Procedūra : 2016/2101(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0309/2016

Pateikti tekstai :

A8-0309/2016

Debatai :

PV 25/10/2016 - 15
CRE 25/10/2016 - 15

Balsavimas :

PV 26/10/2016 - 6.7
CRE 26/10/2016 - 6.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0416

PRANEŠIMAS     
PDF 725kWORD 79k
20.10.2016
PE 585.449v02-00 A8-0309/2016

Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2016 m. prioritetų įgyvendinimas

(2016/2101(INI))

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas

Pranešėjas: Alfred Sant

Nuomonės referentė (*):

Sofia Ribeiro, Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ (*)
 Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ
 Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ
 Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2016 m. prioritetų įgyvendinimas

(2016/2101(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), visų pirma į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 136 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 18 d. Komisijos komunikatą „2016 m. Europos semestras. Konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos“ (COM(2016) 0321),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 28–26 d. priimtas Europos Vadovų Tarybos išvadas (EUCO 26/16),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 25 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2016 m. metinė augimo apžvalga“(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 7 d. Komisijos komunikatą „2016 m. Europos semestras. Struktūrinių reformų pažangos vertinimas, makroekonominio disbalanso prevencija ir naikinimas ir pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 atliktų nuodugnių apžvalgų rezultatai“ (COM(2016) 0095),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitas „2016 m. metinė augimo apžvalga“, „2016 m. Įspėjimo mechanizmo ataskaita“ ir „Bendros užimtumo ataskaitos projektas“, į Komisijos rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos ir į 2015 m. lapkričio 26 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl 2017–2020 m. struktūrinių reformų rėmimo programos sudarymo,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 22 d. penkių pirmininkų ataskaitą „Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas“,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 24 d. rezoliuciją „Ekonomikos valdymo sistemos peržiūra: įvertinimas ir uždaviniai“(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 1 d. rezoliuciją dėl Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro(3),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 13 d. Komisijos komunikatą „Geriausias pasinaudojimas lankstumu, kurį suteikia galiojančios Stabilumo ir augimo pakto taisyklės“ (COM(2015) 0012),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo(4),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „Investicijų planas Europai“ (COM(2014) 0903),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 18 d. Komisijos žaliąją knygą „Kapitalo rinkų sąjungos kūrimas“ (COM(2015) 0063),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 17 d. Komisijos komunikatą „Teisinga ir veiksminga pelno mokesčio sistema Europos Sąjungoje. 5 pagrindinės veiklos sritys“ (COM(2015) 0302),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 5 d.(5) ir 2016 m. rugsėjo 15 d.(6) rezoliucijas dėl MVĮ galimybių gauti finansavimą gerinimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Regioninės plėtros komiteto bei Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A8-0309/2016),

A.  kadangi Komisijos 2016 m. pavasario prognozėse nurodoma, kad tikėtinas 2016 m. euro zonos augimo tempas – 1,6 proc., o ES – 1,8 proc.;

B.  kadangi Europa iki šiol patiria didelį investicijų deficitą ir būtina padidinti vidaus paklausą ir panaikinti makroekonominį disbalansą toliau didinant investicijas ES;

C.  kadangi nedarbas (ir ypač struktūrinis nedarbas) ES išlieka viena iš didžiausių problemų, kurių kyla valstybėms narėms, nes šiuo metu jo lygis itin aukštas (10,5 mln. ilgalaikių bedarbių ES); Kadangi, nors, palyginti su ankstesniais metais, rodikliai nežymiai pagerėjo, jaunimo nedarbo ir bendras nedarbo lygis Europos periferijoje tebėra gerokai aukštesnis nei visos ES vidurkis;

D.  kadangi 2016 m. pradžioje sumažėjusios naftos kainos ir lėtas ekonomikos augimas, atrodo, yra papildomi veiksniai, dėl kurių infliacijos dydis pasiekė lygį, mažesnį už nulį;

E.  kadangi politiniai įvykiai, tokie kaip Jungtinės Karalystės referendumo rezultatai ir santykiai su Rusija, taip pat pasaulio ekonomikos raidos neaiškumai, dar labiau prisidėjo prie kliūčių investicijoms;

F.  kadangi pabėgėlių antplūdis į valstybes nares taip pat kliudo investicijoms valstybėse narėse;

G.  kadangi valstybių narių reagavimo į joms skirtas Europos semestro rekomendacijas lygis panašus į jų reagavimo į vienašales EBPO rekomendacijas lygį (29 proc. ir 30 proc. 2014 m.);

H.  kadangi Europos Parlamentas savo rezoliucijoje dėl 2016 m. metinės augimo apžvalgos teigiamai įvertino geresnį politikos derinį ir pabrėžė, jog reikia skirti ypatingą dėmesį euro zonai; be to, jis pabrėžė, jog svarbu padidinti investicijas, vykdyti tvarias reformas ir prisiimti fiskalinę atsakomybę siekiant toliau skatinti Europoje spartesnį ekonomikos augimą ir atsigavimą;

Iššūkis Europai visuotinio ekonomikos sulėtėjimo sąlygomis

1.  susirūpinęs pažymi, kad, remiantis Europos ekonomikos 2016 m. pavasario prognozėmis, ES ekonomika augs lėčiau nei tikėtasi, nes manoma, kad BVP euro zonoje išaugs tik 1,6 proc. ir 2017 m. pasieks 1,8 proc.;

2.  pabrėžia, kad ES iššūkiai susiję su blogėjančia tarptautine aplinka, neįgyvendintomis tvariomis reformomis ir ekonominės bei socialinės veiklos rezultatų, kurių pasiekta įvairiose Sąjungos dalyse, skirtumais; pabrėžia, kad reikia užtikrinti didesnį augimą, sanglaudą, našumą ir konkurencingumą; mano, kad dėl tvarių investicijų stygiaus ir trūkumų siekiant užbaigti kurti bendrąją rinką ES negali panaudoti viso savo augimo potencialo;

3.  palankiai vertina tai, kad Komisija savo 2016 m. konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose dėmesį skiria trims pagrindiniams prioritetams siekiant labiau didinti ekonomikos augimą: investicijų į inovacijas, ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą rėmimui, struktūrinių reformų vykdymui ir atsakingo viešųjų finansų tvarkymo skatinimui; vis dėlto pabrėžia, kad Komisija turėtų labiau stengtis remti fiskalinį tvarumą vadovaujantis Stabilumo ir augimo paktu ir tuo pat metu visapusiškai taikyti jo lankstumo nuostatas vadovaujantis 2015 m. sausio 13 d. Komisijos komunikatu (COM(2015)0012);

4.  pripažįsta sanglaudos politikos priemonių suderinimo su platesne ekonomikos valdymo sistema svarbą, siekiant remti atgaivinimo pastangas, kurios reikalingos Europos semestro taisyklių laikymuisi užtikrinti; tačiau pabrėžia, kad sanglaudos politikos teisėtumas yra pagrįstas Sutartimis ir kad ši politika yra Europos solidarumo išraiška, kurios pagrindiniai tikslai – stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą Europos Sąjungoje mažinant išsivystymo lygio skirtumus tarp įvairių regionų, finansuojant investicijas, susijusias su strategijos „Europa 2020“ tikslais, ir priartinant ES prie jos piliečių; todėl laikosi nuomonės, kad priemonės, kuriomis ESI fondų veiksmingumas siejamas su patikimu ekonomikos valdymu, turėtų būti taikomos protingai ir proporcingai, bet tik kaip kraštutinė priemonė, ir kad apie jų poveikį turi būti pranešama; be to, primena, kad tokių priemonių taikymas visada turėtų būti pagrįstas, skaidrus, kartu turi būti atsižvelgiama į konkrečias ekonomines ir socialines atitinkamos valstybės narės aplinkybes, siekiant išvengti regioninio arba vietos lygmens investicijų ribojimo, nes jos absoliučiai būtinos valstybių narių ekonomikai, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kadangi šios investicijos labai paskatina ekonomikos augimą bei darbo vietų kūrimą ir skatina konkurencingumą ir produktyvumą, ypač didelio viešųjų išlaidų suvaržymo laikotarpiais; turėdamas omenyje Tarybos 2016 m. liepos 12 d. sprendime nurodytus dviejų valstybių narių atvejus, kai buvo numatyta taikyti sankcijas pagal perviršinio deficito procedūrą, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 126 straipsnio 8 dalimi, atkreipia dėmesį į 2016 m. liepos 27 d. Komisijos pasiūlymą ir vėlesnį rugpjūčio 8 d. Tarybos sprendimą atšaukti baudas, kurias buvo galima skirti, atsižvelgiant į valstybių narių argumentuotus prašymus, sudėtingą ekonominę aplinką, abiejų valstybių pastangas vykdyti reformas ir jų įsipareigojimus laikytis Stabilumo ir augimo pakto taisyklių; atsižvelgdamas į tai mano, kad į jo nuomones, pareikštas vykdant struktūrinį dialogą, turėtų būti atsižvelgiama pasiūlyme sustabdyti dalį 2017 m. įsipareigojimų ESI fondams pagal priemones, kuriomis ESI fondų veiksmingumas siejamas su patikimu ekonomikos valdymu;

5.  palankiai vertina tai, kad Komisija nuolat siekia apriboti rekomendacijų skaičių, ir jos pastangas supaprastinti semestrą įtraukiant daugiausia pagrindines prioritetines makroekonominiu ir socialiniu požiūriu svarbias sritis, kai nustatomi politiniai tikslai ateinantiems 18 mėnesių; dar kartą tvirtina, kad taip lengviau įgyvendinti rekomendacijas taikant išsamius ir prasmingus esamus ekonominius ir socialinius lyginamuosius standartus; pabrėžia, kad sumažinus rekomendacijų skaičių taip pat būtų užtikrintas didesnis dėmesys teminiams klausimams; pabrėžia, kad reikia sumažinti valstybių narių ekonominius skirtumus ir užtikrinti didėjančią jų konvergenciją;

6.  visapusiškai remia pastangas, kurios buvo dedamos siekiant užtikrinti didesnę nacionalinę atsakomybę rengiant ir įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, kaip nuolatinį reformų procesą; mano, kad, siekiant užtikrinti didesnę nacionalinę atsakomybę ir paskatinti veiksmingesnį konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimą ir atsižvelgiant į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turi įgyvendinti daugiau nei pusę konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, tai turi būti grindžiama deramai apibrėžtais ir suformuotais Europos lygmens, įskaitant, jei reikia, nacionalinius parlamentus ir regionų ir vietos valdžios institucijas, prioritetais; pakartoja, kad, atsižvelgiant į valstybėse narėse galiojantį galių ir kompetencijos sričių pasiskirstymą, konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų įgyvendinimas gali pagerėti aktyviai dalyvaujant vietos ir regionų valdžios institucijoms, todėl pritaria Regionų komiteto pasiūlymui parengti elgesio kodeksą, taikomą vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimui Europos semestre; ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų nacionaliniai parlamentai vykdytų deramą nacionalinių reformų programų demokratinę kontrolę;

7.  pabrėžia, kad ilgalaikė Europos ekonomikos krizė parodė, kad labai svarbu sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms tam tikrose srityse (pavyzdžiui, švietimo, inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros) ir kartu padidinti ES konkurencingumą vykdant tvarias struktūrines reformas, kuriomis skatinamas kokybiškų darbo vietų kūrimas, vykdant atsakingą fiskalinę politiką, kuria formuojama palankesnė aplinka darbo vietų kūrimui, įmonėms (ypač MVĮ) ir investicijoms; atkreipia dėmesį į Europos strateginių investicijų fondo veikimo vienerių metų poveikį; pabrėžia, kad svarbu stiprinti Europos strateginių investicijų fondo paklausą mažiau išsivysčiusiuose ir pereinamojo laikotarpio regionuose ir kad jo investicijos iš tiesų nedubliuotų kitų investicijų, taip pat didinti pastangas kurti investavimo platformas, be kita ko, regionų lygmeniu;

8.  pabrėžia, kad vis dar aukštas nedarbo, ypač jaunimo nedarbo, lygis rodo, jog kokybiškų darbo vietų kūrimo pajėgumai keletoje valstybių narių tebėra riboti, taip pat pažymi, kad, konsultuojantis su socialiniais partneriais ir laikantis nacionalinės praktikos, reikia imtis tolesnių veiksmų, siekiant padidinti investicijas į gebėjimus, padidinti darbo rinkų taptų įtraukumą ir sumažinti socialinę atskirtį bei augančią pajamų ir turtinę nelygybę, kartu išsaugant biudžeto valdymo patikimumą; konstatuoja, jog, siekiant efektyviai sumažinti vis dar aukštą nedarbo lygį daugelyje valstybių narių, itin svarbios paramos priemonės, kuriomis didinamos galimybės gauti finansavimą, ypač MVĮ;

9.  pabrėžia, kad dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis, kurioms būdingas likvidumo perteklius esant nulinės apatinės ribos palūkanų normoms, prastos paklausos perspektyvos bei ribotos namų ūkių ir įmonių investicijos ir išlaidos, reikia įgyvendinti atnaujintą politikos priemonių derinį, kurį skatindama ekonomikos augimą turėtų pasiūlyti Komisija; konstatuoja, kad, esant investicijų ir tvarių struktūrinių reformų stygiui, ekonomikos augimui skatinti nepakanka vien pinigų politikos;

2016 m. rekomendacijų prioritetai ir tikslai

10.  atkreipia dėmesį į Komisijos rekomendaciją trims valstybėms narėms nutraukti perviršinio deficito procedūrą; pritaria Komisijai, kad didelis ir nuolatinis einamųjų sąskaitų perteklius rodo poreikį skatinti paklausą ir investicijas (ypač ilgalaikes) siekiant atremti ateities iššūkius, susijusius su transportu ir komunikacijomis, skaitmenine ekonomika, švietimu, inovacijomis ir moksliniais tyrimais, klimato kaita, energetika, aplinkos apsauga ir senėjančia visuomene; ragina Komisiją toliau skatinti vykdyti atsakingą ir tvarią biudžeto politiką, kuria remiasi ekonomikos augimas ir atsigavimas visose valstybėse narėse, daugiau dėmesio skiriant investicijoms bei efektyvioms viešosioms išlaidoms ir remiant tvarias ir socialiniu atžvilgiu subalansuotas struktūrines reformas;

11.  pažymi, jog reikia papildomų priemonių siekiant didinti finansavimo galimybes, ypač MVĮ, ir laikantis ES teisės aktų mažinti neveiksnių paskolų apimtį euro zonoje, kad būtų pagerintas bankų balansų patikimumas ir taip padidintas bankų gebėjimas teikti paskolas realiosios ekonomikos veiklai; pabrėžia, kad svarbu palaipsniui baigti kurti ir įgyvendinti bankų sąjungą ir plėtoti kapitalo rinkų sąjungą, siekiant sukurti stabilias sąlygas investicijoms ir ekonomikos augimui ir išvengti euro zonos finansų rinkos susiskaidymo;

12.  pabrėžia, kad investicijos iki šiol vyko lėtai ir nepaskatino nei tvaraus ir įtraukaus ES ekonomikos augimo, nei verslo aplinkos pagerėjimo; mano, kad pinigų politika turi būti papildyta tinkama fiskaline politika, kuria siekiama didinti ES ekonomikos augimą, laikantis Stabilumo ir augimo pakto taisyklių, įskaitant jo nuostatas dėl lankstumo; konstatuoja, kad pastaraisiais metais labai sumažėjo subnacionalinės valdžios lygmens investicijos, tačiau jos vis dar sudaro maždaug šešiasdešimt procentų viešųjų investicijų ES; pabrėžia, kad investicijų politikos priemones (pavyzdžiui, Europos strateginių investicijų fondą ir Europos struktūrinius ir investicijų fondus) reikia suderinti tarpusavyje, tinkamai nustatant jų sąveiką ir tarpusavio papildomumą, siekiant padidinti Sąjungos išlaidų pridėtinę vertę, pritraukiant papildomų išteklių iš privačių investuotojų; todėl pabrėžia, kad, pagal Struktūrinių reformų rėmimo programą rengiant atitinkamą struktūrinės reformos projektą, į programos veiklą derėtų įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas;

Politinis atsakas ir išvados

13.  pabrėžia, kad reikia gerinti bendrą ES ekonomikos augimo, kokybiškų darbo vietų kūrimo ir išsaugojimo pajėgumą ir tokiu būdu spręsti aukšto nedarbo lygio problemą sukuriant ekonomikos augimui palankią reglamentavimo sistemą; mano, kad migracija galėtų padėti kompensuoti neigiamą visuomenės senėjimo poveikį (priklausomai nuo valstybių narių galimybių geriau pasinaudoti migrantų gebėjimais ir darbo jėgos migracijos valdymo sistemas pritaikyti prie darbo rinkos poreikių);

14.  pabrėžia, jog svarbu, kad švietimo sistemos būtų įtraukios, skatintų inovacijas ir kūrybiškumą ir suteiktų darbo rinkai reikalingų gebėjimų, ypatingą dėmesį skiriant profesiniam mokymui; pažymi, kad derėtų vengti lenktyniavimo mažinant darbo užmokestį ir užimtumo standartus ir, vadovaujantis ES solidarumo ir subsidiarumo vertybėmis, užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp ekonominių, socialinių ir žmogiškųjų sąnaudų, drauge sutelkiant dėmesį į investicijas į žmogiškąjį kapitalą, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei švietimo sistemų ir profesinio mokymo (įskaitant mokymąsi visą gyvenimą) tobulinimą; mano, kad reikia gerai parengtų politikos priemonių, kuriomis skatinamos inovacijos, moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, taip didinant produktyvumą, užtikrinant nuolatinį tvarų ekonomikos augimą ir padedant įveikti dabartinius struktūrinius iššūkius, mažinant atsilikimą nuo kitų šalių ekonomikos inovacijų srityje;

15.  ragina Komisiją pirmenybę teikti priemonėms, kuriomis mažinamos kliūtys didesniems investicijų srautams ir prekybai, atsirandančios ES lygmeniu dėl to, kad trūksta aiškumo dėl vykdytinų strategijų, ypač energetikos, transporto, komunikacijų ir skaitmeninės ekonomikos srityse; atkreipia dėmesį į poveikį, kurį po teisės aktų dėl bankų sąjungos priėmimo ir nacionaliniu lygmeniu bankų skolinimui turi apsunkinančios teisės sistemos, korupcija, finansų sektoriaus neskaidrumas, pasenusi biurokratija, nepakankamas viešųjų paslaugų skaitmeninimas, netinkamas išteklių paskirstymas, kliūtys bendrajai rinkai bankininkystės ir draudimo sektoriuose bei švietimo sistemos, kurios ir toliau neatitinka darbo rinkos poreikių ir bendrosios rinkos sukūrimo reikalavimų;

16.  apgailestauja dėl to, kad įgyvendinant strategiją „Europa 2020“, kurioje pirmą kartą kova su skurdu buvo įtraukta į ES programą, skurdo masto mažinimo Sąjungoje tikslas nebus pasiektas; mano, kad kovos su skurdu tikslas turėtų būti įtrauktas į ES politikos priemones dar jas rengiant;

17.  pabrėžia, kad svarbu vengti pernelyg didelės mokesčių dalies darbo sąnaudose, nes per didelis apmokestinimas mažina paskatas ekonomiškai neaktyviems asmenims, bedarbiams, antriesiems šeimoje uždirbantiems asmenims ir mažai uždirbantiems asmenims grįžti į darbo rinką;

18.  konstatuoja, kad šiuo metu vyksta Komisijos diskusijos su valstybėmis narėmis dėl gamybos apimties deficito apskaičiavimo metodikos;

19.  atkreipia dėmesį į tai, kad turėtų būti stengiamasi pašalinti valstybėse narėse išliekančias kliūtis investicijoms ir sudaryti galimybes tinkamesniam tvarų augimą skatinančių politinių priemonių deriniui, įskaitant realų dėmesį išlaidoms, susijusioms su moksliniais tyrimais ir technologine plėtra; mano, kad viešojo ir privačiojo sektorių parama mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo įstaigoms turi esminės įtakos Europos ekonomikos konkurencingumo didinimui ir kad dėl šios infrastruktūros silpnumo ar trūkumo kai kurios šalys atsiduria itin nepalankioje padėtyje; pabrėžia, kad nėra universalaus idealios ES inovacijų politikos recepto, tačiau inovacinio pajėgumo skirtumams ES pašalinti rekomenduotina valstybėse narėse vykdyti pakankamai diferencijuotą inovacijų politiką, paremtą jau pasiektų laimėjimų pavyzdžiais;

20.  palankiai vertina 2015 m. gruodžio mėn. 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje pasiektą Paryžiaus susitarimą ir ragina valstybes nares ir Komisiją jį įgyvendinti;

2016 m. Europos semestrui skirtas sektorių indėlis

Užimtumo ir socialinė politika

21.  mano, kad Taryba ir Komisija turėtų stengtis pasiekti, kad fiskalinio konsolidavimo procesus papildytų priemonės, kurios padėtų mažinti nelygybę, ir atkreipia dėmesį į tai, kad Europos semestro procesas turėtų padėti pasiūlyti dabartinių ir atsirandančių socialinių problemų sprendimus, tokiu būdu užtikrinant efektyvesnę ekonomiką; atkreipia dėmesį į tai, kad socialinės investicijos į žmogiškąjį kapitalą turi būti pagrindiniai papildomi veiksmai, nes žmogiškasis kapitalas yra vienas iš augimo veiksnių, taip pat konkurencingumo ir vystymosi varomoji jėga; prašo, kad įgyvendinant pagrindines struktūrines reformas, kurioms pritariama konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, būtų atliekamas socialinio poveikio vertinimas atsižvelgiant į jų trumpalaikį, vidutinės trukmės ir ilgalaikį poveikį, siekiant geriau suvokti socialines ir ekonomines pasekmes bei poveikį užimtumui, darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui;

22.  pabrėžia, kad nedarbas, visų pirma jaunimo nedarbas, tebėra svarbiausia Europos šalių visuomenių problema, ir kad, pasak Komisijos, nedarbo lygis toliau laipsniškai mažėja, tačiau tebėra didesnis nei 2008 m. – 2016 m. balandžio mėn. užregistruota 21,2 mln. bedarbių, o jų skaičius valstybėse narėse labai skiriasi; pabrėžia, kad reikalingas kokybinis ir kiekybinis sukurtų darbo vietų vertinimas, siekiant išvengti užimtumo rodiklių didėjimo vien dėl kuriamų mažų garantijų darbo vietų arba darbuotojų skaičiaus mažėjimo; pažymi, kad nors švietimo ir mokymo sistemos padeda įgyti įgūdžių ir žinių, kai kuriose valstybėse narėse jos nepasiekia gerų rezultatų tarptautiniu mastu, o kvalifikuotų darbuotojų vis labiau trūksta, todėl 39 proc. įmonių vis dar sunku surasti reikiamų įgūdžių turinčių darbuotojų; primygtinai reikalauja, kad konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose daugiau dėmesio būtų skiriama pastangoms užtikrinti, kad darbo rinkoje būtų išlaikoma struktūrinė pusiausvyra, taip pat kovai su ilgalaikiu nedarbu ir gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitiktimi; pabrėžia, kad būtina toliau investuoti į švietimo ir mokymo sistemas ir jas plėtoti, taip pat aprūpinti visuomenę priemonėmis ir gebėjimais, kad ji galėtų iš naujo prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos poreikių;

23.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2008–2014 m. Europos Sąjungoje žmonių, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, skaičius padidėjo 4,2 mln., o bendras jų skaičius siekia daugiau kaip 22 mln. (22,3 proc.); pažymi, jog Komisija nurodė, kad „dauguma nuo krizės nukentėjusių valstybių narių vis dar patiria sunkius socialinius padarinius“; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant sumažinti skurdą, socialinę atskirtį ir didėjančią nelygybę, kad būtų galima panaikinti valstybių narių tarpusavio ir visuomenės vidaus ekonominius ir socialinius skirtumus; mano, kad kova su skurdu ir socialine atskirtimi ir nelygybės mažinimas konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose turėtų būti svarbiausias prioritetas, nes tai ypač svarbu siekiant ilgalaikio ekonomikos augimo ir socialiniu požiūriu tvaraus įgyvendinimo tempo;

24.  primena, kad, kaip teigė Parlamentas, socialiniu požiūriu patikimos reformos turi būti grindžiamos solidarumo, integracijos, socialinio teisingumo ir sąžiningo turto paskirstymo principais – tai modelis, kuriuo užtikrinama lygybė ir socialinė apsauga, pažeidžiamų grupių apsauga ir aukštesnis visų piliečių gyvenimo lygis;

25.  mano, kad ekonomikos augimas turi užtikrinti teigiamą socialinį poveikį; palankiai vertina tai, kad buvo nustatyti trys nauji pagrindiniai užimtumo rodikliai, taikomi nustatant makroekonominių rezultatų suvestines; dar kartą ragina teikti jiems tokią pačią reikšmę kaip ir esamiems ekonominiams rodikliams, užtikrinant, kad vidaus disbalansas būtų įvertintas geriau ir kad būtų didinamas struktūrinių reformų veiksmingumas; šiuo tikslu ragina, siekiant išvengti atrankinio taikymo, sudaryti sąlygas jais remiantis atlikti išsamią analizę ir geriau suprasti politikos krypčių ir veiksmų priežasties ir pasekmės ryšį; siūlo rengiant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas pradėti taikyti socialinio disbalanso procedūrą, kad būtų užkertamas kelias socialinių standartų mažėjimui, skatinant veiksmingai taikyti socialinius ir užimtumo rodiklius vykdant makroekonominę priežiūrą; mano, kad užimtumo rodikliams suteikiant tokią pačią reikšmę kaip ekonominiams rodikliams kartu turėtų būti sustiprintas EPSCO tarybos vaidmuo Europos semestre;

26.  mano, kad nustačius tris užimtumo rodiklius paaiškėjo, kad ES ekonomikos valdymo procese Europos užimtumo strategijai, taip pat užimtumo gairėms tenka svarbus vaidmuo, tačiau reikia įdėti daugiau pastangų, visų pirma nustatant socialinius rodiklius;

27.  pripažįsta, kad Komisija pradėjo su Europos socialinių teisių ramsčio steigimu susijusį darbą, tačiau primena, kad būtina pateikti konsultacijų proceso rezultatus ir toliau imtis naujų veiksmingų priemonių, kuriomis siekiama kurti stipresnę ir teisingesnę ES ir kurioms turėtų tekti svarbus vaidmuo kovojant su nelygybe; šiuo atžvilgiu pabrėžia penkių pirmininkų pranešimą, kuriame raginama siekti didesnės ekonominės ir socialinės konvergencijos, tačiau pripažįstama, kad nėra vieno visiems tinkamo sprendimo; atsižvelgdamas į tai mano, kad bet kokia bendra politika turėtų būti pritaikyta kiekvienai valstybei narei; mano, kad Europos priemonėmis taip pat turėtų būti sprendžiami nelygybės ir nevienodų pajamų valstybėse narėse klausimai, ir kad turi būti daroma daugiau nei vien tik gerinama labiausiai nepasiturinčių asmenų padėtis;

28.  pripažįsta, kad įgyvendinant Europos semestrą dabar daugiau dėmesio skiriama užimtumui ir socialinės veiklos rezultatams; ragina valstybes nares, nepažeidžiant nacionalinių kompetencijų, imtis skubių veiksmų siekiant užtikrinti deramą darbą, už kurį būtų mokamas pragyvenimą užtikrinantis darbo užmokestis, ir galimybę gauti pakankamas minimalias pajamas ir socialinę apsaugą (kurios jau padėjo sumažinti skurdo lygį nuo 26,1 iki 17,2 proc.) bei aukštos kokybės viešąsias paslaugas, taip pat pritaria, kad būtų sukurta tinkama socialinės apsaugos sistema; ragina Komisiją, siekiant nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis padidinti administracinius gebėjimus, pasiūlyti pagalbą valstybėms narėms ir keistis su jomis geriausia patirtimi, nes tai yra vienas pagrindinių uždavinių siekiant atnaujinti ilgalaikes investicijas ir užtikrinti darbo vietų kūrimą ir tvarų augimą;

29.  pabrėžia, kad socialinės apsaugos užtikrinimas ir socialinės apsaugos sistemų valdymas yra valstybių narių kompetencija, kurią Sąjunga koordinuoja, tačiau jos nesuvienodina;

30.  pripažįsta, kad darbo užmokesčio nustatymas yra valstybių narių kompetencija, kurią reikia gerbti laikantis subsidiarumo principo;

31.  atkreipia dėmesį į tai, kad jaunimo nedarbas sumažėjo, tačiau pažymi, kad jis vis dar neįtikėtinai didelis, nes daugiau kaip 4 mln. asmenų iki 25 metų amžiaus Europos Sąjungoje yra bedarbiai, iš kurių 2 885 mln. yra euro zonoje; apgailestauja, kad praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo tada, kai buvo pradėta įgyvendinti Jaunimo užimtumo iniciatyva, Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo rezultatai yra labai nevienodi ir kartais neveiksmingi; ragina Komisiją spalio mėn. pateikti išsamią iniciatyvos įgyvendinimo rezultatų analizę, kad ja remiantis būtų galima tęsti programą;

32.  primena, kad daugelyje valstybių narių, be kitų priežasčių, dėl ilgalaikio nedarbo bedarbio pašalpos kasmet vis mažėja, todėl vis daugėja žemiau skurdo ir socialinės atskirties ribos gyvenančių žmonių; ragina užtikrinti tinkamas bedarbio pašalpas, kad žmonės galėtų gyventi oriai, ir imtis veiksmų siekiant tuos žmones sklandžiai integruoti į darbo rinką;

33.  pabrėžia, kad pensijų sistemų disbalansą iš esmės lėmė nedarbas, darbo užmokesčio nuvertėjimas ir darbo nesaugumas; todėl ragina vykdyti reformas, kuriomis užtikrinamas tinkamas tvirtos pirmosios pakopos pensijų sistemos, kuria užtikrinamos deramos, bent jau virš skurdo rizikos ribos pensijos, finansavimas;

34.  dar kartą primena, kad siekiant didinti konvergenciją ir Europos šalių integraciją labai svarbus laisvas asmenų judėjimas;

35.  atkreipia dėmesį į tai, kad padaugėjo rekomendacijų dėl minimalių pajamų nustatymo tvarkos (jos skirtos penkioms valstybėms narėms); vis dėlto, atsižvelgdamas į tai, kad dėl didelių pajamų skirtumų nukenčia ne tik socialinė sanglauda, bet ir tvarus ekonomikos augimas (kaip neseniai teigė TVF ir EBPO), ragina Komisiją įvykdyti pirmininko J.-C. Junckerio jo inauguracinėje kalboje duotą pažadą – taikant Europos minimalių pajamų sistemą ir laikantis nacionalinės praktikos ir subsidiarumo principo visiems europiečiams užtikrinti tinkamas pajamas, kad jie galėtų padengti pagrindines pragyvenimo išlaidas;

36.  yra susirūpinęs dėl didėjančios pajamų nelygybės, kuri iš dalies yra susijusi su neveiksmingomis darbo rinkos reformomis; ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti priemones, padedančias gerinti darbo kokybę, siekiant sumažinti darbo rinkos segmentaciją, drauge su priemonėmis, padedančiomis padidinti minimalų darbo užmokestį iki deramo lygio, taip pat stiprinti kolektyvines derybas ir darbuotojų padėtį darbo užmokesčio nustatymo sistemose, siekiant sumažinti darbo užmokesčio skirtumus; įspėja, kad pastaraisiais dešimtmečiais įmonių vadovams tenkanti pelno dalis didėja, o darbuotojų darbo užmokestis nekinta arba mažėja; mano, kad dėl šių didelių darbo užmokesčio skirtumų didėja nelygybė ir mažėja įmonių našumas ir konkurencingumas;

37.  yra susirūpinęs dėl to, kad ilgalaikis nedarbas yra vis dar didelis (Europos Sąjungoje yra 10,5 mln. ilgalaikių bedarbių), ir primena, kad ilgalaikių bedarbių integracija į darbo rinką yra labai svarbi, siekiant užtikrinti socialinės apsaugos sistemų tvarumą ir šių žmonių pasitikėjimą savimi; todėl apgailestauja, kad įgyvendinant Tarybos rekomendaciją dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką trūksta valstybių narių veiksmų; dar kartą ragina Komisiją remti pastangas suteikiant visų amžiaus grupių darbininkams ir darbo ieškantiems asmenims mokymosi visą gyvenimą galimybių ir kuo greičiau imtis priemonių siekiant pagerinti galimybes gauti ES finansavimą, taip pat, kai įmanoma, sutelkti papildomų išteklių;

38.  mano, kad, siekiant skatinti subalansuotą ir integracinį augimą, užtikrinti ilgesnį profesinės veiklos laikotarpį, kurti darbo vietas ir mažinti nelygybę, tebėra labai svarbu užtikrinti socialinę apsaugą, įskaitant pensijas ir tam tikras paslaugas, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros, vaikų priežiūros ir ilgalaikės priežiūros; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti vykdyti politiką, kuria per visą asmens gyvenimo ciklą užtikrinamas socialinės apsaugos sistemų pakankamumas, tinkamumas, veiksmingumas, kokybiškumas ir galimybė oriai gyventi, taip pat kovojama su nelygybe ir skatinama integracija siekiant panaikinti skurdą, visų pirma iš darbo rinkos išstumtų asmenų ir pažeidžiamiausių grupių skurdą;

39.  atkreipia dėmesį į fizines ir skaitmenines kliūtis bei trukdžius, su kuriais vis dar susiduria neįgalūs asmenys; tikisi, kad Komisijos Neįgalumo aktas bus greitai įgyvendintas ir dėmesys bus veiksmingai sutelktas į konkrečias priemones, kurios skatintų įtrauktį ir prieigą;

Vidaus rinka

40.  palankiai vertina tai, kad daugeliu konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų remiama gerai veikianti ir integruota bendroji rinka, įskaitant finansines ir investicijų galimybes, kuriomis remiamos įmonės (ypač MVĮ) ir padedama kurti darbo vietas, e. vyriausybę, viešuosius pirkimus ir abipusį pripažinimą, be kita ko, abipusį kvalifikacijų pripažinimą; pabrėžia, kad vykdymo užtikrinimas yra svarbiausias aspektas, jei norima pajusti šių politikos sričių daromą poveikį; mano, jog šioje srityje itin svarbu, kad Komisija rengdama konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas skirtų kuo didesnį dėmesį ilgalaikių reformų, kurios daro didelį poveikį socialinėms investicijoms, užimtumui ir mokymui, vykdymui;

41.  teigia, jog bendroji rinka yra ES ekonomikos pagrindas, ir pabrėžia, kad įtrauki, geriau valdoma užtikrinant palankias geresnio reguliavimo ir konkurencijos sąlygas bendroji rinka yra itin svarbi priemonė siekiant skatinti ekonomikos augimą, sanglaudą, užimtumą ir konkurencingumą ir išsaugoti tiek verslo sektoriaus, tiek vartotojų pasitikėjimą; todėl ragina Komisiją stebėti valstybių narių daromą pažangą ir dar kartą pabrėžia, kad svarbu į Europos semestrą oficialiai įtraukti bendrosios rinkos ramstį, kad būtų galima nuolat stebėti bendrosios rinkos rodiklius, kurie leidžia sistemingai sekti ir vertinti valstybių narių pažangą įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

42.  palankiai vertina Komisijos pasiryžimą spręsti nesuderintos mokesčių politikos Europos Sąjungoje problemą ir visų pirma problemas, su kuriomis dėl skirtingų nacionalinių PVM taisyklių sudėtingumo susiduria MVĮ; ragina Komisiją įvertinti galimybes toliau stiprinti koordinavimą ir, visų pirma, įvertinti galimybę bendrojoje skaitmeninėje rinkoje taikyti supaprastintą PVM nustatymą;

43.  smerkia vis dar esamas arba kuriamas kliūtis, kurios trukdo sukurti gerai veikiančią ir integruotą bendrąją rinką; ypač atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis valstybių narių yra tik iš dalies perkėlusios į nacionalinę teisę ir įgyvendinusios Paslaugų direktyvą, ir ragina Komisiją veiksmingiau užtikrinti, kad būtų įgyvendinamos nuostatos, kurių valstybės narės įsipareigojo laikytis pagal ES teisę; primena Komisijai jos įsipareigojimą prireikus naudoti pažeidimo nagrinėjimo procedūras, kad būtų užtikrintas prekių ir paslaugų bei skaitmeninio sektoriaus bendrosios rinkos teisės aktų visapusiškas įgyvendinimas;

44.  atkreipia dėmesį į tai, kad profesinių kvalifikacijų abipusio pripažinimo sistema yra pagrįsta abipusio pasitikėjimo tarp teisinių sistemų ir abipusio kvalifikacijų kokybės tikrinimo principais; pažymi, kad reikia imtis tolesnių veiksmų, kad būtų geriau įgyvendinamas abipusis profesinių kvalifikacijų pripažinimas; pabrėžia, kad dėl bendrosios rinkos susiskaidymo, varžančio ekonominę veiklą ir vartotojų pasirinkimą, tinkamas vykdymo užtikrinimas ir geresnis reglamentavimas yra itin svarbūs ir turėtų apimti visus verslo sektorius ir būti taikomi galiojantiems ir būsimiems teisės aktams; palankiai vertina reglamentuojamų kvalifikacijų ir profesijų apibendrinimo veiklą, kuria bus sukurta interaktyvi vieša duomenų bazė, kuri galės padėti plėtoti valstybių narių nacionalinius veiksmų planus;

45.  apgailestauja, kad konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose vis dar nurodomi trūkumai viešųjų pirkimų srityje, pvz., konkurencijos ir skaidrumo trūkumas, ir kad 21 valstybė narė teisėkūros aktų paketą nevisiškai perkėlė į nacionalinę teisę, o tai sukėlė rinkos iškraipymų; ragina Komisiją imtis skubių veiksmų ir pradėti būtinas pažeidimų nagrinėjimo procedūras, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės vykdytų savo teisines prievoles; ragina Komisiją vykdyti sistemingą, efektyvią ir skaidrią stebėseną siekiant užtikrinti, kad administracinės procedūros nesukeltų neproporcingos naštos įmonėms ir netrukdytų MVĮ dalyvauti viešuosiuose pirkimuose;

46.  remia valstybių narių pastangas modernizuoti viešojo administravimo paslaugas, visų pirma pasitelkiant e. vyriausybę, ir ragina visų įmonių ir piliečių naudai užtikrinti geresnį viešojo administravimo institucijų tarpvalstybinį bendradarbiavimą, administracinių procedūrų supaprastinimą ir sąveikumą, taip pat ragina Komisiją tais atvejais, kai viešųjų paslaugų skaitmeninimas finansuojamas iš ES biudžeto, veiksmingiau stebėti, ar tinkamai naudojamos lėšos;

47.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybos, Komisijos, Euro grupės ir ECB pirmininkams ir nacionaliniams parlamentams.

(1)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0058.

(2)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0238.

(3)

OL C 165E, 2013 6 11, p. 24.

(4)

OL L 169, 2015 7 1, p. 1.

(5)

OL C 24, 2016 1 22, p. 2.

(6)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0358.


Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ (*) (28.9.2016)

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2016 m. prioritetų įgyvendinimas

(2016/2101(INI))

Nuomonės referentė: Sofia Ribeiro (*)

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi, pasak Komisijos(1), ekonomikos augimas vis dar gana nedidelis ir šalys atsigauna nevienodai – kai kuriose jų užregistruotas ketvirčio nuosmukis;

B.  kadangi, remiantis šalių ataskaitomis(2) paaiškėjo, kad lyčių nelygybė vis dar didelė, be to, ji tebėra viena pagrindinių kliūčių siekiant lyčių lygybės ir laikoma nepriimtina lyčių diskriminacijos forma, todėl būtina nedelsiant imtis veiksmų siekiant sumažinti vyrų ir moterų nelygybę užimtumo srityje;

1.  pažymi, kad iš konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų matyti, jog įgyvendinant Europos semestrą esama valstybių narių skirtumų ir kad reikia didesnės socialinės ir ekonominės konvergencijos; tvirtina, kad valstybės narės ir toliau turėtų teikti pirmenybę prie jų politikos trūkumų pritaikytoms reformoms, kuriomis būtų skatinamas jų socialinis ir ekonominis atsigavimas bei konkurencingumas, kuriamos kokybiškos darbo vietos ir didinama socialinė sanglauda; taigi primena, kad būtina padidinti viešąsias ir privačias investicijas, įgyvendinti socialiniu požiūriu patikimas struktūrines reformas, kuriomis būtų galima sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus, ir, užtikrinant fiskalinę ir biudžetinę atsakomybę, prireikus kuo geriau išnaudoti esamas lankstumo ribas, kad jos būtų suderinamos su ekonomikos augimu ir kokybiškomis darbo vietomis; mano, kad socialiniai partneriai prireikus turėtų būti aktyviai įtraukti į šį struktūrinių reformų rengimo ir įgyvendinimo procesą, siekiant pagerinti nepakankamą reformos įgyvendinimą; primena, kad įgyvendinus šias reformas ES ir jos valstybėms narėms turėtų būti sudaromos sąlygos siekti penkių strategijos „Europa 2020“ tikslų ir ragina siekti, kad šiomis reformomis nebūtų sumažinta darbuotojų ir MVĮ apsauga;

2.  mano, kad Taryba ir Komisija turėtų stengtis pasiekti, kad fiskalinio konsolidavimo procesus papildytų priemonės, kurios padėtų mažinti nelygybę, ir atkreipia dėmesį į tai, kad Europos semestro procesas turėtų padėti pasiūlyti dabartinių ir atsirandančių socialinių problemų sprendimus, tokiu būdu užtikrinant efektyvesnę ekonomiką; atkreipia dėmesį į tai, kad socialinės investicijos į žmogiškąjį kapitalą turi būti pagrindiniai papildomi veiksmai, nes žmogiškasis kapitalas yra vienas iš augimo veiksnių, taip pat konkurencingumo ir vystymosi varomoji jėga; prašo, kad įgyvendinant pagrindines struktūrines reformas, kurioms pritariama konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, būtų atliekamas socialinio poveikio vertinimas atsižvelgiant į jų trumpalaikį, vidutinės trukmės ir ilgalaikį poveikį, siekiant geriau suvokti socialines ir ekonomines pasekmes bei poveikį užimtumui, darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui;

3.  pabrėžia, kad nedarbas, visų pirma jaunimo nedarbas, tebėra svarbiausia Europos šalių visuomenių problema, ir kad pasak Komisijos, nedarbo lygis toliau laipsniškai mažėja, tačiau tebėra didesnis nei 2008 m. – 2016 m. balandžio mėn. užregistruota 21,2 mln. bedarbių, o jų skaičius valstybėse narėse labai skiriasi; pabrėžia, kad reikalingas kokybinis ir kiekybinis sukurtų darbo vietų vertinimas, siekiant išvengti užimtumo rodiklių didėjimo vien dėl kuriamų mažų garantijų darbo vietų arba darbo jėgos sumažėjimo; pažymi, kad nors kai kurių valstybių narių švietimo ir mokymo sistemos padeda įgyti įgūdžių ir žinių, jos netaikomos tarptautiniu mastu, o kvalifikuotų darbuotojų trūksta vis daugiau, todėl 39 proc. įmonių vis dar sunku surasti reikiamų įgūdžių turinčių darbuotojų; primygtinai reikalauja, kad konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose daugiau dėmesio būtų skiriama pastangoms užtikrinti, kad darbo rinkoje būtų išlaikoma struktūrinė pusiausvyra, taip pat kovai su ilgalaikiu nedarbu ir gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitiktimi; pabrėžia, kad būtina toliau investuoti į švietimo ir mokymo sistemas ir jas plėtoti, taip pat aprūpinti visuomenę priemonėmis ir gebėjimais, kad ji galėtų iš naujo prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos poreikių;

4.  pabrėžia privačių investicijų svarbą, tačiau mano, kad viešosios išlaidos taip pat turėtų būti veiksmingai ir efektyviai skatinamos; mano, kad labai svarbu suteikti valstybėms narėms laisvę investuoti į kokybišką profesinį mokymą ir švietimą, taip pat į vienodų galimybių jame dalyvauti sudarymą, pradedant nuo didesnių galimybių teikti nacionalinę paramą svarbiausių šio sektoriaus ES projektų bendram finansavimui; mano, kad valstybės narės daugiausia dėmesio turėtų skirti išlaidų šaltiniams, kuriuos naudojant ateityje bus didinamas gamybos pajėgumas ir kurie turės didelį teigiamą poveikį visai ekonomikai, visų pirma pasitelkiant švietimą ir mokymą (akademinį ir profesinį), mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą ir infrastruktūras (transporto, energetikos ir ryšių);

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2008–2014 m. Europos Sąjungoje žmonių, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, skaičius padidėjo 4,2 mln., o bendras jų skaičius siekia daugiau kaip 22 mln. (22,3 proc.); pažymi, jog Komisija nurodė, kad „dauguma nuo krizės nukentėjusių valstybių narių vis dar patiria sunkius socialinius padarinius“; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant sumažinti skurdą, socialinę atskirtį ir didėjančią nelygybę, kad būtų galima panaikinti valstybių narių tarpusavio ir visuomenės vidaus ekonominius ir socialinius skirtumus; mano, kad kova su skurdu ir socialine atskirtimi ir nelygybės mažinimas konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose turėtų būti svarbiausias prioritetas, nes tai ypač svarbu siekiant ilgalaikio ekonomikos augimo ir socialiniu požiūriu tvaraus įgyvendinimo tempo;

6.  primena, kad, kaip teigė Parlamentas, socialiniu požiūriu patikimos reformos turi būti grindžiamos solidarumo, integracijos, socialinio teisingumo ir sąžiningo turto paskirstymo principais – tai modelis, kuriuo užtikrinama lygybė ir socialinė apsauga, pažeidžiamų grupių apsauga ir aukštesnis visų piliečių gyvenimo lygis;

7.  ragina baigti kurti Europos vidaus rinką, nes tai stipriausia priemonė ekonomikos augimui skatinti ir kovai su nedarbu ES užtikrinti, kartu kontroliuojant teisės aktų vykdymo užtikrinimą ir taisyklių laikymąsi;

8.  primena, kad strategijoje „Europa 2020“ išdėstyta ilgalaikė vizija yra tinkamas pirmasis žingsnis, tačiau mano, kad šie tikslai turėtų būti pritaikyti prie tikrovės ir įvairių valstybių narių poreikių, paliekant valstybėms narėms pakankamai politinės erdvės, kad jos, išsamiai konsultuodamosi su suinteresuotaisiais subjektais ir atsižvelgdamos į aplinkybes, galėtų rasti tinkamą būdą, kaip vykdyti reformas, kartu užtikrindamos, kad strategijos „Europa 2020“ tikslai joms ir toliau būtų svarbiausi;

9.  primena Europos Vadovų Tarybos raginimą(3) įgyvendinant Europos semestrą naudotis metinėmis lyčių lygybės ataskaitomis siekiant sustiprinti lyčių aspekto integravimą;

10.  apgailestauja, kad į strategiją „Europa 2020“ neintegruotas lyčių aspektas, ir ragina Komisiją ir Tarybą į strategiją įtraukti lyčių lygybės ramstį ir iškelti visa apimantį lyčių lygybės siekį;

11.  mano, kad ekonomikos augimas turi užtikrinti teigiamą socialinį poveikį; palankiai vertina tai, kad buvo nustatyti trys nauji pagrindiniai užimtumo rodikliai, taikomi nustatant makroekonominių rezultatų suvestines; dar kartą ragina teikti jiems tokią pačią reikšmę kaip ir esamiems ekonominiams rodikliams, užtikrinant, kad vidaus disbalansas būtų įvertintas geriau ir kad būtų didinamas struktūrinių reformų veiksmingumas; šiuo tikslu ragina, siekiant išvengti atrankinio taikymo, sudaryti sąlygas jais remiantis atlikti išsamią analizę ir geriau suprasti politikos krypčių ir veiksmų priežasties ir pasekmės ryšį; siūlo rengiant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas pradėti taikyti socialinio disbalanso procedūrą, kad būtų užkertamas kelias socialinių standartų mažėjimui, skatinant veiksmingai taikyti socialinius ir užimtumo rodiklius vykdant makroekonominę priežiūrą; mano, kad užimtumo rodikliams suteikiant tokią pačią reikšmę kaip ekonominiams rodikliams kartu turėtų būti sustiprintas EPSCO tarybos vaidmuo Europos semestre;

12.  mano, kad nustačius tris užimtumo rodiklius paaiškėjo, kad ES ekonomikos valdymo procese Europos užimtumo strategijai, taip pat užimtumo gairėms tenka svarbus vaidmuo, tačiau reikia įdėti daugiau pastangų, visų pirma nustatant socialinius rodiklius;

13.  pripažįsta, kad Komisija pradėjo su Europos socialinių teisių ramsčio steigimu susijusį darbą, tačiau primena, kad būtina pateikti konsultacijų proceso rezultatus ir toliau imtis naujų veiksmingų priemonių, kuriomis siekiama kurti stipresnę ir teisingesnę ES ir kurioms turėtų tekti svarbus vaidmuo kovojant su nelygybe; šiuo atžvilgiu pabrėžia penkių pirmininkų pranešimą, kuriame raginama siekti didesnės ekonominės ir socialinės konvergencijos, tačiau pripažįstama, kad nėra vieno visiems tinkamo sprendimo; atsižvelgdamas į tai mano, kad bet kokia bendra politika turėtų būti pritaikyta kiekvienai valstybei narei; mano, kad Europos priemonėmis taip pat turėtų būti sprendžiami nelygybės ir nevienodų pajamų valstybėse narėse klausimai, ir kad turi būti daroma daugiau nei vien tik gerinama labiausiai nepasiturinčių asmenų padėtis;

14.  pripažįsta, kad įgyvendinant Europos semestrą dabar daugiau dėmesio skiriama užimtumui ir socialinės veiklos rezultatams; ragina valstybes nares, nepažeidžiant nacionalinių kompetencijų, imtis skubių veiksmų siekiant užtikrinti deramą darbą, už kurį būtų mokamas pragyvenimą užtikrinantis darbo užmokestis, ir galimybę gauti pakankamas minimalias pajamas ir socialinę apsaugą (kurios jau padėjo sumažinti skurdo lygį nuo 26,1 iki 17,2 proc.) bei aukštos kokybės viešąsias paslaugas, taip pat pritaria, kad būtų sukurta tinkama socialinės apsaugos sistema; ragina Komisiją, siekiant nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis padidinti administracinius gebėjimus, pasiūlyti pagalbą valstybėms narėms ir keistis su jomis geriausia patirtimi, nes tai yra vienas pagrindinių uždavinių siekiant atnaujinti ilgalaikes investicijas ir užtikrinti darbo vietų kūrimą ir tvarų augimą;

15.  pažymi, kad socialinė apsauga, įskaitant pensijas ir tam tikras paslaugas, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros, vaikų priežiūros ir ilgalaikės priežiūros, 2016 m. konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose(4) laikoma būtina siekiant subalansuoto ir integracinio augimo ir gali padėti padidinti užimtumo lygį ir sumažinti lyčių nelygybę;

16.  pabrėžia, kad socialinės apsaugos užtikrinimas ir socialinės apsaugos sistemų valdymas yra valstybių narių kompetencija, kurią Sąjunga koordinuoja, tačiau jos nesuvienodina;

17.  ragina valstybes nares nustatant kokybinius tikslus ir priemones, kuriomis kovojama su išlikusia lyčių nelygybe, į savo nacionalines reformų programas, taip pat stabilumo ir konvergencijos programas įtraukti lyčių aspektą ir vyrų ir moterų lygybės principą;

18.  pripažįsta, kad darbo užmokesčio nustatymas yra valstybių narių kompetencija, kurią reikia gerbti laikantis subsidiarumo principo;

19.  pripažįsta, kad Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) įsteigtas tam, kad atliktų svarbų vaidmenį skatinant investicijas, ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą; ragina Komisiją daug dėmesio skirti ESIF propagavimui ir jam skirtų išteklių naudojimui Europos teritorijose, kuriose nedarbas yra ypač didelis ir kuriose tie ištekliai vangiai naudojami arba visai nenaudojami; ragina Komisiją atidžiai stebėti ir kontroliuoti pagal J.-C. Junckerio planą vykdomas investicijas, kad būtų įvertintas tikrasis investicijų poveikis ekonomikos ir užimtumo srityje, ir kartu nagrinėti kliūtis, su kuriomis susiduriama, ypač kalbant apie MVĮ, nes plane numatytas ne tik naujas MVĮ finansavimo šaltinis, bet ir techninė pagalba bei konsultacijos; taip pat ragina Komisiją ir toliau dėti pastangas siekiant pagerinti verslo aplinką ir įmonių finansavimo sąlygas; pritaria, kad būtų didinamos socialinės ir aplinkosaugos investicijos ir remiamas socialinių subjektų dalyvavimas vykdant fondo veiklą; taip pat pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad būtų visiškai laikomasi taisyklių, kuriomis reglamentuojamos ESIF finansuojamos programos; mano, kad, kaip reikalavo Parlamentas, įgyvendinant projektus daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama kokybei, taip pat turėtų būti skatinama kurti kokybiškas darbo vietas ir didinama į pažangą orientuota socialinė konvergencija; dar kartą pabrėžia, kokios svarbios investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir kitos socialinės investicijos, taip pat pabrėžia poreikį veiksmingai įgyvendinti socialinių investicijų dokumentų rinkinį;

20.  pabrėžia, kad iki šiol J.-C. Junckerio planas (ESIF) nedavė numatytų rezultatų, kadangi jo finansuojami projektai skirti išimtinai stambioms infrastruktūroms, kurios nekuria tvarių ir nuolatinių darbo vietų; taip pat pažymi, kad būtina imtis veiksmų ir investuoti į dabartinę pasenusią infrastruktūrą, kurią reikia modernizuoti bei užtikrinti jos saugumą;

21.  apgailestauja, kad Komisijos vertinimų ir rekomendacijų rinkinyje socialinei ekonomikai skirta nepakankamai dėmesio; pažymi, kad šiame sektoriuje veikia 2 milijonai įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 14 milijonų žmonių ir kurios prisidėjo prie 2020 m. tikslų įgyvendinimo; ragina Komisiją ir valstybes nares suteikti daugiau matomumo ir pripažinimo socialinės ekonomikos įmonėms; mano, kad šis pripažinimo trūkumas turi neigiamos įtakos galimybei gauti finansavimą; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl Europos kooperatyvų, asociacijų, fondų ir savidraudos draugijų statuto;

22.  ragina valstybes nares naudotis savo fiskalinio manevravimo galimybėmis siekiant padidinti viešąsias investicijas srityse, kurios prisideda prie ekonomikos augimo, pavyzdžiui, infrastruktūros, švietimo ir mokslinių tyrimų;

23.  pripažįsta kai kurių valstybių narių pastangas įgyvendinant struktūrines reformas, kuriomis siekiama didinti našumą, skatinti kurti darbo vietas, didinti konkurencingumą ir gerinti verslo aplinką; primena, kad kai kuriose valstybėse narėse įgyvendinant reformas pirmenybė buvo teikiama lankstumui, mažinant saugumą, todėl primygtinai teigia, jog reikia iš naujo subalansuoti bendrą požiūrį, kad būtų įgyvendinamos naujos socialiniu požiūriu patikimos reformos, kuriose didžiausias dėmesys būtų skiriamas piliečių gerovei, o veiksmingas ir tvarus ekonomikos augimas atitiktų ES socialinius standartus; vis dėlto mano, kad pažanga turėtų būti dar didesnė, ypač neveiksmingumo atvejais ir ypač valstybėse narėse, kurių einamosios sąskaitos perteklius yra didelis, – jos turėtų būti siekiama pirmiausia įgyvendinant priemones, kuriomis pernelyg didelės santaupos būtų nukreipiamos vidaus ekonomikai ir taip būtų didinamos vidaus investicijos; primena, kad, siekiant paskatinti didelį ir tvarų augimą ir į pažangą orientuotą socialinę konvergenciją, yra daug kitų struktūrinių reformų, kurias reikia įgyvendinti, pavyzdžiui, fiskalinės politikos, energetikos ir pramonės politikos srityse, reformų, susijusių su pensijų ir sveikatos priežiūros sistemomis, viešosiomis išlaidomis ir socialinėmis investicijomis, taip pat su mokesčių naštos perkėlimu nuo darbo jėgos, kad būtų skatinama kurti darbo vietas, ir verslumo bei darbo vietų kūrimo skatinimu;

24.  atkreipia dėmesį į tai, kad jaunimo nedarbas sumažėjo, tačiau pažymi, kad jis vis dar neįtikėtinai didelis, nes daugiau kaip 4 mln. asmenų iki 25 metų amžiaus Europos Sąjungoje yra bedarbiai, iš kurių 2 885 mln. yra euro zonoje; apgailestauja, kad praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo tada, kai buvo pradėta įgyvendinti Jaunimo užimtumo iniciatyva, Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo rezultatai yra labai nevienodi ir kartais neveiksmingi; ragina Komisiją spalio mėn. pateikti išsamią iniciatyvos įgyvendinimo rezultatų analizę, kad ja remiantis būtų galima tęsti programą;

25.  primena, kad daugelyje valstybių narių, be kitų priežasčių, dėl ilgalaikio nedarbo bedarbio pašalpos kasmet vis mažėja, todėl vis daugėja žemiau skurdo ir socialinės atskirties ribos gyvenančių žmonių; ragina užtikrinti tinkamas bedarbio pašalpas, kad žmonės galėtų gyventi oriai, ir imtis veiksmų siekiant tuos žmones sklandžiai integruoti į darbo rinką;

26.  primena, kad svarbu nuolat stebėti valdžios sektoriaus skaidrumą, kuris yra pagrindinis didesnio pasitikėjimo atmosferą Europoje užtikrinantis kriterijus ir teigiamą augimo ciklą bei investicijas skatinantis veiksnys;

27.  yra įsitikinęs, kad kuriant verslui ir užimtumui palankesnę reglamentavimo aplinką bus skatinamos didesnės privačios investicijos, ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas;

28.  pabrėžia, kad pensijų sistemų disbalansą iš esmės lėmė nedarbas, darbo užmokesčio nuvertėjimas ir darbo nesaugumas; todėl ragina vykdyti reformas, kuriomis užtikrinamas tinkamas tvirtos pirmosios pakopos pensijų sistemos, kuria užtikrinamos deramos, bent jau virš skurdo rizikos ribos pensijos, finansavimas;

29.  dar kartą primena, kad siekiant didinti konvergenciją ir Europos šalių integraciją labai svarbus laisvas asmenų judėjimas;

30.  atkreipia dėmesį į tai, kad padaugėjo rekomendacijų dėl minimalių pajamų nustatymo tvarkos (jos skirtos penkioms valstybėms narėms); vis dėlto, atsižvelgdamas į tai, kad dėl didelių pajamų skirtumų nukenčia ne tik socialinė sanglauda, bet ir tvarus ekonomikos augimas (kaip neseniai teigė TVF ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO)), ragina Komisiją įvykdyti pirmininko J.-C. Junckerio jo inauguracinėje kalboje duotą pažadą taikant Europos minimalių pajamų sistemą ir laikantis nacionalinės praktikos ir subsidiarumo principo visiems europiečiams užtikrinti tinkamas pajamas, kad jie galėtų padengti pagrindines pragyvenimo išlaidas;

31.  yra susirūpinęs dėl didėjančios pajamų nelygybės, kuri iš dalies yra susijusi su neveiksmingomis darbo rinkos reformomis; ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti priemones, padedančias gerinti darbo kokybę, siekiant sumažinti darbo rinkos segmentaciją, drauge su priemonėmis, padedančiomis padidinti minimalų darbo užmokestį iki deramo lygio, taip pat stiprinti kolektyvines derybas ir darbuotojų padėtį darbo užmokesčio nustatymo sistemose, siekiant sumažinti darbo užmokesčio skirtumus; įspėja, kad pastaraisiais dešimtmečiais įmonių vadovams tenkanti pelno dalis didėja, o darbuotojų darbo užmokestis nekinta arba mažėja; mano, kad dėl šių didelių darbo užmokesčio skirtumų didėja nelygybė ir mažėja įmonių našumas ir konkurencingumas;

32.  yra susirūpinęs dėl to, kad ilgalaikis nedarbas yra vis dar didelis (Europos Sąjungoje yra 10,5 mln. ilgalaikių bedarbių), ir primena, kad ilgalaikių bedarbių integracija į darbo rinką yra labai svarbi, siekiant užtikrinti socialinės apsaugos sistemų tvarumą ir šių žmonių pasitikėjimą savimi; todėl apgailestauja, kad įgyvendinant Tarybos rekomendaciją dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką trūksta valstybių narių veiksmų; dar kartą ragina Komisiją remti pastangas suteikiant visų amžiaus grupių darbininkams ir darbo ieškantiems asmenims mokymosi visą gyvenimą galimybių ir kuo greičiau imtis priemonių siekiant pagerinti galimybes gauti ES finansavimą, taip pat, kai įmanoma, sutelkti papildomų išteklių;

33.  mano, kad, siekiant skatinti subalansuotą ir integracinį augimą, užtikrinti ilgesnį profesinės veiklos laikotarpį, kurti darbo vietas ir mažinti nelygybę, tebėra labai svarbu užtikrinti socialinę apsaugą, įskaitant pensijas ir tam tikras paslaugas, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros, vaikų priežiūros ir ilgalaikės priežiūros; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti vykdyti politiką, kuria per visą asmens gyvenimo ciklą užtikrinamas pakankamumas, tinkamumas, veiksmingumas, kokybiškos socialinės apsaugos sistemos ir galimybė oriai gyventi, taip pat kovojama su nelygybe ir skatinama integracija, siekiant panaikinti skurdą, visų pirma iš darbo rinkos išstumtų asmenų ir pažeidžiamiausių grupių;

34.  apgailestauja dėl to, kad Komisija savo rekomendacijų rinkinyje neatsižvelgė į Parlamento prašymą sustiprinti SESV 349 straipsnio taikymą, visų pirma priimant konkrečias priemones, siekiant didesnės atokiausių regionų integracijos į ES; pažymi, kad šiems regionams būdingi tam tikri ypatumai ir apribojimai, be to, juose fiksuojamas nedarbo lygis viršija 30 proc.; pabrėžia, kad, siekiant sumažinti asimetriją ir padidinti socialinę sanglaudą Europos Sąjungoje, reikia įgyvendinti diferencijuotas priemones ir programas; ragina Komisiją skirti itin daug dėmesio kaimo vietovėms, kurios susiduria su daugybe ekonominių, aplinkosaugos, demografinių ir socialinių problemų; mano, kad pirmenybę taip pat reikėtų teikti visiems regionams, kuriuose ilgalaikis ir jaunimo nedarbas vis dar didelis, o našumas didėja lėtai, nes tai daro įtaką gyvenimo lygiui ir konkurencingumui; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares kurti konkrečias investicines programas, skirtas jų paregioniams, kuriuose nedarbo lygis yra didesnis kaip 30 proc.; dar kartą ragina Komisiją laikantis daugiametės finansinės programos, kaip susitarta, padėti toms valstybėms narėms kurti ir finansuoti šias investicines programas;

35.  ragina Komisiją ir valstybes nares labiau įsipareigoti vykdyti sanglaudos politiką, kovojant su demografiniais sunkumais, kaip nustatyta SESV 174 straipsnyje, ypač didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčiuose regionuose; mano, kad, įgyvendinant Europos semestrą, reikia skirti daugiau dėmesio demografinėms problemoms ir apsvarstyti ne tik senėjimo padarinius nacionaliniam biudžetui, bet ir kitus aspektus; laikosi nuomonės, kad šie svarstymai turėtų būti įtraukti į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, rodant, kad padėtis suvokiama ne tik nacionaliniu, bet ir regioniniu bei vietos lygmenimis; primena, kad reikia stiprinti teritorinę sanglaudą vykdant strategines investicijas didelių demografinių problemų turinčiose teritorijose, siekiant skatinti konkurencingumą, gerinti pramonės struktūrą ir teritorinę struktūrą ir galiausiai išsaugoti gyventojus;

36.  mano, kad siekiant skatinti ekonomikos augimą ir kurti darbo vietas būtina sumažinti įmonėms, ypač MVĮ, tenkančią administracinę naštą ir reikalavimų laikymosi sąnaudas bei panaikinti nereikalingus teisės aktus, tuo pat metu toliau užtikrinant aukštus vartotojų, darbuotojų, sveikatos ir aplinkos apsaugos standartus;

37.  pažymi, kad dėl nuo 2015 m. ES kylančių iššūkių, pavyzdžiui, būtinybės priimti pabėgėlius, kovoti su terorizmu ir didinti saugumą, kovoti su tebesitęsiančia ekonomikos ir socialine krize ir Europos Sąjungą ištikusiomis ūkininkavimo ir tapatybės krizėmis, reikia didelių prisitaikymo pastangų ir atidžiai įvertinti galimybę perviršinį deficitą turinčioms valstybėms narėms taikyti sankcijas; pabrėžia, kad siekiant prisitaikyti prie šių naujų aplinkybių įdėta daug pastangų; pažymi, jog svarbu, kad Komisija nuosekliai ir darniai taikytų Stabilumo ir augimo pakto taisykles; ragina Komisiją ir Tarybą svarstyti galimybę 2016 m. nemažinti ESF asignavimų, taikant sankcijas valstybėms narėms, atsižvelgiant į esamą padėtį ir į tai, kad dėl to būtų sustabdytas šio fondo lėšų naudojimas šalyse, kurioms taikomos sankcijos, tuo metu, kai joms labiausiai to reikia;

38.  pabrėžia, jog dėl to, kad valstybės narės turi bendrai finansuoti iš ESI fondų finansuojamus projektus, valstybių narių deficito lygis gali padidėti; pažymi, kad, atsižvelgiant į biudžeto apribojimus, daugelis skurdžių regionų turi mažiau galimybių gauti naudos iš ESI fondų; prašo Komisijos persvarstyti prašymus dėl bendro finansavimo srityse, kuriose įsiskolinimas arba deficitas yra ypač didelis;

39.  apgailestauja, kad Parlamento pozicija, priimta per plenarinį posėdį, turės mažai galimybių paveikti aptariamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir jas iš tiesų pakeisti; ragina ES ir nacionaliniu lygmenimis įgyvendinant Europos semestrą daugiau dėmesio skirti demokratijai; prašo parengti darbotvarkę, pagal kurią Parlamento pozicija būtų sustiprinta ir į ją būtų atsižvelgiama prieš Tarybai priimant sprendimą;

40.  apgailestauja, kad nacionaliniu ir ES lygmenimis suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas įgyvendinant Europos semestrą vis dar yra nepakankamas, pernelyg žemos kokybės ir nepakankamai kontroliuojamas; ragina Komisiją ir Tarybą kartu su socialiniais partneriais parengti griežtas rekomendacijas, visų pirma dėl pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimo vedant kokybišką struktūrinį dialogą, kad būtų užtikrintas matomumas, atsakomybė ir atskaitomybė piliečiams, nes tai labai svarbu siekiant užtikrinti demokratinį įsipareigojimą ir gerinti visuomenės supratimą apie Europos semestro vaidmenį;

41.  atkreipia dėmesį į fizines ir skaitmenines kliūtis bei trukdžius, su kuriais vis dar susiduria neįgalūs asmenys; tikisi, kad Komisijos Neįgalumo aktas bus greitai įgyvendintas ir dėmesys bus veiksmingai sutelktas į konkrečias priemones, kurios skatintų įtrauktį ir prieigą;

42.  pabrėžia, kaip svarbu įsiklausyti į demokratinių ir socialinių struktūrų atstovų nuomonę – pastaraisiais metais daugelis jų ragino persvarstyti Europos semestro procedūrą, ypač siekiant skirti daugiau dėmesio investicijoms, socialinių išlaidų kokybei ir ypatingoms priemonėms, skirtoms užimtumui ir mokymui.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

26.9.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

35

12

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Laura Agea, Tim Aker, Guillaume Balas, Brando Benifei, Mara Bizzotto, Enrique Calvet Chambon, David Casa, Ole Christensen, Martina Dlabajová, Lampros Fountoulis, Elena Gentile, Arne Gericke, Thomas Händel, Marian Harkin, Danuta Jazłowiecka, Agnes Jongerius, Jan Keller, Ádám Kósa, Jean Lambert, Jérôme Lavrilleux, Jeroen Lenaers, Verónica Lope Fontagné, Javi López, Morten Løkkegaard, Dominique Martin, Elisabeth Morin-Chartier, Emilian Pavel, João Pimenta Lopes, Georgi Pirinski, Marek Plura, Sofia Ribeiro, Maria João Rodrigues, Anne Sander, Jutta Steinruck, Ulrike Trebesius, Marita Ulvskog, Renate Weber, Tatjana Ždanoka, Jana Žitňanská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Georges Bach, Rosa D’Amato, Rosa Estaràs Ferragut, Tania González Peñas, Sergio Gutiérrez Prieto, Eduard Kukan, Flavio Zanonato, Gabriele Zimmer

(1)

Europos Komisija, „Užimtumas ir socialinė raida Europoje, 2016 m. vasara, ketvirčio apžvalga“ (2016 m. birželio mėn.).

(2)

COM(2016) 0095 final/2

(3)

Tarybos išvados dėl lyčių lygybės, 337/16.

(4)

COM(2016) 321 final.


Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ (27.9.2016)

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2016 m. prioritetų įgyvendinimas

(2016/2101(INI))

Nuomonės referentė: Catherine Stihler

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  dar kartą pabrėžia gerai veikiančios, konkurencingos ir integruotos bendrosios rinkos svarbą Europos ekonomikos atsigavimui po finansinės krizės; pritaria tam, kad būtų įtrauktos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos, kurios apimtų daugiau nei fiskaliniai ir makroekonominiai tikslai ir sudarytų sąlygas vykdyti labiau subalansuotą politikos priemonių derinį, galintį užtikrinti tvarų augimą, kuris skatintų stabilumo ir ekonomikos augimą, pažangą aplinkos apsaugos srityje, užimtumą bei konkurencingumo augimą, be kurių subalansuotas atsigavimas neįmanomas; palankiai vertina šį pozicijos pakeitimą ir racionalizuotą konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų struktūrą; pažymi, kad viena iš pagrindinių kliūčių didesniam struktūriniam ekonomikos augimui yra bendrosios rinkos susiskaidymas; prašo dėti daugiau pastangų kovai su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių vengimu;

2.  palankiai vertina tai, kad daugeliu konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų remiama gerai veikianti ir integruota bendroji rinka, įskaitant finansines ir investicijų galimybes, kuriomis remiamos įmonės (ypač MVĮ) ir padedama kurti darbo vietas, e. vyriausybę, viešuosius pirkimus ir abipusį pripažinimą, be kita ko, abipusį kvalifikacijų pripažinimą; pabrėžia, kad vykdymo užtikrinimas yra svarbiausias aspektas, jei norima pajusti šių politikos sričių daromą poveikį; mano, jog šioje srityje itin svarbu, kad Komisija rengdama konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas skirtų kuo didesnį dėmesį ilgalaikėms reformų, kurios daro didelį poveikį socialinėms investicijoms, užimtumui ir mokymui, vykdymui;

3.  teigia, jog bendroji rinka yra ES ekonomikos pagrindas, ir pabrėžia, kad įtrauki, geriau valdoma užtikrinant palankias geresnio reguliavimo ir konkurencijos sąlygas bendroji rinka yra itin svarbi priemonė siekiant skatinti ekonomikos augimą, sanglaudą, užimtumą ir konkurencingumą bei išsaugoti tiek verslo sektoriaus, tiek vartotojų pasitikėjimą; todėl ragina Komisiją stebėti valstybių narių daromą pažangą ir dar kartą pabrėžia, kad svarbu į Europos semestrą oficialiai įtraukti bendrosios rinkos ramstį, kad būtų galima nuolat stebėti bendrosios rinkos rodiklius, kurie leidžia sistemingai sekti ir vertinti valstybių narių pažangą įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad nuo valstybių narių iš esmės priklauso geras bendrosios rinkos valdymas ir tinkamas veikimas, todėl jos turi drauge aktyviai prisiimti už ją atsakomybę ir ją valdyti, kurdamos naujus politinius stimulus pasinaudojant konsoliduotomis bendrosios rinkos būklės ataskaitomis ir oficialiu bendrosios rinkos, kaip valdymo ramsčio, įtraukimu į Europos semestrą;

5.  atkreipia dėmesį į naująją 2016 m. konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų struktūrą, leidžiančią efektyviau dėmesį skirti svarbiausioms nustatytoms problemoms; tačiau pabrėžia, kad neturėtų būti pamiršta valstybių narių pažanga įgyvendinant visas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir kad esami įgyvendinimo sunkumai turėtų būti kruopščiai išnagrinėti;

6.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti šiuo metu vykdomų ir būsimų Komisijos iniciatyvų dėl bendrosios rinkos darną su Europos semestro procesais, ypač susijusiais su bendrosios rinkos, bendrosios skaitmeninės rinkos, energijos vidaus rinkos ir kapitalo rinkų sąjungos strategijomis bei strategija „Europa 2020“; ragina valstybes nares visapusiškai bendradarbiauti įgyvendinant bendrosios skaitmeninės rinkos ir bendrosios rinkos strategijas, taip pat remti tolesnę dalijimosi ekonomikos plėtrą;

7.  ragina Komisiją rengiant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas atsižvelgti į būsimą politiką, pvz., susijusią su kapitalo rinkų sąjunga ir bendrąja skaitmenine rinka, taip pat į konkrečią padėtį kiekvienoje šalyje, siekiant paruošti valstybes nares iš anksto ir tokiu būdu užtikrinti sklandų tos politikos įgyvendinimą;

8.  pabrėžia, kad per Europos semestrą svarbu užtikrinti įtraukų, skaidrų procesą, kuris paskatintų tinkamas ir būtinas reformas; pabrėžia, kad semestro procedūrai sustiprinti reikia nuolat rengti dialogą su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais;

9.  ragina valstybes nares imtis visų galimų priemonių, kad toliau mažinant biurokratizmą, gerinant administravimo efektyvumą ir teisės aktų kokybę būtų skatinama sveika verslo aplinka, taip pat pasitelkti investicijas, inovacijas, efektyvų energijos vartojimą, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei skaitmeninimą, siekiant kurti darbo vietas, visų pirma plėtojant mikroįmones, e. prekybą, startuolius ir MVĮ;

10.  palankiai vertina Komisijos pasiryžimą spręsti nesuderintos mokesčių politikos Europos Sąjungoje problemą ir visų pirma problemas, su kuriomis dėl skirtingų nacionalinių PVM taisyklių sudėtingumo susiduria MVĮ; ragina Komisiją įvertinti galimybes toliau stiprinti koordinavimą ir, visų pirma, įvertinti galimybę bendrojoje skaitmeninėje rinkoje taikyti supaprastintą PVM nustatymą;

11.  smerkia vis dar esamas arba kuriamas kliūtis, kurios trukdo sukurti gerai veikiančią ir integruotą bendrąją rinką; ypač atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis valstybių narių yra tik iš dalies perkėlusios į nacionalinę teisę ir įgyvendinusios Paslaugų direktyvą, ir ragina Komisiją veiksmingiau užtikrinti, kad būtų įgyvendinamos nuostatos, kurių valstybės narės įsipareigojo laikytis pagal ES teisę; primena Komisijai jos įsipareigojimą prireikus naudoti pažeidimo nagrinėjimo procedūras, kad būtų užtikrintas prekių ir paslaugų bei skaitmeninio sektoriaus bendrosios rinkos teisės aktų visapusiškas įgyvendinimas;

12.  pabrėžia, kad tarp esamų kliūčių yra sunkumai, kurie neįgaliesiems trukdo visapusiškai naudotis vidaus rinkos privalumais; tikisi, kad Komisijos inicijuotas Neįgalumo aktas gali būti greitai įgyvendintas ir bus veiksmingai nukreiptas į konkrečias įtraukties ir prieigos skatinimo priemones;

13.  atkreipia dėmesį į tai, kad profesinių kvalifikacijų abipusio pripažinimo sistema yra pagrįsta abipusio pasitikėjimo tarp teisinių sistemų ir abipusio kvalifikacijų kokybės tikrinimo principais; pažymi, kad reikia imtis tolesnių veiksmų, kad būtų geriau įgyvendinamas abipusis profesinių kvalifikacijų pripažinimas; pabrėžia, kad dėl bendrosios rinkos susiskaidymo, varžančio ekonominę veiklą ir vartotojų pasirinkimą, tinkamas vykdymo užtikrinimas ir geresnis reglamentavimas yra itin svarbūs ir turėtų apimti visus verslo sektorius ir būti taikomi galiojantiems ir būsimiems teisės aktams; palankiai vertina reglamentuojamų kvalifikacijų ir profesijų apibendrinimo veiklą, kuria bus sukurta interaktyvi vieša duomenų bazė, kuri galės padėti plėtoti valstybių narių nacionalinius veiksmų planus;

14.  apgailestauja, kad konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose vis dar nurodomi trūkumai viešųjų pirkimų srityje, pvz., konkurencijos ir skaidrumo trūkumas, ir kad 21 valstybė narė teisėkūros aktų paketą nevisiškai perkėlė į nacionalinę teisę, o tai sukėlė rinkos iškraipymų; ragina Komisiją imtis skubių veiksmų ir pradėti būtinas pažeidimų nagrinėjimo procedūras, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės vykdytų savo teisines prievoles; ragina Komisiją vykdyti sistemingą, efektyvią ir skaidrią stebėseną siekiant užtikrinti, kad administracinės procedūros nesukeltų neproporcingos naštos įmonėms ir netrukdytų MVĮ dalyvauti viešuosiuose pirkimuose;

15.  remia valstybių narių pastangas modernizuoti viešojo administravimo paslaugas, visų pirma pasitelkiant e. vyriausybę, ir ragina visų įmonių ir piliečių naudai užtikrinti geresnį viešojo administravimo institucijų tarpvalstybinį bendradarbiavimą, administracinių procedūrų supaprastinimą ir sąveikumą, taip pat ragina Komisiją tais atvejais, kai viešųjų paslaugų skaitmeninimas finansuojamas iš ES biudžeto, veiksmingiau stebėti, ar tinkamai naudojamos lėšos;

16.  pažymi, kad keliose konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose sutelkiamas dėmesys gebėjimams ir darbo rinkoms; pabrėžia, kad tinkami gebėjimai ir investicijos į pradinį mokymąsi bei mokymąsi visą gyvenimą yra labai svarbūs siekiant užtikrinti produktyvumą, konkurencingumą ir gamybos augimą; ragina Komisiją ir valstybes nares skubiai parengti, priimti ir stiprinti skaitmeninio mokymosi ir mokymosi visą gyvenimą programas; taip pat pabrėžia, kad būtina sudaryti galimybes ir paskatas mokiniams ir pameistriams savo mokymosi metu dalyvauti pameistrystėje, stažuotėje arba studijų vizite užsienyje;

17.  palankiai vertina tai, kad šalių ataskaitose daugiau dėmesio skiriama darbo rinkoms ir pabrėžiamos rimtos struktūrinės problemos, pavyzdžiui, ilgalaikis nedarbas ir prastas aktyvios darbo rinkos politikos įgyvendinimas; pabrėžia, kad į pernelyg daug nustatytų problemų nebuvo reaguota pateikiant tikslines rekomendacijas.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

26.9.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

28

2

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Dita Charanzová, Sergio Gaetano Cofferati, Daniel Dalton, Nicola Danti, Vicky Ford, Evelyne Gebhardt, Sergio Gutiérrez Prieto, Liisa Jaakonsaari, Philippe Juvin, Eva Paunova, Virginie Rozière, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Olga Sehnalová, Igor Šoltes, Ivan Štefanec, Catherine Stihler, Richard Sulík, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Mylène Troszczynski, Anneleen Van Bossuyt, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Birgit Collin-Langen, Roberta Metsola, Julia Reda, Marc Tarabella

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Tim Aker, Franc Bogovič, Albert Deß, Sofia Ribeiro


Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ (13.9.2016)

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2016 m. prioritetų įgyvendinimas

(2016/2101(INI))

Nuomonės referentas: Fernando Ruas

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 7 d. Tarybos išvadas dėl socialinės ekonomikos, kaip vieno iš pagrindinių ekonominio ir socialinio vystymosi veiksnių Europoje, skatinimo (15071/15),

1.  pripažįsta didesnį naujo integruoto Europos semestro nuoseklumą, kuris suteikia daugiau galimybių visais lygmenimis bendradarbiauti ir bendrauti su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais, stiprinant nacionalinę atsakomybę ir siūlant mažiau rekomendacijų, ir sutelkiant dėmesį į tris pagrindinius prioritetus, kaip stabilizavimo elementus – investicijų rėmimą, struktūrinių reformų vykdymą ir atsakingą viešųjų finansų tvarkymą – siekiant paskatinti ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą, mokymo ir švietimo galimybes, mokslinius tyrimus ir inovacijas; pažymi, kad stimuliuojant socialinę ekonomiką projektais, kurie skatina ekonomikos ir socialinių įmonių augimą, būtų galima padidinti užimtumą ir gerovę regionuose; laikosi nuomonės, kad dar reikia gerinti vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą, ir siūlo parengti vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo Europos semestre elgesio kodeksą, panašų į partnerystės elgesio kodeksą pagal sanglaudos politiką;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse vis dar didelis nedarbo lygis, ypač jaunimo ir ilgalaikis nedarbas; pabrėžia, kad daugelio valstybių narių pajėgumai remti darbo rinkas yra riboti ir kad sanglaudos politikos lėšos kartais yra pagrindinis investicijų į ekonomikos augimą, vystymąsi, užimtumą ir švietimą finansavimo šaltinis; šiomis aplinkybėmis atkreipia dėmesį į turimas galimybes per Europos semestrą išbandyti priemones ir mechanizmus, skirtus užtikrinti, kad Stabilumo ir augimo paktu numatytos lankstumo galimybės gali būti naudojamos strateginėse investicijų srityse ekonomikos augimui ir tvariam užimtumui užtikrinti; taip pat ragina Komisiją padėti valstybėms narėms visapusiškai išnaudoti savo fiskalines galimybes produktyvioms investicijoms remti ir primena, kad struktūrinių reformų nauda išryškėja ilguoju laikotarpiu; taip pat mano, kad vertinant dabartinį Europos semestro ciklą reikėtų apsvarstyti galimybę įtraukti visus 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų paramos gavėjus;

3.  pabrėžia, kad socialinės ekonomikos įmonės atlieka pagrindinį vaidmenį skatinant labai konkurencingą ir teisingesnį regioninį vystymąsi atsižvelgiant į įvairius jų verslo modelius, turinčius socialinių ir ekologinių tikslų; pabrėžia, kad reikia didinti informuotumą apie visose valstybėse narėse veikiančią partnerystę tarp vietos ir regionų valdžios institucijų ir socialinės ekonomikos organizacijų; ragina Komisiją pateikti ES veiksmų planą dėl socialinės ekonomikos įmonių, siekiant išnaudoti visas galimybes užtikrinti tvarų augimą;

4.  yra susirūpinęs bendru investicijų trūkumu, kuris daro poveikį ilgalaikiam tvariam ekonomikos augimui ir kokybiškų darbo vietų kūrimui, ir šiomis aplinkybėmis apgailestauja dėl to, kad dabartiniu programavimo laikotarpiu pavėluotai priimtos sanglaudos politikos veiklos programos; todėl pabrėžia spartaus ir nuoseklaus veiklos programų įgyvendinimo svarbą derinant jas su kitomis ES finansuojamomis programomis bei iniciatyvomis; šiomis aplinkybėmis primena, kad Europos strateginių investicijų fondas (ESIF) turi būti įgyvendinamas taip, kad papildytų Europos struktūrinius fondus, kad būtų išnaudotos visos viešųjų ir privačiųjų investicijų galimybės ir pasiekta geresnė geografinė pusiausvyra; apskritai primena, kad skirtingų ES fondų, programų ir iniciatyvų (įskaitant Europos Sąjungos užimtumo ir inovacijų programą (EaSI) ir programą „Horizontas 2020“) ir nacionalinių investicijų sąveika ir papildomumas turi būti išnaudoti siekiant maksimaliai panaudoti visų numatomų investicijų poveikį, sumažinti teritorinius skirtumus ir geriau pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus; taip pat pabrėžia būtinybę stiprinti daugiapakopį valdymą ir tiek horizontaliai, tiek vertikaliai gerinti bendrą viešojo administravimo kokybę, ypatingą dėmesį skiriant administraciniams gebėjimams, viešųjų pirkimų taisyklių griežtinimui, skaidrumui, atskaitomybei ir kovai su korupcija;

5.  pripažįsta, jog svarbi sanglaudos politikos priemonių darna su platesne ekonomikos valdymo sistema, siekiant remti atgaivinimo pastangas, kurios reikalingos Europos semestro taisyklių laikymuisi užtikrinti; tačiau pabrėžia, kad sanglaudos politikos teisėtumas yra pagrįstas Sutartimis ir kad ši politika yra Europos solidarumo išraiška, kurios pagrindiniai tikslai – stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą Europos Sąjungoje mažinant išsivystymo lygio skirtumus tarp įvairių regionų, finansuojant investicijas, susijusias su strategijos „Europa 2020“ tikslais, ir priartinant ES prie jos piliečių; todėl laikosi nuomonės, kad priemonės, kuriomis ESI fondų veiksmingumas siejamas su patikimu ekonomikos valdymu, turėtų būti taikomos protingai ir proporcingai, bet tik kaip kraštutinė priemonė, ir kad apie jų poveikį turi būti pranešama; be to, primena, kad tokių priemonių taikymas visada turėtų būti pagrįstas, skaidrus, kartu turi būti atsižvelgiama į konkrečias socialines ir ekonomines atitinkamos valstybės narės aplinkybes, siekiant išvengti regioninio arba vietos lygmens investicijų ribojimo, nes jos absoliučiai būtinos valstybių narių ekonomikai, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kadangi šios investicijos labai paskatina ekonomikos augimą bei darbo vietų kūrimą ir skatina konkurencingumą ir produktyvumą, ypač didelio viešųjų išlaidų suvaržymo laikotarpiais;

6.  turėdamas omenyje Tarybos 2016 m. liepos 12 d. sprendime nurodytus dviejų valstybių narių atvejus, kai buvo numatyta taikyti sankcijas pagal perviršinio deficito procedūrą, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 126 straipsnio 8 dalimi, pabrėžia 2016 m. liepos 27 d. Komisijos pasiūlymą ir vėlesnį rugpjūčio 8 d. Tarybos sprendimą atšaukti baudas, kurias buvo galima skirti, atsižvelgiant į valstybių narių argumentuotus prašymus, sudėtingą ekonominę aplinką, abiejų valstybių pastangas vykdyti reformas ir jų įsipareigojimus laikytis Stabilumo ir augimo pakto taisyklių; atsižvelgdamas į tai mano, kad į jo nuomonę, kuri turi būti pareikšta vykdant struktūrinį dialogą, turėtų būti atsižvelgiama pasiūlyme sustabdyti dalį 2017 m. įsipareigojimų ESI fondams pagal priemones, kuriomis ESI fondų veiksmingumas siejamas su patikimu ekonomikos valdymu;

7.  ragina Komisiją labiau atsižvelgti į strategiją „Europa 2020“ ir tinkamai laikytis jos pagrindinių tikslų, gerinant jos įgyvendinimą, atliekant jos analizę įgyvendinant Europos semestrą, taip pat pasiūlant priemones ir metodiką, skirtas ES fondų išlaidoms, susijusioms su strategijos „Europa 2020“ tikslais, geriau stebėti; mano, kad būsima daugiametės finansinės programos (DFP) peržiūra suteiks galimybę išanalizuoti, įvertinti ir prireikus padidinti ESI fondų teikiamą pridėtinę vertę ir paramą siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, nes tai netiesiogiai susiję su Europos semestro procesais;

8.  pažymi, kad ekonominės asimetrijos perbalansavimas, sukeltas pinigų politikos skirtumų euro zonos ir ne euro zonos šalyse, yra svarbus siekiant teritorinės sanglaudos politikos tikslų;

9.  mano, kad viešųjų išlaidų skaidrumo ir veiksmingumo užtikrinimas yra būtinas, siekiant sukurti ekonomikos augimą skatinančią aplinką; taip pat mano, kad administracinių procedūrų paprastinimas turėtų būti atliekamas ryžtingiau, siekiant pagrindinio tikslo – sumažinti administracinę naštą; palankiai vertina faktą, kad keletas valstybių narių savo veiklos programose sugebėjo atsižvelgti į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, vykdydamos tikslines investicijas ar reformas laikydamosi ex-ante sąlygų; atkreipia dėmesį į tai, kad konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos galėtų būti naudinga priemonė siekiant skleisti investavimo galimybes, o sanglaudos politikos ex ante sąlygos galėtų atlikti pagrindinį vaidmenį, nes jos turi didelį teigiamą šalutinį poveikį platesnei investicijų aplinkai; teigiamai vertina tai, kad ESI fondų investicijos jau prisideda prie struktūrinių reformų įgyvendinimo ir bendro valstybių narių ekonominių rezultatų gerinimo, kaip rekomenduojama atitinkamose konkrečioms šalims skiriamose rekomendacijose, taip pat prisideda įgyvendinant ES strateginius tikslus: skatinti ekonomikos augimą, kokybiškų darbo vietų kūrimą ir tvarų vystymąsi visoje Sąjungoje, įskaitant regionus ar vietoves, turinčius gamtinių ar geografinių trūkumų;

10.  laikosi nuomonės, kad pagal pasiūlytą Struktūrinių reformų rėmimo programą (SRRP) turėtų būti savanoriškai teikiama speciali tikslinė parama valstybės narėms, siekiant padėti joms rengti ir vykdyti institucines, struktūrines ir administracines reformas, kurios būtų kaip papildoma parama ir kuriomis būtų užtikrinama, kad nedubliuojamos kitos Bendrijos priemonės arba nefinansuojama veikla, kuri jau remiama teikiant kito pobūdžio techninę paramą; šiomis aplinkybėmis prašo Komisiją parengti bendrą strateginį dokumentą, kuriame būtų nustatyti prioritetai ir kriterijai, kad SRRP galėtų būti naudojama derinant ją su kitomis ES gebėjimų stiprinimo priemonėmis; pabrėžia, kad siūlomas lėšų perkėlimas iš techninės paramos pagal sanglaudos politiką į SRRP Komisijos iniciatyva neturėtų sukurti precedento jokiems būsimiems pasiūlymams.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

8.9.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

26

4

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Pascal Arimont, Franc Bogovič, Victor Boştinaru, Steeve Briois, Andrea Cozzolino, Rosa D’Amato, Michela Giuffrida, Krzysztof Hetman, Ivan Jakovčić, Marc Joulaud, Constanze Krehl, Louis-Joseph Manscour, Martina Michels, Iskra Mihaylova, Jens Nilsson, Andrey Novakov, Stanislav Polčák, Fernando Ruas, Monika Smolková, Maria Spyraki, Ramón Luis Valcárcel Siso, Matthijs van Miltenburg, Lambert van Nistelrooij, Derek Vaughan, Kerstin Westphal, Joachim Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Jan Olbrycht, Dimitrios Papadimoulis

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Czesław Hoc, Karol Karski, Julia Reda, Tatjana Ždanoka


Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ (28.9.2016)

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2016 m. prioritetų įgyvendinimas

(2016/2101(INI))

Nuomonės referentas: Bogdan Andrzej Zdrojewski

PASIŪLYMAI

Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pripažįsta, kad jaunimo nedarbas yra nesibaigianti problema Europoje; pabrėžia, kad užimtumo padėtis įvairiose ES dalyse labai skiriasi; pripažįsta, kad daugelio valstybių narių darbo rinkose itin pažeidžiami yra romų, kitų mažumų arba imigrantų jaunimas ir jauni neįgalūs asmenys; todėl atkreipia dėmesį į tai, jog būtina imtis darbo rinkos reformų, kadangi kiekvienas pilietis turi teisę gauti išsilavinimą ir tai yra esminė sąlyga integracijai, socialinei įtraukčiai ir kovai su skurdu ir atskirtimi;

2.  be to, pabrėžia, kad reikia nedelsiant atlikti reformą, skirtą vystyti dualinio švietimui ir profesinio mokymo projektams, kuriais jaunimo gebėjimai pritaikomi prie dabartinių ir būsimų darbo rinkos reikalavimų, tuo pat metu pagal strategijos „Europa 2020“ tikslus ryžtingai siekiant kovoti su diskriminacija ir nelygybe; konstatuoja, kad Komisija neseniai priėmė Naują Europos įgūdžių darbotvarkę; atsižvelgdamas į tai, reiškia tolesnę paramą Jaunimo užimtumo iniciatyvai, kuri yra Jaunimo garantijų iniciatyvos dalis, kurią taikant valstybėms narėms padedama teikti jaunuoliams pritaikytą paramą atsižvelgiant į jų poreikius; ragina ES neatsisakyti įsipareigojimo projektui „Erasmus“;

3.  pabrėžia, kad reikia toliau siekti mažinti mokyklos nebaigiančių asmenų skaičių ir skatinti palankių sąlygų neturinčių jaunuolių švietimą vadovaujantis strategijoje „Europa 2020“ nustatytais tikslais; pažymi, kad 2015 m. švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenio rezultatai rodo, jog, nepaisant tam tikros pažangos siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, didėja pavojus, kad nelygybė didės ir labiausiai pažeidžiami žmonės, įskaitant skirtingų socialinių ir ekonominių sluoksnių jaunimą ir palankių sąlygų neturinčių asmenų grupes, liks užribyje; atkreipia dėmesį į tai, kad būtina užtikrinti aktyvesnį jaunų moterų (visų pirma grįžtančių po motinystės atostogų ir vienišų motinų) ir jaunų migrantų, menkos kvalifikacijos asmenų, neįgalių jaunuolių bei visų jaunų žmonių, kuriems gresia diskriminacija, dalyvavimą darbo rinkoje;

4.  pabrėžia, kad visa darbo rinkos politika ir gebėjimų atitikties užtikrinimu vykdant profesinio rengimo ir mokymo politiką konkrečiai turi būti siekiama sukurti ir skatinti kokybiškas ir saugias darbo vietas, vadovaujantis Tarptautinės darbo organizacijos deramo darbo darbotvarke; pažymi, kad ši politika turi prisidėti prie kovos su tokiais reiškiniais kaip mažų garantijų darbas, nefiksuoto darbo laiko sutartys ir neapmokamos stažuotės;

5.  teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą pradėti konsultacijas dėl Europos socialinių teisių ramsčio sukūrimo; mano, kad itin svarbu, jog įgyvendinant šią iniciatyvą būtų galima paskatinti lanksčiau plėtoti įgūdžius ir gebėjimus, mokymosi visą gyvenimą veiksmus ir aktyvią paramą kokybiškam užimtumui;

6.  pabrėžia, kad socialinis verslumas yra auganti sritis, galinti paskatinti ekonomiką ir kartu mažinti nepriteklių, socialinę atskirtį ir kitas socialines problemas; todėl mano, kad, siekiant sukurti labiau socialinę, įtraukią ir tvarią ekonomiką, verslumo ugdymas turėtų apimti socialinį aspektą ir tokius dalykus kaip sąžininga prekyba, socialinės įmonės ir alternatyvūs verslo modeliai, pavyzdžiui, kooperatyvai;

7.  ragina įgyvendinti priemones, kuriomis būtų palengvinamas jaunimo perėjimas nuo mokymosi prie darbo, užtikrinant kokybiškas stažuotes ir pameistrystę, suteikiant jaunimui aiškiai apibrėžtas teises, kurios apimtų prieigą prie socialinės apsaugos, raštiškų ir privalomų sutarčių bei teisingo atlyginimo, siekiant užtikrinti, kad jaunimas, mėginantis patekti į darbo rinką, nebūtų diskriminuojamas;

8.  primena, kad švietimo finansavimo įvairiose valstybėse narėse apimtis tebėra menka, palyginti su padėtimi prieš krizę, ir ragina didinti investicijas į infrastruktūrą, bei užtikrinti švietimo bei mokymo sistemos kokybę ir tinkamumą taikant visas turimas Europos finansavimo priemones, visų pirma struktūrinius fondus (ERPF ir ESF) ir ESIF; dar kartą pabrėžia, kad tvariomis investicijomis į švietimą ir kultūrą didinamos užimtumo galimybės ir prisidedama prie tvaraus augimo ir kokybiškų darbo vietų kūrimo ES; be to, ragina valstybes nares nukreipti investicijas į įtraukų švietimą, kuris atitiktų visuomenės uždavinius, susijusius su vienodos prieigos ir galimybių užtikrinimu visiems asmenims, be kita ko, išplečiant ankstyvojo ugdymo ir suaugusiųjų mokymosi galimybes ir sudarant palankias sąlygas pirminį švietimą palikusiems jaunuoliams grįžti į švietimo ir mokymo įstaigas;

9.  pabrėžia, kad būtina valstybėse narėse įgyvendinti mokyklinio ir profesinio švietimo ir mokymo sistemų struktūrines reformas ir šias sistemas modernizuoti, be kita ko, laikantis holistinio politinio požiūrio į mokymąsi ir mokymą, skatinant inovacijas, kūrybiškumą ir skaitmeninių technologijų naudojimą; taip pat pabrėžia, kad reikia skatinti geresnę ES ir valstybių narių sąveiką ir sudaryti palankias sąlygas valstybėms narėms keistis geriausios praktikos pavyzdžiais;

10.  pabrėžia, kad reikia stiprinti kultūros ir švietimo sinergiją ir skatinti meninį ugdymą, kuris yra itin svarbi priemonė vystant kritinį mąstymą, kūrybiškumo ir pritaikomus įgūdžius ir gebėjimus, taip pat puoselėjant pilietines vertybes, kurios įgalina besimokančiuosius tapti aktyviais ir atsakingais plačių pažiūrų visuomenės nariais; mano, jog labai svarbu skatinti viešąsias investicijas, siekiant išsaugoti ir gerinti sveikatos priežiūros ir švietimo sistemų kokybę ir piliečiams teikiamų paslaugų kokybę bei sukurti palankias ekonominio vystymosi sąlygas;

11.  pabrėžia, kad vis dar per didelis nedarbo lygis rodo, jog darbo vietų kūrimo pajėgumas daugumoje valstybių narių vis dar ribotas; pabrėžia, kad konsultuojantis su socialiniais partneriais ir laikantis nacionalinės praktikos reikia imtis tolesnių veiksmų siekiant, kad darbo rinkos apskritai taptų įtraukesnės; reiškia susirūpinimą dėl to, kad dauguma sukuriamų naujų darbo vietų yra nekokybiškos darbo vietos, kurioms būdingi maži atlyginimai ir mažų garantijų sąlygos, todėl jos negali reikšmingai paskatinti vartojimo ir vidaus paklausos;

12.  primena, kad neformalusis švietimas ir savišvieta gali atlikti svarbų vaidmenį ugdant ir palaikant jaunimo įsidarbinimo galimybėms užtikrinti būtinus įgūdžius, pvz., verslumą, lyderystę ir gebėjimų stiprinimą, ypač marginalizuotose grupėse;

13.  pabrėžia, kad reikia padidinti ES bendrą pajėgumą kurti ir išlaikyti kokybiškas darbo vietas ir tokiu būdu kovoti su dideliu nedarbo nelygiu, atsižvelgiant į tai, kad svarbų vaidmenį gali atlikti migracija, įskaitant švietimo priemones, kurias papildytų efektyvios viešosios išlaidos, kad būtų vykdomos kokybiškos socialinės ir aplinkosaugos požiūriu tvarios investicijos siekiant integruoti darbuotojus į darbo rinką ir sumažinti nedarbą;

14.  pabrėžia, kad reikia paisyti specifinių su švietimu susijusių mažumų ir imigrantų jaunimo bei neįgalių jaunuolių poreikių deramai atsižvelgiant į Sąjungos kultūrinę ir kalbinę įvairovę;

15.  ragina valstybes nares didinti mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (angl. STEM) programų ir studijų patrauklumą siekiant pašalinti trūkumą šioje srityje ir užtikrinti intensyvesnį skaitmeninio raštingumo ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ugdymą visais švietimo lygmenimis;

16.  pabrėžia, kad švietimo ir mokymo reformos buvo sėkmingos tais atvejais, kai Europos semestro konsultacijose dalyvavo socialiniai partneriai;

17.  teigiamai vertina programos „Erasmus+“ indėlį skatinant judumą ir kultūrinius mainus visoje ES ir su trečiosiomis valstybėmis; ragina ES lygmeniu geriau propaguoti ir naudoti ES skaidrumo, judumo bei įgytų gebėjimų ir kvalifikacijų pripažinimo priemones, siekiant užtikrinti didesnį jaunų žmonių, norinčių pasinaudoti judumo teikiamais privalumais savo mokymosi ir užimtumo galimybėms padidinti, profesinės ir socialinės integracijos tikrumą ir garantijas; patvirtina, jog reikia užtikrinti judumo profesinio mokymo tikslais galimybes, taip pat palankių sąlygų neturinčių jaunuolių ir įvairių formų diskriminaciją patiriančių asmenų judumo galimybes;

18.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti kompetencijos, gebėjimų ir žinių, įgytų iki 2018 m. savišvietos arba neformaliojo švietimo būdu bei mokantis visą gyvenimą, pripažinimą, kaip pareikšta 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendacijoje; taip pat pažymi, kad pripažinimas yra itin svarbus siekiant pagerinti prieigą prie formaliojo švietimo ir naujų profesinių galimybių bei tuo pat metu sustiprinti savivertę ir motyvaciją mokytis; pabrėžia, kad kai kurios valstybės narės, kurdamos atitinkamą teisinę sistemą, padarė didelę pažangą, o kitos susiduria su sunkumais kurdamos išsamias pripažinimo strategijas; todėl pabrėžia, kad reikia kurti išsamias strategijas, sudarančias pripažinimo galimybes;

19.  pabrėžia, kad kultūros ir kūrybos sektoriai labai prisideda prie jaunimo užimtumo, įdarbindami vidutiniškai daugiau jaunų žmonių nei bet kuris kitas sektorius; pripažįsta, kad daugiau kaip 6 milijonai žmonių ES dirba kultūros sektoriuje; pabrėžia, kad tolesnis kultūros ir kūrybos sektorių skatinimas ir investavimas į juos bus naudingas kuriant naujas darbo vietas ir kovojant su jaunimo nedarbu, todėl ragina užtikrinti platesnį naudojimąsi ES finansavimo priemonėmis, ypač programa „Horizontas 2020“ ir ESIF; todėl pabrėžia, kad jaunimas ypač domisi pažangiausiomis technologijomis, kūrybinėmis medijomis ir IRT;

20.  dar kartą tvirtina, kad programa „Europa piliečiams“ yra vienintelė ES programa, skirta išimtinai aktyviam ES pilietiškumui skatinti, socialinei sanglaudai stiprinti ir ekonominėms galimybėms sudaryti kuriant tarpvalstybines partnerystes, miestų partnerystes ir miestų tinklus;

21.  atkreipia dėmesį į svarbų mokslinių tyrimų ir mokslo vaidmenį plėtojant tvarų ekonomikos augimą ir tarptautinį bendradarbiavimą; todėl rekomenduoja toliau investuoti į švietimo ir mokslo institucijų mokslinius tyrimus pagal programos „Horizontas 2020“ darbotvarkę, kad būtų įgyvendintas moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai taikomas 3 % tikslinis rodiklis, nurodytas strategijoje „Europa 2020“.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

26.9.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

16

4

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Isabella Adinolfi, Dominique Bilde, Andrea Bocskor, Nikolaos Chountis, Silvia Costa, Mircea Diaconu, María Teresa Giménez Barbat, Petra Kammerevert, Andrew Lewer, Stefano Maullu, Luigi Morgano, Momchil Nekov, Michaela Šojdrová, Helga Trüpel, Sabine Verheyen, Bogdan Brunon Wenta, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Milan Zver, Krystyna Łybacka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Ernest Maragall, Emma McClarkin, Martina Michels


GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

11.10.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

39

14

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Gerolf Annemans, Pervenche Berès, Udo Bullmann, Esther de Lange, Fabio De Masi, Anneliese Dodds, Markus Ferber, Jonás Fernández, Sven Giegold, Neena Gill, Roberto Gualtieri, Brian Hayes, Gunnar Hökmark, Danuta Maria Hübner, Cătălin Sorin Ivan, Petr Ježek, Barbara Kappel, Georgios Kyrtsos, Alain Lamassoure, Philippe Lamberts, Werner Langen, Bernd Lucke, Olle Ludvigsson, Ivana Maletić, Fulvio Martusciello, Marisa Matias, Costas Mavrides, Bernard Monot, Luděk Niedermayer, Stanisław Ożóg, Dimitrios Papadimoulis, Sirpa Pietikäinen, Alfred Sant, Molly Scott Cato, Pedro Silva Pereira, Theodor Dumitru Stolojan, Kay Swinburne, Michael Theurer, Ramon Tremosa i Balcells, Ernest Urtasun, Marco Valli, Tom Vandenkendelaere, Cora van Nieuwenhuizen, Miguel Viegas, Beatrix von Storch, Jakob von Weizsäcker, Pablo Zalba Bidegain, Sotirios Zarianopoulos

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Alain Cadec, Ashley Fox, Sophia in ‘t Veld, Thomas Mann, Emmanuel Maurel, Siôn Simon, Joachim Starbatty, Tibor Szanyi, Romana Tomc

Teisinė informacija - Privatumo politika