Procedūra : 2016/0184(NLE)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0280/2016

Pateikti tekstai :

A8-0280/2016

Debatai :

Balsavimas :

PV 04/10/2016 - 7.1
CRE 04/10/2016 - 7.1
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0363

REKOMENDACIJA     ***
PDF 578kWORD 49k
3.10.2016
PE 585.745v02-00 A8-0280/2016

dėl Tarybos sprendimo dėl Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto

(12256/2016 – C8‑0401/2016 – 2016/0184(NLE))

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas

Pranešėjas: Giovanni La Via

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
 TRUMPAS PAGRINDIMAS
 ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl Tarybos sprendimo dėl Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto

(12256/2016 – C8‑0401/2016 – 2016/0184(NLE))

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (12256/2016),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 192 straipsnio 1 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0401/2016),

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą, kuris buvo priimtas 2015 m. gruodžio mėn. Paryžiuje vykusios 21-osios Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) šalių konferencijos (COP 21) metu,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Po Paryžiaus konferencijos. Paryžiaus susitarimo poveikio vertinimas, pridedamas prie Tarybos sprendimo dėl Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, pasirašymo Europos Sąjungos vardu“ (COM(2016) 0110),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 23–24 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 6 d. Latvijos ir Europos Komisijos JTBKKK pateiktą dokumentą dėl ES ir jos valstybių narių numatomų nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų (INDC),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas ir 2 dalį, taip pat į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto rekomendaciją (A8-0280/2016),

1.  pritaria Paryžiaus susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams bei vyriausybėms ir Jungtinėms Tautoms.


TRUMPAS PAGRINDIMAS

Dėl Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvenciją, sudarymo Europos Sąjungos vardu

Bendra informacija

Paryžiaus susitarimas yra didelis istorinis laimėjimas kovojant su klimato kaita ir siekiant daugiašališkumo. Šis susitarimas yra plačių užmojų, subalansuotas, teisingas ir teisiškai privalomas. Tai, kad COP 21 pabaigoje buvo priimtas susitarimas ir 187 šalys paskelbė numatomus nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus (INDC), yra lemiamas pokytis siekiant imtis visapusiškų ir kolektyvinių pasaulinių veiksmų, o juos įgyvendinus neabejotinai ir negrįžtamai bus paspartintas perėjimas prie klimato kaitos poveikiui atsparios ir klimato atžvilgiu neutralios pasaulio ekonomikos. Šiuo pasauliniu veiksmu siekiama nukreipti pasaulio vystymąsi taip, kad būtų išvengta pavojingos klimato kaitos. Susitarimu pripažįstama, kad reiktų kuo greičiau pasiekti aukščiausią pasaulinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamo kiekio ribą ir antroje šio šimtmečio pusėje neutralizuoti poveikį klimatui. Paryžiaus susitarimo esminiai elementai yra šie:

– nustatomas ilgalaikis tikslas visame pasaulyje siekti sumažinti visuotinį atšilimą iki gerokai mažesnio nei 2°C temperatūros padidėjimo, palyginti su ikipramoniniu lygiu, ir siekti temperatūros padidėjimą sumažinti iki 1,5°C; dėl plataus užmojo 1,5 °C tikslo susitarta siekiant paskatinti dėti daugiau pastangų ir pabrėžti pažeidžiamiausių šalių, kurios jau dabar patiria klimato kaitos poveikį, išreikštą susirūpinimą;

– susitarimu visoms suinteresuotosioms šalims – investuotojams, įmonėms, pilietinei visuomenei ir politikams – siunčiamas aiškus signalas, kad pasaulis visiems laikams pereina prie švarios energijos ir kad iškastinis kuras, kaip energijos išteklius, turi būti nebenaudojamas. Kova su klimato kaita iš tiesų įgauna pasaulinį pobūdį: 189 šalių nacionaliniai klimato srities veiksmų planai apims apie 98 proc. viso pasaulio išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Pasirašius Paryžiaus susitarimą, kova su klimato kaita tampa nebe mažos grupelės, o visų reikalu;

– susitarime numatytas dinamiškas mechanizmas, pagal kurį bėgant laikui bus vertinama padėtis ir griežtinami tikslai. Kas penkerius metus – pirmą kartą 2023 m. – šalys rinksis, kad įvertintų pasaulinę padėtį: aptartų pažangą, padarytą mažinant išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir prisitaikant prie klimato kaitos poveikio, taip pat suteiktą bei gautą pagalbą, skirtą ilgalaikiams susitarimo tikslams įgyvendinti;

– šalys yra teisiškai įpareigotos imtis nacionalinių klimato kaitos mažinimo priemonių, kad pasiektų savo planuose numatytus tikslus;

– susitarimu nustatyta išsamesnė skaidrumo užtikrinimo ir atskaitomybės sistema, pagal kurią, be kita ko, visos šalys turi kas dvejus metus pateikti šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventorių ir kitą informaciją, rodančią jų padarytą pažangą, ekspertai turi atlikti techninę peržiūrą, šalių pažanga turi būti apsvarstoma daugiašaliuose susitikimuose siekiant joms padėti, taip pat turi būti numatyta, kad bus sudaromos palankesnės sąlygos įgyvendinti įsipareigojimus ir skatinama laikytis reikalavimų;

– susitarime numatytas plataus užmojo solidarumo priemonių rinkinys, apimantis tinkamas nuostatas dėl klimato srities veiksmų finansavimo ir dėl poreikių, susijusių su prisitaikymu prie klimato kaitos ir klimato kaitos neigiamų padarinių sukeliamais nuostoliais bei žala, tenkinimo. Siekiant skatinti pavienius ir kolektyvinius prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus, susitarime pirmą kartą nustatytas pasaulinis tikslas, kuriuo siekiama didinti pajėgumus ir atsparumą klimato kaitai bei mažinti pažeidžiamumą klimato kaitos padariniams. Tarptautiniu mastu šalys skatinamos daugiau bendradarbiauti keisdamosi prisitaikymo prie klimato kaitos mokslinėmis žiniomis ir informacija apie taikomą praktiką ir politiką.

Pranešėjo pozicija

Pranešėjas teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl Paryžiaus susitarimo sudarymo ir mano, kad jame nustatytas būtinas pagrindas Paryžiaus susitarimo sudarymui ES ir jos valstybių narių vardu. ES ir jos valstybės narės išreiškė savo ketinimą veiksmų pagal Paryžiaus susitarimą imtis išvien – tai nurodyta Paryžiaus susitarimo 4 straipsnio 18 dalyje. Todėl Sąjunga ir jos valstybės narės yra kartu atsakingos už tai, kad būtų parengti numatomi pasiekti tolesni nacionaliniu lygmeniu nustatyti įpareigojantys veiksmai, apie juos būtų pranešta ir jie būtų vykdomi, taip pat už tai, kad būtų įgyvendinamos nacionalinės švelninimo priemonės. Pirmasis žingsnis žengtas, kai Komisija ir Taryba Europos Sąjungos vardu, o visos 28 valstybės narės savo vardu, 2016 m. balandžio 22 d. Niujorke per įvykusią aukšto lygio pasirašymo ceremoniją pasirašė Susitarimą.

Paryžiaus susitarimas įsigalios 30-ą dieną nuo dienos, kai bent 55 konvencijos šalys, kuriose išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis sudaro bent apie 55 proc. viso pasaulyje išmetamo kiekio, bus deponavusios savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo prie JT dokumentus. 2016 m. birželio 29 d. 178 valstybės pasirašė Paryžiaus susitarimą ir 19 valstybių deponavo susitarimo ratifikavimo dokumentus, kurių bendras išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sudaro bent apie 0,18 proc. išmetamo kiekio pasaulyje. Vis labiau didėja tarptautinio masto tendencija leisti Paryžiaus susitarimui įsigalioti 2016 m. Pavyzdžiui, 2016 m. gegužės 26–27 d. Ise-Šimoje, Japonijoje, vykusio Didžiojo septyneto aukščiausiojo lygio susitikime priimta vadovų deklaracija, kuria visos Šalys raginamos siekti, kad Paryžiaus susitarimas įsigaliotų 2016 m.

Pranešėjas mano, kad sunku įsivaizduoti, jog susitarimas įsigaliotų ES nesant signatare, turint omenyje ES lyderystę kovoje su klimato kaita, jos vaidmenį Kioto protokole, ir jos nuolatines pastangas sukurti paskesnę visuotinę sutartį. Dėl šios priežasties jis ragina Tarybą ir atskiras valstybes nares imtis reikiamų veiksmų užbaigti savo ES ir nacionalinį ratifikavimo procesą ne vėliau kaip iki 2016 m. pabaigos.

ES ir jos valstybės narės pirmosios iš didžiųjų ekonomiškai reikšmingų šalių 2015 m. kovo 6 d. pateikė savo numatomus nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, parengtus pagal 2014 m. spalio mėn. Europos Vadovų Tarybos priimtą 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją. ES yra išsikėlusi plataus užmojo tikslą – iki 2030 m. bent 40 proc. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį. Jau tada ES ir jos valstybės narės įsipareigojo pasiekti šį tikslą – dėti pastangas sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį 2020–2030 m. Todėl pranešėjas mano, kad ES ratifikavimo procesas turi būti atsietas nuo esamų ir būsimų teisinių veiksmų tam, kad pasiekti tikslą sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 40 proc.

Išvada

Pranešėjas mano, kad ratifikavimo sprendimas dėl Paryžiaus susitarimo, priimto pagal JTBKKK, sudarymo duos aiškų ženklą ir pabrėš ES ir jos valstybių narių lyderystę ir jų nuolatines pastangas spręsti klimato kaitos klausimus tarptautiniu lygmeniu. Be to, susitarimo įgyvendinimas svariai prisidės prie visuotinių kovos su klimato kaita pastangų. Dėl šių priežasčių, pranešėjas pripažįsta oficialią Paryžiaus susitarimo įsigaliojimo procedūrą kaip svarbiausią Europos Sąjungos prioritetą. Todėl jis prašo Tarybą, kartu su valstybių narių analogiškais nacionaliniais ratifikavimo procesais, imtis visų reikalingų veiksmų savo pozicijai dėl Paryžiaus susitarimo ratifikavimo kuo greičiau patvirtinti, siekiant užbaigti ES ratifikavimo procesą ir deponuoti JT ratifikavimo dokumentus iki 2016 m. pabaigos.

Atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau išdėstyta, pranešėjas siūlo, kad atsakingas komitetas ir Europos Parlamentas nedelsdami pritartų Komisijos pasiūlymui dėl Tarybos sprendimo.


ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Tarybos sprendimas dėl Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvenciją, sudarymo Europos Sąjungos vardu

Nuorodos

12256/2016 – C8-0401/2016 – COM(2016)03952016/0184(NLE)

Konsultavimosi data / prašymas dėl pritarimo

30.9.2016

 

 

 

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ENVI

 

 

 

 

Pranešėjai

       Paskyrimo data

Giovanni La Via

15.6.2016

 

 

 

Svarstymas komitete

1.9.2016

 

 

 

Priėmimo data

3.10.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

54

3

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Margrete Auken, Pilar Ayuso, Zoltán Balczó, Ivo Belet, Simona Bonafè, Biljana Borzan, Soledad Cabezón Ruiz, Nessa Childers, Miriam Dalli, Jørn Dohrmann, Stefan Eck, Eleonora Evi, Karl-Heinz Florenz, Francesc Gambús, Elisabetta Gardini, Gerben-Jan Gerbrandy, Jens Gieseke, Sylvie Goddyn, Matthias Groote, Françoise Grossetête, György Hölvényi, Jean-François Jalkh, Karin Kadenbach, Giovanni La Via, Norbert Lins, Susanne Melior, Miroslav Mikolášik, Massimo Paolucci, Gilles Pargneaux, Piernicola Pedicini, Bolesław G. Piecha, Pavel Poc, Frédérique Ries, Annie Schreijer-Pierik, Estefanía Torres Martínez, Nils Torvalds, Damiano Zoffoli

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Mark Demesmaeker, Linnéa Engström, Fredrick Federley, Eleonora Forenza, Elena Gentile, Esther Herranz García, Jan Huitema, Merja Kyllönen, Joëlle Mélin, Sirpa Pietikäinen, Gabriele Preuß, Christel Schaldemose, Jasenko Selimovic, Bart Staes, Tom Vandenkendelaere

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Tiziana Beghin, José Bové, Jude Kirton-Darling, Olle Ludvigsson, Igor Šoltes

Pateikimo data

3.10.2016

Teisinė informacija - Privatumo politika