PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (Kosovas*)
9.9.2016 - (COM(2016) 0277 – C8-0177/2016 – 2016/0139(COD)) - ***I
Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas
Pranešėja: Tanja Fajon
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (Kosovas*)
(COM(2016) 0277 – C8-0177/2016 – 2016/0139(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016) 0277),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 77 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0177/2016),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A8–0261/2016),
1. priima per pirmąjį svarstymą savo poziciją, perimdamas Komisijos pasiūlymą;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
AIŠKINAMOJI DALIS
2003 m. Europos Sąjunga Salonikų darbotvarkėje patvirtino, kad yra neabejotinai įsipareigojusi Vakarų Balkanų šalių Europos perspektyvos atžvilgiu ir ją remia. Nuo tada stabilizacijos ir asociacijos procesas tapo esminiu Vakarų Balkanų šalių Europos perspektyvos pagrindu visame jų kelyje į narystę ES, o šiam procesui itin svarbus vizų režimo liberalizavimas.
Sudaryti stabilizacijos ir asociacijos susitarimai, įskaitant 2016 m. balandžio 1 d. pradėjusį galioti susitarimą su Kosovu, įsigaliojo visose Vakarų Balkanų šalyse. Stabilizacijos ir asociacijos susitarimas – tai pirmieji Europos Sąjungos ir Kosovo sutartiniai santykiai; jis žymi svarbų istorinį žingsnį Kosovo Europos perspektyvos link. Be to, vizų buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Juodkalnijos ir Serbijos piliečiams panaikinimas 2009 m., o Albanijos ir Bosnijos ir Hercegovinos piliečiams – 2010 m. buvo svarbus žingsnis šių šalių Europos integracijos linkme, įrodęs, kad šio regiono šalys pajėgios įgyvendinti būtinas reformas. Tačiau taip Kosovas liko izoliuotas vizų režimo liberalizavimo Balkanų šalyse žemėlapyje.
Dėl šalies izoliacijos labai pablogėjo kasdienis Kosovo žmonių gyvenimas. Negalima pamiršti siaubingų įvykių po Jugoslavijos žlugimo, kai žiaurūs karai brutaliai padalijo regioną ir atvėrė labai gilias žaizdas žmonių sielose ir širdyse. Regioną paliko šimtai tūkstančių pabėgėlių ir migrantų – būtent tada stebėjome, kaip jaunoji karta augo atkirsta nuo likusios vieningos ir klestinčios Europos. Kosovo gyventojams kaip niekad svarbu užgydyti šią žaizdą.
Vizų režimo liberalizavimo veiksmų planas Kosovui buvo pristatytas tik 2012 m. birželio mėn. – ketveriais metais vėliau negu kitoms regiono šalims. Kosovui skirtas veiksmų planas iš esmės panašus į kitus, tačiau gerokai tikslesnis ir išsamesnis bei apima 95 kriterijus. Komisija yra pristačiusi keturias pažangos ataskaitas dėl dialogo su Kosovu vizų klausimu, t. y. 2013 m. vasario mėn., 2014 m. liepos mėn., 2015 m. gruodžio mėn., o ketvirtąją galutinę ataskaitą – 2016 m. gegužės mėn., kai ji pristatė ir pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl vizų režimo liberalizavimo.
Bevizės kelionės ne tik leidžia megzti žmonių tarpusavio ryšius, lemia geresnį tarpvalstybinį bendradarbiavimą bei kultūros, švietimo ir profesinius mainus, bet ir padeda pažaboti neteisėtą imigraciją, nes nusikaltėliai nebetenka veiklos galimybių. Vizų režimo liberalizavimas atvers galimybes piliečiams keliauti į užsienį kaip turistams bei lankyti artimuosius ir draugus netaikant ilgai trunkančių ir brangių vizos išdavimo procedūrų. Be to, jie nebesijaus izoliuoti. Bevizis režimas – vienas apčiuopiamiausių ir konkrečiausių laimėjimų šalies Europos perspektyvos požiūriu ir padeda įgyvendinti laisvą judėjimą, kaip vieną pagrindinių Europos projekto principų.
Pranešėja labai palankiai vertina šį nepaprastai reikalingą pasiūlymą, nes taip bus užtikrinta, kad Kosovas neprarastų vilties dėl savo narystės ES ir įkvėpimo jos siekti. Europos perspektyva yra svarbiausias stabilumo garantas ir pagrindinis reformų šalyje ir regione variklis. Praeitis mus išmokė, jog taika ir stabilumas geriausiai užtikrinami toliau stiprinant narystės ES procesą ir stengiantis, kad jis būtų kuo matomesnis ir apčiuopiamesnis piliečiams.
Europos Parlamentas tvirtai palaikė ir rėmė Kosovą bei jo Europos perspektyvą – taip pat vizų režimo liberalizavimo klausimu – ir be perstojo ragino tiek Kosovo valdžios institucijas bendradarbiauti ir vykdyti reikalaujamus kriterijus, tiek Komisiją padėti palengvinti ir pagreitinti šį procesą.
Svarbu prisiminti, kad, remiantis ES vizų taisyklėmis, kiekviena šalis vertinama pagal savo nuopelnus. Sprendimas, ar reikalavimas turėti vizą turėtų būti panaikintas jos piliečiams, priimamas remiantis apsvarstytu kiekvieno konkretaus atvejo vertinimu, apimančiu įvairiausius kriterijus. Taigi ir šio pasiūlymo atveju pagrindinis principas yra teisinga nuopelnais pagrįsta sistema, o ne politiniai išskaičiavimai. Atsižvelgdama į tai, pranešėja nesutinka, kad šis atvejis būtų lyginamas su kitais Taryboje ar Parlamente šiuo metu svarstomais pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ar jiems keliamos kokios nors sąlygos.
Be to, 2010 m. Komisija sukūrė padėties stebėsenos liberalizavus vizų režimą mechanizmą, kad būtų galima vertinti, kaip veikia bevizių kelionių schema, ir šalinti galimus jos įgyvendinimo trūkumus. Pagaliau 2014 m. pradėtas taikyti sustabdymo mechanizmas – papildoma priemonė, kuria naudodamosi valstybės narės gali spręsti potencialaus piktnaudžiavimo beviziu režimu problemą, įskaitant galimybę grąžinti vizų tvarką.
Neabejojama, kad Kosovo ekonomikai ir jo vystymuisi bei kasdieniam piliečių gyvenimui stipriai pakenkė ir nepripažinimo problema. Nors dėmesys būtinybei išspręsti Kosovo statuso problemą regiono ir jo santykių su Europos Sąjunga kontekste išskirtinis, šis klausimas taip pat kažkiek pristabdė jo Europos integracijos procesą. Valstybės narės yra įsipareigojusios įgyvendinti vizų režimo liberalizavimą Kosovui, kai tik bus įvykdytos sąlygos nepaveikiant valstybių narių pozicijos dėl statuso.
Pranešėja tikisi, kad Kosovo statuso pripažinimo klausimas neturės neigiamų pasekmių šio pasiūlymo priėmimo procesui. Šiuo tikslu pranešėja norėtų pakartoti Europos Parlamento raginimą likusioms penkioms valstybėms narėms imtis veiksmų ir pripažinti Kosovą. Tai ne tik teigiamai paveiks Kosovo prisijungimo prie ES procesą, bet ir jo santykius regione, Belgrado ir Prištinos santykių normalizavimą, taip pat politinius bei socialinius ir ekonominius santykius likusiame pasaulyje apskritai. Europos Sąjunga politiškai atsakinga už tai, kad šis procesas vyktų.
Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ (7.7.2016)
pateikta Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui
dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (Kosovas)
(COM(2016) 0277 – C8-0177/2016 – 2016/0139(COD))
Nuomonės referentė: Ulrike Lunacek
TRUMPAS PAGRINDIMAS
Europos Komisijos pasiūlymu siekiama iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 539/2001, nustatantį trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (Kosovas) (2016/0139(COD)). Taigi pasiūlymu iš tiesų siekiama įvesti bevizį režimą Kosovui, perkeliant jį iš I priedo į II priedą. Tai suteiks galimybę Kosovo piliečiams, turintiems biometrinius pasus, be vizų vykti į ES, išskyrus Jungtinę Karalystę ir Airiją, ir įskaitant Islandiją, Lichtenšteiną, Norvegiją ir Šveicariją, trumpalaikiam buvimui ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.
Užsienio reikalų komitetas ne kartą pritarė vizų režimo supaprastinimui ir vizų režimo liberalizavimui visoms Vakarų Balkanų šalims, siekiant tuo būdu skatinti žmonių tarpusavio ryšius ir stiprinti santykius su ES. Kosovas – vienintelė Vakarų Balkanų šalis, kuriai nuo 2010 m. netaikomas vizų režimo supaprastinimo susitarimas, ir šiuo metu yra vienintelė šalis, kurios piliečiams vykstant į ES reikia gauti vizą. Tokia padėtis gyventojus verčia jaustis tarsi antros rūšies piliečiais, jaustis užrakintais šalies viduje ir sukuria įtampą, kuri praeityje skatino piliečius ieškoti kitų būdų, kaip vykti į ES.
Dialogas dėl vizų režimo liberalizavimo su Kosovu buvo pradėtas 2012 m. sausio 19 d. Iki tol Komisija primygtinai reikalavo, kad būtų padaryta pakankama pažanga readmisijos ir reintegracijos srityse, nes tai būtini elementai, ir buvo patenkinta Kosovo valdžios institucijų atliktu darbu. Komisija pateikė keturias pažangos ataskaitas ir paskutinė iš jų pateikta 2016 m. gegužės 4 d. Šioje paskutinėje ataskaitoje nurodoma, kad Kosovas įgyvendino savo vizų liberalizavimo veiksmų plano reikalavimus, ir numatoma, kad prieš Europos Parlamentui ir Tarybai priimant pasiūlymą Kosovas bus ratifikavęs susitarimą dėl sienos su Juodkalnija ir pagerinęs rezultatus kovoje su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija.
Užsienio reikalų komitetas visada pabrėžė teisinės valstybės, teismų sistemos nepriklausomumo, pagarbos demokratiniams principams svarbą. Metinėje rezoliucijoje dėl Kosovo integracijos į ES pažangos apžvelgiami ir vertinami pokyčiai ir užtikrinami tolesni su šiais klausimais susiję veiksmai ir ketinama ir toliau tam skirti daug dėmesio. Vizų režimo liberalizavimas Kosovo piliečiams padės pasijusti normaliau. Tai taip pat turėtų paskatinti Kosovo valdžios institucijas toliau stengtis įgyvendinti būtinas reformas ir, visų pirma, Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo reikalavimus.
Galiausiai Komitetas, atsižvelgdamas į vizų režimo liberalizavimo svarbą Kosovo piliečiams, norėtų, kad procedūros būtų baigtos nedelsiant ir kad kuo greičiau įsigaliotų iš dalies pakeistas reglamentas tam, kad būtų sudarytos sąlygos piliečiams juo pasinaudoti.
******
Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą siūlyti Parlamentui priimti savo poziciją per pirmąjį svarstymą perimant Komisijos pasiūlymą.
NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašų nustatymas (Kosovas*) |
||||
|
Nuorodos |
COM(2016)0277 – C8-0177/2016 – 2016/0139(COD) |
||||
|
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
LIBE 6.6.2016 |
|
|
|
|
|
Nuomonę pateikė Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
AFET 6.6.2016 |
||||
|
Nuomonės referentas (-ė) Paskyrimo data |
Ulrike Lunacek 24.5.2016 |
||||
|
Svarstymas komitete |
14.6.2016 |
|
|
|
|
|
Priėmimo data |
7.7.2016 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
38 7 6 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Michèle Alliot-Marie, Petras Auštrevičius, Mario Borghezio, Elmar Brok, Klaus Buchner, James Carver, Lorenzo Cesa, Aymeric Chauprade, Andi Cristea, Arnaud Danjean, Mark Demesmaeker, Georgios Epitideios, Knut Fleckenstein, Anna Elżbieta Fotyga, Eugen Freund, Michael Gahler, Iveta Grigule, Richard Howitt, Sandra Kalniete, Tunne Kelam, Afzal Khan, Janusz Korwin-Mikke, Andrey Kovatchev, Eduard Kukan, Ilhan Kyuchyuk, Arne Lietz, Barbara Lochbihler, Ulrike Lunacek, Andrejs Mamikins, David McAllister, Francisco José Millán Mon, Pier Antonio Panzeri, Ioan Mircea Paşcu, Alojz Peterle, Tonino Picula, Kati Piri, Cristian Dan Preda, Jozo Radoš, Sofia Sakorafa, Jacek Saryusz-Wolski, Jaromír Štětina, László Tőkés, Ivo Vajgl, Hilde Vautmans, Boris Zala |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Laima Liucija Andrikienė, Andrzej Grzyb, András Gyürk, Paavo Väyrynen, Janusz Zemke |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis) |
Heidi Hautala |
||||
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE
|
25 |
+ |
|
|
ALDE |
Nathalie Griesbeck, Filiz Hyusmenova, Angelika Mlinar, Cecilia Wikström, Sophia in 't Veld |
|
|
GUE/NGL |
Cornelia Ernst |
|
|
PPE |
Jaromír Štětina |
|
|
S&D |
Caterina Chinnici, Tanja Fajon, Evelyne Gebhardt, Ana Gomes, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Cécile Kashetu Kyenge, Marju Lauristin, Clare Moody, Luigi Morgano, Péter Niedermüller, Emilian Pavel, Birgit Sippel, Daniele Viotti, Josef Weidenholzer |
|
|
VERTS/ALE |
Eva Joly, Judith Sargentini, Josep-Maria Terricabras, Bodil Valero |
|
|
24 |
- |
|
|
ECR |
Daniel Dalton, Jussi Halla-aho, Timothy Kirkhope, Branislav Škripek |
|
|
EFDD |
Gerard Batten, Ignazio Corrao, Beatrix von Storch |
|
|
ENF |
Sylvie Goddyn |
|
|
NI |
Udo Voigt |
|
|
PPE |
Burkhard Balz, Andrea Bocskor, Michał Boni, Pál Csáky, Mariya Gabriel, Kinga Gál, Monika Hohlmeier, Andrey Kovatchev, Barbara Kudrycka, Traian Ungureanu, Vladimir Urutchev, Axel Voss, Rainer Wieland, Joachim Zeller |
|
|
S&D |
Juan Fernando López Aguilar |
|
|
2 |
0 |
|
|
PPE |
Frank Engel, József Nagy |
|
Sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė
ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA
|
Pavadinimas |
Trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašų nustatymas (Kosovas*) |
||||
|
Nuorodos |
COM(2016)0277 – C8-0177/2016 – 2016/0139(COD) |
||||
|
Pateikimo Europos Parlamentui data |
4.5.2016 |
|
|
|
|
|
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
LIBE 6.6.2016 |
|
|
|
|
|
Nuomonę teikiantys komitetai Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
AFET 6.6.2016 |
|
|
|
|
|
Pranešėjai Paskyrimo data |
Tanja Fajon 23.5.2016 |
|
|
|
|
|
Svarstymas komitete |
26.5.2016 |
|
|
|
|
|
Priėmimo data |
5.9.2016 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
25 24 2 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Gerard Batten, Michał Boni, Caterina Chinnici, Ignazio Corrao, Frank Engel, Cornelia Ernst, Tanja Fajon, Mariya Gabriel, Kinga Gál, Ana Gomes, Nathalie Griesbeck, Jussi Halla-aho, Monika Hohlmeier, Filiz Hyusmenova, Sophia in ‘t Veld, Eva Joly, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Timothy Kirkhope, Barbara Kudrycka, Cécile Kashetu Kyenge, Marju Lauristin, Juan Fernando López Aguilar, József Nagy, Péter Niedermüller, Judith Sargentini, Birgit Sippel, Branislav Škripek, Traian Ungureanu, Bodil Valero, Udo Voigt, Beatrix von Storch, Josef Weidenholzer, Cecilia Wikström |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Andrea Bocskor, Pál Csáky, Daniel Dalton, Angelika Mlinar, Luigi Morgano, Emilian Pavel, Jaromír Štětina, Josep-Maria Terricabras, Daniele Viotti, Axel Voss |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis) |
Burkhard Balz, Evelyne Gebhardt, Sylvie Goddyn, Andrey Kovatchev, Clare Moody, Vladimir Urutchev, Rainer Wieland, Joachim Zeller |
||||
|
Pateikimo data |
9.9.2016 |
||||