęs su specifiniais gebėjimais kultūros ir istorijos srityse, kurie taip pat padeda išsaugoti labai įvairius tradicinius menus ir amatus; pabrėžia, kad labai svarbu remti MVĮ, naudojančias mažumų ar rečiau vartojamas kalbas, nes jos apsaugo ir skatina Europos kultūrų ir kalbų įvairovę, ir kad svarbu remti jaunimo, kuris rūpinasi kultūros apsauga ir paveldu, verslo steigimo projektus;

53.  pabrėžia, kad tolesnis kultūros ir kūrybos sektorių skatinimas ir investavimas į juos bus naudingas kuriant naujas darbo vietas ir kovojant su jaunimo nedarbu, atsižvelgiant į tai, kad daug jaunų žmonių yra pasirinkę šios srities studijas; pažymi, kad, kaip nurodoma neseniai atliktame tyrime, kultūros ir kūrybos sektoriuose dirbo daugiau 15–29 metų amžiaus asmenų nei bet kuriame kitame ekonomikos sektoriuje (šiuose sektoriuose jie sudarė 19,1 proc. visų darbuotojų, palyginti su 18,6 proc. visuose kituose ekonomikos sektoriuose)(18); ragina valstybes nares skatinti kultūros ir kūrybinių kompetencijų plėtojimą ir sukurti verslo gebėjimų ugdymo tinklus, susiejančius švietimo ir mokymo sistemas, kūrybines įmones, kultūros ir menų įstaigas, kad būtų laikomasi daugiadalykio požiūrio; ragina ES ir valstybes nares plėtoti priemones, skatinančias talentų ir gebėjimų ugdymą kultūros ir kūrybos sektoriuose, pavyzdžiui, teikti novatoriškas ir lanksčias dotacijas, siekiant remti kūrybiškumą, inovacijas ir talentų ugdymą;

54.  pažymi, kad, 2013 m. Komisijos atlikto tyrimo duomenimis, kliūtys kultūros ir kūrybos sektoriuose gauti finansavimą turi labai specifinių ypatybių – šiuose sektoriuose dėl ribotų duomenų bazių, lengvai prieinamos informacijos apie finansavimo šaltinius stokos, verslo gebėjimų trūkumo, priklausomybės nuo viešųjų investicijų programų ir pakankamo informavimo trūkumo, atsirandančio dėl problemų vertinant riziką ir nematerialųjį turtą, pvz., intelektinės nuosavybės teises, susiduriama su didesniais sunkumais pritraukiant kapitalą ir investicijas;

55.  todėl pabrėžia, kad, siekiant pagerinti galimybes gauti finansavimą kultūros ir kūrybos sektoriuose, būtina galimybėms gauti finansavimą taikyti konkrečiam sektoriui pritaikytus sprendimus – plėtoti ekspertines specifinės rizikos, susijusios su materialaus užstato nebuvimu, priklausomybe nuo nematerialiojo turto ir rinkos paklausos nepatikimumu skaitmeninių pokyčių laikotarpiu, vertinimo žinias; pažymi, kad šios žinios reikalingos tiek mikroįmonėms ir MVĮ, tiek finansų įstaigoms; pabrėžia, kad intelektinės nuosavybės teisės gali būti priimamos kaip užstatas; pabrėžia suderintų teisės aktų nuostatų ES mokesčių ir intelektinės nuosavybės srityje svarbą, nes tai galėtų padėti pritraukti kultūros ir kūrybos srities MVĮ skirtas investicijas ir finansavimą;

56.  palankiai vertina tai, kad, nors ir labai atidėliota, pradėta taikyti garantijų priemonė programoje „Kūrybiška Europa“, nes tai vienas iš pagrindinių būdų reaguoti į neatidėliotiną poreikį gauti paskolas novatoriškiems ir tvariems projektams kultūros ir kūrybos sektoriuose, įskaitant mikroįmones, MVĮ, mažesnes ne pelno organizacijas ir NVO, ir vienas iš pagrindinių būdų, užtikrinančių būtiną teisingą atlygį kūrėjams; palankiai vertina pagal garantijų priemonę bankams ir finansų tarpininkams siūlomos integruotosios mokymo programos iniciatyvą; labai rekomenduoja, kad reikiamas priemones būtų pradėta taikyti 2016 m., kaip siūloma pirminiame Komisijos pasiūlyme; primena, kad, remiantis Komisijos ex ante vertinimu, manoma, jog finansavimo deficitas viršys 1 mlrd. EUR per metus, ir kad jis yra prarasta investicijų suma, nes patikimą verslo strategiją ir gerą rizikos profilį turinčioms įmonėms atsisakoma suteikti paskolą arba jos nusprendžia išvis neprašyti paskolos, nes jos neturi pakankamai turto, kurį galėtų įkeisti;

57.  palankiai vertina naują valstybių narių ekspertų grupės paskelbtą ataskaitą dėl kultūros ir kūrybos sektorių galimybių gauti finansavimą (ataskaita parengta taikant atvirąjį koordinavimo metodą) ir pabrėžia, kad Komisija turi įgyvendinti joje pateiktas rekomendacijas, siekiant sukurti efektyvesnes ir novatoriškesnes priemones ir sudaryti geresnes galimybes gauti finansavimą;

58.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

OL C 24, 2016 1 22, p. 2.

(2)

Priimti tekstai, P8_TA(2014)0069.

(3)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0200.

(4)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0063.

(5)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0268.

(6)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0408.

(7)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0004.

(8)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0006.

(9)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0290.

(10)

http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?type=CRE&reference=20160413&secondRef=ITEM-024&language=LT&ring=O-2016-000060.

(11)

OL C 48, 2011 2 23, p. 1.

(12)

OL L 124, 2003 5 20, p. 36.

(13)

https://www.ecb.europa.eu/pub/pdf/other/art2_mb201407_pp79-97en.pdf.

(14)

EBA/OP/2016/04, 2016 03 23.

(15)

Komisijos 2014–2015 m. metinė ataskaita dėl Europos MVĮ.

(16)

ECB 2015 m. balandžio – rugsėjo mėn. euro zonos įmonių galimybių gauti finansavimą tyrimas.

(17)

ECB 2015 m. balandžio – rugsėjo mėn. euro zonos įmonių galimybių gauti finansavimą tyrimas.

(18)

„Kultūros laikas. Pirmoji visuotinė kultūros ir kūrybos sektorių apžvalga“ (angl. „Cultural Times – The first global map of cultural and creative industries“), 2015 m. gruodžio mėn.


AIŠKINAMOJI DALIS

Įvairaus MVĮ sektoriaus finansavimo poreikių įvairovė

Mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) bei vidutinės kapitalizacijos įmonės sudaro didelę ES ekonomikos dalį. Todėl MVĮ galimybių gauti finansavimą tema nuolat įtraukiama į politikos darbotvarkę.

Krizės metu MVĮ galimybės gauti finansavimą buvo labiau apribotos nei didesnių įmonių galimybės. Prie to prisidėjo didelis MVĮ pasikliovimas bankų skolinimu ir krizės sukeltas bankų skolinimo apimties mažinimas. Todėl vykdant kapitalo rinkų sąjungos iniciatyvą vienu iš jos prioritetų tapo MVĮ finansavimo galimybių įvairinimas.

ES yra didelė MVĮ įvairovė. Skirtingose valstybėse narėse egzistuoja verslo modelio, dydžio, plėtros etapų, finansinės struktūros ir teisinės formos atžvilgiais skirtingos MVĮ rūšys. Be to, konkrečioms šalims būdingi veiksniai, be kita ko, ekonominė aplinka, struktūriniai veiksniai, tokie kaip teisinė sistema ir kultūriniai aspektai, daro didelę įtaką finansavimo poreikiams ir finansavimo galimybių prieinamumui. Visi šie MVĮ ir konkrečioms šalims būdingi veiksniai daro poveikį MVĮ produktyvumui, pelningumui ir rizikos profiliui. Toks heterogeniškumas taip pat reiškia ir tai, kad MVĮ finansavimas yra labai sudėtingas. Kadangi esama daugybės šių veiksnių, sunku įvertinti, kokį poveikį turi kuris nors vienas veiksnys. Į tai turi būti atsižvelgiama, kai rengiamos atitinkamos politikos priemonės, kuriomis siekiama įvairinti ekonomiškai efektyvias MVĮ galimybes gauti finansavimą.

Pranešėjas mano, kad svarbu didinti MVĮ galimybes gauti finansavimą visais MVĮ gyvavimo etapais. Verslo perdavimas yra įmonei svarbus žingsnis. Turėtų būti imamasi tinkamų priemonių, siekiant padėti MVĮ pasirengti verslo perdavimui. Priemonė galėtų apimti ir mokesčių paskatas.

Bankų skolinimas MVĮ

Bankų skolinimas vis dar yra pats svarbiausias MVĮ finansavimo šaltinis. Skolinimas MVĮ dažnai grindžiamas ilgalaikiais ryšiais. Bankai, gerai pažįstantys regioną ir vietovę, gali geriausiai prisitaikyti prie konkrečių įvairių MVĮ finansavimo poreikių. Bankai turi ekspertinių MVĮ kredito rizikos vertinimo žinių ir gali pagrįsti savo vertinimą įmonės kreditų istorija. Todėl pranešėjas pabrėžia, kad pats veiksmingiausias būdas užtikrinti ir pagerinti MVĮ galimybes gauti finansavimą yra spręsti bankų skolinimo problemas ir jį skatinti. Todėl pranešėjas remia priemones, kuriomis būtų gerinamas bankų sistemos pajėgumas teikti reikiamą MVĮ finansavimą.

Siekiant užtikrinti finansinį stabilumą, gerokai sustiprinta ir sugriežtinta bankams taikoma rizikos ribojimo ir priežiūros sistema. Tai tiesioginė finansų krizės pasekmė. Kapitalo reikalavimų reglamentas ir IV-oji kapitalo reikalavimų direktyva sudaro šio atnaujinto bankams taikomo bendro taisyklių sąvado pagrindą.

Siekiant sumažinti galimas neigiamas pasekmes MVĮ, įvestas vadinamasis MVĮ rėmimo koeficientas. Kapitalo reikalavimų reglamento 501 straipsnyje nustatyta, kad kapitalo, reikalingo MVĮ pozicijų kredito rizikai padengti, poreikis dauginamas iš koeficiento 0,7619. Šis koeficientas svarbus siekiant užtikrinti ir skatinti bankų teikiamus kreditus MVĮ. Šiuo metu ši nuostata persvarstoma vykstant platesnei KRR ir KRD peržiūrai, kurią šiuo metu atlieka Komisija padedant EBI. Per šią peržiūrą taip pat turėtų būti įvertinti šio koeficiento dydis ir taikymo ribos reikalavimas. Peržiūros rezultatas turėtų būti galimų politikos veiksmų pagrindas. Pranešėjas pabrėžia, kad rėmimo koeficientas labai svarbus, ir mano, jog būtina išnagrinėti, ar šį koeficientą būtų galima taikyti nuolat.

Pranešėjas palankiai vertina tai, kad vykdant Komisijos kapitalo rinkų sąjungos iniciatyvą pripažįstama bankų finansavimo MVĮ svarba. Jo nuomone, bankų finansavimas ir ateityje išliks finansavimo alternatyva, kuriai didžioji dauguma MVĮ teiks pirmenybę. Vis dėlto svarbu įvairinti MVĮ finansavimo būdus, kad būtų platus galimybių pasirinkimas.

Papildomi nebankiniai MVĮ finansavimo šaltiniai

Pranešėjas remia pasiūlymus, pateiktus kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plane, sudaryti geresnes sąlygas MVĮ naudotis įvairiomis finansavimo galimybėmis. Tačiau vis dar esama daug kliūčių MVĮ naudotis rinka grindžiamomis ir kitomis labiau novatoriškomis finansavimo priemonėmis. Todėl pranešėjas remia Komisijos iniciatyvą išnagrinėti ir įvertinti kliūtis MVĮ naudotis kapitalo rinkomis. Remdamasi nuodugnia analize, Komisija turėtų tinkamai ir laiku imtis šalinti šias kliūtis.

Siekiant užtikrinti MVĮ prieigą prie kapitalo rinkų, itin svarbu viešas finansinės informacijos apie MVĮ prieinamumas. Investuotojai turi galėti įvertinti savo investicijų pelningumą ir rizikingumą nepriklausomai nuo to, ar jie bankai, įstaigos ar neprofesionalieji investuotojai. Pranešėjas pabrėžia, kad svarbu užtikrinti ataskaitų teikimo ir informacijos reikalavimų MVĮ proporcingumą, atsižvelgiant tiek į MVĮ finansavimo poreikius, tiek į investuotojų informacijos poreikius.

Pakeitimas vertybiniais popieriais galėtų būti galimybė padidinti bankų pajėgumą skolinti MVĮ. Pastaraisiais metais imtasi įvairių iniciatyvų, siekiant atgaivinti pakeitimo vertybiniais popieriais rinką. Remiama Europos paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos teisėkūros iniciatyva.

Įtraukimas į biržos sąrašus susijęs su didelėmis sąnaudomis – dažnai pirmiausiai dėl šios priežasties MVĮ negali tapti biržinėmis. Problema galėtų būti sprendžiama ne tik palengvinant MVĮ įtraukimą į biržos sąrašus, bet ir kitokiais būdais, pavyzdžiui, viešaisiais siūlymais.

Kai kurie nebiržinėms MVĮ tinkami sprendimai galėtų būti sutelktinis finansavimas ir tarpusavio skolinimas. Šių rinkų plėtrai galbūt trukdo nacionalinė fragmentacija. Todėl pranešėjas mano, kad verta išnagrinėti suderintos ES sistemos naudą. Vis dėlto galimi veiksmai šia kryptimi turėtų būti pagrįsti išsamia galiojančių ES ir nacionalinių reguliavimo nuostatų analize.

Naujas MVĮ finansavimo galimybes taip pat galėtų atverti naudojimasis naujomis ir novatoriškomis technologijomis. Reikia nuodugniai įvertinti, kokio finansinio reguliavimo galėtų reikėti norint užtikrinti tinkamo lygmens investuotojų apsaugą ir finansinį stabilumą.

Svarbu gerinti MVĮ žinias apie papildomus rinka grindžiamus finansavimo šaltinius. Pranešėjas mano, kad pirmiausia nepaprastai svarbu, jog MVĮ galėtų suprasti šių dažnai sudėtingų formų išorės finansavimo sąnaudas, naudą ir susijusią riziką. Todėl, siekiant sukurti kapitalo rinkų kultūrą, kurioje verslininkas būtų linkęs apsvarstyti galimybes pasinaudoti kapitalo rinkų siūlomais sprendimais, būtina didinti MVĮ finansinį raštingumą.

MVĮ vidiniam finansavimo pajėgumui didelę įtaką turi apmokestinimo sistema. Pranešėjas pabrėžia, kad paprasta ir teisinga apmokestinimo sistema, užtikrinanti vienodas veiklos sąlygas visoms įmonėms, yra geriausias būdas užtikrinti MVĮ plėtrą. Jis taip pat pabrėžia, kad svarbus vaidmuo tenka ne tik pelno, bet ir pajamų apmokestinimui.


MAŽUMOS NUOMONĖ

pateikta pagal Darbo tvarkos taisyklių 56 straipsnio 3 dalį

Paloma López Bermejo, Fabio De Masi, Rina Ronja Kari, Miguel Viegas, Marisa Matias, Matt Carthy, Dimitrios Papadimoulis

Europos MVĮ sukuria daugiau kaip pusę ES BVP, jose dirba apie 75 mln. darbuotojų, be to, jos sukuria esminę sąsają tarp privačiojo ekonomikos sektoriaus ir vietos gamybos.

Dėl savo dydžio MVĮ patiria neproporcingai didelį ekonomikos nestabilumo ir sąstingio poveikį. Be to, jos yra labai pažeidžiamos gamybos ir kredito srityje vyraujančių privačių oligopolijų galios.

Kapitalo rinkų sąjunga ir panašios iniciatyvos pagilins problemas, su kuriomis susiduria Europos MVĮ, įskaitant galimybės gauti finansavimą problemą. Taip yra todėl, kad šios iniciatyvos padidins finansų rinkų vaidmenį ekonomikoje ir susilpnins makroekonominį stabilumą ir ekonomikos augimą. Tačiau jos taip pat perkelia stambių finansinių subjektų mikroekonominę riziką mažosioms ir vidutinėms įmonėms, tampančioms priklausomomis nuo vis sudėtingesnių ir neskaidresnių finansinių priemonių.

Manome, kad MVĮ problemų priežastys yra tos pačios neoliberalios politikos priemonės, nuo kurių kenčia darbuotojai visoje ES. Taigi MVĮ būtų naudinga, jei didinant viešąsias išlaidas, mokant geresnį darbo užmokestį ir sudarant geresnes darbo sąlygas, būtų atgaivinta paklausa. Tačiau MVĮ galimybių gauti finansavimą didinimui taip pat reikės susilpninti finansų sektoriaus galią stiprinant viešojo sektoriaus bankininkystės įstaigas ir reguliavimą, tokiu būdu užtikrinant viešąją finansų sektoriaus kontrolę ir aiškų ryšį tarp kreditavimo veiklos ir realios gamybos.


Biudžeto komiteto NUOMONĖ (23.5.2016)

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

dėl MVĮ galimybių gauti finansavimą ir MVĮ finansavimo įvairumo didinimo kapitalo rinkų sąjungoje

(2016/2032(INI))

Nuomonės referentas: Zbigniew Kuźmiuk

PASIŪLYMAI

Biudžeto komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, kad tiek Komisija, tiek Europos Centrinis Bankas pripažįsta, kad galimybės gauti finansavimą yra antra pagal svarbą MVĮ patiriama problema, ir todėl labai svarbu, kad, naudojantis ES biudžetu, būtų sudarytos dar palankesnės sąlygos MVĮ, neatsižvelgiant į jų teisinį statusą, gauti finansavimą ir patekti į rinkas, būtų skatinamos pakankamai įvairios nuosavo kapitalo priemonės visoje Sąjungoje, nes jos būtinos įmonės augimui; pabrėžia, kad MVĮ, kurios yra Europos ekonomikos pagrindas, labai prisideda prie darbo vietų kūrimo ir augimo ES;

2.  mano, kad finansų rinkoje tebesama didelių funkcinių sutrikimų, susijusių su paskolų teikimu, visų pirma kalbant apie naujesnių ir mažesnių įmonių finansavimą; taip pat mano, kad palūkanų normos įvairiose valstybėse narėse vis dar pernelyg skiriasi, todėl MVĮ sunku gauti kreditavimą, visų pirma, tose šalyse, kurios yra labiausiai nukentėjusios nuo krizės, ir mano, kad tokią padėtį derėtų taisyti;

3.  pažymi, kad bankų skolinimas tebėra vienas iš svarbiausių Europos MVĮ finansavimo šaltinių, todėl ragina užtikrinti sveiką ir stabilų bankų sektorių siekiant padidinti MVĮ galimybes gauti finansavimą; šiomis aplinkybėmis pritaria MVĮ rėmimo koeficientui, kuris turėtų būti taikomas nuolat, nes taip būtų užtikrinama, kad reglamentuose bus įtvirtinamas proporcingumo principas ir pripažįstamas konkretus mažų vietinių bankų vaidmuo finansuojant MVĮ;

4.  pažymi, kad jauni verslininkai ir visų pirma moterys susiduria su papildomomis kliūtimis, trukdančiomis gauti finansavimą, ir pabrėžia, kad turėtų būti daugiau nuveikta siekiant išnaudoti jų kaip darbo vietų kūrėjų ir ekonomikos augimo varomosios jėgos potencialą; mano, kad Komisija Parlamentui teikiamose ataskaitose turėtų šiuo aspektu remtis vertindama sėkmę ar nesėkmę;

5.  pažymi, kad MVĮ valstybėse narėse, kuriose nėra valstybinių investicijų bankų, gali būti nepalankesnėje padėtyje nei MVĮ šalyse, kuriose veikia valstybei priklausantys investiciniai bankai, nes viešojo intereso vertinimas nėra privačių bankų prioritetas;

6.  teigiamai vertina tai, kad buvo pradėta įgyvendinti Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa (COSME) – pirmoji ES programa, konkrečiai skirta MVĮ, – ir jos rezultatus; yra tvirtai įsitikinęs, kad likusiais dabartinės daugiametės finansinės programos metais reikėtų padidinti šiuo metu programai COSME ir kitoms sėkmingoms ES finansavimo programoms, pvz., MVĮ priemonei ir „InnovFin“ priemonei pagal programą „Horizontas 2020“ skiriamus asignavimus, kaip to Parlamentas nuolat ir siekė; pabrėžia, kad, siekiant skatinti lyčių lygybę, svarbios yra verslumo srities konsultacijos, orientavimas ir mokymo priemonės, skirtos pagal programą COSME visoms gyventojų grupėms, visų pirma jaunimui, moterims ir vyresnio amžiaus verslininkams;

7.  palankiai vertina tai, kad 75 mlrd. EUR visų investicijų, inicijuotų per daugiau nei trejus metus skatinant Europos strateginių investicijų fondui, per Europos investicijų fondą bus nukreiptos į MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmones siekiant padengti labiau pagrįstus MVĮ finansinius poreikius; atidžiai stebės minėto finansavimo sverto poveikį ir geografinį paskirstymą; pažymi, kad sėkmingai veikia MVĮ skirta priemonės linija, ir ragina atitinkamai visapusiškai naudotis reglamente numatyta lankstumo sąlyga, kad būtų galima padidinti jai skiriamą finansavimą; ragina Komisiją, kuriant kitas panaudotinas priemones, spręsti nevienodo geografinio paskirstymo 28 ES valstybėse narėse klausimą;

8.  teigiamai vertina tai, kad ESIF tapo dar atviresnis MVĮ ir kad kuriamos naujos specialios sistemos kaip švelninimo priemonė siekiant palengvinti MVĮ finansavimo gavimo galimybes; primena struktūrinio MVĮ skirto finansavimo svarbą, be kita ko, norint pritraukti daugiau privačių investicijų; pabrėžia, kad finansavimas dotacijomis turėtų būti ir toliau teikiamas atvejais, kai jis labai svarbus ir būtinas skatinant inovacijas, mokslinius tyrimus ir plėtrą, kurie yra itin svarbūs kuriant darbo vietas ir norint užtikrinti ekonominę Europos sėkmę ateityje; primena, kad svarbus yra struktūrinis finansavimas siekiant MVĮ labui pritraukti daugiau privačių investicijų mažiau išsivysčiusiuose, vargingesniuose ir atokesniuose regionuose, visų pirma, Pietų ir Pietryčių valstybėse narėse, kurioms dėl didesnės palūkanų normos būtina skirti didesnį dėmesį;

9.  pritaria tam, kad Komisija dažniau naudoja finansines priemones, nes jų reikia norint sutelkti papildomų privačiojo ir viešojo sektorių investicijų ir padėti svarbioms tikslinėms grupėms, pvz., labai mažoms įmonėms ir MVĮ; ragina Komisiją supaprastinti galimybes labai mažoms įmonėms ir MVĮ pasinaudoti šiomis finansinėmis priemonėmis ir pasiūlyti jiems konsultuojamąjį ugdymą, verslo ir finansinių patarimų;

10.  mano, kad taisyklės, kuriomis reglamentuojamos MVĮ galimybės gauti finansavimą pagal šias priemones, turėtų būti dar paprastesnės ir lankstesnės; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti visas įmanomas pastangas siekiant šio tikslo; taip pat ragina valstybes nares, regioninės valdžios institucijas ir vietos verslo organizacijas naudotis turimomis ES finansavimo priemonėmis siekiant didinti MVĮ finansinį raštingumą;

11.  mano, kad turėtų būti imamasi veiksmų, siekiant skatinti mažosioms įmonėms ir verslininkams skirtus informavimo apie įvairias ES finansavimo, kuriuo jie gali pasinaudoti, galimybes ir su jomis susijusio mokymo kanalus, kad jie galėtų gauti informacijos apie visas jiems Europos biudžete numatytas finansines priemones, pavyzdžiui, tas, kurios yra numatytos pagal programas „LIFE +“ ir „Kūrybiška Europa“, taip pat socialinių įmonių socialinio verslumo fondus arba Europos investicijų banko priemones, nes jos gali suteikti finansavimą, kuris, atsižvelgiant į sektorius, kuriuose MVĮ vykdo savo veiklą, būtų tikslingesnis ir labiau atitiktų jų poreikius; ryšium su tuo palankiai vertina tai, kad sukurtas MVĮ prieigos prie finansavimo portalas (www.access2finance.eu);

12.  palankiai vertina tai, kad įsteigtas Europos investavimo konsultacijų centras, kuris yra Europos vartai teikiant investicinę paramą, tačiau mano, kad reikėtų dėti daugiau pastangų siekiant parengti gaires ir padėti MVĮ pasinaudoti atitinkamais ES fondais;

13.  mano, kad ES ir valstybės narės turi toliau plėtoti ir plėsti europinius neformalių investuotojų tinklus ir įvairius sutelktinio finansavimo galimybių Europos Sąjungoje gerinimo metodus, kad būtų galima užtikrinti, kad tokio tipo įmonių išsilaikymas nepriklausys tik nuo bankų teikiamo finansavimo.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

23.5.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

21

4

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jean Arthuis, Lefteris Christoforou, Jean-Paul Denanot, José Manuel Fernandes, Bernd Kölmel, Zbigniew Kuźmiuk, Vladimír Maňka, Ernest Maragall, Sophie Montel, Liadh Ní Riada, Jan Olbrycht, Younous Omarjee, Urmas Paet, Paul Rübig, Patricija Šulin, Eleftherios Synadinos, Paul Tang, Daniele Viotti, Auke Zijlstra

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Georgios Kyrtsos, Andrej Plenković, Ivan Štefanec, Nils Torvalds

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Laura Agea, Rainer Wieland


Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ (26.5.2016)

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

dėl MVĮ galimybių gauti finansavimą ir MVĮ finansavimo įvairovės didinimo kapitalo rinkų sąjungoje

(2016/2032(INI))

Nuomonės referentas: Marc Joulaud

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad MVĮ (įskaitant labai mažas įmones), kaip mūsų ekonomikos pagrindas, yra labai svarbios užtikrinant ES regionų augimą ir užimtumą, nes užtikrina du trečdalius darbo vietų privačiame sektoriuje ir daugiau kaip pusę pridėtinės vertės, kurią sukuria ES įmonės; pabrėžia, kad galimybės gauti finansavimą ir prieiga prie pasaulinės rinkos yra vienas iš svarbiausių MVĮ kūrimą, tvarumą, rezultatyvumą, konkurencingumą ir augimą užtikrinančių veiksnių; pažymi, kad šiuo krizės laikotarpiu ir tokiu metu, kai dažnai taikomi biudžeto suvaržymai, didelė priklausomybė nuo bankų ir sumažėjęs investuotojų pasitikėjimas, be kita ko, sutrikdė finansų srautą į realiąją ekonomiką ir ypač į ilgalaikes investicijas; pabrėžia, kad, esant tokiai padėčiai, sanglaudos politika yra viena pagrindinių paramos MVĮ priemonių ir yra labai svarbi siekiant skatinti MVĮ ekonominį aktyvumą, plėtoti naujas įmones, remti veikiančias įmones ir gerinti verslumo gebėjimus bei verslo aplinką;

2.  primena, kad MVĮ tenka svarbus vaidmuo kuriant kokybiškas darbo vietas ir kad jos turi galimybių plėsti į ateitį orientuotus ekonomikos sektorius, įskaitant žiedinę ekonomiką, grindžiamus žaliuoju viešuoju pirkimu, kuris yra tinkama priemonė šiems tikslams siekti; mano, kad inovacijų galimybės turėtų būti pripažįstamos ir skatinamos kaip tvarių darbo vietų galimybės;

3.  palankiai vertina iniciatyvas, skirtas MVĮ finansavimo šaltiniams įvairinti ir MVĮ galimybėms gauti finansavimą pagal kredito ir garantijų programas didinti, kadangi didelė dalis ekonominiu požiūriu svarbių MVĮ dėl struktūrinių rinkos ypatybių negali gauti finansavimo iš bankų ar kitų finansavimo šaltinių; mano, kad palūkanų normos įvairiose valstybėse narėse vis dar pernelyg skiriasi ir kad tai trukdo MVĮ gauti kreditą; pabrėžia, kad būtina ES teikiamą finansavimą padaryti patrauklesnį MVĮ ir, plėtojant alternatyvas bankų paskoloms, gerinti kapitalo rinkų teikiamo finansavimo realiajai ekonomikai būdą; todėl mano, kad kapitalo rinkų sąjungos iniciatyvos turėtų būti rengiamos taip, kad būtų sumažintos MVĮ kapitalo pritraukimo išlaidos, ir kad pasiūlymai dėl teisės aktų, susijusių su kapitalo rinkų sąjunga, neturėtų lemti pernelyg didelės reguliavimo naštos MVĮ ar mažinti naudos, kurią šiame sektoriuje galima gauti sukūrus bendrąją kapitalo rinką;

4.  mano, jog ES ir valstybės narės turi toliau plėtoti europinius neformalių investuotojų tinklus ir gerinti sutelktinio finansavimo galimybes, kad MVĮ tvarumas nepriklausytų vien tik nuo bankų teikiamo finansavimo; ragina Komisiją sudaryti sąlygas steigti, taip pat regioniniu lygmeniu, naujus finansinių paslaugų teikimo subjektus, kurie siūlytų finansinius sprendimus veikiančioms įmonėms ir startuoliams; pažymi, kad Komisijos pasiūlymas dėl reglamento dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos sąrašą (COM(2015) 0583), gali padėti MVĮ lengviau ir pigiau pritraukti kapitalo per kapitalo rinką užuot ėmus paskolas iš banko; atkreipia dėmesį į finansinių paslaugų technologiją – tai naujoviška finansinė technologija, galinti pagerinti MVĮ galimybes gauti finansavimą, nes sudaromos sąlygos investuotojams ir MVĮ geriau orientuotis ir nustatyti, kurios partnerystės būtų tikslingesnės ir naudingesnės;

5.  vis dėlto primena, kad bankų teikiamos paskolos tradiciškai yra pats svarbiausias finansavimo šaltinis MVĮ ir kad regioniniai ir vietos bankai (įskaitant kooperatinius bankus) ir kredito įstaigos yra pirmiausias MVĮ finansavimo šaltinis, nes jie geriau išmano vietos ir regiono ekonomiką ir turi išskirtinių metodų, kaip įvertinti vietos įmonių kredito riziką; pabrėžia, kad bankinio finansavimo ir kapitalo rinkų finansavimo modeliai turėtų papildyti vienas kitą, drauge vengiant nustatyti daugiariopus reguliavimo reikalavimus ir kliūtis tokioms kredito įstaigoms kaip smulkūs bankai; pabrėžia MVĮ rėmimo koeficiento svarbą siekiant išlaikyti ir didinti bankų skolinimą MVĮ ir ragina Komisiją išnagrinėti galimybes nuolat taikyti šį koeficientą;

6.  primena, kad viešųjų ir privačių subjektų sambūvis kelia iššūkių ir kad kai kuriose valstybėse narėse nuo pat pradžių esama nesuderintų interesų ir lūkesčių, abiejose pusėse trūksta būtinų žinių, todėl atkreipia dėmesį į tai, kad tokiais atvejais administravimo institucijos neišmano finansų rinkos ir jos mechanizmų, o privatūs suinteresuotieji subjektai nėra gerai informuoti apie reglamentavimą, valstybės pagalbą ar viešuosius pirkimus;

7.  pažymi, kad 2014 m. kovo 20–21 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino, jog Europos pramonės konkurencingumo stiprinimas yra absoliutus ekonomikos augimą ir užimtumą skatinančios politikos prioritetas, ir pabrėžė, kad reikia tokią politiką integruoti į visas ES politikos kryptis; ragina Komisiją, valstybes nares ir regionus užtikrinti verslui palankią aplinką, pašalinti nereikalingą administracinę, teisinę (pvz., nenuoseklias gaires) ir reguliavimo naštą, plėtoti efektyvų viešąjį administravimą ir modernią infrastruktūrą, sudaryti sąlygas įtraukti MVĮ į gamybos klasterius ir teikti veiksmingą konsultacinę pagalbą; pabrėžia, kad reikia užtikrinti visų ES investicijų politikos, priemonių ir programų, pagal kurias remiamos MVĮ, pavyzdžiui, Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų), „Horizontas 2020“, COSME, Erasmus+, LIFE, programos „Kūrybiška Europa“ ir socialinių įmonių vykdomam socialiniam verslui skirtų fondų, geresnį koordinavimą, nuoseklumą ir sinergiją, taip pat geriau jas koordinuoti su įvairiomis Europos investicijų banko priemonėmis, pagal kurias galima teikti finansavimą MVĮ; palankiai vertina Investicijų planą Europai (J.-C. Junckerio planą) ir atkreipia MVĮ dėmesį į galimybes, kurias teikia Europos strateginių investicijų fondas (ESIF, ypač į fondo dalį, skirtą MVĮ linijai), tačiau šis fondas neturėtų pakeisti sanglaudos politikos, kuri yra pagrindinė paramos MVĮ priemonė ES, ir todėl turėtų toliau papildyti ESI fondų teikiamą finansavimą;

8.  pabrėžia, kad norint gauti finansavimą iš ESI fondų visų pirma MVĮ daug sunkumų kelia taisyklių sudėtingumas ir biurokratija, be kita ko, MVĮ dydžio neatitinkančios administracinės sąnaudos, kliūtys laiku išnagrinėti finansavimo prašymus ir atlikti paskirtus mokėjimus; ragina iš esmės supaprastinti procedūrą ir skirti pakankamai dėmesio būtinybei kovoti su sukčiavimu ir klaidomis; į tai atsižvelgdamas, palankiai vertina aukšto lygio grupės sanglaudos politikos supaprastinimo klausimais veiklą; pažymi, jog reikia, kad vietos arba regioninės plėtros agentūros padėtų MVĮ pasinaudoti atnaujinamomis priemonėmis; primygtinai ragina Komisiją paaiškinti ESI fondų nuostatų ir valstybės pagalbos taisyklių sąveiką, ypač tais atvejais, kai dėl socialinių ir ekonominių sąlygų nėra galimybių pasinaudoti kitu finansavimo šaltiniu; primena, kad galimybių gauti valstybės pagalbą požiūriu MVĮ dažnai yra nepalankioje padėtyje, palyginti su didelėmis įmonėmis;

9.  ragina Komisiją ir valstybes nares propaguoti holistinį požiūrį į informacijos apie visas ES finansavimo galimybes (įskaitant bankų sąjungą, kapitalo rinkų sąjungą ir ESI fondus, taip pat finansavimo skyrimo kriterijus ir tinkamumo sąlygas) sklaidą ir konsultacinę paramą investuotojams, priežiūros institucijoms ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams ES, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis; atkreipia dėmesį į Europos įmonių tinklą – MVĮ ir startuoliams tai svarbus informacijos, kaip naudotis ES finansavimo galimybėmis, šaltinis; palankiai vertina Komisijos parengtą MVĮ informacijos strategiją;

10.  pabrėžia, kad svarbu rinkti informaciją apie tai, kaip rinkos reaguoja į konkrečius pokyčius (pvz., naujas administravimo išlaidas ir mokesčius), siekiant pagrįsti sprendimų priėmimą ateityje;

11.  pabrėžia, jog, neatsižvelgiant į dydį, MVĮ skiriasi ir kiekvienos MVĮ finansinius poreikius ir galimybes gauti finansavimą sąlygoja įvairūs veiksniai, visų pirma vieta, kurioje ji įsisteigusi (pavyzdžiui, didmiesčio, miesto, kaimo, atokios, retai gyvenamos, pasienio, kalnų, salų, periferinės arba atokiausių regionų vietovės), teisinė forma, socialinė ir ekonominė aplinka ir finansinė struktūra, verslo sektorius, kuriame ji vykdo veiklą, ir pasiektas įmonės gyvavimo ciklo etapas, o ypač MVĮ tarptautinės plėtros lygmuo; ragina Komisiją, valstybes nares ir regionines bei vietos valdžios institucijas atsižvelgti į šiuos veiksnius rengiant ekonomiškas finansavimo priemones, kurioms visų pirma būtų panaudotos esamos subsidijų ir finansinių priemonių derinimo galimybės ir kurios būtų konkrečiai pritaikytos įvairių rūšių MVĮ (pavyzdžiui, labai mažų įmonių, startuolių, veiklą plečiančių įmonių, šeimos, amatų arba pramonės įmonių) poreikiams, neatsižvelgiant į mokesčių naštą ir investuotojų bei bankų nenorą skolinti kai kurių šių rūšių MVĮ;

12.  yra įsitikinęs, kad finansų rinkoje tebesama didelių funkcinių sutrikimų, susijusių su paskolų teikimu, visų pirma kalbant apie naujų ir mažų įmonių finansavimą; primena, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant panaikinti lyčių nelygybę, apie kurią kalbama Europos iniciatyvoje „Small Business Act“, ir skatinti moteris įsitraukti į įmonių, startuolių ir kitą verslo veiklą, ypač tai atvejais, kurie yra susiję su ESI fondais; mano, kad labai svarbu remti verslo projektus, skirtus moterims ir jaunimui kaimo vietovėse, ir taip padėti kurti darbo vietas, didinti pajamas ir užkirsti kelią gyventojų skaičiaus mažėjimui kaimo vietovėse;

13.  prašo Komisijos pateikti finansinių išteklių įsisavinimo skirtingose Europos vietose ataskaitą ar tyrimą, į kurį būtų įtraukta teritorinė analizė pagal atskiras šalis ir finansinių išteklių prieinamumo ir įsisavinimo mažiau išsivysčiusiuose regionuose, pereinamojo laikotarpio regionuose ir labiau išsivysčiusiuose regionuose skirtumų analizė;

14.  atsižvelgdamas į aukštą jaunimo nedarbo lygį, ragina skatinti jaunų kartų verslumą, todėl primena, jog reikia plėtoti verslumo ugdymą ir jį įtraukti į mokyklų ir universitetų programas, kaip nustatyta Europos iniciatyvoje „Small Business Act“; ragina valstybes nares puoselėti rizikos prisiėmimo ir kapitalo rinkų kultūrą; pakartoja, kad finansinis MVĮ švietimas ir raštingumas yra labai svarbūs siekiant skatinti naudotis kapitalo rinkų sprendimais ir juos priimti, nes MVĮ galėtų geriau įvertinti sąnaudas, naudą ir susijusią riziką.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

24.5.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

34

7

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Franc Bogovič, Victor Boştinaru, Mercedes Bresso, Steeve Briois, Rosa D’Amato, Iratxe García Pérez, Michela Giuffrida, Krzysztof Hetman, Ivan Jakovčić, Constanze Krehl, Sławomir Kłosowski, Andrew Lewer, Louis-Joseph Manscour, Martina Michels, Iskra Mihaylova, Jens Nilsson, Andrey Novakov, Younous Omarjee, Stanislav Polčák, Julia Reid, Liliana Rodrigues, Fernando Ruas, Monika Smolková, Ruža Tomašić, Monika Vana, Matthijs van Miltenburg, Lambert van Nistelrooij, Derek Vaughan, Joachim Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Salvatore Cicu, Ivana Maletić, Miroslav Mikolášik, Sophie Montel, Dimitrios Papadimoulis, Tonino Picula, Maurice Ponga, Branislav Škripek, Davor Škrlec, Hannu Takkula, Damiano Zoffoli, Milan Zver


Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ (3.6.2016)

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

dėl MVĮ galimybių gauti finansavimą ir MVĮ finansavimo įvairovės didinimo kapitalo rinkų sąjungoje

(2016/2032(INI))

Nuomonės referentas: Luigi Morgano

PASIŪLYMAI

Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pripažįsta didėjančią kultūros ir kūrybos sektorių labai mažų įmonių ir MVĮ svarbą investicijoms, ekonomikos augimui, inovacijoms ir užimtumui, taip pat jų esminį vaidmenį išsaugant ir skatinant kultūrinę ir kalbinę įvairovę;

2.  pabrėžia, kad dar nuo 2013 m. spalio mėn., Europos Komisijai paskelbus galimybės gauti finansavimą kultūros ir kūrybos sektoriuose tyrimo (angl. Survey on access to finance for cultural and creative sectors) rezultatus, kultūros ir kūrybos sektorių įmonėms siekiant gauti kreditus kyla didžiulių sunkumų ir šioje srityje žioji finansinė spraga, vertinama nuo 8 iki 13,3 mlrd. eurų;

3.  pabrėžia, kad, Eurostato duomenimis, 2014 m. 2,9 proc. ES darbo jėgos (6,3 mln. asmenų) dirbo kultūros ir kūrybos sektoriuose, o tai panašu į darbo jėgos dalį bankininkystės ir draudimo sektoriuje; be to, pabrėžia, kad kultūros ir kūrybos sektoriai sudaro beveik 4,5 proc. Europos ekonomikos, nes visoje Europoje kūrybinį turinį kuria ir platina beveik 1,4 mln. mažų ir vidutinių įmonių, ir kad nuo 2008 m. užimtumas kultūros ir kūrybos sektoriuose nuolat augo ir šie sektoriai yra vieni iš sparčiausiai augančių Europos ekonomikos sektorių, sukuriantys apie 4,2 proc. viso ES BVP;

4.  pripažįsta, kad kultūra ir inovacijos yra svarbiausi veiksniai, padedantys regionams pritraukti investicijų; atkreipia dėmesį į tai, kad užimtumas kultūros ir kūrybos sektoriuose negali būti perkeltas į užsienį, nes jis susijęs su specifiniais gebėjimais kultūros ir istorijos srityse, kurie taip pat padeda išsaugoti labai įvairius tradicinius menus ir amatus; pabrėžia, kad labai svarbu remti MVĮ, naudojančias mažumos ar rečiau vartojamas kalbas, nes jos apsaugo ir skatina Europos kultūrų ir kalbų įvairovę, ir kad svarbu remti jaunimo, kuris rūpinasi kultūros apsauga ir paveldu, verslo steigimo projektus;

5.  pabrėžia, kad tolesnis kultūros ir kūrybos sektorių skatinimas ir investavimas į juos bus naudingas kuriant naujas darbo vietas ir kovojant su jaunimo nedarbu, atsižvelgiant į tai, kad daug jaunų žmonių yra pasirinkę šios srities studijas; pažymi, kad, kaip nurodoma neseniai atliktame tyrime, kultūros ir kūrybos sektoriuose dirbo daugiau 15–29 metų amžiaus asmenų nei bet kuriame kitame ekonomikos sektoriuje (kultūros ir kūrybos sektoriuose dirbo 19,1 proc., palyginti su 18,6 proc. visuose kituose ekonomikos sektoriuose)(1); ragina valstybes nares skatinti kultūros ir kūrybinių kompetencijų plėtojimą ir sukurti verslo gebėjimų ugdymo tinklus, susiejančius švietimo ir mokymo sistemas, kūrybines įmones, kultūros ir menų įstaigas, kad būtų laikomasi daugiadalykio požiūrio; ragina ES ir valstybes nares plėtoti priemones, skatinančias talentų ir gebėjimų ugdymą kultūros ir kūrybos sektoriuose, pavyzdžiui, numatyti novatoriškas ir lanksčias dotacijas, siekiant remti kūrybiškumą, inovacijas ir talentų ugdymą;

6.  pažymi, kad, 2013 m. Komisijos atlikto tyrimo duomenimis, kliūtys kultūros ir kūrybos sektoriuose gauti finansavimą turi labai specifinių ypatybių – šiuose sektoriuose dėl ribotų duomenų bazių, lengvai prieinamos informacijos apie finansavimo šaltinius stokos, priklausomybės nuo viešųjų investicijų programų ir pakankamo informavimo trūkumo, atsirandančio dėl problemų vertinant riziką ir nematerialųjį turtą, pvz., intelektinės nuosavybės teises, susiduriama su didesniais sunkumais pritraukiant kapitalą ir investicijas;

7.  todėl pabrėžia, kad, siekiant pagerinti galimybes gauti finansavimą kultūros ir kūrybos sektoriuose, būtina galimybėms gauti finansavimą taikyti konkrečiam sektoriui pritaikytus sprendimus, būtent plėtoti ekspertines specifinės rizikos, susijusios su materialaus užstato nebuvimu, priklausomybe nuo nematerialiojo turto ir rinkos paklausos nepatikimumu skaitmeninių pokyčių laikotarpiu, vertinimo žinias; pažymi, kad šios žinios reikalingos tiek labai mažoms įmonėms ir MVĮ, tiek finansų įstaigoms; pabrėžia, kad intelektinės nuosavybės teisės gali būti priimamos kaip užstatas; pabrėžia suderintų teisės aktų nuostatų ES mokesčių ir intelektinės nuosavybės srityje svarbą, nes tai galėtų padėti pritraukti kultūros ir kūrybos srities MVĮ skirtas investicijas ir finansavimą;

8.  pabrėžia, kad reikia skatinti geresnę ES ir valstybių narių sąveiką ir sudaryti palankesnes sąlygas valstybėms narėms keistis gerąja patirtimi, ir siūlo, kad būtų atliekama daugiau duomenų analizių, siekiant didinti informuotumą apie kultūros ir kūrybos sektorių įmonių teikiamas investicijų ir verslo galimybes ir gerinti jų supratimą;

9.  palankiai vertina tai, kad, nors ir labai atidėliota, pradėta taikyti garantijų priemonė programoje „Kūrybiška Europa“, nes tai vienas iš pagrindinių būdų spręsti neatidėliotiną poreikį gauti paskolas novatoriškiems ir tvariems projektams kultūros ir kūrybos sektoriuose, įskaitant labai mažas įmones, MVĮ, mažesnes ne pelno organizacijas ir NVO, ir vienas iš pagrindinių būdų, užtikrinančių būtiną sąžiningą atlygį kūrėjams; palankiai vertina pagal garantijų priemonę bankams ir finansų tarpininkams siūlomos integruotosios mokymo programos iniciatyvą; labai rekomenduoja, kad reikiamas priemones būtų pradėta taikyti 2016 m., kaip siūloma pirminiame Komisijos pasiūlyme; primena, kad, remiantis Komisijos ex ante vertinimu, manoma, jog finansavimo deficitas viršys 1 mlrd. EUR per metus, ir kad jis yra prarasta investicijų suma, nes patikimą verslo strategiją ir gerą rizikos profilį turinčioms įmonėms atsisakoma suteikti paskolą arba jos nusprendžia išvis neprašyti paskolos, nes jos neturi pakankamai turto, kurį galėtų įkeisti;

10.  palankiai vertina naują valstybių narių ekspertų grupės paskelbtą ataskaitą dėl kultūros ir kūrybos sektorių galimybių gauti finansavimą (ataskaita parengta taikant atvirąjį koordinavimo metodą) ir pabrėžia, kad Komisija turi įgyvendinti joje pateiktas rekomendacijas, siekiant sukurti veiksmingesnes ir novatoriškesnes priemones ir sudaryti geresnes galimybes gauti finansavimą;

11.  siūlo kultūros ir kūrybos sektorių finansavimo deficitą kompensuoti didinant privačiojo sektoriaus susidomėjimą – tam reikia ES reguliavimo sistemos, kuri sudarytų sąlygas naudotis tarpvalstybinio kapitalo finansavimo galimybėmis ES;

12.  mano, jog šiuo metu, kai kultūros ir kūrybos sektoriams skirtos viešosios lėšos yra sumažintos, itin svarbu, kad ES ir jos valstybės narės ir regioninės bei įgaliotosios vyriausybinės ir valdžios institucijos parengtų išankstines tiesioginės prieigos prie kapitalo rinkų sąlygas, išplėstų kultūros ir kūrybos sektorių labai mažoms įmonėms ir MVĮ prieinamų finansavimo priemonių spektrą naujomis ir novatoriškomis finansavimo priemonėmis (tai yra bendras naudotojų, kūrėjų, platintojų ir leidėjų interesas), pavyzdžiui, mikrokreditais, grąžintina parama, sutelktiniu finansavimu, neformalių investuotojų rizikos kapitalo finansavimu, tarpusavio skolinimu, mokesčių atskaita, rizikos kapitalo finansavimu, rizikos kapitalu ir viešųjų garantijų programų plėtojimu; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu svarstyti pirkimų inovacijų srityje galimybes pagal programą „Horizontas 2020“, visų pirma teikiant paskatas viešojo bei privačiojo sektorių partnerysčių kūrimui; pabrėžia, kad informacija apie prieinamus finansavimo šaltinius turėtų būti lengvai gaunama ir prieinama;

13.  pažymi, kad, be to, jog bus stiprinami ekspertinių žinių pajėgumai ir apsauga nuo kredito rizikos, finansų tarpininkai, teikdami paraiškas Europos investicijų fondui, siūlys skatinimo planus, kuriais bus siekiama padėti finansuoti tvarius ir novatoriškus projektus, skirtus labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms, taip pat (su tam tikromis sąlygomis) valstybinėms kultūros įstaigoms;

14.  palankiai vertina Komisijos vykdomą kultūros ir kūrybos sektorių sutelktinio finansavimo projektą ir pažymi, kad, remiantis gerąja kultūros ir kūrybos sektorių finansavimo valstybėse narėse patirtimi, politikos ir reguliavimo sistema turėtų būti daugiausia skirta apdovanojimų ar neatlygintinos paramos principais grindžiamam sutelktiniam finansavimui, kuriuo dažniausiai naudojasi kūrybos sektoriaus MVĮ;

15.  atkreipia dėmesį į tai, kad yra dar daug galimybių optimizuoti 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui numatytą geresnę sąveiką tarp Europos struktūrinių ir investicijų fondų ir kitų ES programų (programoms „Erasmus +“ ir „Kūrybiška Europa“ konkrečiau nurodytą Bendrųjų nuostatų reglamento(2) 1 priedo atitinkamai 4 skirsnio 6 dalyje ir 6 skirsnio 4 dalyje), ES mastu teikiant geresnę informaciją ir gerokai ryžtingiau įgyvendinant atitinkamas nuostatas valstybėse narėse ir jų regionuose;

16.  atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį atlieka mainų programos, visų pirma judumo profesinio rengimo ir mokymo srityje, kurios sudaro sąlygas įvairių krypčių verslo bendradarbiavimui, susieja kūrybiškumą su verslo gebėjimais ir leidžia dalyviams geriau suprasti realius įmonių poreikius; todėl ragina plėsti finansines galimybes, kuriomis kultūros ir kūrybos sektorių įmonės galėtų pasinaudoti siekiant suteikti kokybiško judumo galimybių.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

30.5.2016

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

17

0

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Isabella Adinolfi, Andrea Bocskor, Nikolaos Chountis, Mircea Diaconu, Giorgos Grammatikakis, Petra Kammerevert, Svetoslav Hristov Malinov, Curzio Maltese, Sabine Verheyen, Julie Ward, Bogdan Brunon Wenta, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Michaela Šojdrová

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Rosa D’Amato, Sylvie Goddyn, Ilhan Kyuchyuk, Ernest Maragall, Emma McClarkin, Hannu Takkula

(1)

Kultūros laikas. Pirmoji visuotinė kultūros ir kūrybos sektorių apžvalga, 2015 m. gruodžio mėn.

(2)

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320); I priedas: „Bendra strateginė programa“, ibid., 412 p.


GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

21.6.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

46

8

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Gerolf Annemans, Hugues Bayet, Pervenche Berès, Udo Bullmann, Esther de Lange, Fabio De Masi, Markus Ferber, Jonás Fernández, Neena Gill, Roberto Gualtieri, Brian Hayes, Gunnar Hökmark, Danuta Maria Hübner, Cătălin Sorin Ivan, Petr Ježek, Barbara Kappel, Othmar Karas, Georgios Kyrtsos, Alain Lamassoure, Philippe Lamberts, Olle Ludvigsson, Notis Marias, Fulvio Martusciello, Marisa Matias, Costas Mavrides, Bernard Monot, Luděk Niedermayer, Stanisław Ożóg, Dimitrios Papadimoulis, Pirkko Ruohonen-Lerner, Alfred Sant, Peter Simon, Theodor Dumitru Stolojan, Kay Swinburne, Paul Tang, Michael Theurer, Marco Valli, Cora van Nieuwenhuizen, Beatrix von Storch, Jakob von Weizsäcker, Pablo Zalba Bidegain, Marco Zanni, Sotirios Zarianopoulos

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Andrea Cozzolino, José Manuel Fernandes, Ashley Fox, Ildikó Gáll-Pelcz, Sophia in ‘t Veld, Ramón Jáuregui Atondo, Syed Kamall, Krišjānis Kariņš, Paloma López Bermejo, Siegfried Mureşan, Michel Reimon, Antonio Tajani, Lieve Wierinck

Teisinis pranešimas - Privatumo politika