PRANEŠIMAS dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo 2007–2014 m. veiklos, poveikio ir pridėtinės vertės

5.7.2016 - (2015/2284(INI))

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas
Pranešėja: Marian Harkin
Nuomonės referentas (*):
Jean-Paul Denanot, Biudžeto komitetas
(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo 2007–2014 m. veiklos, poveikio ir pridėtinės vertės

(2015/2284(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006[1],

–  atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 546/2009, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą[2],

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą[3],

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veiklos 2013 m. ir 2014 m. (COM(2015) 0355),

–  atsižvelgdamas į Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo ex post vertinimą (2015 m. rugpjūčio mėn. galutinė ataskaita),

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 7/2013 „Ar Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas sukūrė ES pridėtinę vertę į darbo rinką reintegruojant atleistus darbuotojus?“,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. Eurofound ERM ataskaitą „Darbo rinkos, darbo sąlygos ir pasitenkinimas gyvenimu po restruktūrizacijos“,

–  atsižvelgdamas į Eurofound atvejo tyrimą tema „Papildoma Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo nauda: Vokietijos ir Suomijos patirties palyginimas“ (2009 m.),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. Eurofound ERM ataskaitą „Restruktūrizavimas per recesiją“,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 29 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo ateities[4],

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo finansavimo ir veikimo[5],

–  atsižvelgdamas į nuo 2007 m. sausio mėnesio priimtas rezoliucijas dėl EGF lėšų mobilizavimo, taip pat į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto (EMPL) pastabas dėl atitinkamų paraiškų,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto specialios darbo grupės EGF klausimais svarstymus;

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Regioninės plėtros komiteto, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8-0227/2016),

A.  kadangi Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) tikslas – padėti darbuotojams, praradusiems darbą dėl esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių, ir parodyti savo solidarumą su jais; kadangi EGF tikslas – prisidėti prie pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo ir skatinti tvarų užimtumą rengiant atleistus darbuotojus naujam darbui ir juos remiant; kadangi EGF buvo sukurtas skubiai intervencijai ir trumpalaikei paramai teikti kritinės padėties atveju reaguojant į ūmius ir nenumatytus darbo rinkos sunkumus, kurie apima didelio masto darbuotojų atleidimus, priešingai nei Europos socialinis fondas (ESF), kuris nors taip pat remia darbą praradusius darbuotojus, bet jo tikslas – šalinti ilgalaikį struktūrinį disbalansą, visų pirma įgyvendinant mokymosi visą gyvenimą programas; mano, kad EGF turėtų tęsti veiklą per kitą programavimo laikotarpį jo neįtraukiant į DFP;

B.  kadangi pastaraisiais metais restruktūrizavimas tampa vis dažniau taikoma praktika, vienuose sektoriuose intensyvesnė ir plintanti į kitus sektorius; kadangi bendrovėms tenka atsakomybė už šių sprendimų dėl bendrijų ir dėl valstybės narės ekonominės ir socialinės struktūros dažnai nenumatytus padarinius; kadangi EGF padeda sušvelninti neigiamą šių restruktūrizavimo sprendimų poveikį; kadangi vis daugiau EGF paramos atvejų yra susiję su stambių įmonių ir tarptautinių korporacijų restruktūrizavimo strategijomis, dėl kurių dažniausiai sprendžiama neįtraukiant darbuotojų ir jų atstovų; kadangi perkėlimas, veiklos perkėlimas, veiklos nutraukimas, susijungimai, įsigijimai, perėmimai, gamybos reorganizavimas, veiklos perdavimas yra dažniausios restruktūrizavimo formos;

C.  kadangi nesaugumas vis dėlto gali sumažinti gebėjimą prisitaikyti ir iniciatyvumą persikeliant dirbti arba užsiimti verslu į kitą vietą, nes persikeliant atsiranda nedarbo, mažesnio atlyginimo ir socialinio nesaugumo pavojus; kadangi EGF paramos gavėjų reintegracija į darbo rinką bus sėkmingesnė, jeigu bus užtikrinamas kokybiškas užimtumas;

D.  kadangi kooperatyvai socialiai atsakingai vykdo restruktūrizavimą, o konkretus kooperatyvų valdymo modelis, pagrįstas kolektyvine nuosavybe, demokratiniu dalyvavimu ir narių kontrole, taip pat kooperatyvų gebėjimas pasikliauti nuosavais finansiniais ištekliais ir paramos tinklais, paaiškina, kodėl kooperatyvai ilguoju laikotarpiu lanksčiau ir naujoviškiau valdo restruktūrizavimą ir kuria naują verslą;

E.  kadangi Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 19 straipsnyje nustatyta, kad Komisija kas dvejus metus Europos Parlamentui ir Tarybai turi pateikti kiekybinę ir kokybinę praėjusių dvejų metų EGF veiklos ataskaitą;

F.  kadangi nėra Europos teisinės sistemos, skirtos darbuotojams informuoti ir konsultuoti, restruktūrizavimui numatyti ir valdyti tam, kad būtų galima numatyti pokyčius ir užkirsti kelią darbo vietų praradimui; kadangi Parlamentas savo 2013 m. sausio 15 d. rezoliucijoje[6] prašė, kad Komisija, laikydamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnio, kuo greičiau ir pasikonsultavusi su socialiniais partneriais, pateiktų pasiūlymą dėl teisės akto dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais, restruktūrizacijos numatymo ir valdymo (laikantis jos priede pateiktų išsamių rekomendacijų); kadangi nacionalinės teisės aktai, kuriais reglamentuojama darbdavių atsakomybė darbuotojų atžvilgiu šiame procese, yra labai skirtingi; kadangi du kartus buvo konsultuotasi su Europos socialiniais partneriais, bet Komisija nesiėmė veiksmų; kadangi Komisijos atsakymai į Parlamento rezoliucijas dėl informacijos, konsultacijų ir restruktūrizavimo buvo nuviliantys ir atkreipė dėmesį į tai, kad šioje srityje reikia imtis konkrečių veiksmų; kadangi labai svarbu taikyti gerai išvystytas darbo santykių sistemas, kuriomis būtų atsižvelgiama į darbuotojų ir jų atstovų teises konsultacijų ir informacijos teikimo srityse; kadangi Informavimo ir konsultavimosi direktyva galėtų padėti užtikrinti, kad derybos dėl tinkamo plano būtų vykdomos sąžiningomis sąlygomis ir laiku;

G.  kadangi minimalus atleistų darbuotojų skaičius sumažintas nuo 1 000 iki 500 ir numatyta galimybė, kad EGF paraiška bus svarstoma išimtinėmis aplinkybėmis arba mažų darbo rinkų atveju, jei darbuotojų atleidimas daro didelę įtaką užimtumui ir vietos, regiono ar šalies ekonomikai;

H.  kadangi nuo 2014 m. sausio 1 d. anksčiau savarankiškai dirbę asmenys taip pat gali būti reikalavimus atitinkantys paramos gavėjai ir gali gauti paramą; kadangi Komisija turėtų užtikrinti, kad EGF lėšomis būtų tenkinami konkretūs savarankiškai dirbančių asmenų poreikiai, nes savarankiškai dirbančių asmenų skaičius nuolat didėja; kadangi iki 2017 m. gruodžio 31 d. regionuose, atitinkančiuose paramos reikalavimus pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą, naudotis EGF parama gali nesimokantys ir nedirbantys jaunuoliai (NEET jaunuoliai), o jų skaičius gali prilygti tikslinių paramos gavėjų skaičiui;

I.  kadangi dabartinio EGF tikslas yra ne tik remti atleistus darbuotojus, bet ir parodyti solidarumą su tais darbuotojais;

J.  kadangi pirminis EGF biudžetas buvo 500 mln. EUR per metus; kadangi dabartinis biudžetas yra 150 mln. EUR per metus ir nuo veiklos pradžios kasmet išleidžiama apytikriai 70 mln. EUR;

K.  kadangi pradinė bendro finansavimo norma buvo 50 proc., 2009–2011 m. ji buvo padidinta iki 65 proc., 2012–2013 m. vėl sumažinta iki 50 proc., o šiuo metu yra 60 proc.;

L.  kadangi 2007–2014 m. 20 valstybių narių pateikė 134 paraiškas dėl 122 121 remtino darbuotojo ir kadangi iš viso buvo paprašyta skirti 561,1 mln. EUR; pažymi, kad 2007–2013 m. laikotarpiu biudžeto įvykdymo lygis buvo vos 55 proc.; kadangi 2007–2014 m. gamybos sektorius pateikė daugiausia paraiškų, ypač automobilių pramonės sektorius, iš kurio kreiptasi dėl 29 000 darbuotojų iš 122 121 (23 proc. darbuotojų pagal visas pateiktas paraiškas); kadangi šiuo metu ekonomikos krizės poveikis labiau jaučiamas mažesnėse įmonėse, kuriose dirba mažiau negu 50 000 darbuotojų;

M.  kadangi Europos Audito Rūmai rekomenduoja, kad Parlamentas, Komisija ir Taryba apsvarstytų galimybę riboti ES finansavimą ir skirti jį priemonėms, kuriomis gali būti sukurta Europos pridėtinė vertė, o ne finansuoti jau veikiančias darbuotojų pajamų paramos schemas, kaip numatyta 7 straipsnio 1 dalies b punkte; kadangi nustatyta, kad EGF priemonėmis sukuriama daugiausia papildomos naudos tada, kai jos naudojamos bendrai finansuoti atleistiems darbuotojams skirtoms paslaugoms, kurios paprastai neteikiamos pagal valstybių narių išmokų darbuotojams sistemas, kai šios paslaugos sutelktos mokymui, o ne išmokoms teikti, ir tais atvejais, kai šios priemonės pritaikomos prie individualių poreikių ir papildo pagrindines paslaugas, ypač skirtas pažeidžiamiausioms atleistų darbuotojų grupėms; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad reikia investuoti į buvusių darbuotojų potencialą ir kad svarbu visapusiškai įvertinti vietos darbo rinkos poreikius ir reikiamus įgūdžius, nes tai turėtų sudaryti mokymo ir kompetencijos didinimo pagrindą siekiant padėti greitai vėl integruoti darbuotojus į darbo rinką; primena, kad valstybės narės turi prievolę veiksmingai įgyvendinti EGF biudžetą;

N.  kadangi EGF nesprendžia nedarbo ES problemos; kadangi norint išspręsti nedarbo krizę ES, didžiausią dėmesį ES politikoje reikia skirti darbo vietų kūrimui, jų apsaugai ir tvarumui; kadangi dėl nedarbo ES lygio, ypač dėl jaunimo ir ilgalaikių bedarbių skaičiaus, reikia imtis skubių veiksmų, kurie atvertų naujų profesinių perspektyvų;

O.  kadangi šiame pranešime ataskaitinis EGF vertinimo laikotarpis yra 2007–2014 m.; kadangi Komisijos ex post vertinimas apima 2007–2013 m. laikotarpį, o Audito Rūmų auditai apima 2007–2012 m. laikotarpį;

P.  kadangi įgyvendinant Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (EGF) reikėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi ir skatinama laikytis lyčių lygybės ir nediskriminavimo principų, kurie yra vieni iš pagrindinių Sąjungos vertybių ir yra įtvirtinti strategijoje „Europa 2020“;

Q.  kadangi pakartotinio moterų įsidarbinimo rodikliai didesni nei vyrų, bet pakartotinis moterų įsidarbinimas dažniausiai yra laikinas ir nestabilus todėl, kad ieškodamos darbo ir (arba) dalyvaudamos perkvalifikavimo programose jos turi su šeimos narių priežiūra susijusių pareigų, ir todėl, kad trūksta finansiškai prieinamų ir aukštos kokybės vaikų ir ligonių priežiūros paslaugų;

R.  kadangi moterys patiria neproporcingą krizių ir griežtos taupymo politikos poveikį;

1.  atkreipia dėmesį į EGF ex post vertinimą ir pirmąją dvimetę ataskaitą; pažymi, kad Komisija vykdo savo pareigą teikti ataskaitas; mano, kad šių ir kitų ataskaitų nepakanka siekiant visiškai užtikrinti EGF skaidrumą ir veiksmingumą; ragina EGF paramą gavusias valstybes nares viešai skelbti visus paramos atvejų duomenis ir vertinimus ir į paramos atvejų vertinimą įtraukti poveikio lytims vertinimą; labai skatina visas valstybes nares laiku viešai skelbti savo paraiškas ir galutines ataskaitas, kaip numatyta galiojančiame reglamente; nors Komisija laikosi savo ataskaitų teikimo įsipareigojimų, mano, kad Komisija galėtų viešai skelbti visus dokumentus, susijusius su EGF intervencijos atvejais, įskaitant savo vidaus misijų ataskaitas po stebėsenos vizitų į valstybes nares, kurios yra pateikusios paraiškas;

2.  palankiai vertina finansavimo laikotarpio pratęsimą nuo vienų iki dvejų metų; remiantis Eurofound tyrimu, 12 mėnesių – nepakankamai ilgas laikotarpis padėti visiems atleistiems darbuotojams, ypač pažeidžiamiausioms grupėms, kaip antai nekvalifikuoti darbuotojai, vyresnio amžiaus darbuotojai, moterys ir ypač vieniši tėvai;

3.  pažymi, kad EGF vertinimai rodo, jog šio fondo intervencijų rezultatams įtakos turi tokie veiksniai kaip remtinų darbuotojų išsilavinimo lygis ir kvalifikacija, taip pat atitinkamų darbo rinkų pajėgumas įsisavinti paramą ir šalių paramos gavėjų BVP; pabrėžia, kad tokiems veiksniams daugiausia įtakos turi ilgalaikės priemonės, kurias gali veiksmingai remti Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESI fondai); pabrėžia, kad visais atvejais, kai ketinama teikti EGF paramą, reikia atsižvelgti į šiuos veiksnius ir vietos darbo rinkos padėtį; pažymi, kad, norint greičiau ir veiksmingiau pasiekti rezultatų, svarbu didinti EGF ir ESI fondų sąveiką; pabrėžia, kad ESI fondai gali veikti EGF paramos srityse kaip tolesnės priemonės, kuriomis skatinamos investicijos, augimas apskritai ir darbo vietų kūrimas; pabrėžia, kad EGF intervencijas reikėtų nukreipti į investicijas, kuriomis prisidedama prie augimo, darbo vietų kūrimo, švietimo, įgūdžių formavimo ir darbuotojų geografinio judumo, ir reikėtų jas koordinuoti su esamomis ES programomis, siekiant padėti žmonėms susirasti darbą ir skatinti verslumą, visų pirma tuose regionuose ir sektoriuose, kurie jau patiria neigiamus globalizacijos ar ekonomikos restruktūrizavimo padarinius; pabrėžia, kad, siekiant tvariai išspręsti atleidimo iš darbo ir nedarbo problemą, pirmenybę reikėtų teikti integruotiems požiūriams, kurie grindžiami kelių fondų programavimu, veiksmingai paskirstant išteklius ir geriau koordinuojant, užtikrinant sąveiką, ypač ESF ir ERPF; yra tvirtai įsitikinęs, kad integruota kelių fondų programavimo strategija sumažintų įmonių perkėlimo riziką ir sudarytų palankias sąlygas grąžinti pramonės gamybą į ES;

4.  mano, kad pataisius reglamentą EGF veikimas pagerėjo; atkreipia dėmesį į tai, kad atlikus patobulinimus buvo supaprastintos valstybių narių galimybės naudotis EGF procedūros ir kad tai turėtų paskatinti valstybes nares aktyviau naudotis šia priemone; ragina Komisiją pasiūlyti veiksmus bet kokioms su administraciniais pajėgumais susijusioms kliūtims, kurios trukdo naudotis EGF parama, pašalinti; mano, kad EGF neturėtų būti priskirta makroekonomikos stabilizavimo funkcija;

5.  pažymi, kad iki šiol metiniame biudžete numatytų sumažintų EGF skirtų asignavimų pakako reikiamai pagalbai ir paramai darbą praradusiems asmenims teikti; vis dėlto pabrėžia, kad nuo 2014 m. išplėsta EGF taikymo sritis siekiant įtraukti nesimokantį ir nedirbantį jaunimą ir krizės kriterijų ir kad tuo atveju, jei labai padaugėtų paraiškų ar būtų suteikta naujų prerogatyvų, skirtų asignavimų gali nepakakti ir jie turėtų būti padidinti siekiant užtikrinti efektyvų EGF veikimą;

6.  pabrėžia tvirto socialinio dialogo, pagrįsto tarpusavio pasitikėjimu ir bendra atsakomybe, svarbą – tai geriausia priemonė bendriems sprendimams ir metodams ieškoti, iš anksto numatant restruktūrizavimo procesus, vykdant jų prevenciją ir juos valdant; pabrėžia, kad tai padėtų užkirsti kelią darbo vietų praradimui ir todėl sumažintų EGF paramos atvejų;

7.  pastebi, kad labai padaugėjo paraiškų 2009–2011 m. laikotarpiu, kai buvo taikoma leidžianti nukrypti nuostata, pagal kurią paraiškas buvo galima teikti remiantis krizės kriterijumi, ir kad EGF taikymo sritis buvo dar labiau išplėsta 2014–2020 m. laikotarpiu nuolatinai įtraukiant krizės kriterijų ir savarankiškai dirbančius asmenis; palankiai vertina tai, kad po 2013 m. šios nukrypti leidžiančios nuostatos galiojimas buvo pratęstas; pažymi, kad daugiau kaip pusė visų 2007–2014 m. laikotarpio projektų buvo susiję su krize; pabrėžia, kad kai kuriose valstybėse narėse vis dar patiriamas neigiamas ekonomikos krizės poveikis;

8.  pažymi, kad 2007–2014 m. dvidešimt valstybių narių pateikė 131 paraišką dėl bendros 542,4 mln. eurų sumos, skirtos 121 380 darbuotojų;

9.  pažymi, kad Komisija patobulino EGF duomenų bazę, kurioje statistikos tikslais registruojami kiekybiniai EGF paramos atvejų duomenys, todėl valstybėms narėms lengviau teikti paraiškas, o Komisijai – nagrinėti ir palyginti EGF paramos atvejų duomenis; be to, pažymi, kad Komisija įtraukė EGF į pasidalijamojo fondų valdymo bendrą sistemą, todėl turėtų būti teikiamos teisingesnės ir išsamesnės paraiškos ir turėtų dar sutrumpėti valstybės narės pateiktos paraiškos nagrinėjimo laikas; pažymi, kad ši sistema valstybėms narėms suteikia galimybę supaprastinti paraiškų teikimą, ir ragina Komisiją paspartinti paraiškų nagrinėjimą tam, kad finansavimą būtų galima suteikti greitai siekiant kuo labiau padidinti jo poveikį;

10.  ragina Komisiją visapusiškai įvertinti prekybos politikos sprendimų padarinius ES darbo rinkai, taip pat atsižvelgiant į faktiniais duomenimis pagrįstą informaciją apie šiuos padarinius, į kurią atkreipiamas dėmesys EGF paraiškose; ragina Komisiją atlikti išsamius ex ante ir ex post poveikio vertinimus, įskaitant socialinio poveikio vertinimus, nurodant galimą poveikį užimtumui, konkurencingumui ir ekonomikai, taip pat poveikį mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kartu užtikrinant veiksmingą Prekybos generalinio direktorato ir Užimtumo generalinio direktorato ex ante koordinavimą; ragina Parlamentą reguliariai rengti bendrus Tarptautinės prekybos komiteto ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto klausymus siekiant pagerinti prekybos politikos ir EGF derinimą ir stebėseną; mano, kad būtina aktyviau skatinti naudoti EGF lėšas įmonių perkėlimo atvejais, taip pat kainų ir pasaulinės paklausos svyravimo nulemtoms sektorių krizėms įveikti; griežtai prieštarauja bet kokiai iniciatyvai traktuoti dabartinį EGF su dabartiniu biudžetu kaip intervencinę priemonę, naudojamą tuomet, kai Europos Sąjungoje vykdant ES lygmeniu priimtas prekybos strategijas, įskaitant būsimus ar jau sudarytus prekybos susitarimus, prarandamos darbo vietos; pabrėžia, kad reikia glaudžiai derinti prekybos ir pramonės politiką ir modernizuoti ES prekybos apsaugos priemones;

11.  ragina Komisiją suteikti rinkos ekonomikos statusą prekybos partnerėms tik tada, kai jos atitinka penkis Komisijos nustatytus kriterijus; todėl ragina Komisiją rinkos ekonomikos statuso suteikimo trečiosioms valstybėms klausimais parengti aiškią ir veiksmingą strategiją, skirtą išsaugoti ES verslo konkurencingumą ir tęsti kovą su bet kokios formos nesąžininga konkurencija;

12.  pabrėžia, kad vienas iš pagrindinių EGF tikslų – padėti darbuotojams, kurie neteko darbo dėl didelių pokyčių Sąjungos prekyboje prekėmis ar paslaugomis, kaip nustatyta reglamento 2 straipsnio a punkte; mano, kad svarbus EGF uždavinys – užtikrinti paramą darbuotojams, atleistiems dėl neigiamų prekybos ginčų pasekmių; todėl ragina Komisiją paaiškinti, kad dėl prekybos ginčų pasekmių, dėl kurių labai pakinta Sąjungos prekyba prekėmis ar paslaugomis, prarastos darbo vietos visiškai patenka į EGF taikymo sritį;

13.  pabrėžia, kad EGF jokiomis aplinkybėmis negali pakeisti išsamios restruktūrizavimo prevencijos ir planavimo politikos; pabrėžia, kad svarbu Europos Sąjungos mastu vykdyti tikrą pramonės politiką, kuri padėtų užtikrinti tvarų ir įtraukų augimą;

14.  prašo Komisijos atlikti globalizacijos poveikio pagal sektorius tyrimus ir, atsižvelgiant į jų rezultatus, pateikti pasiūlymus, kuriais įmonės būtų skatinamos numatyti sektorių permainas ir parengti savo darbuotojus prieš juos atleidžiant;

15.  pabrėžia, kad kai kurios valstybės narės pirmenybę teikė ESF, o ne EGF, kadangi ESF bendro finansavimo normos yra didesnės, ESF priemonės įgyvendinamos sparčiau, o EGF neteikia išankstinio finansavimo ir EGF patvirtinimo procedūra trunka gana ilgai; vis dėlto mano, kad kai kurias iš šių problemų išsprendė padidinta bendro finansavimo norma ir naujajame reglamente numatytas spartesnis paraiškų teikimo ir patvirtinimo procesas; apgailestauja, kad EGF parama vis dar nepasiekė atleistų darbuotojų visose valstybėse narėse, ir ragina valstybes nares naudotis šia parama masinio atleidimo iš darbo atvejais;

16.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Audito Rūmų ataskaitą vidutinė EGF paraiškos patvirtinimo procedūros trukmė yra 41 savaitė; prašo imtis visų įmanomų priemonių procedūroms paspartinti; palankiai vertina Komisijos pastangas sumažinti delsimą ir supaprastinti paraiškų teikimo procesą; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu būtina stiprinti valstybių narių pajėgumus, ir primygtinai rekomenduoja, kad visos valstybės narės kuo greičiau pradėtų įgyvendinti priemones; pažymi, kad daugelis valstybių narių jau tai daro;

17.  pažymi, kad EGF veikla nukenčia dėl menko kai kurių valstybių narių, socialinių partnerių ir bendrovių informuotumo; ragina Komisiją pagerinti komunikaciją su valstybėmis narėmis, nacionaliniais ir vietiniais profsąjungų tinklais ir plačiąja visuomene; ragina valstybes nares remti darbuotojų ir jų atstovų informuotumą apie EGF ir daryti tai laiku, siekiant užtikrinti didžiausią skaičių galimų naudos gavėjų ir didžiausią naudą iš EGF priemonių, ir veiksmingiau propaguoti privalumus, pagrįstus EGF pasiektais rezultatais;

18.  primena, kad svarbios yra apsaugos priemonės, kuriomis nustatytą laikotarpį neleidžiama perkelti ES finansavimu besinaudojančias įmones, nes dėl atleidimų iš darbo galėtų būti pradėtos papildomos paramos programos;

EGF paramos gavėjai

19.  palankiai vertina Audito Rūmų ataskaitos išvadas, kad beveik visi EGF paramos reikalavimus atitinkantys darbuotojai galėjo pasinaudoti jų individualiems poreikiams pritaikytomis ir gerai koordinuojamomis priemonėmis ir kad beveik 50 proc. finansinę paramą gavusių darbuotojų šiuo metu grįžo į darbo rinką; pažymi, kad laiku ir veiksmingai įgyvendintų EGF programų stoka kai kuriose valstybėse narėse lėmė tai, kad nebuvo panaudotos lėšos; mano, kad tikslinių paramos gavėjų arba jų atstovų, socialinių partnerių, vietinių užimtumo tarnybų ir kitų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas atliekant pirminį vertinimą ir teikiant paraišką yra labai svarbus siekiant užtikrinti teigiamus rezultatus paramos gavėjams; ragina Komisiją remti valstybes nares rengiant naujoviškas priemones ir programas ir savo peržiūrose įvertinti, ar planuojant suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą buvo tinkamai numatytos būsimos darbo rinkos perspektyvos ir reikiami įgūdžiai ir ar paslaugos buvo pritaikytos perėjimui prie efektyvaus išteklių naudojimo ir tvarios ekonomikos; ragina valstybes nares, atsižvelgiant į galiojančio reglamento 7 straipsnį, dėti tolesnes pastangas suderinam asmeninėms reikmėms pritaikytų paslaugų paketui parengti siekiant veiksmingai išteklius naudojančios ir tvarios ekonomikos; pažymi, kad inovacijos, pažangioji specializacija ir efektyvus išteklių naudojimas yra itin svarbūs pramonės atnaujinimui ir ekonominei diversifikacijai;

20.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos ex post vertinimo ataskaitoje analizuotuose 73-uose projektuose vidutinė 55 metų ar vyresnio amžiaus paramos gavėjų dalis sudarė 15 proc., 15–24 metų amžiaus paramos gavėjų dalis – 5 proc.; todėl palankiai vertina tai, kad naujame reglamente daugiausia dėmesio skiriama vyresnio amžiaus ir jaunesniems darbuotojams ir kad į tam tikras paraiškas įtraukiami NETT jaunuoliai; pažymi, kad moterų paramos gavėjų dalis vidutiniškai sudarė 33 proc., o vyrų – 67 proc.; pažymi, kad šie skaičiai atspindi darbuotojų sudėtį pagal lytis ir ši sudėtis gali skirtis įvairiuose sektoriuose; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad visose paraiškose dėl EGF paramos moterims ir vyrams būtų taikomos vienodos sąlygos, ir ragina valstybes nares rinkti duomenis pagal lytis siekiant nustatyti poveikį paramos gavėjų moterų pakartotinio įsidarbinimo rodikliams; be to, pažymi, kad kai kuriose EGF paraiškose tikslinių paramos gavėjų skaičius buvo mažas, palyginti su visu paramos kriterijus atitinkančių gavėjų skaičiumi, ir todėl poveikis gali būti mažesnis už optimalų;

21.  mano, kad siekiant NEET jaunuolius įtraukti į EGF paraiškas reikia skirtingos rūšies intervencijų, ir mano, kad visiems atitinkamiems veikėjams, įskaitant socialinius partnerius, vietos bendruomenės grupes ir jaunimo organizacijas, turėtų būti atstovaujama visais programos įgyvendinimo etapais ir kad tokios intervencijos turėtų skatinti priemones, būtinas kuo didesniam NEET jaunuolių dalyvavimui užtikrinti; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares turėti patikimą vadovaujančią agentūrą programos įgyvendinimui koordinuoti, tikslinei ir tvariai paramai, skirtai NEET jaunuoliams padėti užbaigti programą, užtikrinti ir taip pat didžiausiam programos lėšų išmokėjimui užtikrinti; mano, kad atlikus nepriklausomą peržiūrą, ypatingą dėmesį skiriant NEET jaunimo dalyvavimui, galėtų būti nustatyta geresnė praktika; yra tvirtai įsitikinęs, kad ir toliau iki programavimo laikotarpio pabaigos 2020 m. gruodžio mėn. turėtų būti taikoma išimtis dėl NEET jaunimo įtraukimo;

22.  ragina Komisiją į savo EGF laikotarpio vidurio vertinimą įtraukti specialų kokybinį ir kiekybinį paramos iš EGF nedirbančiam, nesimokančiam ir mokymuose nedalyvaujančiam jaunimui (NEET) vertinimą, ypač atsižvelgiant į Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimą ir būtiną nacionalinių biudžetų, ESF ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos sąveiką;

23.  pažymi, kaip nustatyta ex post vertinime, kad 73 ištirtais atvejais vidutinis paramos gavėjų paramos gavimo rodiklis buvo 78 proc.; įskaičiuojami ir 20 atvejų, kai paramos gavėjų paramos gavimo koeficientas siekė100 proc. ar daugiau; visgi primygtinai pabrėžia, kad didžiausias paramos gavimo koeficientas visais atvejais yra 100 proc., nes naudojant didesnius nei 100 proc. skaičius iškreipiami duomenys ir nustatomas daug didesnis paramos gavimo koeficientas nei yra iš tiesų; pažymi, kad taip yra ir biudžeto įgyvendinimo lygio atveju; ragina Komisiją patikslinti savo duomenis ir pateikti tikslesnį paramos gavėjų paramos gavimo ir biudžeto įgyvendinimo koeficientų vertinimą;

24.  palankiai vertina tai, kad daug paramos iš EGF gavėjų visų pirma galėjo gauti asmeninę pagalbą ieškant darbo, atnaujinti savo įgūdžius profesinio mokymo programose ir naudotis judumo išmokomis; taip pat palankiai vertina tai, kad EGF, iš jo suteikus pagalbą įmonėms steigti ar perimti, kai kuriems samdomiesiems darbuotojams suteikė galimybę pradėti savo verslą; todėl pabrėžia, kad nustatyta, jog EGF padarė didelį teigiamą poveikį savigarbai, įgalėjimo jausmui ir motyvacijai; pabrėžia, kad EGF parama padidino socialinę sanglaudą, nes suteikė žmonėms galimybę vėl įsidarbinti ir išvengti neigiamų nedarbo padarinių;

25.  pažymi, kad remiantis ex post ataskaitos duomenimis, EGF naudos gavėjų išsilavinimo lygis dažnai mažesnis už vidutinį, todėl jų gebėjimus galima mažiau panaudoti kitose srityse, o tai įprastomis sąlygomis mažina jų galimybes įsidarbinti ir didina jų pažeidžiamumą darbo rinkoje; mano, kad EGF geriausią ES pridėtinę vertę gali teikti tais atvejais, kai remiamos darbuotojų, ypač mažiau kvalifikuotų pažeidžiamų grupių, mokymo ir perkvalifikavimo programos, kuriomis pirmenybė teikiama darbo rinkai ir verslui pradėti reikalingiems įgūdžiams;

26.  pažymi, kad atliekant ex post vertinimą vykdytos apklausos rezultatai yra nevienareikšmiai, nes 35 proc. apklaustųjų nurodė, kad naujų darbo vietų kokybė yra geresnė ar daug geresnė, 24 proc. apklaustųjų nurodė, kad ji tokia pati, o 41 proc. apklaustųjų nurodė, kad ji prastesnė arba daug prastesnė; vis dėlto, kadangi nėra jokių susistemintų duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti bet kokį vertinimą, rekomenduoja Komisijai rinkti išsamesnę informaciją apie EGF priemonių poveikį ir kokybę tam, kad vėliau, prireikus, būtų galima imtis taisomųjų veiksmų;

Išlaidų efektyvumas ir pridėtinė EGF vertė

27.  ragina Komisiją ir valstybes nares lanksčiau ir veiksmingiau naudotis EGF biudžeto vykdymo kompetencija, sutelkiant dėmesį į rezultatus, poveikį ir pridėtinę vertę ir nekeliant pavojaus fondų naudojimo tinkamumui ir skaidrumui bei užtikrinant taisyklių laikymąsi; mano, jog paraiškų teikimo procedūra turėtų būti spartesnė, kad atleistiems darbuotojams teikiama fondo pagalba būtų veiksmingesnė; yra susirūpinęs dėl iš EGF prašomos skirti paramos ir valstybių narių grąžinamų sumų – vidutinis biudžeto įvykdymo lygis siekia tik 45 proc.; todėl ragina Komisiją nuodugniai įvertinti žemo įgyvendinimo lygio priežastis ir pasiūlyti priemonių, skirtų esamiems trukdžiams pašalinti ir optimaliam fondo naudojimui užtikrinti; pažymi, kad pakartotinio įsidarbinimo rodiklis baigus teikti paramą iš EGF labai įvairus – kinta nuo 4 iki 86 proc., todėl pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti aktyvias ir įtraukias darbo rinkos priemones; pažymi, kad išmokos iš EGF kai kuriose valstybėse narėse nuolat duoda geresnių rezultatų nei kitose; siūlo, kad, siekiant užtikrinti kuo didesnę investuotų lėšų grąžą pakartotinio įsidarbinimo srityje, Komisija ir toliau teiktų gaires valstybėms narėms ir suteiktų joms galimybę dalytis geriausia patirtimi prašant EGF lėšų ir jas naudojant;

28.  mano, kad nereikėtų didinti 60 proc. bendro finansavimo normos;

29.  pažymi, kad, remiantis Komisijos ex post vertinimu, vidutiniškai tik 6 proc. EGF lėšų panaudota administracinėms ir valdymo išlaidoms padengti;

30.  pažymi, kad, kaip nustatyta per konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais, svarbiausias išlaidų efektyvumo aspektas buvo iš naujo įdarbintų darbuotojų, kurie dabar moka mokesčius ir socialinio draudimo įmokas, o ne gauna nedarbo ar kitas socialines išmokas, skaičius;

31.  pažymi, kad daugeliu su EGF susijusių atvejų dėl didesnių administracinių išlaidų veiksmams pagal EGF reglamento 7 straipsnio 4 dalį sumažėja bendras EGF investicijų poveikis; ragina Komisiją spręsti tokių išlaidų klausimą nustatant ribas;

32.  atkreipia dėmesį į ex post vertinime pateiktą pasiūlymą dėl priešingos padėties poveikio vertinimo, nes jis yra svarbus elementas siekiant suprasti pridėtinę EGF vertę; apgailestauja dėl to, kad toks vertinimas dar nėra atliktas;

33.  džiaugiasi Audito Rūmų išvada, kad EGF užtikrino tikrą pridėtinę ES vertę, kai buvo naudojamas atleistiems darbuotojams skirtoms paslaugoms ar išmokoms, kurios paprastai nėra teikiamos pagal valstybių narių bedarbio pašalpų sistemas, bendrai finansuoti, taip padėdamas užtikrinti geresnę socialinę sanglaudą Europoje; pabrėžia, kad kai kuriose valstybėse narėse nėra socialinės apsaugos nuostatų, kurios sudarytų sąlygas patenkinti darbą praradusių asmenų poreikius;

34.  apgailestauja dėl to, kad, Audito Rūmų nuomone, vienas trečdalis EGF lėšų naudojamas nacionalinėms darbuotojų pajamų rėmimo sistemoms kompensuoti nesukuriant jokios pridėtinės ES vertės; pažymi, kad naujuoju EGF reglamentu ribojamos išlaidos specialioms priemonėms, pvz., išmokoms darbo paieškai ir darbdaviams teikiamoms samdos paskatoms – šios išlaidos gali sudaryti iki 35 proc. bendrų koordinuoto rinkinio išlaidų, o EGF remiamais veiksmais neketinama pakeisti pagal nacionalines sistemas valstybių narių taikomų pasyvių socialinės apsaugos priemonių; primygtinai teigia, kad EGF negalima naudoti kaip darbdavių įsipareigojimų darbuotojų atžvilgiu pakaitalą; be to, skatina Komisiją per kitą reglamento peržiūrą patikslinti, kad EGF negalima naudoti valstybių narių įsipareigojimų atleistų darbuotojų atžvilgiu pakaitalą;

35.  apgailestauja dėl to, kad biudžeto įvykdymo lygis svyruoja nuo 3 proc. iki 110 proc., o vidutinis įvykdymo lygis yra 55 proc.; mano, kad kartais ši padėtis atspindi planavimo arba įgyvendinimo etapų trūkumus ir kad ją reikėtų gerinti veiksmingiau rengiant ir įgyvendinant projektus;

36.  apgailestauja dėl sumažėjusio EGF skiriamo finansavimo; ragina Komisiją ir valstybes nares papildomai remti EGF ir taip užtikrinti, kad poreikiai būtų patenkinti; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų pakankamai darbuotojų, kurie pasidalytų darbo krūvį, ir būtų išvengta nereikalingo vėlavimo;

37.  mano, kad EGF ir ESF priemonės turėtų papildyti viena kitą, kad būtų priimti tiek konkretūs trumpalaikiai, tiek bendresnio pobūdžio ilgalaikiai sprendimai; atkreipia dėmesį į išvadą, kad apskritai valstybės narės veiksmingai derino EGF, ESF ir nacionalines darbo rinkos priemones ir kad Audito Rūmai atlikdami auditą nenustatė dubliavimosi ar dvigubo asmenų finansavimo atvejų;

38.  yra patenkintas Komisijos ataskaitos dėl EGF veiklos 2013 ir 2014 m. išvada, kad pagal EGF reglamentus 2013 ir 2014 m. Komisijai nebuvo pranešta apie jokius trūkumus, taip pat 2013 ir 2014 m. neteko šalinti jokių su EGF susijusių trūkumų;

Poveikis MVĮ

39.  pažymi, kad MVĮ sudaro 99 proc. visų ES įmonių ir jose dirba didžioji dauguma ES darbuotojų; atsižvelgdamas į tai, yra susirūpinęs, kad EGF turėjo labai nedidelį poveikį MVĮ, nepaisant to, kad jame aiškiai numatytos MVĮ paramos galimybės pagal tam tikrus kriterijus; pripažįsta Komisijos paaiškinimą, kad nukentėję tolesnės grandies tiekėjų darbuotojai niekada nebuvo apgalvotai priskirti netinkamiems finansuoti, tačiau ragina Komisiją dar labiau EGF perorientuoti į MVĮ, kurios atlieka pagrindinį vaidmenį Europos ekonomikoje, pvz., daugiau dėmesio skiriant 8 straipsnio d punkto nuostatai dėl būtinybės nustatyti atleidžiančių įmonių tiekėjus, tolesnės gamybos grandies gamintojus ar subrangovus arba skatinti geriausią patirtį, įgytą ankstesniais atvejais, kai EGF davė naudos MVĮ, socialinėms įmonėms ir kooperatyvams; pabrėžia, kad būtina kreipti daugiau dėmesio tam, kad būtų proporcingai remiami MVĮ ir didelių įmonių darbuotojai;

40.  mano, kad reikėtų labiau naudotis nukrypti leidžiančia nuostata dėl priimtinumo ribų, ypač MVĮ labui; pabrėžia galiojančio reglamento 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų nuostatų svarbą MVĮ, nes jos suteikia galimybę pertvarkyti krizės ar globalizacijos paveiktus ekonomikos sektorius regionų lygmeniu atsižvelgiant į kiekvieną atskirą atvejį; pripažįsta problemas, su kuriomis susiduriama, kai paraiškos teikiamos laikantis šių nuostatų, ir ragina Komisiją padėti valstybėms narėms spręsti šias problemas siekiant, kad EGF taptų veiksminga išeitimi atleistiems darbuotojams; be to, ragina Komisiją ir valstybes nares planavimo ir paraiškų teikimo etapais atsižvelgti į principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“ (angl. Think Small First);

41.  atkreipia dėmesį į tai, kad daugiausia paraiškų pateikia gamybos ir statybos sektoriai, ypač automobilių ir aviacijos pramonės sektoriai, ir į tai, kad parama iš esmės teikiama stambioms įmonėms; ragina valstybes nares ir išimtinius įgaliojimus turinčias regionų valdžios institucijas iniciatyviai remti atleistus MVĮ, kooperatyvų ir socialinių įmonių darbuotojus naudojantis šio reglamento 4 straipsnio 2 dalyje numatytomis lankstumo nuostatomis, ypač taikomomis su MVĮ susijusioms kolektyvinėms paraiškoms, ir kitomis priemonėmis, kuriomis skatinama teikti didesnę paramą ir daugiau galimybių MVĮ; taip pat informuoti MVĮ apie EGF joms teikiamas galimybes; pabrėžia, kad šie paramos MVĮ atvejai turėtų būti laikomi pridėtine EGF verte;

42.  yra patenkintas Komisijos ex post įgyvendinimo ataskaitos, kurioje nurodyta teigiama tendencija tarp verslumo skatinimui naudojamų išteklių ir savarankiškai dirbančių asmenų skaičiaus baigus taikyti priemones, išvada; vis dėlto pažymi, kad savarankiškai dirbančių asmenų dalis sudaro vidutiniškai vos 5 proc. visais EGF paramos atvejais ir kad reikėtų naudoti verslininkų skatinimo priemones, pvz., dotacijas verslui pradėti ir kitas iniciatyvas; šiomis aplinkybėmis pabrėžia mokymosi visą gyvenimą, kuravimo ir lygiarangių kolegų tinklų svarbą; mano, kad yra daugiau galimybių EGF, atskirai ar kartu su kitais fondais, kaip antai ESI, naudojimui pagerinti, verslumui ir pradedančiosioms įmonėms remti, tačiau pabrėžia, kad parama verslumui turėtų būti pagrįsta tvariais verslo planais; ragina valstybes nares daug dėmesio skirti moterų ir mergaičių įtraukčiai į verslumo programas;

43.  palankiai vertina kelių valstybių narių pastangas didinti priemonių, kuriomis remiamas verslumas ir socialinė ekonomika, naudojimą verslui pradėti skiriant dotacijas ir taikant priemones, kuriomis siekiama skatinti verslumą ir socialinius kooperatyvus bei naujiems verslininkams skirtas paslaugas;

Duomenų reikalavimai

44.  mano, kad, atsižvelgiant į tam tikrą skaičių sudėtingų veiksnių, kaip antai, galimos duomenų spragos, regionų ir šalių ypatumai, skirtingos makroekonominės ir mikroekonominės aplinkybės, nedidelės imtys ir tam tikros būtinos prielaidos, Komisijos metodika turėtų būti griežta ir skaidri, taikant ją turėtų būti įgyvendinamo priemonės šį metodą naudoti trukdantiems trūkumams pašalinti;

45.  pabrėžia, kad Audito Rūmų ataskaitoje daroma išvada, kad kai kurios valstybės narės nenustatė kiekybinių reintegracijos tikslų ir kad esamų duomenų nepakanka priemonių efektyvumui į darbo rinką reintegruojant atleistus darbuotojus įvertinti; pripažįsta Komisijos teiginį, kad EGF reglamentas neapima kiekybinių reintegracijos tikslų ir kad įvairias EGF priemones galima įvertinti kitais būdais; todėl rekomenduoja, kad valstybės narės nustatytų kiekybinius reintegracijos tikslus ir sistemingai diferencijuotų EGF, ESF priemones ir kitas nacionalines priemones, skirtas būtent nuo masinių atleidimų nukentėjusiems darbuotojams; toliau ragina Komisiją pateikti informaciją apie į darbo rinką grįžusių asmenų rastų darbo vietų tipą ir kokybę, taip pat apie vidutinio laikotarpio EGF intervencijų užtikrintos integracijos lygio tendencijas; be to, valstybės narės turėtų skirti dviejų pagrindinių tipų EGF priemones, t. y. aktyvias darbo rinkos priemones ir darbuotojams išmokamą pajamų paramą, ir suteikti išsamesnės informacijos apie priemones, kuriomis pasinaudojo atskiri dalyviai, tam, kad būtų galima atlikti tikslesnę įvairių priemonių sąnaudų ir naudos analizę; prašo Komisijos pateikti duomenis apie Komisijos lygmeniu nepatvirtintus EGF lėšų prašymus ir nepatvirtinimo priežastis;

46.  primena valstybėms narėms jų pareigą praėjus 12 mėnesių nuo priemonių įgyvendinimo dienos pateikti duomenis apie reintegracijos į darbo rinką rodiklius tam, kad būtų užtikrinta reikiama EGF poveikio ir veiksmingumo stebėsena;

47.  atkreipia dėmesį į tai, kad nacionaliniu lygmeniu reikia supaprastinti audito procedūras tam, kad būtų užtikrintas suderinamumas ir veiksmingumas ir būtų išvengta nereikalingo skirtingo lygio kontrolę vykdančių įstaigų veiklos kartojimosi;

48.  rekomenduoja intensyvinti informacijos srautus ir remti nacionalinių kontaktinių asmenų ir regioninio ar vietos lygmens paramos teikimo partnerių susitarimus;

49.  rekomenduoja dažniau atlikti reguliarias tarpusavio peržiūras, vykdyti tarpvalstybinius mainus ar sugretinti naujus EGF lėšų mobilizavimo atvejus su ankstesniais EGF lėšų mobilizavimo atvejais tam, kad būtų galima keistis geriausia praktika ir įgyvendinimo patirtimi; todėl rekomenduoja sukurti geriausios patirties platformą, kuria būtų paprasta naudotis ir kuri remtų geresnius integruotų sprendimų mainus;

50.  atkreipia dėmesį į Europos Parlamento tyrimų tarnybos susirūpinimą dėl EGF poveikio apskaičiavimo metodikos; pabrėžia, kad reikia nustatyti papildomus veiklos rodiklių reikalavimus;

51.  ragina Komisiją ir valstybes nares išlaikyti galiojančio EGF reglamento nuostatas dėl išmokų kitus asmenis prižiūrintiems asmenims; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares sukurti lanksčias darbo ir mokymo priemones, ir, kai įmanoma, taikyti šias priemones vietos bendruomenėse, nes daug iš darbo atleistų moterų dėl šeimos priežiūros pareigų gali turėti mažesnį geografinio judumo lankstumą;

52.  ragina regionines ir vietos kompetentingas institucijas, socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas koordinuoti darbo rinkos dalyvių veiksmus tam, kad būtų sukurtos geresnės galimybės gauti EGF paramą atleidimų ateityje atvejais; be to, ragina socialinius partnerius aktyviau dalyvauti fondo stebėsenos ir vertinimo veikloje, ypač skatinti tai daryti suinteresuotųjų šalių atstoves moteris siekiant užtikrinti, kad daugiau dėmesio būtų skiriama lyčių aspektui;

53.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę EGF paramos atvejų vertinimą, kurio reikalaujama pagal reglamento 20 straipsnį, pavesti Eurofound; mano, kad pagal tokį pasiūlymą Komisija galėtų suteikti Eurofound reikiamus finansinius išteklius, kurie atitiktų dabartines išlaidas, susijusias su EGF vertinimo viešaisiais pirkimais ir žmogiškaisiais ištekliais; be to, Komisija galėtų reikalauti valstybes nares teikti atitinkamus duomenis Eurofound, nes didžiausia kliūtis geresniems vertinimams atlikti yra tinkamų duomenų trūkumas;

º

º  º

54.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

• [1]  OL L 347, 2013 12 20, p. 855.
• [2]  OL L 167, 2009 6 29, p. 26.
• [3]  OL L 406, 2006 12 30, p. 1.
• [4]  Priimti tekstai, P7_TA(2011)0431.
• [5]  Priimti tekstai, P7_TA(2010)0303.
• [6]  Priimti tekstai, P7_TA(2013)0005.

AIŠKINAMOJI DALIS

Bendra informacija

Iš pradžių EGF buvo įsteigtas Reglamentu EB Nr. 1927/2006 siekiant solidarumo su darbuotojais, praradusiais darbą vykstant masiniams atleidimams dėl esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių, susijusių su globalizacija, kai tie atleidimai turi reikšmingą neigiamą poveikį vietos arba regiono ekonomikai.

2007–2009 m. laikotarpiu EGF mobilizavimo kriterijai buvo šie: kai valstybėje narėje įmonėje buvo atleisti mažiausiai 1000 darbuotojų per keturių mėnesių laikotarpį, arba jei atleidimai vyko devynių mėnesių laikotarpiu, ypač MVĮ, sektoriuje, kuris priskiriamas NACE 2, regione, kuris priskiriamas NUTS 2 kategorijai, arba dviejuose tokiuose kaimyniniuose regionuose. 2009 m. minimalus atleistų darbuotojų skaičius buvo sumažintas iki 500. Nuo EGF veiklos pradžios valstybėms narėms taip pat buvo numatyta galimybė panaudoti EGF išimtinėmis aplinkybėmis arba mažų darbo rinkų atveju, kai panaudojimo kriterijai neįvykdyti, jei darbuotojų atleidimas daro didelę įtaką užimtumui ir vietos ekonomikai.

Fondo taikymo sritis buvo išplėsta nuo 2009 m. iki 2011 m. ir nuo 2013 m. buvo dar labiau išplėsta įtraukiant dėl pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės atleistus darbuotojus. Be to, nuo 2013 m. buvo įtraukti savarankiškai dirbantys asmenys, o regionuose, kuriems teikiamas finansavimas pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą, taip pat buvo taikomas paramos gavėjų skaičius, lygus NETT jaunuolių skaičiui.

•  Tinkami finansuoti veiksmai

Pradžioje finansinė parama iš EGF buvo skiriama „aktyvioms darbo rinkos priemonėms, kurios sudaro individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų, skirtų reintegruoti atleistus darbuotojus į darbo rinką, koordinuoto paketo dalį“[1]. 2013 m. Reglamento taikymo sritis buvo išplėsta siekiant padėti „visų pirma palankių sąlygų neturintiems, vyresnio amžiaus ir jauniems asmenims vėl integruotis į darbo rinką ar pradėti dirbti savarankiškai“[2].

Tinkami finansuoti veiksmai apima specialius mokymus ir perkvalifikavimą, pagalbą ieškant darbo, kuravimą, verslumo skatinimą, paramą norintiems pradėti dirbti savarankiškai arba pradėti savo verslą, darbuotojų perėmimas, mobilumo ir pragyvenimo arba mokymo išmokas.

Finansavimas šiems finansuoti tinkamiems veiksmai skiriamas su sąlyga, kad tiksliniai paramos gavėjai patys aktyviai dalyvautų ieškant darbo ar mokymuose. Be to, nebus finansuojami veiksmai, už kuriuos pagal nacionalinę teisę arba kolektyvinius susitarimus atsakingos įmonės, arba pasyvios socialinės pasaugos priemonės.

•  Finansai

EGF – tai neatidėliotinos pagalbos fondas ir yra neįtraukiamas į daugiametę finansinę programą (DFP). Buvo sukurtas rezervo fondas, iš kurio EGF gali būti skiriami metiniai asignavimai. ES biudžete EGF numatyti metiniai asignavimai sumažėjo nuo 500 mln. eurų per metus 2007 m. iki 150 mln. eurų pagal dabartinį reglamentą. Per aštuonerių metų laikotarpį nuo 2007 m. iki 2014 m. skirtas finansavimas vidutiniškai siekė 70 mln. eurų per metus. Pradinė bendro finansavimo norma buvo 50 proc., 2009–2011 m. ji buvo padidinta iki 65 proc., 2012–2013 m. vėl sumažinta iki 50 proc., o 2013 m. Reglamentu padidinta iki 60 proc. 2014–2020 m. laikotarpiui.

Kai Parlamentas ir Tarybą pritarė paraiškai dėl EGF panaudojimo, Komisija paprastai per 15 dienų sumoka atitinkamai valstybei narei finansinį įnašą – tai vienkartinis išankstinio finansavimo mokėjimas, apimantis 100 proc. skiriamos sumos. Pradžioje valstybės narės turėjo panaudoti EGF lėšas per 12 mėnesių, bet 2009 m. reglamentu šis laikotarpis buvo pratęstas iki 24 mėnesių, toks grafikas išlieka ir 2013 m. reglamente. Ankstesniame reglamente Komisijai skiriama techninė pagalba sudarė 0,35 proc., 2013 m. reglamente ji buvo padidinta iki 0,5 proc.

•Tvarkaraščiai ir ataskaitų teikimas

Naujame reglamente numatyti griežtesni darbo grafikai tiek valstybėms narėms, tiek ir Komisijai. Dabar valstybės narės privalo pateikti paraišką per 12 savaičių nuo atleidimų datos, o dar per 6 savaites privalo atsakyti į prašymą pateikti papildomą informaciją. Po to Komisija turi per 12 savaičių atlikti vertinimą. Tuomet Komisija dėl kiekvienos reikalavimus atitinkančios paraiškos pateikia pasiūlymą Europos Vadovų Tarybai ir Europos Parlamentui ir, prieš mokėdama valstybei narei sumą, dėl kurios buvo sutarta, turi gauti abiejų institucijų sutikimą.

Per 6 mėnesius po EGF programos užbaigimo valstybės narės privalo pateikti Komisijai galutinę ataskaitą apie EGF įgyvendinimą. 2013 m. Reglamente išsamiau nurodyta informacija, kurią reikia įtraukti į galutinę ataskaitą. Pirmame reglamente Komisija buvo įpareigota skelbti metines ataskaitas, o pagal naują reglamentą reikalaujama pateikti dviejų metų ataskaitą. Dviejų metų ataskaitoje visų pirma turi būti pateikiama statistika apie paramos gavėjų grįžimo į darbo rinką rodiklį – tai vienas iš naujų reikalavimų. Be to, Komisija turi atlikti vidurio laikotarpio veiksmingumo ir pasiektų rezultatų tvarumo vertinimą, taip pat ex-post vertinimą kartu su išorės ekspertais, siekiant išmatuoti EGF poveikį ir jo pridėtinę vertę.

Visų pirma valstybės narės yra atsakingos už EGF finansuojamų veiksmų įgyvendinimą ir finansų kontrolę. Komisija imasi visų reikiamų priemonių, kad patikrintų, ar finansuojami veiksmai vykdomi laikantis gero ir efektyvaus valdymo principų. Komisijos pareigūnai gali atlikti patikrinimus vietoje, bent prieš vieną dieną apie tai įspėję. Tuo atveju, kai faktinės EGF veiksmų išlaidos nesiekia apskaičiuotos sumos, Komisija reikalauja, kad susijusios valstybės narės grąžintų atitinkamą iš anksto gauto finansavimo dalį.

Paramos gavėjai

Apskritai kalbant, EGF suteikė individualiai pritaikytas ir gerai suderintas paramos priemones atleistiems darbuotojams. Darbuotojų arba jų atstovų, socialinių partnerių ir kitų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas rengiant paraišką yra labai svarbus. Kadangi EGF – tai lankstumo priemonė, ji leidžia imtis novatoriškų veiksmų ir individualiai pritaikytų priemonių. Atsižvelgiant į tai, kad EGF tikslas – skatinti tvarų užimtumą, labai svarbu įvertinti paramos gavėjų, grįžusių į darbo rinką, skaičių.

Anot ex-post atlikto EGF vertinimo pakartotinio įsidarbinimo rodikliai svyravo nuo 4 iki 98 proc., o pakartotinio įsidarbinimo rodiklis vidutiniškai siekė 49 proc. Pakartotinio įsidarbinimo rodikliai priklauso nuo kelių veiksnių, įskaitant švietimo lygį, paramos gavėjo amžių, nedarbo lygį regione arba šalyje, regionų urbanizaciją, darbuotojų įgūdžių profilį, regiono augimo poveikį ir t. t. EGF politikos priemonių rinkinio poveikis buvo ištirtas atsižvelgiant į dvi EGF priemones: individualių atvejų tvarkymas ir mokymai ir (arba) perkvalifikavimas. Buvo padaryta išvada, kad šie du tipai turi teigiamą poveikį pakartotinio įsidarbinimo rodikliams, tačiau tik individualių atvejų tvarkymas buvo statistiškai reikšmingas.

Patirtis parodo, kad individualiai pritaikyta tikslinė ir intensyvi parama atleistiems darbuotojams dažnai duoda teigiamų rezultatų. Taip pat galimybė imtis priemonių, papildančių nacionalines priemones, bei šios priemonės lankstumas yra labai svarbūs. Kiti teigiami rezultatai paramos gavėjams apima teigiamą psichologinį poveikį, padidėjusias prisitaikymo galimybes ir darbo rinkos lankstumą. Be to, yra įrodymų, kad EGF, padėjęs didelėms žmonių, kuriems skubiai reikėjo pagalbos, grupėms, prisidėjo prie socialinės sanglaudos. Tai turėjo teigiamą šalutinį poveikį paramos gavėjų šeimoms ir plačiai bendruomenei.

Analizė parodo, kad bendros išlaidos vienam EGF paramos gavėjui (atlikus 73 atvejų ex-post vertinimą) ir pasiekti rezultatai nesusiję nuoseklia linijine funkcija ir kad pasiūla, paklausą ir politinių priemonių rinkinys yra visi tie veiksniai, kurie didžiąja dalimi nulėmė pakartotinio įdarbinimo rodiklius. Patirtis parodė, kad skirtingų tipų priemonės yra susijusios su skirtingais pakartotinio įsidarbinimo rodikliais, bet nebuvo nustatyta aiškaus, nuoseklaus modelio, kad gavus didesnį finansavimą buvo pasiekta aukštesnių pakartotinio įsidarbinimo rodiklių.

Be to, EGF projektų ir kitų panašių ne pagal EGF finansuojamų perkėlimo projektų rezultatų ir išlaidų palyginimas nerodo, kad yra aiškiai linijinė funkcija. Šiomis aplinkybėmis svarbu paminėti, kad ex-post vertinime rekomenduojama, kad siekiant suprasti darbo rinkos priemonių poveikį ir jų pridėtinę vertę svarbus elementas yra priemonių poveikio vertinimas pasitelkiant palyginimą, apimantį patikimą kontrolę, arba palyginimą, apimantį grupės priešingos padėties poveikio vertinimą. Tai padeda suvokti, kuriuos iš pastebimų pokyčių iš tikrųjų galima priskirti vertinamiems veiksmams.

Toliau teigiama, kad didėja ES finansuojamų programų koncentracija. Komisijos Vertinimo planų gairėse (angl. Guidance Document on Evaluation Plans) 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu nustatyti reikalavimai efektyviam priešingos padėties poveikio vertinimui atlikti ir teigiama, kad visus šiuos reikalavimus lengviau patenkinti tuomet, kai iš anksto atitinkamai vyksta planavimas. Kiek suprantu, iki šiol priešingos padėties poveikio vertinimas nebuvo atliekamas EGF panaudojimo atvejams vertinti, manau, kad Komisija šiuo klausimu turėtų laikytis savo pačios patarimų.

Savarankiškai dirbančių asmenų dalis svyravo nuo 44 proc. iki 0, vidutiniškai savarankiškai dirbančių asmenų dalis siekė 5 proc. Vidutiniškai savarankiškai dirbančių asmenų rodikliai priklauso nuo paramos verslumui masto pradiniame EGF dokumentų rinkinyje.

Europos pridėtinė vertė

Europos pridėtinė vertė – tai išmatuojamas rezultatų skirtumas tarp EGF panaudojimo ir valstybių narių veiksmų. Svarbu išmatuoti šią pridėtinę vertę, nes tai padeda pagrįsti arba paneigti ES vykdomus politikos veiksmus, pvz., EGF.

Ji gali būti matuojama keturiais būdais. Pirma, apimties poveikis, kuris analizuoja, kaip EGF prisideda prie esamų veiksmų: sustiprina, praplečia, remia, pagilina arba įtvirtina aktyvias darbo rinkos priemones arba nacionalinę užimtumo politiką. Daugelio EGF finansuotų atvejų analizė parodė, kad EGF turėjo reikšmingą apimties poveikį.

Antra, EGF finansuotos priemonės praplėtė esamą grupėms skiriamą paramą ir paramą tose politikos srityse, kurios kitaip jos nebūtų gavusios, pvz., tokioms grupėms: darbingiausio amžiaus darbuotojams, dar įdarbintiems asmenims ir migrantų kilmės asmenims. Trečia, EGF finansavimas parėmė vietos ir regiono inovacijas, kurios buvo perimtos nacionaliniu lygmeniu, taip pat nacionalines inovacijas, kurios vėliau plačiai taikomos.

Ketvirta, patirtis parodė, kad susijusios organizacijos patyrė teigiamą mokymo poveikį. Tai apima pajėgumų didinimą kalbant apie veiksmingą priemonių valdymą ir partnerysčių steigimą EGF priemonėms vykdyti.

EGF reformos

Nuo 2006 m. EGF kelis kartus buvo pertvarkomas. Reformos apima taikymo kriterijus, kai atleistų darbuotojų skaičius buvo sumažintas nuo 1000 iki 500. Tai reiškia, kad EGF tapo lengviau prieinamas regionams ir mažesnėms valstybėms narėms. Buvo pateikta pasiūlymų dar toliau mažinti atleidimų skaičių, tačiau tam buvo stipriai priešinamasi. Tačiau, aš manau, kad valstybės narės turėtų daugiau naudotis 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis, leidžiančiomis naudotis EGF net nepasiekus nustatytos 500 atleidimų ribos. Jau buvo patvirtintos kelios paraiškos, grindžiamos šiuo straipsniu.

Lėšų panaudojimo laikotarpis buvo pratęstas nuo 12 iki 24 mėnesių. Tai suteikė daugeliui paramos gavėjų galimybių dalyvauti ilgesnės trukmės mokymo arba švietimo programose. 12 mėnesių laikotarpis buvo itin ribojantis, o ypač tais atvejais, kai valstybė narė pavėluotai taikė EGF priemones, tai reiškė, kad paramos gavėjų galimybės dalyvauti tam tikrose priemonėse buvo labai ribotos.

Dabar savarankiškai dirbantys asmenys taip pat gali gauti EGF paramą. Manau, kad ši reforma itin svarbi, nes kai kuriose valstybėse narėse savarankiškai dirbantiems asmenims suteikiama žemesnio lygio socialinė apsauga, nei kitiems darbuotojams. Tai gali atbaidyti tuos, kurie nori kurti darbo vietas, o EGF bent gali suteikti jiems tas pačias apsaugines sąlygas, kurias turi kiti darbuotojai.

NEET jaunimas taip pat priklauso naujo reglamento taikymo sričiai. Tai didina EGF poveikį, o patirtis parodė, kad padidinus dalyvių skaičių galima pasiekti masto ekonomijos. Be to, tokiu būdu išreiškiamas solidarumas su darbo neturinčiais jaunais žmonėmis tuose regionuose, kuriuose nedarbo lygis labai aukštas.

Bendro finansavimo dalis kelia problemų kai kurioms valstybėms narėms, kurioms labiau priimtina naudoti, pvz., ESF, kuriame bendro finansavimo dalis didesnė. Bendro finansavimo dalies padidinimas nuo 50 proc. iki 60 proc. – tai svarbus žingsnis siekiant paraginti tas valstybes nares apsvarstyti paraiškos teikimą EGF.

Kalbant apie krizės kriterijaus įtraukimą reikėtų pažymėti, kad 2009–2011 m. laikotarpiu, kai dėl krizės buvo taikoma nukrypti leidžianti nuostata, žymiai padidėjo dėl EGF finansavimo pateikiamų paraiškų skaičius. Dabartinio reglamento kontekste pripažįstama, kad kai kuriuose sektoriuose ir šalyse vis dar susiduriama su 2007 m. krizės poveikiu ir kad EGF turėtų galėti reaguoti į bet kokią naują pasaulinę finansų ar ekonomikos krizę.

Audito Rūmų ataskaita

Audito Rūmų ataskaita apima 6 išvadas ir 3 rekomendacijas. Daugelis iš jų jau paminėtos šiame pranešime, tačiau reikėtų pakartoti kelis punktus. Visų pirma reikia, kad valstybės narės nustatytų kiekybinius grįžimo į darbo rinką tikslus ir darytų skirtumą tarp EGF ir kitų priemonių, taip pat tarp dviejų pagrindinių EGF paramos tipų. Vienas iš aspektų, dėl kurių EGF sulaukė kritikos, yra tai, kad kai kurios valstybės narės panaudojo dideles sumas iš EGF skiriamų lėšų tam, kad kompensuotų nacionalines darbuotojų pajamų paramos schemas. Audito Rūmų nuomone, šiuo atveju ES lėšų panaudojimas neturi pridėtinės vertės, o todėl labai svarbu, kad valstybės narės įvertintų konkrečiai šio paramos tipo pridėtinę vertę.

Pranešime taip pat kritiškai įvertintos ilgos EGF patvirtinimo procedūros. Tačiau įvykdžius naujausias reformas jau buvo pradėta taikyti pagreitinta tvarka, o daugelis valstybių narių pradeda įgyvendinti priemones iš kart po to, kai išsiunčia paraišką Komisijai.

Viena iš Audito Rūmų rekomendacijų buvo patarimas ES institucijoms apsvarstyti galimybę taikyti ESF sistemą kaip alternatyvą EGF. Tačiau daugelis priežasčių, kuriomis grindžiamas šis argumentas, jau buvo perimtos į naują reglamentą, pvz., tvarkaraščiai.

• [1]  Reglamento (ES) Nr. 1927/2006 3 straipsnis.
• [2]  7 straipsnio 1 dalis.

Biudžeto komiteto NUOMONĖ (*) (25.5.2016)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

dėl 2007–2014 m. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veiklos, poveikio ir pridėtinės vertės
(2015/2284(INI))

Nuomonės referentas: Jean-Paul Denanot

(*)  Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAI

Biudžeto komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, kad EGF finansavimas gali paremti arba papildyti valstybių narių veiksmus užimtumo ir socialinės politikos srityje, tačiau jis negali pakeisti pirminių veiksmų ir nacionalinių valdžios institucijų atsakomybės, todėl iš jo neturi būti kompensuojamos darbuotojų pajamų sistemos; taip pat primena, kad valstybės narės privalo bendrai finansuoti EGF veiksmus nacionaliniuose teisės aktuose nustatytomis sąlygomis ir vykdyti prievolę veiksmingai įgyvendinti EGF biudžetą;

2.  mano, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) yra vertinga priemonė, kurią pasitelkdama ES teikia paramą darbuotojams ir išreiškia savo solidarumą su jais, padeda bedarbiams grįžti į darbo rinką, ir kurios tikslas – prisidėti prie pažangaus, įtraukaus ir tvaraus ekonomikos augimo ir skatinti tvarų užimtumą Europoje; tačiau pabrėžia, kad yra daug galimybių tobulinti EGF; ypač mano, kad EGF lėšos galėtų būti panaudojamos ekonomiškai naudingiau ir kad reikėtų labiau sutelkti dėmesį į rezultatus; laikosi nuomonės, kad EGF turėtų ir per kitą programavimo laikotarpį veikti jo neįtraukiant į DFP;

3.  laikosi nuomonės, kad nereikėtų didinti 60 proc. bendro finansavimo normos;

4.  pažymi, kad 2007–2014 m. dvidešimt valstybių narių pateikė 131 prašymą dėl 121 380 darbuotojų ir kad bendra prašoma suma siekė 542,4 mln. eurų;

5.  pažymi, kad EGF turėtų būti mechanizmas, leidžiantis teikti trumpalaikę pagalbą atvejais, kai reikalingas greitas sprendimas; apgailestauja, kad vidutinis EGF paraiškų patvirtinimo laikotarpis 2007–2013 m. buvo 303 dienos; palankiai vertina Komisijos pastangas supaprastinti paraiškų teikimo procesą; mano, kad sumažinus oficialių kalbų, į kurias turi būti verčiamas sprendimo projektas, skaičių laiko požiūriu būtų galima sutaupyti bent dvi savaites; pabrėžia, kad visus kitus pageidaujamus vertimus galėtų atlikti Komisija vėlesniu etapu;

6.  pabrėžia, kad laikotarpiu nuo 2007 iki 2014 m. aštuonios valstybės narės nepasinaudojo esama EGF parama; ragina Komisiją išnagrinėti visus atvejus, kai dėl nepakankamų reglamentavimo ar administracinių pajėgumų ar kitų kliūčių nebuvo galima pasinaudoti EGF parama, ir pasiūlyti veiksmus toms kliūtims pašalinti;

7.  ragina Komisiją ir valstybes nares pagerinti EGF biudžeto vykdymą taikant lankstumo ir veiksmingumo nuostatas, sutelkiant dėmesį į rezultatus, poveikį ir pridėtinę vertę, nekeliant pavojaus fondų naudojimo tinkamumui ir skaidrumui ir užtikrinant taisyklių laikymąsi; laikosi nuomonės, jog paraiškų teikimo procedūra turėtų būti greitesnė, kad fondo teikiama pagalba būtų veiksmingesnė atleistiems darbuotojams; yra susirūpinęs dėl iš EGF prašomos skirti paramos ir valstybių narių grąžinamų sumų – vidutinis biudžeto įvykdymo lygis siekia tik 45 proc.; todėl ragina Komisiją nuodugniai įvertinti žemo įgyvendinimo lygio priežastis ir pasiūlyti priemonių, skirtų esamų trukdžių pašalinimui ir optimalaus fondo naudojimo užtikrinimui; pažymi, kad įsidarbinimo iš naujo rodiklis baigus teikti paramą iš EGF labai skiriasi – svyruoja nuo 4 iki 86 proc., todėl pabrėžia, kaip svarbu įgyvendinti aktyvias ir įtraukias darbo rinkos priemones; pažymi, kad išmokos iš EGF kai kuriose valstybėse narėse nuolat duoda geresnių rezultatų nei kitose; pageidauja, kad Komisija ir toliau teiktų patarimus valstybėms narėms ir suteiktų joms galimybę pasidalyti geriausia patirtimi EGF lėšų naudojimo srityje, kad būtų užtikrinta kuo didesnė investuotų lėšų grąža pakartotinio įsidarbinimo srityje;

8.  pažymi, kad, Europos Parlamento tyrimų tarnybos nuomone, EGF duoda didžiausią pridėtinę vertę, kai jis naudojamas bendrai finansuoti atleistiems darbuotojams skirtas paslaugas, kurios paprastai nėra teikiamos pagal valstybių narių užimtumo tarnybų sistemas, ir kai daugiausia dėmesio skiriama mokymui ir perkvalifikavimui, o ne išmokoms;

9.  džiaugiasi, kad beveik 50 proc. darbuotojų, kurie finansinę pagalbą gavo pagal 2013–2014 m. patenkintus prašymus, vėl buvo įdarbinti; tačiau pažymi, kad EGF turėtų teikti finansavimą sektoriams, kurie ateityje gali patirti problemų, kad būtų užtikrinta, jog susijusiems darbuotojams potencialą ateityje turinčiuose sektoriuose būtų garantuotos tvarios naujos darbo vietos;

10.  pažymi, kad EGF yra trumpalaikio pobūdžio, ir pabrėžia didesnės sinergijos, papildomumo ir koordinavimo su ESF, ERPF ir regioniniu bei nacionaliniu lygmeniu finansuojamomis priemonėmis poreikį, kad taip pat būtų galima padėti sunkumų patiriančioms įmonėms išgyventi pereinamąjį darbo vietų kūrimo etapą; atsižvelgdamas į tai, siūlo, kad EGF paraiškas, laikydamosi valstybių narių tradicijų ir papročių, galėtų rengti valdžios institucijos, kurios valdo kiekvienos valstybės narės struktūrinius fondus, jeigu regioninės valdymo institucijos turi pakankamai administracinių ir finansinių išteklių tam užtikrinti; siūlo viešai skelbti paraiškas dėl EGF finansavimo;

11.  pažymi, kad daugeliu su EGF susijusių atvejų dėl didesnių administracinių išlaidų veiksmams pagal EGF reglamento 7 straipsnio 4 dalį sumažėja bendras EGF investicijų poveikis; ragina Komisiją spręsti tokių išlaidų klausimą nustatant ribas;

12.  yra įsitikinęs, kad EGF lėšas geriau panaudoti būtų galima plačiau, visų pirma MVĮ labui, taikant nukrypti leidžiančią nuostatą dėl priimtinumo ribų, pratęsiant ataskaitinius laikotarpius, taip pat numatant galimybę įtraukti atleistus darbuotojus, kurie teikė susijusias paslaugas atitinkamos įmonės atleistiems darbuotojams, nuodugniai įvertinus kiekvieną konkretų atvejį ir visais įmanomais būdais siekiant apriboti EGF biudžeto naudojimo iškraipymus;

13.  ragina Komisiją pagerinti esamą techninę paramą valstybėms narėms ir pagerinti komunikaciją su jomis apie EGF numatytas galimybes, kad būtų padidintas naudojimasis šiuo fondu, taip pat ragina, kad valstybių narių paraiškos dėl finansinės paramos iš EGF ir visi susiję dokumentai būtų skelbiami Europos Komisijos interneto svetainėje;

14.  laikosi nuomonės, kad ex post socialinė intervencija, dažnai susijusi su valstybių narių suteikto finansavimo lėšų grąžinimu, reiškia, jog Europos Sąjungos pastangos padėti atleistiems darbuotojams yra nematomos; ragina Komisiją pagerinti komunikaciją su nacionaliniais ir vietiniais profsąjungų tinklais ir visuomene ir aktyviau propaguoti socialines priemones, kurių imasi ES;

15.  ragina Komisiją į savo EGF laikotarpio vidurio vertinimą įtraukti specialų kokybinį ir kiekybinį paramos iš EGF nedirbantiems, nesimokantiems ir mokymuose nedalyvaujantiems jaunuoliams (NEET) vertinimą, ypač atsižvelgiant į Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimą ir būtiną nacionalinių biudžetų, ESF ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos sąveiką; laikosi nuomonės, kad po tokio vertinimo su NEET susijusi nukrypti leidžianti nuostata turėtų būti taikoma ir po 2017 m.;

16.  prašo Komisijos atlikti globalizacijos poveikio atskiriems sektoriams vertinimus ir, atsižvelgiant į jų rezultatus, pateikti pasiūlymus, kuriais būtų siekiama paskatinti įmones numatyti sektorių permainas ir joms parengti savo darbuotojus prieš juos atleidžiant;

17.  mano, kad galima toliau tobulinti EGF naudojimą projektams, kuriais remiamas verslumas ir pradedančiosios įmonės; ragina Komisiją toliau nagrinėti šį klausimą;

18.  atkreipia dėmesį į Europos Parlamento tyrimų tarnybos susirūpinimą dėl EGF poveikio apskaičiavimo metodikos; pabrėžia, kad reikia nustatyti papildomus veiklos rodiklių reikalavimus.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	23.5.2016
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	20 4 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Jean Arthuis, Lefteris Christoforou, Jean-Paul Denanot, José Manuel Fernandes, Bernd Kölmel, Zbigniew Kuźmiuk, Vladimír Maňka, Ernest Maragall, Sophie Montel, Liadh Ní Riada, Jan Olbrycht, Younous Omarjee, Urmas Paet, Paul Rübig, Patricija Šulin, Eleftherios Synadinos, Paul Tang, Daniele Viotti, Auke Zijlstra
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Anneli Jäätteenmäki, Georgios Kyrtsos, Andrej Plenković, Ivan Štefanec, Nils Torvalds
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Laura Agea, Rainer Wieland

Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ (25.4.2016)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

dėl 2007–2014 m. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veiklos, poveikio ir pridėtinės vertės
(2015/2284(INI))

Nuomonės referentė: Agnes Jongerius

PASIŪLYMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  ragina Komisiją atlikti visų prekybos susitarimų ir atitinkamų teisės aktų iniciatyvų išsamius ir nuolatinius ex ante ir ex post poveikio vertinimus, įtraukiant galimą poveikį užimtumui, konkurencingumui ir ekonomikai, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones, kartu užtikrinant veiksmingą Prekybos generalinio direktorato ir Užimtumo generalinio direktorato ex ante koordinavimą; mano, kad visi sektoriai įvardinti kaip pažeidžiami, turėtų būti atidžiai stebimi ir prireikus jiems taikomos atitinkamos specialiosios priemonės, o socialiniai partneriai, įskaitant įmonių atstovus ir darbuotojų atstovus, ir valstybės narės, susiduriančios su sektoriais, kuriems kyla didelė grėsmė, turėtų būti tinkamai informuotos ir joms suteikta pagalba teikiant paraiškas;

2.  pažymi, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) – solidarumu pagrįsta priemonė, skirta padėti darbuotojams, praradusiems darbą dėl esminių pasaulio struktūrinių pokyčių, pvz., globalizacijos arba finansinės ir ekonominės krizės; todėl pabrėžia, kad reikia glaudžiai derinti prekybos ir pramonės politiką, nes dėl prekybos susitarimų Europos įmonės gali susidurti su didesne konkurencija, kuri gali neigiamai veikti užimtumą, ir taip pat būtina nustatyti bendrą pramonės strategiją;

3.  primena, kad 2015 m. spalio 14d. Komisijos komunikate „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ Komisija pripažįsta, kad prekybos susitarimai gali turėti neigiamą poveikį kai kuriems regionams ir kai kuriems darbuotojams, jei pasirodo, kad konkurencija naujomis sąlygomis yra pernelyg didelė, taip pat pripažįsta, kad EGF yra labai svarbi priemonė, kurią taikant suteikiama didelė parama darbo vietų netekančioms bendruomenėms, pavyzdžiui, kai Europos Sąjungoje dėl tarptautinės konkurencijos uždaroma įmonė;

4.  atsižvelgiant į tai, kad EGF buvo atvertas naujiems sektoriams, ragina valstybes nares, remiantis tais poveikio vertinimais, drauge su socialiniais partneriais, įskaitant įmonių atstovus ir darbuotojų atstovus, parengti strategijas, kad būtų iš anksto pasirengta numatomiems darbo rinkos pokyčiams; todėl laikosi nuomonės, kad EGF finansavimo, viešumo ir supaprastinimo lygio sprendimai ir koordinavimas su kitais ES fondais turėtų būti įvertintas, siekiant patenkinti poreikius, kurių gali kilti dėl šių strategijų;

5.  ragina Komisiją sugriežtinti Informavimo ir konsultacijų direktyvos nuostatas; pabrėžia, kad darbuotojų atstovams ir profesinėms sąjungoms turėtų būti gerokai iš anksto pranešta apie visus restruktūrizavimo arba gamyklos uždarymo dėl prekybos pasekmių planus, kad būtų galima sąžiningomis sąlygomis, visiems turint vienodas galimybes susipažinti su informacija, derėtis dėl tinkamo socialinio plano; mano, kad taip turėtų būti užtikrinta, kad įmonės prisiimtų visą joms priklausančią atsakomybę;

6.  ragina Parlamentą reguliariai rengti bendrus Tarptautinės prekybos ir Užimtumo ir socialinių reikalų komitetų klausymus siekiant pagerinti prekybos politikos ir EGF derinimą ir stebėseną;

7.  ragina Komisiją nustatyti žemesnę ribą, kuri šiuo metu yra 500 darbuotojų, o tai reiškia, kad praktikoje ja gali naudotis tik didelės įmonės, kurios dažnai pasauliniu mastu yra pelningos; mano, kad siekiant užtikrinti, kad iš EGF būtų padedama tų sektorių, kurie tiesiogiai nukenčia nuo globalizacijos padarinių, mažesnių įmonių darbuotojams, riba turėtų būti sumažinta iki 100 atleistų darbuotojų; ragina Komisiją remti ne tik įmonių, kuriose planuojami atleidimai, darbuotojus, bet ir atitinkamų sektorių visumą, įskaitant subrangovus; ragina Komisiją parodyti daugiau lankstumo ir gebėjimo reaguoti naudojant EGF lėšas; apgailestauja, kad numatytas fondo lėšas pernelyg dažnai iš anksto turi išmokėti valstybės narės;

8.  ragina Komisiją pertvarkyti EGF, kad jis būtų naudingesnis MVĮ, kurios ypač svarbios siekiant užtikrinti Europos ekonomikos struktūros dinamiškumą;

9.  ragina Tarybą ir Komisiją atnaujinti derybas dėl reglamentų, kuriais siekiama modernizuoti prekybos apsaugos priemones (PAP), užtikrinant didesnę jų spartą, veiksmingumą ir prieinamumą MVĮ; pabrėžia, kad pertvarkytos veiksmingos prekybos apsaugos priemonės užkirstų kelią EGF naudojimui tais atvejais, kai kitos valstybės vykdo socialinį, ekologinį ar kainų dempingą;

10.  prašo Komisiją tuo pačiu metu vykdyti strategiją, kuria remiama bendroji pramonės ir investicijų politika, ir sustiprinti Europos Sąjungos prekybos apsaugos priemones (PAP);

11.  ragina Komisiją suteikti rinkos ekonomikos statusą prekybos partnerėms tik tada, kai jos atitinka penkis kriterijus, kuriuos Komisija yra nustačiusi. todėl ragina Komisiją rinkos ekonomikos statuso suteikimo trečiosioms valstybėms klausimais parengti aiškią ir veiksmingą strategiją, skirtą išsaugoti ES verslo konkurencingumą ir tęsti mūsų kovą su bet kokios formos nesąžininga konkurencija;

12.  ragina Komisiją išplėsti Jaunimo užimtumo iniciatyvos nukrypti leidžiančios nuostatos taikymą po 2017 metų;

13.  pritaria Komisijai, kad EGF esmė – padėti žmonėms, netekusiems darbo dėl atviresnės prekybos; mano, kad svarbi EGF užduotis yra švelninti prekybos ginčų padarinius ir užtikrinti, kad ES lygmeniu priimamų bendrų politinių sprendimų pasekmės būtų pasidalijamos tarp ES valstybių narių; todėl ragina Komisiją užtikrinti paramą darbuotojams ir įmonėms, kuriuos palietė prekybos konfliktai; taip pat siūlo sukurti pagreitintą mechanizmą, skirtą paraiškų, susijusių su prekybos ginčais, nagrinėjimui.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	21.4.2016
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	31 4 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Maria Arena, Daniel Caspary, Salvatore Cicu, Santiago Fisas Ayxelà, Jude Kirton-Darling, Bernd Lange, Marine Le Pen, David Martin, Emmanuel Maurel, Emma McClarkin, Anne-Marie Mineur, Alessia Maria Mosca, Franz Obermayr, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Marietje Schaake, Helmut Scholz, Joachim Schuster, Joachim Starbatty, Hannu Takkula
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Klaus Buchner, Danuta Maria Hübner, Agnes Jongerius, Sander Loones, Bolesław G. Piecha, Frédérique Ries, Fernando Ruas, Lola Sánchez Caldentey, Judith Sargentini, József Szájer, Marita Ulvskog, Jarosław Wałęsa
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Laura Agea, Rosa D’Amato, Emilian Pavel, Maurice Ponga, Marco Valli, Axel Voss

Biudžeto kontrolės komiteto NUOMONĖ (28.4.2016)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

dėl 2007–2014 m. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veiklos, poveikio ir pridėtinės vertės
(2015/2284(INI))

Nuomonės referentas: Marco Valli

PASIŪLYMAI

Biudžeto kontrolės komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

−  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (toliau – EGF reglamentas)[1],

−  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006, (naujas EGF reglamentas)[2],

−  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veiklos 2013 m. ir 2014 m. (COM(2015) 0355),

−  atsižvelgdamas į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 7/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, su Komisijos atsakymais[3] (Audito Rūmų ataskaita),

A.  kadangi Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) tikslas – padėti darbuotojams, praradusiems darbą dėl esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių;

B.  kadangi Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 19 straipsnyje nustatyta, kad Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai kas dvejus metus turi pateikti kiekybinę ir kokybinę praėjusių dvejų metų EGF veiklos ataskaitą;

C.  kadangi EGF buvo sukurtas siekiant reaguoti į trumpalaikes ir ekstremalias ad hoc situacijas, priešingai, nei Europos socialinis fondas (ESF), kuris taip pat remia darbą praradusius darbuotojus, tačiau jo tikslas – šalinti ilgalaikį struktūrinį disbalansą, daugiausia mokymosi visą gyvenimą programomis;

1.  pažymi, kad bendra EGF patvirtinta pagalba nuo pirmosios jo taikymo dienos iki 2015 m. rugsėjo mėn. siekė apie 545 mln. EUR iš Sąjungos biudžeto ir apie 390 mln. EUR iš valstybių narių biudžetų, iš viso pagal 139 valstybių narių patvirtintas paraiškas;

2.  mano, kad būtina aktyviau skatinti naudoti EGF lėšas įmonių perkėlimo prevencijai ir jo padariniams įveikti, taip pat jas naudoti siekiant įveikti kainų ir pasaulinės paklausos svyravimo nulemtą sektorių krizę;

3.  pripažįsta, kad, kaip teigiama Audito Rūmų ataskaitoje, beveik visi tinkami finansuoti darbuotojai galėjo pasinaudoti suasmenintomis EGF priemonėmis; pastebi, kad galimiems naudos gavėjams teiktos paslaugos paprastai būdavo pritaikomos prie jų poreikių, todėl buvo didelė tikimybė, kad jos bus rezultatyvios; be to, pažymi, kad parama iš EGF apskritai buvo gerai koordinuojama su ESF ir nacionalinėmis darbo rinkos priemonėmis – kartu su galiojančiomis priemonėmis buvo taikomos papildomos EGF priemonės, specialiai parengtos darbuotojų reikmėms tenkinti;

4.  ragina Komisiją užtikrinti, kad EGF lėšomis būtų tenkinami specialūs savarankiškai dirbančių asmenų poreikiai; pažymi, kad įmonių perkėlimas ir kiti globalizacijos reiškiniai, kaip antai dalijimosi ekonomika ir robotika, daro poveikį svarbiems ES ekonomikos sektoriams, kuriuose vis daugėja savarankiškai dirbančių asmenų;

5.  pažymi, kad kai kuriais atvejais darbą praradę darbuotojai, kuriuos anksčiau buvo įdarbinę nukentėjusios įmonės tiekėjai, nebuvo pripažinti tinkamais EGF paramai gauti; pripažįsta Komisijos paaiškinimą, kad nukentėję tolesnės grandies tiekėjų darbuotojai niekada specialiai nebuvo pripažinti netinkamais finansuoti, nes Komisija kartu su valstybėmis narėmis stengiasi pasiekti tinkamą išsamios aprėpties ir paraiškai parengti ir pateikti reikalingo laiko pusiausvyrą; pažymi, kad Komisija turėtų pateikti daugiau išsamios informacijos apie sektorius, kuriuose darbuotojams buvo didžiausia tikimybė rasti darbo, ir apie tai, ar mokymo pasiūlymas buvo suderintas su būsimomis ekonominėmis perspektyvomis ir darbo rinkos poreikiais regionuose, kuriuose darbuotojai prarado darbą;

6.  ragina Komisiją nustatyti žemesnę tinkamumo finansuoti iš EGF ribą, kuri šiuo metu yra 500 atleistų darbuotojų – ją sumažinti iki 100 atleistų darbuotojų vidutinių įmonių atveju ir 50 atleistų darbuotojų mažųjų įmonių atveju, siekiant užtikrinti, kad pagalba pasiektų MVĮ darbuotojus, kurie paprastai labiausiai nukenčia nuo globalizacijos;

7.  atkreipia dėmesį, kad, nors ir nesitikima, kad ESF teiks paramą įvykus nenumatomiems įvykiams, visos pagal EGF reglamentą taikomos priemonės gali būti taikomos ir pagal ESF nuostatas; pastebi, kad pagrindinės priežastys, dėl kurių kai kurios valstybės narės labiau linkusios naudotis ESF, o ne EGF, yra didesnė ESF finansuojama dalis, greitesnis ESF įgyvendinimas, EGF išankstinio finansavimo nebuvimas, ilga EGF patvirtinimo procedūra ir labiau varžančios EGF sąlygos;

8.  pažymi, kad daugeliu atveju valstybės narės turi papildomų sunkumų pateikti įrodymų, kad masiniai atleidimai atitinka EGF finansavimo kriterijus, ir ši užduotis tampa dar sunkesnė tais atvejais, kai paveiktos kelios MVĮ; taigi ragina Komisiją pašalinti anksčiau nurodytus trūkumus siekiant, kad EGF taptų atleistiems darbuotojams tinkamu sprendimu;

9.  mano, kad reintegracijos duomenų kokybei ir prieinamumui neigiamos įtakos turėjo daug įvairių veiksnių; pažymi, kad valstybės narės paprastai nenustatydavo kiekybinių reintegracijos tikslų, o tam tikrais atvejais viešosios ir privačiosios įdarbinimo tarnybos, rinkdamos duomenis apie reintegraciją, jų sistemingai neskirstė į susijusius su EGF, su ESF ir su kitomis nacionalinėmis priemonėmis; prašo Komisijos kasmet pateikti išsamų kiekvieno EGF intervencijos atvejo rezultatų įvertinimą, taip pat duomenis apie Komisijos lygmeniu nepatvirtintus EGF lėšų prašymus ir nepatvirtinimo priežastis;

10.  pabrėžia, jog nebuvo reikalaujama, kad valstybių narių valdžios institucijos darbo rinkos priemones skirstytų į aktyvias, pvz., mokymą ir pagalbą savarankiškam darbui, ir į apmokamų darbuotojų pajamų rėmimą; be to, pažymi, jog nėra konkrečios informacijos, pagal kurią būtų galima nustatyti ESF bendrai finansuojamus projektus, galėjusius realiai atitikti EGF intervencijos kriterijus, kad būtų galima lengviau nustatyti EGF poveikį; prašo Komisijos išnagrinėti šį klausimą ir pateikti ataskaitą dėl ESF projektų, kurie atitinka EGF intervencijos kriterijus, skaičiaus ir aprėpties;

11.  pažymi, kad Komisija patobulino EGF duomenų bazę, kurioje statistikos tikslais registruojami kiekybiniai EGF intervencijos atvejų duomenys, kuriuos turėdamos valstybės narės gali lengviau teikti paraiškas, o Komisija – nagrinėti ir palyginti EGF intervencijos atvejų duomenis; be to, pažymi, kad Komisija EGF įtraukė į pasidalijamojo fondų valdymo bendrą sistemą, taigi, turėtų būti teikiamos teisingesnės ir išsamesnės paraiškos ir turėtų sutrumpėti laikas, reikalingas, kad valstybės narės pateiktą paraišką patvirtintų Parlamentas ir Taryba; atkreipia dėmesį, kad siekdama skaidrumo ir demokratinės atskaitomybės Komisija turėjo užtikrinti galimybę visuomenei susipažinti su visais dokumentais, susijusiais su EGF intervencijos atvejais;

12.  pažymi, kad EGF prašymuose trūksta konkrečių duomenų apie įmones, kurių darbuotojams buvo taikomos su EGF susijusios priemonės; prašo Komisijos pateikti tikslesnius duomenis ir įvertinti, ar įmonių uždarymas ir (arba) darbuotojų atleidimas įvyko dėl įmonių gamybos perkėlimo iš ES ar į ES šalis, kurios vykdo agresyvią fiskalinę politiką, kad pritrauktų investicijas; prašo Komisijos apsvarstyti galimybę pradėti taikyti priemonę, pagal kurią įmonės, kurios perkelia gamybą iš ES, būtų įpareigojamos prisidėti prie atleistų darbuotojų reintegracijos priemonių;

13.  mano, kad siekiant kuo labiau padidinti EGF poveikį ir sudaryti darbą praradusiems darbuotojams sąlygas kuo ankstyvesniu etapu po jų atleidimo pradėti naudotis finansuojamomis priemonėmis, fondo finansinis įnašas turėtų būti skiriamas greitai; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Audito Rūmų ataskaitą vidutinė EGF patvirtinimo procedūros trukmė yra 41 savaitė; pripažįsta, kad Komisija, kai įmanoma, stengiasi sumažinti vėlavimus; be to, pažymi, kad pagal galiojančias taisykles tam tikrų procedūros dalių sutrumpinti neįmanoma; ragina Komisiją pranešti, ar jos e. paraiškų ir formų pakeitimai padėjo sutrumpinti EGF procedūrą;

14.  pripažįsta Komisijos teiginį, kad EGF reglamentas neapima kiekybinių reintegracijos tikslų ir kad įvairias EGF priemones galima įvertinti kitais būdais; pabrėžia, kad buvo sudėtinga aiškiai įvertinti priemonės sėkmę ir jos, kaip pavienės priemonės, įnašą į darbuotojų reintegraciją; pažymi, kad EGF bendrai finansuojamas koordinuotas suasmenintų paslaugų rinkinys turėtų būti suderintas su kitais veiksmais ir juos papildyti – tada jis suteiks ES pridėtinę vertę ir duos aiškią ir pastebimą naudą Sąjungai ir jos piliečiams;

15.  primena, kad EGF finansinė parama visų pirma turėtų būti skirta aktyvioms darbo rinkos priemonėms, kuriomis siekiama paspartinti tvarią paramos gavėjų reintegraciją į darbo rinką tame pačiame ar kitame veiklos sektoriuje; pastebi, kad priemonės, kuriomis remiamos darbuotojų pajamos, nurodytos visais audituotais atvejais, paminėtais Audito Rūmų ataskaitoje, ir kad šios paramos priemonės atitinka 33 proc. visais EGF intervencijos atvejais kompensuotų išlaidų; pažymi, kad naujuoju EGF reglamentu ribojamos išlaidos specialioms ribotą laiką vykdomoms priemonėms, pvz., išmokoms darbo paieškai ir darbdaviams teikiamoms samdos paskatoms – šios išlaidos gali sudaryti iki 35 proc. bendrų koordinuoto rinkinio išlaidų, o EGF remiamais veiksmais neketinama pakeisti pagal nacionalines sistemas valstybių narių taikomų pasyvių socialinės apsaugos priemonių.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	20.4.2016
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	23 0 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Nedzhmi Ali, Inés Ayala Sender, Zigmantas Balčytis, Dennis de Jong, Martina Dlabajová, Luke Ming Flanagan, Ingeborg Gräßle, Bogusław Liberadzki, Verónica Lope Fontagné, Dan Nica, Georgi Pirinski, Petri Sarvamaa, Claudia Schmidt, Bart Staes, Michael Theurer, Marco Valli, Derek Vaughan, Anders Primdahl Vistisen, Tomáš Zdechovský
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Richard Ashworth, Caterina Chinnici, Cătălin Sorin Ivan, Benedek Jávor, Karin Kadenbach, Marian-Jean Marinescu, Markus Pieper, Julia Pitera, Miroslav Poche, Patricija Šulin
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Georg Mayer

• [1]  OL L 406, 2006 12 30, p. 1.
• [2]  OL L 347, 2013 12 20, p. 855.
• [3]  OL C 182, 2013 6 27, p. 3.

Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ (20.4.2016)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

dėl 2007–2014 m. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veiklos, poveikio ir pridėtinės vertės
(2015/2284(INI))

Nuomonės referentas: Tamás Deutsch

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo vertinimai rodo, jog šio fondo intervencijų rezultatams įtakos turi tokie veiksniai kaip remtinų darbuotojų išsilavinimo lygis ir kvalifikacijos, taip pat atitinkamų darbo rinkų pajėgumas įsisavinti paramą ir šalių paramos gavėjų BVP; pabrėžia, kad tokiems veiksniams daugiausia įtakos turi ilgalaikės priemonės, kurias gali veiksmingai remti Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESI fondai); pabrėžia, kad visais atvejais, kai ketinama teikti EGF paramą, reikia atsižvelgti į šiuos veiksnius ir vietos darbo rinkos padėtį ir drauge užtikrinti, kad gavus paraišką fondo parama būtų suteikiama kuo greičiau; apgailestauja, kad dėl tam tikrų EGF priemonių nelankstumo ir nacionalinės teisės nuostatų stokos kai kuriose valstybėse narėse vėluoja ir stringa įgyvendinimo procesai, ir pabrėžia, kad reikia EGF finansavimą padaryti lankstesnį;

2.  pažymi, kad ESI fondų (ypač ESF) ir EGF teminė apimtis ir intervencijų sritys dažnai yra panašios, tačiau EGF buvo sukurtas tam, kad būtų galima greitai reaguoti į padėtį, kuri gali susidaryti, o ESI fondai turi daugiametį programavimo ciklą; pažymi, kad, norint greičiau ir veiksmingiau pasiekti rezultatų, svarbu didinti EGF ir ESI fondų sinergijos poveikį; pabrėžia, kad ESI fondai turėtų veikti EGF paramos srityse kaip tolesnės priemonės, kuriomis skatinamos investicijos, augimas apskritai ir darbo vietų kūrimas; pabrėžia, kad reikėtų labiau koordinuoti EGF intervencijas su esamomis ES programomis, pvz., jaunimo užimtumo iniciatyvomis, nacionalinėmis programomis bei strategijomis ir privačiųjų šaltinių finansavimu, siekiant padėti žmonėms susirasti darbą ir skatinti verslumą, visų pirma tuose regionuose ir sektoriuose, kurie jau šiuo metu patiria neigiamus globalizacijos ar ekonomikos restruktūrizavimo padarinius; yra susirūpinęs dėl to, kad stinga EGF efektyvumo ir veiksmingumo vertinimų, ir ragina atlikti nuodugnesnę finansavimo ir to, kaip konkrečios valstybės narės jų panaudoja, apžvalgą;

3.  ragina Komisiją įgyvendinant EGF, o taip pat kitoje savo ataskaitoje ir būsimuosiuose pasiūlymuose pateikti informaciją apie į darbo rinką sugrįžusių asmenų susirastų darbo vietų tipą ir kokybę ir vidutinio laikotarpio bei ilgalaikes EGF intervencijų užtikrintos reintegracijos procentinės dalies tendencijas; šiomis aplinkybėmis ragina atlikti EGF veiklos rezultatų, susijusių su paramos gavėjų užimtumu ir profesiniu perorientavimu, vertinimą, aiškiau nurodyti sektorius, kuriuose atleisti darbuotojai gali rasti darbą ir aiškiau atsakyti į klausimą, ar siūlomi mokymai atitinka ekonomikos perspektyvas ir darbo rinkos poreikius tuose regionuose, kuriuose vyko atleidimai; po pirmiau minėtų veiksmų toliau ragina Komisiją užtikrinti, kad nustatant EGF remiamas priemones būtų atsižvelgiama į darbo rinkos perspektyvas, ypač į ateitį orientuotuose sektoriuose, ir į tikrai reikalingus gebėjimus, ir savo ataskaitose bei vertinimuose pateikti išsamią analizę, kaip vykdomas šis reikalavimas; ragina nuodugniai įvertinti paraiškas dėl EGF paramos teikiančių valstybių narių lūkesčius ir apsvarstyti, kokios priežastys neleidžia valstybėms narėms teikti paraiškų, nors yra poreikis, ir kokios yra galimybės atitinkamai pakoreguoti atitikties finansavimo reikalavimams ribines vertes;

4.  pažymi, kad labai svarbu parengti suderintą individualizuotų paslaugų darbuotojams paketą, konsultuojantis su socialiniais partneriais ir regioninės valdžios institucijomis;

5.  todėl mano, jog, siekiant toliau konsoliduoti priemones, kad būtų įveikti krizės padariniai, nepaprastai svarbu nukreipti išteklius į investicijas, kuriomis prisidedama prie ekonomikos augimo ir darbų vietų kūrimo, švietimo, gebėjimų ugdymo, darbuotojų geografinio judumo ir darbo rinkų sąlygų gerinimo; palankiai vertina tai, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos yra ta sritis, kuriai per dabartinį programavimo laikotarpį skirta daugiausia Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) išteklių;

6.  pabrėžia, kad reikia daugiau naudoti EGF, skatinant valstybes nares kreiptis dėl paramos, o tam reikės padidinti fondo finansavimą ir padidinti ES teikiamo finansavimo dalį, kai teikiamas bendras finansavimas, taip pat ragina Komisiją apsvarstyti galimybę nuo 60 iki 85 proc. padidinti didžiausios galimos EGF paramos lygį tuose regionuose, kuriuose bendras nedarbo lygis gerokai didesnis už šalies vidurkį; apgailestauja dėl to, kad Komisija savo EGF vertinimuose nepateikė paramos gavėjų analizės pagal regionus, kuri būtų galėjusi parodyti, kaip naudojama EGF parama regionuose, kuriuose jau yra aukšti nedarbo rodikliai arba didelis struktūrinis nedarbas remiamame sektoriuje; taip pat primygtinai ragina valstybes nares suteikti regionams didesnį vaidmenį paraiškų dėl finansavimo teikimo procese;

7.  primena, kad ESI fondai labai padeda įveikti ekonominius ir socialinius krizės padarinius, sušvelninti neigiamą globalizacijos poveikį ir siekti ilgalaikių tvaraus užimtumo ir ekonomikos augimo tikslų; pabrėžia, kad, siekiant tvariai išspręsti atleidimo iš darbo ir nedarbo klausimus, reikėtų teikti pirmenybę integruotiems požiūriams, grindžiamiems kelių fondų programavimu, veiksmingai paskirstant išteklius ir geriau koordinuojant, užtikrinant sinergiją, ypač ESF ir ERPF; yra tvirtai įsitikinęs, kad integruota kelių fondų programavimo strategija sumažintų įmonių perkėlimo riziką ir sudarytų palankias sąlygas grąžinti pramonės gamybą į ES;

8.  mano, kad veiksmingai skirstyti išteklius – tai paisyti subsidiarumo principo ir nedubliuoti paramos, kurią geriau gali suteikti valstybės narės; į tai atsižvelgdamas, ragina Komisiją užtikrinti, kad tiesioginės piniginės EGF išmokos nepapildytų nacionalinių bedarbio išmokų ir nebūtų mokamos vietoj jų, ir papildomai apsvarstyti Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 7 (2013) pateiktą antrą rekomendaciją;

9.  ragina Komisiją užtikrinti, kad visuomenė galėtų susipažinti su visais su EGF paramos atvejais susijusiais dokumentais, kad būtų užtikrintas didesnis sprendimų priėmimo ir viso finansavimo proceso skaidrumas;

10.  pažymi, kad inovacijos ir efektyvus išteklių naudojimas yra itin svarbūs pramonės atsinaujinimui ir ekonominei diversifikacijai, o šie dalykai būtini norint įveikti struktūrinių pokyčių padarinius regionuose ir sektoriuose, kurie labiausiai nukentėjo nuo globalizacijos arba ekonomikos ir finansų krizės, ir primena, kad šioje srityje labai svarbios pažangiosios specializacijos strategijos;

11.  visgi yra susirūpinęs tiek dėl, viena vertus, lėto padėties regionuose gerėjimo ir labai skirtingų veiklos rezultatų, susijusių su inovacijomis, tiek dėl, kita vertus, nustatytų pažangiosios specializacijos strategijų įgyvendinimo trūkumų valstybėse narėse; šiuo klausimu atkreipia dėmesį į Komisijos iniciatyvas, tokias kaip teminės pažangiosios specializacijos platformos ir pažangiajai specializacijai skirtos strateginės Europos grupių partnerystės, ir prašo Komisijos nuolat teikti informaciją Parlamentui apie tai, kaip jos įgyvendinamos;

12.  apgailestauja, kad iš visų EGF paramos atvejų savarankiško darbo atvejų vidurkis sudaro tik 5 proc. visų įsidarbinimo iš naujo atvejų; primena, kad šioje srityje reikia panaudoti ir programuoti ESI fondų paramą taip, kad būtų didinamas teigiamas savarankiško darbo, verslumo ir įmonių kūrimo suvokimas ir potencialas, daugiausia dėmesio skiriant naujų paslaugų kūrimui, ypač kaimo vietovėse, atsižvelgiant į tai, kad šiuo požiūriu tokios vietovės šiuo metu atsilieka nuo miestų;

13.  pažymi, kad šiuo metu norint kreiptis dėl EGF finansavimo viena įmonė turi atleisti 500 darbuotojų, tačiau mažesnėms valstybėms narėms sunkiau pasiekti šį ribinį skaičių nei didesnėms valstybėms narėms, todėl dabartinė minimali riba turėtų atitikti nacionalinius užimtumo rodiklius ir neturėtų būti apsiribojama kvota;

14.  pažymi, kad kai kuriais EGF paramos atvejais tikslinių paramos gavėjų skaičius buvo pernelyg mažas palyginti su visu paramos kriterijus atitinkančių gavėjų skaičiumi ir dėl to investuotų lėšų daromas poveikis vietos ar regiono lygmeniu yra nedidelis;

15.  siekiant kuo labiau padidinti EGF intervencijų efektyvumą ir padėti atleistiems darbuotojams greitai grįžti į darbo rinką, ragina ES institucijas ir nacionalines bei regioninės ir vietos valdžios institucijas supaprastinti ir paspartinti sprendimų priėmimo procesą bei užtikrinti, kad EGF mokėjimai paramos gavėjams būtų mokami laiku, nes EGF paraiškų patvirtinimo laikotarpis, kuris yra 303 dienos, t. y. 10 mėnesių skubiai turi būti sutrumpintas siekiant kuo labiau padidinti pageidautiną poveikį; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu būtina stiprinti valstybių narių pajėgumus, kad būtų galima greičiau ir veiksmingiau rengti paraiškas;

16.  palankiai vertina verslumo skatinimo priemones, tokias kaip dotacijos pradedančiosioms įmonėms, verslumo paskatos ir paslaugos naujiems verslininkams; mano, kad tokios priemonės būtų naudingesnės, jeigu dalyviams būtų siūlomas jų derinys;

17.  atkreipia dėmesį į tai, kad EGF sėkmingai padėjo jaunesniems nei 25 metai paramos gavėjams; pažymi, kad trūksta sėkmingos pagalbos vyresniems nei 55 metai paramos gavėjams; ragina gerinti vyresniems paramos gavėjams pagal EGF taikomus metodus ir skatinti naudoti fondą jaunimui reintegruoti į darbo rinką;

18.  apgailestauja, kad kai kuriais EGF paramos atvejais veiksmams pagal Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 7 straipsnio 4 dalį (parengiamoji veikla, administravimas, informacija ir reklama, kontrolė ir ataskaitų teikimas) tenka palyginti didelė visų išlaidų dalis ir dėl to ES investicijos atitenka administracinėms procedūroms vietoj to, kad būtų padėta daugiau paramos gavėjų;

19.  pastebi, kad tam tikrų įgyvendintų EGF priemonių atveju intervencijos kriterijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1309/2013 4 straipsnio 1 ir 2 dalis yra galbūt pernelyg lankstūs ir tai trukdo siekti aiškių finansavimo priemonės tikslų vietos ir regioniniu lygmeniu;

20.  rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms rinkti statistinius duomenis apie galimą vyrų ir moterų atleidimą iš darbo, siekiant užtikrinti kuo tinkamesnes finansavimo panaudojimo priemones;

21.  ragina Komisiją peržiūrėti finansuojamą veiklą, turint mintyje poreikį užtikrinti, kad ištekliai nebūtų atimami iš pažeidžiamiausių paramos gavėjų ir kad ištekliai būtų panaudojami pačiu efektyviausiu būdu;

22.  rekomenduoja, kad Komisija padėtų valstybėms narėms rengti inovatyvias priemones ir programas, kad jos galėtų geriau pasinaudoti EGF.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	19.4.2016
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	29 5 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Pascal Arimont, Franc Bogovič, Victor Boştinaru, Mercedes Bresso, Andrea Cozzolino, Rosa D’Amato, Bill Etheridge, Michela Giuffrida, Krzysztof Hetman, Ivan Jakovčić, Constanze Krehl, Andrew Lewer, Louis-Joseph Manscour, Iskra Mihaylova, Jens Nilsson, Andrey Novakov, Konstantinos Papadakis, Mirosław Piotrowski, Stanislav Polčák, Julia Reid, Monika Smolková, Ruža Tomašić, Ramón Luis Valcárcel Siso, Monika Vana, Matthijs van Miltenburg, Lambert van Nistelrooij, Derek Vaughan, Kerstin Westphal
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Daniel Buda, Salvatore Cicu, Viorica Dăncilă, Andor Deli, Ivana Maletić, Maurice Ponga, Davor Škrlec

Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ (25.4.2016)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

dėl 2007–2014 m. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veiklos, poveikio ir pridėtinės vertės
(2015/2284(INI))

Nuomonės referentė: Vilija Blinkevičiūtė

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi įgyvendinant Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (EGF) turėtų būti užtikrinama, kad būtų laikomasi skatinama laikytis lyčių lygybės ir nediskriminavimo principų, kurie yra vieni iš pagrindinių Sąjungos vertybių ir įtvirtinti strategijoje „Europa 2020“;

B.  kadangi pakartotinio moterų įsidarbinimo rodikliai didesni nei vyrų, tačiau pakartotinis moterų įsidarbinimas dažniausiai laikinas ir nestabilus dėl to, kad ieškodamos darbo ir (arba) dalyvaudamos perkvalifikavimo programose jos turi su šeimos narių priežiūra susijusių pareigų ir susiduria su finansiškai prieinamų ir aukštos kokybės vaikų ir ligonių priežiūros paslaugų trūkumu;

C.  kadangi moteris neproporcingai paveikia krizės ir griežta taupymo politika;

1.  pažymi, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo paramos gavėjų lytis (vidutiniškai 33 proc. paramos gavėjų yra moterys ir 67 proc. – vyrai) priklauso nuo sektoriaus ir nuo to, ar jame dominuoja vyrai, ar moterys[1];

2.  ragina Komisiją atsižvelgti į ypatingą moterų padėtį ir todėl kiek įmanoma užtikrinti, kad EGF parama moterims ir vyrams būtų vienoda;

3.  ragina Komisiją ir Tarybą išlaikyti dabartinio EGF reglamento nuostatas dėl išmokų kitus asmenis prižiūrintiems asmenims, kad būtų remiamos priežiūros pareigų turinčios moterys[2]; pažymi, kad tos priemonės neturi pakeisti valstybių narių prievolių; pabrėžia, kad valstybės narės ir darbuotojai turi sukurti lanksčias darbo ir mokymų sąlygas, kurios leistų skirtingų lyčių atstovams dalytis priežiūros ir tėvų atsakomybe;

4.  ragina Komisiją rinkti duomenis apie tai, kaip EGF parama išmokų forma buvo skiriama kitus asmenis prižiūrintiems asmenims, kaip nurodyta dabartinio EGF reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punkte, ir kokio poveikio tai turi paramos gavėjų moterų pakartotinio įsidarbinimo rodikliams;

5.  ragina valstybes nares taikyti pakartotinio įsidarbinimo priemones vietos bendruomenėse, kur iš darbo buvo atleista labai daug žmonių, kad būtų išvengta persikėlimo ir šeimos ir (arba) vaikų palikimo; todėl pažymi, kad tai ypač svarbu atleistoms darbuotojoms moterims, kurios dėl šeimos priežiūros pareigų gali būti ne tokios lanksčios geografinio judumo požiūriu;

6.  pažymi, kad savarankiškai dirbančių asmenų dalis vidutiniškai sudaro 5 proc. visų EGF paramos atvejų, ir ragina Komisiją nustatyti EGF dalį sudarančias priemones siekiant skatinti ir stiprinti verslumą ir ypač skatinti moterų ir socialinį verslumą; todėl pabrėžia verslumo ugdymo mokymų ir mokymosi visą gyvenimą, ypač kuravimo ir tarpusavio mokymosi tinklų, svarbą; primena socialinio verslumo, kooperatyvų, savitarpio organizacijų ir alternatyvių verslo modelių galimybes moterims suteikiant ekonominę galią ir skatinant socialinę apsaugą; primena, kad EGF pirmenybę turi teikti programoms, kurias įgyvendinant moterims ir mergaitėms padedama patekti į tradiciškai vyrų dominuojamas sritis, pvz., IRT, mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM) sritis, ir kad MTIM sektorių ir kūrybos sektoriaus sąveika (MTIMM) turi didžiulį inovacijų ir didesnio moterų dalyvavimo masto potencialą; ragina valstybes nares, Komisiją ir darbdavius pabrėžti moterų ir mergaičių, ypač niekur nesimokančio jaunimo, įtrauktį į EGF MTIM ir MTIMM programas;

7.  pabrėžia, kad EGF parama teigiamai prisidėjo sprendžiant dideles socialines ir darbo rinkos problemas, didinant socialinę sanglaudą, sudarant sąlygas žmonėms vėl įsidarbinti ir taip prisidėti prie šeimos pajamų ar padėti žmonėms išlikti aktyviems ieškant darbo ir išvengti neigiamų nedarbo padarinių; be to, pažymi, kad pakartotinis įsidarbinimas padeda išvengti darbo jėgos nutekėjimo ir priverstinio judumo; pabrėžia, kad EGF parama taip pat turėtų būti prisidedama prie tvarių ir deramų darbo vietų kūrimo; pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti jaunoms moterims;

8.  apgailestauja dėl to, kad vertinant EGF įgyvendinimo valstybių narių lygmeniu atvejus trūksta pagal lytį išskirstytų duomenų, todėl ragina valstybes nares rinkti duomenis, atspindinčius vyrų ir moterų perspektyvą;

9.  ragina Komisiją stebėti ir vertinti EGF biudžetą, kad būtų įmanoma įvertinti ilgalaikį poveikį EGF lėšų gavėjams, ypač skirtingų lyčių atstovams;

10.  ragina regionines ir vietos kompetentingas valdžios institucijas, socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės organizacijas koordinuoti darbo rinkos dalyvių veiksmus, kad būtų sukuriamos geresnės galimybės gauti EGF paramą būsimų atleidimų atvejais; be to, ragina socialinius partnerius glaudžiau bendradarbiauti ir stebėti bei vertinti fondo veiklą, ypač skatinti tai daryti moterų suinteresuotųjų šalių atstovus, siekiant užtikrinti, kad daugiau dėmesio būtų skiriama lyčių aspektui.

• [1]  Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) ex post vertinimas. Galutinė ataskaita. Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinis direktoratas, Europos Komisija, 2015 m. rugpjūčio mėn.
• [2]  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006, 7 straipsnio 1 dalies b punktas, OL L 347, 2013 12 20, p. 855.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	19.4.2016
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	28 3 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Maria Arena, Catherine Bearder, Beatriz Becerra Basterrechea, Malin Björk, Vilija Blinkevičiūtė, Anna Maria Corazza Bildt, Viorica Dăncilă, Iratxe García Pérez, Anna Hedh, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Elisabeth Köstinger, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Angelika Mlinar, Maria Noichl, Marijana Petir, Pina Picierno, João Pimenta Lopes, Terry Reintke, Jordi Sebastià, Michaela Šojdrová, Ernest Urtasun, Jadwiga Wiśniewska, Anna Záborská, Jana Žitňanská
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Rosa Estaràs Ferragut, Kostadinka Kuneva, Constance Le Grip, Evelyn Regner, Marc Tarabella
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Julia Reid, Marco Zanni

GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	21.6.2016
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	48 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Laura Agea, Tiziana Beghin, Brando Benifei, Mara Bizzotto, Vilija Blinkevičiūtė, Enrique Calvet Chambon, David Casa, Ole Christensen, Martina Dlabajová, Lampros Fountoulis, Elena Gentile, Arne Gericke, Marian Harkin, Czesław Hoc, Danuta Jazłowiecka, Jan Keller, Ádám Kósa, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Jérôme Lavrilleux, Jeroen Lenaers, Javi López, Morten Løkkegaard, Thomas Mann, Dominique Martin, Emilian Pavel, Georgi Pirinski, Marek Plura, Terry Reintke, Sofia Ribeiro, Claude Rolin, Anne Sander, Sven Schulze, Romana Tomc, Yana Toom, Marita Ulvskog, Renate Weber, Tatjana Ždanoka
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Daniela Aiuto, Georges Bach, Lynn Boylan, Paloma López Bermejo, Edouard Martin, Joachim Schuster, Csaba Sógor, Neoklis Sylikiotis, Flavio Zanonato, Gabriele Zimmer
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Paul Tang