PRANEŠIMAS dėl ES santykių su Tunisu esamomis regioninėmis aplinkybėmis
26.7.2016 - (2015/2273(INI))
Užsienio reikalų komitetas
Pranešėjas: Fabio Massimo Castaldo
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl ES santykių su Tunisu esamomis regioninėmis aplinkybėmis
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 8 straipsnį,
– atsižvelgdamas į ES 2014 m. Tunise vykusių parlamento ir prezidento rinkimų stebėjimo misijos galutinę ataskaitą,
– atsižvelgdamas į 2014 m. kovo mėn. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pranešimą „Kalėjimai Tunise: tarptautiniai standartai ir tikrovė“ ir į Tuniso teisingumo ministerijos pareigūnų pareiškimus,
– atsižvelgdamas į 2014–2015 m. bendros paramos sistemą, pagal kurią teikiama Europos Sąjungos parama Tunisui ir kurios taikymo laikotarpis, pakeitus Sprendimą C(2014) 5160, pratęstas iki 2016 m. pabaigos,
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos persvarstymo[1],
– atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 18 d. bendrą komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos kaimynystės politikos peržiūra“ (JOIN(2015) 0050 final),
– atsižvelgdamas į Tuniso 2015 m. gruodžio 1 d. pasirašytą asociacijos susitarimą dėl mokslinių tyrimų ir inovacijų pagal programą „Horizontas 2020“,
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl derybų dėl ES ir Tuniso laisvosios prekybos susitarimo pradžios[2],
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl skubių autonominių prekybos priemonių taikymo Tuniso Respublikai[3],
– atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/580 dėl skubių autonominių prekybos priemonių taikymo Tuniso Respublikai[4] įsigaliojimą 2016 m. balandžio 19 d.,
– atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 17 d. ES ir Tuniso asociacijos tarybos rekomendacijas dėl ES ir Tuniso veiksmų plano (2013–2017 m.) įgyvendinimo ir į 2016 m. balandžio 18 d. ES ir Tuniso asociacijos tarybos bendrą pareiškimą,
– atsižvelgdamas į Tuniso „2013–2020 m. strateginį vystymosi planą“,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8–0249/2016),
A. kadangi pagal Europos kaimynystės politiką, Europos Sąjunga Tunisą laiko viena iš prioritetinių šalių;
B. kadangi taikaus perėjimo prie demokratijos procesas Tunise yra sėkmingas pavyzdys arabų pasaulyje, o jo konsolidavimas labai svarbus viso regiono stabilumui ir turi tiesioginių padarinių Europos saugumui;
C. kadangi 2015 m. Tuniso nacionalinio dialogo ketvertui už jo labai svarbų indėlį Tunise kuriant pliuralistinę demokratiją buvo paskirta Nobelio taikos premija;
D. kadangi šiuo metu Tunise susiklostė sudėtinga socialinė ir ekonominė padėtis ir jis taip pat susiduria su saugumo problemomis, visų pirma dėl padėties Libijoje; kadangi šios aplinkybės ir šalyje įvykdyti teroristiniai išpuoliai daro didelį neigiamą poveikį turizmui – svarbiausiam Tuniso ekonomikos sektoriui;
E. kadangi Tuniso ekonomika yra itin priklausoma nuo užsienio investicijų, turizmo ir produktų eksporto į ES ir kadangi ekonomika gali suklestėti tik tada, kai įmanoma toliau plėtoti demokratiją;
F. kadangi darbo vietų ir galimybių trūkumas buvo viena iš pagrindinių 2011 m. vykusių masinių gyventojų demonstracijų priežasčių ir kadangi žmonės kasdien vis dar susiduria su dauguma iš šių problemų, turint mintyje aukštą jaunimo nedarbo lygį;
G. kadangi būtina plėtoti tikrą partnerystę, kurioje būtų atsižvelgiama į abiejų Viduržemio jūros pakrančių bendruomenių interesus, konkrečiai siekiant sumažinti socialinę ir regioninę nelygybę Tunise;
H. kadangi, pasibaigus Prezidento Zine El Abidine Ben Ali režimo erai ir sutvirtinus demokratinį procesą, ES galėtų tobulinti savo politinį dialogą su Tunisu, labiau atsižvelgdama į šio svarbaus partnerio interesus ir prioritetus, ir taip pasiekti tikslą užtikrinti stabilumą;
I. kadangi ES ir jos valstybės narės turi ir toliau įsipareigoti dirbti su Tuniso žmonėmis ir jo vyriausybe, siekiant skatinti bendrus interesus, be kita ko, prekybos, investicijų, turizmo, kultūros ir saugumo srityse;
J. kadangi sudarius pakomitečius buvo pradėtas trišalis valdžios institucijų, pilietinės visuomenės veikėjų ir ES atstovų Tunise dialogas;
K. kadangi spaudos laisvė ir laisvė publikuoti yra atviros, laisvos ir demokratinės visuomenės esminiai elementai;
L. kadangi Tunisas atliko svarbų vaidmenį sudarydamas palankias sąlygas Libijos konflikto šalims pasiekti susitarimą;
M. kadangi nestabilumas Libijoje ir jo šalutinis poveikis kelia didelę grėsmę Tuniso ir viso regiono stabilumui; kadangi Tunisas šiuo metu yra priėmęs daugiau kaip milijoną perkeltųjų libių, kurie pabėgo nuo nestabilumo ir smurto Libijoje, ir kadangi todėl apsunkinama vidaus padėtis ir infrastruktūra, o perkeltieji asmenys naudojasi buvusių pabėgėlių stovyklų, kaip antai Šušos, patalpomis, kur nėra teikiamos pagrindinės paslaugos;
N. kadangi per pastaruosius kelerius metais Tunise įvykdyta keletas teroristinių išpuolių; kadangi, kovojant su terorizmu, Tunisas yra pagrindinis ES partneris;
O. kadangi nerimą kelia tai, kad daug Tuniso jaunimo papildo IS / „Da'esh“ gretas, ir kadangi perspektyvų nebuvimas ir ekonomikos stagnacija prisideda prie to, kad jaunuoliai tampa mažiau atsparūs ekstremistų grupuočių vilionėms;
1. dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą Tuniso tautai ir įsipareigojimą remti šios šalies pereinamąjį politinį procesą, prasidėjusį 2011 m.; pabrėžia problemas ir grėsmes, su kuriomis šalis susiduria stiprindama savo demokratinį procesą, vykdydama socialinei ir ekonominei gerovei būtinas reformas ir užtikrindama šalies saugumą; primygtinai ragina ES ir valstybes nares sutelkti ir geriau koordinuoti didelius techninius ir finansinius išteklius, kad Tunisui būtų suteikta konkreti parama; pabrėžia, kad, nenumačius priemonių Tuniso lėšų panaudojimo pajėgumui ir stabilumui, demokratijai, geram valdymui, kovai su korupcija, ekonomikos plėtrai ir užimtumui regione stiprinti, kils pavojus bet kokiai reformos perspektyvai; todėl ragina sukurti tikrą išsamią ir visapusišką ES ir Tuniso partnerystę;
2. ragina Dovilio partnerystės narius vykdyti prisiimtus įsipareigojimus; mano, kad padėtimi Tunise galima pagrįsti tai, kad būtų pradėtas įgyvendinti tikras „Maršalo planas“ ir būtų skirtas pakankamas finansavimas demokratinio perėjimo konsolidavimui remti ir investicijoms bei plėtrai skatinti visuose ekonomikos ir visuomenės, ypač darbo vietų kūrimo ir kokybiškų visiems prieinamų viešųjų paslaugų teikimo, sektoriuose; taip pat prašo sutvirtinti paramos pilietinei visuomenei pastangas; reiškia susirūpinimą dėl sudėtingos dabartinės socialinės ir ekonominės padėties ir biudžeto problemų, būdingų pereinamojo laikotarpio nestabilumui, ir mano, kad Tunise būtina įgyvendinti atitinkamas reformas, kuriomis būtų siekiama skatinti užimtumą ir užtikrinti tvarų ir integracinį augimą; todėl mano, kad labai svarbu, kad biudžeto valdymo institucijos susitartų iš esmės padidinti pagal Europos kaimynystės priemonę (EKP) Tunisui skiriamus išteklius;
3. tvirtina, kad, nepaisant labai sudėtingos socialinės ir ekonominės padėties, norint užtikrinti istorinį Tuniso perėjimą prie demokratijos reikia užmegzti daug platesnio užmojo ES ir Tuniso partnerystę, kuri aprėptų ne vien tik įprastas priemones;
4. teigiamai vertina gerą Tuniso bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis, kurį rodo tai, kad pasirašytas lengvatinio prekybos režimo susitarimas ir įsteigti vietos tarpvalstybiniai komitetai su Alžyru, kuriais siekiama skatinti vietos plėtrą, ir tai, kad Tuniso ir Libijos ekonomikos yra persipynusios, bei Tuniso žmonių solidarumas su perkeltaisiais libiais; todėl palankiai vertina pažangą vykdant susitaikymo procesą Libijoje;
5. primena, kaip svarbu įgyvendinant persvarstytą Europos kaimynystės politiką paisyti žmogaus teisių; ragina, visapusiškai dalyvaujant pilietinei visuomenei, sukurti pagarbos pagrindinėms laisvėms, lyčių lygybės paisymo ir kitų žmogaus teisių klausimų stebėsenos mechanizmus;
6. pabrėžia, kad politinio integracijos į Arabų Magribo sąjungos sistemą proceso atnaujinimas galėtų būti itin tinkama galimybė siekiant užtikrinti saugumą ir stiprinti bendradarbiavimą visame regione;
I. Politinės reformos ir institucijos
7. reiškia paramą demokratizacijos procesui ir atkreipia dėmesį į tai, kad Tunise reikia vykdyti socialines ir ekonomines reformas; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į uždavinį didinti stabilumą kintančiomis regioninėmis aplinkybėmis, būtina remti Liaudies atstovų asamblėją, stiprinant demokratiją; reiškia susirūpinimą dėl to, kad Liaudies atstovų asamblėjai trūksta priemonių, todėl jai sudėtinga vykdyti teisėkūros funkcijas ir lėtėja labai reikalingų naujų teisės aktų rengimo bei reformų procesai; remia Liaudies atstovų asamblėjos pastangas padidinti savo gebėjimus, be kita ko, įdarbinant darbuotojus; remia tai, kad būtų iš naujo įvertinti Liaudies atstovų asamblėjos poreikiai; prašo, kad Parlamento tarnybos padidintų gebėjimų stiprinimo paramos, teikiamos Liaudies atstovų asamblėjai, veiksmus; rekomenduoja, kad Parlamentas savo patalpose aukščiausiu politiniu lygmeniu surengtų politinį susitikimą, pvz., „Tuniso savaitę“, kad paskatintų parlamentinį bendradarbiavimą;
8. palankiai vertina tai, kad įsteigtas ES ir Tuniso jungtinis parlamentinis komitetas, kuris atliks nepaprastai svarbų vaidmenį siekiant, kad Europos Parlamento nariai ir tunisiečiai reguliariai susitiktų ir plėtotų struktūrinį politinį dialogą demokratijos, žmogaus teisių, teisinės valstybės klausimais ir bet kuria abiem šalims svarbia tema; pabrėžia, kad, pradedant derybas dėl prekybos susitarimų, ES ir Tuniso jungtinis parlamentinis komitetas turi atlikti svarbų vaidmenį veiksmingai stebėdamas vykstančias derybas; ragina pradėti įgyvendinti konkrečias paramos Liaudies atstovų asamblėjai iniciatyvas su kitais Europos Parlamento komitetais, pvz., Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetu (dėl paramos teisingumo ir vidaus reikalų bei migracijos teisės klausimais ir priemonių, susijusių su policijos ir teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, įskaitant terorizmą);
9. palankiai vertina Tunise vedamą trišalį dialogą; ragina jį tęsti ir išplėsti, aprėpiant visus ES ir Tuniso dvišalių santykių aspektus, visų pirma užtikrinti, kad įgyvendinant persvarstytą Europos kaimynystės politiką ir derybų dėl ES ir Tuniso prioritetų procese dalyvautų pilietinė visuomenė;
10. pažymi, kad viešojo administravimo reforma yra viena iš sudėtingiausių reformų, kurias Tunisas turi įgyvendinti; palankiai vertina tai, kad Tuniso vyriausybė svarsto galimybes taikyti naujus metodus, skirtus pagrindinėms prioritetinėms politikos kryptims sparčiau įgyvendinti; mano, kad įgyvendinant porinius Europos ir Tuniso administravimo institucijų projektus būtų teigiamai prisidedama prie viešojo administravimo reformos; ragina taikyti IT pagrįstus sprendimus elektroninei valdžiai ir elektroninei administracijai sukurti bei vystyti;
11. palankiai vertina tai, kad Tunisas laikosi tarptautinių asociacijų laisvės standartų, todėl šalis atliko pagrindinį vaidmenį stiprinant nepriklausomą pilietinę visuomenę arabų pasaulyje; ragina toliau didinti techninę ir gebėjimų stiprinimo paramą pilietinės visuomenės organizacijoms, politinėms partijoms ir profesinėms sąjungoms, nes jos Tunise turi atlikti lemiamą vaidmenį ir įrodė, kad yra nepaprastai svarbios siekiant perėjimo prie demokratijos ir apskritai vystymosi, valdžios atskaitomybės ir žmogaus teisių užtikrinimo, įskaitant moterų ir vaikų apsaugą, lyčių lygybę ir visų persekiojimo ir diskriminacijos aukų apsaugą, stebėsenos; palankiai vertina konkrečias ES finansuojamas šios srities programas, pvz., pilietinės visuomenės paramos projektą, ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Tuniso ketverto pasirašytą susitarimą, kuriuo siekiama stiprinti Tuniso ir Europos pilietinės visuomenės ryšius; ragina, nustatant vietos plėtros prioritetus, be kita ko, vietos investicijų srityje, užtikrinti pilietinės visuomenės ir valdžios institucijų tarpusavio dialogą ir bendradarbiavimą; ragina skatinti pilietinį ugdymą ir demokratinį įsipareigojimą;
12. pabrėžia, kaip svarbu ugdyti pilietiškumo kultūrą, ir ragina sukurti tam palankią aplinką ir būtinas pilietinės visuomenės organizacijų įtraukimo į sprendimų priėmimo procesą struktūras;
13. mano, jog reikia, kad Komisija ir EIVT teiktų reikiamą paramą vietos rinkimams (numatytiems 2016 m. spalio mėn.) ir siųstų ES bei EP stebėjimo misiją ir teiktų paramą rengiant rinkimus, jei jų paprašytų Tuniso vyriausybė, kaip jau buvo daroma per 2014 m. vykusius parlamento ir prezidento rinkimus; šiuo požiūriu ragina stiprinti paramą savivaldybėms vykdant Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių regionų ir vietos asamblėjos (ARLEM) darbą ir skatinant kurti porinius projektus, veiklą koordinuojant su valstybėmis narėmis;
14. ragina remti lyčių pusiausvyrą skatinančią politiką, be kita ko, reformuojant Asmens statuso kodeksą, kad būtų panaikinti moteris diskriminuojantys įstatymai, pvz., susiję su paveldėjimu ir santuokos teisėmis, taip pat remti aktyvesnį moterų dalyvavimą visuomeniniame gyvenime ir privačiajame sektoriuje, kaip numatyta Tuniso Konstitucijos 46 straipsnyje; taip pat ragina kurti atsirandančioms moterims lyderėms skirtas kuravimo programas, kurios galėtų padėti joms užimti su sprendimų priėmimu susijusias pareigas; rekomenduoja panaikinti Tuniso bendrąją deklaraciją dėl Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims;
15. ragina įtraukti jaunus žmones į politinį gyvenimą, ypač skatinant jaunimą dalyvauti vietos rinkimuose; šiuo požiūriu teigiamai vertina ES finansuojamus projektus jaunimo informuotumo ir (arba) pilietinio ugdymo srityje; palankiai vertina teisės aktų nuostatas dėl jaunimo atstovavimo vietos ir regioniniuose rinkimuose; mano, kad 2016 m. vyksiantys savivaldybių rinkimai yra galimybė paskatinti jaunimą vėl aktyviai įsitraukti į politinės pertvarkos procesą;
16. palankiai vertina pereinamojo laikotarpio teisingumo įstatymą; primena, kad Tuniso žmonės į pereinamojo laikotarpio procesą deda daug vilčių; apgailestauja dėl didelio Tiesos ir orumo komisijos pasidalijimo į priešingas stovyklas; pažymi, kad nacionalinis susitaikymas ir augimas neturėtų būti vienas kitam prieštaraujantys prioritetai;
17. ragina Komisiją ir EIVT toliau remti Tunisą jam vykdant teismų sektoriaus ir teisinės valstybės reformą, atsižvelgiant į Tuniso Konstitucijoje nustatytas vertybes, be kita ko, teikiant techninę ir finansinę paramą šiuo metu steigiamai Aukščiausiajai teismų tarybai ir Konstituciniam Teismui; palankiai vertina 2011 m. patvirtintą ES teisingumo sistemos reformos programą (PARJI), taip pat 2014 m. patvirtintą PARJ2 programą, kuriai skirtas tik 15 mln. EUR finansavimas;
18. ragina vyriausybę skubiai imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias kankinimui; ragina Tunisą panaikinti mirties bausmę; reiškia susirūpinimą dėl pakartotinių Tuniso valdžios institucijų vykdyto nepilnamečių, įtariamų norėjus prisijungti prie teroristų organizacijų, kankinimo atvejų;
19. ragina Tunisą nedelsiant pertvarkyti savo 1978 m. Nepaprastosios padėties įstatymą, kuris šiuo metu įgyvendinamas nesivadovaujant Konstitucijos pagrindinėmis nuostatomis;
20. reiškia susirūpinimą dėl perpildytų Tuniso kalėjimų, maisto stokos ir prastų sanitarinių sąlygų, taip pat dėl jų poveikio pagrindinėms kalinių teisėms; palankiai vertina Tuniso ir Europos vykdomą Tuniso įkalinimo įstaigų reformos projektą, kuriuo siekiama stiprinti įkalinimui alternatyvių bausmių už lengvesnius nusikaltimus sistemą;
21. ragina įgyvendinti baudžiamojo kodekso reformą, ypač panaikinti 230 straipsnį, kuriame už homoseksualumą skiriama trejų metų laisvės atėmimo bausmė ir kuris prieštarauja konstituciniams nediskriminavimo ir privatumo apsaugos principams; teigiamai vertina naują įstatymą, kuriuo pakeičiamas ir iš dalies keičiamas Įstatymas 1992-52 dėl narkotikų ir pagal kurį prioritetas teikiamas prevencijai, o ne atgrasymui, ir numatomos alternatyvios bausmės, kuriomis skatinama narkotikų vartotojų reabilitacija ir reintegracija, nes tai tinkamas žingsnis siekiant suderinti Tuniso teisės aktus su tarptautiniais standartais;
22. ragina stiprinti decentralizavimo procesą ir suteikti galių regionams toliau kuriant vietos autonomijas; remia partnerystes su ES valstybėmis narėmis, kuriomis skatinamas decentralizuotas požiūris (pvz., mokymą, gebėjimų stiprinimą toje srityje), ir decentralizuoto bendradarbiavimo projektus, kuriems vadovauja valstybių narių institucijos ir kuriais padedama vystyti Tuniso regionų ir vietos valdymą, taip pat remia partnerystes ir keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais su ES miestais ir vietos bendruomenėmis; ragina, remiantis sėkmingomis įgyvendinamomis iniciatyvomis, didinti ES paramą regionų pilietinei visuomenei;
23. yra susirūpinęs dėl to, kad nedidelė pažanga padaryta iš esmės persvarstant baudžiamojo proceso kodeksą ir baudžiamąjį kodeksą, siekiant puoselėti saviraiškos laisvę; yra susirūpinęs dėl to, kad keletas piliečių buvo persekiojami ir įkalinti dėl tariamo valstybės pareigūnų šmeižto ir įžeidimo repo dainose arba dėl kenkimo visuomenės moralei, įskaitant žurnalistus ir tinklaraštininkus, persekiojamus ir įkalinamus už savo nuomonės reiškimą; pritaria Tuniso prisijungimui Laisvės internete koalicijos ir ragina Tunisą dar aktyviau joje dalyvauti;
24. dar kartą patvirtina, kad spaudos ir žiniasklaidos laisvė, saviraiškos laisvė internete, be kita ko, tinklaraštininkų, ir realiame gyvenime, taip pat susirinkimų laisvė – tai pagrindiniai demokratijos ir atviros bei pliuralistinės visuomenės elementai ir būtini jų ramsčiai; ragina, kad geriausios praktikos standartai žiniasklaidos sektoriuje iš tikrųjų atspindėtų tiriamąją ir diferencijuotąją žurnalistiką; pripažįsta didelį necenzūruojamos prieigos prie interneto ir skaitmeninės bei socialinės žiniasklaidos poveikį; palankiai vertina Tuniso gyvą ir atvirą internetinės žiniasklaidos aplinką, tačiau ragina Tuniso institucijas toliau investuoti į pagrindinę technologinę infrastruktūrą ir skatinti skaitmeninį sujungiamumą ir raštingumą, ypač skurdžiausiuose šalies rajonuose; palankiai vertina tai, kad, siekiant veiksmingai apsaugoti teisę į informacijos laisvę Tunise, įskaitant informatorių apie pažeidimus teises, 2016 m. kovo mėn. patvirtintas naujas informacijos įstatymas; palankiai vertina tai, kad pagal vykdomą 10 mln. EUR vertės paramos žiniasklaidos reformai programą Aukščiausioji audiovizualinės komunikacijos institucija (HAICA) ir jos funkcijas perimanti Audiovizualinės komunikacijos institucija (ACA) gaus ES paramą;
25. ragina Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją suteikti Tunisui „partnerio siekiant demokratijos“ statusą, nes tai būtų svarbus žingsnis siekiant Tunise sutvirtinti parlamentinę demokratiją ir teisinę valstybę;
II. Ekonominis ir socialinis vystymasis
26. palankiai vertina Komisijos pasiūlymą suteikti 500 mln. EUR makrofinansinę pagalbą ir tai, kad Taryba ir Parlamentas šį pasiūlymą priėmė;
27. atkreipia dėmesį į tai, kad pradėtos derybos dėl plataus užmojo ES ir Tuniso laisvosios prekybos susitarimo (išsamus ir visapusiškas LPS); primena, kad ES turi vesti šias derybas kartu teikdama pritaikytą techninę ir finansinę paramą; pabrėžia, kad šis susitarimas, kuriuo siekiama pagerinti patekimo į rinką sąlygas ir investicijų aplinką, apima ne tik prekybos aspektą ir jį įgyvendinant turi būti prisidedama prie Europos aplinkos, vartotojų apsaugos ir darbuotojų teisių sričių standartų taikymo Tunise, taip užtikrinant jo stabilumą, stiprinant demokratinę sistemą ir skatinant ekonomiką; ragina Komisiją per derybas laikytis pažangaus požiūrio ir užtikrinti, kad šis susitarimas būtų abipusiai naudingas, tinkamai atsižvelgiant į didelius ekonominius dviejų derybų šalių skirtumus; primena savo rekomendacijas Komisijai ir Tuniso vyriausybei vykdyti aiškų ir išsamų Tuniso ir Europos pilietinės visuomenės įtraukimo į visus derybų dėl išsamaus ir visapusiško LPS etapus procesą; ragina, remiantis per panašias derybas įgytos geriausios praktikos pavyzdžiais, užtikrinti, kad konsultacijų procesas būtų atviras ir skaidrus ir kad būtų labiau atsižvelgiama į Tuniso pilietinės visuomenės įvairovę;
28. pažymi, kad, kaip konkretus žingsnis siekiant paremti Tuniso ekonomiką ir paskatinti reformas, patvirtintos Tunisui skirtos skubios autonominės prekybos priemonės; ragina, siekiant sudaryti sąlygas Tunisui visapusiškai pasinaudoti ES parama ir kurti darbo vietas, ypač skirtas jauniems absolventams, padidinti ES pagalbą Tunisui įgyvendinant Europos kaimynystės priemonę ir koordinuoti tarptautinę pagalbą Tunisui; skatina kurti partnerystes su kitomis suinteresuotomis pasaulio ir regioninėmis valstybėmis ir organizacijomis donorėmis, ypač priemones, kuriomis mažinami regionų skirtumai, skatinamas mokymas ir investicijos į žemės ūkį, atsižvelgiant į vietos žemės ūkio ypatumus, investicijos į informacines technologijas (IT), socialinę ekonomiką, apdirbamąją pramonę ir MVĮ – tai turėtų paskatinti užimtumą; pažymi, kad turizmo sektoriui dramatišką poveikį padarė teroristiniai išpuoliai, ir, atsižvelgdamas į nuo to laiko Tuniso valdžios institucijų įgyvendintas priemones, ragina valstybes nares kuo greičiau iš naujo įvertinti saugumo padėtį, jeigu jos dar to nepadarė, kad Tuniso turizmo sektorius galėtų atsigauti;
29. ragina ES į finansavimo prioritetų nustatymo atliekant Europos kaimynystės priemonės laikotarpio vidurio peržiūrą procesą įtraukti pilietinę visuomenę, vietos valdžios institucijas ir kitus svarbius subjektus;
30. pabrėžia, kad reikia spręsti nedarbo, ypač jaunų absolventų, problemą, pradėti įgyvendinti esmines reformas, kad būtų skatinamas augimas, kokybiškas švietimas ir užimtumas (pvz., sušvelninant valiutos apribojimus, sudarant palankesnes sąlygas gauti mikrokreditus, reformuojant darbo įstatymus, parengiant mokymo programas, pritaikytas prie darbo rinkos poreikių, ir supaprastinant administracinius procesus) ir įvairinti Tuniso ekonomiką; ragina visas šalis išsaugoti gero bendradarbiavimo dvasią, kad dėmesys būtų sutelktas į reformas siekiant įtraukios ekonomikos plėtros visose šalies teritorijose, įskaitant mažiau pažengusius ir skurstančius vidaus regionus, kuriems reikalingas ilgalaikio vystymosi planas; ragina Tuniso valdžios institucijas palankiai vertinti iniciatyvas, kuriomis piliečiai rodo įsipareigojimą gerinti politinį dialogą arba diegti technologines inovacijas, pabrėžia, kad šioms pilietinėms iniciatyvoms reikalinga tarptautinė parama;
31. teigiamai vertina 2016–2020 m. Tuniso strateginio vystymosi plano iniciatyvą ir ragina nedelsiant ją įgyvendinti, priėmus reglamentavimo sistemas, kuriomis siekiama padėti įsisavinti Europos ir visų tarptautinių finansų įstaigų paramą; palankiai vertina tai, kad buvo priimtas naujas investicijų kodeksas, kuriuo turėtų būti sukurtas reguliavimo stabilumas ir sudaromos palankesnės sąlygos investicijoms, taip pat paskatintos mokesčių reformos; ragina modernizuoti viešojo administravimo sistemą, kuri turėtų veikti veiksmingai ir skaidriai ir taip būtų sudarytos daug palankesnės sąlygos įgyvendinti projektus ir geriau naudoti lėšas;
32. remia Tuniso vyriausybės pastangas modernizuoti ir liberalizuoti Tuniso ekonomiką, norint patenkinti naują vidaus, regioninę ir pasaulinę paklausą, ir mano, kad stipri ir įvairi Tuniso ekonomika padės kurti darbo vietas, suteikti galimybių ir užtikrinti gerovę, taip pat sudarys sąlygas pasiekti platesnio masto politinius ir socialinius šalies tikslus;
33. primena strateginę Tuniso žemės ūkio sektoriaus svarbą ir šiuo požiūriu palankiai vertina 2016 m. Tuniso biudžete numatytas priemones, įskaitant ūkininkų įsiskolinimų panaikinimą ir pradėtas nacionalines konsultacijas žemės ūkio sektoriaus klausimais; mano, jog labai svarbu, kad į šias nacionalines konsultacijas būtų įtraukta pilietinė visuomenė ir kuo daugiau dalyvių, įskaitant smulkiuosius šalies pietinės dalies ūkininkus ir jaunus ūkininkus; mano, kad žemės ūkio sektorių reikia iš esmės reformuoti ir būtina imtis kelių neatidėliotinų praktinių priemonių, pvz., stiprinti gėlinimo įmonių pajėgumus siekiant spręsti vandens deficito problemą ir kitas dėl klimato kaitos atsirandančias problemas; ragina Tuniso valdžios institucijas uždrausti bet kokių ES uždraustų pesticidų naudojimą;
34. ragina ES dėti daugiau pastangų siekiant kovoti su dykumėjimu Tunise; pažymi, kad tunisiečiams labai trūksta vandens; ragina Tunisą skatinti tvarų žemės ūkį ir mitybos įpročius; rekomenduoja, siekiant paskatinti ūkininkus išsaugoti miškus ir upes, įgyvendinti žemės reformą; primena, kad, norint užtikrinti tvarią Tuniso pakrančių turizmo plėtrą, reikia gerokai sumažinti viešbučių tankumą, kad būtų galima racionalizuoti investicijas ir valdyti pakrantės teritorijas;
35. palankiai vertina tai, kad Žemės ūkio investicijų skatinimo agentūra (pranc. APIA) pradėjo įgyvendinti projektą „Jaunimo judumas, aprūpinimas maistu ir skurdo kaimo vietovėse mažinimas“, kurio tikslas – kovoti su jaunimo nedarbu siūlant alternatyvių galimybių kaimo vietovėse; ragina valstybes nares remti ES veiksmus, kartu su Tuniso institucijomis, pilietinės visuomenės organizacijomis ir privačiuoju sektoriumi dalyvaujant sektorių arba teminiuose projektuose, kurie galėtų daryti tiesioginį ir teigiamą poveikį Tuniso visuomenei;
36. palankiai vertina Viduržemio jūros sąjungos sekretoriato sukurtas programas, pavyzdžiui, programą „Med4jobs“, kuriomis siekiama suteikti Viduržemio jūros regiono jaunimui daugiau įsidarbinimo galimybių; ragina Viduržemio jūros sąjungos valstybes nares pavesti savo sekretoriatui užduotį sutelkti dėmesį į ekonominę ir socialinę Tuniso plėtrą ir taip padėti sutvirtinti jo pereinamojo laikotarpio procesą;
37. ragina aktyviau kovoti su korupcija, ypač atsižvelgiant į augančią šešėlinę ekonomiką, siekiant užtikrinti veiksmingesnį ir skaidresnį sprendimų priėmimo procesą ir sukurti geresnę aplinką investicijoms ir verslui; teigiamai vertina tai, kad įsteigta Tuniso kovos su korupcija agentūra, tačiau apgailestauja dėl jos riboto biudžeto; primygtinai ragina Tuniso valdžios institucijas sustiprinti agentūros gebėjimus ir veiksmingumą ir suteikti jai visą reikiamą finansinę ir logistinę paramą, siekiant užtikrinti tinkamą viešojo administravimo veikimą ir viešųjų pirkimų tvarkingumą; ragina Tuniso valdžios institucijas užtikrinti labai gerą jų veiksmų kovojant su korupcija matomumą;
38. ragina sparčiau kurti Nacionalinę socialinio dialogo tarybą, dėl kurios sprendimas priimtas 2013 m.;
39. reiškia susirūpinimą dėl nepakankamo turto susigrąžinimo Tunise, visų pirma dėl ilgų ir sudėtingų turto konfiskavimo ir grąžinimo procedūrų; ragina teikti Tunisui konkrečią techninių pajėgumų paramą, kad būtų galima vykdyti tyrimus ir surinkti informaciją bei įrodymus, kurių reikia turto susigrąžinimo byloms pradėti;
40. ragina valstybes nares parodyti paramą ir politinę valią siekiant paspartinti įšaldyto Tuniso turto susigrąžinimą; palankiai vertina 2016 m. sausio 28 d. Tarybos sprendimą vienais metais pratęsti 48 asmenų turto įšaldymo terminą;
41. ragina skatinti greičiau ir saugiau pervesti ES jau gyvenančių tunisiečių ir Šiaurės Afrikos šalių piliečių pinigų perlaidas ir suteikti daugiau investicijų galimybių, ypač kalbant apie vietos ir regionų vystymąsi;
42. reiškia susirūpinimą dėl Tuniso skolos tvarumo ir ragina įvertinti būdus, kaip būtų galima padidinti skolos tvarumą, ypač atsižvelgiant į šalies ekonomikos padėtį; ragina Tuniso skolą paversti investicijų projektais, ypač skirtais strateginei infrastruktūrai kurti ir regioniniams skirtumams mažinti, ir teigiamai vertina iniciatyvas šiuo tikslu; ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti daugiau tokio tipo projektų; ragina valstybes nares ieškoti būdų, kaip būtų galima užtikrinti Tuniso skolos perplanavimą lengvatinėmis sąlygomis ir skolos komponentų įvairinimą;
43. palankiai vertina ES projektus darbo vietų kūrimo ir profesinio mokymo srityje, pvz., projektą IRADA; rekomenduoja pasinaudoti Europos kaimynystės politikos (EKP) lėšomis, kad būtų galima toliau padėti MVĮ; atkreipia dėmesį į tai, kad MVĮ yra nepaprastai svarbios siekiant Tuniso ekonomikos augimo ir todėl joms turėtų būti skiriama ES parama; ragina kurti visų pirma moterims ir jaunimui skirtas verslo steigimo programas, kad būtų galima plėtoti verslo valdymo srities mokymą ir suteikti galimybių gauti finansinę paramą, siekiant stiprinti MVĮ sektorių; rekomenduoja Tunisui kuo greičiau imtis atitinkamų priemonių, kad galėtų visapusiškai pasinaudoti ES įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa (COSME); skatina privatų skolinimą MVĮ, be kita ko, stiprinant kredito garantijų sektoriaus pajėgumus ir reformuojant bankų sektorių, kuriam trūksta kapitalo; palankiai vertina neseniai pradėtą vykdyti Tuniso centrinio banko porinę programą, kuria siekiama padėti modernizuoti bankų sektorių;
44. rekomenduoja sprendžiant Tuniso regionų vystymosi problemas ir mažinant skirtumus naudotis ES ekspertinėmis žiniomis regioninių fondų ir regionų skirtumų mažinimo srityse; ragina tarptautinius partnerius ir finansavimo įstaigas teikti paramą siekiant pagerinti ir išplėsti nacionalinę infrastruktūrą (pvz., greitkelius, geležinkelius, uostus, oro uostus ir telekomunikacijų tinklus) ir taip geriau integruoti kaimo vietovių ir vidaus centrus;
45. ragina integruoti Europos kaimynystės priemonę su visos ES iniciatyvomis, pvz., energetikos sąjunga; tuo pat metu skatina glaudesnį Šiaurės Afrikos regionų bendradarbiavimą tokiais konkrečiais klausimais, kaip miško įveisimas ir vandens išteklių valdymas, taip pat didesnę socialinę ir ekonominę integraciją ir didesnę prekybą visoje Šiaurės Afrikoje; atkreipia dėmesį į tai, kad Viduržemio jūros sąjunga remia konkrečių projektų plėtojimą regione ir dėl to turi būti įtraukta į Tunise įgyvendinamus ES projektus;
46. ragina vykdant ES bendradarbiavimą daugiau dėmesio skirti žaliajai ekonomikai bei tvariam vystymuisi ir naudoti daugiau atsinaujinančiųjų energijos išteklių, taip pat gerinti vandentvarką ir atliekų tvarkymą, ypač atsižvelgiant į didelį Tuniso potencialą atsinaujinančiųjų išteklių energijos sektoriuje; palankiai vertina tokius projektus kaip Bizertos ežero užterštumo šalinimas, kuriam pritarė Viduržemio jūros sąjunga, Gar al Melcho augalų stogai arba vartojimui naudojamos organinės atliekos Bedžoje;
47. palankiai vertina Europos ir Viduržemio jūros regiono elektros energijos rinkų integraciją, nes tai yra svarbus bendradarbiavimo energetikos srityje su pietiniais kaimynais aspektas; mano, kad Europos instituto Viduržemio jūros regiono klausimais „EIMed“ projektas sudarytų sąlygas dvipusei šiaurinių ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių prekybai elektros energija ir duotų naudos visiems partneriams saugumo, stabilumo ir elektros tiekimo prieinamumo požiūriais;
III. Saugumas ir gynyba
48. yra labai susirūpinęs dėl betarpiško šalutinio poveikio saugumui Tunise, daromo, be kita ko, dėl nestabilios padėties Libijoje; atkreipia dėmesį į tai, kad pasienio su Libija dalyje statoma siena; reiškia susirūpinimą dėl to, kad daug Tuniso užsienio kovotojų jungiasi prie grupuotės „Da'esh“ ir kitų teroristinių grupuočių; pabrėžia, kad kova su ginklų kontrabanda yra svarbi kovos su terorizmu dalis; pabrėžia, kad būtina reformuoti šalies žvalgybos tarnybas, laikantis teisinės valstybės principų ir žmogaus teisių konvencijų;
49. yra susirūpinęs dėl teroristinio išpuolio pasienio mieste Ben Gardane, įvykdyto iš karto po Sabratos bombardavimo, nes tai parodo, kad tebėra labai lengva pereiti Tuniso ir Libijos sieną; nerimauja dėl padėties Libijoje ir ragina visas Libijos konflikto šalis konstruktyviai bendradarbiauti su nacionalinės vienybės vyriausybe; pabrėžia, kad ES, nacionalinės vienybės vyriausybei paprašius, yra pasirengusi suteikti paramą saugumo srityje ir kad reikia atkurti Tuniso ir Libijos veiksmų saugumo srityje koordinavimą; siūlo, bendradarbiaujant su Tuniso valdžios institucijomis, įvertinti galimybę pradėti ES pasienio pagalbos misiją Tunise;
50. pripažįsta, kad skurdas ir socialinė atskirtis yra vienos iš pagrindinių radikalėjimo priežasčių; ragina užtikrinti veiksmingesnę jaunimo socialinę įtrauktį, kad jie galėtų rasti pastovias darbo vietas ir kad jie nebūtų teroristinių organizacijų tikslingai samdomi kaip kovotojai; rekomenduoja, pasinaudojant ekspertinėmis žiniomis, sukauptomis įgyvendinant tarptautinių organizacijų iniciatyvas, pvz., „Hedayah“, kurti vietos ir regionų strategijas, kuriomis būtų kovojama su smurtiniu ekstremizmu; ragina didinti informuotumą apie šiuos esamus tinklus arba panašias iniciatyvas Tunise;
51. ragina Tuniso vyriausybę parengti strategiją grįžtančių užsienio kovotojų problemai spręsti, pvz., derinant baudžiamąsias ir atsargumo priemones ir deradikalizavimo bei reabilitacijos programas, kad tokiems asmenims būtų suteikiama galimybė vėl integruotis į visuomenę, taip sumažinant būsimą riziką; ragina sukurti visapusiškesnę radikalėjimo kalėjimuose ir sulaikymo centruose prevencijos strategiją; ragina daug dėmesio skirti geresniam švietimui, taip pat kovai su jaunimo radikalėjimu;
52. pripažįsta, kad terorizmas – tai bendra problema, kuriai spręsti reikia numatyti bendrą atsaką, ir kad pastaruoju metu sustiprintas ES ir Tuniso bendradarbiavimas saugumo srityje ir kovos su terorizmu klausimu, visų pirma pradėjus įgyvendinti plataus užmojo paramos saugumo sektoriaus reformai programą;
53. pritaria JT vadovaujamam taikos ir politinio susitaikymo procesui Libijoje, kuris yra pagrindinė priemonė, skirta visam regionui stabilizuoti ir Tuniso saugumo ir reformų procesui stiprinti;
54. palankiai vertina Tuniso pradėtą saugumo paramos koordinavimo procesą, kuriame ES atlieka aktyvų vaidmenį; pabrėžia, kad ES turėtų padėti Tunisui sukurti valstybės struktūras, skirtas saugumo klausimams spręsti; teigiamai vertina G7+3 rezultatus dėl bendradarbiavimo saugumo klausimais; ragina nedelsiant įgyvendinti jau parengtas programas ir padidinti saugumo paramą Tunisui, daug dėmesio skiriant sienų saugumui, turizmo infrastruktūros apsaugai ir kovai su bendra terorizmo grėsme; vis dėlto ragina Tuniso valdžios institucijas proporcingai reaguoti į tokias grėsmes, kad būtų apsaugotos demokratinės laisvės ir pagrindinės teisės; ragina visapusiškai palaikyti Tuniso kompetentingas institucijas ir patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pareigybės įsteigimą, o valstybes nares keistis geriausios praktikos pavyzdžiais saugumo srityje su Tunisu, dėmesį sutelkiant į saugumo personalo mokymą ir pagarbą žmogaus teisėms; ragina sistemingai atlikti ES Tunisui saugumo srityje teikiamos paramos poveikio žmogaus teisių padėčiai vertinimą;
55. reiškia didelį susirūpinimą dėl 2015 m. liepos mėn. Tuniso atstovų asamblėjos patvirtinto Įstatymo Nr. 22/2015 dėl kovos su terorizmu, pagal kurį mirties bausmę galima skirti už įvairius su terorizmu siejamus nusikaltimus; reiškia susirūpinimą dėl kelių kovos su terorizmu įstatymo nuostatų; pabrėžia, kad šiuo įstatymu Tunise galėtų būti rimtai pažeidžiamos piliečių laisvės ir pakenkta žmogaus teisių laikymuisi; ragina Tuniso valdžios institucijas toliau laikytis mirties bausmės moratoriumo; primena, kad pagal Tuniso įstatymus jau numatytos galimybės skirti mirties bausmę už tokius nusikaltimus kaip nužudymas ir išžaginimas, nors nuo 1991 m. neįvykdyta nė viena mirties bausmė; pabrėžia, kad, nors Tunisas ir yra viena iš labiausiai nuo terorizmo grėsmių neapsaugotų šalių, valstybės, kovodamos su terorizmu, privalo visapusiškai gerbti žmogaus teises; pabrėžia, kad EKP yra glaudžiai susieta su pagarba žmogaus teisėms ir tarptautinės teisės paisymu, ir primena tvirtą ES pasisakymą prieš mirties bausmę;
56. teigiamai vertina tai, kad pagal Įstatymą Nr. 22/2015 dėl kovos su terorizmu numatyta nuostata dėl teisinės žurnalistų šaltinių apsaugos ir dėl neteisėto vyriausybės vykdomo sekimo kriminalizavimo;
57. palankiai vertina tai, kad 2015 m. lapkričio mėn. pradėta įgyvendinti ES paramos Tuniso saugumo sektoriaus reformai programa, kurioje ypatingas dėmesys skiriamas saugumo tarnybų restruktūrizavimui, sienų kontrolei ir žvalgybos tarnyboms, taip pat palankiai vertina abiejų šalių įsipareigojimą veiksmingai ir greitai įgyvendinti šią programą, kuris pareikštas 2016 m. balandžio 18 d. vykusiame ES ir Tuniso asociacijos tarybos susitikime;
58. ragina skatinti ne vien tik politinėmis priemonėmis teikiamą paramą, bet ir tikslų logiką, vadovaujantis aiškiai apibrėžta strategine vizija ir sutelkiant dėmesį į prevenciją, Liaudies atstovų asamblėjai teikiamą paramą teisės aktams rengti ir kovos su terorizmu prokuratūros įsteigimą;
59. palankiai vertina tai, kad, kovodami su terorizmu, ES ir Tunisas palaiko intensyvesnį politinį dialogą; pabrėžia, kad, taikant kovos su terorizmu priemones, svarbu apsaugoti žmogaus teises;
60. ragina stiprinti bendradarbiavimą su ES agentūromis, pvz., Europolu, ir pažymi, kad Tuniso nebuvo trečiųjų valstybių, su kuriomis Europolas sudarys susitarimus, sąraše; ragina Tarybą apsvarstyti galimybę įtraukti Tunisą į šį trečiųjų valstybių sąrašą; prašo atlikti šio bendradarbiavimo poveikio tyrimą ir, prieš patvirtinant šį susitarimą, tyrimą pristatyti bendrame Užsienio reikalų (AFET) komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų (LIBE) komiteto posėdyje; palankiai vertina tai, kad Eurojustas sukūrė kontaktinio asmens su Tunisu pareigybę, ir Eurojusto raginimą valdžios institucijoms stiprinti bendradarbiavimą ir paskirti antrą kontaktinį asmenį, konkrečiai atsakingą už kovą su terorizmu; ragina Tuniso vyriausybę kuo greičiau imtis atitinkamų tolesnių veiksmų dėl šių pasiūlymų;
IV. Judumas, moksliniai tyrimai, švietimas ir kultūra
61. palankiai vertina 2014 m. kovo mėn. pasirašytą ES ir Tuniso partnerystę judumo srityje ir ragina ją sparčiai įgyvendinti; ragina nustatyti naują vizų politiką Tuniso atžvilgiu ir sudaryti readmisijos susitarimą; pažymi, kad, nors partnerystėse judumo srityje remiamasi nacionaline kompetencija, jos yra įtrauktos į ES pasiūlymą pagal EKP; rekomenduoja, kad valstybės narės parodytų solidarumą su Tunisu palengvindamos vizų išdavimą verslininkams, mokytojams, studentams, mokslininkams, menininkams ir t. t.;
62. ragina ES sudaryti partnerystes judumo srityje su pietinėmis kaimyninėmis šalimis partnerėmis, kad būtų sušvelnintos vizų išdavimo procedūros, kartu sudarant readmisijos susitarimus; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, kurti galimybes taikyti apykaitinės migracijos schemas, kuriomis būtų atverti saugūs ir teisėti keliai migrantams; smerkia prekybą žmonėmis, kurios dauguma aukų yra moterys, ir pabrėžia, kad svarbu stiprinti bendradarbiavimą su šalimis partnerėmis siekiant kovoti su tokia prekyba; pažymi, kad ne trumpalaikių, o ilgalaikių daugkartinių vizų išdavimas yra geriausia priemonė neteisėtai migracijai, vykdomai, be kita ko, neteisėtai gabenant žmones ir jais prekiaujant, mažinti; rekomenduoja Tunisui, laikantis tarptautinės teisės nuostatų, iš dalies pakeisti 2004 m. įstatymą dėl be leidimo šalies teritoriją palikusių asmenų kriminalizavimo;
63. ragina Tuniso valdžios institucijas glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant kovoti su organizuotomis neteisėtos imigracijos formomis;
64. pabrėžia, kad tokios misijos kaip EURONAVFOR MED yra teigiamas ir veiksmingas būdas kovoti su prekyba žmonėmis; ragina ES tęsti ir intensyvinti tokias operacijas ir į jas įtraukti tokias šalis partneres kaip Tunisas;
65. teigiamai vertina ES ir Tuniso partnerystę mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje ir Tuniso dalyvavimą bendrojoje programoje „Horizontas 2020“; pabrėžia, kad nuosekli mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros politika padėtų paskatinti investuoti į tyrimus ir plėtrą, perduoti mokslinius tyrimus ir inovacijas privačiajam sektoriui ir steigti naujas įmones; pabrėžia, kad Tunisas turėtų tapti visateisiu programos „Erasmus+“ nariu siekiant toliau plėtoti universitetų studentų mainus; yra susirūpinęs dėl to, kad Tuniso studentai patiria vis daugiau sunkumų siekdami studijuoti Europoje; ragina įgyvendinti pirmiausia iš mažiau išsivysčiusių regionų kilusių jaunų studentų pozityviosios diskriminacijos politiką, taikant paskatas, kuriomis jiems būtų sudarytos sąlygos dalyvauti tokiose programose; ragina Tunisą persiorientuoti ir pirmenybę teikti partnerystėms, kurias įgyvendinant ugdomi užsienio kalbų, inžinerijos, atsinaujinančiųjų išteklių energijos, gamtos mokslų ir informatikos sričių gebėjimai, nes šiose srityse užimtumo lygis yra didžiausias;
66. ragina Komisiją skatinti plėtoti mokyklų, universitetų ir mokslinių tyrimų centrų partnerystes ir stiprinti bendrus mokymosi visą gyvenimą projektus, ypač įgyvendinamus kalbų mokymosi, naujų technologijų, moterų švietimo skatinimo ir verslumo srityse;
67. ragina stiprinti partnerystę kūrybos, kultūros, sporto, visuotinio švietimo, bendruomenės gyvenimo ir audiovizualiniame sektoriuose, stiprinant tinklus ir intensyvesnio kultūrų dialogo iniciatyvas, atkreipiant dėmesį į bendrą istorinį ir archeologinį romėnų laikų paveldą, dalyvių judumą ir propaguojant bei platinant kultūros ir audiovizualinį turinį, be kita ko, rengiant festivalius ir parodas; ragina Tunisą dalyvauti programoje „Kūrybiška Europa“;
68. rekomenduoja ES institucijose ir ypač ES delegacijoje Tunise, skelbiant kvietimus teikti pasiūlymus ir pareikšti susidomėjimą, taip pat bendraujant su visuomene, vartoti arabų kalbą; pabrėžia, jog svarbu, kad Tuniso vyriausybė informuotų piliečius apie savo veiksmus;
69. mano, jog, siekiant užtikrinti, kad pilietinė visuomenė dalyvautų ES ir Tuniso santykių palaikymo procese, visų pirma derantis dėl laisvosios prekybos susitarimo, būtina vartoti arabų kalbą;
70. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tuniso Respublikos vyriausybei ir Liaudies atstovų asamblėjos pirmininkui.
GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI
|
Priėmimo data |
12.7.2016 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
51 2 4 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Lars Adaktusson, Francisco Assis, Petras Auštrevičius, Amjad Bashir, Mario Borghezio, Elmar Brok, James Carver, Fabio Massimo Castaldo, Lorenzo Cesa, Javier Couso Permuy, Andi Cristea, Mark Demesmaeker, Georgios Epitideios, Knut Fleckenstein, Anna Elżbieta Fotyga, Eugen Freund, Michael Gahler, Sandra Kalniete, Manolis Kefalogiannis, Afzal Khan, Janusz Korwin-Mikke, Andrey Kovatchev, Eduard Kukan, Ilhan Kyuchyuk, Arne Lietz, Sabine Lösing, Andrejs Mamikins, David McAllister, Francisco José Millán Mon, Javier Nart, Pier Antonio Panzeri, Demetris Papadakis, Ioan Mircea Paşcu, Vincent Peillon, Alojz Peterle, Tonino Picula, Cristian Dan Preda, Jozo Radoš, Sofia Sakorafa, Jacek Saryusz-Wolski, Jaromír Štětina, Charles Tannock, Ivo Vajgl, Geoffrey Van Orden, Hilde Vautmans |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Andrzej Grzyb, Marek Jurek, Soraya Post, Igor Šoltes, Eleni Theocharous, Traian Ungureanu, Bodil Valero, Marie-Christine Vergiat, Janusz Zemke |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis) |
Therese Comodini Cachia, Edouard Ferrand, Liliana Rodrigues |
||||