Procedūra : 2013/0432(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0239/2016

Pateikti tekstai :

A8-0239/2016

Debatai :

PV 24/10/2016 - 14
CRE 24/10/2016 - 14

Balsavimas :

PV 25/10/2016 - 5.10
CRE 25/10/2016 - 5.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
PV 05/07/2017 - 8.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0400
P8_TA(2017)0300

PRANEŠIMAS     ***I
PDF 1079kWORD 627k
19.7.2016
PE 575.381v02-00 A8-0239/2016

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl Sąjungos muitų teisės pažeidimų ir sankcijų teisinės sistemos

(COM(2013)0884 – C8-0033/2014 – 2013/0432(COD))

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas

Pranešėja: Kaja Kallas

PR_COD_1amCom

PAKEITIMAI
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl Sąjungos muitų teisės pažeidimų ir sankcijų teisinės sistemos

(COM(2013)0884 – C8-0033/2014 – 2013/0432(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0884),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 33 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0033/2014),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Lietuvos parlamento ir Švedijos parlamento pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  pasikonsultavęs su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 39 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A8-0239/2016),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas    1

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 nurodomoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 33 straipsnį,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 33 ir 114 straipsnius,

Pagrindimas

Šios direktyvos teisinį pagrindą reikėtų papildyti 114 straipsniu dėl vidaus rinkos sukūrimo ir veikimo bei Sąjungos muitinės kodekso teisinio pagrindo dalimi.

Pakeitimas    2

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(1a)   Ši direktyva turėtų būti suderinta su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/20131.

 

___________________

 

1 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).

Pagrindimas

Šiuo pakeitimu pakartojama, jog svarbu, kad ši direktyva būtų suderinta su Sąjungos muitinės kodekso nuostatomis.

Pakeitimas     3

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2)   taigi muitų teisės pažeidimai ir sankcijos reglamentuojami 28 skirtingais teisės normų rinkiniais. Todėl Sąjungos muitų teisės aktų pažeidimas Sąjungoje vertinamas nevienodai ir kiekvienu atveju gali būti skiriamos skirtingo pobūdžio ir griežtumo sankcijos, priklausomai nuo sankciją skiriančios valstybės narės;

(2)   muitų teisės pažeidimai ir sankcijos reglamentuojami 28 skirtingais teisės normų rinkiniais. Todėl Sąjungos muitų teisės aktų pažeidimas Sąjungoje vertinamas nevienodai ir kiekvienu atveju gali būti skiriamos skirtingo pobūdžio ir griežtumo sankcijos, priklausomai nuo sankciją skiriančios valstybės narės, dėl to gali būti, kad valstybės narės praras įplaukų ir atsiras rinkos iškraipymų;

Pakeitimas    4

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3)   toks valstybių narių teisinių sistemų neatitikimas ne tik trukdo optimaliai valdyti muitų sąjungą, bet ir neleidžia sukurti vienodų sąlygų muitų sąjungos ekonominės veiklos vykdytojams, nes daro poveikį jų galimybėms pasinaudoti supaprastinimais ir lengvatomis;

(3)   toks valstybių narių teisinių sistemų neatitikimas ne tik trukdo optimaliai valdyti muitų sąjungą ir užtikrinti skaidrumą, kuris yra būtinas siekiant užtikrinti deramą vidaus rinkos veikimą, kiek tai susiję su skirtingų muitinių taikomais pažeidimų nagrinėjimo būdais, bet ir neleidžia sukurti vienodų sąlygų muitų sąjungos ekonominės veiklos vykdytojams (kuriems įvairiose Sąjungos valstybėse narėse jau dabar taikomos skirtingos taisyklės), nes daro poveikį jų galimybėms pasinaudoti supaprastinimais ir lengvatomis;

Pagrindimas

Dėl valstybių narių skirtingų teisinių sistemų atsiranda sankcijų už pažeidimus taikymo arba netaikymo skaidrumo trūkumas ir tokiu būdu kenkiama vidaus rinkos veikimui.

Pakeitimas    5

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6)   reikėtų nustatyti veiksmų, kurie turėtų būti laikomi pažeidžiančiais Sąjungos muitų teisės aktus ir už kuriuos turėtų būti skiriamos sankcijos, sąrašą. Tie muitų teisės pažeidimai turėtų būti visiškai pagrįsti iš muitų teisės aktų kylančiomis pareigomis, pateikiant tiesioginę nuorodą į Kodeksą. Šioje direktyvoje nėra nustatyta, ar už tuos muitų teisės pažeidimus valstybės narės turėtų taikyti administracinės ar baudžiamosios teisės sankcijas;

(6)   reikėtų nustatyti veiksmų, kurie turėtų būti laikomi pažeidžiančiais Sąjungos muitų teisės aktus ir už kuriuos turėtų būti skiriamos sankcijos pagal šią direktyvą, sąrašą. Tie muitų teisės pažeidimai turėtų būti visiškai pagrįsti iš muitų teisės aktų kylančiomis pareigomis, pateikiant tiesioginę nuorodą į Kodeksą. Šioje direktyvoje numatyta, kad už tuos muitų teisės pažeidimus valstybės narės turėtų taikyti ne baudžiamosios teisės sankcijas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė valstybėms narėms pagal nacionalinės teisės aktus ir Sąjungos teisę taikyti baudžiamąsias, o ne nebaudžiamąsias sankcijas, kai to reikia dėl atitinkamo pažeidimo pobūdžio ir sunkumo, kad taikomos sankcijos būtų atgrasomos, veiksmingos ir proporcingos;

Pakeitimas    6

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7)   pirmoji veiksmų kategorija turėtų apimti muitų teisės pažeidimus, grindžiamus atsakomybe be kaltės, kuriai nebūtinas kaltės elementas, atsižvelgiant į objektyvų pareigų pobūdį ir į tai, kad už tų pareigų vykdymą atsakingi asmenys negali ignoruoti jų egzistavimo ir privalomo jų pobūdžio;

Išbraukta.

Pakeitimas    7

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8)   antroji ir trečioji veiksmų kategorija turėtų apimti muitų teisės pažeidimus, padarytus atitinkamai dėl aplaidumo arba tyčia, jeigu tas subjektyvusis elementas turi būti nustatytas, kad atsirastų atsakomybė;

Išbraukta.

Pakeitimas    8

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10)   siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, reikėtų nustatyti, kad bet koks veiksmas ar neveikimas dėl muitinės klaidos neturėtų būti laikomas muitų teisės pažeidimu;

(10)   siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, reikėtų nustatyti, kad, kaip nurodyta Kodekse, bet koks veiksmas ar neveikimas dėl muitinės klaidos neturėtų būti laikomas muitų teisės pažeidimu;

Pagrindimas

Sąjungos muitinės kodekso 119 straipsnyje apibrėžta, kas yra laikoma muitinės klaida.

Pakeitimas    9

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12)   siekiant suderinti valstybių narių nacionalines sankcijų sistemas, reikėtų nustatyti sankcijų skalę, kuri atspindėtų skirtingas muitų teisės pažeidimų kategorijas ir tų pažeidimų sunkumą. Siekdamos nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas, valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad jų kompetentingos institucijos, nustatydamos taikytiną sankcijų rūšį ir dydį, atsižvelgtų į konkrečias atsakomybę sunkinančias arba lengvinančias aplinkybes;

(12)   siekiant suderinti valstybių narių nacionalines sankcijų sistemas, reikėtų nustatyti sankcijų skalę, kuri atspindėtų skirtingas muitų teisės pažeidimų sunkumą. Siekdamos nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas, valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad jų kompetentingos institucijos, nustatydamos taikytiną sankcijų rūšį ir dydį, atsižvelgtų į konkrečias atsakomybę sunkinančias arba lengvinančias aplinkybes;

Pakeitimas    10

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(12a)   tik tais atvejais, kai rimti pažeidimai yra susiję ne su išvengto muito suma, bet su atitinkamų prekių verte, pvz., kai pažeidimai susiję su intelektinės nuosavybės teisėmis arba draudžiamomis ar riboto naudojimo prekėmis, muitinės turėtų nustatydamos sankcijos dydį remtis atitinkamų prekių verte;

Pakeitimas    11

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13)   proceso dėl muitų teisės pažeidimo senaties terminas turėtų būti ketveri metai nuo muitų teisės pažeidimo padarymo dienos arba – jei pažeidimas yra tęstinis ar kartotinis – nuo tada, kai nutraukiami veiksmai, kurie laikomi pažeidimu. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad senaties terminas būtų nutrauktas, jeigu dėl muitų teisės pažeidimo imamasi su tyrimu arba teisiniu procesu susijusio veiksmo. Valstybės narės gali nustatyti atvejus, kuriais tas terminas sustabdomas. Reikėtų uždrausti inicijuoti arba tęsti šį procesą pasibaigus aštuonerių metų laikotarpiui, o sankcijos vykdymo užtikrinimo senaties terminas turėtų būti treji metai;

(13)   proceso dėl muitų teisės pažeidimo senaties terminas turėtų būti ketveri metai nuo muitų teisės pažeidimo padarymo dienos arba – jei pažeidimas yra tęstinis ar kartotinis – nuo tada, kai nutraukiami veiksmai, kurie laikomi pažeidimu. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad senaties terminas būtų nutrauktas, jeigu dėl to paties muitų teisės pažeidimo imamasi su tyrimu arba teisiniu procesu susijusio veiksmo arba veiksmą atlieka už pažeidimą atsakingas asmuo. Valstybės narės turėtų turėti galimybę nustatyti atvejus, kuriais tas terminas sustabdomas. Bet koks procesas turėtų būti nutrauktas dėl senaties, neatsižvelgiant į bet kokį senaties termino nutraukimą, pasibaigus aštuonerių metų laikotarpiui, o sankcijos vykdymo užtikrinimo senaties terminas turėtų būti treji metai;

Pakeitimas    12

Pasiūlymas dėl direktyvos

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14)   reikėtų numatyti, kad administracinis procesas dėl muitų teisės pažeidimo būtų sustabdytas, jeigu prieš tą patį asmenį dėl tų pačių faktų inicijuojamas baudžiamasis procesas. Pasibaigus baudžiamajam procesui administracinį procesą turėtų būti galima tęsti tik griežtai laikantis ne bis in idem principo;

(14)   reikėtų numatyti, kad administracinis procesas dėl muitų teisės pažeidimo būtų sustabdytas, jeigu prieš tą patį asmenį dėl tų pačių faktų inicijuojamas baudžiamasis procesas. Pasibaigus baudžiamajam procesui administracinį procesą turėtų būti galima tęsti tik griežtai laikantis ne bis in idem principo, o tai reiškia, kad už tą patį pažeidimą negalima bausti du kartus;

Pagrindimas

Šiuo pakeitimu atkreipiamas didesnis dėmesys į teisės doktriną, pagal kurią joks asmuo neturėtų būti baudžiamas du kartus už tą patį pažeidimą.

Pakeitimas    13

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(15a)   bendras šios direktyvos tikslas – užtikrinti veiksmingą Sąjungos muitų teisės aktų vykdymą. Vis dėlto pagal šioje direktyvoje nustatytą teisinę sistemą nesudaromos sąlygos integruotam požiūriui į vykdymo užtikrinimą, įskaitant priežiūrą, kontrolę ir tyrimus. Todėl reikėtų reikalauti, kad Komisija pateiktų Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl šių aspektų, be kita ko, dėl bendros rizikos valdymo schemos įgyvendinimo, siekiant įvertinti, ar reikia priimti tolesnius teisės aktus;

Pagrindimas

Kad būtų laikomasi integruoto požiūrio į vykdymo užtikrinimą, Komisija turėtų įvertinti visus elementus, kurie yra būtini siekiant užtikrinti vienodą muitų teisės aktų vykdymą, ir ypač Sąjungoje vykdomos kontrolės būdų konvergenciją.

Pakeitimas    14

Pasiūlymas dėl direktyvos

18 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(18a)   šia direktyva siekiama stiprinti muitinių bendradarbiavimą derinant nacionalinius įstatymus dėl muitinės sankcijų. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu valstybių narių teisinės tradicijos labai skiriasi, visiškas suderinimas šioje srityje neįmanomas;

Pagrindimas

Šioje konstatuojamoje dalyje pakartojami tikslai, nustatyti teisiniuose pagrinduose, kuriais grindžiamas pasiūlymas dėl direktyvos.

Pakeitimas    15

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.   Šia direktyva nustatoma Sąjungos muitų teisės aktų pažeidimų sistema ir numatomos už tuos pažeidimus skirtinos sankcijos.

1.   Šia direktyva siekiama prisidėti prie deramo vidaus rinkos veikimo ir nustatyti Sąjungos muitų teisės aktų pažeidimų sistemą, be to, joje numatoma, kad už tuos pažeidimus skiriamos nebaudžiamosios sankcijos suderinant nuostatas, nustatytas įstatymais, kitais teisės aktais arba administraciniais veiksmais valstybėse narėse.

Pagrindimas

Kadangi teisinis pagrindas papildytas 114 straipsniu, 1 straipsnio formuluotė turi būti pakeista, kaip nurodyta pirmiau.

Pakeitimas    16

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 2 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a.   Ši direktyva apima valstybių narių įsipareigojimus Europos Sąjungos prekybos partneriams, taip pat Pasaulio prekybos organizacijai ir Pasaulio muitinių organizacijai, siekiant sukurti vientisą ir gerai veikiančią vidaus rinką, kartu sudarant palankesnes sąlygas prekybai ir suteikiant tikrumo.

Pakeitimas    17

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2 straipsnis

2 straipsnis

Muitų teisės pažeidimai ir sankcijos

Bendrieji principai

Valstybės narės nustato sankcijų už 36 straipsniuose nurodytus muitų teisės pažeidimus taisykles.

1.   Valstybės narės nustato sankcijų už 3 ir 6 straipsniuose nurodytus muitų teisės pažeidimus taisykles, griežtai laikantis ne bis in idem principo.

 

Valstybės narės užtikrina, kad 3 ir 6 straipsniuose nurodyti dėl aplaidumo arba tyčia padaryti veiksmai arba aplaidumas būtų laikomi muitų teisės pažeidimais.

 

Valstybės narės pagal nacionalinės teisės aktus ir Sąjungos teisę gali taikyti baudžiamąsias, o ne nebaudžiamąsias sankcijas, kai to reikia dėl atitinkamo pažeidimo pobūdžio ir sunkumo, kad taikomos sankcijos būtų atgrasomos, veiksmingos ir proporcingos.

 

2.   Šioje direktyvoje:

 

a)  muitinės nustato, ar pažeidimas buvo padarytas dėl aplaidumo, t. y. atsakingas asmuo, kontroliuodamas savo veiksmus, nebuvo deramai atsargus arba ėmėsi akivaizdžiai nepakankamų priemonių išvengti pažeidimą sukėlusių aplinkybių, jei tų aplinkybių susidarymo rizika buvo pagrįstai prognozuojama;

 

b)  muitinės nustato, ar pažeidimas buvo padarytas tyčia, t. y. atsakingo asmens veiksmas arba neveikimas įvykdytas jam žinant, kad tas veiksmas arba neveikimas laikomas pažeidimu, arba tyčia ir sąmoningai siekiant pažeisti muitų teisės aktus;

 

c)  korektūros klaidos nėra muitų teisės pažeidimas, išskyrus atvejus, kai, atsižvelgiant į visas aplinkybes, aišku, kad klaidos padarytos dėl aplaidumo ar tyčia.

Pakeitimas     18

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a straipsnis

 

Prekybos lengvinimas

 

Siekdamos vykdyti Sąjungos įsipareigojimus pagal PPO prekybos lengvinimo susitarimą, valstybės narės dirba kartu, kad sukurtų bendradarbiavimo sistemą, kurioje dalyvautų visos valstybės narės. Tos sistemos tikslas – suderinti pagrindinius veiklos rodiklius, susijusius su muitinės sankcijomis (apeliacinių skundų skaičiaus analizė, recidyvizmo lygis ir kt.); skleisti geriausią patirtį tarp muitinės tarnybų (kontrolės ir sankcijų veiksmingumas, administracinių išlaidų mažinimas); perduoti ekonominės veiklos vykdytojų patirtį ir sukurti jų tarpusavio ryšius; stebėti, kaip muitinės tarnybos vykdo savo veiklą; taip pat atlikti statistikos darbą dėl trečiųjų šalių įmonių padarytų pažeidimų. Bendradarbiavimo sistemoje visoms valstybėms narėms nedelsiant pranešama apie muitų teisės pažeidimų ir nustatytų pažeidimų tyrimus, taip siekiant palengvinti prekybą, užkirsti kelią neteisėtam prekių patekimui į vidaus rinką ir pagerinti tikrinimo veiksmingumą.

Pakeitimas    19

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3 straipsnis

3 straipsnis

Muitų teisės pažeidimai, kuriems taikoma atsakomybė be kaltės

Muitų teisės pažeidimai

Valstybės narės užtikrina, kad muitų teisės pažeidimu, nepriklausomai nuo kaltės elemento, būtų laikomi šie veiksmai ar neveikimas:

Valstybės narės užtikrina, kad muitų teisės pažeidimu būtų laikomi šie veiksmai ar neveikimas:

a)   asmuo, teikiantis muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą, neužtikrina deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumo ir išsamumo pagal Kodekso 15 straipsnio 2 dalies a punktą;

a)   asmuo, teikiantis muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą, neužtikrina deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumo ir išsamumo pagal Kodekso 15 straipsnio 2 dalies a punktą;

b)   asmuo, teikiantis muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą, neužtikrina deklaraciją pranešimą ar prašymą papildančių dokumentų autentiškumo, tikslumo ir galiojimo pagal Kodekso 15 straipsnio 2 dalies b punktą;

b)   asmuo, teikiantis muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą, neužtikrina deklaraciją pranešimą ar prašymą papildančių dokumentų autentiškumo, tikslumo ir galiojimo pagal Kodekso 15 straipsnio 2 dalies b punktą;

c)   asmuo nepateikia įvežimo bendrosios deklaracijos pagal Kodekso 127 straipsnį, pranešimo apie jūrų laivo arba orlaivio atvykimą pagal Kodekso 133 straipsnį, laikinojo saugojimo deklaracijos pagal Kodekso 145 straipsnį, muitinės deklaracijos pagal Kodekso 158 straipsnį, pranešimo apie veiklą laisvosiose zonose pagal Kodekso 244 straipsnio 2 dalį, išankstinės išvežimo deklaracijos pagal Kodekso 263 straipsnį, reeksporto deklaracijos pagal Kodekso 270 straipsnį, išvežimo bendrosios deklaracijos pagal Kodekso 271 straipsnį arba pranešimo apie reeksportą pagal Kodekso 274 straipsnį;

c)   asmuo nepateikia įvežimo bendrosios deklaracijos pagal Kodekso 127 straipsnį, pranešimo apie jūrų laivo arba orlaivio atvykimą pagal Kodekso 133 straipsnį, laikinojo saugojimo deklaracijos pagal Kodekso 145 straipsnį, muitinės deklaracijos pagal Kodekso 158 straipsnį, pranešimo apie veiklą laisvosiose zonose pagal Kodekso 244 straipsnio 2 dalį, išankstinės išvežimo deklaracijos pagal Kodekso 263 straipsnį, reeksporto deklaracijos pagal Kodekso 270 straipsnį, išvežimo bendrosios deklaracijos pagal Kodekso 271 straipsnį arba pranešimo apie reeksportą pagal Kodekso 274 straipsnį;

d)   ekonominės veiklos vykdytojas nesaugo dokumentų ir informacijos, susijusių su atliktais muitiniais formalumais, prieinamomis priemonėmis muitų teisės aktuose nustatytą laikotarpį pagal Kodekso 51 straipsnį;

d)   ekonominės veiklos vykdytojas nesaugo dokumentų ir informacijos, susijusių su atliktais muitiniais formalumais, prieinamomis priemonėmis muitų teisės aktuose nustatytą laikotarpį pagal Kodekso 51 straipsnį;

e)   prekių, įvežtų į Sąjungos muitų teritoriją, paėmimas iš muitinės priežiūros be muitinės leidimo pažeidžiant Kodekso 134 straipsnio 1 dalies pirmą ir antrą pastraipas;

e)   prekių, įvežtų į Sąjungos muitų teritoriją, paėmimas iš muitinės priežiūros be muitinės leidimo pažeidžiant Kodekso 134 straipsnio 1 dalies pirmą ir antrą pastraipas;

f)   prekių paėmimas iš muitinės priežiūros pažeidžiant Kodekso 134 straipsnio 1 dalies ketvirtą pastraipą, 158 straipsnio 3 dalį ir 242 straipsnį;

f)   prekių paėmimas iš muitinės priežiūros pažeidžiant Kodekso 134 straipsnio 1 dalies ketvirtą pastraipą, 158 straipsnio 3 dalį ir 242 straipsnį;

g)   asmuo, įvežantis prekes į Sąjungos muitų teritoriją, nevykdo pareigų, susijusių su prekių pristatymu į tinkamą vietą pagal Kodekso 135 straipsnio 1 dalį arba nepraneša muitinei, kai pareigų įvykdyti neįmanoma, pagal Kodekso 137 1 ir 2 dalis;

g)   asmuo, įvežantis prekes į Sąjungos muitų teritoriją, nevykdo pareigų, susijusių su prekių pristatymu į tinkamą vietą pagal Kodekso 135 straipsnio 1 dalį arba nepraneša nedelsdamas muitinei, kai pareigų įvykdyti neįmanoma, pagal Kodekso 137 straipsnio 1 ir 2 dalis, ir nepraneša apie prekių buvimo vietą;

h)   asmuo, įvežantis prekes į laisvąją zoną, tais atvejais, kai laisvoji zona ribojasi su valstybės narės ir trečiosios šalies sausumos siena, įveža tas prekes ne tiesiogiai į laisvąją zoną, bet per kitą Sąjungos muitų teritorijos dalį, pagal Kodekso 135 straipsnio 2 dalį;

h)   asmuo, įvežantis prekes į laisvąją zoną, tais atvejais, kai laisvoji zona ribojasi su valstybės narės ir trečiosios šalies sausumos siena, įveža tas prekes ne tiesiogiai į laisvąją zoną, bet per kitą Sąjungos muitų teritorijos dalį, pagal Kodekso 135 straipsnio 2 dalį;

i)   laikinojo saugojimo arba muitinės procedūros deklarantas nepateikia muitinei dokumentų, kai to reikalaujama pagal Sąjungos teisės aktus arba kai jų reikia muitiniam tikrinimui atlikti, pagal Kodekso 145 straipsnio 2 dalį ir 163 straipsnio 2 dalį;

i)   laikinojo saugojimo arba muitinės procedūros deklarantas nepateikia muitinei dokumentų, kai to reikalaujama pagal Sąjungos teisės aktus arba kai jų reikia muitiniam tikrinimui atlikti, pagal Kodekso 145 straipsnio 2 dalį ir 163 straipsnio 2 dalį;

j)   ekonominės veiklos vykdytojas, atsakingas už laikinai saugomas ne Sąjungos prekes, neįformina toms prekėms muitinės procedūros arba jų nereeksportuoja per nustatytą terminą pagal Kodekso 149 straipsnį;

j)   laikinojo saugojimo deklarantas arba prekes laikantis asmuo, jei prekės laikomos kitose muitinių nustatytose arba patvirtintose vietose, atsakingas už laikinai saugomas ne Sąjungos prekes, neįformina toms prekėms muitinės procedūros arba jų nereeksportuoja per nustatytą terminą pagal Kodekso 149 straipsnį;

k)   muitinės procedūros deklarantas muitinės deklaracijos arba papildomos deklaracijos pateikimo metu neturi ir nelaiko muitinės žinioje deklaraciją papildančių dokumentų, būtinų tai procedūrai taikyti, pagal Kodekso 163 straipsnio 1 dalį ir 167 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą;

k)   muitinės procedūros deklarantas muitinės deklaracijos arba papildomos deklaracijos pateikimo metu neturi ir nelaiko muitinės žinioje deklaraciją papildančių dokumentų, būtinų tai procedūrai taikyti, pagal Kodekso 163 straipsnio 1 dalį ir 167 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą;

l)   supaprastintos deklaracijos pateikimo pagal 166 straipsnį arba įtraukimo į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus pagal 182 straipsnį atveju muitinės procedūros deklarantas nepateikia papildomos deklaracijos kompetentingai muitinės įstaigai per konkretų laikotarpį pagal Kodekso 167 straipsnio 1 dalį;

l)   supaprastintos deklaracijos pateikimo pagal 166 straipsnį arba įtraukimo į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus pagal 182 straipsnį atveju muitinės procedūros deklarantas nepateikia papildomos deklaracijos kompetentingai muitinės įstaigai per konkretų laikotarpį pagal Kodekso 167 straipsnio 1 dalį;

m)   identifikavimo ženklų, kuriuos muitinės uždėjo ant prekių, jų pakuočių arba transporto priemonių, nuėmimams ir sunaikinimas be išankstinio muitinės leidimo pagal Kodekso 192 straipsnio 2 dalį;

m)   identifikavimo ženklų, kuriuos muitinės uždėjo ant prekių, jų pakuočių arba transporto priemonių, nuėmimams ir sunaikinimas be išankstinio muitinės leidimo pagal Kodekso 192 straipsnio 2 dalį;

n)   laikinojo įvežimo perdirbti procedūros vykdytojas nepripažįsta įvykdyta muitinės procedūros per terminą, nustatytą pagal Kodekso 257 straipsnį;

n)   laikinojo įvežimo perdirbti procedūros vykdytojas nepripažįsta įvykdyta muitinės procedūros per terminą, nustatytą pagal Kodekso 257 straipsnį;

o)   laikinojo išvežimo perdirbti procedūros vykdytojas neeksportuoja defektų turinčių prekių per nustatytą terminą pagal Kodekso 262 straipsnį;

o)   laikinojo išvežimo perdirbti procedūros vykdytojas neeksportuoja defektų turinčių prekių per nustatytą terminą pagal Kodekso 262 straipsnį;

p)   statinio statyba laisvojoje zonoje be muitinės sutikimo pagal Kodekso 244 straipsnio 1 dalį;

p)   statinio statyba laisvojoje zonoje be išankstinio muitinės sutikimo pagal Kodekso 244 straipsnio 1 dalį;

q)   asmuo, atsakingas už importo ar eksporto muitų sumokėjimą, jų nesumoka per laikotarpį, nustatytą pagal Kodekso 108 straipsnį.

q)   asmuo, atsakingas už importo ar eksporto muitų sumokėjimą, jų nesumoka per laikotarpį, nustatytą pagal Kodekso 108 straipsnį.

 

qa)   ekonominės veiklos vykdytojas, muitinei paprašius, tinkama forma ir per pagrįstą laikotarpį nepateikia reikiamų dokumentų bei informacijos ir nesuteikia visos muitinės formalumams ar muitiniam tikrinimui atlikti būtinos pagalbos pagal Kodekso 15 straipsnio 1 dalį;

 

qb)   sprendimo dėl muitų teisės aktų taikymo adresatas nevykdo tuo sprendimu nustatytų pareigų pagal Kodekso 23 straipsnio 1 dalį;

 

qc)   sprendimo dėl muitų teisės aktų taikymo adresatas nedelsdamas nepraneša muitinei apie visus po jos sprendimo priėmimo atsiradusius veiksnius, kurie turi įtakos tolesniam to sprendimo taikymui arba jo turiniui, pagal Kodekso 23 straipsnio 2 dalį;

 

qd)   Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas nepateikia nepakeisto pavidalo prekių paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą pagal Kodekso 233 straipsnio 1 dalies a punktą;

 

qe)   prekių iškrovimas iš jas vežančių transporto priemonių arba perkrovimas į kitas transporto priemones be muitinės leidimo arba muitinės nenustatytose arba jai nepriimtinose vietose pagal Kodekso 140 straipsnį;

 

qf)   prekių saugojimas laikinojo saugojimo sandėliuose arba muitinės sandėliuose be muitinės leidimo pagal Kodekso 147 ir 148 straipsnius;

 

qg)   leidimo turėtojas arba procedūros vykdytojas neįvykdo pareigų, susijusių su prekių, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, saugojimu pagal Kodekso 242 straipsnio 1 dalies a ir b punktus;

 

qh)   neteisingos informacijos arba suklastotų dokumentų, kurių reikalauja muitinė pagal Kodekso 15 arba 163 straipsnį, pateikimas;

 

qi)   ekonominės veiklos vykdytojas teikia netikslią ar ne visą informaciją arba neautentiškus, netikslius ar negaliojančius dokumentus, kad gautų muitinės leidimą:

 

i)   tapti įgaliotuoju ekonominės veiklos vykdytoju pagal Kodekso 38 straipsnį,

 

ii)   naudoti supaprastintą deklaraciją pagal Kodekso 166 straipsnį,

 

iii)   pasinaudoti kitais muitinės supaprastinimais pagal Kodekso 177, 179, 182 ir 185 straipsnius arba

 

iv)   prekėms taikyti specialiąsias procedūras pagal Kodekso 211 straipsnį;

 

qj)   prekių įvežimas į Sąjungos muitų teritoriją arba išvežimas iš jos nepateikiant jų muitinei pagal Kodekso 139 ir 245 straipsnius arba 267 straipsnio 2 dalį;

 

qk)   prekių perdirbimas muitinės sandėliuose be muitinės leidimo pagal Kodekso 241 straipsnį;

 

ql)   prekių, susijusių su vienu iš muitų teisės pažeidimų, nustatytų šio straipsnio qd ir qj punktuose, įsigijimas ir turėjimas.

Pakeitimas    20

Pasiūlymas dėl direktyvos

4 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4 straipsnis

Išbraukta.

Muitų teisės pažeidimai, padaryti dėl aplaidumo

 

Valstybės narės užtikrina, kad muitų teisės pažeidimu būtų laikomi šie dėl aplaidumo įvykdyti veiksmai ar neveikimas:

 

a)   ekonominės veiklos vykdytojas, atsakingas už laikinai saugomas ne Sąjungos prekes, neįformina toms prekėms muitinės procedūros arba jų nereeksportuoja per nustatytą terminą pagal Kodekso 149 straipsnį;

 

b)   ekonominės veiklos vykdytojas nesuteikia muitinei visos muitinės formalumams ar muitiniam tikrinimui atlikti būtinos pagalbos pagal Kodekso 15 straipsnio 1 dalį;

 

c)   sprendimo dėl muitų teisės aktų taikymo adresatas nevykdo tuo sprendimu nustatytų pareigų pagal Kodekso 23 straipsnio 1 dalį;

 

d)   sprendimo dėl muitų teisės aktų taikymo adresatas nedelsdamas nepraneša muitinei apie visus po jos sprendimo priėmimo atsiradusius veiksnius, kurie turi įtakos tolesniam to sprendimo taikymui arba jo turiniui, pagal Kodekso 23 straipsnio 2 dalį;

 

e)   ekonominės veiklos vykdytojas nepateikia į Sąjungos muitų teritoriją įvežtų prekių muitinei pagal Kodekso 139 straipsnį;

 

f)   Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas nepateikia nepakeisto pavidalo prekių paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą pagal Kodekso 233 straipsnio 1 dalies a punktą;

 

(g)   ekonominės veiklos vykdytojas nepateikia į laisvą apyvartą išleistų prekių muitinei pagal Kodekso 245 straipsnį;

 

(h)   ekonominės veiklos vykdytojas išvežimo vietoje nepateikia iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamų prekių muitinei pagal Kodekso 267 straipsnio 2 dalį;

 

i)   prekių iškrovimas iš jas vežančių transporto priemonių arba perkrovimas į kitas transporto priemones be muitinės leidimo arba muitinės nenustatytose arba jai nepriimtinose vietose pagal Kodekso 140 straipsnį;

 

j)   prekių saugojimas laikinojo saugojimo sandėliuose arba muitinės sandėliuose be muitinės leidimo pagal Kodekso 147 ir 148 straipsnius;

 

k)   leidimo turėtojas arba procedūros vykdytojas neįvykdo pareigų, susijusių su prekių, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, saugojimu pagal Kodekso 242 straipsnio 1 dalies a ir b punktus.

 

Pagrindimas

Visi pažeidimai gali būti padaryti dėl aplaidumo arba tyčia, todėl šis straipsnis išbrauktas, o pažeidimų sąrašas, anksčiau pateiktas šiame straipsnyje, klasifikuotas atsižvelgiant į pažeidimų sunkumą.

Pakeitimas    21

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5 straipsnis

Išbraukta.

Tyčiniai muitų teisės pažeidimai

 

Valstybės narės užtikrina, kad muitų teisės pažeidimu būtų laikomi šie tyčiniai veiksmai ar neveikimas:

 

a) neteisingos informacijos arba suklastotų dokumentų, kurių reikalauja muitinė pagal Kodekso 15 arba 163 straipsnį, pateikimas;

 

i) tapti įgaliotuoju ekonominės veiklos vykdytoju pagal Kodekso 38 straipsnį,

 

ii) naudoti supaprastintą deklaraciją pagal Kodekso 166 straipsnį,

 

iii)  pasinaudoti kitais muitinės supaprastinimais pagal Kodekso 177, 179, 182 ir 185 straipsnius,

 

iv)  prekėms taikyti specialiąsias procedūras pagal Kodekso 211 straipsnį;

 

c) prekių įvežimas į Sąjungos muitų teritoriją arba išvežimas iš jos nepateikiant jų muitinei pagal Kodekso 139 ir 245 straipsnius arba 267 straipsnio 2 dalį;

 

d) sprendimo dėl muitų teisės aktų taikymo adresatas nevykdo tuo sprendimu nustatytų pareigų pagal Kodekso 23 straipsnio 1 dalį;

 

e) sprendimo dėl muitų teisės aktų taikymo adresatas nedelsdamas nepraneša muitinei apie visus po jos sprendimo priėmimo atsiradusius veiksnius, kurie turi įtakos tolesniam to sprendimo taikymui arba jo turiniui, pagal Kodekso 23 straipsnio 2 dalį;

 

f) prekių perdirbimas muitinės sandėliuose be muitinės leidimo pagal Kodekso 241 straipsnį;

 

g) prekių, susijusių su vienu iš muitų teisės pažeidimų, nustatytų 4 straipsnio f punkte ir šio straipsnio c punkte, įsigijimas ir turėjimas.

 

Pakeitimas    22

Pasiūlymas dėl direktyvos

6 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6 straipsnis

6 straipsnis

Kurstymas, padėjimas, bendrininkavimas ir kėsinimasis

Kurstymas, padėjimas, bendrininkavimas ir kėsinimasis

1.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad muitų teisės pažeidimu būtų laikomas kurstymas ar padėjimas įvykdyti 5 straipsnyje nurodytą veiksmą ar neveikimą ir bendrininkavimas jį vykdant.

1.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad muitų teisės pažeidimu būtų laikomas kurstymas ar padėjimas įvykdyti veiksmą, nurodytą 8b straipsnio 2 dalyje, arba neveikimas ir bendrininkavimas jį vykdant.

2.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad muitų teisės pažeidimu būtų laikomas kėsinimasis įvykdyti 5 straipsnio b arba c punktuose nurodytą veiksmą ar neveikimą.

2.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad muitų teisės pažeidimu būtų laikomas kėsinimasis įvykdyti 3 straipsnio qi arba qj punktuose nurodytą veiksmą ar neveikimą.

Pakeitimas    23

Pasiūlymas dėl direktyvos

7 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

7 straipsnis

7 straipsnis

Muitinės klaida

Muitinės klaida

36 straipsniuose nurodyti veiksmai ar neveikimas nėra muitų teisės pažeidimai, jeigu jie įvykdomi dėl muitinės klaidos.

3 ir 6 straipsniuose nurodyti veiksmai ar neveikimas nėra muitų teisės pažeidimai, jeigu jie įvykdomi dėl muitinės klaidos pagal Kodekso 119 straipsnį, ir, jei dėl klaidų padaroma žala, už ją atsako muitinė.

Pakeitimas    24

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad juridiniai asmenys būtų traukiami atsakomybėn už muitų teisės pažeidimus, kuriuos jų naudai padarė asmuo, veikęs individualiai arba kaip juridinio asmens organo narys ir einantis vadovaujamas pareigas juridiniame asmenyje, remdamasis:

1.   Valstybės narės užtikrina, kad, kaip numatyta 3–6 straipsniuose, juridiniai asmenys būtų traukiami atsakomybėn už muitų teisės pažeidimus, kuriuos jų naudai padarė asmuo, veikęs individualiai arba kaip juridinio asmens organo narys ir einantis vadovaujamas pareigas juridiniame asmenyje, remdamasis:

Pakeitimas    25

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.   Valstybės narės taip pat užtikrina, kad juridiniai asmenys būtų traukiami atsakomybėn, jeigu dėl 1 dalyje nurodyto asmens nepakankamos priežiūros arba kontrolės jam pavaldus asmuo galėjo padaryti muitų teisės pažeidimą to juridinio asmens naudai.

(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)

Pakeitimas    26

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 straipsnio 3 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3a.   Šioje direktyvoje „juridinis asmuo“ – subjektas, turintis teisinį subjektiškumą pagal taikytiną teisę, išskyrus valstybes ar valdžios funkcijas vykdančias viešąsias įstaigas bei viešąsias tarptautines organizacijas.

Pakeitimas    27

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

8a straipsnis

 

Veiksniai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama vertinant, ar pažeidimas yra lengvas

 

1.   Nustatydamos, ar pažeidimas, kaip nurodyta 3 straipsnyje, yra lengvas valstybės narės užtikrina nuo pat proceso pradžios, t. y. nustatant, ar buvo įvykdytas muitų teisės pažeidimas, kad jų kompetentingos valdžios institucijos atsižvelgtų į visas galimas svarbias aplinkybes, įskaitant šias:

 

a)   pažeidimas padarytas dėl aplaidumo;

 

b)   susijusioms prekėms netaikomi Kodekso 134 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje ir 267 straipsnio 3 dalies e punkte nurodyti draudimai ar apribojimai;

 

c)   pažeidimas turi nedidelį poveikį arba jokio poveikio mokėtinų muitų sumai;

 

d)   už pažeidimą atsakingas asmuo proceso metu veiksmingai bendradarbiauja su kompetentinga institucija;

 

e)   už pažeidimą atsakingas asmuo pažeidimas atskleidė savanoriškai (jei dėl pažeidimo dar nevykdoma jokia tyrimo veikla, apie kurią žinotų už pažeidimą atsakingas asmuo);

 

f)   už pažeidimą atsakingas asmuo gali įrodyti, kad deda dideles pastangas siekdamas laikytis Sąjungos muitų teisės aktų, parodydamas savo operacijų aukšto lygio kontrolę, pavyzdžiui, vykdomą pasitelkiant atitikties sistemą;

 

g)   už pažeidimą atsakingas asmuo yra mažoji ar vidutinė įmonė, kuri neturi jokios patirties muitų klausimais.

 

2.   Kompetentingos institucijos laiko pažeidimą lengvu tik tada, jei nėra sunkinančių aplinkybių dėl pažeidimo, kaip nurodyta 8b straipsnyje.

Pakeitimas    28

Pasiūlymas dėl direktyvos

8 b straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

8b straipsnis

 

Veiksniai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama vertinant, ar pažeidimas yra sunkus

 

1.   Nustatydamos, ar pažeidimas yra sunkus, kaip nurodyta 3 arba 6 straipsnyje, valstybės narės užtikrina nuo pat proceso pradžios, t. y. nustatant, ar buvo įvykdytas muitų teisės pažeidimas, kad jų kompetentingos valdžios institucijos atsižvelgtų į bet kurią iš šių galimų aplinkybių:

 

a)   pažeidimas yra tyčinis;

 

b)   pažeidimo veikla tęsėsi ilgą laikotarpį, kas rodo ketinimą ją tęsti;

 

c)   panaši arba susijusi pažeidimo veikla tęsiasi arba pasikartoja, t. y. įvykdyta daugiau nei vieną kartą;

 

d)   pažeidimas turi didelį poveikį išvengtų importo arba eksporto muitų sumai;

 

e)   susijusioms prekėms taikomi Kodekso 134 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje ir 267 straipsnio 3 dalies e punkte nurodyti draudimai ar apribojimai;

 

f)   už pažeidimą atsakingas asmuo atsisako bendradarbiauti arba visapusiškai bendradarbiauti su kompetentinga institucija;

 

g)   už pažeidimą atsakingas asmuo yra anksčiau įvykdęs pažeidimų.

 

2.   Pažeidimai, nurodyti 3 straipsnio f, g, p, qi, ir qj punktuose, dėl savo pobūdžio laikomi sunkiais pažeidimais.

Pakeitimas    29

Pasiūlymas dėl direktyvos

9 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

9 straipsnis

9 straipsnis

Sankcijos už 3 straipsnyje nurodytus muitų teisės pažeidimus

Nebaudžiamosios teisės sankcijos už lengvus muitų teisės pažeidimus;

Valstybės narės užtikrina, kad už 3 straipsnyje nurodytus muitų teisės pažeidimus būtų nustatytos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios sankcijos, laikantis šių ribų:

1.   Valstybės narės užtikrina, kad už 3 straipsnyje nurodytus muitų teisės pažeidimus, kurie pagal 8a straipsnį laikomi lengvais, neskaitant reikalavimo sumokėti išvengtus muitus, būtų nustatytos veiksmingos, proporcingos, atgrasomos ir nebaudžiamosios sankcijos, laikantis šių ribų:

a)   jeigu muitų teisės pažeidimas susijęs su konkrečiomis prekėmis, piniginė bauda nuo 1 iki proc. prekių vertės;

a)   jeigu muitų teisės pažeidimas susijęs su išvengtais muitais, piniginė bauda iki 70 proc. išvengtų muitų sumos;

b)   jeigu muitų teisės pažeidimas nesusijęs su konkrečiomis prekėmis, piniginė bauda nuo 150 iki 7 500 EUR.

b)   jeigu muitų teisės pažeidimas nesusijęs su išvengtais muitais, piniginė bauda iki 7 500 EUR.

 

2.   Nustatydamos taikytinos sankcijos dydį, neviršijant šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų, valstybės narės užtikrina, kad būtų atsižvelgta į visas 8a straipsnyje išvardytas svarbias aplinkybes.

Pakeitimas    30

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

10 straipsnis

Išbraukta.

Sankcijos už 4 straipsnyje nurodytus muitų teisės pažeidimus

 

Valstybės narės užtikrina, kad už 4 straipsnyje nurodytus muitų teisės pažeidimus būtų nustatytos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios sankcijos, laikantis šių ribų:

 

a)   jeigu muitų teisės pažeidimas susijęs su konkrečiomis prekėmis, piniginė bauda iki 15 proc. prekių vertės;

 

b)   jeigu muitų teisės pažeidimas nesusijęs su konkrečiomis prekėmis, piniginė bauda iki 22 500 EUR.

 

Pagrindimas

Šis straipsnis išbraukiamas dėl to, kad išbraukiamas 4 straipsnis.

Pakeitimas    31

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

11 straipsnis

11 straipsnis

Sankcijos už 5 ir 6 straipsniuose nurodytus muitų teisės pažeidimus

Nebaudžiamosios teisės sankcijos už sunkius muitų teisės pažeidimus

Valstybės narės užtikrina, kad už 5 ir 6 straipsniuose nurodytus muitų teisės pažeidimus būtų nustatytos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios sankcijos, laikantis šių ribų:

1.   Valstybės narės užtikrina, kad už 3 ir 6 straipsniuose nurodytus muitų teisės pažeidimus, kurie pagal 8b straipsnį laikomi sunkiais, neskaitant reikalavimo sumokėti išvengtus muitus, būtų nustatytos veiksmingos, proporcingos, atgrasomos ir nebaudžiamosios sankcijos, laikantis šių ribų:

a)   jeigu muitų teisės pažeidimas susijęs su konkrečiomis prekėmis, piniginė bauda iki 30 proc. prekių vertės;

a)   jeigu muitų teisės pažeidimas susijęs su išvengtais muitais, piniginė bauda nuo 70 proc. iki 140 proc. išvengtų muitų sumos;

 

aa)   jeigu muitų teisės pažeidimas susijęs ne su išvengtais muitais, bet su prekių verte, piniginė bauda nuo 15 proc. iki 30 proc. prekių vertės;

b)   jeigu muitų teisės pažeidimas nesusijęs su konkrečiomis prekėmis, piniginė bauda iki 45 000 EUR.

b)   jeigu muitų teisės pažeidimas nesusijęs nei su išvengtais muitais, nei su prekių verte, piniginė bauda nuo 7 500 EUR iki 45 000 EUR.

 

2.   Nustatydamos taikytinos sankcijos dydį, neviršijant šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų, valstybės narės užtikrina, kad būtų atsižvelgta į visas 8a straipsnyje ir 8b straipsnio 1 dalyje išvardytas svarbias aplinkybes.

Pakeitimas    32

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

11a straipsnis

 

Kitos nebaudžiamosios teisės sankcijos už sunkius pažeidimus

 

1.   Be 11 straipsnyje išvardytų sankcijų, jei padaromas sunkus pažeidimas, vadovaujantis Kodeksu, valstybės narės gali taikyti toliau nurodytas nepinigines sankcijas:

 

a)   galutinis arba laikinas prekių konfiskavimas;

 

b)   suteikto leidimo galiojimo sustabdymas.

 

2.   Pagal Kodeksą valstybės narės nustato, kad sunkių arba kartotinių muitų teisės aktų pažeidimų atveju būtų atšaukti sprendimai, kuriais suteikiamas įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusas.

Pakeitimas     33

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 b straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

11b straipsnis

 

Peržiūra

 

1.  Praėjus penkeriems metams nuo ... [šios direktyvos įsigaliojimo data], Komisija kartu su kompetentingomis valstybių narių institucijomis peržiūri pagal 9 ir 11 straipsnius taikomų baudų dydžius. Peržiūros procedūros tikslas – užtikrinti, kad baudų, skiriamų pagal muitų sąjungos nuostatas, dydžiai būtų vienodesni, siekiant suderinti jų veikimą.

 

2.  Kiekvienais metais Komisija viešai skelbia informaciją apie sankcijas, kurias taiko 28 valstybės narės už muitų teisės pažeidimus, nurodytus šios direktyvos 3 ir 6 straipsniuose.

 

3.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų laikomasi muitų teisės aktų pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 5 straipsnio 2 punktą, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 978/20121.

 

_______________

 

1 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008 (OL L 303, 2012 10 31, p. 1).

Pakeitimas    34

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 c straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

11c straipsnis

 

Susitarimo procedūra

 

Valstybės narės užtikrina galimybę pasinaudoti susitarimo procedūra kaip procedūra, pagal kurią kompetentingos institucijos gali išspręsti muitų teisės pažeidimo klausimą sudarydamos susitarimą su už pažeidimą atsakingu asmeniu, neinicijavusios arba neužbaigusios teismo proceso mainais už to asmens sutikimą, kad būtų skirta nedelsiant vykdoma sankcija.

 

Vis dėlto, jei buvo pradėtas teismo procesas, kompetentingos institucijos gali sudaryti susitarimą tik teismo institucijai sutikus.

 

Komisija pateikia gaires dėl susitarimo procedūros, siekiant užtikrinti, kad už pažeidimą atsakingam asmeniui būtų skaidriai ir laikantis vienodo požiūrio principo suteikta susitarimo galimybė ir kad sudarius bet kokį susitarimą būtų viešai paskelbtas procedūros rezultatas.

Pakeitimas    35

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

12 straipsnis

Išbraukta.

Veiksmingas sankcijų taikymas ir kompetentingų institucijų naudojimasis įgaliojimais skirti sankcijas

 

Valstybės narės užtikrina, kad nustatydamos sankcijų už 3–6 straipsniuose nurodytus muitų teisės pažeidimus rūšį ir dydį kompetentingos institucijos atsižvelgtų į visas svarbias aplinkybes, įskaitant, jei taikoma:

 

a) pažeidimo sunkumą ir trukmę;

 

tai, kad už pažeidimą atsakingas asmuo yra įgaliotasis ekonominės veiklos vykdytojas;

 

išvengto importo ar eksporto muito sumą;

 

tai, kad susijusioms prekėms taikomi Kodekso 134 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje ir 267 straipsnio 3 dalies e punkte nurodyti draudimai ar apribojimai arba jos kelia visuomenės saugumo riziką;

 

už pažeidimą atsakingo asmens bendradarbiavimą su kompetentinga institucija;

 

už pažeidimą atsakingo asmens ankstesnius pažeidimus.

 

Pakeitimas    36

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

12a straipsnis

 

Atitiktis reikalavimams

 

Valstybės narės užtikrina, kad gairės ir leidiniai Sąjungos muitų teisės laikymosi ir tolesnio laikymosi klausimais būtų pateikiami suinteresuotosioms šalims lengvai prieinama, suprantama ir šiuolaikiška forma.

Pagrindimas

Šiame pakeitime plačiai apibrėžiama, kaip turėtų atrodyti gairės ir leidiniai. Šiame pakeitime taip pat patikslinama, kad gairės ir leidiniai turėtų būti pateikiami suinteresuotosioms šalims.

Pakeitimas    37

Pasiūlymas dėl direktyvos

13 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

13 straipsnis

Senatis

13 straipsnis

Senatis

1.   Valstybės narės užtikrina, kad proceso dėl 36 straipsniuose nurodyto muitų teisės pažeidimo senaties terminas būtų ketveri metai ir kad jis būtų skaičiuojamas nuo muitų teisės pažeidimo padarymo dienos.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad proceso dėl 3 ir 6 straipsniuose nurodyto muitų teisės pažeidimo inicijavimo senaties terminas būtų ketveri metai ir kad jis būtų skaičiuojamas nuo muitų teisės pažeidimo padarymo dienos.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad tęstinių arba kartotinių muitų teisės pažeidimų atveju, senaties terminas būtų skaičiuojamas nuo veiksmų ar neveikimo, kurie laikomi muitų teisės pažeidimu, nutraukimo dienos.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad tęstinių arba kartotinių muitų teisės pažeidimų atveju, senaties terminas būtų skaičiuojamas nuo veiksmų ar neveikimo, kurie laikomi muitų teisės pažeidimu, nutraukimo dienos.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad senaties terminas būtų nutrauktas, jeigu dėl to paties muitų teisės pažeidimo kompetentinga institucija, pranešusi apie tai atitinkamam asmeniui, imasi su tyrimu arba teisiniu procesu susijusio veiksmo. Senaties terminas skaičiuojamas nuo veiksmo, dėl kurio jis buvo nutrauktas, dienos.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad senaties terminas būtų nutrauktas, jeigu dėl to paties muitų teisės pažeidimo kompetentinga institucija, pranešusi apie tai atitinkamam asmeniui, imasi su tyrimu arba teisiniu procesu susijusio veiksmo arba jeigu atitinkamų veiksmų imasi už pažeidimą atsakingas asmuo. Senaties terminas toliau skaičiuojamas nuo veiksmo, dėl kurio jis buvo nutrauktas, pabaigos dienos.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų uždrausta inicijuoti arba tęsti procesą dėl 36 straipsniuose nurodyto muitų teisės pažeidimo pasibaigus aštuonerių metų laikotarpiui, kuris skaičiuojamas nuo 1 arba 2 dalyje nurodytos dienos.

4.   Nedarant poveikio 14 straipsnio 2 dalies taikymui, valstybės narės užtikrina, kad bet koks procesas dėl 3 arba 6 straipsniuose nurodyto muitų teisės pažeidimo būtų nutrauktas dėl senaties, neatsižvelgiant į bet kokį šio straipsnio 3 dalyje nurodytą šio senaties termino nutraukimą, pasibaigus aštuonerių metų laikotarpiui, kuris skaičiuojamas nuo šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytos dienos.

5.   Valstybės narės užtikrina, kad sprendimo, kuriuo skiriama sankcija, vykdymo užtikrinimo senaties terminas būtų treji metai. Tas terminas skaičiuojamas nuo dienos, kurią tas sprendimas tampa galutiniu.

5.   Valstybės narės užtikrina, kad sprendimo, kuriuo skiriama sankcija, vykdymo užtikrinimo senaties terminas būtų treji metai. Tas terminas skaičiuojamas nuo dienos, kurią tas sprendimas tampa galutiniu.

6.   Valstybės narės nustato atvejus, kuriais 1, 4 ir 5 dalyse nustatyti senaties terminai yra sustabdomi.

6.   Valstybės narės nustato atvejus, kuriais 1, 4 ir 5 dalyse nustatyti senaties terminai yra sustabdomi.

Pakeitimas     38

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės bendradarbiauja ir keičiasi informacija, būtina vykstant procesui dėl veiksmo ar neveikimo, kuris laikomas 36 straipsniuose nurodytu muitų teisės pažeidimu, visų pirma tuo atveju, jei prieš tą patį asmenį dėl tų pačių faktų procesą pradėjo daugiau nei viena valstybė narė.

Valstybės narės bendradarbiauja ir keičiasi informacija, būtina vykstant procesui dėl veiksmo ar neveikimo, kuris laikomas 3 ir 6 straipsniuose nurodytu muitų teisės pažeidimu, visų pirma tuo atveju, jei prieš tą patį asmenį dėl tų pačių faktų procesą pradėjo daugiau nei viena valstybė narė. Valstybių narių bendradarbiavimo tikslas – padidinti prekių muitinio tikrinimo veiksmingumą ir suderinti procedūras Sąjungoje.

Pakeitimas    39

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Komisija prižiūri valstybių narių bendradarbiavimą siekiant sukurti muitiniam tikrinimui ir sankcijoms taikytinus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, geriausios praktikos pavyzdžių sklaidą ir muitinės pareigūnų mokymo koordinavimą.

Pakeitimas    40

Pasiūlymas dėl direktyvos

17 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

17 straipsnis

17 straipsnis

Sulaikymas

Sulaikymas

Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos galėtų laikinai sulaikyti prekes, transporto priemones ir kitas priemones, naudojamas darant 36 straipsniuose nurodytus muitų teisės pažeidimus.

Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos galėtų laikinai sulaikyti prekes, transporto priemones ir kitas priemones, naudojamas darant 3 ir 6 straipsniuose nurodytus muitų teisės pažeidimus. Jei, pradėjus taikyti sankciją, valstybė narė visam laikui konfiskuoja tokias prekes, ji gali nuspręsti atitinkamai jas sunaikinti, pakartotinai panaudoti arba perdirbti.

Pakeitimas    41

Pasiūlymas dėl direktyvos

18 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Komisija iki 2017 m. gruodžio 31 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą ir kitą informaciją apie Sąjungos muitų teisės aktų vykdymo užtikrinimą, pvz., priežiūrą, kontrolę ir tyrimus, ir, jei reikia, pateikia pasiūlymą dėl teisės akto, papildančio šią direktyvą.

Pagrindimas

Šiuo pakeitimu išaiškinama, kad muitų teisės aktuose yra kitų elementų nei sankcijos, pvz., kontrolė, priežiūra ir tyrimai, kurie taip pat turėtų būti geriau suderinti, kad atitiktų bendrą tikslą, užtikrinti vienodą Sąjungos muitų teisės vykdymą ir taikymą.

Pakeitimas    42

Pasiūlymas dėl direktyvos

18 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

18a straipsnis

 

Valstybių narių teikiamos ataskaitos

 

Valstybės narės siunčia Komisijai pažeidimų statistiką, parodančią, kokios sankcijos už tuos pažeidimus buvo taikytos, kad Komisija galėtų įvertinti, kaip taikoma ši direktyva. Įsigaliojus šiai direktyvai tokia informacija siunčiama kasmet. Siekdama suderinti nacionalines sankcijų sistemas Komisija tuos duomenis gali naudoti šios direktyvos peržiūros metu.

AIŠKINAMOJI DALIS

Europos Komisija 2013 m. gruodžio 13 d. paskelbė pasiūlymą dėl Direktyvos dėl Sąjungos muitų teisės pažeidimų ir sankcijų teisinės sistemos.

Nors muitų sąjunga laikoma vienu ir Europos Sąjungos kertinių akmenų ir bendros rinkos stuburu, vis dar nėra vienodo požiūrio į muitų teisės aktų, taip pat sankcijų, vykdymo užtikrinimą. Tai reiškia, kad taisyklės yra tokios pačios, tačiau, kai jos pažeidžiamos, taikomos sankcijos labai skiriasi.

Muitų sąjunga ir prekybos politika priklauso išskirtinei Europos Sąjungos kompetencijai, todėl tik ES gali sukurti bendrą požiūrį, pagal kurį užtikrinamas muitų teisės aktų įgyvendinimas. Valstybės narės įsipareigojo siekti dviejų tikslų, visų pirma: tokio efektyvaus muitinių administracijų tarpusavio sąveikos ir veikimo, lyg jos būtų viena administracija, užtikrinant kontrolę, kuri duotų vienodus rezultatus ir paramą teisėtai verslo veiklai, tačiau taip pat užtikrinant reikiamą Sąjungos finansinių interesų apsaugą. Tačiau yra pakankamai aišku, kad netaikant integruoto požiūrio į vykdymo užtikrinimą, įskaitant sankcijas, neįmanoma padaryti taip, kad valstybių narių muitinių administracijos veiktų kai viena, visų pirma atsižvelgiant į didelius valstybių narių sankcijų sistemų skirtumus, kurie parodyti Projekto grupės muitinės sankcijų klausimais 2010 m. ataskaitoje.

Dėl šių skirtumų trūksta administracijų tarpusavio pasitikėjimo, o muitinių pasitikėjimas ir bendradarbiavimas yra itin svarbus, kad būtų gerai administruojama muitų sąjunga ir ginami ES finansiniai interesai. Be to, šie skirtumai trukdo sukurti vienodas sąlygas ekonominės veiklos vykdytojams Europos sąjungoje. Europos Teisingumo Teismas nustatė, kad muitinių sankcijų skirtumų poveikis yra toks pats kaip kiekybinių apribojimų poveikis. Tikėtina, kad rinkos iškraipymų pavojus ir vienodų sąlygų trūkumas gali padidėti dėl naujų nuostatų, susijusių su įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusu, kai dėl sunkių ir kartotinių pažeidimų šis statusas gali būti prarandamas (Sąjungos muitinės kodekso 39 straipsnis), taigi prekybos palengvinimo priemonė gali būti susieta su ES muitų teisės aktų laikymosi istorija.

Jei valstybių narių sankcijų sistemų skirtumai išliktų, tai reikštų, kad bendrovė už tą patį pažeidimą vienoje šalyje įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusą gali prarasti, o kitoje valstybėje narėje – ne. Šio aspekto svarba didėja atsižvelgiant į didėjančią e. prekybą, ypač vykdomą labai mažų įmonių ir privačių asmenų, kuriems reikia daugiau teisinio tikrumo dėl atitikties sistemų ir daugiau skaidrumo apie tai, kaip įvairios muitinės tvarko pažeidimų atvejus.

Galiausiai, sankcijų sistemų konvergencija būtina, kad ES įvykdytų savo išorės įsipareigojimą pagal Bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT).

GATT 1994 X straipsnio 3 dalies a) punkte nurodyta:

Kiekviena Susitariančioji Šalis visus savo šio straipsnio 1 dalyje nurodytus įstatymus, kitus teisės aktus, sprendimus ir taisykles taiko vienodai, nešališkai ir pagrįstai.

Sąjungos muitinės kodekso reikalavimai

Pagal Sąjungos muitinės kodeksą reikalaujama, kad valstybės narės turėtų veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias muitinių sankcijų sistemas. Todėl šia direktyva turėtų būti siekiama pagerinti valstybių narių požiūrių į ES muitų teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimą konvergenciją remiantis SESV 114 straipsniu dėl vidaus rinkos sukūrimo ir veikimo ir 33 straipsniu dėl bendradarbiavimo muitinių darbo srityje ir derinanti su Modernizuoto muitinės kodekso įgyvendinimu bei elektroninės muitinės kūrimu.

Prekybos palengvinimas ir atitikties gerinimas

Šioje direktyvoje turėtų būti pripažįstama, kad daugelis ekonominės veiklos vykdytojų, susiduriančių su muitinės klausimais, yra teisėtos įmonės, kurios siekia atitikti muitų teisės aktus. Vykdant su muitais susijusią veiklą būtina ekonominės veiklos vykdytojus laikyti partneriais, o tai pateisina poreikį pažeidimų atvejais daugiausia naudoti ne baudžiamąsias, o nebaudžiamąsias sankcijas kaip efektyvią priemonę užtikrinti atitiktį.

Šiame pranešime išaiškinama direktyvos taikymo sritis, siekiant užtikrinti, kad tik pažeidimai, padaryti dėl aplaidumo arba tyčia, yra pažeidimai, ir panaikinamas griežtas atsakomybės elementas, dėl kurio nebūtina nustatyti kaltės laipsnį. Aplaidaus elgesio apibrėžtis yra labai svarbi šioje direktyvoje, kurioje suderinamos nebaudžiamosios sankcijos, kadangi už aplaidumą neturėtų būti baudžiama kaip už nusikaltimą, net jei esama objektyvių aplinkybių, pvz., rimtų finansinių padarinių. Jei nustatoma, kad asmuo nebuvo aplaidus, nežinojo apie faktus ir negalėjo numatyti atvejo net tinkamai rūpindamasis, šis asmuo neturėtų būti baudžiamas. Be to, už klaidas neturėtų būti baudžiama, išskyrus atvejus, kai jos yra aplaidaus ar tyčinio elgesio dalis. Už tyčinius pažeidimus gali būti baudžiama taikant baudžiamąją teisę, kai viršijama tam tikra ribinė suma, kad valstybės narės galėtų imtis sankcijų už sukčiavimo veiksmus priemonių, kurios būtų pakankamai atgrasančios.

Siekiant užtikrinti, kad sankcijos būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios, svarbu muitinėms palikti pakankamai veiksmų laisvės, kad jos galėtų įvertinti atitinkamas aplinkybes ir tuo remdamosi skirti tinkamiausią sankciją, kadangi įrodyta, kad tai yra efektyvi neatitikties mažinimo priemonė. Tačiau šioje direktyvoje turėtų būti nustatyta sistema, pagal kurią užtikrinamas bendras valstybių narių sutarimas, kas yra šios lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės, nuo savanorių atskleidimo pirmuoju atveju iki atsisakymo bendradarbiauti antruoju atveju. Griežtos nuostatos dėl atsakomybės prieštarauja šiam požiūriui, neskaitant to, kad prieštarauja kai kuriems pagrindiniams teisiniams principams, pvz., nekaltumo prezumpcijai, nes jų atveju, kad būtų taikoma sankcija, kaltės elemento nereikia. Griežtos nuostatos dėl atsakomybės galėtų pakenkti augimui ir teisėtai prekybai ir tikėtina, kad jos nebus efektyvios ir nepagerins atitikties.

Tačiau turėtų būti nustatytas pažeidimų klasifikavimas, juos skirstant į smulkius ir sunkius pažeidimus, ypač atsižvelgiant į tai, kad įgaliotasis ekonominės veiklos vykdytojas gali prarasti statusą, jei padarytų sunkių ar kartotinių pažeidimų, ir į tai, kad Sąjungos muitinės kodekse nėra sunkaus pažeidimo apibrėžties. Europos Komisijos pirminė pažeidimų skirstymo į kategorijas logika buvo išlaikyta paliekant skirtingas kategorijas ir atsižvelgta į sąrašą pažeidimų, kuriuos valstybės narės laiko smulkiais pažeidimais, pvz., terminų nesilaikymas.

Proporcingumas

Tam, kad būtų užtikrinta, kad būtų sukurta proporcinga sankcijų sistema, baudos suma negali būti paremta prekių verte. Sankcija turėtų būti paremta išvengtų muitų suma, kadangi ji turėtų būti susieta su pažeidimo finansiniais padariniais. Dėl prekių verte paremtų sankcijų galėtų atsirasti neproporcinga sistema, kai dėl smulkaus pažeidimo, susijusio su didelės vertės preke, galėtų atsirasti katastrofiškų padarinių bendrovei. Siekiant suteikti tam tikro lankstumo atvejais, kai prekei nėra nustatytas muitinės tarifas, ar pažeidimas nėra susijęs su tam tikra preke, turėtų būti nustatyta fiksuoto dydžio suma. Nors reikia nustatyti suderintą sistemą, būtina nustatyti tam tikrą baudų sumų intervalą su didžiausiomis sumomis, kad būtų palikta laisvė muitinėms pritaikyti baudą priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Taip pat turėtų būti leidžiama taikyti kitokias nei pinigines sankcijas, pvz., įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statuso panaikinimą, kaip nustatyta Sąjungos muitinės kodekse, ir prekių konfiskavimą.

Muitinės taip pat turėtų atsižvelgti į ginčių nagrinėjimo išlaidas, ypač mažoms įmonėms, ir suteikti galimybę taikyti sutarimo procedūrą, kuri turėtų būti nustatyta, kad būtų užtikrinamas nuoseklumas visoje ES.

Turi būti aiškiai atskirtos baudžiamosios ir nebaudžiamosios sankcijos

Šia direktyva turėtų būti siekiama suderinti nebaudžiamąsias sankcijas, taikomas muitų teisės aktų pažeidimų atvejais, kaip sistemą, labiausia tinkamą siekiant pagerinti atitiktį ir sumažinti pažeidimų skaičių. Tais atvejais, kai pažeidimai padaromi siekiant sukčiauti, valstybės narės gali taikyti baudžiamąsias sankcijas, jei viršijama tam tikra ribinė suma, pagal direktyvą dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu (PIF direktyva), kuria valstybėms narėms suteikiama galimybė naudoti nebaudžiamąsias sankcijas, atvejais, kai ši ribinė suma neviršijama. Šis šių dviejų direktyvų sąryšis atitinka daugelyje valstybių narių taikomą praktiką pagal kurią naudojamas nebaudžiamųjų ir baudžiamųjų sankcijų derinys, siekiant užtikrinti muitų teisės aktų laikymąsi. Tačiau PIF direktyvos savaime nepakanka, kadangi nėra Europos teisės aktų, pagal kuriuos būtų taikomos sankcijos už dėl aplaidumo padarytus pažeidimus, kurie sudaro daugumą muitų teisės aktų pažeidimų.

Tam tikros nuostatos, kaip, pvz., kurstymas, padėjimas, bendrininkavimas ir kėsinimasis kai kuriose valstybėse narėse yra baudžiamosios teisės terminai, tačiau septyniose valstybėse narėse už tokius veiksmus baudžiama ir pagal ne baudžiamąją teisę. Turi būti išaiškinama, kad tie veiksmai yra tyčiniai ir jų atveju pagal šią direktyvą gali būti taikomos nebaudžiamosios sankcijos, o už jos taikymo srities ribų – baudžiamosios sankcijos.

Būtinas žingsnio nuo ex-post atitikties link ex-ante atitikties

Valstybės marės turėtų užtikrinti, kad su muitine ir prekyba susiję asmenys būtų aktyviai informuojami, kaip užtikrinti atitiktį muitų teisės aktams ir kaip ją išlaikyti. Todėl valstybių narių administracinių sankcijų sistemos turėtų būti paskutinės galimybės priemonė, bausti už aplaidų elgesį, atsižvelgiant į tai, ką už pažeidimą atsakingas asmuo turėjo žinoti ir padaryti, kad būtų išvengta tokio pažeidimo. Klausimas, ar asmuo buvo aplaidus, turėtų tapti pagrindine sankcijų sistemos taikymo dalimi.

IRT priemonių naudojimas turėtų suteikti galimybę tikruoju laiku stebėti taisyklių laikymąsi, o tam reikia glaudaus bendradarbiavimo su veiklos vykdytojais, kad būtų užtikrinama visiška atitiktis, o valstybėms narėms – galimybę įgyvendinti elektroninių sistemų nuostatas, nustatytas Sąjungos muitinės kodekse. Be to, valstybės narės pagal Sąjungos muitinės kodekse nustatytą reikalavimą taip pat įsipareigojo dalyvauti bendroje rizikos valdymo sistemoje, kurią Europos Komisija turėtų plėtoti toliau. Tai vienas iš bendro požiūrio į vykdymo užtikrinimą kertinių akmenų ir jis papildo bendros sankcijų sistemos sukūrimą.

TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ APIE TEISINĮ PAGRINDĄ

Vicky’ei Ford

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto

Pirmininkei

BRIUSELIS

Tema:  nuomonė dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl Sąjungos muitų teisės pažeidimų ir sankcijų teisinės sistemos (COM(2013) 0884 – C8-0033/2014 – 2013/0432(COD)) teisinio pagrindo

Gerb. pirmininke,

2016 m. vasario 29 d. laišku Jūs kreipėtės į Teisės reikalų komitetą pagal 39 straipsnio 2 dalį prašydama apsvarstyti pirmiau minėto pasiūlymo teisinio pagrindo tinkamumą.

Komitetas minėtą klausimą apsvarstė 2016 m. balandžio 21 d. posėdyje.

I. Bendrosios aplinkybės

2016 m. vasario 29 d. laišku Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos (IMCO) komitetas kreipėsi į Teisės reikalų komitetą pagal Darbo tvarkos taisyklių 39 straipsnio 2 dalį prašydamas pateikti nuomonę dėl minėto pasiūlymo teisinio pagrindo tinkamumo.

Komisijos pasiūlymas grindžiamas SESV 33 straipsniu, kuris susijęs su muitinių bendradarbiavimu ir kuriuo Sąjungai suteikiama kompetencija veikti šiuo klausimu remiantis įprasta teisėkūros procedūra.

Pasiūlymo pranešėjas IMCO komitete pažymėjo, kad SESV 114 straipsnis, kuris yra susijęs su teisės aktų, skirtų vidaus rinkos sukūrimui ir veikimui, derinimu, geriau atspindėtų pasiūlymo tikslus ir kad pasiūlymas turėtų būti suderintas su Sąjungos muitinės kodeksu(1), kuris taip pat grindžiamas SESV 114 straipsniu.

II. Pasiūlymas

Nors muitinės teisės aktai yra suderinti ir priklauso ES kompetencijai, galimybė nustatyti teisėkūros priemones dėl sankcijų ir muitų teisės pažeidimų, kaip ir anksčiau, priskiriama valstybių narių veiklos sričiai.

Pagal programą „Muitinė 2013“ Komisija atliko 24 valstybių narių nacionalinių sistemų įvertinimą dėl muitų teisės pažeidimų ir sankcijų.(2) Komisija nustatė nemažai tvarkų skirtumų ir pažymėjo, kad tie skirtumai turi neigiamą poveikį. Padariniai gali būti juntami ne tik tarptautiniu lygmeniu, bet ir Europos erdvėje, nes dėl muitų teisės aktų vykdymo užtikrinimo skirtumų sunku veiksmingai valdyti muitų sąjungą. Be to, skirtingos taisyklės taip pat paveiktų ekonominės veiklos vykdytojus ir vienodas sąlygas, kurios yra esminė vidaus rinkos dalis. Pasiūlymo aiškinamojo memorandumo 1.1. punkte ir 3 konstatuojamojoje dalyje Komisija šiuos skirtumus nurodo kaip šio teisės akto poreikio pagrindimą.

Remiantis aiškinamuoju memorandumu, pasiūlyme pateiktame poveikio įvertinime (2.2. punktas) Komisija pažymėjo, kad „<...> Kita svari priežastis stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą yra tam tikros Sąjungos muitų teisės aktuose nustatytos lengvatos bei supaprastinimai ir [įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų] galimybės jomis pasinaudoti.“

Pasiūlyme bendrai išvardijami veiksmai ir neveikimas, kurie turėtų būti laikomi Sąjungos muitinės kodekso ir kitos muitų teisės pažeidimais, ir nustatomi atvejai, kuriems taikoma atsakomybė be kaltės, ir tyčiniai arba dėl aplaidumo padaryti pažeidimai (pasiūlymo 1–5 straipsniai). 6 straipsnyje pateikiama išsamesnių nuostatų dėl kurstymo, padėjimo, bendrininkavimo ir kėsinimosi padaryti veiksmus, kurie pirmiau nurodyti kaip pažeidimai. Pasiūlymo 7 straipsnis susijęs su muitinės įstaigos klaidomis, o 8 straipsnyje aptariama juridinių asmenų atsakomybė. 9–12 straipsniuose nustatomos materialinės sankcijų ribos ir principai, kuriais turėtų būti vadovaujamasi jas taikant. 13 ir 14 straipsniai yra procesinės nuostatos dėl senaties terminų ir administracinio proceso sustabdymo. 15 straipsnyje apibrėžiama, kam turėtų priklausyti jurisdikcija. 16 straipsnyje aptariamas valstybių narių bendradarbiavimas ir valstybės narės įpareigojamos keistis informacija ir užtikrinti, kad būtų vykdomas ne bis in idem principas, t. y. garantuoti, kad prieš tą patį asmenį dėl tų pačių faktų procesas nebūtų pradėtas daugiau nei vienoje valstybėje narėje. 17 straipsniu valstybės narės įpareigojamos suteikti galimybę sulaikyti bet kokias priemones, naudojamas darant muitų teisės pažeidimus. Galiausiai pasiūlyme pateikiamos nuostatos dėl Direktyvos laikymosi ir perkėlimo ataskaitų ir peržiūros (18–21 straipsniai).

III. Siūlomas teisinis pagrindas

Siūlomas šio pasiūlymo teisinis pagrindas yra SESV 33 straipsnis, kuris formuluojamas taip:

2 SKYRIUS

MUITINIŲ BENDRADARBIAVIMAS

33 straipsnis

(EB sutarties ex 135 straipsnis)

Sutarčių taikymo srityje Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, imasi priemonių valstybių narių tarpusavio bei jų ir Komisijos bendradarbiavimui muitinių darbo srityje gerinti.

Į teisinį pagrindą siūloma įtraukti toliau nurodytą SESV 114 straipsnį (išskyrimas pridėtas):

3 SKYRIUS

TEISĖS AKTŲ SUDERINIMAS

114 straipsnis

(EB sutarties ex 95 straipsnis)

1. Išskyrus tuos atvejus, kai Sutartyse nustatyta kitaip, 26 straipsnyje iškeltiems tikslams pasiekti taikomos toliau dėstomos nuostatos. Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, pasikonsultavę su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, nustato priemones valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, skirtoms vidaus rinkos sukūrimui ir veikimui, suderinti. <...>

IV. Teismų praktika

Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką „Bendrijos priemonės teisinio pagrindo pasirinkimas turi būti grindžiamas objektyviais veiksniais, kuriems taikoma teisminė peržiūra ir kurie pirmiausia apima priemonės tikslą ir turinį“(3). Todėl, pasirinkus netinkamą teisinį pagrindą, atitinkamas teisės aktas gali būti panaikintas.

Iš esmės, priemonė turėtų būti grindžiama tik vienu teisiniu pagrindu. Dvejopas teisinis pagrindas gali būti naudojamas tik tuo atveju, jeigu priemone vienu metu siekiama kelių tikslų arba ji sudaryta iš kelių susijusių komponentų, iš kurių nė vienas nėra antrinis ir netiesioginis kito atžvilgiu(4), su sąlyga, kad pagal kiekvieną teisinį pagrindą nustatytos procedūros nėra nesuderinamos.(5)

V. Analizė

SESV 33 straipsnis įtrauktas į kitų teisės aktų, priimtų muitinių bendradarbiavimo srityje, kaip antai Sąjungos muitinės kodekso ir veiksmų programos „Muitinė 2020“, teisinį pagrindą.(6) Muitinių bendradarbiavimo sąvoka nėra aiškiai apibrėžta, tačiau kadangi ši sąvoka nurodyta SESV II antraštinės dalies „Laisvas prekių judėjimas“ 2 skyriuje „Muitinių bendradarbiavimas“, ji yra plačiai vartojama kalbant apie muitų sąjungą, pvz., apie muitus, sukčiavimo prevenciją ir į ES muitų teritoriją įvežamų prekių patikrinimus.(7) Todėl SESV 33 straipsnis yra teisingas teisinis pagrindas kuriant muitinės įstaigų bendradarbiavimo sistemą.

SESV 114 straipsnis yra vidaus rinkai sukurti skirtų derinimo priemonių teisinis pagrindas. Šiame straipsnyje numatytos derinimo priemonės gali būti taikomos su sąlyga, kad valstybių narių šios srities teisės aktuose yra nuokrypių, kurie gali trukdyti veikti vidaus rinkai. Šio straipsnio nuostatos galėtų būti taikomos, kai tikėtina, kad gali atsirasti tokių nacionalinės teisės nuokrypių, tačiau tikimybė negali būti vien hipotetinė. Šia formule Teismas jau ne kartą pasinaudojo savo praktikoje, tačiau faktiškai nėra apibrėžęs sąvokos „tikimybė“. Vis dėlto Teismas niekada nėra pripažinęs SESV 114 straipsnio kaip teisės aktų teisinio pagrindo, jei nustatė, kad nacionalinės teisės nuokrypių nėra arba nėra tikėtina, kad jų atsiras.

Pagal Teismo praktiką, SESV 114 straipsnyje nurodytomis priemonėmis siekiama sudaryti geresnes sąlygas vidaus rinkai kurti ir jai veikti ir turi būti iš tikrųjų siekiama šio tikslo, – tikrai padedama pašalinti laisvo prekių judėjimo arba laisvės teikti paslaugas kliūtis arba konkurencijos iškraipymus.(8)

Komisijos pasiūlymu siekiama spręsti problemas, kylančias dėl skirtingų tvarkų, kuriomis reglamentuojami muitų teisės pažeidimai ir dėl jų skiriamos sankcijos Europos rinkoje. Kaip pažymėta pasiūlymo preambulėje ir jo aiškinamajame memorandume, tie skirtumai atsiranda trim aspektais: pirma, tarptautiniu lygmeniu: ES turi garantuoti, kad būtų laikomasi jos prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų; antra, muitų sąjungos sistemoje, siekiant veiksmingesnio muitų sąjungos valdymo; ir trečia, vidaus rinkos lygiu: Komisija pripažįsta, kad faktinė status quo neužtikrina vienodų sąlygų, nes ekonominės veiklos vykdytojai veikia ne pagal vienodas sąlygas ir taisykles. Todėl pasiūlymu ne tik siekiama stiprinti muitinių veikimą, bet ir pašalinti vidaus rinkos iškraipymą nustatant vienodas taisykles, kurios turi būti taikomos visose 28 valstybėse narėse.

Dauguma pasiūlymo nuostatų iš tikrųjų siekiama nustatyti bendrą administracinių sankcijų, taikomų padarius pažeidimus, sąrašą ir tai, kurie veiksmai ir neveikimas turėtų būti iš tikrųjų laikomi pažeidimais. Nors kai kurios nuostatos susijusios tik su bendradarbiavimo klausimais (15 straipsnio 2 dalis ir 16 straipsnis), pvz., su keitimusi informacija, dauguma nuostatų siekiama derinti nacionalines taisykles.

Teismas yra pripažinęs, kad gali būti dvejopas teisinis pagrindas, kai abi teisinės nuostatos yra iš esmės susijusios su teisės aktu. Šiuo atveju, atsižvelgiant į pagrindinį siūlomos direktyvos tikslą ir turinį, negalima vieno nuo kito atskirti tikslo užtikrinti veiksmingesnį muitų sąjungos valdymą ir tuo pačiu metu užtikrinti, kad ekonominės veiklos vykdytojams būtų taikomos tos pačios taisyklės nesuteikiant pranašumų ne tokiose griežtose valstybėse narėse.

Šiuo pasiūlymu siekiama ne vien stiprinti valstybių narių muitinių bendradarbiavimą, bet ir aktyviai stengiamasi pašalinti skirtingų nacionalinių tvarkų nulemtą vidaus rinkos iškraipymą. Todėl prie SESV 33 straipsnio reikėtų pridėti SESV 114 straipsnį. Abi nuostatos yra glaudžiai susijusios, ne viena nėra šalutinė kitos atžvilgiu.

Pažymėtina, kad pagal SESV 114 straipsnyje numatytą procedūrą privaloma konsultuotis su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu.

VI. Išvada ir rekomendacija

SESV 33 ir 114 straipsniai yra teisingas pasiūlymo teisinis pagrindas.

2016 m. balandžio 21 d. posėdyje Teisės reikalų komitetas nusprendė, 17 narių balsavus už, 3 nariams – prieš, nė vienam – susilaikius(9), jums rekomenduoti, kad tinkamas pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl Sąjungos muitų teisės pažeidimų ir sankcijų teisinės sistemos teisinis pagrindas turėtų būti SESV 33 ir 114 straipsniai.

Pagarbiai

Pavel Svoboda

25.5.2016

Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ

pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl Sąjungos muitų teisės pažeidimų ir sankcijų teisinės sistemos

(COM(2013)0884 – C8-0033/2014 – 2013/0432/(COD))

Nuomonės referentas: Franck Proust

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Aplinkybės

Europos Sąjungos muitinės kodeksas leido suderinti muitų teisės aktus. Tačiau jo vykdymo užtikrinimas, kuriuo garantuojamas muitinės taisyklių laikymasis ir teisėtų sankcijų skyrimas, reglamentuojamas valstybių narių nacionaline teise.

Taigi su muitų teisės aktų pažeidimais kovojama remiantis 28 skirtingais teisės normų rinkiniais ir laikantis skirtingų administracinių bei teisinių tradicijų. Dėl to šių sankcijų apibrėžtys ir griežtumas skirtingose valstybėse narėse labai skiriasi.

Valstybių narių muitų teisės pažeidimų ir sankcijų sistemas apžvelgė projekto grupė, kurią pagal 2013 m. Muitinės programą savanoriškai sudarė Komisija ir 24 valstybės narės.

Pranešėjo pozicija

Pranešėjo pozicija yra paremta trim aspektais: šio pasiūlymo dėl direktyvos taikymo sritimi, turiniu ir forma.

1) Šios direktyvos taikymo sritis yra tikras suvaržymas. Jau vien tik iš pavadinimo matyti, jog kai kurios sąvokos (pažeidimai, sankcijos) daro nuorodą į subsidiarumo principą.

Tam, kad būtų visapusiškai atsižvelgta į INTA komiteto nuomonę, pranešėjas nusprendė šį klausimą svarstyti vadovaujantis tarptautinės prekybos principais.

2) Programos „Muitinė 2013“ rezultatai rodo, kad esama tokių pažeidimų ribų ar terminų skirtumų, kad jie diskredituoja mūsų muitų sąjungos patikimumą ir veikimą mūsų prekybos partnerių akyse.

Todėl reikia siekti skaidrumo ir aiškumo, kuris taip pat padėtų taupyti lėšas. Turime laikytis mūsų tarptautinių įsipareigojimų PPO, kad būtų apsaugota visa mūsų rinka. Jungtinės Valstijos PPO jau pasiskundė dėl Europos vidaus rinkos nenuoseklumo.

Visų pirma pranešėjas norėtų pasiūlymą dėl direktyvos suderinti su Susitarimu dėl prekybos lengvinimo. Agentūra ar kitoks organas galėtų vykdyti analizės ir koordinavimo funkciją nepažeisdamas subsidiarumo principo. Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių verslo bendruomenei labai svarbu, kad būtų keičiamasi informacija, kuri apimtų visus etapus nuo kontrolės iki sankcijų taikymo.

Gebėjimas supaprastinti sankcijų ir pažeidimų sistemą turėtų leisti pasiekti darną. Taigi, valstybės narės privalo darniai suvienodinti sankcijas, taikydamos ne didžiausias sumas, o sankcijų intervalus. Tai, kad ekonominės veiklos vykdytojai vidaus rinkoje gali išvengti bet kokių sankcijų, arba tai, kad dar gali egzistuoti didžiuliai skirtumai, yra nepriimtina.

Galiausiai, pranešėjas siūlo kaip pagrindinį kriterijų pasirenkant jurisdikciją pirmiausia taikyti teritorijos, kurioje padaromas pažeidimas, kriterijų, kad būtų kovojama su palankesnio teisinio reglamentavimo ieškojimu, ir sustiprinti muitinių vykdomą prekių registravimą vykdant antidempingo tyrimus, kad būtų išvengta didelio prekių kaupimo tais atvejais, kai gresia mokesčių pavidalo sankcijos.

3) Formos aspektu pranešėjas norėtų, kad pasiūlymas dėl direktyvos būtų efektyvios ir aiškios formos, kuri leistų pateikti atsakingam komitetui plataus užmojo pasiūlymus ir parodytų, kad padėtį reikia skubiai taisyti, kai nesilaikoma savo tarptautinių įsipareigojimų ir nepatenkinami mūsų ekonominės veiklos vykdytojų poreikiai.

PAKEITIMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

Pakeitimas     1

Pasiūlymas dėl direktyvos

2 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2)   taigi muitų teisės pažeidimai ir sankcijos reglamentuojami 28 skirtingais teisės normų rinkiniais. Todėl Sąjungos muitų teisės aktų pažeidimas Sąjungoje vertinamas nevienodai ir kiekvienu atveju gali būti skiriamos skirtingo pobūdžio ir griežtumo sankcijos, priklausomai nuo sankciją skiriančios valstybės narės;

(2)   taigi muitų teisės pažeidimai ir sankcijos reglamentuojami 28 skirtingais teisės normų rinkiniais. Todėl Sąjungos muitų teisės aktų pažeidimas Sąjungoje vertinamas nevienodai ir kiekvienu atveju gali būti skiriamos skirtingo pobūdžio ir griežtumo sankcijos, priklausomai nuo sankciją skiriančios valstybės narės, dėl to gali būti, kad valstybės narės praras pajamų ir atsiras rinkos iškraipymų;

Pakeitimas     2

Pasiūlymas dėl direktyvos

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3)   toks valstybių narių teisinių sistemų neatitikimas ne tik trukdo optimaliai valdyti muitų sąjungą, bet ir neleidžia sukurti vienodų sąlygų muitų sąjungos ekonominės veiklos vykdytojams, nes daro poveikį jų galimybėms pasinaudoti supaprastinimais ir lengvatomis;

(3)   toks valstybių narių teisinių sistemų neatitikimas ne tik trukdo optimaliai valdyti muitų sąjungą, bet ir neleidžia sukurti vienodų sąlygų muitų sąjungos ekonominės veiklos vykdytojams, kuriems jau taikomi skirtingi taisyklių rinkiniai visoje Sąjungoje, nes daro poveikį jų galimybėms pasinaudoti supaprastinimais ir lengvatomis;

Pakeitimas     3

Pasiūlymas dėl direktyvos

17 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(17)   siekiant palengvinti muitų teisės pažeidimų tyrimą, kompetentingoms institucijoms turėtų būti leidžiama laikinai sulaikyti prekes, transporto priemones ar kitas priemones, naudojamas darant pažeidimą;

(17)   siekiant palengvinti muitų teisės pažeidimų tyrimą, kompetentingoms institucijoms turėtų būti leidžiama laikinai sulaikyti prekes, transporto priemones ar kitas priemones, naudojamas darant pažeidimą, ir naudotis išankstinio įspėjimo sistema siekiant pranešti apie pažeidimą kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms;

Pakeitimas    4

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 1 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.   Šia direktyva nustatoma Sąjungos muitų teisės aktų pažeidimų sistema ir numatomos už tuos pažeidimus skirtinos sankcijos.

1.   Šia direktyva nustatoma Sąjungos muitų teisės aktų pažeidimų sistema ir numatomi už tuos pažeidimus skirtinų sankcijų intervalai.

Pakeitimas    5

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 straipsnio 2 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a.   Ši direktyva apima valstybių narių įsipareigojimus Europos Sąjungos prekybos partneriams, taip pat Pasaulio prekybos organizacijai ir Pasaulio muitinių organizacijai, siekiant sukurti vientisą ir gerai veikiančią vidaus rinką, kartu sudarant palankesnes sąlygas prekybai ir suteikiant tikrumo.

Pakeitimas     6

Pasiūlymas dėl direktyvos

1 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a straipsnis

 

Prekybos lengvinimas

 

Siekdamos vykdyti Sąjungos įsipareigojimus pagal PPO prekybos lengvinimo susitarimą, valstybės narės dirba kartu, kad sukurtų bendradarbiavimo sistemą, kurioje dalyvautų visos valstybės narės. Tos sistemos tikslas – suderinti pagrindinius veiklos rodiklius, susijusius su muitinės sankcijomis (apeliacinių skundų skaičiaus analizė, recidyvizmo lygis ir kt.); skleisti geriausią patirtį tarp muitinės tarnybų (kontrolės ir sankcijų veiksmingumas, administracinių išlaidų mažinimas); perduoti ekonominės veiklos vykdytojų patirtį ir sukurti jų tarpusavio ryšius; stebėti, kaip muitinės tarnybos vykdo savo veiklą; taip pat atlikti statistikos darbą dėl trečiųjų šalių įmonių padarytų pažeidimų. Bendradarbiavimo sistemoje visoms valstybėms narėms nedelsiant pranešama apie muitų teisės pažeidimų ir nustatytų pažeidimų tyrimus, taip siekiant palengvinti prekybą, užkirsti kelią neteisėtam prekių patekimui į vidaus rinką ir pagerinti tikrinimo veiksmingumą.

Pakeitimas    7

Pasiūlymas dėl direktyvos

5 a straipsnis (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

5a straipsnis

 

Valstybių narių importo registras

 

Valstybės narės užtikrina, kad jų muitinės įstaigos, nelaukdamos Komisijos prašymo, imtųsi tinkamų priemonių importui užregistruoti, kad vėliau tam importui nuo registracijos dienos būtų galima taikyti priemones, susijusias su Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/20091a nuostatų laikymusi. Reikalavimas registruoti importą gali būti nustatomas bet kokiai Europos Sąjungos įmonei pateikus prašymą kartu su pakankamais įrodymais tokiems veiksmams pagrįsti.

 

______________

 

1a Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 343, 2009 12 22, p. 51).

Pakeitimas     8

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 straipsnio a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)   jeigu muitų teisės pažeidimas susijęs su konkrečiomis prekėmis, piniginė bauda iki 15 proc. prekių vertės;

a)  jeigu muitų teisės pažeidimas susijęs su konkrečiomis prekėmis, piniginė bauda nuo 5 iki 15 proc. prekių ar nesumokėtų muitų vertės;

Pagrindimas

Didelės vertės krovinių (pvz., naftos ar biržos prekių) atveju baudos, grindžiamos atitinkamų prekių verte, gali būti itin didelės. Todėl valstybėms narėms turi būti suteikta galimybė skirti baudas remiantis atitinkamų prekių verte arba muitų, kurie joms taikomi, dydžiu.

Pakeitimas    9

Pasiūlymas dėl direktyvos

10 straipsnio b punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)   jeigu muitų teisės pažeidimas nesusijęs su konkrečiomis prekėmis, piniginė bauda iki 22 500 EUR.

b)   jeigu muitų teisės pažeidimas nesusijęs su konkrečiomis prekėmis, piniginė bauda nuo 7 500 EUR iki 22 500 EUR.

Pakeitimas   10

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 straipsnio a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)   jeigu muitų teisės pažeidimas susijęs su konkrečiomis prekėmis, piniginė bauda iki 30 proc. prekių vertės;

a)   jeigu muitų teisės pažeidimas susijęs su konkrečiomis prekėmis, piniginė bauda nuo 10 iki 30 proc. prekių ar nesumokėtų muitų vertės;

Pagrindimas

Didelės vertės krovinių (pvz., naftos ar biržos prekių) atveju baudos, grindžiamos atitinkamų prekių verte, gali būti itin didelės. Todėl valstybėms narėms turi būti suteikta galimybė skirti baudas remiantis atitinkamų prekių verte arba muitų, kurie joms taikomi, dydžiu.

Pakeitimas    11

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 straipsnio b punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)   jeigu muitų teisės pažeidimas nesusijęs su konkrečiomis prekėmis, piniginė bauda iki 45 000 EUR.

b)   jeigu muitų teisės pažeidimas nesusijęs su konkrečiomis prekėmis, piniginė bauda nuo 15 000 EUR iki 45 000 EUR.

Pakeitimas     12

Pasiūlymas dėl direktyvos

11 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

11a straipsnis

 

1.  Praėjus penkeriems metams nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos, Komisija, kartu su kompetentingomis valstybių narių institucijomis, peržiūri pagal 9, 10 ir 11 straipsnius taikomų baudų dydžius. Peržiūros procedūros tikslas – užtikrinti, kad baudų, skiriamų pagal muitų sąjungos nuostatas, dydžiai būtų vienodesni, siekiant suderinti jų veikimą.

 

2.  Kiekvienais metais Komisija viešai skelbia informaciją apie sankcijas, kurias valstybės narės taiko už muitų teisės pažeidimus, nurodytus 3–6 straipsniuose.

 

3.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų laikomasi muitų teisės aktų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 5 straipsnio 2 dalį, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 978/20121a.

 

_______________

 

1a 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 978/2012, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008 (OL L 303, 2012 10 31, p. 1).

Pakeitimas     13

Pasiūlymas dėl direktyvos

12 straipsnio 1 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Tai, kad atitinkamoms prekėms taikomi draudimai, kiekybiniai apribojimai ar priežiūros priemonės, atsižvelgiant į, visų pirma, viešąją moralę, viešąją tvarką, visuomenės saugumą arba žmonių sveikatos ir gyvybės apsaugą, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2015/478 24 straipsnio 2 dalyje, laikoma sunkinančia aplinkybe.

 

_______________

 

1a 2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/478 dėl bendrų importo taisyklių (OL L 83, 2015 3 27, p. 16).

Pakeitimas    14

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 straipsnio 1 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad jurisdikcija nagrinėti 3–6 straipsniuose nurodytus muitų teisės pažeidimus joms priklausytų pagal vieną iš šių kriterijų:

1.  Valstybės narės užtikrina, kad jurisdikcija nagrinėti 3–6 straipsniuose nurodytus muitų teisės pažeidimus joms priklausytų pagal vieną iš šių kriterijų ir pagal jų svarbą:

a)  muitų teisės pažeidimas visiškai ar iš dalies padarytas tos valstybės narės teritorijoje;

a)  muitų teisės pažeidimas visiškai ar iš dalies padarytas tos valstybės narės teritorijoje;

b)  asmuo, padaręs muitų teisės pažeidimą, yra tos valstybės narės pilietis;

b)  prekės, susijusios su muitų teisės pažeidimu yra tos valstybės narės teritorijoje.

c)  prekės, susijusios su muitų teisės pažeidimu yra tos valstybės narės teritorijoje.

c)  asmuo, padaręs muitų teisės pažeidimą, yra tos valstybės narės pilietis.

(Naujas b ir c punktų išdėstymas)

Pakeitimas    15

Pasiūlymas dėl direktyvos

15 straipsnio 2 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.   Valstybės narės užtikrina, kad tuo atveju, jei daugiau nei viena valstybė narė pareiškia turinti jurisdikciją nagrinėti tą patį muitų teisės pažeidimą, jurisdikcija priklausytų valstybei narei, kurioje prieš tą patį asmenį dėl tų pačių faktų vyksta baudžiamasis procesas. Jeigu jurisdikcija negali būti nustatyta pagal pirmą pastraipą, valstybės narės užtikrina, kad jurisdikcija priklausytų valstybei narei, kurios kompetentinga institucija prieš tą patį asmenį dėl tų pačių faktų pirma inicijuoja procesą dėl muitų teisės pažeidimo.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai daugiau nei viena valstybė narė pareiškia turinti jurisdikciją nagrinėti tą patį muitų teisės pažeidimą, jurisdikcija priklausytų valstybei narei, kurioje prieš tą patį asmenį dėl tų pačių faktų vyksta baudžiamasis procesas.

Pakeitimas     16

Pasiūlymas dėl direktyvos

16 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės bendradarbiauja ir keičiasi informacija, būtina vykstant procesui dėl veiksmo ar neveikimo, kuris laikomas 3–6 straipsniuose nurodytu muitų teisės pažeidimu, visų pirma tuo atveju, jei prieš tą patį asmenį dėl tų pačių faktų procesą pradėjo daugiau nei viena valstybė narė.

Valstybės narės bendradarbiauja ir keičiasi informacija, būtina vykstant procesui dėl veiksmo ar neveikimo, kuris laikomas 3–6 straipsniuose nurodytu muitų teisės pažeidimu, visų pirma tais atvejais, kai prieš tą patį asmenį dėl tų pačių faktų procesą pradėjo daugiau nei viena valstybė narė. Valstybių narių bendradarbiavimo tikslas – padidinti prekių muitinio tikrinimo veiksmingumą ir suderinti procedūras Sąjungoje.

Pakeitimas     17

Pasiūlymas dėl direktyvos

18 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Komisija iki [2019 m. gegužės 1 d.] pateikia ataskaitą apie šios direktyvos taikymą Europos Parlamentui ir Tarybai, kurioje įvertinama, kokiu mastu valstybės narės ėmėsi būtinų priemonių, siekdamos laikytis šios direktyvos.

Komisija iki [2019 m. gegužės 1 d.] pateikia ataskaitą apie šios direktyvos taikymą Europos Parlamentui ir Tarybai, kurioje įvertinama, kokiu mastu valstybės narės ėmėsi būtinų priemonių, siekdamos laikytis šios direktyvos. Į ataskaitą įtraukiami veiklos rezultatų kriterijai, rodantys pažangą, padarytą stiprinant muitų sąjungą ir vienodinant procedūras.

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl Sąjungos muitų teisės pažeidimų ir sankcijų teisinės sistemos

Nuorodos

COM(2013)0884 – C8-0033/2014 – 2013/0432(COD)

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

IMCO

13.1.2014

 

 

 

Nuomonę pateikė

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

INTA

13.1.2014

Nuomonės referentas (-ė)

       Paskyrimo data

Franck Proust

3.9.2014

Svarstymas komitete

16.2.2016

15.3.2016

 

 

Priėmimo data

24.5.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

28

9

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Maria Arena, Tiziana Beghin, Daniel Caspary, Salvatore Cicu, Marielle de Sarnez, Santiago Fisas Ayxelà, Karoline Graswander-Hainz, Ska Keller, Jude Kirton-Darling, Alexander Graf Lambsdorff, Bernd Lange, David Martin, Emmanuel Maurel, Emma McClarkin, Anne-Marie Mineur, Sorin Moisă, Alessia Maria Mosca, Artis Pabriks, Franck Proust, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Viviane Reding, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Tokia Saïfi, Marietje Schaake, Helmut Scholz, Joachim Schuster, Joachim Starbatty, Adam Szejnfeld, Hannu Takkula, Iuliu Winkler, Jan Zahradil

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Reimer Böge, Edouard Ferrand, Sander Loones, Georg Mayer, Lola Sánchez Caldentey, Judith Sargentini, Jarosław Wałęsa

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Dominique Bilde

ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl Sąjungos muitų teisės pažeidimų ir sankcijų teisinės sistemos

Nuorodos

COM(2013)0884 – C8-0033/2014 – 2013/0432(COD)

Pateikimo Europos Parlamentui data

13.12.2013

 

 

 

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

IMCO

13.1.2014

 

 

 

Nuomonę teikiantys komitetai

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

INTA

13.1.2014

CONT

13.1.2014

ECON

13.1.2014

JURI

13.1.2014

Nuomonė nepareikšta

       Nutarimo data

CONT

11.6.2014

ECON

22.7.2014

JURI

3.9.2014

 

Pranešėjai

       Paskyrimo data

Kaja Kallas

17.7.2014

 

 

 

Teisinio pagrindo užginčijimas

       JURI nuomonės pateikimo data

JURI

21.4.2016

 

 

 

Svarstymas komitete

22.1.2015

14.1.2016

22.2.2016

23.5.2016

 

13.6.2016

 

 

 

Priėmimo data

14.7.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

24

4

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Carlos Coelho, Sergio Gaetano Cofferati, Nicola Danti, Vicky Ford, Ildikó Gáll-Pelcz, Evelyne Gebhardt, Maria Grapini, Sergio Gutiérrez Prieto, Robert Jarosław Iwaszkiewicz, Liisa Jaakonsaari, Jiří Maštálka, Eva Paunova, Jiří Pospíšil, Virginie Rozière, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Ivan Štefanec, Catherine Stihler, Richard Sulík, Mylène Troszczynski, Anneleen Van Bossuyt, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Jan Philipp Albrecht, Pascal Arimont, Kaja Kallas, Julia Reda, Ulrike Trebesius, Lambert van Nistelrooij, Kerstin Westphal

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Gesine Meissner, Lieve Wierinck

Pateikimo data

19.7.2016

(1)

2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (nauja redakcija), OL L 269, 2013 10 10, p. 1–101.

(2)

Austrija, Belgija, Bulgarija, Kipras, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Airija, Italija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija ir Jungtinė Karalystė.

(3)

1987 m. kovo 26 d. Sprendimo Komisija prieš Tarybą (Bendrieji lengvatiniai tarifai), C-45/86, Rink. p. 1439, 5 punktas; 2007 m. spalio 23 d. Sprendimas Komisija prieš Tarybą, C-440/05, Rink. p. I-9097. 2009 m. rugsėjo 8 d. Sprendimas Komisija prieš Parlamentą ir Tarybą, C-411/06, Rink. p. I-07585.

(4)

2009 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Komisija prieš Parlamentą ir Tarybą, C-411/06, Rink. p. I-07585, 47 punktas.

(5)

1991 m. birželio 11 d. Sprendimo Komisija prieš Tarybą („Titano dioksidas“), C-300/89, Rink. p. I-2867, 17–25 punktai.

(6)

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1294/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. Europos Sąjungos muitinių veiksmų programa ir panaikinamas Sprendimas Nr. 624/2007/EB, OL L 347, 2013 12 20, p. 209–220.

(7)

Europos Sąjungos Taryba, Išvados dėl pažangos muitų sąjungos raidos strategijos srityje, Briuselis, 2012 m. gruodžio 10–11 d., skelbiama interneto adresu http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/intm/134129.pdf.

(8)

2002 m. gruodžio 10 d. Sprendimo British American Tobacco (Investments) Ltd ir Imperial Tobacco Ltd, C-491/01, Rink. p. I–11453, 60 punktas.

(9)

Per galutinį balsavimą dalyvavo: pirmininko pavaduotojas Jean-Marie Cavada, pirmininko pavaduotoja Mady Delvaux, pirmininko pavaduotoja Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, pirmininko pavaduotojas Axel Voss, Max Andersson, Joëlle Bergeron, Marie-Christine Boutonnet, Kostas Chrysogonos, Therese Comodini Cachia, Angel Dzhambazki, Rosa Estaràs Ferragut, Enrico Gasbarra, Heidi Hautala, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Gilles Lebreton, Dietmar Köster, Emil Radev, József Szájer, Cecilia Wikström ir Josef Weidenholzer (pagal Darbo tvarkos taisyklių 200 straipsnio 2 dalį).

Teisinis pranešimas - Privatumo politika