Procedūra : 2015/2320(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0248/2016

Pateikti tekstai :

A8-0248/2016

Debatai :

PV 14/09/2016 - 19
CRE 14/09/2016 - 19

Balsavimas :

PV 15/09/2016 - 11.12
CRE 15/09/2016 - 11.12
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0359

PRANEŠIMAS     
PDF 724kWORD 241k
25.7.2016
PE 575.159v02-00 A8-0248/2016

Kaip kuo geriau pasinaudoti mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) darbo vietų kūrimo galimybėmis

(2015/2320(INI))

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas

Pranešėjas: Zdzisław Krasnodębski

PAKEITIMAI
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Biudžeto komiteto NUOMONĖ
 Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

Kaip kuo geriau pasinaudoti mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) darbo vietų kūrimo galimybėmis

(2015/2320(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 173 ir 49 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010) 2020),

–  atsižvelgdamas į iniciatyvą „Small Business Act“ (COM(2008) 0394),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl ES reglamentavimo kokybės (COM(2013) 0685),

–  atsižvelgdamas į Komisijos veiksmų planą „Verslumas 2020“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Geresnių MVĮ galimybių gauti finansavimą veiksmų planas“ (COM(2011) 0870),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Ekonomikos atsigavimas kuriant darbo vietas“ (COM(2012) 0173),

–  atsižvelgdamas į Europos investicijų planą,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl ekonomikos atsigavimo kuriant darbo vietas(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl MVĮ galimybių gauti finansavimą gerinimo(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 15 d. rezoliuciją dėl to, kaip Europos Sąjunga gali prisidėti sudarant darbo vietų kūrimui įmonėse, bendrovėse ir naujai įsteigtose įmonėse palankias sąlygas(3),

–  atsižvelgdamas į Pavėluotų mokėjimų direktyvą (Direktyva 2011/7/ES),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programą (EaSI),

–  atsižvelgdamas į ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“,

–  atsižvelgdamas į ES įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programą (COSME),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl konsultacijų dėl 10-ies labiausiai veiklą sunkinančių teisės aktų ir reglamentavimo naštos sumažinimo MVĮ(4),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Mažosioms ir vidutinėms įmonėms tenkančios reglamentavimo naštos mažinimas. ES reglamentavimo sistemos pritaikymas labai mažų įmonių poreikiams“ (COM(2011) 0803),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2013–2014 m. metinę ataskaitą dėl Europos MVĮ „Dalinis ir trapus atsigavimas“ (angl. Partial and Fragile Recovery),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. sausio mėn. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) ataskaitą „Globalios iš prigimties. Darbo vietų kūrimo galimybės naujose tarptautinėse įmonėse“ (angl. Born global: The potential of job creation in new international businesses),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. Eurofound ataskaitą „Viešoji politika ir parama MVĮ restruktūrizavimui“ (angl. Public policy and support for restructuring in SMEs),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. Eurofound ataskaitą „2015 m. Europos restruktūrizacijos stebėjimo centro (ERM) metinė ataskaita. Darbo vietų kūrimas MVĮ“ (angl. ERM annual report 2015: Job creation in SMEs),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. Eurofound ataskaitą „Viešosios priemonės, skirtos savarankiškam darbui ir darbo vietų kūrimui vienanarėse ir labai mažose įmonėse remti“ (angl. Public measures to support self-employment and job creation in one-person and micro enterprises),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. Eurofound ataskaitą „MVĮ krizės sąlygomis: užimtumas, pramonės ryšiai ir vietos partnerystė“ (angl. SMEs in the crisis: Employment, industrial relations and local partnership),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. Eurofound ataskaitą „Darbuotojų atstovavimas Europoje įstaigų lygmeniu“ (angl. Employee representation at establishment level in Europe),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. Eurofound ataskaitą „Socialinis dialogas labai mažose ir mažose įmonėse“ (angl. Social dialogue in micro and small companies),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Europos Komisijos tyrimą dėl įmonių galimybių gauti finansavimą,

–  atsižvelgdamas į 2014–2015 m. Komisijos metinę ataskaitą dėl Europos MVĮ „MVĮ vėl pradeda samdyti darbuotojus“ (angl. SMEs start hiring again),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją „Konkurencingos ES darbo rinkos kūrimas XXI amžiuje: įgūdžių ir kvalifikacijos pritaikymas prie paklausos ir darbo galimybių siekiant atsigauti po krizės“(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 8 d. rezoliuciją „Žaliojo užimtumo iniciatyva. Išnaudoti žaliosios ekonomikos darbo vietų kūrimo potencialą“(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ): konkurencingumas ir verslo galimybės“(7),

–  atsižvelgdamas į Komisijos rekomendaciją 2003/361 dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. „Eurobarometro“ tyrimą dėl mažųjų ir vidutinių įmonių tarptautinimo,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. EBPO tyrimą „MVĮ ir verslininkų finansavimas 2015 m. EBPO rezultatų suvestinė“ (angl. Financing SMEs and Entrepreneurs 2015 – An OECD Scoreboard),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto ir Regioninės plėtros komiteto nuomones (A8–0248/2016),

A.  kadangi MVĮ (2014 m. 28 ES valstybėse narėse veikė 22,3 mln. tokių įmonių(8)) sukuria daugiau darbo vietų nei kitos privačiojo sektoriaus įmonės, įdarbindamos maždaug du trečdalius visų ES privačiajame sektoriuje dirbančių asmenų, ir kadangi verslininkai ir MVĮ svariai prisideda prie socialinio ir ekonominio ES augimo ir vystymosi; pažymi, kad parama MVĮ padeda kovoti su Europos nedarbu ir jaunimo nedarbu, kuris yra atitinkamai 8,9 ir 19,4 proc.(9); kadangi bedarbių skaičius – apie 23 mln. žmonių 2015 m. – tebėra istoriškai didelis;

B.  kadangi 2014 m. MVĮ daug prisidėjo prie užimtumo augimo, kuris ne finansų ūkio srityje sudarė iki 71 proc.;

C.  kadangi kuriant MVĮ darbo vietas įtaką daro daugelis vidaus ir išorės veiksnių, o tarp pastarųjų būtinos sąlygos yra suvaldoma konkurencija (įskaitant tarptautinių korporacijų ir šešėlinės ekonomikos kuriamą konkurenciją), pakeliama administracinė našta ir bendros gamybos sąnaudos, taip pat galimybės gauti finansavimą ir aukštos kvalifikacijos darbuotojai;

D.  kadangi pastarojo meto Eurofound tyrimai rodo, kad tos MVĮ, kurios linkusios kurti darbo vietas, dažnai yra naujos, novatoriškos, veikiančios tarptautiniu mastu, esančios miestuose, valdomos kvalifikuotų vadovų ir turi išsamias augimo ir investicijų strategijas;

E.  kadangi MVĮ atlieka svarbų vaidmenį didinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, kartu prisidedant prie pažangesnio, tvaresnio ir labiau integracinio augimo; kadangi MVĮ sektorius yra svarbus regionams, ypač kaimo regionams;

F.  kadangi tik 13 proc. MVĮ yra vykdžiusios tarptautinę veiklą už ES ribų, nors 90 proc. pasaulio ekonomikos augimo generuojama ne ES;

G.  kadangi MVĮ savybės, pvz., mastas ir poveikis nacionalinei ekonomikai, įvairiuose ES regionuose skiriasi; kadangi šie skirtumai atsirado dėl istorinių priežasčių;

H.  kadangi visoje ES trūksta gebėjimų ir jie yra labai nevienodi, be to, daugiausia iš valstybių narių, įstojusių į ES nuo 2004 m., ir euro zonos krizės šalių į kitas valstybes nares migruoja aukštos kvalifikacijos darbuotojai, todėl susidaro periferiniai regionai, kuriuose stokojama aukštos kvalifikacijos darbuotojų dėl protų nutekėjimo reiškinio;

I.  kadangi, nepaisant vidaus rinkos taisyklių, visoje ES ir toliau pastebimi dideli skirtumai, susiję su MVĮ reglamentavimo sistemomis, visų pirma su būsimų reglamentavimo tendencijų apibrėžtumu ir bendra teisine reglamentavimo kokybe;

J.  kadangi MVĮ atstovai nurodo, kad didelės darbo sąnaudos yra vienas iš didžiausių darbo vietų kūrimą ribojančių veiksnių, ir tikisi, kad minėtos sąnaudos mažės, nustačius, jog didžiausios darbo sąnaudos susidaro pernelyg reguliuojamose ir biurokratinėse sistemose;

K.  kadangi MVĮ dėl mažesnės struktūros neturi tokių pat pajėgumų atitikti reglamentavimo standartus kaip didelės įmonės;

L.  kadangi darbuotojų atstovavimas ir socialinis dialogas MVĮ nėra tokie paplitę kaip didesnėse įmonėse, o profesinės sąjungos kai kuriose šalyse prioritetine tvarka stengiasi didinti darbuotojų atstovavimą MVĮ, pavyzdžiui, bandydamos skatinti kurti MVĮ darbo tarybas(10);

M.  kadangi socialinės ir solidarumu grindžiamos ekonomikos srityje dirba daugiau kaip 14 mln. asmenų, kurie sudaro maždaug 6,5 proc. ES darbuotojų; kadangi Europos Sąjungoje yra 2 mln. socialinės ir solidarumu grindžiamos ekonomikos įmonių, kurios sudaro 10 proc. Sąjungos įmonių; kadangi socialinės įmonės pasirodė esančios atsparios ekonomikos krizei;

N.  kadangi MVĮ geriau atsilaiko prieš ekonomikos krizę prarastų darbo vietų požiūriu, ypač pramonės ir paslaugų kooperatyvai nuo 2008 m. krizės parodė didesnį atsparumą negu kitos tų pačių sektorių įmonės;

O.  kadangi verslo perdavimas darbuotojams kooperatyvo forma yra sėkminga verslo perdavimo rūšis – tai parodo aukštas kooperatyvų išlikimo lygis(11);

P.  kadangi dėl nedidelio darbuotojų judumo ir tam tikrų švietimo bei mokymo sistemų ir padėties dabartinėje darbo rinkoje nesutapimų per daug darbo vietų lieka neužimta;

Q.  kadangi žaliasis sektorius ekonomikos nuosmukio laikotarpiu buvo vienas iš pagrindinių grynojo užimtumo kūrėjų Europoje, o MVĮ, turinčios ilgalaikį planą veikti žaliosios ekonomikos sektoriuje, kuria darbo vietas, kurios yra atsparesnės dabartiniams globalizuotos ekonomikos išorės veiksniams(12);

R.  kadangi duomenų apie MVĮ sutartinius susitarimus ir darbo organizavimą jose apskritai sunku rasti;

S.  kadangi, Eurofound duomenimis, daugelyje šalių darbo sąlygos, įskaitant darbo valandas, MVĮ dažnai yra lankstesnės ir dažniau tvarkomos neoficialiai negu didesnėse įmonėse; kadangi atrodo, jog pradinio krizės poveikio pasekmė buvo tai, kad padidėjo turimos „vidaus“ lankstumo galimybės, nes organizacijos stengiasi prisitaikyti prie kintančių išorės aplinkybių ir poreikių;

T.  kadangi kai kurios MVĮ linkusios apeiti reglamentavimo sistemas vengdamos mokėti mokesčius ir socialinio draudimo įmokas, naudodamos fiktyvų savarankišką darbą, sudarydamos mažų garantijų darbo sąlygas, vykdydamos šešėlinės ekonomikos veiklą ir taip kenkdamos ir darbuotojų, ir darbdavių interesams, nes pastarieji negali pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojų; kadangi dėl šių problemų atsiranda įvairių neigiamų padarinių MVĮ sektoriui, pvz., susidaro nesąžininga konkurencija rinkoje ir nustatomi aukštesni mokesčių ir socialinių įmokų tarifai;

U.  kadangi, ECB teigimu, dėl valstybės skolos krizės euro zonos krizės šalyse padidėjo bankų finansavimo išlaidos, kurios buvo perkeltos MVĮ nustatant aukštesnes skolinimo palūkanų normas arba teikiant mažesnes paskolas;

V.  kadangi ES biudžetas turėtų būti naudojamas ilgalaikių kokybiškų ir kvalifikuotų darbo vietų kūrimui skatinti ir MVĮ galimybėms kurti deramas ir tvarias darbo vietas didinti;

W.  kadangi galimybė gauti finansavimą – vis dar viena iš pagrindinių kliūčių, trukdančių steigti MVĮ ir joms augti, ypač socialinės ekonomikos įmonių atveju, nes visoje Sąjungoje, be kita ko, stokojama pakankamai įvairių nuosavo kapitalo priemonių ir rizikos kapitalo, kurių reikia, kad įmonė galėtų augti;

X.  kadangi dėl istorinių priežasčių kai kurių šalių visuomenė verslininkus suvokia gana neigiamai ir kai kuriais atvejais tai atsispindi ir diskriminuojančiame valdžios institucijų požiūryje į MVĮ sektorių, palyginti, pavyzdžiui, su palankia aplinka, kuri šiose šalyse sudaroma užsienio investicijoms, ypač tarptautinėms korporacijoms;

Y.  kadangi nevienodas tarptautinių korporacijų ir MVĮ sąlygas taip pat lemia pelno perkėlimo į mokesčių rojais laikomas valstybes nares arba trečiąsias šalis praktika;

Z.  kadangi Komisijos tyrimuose išsamiai neįvertinamas galimas būsimo Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) susitarimo poveikis įvairių valstybių narių MVĮ;

Darbo vietų kūrimo galimybės ir kvalifikuota darbo jėga

1.  primena, kad beveik 99 proc. Europos įmonių yra MVĮ, todėl jos yra ES ekonomikos pagrindas;

2.  mano, kad siekiant užtikrinti geresnes sąlygas kokybiškoms darbo vietoms MVĮ sektoriuje kurti, valstybės narės ir Komisija turi spręsti šias įvairiose valstybėse narėse ir regionuose nevienodai paplitusias problemas: gebėjimų trūkumo, netinkamo būsimų gebėjimų poreikių vertinimo, gebėjimų neatitikimo, protų nutekėjimo, nereikalingos reglamentavimo naštos ir reglamentavimo neapibrėžtumo visose srityse, nepakankamo dialogo tarp darbo rinkos suinteresuotųjų subjektų, ribotų galimybių gauti finansavimą ir dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, mažų inovacinių pajėgumų ir galimybių pasinaudoti naujomis technologijomis, nepakankamos paramos MVĮ įgyvendinant viešųjų investicijų politiką, šešėlinės ekonomikos ir sukčiavimo, taip pat itin palankios tarptautinių korporacijų padėties problemas;

3.  mano, kad išsprendus minėtas struktūrines problemas, be kita ko, būtų užtikrinta sąžiningesnė konkurencija, taip pat socialinių įmokų ir mokesčių bazė būtų išplėsta aprėpiant didesnį skaičių ekonominės veiklos vykdytojų, todėl valstybės narės įgytų galimybę finansuoti darbo vietų kūrimui, ypač MVĮ, palankią politiką ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją tarp valstybių narių, taip pat sąžiningesnes rinkos sąlygas;

4.  pabrėžia, kad reikia sudaryti reglamentavimo sąlygas, kuriomis būtų skatinamos investicijos, kurios savo ruožtu konkurencingai skatintų tvarų ekonomikos augimą ir kokybiškų darbo vietų kūrimą;

5.  pažymi, kad, be kita ko, darbo sąnaudos vykdant verslą turi įtakos MVĮ galimybėms kurti darbo vietas ir gali daryti poveikį konkurencingumui; todėl pabrėžia, kad reikėtų perkelti mokesčių naštą nuo darbuotojų kitiems mokesčių šaltiniams, kurie turi mažesnį neigiamą poveikį užimtumui ir ekonomikos augimui, kartu užtikrinant pakankamą socialinę apsaugą;

6.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti aukštus darbuotojų apsaugos standartus ir kad darbo sąnaudų mažinimas mažinant darbuotojų apsaugą neturėtų būti priemonė nedarbo lygiui mažinti; be to, įspėja, kad sumažinus darbuotojų užmokestį ir teises gali būti paskatintas didesnis gebėjimų nutekėjimas ir iškilti pavojus darbo vietų garantijoms, todėl MVĮ pradėtų trūkti kvalifikuotų darbuotojų, o kartu Europoje atsirastų daugiau mažų garantijų darbo vietų; laikosi nuomonės, kad dėl didėjančio darbo rinkos lankstumo neturėtų sumažėti darbuotojų apsauga, nes tai nedidina MVĮ darbo vietų kūrimo galimybių;

7.  mano, kad be reikalo kai kurioms profesijoms keliamas aukštojo išsilavinimo reikalavimas nepadeda spręsti MVĮ gebėjimų trūkumo problemos; mano, kad profesinis rengimas ir mokymas ir ypač dualinės sistemos, valdomos bendradarbiaujant su MVĮ, turėtų sulaukti didesnės viešosios paramos; pabrėžia, kad dualinis profesinis rengimas ir mokymas yra svarbi jaunimo nedarbo mažinimo priemonė, ir ragina remti tas MVĮ, kurios rengia kvalifikuotus jaunus specialistus ir taip labai prisideda prie jaunimo įtraukties į darbo rinką ir visuomenę; pažymi, kad vienoje valstybėje narėje taikoma dualinio rengimo sistema negali būti taip paprastai nukopijuota kitoje valstybėje narėje;

8.  ragina valstybes nares puoselėti stiprios verslumo kultūros vystymą rengimo ir mokymo programose įtvirtinant susijusius gebėjimus;

9.  mano, kad valstybės narės turėtų remti pameistrystės programas MVĮ, be kita ko, teikdamos mokestines ir finansines paskatas, taip pat taikydamos kokybės sistemas, įskaitant tinkamą sveikatos apsaugą ir saugą; primena, kad MVĮ turi labai konkrečių gebėjimų poreikių; pabrėžia, kad šiuo požiūriu taip pat turėtų būti remiamos dualinio rengimo programos ir mokymo bei stažuočių derinimo galimybės, nes jos atlieka labai svarbų ekonominį ir socialinį vaidmenį – tai priemonės, kuriomis skatinamos vienodos galimybės visiems piliečiams;

10.  primygtinai ragina valstybes nares parengti bendradarbiavimo formas, kurios apimtų visus valdymo lygmenis, įmones (įskaitant su socialine ekonomika susijusias įmones), profesines sąjungas, švietimo įstaigas ir kitus suinteresuotuosius subjektus, kad jų rengimo ir mokymo sistemos būtų pritaikytos siekiant mažinti gebėjimų bei kvalifikacijos ir darbo rinkos poreikių, ypač MVĮ poreikių, skirtumus; ragina užtikrinti daugiau neformaliojo mokymo galimybių, įskaitant mokymą darbo vietoje ir darbuotojų keitimąsi žiniomis;

11.  pabrėžia itin svarbų įmonių, įskaitant MVĮ ir labai mažas įmones, vaidmenį bendradarbiaujant su politikos formuotojais ir socialiniais partneriais siekiant pertvarkyti Europos švietimo sistemas ir profesinio mokymo programas – tiek mokymo metodus, tiek mokymo programas, kad daugiau dėmesio būtų skiriama XXI a. darbo gebėjimų, ypač skaitmeninių gebėjimų, kritinio mąstymo, problemų sprendimo ir komandinio darbo, ugdymui; šiuo klausimu pabrėžia, kokia svarbi realaus darbo realiomis sąlygomis patirtis;

12.  pabrėžia, kad svarbu pašalinti gebėjimų trūkumą, su kuriuo susiduria novatoriškos MVĮ; mano, jog būtina, kad Komisija skirtų daug dėmesio palankesnių sąlygų atitinkamam mokymui ir rengimui, kuris gali padėti sumažinti novatoriškoms MVĮ būtinų IRT naudojimo gebėjimų trūkumą, sudarymui;

13.  mano kad, siekdamos suderinti darbo paklausą ir pasiūlą, valstybės narės turėtų įgyvendinti savo švietimo sistemų reformas, kuriomis būtų atsižvelgta į pasikeitusią socialinę padėtį ir į vienos ar daugiau kalbų bei technologinių inovacijų mokymo ir mokymosi svarbą;

14.  ragina valstybes nares rengti tinkamus mokymus ir užtikrinti nuolatinį profesinį mokytojų ugdymą, kad būtų skatinama taikyti naujausius mokymo metodus ir būtų plėtojami XXI a. gebėjimai ir kompetencija;

15.  ragina taip pat imtis papildomų priemonių siekiant integruoti vyresnių nei 50 metų amžiaus žmonių kartą į darbo rinką, verslą, švietimą ar mokymą, kad būtų užkertamas kelias šios kategorijos darbuotojų ir jų šeimų ilgalaikiam nedarbui ir socialinės atskirties rizikai;

16.  mano, kad MVĮ turi atlikti svarbų vaidmenį kuriant žaliąsias darbo vietas; skatina tolesnes investicijas į MVĮ potencialą ekologines problemas paversti verslo galimybėmis;

17.  pripažįsta didėjančią savarankiško darbo ir labai mažų įmonių reikšmę – jos yra labai svarbios siekiant suteikti postūmį inovacijoms ir gerokai padidinti verslumą; tačiau reiškia susirūpinimą dėl visoje ES stiprėjančio fiktyvaus savarankiško darbo reiškinio, kuris neturėtų būti vertinamas teigiamai kaip prisidedantis prie didėjančio labai mažų įmonių skaičiaus, priešingai – jis lemia mažesnes garantijas užimtumo srityje, nepalankias darbo sąlygas ir sumažėjusią ar visai prarastą socialinę apsaugą ir kenkia verslumo įvaizdžiui, nes daug žmonių atsiduria pažeidžiamoje padėtyje, ir taip iškyla naujos socialinės problemos, kurias reikia spręsti;

18.  pabrėžia, kad reglamentavimo administracinė našta savarankiškiems darbuotojams ir labai mažoms įmonėms yra neproporcingai didesnė negu didesnėms įmonėms; šiuo požiūriu mano, kad bet kokios su fiktyviais savarankiškais darbuotojais susijusios priemonės turi būti aiškiai orientuotos ir neturi asmeniui sukelti papildomos administracinės naštos;

19.  yra susirūpinęs dėl daugybės savarankiškų darbuotojų mažų garantijų darbo sąlygų ir didėjančio jų skurdo; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti labai mažų ir mažų įmonių kooperatyvų formos bendradarbiavimo tinklus (pvz., individualių gamintojų kooperatyvus, laisvai samdomų darbuotojų kooperatyvus, MVĮ kooperatyvus, veiklos ir įdarbinimo kooperatyvus), nes tokie tinklai gerokai sustiprina juos sudarančių vienetų tvarumą ir užimtumo galimybes;

20.  atkreipia dėmesį į Investicijų planą Europai, kuris yra skirtas naujoms darbo vietoms kurti ir inovacijoms bei konkurencingumui skatinti, ir tikisi, kad Europos investicinių projektų portalas, kaip skaidri Europos Sąjungoje investuoti tinkamų projektų bazė, padės nukreipti investuotojus į esamas galimybes siekiant finansuoti MVĮ ir plėtoti startuolius – tai svarbus ir tvarus būdas nedarbui mažinti ir ilgalaikiam kokybiškam užimtumui skatinti; todėl ragina į Europos investicinių projektų portalą įtraukti įvairias kategorijas su tinkamomis ribomis, kad MVĮ ir startuoliams jis būtų visapusiškai naudingas;

21.  primena, kad ES įsipareigojo stiprinti savo pramoninę bazę nustatydama tikslą, kad pramoninė gamyba iki 2020 m. sudarytų bent 20 proc. BVP, o iki 2030 m. padidėtų iki 30 proc.; mano, kad tai yra pagrindinė būtina sąlyga siekiant veiksmingai pagerinti užimtumo padėtį Europoje;

22.  pabrėžia į ateitį orientuotos teisėkūros ir paprastesnių procedūrų vaidmenį ypač greitai vystantis daug žinių reikalaujančiam ir labai novatoriškam MVĮ sektoriui, įskaitant socialinės ekonomikos ir kooperacines įmones, akcentuodamas jo vaidmenį pažangiosios specializacijos srityje ir atsižvelgdamas į ES miestų darbotvarkę, taip pat galvodamas apie būsimą Amsterdamo paktą ir tinklaveikos bei skėtinių struktūrų, kaip antai Europos inovacijų partnerystė, vaidmenį;

23.  pažymi, kad MVĮ valstybėse narėse, kuriose nėra valstybinių investicijų bankų, gali būti nepalankesnėje padėtyje nei MVĮ šalyse, kuriose veikia valstybei priklausantys investicijų bankai, nes viešojo intereso vertinimas nėra privačiųjų bankų prioritetas;

24.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų įgyvendinami teisės aktai, kuriais reglamentuojamos vienodos MVĮ galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose;

25.   ragina valstybes nares skatinti steigti ir vystyti kooperatines įmones, nes patirtis parodė, kad jos yra atsparesnės krizei ir jose prarandama mažiau darbo vietų negu vidutinėje įmonėje, taip pat kurti kokybiškas darbo vietas, kurios neperkeliamos į kitą šalį; ragina EIB ir Komisiją nuolat informuoti Parlamentą apie konkrečias priemones, kurių iki šiol buvo imtasi siekiant padidinti kooperatyvų ir socialinių įmonių galimybes gauti finansavimą;

26.  mano, kad ES ir nacionalinėmis politikos priemonėmis turėtų būti skiriama dėmesio ne tik naujai įsteigtoms MVĮ ir darbo vietų kūrimui MVĮ, ir ragina Komisiją ir valstybes nares toliau remti verslo perdavimą kaip būdą išlaikyti esamas darbo vietas mažosiose ir vidutinėse įmonėse, kurioms gresia veiklos nutraukimas; ragina skatinti verslo perdavimą darbuotojams kooperatyvo forma, kaip sėkmingą verslo perdavimo rūšį;

27.  ragina Komisiją geriau įtraukti valstybių narių ir vietos bei regionines valdžios institucijas, aukštojo išsilavinimo ir mokymo įstaigas, pilietinės visuomenės asociacijas, įmones, profesines sąjungas ir finansines institucijas, kad būtų skatinami ir visiškai panaudojami ES finansavimo šaltiniai (pvz., ESIF, ESF, ERPF, COSME, „Horizontas 2020“ ir „Erasmus +“), siekiant padėti įveikti sunkumus gaunant informaciją, konsultacijas ir finansavimą, nes tai – keli iš pagrindinių MVĮ augimo ir jų darbo vietų kūrimo potencialo kliūčių; taip pat pabrėžia tarpvalstybinių MVĮ rėmimo programų, vykdomų pagal ES mokslinių tyrimų iniciatyvą EUREKA, svarbą, siekiant paskatinti MVĮ ir mokslinių tyrimų institutų bendradarbiavimą; ragina Komisiją ir valstybes nares geriau koordinuoti įvairias MVĮ finansavimo priemones;

28.  todėl pabrėžia, kad šiuo metu beveik visai neteikiamas mokymas ir informacija apie šias galimybes, palyginti su realiais poreikiais ir daugybe galimybių, kurias gali suteikti šie fondai;

29.  primygtinai ragina Komisiją bendradarbiauti su nacionaliniais informacijos centrais siekiant parengti įtaigias ir veiksmingas rinkodaros kampanijas, skirtas tik MVĮ, apie priemonę „Spartus inovacijų diegimas“, kuri yra programos „Horizontas 2020“ dalis;

30.  ragina MVĮ (įskaitant labai mažas įmones) ir vietos bei regionines valdžios institucijas išnaudoti visas Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondai) ir ESIF derinimo galimybes, turinti omenyje, kad tai yra dvi viena kitą papildančios priemonės; rekomenduoja derinti ESI fondus ir ESIF teminėse ir daugiašalėse investavimo platformose ir ragina Komisiją ir EIB grupę dėti daugiau pastangų steigiant šias platformas, kuriomis siekiama viešinti EIB grupės produktus ir pagerinti MVĮ galimybes gauti finansavimą;

31.  pabrėžia, kad būtina didinti investicijas į mokslinius tyrimus, inovacijas, kvalifikuotą mokymą ir plėtrą siekiant paspartinti Europos MVĮ kokybinį augimą ir darbo vietų kūrimo galimybes; pabrėžia, kad MVĮ paramai numatyta skirti 75 mlrd. EUR pagal ESIF MVĮ liniją; palankiai vertina tai, kad MVĮ finansavimo pagal ESIF tarp patvirtintų projektų įgyvendinimas iki šiol sėkmingas;

32.  prašo Komisijos atliekant 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos tikslinimą rasti būdą visiškai kompensuoti programai „Horizontas 2020“ skirtų lėšų sumažinimą ESIF biudžeto naudai, turint omenyje jos svarbą ekonominei plėtrai ir darbo vietų kūrimui, ypač MVĮ;

33.  palankiai vertina perėjimą prie finansinių priemonių, skirtų MVĮ remti, naudojimo, tačiau mano, kad subsidijų finansavimas turėtų būti ir toliau teikiamas atvejais, kai jis labai svarbus ir būtinas skatinant inovacijas, plėtrą ir mokslinius tyrimus, kurie yra itin svarbūs kuriant darbo vietas ir norint užtikrinti ekonominę Europos sėkmę ateityje;

34.  primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją, laikantis holistinio požiūrio į MVĮ paramą, padaryti didelę pažangą iki 2017 m. toliau paprastinant paraiškų teikimo, projektų valdymo ir stebėjimo bei kontrolės veiksmus kreipiantis dėl ES finansavimo, visų pirma nustatant vienodą ES lygmens elektroninę viešųjų pirkimų procedūrą, visišką e. sanglaudą, bendrą rizikos principu paremtą auditą, duomenų ir informacijos teikimo reikalavimų mažinimą ir perteklinio reglamentavimo panaikinimą plačiu mastu optimizuojant reglamentavimą; tačiau pabrėžia, kad būtina užtikrinti tinkamą supaprastinimo ir pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, nustatymo bei jų prevencijos pusiausvyrą; prašo Komisijos, atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą / tikslinimą, teikti pasiūlymus dėl teisėkūros pakeitimų reglamentuose dėl sanglaudos politikos siekiant sudaryti MVĮ, visų pirma veiklą norintiems plėsti startuoliams, geresnes sąlygas gauti finansavimą; primena, kad, remiantis Komisijos skaičiavimais, vykdant Europos e. viešuosius pirkimus, užtikrinant skaidrumą ir mažinant administracines išlaidas per metus būtų galima sutaupyti net 50 mlrd. EUR;

35.  ragina Komisiją prieš pradedant visavertį dialogą su Parlamentu būsimos finansinės programos ir sanglaudos politikos po 2020 m. klausimu atlikti reikiamus kiekybinius poveikio, kurį daro paramos MVĮ politika ir priemonės, tyrimus – tai leistų atlikti parengiamąjį darbą stebint rezultatus ir vertinant jų efektyvumą, lyginant su kitų formų paramos, kuria nesiorientuojama į mažesnes negu nustatyto dydžio įmones, efektyvumą;

36.  pabrėžia, kaip svarbu mažesnėse miestų zonose ir kaimo vietovėse esančioms MVĮ turėti galimybę naudotis palankiomis ES finansavimo priemonėmis ir elektroninėmis viešosiomis paslaugomis – taip stiprinamos jų galimybės kurti darbo vietas ir prisidedama prie teritorijų, kurioms gresia gyventojų skaičiaus mažėjimas, ekonominės plėtros;

37.  ragina MVĮ įveikti lyčių nelygybę darbo darbo rinkoje, be kita ko, užimtumo ir darbo užmokesčio aspektais – suteikti arba remti vaikų priežiūros infrastruktūrą, suteikti slaugytojų atostogas, lanksčias jų darbo valandas ir užtikrinti vienodą vyrų ir moterų darbo užmokestį už vienodą darbą;

38.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad siekiant sudaryti geresnes sąlygas tėvams dalyvauti darbo rinkoje būtų suteikta vietos vaikų priežiūros infrastruktūra;

39.  ragina Europos Komisiją ir valstybes nares intensyvinti rengimą ir mokymą informacinių ir ryšių technologijų (IRT) ir mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM) srityse siekiant suteikti esamiems ir būsimiems darbuotojams atitinkamų skaitmeninių įgūdžių; ragina Komisiją ir valstybes nares remti programas, kuriomis darbo neturinčiam jaunimui suteikiami skaitmeniniai įgūdžiai, pvz., atvirus internetinius kursus, ir ragina tas pačias programas taikyti vyresniems nei 50 metų amžiaus ir aktyviems pagyvenusiems asmenims;

40.  pabrėžia, kad reikia tikslinių paskatų startuoliams, MVĮ ir labai mažoms įmonėms, siekiant palengvinti jų steigimą ir veiklą, ir kad reikia sudaryti geresnes sąlygas samdyti kvalifikuotą darbo jėgą ir mokyti darbuotojus;

41.  mano, kad toliau reikia didinti judumą Europos pameistrystės ir profesinio mokymo srityje;

42.  ragina valstybes nares, regionines valdžios institucijas, švietimo įstaigas ir socialinius partnerius kurti galimybes jaunimui įgyti verslumo įgūdžių ir geriau pripažinti bei patvirtinti neformalųjį švietimą ir taip įgytus gebėjimus; taip pat pabrėžia verslo kuravimo svarbą jauniems verslininkams ir MVĮ ankstyvuoju veiklos etapu siekiant pagerinti sėkmingų atvejų skaičių ir įmonių bei darbo vietų tvarumą;

43.  yra tvirtai įsitikinęs, kad turi išlikti amato meistrų sertifikatų sistema;

44.  palankiai vertina programą „Erasmus“ jauniesiems verslininkams, kuri padeda jauniems verslininkams įgyti žinių ir naudingų gebėjimų, reikalingų pradėti ir (arba) sėkmingai valdyti verslą; laikosi nuomonės, kad valstybės narės ir Komisija turėtų toliau propaguoti tokias programas, kad apie programą daugiau žinotų tikslinės grupės ir daugiau jaunų žmonių būtų padedama sėkmingai plėtoti savo verslą;

45.  ragina valstybes nares priimti palankias teisės aktų sistemas, kuriomis būtų skatinamas ir remiamas jaunimo įsidarbinimas MVĮ arba jie būtų skatinami pradėti nuosavą verslą, be kita ko, suteikiant geresnes galimybes gauti informaciją ir konkretiems atvejams pritaikytas konsultacijas, sudarant palankesnes sąlygas gauti kreditą ir finansavimą, taip pat įsteigiant vieno langelio centrus; mano, kad į tokias sistemas taip pat turėtų būti įtrauktas studentams skirtų mokomosios praktikos programų skatinimas, kad jie pirmąją savo praktinę patirtį galėtų įgyti MVĮ, taip pat užtikrinant pakankamą socialinę apsaugą;

46.  pažymi, kad turėtų būti imamasi priemonių siekiant sudaryti geresnes sąlygas pripažinti kvalifikaciją ir diplomus visoje Europoje, įskaitant tokius diplomus ir internetinius sertifikatus, kokie išduodami baigus atvirus masinio nuotolinio mokymo kursus, ir patvirtinti neformaliojo mokymosi rezultatus, taip suteikiant specialistams galimybių visoje Europoje prisidėti savo žiniomis ir gebėjimais;

47.  teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl įmonių nemokumo, apimantį ankstyvą restruktūrizavimą ir dar vieną galimybę, kad būtų mažinama nesėkmės baimė ir užtikrinama, kad verslininkai turėtų dar vieną galimybę;

48.  pabrėžia, kad įmonių socialinė atsakomybė Europoje turi senas tradicijas ir kad socialiai atsakingas verslas šiandien ir toliau rodo pavyzdį; pabrėžia, kad MVĮ gali atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant aplinkos, socialiniu ir ekonominiu požiūriu tvarų augimą;

Palanki ir stabili reglamentavimo aplinka

49.  ragina valstybes nares vengti perteklinio reglamentavimo, kuris varžo įmonių konkurencingumą ir gebėjimą kurti darbo vietas; mano, kad tinkamas būdas MVĮ išlaidoms mažinti ir darbo vietų kūrimo galimybėms didinti yra nereikalingo reglamentavimo ir administracinės naštos šalinimas, kartu kuriant patikimą ir tvarų reglamentavimą, be kita ko, sistemingai naudojant MVĮ testą ir užtikrinant veiksmingą įgyvendinimą valstybėse narėse; pabrėžia, kad dėl to negalima sumažinti darbuotojų apsaugos;

50.  mano, kad palanki ir stabili reglamentavimo aplinka, įskaitant iš esmės aiškias taisykles, yra būtinos sąlygos tvarioms ir kokybiškoms darbo vietoms MVĮ kurti; mano, kad šis reglamentavimo tikrumas turi apimti, be kitų elementų, sutarčių teisę ir fiskalinį bei socialinį reglamentavimą, darbuotojų apsaugą, taip pat mokesčių taisykles ir teisinį tikrumą bei veiksmingas procedūras; mano, kad reglamentavimo aplinkos stabilumą geriausia pasiekti į sprendimų priėmimo procesą nuolat įtraukiant socialinius partnerius;

51.  ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į tai, kad, jei MVĮ neproporcingai jaučia administracinių reikalavimų poveikį, sistemingai reikia svarstyti dėl priemonių, kuriomis būtų kuo labiau sumažinta našta ir kliūtys, kartu užtikrinant, kad darbuotojai gautų pakankamą sveikatos apsaugą ir saugą; šiuo požiūriu pabrėžia, kad konkrečioms kliūtims šalinti reikia specialiai pritaikytų sprendimų, atsižvelgiant į didelę MVĮ įvairovę;

52.  pabrėžia MVĮ palankaus, veiksmingo, lankstaus ir atsakingo viešojo administravimo valstybėse narėse svarbą, siekiant remti verslumo vertybes, palengvinti MVĮ augimą ir suteikti joms galimybę pasiekti visą savo aukštos kokybės darbo vietų kūrimo potencialą;

53.  ragina Komisiją palengvinti veiksmingą valstybių narių keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su skirtinga jų MVĮ reglamentavimo aplinka; šiuo požiūriu palankiai vertina MVĮ atstovų tinklą, kurio vaidmuo yra gerinti konsultavimo procesą su nacionalinėmis MVĮ ir ES šalių bendradarbiavimą; taip pat ragina bendradarbiauti MVĮ ir vietos valdžios institucijas bei švietimo sektorių, nes tai gali būti naudinga kuriant verslo branduolius ir inkubatorius, ir taip padidinti jų darbo vietų kūrimo galimybes; ragina MVĮ tapti atstovaujančių organizacijų narėmis, kad jų balsas būtų girdimas nacionaliniu ir Europos lygmenimis, nes dažniausiai girdimas tarptautinių korporacijų balsas; taip pat ragina MVĮ asociacijas geriau remti MVĮ ir atlikti didesnį patikimo socialinio partnerio vaidmenį;

54.  ragina valstybes nares persvarstyti MVĮ įtakos turinčias taisykles ir visapusiškai taikyti principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“, kad būtų pašalinta nepagrįsta našta, tenkanti MVĮ, ir užtikrintas reglamentavimo ir fiskalinis tikrumas, kaip išankstinė sąlyga darbo vietų stabilumui ir kokybei;

55.  pabrėžia, kad svarbu įvykdyti su Europos iniciatyva „Small Business Act“ susijusias ex ante sąlygas, siekiant gerinti verslo plėtros ir verslumo aplinką ir administracines procedūras ir pasinaudoti MVĮ skirtomis finansavimo galimybėmis;

56.  mano, kad MVĮ turėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti lengvatine apmokestinimo tvarka dėl dviejų konkrečių priežasčių: siekiant panaikinti MVĮ ir tarptautinėms bendrovėms būdingus skirtumus; siekiant sudaryti sąlygas kuriant darbo vietas kartu su viešosiomis investicijomis pasitelkti papildomus išteklius;

57.  ragina valstybes nares mokestinėmis priemonėmis skatinti neformalių investuotojų, pradinio kapitalo fondų ir ankstyvo etapo rinkos dalyvių sektorių augimą ir formavimąsi;

58.  atkreipia dėmesį į regioninius skirtumus ir pusiausvyros sutrikimą MVĮ siekiant gauti finansavimą iš nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų, ES finansuojamų programų ir kitų privačiųjų ir viešųjų finansavimo institucijų; ragina užtikrinti vienodas veiklos sąlygas visoms MVĮ, ypatingą dėmesį skiriant mažiau išsivysčiusiems, skurdesniems ir atokesniems arba labiau izoliuotiems regionams, kurie susiduria su rimtomis gyventojų skaičiaus mažėjimo ir (arba) išsklaidymo problemomis, ir šalims, kurios susidūrė su finansiniais ir ekonominiais suvaržymais norėdamos gauti finansavimą per tarpininkus iš ES remiamų finansinių priemonių;

59.  mano, kad MVĮ finansinė padėtis – kad būtų galimas augimas ir išsaugotos darbo vietos – taps stabili tik tuomet, kai taikant MVĮ koregavimo koeficientą bus pagerintos jų galimybės gauti finansavimą;

60.  pabrėžia, kad mikrokreditai, kurie daugiausia skirti smulkiesiems verslininkams ir nepalankioje padėtyje esantiems asmenims, norintiems užsiimti savarankišku darbu, yra priemonė siekiant įveikti kliūtis, su kuriomis susiduriama naudojantis tradicinėmis bankų paslaugomis; palankiai vertintų pažangiąsias supaprastinimo iniciatyvas, kuriomis būtų siekiama pagerinti projektų, kuriems įgyvendinti reikia mikrokreditų, vertinimo veiksmingumą; be to, pritartų atskaitomybės priemonėms, skirtoms finansiniams tarpininkams, dėl kurių nebūtų sukurta pernelyg didelė našta ar nepagrįstai padidintos išlaidos;

61.  atkreipia dėmesį, kad su mokėjimų vėlavimu susiduriančios MVĮ patiria nemokumo ir bankroto riziką; ragina Komisiją ir valstybes nares pagerinti Pavėluotų mokėjimų direktyvos įgyvendinimo užtikrinimą; be to, ragina valstybes nares apsvarstyti tinkamus finansinius mechanizmus, pvz., banko garantijas;

62.  ragina Komisiją parengti Europos pagrindų reglamentą, kuriuo būtų sudaromos geresnės sąlygos kurti visos Europos sutelktinio finansavimo ir sutelktinio investavimo rinkas;

63.  ragina Komisiją sudaryti geresnes sąlygas labai mažoms įmonėms ir MVĮ teikiamas paskolas pakeisti vertybiniais popieriais, siekiant padidinti joms prieinamą kreditą;

64.  ragina Komisiją ir valstybes nares tobulinti socialinių įmonių reglamentavimo sistemą;

65.  pripažįsta, jog svarbu atsižvelgti į labai mažų ir mažųjų įmonių padėtį, konkrečius poreikius ir atitikties užtikrinimo sunkumus įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) priemones įmonės lygmeniu; pabrėžia, kad informuotumo didinimas, keitimasis geros praktikos pavyzdžiais, konsultacijos, naudotojui patogūs vadovai ir interneto platformos yra itin svarbios priemonės, kurias naudodamos MVĮ ir labai mažos įmonės galėtų veiksmingiau laikytis DSS reglamentavimo reikalavimų; ragina Komisiją, Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūrą (EU-OSHA) ir valstybes nares ir toliau kurti praktines priemones ir gaires, kuriomis būtų remiamos, lengvinamos ir gerinamos MVĮ ir labai mažų įmonių galimybės laikytis DSS reikalavimų;

66.  palankiai vertina tai, kad valstybėse narėse įdiegtos EU-OSHA parengtos internetinės interaktyvios rizikos vertinimo (OiRA) ir kitos elektroninės priemonės, kurias taikant lengviau vertinti riziką ir kuriomis siekiama skatinti atitiktį ir prevencijos kultūrą, visų pirma labai mažose ir mažosiose įmonėse; primygtinai ragina valstybes nares pasinaudoti Europos fondų lėšomis vykdant DSS veiksmus apskritai ir kuriant elektronines priemones konkrečiai, siekiant remti MVĮ;

67.  ragina Komisiją persvarstant strateginę programą ir toliau atsižvelgti į specifinį MVĮ ir labai mažų įmonių pobūdį ir padėtį, kad šioms įmonėms būtų padedama siekti nustatytų tikslų darbuotojų sveikatos ir saugos srityje;

68.  ragina Komisiją, prireikus, remiantis Europos semestro konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis, patvirtinti diferencijuotą požiūrį MVĮ aplinkai pagerinti, atsižvelgiant į konkrečių šalių aplinkybes ir specifinius ES regionų struktūrinius skirtumus, kad būtų padidinta ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda; be to, ragina Komisiją dėmesį sutelkti į MVĮ, visų pirma į labai mažas įmones;

69.  pažymi, kad įgyvendindamos 3 teminį tikslą („MVĮ konkurencingumo didinimas“) valstybės narės savo veiklos programose daugiausia dėmesio skyrė MVĮ augimo ir darbo vietų kūrimo skatinimui; pabrėžia, kad nei būsimos nenumatytos ES masto krizės, nei svarbios iniciatyvos neturi lemti įsipareigojimų ar mokėjimų sumažinimo 3 teminiam tikslui ir atitinkamoms priemonėms pagal ES bendrojo biudžeto 1b išlaidų kategoriją; pripažįsta, kad MVĮ turi menkus nuosavus išteklius, todėl pabrėžia, kad siekiant sumažinti nemokumo pavojų turėtų būti stengiamasi kuo mažiau vėluoti apmokėti sąskaitas faktūras, susijusias su sanglaudos politikos įgyvendinimu; atitinkamai primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares toliau didinti mokėjimų MVĮ spartą;

70.  pažymi, kad iš 2014–2015 m. metinės ataskaitos apie Europos MVĮ ir 2016 m. metinės augimo apžvalgos matyti, kad esama regioninių skirtumų, susijusių su MVĮ sąlygomis, ir kitų neatitikimų, kuriuos valstybės narės turėtų veiksmingai pašalinti iki pasibaigiant programavimo laikotarpiui, taip pat stengtis skatinti MVĮ tarptautinimą šalinant netarifines kliūtis;

71.  ragina valstybes nares, kurios menkai gali decentralizuoti ES finansavimo valdymą, vietos valdžios institucijoms suteikti daugiau administracinių pajėgumų teikti techninę pagalbą ir valdyti MVĮ (įskaitant labai mažas įmones) skirtas vietines ir regionines paramos sistemas, įskaitant geresnę prieigą prie finansavimo ir informacinius sprendimus, nes tai padės pasiekti regioniniu mastu labiau suderintus rezultatus ir padidinti lėšų panaudojimo lygį, visų pirma mažiau išsivysčiusiuose regionuose;

72.  pabrėžia, jog būtina, kad verslo vystytojai ir verslo inkubatoriai dirbtų drauge tam, kad startuoliai taptų svarbia ilgalaikių darbo vietų kūrimo priemone ir potencialas būtų išsaugotas įmonių viduje, neskatinant parduoti vertingų idėjų vien dėl pelno;

73.  pabrėžia, kad reikia sudaryti palankesnes sąlygas patekti į bendrąją rinką pašalinant likusias nepagrįstas administracines kliūtis ir kovojant su nesąžininga konkurencija, rinkos iškraipymais, fiktyviu savarankišku darbu ir priedangos įmonėmis; ragina valstybes nares užtikrinti MVĮ vienodas sąlygas patekti į jų nacionalines rinkas, ypač suteikiant tarpvalstybines paslaugas; šiuo požiūriu teigiamai vertina 2015 m. bendrosios rinkos strategijoje MVĮ skiriamą didelį dėmesį ir primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares toliau įgyvendinti konstruktyvias iniciatyvas, taikant konkrečias MVĮ apčiuopiamas priemones;

74.  ragina valstybes nares priimti įmonėms steigti palankias teisės aktų sistemas – tai būtų vienas iš būdų kovoti su šešėline ekonomika, kuri visų pirma daro didelę žalą MVĮ, ir visapusiškai naudotis naujai sukurta platforma nedeklaruojamam darbui panaikinti; pripažįsta, kad ekonomikos nuosmukis ir daugelio valstybių narių įgyvendintos priemonės prisidėjo prie šešėlinės ekonomikos augimo;

75.  yra tvirtai įsitikinęs, kad pabėgėlių integracija į darbo rinką ES niekada nebus sėkminga be aktyvios ir stiprios labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių paramos;

76.  pabrėžia, kad nepaprastai svarbu, jog pabėgėliams būtų suteikti išsamūs kalbos kursai; pabrėžia, kad kalbos mokymas turėtų prasidėti kuo anksčiau ir kad su profesija susijusios kalbos žinios yra būtinos pabėgėlių integracijai į įmones;

77.  pabrėžia, jog būtina dėti daugiau pastangų ir teikti paskatas, kad pažeidžiamoms grupėms priklausantys asmenys būtų padrąsinti steigti MVĮ, be kita ko, socialines įmones ir labai mažas įmones, ir sudaryti tam palankesnes sąlygas, taip pat kovoti su diskriminacija šiuo požiūriu; pabrėžia, kad gebėjimų ugdymas ir konsultavimas visą gyvenimą yra svarbios priemonės siekiant užtikrinti vienodas galimybes; mano, kad atitinkamos valstybių narių valdžios institucijos MVĮ turi teikti paramą ir konsultacijas pažeidžiamų grupių integravimo į darbo rinką klausimu;

78.  ragina nereikalauti, kad labai mažos įmonės ir MVĮ turėtų atskleisti kokią nors nefinansinę informaciją, susijusią su jų savanoriška socialine veikla; pabrėžia, kad toks atskleidimas gali pareikalauti neproporcingai didelių biurokratinių išlaidų ir įmonių socialinei veiklai padarytų daugiau žalos negu naudos;

79.  pabrėžia, kad Parlamentas savo 2013 m. vasario 6 d. rezoliucijoje dėl įmonių socialinės atsakomybės(13) aiškiai išdėstė, kad laisvoje visuomenėje įmonių socialinė atsakomybė niekada negali paversti labdaringų veiksmų privalomais; yra tvirtai įsitikinęs, kad jei įmonių socialinė atsakomybė taptų privaloma, gyventojai būtų mažiau linkę užsiimti labdara;

80.  pabrėžia, kad MVĮ itin svarbus yra laikinojo įdarbinimo sektorius ir į jį reikia žvelgti diferencijuotai, visų pirma, tai pasakytina apie jo kolektyvines sistemas; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares remti visas laikinojo įdarbinimo formas, o ypač remti tokias formas, kurios gali būti laikinas sprendimas siekiant ilgalaikio užimtumo;

Vienodos sąlygos

81.  pažymi, kad tam tikrais atvejais ES konkurencijos politika gali lemti pranašumą, visų pirma naudingą dideliems rinkos veiklos vykdytojams, kurių masto ekonomija yra didesnė nei MVĮ; šiuo požiūriu pabrėžia, kad ES konkurencijos taisyklėmis turi būti užtikrintos mažųjų, vidutinių ir didelių įmonių vienodos sąlygos, kad MVĮ būtų kompensuota masto ekonomijos stoka, taip sudarant sąlygas jų tarptautinimui ir paskatinant jų darbo vietų kūrimo galimybes, ypač atsižvelgiant į naujus tarptautinius prekybos susitarimus;

82.  ragina valstybių narių viešuosius subjektus paslaugas oficialiai teikti tik savo viešajame sektoriuje, nes kitaip dėl jų mokesčių aspektu išskirtinės padėties gali būti iškreipiama konkurencija MVĮ nenaudai;

83.  pažymi, kad visoje Europoje MVĮ būdinga verslo modelių ir juridinių statusų įvairovė ir kad visoms joms, įskaitant socialinės ekonomikos subjektus, turėtų būti sudarytos vienodos sąlygos;

84.  mano, kad nevienodos MVĮ galimybės patekti į rinkas, pasinaudoti informacija, konsultavimo, viešosiomis paslaugomis bei gebėjimais ir gauti finansavimą visoje ES kenkia jų darbo vietų kūrimo galimybėms ir atsiranda dėl struktūrinių skirtumų, susijusių su įmonių mastu ir veiklos rezultatais; todėl mano, kad į šiuos skirtumus reikėtų atsižvelgti vertinant ES konkurencingumo politiką ir vidaus rinkos veikimą;

85.  mano, kad MVĮ, kaip patrauklaus darbdavio, įvaizdis, pagrįstas geromis darbo ir įdarbinimo sąlygomis, yra svarbus konkurencinis pranašumas įdarbinant aukštos kvalifikacijos darbuotojus;

86.  mano, kad reglamentavimas atitinka bendrąjį interesą ir juo siekiama, be kita ko, sukurti konkurencingą ir sąžiningą rinką, apsaugoti darbuotojus, sveikatą ir užtikrinti saugą, skatinti inovacijas ir išsaugoti natūralią gamtinę aplinką; pabrėžia, kad būtina susikurti aiškią ir veiksmingą reglamentavimo sistemą, dėl kurios, kai MVĮ pradės ją taikyti, joms netektų nereikalinga biurokratinė našta;

87.  pažymi, kad regionuose, kurių ekonominė plėtra yra sutelkta į tiesioginių užsienio investicijų (TUI) pritraukimą, tarptautinėms korporacijoms kai kuriais atvejais gali būti skiriamas prioritetas teisės aktų srityje; mano, kad tokią pirmenybę tarptautinių korporacijų atžvilgiu reikėtų išanalizuoti, kad būtų sumažintas jų galimas neigiamas poveikis MVĮ, užtikrintos vienodos sąlygos ir padidintas MVĮ pajėgumas kurti darbo vietas; taip pat pripažįsta, kad daugelis MVĮ yra sukurtos tarptautinėms korporacijoms ir jų darbuotojams remti – MVĮ tiekia tiekimo grandinei priklausančius produktus ir teikia jai priklausančias paslaugas; pabrėžia, kad būtina atidžiai stebėti, ar minėtais atvejais užtikrinamos darbuotojų teisės, ir, be to, teigiamai vertina Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pastangas gerokai padidinti tarptautinės mokesčių sistemos skaidrumą ir ragina nedelsiant įgyvendinti su mokesčių bazės erozija ir pelno perkėlimu (BEPS) susijusias priemones;

88.  ragina valstybes nares pradėti taikyti pajamų apmokestinimo toje vietoje, kur jos gaunamos, principą ir kitas kovos su tarptautinių korporacijų pelno perkėlimo praktika priemones, kad MVĮ būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir taip padidintos jų galimybės kurti darbo vietas;

89.  pažymi, kad geresnė reglamentavimo sistema ir efektyvus teisės aktų vykdymo užtikrinimas gali padėti kovojant su šešėline ekonomika ir mokesčių vengimu;

90.  mano, kad prekybos susitarimuose su trečiosiomis šalimis reikėtų atsižvelgti į specifinius struktūrinius ES regionų skirtumus MVĮ sektoriuje visoje Sąjungoje, ir reikėtų įvertinti jų poveikį būsimoms užimtumo perspektyvoms, taip pat MVĮ darbuotojų teisėms ir jų darbo užmokesčiui;

91.  ragina Komisiją atlikti poveikio vertinimą dėl siūlomo TPIP susitarimo ir rinkos ekonomikos statuso suteikimo Kinijai poveikio darbo vietų skaičiui ir kokybei MVĮ sektoriuje visose valstybėse narėse; pabrėžia, kad toks poveikio vertinimas turėtų apimti išsamią MVĮ tipų ir sektorių, kurie šį poveikį gali patirti, analizę;

92.  atkreipia dėmesį į bendrosios skaitmeninės rinkos galimybes; tačiau pabrėžia, kad reikalingas galimybių, naudos ir problemų MVĮ įvertinimas siekiant nustatyti jų augimo ir darbo vietų kūrimo potencialą skirtingose valstybėse narėse, taip pat poveikio darbuotojams ir socialinės apsaugos sistemoms įvertinimas; rekomenduoja Komisijai sudaryti reikiamas sąlygas MVĮ prisitaikyti prie bendrosios skaitmeninės rinkos ir laipsniškai į ją pereiti;

93.  mano, kad skatinant viešojo sektoriaus skaitmeninimą (e. valdžią) ir didinant plačiajuosčio ryšio prieinamumą atokiuose regionuose sumažėtų MVĮ įsisteigimo ir veiklos sąnaudos ir taip joms būtų sudarytos sąlygos toliau gerinti galimybes kurti darbo vietas;

94.  ragina MVĮ skatinti nuotolinį darbą ir darbą lanksčiu grafiku – tai yra veiksmingos priemonės siekiant sumažinti įmonių materialines sąnaudas ir sudaryti sąlygas darbuotojams geriau suderinti profesinę veiklą ir šeimos gyvenimą;

95.  palankiai vertina tai, kad yra specialiai MVĮ sukurtų informacinių portalų, pvz., prieigos prie finansavimo portalas svetainėje „Jūsų Europa“, ir ragina Komisiją toliau gerinti jų funkcionalumą, prieinamumą ir paversti juos sąveikesnėmis priemonėmis; ypač pabrėžia, kaip svarbu veiksmingai diegti bendrosios rinkos strategijoje paskelbtus naujuosius bendruosius skaitmeninius vartus – internetinę prieigą prie visos su bendrąja rinka susijusios informacijos ir paslaugų;

96.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

OL C 332 E, 2013 11 15, p. 18.

(2)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0036.

(3)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0394.

(4)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0459.

(5)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0321.

(6)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0264.

(7)

Priimti tekstai, P7_TA(2012)0387.

(8)

2014–2015 m. metinė ataskaita dėl Europos MVĮ (http://ec.europa.eu/growth/smes/business-friendly-environment/performance-review_lt).

(9)

2016 m. vasario mėn. duomenys (http://ec.europa.eu/eurostat/documents/2995521/7225076/3-04042016-BP-EN.pdf/e04dadf1-8c8b-4d9b-af51-bfc2d5ab8c4a).

(10)

2011 m. Eurofound ataskaita „Darbuotojų atstovavimas Europoje įstaigų lygmeniu“ (angl. Employee representation at establishment level in Europe).

(11)

2013 m. CECOP publikacija „Verslo perdavimas darbuotojams kooperatyvo forma Europoje“ (angl. Business Transfers to Employees under the Form of a Cooperative in Europe).

(12)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0264.

(13)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0049.


AIŠKINAMOJI DALIS

Nedarbas ir migracija – didžiausi šio meto iššūkiai Europai, turėsiantys įvairialypių padarinių ateityje. Didelis nedarbo lygis yra pavojingas demografinėms perspektyvoms, nes daugelis darbo neturinčių jaunų žmonių atideda šeimos kūrimą. Ilgainiui dėl šios padėties spaudimą pradės jausti socialinės apsaugos sistemos ir pensijų programos ir dėl to kils grėsmė dabartinės kartos ateičiai. Aukštas nedarbo lygis Pietų ir Rytų Europoje lemia didelius jaunimo srautus iš periferinių regionų į centrinius, ir tai kelia socialinę įtampą priimančiosiose šalyse, pvz., Jungtinės Karalystės atveju.

Bedarbių skaičius visoje ES tebėra didžiausias per visą jos istoriją. 2015 m. joje buvo 23 milijonai bedarbių, iš jų – 4,5 milijono jaunesnių nei 25 metų vyrų ir moterų, kurie nedirbo ir nesimokė. Neseniai atvykę šimtai tūkstančių migrantų – dar vienas milžiniškas socialinis iššūkis, nes norint tinkamai integruoti Europoje įsikuriančius žmones reikia vis daugiau darbo vietų.

Atsižvelgiant į šiuos iššūkius, sąlygų naujoms darbo vietoms kurti stiprinimas visose – periferinėse ir centrinėse – ES valstybėse narėse tapo svarbiausiu klausimu. Europos ekonomikos struktūra iš esmės yra pagrįsta mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis, kurios yra naujų darbo vietų šaltinis ir Europos ekonomikos variklis. Praeitą dešimtmetį MVĮ sukūrė 85 proc. darbo vietų Europoje. 2015 m. mažųjų įmonių indėlis į užimtumo augimą ne finansų ūkio srityje sudarė ne mažiau kaip 71 proc. Todėl formuojant įmonių politiką Europos Sąjungoje MVĮ turėtų būti skiriamas didžiausias dėmesys ir reikia imtis visų reikiamų žingsnių, kad būtų sustiprintas šio sektoriaus darbo vietų kūrimo potencialas. Tai įmanoma tik išsamiai išanalizavus esamus apribojimus. Pranešime pateikiama tokia problemos analizė.

MVĮ – tai nevienalytė grupė, nes Europoje veikia įvairūs smulkaus verslo modeliai. Pagrindiniai skirtumai susiję su įmonių dydžiu ir jų ekonominiu poveikiu; pvz., didžiausia MVĮ iš Pietų ir Vidurio bei Rytų Europos gali būti laikoma maža įmone, palyginti su Vakarų įmonėmis. Tuo pat metu, nepaisant vidaus rinkos taisyklių, visoje Europos Sąjungoje yra svarbių skirtumų, susijusių su MVĮ reglamentavimo sistema, visų pirma su jos stabilumu ir užtikrintumo lygiu.

Pranešime pabrėžiama, kad, siekiant patikimos aplinkos verslo plėtrai ir darbo vietų kūrimo potencialui sustiprinti, visų pirma nacionalinėje ir Europos lygmens politikoje turėtų būti sprendžiami įgūdžių (trūkumas, neatitikimas, protų nutekėjimas), reglamentavimo neapibrėžtumo ir administracinės naštos klausimai, taip pat nedeklaruoto darbo ir de facto privilegijuotos tarptautinių įmonių padėties problema.

Nors daugumoje stabilios ekonomikos šalių augimas atsiranda vykstant veiksmingai MVĮ ir didelių įmonių sąveikai, daugumoje pietinių ir rytinių valstybių narių dėl sudėtingų ekonominių aplinkybių vis dar yra slopinamas tinkamas MVĮ vystymasis. Be to, ūkiuose, kuriuose pagrindinis dėmesys skiriamas užsienio investicijų pritraukimui, įmonių atstovai praneša apie diskriminacinį valdžios institucijų požiūrį į labai mažas ir mažas įmones, visų pirma mokesčių ir teismų lygmenyse. MVĮ atstovų organizacijos ir tinklai paprastai yra mažiau išvystyti naujosiose valstybėse narėse ir jų padėtis nacionalinių administravimo ir finansinių institucijų atžvilgiu yra silpna. Šiame regione MVĮ taip pat susiduria su mažos kapitalizacijos problema, dėl kurios suprastėja padėtis rinkoje ir trukdoma sąžiningai konkurencijai.

Dėl makroekonominio nestabilumo ir dėl nuspėjamų ir skaidrių reglamentų stokos, daugumoje po 2004 m. prie ES prisijungusių valstybių narių ir euro zonos krizę patyrusių narių MVĮ kenčia nuo nepalankių plėtrai sąlygų.

Todėl formuojant ES reglamentavimo sistemą, politikos poveikio analizėje reikėtų atskirti tarptautines įmones ir MVĮ. Taip pat, vertinant ir skaičiuojant ES politikos rezultatus, reikėtų labiau atsižvelgti į didelius valstybių narių regionų skirtumus. Kalbant apie skirtingas kliūtis darbo vietoms kurti, įrodyta, kad taikant vienodą principą visiems diskriminuojamas MVĮ sektorius.

Pranešime pabrėžiama stabilios reglamentavimo sistemos, geresnės reglamentavimo kokybės ir vykdymo užtikrinimo svarba, nes tai yra tinkamas būdas sumažinti MVĮ naštą, įskaitant darbo sąnaudas. Tai yra būtina sąlyga, siekiant ilgalaikių darbo vietų ir MVĮ galimybių kurti kokybiškas darbo vietas.

Šiuo atžvilgiu ypatingas dėmesys tenka specialioms priemonėms, kurių reikia norint padidinti MVĮ galimybes gauti reikiamų įgūdžių. Šiame pranešime ypač palankiai vertinamas tolesnis profesinio mokymo, kuris skatintų darbu pagrįstą mokymąsi ir pameistrystes, plėtojimas.

Galiausiai pranešime pabrėžiama būtinybė užtikrinti vienodas veiklos sąlygas MVĮ, susijusias su jų konkurencine padėtimi didelių įmonių atžvilgiu. Pernelyg reglamentuojamose ir biurokratinėse administracinėse sistemose mažos ir vietinės įmonės atsiduria ypač nepalankioje padėtyje, nes jos patiria didesnes nustatytąsias išlaidas įmonėms. Tam tikrais atvejais dėl pačios ES konkurencijos politikos atsiranda stambių veiklos vykdytojų, pasižyminčių geresniu ekonominiu efektyvumu, palyginti su MVĮ, privilegijavimas. Šiuo atžvilgiu pranešime pabrėžiama, kad reikalingos specialios MVĮ skirtos priemonės jų neekonomiškumui rinkoje įveikti, kad būtų galima jas tarptautinti ir sustiprinti jų darbo vietų kūrimo potencialą.

Pranešime taip pat pabrėžiamas „darbo rinkos paradoksas“, kai dėl darbo jėgos pasiūlos ir paklausos neatitikimo Europoje yra 2 milijonai laisvų darbo vietų, kurias sunku užpildyti. Dalį kitų darbo vietų būtų galima išsaugoti MVĮ, jei verslininkams netektų uždaryti savo įmonių, visų pirma dėl mažos kapitalizacijos, vėluojančio rangovų atsiskaitymo, sudėtingų paveldėjimo ir verslo perdavimo procesų, nesąžiningos šešėlinės ekonomikos konkurencijos ir dėl tam tikro tarptautinių korporacijų piktnaudžiavimo.

Svarbiausia, kad valstybės narės įgyvendintų principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“ ir užtikrintų naujai įsteigtoms MVĮ palankias teisės aktų sistemas.


Biudžeto komiteto NUOMONĖ (24.5.2016)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

Kaip kuo geriau pasinaudoti mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) darbo vietų kūrimo galimybėmis

(2015/2320(INI))

Nuomonės referentė: Liadh Ní Riada

PASIŪLYMAI

Biudžeto komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi ES biudžetas turėtų būti naudojamas ilgalaikių kokybiškų ir kvalifikuotų darbo vietų kūrimui skatinti ir MVĮ galimybėms kurti deramas ir tvarias darbo vietas didinti;

B.  kadangi galimybė gauti finansavimą – vis dar viena pagrindinių kliūčių, trukdančių steigti MVĮ ir joms augti, ypač socialinės ekonomikos įmonių atveju, turint omenyje, inter alia, pakankamai įvairias nuosavo kapitalo priemones ir rizikos kapitalą visoje Sąjungoje, kurių reikia, kad įmonė galėtų augti;

C.  kadangi MVĮ atlieka svarbų vaidmenį didinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, kartu prisidedant prie pažangesnio, tvaresnio ir labiau integracinio augimo;

D.  kadangi, nors 90 proc. pasaulinio ekonomikos augimo vyksta ne ES teritorijoje, tik 13 proc. MVĮ vykdo aktyvią tarptautinę veiklą už ES ribų;

1.  pabrėžia, kad būtina didinti investicijas į mokslinius tyrimus, inovacijas, kvalifikuotą mokymą ir plėtrą siekiant paspartinti Europos MVĮ kokybinį augimą ir darbo vietų kūrimo potencialą; pabrėžia, kad MVĮ paramai numatyta skirti 75 mlrd. EUR iš ESIF biudžeto pagal Europos strateginių investicijų fondo MVĮ liniją (ESIF); palankiai vertina tai, kad MVĮ finansavimo pagal ESIF tarp patvirtintų projektų įgyvendinimas iki šiol sėkmingas;

2.  palankiai vertina perėjimą prie finansinių priemonių, skirtų MVĮ remti, naudojimo, tačiau mano, kad finansavimas dotacijomis turėtų būti ir toliau teikiamas atvejais, kai jis labai svarbus ir būtinas skatinant inovacijas, plėtrą ir mokslinius tyrimus, kurie yra itin svarbūs kuriant darbo vietas ir norint užtikrinti ekonominę Europos sėkmę ateityje;

3.  primena, kad Europos Sąjunga įsipareigojo stiprinti savo pramoninę bazę nustatydama tikslą, kad pramoninė gamyba iki 2020 m. sudarytų bent 20 proc. BVP, o iki 2030 m. padidėtų iki 30 proc.; mano, kad tai yra esminė sąlyga, siekiant veiksmingai pagerinti užimtumo padėtį Europoje;

4.  pažymi, kad MVĮ valstybėse narėse, kuriose nėra valstybinių investicijų bankų, gali būti nepalankesnėje padėtyje, nei MVĮ šalyse, kuriose veikia valstybei priklausantys investiciniai bankai, nes viešojo intereso vertinimas nėra privačių bankų prioritetas;

5.  palankiai vertintų pažangiąsias supaprastinimo iniciatyvas, kuriomis būtų siekiama gerinti paraiškų teikimo procesus ir ex-anti projektų vertinimą, visų pirma mikrofinansų atveju; be to, toliau pritartų atskaitomybės priemonėms, skirtoms finansiniams tarpininkams, kurie neužkrautų MVĮ pernelyg didelės naštos ar nepagrįstai nepadidintų išlaidų;

6.  primygtinai teigia, kad reikia stiprinti tiek viešąją, tiek privačią paramą jaunimui – paramą, skatinančią investicijas į švietimą ir įgūdžius, padedančią jauniems žmonėms įgyti verslumo ir finansinių įgūdžių ir patenkinančią MVĮ kvalifikuotų darbuotojų poreikį; pabrėžia, kad ši parama turėtų būti teikiama tiek įmonei steigti, tiek jau įsteigtų įmonių veiklai ir valdymui gerinti, įskaitant įmones, kurios vykdo arba ketina vykdyti savo komercinę veiklą už ES ribų; taip pat pažymi, kad verslininkės dažnai susiduria su papildomomis kliūtimis, ir pabrėžia, kad turėtų būti daugiau nuveikta siekiant išnaudoti jų kaip darbo vietų kūrėjų ir ekonomikos augimo varomosios jėgos potencialą; pabrėžia, kad Komisija savo ataskaitose Parlamentui turėtų apsvarstyti tai kaip sėkmingą ar nesėkmingą priemonę, ir ragina Komisiją ir valstybes nares toliau remti moterų verslumą, nes dar ir dabar moterims, siekiančioms pradėti ir plėtoti verslą, tenka įveikti rimtų su lytimi susijusių kliūčių;

7.  pabrėžia, kad, siekiant užkirsti kelią migrantų ir prieglobsčio prašytojų krizei, reikėtų toliau dėti pastangas ir rengti iniciatyvas, ypač moterims ir migrantams, siekiantiems tapti verslininkais, kad būtų skatinamas darbo vietų kūrimas; visų pirma mano, kad atsižvelgiant į konkrečias priemones, kurių imamasi siekiant padėti valstybėms narėms įgyvendinti savo pastangas skatinant migrantų bendruomenių įsikūrimą ir integraciją, galimybių migrantams, kuriems taikoma tarptautinė apsauga, didinimas ir lengvinimas, kad jie galėtų steigti labai mažas įmones, socialines įmones ir MVĮ, ne tik suteikiant jiems galimybę patekti į darbo rinką, padėtų įgyvendinti ES tikslus, susijusius su didesne vietos, regionų bei nacionaline integracija ir teritorine sanglauda ES;

8.  tiki itin didelėmis bendrosios skaitmeninės rinkos galimybėmis kurti darbo vietas ir mano, kad ES politika turėtų būti siekiama reaguoti į naujus darbo rinkos poreikius, paskatintus pramonės skaitmeninimo;

9.  atkreipia dėmesį į regioninius skirtumus ir pusiausvyros nebuvimą MVĮ siekiant gauti finansavimą iš nacionalinių lengvatinį finansavimą teikiančių bankų, ES finansuojamų programų ir kitų privačių ir viešųjų finansavimo institucijų; ragina užtikrinti vienodas veiklos sąlygas visoms MVĮ, ypatingą dėmesį skiriant mažiau išsivysčiusiems, skurdesniems ir atokesniems arba labiau izoliuotiems regionams, kurie susiduria su rimtomis gyventojų skaičiaus mažėjimo ir (arba) dispersijos problemomis, ir šalims, kurios susidūrė su finansiniais ir ekonominiais suvaržymais norėdamos gauti finansavimą per tarpininkus iš ES remiamų finansinių priemonių;

10.  ragina Komisiją prieš pradedant visavertį dialogą su Parlamentu būsimos finansinės programos ir sanglaudos politikos po 2020 m. klausimu atlikti reikiamus kiekybinius poveikio, kurį daro paramos MVĮ politika ir priemonės, tyrimus – tai leistų atlikti parengiamąjį darbą stebint rezultatus ir vertinant jų efektyvumą pagal kitų veiksmų, kuriais nesiorientuojama į mažesnes negu nustatyto dydžio įmones, efektyvumą;

11.  ragina EIB ir Komisiją nuolat informuoti Parlamentą apie konkrečias priemones, kurių iki šiol buvo imtasi siekiant paskatinti kooperatyvų ir socialinės ekonomikos įmonių prieigą prie finansavimo, nes jie, kaip ir MVĮ, gali atlikti svarbų vaidmenį kuriant daugiau tvarių ir tinkamų kokybiškų darbo vietų;

12.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti mažosioms įmonėms ir verslininkams skirtus informavimo apie įvairias ES finansavimo, kuriuo jie gali pasinaudoti, galimybes ir su jomis susijusio mokymo kanalus, kad jie galėtų gauti informacijos apie visas jiems pagal ES biudžetą galimas finansines priemones; ragina kuo labiau supaprastinti dokumentus ir procedūras, kad būtų galima lengviau naudotis šiomis finansinėmis priemonėmis, taip pat užtikrinti daugiau lankstumo šioje srityje.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

23.5.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

22

2

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jean Arthuis, Lefteris Christoforou, Jean-Paul Denanot, José Manuel Fernandes, Bernd Kölmel, Zbigniew Kuźmiuk, Vladimír Maňka, Ernest Maragall, Sophie Montel, Liadh Ní Riada, Jan Olbrycht, Younous Omarjee, Urmas Paet, Paul Rübig, Patricija Šulin, Eleftherios Synadinos, Paul Tang, Daniele Viotti

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Georgios Kyrtsos, Andrej Plenković, Ivan Štefanec, Nils Torvalds, Auke Zijlstra

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Laura Agea, Rainer Wieland


Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ (25.5.2016)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

Kaip kuo geriau pasinaudoti mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) darbo vietų kūrimo galimybėmis?

(2015/2320(INI))

Nuomonės referentas: Andrey Novakov

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  ragina valstybes nares daugiau dėmesio skirti tinkamai ES finansavimo priemonių, skirtų MVĮ (visų pirma savisamdai), įvairovei – subsidijoms, paskoloms, garantijoms, nuosavam kapitalui, mikrofinansams, priklausomai nuo vietos, sektoriaus ir gyvavimo ciklo – turint omenyje tai, kad vis didėja finansinių priemonių ir iš ES biudžeto per ERPF, Europos strateginių investicijų fondą (ESIF) ir kitas tiesioginio valdymo programas, kaip antai „Horizontas 2020“ (ypač MVĮ priemonė pagal programą „Horizontas 2020“), Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programa, COSME, LIFE ir „Erasmus+“ finansuojamų priemonių sąveikos vaidmuo; pažymi, kad svarbu išanalizuoti geresnio šių programų įgyvendinimo būdus; teigia, kad būtų naudinga turėti daugiau informacijos ir empirinių įrodymų apie finansinių priemonių, taikomų atsižvelgiant į ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslus, poveikį; prašo Komisijos parengti aiškias gaires, kuriose būtų nurodytos aplinkybės, kuriomis turėtų būti naudojamasi subsidijomis, paskolomis ar garantijomis; ragina Komisiją įvertinti valstybėse narėse taikomą MVĮ priemonę ir nurodyti valstybių narių priežastis, dėl kurių pasirinkta arba atsisakyta taikyti šią priemonę;

2.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares sutelkti pastangas į regionus, kurie menkai naudojasi finansinėmis priemonėmis, įskaitant veiklos plėtimo finansavimą naujoms įmonėms tampant MVĮ, turint mintyje svarbų finansinių produktų vaidmenį veiksmų programose, ESIF ir EIB grupės veikloje; ragina Komisiją ir valstybes nares suteikti paskatų mažosioms ir vidutinėms įmonėms regionuose, kurie susiduria su nuosmukiu ir ilgalaikiu nedarbu arba yra apimti pabėgėlių krizės;

3.  ragina MVĮ (įskaitant mikroįmones) ir vietos bei regionų valdžios institucijas išnaudoti visas Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondai) ir ESIF derinimo galimybes, turinti omenyje, kad tai yra dvi viena kitą papildančios priemonės; rekomenduoja derinti ESI fondus ir ESIF teminėse ir daugiašalėse investavimo platformose ir ragina Komisiją ir EIB grupę dėti daugiau pastangų steigiant šias platformas, kuriomis siekiama viešinti EIB grupės paslaugas ir pagerinti MVĮ galimybes gauti finansavimą;

4.  primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją, laikantis holistinio požiūrio į MVĮ finansavimą, padaryti didelę pažangą iki 2017 m. toliau paprastinant paraiškų teikimo, projektų valdymo ir stebėjimo bei kontrolės veiksmus kreipiantis dėl ES finansavimo, visų pirma nustatant vienodą ES lygmens elektroninę viešųjų pirkimų procedūrą, visišką e. sanglaudą, bendrą rizikos principu paremtą auditą, duomenų ir informacijos teikimo reikalavimų mažinimą ir perteklinio reguliavimo panaikinimą plačiu mastu optimizuojant reguliavimą; tačiau pabrėžia, kad būtina užtikrinti tinkamą supaprastinimo ir pažeidimų, įskaitant sukčiavimą, nustatymo bei jų prevencijos pusiausvyrą; prašo Komisijos, atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą (persvarstymą), teikti pasiūlymus, kaip keisti reglamentus dėl sanglaudos politikos siekiant sudaryti MVĮ, visų pirma veiklą plečiančioms pradedančiosioms įmonėms, geresnes sąlygas gauti finansavimą; primena, kad, remiantis Komisijos skaičiavimais, vykdant Europos e. viešuosius pirkimus, užtikrinant skaidrumą ir mažinant administracines išlaidas per metus būtų galima sutaupyti net 50 mlrd. EUR;

5.  pabrėžia, kad svarbu įvykdyti su Europos iniciatyva „Small Business Act“ susijusias ex ante sąlygas, siekiant gerinti verslo vystymo ir verslumo sąlygas ir administracines procedūras ir pasinaudoti MVĮ skirtomis finansavimo galimybėmis;

6.  pabrėžia, kad mikrokreditai, kurie daugiausia skirti smulkiesiems verslininkams ir socialiai remtiniems asmenims, norintiems užsiimti savarankišku darbu, yra labai svarbūs siekiant įveikti kliūtis, su kuriomis susiduriama naudojantis įprastomis bankų paslaugomis;

7.  pabrėžia į ateitį orientuotos teisėkūros ir paprastesnių procedūrų vaidmenį ypač greitai vystantis daug žinių reikalaujančiam ir labai inovatyviam MVĮ sektoriui, įskaitant socialinės ekonomikos ir kooperacines įmones, akcentuodamas jo vaidmenį pažangiosios specializacijos srityje ir atsižvelgiant į ES miestų darbotvarkę, taip pat galvojant apie būsimą Amsterdamo paktą ir tinklaveikos bei skėtinių struktūrų, kaip antai Europos inovacijų partnerystė, vaidmenį;

8.  pabrėžia, kad sudarant palankesnes sąlygas įgyvendinti „trigubo sraigto“ koncepciją galima paskatinti MVĮ augimą ir darbo vietų kūrimą;

9.  pabrėžia, kad svarbu pašalinti gebėjimų trūkumą, su kuriuo susiduria novatoriškos MVĮ; mano, jog būtina, kad Komisija skirtų dėmesio palankesnių sąlygų atitinkamam mokymui ir švietimui, kuris gali padėti sumažinti novatoriškoms MVĮ būtinų IRT naudojimo gebėjimų trūkumą, sudarymui;

10.  pabrėžia, kad svarbu skatinti ir remti privačiojo sektoriaus asociacijas ir įmones, galinčias teikti informaciją apie rinkas ir standartus, patarti, kokias strategijas rinktis, ir suteikti galimybių naudotis technologijomis ir inovacijomis, taip pat atitinkamais finansavimo paketais, siekiant skatinti tokias priemones kaip vertės grandinės analizė, kuri padeda verslininkams išsiaiškinti, kokias problemas ir iššūkius, susijusius su jų veikla ir su ja nesusijusius, jie turi įveikti ir kokių partnerių pagalba jiems reikalinga;

11.  pažymi, kad įgyvendindamos 3 teminį tikslą („MVĮ konkurencingumo didinimas“) valstybės narės savo veiklos programose daugiausia dėmesio skyrė MVĮ augimo ir darbo vietų kūrimo skatinimui; pabrėžia, kad nei būsimos nenumatytos ES masto krizės, nei svarbios iniciatyvos neturi lemti įsipareigojimų ar mokėjimų sumažinimo 3 teminiam tikslui ir atitinkamoms priemonėms pagal ES bendrojo biudžeto 1b išlaidų kategoriją; pripažįsta, kad MVĮ turi menkus nuosavus išteklius, todėl pabrėžia, kad siekiant sumažinti nemokumo pavojų turėtų būti stengiamasi kuo mažiau vėluoti apmokėti sąskaitas faktūras, susijusias su sanglaudos politikos įgyvendinimu; atitinkamai ragina Komisiją ir valstybes nares toliau didinti mokėjimų MVĮ spartą;

12.  ragina Komisiją ir Tarybą, atliekant DFP peržiūrą (persvarstymą), toliau remti laikotarpiui po 2020 m. skirtas programas COSME, „Horizontas 2020“ ir „Erasmus jauniesiems verslininkams“, nes jos vietos ir regionų lygmeniu atlieka itin svarbų vaidmenį MVĮ ir daro didelį poveikį inovacijoms ir būrimuisi į grupes;

13.  mano, kad turėtų būti laikoma, jog finansavimas ir verslumo ugdymas (kuris turėtų būti įtrauktas ir į mokyklos programas) yra neatskiriamai susiję, kai kalbama apie pajamų didinimą ir daugiau bei geresnių darbo vietų kūrimą, įskaitant, pavyzdžiui, aplinką tausojančias darbo vietas, taip pat atsižvelgiant į žiedinės ekonomikos principus; ragina Komisiją ir valstybes nares suteikti daugiau paramos moterų ir jaunimo verslumo ugdymui; pabrėžia labai svarbų MVĮ vaidmenį kaimo vietovėse, ypač regionuose, kuriuose yra didesnis jaunimo nedarbas arba mažėja gyventojų skaičius;

14.  skatina daugiau investuoti į pastangas pasinaudoti MVĮ potencialu siekiant ekologines problemas paversti verslo galimybėmis (kaip MVĮ skirtame ekologiškų veiksmų plane) ir skatinti perėjimą prie žaliosios ekonomikos; skatina kurti verslo galimybes integruojant žaliųjų įmonių modelius ir žaliąsias technologijas, taip pat visais valdžios lygmenimis vykdant žaliuosius viešuosius pirkimus;

15.  ragina Komisiją pateikti išsamios diskusijos su Parlamentu dėl sanglaudos politikos ateities, kuri turi būti inicijuota dar 2016 m., grafiką ir įtraukti laikotarpio po 2020 m. scenarijus ir parengiamąjį darbą, suteikiant regionams ir MVĮ pakankamai laiko pasirengti;

16.  ragina Komisiją užtikrinti, kad daugiau MVĮ ir MVĮ organizacijų visais lygmenimis dalyvautų rengiant ESI fondų strategiją po 2020 m. ir kad jų dalyvavimas būtų aktyvesnis; šiuo požiūriu ragina Komisiją sudaryti valstybėms narėms palankesnes sąlygas keistis geriausia patirtimi, susijusia su jų skirtinga MVĮ reguliavimo aplinka;

17.  ragina greičiau ir teisingiau įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir nacionalines reformų programas, susijusias su darbo aplinka įmonėse ir MVĮ aspektu ES regionuose, siekiant išvengti inertiško požiūrio į vietinio pobūdžio problemas ir neoptimalias ES biudžeto investicijas regionuose;

18.  pažymi, kad iš 2014–2015 m. metinės ataskaitos apie Europos MVĮ ir 2016 m. metinės augimo apžvalgos matyti, kad esama regioninių skirtumų, susijusių su MVĮ sąlygomis, ir kitų neatitikimų, kuriuos valstybės narės turėtų veiksmingai pašalinti iki pasibaigiant programavimo laikotarpiui, taip pat stengtis skatinti MVĮ tarptautinimą šalinant netarifines kliūtis;

19.  ragina valstybes nares, kurios menkai gali decentralizuoti ES finansavimo valdymą, vietos valdžios institucijoms suteikti daugiau administracinių pajėgumų teikti techninę pagalbą ir valdyti MVĮ (įskaitant mikroįmones) skirtas vietines ir regionines paramos sistemas, įskaitant geresnę prieigą prie finansavimo ir informacinių sprendimų, nes tai padės pasiekti regioniniu mastu labiau suderintus rezultatus ir padidinti lėšų panaudojimo lygį, visų pirma mažiau išsivysčiusiuose regionuose.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

24.5.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

37

3

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Pascal Arimont, Franc Bogovič, Victor Boştinaru, Mercedes Bresso, Steeve Briois, Rosa D’Amato, Iratxe García Pérez, Michela Giuffrida, Krzysztof Hetman, Ivan Jakovčić, Constanze Krehl, Sławomir Kłosowski, Andrew Lewer, Louis-Joseph Manscour, Martina Michels, Iskra Mihaylova, Jens Nilsson, Andrey Novakov, Younous Omarjee, Stanislav Polčák, Julia Reid, Liliana Rodrigues, Fernando Ruas, Monika Smolková, Ruža Tomašić, Monika Vana, Matthijs van Miltenburg, Lambert van Nistelrooij, Derek Vaughan, Joachim Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Ivana Maletić, Miroslav Mikolášik, Sophie Montel, Dimitrios Papadimoulis, Tonino Picula, Maurice Ponga, Branislav Škripek, Davor Škrlec, Hannu Takkula, Damiano Zoffoli, Milan Zver


GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

13.7.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

46

6

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Laura Agea, Guillaume Balas, Tiziana Beghin, Brando Benifei, Mara Bizzotto, Enrique Calvet Chambon, David Casa, Ole Christensen, Martina Dlabajová, Lampros Fountoulis, Elena Gentile, Arne Gericke, Marian Harkin, Czesław Hoc, Danuta Jazłowiecka, Agnes Jongerius, Jan Keller, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Kostadinka Kuneva, Jean Lambert, Jérôme Lavrilleux, Patrick Le Hyaric, Javi López, Thomas Mann, Anthea McIntyre, Elisabeth Morin-Chartier, Emilian Pavel, Georgi Pirinski, Marek Plura, Terry Reintke, Sofia Ribeiro, Claude Rolin, Anne Sander, Sven Schulze, Siôn Simon, Jutta Steinruck, Romana Tomc, Yana Toom, Ulrike Trebesius, Marita Ulvskog, Renate Weber, Tatjana Ždanoka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Daniela Aiuto, Deirdre Clune, Tania González Peñas, Dieter-Lebrecht Koch, Zdzisław Krasnodębski, Paloma López Bermejo, Edouard Martin, Csaba Sógor, Neoklis Sylikiotis

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Isabella De Monte


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

46

+

ALDE

ECR

EFDD

ENF

PPE

 

S&D

Verts/ALE

Enrique Calvet Chambon, Martina Dlabajová, Marian Harkin, Yana Toom, Renate Weber

Arne Gericke, Czesław Hoc, Zdzisław Krasnodębski, Anthea McIntyre, Ulrike Trebesius

Laura Agea, Daniela Aiuto, Tiziana Beghin

Mara Bizzotto

David Casa, Deirdre Clune, Danuta Jazłowiecka, Dieter-Lebrecht Koch, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Jérôme Lavrilleux, Thomas Mann, Elisabeth Morin-Chartier, Marek Plura, Sofia Ribeiro, Claude Rolin, Anne Sander, Sven Schulze, Csaba Sógor, Romana Tomc

Guillaume Balas, Brando Benifei, Ole Christensen, Isabella De Monte, Elena Gentile, Agnes Jongerius, Jan Keller, Javi López, Edouard Martin, Emilian Pavel, Georgi Pirinski, Siôn Simon, Jutta Steinruck, Marita Ulvskog

Jean Lambert, Terry Reintke, Tatjana Zdanoka

6

-

GUE/NGL

NI

Tania González Peñas, Kostadinka Kuneva, Patrick Le Hyaric, Paloma López Bermejo, Neoklis Sylikiotis

Lampros Fountoulis

0

0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Teisinė informacija - Privatumo politika