Pranešimas - A8-0294/2016Pranešimas
A8-0294/2016

    PRANEŠIMAS dėl Žaliosios knygos dėl mažmeninių finansinių paslaugų

    17.10.2016 - (2016/2056(INI))

    Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas
    Pranešėjas: Olle Ludvigsson


    Procedūra : 2016/2056(INI)
    Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
    Dokumento priėmimo eiga :  
    A8-0294/2016
    Pateikti tekstai :
    A8-0294/2016
    Priimti tekstai :

    PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

    dėl Žaliosios knygos dėl mažmeninių finansinių paslaugų

    (2016/2056(INI))

    Europos Parlamentas,

    –  atsižvelgdamas į 1999 m. gegužės 11 d. Komisijos komunikatą „Finansų rinkų sistemos įgyvendinimas. Veiksmų planas“ (toliau – Finansinių paslaugų veiksmų planas) (COM(1999) 0232),

    –  atsižvelgdamas į 2007 m. sausio 31 d. Komisijos komunikatą „Sektoriaus tyrimas pagal Reglamento Nr. 1/2003 dėl mažmeninės bankininkystės 17 straipsnį (galutinė ataskaita)“ (COM(2007) 0033),

    –  atsižvelgdamas į 2007 m. balandžio 30 d. Komisijos žaliąją knygą „Mažmeninės finansinės paslaugos bendrojoje rinkoje“ (COM(2007) 0226),

    –  atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinančią Tarybos direktyvą 87/102/EEB[1],

    –  atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 924/2009 dėl tarptautinių mokėjimų Bendrijoje, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 2560/2001[2],

    –  atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 11 d. Komisijos komunikatą „Žalioji knyga. Integruotos Europos mokėjimų kortele, internetu ir mobiliuoju telefonu rinkos kūrimas“ (COM(2011) 0941),

    –  atsižvelgdamas į 2014 m. Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos ataskaitą „Lyginamųjų interneto svetainių geroji praktika“,

    –  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio mėn. ES institucijoms pateiktą Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos nuomonę dėl įstaigoms, atsakingoms už profesinių pensijų skyrimą, taikytinos bendrosios rizikos vertinimo ir skaidrumo tvarkos,

    –  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010[3],

    –  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES[4],

    –  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB[5],

    –  atsižvelgdamas į Direktyvą 2009/65/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/91/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo nuostatos, kiek tai susiję su depozitoriumo funkcijomis, atlyginimų politika ir sankcijomis[6],

    –  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/92/ES dėl mokesčių, susijusių su mokėjimo sąskaitomis, palyginamumo, mokėjimo sąskaitų perkėlimo ir galimybės naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis[7],

    –  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų[8],

    –  atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio 8 d. Komisijos ataskaitą dėl Europos priežiūros institucijų (EPI) ir Europos finansų priežiūros institucijų sistemos (EFPIS) veikimo (COM(2014) 0509),

    –  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/751 dėl tarpbankinių mokesčių už kortele grindžiamas mokėjimo operacijas[9],

    –  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB[10],

    –  atsižvelgdamas į 2016 m. sausio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/97 dėl draudimo produktų platinimo (nauja redakcija)[11],

    –  atsižvelgdamas į savo rezoliuciją dėl virtualiųjų valiutų[12],

    –  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 10 d. Komisijos Žaliąją knygą dėl mažmeninių finansinių paslaugų „Geresni produktai, didesnis pasirinkimas, daugiau galimybių vartotojams ir įmonėms“ (COM(2015) 0630),

    –  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 21 d. Europos bankininkystės institucijos atsakymą dėl Komisijos Žalioji knyga dėl mažmeninių finansinių paslaugų (COM (2015) 0630),

    –  atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

    –  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonę (A8-0294/2016),

    A.  kadangi ES mažmeninių finansinių paslaugų rinka vis dar nepakankamai išvystyta ir labai susiskaidžiusi, pavyzdžiui, tarpvalstybinių sandorių skaičius yra mažas, todėl reikalingi efektyvūs veiksmai siekiant išnaudoti visą bendrosios rinkos potencialą ir skatinti galutiniams naudotojams naudingas inovacijas;

    B.  kadangi dėl mažmeninių finansinių paslaugų rinkose, kurioms būdingas pakankamai didelės koncentracijos ir nepakankamos konkurencijos derinys, dinamika gali paskatinti ribotą pasirinkimą ir nepalankų kainos ir kokybės santykį, taip pat didelius skirtumus tarp valstybių narių;

    C.  kadangi Europos mažmeninių finansinių paslaugų rinka būtų gyvybinga tik tada, jeigu ji suteiktų vartotojams realią pridėtinę vertę, užtikrinant veiksmingą konkurenciją, prieigą ir vartotojų apsaugą, visų pirma dalyvavimui ekonominiame gyvenime tikrai būtinų produktų atžvilgiu;

    D.  kadangi tolesnis mažmeninių finansinių paslaugų rinkos vystymas ES lygmeniu, taikant tinkamą teisės aktų sistemą, pagal kurią reikalaujama užtikrinti reikiamą vartotojų apsaugą ne tik sudarytų palankesnes sąlygas plačiai ir vaisingai tarpvalstybinei veiklai, bet ir galbūt suteiktų daugiau galimybių didesnei konkurencijai nacionaliniu lygmeniu; kadangi tikra Europos mažmeninių finansinių paslaugų vidaus rinka turi didelį potencialą užtikrinant vartotojams geresnes finansines paslaugas ir produktus, didesnes pasirinkimo galimybes, daugiau galimybių gauti finansines paslaugas ir produktus bei mažesnes kainas; kadangi konkurencijos poveikis kainoms skirsis priklausomai nuo sektoriaus ir produkto;

    E.  kadangi žaliojoje knygoje daugiausia dėmesio skiriama finansinėms paslaugos, skirtoms tarpvalstybinių paslaugų ieškantiems piliečiams; kadangi svarbu, jog pateikiami nauji pasiūlymai būtų taip pat naudingi visiems ES vartotojams, siekiant užtikrinti, kad mažmeninių finansinių paslaugų rinka veiktų visiems;

    F.  kadangi turėtume toliau laikytis plataus užmojo šalindami kliūtis ir kovodami su esamomis protekcionistinėmis tendencijomis, kurios stabdo inovacijas mažmeninių finansinių paslaugų srityje; kadangi tikra bendroji rinka suteiks ES patrauklumo, kad ji taptų novatoriškų finansinių paslaugų centru;

    G.  kadangi skaitmeninimo ir finansinių technologijų srities inovacijų sukelti spartūs pokyčiai, protingai juos valdant, ne tik teikia galimybes sukurti naujų ir dažnai geresnių vartotojams skirtų finansinių produktų bei padidinti finansinę įtrauktį, be kita ko, sumažinant sandorių sąnaudas ir palengvinant galimybes gauti finansavimą, bet taip pat kelia esminių iššūkių saugumo, duomenų apsaugos, vartotojų apsaugos, apmokestinimo, sąžiningos konkurencijos ir finansinio stabilumo srityse, todėl jie turi būti atidžiai stebimi, siekiant kuo didesnės jų naudos piliečiams;

    H.  kadangi daug paslaugų perkeliama į internetą, tačiau svarbu užtikrinti, kad niekas nebūtų paliktas nuošalyje ir kad būtų suteikta ir neskaitmeninė prieiga, jei ji būtina siekiant išvengti finansinės atskirties;

    I.  kadangi bet kokios pastangos sustiprinti ES mažmeninių finansinių paslaugų rinką turėtų būti derinamos su bendrosios skaitmeninės rinkos, kapitalo rinkų sąjungos bei bendrosios rinkos strategijos darbotvarkėmis ir šių pastangų bendras tikslas turėtų būti darbo vietų kūrimo, tvaraus ekonomikos augimo, finansinio stabilumo ir vartotojų vaidmens Europos ekonomikoje stiprinimas;

    J.  pabrėžia, kad Europos mažmeninių finansinių paslaugų rinka tiek pasiūlos, tiek paklausos atžvilgiu turi būti naudinga MVĮ: pasiūlos srityje – užtikrinant didesnes MVĮ galimybes gauti finansavimą, paklausos srityje – užtikrinant didesnes MVĮ galimybes patekti į tarpvalstybines rinkas;

    K.  kadangi ES vidaus rinkos sukūrimas yra svarbus vartotojams ir turi esminės reikšmės siekiant Europos finansinių technologijų įmonėms suteikti galimybę pasinaudoti ES vidaus rinkos privalumais, kad jos galėtų konkuruoti su įprastiniais subjektais siūlydamos novatoriškus ir vartotojams patogius sprendimus ir kurti darbo vietas visoje ES;

    L.  kadangi mikroįmonės, MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonės yra Europos ekonomikos pagrindas ir skatina užimtumą ir ekonomikos augimą; kadangi visi Europos teisės aktai ir iniciatyvos turi būti pritaikyti prie tokių įmonių ypatybių;

    M.  kadangi Europos vidaus rinkos sukūrimas yra itin svarbus vartotojams ir įmonėms ir kadangi nauji novatoriški subjektai pradeda siūlyti alternatyvas esamoms paslaugoms;

    1.  teigiamai vertina Komisijos žaliąją knygą dėl mažmeninių finansinių paslaugų (kurių apibrėžtis apima ir draudimą) ir šios žaliosios knygos iki šiol paskatintas gyvas ir produktyvias diskusijas; taip pat palankiai vertina viešas konsultacijas dėl žaliosios knygos, kurios suteikė jose dalyvaujantiems galimybę išsakyti savo nuomones, atsižvelgiant į konkrečias jų aplinkybes ir (arba) sektorius; pabrėžia, kad viena bendra mažmeninių finansinių paslaugų strategija duotų priešingų nei norima rezultatų, atsižvelgiant į atitinkamų subjektų ir produktų įvairovę;

    2.  laikosi nuomonės, kad skaitmeninimas toliau teiks naujų konkurencijos, tarpvalstybinės veiklos ir inovacijų galimybių vartotojams, investuotojams, MVĮ ir kitoms įmonėms; pabrėžia, kad skaitmeninimo nepakanka tam, kad būtų sukurta gyvybinga Europos mažmeninių finansinių paslaugų rinka; pažymi, kad daugelio kliūčių (pavyzdžiui, mokesčių, socialinės, teisinės, sutarčių, sveikatos ir vartotojų apsaugos tvarkos įvairovės, taip pat kalbų ir kultūrų skirtumų) negalima pašalinti vien skaitmeninimu;

    3.  mano, kad žaliosios knygos iniciatyva buvo savalaikė, ypač atsižvelgiant į būtinybę iniciatyviai dirbti visais politikos formavimo etapais, kad būtų galima efektyviai ir tinkamai reaguoti į pokyčius tokioje novatoriškoje ir sparčiai besikeičiančioje rinkoje;

    4.  mano, kad teisės aktų supaprastinimas, kuris palengvinamas skatinant nesiūlyti pernelyg sudėtingų produktų ir paslaugų, labai svarbus siekiant, kad produktai būtų lengviau palyginami pagal valstybių narių rinkas, ypač draudimo sektoriuje;

    5.  nurodo, kad jau priimta įvairių ES teisės aktų, susijusių su mažmeninių finansinių paslaugų bendrąja rinka (pavyzdžiui, antroji Mokėjimo paslaugų direktyva, Daugiašalių tarpbankinių mokesčių reglamentas, Mokėjimo sąskaitų direktyva, Kovos su pinigų plovimu direktyva, Hipotekos kredito direktyva ir Draudimo produktų platinimo direktyva); ragina Komisiją atidžiai stebėti šių teisės aktų perkėlimą į nacionalinę teisę ir įgyvendinimą, vengiant dubliavimosi;

    6.  pabrėžia, kad svarbu skatinti teigiamus pokyčius mažmeninių finansinių paslaugų rinkose kuriant konkurencingą aplinką ir išsaugant vienodas veiklos sąlygas visiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant dabartinius operatorius ir naujus rinkos subjektus, kuo labiau užtikrinant taisyklių neutralumą technologijų ir verslo modelių atžvilgiu; nurodo, kad toks požiūris būtinas, be kita ko, siekiant remti startuolių bei naujų ir novatoriškų MVĮ augimą;

    7.  prašo Komisijos užtikrinti, kad bet kokiai konkrečiai paslaugai būtų taikomos vienodos taisyklės, siekiant išvengti konkurencijos iškraipymų, ypač susijusių su naujų mažmeninių finansinių paslaugų teikėjų atsiradimu; pabrėžia, kad šios taisyklės neturi būti kliūtis inovacijoms; atkreipia dėmesį į tai, kad rinkos integraciją galima būtų paskatinti kuriant kontaktinius centrus, sudarančius galimybę suinteresuotiesiems subjektams pranešti apie neteisėtą vadinamojo ES paso nuostatų taikymą;

    8.  pažymi, kad per pirmąjį 2016 m. ketvirtį finansinių technologijų finansavimas Europoje sudarė tik 348 mln. USD, palyginti su 1,8 mlrd. USD Šiaurės Amerikoje ir 2,6 mlrd. USD Kinijoje, o tai rodo, kad skubiai reikia greičiau keisti mąstyseną ir tinkamu reguliavimu reaguoti į technologijų pokyčius, kad Europa taptų didžiausia inovacijų rinka; pabrėžia, kad tikra bendroji mažmeninių finansinių paslaugų rinka, kurioje naujiems rinkos dalyviams užtikrinamos vienodos veiklos sąlygas, padės užtikrinti ES, kaip novatoriškų finansinių paslaugų centro, patrauklumą ir suteiks vartotojams daugiau ir geresnių pasirinkimo galimybių mažesnėmis kainomis; pabrėžia, kad nors įprastą tvarką trikdančios technologijos yra reguliavimo problema, jos taip pat suteikia daug galimybių inovacijoms, kurios naudingos vartotojams ir skatina ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą;

    9.  pabrėžia, kad, ypač didinant vartotojų pasitikėjimą ir pasitenkinimą, žaliosios knygos iniciatyva gali būti sėkminga tik tokiu atveju, jeigu ja bus aiškiai siekiama sukurti tokią ES rinką, kurioje gerai apsaugoti vartotojai turėtų vienodas galimybes ir vienodai galėtų gauti skaidrių, paprastų ir pagal kainą naudingų produktų; pripažįsta, jog naudinga, kad vartotojai gautų paprastus, saugius ir standartizuotus produktus; ragina Europos priežiūros institucijas reguliariai atlikti vertinimus, kaip susaistymo praktika veikia kainas ir konkurenciją mažmeninių finansinių paslaugų sektoriuje; ragina Komisiją nustatyti sistemą, užtikrinančią finansinių produktų paprastumą, perkeliamumą ir saugumą; be to, ragina Komisiją apsvarstyti galimybę sukurti suderintą teisinę sistemą, kuria nustatomos dažniausiai naudojamų ES finansinių produktų standartizuotos parinktys, panašios į būtiniausias savybes turinčios banko sąskaitos ir europinio pensų produkto modelį;

    10.  pabrėžia, kad pagal žaliąją knygą pateikti pasiūlymai turi atitikti proporcingumo principą;

    11.  primena, kad visos vadovaujantis žaliąja knyga pasiūlytos iniciatyvos turėtų atitikti didesnes tarptautines pastangas kovojant su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių vengimu, mokesčių slėpimu ir pinigų plovimu, įskaitant didesnes pastangas parengti bendrą mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį;

    12.  atkreipia dėmesį į didėjantį mažmeninių finansinių produktų sudėtingumą; tvirtina, jog reikia parengti iniciatyvų ir priemonių, kurios padidintų konkurenciją ir leistų vartotojams jiems siūlomų produktų asortimente atpažinti ir palyginti saugius, tvarius ir paprastus produktus; pritaria tokioms iniciatyvoms kaip kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektų pagrindinės informacijos investuotojams dokumentas ir mažmeninių ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų paketo pagrindinės informacijos dokumentas; pabrėžia, kad šiuos informavimo mechanizmus reikia pritaikyti prie skaitmeninės tikrovės; mano, kad prospekto santrauka turėtų būti suderinta su mažmeninių ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų paketų pagrindinės informacijos dokumentu, siekiant užtikrinti, kad mažmeniniai investuotojai galėtų tinkamai įvertinti riziką, susijusią su vertybiniais popieriais, kurie siūlomi visuomenei arba įtraukiami į prekybos sąrašą;

    13.  primena naujausius pokyčius bankininkystės sektoriaus teisės aktų sistemoje, visų pirma Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą ir Indėlių garantijų sistemų direktyvą; primena, kad dėl naujos pertvarkymo tvarkos padidėjo kai kurių mažmeniniams investuotojams siūlomų priemonių keliama nuostolių rizika; tvirtina, kad vartotojams reikia suteikti visą informaciją apie naujų taisyklių poveikį, ypač jei jų indėliai arba investicijos gali būti panaudojami gelbėjimui privačiomis lėšomis; prašo Komisijos patikrinti, ar valstybės narės teisingai taiko Indėlių garantijų sistemų direktyvą; atkreipia dėmesį į tai, kad tam tikrų gelbėjimui privačiomis lėšomis tinkamų priemonių pardavimas mažmeniniams investuotojams yra labai problemiškas tinkamos vartotojų apsaugos ir gelbėjimo privačiomis lėšomis praktinio įmanomumo užtikrinimo atžvilgiais, ir ragina Komisiją išnagrinėti galimybes apriboti tokią praktiką;

    14.  pažymi, kad Europos mažmeninių finansinių paslaugų rinka bus įmanoma tik užtikrinus visoje ES vienodą teisinę vartotojų apsaugą; pabrėžia, kad reikia atnaujinti ir propaguoti finansinių ginčų sprendimo tinklo „FIN-NET“ veiklą;

    15.  atkreipia dėmesį į tai, kad draudimo garantijų sistemos trūkumas kai kuriose valstybėse narėse gali pakenkti vartotojų pasitikėjimui, ir ragina Komisiją apsvarstyti galimybę priimti teisės aktus, įpareigojančius užtikrinti draudimo garantijų sistemos aprėptį;

    16.  pabrėžia, kad derėtų visada turėti mintyje finansinės įtraukties aspektą ir imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad visi vartotojai turėtų vienodą prieigą bent jau prie elementariausių finansinių paslaugų ir neskaitmeninėmis priemonėmis, kad būtų išvengta finansinės atskirties;

    17.  mano, kad finansų sektoriuje vykstantys struktūriniai pokyčiai (nuo finansinių technologijų įmonių (angl. fintechs) formavimosi iki susijungimų ir perėmimų), kurie gali sukelti darbuotojų skaičių mažinimą ir filialų uždarymą, turi būti vykdomi nemažinant paslaugų kokybės labiausiai pažeidžiamiems asmenims, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ir kaimo ar retai apgyvendintų vietovių gyventojams;

    18.  pabrėžia finansinio švietimo svarbą siekiant apsaugoti ir įgalinti vartotojus; ragina suteikti platesnes ir didesnes galimybes gauti nepriklausomą finansinį išsilavinimą bei pabrėžia, kad reikia geriau informuoti vartotojus apie investavimo galimybes;

    19.  atkreipia dėmesį į tai, kad skaitmeninimas gali būti naudingas mažmeniniams investuotojams, pavyzdžiui, lengviau palyginti produktus, užtikrinti palankesnes ir geresnes sąlygas tarpvalstybinėms investicijoms ir sąžiningesnę paslaugų teikėjų tarpusavio konkurenciją, taip pat greičiau ir lengviau vykdyti registravimo ir mokėjimo procesus ir todėl mažėja sandorių sąnaudos, nors taip pat gali kelti problemų, į kurias negalima nekreipti dėmesio, pavyzdžiui, užtikrinant atitiktį klientų pažinimo (angl. „know-your-customer“), kovos su pinigų plovimu ir duomenų apsaugos reikalavimams, taip pat kyla įvairi rizika, pavyzdžiui, kad centralizuotos sistemos bus pažeidžiamos kibernetinėmis atakomis; ragina nustatyti ir stebėti besiformuojančias ir dabartines tendencijas finansų rinkose, kaip atskaitos tašką naudojant jų tikėtiną poveikį mažmeniniams investuotojams;

    20.  pažymi, kad iš skirtingų šaltinių surinktus vartotojų finansinius ir ne finansinius duomenis vis dažniau dėl įvairių priežasčių naudoja finansinių paslaugų teikėjai, ypač kredito ir draudimo sektoriuose; pabrėžia, kad finansinių paslaugų teikėjai, naudodami asmens duomenis ir vadinamuosius didžiuosius duomenis, turėtų laikytis ES duomenų apsaugos teisės aktų reikalavimų, be to, tie duomenys turėtų būti naudojami griežtai tik tiek, kiek tai būtina norint teikti paslaugą ir suteikti naudos vartotojams; atsižvelgiant į tai, turėtų būti atidžiai stebimas didžiųjų duomenų naudojimo paskatintas rizikos padalijimas draudimo sektoriuje;

    21.  pabrėžia, kad galimybė gauti grynuosius pinigus iš bankomatų yra esminė viešoji paslauga, kuri turi būti teikiama netaikant jokios diskriminacinės ar nesąžiningos praktikos, taigi jai negali būti taikoma pernelyg didelė kaina;

    22.  pabrėžia, kad reikalingas didesnis vartotojų pasitikėjimas finansinėmis paslaugomis, nes jis tebėra menkas (ypač paslaugomis, susijusiomis su finansiniais produktais, turinčiais didelę užsienio valiutos keitimo riziką), ir ragina Komisiją užtikrinti, kad esamos finansinio raštingumo gerinimo ir informuotumo didinimo priemonės būtų visapusiškai įgyvendintos ir būtų pradėtos taikyti tolesnės priemonės, jei to reikia, kad vartotojai būtų pajėgūs priimti informacija pagrįstus sprendimus, taip pat didinti minėtų produktų skaidrumą bei pašalinti kliūtis, trukdančias vartotojams pakeisti savo paslaugų teikėją, ir bet kokias nepagrįstas sąnaudas, susijusias su paslaugų teikėjo keitimu arba produkto atsisakymu; pabrėžia, kad Europos standartinis informacijos lapas ir Europos tipinės informacijos apie vartojimo kreditą formos turėtų būti sistemingai pateikiami vartotojams prieš sudarant susitarimą ir turėtų sudaryti kredito, paskolos ar hipotekos sąmatos dalį;

    23.  pažymi, kad su klientais tiesiogiai dirbantiems finansų įstaigų darbuotojams ir finansinių paslaugų teikėjams tenka nepaprastai svarbus vaidmuo atveriant galimybes naudotis mažmeninės paslaugomis visiems visuomenės sluoksniams ir vartotojams visoje ES; pažymi, kad tokius darbuotojus apskritai reikėtų apmokyti ir duoti jiems laiko tinkamai aptarnauti savo klientus, nenumatant jiems pardavimo tikslinių rodiklių arba paskatų, kurios galėtų paveikti arba iškreipti jų patarimus klientui, be to, vadovaujantis antrosios Finansų priemonių rinkų direktyvos nuostatomis, jie visada turi veikti kliento interesais;

    24.  pabrėžia, kad prieiga prie įperkamų ir nepriklausomų konsultavimo paslaugų užtikrinamas investavimo sprendimų racionalumas; pažymi, kad pardavimo tiksliniais rodikliais grindžiamas darbuotojų ir tarpininkų darbo atlyginimas dažnai gali skatinti nederamą kryžminį ir netinkamą pardavimą; pabrėžia, kad konsultacijoms gerinti reikia visų pirma platesnės standartizuotų mažmeninių investicinių produktų pasiūlos ir tiek sudėtingų, tiek paprastų produktų atveju veiksmingų informacijos investuotojams dokumentų;

    25.  pažymi, kad šiuo metu stinga įperkamų tikslinių finansinių konsultacijų, kurios būtų siauresnės aprėpties nei Finansų priemonių rinkų direktyva reglamentuojamos tinkamos konsultacijos investicijų klausimais, pasiūlos, nors paklausa yra; atkreipia dėmesį, kad kai kuriose valstybėse narėse esama svarstymų ir iniciatyvų dėl tokios tarpinės paslaugos sukūrimo; ragina Komisiją, valstybes nares ir rinkos subjektus nustatyti, išanalizuoti ir perimti gerą praktiką ir iniciatyvas šioje srityje;

    26.  atkreipia dėmesį į trūkumus, susijusius su nacionaliniu antrosios Finansų priemonių rinkų direktyvos įgyvendinimu, dėl kurių daugeliu atveju tarpininkams pradėti taikyti darbui imlaus ataskaitų teikimo reikalavimai, kurie nėra veiksmingi stiprinant vartotojų apsaugą ir viršija antrosios Finansų priemonių rinkų direktyvos reikalavimus; ragina pasimokyti iš šios patirties;

    27.  pabrėžia, kad mažmeninė bankininkystė atlieka lemiamą vaidmenį tinkamai perduodant pinigų politikos sąlygas rinkai, ypač vartotojams; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tinkamą pinigų politikos aplinką siekiant skatinti ilgalaikes vartotojų santaupas;

    28.  pabrėžia, kad siekiant mažmeninių finansinių paslaugų bendrosios rinkos efektyvumo ir dinamiškumo, neturėtų būti nereikalingų ir neteisingų skirtumų tarp euro zonos ir ne euro zonos valstybių narių;

    29.  mano, kad bendros valiutos įvedimas visose valstybėse narėse padidintų mažmeninių finansinių paslaugų bendrosios rinkos efektyvumą ir darną;

    30.  pastebi, kad ES lygmens pajėgumą rinkti duomenis ir atlikti analizę šioje srityje tikriausiai reikės sustiprinti; pažymi, kad kai kurioms daugiausiai žadančioms žaliosios knygos idėjoms reikės suteikti platų ir tinkamą empirinį pagrindą ir tik tuomet bus galima pereiti prie teisėkūros procesų; pabrėžia, kad tokio empirinio darbo metodikos ir prielaidos turėtų būti tinkamai atskleistos ir kad jas nustatant derėtų visapusiškai pasinaudoti Europos bankininkystės institucijos reglamentu Europos priežiūros institucijoms pavesto atlikti stebėsenos darbo rezultatais, siekiant nustatyti įvairių inovacijų naudą ir riziką, taip pat teisėkūros veiksmų poreikį, kad ta nauda ir rizika būtų tinkamai subalansuota;

    31.  ragina Komisiją spręsti klausimą dėl netinkamo finansinių produktų ir paslaugų pardavimo; visų pirma ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip įgyvendinamos naujos taisyklės pagal antrąją Finansų priemonių rinkų direktyvą, kuria draudžiamas komisinis atlygis priklausomiems finansiniams konsultantams ir ribojamas jo taikymas priklausomiems konsultantams, taip pat remiantis šia stebėsena apsvarstyti, ar šie apribojimai turėtų būti sugriežtinti;

    Trumpalaikiai prioritetai

    32.  pabrėžia, kad reikia stiprinti ES ir nacionalinių finansų ir vartotojų teisės aktų vykdymo užtikrinimą ir kad mažmeninių finansinių paslaugų bendrajai rinkai reikia daug vartotojų apsaugos teisės aktų bei nuoseklaus ir ryžtingo jų vykdymo užtikrinimo visose valstybėse narėse; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pastaraisiais metais padaugėjo mažmeninių finansinių paslaugų teisės aktų, skirtų pagerinti prudencinį stabilumą, stiprinti vartotojų apsaugą ir atkurti pasitikėjimą šiuo sektoriumi; pabrėžia, kad Europos priežiūros institucijos turėtų suaktyvinti savo veiklą vartotojų ir neprofesionalių investuotojų apsaugos srityje, o įvairiose valstybių narių veikiančios atsakingos tarnybos turėtų pradėti aktyviau ir kompetentingiau dirbti šioje srityje; ragina valstybių narių priežiūros institucijas keistis geros praktikos pavyzdžiais siekiant užtikrinti, kad mažmeninių finansinių paslaugų teisės aktai būtų taikomi taip, kad būtų užtikrinta sąžininga konkurencija ir vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymas;

    33.  ragina Komisiją vykdant procedūrą, susijusią su planuojama baltąja knyga dėl Europos priežiūros institucijų finansavimo ir valdymo, ypač daug dėmesio skirti tam, kad valdžios institucijoms būtų užtikrinti finansavimo modeliai ir įgaliojimai, kurių reikia siekiant imtis aktyvesnio ir labiau į vartotojus orientuoto vaidmens mažmeninių finansinių paslaugų rinkoje, kartu užtikrinant finansinį stabilumą;

    34.  palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą padėti skatinti tvarių ir ekologiškų investicijų finansavimą ir primygtinai ragina Komisiją, remiantis įvykusiomis konsultacijomis ir glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Parlamentu, imtis aktyvesnio vaidmens naudojant kapitalo rinkų sąjungą, įgyvendinant Paryžiaus susitarimą, remti augančią tvaraus ir atsakingo investavimo rinką skatinant tvarias investicijas;

    35.  ragina Komisiją suintensyvinti savo kovą su diskriminacija dėl gyvenamosios vietos Europos mažmeninių finansinių paslaugų rinkoje ir, jeigu būtina, papildyti planuojamus bendrus pasiūlymus, kad kitomis teisėkūros iniciatyvomis, skirtomis konkrečiai finansų sektoriui, būtų panaikintas nepagrįstas geografinis blokavimas, atsižvelgiant į tai, kad kai kurių produktų ir paslaugos kainos yra susijusios su įvairiais veiksniais (reguliavimo arba geografiniais), kurie įvairiose valstybėse narėse yra skirtingi;

    36.  ragina Komisiją, be kita ko, remiantis Mokėjimo sąskaitų direktyvos struktūra ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos atlikta draudimo sektoriaus analize, sukurti gerai organizuotą ir paprastą naudoti ES palyginamąjį portalą, kuris apimtų visas mažmeninių finansinių paslaugų rinkos dalis arba jų daugumą; pabrėžia, kad palyginimo priemonės turi būti tikslios ir aktualios vartotojams ir turi būti nukreiptos ne tik į produktų kainas, bet ir į jų kokybę, atsižvelgiant į tai, kad palyginami tik panašūs produktai;

    37.  ragina Komisiją, be kita ko, atsižvelgus į Mokėjimo sąskaitų direktyvą, apžvelgti taisykles, praktiką ir nepageidautiną praktiką, taikomas paslaugų teikėjų keitimui valstybių narių viduje ir tarpvalstybiniu lygmeniu atitinkamuose Europos mažmeninių finansinių paslaugų rinkos segmentuose, ir pasiūlyti nuoseklią ir išsamią strategiją, kuri palengvintų vartotojui tarpvalstybinį teikėjų keitimą visos ES mastu;

    38.  ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti alternatyvaus ginčų sprendimo struktūras, susijusias su mažmeninių finansinių paslaugų rinka, užtikrinant, kad alternatyvaus ginčų sprendimo institucijos būtų iš tikrųjų nepriklausomos ir aprėptų visus rinkos dalyvius, ir imantis priemonių užtikrinti, kad FIN-NET būtų efektyvesnis ir žinomas vartotojams; taip pat primygtinai ragina Komisiją, atlikus suplanuotą įvertinimą, kaip įgyvendinama rekomendacija dėl kolektyvinio teisių gynimo, išnagrinėti galimybę sukurti Europos kolektyvinio žalos atlyginimo sistemą;

    39.  prašo Komisiją papildomai išnagrinėti painią ir kartais klaidinančią praktiką, su kuria vartotojai susiduria atlikdami mokėjimus kortele arba iš bankomatų išimdami grynuosius pinigus, kai reikia pakeisti valiutą, ir pasiūlyti nuoseklų sprendimą, kuris padėtų (ir praktiškai) vartotojui visiškai suprasti situaciją ir ją kontroliuoti, be kita ko, kai mokėjimai susiję su skaitmenine rinka;

    40.  primena Komisijai, kad finansų įstaigos ir toliau atšaukia mokėjimo korteles tais atvejais, jei jų turėtojas persikelia į kitą valstybę narę, ir ragina imtis veiksmų šioje srityje, be kita ko, perspėjant nacionalines valdžios institucijas;

    41.  ragina Komisiją skatinti skaitmeninės atpažinties metodų abipusį pripažinimą ir sąveikumą, nemažinant esamų sistemų saugumo ir jų gebėjimo vykdyti ES kovos su pinigų plovimu tvarkos reikalavimus; todėl primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares, rūpestingai stengiantis įgyvendinti Reglamentą dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje ir naujuosius kovos su pinigų plovimu teisės aktus, be kita ko, sukurti (tai turėtų būti visiškai įmanoma) bendrą aplinką, kurioje griežti saugumo reikalavimai derinami su teisingomis ir paprastomis vartotojų tapatybės nustatymo procedūromis, laikantis asmens duomenų apsaugos principų; taip pat prašo Komisijos ir valstybių narių nustatyti ir pašalinti reguliavimo kliūtis, trukdančias taikyti elektroninio parašo sistemas užsakant finansines paslaugas ir visoje ES sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam skaitmeniniam prisijungimui;

    42.  atkreipia dėmesį į tai, kad didelius pokyčius galinčiai sukelti išsklaidytosios operacijų knygos technologijai būtina sukurti reguliavimo pajėgumus, kad ankstyvame etape nustatyti galimą sisteminę riziką ir iššūkius vartotojų apsaugai; todėl ragina Komisiją sukurti horizontaliąją darbo grupę, kurios paskirtis – atidžiai stebėti riziką ir padėti laiku ją pašalinti;

    43.  ragina Komisiją, glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, parengti planą, kaip sukurti vieno langelio principu veikiančių kontaktinių centrų principus atitinkantį koordinuojamą nacionalinių vieno langelio centrų tinklą, kuris padėtų to pageidaujančioms mažmeninių finansinių paslaugų įmonėms geriau pasinaudoti tarpvalstybinėmis verslo galimybėmis;

    44.  pabrėžia, kad reikia skatinti mažmeninių finansinių paslaugų teikėjus finansuoti projektus, susijusius su inovacijomis ir aplinkos apsauga; pažymi, kad būtų galima svarstyti galimybę taikyti metodą, panašų į MVĮ rėmimo koeficientą;

    45.  ragina Komisiją reaguoti į Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos pasiūlymą dėl įstaigoms, atsakingoms už profesinių pensijų skyrimą, taikytinos bendrosios rizikos vertinimo ir skaidrumo tvarkos, siekiant skatinti patikimą antro ramsčio sistemą visoje Sąjungoje ir sistemų palyginamumą, taip pat padėti reguliavimo institucijoms, priežiūros institucijoms ir vartotojams geriau suprasti naudą ir riziką vartotojams;

    46.  ragina Komisiją išnagrinėti naujus metodus, kurie galėtų suteikti įmonėms daugiau su reguliavimu susijusio lankstumo eksperimentuoti ir diegti naujoves, kartu išsaugant aukšto lygio vartotojų apsaugą ir saugą;

    47.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl vadinamosios ES taupymo sąskaitos sukūrimo siekiant pasinaudoti ilgalaikio finansavimo galimybėmis ir remti Europoje perėjimą prie ekologiškos ekonomikos;

    48.  primygtinai ragina Komisiją paaiškinti bendrojo labo nuostatų naudojimą, nes šiuo metu valstybėse narėse gali būti taikomos siekiant netiesiogiai sukliudyti naujiems produktams patekti į jų rinkas, taip pat suteikti Europos priežiūros institucijoms galimybes aktyviai tarpininkauti tarp valstybių narių, kai esama prieštaringų aiškinimų, kaip naudoti minėtas nuostatas;

    Ilgalaikiai aspektai

    49.  prašo Komisijos toliau nagrinėti esamų kliūčių tarpvalstybiniam finansinių paslaugų teikimui pašalinimo galimybes, aktualumą, naudą ir sąnaudas, tokiu būdu užtikrinant vidaus ir tarpvalstybinį perkeliamumą įvairiuose mažmeninių finansinių paslaugų rinkos segmentuose, pavyzdžiui, asmeninių pensijų ir draudimo produktų srityje;

    50.  pabrėžia, kad Hipotekos kredito direktyva šiuo metu perkeliama į nacionalinę teisę arba įgyvendinama valstybėse narėse; ragina Komisiją atidžiai stebėti perkėlimą į nacionalinę teisę ir įgyvendinimą ir analizuoti šio teisės akto poveikį mažmeninių finansinių paslaugų rinkai; pažymi, kad vis dar esama didelių kliūčių sukurti stipresnę hipotekos ir vartojimo paskolų bendrąją rinką; todėl ragina Komisiją, užtikrinant finansinį stabilumą, imtis naujų veiksmų, derinant privatumo ir duomenų apsaugos poreikį su geresne tarpvalstybine prieiga prie geriau koordinuojamų paskolų duomenų bazių ir garantuojant, kad nepasikartos su paskolomis susiję incidentai, kai vartotojai nepagrįstai patyrė valiutų keitimo riziką;

    51.  prašo Komisijos kartu su valstybėmis narėmis atlikti bendrą ES teisės aktų įgyvendinimo ir poveikio mažmeninėms finansinėms paslaugoms analizę; ragina Komisiją ir valstybes nares išsamiai išnagrinėti teisines ir kitas išlikusias kliūtis tarpvalstybinei veiklai ir ES mažmeninių finansinių paslaugų rinkos sukūrimui; pabrėžia, kad tokioje analizėje reikia atsižvelgti į MVĮ ypatumus;

    52.  ragina Komisiją išanalizuoti, kokie duomenys yra būtini, kad skolintojai galėtų įvertinti klientų kreditingumą ir, remiantis šia analize, pateikti pasiūlymų reguliuoti šį vertinimo procesą; ragina Komisiją toliau tirti dabartinę kredito informacijos agentūrų praktiką, susijusią su duomenų apie vartotojus rinkimu, tvarkymu ir pardavimu, siekiant užtikrinti, kad ši praktika būtų tinkama ir nepakenktų vartotojų teisėms; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę esant reikalui imtis veiksmų šioje srityje;

    53.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad su mažmeninėmis finansinėmis paslaugomis susijęs skaitmeninis ryšys ir pardavimas būtų teikiami neįgaliesiems prieinamu būdu, be kita ko, interneto svetainėse ir atsisiųsdinamo formato rinkmenomis; pritaria tam, kad visos mažmeninės finansinės paslaugos visapusiškai patektų į Produktų ir paslaugų prieinamumo reikalavimų direktyvos („Europos prieinamumo akto“) taikymo sritį;

    54.  palankiai vertina pastangas užtikrinti didesnį skaidrumą nustatant automobilių nuomos paslaugų kainas, įskaitant papildomo draudimo pardavimą ir kitus mokesčius; pabrėžia, kad visi su transporto priemonės nuoma susiję privalomi ir neprivalomi mokesčiai ar rinkliavos turėtų būti aiškiu ir atkreipiančiu dėmesį būdu nurodyti vartotojui nuomos įmonės arba palyginimo interneto svetainėje; primena Komisijai, kad reikia užtikrinti Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos vykdymą, ir palankiai vertina neseniai priimtas naujas įgyvendinimo gaires, pateiktas atsižvelgiant į technologijų pokyčius;

    55.  primena atliktą darbą, susijusį su Kredito reitingų agentūrų reglamentu; ragina Komisiją įvertinti tokių teisės aktų poveikį, susijusį su mažmeniniams vartotojams parduodamais produktais;

    56.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

    • [1]  OL L 133, 2008 5 22, p. 66.
    • [2]  OL L 266, 2009 10 9, p. 11.
    • [3]  OL L 60, 2014 2 28, p. 34.
    • [4]  OL L 173, 2014 6 12, p. 349.
    • [5]  OL L 257, 2014 8 28, p. 73.
    • [6]  OL L 257, 2014 8 28, p. 186.
    • [7]  OL L 257, 2014 8 28, p. 214.
    • [8]  OL L 352, 2014 12 9, p. 1.
    • [9]  OL L 123, 2015 5 19, p. 1.
    • [10]  OL L 337, 2015 12 23, p. 35.
    • [11]  OL L 26, 2016 2 2, p. 19.
    • [12]  Priimti tekstai, P8_TA(2016)0228.

    AIŠKINAMOJI DALIS

    Įvertinęs šią iniciatyvą dėl mažmeninių finansinių paslaugų, pranešėjas mano, kad Komisija pasielgė teisingai. Ši procedūra yra tinkamas kelias. Yra mažiausiai trys priežastys, kodėl žalioji knyga buvo paskelbta pačiu laiku.

    Pirma, jeigu norime, kad nauji teisės aktai gerai veiktų taip sparčiai besikeičiančioje rinkoje, turime būti aktyvūs čia ir dabar: vėlesniuose politikos ciklo etapuose. Tai svarbus žaliosios knygos aspektas. Mums reikia užtikrinti, kad antrojo lygmens priemonės būtų tinkamos ir tinkamai parengtos. Mums reikia atidžiai stebėti įgyvendinimą valstybėse narėse. Turime nuo pat pradžių pasiruošti tinkamam vertinimui. Svarbu kiek galima anksčiau nustatyti realias praktines problemas ir galimybes. Žaliojoje knygoje aptariama keletas sričių, kuriose būtų naudinga ateityje papildyti šiuo metu priimamus teisės aktus. Kad galėtume tai padaryti, turime visada žinoti, kokia yra reali padėtis. Apskritai Komisijos iniciatyva yra dinamiškas požiūris į politikos formavimą, kurio, panašu, reikia šioje srityje.

    Antra, nors pastaraisiais metais nuveikta daug, pakankamai aišku, kad padaryti reikia dar daugiau. Iki šiol mums nepavyko toli pažengti kuriant mažmeninių finansinių paslaugų bendrąją rinką. Daugumos mažmeninių finansinių produktų atveju vis dar tenka susidurti su 28 skirtingomis ir nelabai konkurencingomis nacionalinėmis rinkomis. Dėl daugybės kliūčių, tarpvalstybinė veikla tebėra ribota. Tai blogai vartotojams, novatoriškoms įmonėms ir bendram Europos ekonomikos veikimui. Yra didžiulis potencialas, kuriuo mes dar nepasinaudojome.

    Trečia, žalioji knyga yra savalaikė, nes skaitmeninimas dabar sparčiai atveria naujas galimybes. Tinkamai panaudotas skaitmeninimas galėtų tapti tuo postūmiu, kurio reikia norint pradėti šalinti tas tarpvalstybines kliūtis. Dabar atsirado reali galimybė susieti visoje Europoje įsisteigusius finansinius subjektus su visoje Europoje gyvenančiais vartotojais. Šios retos progos sukurti bendrąją rinką nereikėtų praleisti.

    Tokiomis aplinkybėmis yra keletas didelių iššūkių, kuriuos teks įveikti įgyvendinant mažmeninių finansinių paslaugų darbotvarkę.

    Vienas iššūkis – būtinybė sukurti didesnius ES lygmens duomenų rinkimo ir analizės pajėgumus. Nors žaliojoje knygoje ir yra keletas daug žadančių idėjų, daugelį jų prieš pereinant prie bet kokio teisėkūros proceso reikia pagrįsti plačia ir pakankama empirine informacija. Bendras šios srities pastebėjimas – Komisijos poveikio vertinimai kartais galėtų būti labiau empiriški.

    Kitas iššūkis – užtikrinti, kad atpažintis veiktų praktiškai. Šiuo klausimu artimiausiais metais reikės daug daugiau veiklos. Šiuo metu atpažinties problemos sukuria įvairių kliūčių kuriant naujas paslaugas ir daugelyje rūšių tarpvalstybinių situacijų. Su tuo susijusios ir tapatybės nustatymo technologijos. Būtina derinti veiksmus. Kovos su pinigų plovimu taisyklių interpretavimas turi būti gerai suderintas su griežtesne saugios ir efektyvios atpažinties Europos sistema. Tai nelengva užduotis, tačiau ją atlikti būtina.

    Dar vienas iššūkis – sudaryti ir palaikyti vienodas veiklos sąlygas. Bet kokia nauja žaliąja knyga paremta teisėkūros iniciatyva turės būti kuo įmanoma neutralesnė technologijų ir verslo modelių atžvilgiu. Tai vienintelis racionalus ir tvarus įgyvendinimo būdas tokioje sparčiai besivystančioje rinkoje. Ne politikai, o vartotojai, patys naudojantys aptariamus finansinius produktus, turėtų spręsti, kas išloš, o kas pralaimės šioje rinkoje.

    Taip pat svarbu akcentuoti iššūkį užtikrinti, kad nebūtų nereikalingų arba neteisingų skirtumų tarp euro zonos ir ne euro zonos valstybių narių. Kad bendroji rinka būtų tikrai efektyvi, būtina išsaugoti jos vientisumą ir šiuo labai svarbiu požiūriu.

    Paskutinis iššūkis – užtikrinti visuotinę įtrauktį. Finansinė atskirtis yra paplitusi ir rimta problema visoje Europoje. Gyvenimą labai apsunkina tai, kad negalite gauti pakankamos prieigos bent jau prie elementariausių finansinių paslaugų. Kad ir ką darytume mažmeninių finansinių paslaugų srityje, turime galvoti apie įtraukties perspektyvą. Nuolatinis bendras tikslas privalo būti atskirties mažinimas. Naujoji Mokėjimo sąskaitų direktyva, kuri turi būti visiškai įgyvendinta šį rudenį, suteiks kiekvienam vartotojui teisę į pagrindinę mokėjimo sąskaitą. Nors tai drąsus žingsnis teisinga kryptimi, jo toli gražu nepakanka. Reikia padaryti daug daugiau.

    Mums prieš akis daug darbo. Gerai veikiančios mažmeninių finansinių paslaugų bendrosios rinkos sukūrimas yra rimtas projektas. Tačiau šio projekto neabejotinai verta imtis. Šiuo atveju ES lygmens veiksmų pridėtinė vertė reali ir akivaizdi.

    Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ (19.7.2016)

    pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

    dėl Žaliosios knygos dėl mažmeninių finansinių paslaugų
    (2016/2056(INI))

    Nuomonės referentas: Sergio Gutiérrez Prieto

    PASIŪLYMAI

    Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

    1.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvą, nes skaitmeninimo galimybės, rinkos susiskaidymo mažinimas ir galimybių vartotojams suteikimas yra esminiai dalykai siekiant sukurti tikrą bendrąją mažmeninių finansinių paslaugų rinką;

    2.  sutinka su Komisija, kad tarpvalstybinių finansinių paslaugų stygius yra didelė problema ir gali kenkti vartotojų ir įmonių interesams, taip pat trukdyti veikti bendrajai rinkai; remia visas pastangas rasti naujų būdų, kaip praktiškai pagyvinti bendrąją mažmeninių finansinių paslaugų rinką, ir ragina Komisiją užtikrinti, kad mažmeninių finansinių paslaugų rinką reglamentuojantys teisės aktai būtų tinkamai įgyvendinti ir užtikrintas jų vykdymas;

    3.  atkreipia dėmesį į tai, kad ypač svarbu pašalinti tarpvalstybines kliūtis draudimo sektoriuje siekiant skatinti dalijimosi ekonomiką;

    4.  primena, kad, reaguojant į finansų krizę, per pastaruosius penkerius metus finansinių paslaugų atžvilgiu, įskaitant kai kurias mažmenines finansines paslaugas, imtasi svarbiausių teisėkūros veiksmų ir (arba) teisėkūros veiklos, kuria siekiama didinti finansinių produktų ir paslaugų patikimumą ir skaidrumą, ir kad keli teisės aktai buvo perkelti į nacionalinę teisę tik neseniai arba vis dar tebevyksta jų perkėlimo ir įgyvendinimo procesas; ragina Komisiją užtikrinti tinkamą naujausių teisės aktų perkėlimą ir įgyvendinimą, išnagrinėti visų teisės aktų, susijusių su mažmeniniu finansų sektoriumi, poveikį ir į tai atsižvelgti vertinant, ar reikia tolesnių teisės aktų;

    5.  apgailestauja, kad tarpvalstybinę veiklą vystančioms įmonėms vis dar kyla daug sunkumų; pabrėžia, kad, kaip išdėstyta Žaliojoje knygoje, kliūtys mažmeninių finansinių produktų pardavimui tarpvalstybiniu mastu ir tarpvalstybinės prekybos stygius nėra visų pirma susiformavę ES lygmeniu, tačiau dažnai jų priežastis – nacionalinė teisė, be kita ko, nacionaliniai reikalavimai įsteigti struktūrą arba užsiregistruoti vartotojo valstybėje narėje, arba bendrosios rinkos išskaidymas į nacionalinių rinkų segmentus, ir kad atitinkamas ekonomikos sektorius negali savarankiškai išspręsti šių kliūčių problemos;

    6.  prašo Komisijos atlikti išsamų nacionalinių ir tarpvalstybinių kliūčių bei likusių tarpvalstybinės veiklos barjerų, taip pat trukdančių įgyvendinti bendrąją rinką finansų sektoriuje, tyrimą ir analizę, siekiant nustatyti esamo rinkos suskaidymo į segmentus ir kainų diskriminacijos priežastis, ir, nors ir užtikrinant laisvę sudaryti sutartis, rekomenduoti priemones, kurios galėtų būti nustatytos siekiant skatinti finansų įstaigas konkuruoti tarpvalstybiniu mastu ir kovoti su dabartinėmis nacionalinėmis kainodaros struktūromis;

    7.  pabrėžia, jog ypatingą susirūpinimą kelia tai, kad vis dar stinga tarpvalstybinės prekybos individualaus transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo liudijimais; pažymi, kad dėl šio konkurencijos nebuvimo kai kurie ES piliečiai moka įmokas, kurios šimtus kartų viršija kitų piliečių įmokas, mokamas už to paties modelio transporto priemones; nors ir supranta, jog rizika ir sąnaudos yra kainodaros veiksniai, pažymi, kad šių veiksnių nepakanka tokiems kainų skirtumams Europoje paaiškinti; prašo Komisiją parengti konkrečiam sektoriui skirtą veiksmų planą dėl individualių motorinių transporto priemonių draudimo Europos rinkoje, įskaitant rekomendacijas dėl visoje ES galiojančių taisyklių dėl garantijų fondų, gaires dėl drausmingumo (angl. „bonus-malus“) duomenų naudojimo tais atvejais, kai ES pilietis persikelia į kitą valstybę narę, taip pat kitas galimas priemones, kurių reikia norint sukurti tikrą bendrąją transporto priemonių draudimo rinką;

    8.  palankiai vertina reikšmingą potencialą, kurį teikia skaitmeninė finansinių paslaugų pertvarka, technologinės inovacijos ir netradicinių finansinių paslaugų technologijų įmonių atsiradimas; pažymi, kad dėl šių naujovių keičiasi mažmenininkų ir vartotojų sąveikos būdas; ragina Komisiją įvertinti galiojančius teisės aktus dėl skaitmeninimo ir skaitmeninės visuomenės poreikius siekiant užtikrinti, kad skaitmeninimu būtų sudaromos geresnės galimybės visoms įmonėms dalyvauti rinkoje vienodomis sąlygomis, be kita ko, MVĮ ir finansinių paslaugų technologijų įmonėms, ir užtikrinama sąžininga įvairių rinkos dalyvių konkurencija, kurios tikslas – padidinti vartotojų pasirinkimo galimybes bei padėti sumažinti finansinių paslaugų kainas ES ir pagerinti jų kokybę, kartu siekiant užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį ir kibernetinį saugumą;

    9.  pažymi, kad didėja šioje rinkoje veiklą vykdančių naujų tipų paslaugų teikėjų skaičius; mano, kad kartu taikant tinkamą reglamentavimo sistemą, kuria būtų siekiama užtikrinti sąžiningą konkurenciją bei aukštą saugumo ir skaidrumo lygį, vartotojams tai gali atnešti didelės naudos;

    10.  laikosi nuomonės, kad ES institucijos turėtų taikyti tinkamas naujų tipų finansinių produktų valdymo ir kontrolės procedūras, kuriomis gali naudotis; atkreipia dėmesį į tai, kad bet kokių novatoriškų produktų finansinių paslaugų rinkoje poveikis vartotojams, rinkai ir visai sistemai nėra nuspėjamas; mano, kad šiomis aplinkybėmis valdžios institucijos turi tinkamai prižiūrėti tokią veiklą;

    11.  pabrėžia, kad reikalingas didesnis vartotojų pasitikėjimas finansinėmis paslaugomis, nes vartotojai vis dar menkai jomis pasitiki (ypač paslaugomis, susijusiomis su finansiniais produktais, turinčiais didelę užsienio valiutos keitimo riziką), ir ragina Komisiją užtikrinti, kad esamos vartotojų finansinio raštingumo gerinimo ir informuotumo didinimo priemonės būtų visapusiškai įgyvendintos ir būtų pradėtos taikyti tolesnės priemonės, jei to reikia, kad vartotojai būtų pajėgūs priimti informacija grįstus sprendimus, taip pat didinti minėtų produktų skaidrumą bei pašalinti kliūtis, trukdančias vartotojams pakeisti savo paslaugų teikėją, ir bet kokias nepagrįstas išlaidas, susijusias su paslaugų teikėjo keitimu arba produkto atsisakymu; pabrėžia, kad Europos standartinis informacijos lapas (ESIL) ir Europos tipinės informacijos apie vartojimo kreditą formos turėtų būti sistemingai pateikiami vartotojams prieš sudarant susitarimą ir turėtų sudaryti kredito, paskolos ar hipotekos sąmatos dalį;

    12.  mano, kad palyginimo priemonės, sudarančios galimybę palyginti įvairių finansinių paslaugų kainas ir kokybę, gali esmingai padidinti įvairių finansinių produktų skaidrumą ir palyginamumą, sumažinti kainų skirtumus ir galiausiai padėti vartotojams geriau pasirinkti remiantis informacija; prašo Komisijos užtikrinti, kad reikiamos palyginimo priemonės būtų tikslios ir lygintų tik prekes ir paslaugas, kurios palyginamos visose jurisdikcijose, taip pat bendradarbiauti su mažmenininkais, MVĮ, vartotojų organizacijomis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais siekiant sukurti nepriklausomą europinę daugiausiai parduodamų finansinių paslaugų produktų palyginimo interneto svetainę;

    13.  palankiai vertina įvairių Europos lygmens agentūrų darbą ginant vartotojų interesus finansų sektoriuje; vis dėlto pabrėžia, kad reikia užtikrinti geresnį šių agentūrų tarpusavio bendradarbiavimą siekiant padidinti efektyvumą ir išvengti užduočių dubliavimo;

    14.  ragina valstybes nares kuo greičiau visiškai perkelti į nacionalinę teisę ir įgyvendinti Hipotekos kredito direktyvą, Mokėjimų sąskaitų direktyvą, Draudimo produktų platinimo direktyvą bei antrąją Finansinių priemonių rinkų direktyvą, ypač jų nuostatas dėl vartotojų informavimo reikalavimų ir apsaugos priemonių;

    15.  pabrėžia, kokį vaidmenį atlieka Europos bankininkystės institucija (EBA), Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA) užtikrindamos finansinių produktų vartotojų apsaugą; ragina Komisiją užtikrinti šioms institucijoms nepriklausomumą ir priemones, reikalingas jų funkcijoms vykdyti, ir apgailestauja dėl sumažintų biudžetų, dėl kurių apribotos šių institucijų darbo programos;

    16.  pabrėžia, kad bet koks naujas Komisijos pasiūlymas turėtų būti grindžiamas tinkamais ir tiksliais duomenimis;

    17.  mano, kad reikia imtis veiksmų reaguojant į nepagrįstą diskriminaciją dėl gyvenamosios vietos, nepagrįstus kainų skirtumus bei nesąžiningą ir nepagrįstą geografinio blokavimo praktiką, taikomą įprastinių mažmeninių finansinių produktų atvejais tarp valstybių narių;

    18.  pabrėžia, kad galimybė perkelti produktus (ypač pensijų teises ir privatų sveikatos draudimą) yra esminis veiksnys siekiant sukurti tikrą bendrąją rinką mažmeninių finansinių paslaugų sektoriuje; todėl ragina Komisiją pasiūlyti priemonių, kuriomis būtų užtikrinamas tarpvalstybinis perkeliamumas, suderinamos įmonių ir vartotojų teisės ir prievolės šiame sektoriuje visoje ES;

    19.  pažymi, kad augantis tarpvalstybinių sandorių skaičius rodo didėjančią paklausą informacijai apie asmeninius finansinius duomenis, pavyzdžiui, mokumą, kai sudaromi privatūs susitarimai, ir pabrėžia, kad reikia geriau keistis informacija ir sukurti bendras taisykles, kaip turėtų būti keičiamasi tokia informacija, suderinant jas su duomenų apsaugos taisyklėmis;

    20.  ragina pašalinti kliūtis nuotolinei prekybai finansinėmis prekėmis ir paslaugomis, drauge užtikrinant aukštą vartotojų apsaugos lygį ir saugumą; palankiai vertina tai, kad padidėjo e. parašo ir e. atpažinties naudojimas pagal eIDAS reglamentą, ir atkreipia dėmesį, kad būtina skatinti skaitmeninio tapatybės nustatymo technologijų tarpusavio pripažinimą ir sąveikumą ES privačiajame sektoriuje, nemažinant esamų sistemų saugumo lygio; ragina Komisiją skatinti naudoti e. tapatybę, nes tai yra nuotolinės atpažinties priemonė, kuri atitinka galiojančius saugos reikalavimus; prašo valstybių narių dėti pastangas siekiant užtikrinti, kad e. parašas taptų norma finansinių paslaugų operacijų ir susitarimų srityje;

    21.  pažymi, kad negalima pažeisti sutartinės finansų įstaigų teisės siūlyti savo paslaugas kitoje valstybėje narėje, nes paslaugų teikėjai turėtų išlaikyti galimybę nuspręsti, kurie klientų segmentai ir rinkos atitinka jų verslo modelį;

    22.  pabrėžia, kad svarbi alternatyvaus ginčų sprendimo ir elektroninio ginčų sprendimo galimybė, ypač sprendžiant tarpvalstybinius ginčus, nes efektyvus teisių gynimas yra pagrindinis veiksnys siekiant užtikrinti bendrą rinką ir MVĮ bei vartotojų pasitikėjimą; rekomenduoja į alternatyvaus ginčų sprendimo ir elektroninio ginčų sprendimo struktūras įtraukti FIN-NET programą, siekiant padidinti jų efektyvumą, taip pat dėti pastangas konsoliduojant tokias paslaugas į vieno langelio principu veikiančias priemones vartotojams;

    23.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad su mažmeninėmis finansinėmis paslaugomis susijęs skaitmeninis ryšys ir pardavimas būtų teikiami neįgaliesiems prieinamu būdu, be kita ko, interneto svetainėse ir atsisiųsdinamo formato rinkmenomis; pritaria tam, kad visos mažmeninės finansinės paslaugos visapusiškai patektų į direktyvos dėl produktų ir paslaugų prieinamumo reikalavimų („Europos prieinamumo akto“) taikymo sritį;

    24.  prašo Komisijos pateikti veiksmų planą dėl mažmeninių finansinių paslaugų;

    25.  prašo Komisiją įvertinti, kokį poveikį ir galimą naudą Europos vartotojams turėtų pasiūlymas uždrausti visus mokesčius ar rinkliavas, susijusius su SEPA arba nacionalinių elektroninių pervedimų siuntimu arba gavimu;

    26.  palankiai vertina pastangas užtikrinti didesnį skaidrumą nustatant automobilių nuomos paslaugų kainas, įskaitant papildomo draudimo pardavimą ir kitus mokesčius; pabrėžia, kad visi su transporto priemonės nuoma susiję privalomi ir pasirenkami mokesčiai ar rinkliavos turėtų būti aiškiu ir atkreipiančiu dėmesį būdu nurodyti vartotojui nuomos įmonės arba palyginimo interneto svetainėje; primena Komisijai, kad reikia užtikrinti Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos vykdymą, ir palankiai vertina neseniai priimtas naujas įgyvendinimo gaires, pateiktas atsižvelgiant į technologijų pokyčius;

    27.  primena atliktą darbą, susijusį su Kredito reitingų agentūrų reglamentu; ragina Komisiją įvertinti tokių teisės aktų poveikį, susijusį su mažmeniniams vartotojams parduodamais produktais;

    28.  pritaria tam, kad būtų numatyta visiškai perkeliama banko sąskaitos numeravimo sistema, kuri pakeistų dabartinę SEPA sistemą, kuria IBAN susiejant su nekintančiu BIC/SWIFT kodu vartotojas pririšamas prie vienos įstaigos; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą leisti perkelti banko sąskaitos numerį ir mano, kad perkeliamumas turėtų būti įmanomas bent tarp įstaigų toje pačioje valstybėje narėje.

    GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

    Priėmimo data

    14.7.2016

     

     

     

    Galutinio balsavimo rezultatai

    +:

    –:

    0:

    30

    1

    2

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

    Carlos Coelho, Sergio Gaetano Cofferati, Nicola Danti, Vicky Ford, Ildikó Gáll-Pelcz, Evelyne Gebhardt, Maria Grapini, Sergio Gutiérrez Prieto, Robert Jarosław Iwaszkiewicz, Liisa Jaakonsaari, Jiří Maštálka, Eva Paunova, Jiří Pospíšil, Virginie Rozière, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Olga Sehnalová, Ivan Štefanec, Catherine Stihler, Richard Sulík, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Mylène Troszczynski, Anneleen Van Bossuyt, Marco Zullo

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

    Jan Philipp Albrecht, Pascal Arimont, Kaja Kallas, Julia Reda, Ulrike Trebesius, Lambert van Nistelrooij, Kerstin Westphal

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

    Gesine Meissner, Lieve Wierinck

    GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

    Priėmimo data

    11.10.2016

     

     

     

    Galutinio balsavimo rezultatai

    +:

    –:

    0:

    47

    7

    3

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

    Gerolf Annemans, Pervenche Berès, Udo Bullmann, Esther de Lange, Fabio De Masi, Anneliese Dodds, Jonás Fernández, Sven Giegold, Neena Gill, Roberto Gualtieri, Brian Hayes, Gunnar Hökmark, Danuta Maria Hübner, Cătălin Sorin Ivan, Petr Ježek, Barbara Kappel, Othmar Karas, Georgios Kyrtsos, Philippe Lamberts, Werner Langen, Bernd Lucke, Olle Ludvigsson, Ivana Maletić, Fulvio Martusciello, Marisa Matias, Costas Mavrides, Bernard Monot, Luděk Niedermayer, Stanisław Ożóg, Dimitrios Papadimoulis, Sirpa Pietikäinen, Pirkko Ruohonen-Lerner, Alfred Sant, Molly Scott Cato, Pedro Silva Pereira, Theodor Dumitru Stolojan, Kay Swinburne, Michael Theurer, Ramon Tremosa i Balcells, Ernest Urtasun, Marco Valli, Tom Vandenkendelaere, Cora van Nieuwenhuizen, Miguel Viegas, Beatrix von Storch, Jakob von Weizsäcker, Pablo Zalba Bidegain, Sotirios Zarianopoulos

    Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

    Alain Cadec, Ashley Fox, Sophia in ‘t Veld, Thomas Mann, Emmanuel Maurel, Siôn Simon, Joachim Starbatty, Tibor Szanyi, Romana Tomc