PRANEŠIMAS dėl kovos su korupcija ir tolesnių veiksmų, susijusių su CRIM komiteto rezoliucija

7.10.2016 - (2015/2110(INI))

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas
Pranešėja: Laura Ferrara

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl kovos su korupcija ir tolesnių veiksmų, susijusių su CRIM komiteto rezoliucija

(2015/2110(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 67 ir 82–89 straipsnius ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 5, 6, 8, 17, 32, 38, 41, 47–50 ir 52 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 16 d. TVR tarybos išvadas dėl atnaujintos 2015–2020 m. Europos Sąjungos vidaus saugumo strategijos,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 25‒26 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas saugumo srityje,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvencijas, ypač į Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą ir Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją (angl. UNCAC),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos baudžiamosios teisės ir civilinės teisės konvencijas dėl korupcijos, pateiktas pasirašyti Strasbūre 1999 m. sausio 27 d. ir lapkričio 4 d., taip pat į Rezoliucijas Nr. (98) 7 ir (99) 5, priimtas Europos Tarybos Ministrų Komiteto atitinkamai 1998 m. gegužės 5 d. ir 1999 m. gegužės 1 d., kuriomis įsteigiama Valstybių prieš korupciją grupė (angl. GRECO),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 30 d. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendaciją CM/Rec (2014) 7 dėl informatorių apsaugos,

–  atsižvelgdamas į EBPO konvenciją dėl kovos su užsienio valstybių pareigūnų kyšininkavimu tarptautiniuose verslo sandoriuose, pateiktą pasirašyti 1997 m. gruodžio 17 d. Paryžiuje, ją papildančias rekomendacijas ir paskutines stebėsenos ataskaitas pagal šalis,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugpjūčio 12 d., Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/40/ES dėl atakų prieš informacines sistemas, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2005/222/TVR,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/42/ES dėl nusikaltimų priemonių ir pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/62/ES dėl euro ir kitų valiutų apsaugos nuo padirbinėjimo baudžiamosios teisės priemonėmis, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2000/383/TVR,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/847 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas, ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1781/2006,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 513/2014, kuriuo kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatoma policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonė ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2007/125/TVR,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/2219 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūros (CEPOL) ir kuriuo pakeičiamas ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2005/681/TVR,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 6 d. Tarybos sprendimą 2007/845/TVR dėl valstybių narių turto susigrąžinimo tarnybų bendradarbiavimo nusikalstamu būdu įgytų pajamų bei kito susijusio turto paieškos ir nustatymo srityje,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 29 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos politinių partijų finansavimo (COM(2012) 0712),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/343 dėl tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme aspektų užtikrinimo,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu (COM(2012) 0363),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo (COM(2013) 0534),

–  atsižvelgdamas į Europos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-105/14 (Taricco ir kiti), kuriuo Europos Teisingumo Teismas nustatė, kad sąvoka „sukčiavimas“, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 1 straipsnyje, apima iš PVM gautas pajamas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) (COM(2013) 0535),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 29 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo[1],

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kovos su terorizmu, pakeičiančios Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 3 d. Komisijos ataskaitą Tarybai ir Europos Parlamentui „ES kovos su korupcija ataskaita“ (COM(2014) 0038),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 28 d. Komisijos pranešimą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl vartotojams teikiamų paslaugų saugumo (COM(2015) 0185),

–  atsižvelgdamas į Europolo 2013 m. kovo mėn. sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo grėsmės vertinimo (angl. SOCTA) ataskaitą ir 2015 m. rugsėjo 30 d. organizuoto nusikalstamumo internete grėsmės vertinimo (angl. IOCTA) ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl Europos saugumo darbotvarkės[2],

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu. Rekomendacijos dėl veiksmų ir iniciatyvų, kurių reikia imtis (galutinis pranešimas)“[3],

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimų tarnybos tyrimus dėl veiksmų, kurių ES nesiėmė organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos srityse, kainos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto bei Biudžeto kontrolės komiteto nuomones (A8–0284/2016),

A.  kadangi organizuotas nusikalstamumas kelia pasaulinę grėsmę ir todėl ES ir jos valstybės narės turi imtis bendrų ir koordinuotų veiksmų;

B.  kadangi iki šiol nėra visiškai suvokiamas šios problemos sudėtingumas ir pavojus, kylantis dėl nusikalstamų organizacijų skverbimosi į valstybių narių socialinę, ekonominę, verslo, politinę ir institucijų struktūrą;

C.  kadangi organizuotos nusikalstamos grupuotės dažnai ir labai lengvai vykdo įvairią veiklą, prisitaikydamos prie teritorijų, ekonominių ir socialinių sąlygų bei išnaudodamos silpnąsias vietas ir trūkumus, kartu veikdamos įvairiose rinkose ir pasinaudodamos atskirų valstybių narių skirtingomis teisės sistemų nuostatomis, kad galėtų sėkmingai vykdyti savo veiklą ir didinti pelną;

D.  kadangi nusikalstamos organizacijos pakeitė savo veiklos metodus ir yra remiamos specialistų, bankų, tarnautojų ir politikų, kurie, nors ir nepriklauso nusikalstamoms organizacijoms, jas įvairiu lygmeniu palaiko savo veikla;

E.  kadangi nusikalstamos organizacijos geba labai lengvai prisitaikyti ir, be kita ko, pasinaudoti naujų technologijų teikiama nauda;

F.  kadangi kovojant su nusikalstamomis veikomis, dėl kurių kuriamos asociacijos, neatsižvelgiama į pavojingą asmenų bauginimo vien tuo, kad priklauso tam tikrai organizacijai, pobūdį ir kadangi nėra reguliavimo ir nesiimama veiksmų Europos lygmeniu, taip sudarant palankias sąlygas organizuotų nusikalstamų grupuočių tarpvalstybinei veiklai;

G.  kadangi, be akivaizdžių pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, kuriuos kelia nusikalstamų organizacijų vykdomi smurto išpuoliai, nusikalstamos organizacijos taip pat kelia didelį pavojų, susijusį su skverbimusi į teisėtą ekonominę veiklą ir valstybės pareigūnų korupcija, taip pat su skverbimusi į institucijas ir viešojo administravimo įstaigas;

H.  kadangi neteisėtos pajamos, gautos nusikalstamoms organizacijoms įvykdžius nusikalstamą veiką, plačiai plaunamos teisėtoje Europos ekonomikoje; šios lėšos, reinvestuotos į teisėtą ekonomiką, dėl reikšmingo iškraipančio poveikio kelia rimtą grėsmę laisvei užsiimti verslu ir konkurencijai;

I.  kadangi nusikalstamos grupuotės skverbiasi į politinį gyvenimą ir valdymą, kad galėtų pasinaudoti valdžios sektoriaus finansiniais ištekliais ir, susitarus su politikais, pareigūnais bei verslo atstovais, daryti įtaką jo veiklai; kadangi poveikis politiniam ir administraciniam aparatui ypač pastebimas viešųjų pirkimų bei viešųjų darbų vykdymo srityse, taip pat viešojo finansavimo, metalo laužo ir atliekų tvarkymo, tiesioginių sutarčių dėl įvairių prekių įsigijimo ir paslaugų valdymo srityse;

J.  primena, kad pagrindinis organizuoto nusikalstamumo tikslas yra pelnas; todėl teisėsaugos institucijos turi turėti reikalingas priemones, kad galėtų nustatyti jų finansavimo sistemas, dažnai neatsiejamas nuo korupcijos, sukčiavimo, klastojimo ir kontrabandos;

K.  kadangi kovoje su korupcija svarbiausias vaidmuo tenka informatoriams, nes jie gali atskleisti sukčiavimo atvejus, kurie be jų pagalbos liktų nežinomi; kadangi informatoriai laikomi viena iš veiksmingiausių priemonių netinkamai veiklai sustabdyti ir užkirsti jai kelią, arba atskleisti, jei tokia įvyko;

L.  kadangi jokie Europos teisės aktai neturėtų būti vertinami kaip ribojantys informatorių veiklą;

M.  kadangi organizuotas nusikalstamumas, korupcija ir pinigų plovimas ES ekonomikai kelia rimtą grėsmę (iš esmės sumažinamos valstybių narių ir visos ES mokestinės pajamos) ir viešų ES finansuojamų projektų atskaitomybei, nes nusikalstamos organizacijos veikia įvairiuose sektoriuose, kurių daugumą kontroliuoja vyriausybės;

N.  kadangi 2014 m. pranešta apie 1 649 sukčiavimu laikomus Europos biudžeto pažeidimus, susijusius su išlaidomis ir įplaukomis, kurių vertė sudaro 538,2 mln. EUR, tačiau nėra jokių oficialių duomenų apie tai, kokia jų dalis susijusi su organizuotu nusikalstamumu;

Įžanga

1.  pakartoja 2013 m. spalio 23 d. rezoliucijos „Kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu“ turinį ir joje pateiktas rekomendacijas; visų pirma dar kartą ragina priimti Europos kovos su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu veiksmų planą, kuriam turėtų būti skiriama pakankamai finansinių išteklių ir kvalifikuotų darbuotojų, kad jis būtų veiksmingas;

2.  teigiamai vertina ES Tarybai pirmininkaujančių Nyderlandų, Slovakijos ir Maltos 18 mėnesių programą, kurioje ypač daug dėmesio skiriama visapusiškam ir integruotam požiūriui į organizuotą nusikalstamumą; pažymi, kad kova su sukčiavimu, korupcija ir pinigų plovimu turi būti ES institucijų politinis prioritetas ir kad labai svarbu užtikrinti valstybių narių policijos ir teismų bendradarbiavimą;

3.  ragina sutelkti dėmesį į konkrečias sritis, kuriose reikia imtis veiksmų ir kurios yra prioritetinės istorinio konteksto atžvilgiu;

Užtikrinti tinkamą galiojančių teisės aktų perkėlimą į nacionalinę teisę, stebėti jų taikymą ir vertinti jų veiksmingumą

4.  primena, kad valstybės narės, siekdamos kovoti su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu, turėtų perkelti bei taikyti esamas priemones ES ir tarptautiniu lygmeniu;

5.  prašo Komisijos kuo greičiau užbaigti tokių priemonių perkėlimo priemonių vertinimą, išsamiai informuoti Parlamentą apie rezultatus ir, jei reikia, pradėti pažeidimo tyrimo procedūras; visų pirma ragina Komisiją pateikti Tarybos pamatinio sprendimo 2008/841/TVR dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu ir 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę perkėlimo vertinimo ataskaitą;

6.  ragina valstybes nares tinkamai perkelti į nacionalinę teisę Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose, kaip svarbiausią priemonę stiprinant policijos ir teismų bendradarbiavimą Europos Sąjungoje;

7.  ragina valstybes nares nedelsiant perkelti į nacionalinę teisę 4-ąją kovos su pinigų plovimu direktyvą;

8.  rekomenduoja ES prisijungti prie Valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) kaip tikrajai narei; ragina EC dalyvauti atvirų vyriausybių partnerystėje, įvykdyti savo įsipareigojimus teikti ataskaitas, nustatytus Jungtinių Tautų konvencijoje prieš korupciją, kurios viena iš šalių ji yra, ir remti techninę pagalbą, kurią pagal pirmiau minėtą JT konvenciją teikia JT kovos su narkotikais ir nusikalstamumu biuras; primygtinai ragina Komisiją kuo skubiau pateikti parlamentui pažangos ataskaitą dėl pasirengimo ES narystei Valstybių prieš korupciją grupėje (GRECO), kurioje būtų pateiktas teisinių problemų tyrimas ir galimi jų sprendimai;

9.  apgailestauja, kad Komisija dar nepaskelbė savo 2-osios kovos su korupcija ataskaitos, kurią ji turėjo paskelbti 2016 m. pradžioje; prašo Komisiją ją pateikti kuo greičiau; pakartoja, kad kovos su korupcija ataskaitoje turėtų būti ne tik apžvelgiama padėtis valstybėse narėse, bet ir Europos Sąjungos institucijoms skirtas skyrius; todėl ragina Komisiją rasti tinkamą būdą korupcijai Europos Sąjungos institucijose, agentūrose ir organuose stebėti;

10.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę Sąjungos lygmeniu sujungti įvairias stebėsenos priemones, įskaitant bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmą, ES kovos su korupcija ataskaitą, ES teisingumo rezultatų suvestinę, į platesnę teisinės valstybės principo stebėsenos sistemą, kurią būtų galima taikyti visose valstybėse narėse ir Europos Sąjungos institucijose, agentūrose ir organuose; atsižvelgdamas į tai mano, kad Europos Sąjungos institucijos turėtų parodyti pavyzdį, remdamos aukščiausius skaidrumo standartus ir užtikrinamos, kad pažeidėjams būtų taikomos atgrasančios ir efektyvios sankcijos; ragina Komisiją reguliuoti lobistinę veiklą ir taikyti sankcijas dėl interesų konfliktų;

11.  primena, kad siekiant veiksmingai kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir siekiant užkirsti jam kelią reikia taikyti daugiadalykį požiūrį; todėl pabrėžia, koks svarbus Europos Sąjungos nusikalstamumo prevencijos tinklas ir kad būtina jį remti finansiškai;

12.  rekomenduoja Komisijai pradėti pažangesnių nacionalinės teisės aktų dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija tyrimą, kad būtų galima parengti veiksmingus ir pažangius Europos teisės aktus; prašo Komisijos pateikti valstybėse narėse galiojančios kovos su organizuotu nusikalstamumu tyrimų praktikos tyrimą, pirmiausia aptariant tokias priemones kaip telefono pokalbių pasiklausymas, pasiklausymo įrangos įrengimas aplinkoje, kratos, pavėluotas areštas, pavėluotas turto areštas, priedangos operacijos, kontroliuojamas siuntų pristatymas, stebimas siuntų pristatymas;

13.  prašo valstybių narių daugiau investuoti į teisėtumo kultūrą, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad pirmiausia ir efektyviausia prevencijos forma yra naujos ES piliečių kartos švietimas, visų pirma remiant konkrečius veiksmus mokyklose;

Prioritetai ir veiklos struktūra, kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija

14.  laikosi nuomonės, kad dabartiniame ES politikos cikle, skirtame kovai su organizuotu nusikalstamumu, reikia teikti pirmenybę kovai su nusikalstamomis organizacijomis, o ne tik su nusikalstamomis veikomis, dėl kurių kuriamos asociacijos; visų pirma mano, kad būtina numatyti baudžiamumą nusikalstamoms organizacijoms, neatsižvelgiant į nusikalstamas veikas, dėl kurių kuriamos asociacijos; primena, kad į šio politinio ciklo prioritetus turėtų būti įtraukta ir kova su pinigų plovimu, korupcija ir prekyba žmonėmis taikant tikrą Europos kovos su korupcija strategiją;

15.  prašo, kad prioritetai būtų nustatyti juos suderinus su ES nusikalstamumo prevencijos, ekonomine, socialine, užimtumo ir švietimo politika, siekiant užtikrinti visišką Europos Parlamento dalyvavimą;

16.  prašo įsteigti specialų Europolo padalinį, skirtą kovoti su organizuotomis nusikalstamomis grupėmis, kurios vienu metu veikia įvairiuose sektoriuose; mano, kad valstybės narės turi sukurti patikimas ir veiksmingas priemones esamoje institucijų sistemoje, kad užtikrintų koordinuotą organizuoto nusikalstamumo tiriamosios veiklos eigą ir kad būtų skatinamas abipusis teisėsaugos institucijų pasitikėjimas valstybėse narėse;

Patikimesnė teisės aktų sistema

17.  remdamasis galiojančių teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę ir jų taikymo vertinimu, ragina Komisiją numatyti reguliavimo priemones, siekiant pašalinti galimus kovos su organizuotu nusikalstamumu bei korupcija trūkumus ir pagerinti tarpvalstybinį teisminį bendradarbiavimą; Visų pirma ragina Komisiją:

a)  peržiūrėti esamus teisės aktus siekiant nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas ir patikslinti nusikaltimų apibrėžtis, įskaitant priklausymą nusikalstamai organizacijai ar grupei, kuri galėtų būti apibrėžta kaip tam tikrą laiką egzistuojanti organizuota grupė, kurią sudaro du arba daugiau kartu veikiančių asmenų, kurie siekia tiesiogiai ar netiesiogiai neteisėtai gauti bet kokios finansinės ir (arba) materialinės naudos ir kurie kelia didelį pavojų ES ir jos valstybių narių ekonominei bei socialinei sanglaudai;

b)   pateikti peržiūrėtą pasiūlymą dėl kovos su nusikaltimais aplinkai teisės akto, siekiant sustiprinti baudžiamosios teisės sankcijas dėl neteisėto atliekų deginimo, ir neteisėtą vadinamųjų naujųjų teršalų tvarkymą laikyti nusikalstama veika, už kurią baudžiama baudžiamosiomis sankcijomis taip pat kaip nustatyta Direktyvoje 2008/99/EB;

18.  ragina Komisiją parengti būtiniausius standartus, susijusius su nusikalstamų veikų nustatymu ir sankcijomis; visų pirma ragina:

a)  nustatyti valstybės pareigūno, sukčiavimo ir korupcijos apibrėžtis, kurios būtų taikomos horizontaliai; primena, kad derybose dėl PIF direktyvos tų sąvokų apibrėžtys naudojamos tik tos direktyvos tikslais; pažymi, kad šiuo metu tos derybos Taryboje yra įstrigusios ir ragina jas kuo greičiau atnaujinti;

b)  pateikti naują pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl ypatingos rūšies nusikalstamos organizacijos, kurios dalyviai naudojasi grupuotės bauginimo galia ir jos sudaromomis paklusnumo ir tylos sąlygomis, leidžiančiomis vykdyti nusikaltimus, tiesiogiai ar netiesiogiai valdyti ar kontroliuoti ekonominę veiklą, lengvatas, leidimus, viešąsias sutartis ir viešąsias paslaugas, arba gauti neteisėtą pelną ar naudą sau arba kitiems asmenims;

c)  pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo įsteigiama speciali Europos liudininkų ir su teisminėmis institucijomis bendradarbiaujančių asmenų, pranešančių apie nusikalstamas organizacijas ir b punkte aprašytas organizacijas, apsaugos programa;

d)  pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriame būtų apibrėžiamos ir nustatomos bendros informatorių apsaugos taisyklės; ragina tokį pasiūlymą pateikti iki 2017 m. pabaigos;

e)  pateikti papildomas teisėkūros iniciatyvas siekiant sustiprinti baudžiamuosiuose procesuose įtariamų arba kaltinamų asmenų teises dėl kardomojo kalinimo, kad būtų užtikrinta Europos žmogaus teisių konvencijoje ir ES Pagrindinių teisių chartijoje pripažįstama teisė į sąžiningą teismą;

f)  priimti specialius teisės aktus dėl kovos su radioaktyvių medžiagų ir pavojingų atliekų eksportu ir neteisėta prekyba gyvūnais ir augalais, atsižvelgiant į tai, kad pagal aplinkos apsaugos asociacijų ir NVO duomenis nusikaltimai laukinei gyvūnijai ir miškams, taip pat neteisėta prekyba radioaktyviosiomis medžiagomis ir pavojingomis atliekomis ir jų eksportas į trečiąsias šalis yra svarbus organizuoto nusikalstamumo finansavimo šaltinis;

Veiksmingesnis teismų ir policijos bendradarbiavimas ES lygmeniu

19.  atkreipia dėmesį, kad organizuotas nusikalstamumas, korupcija ir pinigų plovimas paprastai yra tarpvalstybinio masto reiškinys, todėl reikalingas glaudus kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų tarpusavio bendradarbiavimas ir nacionalinių valdžios institucijų bei susijusių ES agentūrų bendradarbiavimas;

20.  mano, kad policijos ir teismų bendradarbiavimas valdžios institucijoms keičiantis informacija yra būtinas siekiant imtis veiksmingų priemonių kovai su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu;

21.  ragina Komisiją imtis konkrečių veiksmų siekiant geriau koordinuoti ES veiklą kovos su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu srityse, taip pat siekiant stiprinti visuomenės sąmoningumą apie žalą asmenims, taip pat socialinei ir ekonominei sritims;

22.  apgailestauja dėl to, kad tarpvalstybiniam policijos ir teismų bendradarbiavimui būdingos ypač ilgos ir biurokratinės procedūros, trukdančios veiksmingumui ir keliančios pavojų kovos su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu ES lygmeniu efektyvumui; ragina valstybes nares sustiprinti tarpvalstybinį policijos ir teisminį bendradarbiavimą tarpusavyje ir per Europolą ir Eurojustą ir užtikrinti tinkamą parengimą ir techninę paramą, be kita ko, pasinaudojant Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūra ir Europos teisėjų mokymo tinklu, didinti valstybių narių tarpusavio įrodymų leistinumą ir užtikrinti didesnį bendrų tyrėjų grupių naudojimą;

23.  ragina valstybes nares į esamas ES duomenų bazes reguliariai įvesti reikiamus ir svarbius duomenis apie asmenis, nuteistus už nusikaltimus, susijusius su organizuotu nusikalstamumu, tais duomenimis naudotis ir keistis ir raginti ES Europolo ir Eurojusto agentūras palengvinti keitimąsi informacija; atsižvelgdamas į tai prašo pagerinti saugios komunikacijos ir veiksmingo visų turimų Europolo priemonių naudojimo infrastruktūros veikimą, visapusiškai laikantis ES teisės aktų dėl duomenų apsaugos;

24.  pabrėžia, kad skubiai reikia sukurti veiksmingesnę ES teisminių institucijų bendravimo ir dalijimosi informacija sistemą, kuri prireikus pakeistų tradicines tarpusavio teisinės pagalbos priemones baudžiamosios teisės srityje; prašo Komisijos įvertinti teisėkūros veiksmų poreikį šioje srityje ir ES teisminių institucijų informacijos mainams sukurti tinkamą ES sistemą;

25.  ragina valstybes nares reguliariai keistis visais, jų manymu, reikalingais keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenimis apie asmenis, susijusius su organizuotu nusikalstamumu;

Suduoti smūgį nusikalstamų organizacijų paveldui ir paskatinti jų tolesnį panaudojimą socialiniams tikslams

26.  mano, kad Europos Sąjungoje taikomas bendras metodas areštuojant nusikalstamos organizacijos turtą būtų atgrasomoji priemonė nusikaltėliams; ragina valstybes nares skubiai į nacionalinę teisę perkelti Direktyvą 2014/42/ES dėl nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimo; ragina Komisiją kuo greičiau pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų užtikrintas tarpusavio pripažinimo principo taikymas vykdant arešto ir konfiskavimo orderius, susijusius su nacionalinėmis turto apsaugos priemonėmis;

27.  ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti ES priemones dėl:

a)  pajamų ir nusikaltimų susekimo, įšaldymo ir konfiskavimo, inter alia, nuosavybės arba kapitalo perdavimą ir nuosavybės arba šio kapitalo priėmimą laikant nusikaltimu arba numatant konfiskavimą dar nesant galutiniam nuosprendžiui;

b)  įšaldyto bei konfiskuoto turto tvarkymo ir jo tolesnio panaudojimo socialiniams tikslams ir kompensacijoms aukų šeimoms ir nuo lupikavimo ir reketo nukentėjusioms įmonėms skatinimo;

c)  administracinių institucijų, policijos ir teisminio bendradarbiavimo plėtojimo, siekiant visoje Sąjungoje atsekti nusikalstamu būdu įgytą turtą, jį areštuoti ir konfiskuoti, ir nacionalinių turto susigrąžinimo tarnybų veiklos, kuriai turėtų būti skiriama pakankamai išteklių, gerinimo;

28.  primygtinai ragina valstybes nares sustiprinti bendradarbiavimą ir keistis šios srities geriausios praktikos pavyzdžiais esamose susitikimų struktūrose, pvz., Sukčiavimo prevencijos koordinavimo patariamajame komitete ir kt.;

Užkirsti kelią nusikalstamoms organizacijoms ir korupcijai patekti į teisėtą ekonomiką

29.  primena, kad korupcija yra svertas, dėl kurio nusikalstamoms organizacijoms tampa lengviau patekti į teisėtą ekonomiką sudarant viešųjų pirkimų sutartis ar viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystes;

30.  prašo visoje ES įgyvendinti kompleksinę e. viešųjų pirkimų sistemą, siekiant sumažinti korupcijos riziką viešuosiuose pirkimuose;

31.  ragina valstybes nares ir ES institucijas įgyvendinti viešųjų pirkimų stebėsenos priemones, sudaryti įmonių, dėl kurių turima įrodymų, kad jos yra susijusios su organizuotu nusikalstamumu ir (arba) vykdo korupcinę veiklą, juodąjį sąrašą ir joms neleisti dalyvauti ekonominiuose santykiuose su viešosiomis institucijomis ir gauti ES fondų lėšų; ragina valstybes nares nacionaliniu lygmeniu sukurti specializuotas struktūras, kurios išaiškintų nusikalstamas organizacijas ir pašalintų viešųjų pirkimų subjektus, kurie įtariami korupciniais veiksmais ar pinigų plovimu; atkreipia dėmesį į tai, kad įtraukimas į juodąjį sąrašą gali būti veiksminga įmonių atgrasymo nuo korupcijos priemonė ir yra gera paskata joms tobulinti ir įtvirtinti savo vidaus sąžiningumo procedūras; ragina valstybes nares įdiegti įmonių prieš organizuotą nusikalstamumą sertifikavimo sistemą ir atitinkama informacija automatiškai keistis ES lygmeniu;

32.  pažymi, kad 21 valstybė narė dar nėra perkėlusi į nacionalinę teisę viešųjų pirkimų direktyvų rinkinio; mano, kad viešųjų pirkimų taisyklės yra būtinos, siekiant užtikrinti skaidrumą ir atskaitomybę labiausiai korupcijos pažeidžiamose srityse;

33.  pažymi, kad skaidrios apskaitos taisyklės, kurias galima peržiūrėti, turėtų būti užtikrintos ne tik centrinėje vyriausybėje, bet ir regionų bei vietos lygmeniu visose valstybėse narėse;

34.  reiškia susirūpinimą dėl nusikalstamą veiklą vykdančių bendrovių, susijusių su pinigų plovimu, nuolat taikomos praktikos, kai jos siūlo žemas kainas dalyvaudamos konkursuose, skirtuose itin dideliems projektams įgyvendinti; ragina Komisiją įtraukti ekonominį rangos ir subrangos konkursuose dalyvaujančių įmonių pasiūlymų vertinimą;

35.  pažymi, kad pinigų plovimas per sudėtingas įmonių struktūras ir jų integravimas į teisėtą ekonominę veiklą gali kelti grėsmę valstybės viešajai tvarkai; ragina valstybes nares parengti priemones, kurios netaptų nederama našta mažosioms ir vidutinėms įmonėms, bet padidintų piniginių sandorių skaidrumą ir pagerintų operacijų atsekamumą iki fizinių asmenų, kad būtų galima susekti nusikalstamos ir teroristinės veiklos finansavimą (principas „sekti pinigus“); ragina valstybes nares imtis priemonių, kuriomis būtų apsunkintas sudėtingų ir sunkiai suprantamų tarpusavyje susijusių įmonių struktūrų kūrimas, nes būtent dėl to, kad tokios bendrovės dažniausiai būna neskaidrios, jos gali būti naudojamos nusikalstamai ir teroristinei veiklai bei kitiems sunkiems nusikaltimams finansuoti;

36.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares reikalauti, kad, prieš paskiriant sutartis, sutarties šalys atskleistų visą savo įmonės struktūrą ir tikruosius savininkus, kad būtų išvengta palaikančių bendrovių, kurios padeda agresyviai planuoti mokesčius, vykdyti mokesčių slėpimą ir mokestinį sukčiavimą bei korupciją;

37.  pažymi, kad ES valstybėse narėse turto pirkimas naudojamas iš nusikalstamos veikos gautiems pinigams plauti, nes taip nusikaltėliai paslepia savo tikrąją nuosavybę per užsienio priedangos įmones; primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad bet kokiai užsienio įmonei, ketinančiai įsigyti nuosavybės teisių jos teritorijoje, būtų taikomi tie patys skaidrumo standartai, kurių reikalaujama jos jurisdikcijoje įsteigtoms įmonėms;

38.  atkreipia dėmesį, kad finansų krizė tapo papildomu spaudimu Europos vyriausybėms; atsižvelgdamas į esamus ekonominius sunkumus, ragina užtikrinti didesnį viešųjų išlaidų sąžiningumą ir skaidrumą;

39.  primygtinai ragina valstybes nares imtis būtinų veiksmų, kad sprendimai dėl licencijų išdavimo ir statybos leidimų regionų ir vietos lygmeniu būtų priimami skaidriai;

40.  pažymi, kad pagal SESV 325 straipsnį valstybėms narėms ir Komisijai numatyta teisinė pareiga kovoti su sukčiavimu, ir teigiamai vertina tai, kad į pasiūlymus dėl teisės aktų, kurie daro finansinį poveikį, įtrauktos kovos su sukčiavimu nuostatos;

41.  reiškia susirūpinimą dėl padaugėjusių sukčiavimo atvejų, susijusių su PVM, visų pirma su vadinamuoju karuseliniu sukčiavimu; ragina visas valstybes nares dalyvauti visoje „Eurofisc“ vykdomoje veikloje, siekiant padėti dalytis informacija, kuri naudinga kovojant su tokiu sukčiavimu;

42.  prašo valstybių narių priimti specialius teisės aktus ir imtis atitinkamų priemonių, skirtų išvengti specialistų, bankų, tarnautojų ir politikų, kurie, nors ir nepriklauso nusikalstamoms organizacijoms, bet jas įvairiu lygmeniu palaiko, veiklai ir su ja kovoti; todėl:

a)  rekomenduoja valstybėms narėms ir ES institucijoms skatinti valstybės pareigūnų rotaciją, siekiant užkirsti kelią korupcijai ir organizuoto nusikalstamumo skverbimuisi;

b)  ragina nustatyti privalomas taisykles, pagal kurias asmenys, kurie buvo pripažinti kaltais arba dalyvavo vykdant organizuotą nusikalstamumą, pinigų plovimą, korupciją ar kitus sunkius nusikaltimus, viešojo administravimo pažeidimus, dalyvavimą nusikalstamose organizacijose ar korupciją negalėtų būti renkami į viešojo administravimo institucijas, įskaitant Europos Sąjungos institucijas, organus ir agentūras, ar jose dirbti;

c)  reikalauja įrodytais atvejais baudžiamąja tvarka bausti vadovus ir bankus, kai vykdomas didelio masto pinigų plovimas; ragina Komisiją parengti pasiūlymą, siekiant užtikrinti visišką ne tik fizinių, bet ir juridinių asmenų bei patikos bendrovių per bankus vykdomų pinigų pervedimų skaidrumą;

43.  mano, kad būtina turėti visoje Europoje taikomas taisykles, pagal kurias būtų tikrinami ir stebimi visi politinių partijų finansavimo šaltiniai, kad būtų užtikrintas jų teisėtumas;

44.  mano, jog labai svarbu sustiprinti teisės nuostatas, skirtas užtikrinti didesnį finansinių srautų skaidrumą ir atsekamumą, ypač ES fondų valdymo srityje, be kita ko, atliekant išankstinius tyrimus ir galutinį auditą siekiant patikrinti, ar lėšos tinkamai panaudotos tinkamai; ragina valstybes nares pateikti nacionalines deklaracijas dėl savo kontrolės sistemų; ragina Komisiją:

a)   pakoreguoti mokėjimus, jei valstybės narės netinkamai naudoja ES lėšas;

b)  laikinai neleisti gauti ES finansavimo institucijoms ir bendrovėms, kurios pripažintos kaltomis sukčiaujant netinkamai naudojus ES lėšas;

c)  atidžiai stebėti ES lėšų naudojimą ir reguliariai teikti ataskaitas Europos Parlamentui;

45.  mano, kad Komisija ES finansuojamų projektų viešųjų pirkimų procesuose turėtų taikyti aukščiausius sąžiningumo reikalavimus; primena, kad, siekiant nustatyti, ar ES lėšos naudojamos tinkamai, ir pažaboti korupciją, yra būtinas projektų rezultatų stebėjimas bendradarbiaujant su pilietinės visuomenės organizacijomis ir atsakomybės reikalavimas iš vietos valdžios institucijų;

46.  pažymi, kad skaidrumas yra veiksmingiausia priemonė kovojant su piktnaudžiavimu ir sukčiavimu; ragina Komisiją tobulinti šios srities teisės aktus ir nustatyti privalomą reikalavimą skelbti duomenis, susijusius su visais ES lėšų gavėjais, įskaitant su subranga susijusius duomenis;

47.  prašo Komisijos imtis teisėkūros veiksmų, skirtų supaprastinti biurokratines procedūras administraciniu lygmeniu tiek, kad būtų užtikrintas didesnis skaidrumas ir kova su korupcija;

48.  prašo Europos Komisijos stebėti ir pranešti Europos Parlamentui apie procentinę dalį tiesiogiai sudaromų viešųjų sutarčių valstybėse narėse, taip pat apie teisines aplinkybes, kuriomis nacionalinės administracijos dažniausiai jas naudoja;

49.  rekomenduoja valstybėms narėms stengtis užtikrinti veiksmingus savo ES lėšų panaudojimo skaidrumo, stebėsenos ir atskaitomybės mechanizmus; kadangi teigiamas ES finansavimo poveikis priklauso nuo skaidrumo, veiksmingos stebėsenos ir atskaitomybės procesų nacionaliniu ir ES lygmenimis, reikėtų apgalvoti, kaip padaryti, kad stebėsena ir vertinimas būtų vykdomi nuolat, o ne tik ex post; mano, kad šiuo požiūriu turėtų būti sustiprintas Audito Rūmų vaidmuo;

50.  mano, kad, siekiant nustatyti ES fondų poveikį ir padėti įvertinti, ar šie fondai pasiekė savo tikslus, reikėtų nustatyti kokybinius ir kiekybinius rodiklius, kurie turėtų būti palyginami, ir kad kiekybiniai duomenys turėtų būti nuolat renkami ir skelbiami;

Europos prokuratūra

51.  mano, kad, kovojant su korupcija Europos Sąjungoje, Europos prokuratūrai turi tekti svarbiausias vaidmuo; pakartoja savo prašymą kuo skubiau ir dalyvaujant kuo didesniam valstybių narių skaičiui įsteigti nepriklausomą Europos prokuratūrą, kuri veiktų nepriklausomai nuo nacionalinių vyriausybių ir ES institucijų ir būtų apsaugota nuo politinės įtakos ir spaudimo;

52.  pakartoja, kad svarbu turėti aiškiai apibrėžtą nacionalinių prokurorų ir būsimos Europos prokuratūros bei Eurojusto ir OLAF atsakomybę ir įgaliojimus, kad būtų išvengta prieštaraujančių įgaliojimų; ragina būsimai Europos prokuratūrai skirti atitinkamų jos užduotims finansinių ir žmogiškųjų išteklių; mano, kad Europos prokuratūra turėtų turėti įgaliojimus persekioti visus PIF nusikaltimus, įskaitant su PVM susijusį sukčiavimą; atsižvelgdamas į tai ragina valstybes nares laikytis Europos Teisingumo Teismo sprendimo byloje Taricco (C-105/14) ir kuo skubiau Taryboje atnaujinti derybas dėl PIF direktyvos;

53. apgailestauja, kad Taryboje vykstančios derybos kenkia pagrindinėms nuostatoms dėl nepriklausomos ir efektyvios Europos prokuratūros;

54. ragina Europos Komisiją įvertinti poreikį persvarstyti būsimos Europos prokuratūros įgaliojimus siekiant, kai ji bus įsteigta, jai suteikti galią kovoti su organizuotu nusikalstamumu;

Konkrečios sritys, kuriose reikia imtis veiksmų

Klastojimas

55.  smerkia gausėjantį prekių, vaistų ir žemės ūkio maisto produktų padirbinėjimą Europos Sąjungoje, kurį vykdo tarptautinio organizuoto nusikalstamumo valdomi platinimo tinklai; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis visų reikiamų priemonių siekiant išvengti prekių, vaistų ir žemės ūkio maisto produktų padirbinėjimo ir su juo kovoti; ragin Komisiją ir valstybes nares sistemingai rinkti duomenis apie sukčiavimo ir klastojimo atvejus siekiant turėti informacijos apie jų mastą ir paplitimą ir dalytis geriausia patirtimi, kad būtų nustatytas šis reiškinys ir su juo kovojama;

56.  ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti kitus metodus, kuriais būtų siekiama užkirsti kelią sukčiavimui maisto produktų srityje ir atgrasyti nuo jo, pvz., Europos registre nurodyti ir sugėdinti už sukčiavimą nuteistus maisto ir vaistų tvarkymo subjektus;

57.  ragina plėtoti turimas atsekamumo sistemas ir sistemingai įgyvendinti Reglamente (EB) Nr. 178/2002 numatytą nuoseklų atsekamumą, apimantį maisto produktus, pašarus, maisto produktams naudojamus gyvūnus ir visas medžiagas, numatytas arba galimas perdirbti maisto produktų arba pašarų gamybos procese;Prekyba narkotikais

58.  primena, kad prekyba narkotikais nusikalstamoms grupuotėms yra labai svarbi, todėl su ja reikia kovoti tiek baudžiant už ją, tiek taikant prevenciją; ragina valstybes nares ir kompetentingas institucijas kovoti su narkotikų rinkos ir kitų nusikalstamų veikų ryšiais bei jų poveikiu teisėtai ekonomikai ir prekybai, kaip pabrėžė Europolas ir ENNSC 2016 m. ataskaitoje dėl narkotikų rinkos;

59.  primena Komisijai, kad reikia įvertinti pažangą, padarytą 2013–2016 m. įgyvendinant ES kovos su narkotikais veiksmų planą; ragina Komisiją, remiantis šiuo vertinimu, pasiūlyti naują veiksmų planą 2017–2020 m. laikotarpiui;

60.  pažymi, kad prioritetas turėtų būti teikiamas naujosios vadinamųjų lengvų narkotikų politikos įvertinimui, ir mano, kad, kaip veiksmingos kovos su nusikalstamomis organizacijomis priemonės, turėtų būti svarstomos dekriminalizavimo / legalizavimo strategijos; prašo ES kelti šį klausimą įgyvendinant savo vidaus ir išorės politiką, į politinę diskusiją įtraukiant visas reikiamas ES ir tarptautines agentūras bei susijusių šalių institucijas;

Azartiniai žaidimai ir susitarimai dėl varžybų baigties

61.  primena, kad nusikalstamos organizacijos dažnai plauna pinigus pasinaudodamos teisėtais ir neteisėtais azartiniais žaidimais bei susitarimais dėl varžybų baigties; smerkia nusikalstamus interesus, susijusius su šiais reiškiniais, ir ragina Komisiją ir valstybes nares išlaikyti arba priimti teisės aktus dėl kovos su jais ir jų prevencijos, nustatant, kad sporto rezultatų klastojimas yra nusikalstama veika ragina valstybes nares, siekiant kovoti su šiais reiškiniais, skaidriai ir veiksmingai bendradarbiauti su sporto organizacijomis, taip pat stiprinti ryšius ir bendradarbiavimą su Eurojustu bei Europolu;

Mokesčių rojai

62.  pažymi, kad dėl mokesčių slėpimo ir vengimo Europos Sąjungoje kasmet prarandamas 1 trilijonas EUR; pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas mokesčių rojams ir šalims, taikančioms neskaidrią arba kenksmingą apmokestinimo tvarką, nes tai didžiulė kiekvienam ES piliečiui poveikį darantį problema;

63.  teigiamai vertina tarptautinį Didžiojo dvidešimtuko (G 20) susitarimą taikyti naują pasaulinį standartą siekiant didesnio mokesčių skaidrumo, kuris atitinka ES jau taikomą aukštą standartą; ragina šį standartą sparčiai įgyvendinti ir veiksmingai stebėti mokestinį sukčiavimą ir mokesčių slėpimą tarptautiniu lygmeniu; palankiai vertina tai, kad Komisija 2016 m. vasario mėn. pasirašė susitarimus, kurie apima keitimąsi informacija mokesčių srityje su tokiomis šalimis kaip Andora ir Monakas, ir kad 2015 m. Komisija pasirašė susitarimus su Šveicarija, Lichtenšteinu ir San Marinu;

64.  primena ES pareigą kovoti, kad nebeliktų nuostatų dėl mokesčių, kurias taikant tarptautinėms korporacijoms ir asmenims lengviau išvengti mokesčių, taip pat padėti trečiosioms šalims susigrąžinti neteisėtai pasisavintas lėšas ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn nusikaltėlius; pabrėžia, kad ES prioritetine tvarka visuose svarbiuose tarptautiniuose forumuose turi raginti kovoti su mokesčių rojais, bankų paslaptimis ir pinigų plovimu, panaikinti perdėtas profesines paslaptis, užtikrinti viešą tarptautinių bendrovių informacijos atskleidimą pagal valstybę ir tikrųjų bendrovių savininkų viešus registrus; pažymi, kad mokesčių rojai yra tinkama vieta laikyti ir plauti nusikalstamu būdu įgytus pinigus, ir kad dėl jų reikia taikyti ES lygmeniu koordinuotą požiūrį;

65.  ragina Komisiją didinti informuotumą apie rimtas sąlygų korupcijai sudarymo pasekmes, apsvarstyti galimybę parengti išsamų planą, pagal kurį būtų atgrasoma nuo turto pervedimo į ES nepriklausančias šalis, kuriose saugomas korumpuotų asmenų anonimiškumas, ir persvarstyti savo ekonominius ir diplomatinius ryšius su šiomis šalimis;

Nusikaltimai aplinkai

66.  reiškia susirūpinimą dėl besiplečiančios su nusikalstama aplinka susijusios veiklos, kuri yra susijusi su organizuota, mafijos stiliaus nusikalstama veikla arba dėl jos kyla, pvz., neteisėta prekyba atliekomis, įskaitant toksines atliekas, ir jų išmetimas, taip pat gamtos paveldo naikinimas; primena savo rekomendaciją parengti bendrą veiksmų planą, kad būtų išvengta tokio pobūdžio nusikaltimų ir kovojama su jais; pažymi, kad reikia sugriežtinti taisykles dėl gamtos išsaugojimo ir aplinkos, be kita ko, vykdyti rangos ir subrangos įmonių, laimėjusių konkursus stambiems iš ES biudžeto finansuojamiems infrastruktūros projektams vykdyti, nusikaltimų prevencijos patikrinimus;

67.  ragina Komisiją stebėti ir vertinti 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę įgyvendinimą, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės taikytų veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias baudžiamąsias sankcijas už bet kokį neteisėtą elgesį, kuris turi neigiamą poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai; ragina ES aplinkos apsaugos įstatymų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo darbo tinklą (IMPEL) periodiškai informuoti Europos Parlamentą apie valstybių narių veiksmus įgyvendinant Direktyvą 2008/99/EB;

68.  pažymi, kad organizuoti nusikaltėliai pinigams plauti ir aplinką teršiančioms nuodingoms medžiagoms neteisėtai šalinti pasitelkia žemės kasimo darbus atliekančias statybos bendroves; ragina Komisiją vykdyti rangos ir subrangos įmonių, laimėjusių konkursus stambiems iš ES biudžeto finansuojamiems infrastruktūros projektams vykdyti, kontrolę, kad būtų užkirstas kelias tokiai nusikalstamai veiklai;

Elektroniniai nusikaltimai

69.  primena, kad elektroniniai nusikaltimai yra pasitelkiami pinigų plovimo ir klastojimo atvejais; elektroniniai nusikaltimai sudaro didelę daugelio nusikalstamų organizacijų pajamų dalį, todėl svarbu stiprinti šios srities Sąjungos teisės aktus valstybių narių bendradarbiavimą tarpusavyje ir su Sąjungos agentūromis; susirūpinęs pažymi, kad nusikalstamos organizacijos, naudodamosi internetu sukčiavimo tikslais, pvz., reklamuodamos prekybą narkotikais ir žmonėmis, padidino savo neteisėtos prekybos apimtis;

Organizuotas nusikalstamumas ir terorizmas

70.  primena, kad didėjanti organizuoto nusikalstamumo ir terorizmo konvergencija ir ryšys bei nusikalstamų ir teroristinių organizacijų sąsajos kelia vis didesnę grėsmę Sąjungai; ragina valstybes nares užtikrinti, kad už terorizmo finansavimą ir rėmimą organizuoto nusikalstamumo būdu įgytomis lėšomis būtų baudžiama ir kad baudžiamuosiuose procesuose dalyvaujančios valstybių narių valdžios institucijos labiau atsižvelgtų į organizuoto nusikalstamumo ir teroristinės veiklos ir terorizmo finansavimo tarpusavio sąsajas;

71.  pabrėžia, kad neteisėta organizuoto nusikalstamumo tinklų prekyba šaunamaisiais ginklais, nafta, narkotikais ir laukiniais gyvūnais ir migrantų, cigarečių ir suklastotų prekių bei meno kūrinių ir kitų kultūros objektų kontrabanda tapo labai pelningu teroristinių grupių finansavimo šaltiniu; atkreipia dėmesį, kad Komisija pristatė veiksmų planą dėl kovos su neteisėta prekyba šaudmenimis ir sprogmenimis bei neteisėtu jų naudojimu; primygtinai ragina kuo skubiau jį įgyvendinti; ragina valstybes nares, nesukeliant nederamos administracinės naštos ekonominės veiklos vykdytojams, imtis reikiamų priemonių siekiant užtikrinti, kad teroristinės grupės ir nusikaltėlių tinklai negalėtų gauti naudos iš jokios prekybos;

72.  primena, kad dalyvavimą nusikalstamoje veikloje galima susieti su teroristiniais nusikaltimais; primena, kad, remiantis Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (UNODC) duomenimis, prekyba narkotikais, neteisėtas šaunamųjų ginklų gabenimas, tarptautinis organizuotas nusikalstamumas ir pinigų plovimas tapo terorizmo dalimi; laikosi nuomonės, kad siekiant veiksmingos kovos su terorizmu reikia sustiprinti ES teisės aktus kovos su organizuotu nusikalstamumu ir pinigų plovimu srityje, taip pat atsižvelgiant į esamus abipusiai naudingus teroristinių ir organizuoto nusikalstamumo grupių ryšius;

Organizuotas nusikalstamumas ir prekyba žmonėmis bei neteisėtas žmonių gabenimas

73.  yra susirūpinęs dėl to, kad dėl nuolatinių pabėgėlių srautų į Europą žmonių kontrabanda tampa vis profesionalesnė, o neteisėto žmonių gabenimo tinklai iš to gauna vis didesnį pelną; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti pažangą vykdant tarptautinį bendradarbiavimą kovos su neteisėtu žmonių gabenimu srityje, siekiant pažaboti neteisėtą žmonių gabenimą ir kuo labiau sumažinti neteisėto žmonių gabenimo tinklų įtaką;

74.  primena, kad prekybos žmonėmis srityje Europos Sąjunga sukūrė specialią teisinę ir politinę sistemą, kuria siekiama gerinti bendradarbiavimą, taip pat ja siekiama, kad įstaigoms ir agentūroms, pavyzdžiui, Europolui ir Eurojustui, prekyba žmonėmis būtų prioritetinė sritis; palankiai vertina pirmos ataskaitos apie pažangą, padarytą kovojant su prekyba žmonėmis, išvadas; ragina Komisiją remiantis šiais duomenimis kuo skubiau parengti strategiją laikotarpiui nuo 2016 m.;

75.  smerkia tai, kad organizuotas nusikalstamumas patenka į migrantų priėmimui skirtų fondų tvarkymo sritį, ir ragina imtis veiksmų, skirtų kovoti su neteisėtu žmonių gabenimu ir prekyba žmonėmis, kuriuos valdo sudėtingi nusikalstamų grupuočių tinklai, esantys nukentėjusių asmenų kilmės, tranzito ir tikslo šalyse;

76.  pabrėžia, kad skubiai reikia įvertinti sunkų migrantų darbo jėgos išnaudojimą Sąjungoje; pripažįsta, kad viena iš pagrindinių prekybos žmonėmis priežasčių yra teisėtos migracijos kanalų stoka ir kliūtys pasinaudoti teise kreiptis į teismą; taip pat pažymi, kad Sankcijų darbdaviams direktyvoje yra svarbių nuostatų kovai su neteisėtai šalyje gyvenančių trečiųjų šalių piliečių išnaudojimu darbe, bet tokios nuostatos priklauso nuo sąžiningų, veiksmingų ir prieinamų skundų nagrinėjimo mechanizmų nacionalinių lygmeniu, ir kol kas tokių mechanizmų yra įgyvendinta labai mažai;

Išorės dimensija

77.  ragina ES toliau remti viešosios administracijos stiprinimą ir tinkamų kovos su korupcija teisės aktų sistemų taikymą visose šalyse, ypač pokonfliktinėse ir pereinamojo laikotarpio šalyse, kurių institucijos silpnos; primygtinai ragina besivystančiose šalyse stiprinti regioninius ir specializuotus policijos ir teisminius tinklus – visuomet pagal kriterijus, kuriais remiantis būtų užtikrinami tinkami duomenų apsaugos ir privatumo standartai – ir keistis geriausia Europolo, Eurojusto ir Europos teisminio tinklo praktika bei praktine patirtimi; pabrėžia, jog būtina gerinti reguliavimą ir teisėsaugą, taip pat skatinti informatorių apsaugą, kad pažeidėjai atsakytų už savo nusikaltimus, be to, ir ES viduje, ir už jos ribų turėtų būti sukurta tinkama informatorių apsaugos sistema; ypač pabrėžia, kad būtinas tiesioginio informavimo mechanizmas, kuriuo ES pagalbą gaunančiose šalyse galėtų naudotis piliečiai, pastebintys ES finansuojamų pagalbos programų pažeidimų;

78.  su nerimu pažymi, kad svarbiausių tarptautinių konvencijų ir iniciatyvų, kuriomis siekiama kovoti su korupcija ir NFS, įgyvendinimas konkrečių rezultatų neduoda; primena, kad, norint veiksmingai kovoti su korupcija ir finansiniais nusikaltimais, nepaprastai svarbu sukurti užsienio politikos kovos su korupcija strategiją; ragina ES vykdant savo išorės politiką prioritetine tvarka skatinti teisingą Jungtinių Tautų konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą ir visų kitų svarbių tarptautinių dokumentų, kuriais siekiama kovoti su korupcija ir pinigų plovimu, perkėlimą į nacionalinę teisę ir įgyvendinimą;

79.  ragina Komisiją nuolat stebėti ir užtikrinti, kad teikiant ES pagalbą nebūtų nei tiesiogiai, nei netiesiogiai prisidedama prie korupcijos; laikosi nuomonės, kad, siekiant išvengti didžiulio pagalbos išteklių iššvaistymo ir su tuo susijusios korupcijos, pagalbos teikimas turėtų būti labiau derinamas su priimančiosios šalies gebėjimais ją įsisavinti ir jos vystymosi poreikiais apskritai; ragina ES korupcijos problemą spręsti tiesiogiai – rengiant programas ir šalies strategijos dokumentus – ir paramą biudžetui susieti su aiškiais kovos su korupcija tikslais; šiuo tikslu pabrėžia būtinybę kurti tvirtus įgyvendinimo stebėsenos mechanizmus; ragina Komisiją parengti tvirtą holistinę visapusišką korupcijos rizikos valdymo besivystančiose šalyse strategiją, kad teikiant paramą vystymuisi nebūtų skatinama korupcija, taip pat visapusiškai įgyvendinti 2013 m. parengtą kovos su sukčiavimu strategiją, ypač kai ES pagalba įgyvendinama visomis šiuo tikslu numatytomis priemonėmis, įskaitant Europos plėtros fondą (EPF) ir patikos fondus, ir kai vystymosi projektai deleguojami trečiosioms šalims; su susirūpinimu pažymi, kad ES požiūris į korupciją AKR valstybėse – menkas strateginis orientyras, kaip stiprinti valstybių taikomas jos prevencijos ir kontrolės sistemas; mano, kad Europos išorės veiksmų tarnyba ir Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinis direktoratas turėtų labiau derinti savo požiūrį į tai, kaip veiksmingai pažaboti korupciją besivystančiose šalyse;

80.  primena, kad svarbus ES vidaus ir išorės politikos nuoseklumas, ir pažymi, kad kovą su organizuotu nusikalstamumu būtina integruoti į vystymosi ir saugumo strategijas, kaip priemonę stabilumui besivystančiose šalyse atkurti;

81.  pabrėžia, kad pagarba žmonių ir vyriausybių teisei spręsti dėl savo ekonominės, maisto ir žemės ūkio sistemų yra atsakymas į klausimą, kaip kovoti su nusikalstama veikla, dėl kurios kyla badas ir skurdas; ragina tarptautinę bendruomenę aktyviai kovoti su finansinėmis spekuliacijomis maisto produktais, pvz., su pirkimu už mažą kainą didelėse žemės ūkio vietovėse ir stambių tarptautinių žemės ūkio bendrovių vykdomu žemės grobimu, atsižvelgiant į tai, kad dėl to nukenčia smulkieji gamintojai;

82.  ragina besivystančias šalis įgyvendinant savo kovos su korupcija darbotvarkę užtikrinti didesnį skaidrumą ir atskaitomybę sudarant išteklių sutartis, bendrovėms teikiant finansines ataskaitas ir atliekant auditą, taip pat renkant ir paskirstant pajamas;

83.  ragina ES didinti savo paramą siekiant padėti ištekliais turtingoms šalims įgyvendinti Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvos (GPSI) principus – užtikrinti didesnį skaidrumą ir atskaitomybę – naftos, dujų ir kasybos sektoriuose; ryžtingai ragina sukurti veiksmingą teisės aktų sistemą siekiant užtikrinti, kad bendrovės, susijusios su naftos, dujų ir kasybos sektorių tiekimo grandinėmis, tinkamai įgyvendintų GPSI;

84.  paveda savo Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui vykdyti rekomendacijas, pateiktas Parlamento rezoliucijose dėl kovos su korupcija; ragina Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą per dvejus metus įvertinti, atsižvelgiant į pirmiau minėtas rekomendacijas, Komisijos teisėkūros veiksmus šioje srityje;

85.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

• [1]  Priimti tekstai, P8_TA(2015)0173.
• [2]  Priimti tekstai, P8_TA(2015)0269.
• [3]  Priimti tekstai, P7_TA(2013)0444.

Vystymosi komiteto NUOMONĖ (25.4.2016)

pateikta Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui

dėl kovos su korupcija ir tolesnių veiksmų, susijusių su CRIM komiteto rezoliucija
(2015/2110(INI))

Nuomonės referentas: Ignazio Corrao

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, kad organizuotas nusikalstamumas gali būti tarpvalstybinio masto ir apimti įvairiausią nusikalstamą veiklą, įskaitant prekybą narkotikais, neteisėtą migrantų įvežimą, pinigų plovimą, taip pat prekybą suklastotomis prekėmis, šaunamaisiais ginklais, laukiniais gyvūnais ir kultūros vertybėmis; apgailestauja, kad korupcijos ir pinigų plovimo mastas siekia 5 proc. pasaulio metinio BVP ir kad besivystančiose šalyse lėšos, kurias pasiglemžė neteisėti finansų srautai (NFS), įskaitant korupciją, maždaug 10 kartų viršija šioms šalims skirtos oficialios paramos vystymuisi (OPV) sumą; ragina ES padėti besivystančioms ar skurstančioms šalims prioritetine tvarka taikyti kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu priemones ir kurti stiprias vietos ir nacionalines sistemas bei institucijas korupcijos problemai spręsti vadovaujantis jų vystymosi darbotvarkėmis, t. y. sukurti nepriklausomas ir kompetentingas reguliavimo ir teisėsaugos sistemas bei mokesčių institucijas, tačiau taip pat remti NVO, nepriklausomą žiniasklaidą ir parlamentus; atkreipia dėmesį į būtinybę sukurti visapusišką programą, kurioje skaidrumo ir abipusės atskaitomybės pagrindu turėtų aktyviai dalyvauti tarptautinės ir regioninės organizacijos, valstybės veikėjai, privačiojo sektoriaus ir pilietinės visuomenės atstovai;

2.  primena, jog Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. pripažįstama, kad būtina kovoti su bet kokia korupcija ir kad valstybės raginamos užkirsti kelią NFS, kyšininkavimui ir korupcijai bei kurti veiksmingas, atsakingas ir skaidrias institucijas; primena, kad NFS, kurių mastas per metus siekia maždaug 1 trln. USD, yra pagrindinė kliūtis norint vystymuisi telkti vidaus pajamas ir kad per juos netenkama išteklių, kurie turėtų būti investuojami besivystančiose šalyse; primena, kad korupcija tiesiogiai ir netiesiogiai trukdo siekti darnaus vystymosi tikslų (DVT), nes dėl jos auga privačiojo ir viešojo sektorių įgyvendinamų projektų sąnaudos; visgi pažymi, kad korupcijos kainos neįmanoma apskaičiuoti pagal ekonomikos dėsnius ir kad ši kaina labai didelė, ypač besivystančiose šalyse, taigi pakertamas visuomenės pasitikėjimas viešojo sektoriaus ir demokratinėmis institucijomis, pvz., teisminėmis institucijomis ir policija, didėja nelygybė, dėl kurios neproporcingai didelį poveikį patiria labiausiai skurstantieji ir pažeidžiamiausieji, padidėja smurtas ir nesaugumas bei sumažėja paramos vystymuisi veiksmingumas;

3.  ragina ES parodyti tvirtą politinę valią ir ryžtą kovojant su mokesčių vengimu ir slėpimu vadovaujantis politikos suderinamumo vystymosi labui principu, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnyje; primena ES pareigą kovoti, kad nebeliktų nuostatų dėl mokesčių, kurias taikant tarptautinėms korporacijoms ir asmenims lengviau išvengti mokesčių, taip pat padėti trečiosioms šalims susigrąžinti neteisėtai pasisavintas lėšas ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn nusikaltėlius; pabrėžia, kad skaidrumas turėtų būti kertinis visų kovos su korupcija strategijų akmuo ir kad ES prioritetine tvarka visuose svarbiuose tarptautiniuose forumuose turi raginti kovoti su mokesčių rojais, bankų paslaptimis ir pinigų plovimu, panaikinti perdėtas profesines paslaptis, užtikrinti viešą tarptautinių bendrovių informacijos atskleidimą pagal valstybę ir tikrųjų bendrovių savininkų viešus registrus; taip pat ragina ES aktyviau teikti finansinę ir techninę pagalbą šių tikslų siekiančioms besivystančioms šalims, įskaitant automatinį keitimąsi informacija mokesčių klausimais ir pagalbą taikant naujus pasaulinius standartus; ragina ES atšaukti visus ekonominius ar komercinius susitarimus su valstybėmis, bent vienoje ES valstybėje narėje laikomomis mokesčių rojais; pabrėžia, kad, siekiant veiksmingai kovoti su NFS, būtina analizuoti ES valstybių narių mokesčių sistemų poveikį besivystančioms šalims; atkreipia dėmesį į tai, kad sutartys dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo gali paskatinti NFS; ragina ES derantis su besivystančiomis šalimis dėl mokesčių ir investicijų sutarčių užtikrinti teisingą apmokestinimo teisių paskirstymą; šiuo tikslu ragina ES dėl mokesčių sutarčių su besivystančiomis šalimis derėtis remiantis pavyzdine Jungtinių Tautų Mokesčių komiteto sutartimi, kurioje daugiau teisių suteikiama apmokestinant prie pajamų šaltinio;

4.  ragina ES toliau remti viešosios administracijos stiprinimą ir tinkamų kovos su korupcija teisės aktų sistemų taikymą visose šalyse, ypač pokonfliktinėse ir pereinamojo laikotarpio šalyse, kurių institucijos silpnos; primygtinai ragina besivystančiose šalyse stiprinti regioninius ir specializuotus policijos ir teisminius tinklus – visuomet pagal kriterijus, kuriais remiantis būtų užtikrinami tinkami duomenų apsaugos ir privatumo standartai – ir keistis geriausia Europolo, Eurojusto ir Europos teisminio tinklo praktika bei praktine patirtimi; pabrėžia, jog būtina gerinti reguliavimą ir teisėsaugą, taip pat skatinti informatorių apsaugą, kad pažeidėjai atsakytų už savo nusikaltimus, be to, ir ES viduje, ir už jos ribų turėtų būti sukurta tinkama informatorių apsaugos sistema; ypač pabrėžia, kad būtinas tiesioginio informavimo mechanizmas, kuriuo ES pagalbą gaunančiose šalyse galėtų naudotis piliečiai, pastebintys ES finansuojamų pagalbos programų pažeidimų;

5.  su nerimu pažymi, kad svarbiausių tarptautinių konvencijų ir iniciatyvų, kuriomis siekiama kovoti su korupcija ir NFS, įgyvendinimas konkrečių rezultatų neduoda; primena, kad, norint veiksmingai kovoti su korupcija ir finansiniais nusikaltimais, nepaprastai svarbu sukurti užsienio politikos kovos su korupcija strategiją; ragina ES vykdant savo išorės politiką prioritetine tvarka skatinti teisingą Jungtinių Tautų konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą ir visų kitų svarbių tarptautinių dokumentų, kuriais siekiama kovoti su korupcija ir pinigų plovimu, perkėlimą į nacionalinę teisę ir įgyvendinimą;

6.  ragina Komisiją nuolat stebėti ir užtikrinti, kad teikiant ES pagalbą nebūtų nei tiesiogiai, nei netiesiogiai prisidedama prie korupcijos; laikosi nuomonės, kad, siekiant išvengti didžiulio pagalbos išteklių iššvaistymo ir su tuo susijusios korupcijos, pagalbos teikimas turėtų būti labiau derinamas su priimančiosios šalies gebėjimais ją įsisavinti ir jos vystymosi poreikiais apskritai; ragina ES korupcijos problemą spręsti tiesiogiai – rengiant programas ir šalies strategijos dokumentus – ir paramą biudžetui susieti su aiškiais kovos su korupcija tikslais; šiuo tikslu pabrėžia būtinybę kurti tvirtus įgyvendinimo stebėsenos mechanizmus; ragina Komisiją parengti tvirtą holistinę visapusišką korupcijos rizikos valdymo besivystančiose šalyse strategiją, kad teikiant paramą vystymuisi nebūtų skatinama korupcija, taip pat visapusiškai įgyvendinti 2013 m. parengtą kovos su sukčiavimu strategiją, ypač kai ES pagalba įgyvendinama visomis šiuo tikslu numatytomis priemonėmis, įskaitant Europos plėtros fondą (EPF) ir patikos fondus, ir kai vystymosi projektai deleguojami trečiosioms šalims; su susirūpinimu pažymi, kad ES požiūris į korupciją AKR valstybėse – menkas strateginis orientyras, kaip stiprinti valstybių taikomas jos prevencijos ir kontrolės sistemas; mano, kad Europos išorės veiksmų tarnyba ir Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinis direktoratas turėtų labiau derinti savo požiūrį į tai, kaip veiksmingai pažaboti korupciją besivystančiose šalyse;

7.  reiškia susirūpinimą dėl ryšių tarp kai kurių tarptautinių korporacijų ir organizuoto nusikalstamumo trečiosiose šalyse, apimančių kovotojų, socialinių lyderių, profesinių sąjungų atstovų ir darbuotojų žmogaus teisių pažeidimus; ragina ES ištirti tarptautinių korporacijų, kurios naudojasi Europos kapitalu, veiklą, taip pat stiprinti šių korporacijų veiklos kontrolę ir stebėseną; mano, jog atrenkant bendroves ES lėšomis remiamiems projektams vykdyti turėtų būti reikalaujama, kad jos taikytų antikorupcinę valdymo sistemą, įskaitant tinkamus įspėjimo mechanizmus visoje tiekimo grandinėje;

8.  primena, kad svarbus ES vidaus ir išorės politikos nuoseklumas, ir pažymi, kad kovą su organizuotu nusikalstamumu būtina integruoti į vystymosi ir saugumo strategijas, kaip priemonę stabilumui besivystančiose šalyse atkurti;

9.  pabrėžia, kad pagarba žmonių ir vyriausybių teisei spręsti dėl savo ekonominės, maisto ir žemės ūkio sistemų yra atsakymas į klausimą, kaip kovoti su nusikalstama veikla, dėl kurios kyla badas ir skurdas; ragina tarptautinę bendruomenę aktyviai kovoti su finansinėmis spekuliacijomis maisto produktais, pvz., su pirkimu už mažą kainą didelėse žemės ūkio vietovėse ir stambių tarptautinių žemės ūkio bendrovių vykdomu žemės grobimu, atsižvelgiant į tai, kad dėl to nukenčia smulkieji gamintojai;

10.  atkreipia dėmesį į visuotinio teisingumo principo svarbą kovojant su organizuotu nusikalstamumu; nesutinka su apribojimais, kuriuos jam yra nustačiusios valstybių narių vyriausybės, nes dėl to stipriai nukenčia teisėjų pajėgumas ištirti nusikaltimus, padarytus už jų valstybės narės ribų; ragina ES agituoti už ekonominių, finansinių ir aplinkos nusikaltimų priskyrimą visuotinei jurisdikcijai;

11.  pažymi, kad prioritetas turėtų būti teikiamas naujosios vadinamųjų lengvų narkotikų politikos įvertinimui, ir mano, kad, kaip veiksmingos kovos su nusikalstamomis organizacijomis priemonės, turėtų būti svarstomos dekriminalizavimo / legalizavimo strategijos; prašo ES šį klausimą kelti įgyvendinant ir savo vidaus, ir išorės politiką, į politinę diskusiją įtraukiant visas reikiamas ES ir tarptautines agentūras bei visų susijusių valstybių institucijas;

12.  pažymi, kad gavybos pramonės, komunalinis, infrastruktūros vystymo, taip pat sveikatos apsaugos ir švietimo sektoriai korupcijos požiūriu ypač pažeidžiami; ypač primena, kad neskaidrūs viešieji pirkimai ir tiekimo grandinės gali sudaryti sąlygas korupciniams NFS; taigi mano, kad kovos su korupcija pastangos turėtų būti nukreiptos ir į pirkimų modernizavimo praktiką;

13.  ragina besivystančias šalis įgyvendinant savo kovos su korupcija darbotvarkę užtikrinti didesnį skaidrumą ir atskaitomybę sudarant išteklių sutartis, bendrovėms teikiant finansines ataskaitas ir atliekant auditą, taip pat renkant ir paskirstant pajamas;

14.  ragina ES didinti savo paramą siekiant padėti ištekliais turtingoms šalims įgyvendinti Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvos (GPSI) principus – užtikrinti didesnį skaidrumą ir atskaitomybę – naftos, dujų ir kasybos sektoriuose; ryžtingai ragina sukurti veiksmingą teisės aktų sistemą siekiant užtikrinti, kad bendrovės, susijusios su naftos, dujų ir kasybos sektorių tiekimo grandinėmis, tinkamai įgyvendintų GPSI.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	20.4.2016
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	25 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Beatriz Becerra Basterrechea, Ignazio Corrao, Nirj Deva, Doru-Claudian Frunzulică, Charles Goerens, Heidi Hautala, Maria Heubuch, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Linda McAvan, Maurice Ponga, Cristian Dan Preda, Lola Sánchez Caldentey, Elly Schlein, Pedro Silva Pereira, Davor Ivo Stier, Paavo Väyrynen, Bogdan Brunon Wenta, Anna Záborská
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Marina Albiol Guzmán, Brian Hayes, Paul Rübig, Patrizia Toia
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Amjad Bashir, Tiziana Beghin, Miroslav Poche

Biudžeto kontrolės komiteto NUOMONĖ (22.4.2016)

pateikta Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui

dėl kovos su korupcija ir tolesnių veiksmų, susijusių su CRIM komiteto rezoliucija
(2015/2110(INI))

Nuomonės referentė: Julia Pitera

PASIŪLYMAI

Biudžeto kontrolės komitetas ragina atsakingą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 23 d. rezoliucijos „Kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu. Rekomendacijos dėl veiksmų ir iniciatyvų, kurių reikia imtis“ rekomendaciją,

  atsižvelgdamas į informaciją, įtrauktą į 2014 m. vasario 3 d. Komisijos ES kovos su korupcija ataskaitą (COM(2014) 38),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu (COM(2012) 0363),

A.  kadangi organizuoto nusikalstamumo, korupcijos ir pinigų plovimo mastas ES ir kitose pasaulio dalyse auga ir daro neigiamą poveikį ES piliečių saugumui ir Europos verslo įmonių interesams, o dėl to gali susilpnėti visuomenės pasitikėjimas demokratija ir ES institucijomis;

B.  kadangi organizuotas nusikalstamumas, korupcija ir pinigų plovimas ES ekonomikai kelia rimtą grėsmę (iš esmės sumažinamos valstybių narių ir visos ES mokestinės pajamos) ir viešų ES finansuojamų projektų atskaitomybei, nes nusikalstamos organizacijos veikia įvairiuose sektoriuose, kurių daugumą kontroliuoja vyriausybės;

C.  kadangi ES finansinių interesų apsauga turėtų būti garantas, kad biudžeto įplaukomis ir išlaidomis prisidedama prie ES prioritetinių uždavinių ir tikslų pasiekimo ir piliečių pasitikėjimo didinimo juos užtikrinant, kad jų pinigai naudojami visapusiškai paisant ES tikslų ir politikos;

D.  kadangi 2014 m. pranešta apie 1 649 sukčiavimu laikomus Europos biudžeto pažeidimus, susijusius su išlaidomis ir įplaukomis, kurių vertė sudaro 538,2 mln. EUR, tačiau nėra jokių oficialių duomenų apie tai, kokia jų dalis susijusi su organizuotu nusikalstamumu;

E.  kadangi, siekdama stiprinti esamas kovos su sukčiavimu, korupcija, pinigų plovimu ir kita neteisėta veikla, dėl kurios nukenčia Sąjungos finansiniai interesai, priemones, pvz., Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos konvenciją (PIF konvenciją), Komisija pateikė du pasiūlymus dėl baudžiamosios teisės priemonių – ES finansinių interesų apsaugos (PIF) direktyvą ir Europos prokuratūros steigimo reglamentą (EPPO reglamentą) – kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingesnį tyrimų vykdymą ir geriau apsaugoti mokesčių mokėtojų pinigus visoje ES laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje;

F.  kadangi Sąjungoje kova su sukčiavimu, korupcija ir pinigų plovimu ir nusikalstamu būdu gautų pinigų susigrąžinimas turi būti ES institucijų politinis prioritetas, todėl labai svarbu užtikrinti valstybių narių policijos ir teisminį bendradarbiavimą;

G.  kadangi nusikalstamos organizacijos sugeba pritaikyti savo veiklą prie įvairių teritorinių ir socialinių sąlygų, todėl gali įvairinti savo veiklą ir taip gauti didelį pelną iš neteisėtos prekybos narkotikais, žmonėmis, atliekomis ir nelegalios imigracijos ir, slapta susitardamos su privačiojo sektoriaus administracijos darbuotojais ir korumpuotais valstybės tarnautojais, patekti į teisėtas rinkas;

H.  kadangi dėl įvairių valstybėse narėse taikomų teisinių ir administracinių sistemų sąlygos kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir pinigų plovimu tampa sudėtingos;

1.  pažymi, kad organizuoto nusikalstamumo, korupcijos ir pinigų plovimo reiškiniai paprastai yra tarpvalstybinio pobūdžio ir kovojant su jais reikia užtikrinti glaudų nacionalinių kompetentingų institucijų bendradarbiavimą tarpusavyje ir su ES institucijomis, naudojantis nacionalinėmis duomenų bazėmis, ES priemonių parama ir Europos kovos su šiais reiškiniais veiksmų planu;

2.  ragina Europos lygmeniu nustatyti bendrą organizuoto nusikalstamumo apibrėžtį, nes tai esminis žingsnis stiprinant kovą su šiuo reiškiniu;

3.  pabrėžia, jog siekiant, kad Europos kovos su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu veiksmų planas būtų veiksmingas, nedarant neigiamo poveikio subsidiarumo ir proporcingumo principams, reikia numatyti pakankamai finansinių išteklių;

4.  pripažįsta, kad Komisija pasiūlė daug įvairių kovos su šiais nusikaltimais priemonių ir kad jau pasiekta tam tikrų rezultatų (pvz., automatiniai informacijos mainai ir Kovos su pinigų plovimu direktyva); skatina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti jau nustatytomis priemonėmis, taip pat mano, kad labai svarbu skatinti taikyti bendrus tyrimo metodus siekiant palyginti organizuotą nusikalstamumą ir šiuo tikslu nustatyti konkrečias nacionalines struktūras ir derinant veiksmus su Europolu kurti veikiantį keitimosi informacija tinklą;

5.  yra susirūpinęs dėl to, kad dėl nuolatinių pabėgėlių srautų į Europą žmonių kontrabanda tampa vis profesionalesnė, o neteisėto žmonių gabenimo tinklai iš to gauna vis didesnį pelną; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti pažangą vykdant tarptautinį bendradarbiavimą kovos su neteisėtu žmonių gabenimu srityje, siekiant pažaboti neteisėtą žmonių gabenimą ir kuo labiau sumažinti neteisėto žmonių gabenimo tinklų įtaką;

6.  nurodo, kad 2015 m. pagal nacionalines programas ir skubiosios pagalbos sistemą Graikijai skirti maždaug 655 mln. EUR pabėgėlių krizei suvaldyti; ragina Komisiją užtikrinti tinkamą šių lėšų naudojimą ir Parlamentui pateikti savo išvadas;

7.  pažymi, kad pagal SESV 325 straipsnį valstybėms narėms ir Komisijai numatyta teisinė pareiga kovoti su sukčiavimu, ir teigiamai vertina tai, kad į pasiūlymus dėl teisės aktų, kurie daro finansinį poveikį, įtrauktos kovos su sukčiavimu nuostatos;

8.  reiškia susirūpinimą dėl padaugėjusių sukčiavimo atvejų, susijusių su PVM, visų pirma su vadinamuoju karuseliniu sukčiavimu; ragina visas valstybes nares dalyvauti visoje „Eurofisc“ vykdomoje veikloje, siekiant padėti dalytis informacija, kuri naudinga kovojant su tokiu sukčiavimu;

9.  palankiai vertina 2016 m. vasario 24 d. Komisijos komunikatą, kuriame ji siūlo PVM sistemos reformos veiksmų planą; ragina Komisiją įtraukti nuostatas dėl kovos su tarpvalstybiniu sukčiavimu, susijusiu su PVM; pažymi, kad, Komisijos vertinimu, ES dėl tokio sukčiavimo kasmet patiria maždaug 50 mlrd. EUR nuostolių;

10.  atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad Parlamentas ir Taryba turi skubiai susitarti dėl Direktyvos dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu (PIF direktyva); pažymi, kad tokiam susitarimui kliūtis yra tik tai, kad Taryba blokuoja bet kokią pažangą siekiant įtraukti PVM į direktyvos taikymo sritį; ragina Tarybą, atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo byloje Taricco (C-105/14) priimtą sprendimą, kuriuo aiškiai patvirtinama Parlamento teisinė nuomonė, persvarstyti savo poziciją;

11.  atkreipia dėmesį į Taryboje vykstančias diskusijas dėl reglamento, kuriuo įsteigiama Europos prokuratūra, projekto, kuris būtų esminė veiksmų plano dalis; pabrėžia, kad siekiant veiksmingai tirti nusikalstamą veiką, patraukti nusikalstamą veiką įvykdžiusius asmenis baudžiamojon atsakomybėn ir siekti teisingumo taikant PIF direktyvą, Europos prokuratūrai, nepaisant jos galutinės struktūros, turėtų būti suteikti platūs įgaliojimai siekiant kovoti su nusikaltimais, kuriais pažeidžiami ES finansiniai interesai; ragina valstybes nares skirti reikiamų žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kad būtų įsteigta Europos prokuratūra;

12.  pažymi, kad dėl mokesčių slėpimo ir vengimo Europos Sąjungoje kasmet prarandamas 1 trilijonas EUR; pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas mokesčių rojams ir šalims, taikančioms neskaidrią arba kenksmingą apmokestinimo tvarką, nes tai didžiulė kiekvienam ES piliečiui poveikį darantį problema;

13.  teigiamai vertina tarptautinį Didžiojo dvidešimtuko (G 20) susitarimą taikyti naują pasaulinį standartą siekiant didesnio mokesčių skaidrumo, kuris atitinka ES jau taikomą aukštą standartą; ragina šį standartą sparčiai įgyvendinti ir veiksmingai stebėti mokestinį sukčiavimą ir mokesčių slėpimą tarptautiniu lygmeniu; palankiai vertina tai, kad Komisija 2016 m. vasario mėn. pasirašė susitarimus, kurie apima keitimąsi informacija mokesčių srityje su tokiomis šalimis kaip Andora ir Monakas, ir kad 2015 m. Komisija pasirašė susitarimus su Šveicarija, Lichtenšteinu ir San Marinu;

14.  pažymi, kad skaidrumas yra veiksmingiausia priemonė kovojant su piktnaudžiavimu ir sukčiavimu; ragina Komisiją tobulinti šios srities teisės aktus ir nustatyti privalomą reikalavimą skelbti duomenis, susijusius su visais ES lėšų gavėjais, įskaitant su subranga susijusius duomenis;

15.  laikosi nuomonės, kad Europos Sąjungoje taikomas bendras metodas areštuojant nusikalstamos grupuotės turtą būtų atgrasomoji priemonė nusikaltėliams; ragina valstybių narių kompetentingas institucijas dalytis šios srities geriausios praktikos pavyzdžiais esamose susitikimų struktūrose, pvz., Sukčiavimo prevencijos koordinavimo patariamajame komitete ir kt.; ragina valstybes nares nedelsiant perkelti į nacionalinę teisę direktyvą dėl nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimo ir skatinti konfiskuoto turto pakartotinį naudojimą socialiniais tikslais, laikantis subsidiarumo principo, ir remti Europos keitimosi gerosios praktikos konfiskuoto turto valdymo srityje pavyzdžiais programą, skatinant konfiskuoto turto naudojimą socialiniais tikslais;

16.  ragina valstybes nares plėtoti administracinių institucijų, policijos ir teisminį bendradarbiavimą, siekiant visoje Sąjungoje atsekti nusikalstamu būdu įgytą turtą, jį areštuoti ir konfiskuoti, ir gerinti nacionalinių turto susigrąžinimo tarnybų veiklą, kuriai turėtų būti skiriama pakankamai išteklių;

17.  atkreipia dėmesį į tai, kad nusikalstamos organizacijos bendradarbiauja su kitais subjektais ir gali dalyvauti tam tikroje veikloje, veikdamos išvien su tarnautojų pareigas einančiais nusikaltėliais (pvz., asmenimis, susijusiais su verslu ir bankais, įskaitant viešuosius pareigūnus visais sprendimų priėmimo proceso lygmenimis), kurie nepriklauso nusikalstamoms organizacijoms, tačiau atstovauja abiejų šalių interesams;

18.  ragina valstybes nares nacionaliniu lygmeniu sukurti specializuotas struktūras, kurios išaiškintų nusikalstamas organizacijas ir pašalintų viešųjų pirkimų subjektus, kurie įtariami korupciniais veiksmais ar pinigų plovimu;

19.  pažymi, kad organizuoti nusikaltėliai pinigams plauti ir aplinką teršiančioms nuodingoms medžiagoms neteisėtai šalinti pasitelkia žemės kasimo darbus atliekančias statybos bendroves; ragina Komisiją vykdyti rangos ir subrangos įmonių, laimėjusių konkursus stambiems iš ES biudžeto finansuojamiems infrastruktūros projektams vykdyti, kontrolę, kad būtų užkirstas kelias tokiai nusikalstamai veiklai;

20.  reiškia susirūpinimą dėl nusikalstamą veiklą vykdančių bendrovių, susijusių su pinigų plovimu, nuolat taikomos praktikos, kai jos siūlo žemas kainas dalyvaudamos konkursuose, skirtuose itin dideliems projektams įgyvendinti; ragina Komisiją įtraukti ekonominį rangos ir subrangos konkursuose dalyvaujančių įmonių pasiūlymų vertinimą;

21.  ragina valstybes nedelsiant ratifikuoti 4-ąją Kovos su pinigų plovimu direktyvą, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos įvairų juridinį statusą turintiems subjektams, įskaitant fondus ir į patikos struktūras panašius juridinius vienetus;

22.  pabrėžia labai svarbų bankų vaidmenį, susijusį su pinigų plovimu, ir todėl ragina Komisiją parengti pasiūlymą, siekiant užtikrinti visišką ne tik fizinių, bet ir juridinių asmenų bei patikos bendrovių per bankus vykdomų pinigų pervedimų skaidrumą;

23.  reikalauja įrodytais atvejais atimti banko licenciją iš bankų, užsiimančių didelio masto pinigų plovimu;

24.  yra susirūpinęs dėl to, kad 2014 m. 71,15 proc. išlaidų lankytojų grupėms sumokėta grynaisiais pinigais; atkreipia dėmesį į Audito Rūmų tyrimą, kuriame nurodoma, jog praktika, kai su lankytojų grupėmis susijusios išlaidos kompensuojamos grynaisiais pinigais, laikytina didelės rizikos klausimu; primygtinai ragina nutraukti mokėjimą grynaisiais pinigais lankytojų grupėms;

25.  ragina ES pateikti paraišką dėl narystės Europos Tarybos Valstybių prieš korupciją grupėje (GRECO) ir įvykdyti savo įsipareigojimus teikti ataskaitas, nustatytus Jungtinių Tautų konvencijoje prieš korupciją, kurios viena iš šalių yra ES; prašo Komisijos kuo greičiau pateikti antrąją ataskaitą apie korupciją Europos Sąjungoje ir taip pat įtraukti į ją informaciją apie pačias ES institucijas, kurios trūko jos pirmojoje ataskaitoje, arba, jeigu antroji ataskaita nebus pateikta per ateinančius mėnesius, pateikti atskirą ataskaitą dėl ES institucijų, kaip pirmosios ataskaitos papildymą;

26.  palankiai vertina tai, kad 2014 m. gruodžio mėn. Parlamentas, Taryba ir Komisija po ketverių metų diskusijų patvirtino susitarimą dėl ES duomenų apsaugos reformų, sustiprinant fizinių asmenų duomenų apsaugą ir skatinant valstybių narių teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą;

27.  atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2014 m. sausio mėn. ES institucijos privalo nustatyti vidaus taisykles dėl informavimo apie pažeidimus, siekiant apsaugoti informatorius nuo atsakomųjų veiksmų ir užtikrinti, kad būtų atskleisti ES administracijos sunkūs nusižengimai ar pažeidimai; apgailestauja dėl to, kad kai kurios institucijos dar neįgyvendino šių taisyklių; nepaisant to, ragina valstybes nares nustatyti Europos informatorių ir valstybės liudytojų apsaugos programą;

28.  atkreipia dėmesį į tai, kad tokios programos, kaip „Hercule“, „Fiscalis“ ir „Pericles“, taip pat 2013 m. vasario mėn. Komisijos pasiūlyta direktyva siekiant apsaugoti ES finansinius interesus ir eurą nuo padirbinėjimo yra skirtos tam, kad būtų kovojama su neteisėta, tarptautine ir tarpvalstybine nusikalstama veika, ir ragina jas racionalizuoti ir labiau koordinuoti;

29.  reiškia susirūpinimą dėl sumažėjusių išteklių, kuriais gali pasinaudoti valstybės narės, kovodamos su neteisėta prekyba tabako gaminiais; ragina Komisiją, tais atvejais, kai sudaromi nauji susitarimai su tabako bendrovėmis, numatyti, kad valstybėms narėms tenkanti dėl tokių susitarimų gauto pelno dalis būtų jų biudžetuose skiriama kovos su neteisėtų tabako gaminių kontrabanda priemonėms;

30.  teigiamai vertina ES Tarybai pirmininkaujančių Nyderlandų, Slovakijos ir Maltos 18 mėnesių programą, kurioje ypač daug dėmesio skiriama visapusiškam ir integruotam požiūriui į organizuotą nusikalstamumą, kovai su sukčiavimu, darančiu žalą Sąjungos finansiniams interesams, ir į kurią įtraukiamas darbas Europos prokuratūros įkūrimo, duomenų apsaugos reglamentavimo ir teisinės valstybės bei pagrindinių teisių propagavimo ir apsaugos klausimais;

31.  pabrėžia, jog svarbu užtikrinti didesnę politikų atskaitomybę; ragina nustatyti privalomas taisykles, pagal kurias asmenys, kurie buvo pripažinti kaltais arba dalyvavo vykdant organizuotą nusikalstamumą, pinigų plovimą, korupciją ar kitus sunkius nusikaltimus, negalėtų būti renkami į Europos Parlamentą arba eiti pareigų kitose ES institucijose ir įstaigose.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	20.4.2016
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	24 1 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Nedzhmi Ali, Inés Ayala Sender, Zigmantas Balčytis, Dennis de Jong, Martina Dlabajová, Luke Ming Flanagan, Ingeborg Gräßle, Bogusław Liberadzki, Verónica Lope Fontagné, Dan Nica, Georgi Pirinski, Petri Sarvamaa, Claudia Schmidt, Bart Staes, Michael Theurer, Marco Valli, Derek Vaughan, Anders Primdahl Vistisen, Tomáš Zdechovský
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Richard Ashworth, Caterina Chinnici, Cătălin Sorin Ivan, Benedek Jávor, Karin Kadenbach, Marian-Jean Marinescu, Markus Pieper, Julia Pitera, Miroslav Poche, Patricija Šulin
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Georg Mayer

GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	3.10.2016
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	48 3 5
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Martina Anderson, Michał Boni, Caterina Chinnici, Frank Engel, Cornelia Ernst, Tanja Fajon, Laura Ferrara, Kinga Gál, Nathalie Griesbeck, Jussi Halla-aho, Filiz Hyusmenova, Sophia in ‘t Veld, Eva Joly, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Barbara Kudrycka, Cécile Kashetu Kyenge, Marju Lauristin, Juan Fernando López Aguilar, Monica Macovei, Claude Moraes, Alessandra Mussolini, Péter Niedermüller, Judith Sargentini, Birgit Sippel, Branislav Škripek, Csaba Sógor, Helga Stevens, Traian Ungureanu, Bodil Valero, Harald Vilimsky, Beatrix von Storch, Josef Weidenholzer, Cecilia Wikström, Kristina Winberg, Tomáš Zdechovský
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Laura Agea, Hugues Bayet, Fabio Massimo Castaldo, Anna Maria Corazza Bildt, Dennis de Jong, Marek Jurek, Jean Lambert, Jeroen Lenaers, Andrejs Mamikins, Angelika Mlinar, Christine Revault D’Allonnes Bonnefoy, Barbara Spinelli, Kazimierz Michał Ujazdowski, Axel Voss
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Georges Bach, Arne Lietz, Norbert Lins, Georg Mayer, Georgi Pirinski, Viviane Reding, Mylène Troszczynski

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

48	+
ALDE	Nathalie Griesbeck, Filiz Hyusmenova, Sophia in 't Veld, Angelika Mlinar, Cecilia Wikström
ECR	Monica Macovei
EFDD	Laura Agea, Fabio Massimo Castaldo, Laura Ferrara
ENF	Georg Mayer, Harald Vilimsky
GUE/NGL	Martina Anderson, Cornelia Ernst, Barbara Spinelli, Dennis de Jong
PPE	Georges Bach, Michał Boni, Anna Maria Corazza Bildt, Frank Engel, Kinga Gál, Barbara Kudrycka, Jeroen Lenaers, Norbert Lins, Alessandra Mussolini, Viviane Reding, Csaba Sógor, Traian Ungureanu, Axel Voss, Tomáš Zdechovský
S&D	Hugues Bayet, Caterina Chinnici, Tanja Fajon, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Cécile Kashetu Kyenge, Marju Lauristin, Arne Lietz, Juan Fernando López Aguilar, Andrejs Mamikins, Claude Moraes, Péter Niedermüller, Georgi Pirinski, Christine Revault D'Allonnes Bonnefoy, Birgit Sippel, Josef Weidenholzer
Verts/ALE	Eva Joly, Jean Lambert, Judith Sargentini, Bodil Valero

3	-
EFDD	Beatrix von Storch, Kristina Winberg
ENF	Mylène Troszczynski

5	0
ECR	Jussi Halla-aho, Marek Jurek, Branislav Škripek, Helga Stevens, Kazimierz Michał Ujazdowski

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė