Pranešimas - A8-0243/2016Pranešimas
A8-0243/2016

PRANEŠIMAS dėl bendrovių atsakomybės už rimtus žmogaus teisių pažeidimus trečiosiose šalyse

19.7.2016 - (2015/2315(INI))

Užsienio reikalų komitetas
Pranešėjas: Ignazio Corrao

Procedūra : 2015/2315(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A8-0243/2016
Pateikti tekstai :
A8-0243/2016
Priimti tekstai :

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl bendrovių atsakomybės už rimtus žmogaus teisių pažeidimus trečiosiose šalyse

(2015/2315(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir kitas Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių srities sutartis ir dokumentus, ypač į 1966 m. gruodžio 16 d. Niujorke priimtus Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2, 3, 8, 21, ir 23 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 81, 82, 83, 114, 208 ir 352 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 25 d. Užsienio reikalų tarybos priimtą ES strateginę žmogaus teisių ir demokratijos programą[1] ir 2015 m. liepos 20 d. Tarybos priimtą 2015–2019 m. veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje[2],

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos žmogaus teisių gaires,

–  atsižvelgdamas į savo skubias rezoliucijas dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2014 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje[3],

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2013 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje[4],

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 8 d. rezoliuciją „Korupcija viešajame ir privačiajame sektoriuose: poveikis žmogaus teisėms trečiosiose šalyse“[5],

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 6 d. rezoliuciją „Įmonių socialinė atsakomybė. Atskaitingas, skaidrus ir atsakingas įmonių elgesys ir tvarus augimas“[6],

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 6 d. rezoliuciją „Įmonių socialinė atsakomybė. Visuomenės interesų gynimas ir tvaraus bei įtraukaus atsigavimo siekis“[7],

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos 2014 m. birželio 26 d. rezoliuciją 26/9, kurioje Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba nusprendė suformuoti atvirą tarpvyriausybinę darbo grupę, kurios tikslas būtų parengti „tarptautinį teisiškai privalomą teisės aktą siekiant reglamentuoti tarpvalstybinių korporacijų ir kitų verslo įmonių veiklą pagal tarptautinės žmogaus teisių teisės nuostatas“[8],

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus (JTPP), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) peržiūrėtas rekomendacijas daugiašalėms įmonėms, Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) Trišalę principų deklaraciją dėl tarptautinių bendrovių ir socialinės politikos, Tarptautinės integruotų ataskaitų teikimo tarybos programą, Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo dešimt principų ir Tarptautinės standartizacijos organizacijos ISO 26000 socialinės atsakomybės rekomendacijų standartą, taip pat į MVĮ skirtą Europos amatų, profesijų ir mažųjų bei vidutinių įmonių standartizacijos biuro vadovą dėl ISO 26000 socialinės atsakomybės rekomendacijų standarto,

–  atsižvelgdamas į projektą „Ilgalaikės vertės bendrovėms ir investuotojams užtikrinimas“[9], kuris šiuo metu įgyvendinamas pagal JT atsakingo investavimo principų iniciatyvą ir JT Pasaulinį susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos rekomendaciją valstybėms narėms dėl žmogaus teisių ir verslo, priimtą 2016 m. kovo 2 d.[10],

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl atnaujintos 2011–2014 m. strategijos[11] ir į Komisijos žaliąją knygą „Europos teisinė bazė įmonių socialinės atsakomybės srityje“[12] ir joje nurodytą įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) apibrėžtį, taip pat į Komisijos tolesnius komunikatus, paskelbtus 2006 m. ir 2011 m.,

–  atsižvelgdamas į dėl Mastrichto kriterijų laikymosi atsirandančius valstybinių narių eksteritorialius įsipareigojimus,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0243/2016),

A.  kadangi ES grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises; ir kadangi jos veiksmai tarptautiniu lygmeniu (įskaitant jos prekybos politiką) „turi būti grindžiami [šiais] principais“;

B.  kadangi JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniai principai taikomi visoms valstybėms ir visoms tarptautinėms ar kitokio pobūdžio verslo įmonėms, neatsižvelgiant į jų dydį, sektorių, vietą, valdymą ir struktūrą, nors veiksmingas kontrolės ir sankcijų mechanizmų veikimas vis dar yra iššūkis viso pasaulio mastu įgyvendinant JTPP; kadangi Europos Parlamentas savo 2013 m. vasario 6 d. rezoliucijoje atkreipė dėmesį į tam tikras MVĮ ypatybes, į kurias turėtų būti tinkamai atsižvelgta vykdant ĮSA politiką ir kad MVĮ reikia lankstaus ĮSA požiūrio, pritaikyto prie jų galimybių;

C.  kadangi JT Pasauliniame susitarime[13], apimančiame dešimt principų, akcinių bendrovių prašoma laikytis pagrindinių vertybių žmogaus teisių, darbo standartų, aplinkosaugos ir kovos su korupcija srityse, taip pat jas remti ir įgyvendinti savo įtakos sferoje, savanoriškai įsipareigoti jų paisyti ir integruoti jas į verslo veiklą;

D.  kadangi akcinės bendrovės yra vienos iš pagrindinių ekonomikos globalizacijos, finansinių paslaugų veikėjų ir tarptautinės prekybos dalyvių ir privalo laikytis visų taikomų ir galiojančių teisės aktų ir tarptautinių susitarimų ir gerbti žmogaus teises; kadangi prekyba ir žmogaus teisės galėtų vienos kitą sustiprinti ir kadangi verslo bendruomenė, kai yra priversta gerbti žmogaus teises, gali taip pat atlikti svarbų vaidmenį pasiūlydama teigiamų iniciatyvų, susijusių su žmogaus teisių, demokratijos, aplinkosaugos standartų ir įmonių socialinės atsakomybės skatinimu;

E.  kadangi vis dėlto šios verslo įmonės kartais gali padaryti žmogaus teisių pažeidimų arba prie jų prisidėti ir daryti įtaką pažeidžiamų grupių, pavyzdžiui, mažumų, čiabuvių žmonių, moterų ir vaikų, teisėms arba skatinti aplinkosaugos problemas;

F.  kadangi bendrovių vykdomi žmogaus teisių pažeidimai kelia susirūpinimą viso pasaulio mastu ir kadangi visos bendrovės pasaulyje privalo gerbti žmogaus teises, o tuo pačiu metu Europos institucijos turi pirminę pareigą reglamentuoti su ES susijusių bendrovių atsakomybę;

G.  kadangi daug tarptautinę veiklą vykdančių bendrovių, nesvarbu, ar jos iš Europos, ar ne, veikiančių trečiosiose šalyse esmines verslo operacijas vykdo Europoje ar yra įsikūrusios joje, priklauso arba gali priklausyti Europos akcinėms bendrovėms, turi turto ar prekių Europoje arba valdo kitas akcines bendroves Europoje, arba gauna investicijų ar naudojasi įstaigų finansinėmis paslaugomis Europoje; kadangi dėl globalizacijos ir technologijų vystymosi bendrovės perduoda veiklą vietos tiekėjams arba naudoja jų tiekimo ir gamybos grandinės prekes ar paslaugas, kurias pagamino arba suteikė kitos akcinės bendrovės, veikiančios įvairiose šalyse, taigi, ir įvairiose jurisdikcijose, kuriose galioja skirtingos teisės sistemos, skirtingų lygių žmogaus teisių apsauga ir standartai bei skirtingų lygių vykdymo užtikrinimas;

H.  kadangi žmogaus teisių apsauga turi būti valstybių narių ir visos Sąjungos prioritetas; kadangi ES atliko pagrindinį vaidmenį derantis dėl kelių pasaulinės atsakomybės iniciatyvų, susijusių su tarptautinių standartų skatinimu ir laikymusi, ir jas įgyvendinant; kadangi žmogaus teisių pažeidimų atvejais turi būti taikomos veiksmingos teisių gynimo priemonės; kadangi tiek pagal nacionalinę, tiek pagal tarptautinę teisę siekiant nagrinėti verslo įmonių padarytus žmogaus teisių pažeidimus reikalinga teisingesnė ir veiksmingesnė teisių gynimo priemonių sistema;

I.  kadangi vis dar trūksta kompleksinio požiūrio į bendrovių atsakomybę už žmogaus teisių pažeidimus; kadangi nukentėję nuo žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su tarptautinėmis įmonėmis, asmenys, siekdami pasinaudoti teisminėmis teisių gynimo priemonėmis, patiria įvairių kliūčių, įskaitant procedūrines kliūtis, susijusias su priimtinumu ir įrodymų atskleidimų, dažnai atgrasančias bylinėjimosi išlaidas, ir aiškių atsakomybės standartų dėl įmonių dalyvavimo vykdant žmogaus teisių pažeidimus nebuvimą;

Akcinės bendrovės ir žmogaus teisės

1.  pažymi, kad didėjanti verslo veiklos ir tiekimo grandinių globalizacija ir tarptautinimas prisidės prie to, kad vaidmuo, kurį akcinės bendrovės atlieka užtikrindamos, kad būtų laikomasi žmogaus teisių, taps vis svarbesnis ir sukurs situaciją, kurioje tarptautinės normos, taisyklės ir bendradarbiavimas yra esmingai svarbūs siekiant išvengti akcinių bendrovių ir verslo įmonių trečiosiose šalyse daromų žmogaus teisių pažeidimų; yra labai susirūpinęs, kai asmenys, akcinės bendrovės, nevalstybiniai subjektai ir valstybės trečiosiose šalyse vykdo žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant ir tuos, kurie padaromi dėl akcinių bendrovių ir verslo įmonių valdymo sprendimų; primena įmonių subjektams jų atsakomybę vykdant savo pasaulinio masto veiksmus paisyti žmogaus teisių, nepaisant jų naudotojų buvimo vietos ir nepriklausomai nuo to, ar priimančioji šalis laikosi savo įsipareigojimų, susijusių su žmogaus teisėmis;

2.  pažymi, kad dėl sparčios technologijos pažangos reikia nedelsiant skirti dėmesio ir tinkamai teisinei sistemai;

3.  dar kartą patvirtina, kad, siekiant veiksmingai nagrinėti tarptautinių bendrovių padarytus žmogaus teisių pažeidimus, kai apie juos sužinoma, spręsti teisines problemas, kylančias dėl ekstrateritorinio įmonių ir jų veiklos pobūdžio, ir susijusius neaiškumus dėl to, kas yra atsakingas už žmogaus teisių pažeidimus, reikia skubiai, nepertraukiamai, veiksmingai ir nuosekliai veikti visais lygmenimis, įskaitant nacionalinį, Europos ir tarptautinį lygmenis;

Tarptautinė padėtis

4.  palankiai vertina tai, kad priimti Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindiniai principai (JTPP) ir tvirtai remia jų įgyvendinimą visame pasaulyje; pabrėžia, kad Jungtinės Tautos vieningai susitarė dėl JTPP, kuriems visiškai pritarė ES valstybės narės, TDO ir Tarptautiniai prekybos rūmai, įskaitant paramą sumanaus reguliavimo ir savanoriškos veiklos derinio sąvokai; ragina ES atstovus dialoguose žmogaus teisių klausimais su trečiosiomis šalimis nuolat kelti su JTPP ir kitų tarptautinių įmonių socialinės atsakomybės standartų įgyvendinimu susijusius klausimus; be to, ragina įmones įgyvendinti JTPP, be kita ko, nustatant išsamaus patikrinimo politiką ir rizikos valdymo apsaugos priemones ir teikiant veiksmingas taisomąsias priemones, kai įmonių veikla sukėlė neigiamą poveikį žmogaus teisėms arba prie to prisidėjo;

5.  pripažįsta JT Pasaulinį susitarimą, ISO 26000 socialinės atsakomybės standartą, TDO Trišalę principų deklaraciją dėl tarptautinių bendrovių ir socialinės politikos ir EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms kaip priemones, kurios gali padėti įmonėms prisiimti visą atsakomybę už vykdomą verslo veiklą;

Raginimai valstybėms narėms ir jų pareiga paisyti žmogaus teisių

6.  ragina įmones, nesvarbu, ar jos iš Europos, ar ne, vykdyti išsamų patikrinimą, kaip paisoma žmogaus teisių, ir įtraukti jo rezultatus į politiką ir procedūras, tam skiriant išteklių ir paskiriant atitinkamas institucijas; pabrėžia, kad tam reikia skirti pakankamai išteklių; pabrėžia, kad skaidrumas ir komunikacija dėl priemonių, kurių imtasi siekiant išvengti žmogaus teisių pažeidimų trečiosiose šalyse, yra būtini, kad būtų sudarytos sąlygos vykdyti tinkamą demokratinę priežiūrą ir sudarytos sąlygos vartotojams rinktis remiantis faktais;

7.  pripažįsta didžiulę įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) svarbą ir teigiamai vertina tai, kad taikoma vis daugiau ĮSA pagrįstų priemonių ir akcinės bendrovės prisiima įsipareigojimus; tačiau ypač pabrėžia, kad pagarba žmogaus teisėms yra bendrovių ir jų valdybų moralinė pareiga ir teisinė prievolė ir turėtų būti integruota į ilgalaikę ekonominę perspektyvą, nesvarbu, kur tos bendrovės veikia, kokio jos dydžio ar koks jų pramonės sektorius; pripažįsta, kad specifinės teisinės prievolės bendrovėms turėtų būti konkrečiai pritaikytos atsižvelgiant į jų dydį ir galimybes, ir kad ES ir valstybės narės turėtų ir toliau siekti tikslo užtikrinti geriausią žmogaus teisių apsaugą, pasitelkdamos efektyviausias priemones, o ne tik perkraudamos jas administracinėmis ir biurokratinėmis formaliomis taisyklėmis;

8.  išreiškia savo įsitikinimą, kad įgyvendinant ĮSA gaires reikia pakankamai lanksčių galimybių, kad būtų tenkinami specifiniai kiekvienos valstybės narės ir regiono reikalavimai, ypač atsižvelgiant į MVĮ pajėgumus; pritaria aktyviam Komisijos bendradarbiavimui, dalyvaujant Parlamentui ir Tarybai, su kitomis tarptautinėmis organizacijomis siekiant per ilgesnį laikotarpį užtikrinti esminį įmonių socialinės atsakomybės srities iniciatyvų suderinimą, keistis gerąja įmonių socialinės atsakomybės patirtimi ir ją skatinti, taip pat skatinti priimti Tarptautinės standartizacijos organizacijos standarte ISO 26000 nustatytas gaires, kad būtų užtikrinta viena, visuotinė, nuosekli ir skaidri įmonių socialinės atsakomybės apibrėžtis; ragina Komisiją veiksmingai prisidėti prie valstybių narių strategijų gairių ir koordinavimo, taip sumažinant dėl skirtingų nuostatų patiriamų papildomų išlaidų riziką įmonėms, kurios veiklą vykdo daugiau nei vienoje valstybėje narėje;

9.  pakartoja, kad reikia atkreipti dėmesį į tam tikras MVĮ, kurios daugiausia veikia vietos ir regioniniu lygmenimis konkrečiuose sektoriuose, ypatybes; todėl mano, jog svarbiausia, kad Sąjungos politika ĮSA srityje, įskaitant nacionalinius veiksmų planus ĮSA srityje, atitiktų specifinius MVĮ poreikius ir principą „Visų pirma galvokime apie mažuosius“ ir pripažintų neformalų ir intuityvų MVĮ požiūrį į ĮSA; dar kartą atmeta bet kokias iniciatyvas, dėl kurių galėtų padidėti MVĮ tenkanti administracinė, biurokratinė arba finansinė našta; tačiau remia priemones, kurios padėtų MVĮ įgyvendinti bendrus veiksmus;

10.  primena, jog paaiškėjus, kad įmonės padarė žalos arba prie jos prisidėjo, jos turėtų prisiimti ne tik moralinę, bet ir teisinę atsakomybę, ir taip pat privalo numatyti veiksmingą nukentėjusių asmenų ir bendruomenių teisinę gynybą arba dalyvauti ją užtikrinant; tai apima restituciją, kompensaciją, reabilitaciją ir garantiją, kad žala nepasikartos;

11.  teigiamai vertina tai, kad į privalomus sutartinius reikalavimus, taikytinus įmonėms ir jų verslo ir privatiems klientams bei tiekėjams, įtraukiama atsakomybė už tai, kad būtų gerbiamos žmogaus teisės; pažymi, kad daugeliu atvejų tokie reikalavimai gali būti vykdomi taikant teismines priemones;

Raginimai valstybėms narėms ir jų pareiga ginti žmogaus teises

12.  labai palankiai vertina tai, kad pradėtas darbas siekiant parengti privalomą JT sutartį dėl verslo ir žmogaus teisių; apgailestauja dėl vykdomo trukdymo, susijusio su šiuo procesu, ir ragina ES ir valstybes nares konstruktyviai įsitraukti į šias derybas;

13.  primena skirtingus, bet vienas kitą papildančius valstybių ir įmonių vaidmenis, susijusius su žmogaus teisių apsauga; primena, kad valstybių, veikiančių savo jurisdikcijos ribose, pareiga yra ginti žmogaus teises, taip pat ir nuo įmonių daromų pažeidimų, net jei jos veikia trečiosiose šalyse; ypač primena, kad tais atvejais, kai pažeidžiamos žmogaus teisės, valstybės nukentėjusiesiems turi suteikti galimybę pasinaudoti veiksminga teisine gynyba; šiuo atžvilgiu primena, kad pagarba žmogaus teisėms trečiosiose šalyse, įskaitant galimybės pasinaudoti veiksminga teisine gynyba užtikrinimą jų jurisdikcijoje esantiems asmenims, yra svarbiausias ES išorės santykių su šiomis šalimis elementas;

14.  ragina Komisiją ir valstybes nares visais lygmenimis užtikrinti politikos suderinamumą verslo ir žmogaus teisių atžvilgiu, t. y. įvairiose ES institucijose, tarp institucijų ir tarp ES ir jos valstybių narių, ypač atsižvelgiant į Sąjungos prekybos politiką; prašo Komisiją ir valstybes nares pirmiau minėtą principą įtraukti į visas jų pasirašytas sutartis, laikantis tarptautinių įsipareigojimų, prisiimtų žmogaus teisių srityse; pažymi, kad todėl reikalingas intensyvus įvairių generalinių direktoratų bendradarbiavimas Komisijoje ir Europos išorės veiksmų tarnyboje;

15.  ragina ES, valstybes nares, trečiąsias šalis ir visas nacionalines ir tarptautines institucijas kuo skubiau ir plačiau priimti privalomas priemones, skirtas veiksmingai žmogaus teisių apsaugai šioje srityje, ir užtikrinti, kad būtų visapusiškai vykdomi visi nacionaliniai ir tarptautiniai įsipareigojimai, susiję su pirmiau minėtomis tarptautinėmis taisyklėmis; reiškia viltį, kad Europos pastangos ĮSA srityje gali būti pavyzdys kitoms šalims; yra įsitikinęs, kad nacionaliniai plėtros bankai privalo būti pavyzdiniai, turint mintyje įrodomą žmogaus teisių paisymą;

16.  ragina visas valstybes, įskaitant ES ir valstybes nares, greitai ir ryžtingai įgyvendinti Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus visose atitinkamai jų kompetencijai priskiriamose srityse, taip pat ir rengiant veiksmų planus; smerkia tai, kad, nepaisant 2011 m. Komisijos komunikato dėl ĮSA, ne visos valstybės narės patvirtino oficialias ĮSA ataskaitas ar politikos kryptis, kuriose paminėtos žmogaus teisės, arba paskelbė planus dėl verslo ir žmogaus teisių, ir ragina ES tuos planus paskelbti; ragina valstybes nares parengti arba peržiūrėti nacionalinius veiksmų planus vadovaujantis gairėmis, kurias pateikė JT verslo ir žmogaus teisių darbo grupė; ragina, kad šie planai būtų rengiami remiantis pirminiais įvertinimais, pagal kuriuos nustatytos įstatymų, politikos ir praktikos spragos, kuriant mechanizmus, kuriais būtų stebimas tų planų įgyvendinimas ir veiksmingumas, taip pat taikant prasmingą suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą;

17.  ragina valstybes nares nuosekliai, visapusiškai, veiksmingai ir privalomai priimti teisės aktus, kad įvykdytų savo pareigą užkirsti kelią jų jurisdikcijoje veikiančių akcinių bendrovių vykdomiems žmogaus teisių pažeidimams, tuos pažeidimus tirti, už juos bausti ir atlyginti patirtą žalą, įskaitant minėtų bendrovių padarytus pažeidimus trečiosiose šalyse;

18.  ragina ES ir valstybes nares nustatyti aiškias taisykles, numatančias, kad jų teritorijoje arba jurisdikcijoje įsisteigusios įmonės, vykdydamos savo veiklą, visose šalyse ir visomis aplinkybėmis, ir palaikydamos savo verslo santykius, taip pat už ES ribų, gerbtų žmogaus teises; mano, kad įmonės, atsižvelgiant į jų dydį ir galimybes, taip pat įskaitant bankus ir kitus finansavimo ir skolinimo įstaigas, veikiančius trečiosiose šalyse, turėtų užtikrinti, kad būtų taikomos sistemos, skirtos rizikai įvertinti ir galimam neigiamam poveikiui, susijusiam su žmogaus teisėmis, darbu, aplinkos apsauga ir su nelaimėmis susijusiais jų veiklos ir vertės grandinių aspektais, sušvelninti; ragina valstybes nares periodiškai vertinti tokių teisės aktų tinkamumą ir šalinti bet kokius trūkumus;

19.  primena, jog naujausi įvykiai teisėkūros srityje nacionaliniu lygmeniu, kaip antai JK Modernios vergijos akto skaidrumo tiekimo grandinėse nuostata ir Prancūzijos įstatymo dėl rūpestingumo pareigos projektas, yra svarbūs žingsniai privalomo išsamaus patikrinimo, kaip paisoma žmogaus teisių, link, ir kad ES jau ėmėsi veiksmų šia kryptimi (ES medienos reglamentas, ES nefinansinių ataskaitų teikimo direktyva, Komisijos pasiūlymas dėl reglamento, kuriuo nustatoma Sąjungos sistema, pagal kurią atsakingi alavo, tantalo, volframo, jų rūdų ir aukso iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų importuotojai atlieka pasitvirtinimą, susijusį su išsamiu tiekimo grandinės patikrinimu); ragina Komisiją ir valstybes nares, taip pat visas valstybes, atsižvelgti į šį modelį siekiant įdiegti privalomą išsamų patikrinimą, kaip paisoma žmogaus teisių;

20.  pabrėžia, kad vykdant išsamų patikrinimą, kaip paisoma žmogaus teisių, turi būti atliekami veiksmai, kurių reikalaujama pagal Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, ir vadovaujamasi tam tikrais svarbiausiais principais, susijusiais su iniciatyviu žmogaus teisėms iškilusių grėsmių įvertinimu, griežtų ir parodomųjų veiksmų planų, skirtų šioms grėsmėms užkirsti kelią ar joms sušvelninti, rengimu, tinkamu atsaku į žinomus piktnaudžiavimo atvejus ir skaidrumu; pabrėžia, kad nustatant politikos kryptis turėtų būti atsižvelgiama į įmonių dydį ir nuo to priklausančias pajėgumų galimybes, ypatingą dėmesį skiriant labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms; pabrėžia, jog visais etapais reikia užtikrinti konsultavimąsi su susijusiais veikėjais ir visos svarbios informacijos apie projektus ar investicijas atskleidimą veikiamiems suinteresuotiesiems asmenims;

21.  ragina visas valstybes ir ypač ES ir valstybes nares pirmenybę teikti neatidėliotiniems veiksmams, kuriais siekiama įdiegti privalomą išsamų patikrinimą, kuriuo nustatoma, kaip valstybei priklausančios ar jos kontroliuojamos ir (arba) esminę paramą ir paslaugas iš valstybinių įstaigų ar Europos institucijų gaunančios verslo įmonės arba įmonės, teikiančios prekes ar paslaugas pagal viešųjų pirkimų sutartis, laikosi žmogaus teisių;

22.  ragina ES ir jos valstybes nares vykdant dabartinę teisėkūros procedūrą priversti įmones, naudojančias žaliavas arba prekes, kurios gali būti tiekiamos iš nuo konfliktų nukentėjusių teritorijų, atskleisti, iš kur jos tiekiamos, ir nurodyti, kam jos naudojamos, produktų ženklinimo būdu, taip pat teikti išsamią informaciją apie produktų sudėtį ir kilmę, reikalaujant, kad tiekėjai, nesvarbu, ar jie iš Europos, ar ne, atskleisti šiuos duomenis; ragina remti vadinamųjų konflikto zonų naudingųjų iškasenų ir volframo, tantalo, alavo ir aukso (angl. 3TG) importuotojų išsamaus patikrinimo reikalavimus, remiantis EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijomis dėl atsakingo naudingųjų iškasenų tiekimo iš konfliktų zonų ir didelės rizikos regionų grandinių; ragina apsvarstyti galimybę į šį procesą įtraukti išsamų tiekimo grandinės patikrinimą;

23.  su pasitenkinimu pažymi, kad, peržiūrėjus taikomą apskaitos direktyvą 2014/95/ES dėl nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo, nuo 2017 m. bus reikalaujama, kad didelės įmonės ir grupės atskleistų informaciją apie vykdomą politiką, nustatytą riziką ir gautus rezultatus, susijusius su jų pagarba žmogaus teisėms ir kitais susijusiais klausimais; primygtinai ragina valstybes nares per nustatytą laikotarpį visiškai įgyvendinti persvarstytą Apskaitos direktyvą, taip pat sukurti tinkamus ir veiksmingus mechanizmus, kuriais būtų užtikrinta, kad įmonės laikytųsi atskaitomybės reikalavimų; primygtinai ragina Komisiją parengti įmonėms skirtas aiškias gaires dėl naujų nefinansinės atskaitomybės reikalavimų; rekomenduoja, kad šios gairės apimtų ir išplėtotų elementus būtiniausios esminės informacijos, kurią reikia atskleisti siekiant tiksliai ir išsamiai suvokti įmonės veiklos keliamas pagrindines grėsmes ir daromą poveikį žmogaus teisėms įmonės pasaulinėje vertės grandinėje;

Galimybė naudotis veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis

24.  ragina Komisiją konsultuojantis su visais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant pilietinę visuomenę ir akcines bendroves, pradėti išsamų esamų kliūčių teisingumui valstybių narių teismuose pradėtose bylose dėl ES įsikūrusių įmonių užsienyje vykdomų tariamų žmogaus teisių pažeidimų, nagrinėjimą; primygtinai reikalauja, kad šiuo vertinimu būtų siekiama nustatyti, kokios priemonės yra veiksmingos norint šias kliūtis pašalinti ar sušvelninti, ir tokias priemones skatinti;

25.  ragina valstybes nares, bendradarbiaujant su tarptautiniais partneriais, imtis bet kokių atitinkamų veiksmų siekiant užtikrinti, kad tais atvejais, kai padaromi tokie žmogaus teisių pažeidimai, taikant teismines, administracines, teisines ar kitas atitinkamas priemones, nukentėjusiesiems būtų suteikta galimybė pasinaudoti veiksminga teisine gynyba, kai atitinkamose valstybėse įsteigta akcinė bendrovė valdo už žmogaus teisių pažeidimus kitose šalyse atsakingas įmones, joms vadovauja arba jas kontroliuoja; ragina minėtas valstybes imtis atitinkamų veiksmų siekiant pašalinti teisines, praktines ir kitas atitinkamas kliūtis, dėl kurių gali būti atsisakyta suteikti galimybę pasinaudoti teisine gynyba, ir nustatyti atitinkamas procedūrines priemones, užtikrinančias teisę nukentėjusiesiems iš trečiųjų šalių kreiptis į teismus tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso tvarka; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes praskleisti teisinio subjektiškumo šydą, galintį slėpti, kas yra tikrieji tam tikrų akcinių bendrovių savininkai;

26.  ragina ES ir visas valstybes, ypač ES valstybes nares kovoti su finansine ir procedūrine našta civilinių bylų srityje; palankiai vertina 2013 m. birželio 11 d. priimtą Komisijos rekomendaciją 2013/396/ES[14] ir ragina valstybes nares jos laikytis; mano, kad toje pačioje rekomendacijoje siūloma priemonė galėtų padėti sumažinti nukentėjusiųjų nuo žmogaus teisių pažeidimų bylinėjimosi išlaidas; ragina taikyti šio pobūdžio teisių gynimo priemones visiems nukentėjusiems nuo žmogaus teisių pažeidimų, taip pat trečiosiose šalyse, ir ragina taikyti bendrus standartus siekiant sudaryti sąlygas asociacijoms teikti ieškinius tariamų nukentėjusiųjų vardu;

Komisijai skirti raginimai

27.  supranta, kad įmonių socialinė atsakomybė nėra atskiras klausimas, nes jis yra susijęs su įvairiomis teisinėmis ir politinėmis sritimis;

28.  palankiai vertina Komisijos tarnybų pasiūlytas neprivalomas privačiojo sektoriaus iniciatyvas dėl atsakingo tiekimo grandinės valdymo, tačiau pabrėžia, kad vien neprivalomų privačiojo sektoriaus iniciatyvų nepakanka; ragina skubiai nustatyti privalomas ir vykdytinas taisykles, susijusias sankcijas ir nepriklausomus stebėsenos mechanizmus;

29.  palankiai vertina naująjį 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Reglamentą dėl bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemos[15] kaip vieną pagrindinių ES prekybos politikos priemonių, kuriomis pažeidžiamose besivystančiose šalyse skatinamos žmogaus ir darbo teisės, aplinkos apsauga ir geras valdymas; visų pirma palankiai vertina griežtą ir sistemingai taikomą bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemos stebėsenos mechanizmą ir ragina daugiau dėmesio skirti veiksmingam konvencijoje išvardytų konvencijų įgyvendinimui nacionaliniu lygmeniu;

30.  pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės turi apsaugoti žmogaus teises; pažymi, kad prekybos susitarimai apskritai gali būti naudingi stiprinant bendromis taisyklėmis grindžiamą prekybos sistemą ir kad prekyba turi atitikti vertybes, kaip neseniai Europos Komisija pareiškė savo naujoje prekybos strategijoje „Prekyba visiems“; primena, jog būtina įvertinti susitarimų dėl prekybos ir investicijų poveikį žmogaus teisėms ir tuo remiantis į juos įtraukti visas reikalingas nuostatas dėl žmogaus teisių bei garantijas, kuriomis įmanoma sušvelninti nustatytas poveikio žmogaus teisėms grėsmes ir su jomis kovoti; prašo Komisijos imtis visų būtinų ir įmanomų priemonių siekiant veikti kompleksiškai bei nuosekliai ir primygtinai ragina į prekybos ir investicijų susitarimus sistemingai įtraukti taisykles dėl bendrovių atsakomybės už žmogaus teisių pažeidimus ir įgyvendinti jas nacionaliniu lygmeniu, taip pat nuorodas į tarptautiniu mastu pripažįstamus principus ir rekomendacijas;

31.  ragina Komisiją kuo skubiau pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės, nes Europos įmonių gaminamos technologijos visame pasaulyje vis dar sukelia žmogaus teisių pažeidimų;

32.  primygtinai ragina kurti nuoseklų teisyną, įskaitant taisykles, kuriomis būtų reglamentuojama teisė kreiptis į teismą, jurisdikcija, teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimas ir vykdymas, taikytini teisės aktai ir teisminė pagalba nagrinėjant tarpvalstybinius atvejus, susijusius su trečiosiomis šalimis;

33.  ragina apmąstyti galimybę pagal Briuselio I reglamentą[16] numatytas jurisdikcijos taisykles pradėti taikyti ir trečiųjų šalių kaltinamiesiems bylose prieš įmones, turinčias akivaizdžių sąsajų su viena iš valstybių narių, nes jos įsteigtos toje valstybėje narėje arba joje vykdo esminę savo verslo dalį, arba pagrindinė jų verslo vieta yra ES, arba prieš įmones, kurioms ES yra svarbi pardavimo rinka;

34.  ragina pagerinti galimybes gauti įrodymų taikant sustiprintas procedūras, susijusias su įrodymų atskleidimu;

35.  primena, kad kai žmogaus teisių pažeidimus padaro akcinės bendrovės, už tai gali būti taikoma asmens baudžiamoji atsakomybė, ir ragina atitinkamu lygmeniu persekioti už tokius nusikaltimus atsakingus asmenis; ragina valstybes nares šalinti teisines, procedūrines ir praktines kliūtis, kurios trukdo baudžiamojo persekiojimo institucijoms vykdyti tyrimus ir į nusikaltimus, susijusius su žmogaus teisių pažeidimais, įsitraukusių įmonių ir (arba) jų atstovų baudžiamąjį persekiojimą;

36.  ragina Tarybą ir Komisiją vadovautis SESV 83 straipsniu siekiant nustatyti būtiniausias taisykles, susijusias su nusikalstamų veikų apibrėžtimi ir sankcijomis ypač sunkių tarptautinio masto nusikaltimų, susijusių su akcinių bendrovių padarytais rimtais žmogaus teisių pažeidimais trečiosiose šalyse, srityse, atsižvelgiant į tokių veikų pobūdį ir poveikį, taip pat į ypatingą būtinybę imtis bendrų veiksmų siekiant su jomis kovoti;

37.  pabrėžia, kad labai svarbu užtikrinti žmogaus teises gamybos grandinėje ir kad tai ne vartotojų pasirinkimo klausimas; ragina, kad, siekiant labiau paskatinti gamintojų ir vartotojų sąmoningumą, ES lygmeniu būtų pradėta savanorišku pagrindu ženklinti produktus sertifikuota „pagaminta neišnaudojant“ žyma, o šį procesą prižiūrėtų nepriklausoma įstaiga, kuriai būtų taikomos griežtos taisyklės, būtų suteikti patikros įgaliojimai ir kuri tikrintų, kad nė viename atitinkamos prekės gamybos grandinės etape nebūtų išnaudojama, ir tai tvirtintų; mano, kad ES ir valstybės narės turėtų propaguoti šią „pagaminta neišnaudojant“ žymą; rekomenduoja, kad produktams, gavusiems šią „pagaminta neišnaudojant“ žymą, būtų suteikiamos lengvatos;

38.  primygtinai ragina Komisiją visos ES mastu pradėti kampaniją, kuria būtų supažindinama su ženklu „pagaminta neišnaudojant“ ir šis ženklas būtų propaguojamas, o Europos vartotojai būtų raginami rinktis naudotis šį ženklą gavusiais produktais ir šį ženklą gavusiomis įmonėmis, taip pat raginama visas bendroves ir įmones taikyti geriausią praktiką pagarbos žmogaus teisėms ir susijusių klausimų atžvilgiu;

39.  ragina Komisiją ir valstybes nares reguliariai atsiskaityti už taikomas priemones siekiant užtikrinti veiksmingą žmogaus teisių apsaugą verslo veiklos aplinkybėmis, už pasiektus rezultatus, likusius apsaugos trūkumus ir rekomenduojamus būsimus šių trūkumų šalinimo veiksmus;

40.  paveda Pirmininkui perduoti šį pranešimą Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais ir Europos išorės veiksmų tarnybai.

GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

12.7.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

62

5

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Lars Adaktusson, Michèle Alliot-Marie, Nikos Androulakis, Francisco Assis, Petras Auštrevičius, Amjad Bashir, Mario Borghezio, Elmar Brok, Klaus Buchner, James Carver, Lorenzo Cesa, Javier Couso Permuy, Andi Cristea, Mark Demesmaeker, Georgios Epitideios, Knut Fleckenstein, Anna Elżbieta Fotyga, Eugen Freund, Michael Gahler, Iveta Grigule, Sandra Kalniete, Manolis Kefalogiannis, Afzal Khan, Janusz Korwin-Mikke, Andrey Kovatchev, Eduard Kukan, Ilhan Kyuchyuk, Arne Lietz, Barbara Lochbihler, Sabine Lösing, Andrejs Mamikins, David McAllister, Tamás Meszerics, Francisco José Millán Mon, Javier Nart, Pier Antonio Panzeri, Demetris Papadakis, Ioan Mircea Paşcu, Vincent Peillon, Alojz Peterle, Tonino Picula, Cristian Dan Preda, Jozo Radoš, Sofia Sakorafa, Jacek Saryusz-Wolski, Jaromír Štětina, Charles Tannock, Ivo Vajgl, Geoffrey Van Orden, Hilde Vautmans, Boris Zala

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Laima Liucija Andrikienė, Andrzej Grzyb, Takis Hadjigeorgiou, Marek Jurek, Soraya Post, Tokia Saïfi, Igor Šoltes, Eleni Theocharous, Traian Ungureanu, Bodil Valero, Marie-Christine Vergiat, Janusz Zemke

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Beatriz Becerra Basterrechea, Therese Comodini Cachia, Ignazio Corrao, Edouard Ferrand, Liliana Rodrigues