Procedūra : 2015/2324(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0226/2016

Pateikti tekstai :

A8-0226/2016

Debatai :

PV 12/09/2016 - 19
CRE 12/09/2016 - 19

Balsavimas :

PV 13/09/2016 - 4.17
CRE 13/09/2016 - 4.17
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0336

PRANEŠIMAS     
PDF 689kWORD 317k
13.7.2016
PE 580.480v03-00 A8-0226/2016

dėl ES strategijos dėl Alpių regiono

(2015/2324(INI))

Regioninės plėtros komitetas

Pranešėja: Mercedes Bresso

PAKEITIMAI
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ
 Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ
 Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ
 Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl ES strategijos dėl Alpių regiono

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 192 straipsnį, 265 straipsnio 5 dalį ir 174 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Europos Sąjungos Alpių regiono strategijos (COM(2015) 0366) ir į prie jo pridedamus veiksmų planą bei patvirtinamąjį analitinį dokumentą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – Bendrųjų nuostatų reglamentas)(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Reglamentą (ES) Nr. 1302/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1082/2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) atsižvelgiant į patikslintas, supaprastintas ir pagerintas tokių grupių steigimo ir jų veiksmų įgyvendinimo sąlygas(3),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 28 d. veiksmų planą, pridedamą prie komunikato dėl Europos Sąjungos Alpių regiono strategijos (SWD(2015) 0147),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 19 ir 20 d. Tarybos išvadas dėl Europos Sąjungos Alpių regiono strategijos,

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2015 m. liepos 28 d. ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Europos Sąjungos Alpių regiono strategijos (SWD(2015) 0147) ir į atitinkamas 2013 m. gruodžio 19 ir 20 d. Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 8 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato dėl Europos Sąjungos Alpių regiono strategijos (COM(2015) 0366),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 3 d. Regionų komiteto nuomonę dėl Europos Sąjungos makroregioninės Alpių regiono strategijos“ (CDR 2994/2014),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. liepos 3 d. rezoliuciją dėl ES makroregioninių strategijų vystymo: šiuo metu taikoma praktika ir ateities perspektyvos, ypač Viduržemio jūros regione(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl ES Alpių makroregioninės strategijos vystymo(5),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2014 m. gegužės 20 d. ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl makroregioninių strategijų valdymo (COM(2014) 0284),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 26 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Regioninės politikos įnašas į tvarų augimą įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ (COM(2011) 0017),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/52/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. vasario 17 d. Tarybos sprendimą 2005/370/EB dėl Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais sudarymo Europos bendrijos vardu (Orhuso konvenciją),

–  atsižvelgdamas į įžanginę konferenciją dėl Europos Sąjungos Alpių regiono strategijos, surengtą Brdo mieste (Slovėnija) 2016 m. sausio 25 ir 26 d.,

–  atsižvelgdamas į suinteresuotųjų subjektų konferenciją dėl Europos Sąjungos Alpių regiono strategijos, surengtą Insbruke 2014 m. rugsėjo 17 d.,

–  atsižvelgdamas į suinteresuotųjų subjektų konferenciją dėl Europos Sąjungos Alpių regiono strategijos, surengtą Milane 2014 m. gruodžio 1 ir 2 d.,

–  atsižvelgdamas į 1996 m. vasario 26 d. Tarybos sprendimą (96/191/EB) dėl Konvencijos dėl Alpių apsaugos (Alpių konvencijos) patvirtinimo,

–  atsižvelgdamas į Komisijos apibendrinamąją ataskaitą apie viešąsias konsultacijas dėl Europos Sąjungos Alpių regiono strategijos,

–  atsižvelgdamas į suinteresuotųjų šalių nuomones, pateiktas „Politinėje rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos Alpių regiono strategijos“, kuri buvo priimta Grenoblyje 2013 m. spalio 18 d.,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio mėn. Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato (B teminis skyrius. Struktūrinė ir sanglaudos politika) paskelbtą tyrimą „Naujas makroregionų vaidmuo užtikrinant Europos teritorinį bendradarbiavimą“,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 1 d. Komisijos baltąją knygą „Prisitaikymas prie klimato kaitos. Europos veiksmų programos kūrimas“ (COM(2009) 0147),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2015 m. Inovacijų Sąjungos veiklos rezultatų suvestinę,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Žalioji infrastruktūra. Europos gamtinio kapitalo puoselėjimas“ (COM(2013) 0249),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1299/2013 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo (ETB),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. Komisijos gaires „Europos struktūrinių ir investicijų fondų, programos „Horizontas 2020“ ir kitų Europos Sąjungos mokslinių tyrimų, inovacijų ir su konkurencingumu susijusių programų sinergijos užtikrinimas“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui „Investicijų planas Europai“ (COM(2014) 0903),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 17 d. Insbruke vykusią konferenciją ES Alpių regiono strategijos tema („Towards the European Strategy for the Alpine Region“),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 3 d. Regionų komiteto nuomonę dėl Europos Sąjungos makroregioninės Alpių regiono strategijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos, Transporto ir turizmo bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetų nuomones (A8–0226/2016),

A.  kadangi, siekiant skatinti bendrą darnią plėtrą, visoje ES turėtų būti stiprinama ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda;

B.  kadangi makroregioninės strategijos šiuo metu yra pagrindinė priemonė siekiant ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslo; kadangi šios strategijos remiamos taikant „trijų NE“ principą (t. y. nereikia naujų teisės aktų, naujo finansavimo ir naujų institucijų);

C.  kadangi Alpių makroregioninė strategija galėtų padėti sustabdyti ekonomikos nuosmukį, nes būtų investuojama į mokslinius tyrimus ir inovacijas ir remiamas verslas, atsižvelgiant į konkrečius regiono ypatumus ir turtą;

D.  kadangi makroregioninėmis strategijomis turėtų būti siekiama geriau įgyvendinti bendrus skirtingų regionų tikslus taikant neprivalomą suderintą požiūrį, dėl kurio nereikės kurti papildomo reglamento;

E.  kadangi klimato kaita Alpių regione vyksta sparčiau negu vidutiniškai pasaulyje, todėl ten dažnesnės gaivalinės nelaimės, pavyzdžiui, lavinos ir potvyniai;

F.  kadangi makroregioninės strategijos tikslas – nustatyti išteklius ir išnaudoti regionų bendros plėtros potencialą;

G.  kadangi makroregioninės strategijos yra daugiapakopio valdymo modelis, pagal kurį suinteresuotųjų šalių, atstovaujančių vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis, dalyvavimas yra labai svarbus siekiant, kad strategijos būtų sėkmingos; kadangi reikėtų skatinti skirtingų makroregionų tarpusavio bendradarbiavimą, siekiant pagerinti jų politikos suderinamumą Europos tikslų atžvilgiu;

H.  kadangi makroregioninės strategijos gali padėti kurti tarpvalstybines strategijas ir tarptautinius projektus, kuriais siekiama kurti visam regionui naudingus bendradarbiavimo tinklus;

I.  kadangi Alpių regiono tapatumas ir kultūros paveldas, visų pirma liaudies kultūra ir papročiai, yra ypač saugotini;

J.  kadangi tvirtas „iš apačios į viršų“ požiūris, kurį pradėjo taikyti Alpių teritorijos regionai, lėmė tai, kad buvo parengta Europos Sąjungos Alpių regiono strategija (EUSALP), kurios tikslas – veiksmingai spręsti visam Alpių regionui bendras problemas;

K.  kadangi Alpių regionas atlieka svarbų vaidmenį siekiant valstybių narių ekonominės plėtros ir šalia esančioms miesto vietovėms ir priemiesčiams teikia daug ekosistemos paslaugų;

L.  kadangi Alpių regiono makrostrategija turės įtakos 80 mln. žmonių, gyvenančių 48 regionuose septyniose valstybėse, iš kurių penkios yra ES valstybės narės (Austrija, Prancūzija, Vokietija, Italija ir Slovėnija), o dvi – ES nepriklausančios šalys (Lichtenšteinas ir Šveicarija);

M.  kadangi ES Alpių regiono strategijoje būtina suderinti aplinkos tvarumą ir ekonomikos vystymąsi natūralioje gamtinėje aplinkoje, kuri taip pat yra svarbi turistų traukos vieta;

N.  kadangi gyventojų skaičiaus mažėjimas yra pagrindinė kai kurių Alpių regiono vietovių problema ir dauguma Alpių regiono gyventojų negali išgyventi tik iš turizmo Alpių regione, todėl reikia toliau plėtoti žemės ūkį, miškininkystę ir kitas aplinką tausojančios pramonės šakas ir paslaugas;

O.  kadangi į strategiją įtraukti regionai labai skiriasi, todėl būtina koordinuoti politikos priemones ir sektorius skirtinguose (horizontaliai) ir pavieniuose regionuose (vertikaliai);

P.  kadangi Alpių regionas išsiskiria unikaliomis geografinėmis ir gamtos ypatybėmis, yra tranzitinis jungiamasis makroregionas, turintis didelių vystymosi galimybių; kadangi, nepaisant to, jam reikia rasti specifinių aplinkosaugos, demografinių, transporto, turizmo, energetikos, sezoniškumo ir veiklos įvairiarūšiškumo problemų sprendimų, o koordinuotas teritorinis planavimas galėtų pasiekti geresnių rezultatų ir suteikti pridėtinės vertės Alpių ir Alpių prieškalnių vietovių teritorinei sanglaudai;

Q.  kadangi Alpių regionas yra Europos „vandens bokštas“, o vasarą Alpės padengia iki 90 proc. iš prieškalnių vietovių vandens poreikių; kadangi vandens ištekliai svarbūs hidroenergijos gamybai, žemės ūkio paskirties žemės drėkinimui, tvariam miškų tvarkymui, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimui bei geriamojo vandens tiekimui; kadangi svarbiausia išsaugoti vandens kokybę ir žemą vandens lygį Alpių upėse bei rasti tinkamą pusiausvyrą tarp vietos gyventojų interesų ir aplinkos poreikių;

R.  kadangi Alpių regionas išraižytas valstybių sienų ir su jomis susijusių kliūčių panaikinimas yra pagrindinė bendradarbiavimo šiame regione, laisvo asmenų, paslaugų, prekių ir kapitalo judėjimo, o kartu – ekonominės, socialinės ir ekologinės sąveikos sąlyga; kadangi Alpių regiono strategija taip pat teikia galimybę stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, susieti ir sujungti į tinklą žmones ir ekonominę veiklą, o kartu – pašalinti sienas ir dėl jų susidariusias kliūtis;

S.  kadangi Komisija savo komunikate dėl Europos Sąjungos strategijos dėl Alpių regiono pabrėžia poreikį sumažinti transporto per Alpes poveikį siekiant išsaugoti Alpių aplinkos paveldą ir strategijos įgyvendinimo svarbą norint užtikrinti vietos gyventojams sveikesnę ir geriau išsaugotą gyvenamąja aplinką;

T.  kadangi laisvas asmenų judėjimas yra viena pagrindinių teisių ir būtina sąlyga siekiant ekonominės, socialinės, teritorinės ir aplinkosauginės sanglaudos tikslų, ypač pasienio regionuose, kad būtų galima pasiekti tvarų konkurencingumą ir užtikrinti vienodas užimtumo galimybes;

U.  kadangi į ES strategiją dėl Alpių regiono įtrauktos kalnuotos vietovės – jos yra svarbiausios, – Alpių prieškalnių vietovės ir metropolinės zonos, kurios yra tarpusavyje susijusios glaudžiais sąveikos ir funkciniais ryšiais ir kurios visos daro įtaką ekonominei, socialinei ir aplinkosaugos plėtrai;

V.  kadangi šis regionas, kur išsaugotos ekosistemos ir jos paslaugos, gali būti pagrindas daugeliui ekonominės veiklos rūšių plėtoti, ypatingą dėmesį skiriant žemės ūkiui, miškininkystei, turizmui ir energetikai, atsižvelgiant į šio regiono kultūros ir gamtos paveldą;

W.  atsižvelgdamas į tai, kad Europos Sąjungos Alpių regiono strategija kaip pirma kalnų regiono makroregioninė strategija gali tapti pavyzdžiu ir įkvėpimu kitiems ES kalnų regionams;

X.  kadangi anksčiau įgyvendintos ES makroregioninės strategijos parodė, kad tokio pobūdžio bendradarbiavimo susitarimas yra sėkmingas, ir suteikė naudingos patirties rengiant naujas makroregionines strategijas;

Bendros pastabos ir valdymas

1.  palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl Europos Sąjungos Alpių regiono strategijos ir prie jo pridedamą veiksmų planą; mano, kad tai yra žingsnis pirmyn siekiant regiono vystymosi, kaip numatyta pagal strategijos „Europa 2020“ pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslą; pažymi, kad Strategija ir veiksmų planas gali atlikti svarbų vaidmenį, siekiant užkirsti kelią gyventojų skaičiaus mažėjimui regione, ypač kiek tai susiję su jaunimo išvykimu;

2.  pabrėžia vertingą patirtį, įgytą įgyvendinant Alpių konvenciją, kuria išlaikoma ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos interesų pusiausvyra; ragina dalyvaujančias šalis laikytis pasiektų susitarimų ir išlaikyti aukšto lygio įsipareigojimus siekti darnaus vystymosi ir užtikrinti Alpių apsaugą;

3.  palankiai vertina tai, kad strategijai remti Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESI fondai) siūlo potencialiai reikšmingų išteklių, įvairiausių priemonių ir galimybių; ragina stiprinti sinergiją, skatinant veiksmų koordinavimą ir savitarpio papildomumą su Europos strateginių investicijų fondu (ESIF) ir su kitais fondais bei priemonėmis, susijusiais su strategijos ramsčiais, visų pirma programa „Horizontas 2020“, Europos infrastruktūros tinklų priemonė, programa LIFE, MVĮ skirta programa COSME, Interreg Alpių erdvės programa ir Europos strateginių investicijų fondas (ESIF), dėl kurių Komisija turėtų išnagrinėti konkrečių konkursų, sutelktų į konkrečias Alpių regiono problemas, galimą pridėtinę vertę;

4.  ragina Komisiją ir nacionalines, regionines ir vietos įstaigas, atsakingas už ESI fondų programų rengimą, valdymą ir įgyvendinimą, atkreipti dėmesį į makroregioninių projektų ir veiksmų svarbą; tikisi, kad koordinuojant šias ES politikos kryptis, programas ir strategijas, kurioms Alpėse tenka tam tikras vaidmuo, suaktyvės bendra veikla ir ragina Komisiją, siekiant išvengti dubliavimo ir padidinti papildomumą ir pridėtinę vertę, atidžiai išnagrinėti, kaip minėtos programos taikomos praktiškai; be to, ragina Komisiją užtikrinti ES piliečiams ir valstybių narių institucijoms nesudėtingą prieigą prie susijusių dokumentų siekiant užtikrinti visišką numatytos procedūros skaidrumą;

5.  pakartoja „trijų NE“ principo svarbą, nes makroregionai yra sistemos, kuriamos remiantis pridėtine bendradarbiavimo iniciatyvų ir įvairių ES finansavimo priemonių sąveikumo verte;

6.  ragina kompetentingas valstybių narių ir dalyvaujančių regionų valdžios institucijas kiek įmanoma suderinti nacionalinę ir regioninę politiką bei finansavimo taisykles su ES strategijos dėl Alpių regiono veiksmais bei tikslais, taip pat ragina pritaikyti savo priimtas veiklos programas siekiant užtikrinti, kad pagal EUSALP strategiją būsimi projektai būtų nedelsiant įgyvendinami ir kad vadovaujančiosios institucijos, įgyvendindamos veiklos programas, deramai atsižvelgtų į EUSALP prioritetus (pvz., specialiais konkursais, papildomais taškais arba skiriant biudžeto lėšų); ragina toliau plėtoti makroregioninį požiūrį, atsižvelgiant į galimą sanglaudos politikos reformą po 2020 m., ir pabrėžia integruotų makroregioninių projektų ir priemonių svarbą;

7.  ragina EIB, bendradarbiaujant su Komisija, išnagrinėti galimybę sukurti Alpių regionui skirtą investavimo platformą, kurioje būtų sudarytos sąlygos sutelkti iš viešųjų ir privačiųjų šaltinių skiriamą finansavimą; ragina sukurti regionui dujotiekio projektą, kuris pritrauktų investuotojus; šiomis aplinkybėmis ragina Komisiją, Europos investicijų banką (EIB) ir dalyvaujančias šalis visapusiškai pasinaudoti Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) siūlomomis projektų finansavimo galimybėmis regione, siekiant skatinti darnų vystymąsi, ekonomikos augimą ir užimtumą makroregioniniu lygmeniu;

8.  pabrėžia, kad reikia rengti tinkamas informavimo kampanijas ES Alpių regiono strategijos tema, ir ragina valstybes nares užtikrinti pakankamai aukštą strategijos prestižą ir kad apie jos tikslus bei laimėjimus būtų tinkamai pranešama visais lygmenimis, įskaitant nacionalinį, tarpvalstybinį ir tarptautinį lygmenis; ragina keistis geriausia ES makroregioninių strategijų įgyvendinimo patirtimi, ypač gamtos ir kultūrinio paveldo valdymo srityje, siekiant sukurti tvaraus turizmo galimybes;

9.  ragina makroregioniniu lygmeniu įsteigti pagalbinę ES strategijos dėl Alpių regiono valdymo institucijoms skirtą struktūrą, bendradarbiaujant ir susitariant su Komisija, valstybėmis narėmis ir regionais; be to, teigiamai vertina tai, kad Parlamento atstovai dalyvauja strategijos valdymo organuose, taip pat mano, kad Parlamentas turėtų dalyvauti vykdant strategijos įgyvendinimo stebėseną;

10.  ragina Komisiją atlikti aktyvų vaidmenį įgyvendinant EUSALP; mano, kad Komisija, vadovaudamasi subsidiarumo ir proporcingumo principais, turėtų dalyvauti bendro valdymo pagrindu drauge su valstybėmis narėmis ir regionais visais projektų, vykdomų laikantis strategijos, planavimo bei įgyvendinimo etapais, be kita ko ir tam, kad būtų užtikrintas veiksmingas vietos ir regionų suinteresuotųjų subjektų iš valdžios institucijų, ekonominių ir socialinių partnerių ir pilietinei visuomenei atstovaujančių organizacijų, susijusių su makroregiono klausimais, dalyvavimas ir deramas veiklos koordinavimas su kitomis ES remiamomis strategijomis ir finansavimo susitarimais;

11.  ragina, kad EUSALP įgyvendinimą vertintų Komisija, taikydama objektyvius kriterijus ir išmatuojamus rodiklius;

12.  remia strateginį planavimą miesto ir kaimo vietovėse Alpių regione, siekiant skatinti kurti tinklus ir bendrus tikslus pagal nuoseklią, suderintą ir integruotą politikos sistemą (pvz., susijusią su atsinaujinančiųjų išteklių energija, gerove, logistika, verslu ir socialinėmis inovacijomis); ragina kaupti geriausią patirtį, pvz., tvaraus turizmo tarp regionų srityje, taip pat ja keistis su kitomis esamomis makroregioninėmis strategijomis;

13.  reikalauja, kad vykstant sprendimų priėmimo procedūroms vietos ir regionų valdžios institucijos, sudarydamos partnerystę su vietos ir regionų pilietine visuomene, atliktų pagrindinį vaidmenį valdymo įstaigose ir Strategijos veiklos, techninėse ir vykdomosiose įstaigose, visapusiškai atsižvelgiant į subsidiarumo ir daugiapakopio valdymo principus;

14.  mano, kad investicijos turėtų būti sutelktos, siekiant visiems regiono gyventojams užtikrinti vienodas ir veiksmingas galimybes naudotis sveikatos priežiūra, pirmosios pagalbos punktais ir skubia pagalba, visų pirma kaimo vietovėse, stengiantis išvengti gyventojų skaičiaus mažėjimo;

15.  ragina Komisiją kas dvejus metus Parlamentui ir Tarybai teikti ES strategijos dėl Alpių regiono įgyvendinimo ataskaitą, grindžiamą objektyviais kriterijus ir išmatuojamais rodikliais, siekiant įvertinti, kaip strategija veikia ir kokia jos pridėtinė vertė skatinant ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, mažinant skirtumus ir siekiant darnaus vystymosi;

16.  ragina dalyvaujančias šalis toliau stengtis įvairinti energijos tiekimo šaltinius atsižvelgiant į aplinką; atkreipia dėmesį į poreikį užtikrinti esamos hidroelektrinių infrastruktūros, kuri buvo pastatyta labai seniai, tvarumą, konkurencingumą ir modernizavimą, kartu atsižvelgiant į hidroelektrinių infrastruktūros poveikį aplinkai ir geologijai, taip pat skatinant mažąsias hidroelektrines ( (mini-, mikro- ir piko-hidroelektrines); pabrėžia, kad integruotas vandens išteklių valdymas ir apsauga – tai vienas iš pagrindinių tvaraus Alpių regiono vystymosi veiksnių, o todėl vietos gyventojams turėtų būti suteikta galimybė plėtoti hidroelektrines ir naudotis taip sukuriama pridėtine verte; ragina dalyvaujančias šalis padėti sukurti tinkamai veikiančius tinklus šiame makroregione siekiant užtikrinti tiekimo saugumą, o taip pat įsteigti struktūras siekiant keistis geros praktikos pavyzdžiais ir stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą;

17.  pabrėžia, kad reikia toliau stiprinti socialinį aspektą, siekiant užtikrinti, kad būtų plėtojamas augimo modelis, galintis užtikrinti tvarų augimą, socialinę įtrauktį ir socialinę apsaugą visiems, ypač pasienio regionuose; šiame kontekste pabrėžia, kad svarbu nustatyti prioritetus ir imtis priemonių prieš visas diskriminacijos formas;

18.  primena, kad visose ES teritorijose reikia užtikrinti visuotinės galimybės naudotis viešosiomis paslaugomis principą, ypač švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ir judumo srityse, ypatingą dėmesį skiriant neįgalių asmenų poreikiams; pabrėžia, jog reikia, kad dalyvaujančios šalys skatintų priimti Alpių regionui skirtus alternatyvius ir novatoriškus sprendimus, susijusius su viešųjų paslaugų teikimu, taip pat konkrečiu atveju tinkamiausius sprendimus, pritaikytus prie vietos ir regiono poreikių; šiomis aplinkybėmis ragina dalyvaujančias šalis kurti paskatas viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms steigti; tačiau primena kokybiškų viešųjų paslaugų prieinamumo visiems ir įperkamumo principus;

19.  yra susirūpinęs dėl blogėjančios ekosistemų būklės ir gaivalinių nelaimių rizikos tam tikrose Alpių regiono vietovėse; pabrėžia, kad būtina visapusiškai taikyti gaivalinių nelaimių rizikos valdymo ir prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas; pabrėžia, kad reaguojant į tarpvalstybinę taršą reikia kurti ir įgyvendinti bendrus nenumatytų atvejų planus; ragina steigti bendras greitojo reagavimo komandas nuo gaivalinių nelaimių (nuošliaužų, griūčių ir potvynių) nukentėjusiuose turizmo regionuose; šiame kontekste pažymi, kad reikia labiau skatinti naudoti ES civilinės saugos mechanizmą;

Darbo vietų kūrimas, ekonomikos augimas ir inovacijos

20.  ragina EIB, bendradarbiaujant su Komisija, išnagrinėti galimybę sukurti Alpių regionui skirtą investavimo platformą, kurioje būtų sudarytos sąlygos sutelkti iš viešųjų ir privačiųjų šaltinių skiriamą finansavimą; ragina sukurti regiono dujotiekio projektą, kuris pritrauktų investuotojus;

21.  pripažįsta, kad Alpių regionai – tai aplinkos paveldas, kurį reikia išsaugoti, nes jie turi milžinišką gamtinių kraštovaizdžių rezervą, ypatingą ekosistemų įvairovę, kuri aprėpia nuo kalnų iki lygumų ir netgi iki Viduržemio jūros pakrančių, tokiu būdu sudaroma ekonominė zonai ir biosfera, pagrįsta žmonių ir gamtos sambūviu; taigi pabrėžia, kad, siekiant kurti integruotus turizmo produktus reikia vykdyti aktyvų ir sąveika grindžiamą bendradarbiavimą, susiejant ūkininkavimą ir kitų rūšių ekonominę veiklą saugomose teritorijose (tinklo „Natura 2000“ teritorijose, nacionaliniuose parkuose ir pan.), taip pat pabrėžia, kad svarbu išlaikyti ir apsaugoti unikalias buveines kalnuotuose regionuose;

22.  atkreipia dėmesį į strategijos atveriamas galimybes plėtoti darbo rinką, kurioje yra dideli važinėjimo į darbą kitoje šalyje srautai; mano, kad darbo jėgos kvalifikacijos kėlimas ir naujų darbo vietų kūrimas žaliojoje ekonomikoje turėtų būti vieni iš Alpių strategijos investicijų prioritetų; tačiau pabrėžia, kad MVĮ – labai dažnai šeimos įmonės, pvz., nedideli ūkiai ar perdirbimo įmonės, veikiančios turizmo, prekybos, amatų ir gamybos srityse, integruotai ir tvariai sudaro Alpių regiono ekonominės veiklos pagrindą, o taip pat yra Alpių gyvenamosios ir kultūrinės erdvės bei gamtinės aplinkos ramstis ir svarbus užimtumo šaltinis; pabrėžia, kad reikia toliau įvairinti ekonominę veiklą ir suteikti daugiau užimtumo galimybių Alpių regione;

23.  pabrėžia, kad pirmenybę reikia teikti investicijoms į skaitmenines infrastruktūras, ir kad svarbu užtikrinti greitą ir veiksmingą prieigą prie sparčiojo interneto, o per internetą prie skaitmeninių bei elektroninių paslaugų, pvz., elektroninės prekybos, naudojimosi skaitmeninės rinkos kanalais ir nuotolinio darbo, taip pat kitų galimybių žmonėms, kurie gyvena nuo didmiesčių nutolusiose vietovėse, kur įmanoma skatinant įprasto fizinio keliavimo alternatyvas;

24.  mano, kad naujovės ir naujųjų technologijų naudojimas pagrindinėse ekonomikos srityse, skatinami pažangiosios specializacijos strategijų ir finansuojami iš esamų ES finansavimo šaltinių (pvz., ERPF, ESF, COSME, „Horizontas 2020“ ar „Erasmus +“), galėtų padėti kurti kokybiškas darbo vietas strateginės svarbos sektoriuose, pvz., gyvosios gamtos mokslų, bioekonomikos, energetikos, ekologiškų produktų, naujųjų medžiagų ir e. paslaugų sektoriuose; primena, kad svarbu teikti tvirtą paramą MVĮ, o tai savo ruožtu galėtų pakeisti gyventojų skaičiaus mažėjimo tendenciją, pastebimą kai kuriose Alpių regiono vietovėse ir teritorijose;

25.  ragina Alpių regiono valstybių narių ir regionų kompetentingas institucijas konsultuotis su Komisija, siekiant įvertinti galimybę kitu programavimo laikotarpiu įgyvendinti Bendrą programą (SESV 185 straipsnio pagrindu), skirtą mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos integracijai Alpių regione skatinti, remiantis nuoseklių Europos vertės grandinių, susietų su pažangios specializacijos strategijomis, sistema;

26.  ragina viešųjų ir privačiųjų įmonių, universitetų, mokslinių tyrimų institutų ir kitų susijusių suinteresuotųjų subjektų telkimą ir bendradarbiavimą, siekiant skatinti inovacijas ir sudaryti sąlygas pasinaudoti Alpių regiono ir Alpių prieškalnių vietovių sąveika; mano, kad, siekiant užtikrinti veiksmingesnes ir naudingesnes investicijas, numatyti veiksmai turėtų būti grindžiami nacionalinėmis ir regioninėmis pažangiosios regioninės specializacijos mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijomis;

27.  pripažįsta, kaip svarbu įgyvendinant EUSALP kurti asociacijoms ir institucijoms, taip pat kultūros ir kūrybos sektoriuose veikiančioms labai mažoms įmonėms ir MVĮ skirtus projektus dėl jų vaidmens skatinant investicijas, augimą, inovacijas bei užimtumą, taip pat dėl jų itin svarbaus vaidmens saugant ir puoselėjant kultūrų bei kalbų įvairovę;

28.  pabrėžia, kad Alpėms skirta makroregionine strategija turėtų ne tik suteikti galimybių išsaugoti, išlaikyti ir, kai tinkama, pritaikyti tradicinės ekonominės veiklos, kaip antai žemės ūkio, miškininkystės ir amatų, formas, bet ir skatinti naujoves ir kurti naujas iniciatyvas šioje srityje, pvz., pasitelkiant ES „InnovFin“ priemonę; pabrėžia, kad mažosioms ir vidutinėms įmonėms reikia suteikti galimybių lengviau gauti paramą ir finansavimą, turint omenyje jų vaidmenį kuriant darbo vietas;

29.  pabrėžia, kad, norint užtikrinti tolesnę turizmo plėtrą platesniame regione, regionų bendradarbiavimas, visų pirma tarpvalstybinis, yra labai svarbus; skatina formuoti esamu gamtos ir kultūros paveldu, tvarumu ir inovacijomis pagrįstas turizmo strategijas; atkreipia dėmesį į įvairių Alpių regiono tradicijų ir papročių, kuriuos reikėtų propaguoti ir kurių įvairovę reikėtų palaikyti, socialiniu, kultūrinius ir ekonominius aspektus;

30.  pažymi, kad plėšriųjų paukščių ir mėsėdžių gyvūnų populiacijos valdymas ir reintrodukcija į Alpių regionus yra vykdoma nacionaliniu ir vietiniu lygmenimis, nors šios rūšys nepaiso administracinių ribų, o migracija iš esmės yra tarpvalstybinis reiškinys; tačiau, siekiant išvengti susidūrimų dėl šios reintrodukcijos, ragina valstybes nares geriau koordinuoti įvairių valdžios institucijų veiklą ir geriau keistis informacija, taip pat reikia sukaupti daugiau geriausios patirties, siekiant sustiprinti ūkinių gyvūnų ir ganomų gyvūnų apsaugą ir valdymą vykdant Alpių regiono strategiją ir Alpių konvencijos platformos „Stambieji plėšrūnai, laukiniai kanopiniai ir visuomenė“ veiklą;

31.  pritaria, kad reikia įvairinti turizmo pasiūlą kuriant naujus, prie regiono sąlygų pritaikytus ir regiono išteklius naudojančius pasiūlymus – tai galėtų būti, pvz., teminiai parkai ir maršrutai turistams, maisto ir vyno turizmas, kultūros, sveikatos, švietimo ir sporto turizmas, siekiant prailginti turizmo sezoną, kartu mažinant infrastruktūros apkrovą, ir pasiekti, kad turizmo sektoriuje užimtumas būtų užtikrinamas ištisus metus, taip pat skatinti kaimo turizmą siekiant sudominti lankytojus užsiimti kaimo ir su laukine gyvūnija susijusia veikla viešbučiuose už didelių turistinių centrų ribų ir didinti turistų lankomų vietų konkurencingumą ir tvarumą; pritaria tam, kad reikia skatinti naują turizmo veiklą, kuri yra geriau pritaikyta prie klimato kaitos ir aplinkos apsaugos;

32.  remia priemones, kuriomis mažinama transporto infrastruktūros apkrova, tai – mokinių atostogų, o kartu – su jomis susijusių suaugusiųjų atostogų laikotarpių išskirstymas, pažangiųjų kelių mokesčių sistemų kūrimas, turizmo paslaugų teikėjų paskatos labiausiai keliautojų apkrautais laikotarpiais ir piko valandomis;

33.  primena, kad ekonomikos požiūriu svarbu skatinti tvaraus turizmo veiklą visame Alpių regione, įskaitant prie ežerų esančius kurortus ir mineralinių vandenų kurortinius miestelius; taip pat ragina valstybes nares skatinti naudoti dviračius keliaujant traukiniu arba naudojantis įvairiarūšėmis transporto paslaugomis; atkreipia dėmesį, remdamasis geriausia praktika, į turizmo platformas, sukurtas įgyvendinant projektus, iš dalies finansuojamus iš ES biudžeto;

34.  pažymi, kad tam pačiam asmeniui per metų ciklą dažnai tenka vykdyti skirtingą veiklą, o kartais ir tarpvalstybiniu mastu; ragina Komisiją, valstybes nares ir regiono bei vietos valdžios institucijas skatinti profesinio mokymo – tiek pirminio, tiek tęstinio – įstaigų bendradarbiavimą; pabrėžia galimą tarpvalstybinei pameistrystei skirtos programos „Erasmus +“ naudą;

Judumas ir transporto jungtys

35.  pabrėžia, kad svarbu gerinti transporto ir energetikos jungtis tarp dalyvaujančių šalių, įskaitant vietos, regionų ir tarpvalstybinio transporto ir įvairiarūšio transporto jungtis su žemyno gilumoje esančiomis vietovėmis (įskaitant stambias miestų aglomeracijas), taip pat siekiant paskatinti regiono vystymąsi, pagerinti jo gyventojų gyvenimo kokybę ir pritraukti naujų gyventojų, tuo pat metu įvertinant, ar esami tinklai gali būti atnaujinti ir (arba) išplėsti siekiant bendro tikslo – geriau įgyvendinti TEN-T tinklus; pabrėžia pažangiosios infrastruktūros kūrimo svarbą; mano, kad naujos statybos infrastruktūros objektai turi tapti tikrais „technologijų koridoriais“, kuriuose būtų kuriama visa atskira infrastruktūra, t. y. elektros perdavimo linijos, telefono linijos, plačiajuosčio ryšio ir ultraplačiajuosčio ryšio linijos, dujotiekiai, šviesolaidiniai tinklai, vandentiekio vamzdynai ir t. t.;

36.  ragina ateityje formuojant ir įgyvendinant Alpių transporto ir aplinkos politiką laikytis holistinio požiūrio; šiomis aplinkybėmis pabrėžia būtinybę pirmenybę teikti perėjimui nuo kelių transporto prie geležinkelių, ypač vežant krovinius ir prašo Komisijos remti tokį perėjimą; taip pat šiame kontekste ragina naudoti iš kelių infrastruktūros mokesčių gautas pajamas tam, kad būtų paskatintas veiksmingo ir aplinką tausojančio keleivių ir krovinių transporto geležinkeliais naudojimas ir jo plėtojimas, taip pat naudoti minėtas pajamas triukšmo ir aplinkos teršimo mažinimo tikslais ir atkreipia dėmesį į galimus projektus, pavyzdžiui, eismo valdymo, technologinių inovacijų, sąveikumo ir kitose srityse; be to, ragina plėsti Alpių regione esamą infrastruktūrą, įskaitant kokybiškas įvairiarūšes sąveikias vežimo sistemas; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti susisiekimą ir prieinamumą visiems regiono gyventojams;

37.  pabrėžia, kad svarbu sujungti transporto maršrutus su kitomis Europos dalimis, taip pat užtikrinti jungtis su transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) koridoriais, kuo veiksmingiau naudojantis jau įdiegta infrastruktūra; primena, kad kalnuota vietovė vis dar yra kliūtis ES piliečiams suartėti ir kad Sąjunga yra įsipareigojusi skirti daugiau lėšų tarpvalstybinei transporto infrastruktūrai; taigi ragina dalyvaujančias šalis sutelkti savo pastangas į papildomų tvarių ir įtraukių projektų planavimą bei įgyvendinimą, kartu jungiant ir plėtojant esamą TEN-T tinklą;

38.  atkreipia dėmesį į tai, kad kalnuotose vietovėse bei tarp kalnuotų vietovių ir gretimų teritorijų trūksta veiksmingų neteršiančių jungčių; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas švariam, mažai anglies dioksido išskiriančiam ir geresniam susisiekimui, visų pirma naudojantis geležinkelių tinklais, regiono ir vietos lygmeniu siekiant šiose vietovėse sustiprinti sanglaudą ir pagerinti gyvenimo kokybę; skatina ir remia apgyvendinimą Alpių regione;

39.  ragina makroregioninėje strategijoje dalyvaujančias valstybes nares atsižvelgti į iš kitų valstybių atvykstančių darbuotojų specifines darbo sąlygas ir parengti sutartis Alpių makroregiono pasienio darbuotojams;

40.  remia novatoriškų vietinio transporto formų plėtojimą esant paklausai, pvz., pažangiosios eismo informacijos, eismo valdymo, transporto telematikos ir įvairiarūšio vežimo sistemos, taip pat atsižvelgiant į galimybes paskirstyti veiklą tarp regionų šioje srityje;

41.  pabrėžia, kad kalnų vietovėse trūksta veiksmingų skaitmeninių ryšių; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas geresniam susisiekimui regionų ir vietos lygmeniu siekiant šiose vietovėse pagerinti gyvenimo kokybę, skatinti vystyti naują veiklą, kurti darbo vietas ir skatinti persikėlimą;

42.  pabrėžia viešųjų investicijų svarbą kalnų vietovėse siekiant kovoti su rinkos negebėjimu šiose vietovėse užtikrinti skaitmeninį ryšį; pabrėžia sklandaus ir visuotinio taip pat kalnų regionų aprūpinimo plačiajuosčiu internetu reikšmę, siekiant ilguoju laikotarpiu užtikrinti atokių gyvenviečių ir ekonominių zonų gyvybingumą; ragina Komisiją šiuo klausimu pasiūlyti konkrečių sprendimų;

Aplinka, biologinė įvairovė, klimato kaita ir energija

43.  pabrėžia biologinės įvairovės išsaugojimo svarbą Alpių regione; ragina dėti bendras pastangas siekiant pradėti taikyti novatoriškas priemones aplinkai apsaugoti ir išlaikyti, taip pat ragina atidžiai ištirti didelių plėšrūnų vaidmenį ir prireikus imtis koreguojamųjų priemonių, kartu visiškai laikantis Sąjungos acquis dėl aplinkos, biologinės įvairovės, dirvožemio ir vandens apsaugos; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad visos galimos priemonės būtų taikomos vengiant jau įgyvendinamų teisėkūros iniciatyvų dubliavimosi;

44.  pabrėžia, kad Alpių makroregionas suteikia daug galimybių ieškant inovatyvių sprendimų, kurie galėtų paversti jį unikalia žiedinės ekonomikos bandymų laboratorija; vykstant 2017 m. Sąjungos biudžeto sudarymo procedūrai pateiks bandomąjį projektą, kuriame būtų išnagrinėtos šio regiono teikiamos galimybės kurti konkrečias su žiedine ekonomika susijusias strategijas, pvz., gamybos, vartojimo ir atliekų tvarkymo srityse;

45.  pabrėžia, kad svarbu skatinti savarankišką energijos gamybą, didinti energijos vartojimo efektyvumą ir remti efektyviausių atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtojimą regione, pradedant hidroenergija, saulės ir vėjo energija, baigiant geotermine energija, taip pat remti atsinaujinančiųjų išteklių energijos formų, kurios galėtų tikti Alpių regionui, plėtojimą; atkreipia dėmesį į šildymo sektoriuje naudojamų skirtingų degimo rūšių poveikį oro kokybei; pritaria tvariam medienos naudojimui nemažinant esamo miškų ploto, nes tai svarbu kalnų ekosistemos pusiausvyrai ir apsaugai nuo griūčių, nuošliaužų bei potvynių užtikrinti;

46.  pabrėžia, kad reikia skubiai kurti naujas strategijas, kuriomis būtų siekiama mažinti oro taršą, kuri kelia nerimą dėl visuomenės sveikatos, taip pat klimato kaitą, visų pirma labiau pramoninėse ir tankiau apgyvendintose makroregiono zonose, kartu taip pat nustatant esamus taršos šaltinius ir atidžiai stebint teršalų išmetimą; atitinkamai ragina valstybes nares pradėti taikyti tvaraus transporto politikos priemones, kurios atitiktų Paryžiaus COP21 tikslus, ir remti ekosistemos paslaugų išsaugojimą ir išlaikymą visame Alpių makroregione;

47.  pabrėžia energijos perdavimo infrastruktūros svarbą ir palaiko pažangiąsias energijos skirstymo, laikymo ir perdavimo sistemas bei pagal TEN-E tinklą vykdomas investicijas į energetikos infrastruktūrą, skirtą elektros ir dujų gamybai ir perdavimui, įgyvendinant konkrečius projektus, nurodytus Energijos bendrijai aktualių projektų (angl. PECI) sąraše; pabrėžia, kad, siekiant sumažinti priklausomybę nuo importo, svarbu išnaudoti vietos, visų pirma atsinaujinančiuosius, energijos išteklius; ragina skatinti decentralizuotą ir (arba)savarankišką energijos gamybą ir didinti energijos vartojimo efektyvumą visuose sektoriuose;

48.  primygtinai ragina dalyvaujančias šalis bendrai dėti pastangas įgyvendinant erdvės planavimą ir integruotą teritorinį valdymą, įtraukiant įvairius suinteresuotuosius regiono subjektus (nacionalines, regionų ir vietos valdžios institucijas, mokslinių tyrimų bendruomenę, nevyriausybines organizacijas ir kt.);

49.  ragina toliau stiprinti bendradarbiavimą ir veiklą, atliktą pagal Pasaulio ledynų stebėjimo tarnybos sistemą, atsižvelgiant į naujausius sprendimus, priimtus Paryžiuje vykusioje COP 21 konferencijoje, ir vėliau taikomą strategiją;

50.  yra susirūpinęs tuo, kad klimato kaita ir kylančios temperatūros kelia didelį pavojų dideliame aukštyje gyvenančių rūšių išgyvenimui ir kad tirpstantys ledynai taip pat kelia susirūpinimą, nes tai daro didelį poveikį požeminio vandens telkiniams; aktyviai ragina sukurti visa apimantį tarpvalstybinį kovos su ledynų tirpimu ir klimato kaita visoje Alpių grandinėje planą;

51.  ragina dalyvaujančias šalis toliau dėti pastangas siekiant paįvairinti energijos tiekimo šaltinius ir derinant energijos gamybos šaltinius plėtoti turimus atsinaujinančiuosius energijos išteklius, pavyzdžiui, saulės ir vėjo energiją; atkreipia dėmesį į hidroelektrinių tvarumą ir konkurencingumą; ragina dalyvaujančias šalis padėti sukurti tinkamai veikiančius elektros energijos infrastruktūros tinklus šiame makroregione;

52.  pabrėžia, kad įvairinant energijos tiekimo šaltinius bus ne tik užtikrinamas didesnis šio makroregiono energetinis saugumas, bet ir padidės konkurencija, o tai bus labai naudinga ekonominei šio regiono plėtrai;

53.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir EUSALP dalyvaujančių šalių (Prancūzijos, Italijos, Šveicarijos, Lichtenšteino, Austrijos, Vokietijos ir Slovėnijos) vyriausybėms ir nacionaliniams bei regioniniams parlamentams.

(1)

OL L 347, 2013 12 20, p. 320.

(2)

OL L 347, 2013 12 20, p. 259.

(3)

OL L 347, 2013 12 20, p. 303.

(4)

Priimti tekstai, P7_TA(2012)0269.

(5)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0229.


AIŠKINAMOJI DALIS

Po 2011 m. pabaigoje Alpių regionuose pradėtos iniciatyvos, 2013 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba paragino Komisiją pateikti ES Alpių regiono strategiją. 2015 m. liepos mėn. Komisija, atsakydama į šį raginimą, parengė šios strategijos veiksmų planą.

Tai yra ketvirtoji makroregioninė ES strategija, kurioje galima pasinaudoti patirtimi sukaupta Europos Sąjungos strategijoje, skirtoje Baltijos jūros regionui, ir taip pat strategijose, skirtose Dunojaus, Adrijos ir Jonijos jūrų regionams.

Makroregioninės strategijos atsiradimą paskatino tarpvyriausybinės iniciatyvos tose mūsų žemyno vietose, kurios ilgą laiką buvo padalintos karų ir geležinės uždangos, ir šiomis iniciatyvomis siekiama atnaujinti institucinį ir ekonominį šių teritorijų bendradarbiavimą.

Tačiau tik po to, kai į Lisabonos sutartį buvo įtrauktas teritorinės sanglaudos tikslas, šios iniciatyvos tapo įmanomomis ir todėl jos turėtų būti geriau integruotos į Bendrijos metodą, siekiant išnaudoti didžiules strateginio teritorijų planavimo „iš apačios į viršų“ galimybes palyginus su tradiciniu Komisijos naudojamu metodu „iš viršaus į apačią“, pvz., ESPON priemonėmis.

Todėl reikėtų aktyviau įtraukti Europos Komisiją į makroregininės strategijos kūrimo etapą, visų pirma į jos formavimo ir programavimo etapus, ir taip pat į įgyvendinimo ir koordinavimas etapus, ją koordinuojant su kitomis strategijomis ir derinant su bendrąja Europos Sąjungos teritorinės sanglaudos politika. Be to, į strategijos pradžios ir jos patvirtinimo etapus reikėtų oficialiai įtraukti Europos Parlamentą, kaip vieną iš teisėkūros institucijų, ir taip pat jis turėtų stebėti pasiektus rezultatus.

Būtų nesuprantama, jei institucija, kuri disponuoja teisėkūros iniciatyva ir vykdymo galiomis, taip pat institucija, kuri atspindi demokratinį rinkėjų pasirinkimą, nebūtų tiesiogiai įtraukta į pagrindines ES vystymosi strategijas, kurios neišvengiamai susijusios su Sąjungos ateitimi ir jos materialinių ir planavimo išteklių panaudojimu, ir kurios palaipsniui išsiplėstų į didelę Europos žemyno dalį (be Baltijos jūros, Dunojaus, Adrijos jūros, Alpių regiono strategijų ruošiamos ir kitos iniciatyvos, apimančios teritorijas nuo Atlanto vandenyno iki Viduržemio jūros regiono ir iki kitų Europos kalnų masyvų).

Todėl reikėtų teisės akto, kuris padėtų rasti kitą procedūrų, skirtų makroregioninėms strategijoms pradėti, patvirtinti ir įgyvendinti bei koordinuoti su kitomis Sąjungos politikos sritimis, apibrėžtį ir taip pat nustatyti sistemą, pagal kurią ateityje veiktų jau patvirtintos strategijos.

Ši teisinė sistema turėtų geriau apibrėžti, remiantis subsidiarumo ir

proporcingumo principais, esamų bei būsimų strategijų valdymo struktūrą, apribojant nacionalinių ir Bendrijos institucijų vaidmenį suteikiant pradinį postūmį ir koordinuojant, taip pat stebint ir palaikant strategijas, valdymą ir projektų įgyvendinimą perduodant vykdyti vietos ir regionų valdžios institucijoms, kurios vietos lygmenyse turėtų būti pagrindiniais vystymosi ir teritorinės politikos veikėjais.

ES strategija dėl Alpių regiono parengta, atsižvelgiant į įvairias šiame regione jau esamas bendradarbiavimo formas, pvz., Alpių regiono erdvės programą ir Alpių konvenciją, taip pat į kitas įvairias INTERREG pasienio bendradarbiavimo programas. ES strategija dėl Alpių apima 48 regionus ir 7 šalis, iš kurių 5 šalys yra ES valstybės narės (Italija, Prancūzija, Austrija, Vokietija ir Slovėnija) ir dvi trečiosios šalys (Šveicarija ir Lichtenšteinas). Regionas, kuriame gyvena daugiau kaip 80 mln. žmonių, yra labai patrauklus dėl savo žmogiškųjų, gamtinių, ekonominių ir kultūros savybių. Praeityje šis regionas pasižymėjo nesutarimais ir karais, susijusiais su Alpių regiono ribomis, bet taip pat garsėjo ir valstybių susikūrimu prie tų pačių Alpių regiono ribų. Alpių kalnų vietovės ir lygumos sudaro žmogiškosios ir gamtos sistemos dalį, kuri nepadalinama, ir kurios tarpusavio priklausomybė nulėmė viso regiono istoriją. Ekonominė žemumų plėtra tapo įmanoma tik dėl kalnuotų vietovių geologinių ir vandens išteklių, o didelis daugelio Alpių vietovių turizmo pramonės klestėjimas buvo paskatintas lygumose esančių didelių tankiai apgyvendintų vietovių. Tačiau transporto jungčių ir gamybos logistikos problemos dažnai trukdė kalnų regionų vystymuisi. Taip pat Alpių makroregionas šiuo metu labai kenčia nuo klimato kaitos padarinių. Valdžios institucijos, vadovaudamosi subsidiarumo principu, turi spręsti Alpių makroregiono ekonomines ir aplinkosaugos problemas.

J. C. Junkerio vadovaujama Komisija, siekdama paskatinti investicijas, parengė Investicijų planą ir įsteigė Europos strateginių investicijų fondą. Tai regiono šalims suteikia galimybę pradėti naujus investicijų projektus bei sustiprinti jau pradėtus įgyvendinti projektus. ES strategija dėl Alpių suteikia galimybę tikslingai nukreipti strategines investicijas, kurios bus naudingos visam regionui. Alpių regiono potencialas yra milžiniškas ir jį galima padidinti, pasitelkiant bendrą Alpių šalių ir regionų planavimą, aktyviai įtraukiant vietos valdžios institucijas ir visus regiono viešuosius ir privačiuosius subjektus. Komisija kartu su EIB ir kitais tarptautiniais veikėjais turės atlikti ypatingą vaidmenį ir teikti gaires ir paramą įgyvendinant strategiją.

Todėl ES strategija dėl Alpių regiono šalims suteikia galimybę investuoti į bendrus projektus, kurie turės poveikį ne tik jų regionui, bet visai Europai. Ji padės kurti naujas daugiapakopio valdymo formas, inicijuojamas regionuose, prie kurių prisidėtų Europos institucijos.

Europos Parlamentas, kaip vienas iš teisės aktų leidėjų sanglaudos politikos srityje, atlieka svarbų vaidmenį kuriant ir įgyvendinant šią strategiją.

Būtina įgyvendinti integruotas ekonomikos strategijas, atsižvelgiant į tai, kad ES strategijos dėl Alpių kalnų regionuose (vidaus vietovėse) ir lygumų vietovėse, kuriose yra didelė gamybos koncentracija, yra nepakankamai išnaudojami ištekliai. Šios strategijos turi būti suderintos su ESI fondų 2014–2020 m. programavimo tikslais, ypač su inovacijų ir pažangiosios specializacijos strategijos principais.

ES strategija dėl Alpių neturėtų tapti galiojančio regioninio ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo papildoma dalimi, bet pati turėtų suteikti papildomos naudos. Strategijos tikslas yra spręsti bendrus viso regiono tikslus, atsižvelgiant į pagrindinius strategijos „Europa 2020“ tikslus, numatytus tvaraus vystymosi, aplinkos, energetikos srityse. Šiems tikslams pasiekti reikės planuoti ir vykdyti makroregioninio masto projektus.

Todėl ES strategijos dėl Alpių regioninės institucijos yra instituciniai veikėjai, geriausiai galintys sukurti „iš apačios į viršų“ koncepciją, atsižvelgiant į regionų poreikius ir koordinuojant kartu su Europos regionais ir bendradarbiaujant su Europos institucijomis.

Prioritetai ir pasiūlymai

Po kelis mėnesius trukusių diskusijų su strategija suinteresuotais subjektais, veikiančiais ES, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmeniu, buvo suformuluoti šie vystymosi prioritetai, idėjos ir pasiūlymai:

I ramstis (didinti Alpių regiono konkurencingumą, gerovę ir sanglaudą):

plėtoti MVĮ inovacijų pajėgumus Alpių regione, įgyvendinant pažangaus augimo strategijas, kurios turėtų būti tarpusavyje suderintos, suinteresuotose šalyse ir regionuose;

plėtoti vieta grindžiamą požiūrį, skirtą Alpių teritorijų vystymuisi;

plėtoti viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą šiame makroregione, visų pirma dėl pagrindinių strategijos sektorių;

skatinti tvarų ir konkurencingą turizmą (pasiūlos įvairinimas, atsakingas ir tvarus turizmo valdymas);

turizmo produktų ir pasiūlos įvairinimas siekiant įveikti sezoniškumą: tarpvalstybiniai teminiai maršrutai, kultūros ir gamtos paveldo panaudojimas skatinant turizmą, naujos turizmo infrastruktūros sukūrimas (pvz., teminių parkų), šio makroregiono turizmo produktų ir paslaugų prekės ženklo kūrimas, regiono reklama pasaulio rinkose, reklama, skirta konkrečioms tikslinėms grupėms (pvz., senjorams, arba konvencijoms ir verslo turizmui), regiono reklama, nurodanti jo daugiasezoninės galimybes;

turizmo kokybės gerinimas ir inovacijų stiprinimas: IRT, švietimas, technologijų perdavimas, verslo subjektų tinklų kūrimas, klasteriai, keitimasis geros praktikos pavyzdžiais, vietos žemės ūkio sektorių, turizmo sektoriaus ir maisto tiekimo srities glaudesnis bendradarbiavimas, inovacinis rėmimas ir rinkodara;

Šiaurės ir Pietų kalnų masyvų slėniuose ir šalia Alpių esančių ežerų puikios sistemos vertės didinimas ir apsauga;

integruotas didelės sporto infrastruktūros, esančios šiame makroregione, valdymas, siekiant jos bendro naudojimo didelio masto sporto renginiams;

prieigos prie turizmo produktų ir paslaugų gerinimas: specialių paslaugų ir įgūdžių tobulinimas, darbuotojų mokymas, reklamos ir informacijos prieinamumas, bendradarbiavimas siekiant sudaryti palankesnes sąlygas turistams keliauti, nacionalinių statistinių duomenų derinimas, siekiant lengviau įvertinti sektorinio ir ateities planavimo poveikį, ir politikos formavimas;

veiksmingesnis ES lėšų naudojimas: didesnių finansavimo galimybių suteikimas pradedančioms įmonėms ir tvarioms, novatoriškoms MVĮ, dėmesį skiriant moksliniams tyrimams ir pažangiam augimui;

tvaraus turizmo įmonių ir klasterių tinklų kūrimas;

mokymai siekiant gerinti profesinius ir verslumo įgūdžius: skatinimas diegti inovacijas ir įvairinti turizmo produktus ir pasiūlą;

užtikrinti, kad ES Alpių regiono strategijos projektų integravimą (įterpimą) į regionines ir nacionalines veiklos programas, finansuojamas iš ERPF, ir geriau pasinaudoti regioninėmis ESI fondų programomis, turinčiomis tiesioginę prieigą, ypač H2020, pvz., pradedant taikyti pažangumo ženklą makroregioniniu lygiu;

plėtoti makroregioninių viešųjų ir privačiųjų mokslinių tyrimų tinklus, skirtus plėtoti ES Alpių regiono strategijos strateginius projektus;

remti makroregioninius universitetų mainų projektus su paramos lėšomis ir per jau įgyvendinamas Europos programas, pvz., „Erasmus“ programą;

II ramstis – visiems Alpių regiono gyventojams užtikrinti susisiekimą ir jungtis (tarpvalstybinį transportą, įvairiarūšio transporto jungtis su atokiais regionais):

įgyvendinti Italijos ir Prancūzijos ir Italijos ir Austrijos transporto koridorius ir visapusiškai pasinaudoti ir prisijungti prie Italijos ir ž Šveicarijos jau baigto koridoriaus ir geriau sujungti Šiaurės ir Pietų Europos dalis; –

sistemingai tobulinti transporto infrastruktūrą, atnaujinant arba statant naujas infrastruktūros jungtys su pagrindiniais maršrutais, atverti transporto paslaugų rinka konkurencijai, laikantis ES teisės aktų;

plėtoti novatoriškas sistemas, siekiant paremti viešąjį arba kolektyvinį transportą ir padidinti viešojo transporto patrauklumą visuose transporto moduliuose;

užmegzti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę vykdant transporto operacijas;

ilgalaikiai planuoti transporto saugumo programas, ypač kelių transporto srityje;

plėtoti novatoriškas ir koordinuotas sistemas, skirtas sienos perėjimo punktams valdyti;

parengti regiono integruoto sienos perėjimo ir transporto apmokestinimo sistemų galimybių studijas;

pagerinti sausumos jungtis su TEN-T jūros uostais ir pareikalauti plėtoti įvairias transporto rūšis Alpių regione;

plėtoti novatoriškas sistemas, susijusias su logistika; visų pirma, vystyti tas sistemas, kurios yra skirtos plėtoti tarpvalstybinę prekybą;

mažinti vidaus ir atokių vietovių izoliaciją, gerinant jų prieigą prie transporto ir energetikos paslaugų;

plėtoti energetikos tinklo infrastruktūrą;

užbaigti, racionalizuoti ir suderinti IRT tinklus, ypač pasienio regionuose;

visame regione sugrupuoti įvairiarūšio transporto ir logistikos veiklą ir paslaugas;

gerinti prieigą prie kalnų vietovių, pasitelkiant novatoriškas sistemas, pagrįstas regiono šalių ir vietovių pažangios specializacijos strategijomis;

koordinuoti regione jau vykdomus ar numatytus pagrindinius infrastruktūros sujungimo projektus;

III ramstis. Alpių regione užtikrinti tvarumą: apsaugoti Alpių regiono paveldą ir skatinti tvariai naudotis gamtos bei kultūros ištekliais (aplinka, kelias šalis apimančiomis sausumos buveinėmis ir biologine įvairove);

sumažinti riziką, susijusią su klimato kaita, investuojant į vandens sektorių (pvz., rezervuarų statybas);

skirti paramą kalnų ūkininkavimui, atsižvelgiant į subalansuotą ir tvarų vystymąsi;

saugoti ir atkurti biologinę įvairovę ir ekosistemas, užtikrinant tinkamą tinklo „Natura 2000“ stebėseną, informavimą ir valdymą, ir taip pat užtikrinti tausų gamtos išteklių valdymą;

skatinti ir užtikrinti Alpių kalnų ekonomikos tvarų vystymąsi, siekiant tausiai naudoti Alpių išteklius;

gerinti žinias apie Alpių regiono aplinką – skatinti bendrus mokslinius tyrimus, susijusius su Alpių biologine įvairove;

kurti ir stiprinti makroregionų saugomas teritorijas: ugdyti gebėjimus siekiant įgyvendinti prieigą prie ekosistemų ir pažymėti teritorijas, kurios yra svarbios norint išsaugoti rūšis ir buveinių tipus prioritetinėse vietose, siekiant ekologinių koridorių pagalba sujungti daugybę visų makroregiono saugomų teritorijų;

keistis geriausios praktikos pavyzdžiais, kuriuos sukaupė Alpių saugomų teritorijų valdymo institucijos;

parengti ir įgyvendinti bendrą nenumatytų atvejų planą;

suderinti ir įgyvendinti nacionalinius teisės aktus, susijusių su sausumos buveinėmis ir biologine įvairove: suderinti teisės aktus, kuriais reglamentuojamas miestų planavimas, gamtos apsauga, gamtos ir kultūros paveldas, vadovaujantis Europos kraštovaizdžio konvencija.


Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ (2.5.2016)

pateikta Regioninės plėtros komitetui

dėl ES strategijos dėl Alpių regiono

(2015/2324(INI))

Nuomonės referentas: Jérôme Lavrilleux

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Regioninės plėtros komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Europos Sąjungos strategijos dėl Alpių regiono (COM(2015)366) ir prie jo pridėtą veiksmų planą;

B.  kadangi Alpių regionas yra vienas iš dinamiškiausių, novatoriškiausių, produktyviausių ir konkurencingiausių Europos regionų, kuriame yra atitinkamos pramoninės zonos ir daugybė kompetencijos centrų ir kuriam būdingos unikalios geografinės, gamtinės ir ekonominės savybės, įskaitant vietos produktus, istorinės reikšmės elementus, gamtovaizdį ir kultūrą;

C.  kadangi makroregioninės strategijos idėja atsirado atsižvelgiant į būtinybę geriau bendradarbiauti ir derinti veiksmus siekiant užtikrinti, kad bendri iššūkiai tam tikruose tarpvalstybiniuose regionuose būtų sprendžiami veiksmingiau ir efektyviau, nei to galėtų pasiekti atskiri veikėjai, taip pat dėl siekio palengvinti problemų sprendimo procesą palyginti mažoje šalių ir regionų grupėje, kad būtų praktikoje sudarytos palankios sąlygos stiprinti piliečių sanglaudą Europos Sąjungoje;

D.  kadangi esama didelių skirtumų tarp įvairių Alpių regionui būdingų vietovių, pvz., kalnuotų vietovių, Alpių prieškalnių, kaimo vietovių ir miesto zonų;

E.  kadangi reikia rasti konkrečius atsakymus siekiant išspręsti skirtingas problemas, su kuriomis susiduria Alpių regionas, tokias kaip: globalizacija, neigiamos demografinės tendencijos, įskaitant mažą gimstamumą ir senėjančią visuomenę, nedidelis gyventojų tankumas, protų nutekėjimas, naujos migracijos tendencijos, ekonomikos krizė, ekonominiai ir demografiniai skirtumai, klimato kaita, didelio masto gamtiniai pavojai, energetikos problema, sezoniniai užimtumo ir pajamų svyravimai ir poreikis dirbti kelis darbus, atliekų mažinimas ir poreikis užtikrinti tvarų išteklių naudojimą;

F.  kadangi demografiniai pokyčiai, visų pirma pasižymi senėjančia visuomene, mažais gimstamumo lygias ir emigracija, taip pat mažu gyventojų tankumu kalnuotose vietovėse – tai pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria Alpų regionas ir kurie turi poveikio darbo rinkos raidai, investicijoms ir viešųjų paslaugų teikimui;

G.  kadangi Alpių regione itin didelės socialinės svarbos turi palaipsniui įsitvirtinusi kartų sanglauda, išplėstinės šeimos ryšiai ir šeimos verslas;

H.  kadangi mažas gyventojų tankumas be kitų veiksnių yra susijęs su pagrindinių paslaugų gyventojams trūkumu; kadangi kalnuotų vietovių padėtis nepalanki, kiek tai susiję su socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimu;

I.  kadangi Alpių regiono vystymasis ateityje susijęs su kaimo vietovėmis, kaimo plėtra, kaimų ateitimi ir žemės ūkiu;

J.  kadangi pagrindinė teisė į laisvą asmenų judėjimą – tai būtina sąlyga, ypač pasienio regionuose, siekiant ekonominės, socialinės, teritorinės ir aplinkosauginės sanglaudos tikslų, kad būtų galima pasiekti tvirtą ir tvarų vystymąsi bei konkurencingumą ir užtikrinti vienodas galimybes gauti darbą;

K.  kadangi prieškalnių teritorijų gyventojai yra vieni iš skurdžiausių kalnų regiono gyventojų ir jiems gresia didelė nedarbo rizika, dėl kurios mažėja gyventojų skaičius, nes tradicinė pramonės gamyba perkeliama ir sutelkiama miestuose;

L.  kadangi Alpių regiono strategija turėtų remtis sėkmingomis makroregioninėmis strategijomis – jau įgyvendinamomis Baltijos jūros regiono, Dunojaus regiono ir Adrijos bei Jonijos jūrų regiono strategijomis;

M.  kadangi kalnuotos vietovės, ypač atokiausi regionai, dažnai kenčia dėl prastesnių mokymosi rezultatų, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo, mažesnės viešųjų paslaugų koncentracijos ir prasto plačiajuosčio ryšio; kadangi vietovės, su kuriomis susisiekimas geresnis, paprastai gali remtis gyvybingesne ekonomika ir pritraukti daugiau investicijų;

N.  kadangi Alpių regiono strategijoje pirmenybė turėtų būti teikiama vietovėms, kuriose ji duotų tikros pridėtinės vertės ir užtikrintų didesnę regionų konvergenciją;

O.  kadangi finansiniai ištekliai turėtų būti sutelkti į konkrečius kalnų teritorijų poreikius;

1.  palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl Alpių regiono ir prie jo pridėtą veiksmų planą , tačiau pabrėžia, kad reikia toliau stiprinti socialinį aspektą, siekiant užtikrinti, kad būtų plėtojamas augimo modelis, galintis užtikrinti tvarų augimą, socialinę įtrauktį ir socialinę apsaugą visiems, ypač pasienio regionuose; pabrėžia, kad svarbu skatinti kurti socialinę infrastruktūrą ir remti socialines investicijas;

2.  pabrėžia, kad svarbu didinti strateginių sektorių – žemės ūkio, miškininkystės, tvaraus ir įvairioms kartoms palankaus turizmo, tvarios energetikos, bioekonomikos, ekologiškų produktų, sveikatos ir pažangiųjų technologijų – ekonominį potencialą, teikiant tvirtą paramą MVĮ, įskaitant šiai kategorijai priklausančias šeimos įmones, ir skatinti socialinį verslumą, bendradarbiaujant su mokslinių tyrimų centrais, kad būtų kuriami tarpregioniniai tinklai ir plėtojami ryšiai; pabrėžia, kad reikia skatinti vietinę gamybą ir naujas investicijas, pvz., užtikrinant geresnes galimybes jauniesiems verslininkams gauti kreditų ir tvarių darbo vietų kūrimui laikantis TDO deramo darbo darbotvarkės, kad būtų atsižvelgiama į kolektyvines derybas ir kolektyvines sutartis tose srityse, kuriose jos galioja;

3.  pabrėžia tarpvalstybinio ir kitų formų regioninio tapatumo svarbą;

4.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti kokybiškas visiems prieinamas ir įperkamas viešąsias paslaugas, ypač švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ir judumo srityse; atkreipia dėmesį į būtinybę plėtoti infrastruktūrą ir technologijas, kad būtų užtikrinta galimybė naudotis tvariomis paslaugomis, specialiai pritaikytomis Alpių regione gyvenantiems žmonėms; ragina susijusias valstybes nares labiau atsižvelgti į labiausiai nutolusių vietovių gyventojų poreikius;

5.  pabrėžia, kad reikia nustatyti veiksmingas priemones, įskaitant tinkamus patikrinimus ir kontrolę, užtikrinti sezoniniams darbuotojams Alpių regione deramas darbo ir gyvenimo sąlygas ir užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama sezoniniu darbu; pabrėžia, kad būtina užtikrinti, jog būtų paisoma darbo teisių, darbo standartų ir apskritai sudaryti aukštos kokybės darbo sąlygas;

6.  pabrėžia, kad reikia didinti darbuotojų gebėjimą prisitaikyti rengiant perkvalifikavimą, mokymąsi visą gyvenimą ir daugiakalbystę ir remti planus, kuriais būtų skatinamos geros darbo sąlygos, socialinė apsauga, lyčių lygybė ir prieinamumas žmonėms su negalia;

7.  pabrėžia, kad reikia sukurti inovacijoms ir moksliniams tyrimams palankią aplinką, taikant pažangios specializacijos strategijas bei stiprinant vienas kitą papildančių Alpių regiono privalumų ir jo interesų sąsajas, ir pabrėžia, kad regionuose būtina burti grupes siekiant užtikrinti tvarią mokslinių tyrimų, mokslo ir ekonomikos tinklaveiką; pabrėžia, kad aukštas socialinės gerovės lygis, kvalifikuota ir išsilavinusi darbo jėga, novatoriškos įmonės ir unikalūs geografiniai ypatumai yra konkurenciniai Alpių regiono pranašumai;

8.  primena, kad reikėtų skatinti įvairius gebėjimus lavinančius mokymus ir mokymus, kurie atitinka tvarios darbo rinkos ir jos strateginių, į ateitį orientuotų sektorių poreikius, visų pirma įsteigiant konkrečius mokymo centrus ir regioninio užimtumo centrą įvairiomis kalbomis internete; mano, kad reikėtų ypatingą dėmesį skirti kokybiškoms pameistrystės programoms, jas rengiant atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius;

9.  pabrėžia, kad tvarus turizmas, vietinė gamyba ir veiksmingos viešojo transporto sistemos gali padėti spręsti gyventojų skaičiaus mažėjimo problemą ir užtikrinti darbo vietas šiame regione;

10.  pažymi, kad mokymo centrai konkuruoja tarpusavyje ir todėl turėtų gauti ypatingą pagalbą tik tuomet, jei gali būti įrodyta, kad tai neabejotinai būtina dėl su kokybe susijusių ir ekonominių priežasčių;

11.  ragina užtikrinti tvaresnes ir veiksmingesnes transporto jungtis regione bei susisiekimą su kitomis Europos dalimis ir skatinti įvairiarūšio transporto sistemas regiono vystymosi ir jo gyventojų gerovės labui; pabrėžia, kad svarbu remti suderintą tarpvalstybinę politiką ir naujus bendros teritorijų atsakomybės ir sąžiningo bendradarbiavimo metodus, pavyzdžiui, vertikaliuosius didmiesčių ir kaimo, kalnų bei turistinių vietovių ryšius;

12.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu užtikrinti prieigą prie sparčiojo interneto ir skaitmeninių bei elektroninių paslaugų, nuotolinio darbo ir kitų galimybių žmonėms, kurie gyvena nuo didmiesčių nutolusiose vietovėse, siekiant suteikti jiems galimybę susipažinti su internete skelbiamais skelbimais apie laisvas darbo vietas, įskaitant skelbimus EURES interneto portale, taip pat naudotis daugeliu kitų internetinių paslaugų, kurios palengvina mūsų kasdienį gyvenimą, skatina darbo vietų kūrimą, didina darbo našumą bei darbo užmokestį ir padeda įveikti skaitmeninę atskirtį bei skatinti visų žmonių socialinę ir ekonominę įtrauktį; atkreipia dėmesį į būtinybę geriau sujungti mokyklas, universitetus ir mokslinių tyrimų centrus, skatinti e. mokymosi programas, inovacijas ir įmonių grupių plėtrą, pagrįstą regionų praktine patirtimi ir regioninėms kompanijoms, taip pat plėtoti vadinamuosius skaitmeninius kaimus ir regionus užtikrinant tvarią, tinkamą gyventi ir šeimoms palankią aplinką;

13.  atkreipia dėmesį į bendros Alpių strategijos socialinį aspektą ir ragina užtikrinti pažangų bendradarbiavimą, pavyzdžiui, skatinti demografinę raidą pasitelkiant bendradarbiavimo priemones siekiant teikti saugias ir visapusiškas akušerinės priežiūros paslaugas Alpių regiono kaimo vietovėse;

14.  primena, kad visose ES teritorijose reikia užtikrinti visuotinės galimybės naudotis viešosiomis paslaugomis principą, ir šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad valstybės narės ir regionai turi skatinti alternatyvius ir novatoriškus kalnuotoms vietovėms skirtus sprendimus, taip pat prireikus prie vietos ir regionų poreikių specialiai pritaikytus sprendimus;

15.  pabrėžia, kad reikia skatinti žiedinės ekonomikos požiūrio taikymu grindžiamus gamybos modelius, siekiant remti energijos vartojimo efektyvumą ir kurti „žaliąją infrastruktūrą“, kad būtų išsaugoma biologinė įvairovė bei gamtos ištekliai ir sukurtos naujos galimybės turizmui ir kokybiškų darbo vietų kūrimui;

16.  primygtinai ragina Komisiją horizontaliuoju ir vertikaliuoju lygmeniu visose politikos srityse imtis lyčių aspekto integravimo veiksmų ir skirti lėšų, konkrečiai numatant veiksmus kalnuotuose regionuose gyvenančioms moterims, siekiant pašalinti visus pusiausvyros sutrikimus;

17.  atkreipia dėmesį į įvairių Alpių regiono tradicijų ir papročių, kuriuos reikėtų propaguoti ir kurių įvairovę reikėtų palaikyti ir tarpvalstybiniu mastu, socialinį, kultūrinį ir ekonominį aspektą;

18.  ragina regionus, bendruomenes ir pavienius asmenis tiesiogiai dalyvauti visose ES Alpių regiono strategijos iniciatyvose, nes tai yra labai svarbu siekiant, kad ji būtų sėkminga.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

26.4.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

43

4

5

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Laura Agea, Guillaume Balas, Brando Benifei, Mara Bizzotto, Vilija Blinkevičiūtė, Enrique Calvet Chambon, David Casa, Ole Christensen, Jane Collins, Martina Dlabajová, Lampros Fountoulis, Arne Gericke, Marian Harkin, Czesław Hoc, Danuta Jazłowiecka, Agnes Jongerius, Rina Ronja Kari, Jan Keller, Ádám Kósa, Kostadinka Kuneva, Jérôme Lavrilleux, Jeroen Lenaers, Verónica Lope Fontagné, Javi López, Morten Løkkegaard, Dominique Martin, Anthea McIntyre, Joëlle Mélin, Elisabeth Morin-Chartier, Emilian Pavel, João Pimenta Lopes, Georgi Pirinski, Sofia Ribeiro, Claude Rolin, Anne Sander, Sven Schulze, Siôn Simon, Jutta Steinruck, Romana Tomc, Yana Toom, Ulrike Trebesius, Renate Weber, Tatjana Ždanoka, Jana Žitňanská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Daniela Aiuto, Georges Bach, Rosa Estaràs Ferragut, Tania González Peñas, Krzysztof Hetman, Paloma López Bermejo, Evelyn Regner, Flavio Zanonato


Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (19.4.2016)

pateikta Regioninės plėtros komitetui

dėl ES Alpių regiono strategijos

(2015/2324(INI))

Nuomonės referentė: Renata Briano

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Regioninės plėtros komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 11, 191 ir 193 straipsnius Sąjunga turi įgaliojimus imtis veiksmų visose aplinkos politikos srityse, pvz., oro ir vandens taršos, atliekų tvarkymo ir klimato kaitos;

B.  kadangi Direktyvos 2002/49/EB(1)1 straipsnio 1 dalyje paaiškinama, kad reikėtų plėtoti bendrą požiūrį į Europos Sąjungą siekiant „atitinkamai pagal numatytus prioritetus išvengti, sumažinti, ar apsaugoti nuo aplinkos triukšmo kenksmingo poveikio pasekmių, įskaitant ir dirginimą“;

C.  kadangi Alpių konvenciją, kurią, siekdamos tvaraus vystymosi ir Alpių apsaugos, pasirašė Alpių regiono šalys (Austrija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Lichtenšteinas, Monakas, Slovėnija ir Šveicarija) ir ES;

D.  kadangi aplinkosaugos politika siejasi su daugeliu sričių ir kadangi kalbant apie pageidautinas alternatyvas įvairiuose Alpių strategijos sektoriuose būtina suderinti aplinkosauginį tvarumą ir ekonomikos vystymąsi; kadangi klimato kaitos švelninimo ir biologinės įvairovės išsaugojimo politika, apima būtinybę užtikrinti ekosistemų atsparumą ir pakankamą buveinių sąveiką, kad būtų sudarytos galimybės rūšims migruoti;

E.  kadangi Alpių regionas – tai antras pagal dydį biologinės įvairovės šaltinis Europoje, kuris sudaro vieną iš svarbiausių vandens baseinų Europoje, kur vanduo yra svarbus ne tik dėl hidroenergijos gamybos, bet ir žemės ūkio paskirties žemės drėkinimo, tvaraus miškų tvarkymo, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio saugojimo bei geriamojo vandens tiekimo požiūriu;

F.  kadangi žemės ūkis ir turizmas Alpių regione daro didelį poveikį aplinkos, tradicinių kraštovaizdžių ir biologinės įvairovės išsaugojimui;

G.  kadangi šios teritorijos kultūros ir istorinis paveldas yra vienas iš svarbiausių jos turtų;

H.  kadangi 2013 m. gegužės 23 d. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Alpių makroregioninės strategijos(2);

1.  pabrėžia, kad Alpės yra gamtinė aplinka, kurioje gyvena beveik 14 mln. žmonių, kuriuos vienija kultūrinis gyvenimas ir darbas, taip pat kuri yra didelė turistų traukos vieta, kiekvienais metais pritraukianti apie 120 mln. lankytojų;

2.  atkreipia dėmesį į kai kurių Alpių regiono žemės ūkio modelių, pagal kuriuos derinama maisto gamyba, miškininkystė, kraštovaizdžio apsauga turizmo tikslais ir ekosistemų paslaugų, pvz., apsaugos nuo nuošliaužų, teikimas, sėkmę; mano, kad šie modeliai, kurie naudojami įvairiems tikslams ir daro nedidelį poveikį aplinkai, jei tinkami, turėtų būti taikomi platesniu mastu;

3.  pripažįsta, kad Alpių regionas, turintis milžinišką gamtinių kraštovaizdžių rezervą, tai turizmo galimybėmis pasižymintis socio-ekonominis regionas; atkreipia dėmesį į šiame regione esančią ypatingą ekosistemų įvairovę, kuri aprėpia nuo kalnų iki lygumų ir netgi iki Viduržemio jūros pakrančių ir kuri apima labai jautrias vandens ekosistemas, pvz., ežerus, upes ir upelius; pažymi, kad regione yra labai turtinga biologinė įvairovė, taip pat daug išteklių, tokių kaip vanduo ir mediena, kuriuos reikėtų apsaugoti;

4.  palankiai vertina tai, kad regionai aktyviai dalyvauja ES strategijos dėl Alpių regiono veikloje;

5.  mano, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas retai apgyvendintų regiono vietovių gyvenviečių išsaugojimui;

6.  pažymi, kad Alpių regione esama tiek žmogaus sukurtų urbanistinių zonų, tiek ir mažai apgyventų kalnuotų vietovių; pažymi, kad strategija turėtų apimti darnias priemones, kurios būtų taikomos visoje teritorijoje, tačiau ja turėtų būti atsižvelgiama į struktūrinius jai būdingus skirtumus, o visų pirma dėmesį būtina skirti Alpių kalnų regionams, kadangi jie turi didžiulį ekonomikos augimo potencialą; pažymi, kad kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimas yra vienas iš veiksnių, tam tikrose zonose nulemiančių hidrogeologinės pusiausvyros sutrikimus, kurių poveikis gali būti juntamas visame regione (potvyniai, nuošliaužos); atkreipia dėmesį į didelę socialinės apsaugos svarbą tvariam augimui, taip pat užkertant kelią gyventojų mažėjimui kalnų vietovėse ir pažymi, kad reikia labiau skatinti naudoti ES civilinės saugos mechanizmą;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad ūkininkavimas kalnuotose vietovėse yra labai svarbus kalnuotų vietovių geologinio stabilumo požiūriu; tačiau pažymi, kad žemės ūkis kalnų vietovėse susiduria su gaivalinėmis nelaimėmis, susijusiomis su klimatu, pavyzdžiui, potvyniais, griūtimis ir purvo nuošliaužomis; taigi ragina skatinti rizikos prevencijos priemones (pavyzdžiui, apsaugos nuo potvynių sistemas);

8.  yra susirūpinęs tuo, kad klimato kaita kelia didelę grėsmę hidrogeologinei pusiausvyrai ir biologinei įvairovei; atkreipia dėmesį į tai, kad kylanti temperatūra kelia didelį pavojų dideliame aukštyje gyvenančių rūšių ir kad tirpstantys ledynai taip pat kelia susirūpinimą, nes tai daro didelį poveikį požeminio vandens telkiniams; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad būtina parengti regioninę prisitaikymo prie klimato kaitos politiką ir Alpių ežerų, upių ir upelių apsaugos ir tvaraus valdymo politiką;

9.  mano, kad būtina siekti klimato kaitos politikos, grindžiamos gamybos ir vartojimo modeliais, kurie atitiktų žiedinės ekonomikos principus ir trumpus maisto produktų tiekimo ciklus, taip pat ypatingą dėmesį skirti racionaliam vietos medžiagų ir gamtos išteklių, įskaitant nuotekas ir žemės ūkio atliekas, naudojimui bei jų pakartotiniam naudojimui, taip pat bendram paslaugų naudojimui pasitelkiant žaliąjį viešąjį pirkimą ir glaudžių ryšių tarp gamintojų ir vartotojų vietos lygmeniu skatinimui; primena, kad valdant riziką, susijusią su klimato kaita, reikėtų atsižvelgti į Alpių regiono visuomenių struktūrinį ir organizacinį pažeidžiamumą; pabrėžia, kad reikia aktyviau keistis geriausios patirties pavyzdžiais ir paspartinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą klimato kaitos rizikos valdymo srityje, atsižvelgiant į bendrą į visus teritorinius aspektus;

10.  mano, kad būtina, jog į strategiją įtraukti regionai naudotų Sąjungos lėšas, atsižvelgdami į sanglaudos politiką, reikia taip pat skatinti su aplinka susijusias investicijas, kurių vieni iš tikslų yra klimato kaitos poveikio sušvelninimas ir prisitaikymas prie jos bei kova su hidrogeologiniu nestabilumu, taip pat tvarus miškų ūkis, tvarus turizmas ir tvarus žemės ūkis (įskaitant ekologinį ūkininkavimą) ir tvari gyvulininkystė, nes visa tai atlieka svarbų vaidmenį žemėtvarkos srityje;

11.  pabrėžia, kad dedama nepakankamai pastangų, jog būtų pasiekti Vandens pagrindų direktyvos 2000/60/EB tikslai; ragina Komisiją, įgyvendinant Vandens pagrindų direktyvą 2000/60/EB, stebėti, kaip taikoma Direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos, siekiant užtikrinti tvarų vandens išteklių valdymą; pabrėžia, kad taip darant pirmenybė turėtų būti teikiama bendradarbiavimui, o ne reglamentavimui;

12.  mano, kad iššūkis regiono judriojo ryšio aprėptyje išlaikyti vadinamuosius baltuosius taškus gali būti paverstas galimybe plėtoti ekologinį turizmą ir atlikti medicininius tyrimus;

13.  primena, kad integruotas vandens išteklių valdymas yra vienas iš svarbiausių veiksnių tvariam Alpių regiono vystymuisi; primena, kad gamtinio pavojaus rizika, įskaitant vandens pavojaus riziką, gali turėti šalutinį poveikį žemumoms ir užstatytoms vietovėms; todėl pabrėžia, kad dėl Alpių konvencijos vandens valdymo platformos, kurioje dalyvauja nacionalinės institucijos, atsakingos už vandentvarką ir upių baseinus, reikia aktyviau keistis geriausios praktikos pavyzdžiais ir stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, siekiant spręsti bendrus iššūkius, susidariusius dėl klimato kaitos;

14.  mano, kad investicijos turėtų būti sutelktos, siekiant visiems gyventojams užtikrinti vienodas ir veiksmingas galimybes naudotis sveikatos priežiūra;

15.  mano, kad būtina, atsižvelgiant į ekonominę turizmo svarbą visame Alpių regione, ir toliau remti papildomų turizmo paslaugų vystymą; atkreipia dėmesį, remdamasis geriausia praktika, kaip antai turizmo platforma „Alpių perlai“, sukurta vykdant ES finansuojamą projektą „Alpių mobilumas“, į iki šiol pasiektus rezultatus, kuriais reikėtų remtis;

16.  mano, kad būtina numatyti efektyvaus energijos vartojimo ir energijos taupymo politiką, taip pat politikos priemones, kuriomis būtų skatinami atsinaujinantieji ir tvarūs alternatyvūs energijos šaltiniai, tinkamai valdant vandens išteklius, miškus ir kraštovaizdžio išteklius; mano, kad svarbu išplėsti decentralizuotos ir vietos energijos gamybos bei energijos tiekimo modelį, be kita ko, pasitelkiant tinklo integravimą ir saugojimą; taigi ragina šioje srityje parengti daugiau mokslinių tyrimų iniciatyvų, kurios būtų pritaikytos konkretiems kalnų regionų poreikiams; pabrėžia, kad svarbu skatinti vartotojus, įmones ir valdžios institucijas investuoti į atsinaujinančią energiją kaip būdą padidinti energetinį saugumą ir užkirsti kelią energijos nepritekliui; pabrėžia vandens energijos svarbą energijos tiekimui kalnų regionuose ir ragina vietos valdžios institucijas skatinti naudoti vandens energiją ir kitus atsinaujinančius energijos šaltinius gyventojų poreikiams patenkinti;

17.  apgailestauja dėl to, kad žemės ūkio paskirties žemės vis mažėja dėl jos naudojimo ne žemės ūkio paskirčiai, pvz., kelių tiesimui ir paskiriant ją statyboms; ragina kurti praktines paramos schemas ir reikalavimus, siekiant užtikrinti ilgalaikį žemės tinkamumą žemės ūkio ir miškininkystės reikmėms; pabrėžia, kad žemės panaudojimo klausimas yra opesnis labiau urbanizuotose vietovėse; taigi ragina užtikrinti, kad žemės naudojimas ir urbanizacija, reikalaujantys daug vertingų gamtinių išteklių, būtų vykdomi tvariai;

18.  ragina ateityje formuojant ir įgyvendinant Alpių transporto ir aplinkos politiką laikytis holistinio požiūrio, kad bendro tikslo siekimui nebūtų keliamas pavojus dėl arbitražo ir perkėlimo poveikio;

19.  apgailestauja dėl nepakankamos prieigos prie ekonominių zonų, nes tai trukdo veiksmingai ūkininkauti Alpių kalnų vietovėse, tuo pat metu dėl to nukenčia šių regionų konkurencingumas; ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti tinkamą infrastruktūros sistemą, į kurią būtų įtrauktas tinkamų ūkių ir miškų takų ir Alpių maršrutų bei prieigos prie greitojo duomenų perdavimo judriojo ryšio tinklu Alpių regionuose vystymas;

20.  atkreipia dėmesį į tvaraus turizmo, kuris yra pagrįstas biologinės įvairovės apsauga ir ekosistemų išsaugojimu, kaip tai rodo geras parkų pavyzdys, svarbą;

21.  pabrėžia saugomų teritorijų svarbą tam, kad būtų pradėtos vykdyti aplinkos apsaugos iniciatyvos, kaip nustatyta Alpių konvencijoje; mano, kad būtina parengti politiką, kurioje parkai būtų laikomi vietomis, kuriose būtų skatinama aplinkos apsaugos veikla; pažymi, kad saugomos teritorijos yra itin jautrios žmonėms ir gamtai zonos; yra įsitikinęs, kad saugomos teritorijos gali įgauti tarpvalstybinį matmenį plėtojant ir įgyvendinant geriausias praktikas, kurios apima buveinių apsaugą ir naują tvarią ekonomiką (ekologinį ir kokybišką ūkininkavimą, vietinių produktų propagavimą, papildomas turizmo paslaugas ir judumą, laukinės augalijos ir gyvūnijos valdymą ir t. t.), nes jos gali būti perkeliamos į visas Alpių regiono dalis ir už jo ribų;

22.  pažymi, kad, kalbant apie transportą, tvaraus judumo sistemoje reikia rasti galimybių nustatyti tinkamą prieigą prie atokiausių vietovių, kurios vis dažniau būna pamirštos;

23.  mano, kad būtina parengti infrastruktūrą, skirtą naujoms tvarioms transporto rūšims, įgyvendinti politiką, skirtą paskirstyti prekes ir paslaugas, ir skatinti susisiekimą mažiau išsivysčiusiose vietovėse, taip pat skatinti plėtoti nuotolinį darbą;

24.  pažymi, kad plėšriųjų paukščių ir mėsėdžių gyvūnų populiacijos valdymas ir reintrodukcija Alpių regione yra vykdoma nacionaliniu ir vietiniu lygmenimis, nors šios rūšys nepaiso administracinių ribų, ir kadangi Alpių regiono gamtoje migracija yra tarpvalstybinis reiškinys; mano, kad labai svarbu pagal Alpių regiono strategiją ir taip pat atsižvelgiant į stambiuosius plėšrūnus, laukinius kanopinius gyvūnus ir Alpių konvencijos pilietinės visuomenės platformą, aktyviau keistis geriausia patirtimi šioje srityje;

25.  mano, kad vietos bendruomenės, regionų valdžios institucijos ir pilietinė visuomenė, įskaitant vietos žemės ūkio ir miškų ūkio srities suinteresuotuosius subjektus, turėtų būtų įtraukti į atvirą ir skaidrų sprendimų priėmimo procesą bei turėtų būti informuoti;

26.  pabrėžia, kad svarbu suderinti Alpių strategiją su bendradarbiavimo iniciatyvomis, pavyzdžiui, Alpių konvencija ir jos vėlesniais protokolais, taip pat atsižvelgti į šioje srityje vykstantį tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir sukurtus tinklus, norinti įvykdyti bendras politikos priemones ir tikslus;

27.  pažymi, kad aktyvūs žemės ūkis ir miškų ūkis yra labai svarbūs biologinės įvairovės išsaugojimui Alpių regione ir tuo pačiu metu svariai prisideda prie kitų sektorių, pavyzdžiui, turizmo;

28.  ragina įgyvendinti valstybių narių ir Europos Sąjungos tikslinio finansavimo metodus, susijusius su makroregioninėmis politikos šakomis, sudarančiomis dalį Alpių regiono strategijos;

29.  mano, kad būtina stiprinti vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį įgyvendinant ES politiką ir įtraukti daugiapakopio valdymo principą į Alpių regiono strategijos planavimą ir įgyvendinimą;

30.  ragina Komisiją nustatyti Alpių krovinių transporto skleidžiamo triukšmo ribas ir taikyti didesnių paskatų sistemas, kuriomis būtų propaguojamos investicijas į triukšmo mažinimo priemones pagrindiniuose transporto maršrutuose;

31.  ragina pradėti laikytis faktinių sąnaudų principo ir internalizuoti išorės sąnaudas, susijusias su esamomis ir būsimomis mokesčių, rinkliavų ir mokesčių už naudojimąsi infrastruktūra reglamentavimo priemonėmis, atsižvelgiant į išsamią Alpių regiono strategiją ir būtinybę išvengti vėlesnio perkėlimo bei arbitražo poveikio;

32.  ragina parengti makroregioninę Alpių strategiją, kuria būtų užtikrintas tvarus žemės ir gamtos naudojimas ir tuo pat ekonominis regionas ir biosfera, pagrįsta gamtos ir žmonių sambūviu, siekiant išvengti tolesnio masinio gyventojų išvykimo, kuris turėtų neigiamą poveikį gamtai ir kraštovaizdžio apsaugai.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

19.4.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

64

1

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marco Affronte, Pilar Ayuso, Zoltán Balczó, Ivo Belet, Simona Bonafè, Biljana Borzan, Cristian-Silviu Buşoi, Nessa Childers, Alberto Cirio, Birgit Collin-Langen, Mireille D’Ornano, Miriam Dalli, Angélique Delahaye, Jørn Dohrmann, Karl-Heinz Florenz, Francesc Gambús, Elisabetta Gardini, Gerben-Jan Gerbrandy, Jens Gieseke, Julie Girling, Sylvie Goddyn, Matthias Groote, Françoise Grossetête, Andrzej Grzyb, Anneli Jäätteenmäki, Jean-François Jalkh, Benedek Jávor, Karin Kadenbach, Kateřina Konečná, Giovanni La Via, Peter Liese, Norbert Lins, Susanne Melior, Miroslav Mikolášik, Massimo Paolucci, Piernicola Pedicini, Bolesław G. Piecha, Pavel Poc, Frédérique Ries, Daciana Octavia Sârbu, Annie Schreijer-Pierik, Tibor Szanyi, Estefanía Torres Martínez, Dame Glenis Willmott, Damiano Zoffoli

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Paul Brannen, Mark Demesmaeker, Jacqueline Foster, Elena Gentile, Martin Häusling, Krzysztof Hetman, Merja Kyllönen, Mairead McGuinness, Gesine Meissner, Ulrike Müller, James Nicholson, Christel Schaldemose, Jasenko Selimovic, Bart Staes, Keith Taylor, Tom Vandenkendelaere, Carlos Zorrinho

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Angel Dzhambazki, Bronis Ropė, Marco Valli

(1)

2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo – Komisijos deklaracija, pateikta Taikinimo komitete, dėl direktyvos dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo, OL L 189, 2002 7 18, p. 12.

(2)

OL C 55, 2016 2 12, p. 117.


Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ (25.5.2016)

pateiktas Regioninės plėtros komitetui

dėl ES Alpių regiono strategijos

(2015/2324(INI))

Nuomonės referentė: Daniela Aiuto

PASIŪLYMAI

Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Regioninės plėtros komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi Alpių regionas, apibrėžtas Alpių konvencijoje, kaip ir kitos kalnuotos Europos vietovės yra didelė problema turint mintyje jo vaidmens Europos transporto tinkle plėtojimą, nes regiono gyventojų tankis mažas, jam būdingi itin specifiniai jungčių ir paslaugų prieinamumo tipai ir savita vietos ekonomika;

B.  kadangi šio makroregiono ypatinga geomorfologija neturėtų būti laikoma vien tik kliūtimi transporto jungtims, o turėtų būti labiau vertinama kaip galimybė plėtoti tvarias įvairiarūšio vežimo paslaugas, grindžiamas geriausios regioninės praktikos modeliais ir derinamas su gamtos, aplinkos bei kultūros paveldo ir biologinės įvairovės apsauga ir propagavimu bei klimato kaitos švelninimu;

C.  kadangi finansiniai ištekliai daugiausia turėtų būti sutelkiami ir investuojami į viešojo transporto jungčių Alpių regione vystymą remiantis rodikliais, kurie atitiktų specifines kalnuotų vietovių sąlygas, gerinant esamas geležinkelio jungtis, ypač tarpvalstybinio transporto, į miestelių rėmimą gerinant galimybes pasiekti darbo vietą ir darnaus turizmo infrastruktūros objektus, į tai, kad būtų užtikrinamas pagrindinių sveikatos priežiūros, švietimo ir vaikų priežiūros paslaugų teikimas, palengvinamas naujų kokybiškų darbo vietų vietoje kūrimas ir saugomi aplinkos ir gamtos ištekliai, įskaitant vandens išteklius;

D.  kadangi Alpių regioną neigiamai veikia tai, kad gyventojai palieka kaimo vietoves ir jie senėja; kadangi veiksmingas viešasis transportas, sparčiojo interneto ryšys ir darnus ištisus metus vykdomas turizmas galėtų padėti pasiekti, kad Alpių regionas taptų patrauklesnis jaunimui ir būtų galima lengviau pasinaudoti užimtumo galimybėmis;

E.  kadangi penki iš devynių pagrindinių TEN-T koridorių, kurie yra itin svarbūs Europos ir regioninei plėtrai, taip pat tam, kad būtų pasiekti baltojoje knygoje dėl transporto nustatyti tikslai, eina per Alpes ir norint juos pastatyti reikia bendrų ir koordinuojamų finansinių valstybių narių pastangų iki 2030 m.;

F.  kadangi, siekiant įgyvendinti bendrojoje konvencijoje nustatytus principus ir konkrečias iniciatyvas, kurių reikia imtis, buvo priimti keli protokolai ir susitarimo memorandumai ir juose nurodytos konkrečios priemonės, kurių reikia imtis įvairiose srityse, iš jų – transporto, turizmo, dirvožemio išsaugojimo, teritorijų planavimo, darnaus vystymosi, gamtos išsaugojimo ir kraštovaizdžių apsaugos srityse, kad būtų galima vykdyti bendrus su transeuropiniais transporto tinklais susijusius projektus, ir kadangi valstybės narės atitinkamai sudarė dvišales sutartis, kad galėtų panaudoti Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) lėšas kartus su lėšomis, numatytomis jų nacionaliniuose biudžetuose;

G.  kadangi Komisijos makroregionine strategija siekiama suteikti regionų pajėgumus stiprinančių priemonių, ypač gerinant darnaus transporto jungtis, skatinant keleivių ir prekių įvairiarūšį vežimą ir sąveikumą, kad eismas būtų perkeltas iš kelių į geležinkelius; kadangi įvairūs regionai, įeinantys į kaimyninius makroregionus (Adrijos, Dunojaus), turėtų naudoti sutampančias teritorijas, kad pagerintų transporto jungtis, prieinamumą ir įvairiarūšį vežimą;

H.  kadangi Komisija savo komunikate dėl Europos Sąjungos strategijos dėl Alpių regiono pabrėžia poreikį sumažinti transporto per Alpes poveikį siekiant išsaugoti Alpių aplinkos paveldą ir būtinybę įgyvendinti strategiją, skirtą geresnėms gyventojų aplinkos sąlygoms pasiekti; kadangi siekis užtikrinti transporto infrastruktūros ir regiono išsaugojimo pusiausvyrą daug dešimtmečių laikomas dideliu iššūkiu; kadangi vis dėlto visos produktyvios investicijos turėtų būti grindžiamos gyvavimo ciklo analize vertinimu ir kartu tinkamai įvertintas poveikis aplinkai, kad būtų galima užkirsti kelią pagrindiniam gamtos nelaimių pavojui tokioje itin pažeidžiamoje teritorijoje kaip Alpių regionas;

1.  atkreipia dėmesį į teritorijos ribas, nustatytas pagal Alpių konvenciją, ir į susijusius protokolus dėl transporto ir turizmo, taip pat į Komisijos veiksmų planą, kuriuo siekiama pagerinti transporto regiono viduje ir išorėje jungčių tvarumą ir skatinti įvairiarūšio vežimo ir judumo sistemų įvairiarūšiškumą, sąveikumą ir kokybę taikant geriausios praktikos modelius;

2.  palankiai vertina tai, kad 2016 m. birželio 1 d. atidarytas Gotardo pagrindinis tunelis; ragina Komisiją ir atitinkamas Alpių valstybes nares prieš planuojant papildomų pagrindinių tunelių statybą įvertinti dėl naujų tunelių įvykusius eismo srautų ir krovinių dalies pokyčius, pvz., Brenerio maršrute; reikalauja, kai tinkama, įrengti užtektinai bendrų geležinkelių ir kelių terminalų koridoriuje, kad būtų siekiama tikslo pereiti nuo krovinių vežimo keliais prie jų vežimo geležinkeliais;

3.  ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti daugiapakopį valdymą transporto planavimo srityje ir iš esmės kalnuotame Alpių regione įgyvendinti politiką, kuria būtų siekiama plėtoti tvarią, įtraukią ir neinvazinę regiono atžvilgiu transporto infrastruktūrą, išsaugoti regioną ir skatinti subalansuotą ekonomiškai silpnesnių regionų ir vietovių plėtrą turizmo, socialinės sanglaudos, ekonominės pažangos ir užimtumo srityse; pabrėžia, kad planuojant transporto infrastruktūros politiką pirmenybė turėtų būti teikiama neigiamo poveikio, be kita ko, aplinkai, vertinimui ir jo mažinimui; ragina teikti paramą siekiant skatinti laipsnišką perėjimą nuo kelių prie geležinkelių transporto ir transporto, varomo atsinaujinančiųjų išteklių energija, siekiant sumažinti išmetamų teršalų kiekį;

4.  ragina Komisiją sutelkti dėmesį į esamo infrastruktūros tinklo pajėgumų optimizavimą siekiant bendro tikslo geriau diegti TEN-T tinklą; pabrėžia, kad infrastruktūros projektai, kurie galėtų kelti išvengiamą ar neproporcingą riziką aplinkai, gamtos ištekliams ar visuomenės sveikatai, neturėtų būti finansuojami;

5.  pabrėžia, kad būtina pagerinti ir skatinti regiono transporto jungtis ir prieinamumą bet kuriuo paros metu, taip pat savaitgaliais, užtikrinant pagarbą aplinkai, saugant vandens išteklius ir įtraukiant vietos gyventojus, visapusiškai įtraukiant politinius veikėjus ir sprendimus priimančius asmenis visais lygmenimis, ypač regioniniu ir vietos, taip pat pilietinės visuomenės organizacijas (NVO) ir skatinant vykdyti viešąsias konsultacijas;

6.  mano, kad plėtojant kalnuotų vietovių infrastruktūrą būtų sudarytos sąlygos plėtoti MVĮ ir padidinti tų vietovių patrauklumą MVĮ, taip pat būtų sudarytos palankesnės sąlygos tokiose vietovėse įsisteigti tam tikrų sektorių įmonėms, kurioms tokia vieta būtų naudinga dėl aplinkos (temperatūra, grynas oras), dėl to būtų kuriamos naujos darbo vietos ir prisidedama prie darnaus regiono vystymosi; ragina valstybes nares pataisyti, pagerinti ir naudoti turizmo tikslais senas apleistas trasas, jas atnaujinti ir vėl atidaryti, kad būtų išvengta jų apleidimo, būklės suprastėjimo ir galimo hidrogeologinio nestabilumo;

7.  ragina Alpių regiono valstybes bendradarbiauti, kad transporto priemonių tranzitui taikomi mokesčiai būtų kuo vienodesni ir atitiktų Europos standartus, visų pirma toms valstybėms, kurių transporto priemonės dėl valstybės geografinės padėties priverstos kirsti kitų valstybių teritorijas;

8.  mano, kad informacinių ir ryšių technologijų plėtra turėtų būti paspartinta ir jų prieinamumas padidintas sparčiau ir veiksmingiau teikiant paslaugas ir, kur įmanoma, skatinant ir propaguojant fizinio keliavimo alternatyvas, tokias kaip nuotolinis darbas, siekiant sumažinti važinėjimą ir jo neigiamą išorinį poveikį, kaip antai išmetamų teršalų kiekį, ir palengvinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

9.  ragina atitinkamas šalis nustatyti strateginius infrastruktūros projektus, kurie padėtų didinti sanglaudą ir mažinti spūstis keliuose naudojant įvairiarūšio vežimo paslaugas, tinkamas turistinėms vietovėms ir vietos ekonomikos augimui, taigi skatintų kurti darbo vietas; pabrėžia regioninių Alpių prieškalnių ir Viduržemio regionų oro uostų ir uostų vaidmenį Alpių regiono prieinamumui ir transporto jungtims; mano, kad svarbu juos sujungti su kelių ir geležinkelių tinklais;

10.  ragina valstybes nares investuoti į darbo vietų kūrimo vietoje programas ir turizmo infrastruktūrą; ragina laikytis strateginio požiūrio siekiant, kad turizmas būtų mažiau sezoninė veikla, ir sudaryti geresnes sąlygas tvariai prieigai prie turistinių vietų, pvz., slidinėjimo kurortų, naudojantis viešuoju transportu, skatinant naudoti dviračius ir keliauti traukiniu; pabrėžia, kaip svarbu remti tinklaveiką ir geriausios darnaus turizmo iniciatyvų praktikos pavyzdžių, tokių kaip struktūros, suprojektuotos pasyviai vartoti energiją, efektyviai naudoti išteklius ir naudojančios tvarius energijos išteklius, publikavimą;

11.  pabrėžia, kad klimato kaita ypač reikšminga tokiems regionams kaip Alpės, kurių morfologija ir natūralios buveinės ypač pažeidžiamos; pabrėžia, kad Alpių konvencijos protokolus dėl transporto ir turizmo ratifikavo ES ir Alpių valstybės narės; ragina valstybes nares atidžiai stebėti oro taršos ribines vertes ir pradėti vykdyti darnaus transporto politiką atsižvelgiant į Paryžiaus COP 21 tikslus; mano, kad turėtų būti stengiamasi skatinti MVĮ investuoti į inovacijas ir plėtrą laikantis COP 21 tikslų;

12.  ragina Komisiją užtikrinti lengvą ir nesudėtingą ES piliečių ir institucijų prieigą prie dokumentų siekiant užtikrinti viešųjų lėšų panaudojimo skaidrumą ir mano, kad tais atvejais, kai prieiga grindžiama viršesnėmis priežastimis, be kita ko, susijusiomis su sveikata ir aplinka, jai visuomet turi būti teikiama pirmenybė bet kokios priežasties, susijusios su konkurencijos ar komercinių duomenų privatumo apsauga, atžvilgiu; pažymi, kad valstybėms narėms reikės investuoti Alpių strategijai įgyvendinti skirtas ES lėšas skaidriai, atsižvelgiant į apribojimus, atsirandančius dėl poveikio aplinkai tyrimų, ir geriau bendradarbiaujant bei veikiant drauge, kad būtų galima geriau keistis gerosios praktikos pavyzdžiais; mano, kad Parlamentas ir Europos Audito rūmai turėtų kiekvienais metais atlikti veiksmingo įgyvendinimo, siekiant tikslų padarytos pažangos ir ekonomiško išteklių naudojimo peržiūrą;

13.  mano, kad kelių mokesčiai ir specialūs Alpių regionuose imami transporto projektams Alpių regionuose skirti mokesčiai turėtų būti skiriami: pirma, TEN-T Alpių koridoriams, antra, regioniniams prieigos keliams ir, trečia, vietos keliams tiesti;

14.  ragina valstybes nares ir regionus užtikrinti, kad sunkiau prieinamas vietoves taip pat būtų galima pasiekti ir teikti jose skubią pagalbą ir kad būtų pasirūpinta sveikatos priežiūros ir pirmosios pagalbos punktais vietovėse, kuriose su transportu susijusi padėtis mažiau palanki, atsižvelgiant į nuotolį nuo pagrindinių ligoninių;

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

24.5.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

40

2

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marie-Christine Arnautu, Georges Bach, Izaskun Bilbao Barandica, Deirdre Clune, Michael Cramer, Luis de Grandes Pascual, Andor Deli, Isabella De Monte, Ismail Ertug, Jacqueline Foster, Tania González Peñas, Dieter-Lebrecht Koch, Merja Kyllönen, Miltiadis Kyrkos, Peter Lundgren, Marian-Jean Marinescu, Georg Mayer, Cláudia Monteiro de Aguiar, Renaud Muselier, Jens Nilsson, Markus Pieper, Salvatore Domenico Pogliese, Gabriele Preuß, Dominique Riquet, Massimiliano Salini, David-Maria Sassoli, Claudia Schmidt, Jill Seymour, Claudia Țapardel, Keith Taylor, Pavel Telička, István Ujhelyi, Wim van de Camp, Janusz Zemke, Roberts Zīle, Kosma Złotowski, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Knut Fleckenstein, Maria Grapini, Karoline Graswander-Hainz, Werner Kuhn, Curzio Maltese, Jozo Radoš, Ulrike Rodust, Davor Škrlec, Evžen Tošenovský

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Beatrix von Storch


Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ (26.4.2016)

pateikta Regioninės plėtros komitetui

dėl ES Alpių regiono strategijos

(2015/2324(INI))

Nuomonės referentė: Ulrike Müller

PASIŪLYMAI

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Regioninės plėtros komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad Alpių regionas dėl itin reikšmingo žemės ūkio ir miškininkystės, tvaraus ištisus metus vykdomo turizmo ir amatų indėlio yra svarbus kaip gyvenimo, gamtos, ekonominis ir poilsio regionas; pabrėžia, kad šie sektoriai itin svarbūs tvariam regiono vystymuisi ir tvariam gamtos išteklių valdymui, nes jie užtikrina kokybišką aprūpinimą maisto produktais, apsigyvenimą pakraščio regionuose, kultūrinio kraštovaizdžio puoselėjimą, taip pat apsaugo ekosistemas užtikrinant biologinę įvairovę, dirvožemio ir vandenų apsaugą; džiaugiasi ES Alpių regiono strategija, nes tai yra integracinė sistema ir priemonė, kurią pasitelkiant siekiama gerinti ir didinti ekonominį, ekologinį, infrastruktūrinį ir socialinį ir demografinį Alpių regiono vystymąsi; ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į patirtį, įgytą įgyvendinant kitas ES makroregionines strategijas;

2.  pabrėžia, kad reikia iniciatyvų, kuriomis būtų gerinamas judumas, skaitmeninė infrastruktūra, energijos tiekimas, socialinė migracija ir demografinės perspektyvos ir tobulinti įvairių lygmenų valdžios institucijų bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą, taip siekiant veiksmingiau ir efektyviau, nei tai būtų galima padaryti atskiromis priemonėmis, spręsti bendras problemas tam tikrose pasienio teritorijose; pabrėžia, kad šioje strategijoje taip pat reikėtų spręsti globalizacijos ir deindustrializacijos keliamas problemas; pabrėžia, kad reikia gerinti prieigą prie viešųjų paslaugų ir infrastruktūros siekiant padidinti šių regionų prieinamumą ir patrauklumą, taip pat sumažinti smulkių ūkių ir šeimos ūkių, kurie yra svarbūs ekonominiai ir socialiniai regiono ramsčiai, nykimo mastą; mano, kad įgyvendinant strategiją būtina išlaikyti tam tikras žemės naudojimo, amatų i prekybos bei turizmo tradicijas;

3.  pabrėžia, kad ūkininkavimo kalnų vietovėse ekonominis, socialinis ir aplinkosauginis vaidmuo turi būti remiamas tiksline politika, atsveriančia kalnų vietovių ūkininkų patiriamus trūkumus, ir turi būti pripažįstamas jų indėlis į didelės Europos teritorijos dalies aplinkosauginį ir socialinį tvarumą; pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti smulkiems ūkiams, kuriuos daugiausia valdo šeimos, ir moterų vaidmeniui Alpių regiono žemės ūkyje, nes tiek ūkiai, tiek moterys skatina augimą, todėl juos reikėtų daugiau remti ir pripažinti; pakartoja, kad tvarus kalnų vietovių vystymasis yra itin svarbus kaimo vietovių gyventojų gerovei, jų kartų sambūviui ir šeimų valdomų ūkių perspektyvoms;

4.  patvirtina, kad būtent kaimo regionai, kaimo plėtra ir kaimo ateitis bei žemės ūkis daro įtaką būsimam Alpių regiono vystymuisi;

5.  yra susirūpinęs dėl ekosistemų degradavimo ir gaivalinių nelaimių tam tikrose Alpių regiono vietovėse grėsmės ir primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad žemė ir miškai būtų valdomi tvariai, prisitaikant prie vietos sąlygų, ypatingą dėmesį skiriant dirvožemio kokybei, taip pat skatinti tokį vystymąsi, siekiant išsaugoti kultūrinę ir ekologinę regiono įvairovę ir ekonomines perspektyvas, taupant gamtos išteklius ateičiai; pabrėžia, kad svarbu laikytis žiedinės ekonomikos principų ir vykdyti sąveika grindžiamą bendradarbiavimą, susiejant ūkininkavimą ir kitą ekonominę veiklą tinklu „Natura 2000“ saugomose ir visose kitose saugomose vietovėse;

6.  apgailestauja dėl to, kad vis daugiau dirbamos žemės krūmėja ir dirvonuoja, o tai neigiamai veikia ne tik kraštovaizdį, žemės ūkio našumą ir ypač su nedidelio masto gyvulininkyste ir žemdirbyste susijusias tradicijas, bet ir vandentvarką, hidrogeologinę pusiausvyrą, biologinę įvairovę ir tvarią energijos gavybą;

7.  pažymi, kad Alpių regionas yra vadinamasis Europos vandens bokštas ir kad Alpės teikia pakankamai vandens, kad patenkintų iki 90 proc. prieškalnių vietovių poreikių vasarą; taip pat pažymi, kad Alpės yra pagrindinis Europos biomasės rezervas; pabrėžia, kad vanduo yra svarbus hidroenergijai, žemės ūkio paskirties žemės drėkinimui, tvariam miškų tvarkymui, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimui bei geriamojo vandens tiekimui ir jie bus dar svarbesni ateityje dėl klimato kaitos; todėl pabrėžia, kad vykdant Alpių konvencijos vandens valdymo platformos veiklą, kurioje dalyvauja nacionalinės institucijos, atsakingos už vandentvarką ir upių baseinus, reikia aktyviau keistis gerąja patirtimi ir stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą;

8.  pažymi, kad Alpių regionas, plėtodamas elektros energijos gamybą hidroelektrinėse, galėjo labai anksti gauti naudos iš savo vandentakių; mano, kad turėtų būti įmanoma Europos fondų lėšomis remti keitimąsi gerąja patirtimi ir struktūrų modernizavimą, siekiant reaguoti į augančią energijos paklausą ir turistų srautus;

9.  apgailestauja dėl dabartinio reiškinio, kai vis dažniau iš žemės savininkų, įgyvendinant Natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos direktyvą (Direktyvą 92/43/EEB) ir Biologinės įvairovės strategiją, netiesiogiai atimamos nuosavybės teisės į žemę; primygtinai ragina Komisiją plėtojant Alpių regioną pirmiausia imtis veiksmų siekiant apsaugoti nuosavybės teises;

10.  pabrėžia, kad stambiųjų plėšrūnų sugrįžimas kelia pavojų tradiciniam žemės ūkiui ir ganymui daugelyje Alpių slėnių, nes laukiniai plėšrūnai vis dažniau puldinėja avis, ožkas ir galvijus; pabrėžia, kad įvairios valdžios institucijos turi geriau koordinuoti plėšriųjų paukščių ir mėsėdžių gyvūnų populiacijos valdymą ir reintrodukciją, ir geriau keistis informacija ir geriausia patirtimi, siekiant sustiprinti tarpvalstybinę šių rūšių apsaugą ir valdymą vykdant Alpių regiono strategiją ir Alpių konvencijos platformos „Stambieji plėšrūnai, laukiniai kanopiniai ir visuomenė“ veiklą;

11.  reikalauja užtikrinti, kad ši strategija padėtų siekti 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje nustatytų tikslų ir atkreiptų dėmesį į būdus, kuriuos pasitelkiant reikėtų spręsti dėl klimato kaitos kylančias problemas, ypač atsižvelgiant į pažeidžiamumą ir gaivalinių nelaimių (pvz., purvo nuošliaužų, miškų gaisrų) mastą;

12.  pažymi, kad pakopinis atsinaujinančiųjų išteklių naudojimas yra principas, kuris, jei bus reglamentuojamas ir privalomas pagal teisės aktus, kirsis su nuosavybės teisėmis ir gali trukdyti inovacijoms, ypač MVĮ;

13.  pabrėžia, kad reikėtų sudaryti galimybes kalnų teritorijose ir toliau taikyti tradicinius žemdirbystės ir gyvulininkystės būdus, taip siekiant tose teritorijose išlaikyti ūkininkavimo struktūras ir gyvenvietes; ragina suderinti ir supaprastinti kontrolės procedūras ir reikalavimų laikymosi įpareigojimus (ypač mažoms ir kalnų ūkininkų įmonėms) ir sumažinti jų taikymo sritį;

14.  mano, kad svarbu sukurti regionines programas, pagal kurias būtų remiamos decentralizuotos makroregioninės žemės ūkio ir miškininkystės produktų apdirbimo ir pardavimo struktūros (pvz., kooperatyvai, gamintojų organizacijos), siekiant stiprinti poziciją medienos ir maisto produktų vertės kūrimo grandinėse ir gerinti užimtumą, aprūpinimą maisto produktais ir didinti inovacijų mastą regionuose; atkreipia dėmesį į didelės pardavimo galimybių įvairovės užtikrinimo privalumus;

15.  ragina padidinti žemės ūkio produktų vertę, skatinant iniciatyvas plėsti kalnuose pagamintų produktų naudojimą (vartojimą) ir paplitimą, pasitelkiant praktines taisykles, populiarinant saugomas Alpių regione pagamintų produktų geografines nuorodas ir plėtojant kokybiškus produktus, siekiant patenkinti vartotojų paklausą ir suteikti jiems informacijos apie šių produktų tradicinį pobūdį ir išskirtines jų savybes ir kokybę; mano, kad reikia veiksmingesnių garantijų kovojant su produktų, kurie, kaip teigiama, yra pagaminti Alpių regione ir saugomi geografinėmis nuorodomis, kopijuotojais ir padirbėjais; taip pat ragina Komisiją pasiūlyti konkrečių veiklos programų, skirtų kokybiškiems kalnų vietovėse pagamintiems produktams, siekiant paskatinti rinkodaros ir prekybos veiklą;

16.  pabrėžia pieno gamybos kalnuotose Alpių regiono vietovėse svarbą, ypač kokybiškų pieno produktų gamybos svarbą; atkreipia dėmesį į tai, kad pienininkystė daugeliu atvejų negali konkuruoti su veiklai palankesnėmis vietovėmis; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti gamintojams skirtų specialių kompensacinių priemonių pagal BŽŪP, kad būtų užtikrintas gyvulininkystės ir pieno produktų gamybos kalnų vietovėse finansinis tvarumas, ypač mažosioms ir vidutinėms šeimos įmonėms, taip pat remti perdirbėjus, iš Alpių regiono pieno gaminančius kokybiškus produktus;

17.  pabrėžia, kad svarbu paskatinti kalnų ūkių konkurencingumą, be kita ko, populiarinant gamintojų organizacijų kūrimąsi ir viešaisiais pirkimais skatinant vietos gamintojus užsiimti veikla; pabrėžia, kad tinklų ir kalnuose veikiančių ūkininkų asociacijų kūrimas gali padidinti ūkininkų derybinę galią, jiems derantis su platintojais, ir, bendrai, padėti sušvelninti struktūrinius ūkininkavimo kalnų vietovėse sunkumus; taip pat mano, kad trumpos tiekimo grandinės kalnuotose vietovėse ir vietos rinkos yra itin svarbios siekiant išsaugoti šiose vietovėse esančių smulkių ūkių žemės ūkio gamybą;

18.  mano, kad būtų galima užtikrinti geresnį žemės ūkio produktų pardavimą, jeigu jie būtų įtraukti į bendrąją atitinkamo geografinio regiono turizmo produktų pasiūlą;

19.  mano, kad siekiant spręsti kaimo gyventojų Alpių regione mažėjimo problemą labai svarbu sukurti ilgalaikių perspektyvų jauniesiems ūkininkams; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti tarpvalstybines iniciatyvas, kuriomis remiamas verslumas, besiformuojantys sektoriai ir darbo rinka žemės ūkio ir miškininkystės srityje; pabrėžia, kad svarbu veiksmingiau integruoti ūkininkavimą į vietos ekonomiką, ypač turizmo, amatų ir MVĮ sektorius, siekiant padidinti ūkių pajamas ir padidinti darbo vietų žemės ūkio sektoriuje patrauklumą jaunimui;

20.  pabrėžia agroturizmo, kaip smulkių ūkių pajamų šaltinio, svarbą (pvz., atostogos ūkiuose); ragina Komisiją ir valstybes nares kurti programas, pagal kurias remiamos investicijos ir verslumas; mano, kad svarbu remti šiuos ūkius pasitelkiant specialias turizmo kampanijas;

21.  pabrėžia, kad dėl Alpių regiono klimato ir topografijos ypatybių sudėtinga intensyviau dirbti žemę ir užsiimti miškininkyste; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares remti mokslinius tyrimus ir plėtojimą ganyklų, gyvulininkystės ir miškininkystės srityse, taip sukuriant pajėgumų siekiant padidinti gamybos našumą, išsaugoti tradicinius žemdirbystės būdus ir naminių gyvūnų veisles, taip pat remti miško pertvarkymą į klimato sąlygoms atsparius mišriuosius miškus;

22.  ragina Komisiją plėtoti žemės ūkio ir miškininkystės srities darbuotojams skirtas švietimo ir konsultavimo struktūras (pvz., alpinių pievų konsultantų ruošimas), sukurti makroregioninį mokymo tinklą ir intensyviau plėtoti švietimo, ekonomikos ir mokslo subjektų bendradarbiavimą ir tinklų kūrimą (pvz., pasitelkiant tarpšakines stažuotojų ir mainų programas), siekiant, vykdant bendras tarpvalstybines ir tarptautines mokslinių tyrimų programas ir projektus, skatinti tvarų augimą; pažymi, kad kalnuotos vietovės visada buvo vienas iš pagrindinių inovacijų šaltinių, ypač siekiant įveikti gamtines kliūtis; pažymi, kad Alpėse tam pačiam asmeniui per metus dažnai tenka vykdyti skirtingą veiklą (kartais tarpvalstybiniu mastu); ragina Komisiją, valstybes nares ir vietos valdžios institucijas skatinti (pradinio ir tęstinio) profesinio mokymo subjektų bendradarbiavimą; mano, kad turi būti vykdomi mokymai ir teikiama informacija apie inovacijas žemės ūkio ir miškininkystės srityje siekiant didinti smulkiųjų ūkininkų ir šeimos ūkių konkurencingumą;

23.  atkreipia dėmesį į svarbų žemės ūkio ir kaimo išteklių vaidmenį teikiant socialines ir pedagogines priežiūros paslaugas ypač pažeidžiamiems žmonėms; ragina Komisiją skatinti socialinę žemės ūkio veiklą, nes ypač kalnų regionų ūkininkams ji suteikia naujų galimybių teikti alternatyvias paslaugas;

24.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti prieigą prie sparčiojo interneto ryšio ir skaitmeninių paslaugų, taip pat svarbu plėtoti vien su infrastruktūra susijusias sistemas, ragina laikytis visa apimančio požiūrio dėl skaitmeninių kaimų ir regionų, sukuriant tvarią, malonią gyventi ir šeimai palankią gyvenamąją aplinką;

25.  pažymi, kad kalnų teritorijose MVĮ, prašydamos lėšų iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, susiduria su administraciniais sunkumais; ragina Komisiją pritaikyti atitinkamas paramos programas, siekiant užtikrinti geresnes galimybes gauti lėšų ir sėkmingiau įgyvendinti projektus, o tai turėtų duoti daugiau naudos mažoms savivaldybėms;

26.  ragina suderinti būsimas ir supaprastinti esamas teisines sistemas, taikomas viso Alpių regiono ūkiams, ypač BŽŪP srityje; pabrėžia, kad būtina speciali papildoma parama, kuri būtų skiriama atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip dirvožemio vertinimas ir nuolydis, kad būtų sudarytos sąlygos tvariai ūkininkauti stačiuose šlaituose;

27.  palankiai vertina tai, kad sukurtas makroregioninis Alpių regiono valdymo modelis siekiant skatinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą žemės ūkio ir miškininkystės srityse; mano, kad šiuo požiūriu svarbu visų pirma pagerinti gyvulininkystės, augalininkystės ir miškininkystės asociacijų ir gamintojų organizacijų keitimąsi informacija ir patirtimi, įsteigiant reguliariai posėdžiaujančius tarpvalstybinius specialistų forumus;

28.  pabrėžia, kad kuriant naujas iniciatyvas turi būti skatinami regioniniai sprendimai ir dalyvaujamieji metodai, taip pat turi būti derinamos esamos ir naujos iniciatyvos, kad mažinant administracinę naštą būtų pasiekta kuo didžiausia nauda ūkininkavimui Alpių kalnuose; ragina į visas priemones pagal ES Alpių regiono strategiją tiesiogiai įtraukti regionus, vietos valdžios institucijas ir asmenis, ypatingą dėmesį skiriant žemės ūkio ir miškininkystės suinteresuotiesiems subjektams, o šios priemonės turėtų padėti įvykdyti Komisijos veiksmų planą regiono lygmeniu; pabrėžia, kad turi būti atsižvelgiama į Alpių konvenciją, ES sanglaudos politiką ir esamas ES iniciatyvas;

29.  mano, jog svarbu, kad ES Alpių regiono strategija būtų įgyvendinama naudojant esamus finansinius išteklius, tokius kaip 2014–2020 m. struktūriniai ir investicijų fondai, ir nebūtų skiriama jokių naujų išteklių; pabrėžia, kad jie turi būti naudojami veiksmingai, siekiant įgyvendinti strategiją pasitelkus geresnį koordinavimą;

30.  ragina Komisiją ir valstybes nares, siekiant keistis informacija ir gerąja patirtimi, kaimo plėtros politikos struktūroje žemės ūkiu ir miškininkyste užsiimančioms mažoms įmonėms išplėsti tokių paramos programų, kaip INTERREG ir LEADER, taikymo mastą ir plėtoti šių įvairių programų sąveiką, taip pat dėmesį sutelkti į ribotą ir aiškiai apibrėžtą prioritetų rinkinį; atsižvelgdamas į tai pabrėžia daugiafunkcio smulkaus žemės ūkio svarbą Alpių regione;

31.  pažymi, kad kalnuotas reljefas išlieka kliūtimi glaudesniems ES piliečių ryšiams ir kad ES įsipareigojo skirti daugiau lėšų tarpvalstybinio transporto infrastruktūroms.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

26.4.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

36

5

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

John Stuart Agnew, Clara Eugenia Aguilera García, Eric Andrieu, Richard Ashworth, José Bové, Paul Brannen, Daniel Buda, Nicola Caputo, Matt Carthy, Viorica Dăncilă, Michel Dantin, Paolo De Castro, Albert Deß, Herbert Dorfmann, Norbert Erdős, Edouard Ferrand, Luke Ming Flanagan, Martin Häusling, Anja Hazekamp, Jan Huitema, Peter Jahr, Jarosław Kalinowski, Zbigniew Kuźmiuk, Philippe Loiseau, Mairead McGuinness, Ulrike Müller, James Nicholson, Maria Noichl, Marijana Petir, Laurenţiu Rebega, Bronis Ropė, Jordi Sebastià, Jasenko Selimovic, Maria Lidia Senra Rodríguez, Czesław Adam Siekierski, Marc Tarabella, Janusz Wojciechowski, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Pilar Ayuso, Franc Bogovič, Jean-Paul Denanot, Jens Gieseke, Ivan Jakovčić, Anthea McIntyre, Sofia Ribeiro, Ramón Luis Valcárcel Siso


GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

16.6.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

25

2

6

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Pascal Arimont, Franc Bogovič, Victor Boştinaru, Mercedes Bresso, Constanze Krehl, Sławomir Kłosowski, Andrew Lewer, Martina Michels, Iskra Mihaylova, Jens Nilsson, Younous Omarjee, Konstantinos Papadakis, Stanislav Polčák, Liliana Rodrigues, Fernando Ruas, Monika Smolková, Ruža Tomašić, Ramón Luis Valcárcel Siso, Ángela Vallina, Monika Vana, Matthijs van Miltenburg, Kerstin Westphal

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Andor Deli, Tunne Kelam, Tonino Picula, Claude Rolin, Bronis Ropė, Claudia Schmidt, Remo Sernagiotto, Damiano Zoffoli

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Dominique Martin, Vladimir Urutchev, Marco Valli

Teisinė informacija - Privatumo politika