PRANEŠIMAS     ***I
PDF 1060kWORD 621k
8.8.2016
PE 576.958v02-00 A8-0244/2016

dėl Europos Parlamento ir Tarybos pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo sudaromas ES bendras saugių kilmės šalių sąrašas, nurodytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos, ir kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2013/32/ES

(COM(2015) 0452 – C8-0270/2015 – 2015/0211(COD))

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas

Pranešėja: Sylvie Guillaume

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ
 Vystymosi komiteto NUOMONĖ
 ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl Europos Parlamento ir Tarybos pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo sudaromas ES bendras saugių kilmės šalių sąrašas, nurodytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos, ir kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2013/32/ES

(COM(2015) 0452 – C8-0270/2015 – 2015/0211(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2015) 0452),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 78 straipsnio 2 dalies d punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0270/2015),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų komiteto, Transporto ir turizmo komiteto ir Vystymosi komiteto nuomones (A8-0244/2016),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas    1

Pasiūlymas dėl reglamento

2 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2)  Direktyvoje 2013/32/ES nustatyti bendri nacionaliniu lygmeniu taikytini priskyrimo prie saugių kilmės šalių kriterijai. Vis dėlto, tik kai kurios valstybės narės savo nacionalinėje teisėje nustatė saugias kilmės šalis, taigi šiuo metu ne visos valstybės narės gali pasinaudoti reikiamomis procedūrinėmis priemonėmis, numatytomis Direktyvoje 2013/32/ES. Be to, dėl skirtumų tarp įvairių galiojančių valstybių narių priimtų nacionalinių saugių kilmės šalių sąrašų, kurie gali būti nulemti skirtingo tam tikrų trečiųjų šalių saugumo vertinimo arba skirtingo į šias šalis atvykstančių trečiųjų šalių piliečių srauto pobūdžio, šiuo metu saugios kilmės šalies sąvoka, kaip apibrėžta Direktyvoje 2013/32/ES, valstybių narių ne visada taikoma toms pačioms trečiosioms šalims;

(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)  

Pakeitimas    2

Pasiūlymas dėl reglamento

3 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3)  nuo 2014 m. staiga išaugus Sąjungoje pateikiamų tarptautinės apsaugos prašymų skaičiui ir dėl to valstybių narių prieglobsčio sistemoms patiriant precedento neturintį spaudimą, Sąjunga pripažino, kad reikia sustiprinti Direktyvoje 2013/32/ES įtvirtintas nuostatas dėl saugios kilmės šalies, kurios gali tapti svarbia priemone, leidžiančia greitai išnagrinėti prašymus, kurie, tikėtina, yra nepagrįsti. Visų pirma, 2015 m. birželio 25–26 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose pažymėta, kad reikia spartinti prieglobsčio prašymų nagrinėjimą ir kad Komisija ketina, kaip nurodyta Komunikate „Europos migracijos darbotvarkė“8, sustiprinti Direktyvos 2013/32/ES nuostatas dėl saugių kilmės šalių ir prireikus sudaryti ES bendrą saugių kilmės šalių sąrašą. 2015 m. birželio 25–26 d. Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos išvadose dėl saugių kilmės šalių taip pat teigiamai įvertintas Komisijos ketinimas sustiprinti Direktyvos 2013/32/ES nuostatas dėl saugių kilmės šalių ir prireikus sudaryti ES bendrą saugių kilmės šalių sąrašą;

(3)  nuo 2014 m. staiga išaugus Sąjungoje pateikiamų tarptautinės apsaugos prašymų skaičiui ir dėl to valstybių narių prieglobsčio sistemoms patiriant precedento neturintį spaudimą, Sąjunga pripažino, kad reikia sustiprinti Direktyvoje 2013/32/ES įtvirtintas nuostatas dėl saugios kilmės šalies, kurios gali tapti svarbia priemone, leidžiančia greitai išnagrinėti prašymus, kurie, tikėtina, yra nepagrįsti. Visų pirma, 2015 m. birželio 25–26 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose pažymėta, kad reikia spartinti prieglobsčio prašymų nagrinėjimą ir kad Komisija ketina, kaip nurodyta jos 2015 m. gegužės 13 d. komunikate „Europos migracijos darbotvarkė“, sustiprinti Direktyvos 2013/32/ES nuostatas dėl saugių kilmės šalių ir prireikus sudaryti Sąjungos bendrą saugių kilmės šalių sąrašą;

__________________

 

8 COM(2015) 240 final, 2015 5 13.

 

Pakeitimas    3

Pasiūlymas dėl reglamento

4 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(4)  remiantis Direktyvoje 2013/32/ES nustatytais bendrais kriterijais, reikėtų sudaryti ES bendrą saugių šalių sąrašą, leisiantį visoms valstybėms narėms lengviau taikyti procedūras, susijusias su saugios kilmės šalies sąvokos taikymu, ir taip bendrai padidinti jų prieglobsčio sistemų veiksmingumą nagrinėjant tarptautinės apsaugos prašymus, kurie, tikėtina, yra nepagrįsti. Sudarant ES bendrą saugių kilmės šalių sąrašą taip pat siekiama pašalinti kai kuriuos dabar egzistuojančius valstybių narių nacionalinių saugių kilmės šalių sąrašų skirtumus, dėl kurių iš tos pačios trečiosios šalies kilusiems tarptautinės apsaugos prašytojams valstybės narės ne visuomet taiko tokią pačią tvarką. Valstybėms narėms turėtų būti palikta teisė taikyti ar priimti teisės aktus, pagal kuriuos saugioms šalims nacionaliniu lygmeniu galima priskirti ir kitas trečiąsias šalis, neįtrauktas į ES bendrą saugių kilmės šalių sąrašą, tačiau tokio bendro sąrašo sudarymas užtikrintų, kad prašytojų, kurių kilmės šalis yra tame sąraše, atžvilgiu saugios šalies sąvoka visose valstybėse narėse būtų taikoma vienodai. Dėl to bus paprasčiau suvienodinti procedūras bei atgrasyti tarptautinės apsaugos prašytojus nuo vėlesnio judėjimo. Atsižvelgiant į tai, vėliau, po trejų metų nuo šio reglamento įsigaliojimo, remiantis Komisijos pateikta ataskaita, reikėtų apsvarstyti galimybę imtis tolesnių derinimo veiksmų, kurie galbūt leistų atsisakyti nacionalinių saugių kilmės šalių sąrašų;

(4)  remiantis Direktyvoje 2013/32/ES nustatytais bendrais kriterijais, reikėtų sudaryti ES bendrą saugių šalių sąrašą, kuris sudarytų sąlygas visoms valstybėms narėms lengviau taikyti procedūras, susijusias su saugios kilmės šalies sąvokos taikymu, ir taip bendrai padidinti jų prieglobsčio sistemų veiksmingumą nagrinėjant tarptautinės apsaugos prašymus, kurie, tikėtina, yra nepagrįsti. Paspartintas saugių kilmės šalių piliečių prieglobsčio prašymų nagrinėjimas sudarytų sąlygas valstybėms narėms greičiau suteikti tarptautinę apsaugą asmenims, kuriems jos labiausiai reikia. Sudarant ES bendrą saugių kilmės šalių sąrašą taip pat siekiama pašalinti kai kuriuos dabar egzistuojančius valstybių narių nacionalinių saugių kilmės šalių sąrašų skirtumus, dėl kurių iš tos pačios trečiosios šalies kilusiems tarptautinės apsaugos prašytojams valstybės narės ne visuomet taiko tokią pačią tvarką. Šie skirtumai neatitinka bendros ES prieglobsčio sistemos tikslo ir gali lemti antrinį prieglobsčio prašytojų judėjimą. Valstybėms narėms turėtų būti laikinai palikta teisė taikyti ar priimti teisės aktus, pagal kuriuos prie saugių šalių nacionaliniu lygmeniu galima priskirti ir kitas trečiąsias šalis, neįtrauktas į ES bendrą saugių kilmės šalių sąrašą, tačiau tokio bendro sąrašo sudarymas užtikrintų, kad prašytojų, kurių kilmės šalis yra tame sąraše, atžvilgiu saugios šalies sąvoka visose valstybėse narėse būtų taikoma vienodai. Dėl to būtų paprasčiau suvienodinti procedūras bei atgrasyti tarptautinės apsaugos prašytojus nuo vėlesnio judėjimo. Atsižvelgiant į tai, po trejų metų nuo šio reglamento įsigaliojimo imantis tolesnių su derinimu susijusių veiksmų nacionalinių saugių kilmės šalių sąrašų turėtų būti atsisakyta. Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento taikymo valstybėse narėse ataskaitą;

Pakeitimas    4

Pasiūlymas dėl reglamento

4 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(4a)  ES bendro saugių kilmės šalių sąrašo sudarymas ir paskesnis nacionalinių saugių kilmės šalių sąrašų panaikinimas bus visapusiškai veiksmingas derinant ES prieglobsčio procedūras tik tuomet, jeigu taikant šias priemones kartu bus derinami procedūros, ypač paspartintos procedūros, etapai ir terminai. Reikėtų numatyti galimybę ateityje imtis papildomų derinimo priemonių, susijusių su Direktyva 2013/32/ES;

Pakeitimas    5

Pasiūlymas dėl reglamento

4 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(4b)  valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nacionaliniai saugių kilmės šalių sąrašai ir ES bendras sąrašas būtų tarpusavyje suderinti. Trečioji šalis, kuriai ES bendro saugių šalių sąrašo taikymas laikinai sustabdomas arba iš kurio ji išbraukiama, neturi būti priskiriama prie saugių kilmės šalių ir nacionaliniu lygmeniu;

Pakeitimas    6

Pasiūlymas dėl reglamento

4 c konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(4c)  Komisija, remdamasi įvairiais turimais informacijos šaltiniais, kaip antai EIVT ataskaitomis ir valstybių narių, EASO, UNHCR, Europos Tarybos ir kitų atitinkamų tarptautinių organizacijų, taip pat nacionalinių ar tarptautinių nevyriausybinių organizacijų pateikta informacija, turėtų nuolat vertinti padėtį trečiosiose šalyse ir galimybę pasiūlyti įtraukti jas į ES bendrą saugių kilmės šalių sąrašą. Tada prireikus Komisija turėtų parengti pasiūlymą išplėsti ES bendrą saugių kilmės šalių sąrašą;

Pakeitimas    7

Pasiūlymas dėl reglamento

4 d konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(4d)  siekiant suderinti nacionalinius saugių kilmės šalių sąrašus, pereinamuoju 3 metų nuo šio reglamento įsigaliojimo laikotarpiu valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė siųsti Komisijai pasiūlymus dėl šalių, kurias reikėtų įtraukti į bendrą saugių kilmės šalių sąrašą. Komisija per 6 mėnesius nuo jų pateikimo turėtų išnagrinėti šiuos pasiūlymus, remdamasi įvairiais turimais informacijos šaltiniais, kaip antai EIVT ataskaitomis ir valstybių narių, EASO, UNHCR, Europos Tarybos ir kitų atitinkamų tarptautinių organizacijų, taip pat nacionalinių ar tarptautinių nevyriausybinių organizacijų pateikta informacija. Nusprendusi, kad tą trečiąją šalį galima įtraukti į sąrašą, Komisija turėtų parengti pasiūlymą išplėsti ES bendrą saugių kilmės šalių sąrašą;

Pakeitimas    8

Pasiūlymas dėl reglamento

4 e konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(4e)  Komisija turi užtikrinti, kad trečiajai šaliai esant ES bendrame saugių kilmės šalių sąraše būtų vykdoma veiksminga ES grąžinimo politika ir sudaromi readmisijos susitarimai, o ES pagalba šioms šalims turi būti teikiama tik su sąlyga, kad jos turi visapusiškai laikytis šių susitarimų;

Pakeitimas    9

Pasiūlymas dėl reglamento

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5)  su saugios kilmės šalies sąvoka susijusios Direktyvos 2013/32/ES nuostatos turėtų būti taikomos trečiosioms šalims, kurios įtrauktos į šiuo reglamentu sudarytą ES bendrą sąrašą. Visų pirma tai reiškia, kad trečiosios šalies įtraukimas į ES bendrą saugių kilmės šalių sąrašą negali suteikti absoliučios saugumo garantijos tos šalies piliečiams, todėl ir toliau reikės deramai išnagrinėti kiekvieną tarptautinės apsaugos prašymą. Be to, reikia pažymėti, kad prašytojui įrodžius, jog yra rimtų priežasčių manyti, kad konkrečiai jam šalis nėra saugi, su juo nebebūtų siejamas tos šalies priskyrimas prie saugių šalių;

(5)  su saugios kilmės šalies sąvoka susijusios Direktyvos 2013/32/ES nuostatos turėtų būti taikomos trečiosioms šalims, kurios įtrauktos į šiuo reglamentu sudarytą ES bendrą sąrašą. Visų pirma tai reiškia, kad trečiosios šalies įtraukimas į ES bendrą saugių kilmės šalių sąrašą negali suteikti absoliučios saugumo garantijos tos šalies piliečiams, todėl ir toliau reikės deramai išnagrinėti kiekvieną tarptautinės apsaugos prašymą pagal Direktyvoje 2013/32/ES nustatytas procesines garantijas. Tai apima teisę į asmeninį pokalbį, teisinę pagalbą, atstovavimą ir galimybę naudotis veiksminga teisių gynimo priemone. Be to, reikia pažymėti, kad prašytojui įrodžius, jog yra rimtų priežasčių manyti, kad konkrečiai jam šalis nėra saugi, su juo nebebūtų siejamas tos šalies priskyrimas prie saugių šalių. Valstybės narės neturėtų taikyti saugios kilmės šalies sąvokos prašytojams, priklausantiems mažumai arba asmenų grupei, kuriai, remiantis 2 straipsnio 2 dalyje išvardytais šaltiniais, vis dar gresia pavojus, atsižvelgiant į padėtį atitinkamoje kilmės šalyje. Pagal Direktyvos 2013/32/ES 46 straipsnį valstybės narės turi užtikrinti, kad visi prašytojai turėtų teisę į veiksmingą teisių gynimo priemonę, kuria galėtų naudotis teisme, jei jų prašymo suteikti tarptautinę apsaugą būtų atmestas. Be to, jiems taip pat turi būti suteikta teisė likti valstybės narės teritorijoje, kol baigsis laikotarpis, per kurį jie gali pasinaudoti teise į veiksmingą teisių gynimo priemonę, o jeigu per nustatytą laikotarpį jie šia teise pasinaudojo – kol laukiama skundo rezultato;

Pakeitimas    10

Pasiūlymas dėl reglamento

5 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(5a)  ES bendru saugių kilmės šalių sąrašu neturėtų būti siekiama sumažinti prieglobsčio prašytojų, kilusių iš šalių, kurioms būdingi didelis prašymų skaičius ir žemas prašymų patenkinimo lygis, skaičiaus. Trečiosios šalys turėtų būti priskiriamos prie saugių kilmės šalių tik remiantis šalies padėties atitikties Direktyvoje 2013/32/ES nustatytiems priskyrimo prie saugių kilmės šalių kriterijams vertinimu;

Pakeitimas    11

Pasiūlymas dėl reglamento

5 konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(5b)  remiantis 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, taikydamos šį reglamentą valstybės narės visų pirma turėtų atsižvelgti į vaiko interesus ir pagarbą šeimos gyvenimui. Be to, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pažeidžiamiems asmenims, kaip apibrėžta direktyvos 2011/95/ES 20 straipsnio 3 dalyje, taip pat asmenims, priklausantiems etninėms mažumoms, ir LGBTI asmenims;

Pakeitimas    12

Pasiūlymas dėl reglamento

5 konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(5c)  į šiuo reglamentu nustatytą ES bendrą sąrašą įtrauktų trečiųjų šalių piliečiams, kol nagrinėjamas jų prieglobsčio prašymas, turėtų būti taikomos Direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, nuostatos;

Pakeitimas    13

Pasiūlymas dėl reglamento

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6)  Komisija turėtų nuolat įvertinti padėtį trečiosiose šalyse, kurios įtrauktos į ES bendrą saugių kilmės šalių sąrašą. Padėčiai kurioje nors iš šio sąrašo trečiųjų šalių staiga pablogėjus, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriuo šio sąrašo taikymas tai trečiajai šaliai vienų metų laikotarpiui sustabdomas, jei Komisija, atlikusi pagrįstą vertinimą, mano, kad Direktyvoje 2013/32/ES nustatytos šalies priskyrimo prie saugių kilmės šalių sąrašo sąlygos nebetenkinamos. Tokį pagrįstą vertinimą Komisija atlieka remdamasi įvairiais jai prieinamais informacijos šaltiniais, visų pirma trečiųjų šalių, kurioms Europos Vadovų Taryba suteikė šalies kandidatės statusą, metinėmis pažangos ataskaitomis, reguliariomis Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) ataskaitomis, ir informacija, kurią pateikia valstybės narės, Europos prieglobsčio paramos biuras (EASO), Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras (UNHCR), Europos Taryba ir kitos susijusios tarptautinės organizacijos. Komisijai turėtų būti suteikta galimybė ne ilgiau kaip vieniems metams pratęsti sąrašo taikymo trečiajai šaliai sustabdymą, jei ji yra pateikusi pasiūlymą iš dalies pakeisti šį reglamentą išbraukiant tą trečiąją šalį iš ES bendro saugių kilmės šalių sąrašo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(6)  Komisija turėtų nuolat įvertinti padėtį trečiosiose šalyse, kurios įtrauktos į ES bendrą saugių kilmės šalių sąrašą. Jei padėčiai kurioje nors iš šio sąrašo trečiųjų šalių staiga pablogėjus, gali būti netenkinamos Direktyvoje 2013/32/ES nustatytos šalies priskyrimo prie saugių kilmės šalių sąlygos, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriuo šio sąrašo taikymas tai trečiajai šaliai vienų metų laikotarpiui sustabdomas, jei Komisija, atlikusi pagrįstą vertinimą, mano, kad Direktyvoje 2013/32/ES nustatytos šalies priskyrimo prie saugių kilmės šalių sąrašo sąlygos nebetenkinamos. Tokį pagrįstą vertinimą Komisija atlieka remdamasi įvairiais jai prieinamais informacijos šaltiniais, visų pirma trečiųjų šalių, kurioms Europos Vadovų Taryba suteikė šalies kandidatės statusą, metinėmis pažangos ataskaitomis, reguliariomis Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) ataskaitomis, ir informacija, kurią pateikia valstybės narės, Europos prieglobsčio paramos biuras (EASO), Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras (UNHCR), Europos Taryba, kitos susijusios tarptautinės organizacijos ir nacionalinės arba tarptautinės nevyriausybinės organizacijos. Šiose šalyse esančių ES delegacijų užduotis turėtų būti stebėti grąžinimo atvejus ir skubiai informuoti, jeigu tokių atvejų pasitaikytų. Kai tik Komisija sužino apie pasikeitusią padėtį ir bet kuriuo atveju prieš priimdama sprendimą sustabdyti ES bendro sąrašo taikymą tai trečiajai šaliai, Komisija kuo greičiau informuoja valstybes nares ir rekomenduoja joms nacionaliniu lygmeniu tai trečiajai šaliai netaikyti saugios kilmės šalies sąvokos. Jei sąrašo taikymo sustabdymo laikotarpiu iš turimos informacijos paaiškėja, kad trečioji šalis vėl tenkina Direktyvos 2013/32/ES I priede nustatytas sąlygas, Komisija ne anksčiau nei po šešių mėnesių nuo sprendimo laikinai sustabdyti sąrašo taikymą priėmimo pagal SESV 290 straipsnį priima sprendimą, kuriuo ES bendro saugių kilmės šalių sąrašo taikymo tai šaliai sustabdymas atšaukiamas. Komisijai turėtų būti suteikta galimybė ne ilgiau kaip vieniems metams pratęsti sąrašo taikymo trečiajai šaliai sustabdymą, jei ji yra pateikusi pasiūlymą iš dalies pakeisti šį reglamentą išbraukiant tą trečiąją šalį iš ES bendro saugių kilmės šalių sąrašo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

Pakeitimas    14

Pasiūlymas dėl reglamento

6 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(6a)  Komisija turi turėti galimybę susipažinti su informacija iš labai įvairių šaltinių ir naudotis ekspertų konsultacijomis. Šiuo tikslu Komisija turi turėti galimybę prašyti pagalbos – ypač iš EASO dėl jo kompetencijos – persvarstant ES bendrą saugių kilmės šalių sąrašą. Be to, Komisija turi turėti galimybę konsultuotis su tarptautinėmis organizacijomis, ypač UNHCR, atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis ir asmenimis, turinčiais įrodytos praktinės darbo su konkrečiomis šalimis ir žmogaus teisių srityje patirties;

Pakeitimas    15

Pasiūlymas dėl reglamento

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7)  po 2015 m. liepos 20 d. Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdžio, kuriame valstybės narės sutarė, kad prioriteto tvarka visos valstybės narės turėtų įvertinti, ar Vakarų Balkanų šalys yra saugios, ir paskelbus išvadas dėl saugių kilmės šalių, EASO 2015 m. rugsėjo 2 d. surengė valstybių narių ekspertų lygmens posėdį, kuriame iš esmės susitarta, kad Albanija, Bosnija ir Hercegovina, buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Kosovas*9, Juodkalnija ir Serbija turėtų būti laikomos saugiomis kilmės šalimis, kaip apibrėžta Direktyvoje 2013/32/ES;

Išbraukta.

__________________

 

9 * Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244/99 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.

 

Pakeitimas    16

Pasiūlymas dėl reglamento

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9)  remiantis įvairiais informacijos šaltiniais, visų pirma EIVT ataskaitomis ir duomenimis iš valstybių narių, EASO, UNHCR, Europos Tarybos ir kitų susijusių tarptautinių organizacijų, tam tikros trečiosios šalys atitinka saugių kilmės šalių kriterijus;

(9)  remiantis įvairiais informacijos šaltiniais, visų pirma EIVT ataskaitomis ir duomenimis iš valstybių narių, EASO, UNHCR, Europos Tarybos ir kitų susijusių tarptautinių organizacijų, taip pat nacionalinių ir tarptautinių nevyriausybinių organizacijų, tam tikros trečiosios šalys atitinka saugių kilmės šalių kriterijus;

Pakeitimas    17

Pasiūlymas dėl reglamento

10 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10)  Albanijoje teisinį pagrindą apsaugai nuo persekiojimo ir netinkamo elgesio tinkamai suteikia materialinės bei proceso teisės aktai žmogaus teisių ir kovos su diskriminacija srityse, įskaitant visas svarbiausias tarptautines žmogaus teisių srities sutartis, prie kurių šalis yra prisijungusi. 2014 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas pažeidimų nustatė keturiuose iš 150 prašymų. Nėra jokios informacijos apie tai, kad šalis būtų grąžinusi savo piliečius (refoulement). Valstybių narių nuomone, 7,8 proc. (1040) Albanijos piliečių 2014 m. pateiktų prieglobsčio prašymų buvo pagrįsti. Albaniją prie saugių kilmės šalių priskiria bent aštuonios valstybės narės. Albanijai Europos Vadovų Taryba yra suteikusi šalies kandidatės statusą. Tuo metu Albanija įvertinta kaip atitinkanti 1993 m. birželio 21–22 d. Europos Vadovų Tarybos Kopenhagoje nustatytus kriterijus, susijusius su demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises ir pagarbą mažumoms bei jų apsaugą užtikrinančių institucijų stabilumu – kad taptų nare, Albanija privalės ir toliau laikytis šių kriterijų, atsižvelgdama į metinėje pažangos ataskaitoje pateiktas rekomendacijas;

Išbraukta.

Pakeitimas    18

Pasiūlymas dėl reglamento

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(11)  Bosnijos ir Hercegovinos Konstitucija yra šios šalies tautų įgaliojimų pasiskirstymo pagrindas. Teisinį pagrindą apsaugai nuo persekiojimo ir netinkamo elgesio tinkamai suteikia materialinės bei proceso teisės aktai žmogaus teisių ir kovos su diskriminacija srityse, įskaitant visas svarbiausias tarptautines žmogaus teisių srities sutartis, prie kurių šalis yra prisijungusi. 2014 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė pažeidimų penkiuose iš 1196 prašymų. Nėra jokios informacijos apie tai, kad šalis būtų grąžinusi savo piliečius (refoulement). Valstybių narių nuomone, 2014 m. 4,6 proc. (330) Bosnijos ir Hercegovinos piliečių pateiktų prieglobsčio prašymų buvo pagrįsti. Bosniją ir Hercegoviną prie saugių kilmės šalių priskiria bent devynios valstybės narės;

Išbraukta.

Pakeitimas    19

Pasiūlymas dėl reglamento

12 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12)  buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje teisinį pagrindą apsaugai nuo persekiojimo ir netinkamo elgesio tinkamai suteikia pagrindiniai materialinės bei proceso teisės aktai žmogaus teisių ir kovos su diskriminacija srityse, įskaitant visas svarbiausias tarptautines žmogaus teisių srities sutartis, prie kurių šalis yra prisijungusi. 2014 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė pažeidimų šešiuose iš 502 prašymų. Nėra jokios informacijos apie tai, kad šalis būtų grąžinusi savo piliečius (refoulement). Valstybių narių nuomone, 2014 m. 0,9 proc. (70) buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos piliečių pateiktų prieglobsčio prašymų buvo pagrįsti. Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją prie saugių kilmės šalių priskiria bent septynios valstybės narės. Europos Vadovų Taryba yra suteikusi buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai šalies kandidatės statusą. Tuo metu buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija įvertinta kaip atitinkanti 1993 m. birželio 21–22 d. Europos Vadovų Tarybos Kopenhagoje nustatytus kriterijus, susijusius su demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises ir pagarbą mažumoms bei jų apsaugą užtikrinančių institucijų stabilumu – kad taptų nare, buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija privalės ir toliau laikytis šių kriterijų, atsižvelgdama į metinėje pažangos ataskaitoje pateiktas rekomendacijas;

Išbraukta.

Pakeitimas    20

Pasiūlymas dėl reglamento

13 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13)  Kosove* teisinį pagrindą apsaugai nuo persekiojimo ir netinkamo elgesio tinkamai suteikia materialinės bei proceso teisės aktai žmogaus teisių ir kovos su diskriminacija srityse. Kosovas* nėra prisijungęs prie susijusių tarptautinių žmogaus teisių dokumentų, kaip antai Europos žmogaus teisių konvencijos, nes nėra tarptautinio konsensuso dėl jo kaip suverenios valstybės statuso. Nėra jokios informacijos apie tai, kad šalis būtų grąžinusi savo piliečius (refoulement). Valstybių narių nuomone, 2014 m. 6,3 proc. (830) Kosovo* piliečių pateiktų prieglobsčio prašymų buvo pagrįsti. Kosovą* prie saugių kilmės šalių priskiria bent šešios valstybės narės.

Išbraukta.

Pakeitimas    21

Pasiūlymas dėl reglamento

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14)  Juodkalnijoje teisinį pagrindą apsaugai nuo persekiojimo ir netinkamo elgesio tinkamai suteikia materialinės bei proceso teisės aktai žmogaus teisių ir kovos su diskriminacija srityse, įskaitant visas svarbiausias tarptautines žmogaus teisių srities sutartis, prie kurių šalis yra prisijungusi. 2014 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas pažeidimų nustatė viename iš 447 prašymų. Nėra jokios informacijos apie tai, kad šalis būtų grąžinusi savo piliečius (refoulement). Valstybių narių nuomone, 2014 m. 3,0 proc. (40) Juodkalnijos piliečių pateiktų prieglobsčio prašymų buvo pagrįsti. Juodkalniją prie saugių kilmės šalių priskiria bent devynios valstybės narės. Europos Vadovų Taryba yra suteikusi Juodkalnijai šalies kandidatės statusą. Tuo metu Juodkalnija įvertinta kaip atitinkanti 1993 m. birželio 21–22 d. Europos Vadovų Tarybos Kopenhagoje nustatytus kriterijus, susijusius su demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises ir pagarbą mažumoms bei jų apsaugą užtikrinančių institucijų stabilumu – kad taptų nare, Juodkalnija privalės ir toliau laikytis šių kriterijų, atsižvelgdama į metinėje pažangos ataskaitoje pateiktas rekomendacijas;

Išbraukta.

Pakeitimas    22

Pasiūlymas dėl reglamento

15 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(15)  Serbijos Konstitucija yra mažumos grupių savivaldos švietimo, kalbų, informacijos ir kultūros srityse pagrindas. Teisinį pagrindą apsaugai nuo persekiojimo ir netinkamo elgesio tinkamai suteikia materialinės bei proceso teisės aktai žmogaus teisių ir kovos su diskriminacija srityse, įskaitant visas svarbiausias tarptautines žmogaus teisių srities sutartis, prie kurių šalis yra prisijungusi. 2014 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė pažeidimų šešiolikoje iš 11 490 prašymų. Nėra jokios informacijos apie tai, kad šalis būtų grąžinusi savo piliečius (refoulement). Valstybių narių nuomone, 2014 m. 1,8 proc. (400) Serbijos piliečių pateiktų prieglobsčio prašymų buvo pagrįsti. Serbiją prie saugių kilmės šalių priskiria bent devynios valstybės narės. Europos Vadovų Taryba yra suteikusi Serbijai šalies kandidatės statusą. Tuo metu Serbija įvertinta kaip atitinkanti 1993 m. birželio 21–22 d. Europos Vadovų Tarybos Kopenhagoje nustatytus kriterijus, susijusius su demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises ir pagarbą mažumoms bei jų apsaugą užtikrinančių institucijų stabilumu – kad taptų nare, Serbija privalės ir toliau laikytis šių kriterijų, atsižvelgdama į metinėje pažangos ataskaitoje pateiktas rekomendacijas;

Išbraukta.

Pakeitimas    23

Pasiūlymas dėl reglamento

16 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(16)  Turkijoje teisinį pagrindą apsaugai nuo persekiojimo ir netinkamo elgesio tinkamai suteikia materialinės bei proceso teisės aktai žmogaus teisių ir kovos su diskriminacija srityse, įskaitant visas svarbiausias tarptautines žmogaus teisių srities sutartis, prie kurių šalis yra prisijungusi. 2014 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė pažeidimų šešiolikoje iš 11 490 prašymų. Nėra jokios informacijos apie tai, kad šalis būtų grąžinusi savo piliečius (refoulement). Valstybių narių nuomone, 2014 m. 23,1 proc. (310) Turkijos piliečių pateiktų prieglobsčio prašymų buvo pagrįsti. Turkiją prie saugių kilmės šalių priskiria viena valstybė narė. Europos Vadovų Taryba yra suteikusi Turkijai šalies kandidatės statusą. Tuo metu Turkija įvertinta kaip atitinkanti 1993 m. birželio 21–22 d. Europos Vadovų Tarybos Kopenhagoje nustatytus kriterijus, susijusius su demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises ir pagarbą mažumoms bei jų apsaugą užtikrinančių institucijų stabilumu – kad taptų nare, Turkija privalės ir toliau laikytis šių kriterijų, atsižvelgdama į metinėje pažangos ataskaitoje pateiktas rekomendacijas;

Išbraukta.

Pakeitimas    24

Pasiūlymas dėl reglamento

18 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(18)  šiuo reglamentu gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, kurie pripažinti Chartijoje;

(18)  Šiuo reglamentu gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, kurie pripažinti Chartijoje, įskaitant teisę į prieglobstį ir apsaugą nuo grąžinimo, kaip nustatyta Chartijos 18 ir 19 straipsniuose;

Pakeitimas    25

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Šiuo reglamentu sudaromas ES bendras trečiųjų šalių, laikomų saugiomis kilmės šalimis, kaip apibrėžta Direktyvoje 2013/32/ES, sąrašas.

1.  Šiuo reglamentu sudaromas ES bendras trečiųjų šalių, laikomų saugiomis kilmės šalimis, kaip apibrėžta Direktyvoje 2013/32/ES, sąrašas. Trečiųjų šalių, esančių šiuo reglamentu nustatytame ES bendrame saugių kilmės šalių sąraše, piliečiams užtikrinamos galimybės naudotis su tarptautine apsauga susijusiomis procedūromis ir visomis atitinkamomis Direktyvoje 2013/32/ES numatytomis procedūrinėmis garantijomis ir apsaugos nuostatomis.

Pakeitimas    26

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Trečiosios šalys, išvardytos šio reglamento I priede, yra saugios kilmės šalys.

1.  Trečiosios šalys, išvardytos šio reglamento I priede, yra priskirtos prie saugių kilmės šalių.

Pakeitimas    27

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Komisija reguliariai peržiūri į ES bendrą saugių šalių sąrašą įtrauktų trečiųjų šalių padėtį remdamasi įvairiais informacijos šaltiniais, visų pirma EIVT ataskaitomis ir valstybių narių, EASO, UNHCR, Europos Tarybos ir kitų susijusių tarptautinių organizacijų pateiktais duomenimis.

2.  Komisija nuolat vertina padėtį trečiosiose šalyse, kurios įtrauktos į ES bendrą saugių kilmės šalių sąrašą arba kurioms pagal 3 straipsnį sąrašo taikymas laikinai sustabdytas. Be to, remdamasi įvairiais informacijos šaltiniais, visų pirma EIVT ataskaitomis, Sąjungos delegacijų šiose šalyse, taip pat valstybių narių, EASO, UNHCR, Pagrindinių teisių agentūros (FRA), Europos Tarybos, kitų susijusių tarptautinių organizacijų ir nacionalinių ar tarptautinių nevyriausybinių organizacijų pateiktais duomenimis, ji nuolat įvertina, ar šios šalys tenkina Direktyvos 2013/32/ES I priede nustatytas šalies priskyrimo prie saugių kilmės šalių sąlygas. Ji tinkamai ir laiku informuoja Europos Parlamentą.

Pakeitimas    28

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 3 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3.  Bet kokie ES bendro saugių kilmės šalių sąrašo pakeitimai priimami pagal įprastą teisėkūros procedūrą.

3.  Bet kokie ES bendro saugių kilmės šalių sąrašo pakeitimai priimami pagal įprastą teisėkūros procedūrą. Šiuo tikslu:

 

a)  Komisija reguliariai vertina padėtį trečiosiose šalyse ir galimybę pasiūlyti jas įtraukti į ES bendrą saugių kilmės šalių sąrašą.

 

Prireikus Komisija, atlikusi pagrįstą vertinimą, ar šalys, kurias manoma įtraukti į sąrašą, atitinka Direktyvos 2013/32/ES I priede išdėstytus kriterijus, parengia pasiūlymą išplėsti bendrą saugių kilmės šalių sąrašą.

 

Vertinimai, ar šalis yra saugi kilmės šalis, atlikti vadovaujantis šiuo straipsniu, yra grindžiami įvairiais informacijos šaltiniais, įskaitant visų pirma EIVT ataskaitas, kitų valstybių narių, EASO, UNHCR, Europos Tarybos ir kitų atitinkamų tarptautinių organizacijų, taip pat nacionalinių ar tarptautinių nevyriausybinių organizacijų pateiktus duomenis.

 

b)  siekiant suderinti nacionalinius saugių kilmės šalių sąrašus, pereinamuoju 3 metų nuo šio reglamento įsigaliojimo laikotarpiu valstybės narės gali teikti pasiūlymus dėl trečiųjų šalių įtraukimo į ES bendrą saugių kilmės šalių sąrašą. Tada Komisija per 6 mėnesių nuo jų pateikimo išnagrinėja šiuos pasiūlymus, remdamasi įvairiais turimais informacijos šaltiniais, kaip antai EIVT ataskaitomis ir valstybių narių, EASO, UNHCR, Europos Tarybos ir kitų atitinkamų tarptautinių organizacijų, taip pat nacionalinių ir tarptautinių nevyriausybinių organizacijų pateikta informacija. Nusprendusi įtraukti į sąrašą trečiąją šalį, Komisija parengia pasiūlymą išplėsti ES bendrą saugių kilmės šalių sąrašą.

Pakeitimas    29

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 4 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

4a.  4a. Jeigu staiga pakinta trečiosios šalies, esančios ES bendrame saugių kilmės šalių sąraše, padėtis ir jeigu būtina dėl skubių priežasčių, pagal šį straipsnį priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 3a straipsnyje numatyta procedūra.

Pakeitimas    30

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio pavadinimas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Trečiosios šalies išbraukimas iš ES bendro saugių kilmės šalių sąrašo staiga pasikeitus padėčiai

ES bendro saugių kilmės šalių sąrašo taikymo trečiajai šaliai sustabdymas arba trečiosios šalies išbraukimas iš šio sąrašo staiga pasikeitus padėčiai

Pakeitimas    31

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Padėčiai kurioje nors iš šio sąrašo trečiųjų šalių staiga pasikeitus, Komisija atlieka pagrįstą vertinimą, ar ta šalis tenkina Direktyvos 2013/32/ES I priede nustatytas sąlygas, ir, jei tos sąlygos nebetenkinamos, pagal SESV 290 straipsnį priima sprendimą, kuriuo ES bendro sąrašo taikymas tai trečiajai šaliai vienų metų laikotarpiui sustabdomas.

2.  Jei padėčiai kurioje nors iš šio sąrašo trečiųjų šalių staiga pasikeitus, gali būti netenkinamos Direktyvos 2013/32/ES I priede nustatytos šalies priskyrimo prie saugių kilmės šalių sąlygos, Komisija nedelsdama greitai atlieka pagrįstą vertinimą, ar ta šalis tenkina šias sąlygas, ir, jei jos nebetenkinamos, kuo greičiau pagal SESV 290 straipsnį priima sprendimą, kuriuo ES bendro sąrašo taikymas tai trečiajai šaliai vienų metų laikotarpiui sustabdomas.

 

Kai tik Komisija sužino apie pasikeitusią padėtį ir bet kuriuo atveju prieš priimdama sprendimą laikinai sustabdyti ES bendro sąrašo taikymą tai trečiajai šaliai, Komisija informuoja valstybes nares ir rekomenduoja joms nacionaliniu lygmeniu tai trečiajai šaliai netaikyti saugios kilmės šalies sąvokos.

Pakeitimas    32

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a.  Jei sąrašo taikymo sustabdymo laikotarpiu iš turimos informacijos paaiškėja, kad trečioji šalis vėl tenkina Direktyvos 2013/32/ES I priede nustatytas sąlygas, Komisija ne anksčiau nei po šešių mėnesių nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo pagal SESV 290 straipsnį priima sprendimą, kuriuo ES bendro saugių kilmės šalių sąrašo taikymo tai šaliai sustabdymas atšaukiamas.

Pakeitimas    33

Pasiūlymas dėl reglamento

3 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3a straipsnis

 

Skubos procedūra

 

1.  Pagal šį straipsnį priimti deleguotieji aktai įsigalioja nedelsiant ir taikomi, jei nepareiškiama 2 dalyje nurodytų prieštaravimų. Pranešime Europos Parlamentui ir Tarybai apie deleguotąjį aktą nurodomos skubos procedūros taikymo priežastys.

 

2.  Europos Parlamentas arba Taryba, laikydamiesi 3 straipsnio 5 dalyje nurodytos procedūros, gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto. Tokiu atveju Komisija, gavusi pranešimą apie Europos Parlamento arba Tarybos sprendimą pareikšti prieštaravimų, nedelsdama panaikina aktą.

Pakeitimas    34

Pasiūlymas dėl reglamento

3 b straipsnis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3b straipsnis

 

Konsultavimasis su trečiosiomis šalimis

 

1.  Komisija, reguliariai peržiūrėdama padėtį į ES bendrą saugių kilmės šalių sąrašą įtrauktose trečiosiose šalyse, įskaitant šalis, kurioms sąrašo taikymas laikinai sustabdytas, konsultuojasi su Europos prieglobsčio paramos biuru (toliau – Agentūra). Siekdama įvertinti, ar laikomasi Direktyvos 2013/32/ES I priede išdėstytų kriterijų, Komisija gali paprašyti, kad Agentūra peržiūrėtų padėtį bet kurioje tokioje trečiojoje šalyje.

 

2.  Peržiūrėdama ES bendrą saugių kilmės šalių sąrašą, Komisija konsultuojasi su tarptautinėmis organizacijomis, ypač UNHCR, atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis ar asmenimis, turinčiais įrodytos praktinės darbo su konkrečiomis šalimis ir žmogaus teisių srityje patirties.

 

3.  UNHCR, nevyriausybinės organizacijos ir individualūs ekspertai, turintys įrodytos ir aktualios praktinės darbo su konkrečiomis šalimis ir žmogaus teisių srityje patirties, gali paprašyti, kad Komisija laikinai sustabdytų ES bendro saugių kilmės šalių sąrašo taikymą tam tikrai šaliai arba ją iš to sąrašo išbrauktų. Į tokį prašymą įtraukiamas išsamus ir naujausia informacija grindžiamas žmogaus teisių padėties ir nuolatinių žmogaus teisių pažeidimų toje šalyje apibūdinimas. Be to, jame išsamiai apibūdinamas Direktyvos 2013/32/ES I priede nustatytų kriterijų nesilaikymas, pateisinantis ES bendro saugių kilmės šalių sąrašo taikymo tai šaliai sustabdymą arba jos išbraukimą iš šio sąrašo. Komisija įvertina tokiuose prašymuose pateiktą informaciją, išskyrus atvejus, kai ji mano, kad prašymai nepriimtini, nepagrįsti arba pasikartojantys.

Pakeitimas    35

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 dalies -1 punktas (naujas)

Direktyva 2013/32/ES

25 straipsnio 2 pastraipos 6 dalies a punkto i papunktis­

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

-1) 25 straipsnio 6 dalies a punkto i papunktis iš dalies keičiamas taip:

i)  prašytojas yra atvykęs iš šalies, kuri atitinka kriterijus, kad ją būtų galima laikyti saugia kilmės šalimi kaip apibrėžta šioje direktyvoje; arba

i)  prašytojas yra atvykęs iš šalies, kuri atitinka kriterijus, kad ją būtų galima laikyti saugia kilmės šalimi, kaip apibrėžta šioje direktyvoje, ir vykstant šiai procedūrai jam galima suteikti tinkamą paramą pagal 24 straipsnio 3 dalį arba

Pakeitimas    36

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 dalies -1 a punktas (naujas)

Direktyva 2013/32/ES

25 straipsnio 2 pastraipos ­6 dalies b punkto i papunktis

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

-1a) 25 straipsnio 6 dalies a punkto i papunktis iš dalies keičiamas taip:

i)  prašytojas yra atvykęs iš šalies, kuri atitinka kriterijus, kad ją būtų galima laikyti saugia kilmės šalimi kaip apibrėžta šioje direktyvoje; arba

i)  prašytojas yra atvykęs iš šalies, kuri atitinka kriterijus, kad ją būtų galima laikyti saugia kilmės šalimi, kaip apibrėžta šioje direktyvoje, ir vykstant šiai procedūrai jam galima suteikti tinkamą paramą pagal 24 straipsnio 3 dalį arba

Pakeitimas    37

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 dalies 1 punktas

Direktyva 2013/32/ES

36 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.   Trečioji šalis, nacionaliniais teisės aktais priskirta saugioms kilmės šalims pagal šią direktyvą arba įtraukta į ES bendrą saugių kilmės šalių sąrašą, sudarytą Europos Parlamento ir Tarybos * reglamentu (ES) Nr. XXXX/2015 [šiuo reglamentu], išnagrinėjus atskirą prašymą gali būti laikoma saugia kilmės šalimi konkrečiam prašytojui tik tuo atveju, jeigu:

1.  Trečioji šalis, nacionaliniais teisės aktais priskirta prie saugių kilmės šalių pagal šią direktyvą arba įtraukta į ES bendrą saugių kilmės šalių sąrašą, sudarytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. XXXX/2015* [šiuo reglamentu], atskirai išnagrinėjus prašymą, taip pat pagal 14 straipsnį įvykus asmeniniam pokalbiui su prašytoju ir pagal 22 straipsnį šiam pasitarus su patarėju teisės klausimais, gali būti laikoma saugia kilmės šalimi konkrečiam prašytojui tik tuo atveju, jeigu:

Pakeitimas    38

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 dalies 1 punktas

Direktyva 2013/32/ES

36 straipsnio 1 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

 

 

1a. Valstybės narės netaiko saugios kilmės šalies sąvokos prašytojams, priklausantiems mažumai arba asmenų grupei, kuriai, remiantis Reglamento (ES) Nr.  XXXX/2015 2 straipsnio 2 dalyje išvardytais informacijos šaltiniais, vis dar gresia pavojus, atsižvelgiant į padėtį atitinkamoje kilmės šalyje.

Pakeitimas    39

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 dalies 1 punktas

Direktyva 2013/32/ES

36 straipsnio 1 dalies 1 b pastraipa (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1b. Nuo ... [treji metai nuo šio reglamento įsigaliojimo] pagal šią direktyvą saugia kilmės šalimi laikoma tik šalis, kuri yra įtraukta į ES bendrą saugių kilmės šalių sąrašą, sudarytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. XXXX/2015*.

Pakeitimas    40

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 dalies 1 a punktas (naujas)

Direktyva 2013/32/ES

36 a straipsnis (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a.  Įterpiamas šis straipsnis:

 

„36a straipsnis

 

Priskyrimas prie saugių kilmės šalių pagal 36 straipsnį ir 37 straipsnio 1 dalį

 

Šalis laikoma saugia kilmės šalimi, kai, atsižvelgiant į teisinę padėtį, teisės aktų taikymą demokratinėje sistemoje ir bendras politines aplinkybes, galima įrodyti, kad joje iš esmės ar sistemingai nevykdomi persekiojimai, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/95/ES 9 straipsnyje, nevykdomi kankinimai arba nėra nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo atvejų ir nesama nesirenkamojo smurto, galinčio kilti tarptautinio arba vidaus ginkluoto konflikto metu, grėsmės.

 

Atliekant šį vertinimą, turi būti atsižvelgiama, inter alia, į tai, kokiu mastu užtikrinama apsauga nuo persekiojimo ar netinkamo elgesio, remiantis šiais faktais:

 

a)  ar taikomi atitinkami šalies įstatymai ir teisės aktai ir kaip jie taikomi;

 

b)  ar laikomasi Europos konvencijoje dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos ir (arba) Tarptautiniame civilinių ir politinių teisių pakte, ir (arba) Jungtinių Tautų konvencijoje prieš kankinimą įtvirtintų teisių ir laisvių, visų pirma tų teisių, nuo kurių negalima nukrypti pagal minėtosios Europos konvencijos 15 straipsnio 2 dalį;

 

c)  ar pagal Ženevos konvenciją laikomasi negrąžinimo principo;

 

d)  ar yra numatyta veiksmingų teisių gynimo priemonių, taikytinų kovojant su šių teisių ir laisvių pažeidimais, sistema.“

Pakeitimas    41

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 dalies 2 punktas

Direktyva 2013/32/ES

37 straipsnio 1 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimo tikslais valstybės narės gali palikti galioti arba priimti naujus teisės aktus, kuriais pagal I priedą būtų leidžiama nacionaliniu lygmeniu priskirti prie saugių kilmės šalių kitas, neįtrauktas į ES bendrą saugių šalių sąrašą, sudarytą Reglamentu (ES) Nr. XXXX/215 [šiuo reglamentu], šalis.

1.  Ne vėliau kaip ... [treji metai nuo Reglamento (ES) Nr. XXXX/2015 įsigaliojimo] tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimo tikslais valstybės narės gali palikti galioti arba priimti naujus teisės aktus, kuriais pagal I priedą būtų leidžiama nacionaliniu lygmeniu priskirti prie saugių kilmės šalių kitas, neįtrauktas į ES bendrą saugių šalių sąrašą, sudarytą Reglamentu (ES) Nr. XXXX/2015 [šiuo reglamentu], šalis.

 

Šiuo laikotarpiu jos atsako už užtikrinimą, kad nacionaliniai saugių kilmės šalių sąrašai ir ES bendras saugių kilmės šalių sąrašas būtų tarpusavyje suderinti. Tai reiškia, kad:

 

a)  valstybės narės praneša Komisijai apie visus jų nacionalinių sąrašų pakeitimus;

 

b)  valstybės narės gali teikti pasiūlymus dėl trečiųjų šalių įtraukimo į ES bendrą saugių kilmės šalių sąrašą; Tada Komisija per 6 mėnesius nuo jų pateikimo išnagrinėja šiuos pasiūlymus, remdamasi įvairiais turimais informacijos šaltiniais, kaip antai EIVT ataskaitomis ir valstybių narių, EASO, UNHCR, Europos Tarybos ir kitų atitinkamų tarptautinių organizacijų, taip pat nacionalinių ar tarptautinių nevyriausybinių organizacijų pateikta informacija. Nusprendusi įtraukti į sąrašą trečiąją šalį, Komisija parengia pasiūlymą išplėsti ES bendrą saugių kilmės šalių sąrašą.

 

c)  jeigu pagal to reglamento 3 straipsnio 2 dalį trečiajai šaliai laikinai sustabdomas ES bendro saugių kilmės šalių sąrašo taikymas, valstybės narės nacionaliniu lygmeniu tos šalies nepriskiria prie saugių kilmės šalių.

 

d)  jeigu pagal 2 straipsnio 3 dalį trečioji šalis išbraukiama iš ES bendro saugių kilmės šalių sąrašo, valstybė narė gali Komisijai pranešti, kai ji mano, kad pasikeitus padėčiai toje trečiojoje šalyje ta šalis vėl atitinka šios direktyvos I priede išdėstytus įtraukimo į ES bendrą saugių kilmės šalių sąrašą kriterijus.

 

Komisija išnagrinėja bet kurį tokį valstybės narės pranešimą ir reikiamais atvejais pateikia pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai atitinkamai iš dalies pakeisti ES bendrą saugių kilmės šalių sąrašą.

 

Jeigu Komisija nusprendžia tokio pasiūlymo nepateikti, valstybės narės nacionaliniu lygmeniu tos šalies prie saugių kilmės šalių nepriskiria.

Pakeitimas    42

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 dalies 2 a punktas (naujas)

Direktyva 2013/32/ES

46 straipsnio 6 dalies a punktas

 

Dabartinis tekstas

Pakeitimas

 

2a.  46 straipsnio 6 dalies a punktas pakeičiamas taip:

a)  laikyti prašymą akivaizdžiai nepagrįstu pagal 32 straipsnio 2 dalį arba nepagrįstu išnagrinėjus pagal 31 straipsnio 8 dalį, išskyrus atvejus, kai šie sprendimai pagrįsti 31 straipsnio 8 dalies h punkte nurodytomis aplinkybėmis;

„a)  laikyti prašymą akivaizdžiai nepagrįstu pagal 32 straipsnio 2 dalį arba nepagrįstu išnagrinėjus pagal 31 straipsnio 8 dalį, išskyrus atvejus, kai šie sprendimai pagrįsti 31 straipsnio 8 dalies b ir h punktuose nurodytomis aplinkybėmis;

Pakeitimas    43

Pasiūlymas dėl reglamento

4 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

4a straipsnis

 

Stebėsena ir vertinimas

 

Ne vėliau kaip ... [dveji metai nuo šio reglamento įsigaliojimo] Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą ir prireikus pasiūlo reikiamus pakeitimus. Ne vėliau kaip ... [18 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo] valstybės narės perduoda Komisijai visą informaciją, reikalingą tai ataskaitai parengti. Pateikusi ataskaitą, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai atsiskaito dėl šio reglamento taikymo.

 

Ataskaitoje Komisija nurodo metodiką, kurią naudojo vertindama į ES bendrą sąrašą įtrauktų trečiųjų šalių padėtį arba galbūt įtraukdama šias šalis į sąrašą ar laikinai sustabdydama sąrašo taikymą šioms šalims. Ji taip pat praneša apie procesinių garantijų taikymą prieglobsčio prašytojams, kurių kilmės šalys yra įtrauktos į ES bendrą saugių kilmės šalių sąrašą.

Pakeitimas    44

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2 straipsnyje nurodytas ES bendras saugių kilmės šalių sąrašas

2 straipsnyje nurodytas ES bendras saugių kilmės šalių sąrašas

Albanija,

 

Bosnija ir Hercegovina,

 

buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija,

 

Kosovas*11 ,

 

Juodkalnija,

 

Serbija,

 

Turkija.

 

__________________

 

11* Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244/99 bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.

 


AIŠKINAMOJI DALIS

Komisijos pasiūlymas: principai ir tikslai

2015 m. gegužės 13 d. Europos Komisija pristatė Europos migracijos darbotvarkę, kurioje, be neatidėliotinų priemonių, pateiktos ir kitos iniciatyvos, kurių reikia imtis, kad būtų rasti struktūriniai geresnio migracijos valdymo sprendimai. Komisija, svarstydama struktūrines iniciatyvas, pirmiausia pabrėžė, kad reikia stiprinti bendrą Europos prieglobsčio sistemą ir rasti veiksmingesnį būdą, kaip kovoti su piktnaudžiavimu. Atsižvelgdama į tai, rugsėjo 9 d. Komisija pasiūlė griežtinti Direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (toliau – Prieglobsčio procedūrų direktyva) nuostatas dėl saugios kilmės šalies.

Pasiūlyme ne tik įtvirtinamas bendro saugių kilmės šalių sąrašo principas, bet ir šiame etape į sąrašą įtraukiamos kai kurios šalys (Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Kosovas, Juodkalnija, Serbija ir Turkija). Komisija nurodo siekianti trijų tikslų: 1) bendrai didinti prieglobsčio sistemos veiksmingumą; 2) atgrasyti nuo bandymų piktnaudžiauti bendra Europos prieglobsčio sistema ir pasiekti, kad valstybės narės skirtų daugiau lėšų asmenims, kuriems reikalinga apsauga; 3) sumažinti valstybių narių sudarytų nacionalinių saugių kilmės šalių sąrašų skirtumus ir taip padėti suvienodinti procedūras.

Bendros pastabos dėl pačios sąvokos „saugios kilmės šalys“ ir jos taikymo

Pirmiausia, pranešėja nori išsklaidyti tam tikrus neaiškumus, susijusius su pačia sąvoka „saugios kilmės šalys“ ir jos klaidingu suvokimu.

Taigi, jei prašytojas kilęs iš šalies, kuri laikoma saugia kilmės šalimi, tai nereiškia, kad jo prašymas nebus nagrinėjamas arba kad jis bus nedelsiant išsiųstas atgal. Tai jokiu būdu nesuteikia absoliučios saugumo garantijos šiam prašytojui, todėl jo prašymas bus deramai atskirai išnagrinėtas vadovaujantis Prieglobsčio procedūrų direktyvos nuostatomis ir atitinkamomis procedūrinėmis garantijomis.

Be to, sąvokos „saugios kilmės šalys“ nereikėtų painioti su sąvoka „saugios trečiosios šalys“. Abi sąvokos taikomos skirtingoms grupėms (pirmu atveju – saugių kilmės šalių kategorijai priskiriamų šalių piliečiams, o antru atveju – kitų šalių, atsižvelgiant į Prieglobsčio procedūrų direktyvos 38 straipsnyje nustatytas sąlygas priskiriamų saugių trečiųjų šalių kategorijai, piliečiams) ir joms nustatytos skirtingos taisyklės ir procedūrinės garantijos.

Galiausiai, nors sudarius ES sąrašą visoms valstybėms narėms būtų lengviau vartoti sąvoką „saugios kilmės šalys“, jos jau dabar gali naudotis šia procedūrine priemone pagal Prieglobsčio procedūrų direktyvą. Pagal šią direktyvą jos jau gali išnagrinėti saugių kilmės šalių piliečių prašymus pagreitinta tvarka arba iš esmės pasienyje. Taip pat, nepaneigiant šios priemonės svarbos ieškant bendrų sprendimų, nereikia pervertinti šio pasiūlymo galimybių dabartinės migrantų krizės sąlygomis. ES parengto saugių kilmės šalių sąrašo naudą reikia vertinti atsižvelgiant į bendrą ir veiksmingą ES prieglobsčio sistemų valdymą ir visapusišką bendros Europos prieglobsčio sistemos nuostatų įgyvendinimą.

Komisijos pasiūlymo aspektai ir išlygos

Sveikintini Komisijos derinimo veiksmai, siekiant paspartinti bendros prieglobsčio sistemos kūrimą. Vis dėlto pranešėja nurodo keletą aspektų ir išlygų:

1) susijusių su šio pasiūlymo poveikiu derinant

Bendro saugių kilmės šalių sąrašo sudarymas nebūtinai padės užtikrinti didesnį suderinamumą, kadangi šis ES sąrašas egzistuos kartu su nacionaliniais valstybių narių sąrašais. Savo pasiūlyme Komisija konkrečiai nenurodo, ar ateityje ketina imtis papildomų derinimo priemonių, kurios leistų atsisakyti nacionalinių sąrašų. Ji taip pat aiškiai nenurodo nacionalinių sąrašų ir bendro sąrašo ryšio. Galiausiai, ji nesiūlo koregavimo priemonių, kad išlygintų dabartinius nacionalinių sąrašų skirtumus.

  2) susijusių su šalių priskyrimo prie saugių kilmės šalių metodika

Metodika yra svarbiausias dalykas. Pirmiausia, kaip reikalauja Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, Europos teisėkūros institucijos privalo įrodyti, kad užtikrino, viena vertus, atitinkamame reglamente nustatytų tikslų ir, kita vertus, ES pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų pagrindinių teisių pusiausvyrą. Be to, kaip nurodyta pasiūlyme, šio 7 šalių sąrašo sudarymas yra tik pirmas etapas, todėl Komisija siūlo vėlesniame etape įtraukti ir kitas trečiąsias šalis. Tačiau atrodo, kad pasiūlyme nenumatyta aiški ir griežta trečiųjų šalių padėties vertinimo metodika, taikytina tiek sudarant, tiek persvarstant sąrašą. Pasiūlyme nėra ir pagrįsto atitinkamų 7 šalių padėties vertinimo, kuriuo būtų pateisintas šių šalių įtraukimas į bendrą sąrašą.

  3) susijusių su sąrašo sudarymu ir persvarstymu

Kalbant apie sąrašo taikymo šaliai sustabdymą arba šalies išbraukimą iš sąrašo, pasiūlyme aiškiai nenurodyta, kokią įtaką ES sąrašo pakeitimai gali turėti nacionalinėms procedūroms. Be to, ne tik trūksta teisinio tikrumo, bet ir 3 straipsnyje nurodyta sąrašo taikymo sustabdymo procedūra yra nepakankamai lanksti.

Informacijos apie į sąrašą įtrauktas šalis rinkimas ir jo struktūros tobulinimas

Remdamasi šiomis skirtingomis pastabomis, pranešėja siūlo laikytis požiūrio, kuris sudarys sąlygas vykdyti būtiną informacijos apie į sąrašą įtrauktas šalis rinkimo darbą ir kartu tobulinti paties sąrašo struktūrą.

  1) Informacijos rinkimo ir tiriamojo darbo būtinybė

Siekdami tinkamai atlikti į priedą įtrauktų šalių vertinimą, Parlamentas ir Taryba aiškiai paprašė Europos prieglobsčio paramos biuro (angl. EASO) pateikti papildomą ir naujausią informaciją apie Vakarų Balkanų šalių ir Turkijos padėtį. Parlamentas pageidavo prisidėti prie šio informacijos rinkimo darbo ir kreipėsi į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą, kad ši atkreiptų dėmesį į šio pasiūlymo poveikį pagrindinėms teisėms.

  2) Dalinė pozicija laikinai neatsižvelgti į šalis, įtrauktas į sąrašą

Kol EASO nepareiškė nuomonės, teisėkūros institucijos negali išreikšti savo pozicijos dėl dalių, konkrečiai susijusių su 7 trečiosiomis šalimis, įtrauktomis į Komisijos pasiūlymą kaip saugios kilmės šalys. Todėl pranešėja iki šiol nepateikė priedo ir atitinkamų konstatuojamųjų dalių vertinimo. Taryboje laikomasi tokio pat požiūrio. Taikydamos tokį dviejų etapų darbo metodą teisėkūros institucijos galės pradėti tarpinstitucines derybas dėl kitų teksto dalių ir, gavusios EASO nuomonę, papildyti savo dalinę poziciją.

  3) Sąrašo struktūros tobulinimas

Kaip ir galima numanyti, pranešėjos pakeitimuose siekiama atspindėti pirmiau nurodytas pastabas. Visų pirma ji siūlo:

    a) nurodyti ES sąrašo ir nacionalinių sąrašų ryšį

Siekdama užtikrinti harmonizuojamąjį pasiūlymo poveikį, pranešėja, be kita ko, siūlo per trejus metus panaikinti nacionalinius sąrašus ir per tą laikotarpį nustatyti aiškiai apibrėžtą bendro sąrašo taikymo šaliai sustabdymo arba šalies išbraukimo iš bendro sąrašo procedūrą.

b) tobulinti trečiųjų šalių vertinimo metodiką sudarant ir persvarstant sąrašą

Kaip reikalaujama pagal teismo praktiką, reglamento projekte paminėtus informacijos šaltinius reikia papildyti nevyriausybinių organizacijų teikiamomis vietos ataskaitomis ir informacija. Be to, reikia tobulinti metodiką, kad būtų aiškiai nustatyta procedūra, taikoma iš dalies keičiant sąrašą: svarbu argumentuoti ir pagrįsti bet kokį sąrašo pakeitimą, atsižvelgiant į atitinkamų skirtingų suinteresuotųjų subjektų pateiktą informaciją. Šiuo klausimu pirmiausia numatyta sukurti Patariamąjį informacijos apie saugias kilmės šalis komitetą. Šį komitetą sudarys nuolatiniai nariai, įskaitant EASO ir Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros atstovus, ir nenuolatiniai nariai, atrenkami remiantis jų pripažinta patirtimi, susijusia su atitinkamomis trečiosiomis šalimis ir (arba) žmogaus teisėmis. Šio komiteto uždaviniai nustatomi kiekviename narių skyrimo arba sąrašo persvarstymo etape. Taip šis patariamasis komitetas padės geriau įvertinti, ar sąvoką „saugios kilmės šalys“ galima taikyti tam tikrai trečiajai šaliai.

    c) užtikrinti spartesnį ir lankstesnį sąrašo persvarstymo mechanizmą

Pirmiausia, pranešėja siekia užtikrinti didesnį lankstumą persvarstant sąrašą, jeigu „staiga pasikeistų padėtis“, ir taip sutrumpinti atsakymo laukimo laiką bei išvengti nederamo šalies įtraukimo į saugių kilmės šalių sąrašą.

    d) dar kartą patvirtinti Direktyvoje 2013/32/ES nustatytas taikytinas procedūras

Sudarant bendrą sąrašą reikia ne tik pateikti pagrįstą ir tinkamai argumentuotą atitinkamų trečiųjų šalių vertinimą, bet ir visapusiškai taikyti Prieglobsčio procedūrų direktyvos nuostatas ir ypač atitinkamas procedūrines garantijas. Todėl pranešėja siūlo dar kartą patvirtinti taikytinas procedūras ir tai, kad visos valstybės narės privalo jas taikyti. Todėl per dvejų metų laikotarpį nuo reglamento įsigaliojimo Komisija turi parengti stebėsenos ir vertinimo ataskaitą dėl Prieglobsčio procedūrų direktyvoje nurodytų procedūrinių garantijų taikymo prieglobsčio prašytojams iš saugių kilmės šalių, įtrauktų į bendrą sąrašą. Kalbant apie sąvoką „saugios kilmės šalys“, verta priminti, kad įtraukiant šalį į bendrą sąrašą reikia remtis tik šalies padėties atitikties Prieglobsčio procedūrų direktyvoje nustatytiems kriterijams vertinimu.


Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ (15.6.2016)

pateikta Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sudaromas ES bendras saugių kilmės šalių sąrašas, nurodytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos, ir kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2013/32/ES

(COM(2015) 0452 – C8-0270/2015 – 2015/0211(COD))

Nuomonės referentas: Jozo Radoš

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikė pasiūlymą, kuriuo siekiama, remiantis Direktyvoje 2013/32/ES nustatytais kriterijais, sudaryti ES bendrą saugių kilmės šalių sąrašą. Remiantis Europos išorės veiksmų tarnybos, valstybių narių, Europos prieglobsčio paramos biuro, Europos Tarybos, Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro ir kitų atitinkamų tarptautinių organizacijų informacija, siūloma šiuo etapu į sąrašą įtraukti šešias Vakarų Balkanų šalis ir Turkiją.

Nuomonės referentas palankiai vertina šį pasiūlymą ir mano, kad jis turėtų padėti sparčiau apdoroti iš šių šalių kilusių asmenų prieglobsčio prašymus ir sumažinti skirtumus tarp esamų nacionalinių sąrašų. Pasiūlyme pateiktos nuostatos dėl padėties į bendrą sąrašą įtrauktose šalyse reguliarios peržiūros ir šalies išbraukimo iš sąrašo staiga pasikeitus padėčiai šalyje.

Svarbu pažymėti, kad šalies įtraukimas į sąrašą negali suteikti absoliučios saugumo garantijos tos šalies piliečiams, todėl reikės deramai atskirai išnagrinėti šių asmenų tarptautinės apsaugos prašymus.

Nuomonės referentas pažymi, kad Turkijos atveju prieglobsčio prašymų, kuriuos ES valstybės narės vertina kaip pagrįstus, skaičius yra palyginti didelis, o tai reiškia, kad šioje šalyje tebediskriminuojami pažeidžiamoms grupėms priklausantys asmenys ir tebepažeidinėjamos jų žmogaus teisės. Nors nuomonės referentas pritaria Komisijos išvadai, kad Turkija yra saugi kilmės šalis, kaip apibrėžta Direktyvoje 2013/32/ES, tačiau mano, jog itin svarbu užtikrinti, kad būtų visapusiškai vykdoma pareiga atskirai išnagrinėti prieglobsčio prašymus.

PAKEITIMAI

Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

Pakeitimas    1

Pasiūlymas dėl reglamento

5 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(5a)  taikydamos šį reglamentą pagal 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją valstybės narės visų pirma turėtų atsižvelgti į vaiko interesus ir pagarbą šeimos gyvenimui. Be to ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pažeidžiamiems asmenims, kaip apibrėžta direktyvos 2011/95/ES 20 straipsnio 3 dalyje, taip pat asmenims, priklausantiems etninėms mažumoms, ir LGBTI asmenims.

Pakeitimas    2

Pasiūlymas dėl reglamento

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6)  Komisija turėtų nuolat įvertinti padėtį trečiosiose šalyse, kurios įtrauktos į ES bendrą saugių kilmės šalių sąrašą. Padėčiai kurioje nors iš šio sąrašo trečiųjų šalių staiga pablogėjus, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriuo šio sąrašo taikymas tai trečiajai šaliai vienų metų laikotarpiui sustabdomas, jei Komisija, atlikusi pagrįstą vertinimą, mano, kad Direktyvoje 2013/32/ES nustatytos šalies priskyrimo prie saugių kilmės šalių sąrašo sąlygos nebetenkinamos. Tokį pagrįstą vertinimą Komisija atlieka remdamasi įvairiais jai prieinamais informacijos šaltiniais, visų pirma trečiųjų šalių, kurioms Europos Vadovų Taryba suteikė šalies kandidatės statusą, metinėmis pažangos ataskaitomis, reguliariomis Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) ataskaitomis, ir informacija, kurią pateikia valstybės narės, Europos prieglobsčio paramos biuras (EASO), Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras (UNHCR), Europos Taryba ir kitos susijusios tarptautinės organizacijos. Komisijai turėtų būti suteikta galimybė ne ilgiau kaip vieniems metams pratęsti sąrašo taikymo trečiajai šaliai sustabdymą, jei ji yra pateikusi pasiūlymą iš dalies pakeisti šį reglamentą išbraukiant tą trečiąją šalį iš ES bendro saugių kilmės šalių sąrašo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(6)  Komisija turėtų nuolat stebėti padėtį į ES bendrą saugių kilmės šalių sąrašą įtrauktose trečiosiose šalyse ir bent kas šešis mėnesius šiuo požiūriu jį persvarstyti. Padėčiai kurioje nors iš šio sąrašo trečiųjų šalių staiga pablogėjus, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriuo šio sąrašo taikymas tai trečiajai šaliai vienų metų laikotarpiui sustabdomas, jei Komisija, atlikusi pagrįstą vertinimą, mano, kad Direktyvoje 2013/32/ES nustatytos šalies priskyrimo prie saugių kilmės šalių sąrašo sąlygos nebetenkinamos. Tokį pagrįstą vertinimą Komisija atlieka remdamasi įvairiais jai prieinamais informacijos šaltiniais, visų pirma trečiųjų šalių, kurioms Europos Vadovų Taryba suteikė šalies kandidatės statusą, metinėmis pažangos ataskaitomis, reguliariomis Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) ataskaitomis, ir informacija, kurią pateikia valstybės narės, Europos prieglobsčio paramos biuras (EASO), Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras (UNHCR), Europos Taryba ir kitos susijusios tarptautinės organizacijos. Šiose šalyse esančių ES delegacijų užduotis turėtų būti grąžinimo atvejų stebėsena ir skubus informavimas, jeigu tokių atvejų pasitaikytų. Komisijai turėtų būti suteikta galimybė ne ilgiau kaip vieniems metams pratęsti sąrašo taikymo trečiajai šaliai sustabdymą, jei ji yra pateikusi pasiūlymą iš dalies pakeisti šį reglamentą išbraukiant tą trečiąją šalį iš ES bendro saugių kilmės šalių sąrašo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

Pakeitimas    3

Pasiūlymas dėl reglamento

10 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10)  Albanijoje teisinį pagrindą apsaugai nuo persekiojimo ir netinkamo elgesio tinkamai suteikia materialinės bei proceso teisės aktai žmogaus teisių ir kovos su diskriminacija srityse, įskaitant visas svarbiausias tarptautines žmogaus teisių srities sutartis, prie kurių šalis yra prisijungusi. 2014 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas pažeidimų nustatė keturiuose iš 150 prašymų. Nėra jokios informacijos apie tai, kad šalis būtų grąžinusi savo piliečius (refoulement). Valstybių narių nuomone, 7,8 proc. (1040) Albanijos piliečių 2014 m. pateiktų prieglobsčio prašymų buvo pagrįsti. Albaniją prie saugių kilmės šalių priskiria bent aštuonios valstybės narės. Albanijai Europos Vadovų Taryba yra suteikusi šalies kandidatės statusą. Tuo metu Albanija įvertinta kaip atitinkanti 1993 m. birželio 21–22 d. Europos Vadovų Tarybos Kopenhagoje nustatytus kriterijus, susijusius su demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises ir pagarbą mažumoms bei jų apsaugą užtikrinančių institucijų stabilumu – kad taptų nare, Albanija privalės ir toliau laikytis šių kriterijų, atsižvelgdama į metinėje pažangos ataskaitoje pateiktas rekomendacijas;

(10)  Albanijoje teisinį pagrindą apsaugai nuo persekiojimo ir netinkamo elgesio tinkamai suteikia materialinės bei proceso teisės aktai žmogaus teisių ir kovos su diskriminacija srityse, įskaitant visas svarbiausias tarptautines žmogaus teisių srities sutartis, prie kurių šalis yra prisijungusi. 2014 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė keturis pažeidimų atvejus. Nėra jokios informacijos apie tai, kad šalis būtų grąžinusi savo piliečius (refoulement). Valstybių narių nuomone, 7,8 proc. (1040) Albanijos piliečių 2014 m. pateiktų prieglobsčio prašymų buvo pagrįsti. Albaniją prie saugių kilmės šalių priskiria bent aštuonios valstybės narės. Albanijai Europos Vadovų Taryba yra suteikusi šalies kandidatės statusą. Tuo metu Albanija įvertinta kaip atitinkanti 1993 m. birželio 21–22 d. Europos Vadovų Tarybos Kopenhagoje nustatytus kriterijus, susijusius su demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises ir pagarbą mažumoms bei jų apsaugą užtikrinančių institucijų stabilumu – kad taptų nare, Albanija privalės ir toliau laikytis šių kriterijų, atsižvelgdama į metinėje pažangos ataskaitoje pateiktas rekomendacijas;

Pagrindimas

Tai, kad sprendimų, kuriuose yra pažeidimų skaičius, palyginti su visų prašymų skaičiumi tam tikrais metais yra gana mažas, nepakankamas rodiklis ir gali klaidinti, nes dauguma prašymų nevertinami iš esmės, dėl dalies iš jų pasiekiamas susitarimas ir dalis dar neišnagrinėta.

Pakeitimas    4

Pasiūlymas dėl reglamento

11 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(11)  Bosnijos ir Hercegovinos Konstitucija yra šios šalies tautų įgaliojimų pasiskirstymo pagrindas. Teisinį pagrindą apsaugai nuo persekiojimo ir netinkamo elgesio tinkamai suteikia materialinės bei proceso teisės aktai žmogaus teisių ir kovos su diskriminacija srityse, įskaitant visas svarbiausias tarptautines žmogaus teisių srities sutartis, prie kurių šalis yra prisijungusi. 2014 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė pažeidimų penkiuose iš 1196 prašymų. Nėra jokios informacijos apie tai, kad šalis būtų grąžinusi savo piliečius (refoulement). Valstybių narių nuomone, 2014 m. 4,6 proc. (330) Bosnijos ir Hercegovinos piliečių pateiktų prieglobsčio prašymų buvo pagrįsti. Bosniją ir Hercegoviną prie saugių kilmės šalių priskiria bent devynios valstybės narės;

(11)  Bosnijos ir Hercegovinos Konstitucija yra šios šalies tautų įgaliojimų pasiskirstymo pagrindas. Teisinį pagrindą apsaugai nuo persekiojimo ir netinkamo elgesio tinkamai suteikia materialinės bei proceso teisės aktai žmogaus teisių ir kovos su diskriminacija srityse, įskaitant visas svarbiausias tarptautines žmogaus teisių srities sutartis, prie kurių šalis yra prisijungusi. 2014 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė penkis pažeidimų atvejus. Nėra jokios informacijos apie tai, kad šalis būtų grąžinusi savo piliečius (refoulement). Valstybių narių nuomone, 2014 m. 4,6 proc. (330) Bosnijos ir Hercegovinos piliečių pateiktų prieglobsčio prašymų buvo pagrįsti. Bosniją ir Hercegoviną prie saugių kilmės šalių priskiria bent devynios valstybės narės;

Pagrindimas

Tai, kad sprendimų, kuriuose yra pažeidimų skaičius, palyginti su visų prašymų skaičiumi tam tikrais metais yra gana mažas, nepakankamas rodiklis ir gali klaidinti, nes dauguma prašymų nevertinami iš esmės, dėl dalies iš jų pasiekiamas susitarimas ir dalis dar neišnagrinėta.

Pakeitimas    5

Pasiūlymas dėl reglamento

12 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12)  buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje teisinį pagrindą apsaugai nuo persekiojimo ir netinkamo elgesio tinkamai suteikia pagrindiniai materialinės bei proceso teisės aktai žmogaus teisių ir kovos su diskriminacija srityse, įskaitant visas svarbiausias tarptautines žmogaus teisių srities sutartis, prie kurių šalis yra prisijungusi. 2014 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė pažeidimų šešiuose iš 502 prašymų. Nėra jokios informacijos apie tai, kad šalis būtų grąžinusi savo piliečius (refoulement). Valstybių narių nuomone, 2014 m. 0,9 proc. (70) buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos piliečių pateiktų prieglobsčio prašymų buvo pagrįsti. Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją prie saugių kilmės šalių priskiria bent septynios valstybės narės. Europos Vadovų Taryba yra suteikusi buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai šalies kandidatės statusą. Tuo metu buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija įvertinta kaip atitinkanti 1993 m. birželio 21–22 d. Europos Vadovų Tarybos Kopenhagoje nustatytus kriterijus, susijusius su demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises ir pagarbą mažumoms bei jų apsaugą užtikrinančių institucijų stabilumu – kad taptų nare, buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija privalės ir toliau laikytis šių kriterijų, atsižvelgdama į metinėje pažangos ataskaitoje pateiktas rekomendacijas;

(12)  buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje teisinį pagrindą apsaugai nuo persekiojimo ir netinkamo elgesio tinkamai suteikia pagrindiniai materialinės bei proceso teisės aktai žmogaus teisių ir kovos su diskriminacija srityse, įskaitant visas svarbiausias tarptautines žmogaus teisių srities sutartis, prie kurių šalis yra prisijungusi. 2014 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė šešis pažeidimų atvejus. Nėra jokios informacijos apie tai, kad šalis būtų grąžinusi savo piliečius (refoulement). Valstybių narių nuomone, 2014 m. 0,9 proc. (70) buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos piliečių pateiktų prieglobsčio prašymų buvo pagrįsti. Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją prie saugių kilmės šalių priskiria bent septynios valstybės narės. Europos Vadovų Taryba yra suteikusi buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai šalies kandidatės statusą. Tuo metu buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija įvertinta kaip atitinkanti 1993 m. birželio 21–22 d. Europos Vadovų Tarybos Kopenhagoje nustatytus kriterijus, susijusius su demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises ir pagarbą mažumoms bei jų apsaugą užtikrinančių institucijų stabilumu – kad taptų nare, buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija privalės ir toliau laikytis šių kriterijų, atsižvelgdama į metinėje pažangos ataskaitoje pateiktas rekomendacijas;

Pagrindimas

Tai, kad sprendimų, kuriuose yra pažeidimų skaičius, palyginti su visų prašymų skaičiumi tam tikrais metais yra gana mažas, nepakankamas rodiklis ir gali klaidinti, nes dauguma prašymų nevertinami iš esmės, dėl dalies iš jų pasiekiamas susitarimas ir dalis dar neišnagrinėta.

Pakeitimas    6

Pasiūlymas dėl reglamento

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14)  Juodkalnijoje teisinį pagrindą apsaugai nuo persekiojimo ir netinkamo elgesio tinkamai suteikia materialinės bei proceso teisės aktai žmogaus teisių ir kovos su diskriminacija srityse, įskaitant visas svarbiausias tarptautines žmogaus teisių srities sutartis, prie kurių šalis yra prisijungusi. 2014 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas pažeidimų nustatė viename iš 447 prašymų. Nėra jokios informacijos apie tai, kad šalis būtų grąžinusi savo piliečius (refoulement). Valstybių narių nuomone, 2014 m. 3,0 proc. (40) Juodkalnijos piliečių pateiktų prieglobsčio prašymų buvo pagrįsti. Juodkalniją prie saugių kilmės šalių priskiria bent devynios valstybės narės. Europos Vadovų Taryba yra suteikusi Juodkalnijai šalies kandidatės statusą. Tuo metu Juodkalnija įvertinta kaip atitinkanti 1993 m. birželio 21–22 d. Europos Vadovų Tarybos Kopenhagoje nustatytus kriterijus, susijusius su demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises ir pagarbą mažumoms bei jų apsaugą užtikrinančių institucijų stabilumu – kad taptų nare, Juodkalnija privalės ir toliau laikytis šių kriterijų, atsižvelgdama į metinėje pažangos ataskaitoje pateiktas rekomendacijas;

(14)  Juodkalnijoje teisinį pagrindą apsaugai nuo persekiojimo ir netinkamo elgesio tinkamai suteikia materialinės bei proceso teisės aktai žmogaus teisių ir kovos su diskriminacija srityse, įskaitant visas svarbiausias tarptautines žmogaus teisių srities sutartis, prie kurių šalis yra prisijungusi. 2014 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė vieną pažeidimo atvejį. Nėra jokios informacijos apie tai, kad šalis būtų grąžinusi savo piliečius (refoulement). Valstybių narių nuomone, 2014 m. 3,0 proc. (40) Juodkalnijos piliečių pateiktų prieglobsčio prašymų buvo pagrįsti. Juodkalniją prie saugių kilmės šalių priskiria bent devynios valstybės narės. Europos Vadovų Taryba yra suteikusi Juodkalnijai šalies kandidatės statusą. Tuo metu Juodkalnija įvertinta kaip atitinkanti 1993 m. birželio 21–22 d. Europos Vadovų Tarybos Kopenhagoje nustatytus kriterijus, susijusius su demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises ir pagarbą mažumoms bei jų apsaugą užtikrinančių institucijų stabilumu – kad taptų nare, Juodkalnija privalės ir toliau laikytis šių kriterijų, atsižvelgdama į metinėje pažangos ataskaitoje pateiktas rekomendacijas;

Pagrindimas

Tai, kad sprendimų, kuriuose yra pažeidimų skaičius, palyginti su visų prašymų skaičiumi tam tikrais metais yra gana mažas, nepakankamas rodiklis ir gali klaidinti, nes dauguma prašymų nevertinami iš esmės, dėl dalies iš jų pasiekiamas susitarimas ir dalis dar neišnagrinėta.

Pakeitimas    7

Pasiūlymas dėl reglamento

15 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(15)  Serbijos Konstitucija yra mažumos grupių savivaldos švietimo, kalbų, informacijos ir kultūros srityse pagrindas. Teisinį pagrindą apsaugai nuo persekiojimo ir netinkamo elgesio tinkamai suteikia materialinės bei proceso teisės aktai žmogaus teisių ir kovos su diskriminacija srityse, įskaitant visas svarbiausias tarptautines žmogaus teisių srities sutartis, prie kurių šalis yra prisijungusi. 2014 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė pažeidimų šešiolikoje iš 11 490 prašymų. Nėra jokios informacijos apie tai, kad šalis būtų grąžinusi savo piliečius (refoulement). Valstybių narių nuomone, 2014 m. 1,8 proc. (400) Serbijos piliečių pateiktų prieglobsčio prašymų buvo pagrįsti. Serbiją prie saugių kilmės šalių priskiria bent devynios valstybės narės. Europos Vadovų Taryba yra suteikusi Serbijai šalies kandidatės statusą. Tuo metu Serbija įvertinta kaip atitinkanti 1993 m. birželio 21–22 d. Europos Vadovų Tarybos Kopenhagoje nustatytus kriterijus, susijusius su demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises ir pagarbą mažumoms bei jų apsaugą užtikrinančių institucijų stabilumu – kad taptų nare, Serbija privalės ir toliau laikytis šių kriterijų, atsižvelgdama į metinėje pažangos ataskaitoje pateiktas rekomendacijas;

(15)  Serbijos Konstitucija yra mažumos grupių savivaldos švietimo, kalbų, informacijos ir kultūros srityse pagrindas. Teisinį pagrindą apsaugai nuo persekiojimo ir netinkamo elgesio tinkamai suteikia materialinės bei proceso teisės aktai žmogaus teisių ir kovos su diskriminacija srityse, įskaitant visas svarbiausias tarptautines žmogaus teisių srities sutartis, prie kurių šalis yra prisijungusi. 2014 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė šešiolika pažeidimų atvejų. Nėra jokios informacijos apie tai, kad šalis būtų grąžinusi savo piliečius (refoulement). Valstybių narių nuomone, 2014 m. 1,8 proc. (400) Serbijos piliečių pateiktų prieglobsčio prašymų buvo pagrįsti. Serbiją prie saugių kilmės šalių priskiria bent devynios valstybės narės. Europos Vadovų Taryba yra suteikusi Serbijai šalies kandidatės statusą. Tuo metu Serbija įvertinta kaip atitinkanti 1993 m. birželio 21–22 d. Europos Vadovų Tarybos Kopenhagoje nustatytus kriterijus, susijusius su demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises ir pagarbą mažumoms bei jų apsaugą užtikrinančių institucijų stabilumu – kad taptų nare, Serbija privalės ir toliau laikytis šių kriterijų, atsižvelgdama į metinėje pažangos ataskaitoje pateiktas rekomendacijas;

Pagrindimas

Tai, kad sprendimų, kuriuose yra pažeidimų skaičius, palyginti su visų prašymų skaičiumi tam tikrais metais yra gana mažas, nepakankamas rodiklis ir gali klaidinti, nes dauguma prašymų nevertinami iš esmės, dėl dalies iš jų pasiekiamas susitarimas ir dalis dar neišnagrinėta.

Pakeitimas    8

Pasiūlymas dėl reglamento

16 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(16) Turkijoje teisinį pagrindą apsaugai nuo persekiojimo ir netinkamo elgesio tinkamai suteikia materialinės bei proceso teisės aktai žmogaus teisių ir kovos su diskriminacija srityse, įskaitant visas svarbiausias tarptautines žmogaus teisių srities sutartis, prie kurių šalis yra prisijungusi. 2014 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė pažeidimų 94 iš 2899 prašymų. Nėra jokios informacijos apie tai, kad šalis būtų grąžinusi savo piliečius (refoulement). Valstybių narių nuomone, 2014 m. 23,1 proc. (310) Turkijos piliečių pateiktų prieglobsčio prašymų buvo pagrįsti. Turkiją prie saugių kilmės šalių priskiria viena valstybė narė. Europos Vadovų Taryba yra suteikusi Turkijai šalies kandidatės statusą. Tuo metu Turkija įvertinta kaip atitinkanti 1993 m. birželio 21–22 d. Europos Vadovų Tarybos Kopenhagoje nustatytus kriterijus, susijusius su demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises ir pagarbą mažumoms bei jų apsaugą užtikrinančių institucijų stabilumu – kad taptų nare, Turkija privalės ir toliau laikytis šių kriterijų, atsižvelgdama į metinėje pažangos ataskaitoje pateiktas rekomendacijas;

(16)  Turkijoje teisinį pagrindą apsaugai nuo persekiojimo ir netinkamo elgesio tinkamai suteikia materialinės bei proceso teisės aktai žmogaus teisių ir kovos su diskriminacija srityse, įskaitant visas svarbiausias tarptautines žmogaus teisių srities sutartis, prie kurių šalis yra prisijungusi. 2014 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė 94 pažeidimų atvejus. Nėra jokios informacijos apie tai, kad šalis būtų grąžinusi savo piliečius (refoulement). Tačiau valstybių narių nuomone, 2014 m. 23,1 proc. (310) Turkijos piliečių pateiktų prieglobsčio prašymų buvo pagrįsti. Turkiją prie saugių kilmės šalių priskiria tik viena valstybė narė. Europos Vadovų Taryba yra suteikusi Turkijai šalies kandidatės statusą. Tuo metu Turkija įvertinta kaip atitinkanti 1993 m. birželio 21–22 d. Europos Vadovų Tarybos Kopenhagoje nustatytus kriterijus, susijusius su demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises ir pagarbą mažumoms bei jų apsaugą užtikrinančių institucijų stabilumu – kad taptų nare, Turkija privalės ir toliau laikytis šių kriterijų, atsižvelgdama į metinėje pažangos ataskaitoje pateiktas rekomendacijas; Vertinti, ar Turkija dabar atitinka Direktyvoje 2013/32/ES nustatytus kriterijus, reikėtų atsargiai ir atsižvelgiant į ne vieną pranešimą apie saviraiškos laisvės pažeidimus ir į Turkijos rytiniuose ir pietryčių regionuose tebevykstantį ginkluotą konfliktą, kuriame dalyvauja kurdų mažuma. Sprendimą Turkijai suteikti saugios kilmės šalies statusą reikėtų įgyvendinti deramai atsižvelgiant į šios direktyvos nuostatas dėl būtinybės deramai atskirai nagrinėti kiekvieną tarptautinės apsaugos prašymą ir reikalavimo visiškai laikytis visų šioje direktyvoje nustatytų įpareigojimų dėl asmeninių pokalbių;

Pakeitimas    9

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Komisija reguliariai peržiūri į ES bendrą saugių šalių sąrašą įtrauktų trečiųjų šalių padėtį remdamasi įvairiais informacijos šaltiniais, visų pirma EIVT ataskaitomis ir valstybių narių, EASO, UNHCR, Europos Tarybos ir kitų susijusių tarptautinių organizacijų pateiktais duomenimis.

2.  Komisija du kartus per metus peržiūri į ES bendrą saugių šalių sąrašą įtrauktų trečiųjų šalių padėtį remdamasi įvairiais informacijos šaltiniais, visų pirma EIVT ir delegacijų tose šalyse nuolatinėmis ataskaitomis ir valstybių narių, EASO, UNHCR, FRA, Europos Tarybos ir kitų susijusių tarptautinių organizacijų pateiktais duomenimis. Ji tinkamai ir laiku informuoja Europos Parlamentą.

Pagrindimas

Reikia atsižvelgti į visus susijusius informacijos šaltinius ir Europos Parlamentas kaip vienas iš teisės aktų rengėjų turi būti tinkamai ir laiku informuojamas.

Pakeitimas    10

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 4 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4.  Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 3 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais ES bendro saugių kilmės šalių sąrašo taikymas trečiajai šaliai sustabdomas.

4.  Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 3 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais ES bendro saugių kilmės šalių sąrašo taikymas trečiajai šaliai nedelsiant sustabdomas. Per tris mėnesius nuo sustabdymo Komisija turi pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų iš dalies pakeičiamas reglamentas siekiant trečiąją šalį išbraukti iš ES bendrojo sąrašo. Norint minėtąją šalį vėl įtraukti į sąrašą reikia pagal įprastą teisėkūros procedūrą iš dalies pakeisti reglamentą.

Pagrindimas

Trečiosios šalies išbraukimo ir vėl įtraukimo į bendrą ES sąrašą procedūra turi būti toliau detalizuota. Deleguotieji aktai skirti tam, kad būtų galima nedelsiant imtis veiksmų norint sustabdyti taikymą, tačiau taip neturi būti daromas poveikis Parlamento kaip vienos iš teisėkūros institucijų teisėms ir galimybėms priimti ir (arba) įtakoti galutinį sprendimą.

Pakeitimas    11

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 4 a dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

4a.  Europos Parlamentas ir (arba) Taryba gali paraginti Komisiją pateikti pasiūlymą dėl šalies įtraukimo į bendrą ES saugių kilmės šalių sąrašą arba dėl išbraukimo iš jo.

Pagrindimas

Nedarant poveikio Europos Komisijos pagrindinei teisėkūros aktų iniciatyvos teisei, Europos Parlamentas turėtų galėti pagal SESV 225 straipsnį siūlyti Komisijai imtis šio vaidmens.

Pakeitimas    12

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Padėčiai kurioje nors iš šio sąrašo trečiųjų šalių staiga pasikeitus, Komisija atlieka pagrįstą vertinimą, ar ta šalis tenkina Direktyvos 2013/32/ES I priede nustatytas sąlygas, ir, jei tos sąlygos nebetenkinamos, pagal SESV 290 straipsnį priima sprendimą, kuriuo ES bendro sąrašo taikymas tai trečiajai šaliai vienų metų laikotarpiui sustabdomas.

2.  Padėčiai kurioje nors iš ES bendro saugių kilmės šalių sąrašo trečiųjų šalių staiga pasikeitus, Komisija atlieka pagrįstą vertinimą, ar ta šalis tenkina Direktyvos 2013/32/ES I priede nustatytas sąlygas. Jei šios sąlygos nebetenkinamos, Komisija per pagrįstą laikotarpį, atitinkantį padėties vietoje skubą, pagal SESV 290 straipsnį priima sprendimą, kuriuo ES bendro sąrašo taikymas tai trečiajai šaliai vienų metų laikotarpiui sustabdomas.

Pagrindimas

Laikotarpis šiam Komisijos pagrįstam vertinimui atlikti turėtų atitikti padėties skubumą.

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

ES bendro saugių kilmės šalių sąrašo sudarymas siekiant taikyti tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendrą tvarką

Nuorodos

COM(2015)0452 – C8-0270/2015 – 2015/0211(COD)

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

LIBE

16.9.2015

 

 

 

Nuomonę pateikė

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

AFET

16.9.2015

Nuomonės referentas (-ė)

       Paskyrimo data

Jozo Radoš

19.11.2015

Svarstymas komitete

18.4.2016

 

 

 

Priėmimo data

14.6.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

30

11

18

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Lars Adaktusson, Nikos Androulakis, Francisco Assis, Petras Auštrevičius, Goffredo Maria Bettini, Elmar Brok, Lorenzo Cesa, Arnaud Danjean, Mark Demesmaeker, Georgios Epitideios, Anna Elżbieta Fotyga, Eugen Freund, Sandra Kalniete, Manolis Kefalogiannis, Tunne Kelam, Janusz Korwin-Mikke, Andrey Kovatchev, Eduard Kukan, Ilhan Kyuchyuk, Arne Lietz, Barbara Lochbihler, Sabine Lösing, Andrejs Mamikins, Ramona Nicole Mănescu, David McAllister, Francisco José Millán Mon, Pier Antonio Panzeri, Demetris Papadakis, Ioan Mircea Paşcu, Tonino Picula, Andrej Plenković, Cristian Dan Preda, Jozo Radoš, Sofia Sakorafa, Jacek Saryusz-Wolski, Jaromír Štětina, Charles Tannock, László Tőkés, Ivo Vajgl, Johannes Cornelis van Baalen, Geoffrey Van Orden, Hilde Vautmans, Boris Zala

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Brando Benifei, Ana Gomes, Takis Hadjigeorgiou, Liisa Jaakonsaari, Javi López, Antonio López-Istúriz White, Norica Nicolai, Urmas Paet, Igor Šoltes, Renate Sommer, Dubravka Šuica, Eleni Theocharous, Ernest Urtasun, Janusz Zemke

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Heidi Hautala, Hans-Olaf Henkel


Vystymosi komiteto NUOMONĖ (22.4.2016)

pateikta Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sudaromas ES bendras saugių kilmės šalių sąrašas, nurodytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos, ir kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2013/32/ES

(COM(2015) 0452 – C8-0270/2015 – 2015/0211(COD))

Nuomonės referentas: Seb Dance

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Komisija pateikė pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai, kuriuo siekiama sudaryti ES bendrą saugių kilmės šalių sąrašą, pagal Direktyvoje 2013/32/ES nustatytus bendrus kriterijus. Remiantis Europos išorės veiksmų tarnybos, valstybių narių, Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO), Europos Tarybos, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro ir kitų atitinkamų tarptautinių organizacijų informacija, šiuo etapu į šį sąrašą siūloma įtraukti šešias Vakarų Balkanų šalis (keturias šalis kandidates, t. y. Albaniją, buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją, Juodkalniją ir Serbiją, ir dvi potencialias šalis kandidates, t. y. Bosniją ir Hercegoviną bei Kosovą) ir Turkiją (šalį kandidatę).

Pranešėjas reiškia susirūpinimą dėl pasiūlymo, įskaitant vertinimą, kuriuo Komisija rėmėsi įtraukdama išvardytąsias šalis, ir naudotą metodiką. Pasiūlymas taip pat kelia susirūpinimą dėl galimo jo poveikio derinimo aspektu ir būdo, kuriuo ketinama sąrašą priimti bei peržiūrėti.

Pranešėjo nuomone, šiuo etapu labiau pageidautini būtų Parlamento daliniai įgaliojimai nepriimant jokios pozicijos dėl siūlomo saugių kilmės šalių sąrašo. Atsakingas LIBE komitetas oficialiai kreipėsi ekspertų nuomonės atitinkamai į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą ir EASO, ir Parlamentui būtų naudingiau palaukti, kol šios nuomonės bus parengtos.

Pranešėjas pastebi, kad šiame pasiūlyme paliekama galimybė į ES bendrą saugių kilmės šalių sąrašą, kurį siekiama sudaryti, įtraukti daugiau trečiųjų šalių. Atsižvelgdamas į tai, jis su susirūpinimu pažymi, kad kai kurios besivystančios šalys pasiūlyme jau vadinamos šalimis, kurias būtų galima įtraukti į bet kurį atnaujintą ES bendrą saugių šalių sąrašą. Pranešėjas reiškia gilų susirūpinimą dėl šio sakinio Komisijos aiškinamajame memorandume: „Pirmiausia bus svarstoma dėl trečiųjų šalių, iš kurių yra kilę daug tarptautinės apsaugos ES prašančių asmenų, pavyzdžiui Bangladešo, Pakistano ir Senegalo“. Jis apgailestauja, kad galimas šių šalių įtraukimas gali būti naudingas tik ES vidaus migracijos tikslais ir kad tai gali pakenkti ES vystymosi politikai, vykdomai susijusiose šalyse, taip pat principui užtikrinti politikos suderinamumą vystymosi labui įgyvendinant visų sričių ES veiklą.

Pranešėjas pritaria tam, kad prieglobsčio prašymai turi būti nagrinėjami veiksmingai, tačiau Komisija turi suvokti, jog, šalį priskyrus saugioms kilmės šalims, neproporcingą poveikį gali patirti pažeidžiamiausias grupes. Gali būti, jog esama priežasties nerimauti, kad negrąžinimo principas nebus taikomas mažumoms, nes pagal reglamentą asmenims gali būti užkrauta prievolė įrodyti, jog jie priklauso mažumai, norint, kad jų prieglobsčio prašymai būtų nagrinėjami nuodugniau. Pranešėjas primena, kad kolektyvinis asmenų išsiuntimas draudžiamas. Jis pabrėžia, kad šios dvi absoliučios asmens teisės, kurioms netaikomi jokie apribojimai – negrąžinimas ir kolektyvinio asmenų išsiuntimo draudimas – gali ypač pasitarnauti vaikų, kuriems būtina tarptautinė apsauga ir kurie bėga iš konflikto apimtų besivystančių šalių atveju, taip pat lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių asmenų, teigiančių, kad bėga nuo persekiojimo kai kuriose besivystančiose šalyse, atveju.

Komisija turi sutikti savo vertinimo procedūros metu palaikyti nuolatinį ryšį su pilietinės visuomenės grupėmis, kad galėtų įvertinti faktinį įgyvendinimą ir faktines galimybes pasinaudoti gynimo priemonėmis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte apibrėžtų teisių ir laisvių pažeidimo atvejais.

PAKEITIMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

Pakeitimas    1

Pasiūlymas dėl reglamento

3 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(3) nuo 2014 m. staiga išaugus Sąjungoje pateikiamų tarptautinės apsaugos prašymų skaičiui ir dėl to valstybių narių prieglobsčio sistemoms patiriant precedento neturintį spaudimą, Sąjunga pripažino, kad reikia sustiprinti Direktyvoje 2013/32/ES įtvirtintas nuostatas dėl saugios kilmės šalies, kurios gali tapti svarbia priemone, leidžiančia greitai išnagrinėti prašymus, kurie, tikėtina, yra nepagrįsti. Visų pirma, 2015 m. birželio 25–26 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose pažymėta, kad reikia spartinti prieglobsčio prašymų nagrinėjimą ir kad Komisija ketina, kaip nurodyta Komunikate „Europos migracijos darbotvarkė“8, sustiprinti Direktyvos 2013/32/ES nuostatas dėl saugių kilmės šalių ir prireikus sudaryti ES bendrą saugių kilmės šalių sąrašą. 2015 m. birželio 25–26 d. Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos išvadose dėl saugių kilmės šalių taip pat teigiamai įvertintas Komisijos ketinimas sustiprinti Direktyvos 2013/32/ES nuostatas dėl saugių kilmės šalių ir prireikus sudaryti ES bendrą saugių kilmės šalių sąrašą;

(3) nuo 2014 m. staiga išaugus Sąjungoje pateikiamų tarptautinės apsaugos prašymų skaičiui ir dėl to valstybių narių prieglobsčio sistemoms patiriant precedento neturintį spaudimą, Sąjunga pripažino, kad reikia sustiprinti Direktyvoje 2013/32/ES įtvirtintas nuostatas dėl saugios kilmės šalies, kurios gali tapti svarbia priemone, leidžiančia greitai išnagrinėti prašymus, kurie, tikėtina, gali būti nepagrįsti. Visų pirma, 2015 m. birželio 25–26 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose pažymėta, kad reikia spartinti kai kurių prieglobsčio prašymų nagrinėjimą ir kad Komisija ketina, kaip nurodyta Komunikate „Europos migracijos darbotvarkė“8, sustiprinti Direktyvos 2013/32/ES nuostatas dėl saugių kilmės šalių ir prireikus sudaryti ES bendrą saugių kilmės šalių sąrašą. 2015 m. birželio 25–26 d. Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos išvadose dėl saugių kilmės šalių taip pat teigiamai įvertintas Komisijos ketinimas sustiprinti Direktyvos 2013/32/ES nuostatas dėl saugių kilmės šalių ir prireikus sudaryti ES bendrą saugių kilmės šalių sąrašą;

________________

________________

8 COM(2015) 240 final, 2015 2 23.

8 COM(2015) 240 final, 2015 2 23.

Pagrindimas

Svarbu pripažinti, kad į galimą sąrašą įtrauktose šalyse vis dar gali būti neišspręstų su mažumų žmogaus teisių padėtimi susijusių klausimų. Bendra priežastis, dėl kurios teikiami prieglobsčio prašymai, yra siekis pabėgti nuo persekiojimo, taigi kažin, ar „tikėtina“, kad visi prieglobsčio prašymai nepagrįsti, be to, ši frazė formuoja tam tikrą išankstinę nuomonę dėl to, kaip baigsis prašymo nagrinėjimas.

Pakeitimas    2

Pasiūlymas dėl reglamento

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5) su saugios kilmės šalies sąvoka susijusios Direktyvos 2013/32/ES nuostatos turėtų būti taikomos trečiosioms šalims, kurios įtrauktos į šiuo reglamentu sudarytą ES bendrą sąrašą. Visų pirma tai reiškia, kad trečiosios šalies įtraukimas į ES bendrą saugių kilmės šalių sąrašą negali suteikti absoliučios saugumo garantijos tos šalies piliečiams, todėl ir toliau reikės deramai išnagrinėti kiekvieną tarptautinės apsaugos prašymą. Be to, reikia pažymėti, kad prašytojui įrodžius, jog yra rimtų priežasčių manyti, kad konkrečiai jam šalis nėra saugi, su juo nebebūtų siejamas tos šalies priskyrimas prie saugių šalių;

(5) su saugios kilmės šalies sąvoka susijusios Direktyvos 2013/32/ES nuostatos turėtų būti taikomos trečiosioms šalims, kurios įtrauktos į šiuo reglamentu sudarytą ES bendrą sąrašą. Visų pirma tai reiškia, kad trečiosios šalies įtraukimas į ES bendrą saugių kilmės šalių sąrašą negali sudaryti išimtinio kriterijaus ir suteikti sistemingos ir absoliučios saugumo garantijos tos šalies piliečiams, todėl tai neturėtų reikšti, kad nacionalinės valdžios institucijos gali atsisakyti savo pareigos deramai ir kruopščiai išnagrinėti kiekvieną tarptautinės apsaugos prašymą. Be to, reikia pažymėti, kad, atsižvelgiant į asmeninę prašytojo padėtį, yra rimtų priežasčių manyti, kad konkrečiai jam šalis nėra saugi, su juo nebebūtų siejamas tos šalies priskyrimas prie saugių šalių; Valstybės narės turėtų suvokti, kad kai kurių mažumų grupių, pvz., lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų, atveju vien to, jog teikdamas prieglobsčio prašymą asmuo pripažįsta priklausąs šiai mažumai, gali pakakti, kad jam iškiltų pavojus jo kilmės šalyje. Todėl prašytojui neturėtų būti taikoma prievolė parodyti ar pateikti įrodymą, kad jis priklauso pažeidžiamai ar mažumos grupei, ypač kai tokia prievolė pažeidžia asmens orumą. Jei priimamas sprendimas nesuteikti prieglobsčio turėtų būti užtikrinama prašytojų teisė į veiksmingą teisinę gynybą.

Pakeitimas    3

Pasiūlymas dėl reglamento

6 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6) Komisija turėtų nuolat įvertinti padėtį trečiosiose šalyse, kurios įtrauktos į ES bendrą saugių kilmės šalių sąrašą. Padėčiai kurioje nors iš šio sąrašo trečiųjų šalių staiga pablogėjus, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriuo šio sąrašo taikymas tai trečiajai šaliai vienų metų laikotarpiui sustabdomas, jei Komisija, atlikusi pagrįstą vertinimą, mano, kad Direktyvoje 2013/32/ES nustatytos šalies priskyrimo prie saugių kilmės šalių sąrašo sąlygos nebetenkinamos. Tokį pagrįstą vertinimą Komisija atlieka remdamasi įvairiais jai prieinamais informacijos šaltiniais, visų pirma trečiųjų šalių, kurioms Europos Vadovų Taryba suteikė šalies kandidatės statusą, metinėmis pažangos ataskaitomis, reguliariomis Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) ataskaitomis, ir informacija, kurią pateikia valstybės narės, Europos prieglobsčio paramos biuras (EASO), Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras (UNHCR), Europos Taryba ir kitos susijusios tarptautinės organizacijos. Komisijai turėtų būti suteikta galimybė ne ilgiau kaip vieniems metams pratęsti sąrašo taikymo trečiajai šaliai sustabdymą, jei ji yra pateikusi pasiūlymą iš dalies pakeisti šį reglamentą išbraukiant tą trečiąją šalį iš ES bendro saugių kilmės šalių sąrašo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(6) Komisija turėtų nuolat įvertinti padėtį trečiosiose šalyse, kurios įtrauktos į ES bendrą saugių kilmės šalių sąrašą. Padėčiai kurioje nors iš šio sąrašo trečiųjų šalių staiga pablogėjus, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriuo šio sąrašo taikymas tai trečiajai šaliai vienų metų laikotarpiui sustabdomas, jei Komisija, atlikusi pagrįstą vertinimą, mano, kad Direktyvoje 2013/32/ES nustatytos šalies priskyrimo prie saugių kilmės šalių sąrašo sąlygos nebetenkinamos. Tokį pagrįstą vertinimą Komisija atlieka remdamasi įvairiais jai prieinamais informacijos šaltiniais, visų pirma trečiųjų šalių, kurioms Europos Vadovų Taryba suteikė šalies kandidatės statusą, metinėmis pažangos ataskaitomis, reguliariomis Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) ataskaitomis, ir informacija, kurią pateikia valstybės narės, Europos prieglobsčio paramos biuras (EASO), Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras (UNHCR), Europos Taryba, pilietinės visuomenės grupės ir kitos susijusios tarptautinės organizacijos. Komisijai turėtų būti suteikta galimybė ne ilgiau kaip vieniems metams pratęsti sąrašo taikymo trečiajai šaliai sustabdymą, jei ji yra pateikusi pasiūlymą iš dalies pakeisti šį reglamentą išbraukiant tą trečiąją šalį iš ES bendro saugių kilmės šalių sąrašo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai; Komisija, laikydamasi Sąjungos įsipareigojimų trečiosioms šalims ir pabėgėliams, turi pajėgti greitai ir veiksmingai reaguoti į humanitarines krizes.

Pagrindimas

Vadovaujantis 1951 m. Konvencija dėl pabėgėlių statuso, tarp trečiojoje šalyje kilusios didelio masto humanitarinės krizės laiko ir pasiūlymo atitinkamos šalies gyventojams pasinaudoti visapusišku prašymo suteikti prieglobstį procesu negali būti jokio laiko skirtumo.

Pakeitimas    4

Pasiūlymas dėl reglamento

8 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8) pagal Direktyvą 2013/32/ES „šalis laikoma saugia kilmės šalimi, kai, atsižvelgiant į teisinę padėtį, teisės aktų taikymą demokratinėje sistemoje ir bendras politines aplinkybes, gali būti įrodyta, kad joje iš esmės ir sistemingai nevykdomi persekiojimai, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/95/ES 9 straipsnyje, nėra kankinimo arba žiauraus ar žeminamo elgesio ar baudimo atvejų; ir nėra nesirenkamojo smurto, galinčio kilti tarptautinio arba vidaus ginkluoto konflikto padėties metu, grėsmės;

(8) pagal Direktyvą 2013/32/ES šalis laikoma saugia kilmės šalimi, kai, atsižvelgiant į teisinę padėtį, faktinį teisės aktų taikymą ir tai, ar sudėtinga kreiptis į teismą, demokratinėje sistemoje ir bendras politines aplinkybes, gali būti įrodyta, kad joje iš esmės ir sistemingai nevykdomi visuomenės, pažeidžiamų asmenų, etninių mažumų atstovų, LGBTI asmenų bendruomenės narių ar bet kuriai mažumos grupei priklausančių asmenų persekiojimai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES10 9 straipsnyje, nėra kankinimo arba žiauraus ar žeminamo elgesio ar baudimo atvejų ir nėra nesirenkamojo smurto, galinčio kilti tarptautinio arba vidaus ginkluoto konflikto padėties metu, grėsmės;

____________

____________

10 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (nauja redakcija) (OL L 337, 2011 12 20, p. 9).

10 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (nauja redakcija) (OL L 337, 2011 12 20, p. 9).

Pagrindimas

Vertinant, ar trečioji šalis saugi, turėtų būti atsižvelgiama ne tik į jos įstatymus ir joje taikomą praktiką, bet ir į tai, kaip tai taikoma. Pati Komisija yra pripažinusi, kad kiekvienoje iš išvardytų šalių esama vis dar neišspręstų klausimų, susijusių su kai kuriomis mažumomis. Pasiūlyme turėtų būti atsižvelgta į tai, ar jose įprastas sistemingas kai kurių mažumų persekiojimas, ir bendraujama su pilietine visuomene, siekiant įvertinti, ar piliečiams tose šalyse faktiškai prieinamos teisių gynimo priemonės. Šiose trečiosiose šalyse veikiančios arba glaudžiai su jomis bendradarbiaujančios pilietinės visuomenės grupės dažnai gali geriausiai įvertinti įprastą vietos mažumų patirtį – tai vadinami subjektyvieji duomenys, kurie gali būti neįtraukiami į kitus empirinius vertinimus.

Pakeitimas    5

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Trečiosios šalys, išvardytos šio reglamento I priede, yra saugios kilmės šalys.

1. Trečiosios šalys, išvardytos šio reglamento I priede, yra saugios kilmės šalys priklausomai nuo asmeninių prašytojo aplinkybių.

Pagrindimas

Reglamente turėtų būti laikomasi politikos suderinamumo vystymosi labui principų ir užtikrinama, kad būtų tinkamai įvertintas galimas poveikis, ypač susijęs su šalių įtraukimu į sąrašą.

Pakeitimas    6

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 2 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Komisija reguliariai peržiūri į ES bendrą saugių šalių sąrašą įtrauktų trečiųjų šalių padėtį remdamasi įvairiais informacijos šaltiniais, visų pirma EIVT ataskaitomis ir valstybių narių, EASO, UNHCR, Europos Tarybos ir kitų susijusių tarptautinių organizacijų pateiktais duomenimis.

2. Komisija sistemingai peržiūri reguliavimo poveikį ES vystymosi politikai, atsižvelgdama į politikos suderinamumo vystymosi labui principą. Be to, Komisija reguliariai peržiūri į ES bendrą saugių šalių sąrašą įtrauktų trečiųjų šalių padėtį remdamasi įvairiais informacijos šaltiniais, visų pirma EIVT ataskaitomis ir valstybių narių, EASO, UNHCR, Europos Tarybos, pilietinės visuomenės grupių ir kitų susijusių tarptautinių organizacijų pateiktais duomenimis.

Pagrindimas

Reglamente turėtų būti laikomasi politikos suderinamumo vystymosi labui principų ir užtikrinama, kad būtų tinkamai įvertintas galimas poveikis, ypač susijęs su šalių įtraukimu į sąrašą.

  NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

ES bendro saugių kilmės šalių sąrašo sudarymas siekiant taikyti tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendrą tvarką

Nuorodos

COM(2015)0452 – C8-0270/2015 – 2015/0211(COD)

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

LIBE

16.9.2015

 

 

 

Nuomonę pateikė

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

DEVE

10.3.2016

Nuomonės referentas (-ė)

       Paskyrimo data

Seb Dance

4.3.2016

Pakeistas (-a) nuomonės referentas (-ė)

Seb Dance

Svarstymas komitete

15.3.2016

 

 

 

Priėmimo data

20.4.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

14

2

9

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Beatriz Becerra Basterrechea, Ignazio Corrao, Nirj Deva, Doru-Claudian Frunzulică, Charles Goerens, Heidi Hautala, Maria Heubuch, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Linda McAvan, Maurice Ponga, Cristian Dan Preda, Lola Sánchez Caldentey, Elly Schlein, Pedro Silva Pereira, Davor Ivo Stier, Paavo Väyrynen, Bogdan Brunon Wenta, Anna Záborská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Marina Albiol Guzmán, Brian Hayes, Paul Rübig, Patrizia Toia

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Amjad Bashir, Tiziana Beghin, Miroslav Poche


ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

ES bendro saugių kilmės šalių sąrašo sudarymas siekiant taikyti tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendrą tvarką

Nuorodos

COM(2015)0452 – C8-0270/2015 – 2015/0211(COD)

Pateikimo Europos Parlamentui data

8.9.2015

 

 

 

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

LIBE

16.9.2015

 

 

 

Nuomonę teikiantys komitetai

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

AFET

16.9.2015

DEVE

10.3.2016

 

 

Pranešėjai

       Paskyrimo data

Sylvie Guillaume

1.10.2015

 

 

 

Svarstymas komitete

22.9.2015

14.1.2016

28.4.2016

30.5.2016

 

27.6.2016

 

 

 

Priėmimo data

27.6.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

36

10

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jan Philipp Albrecht, Heinz K. Becker, Michał Boni, Caterina Chinnici, Rachida Dati, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Frank Engel, Cornelia Ernst, Tanja Fajon, Laura Ferrara, Monika Flašíková Beňová, Lorenzo Fontana, Mariya Gabriel, Ana Gomes, Nathalie Griesbeck, Sylvie Guillaume, Jussi Halla-aho, Monika Hohlmeier, Brice Hortefeux, Filiz Hyusmenova, Iliana Iotova, Eva Joly, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Barbara Kudrycka, Marju Lauristin, Monica Macovei, Barbara Matera, Roberta Metsola, Louis Michel, Claude Moraes, József Nagy, Judith Sargentini, Birgit Sippel, Csaba Sógor, Traian Ungureanu, Kristina Winberg

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Anna Maria Corazza Bildt, Dennis de Jong, Gérard Deprez, Anna Hedh, Petr Ježek, Petra Kammerevert, Jean Lambert, Gilles Lebreton, Andrejs Mamikins, Salvatore Domenico Pogliese, Christine Revault D’Allonnes Bonnefoy, Barbara Spinelli

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Georg Mayer

Pateikimo data

8.8.2016


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

36

+

ALDE

Gérard Deprez, Nathalie Griesbeck, Filiz Hyusmenova, Petr Ježek, Louis Michel

ECR

Monica Macovei,

PPE

Heinz K. Becker, Michał Boni, Anna Maria Corazza Bildt, Rachida Dati, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Frank Engel, Mariya Gabriel, Monika Hohlmeier, Brice Hortefeux, Barbara Kudrycka, Barbara Matera, Roberta Metsola, József Nagy, Salvatore Domenico Pogliese, Csaba Sógor, Traian Ungureanu

S&D

Caterina Chinnici, Tanja Fajon, Monika Flašíková Beňová, Ana Gomes, Sylvie Guillaume, Anna Hedh, Iliana Iotova, Petra Kammerevert, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Marju Lauristin, Andrejs Mamikins, Claude Moraes, Christine Revault D'Allonnes Bonnefoy, Birgit Sippel

10

-

EFDD

Kristina Winberg

ENF

Lorenzo Fontana, Gilles Lebreton

GUE/NGL

Cornelia Ernst, Barbara Spinelli, Dennis de Jong

VERTS/ALE

Jan Philipp Albrecht, Eva Joly, Jean Lambert, Judith Sargentini

3

0

ECR

Jussi Halla-aho

EFDD

Laura Ferrara

ENF

Georg Mayer

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Teisinis pranešimas - Privatumo politika