Procedūra : 2016/0192(NLE)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0321/2016

Pateikti tekstai :

A8-0321/2016

Debatai :

Balsavimas :

PV 14/12/2016 - 9.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0492

REKOMENDACIJA     ***
PDF 565kWORD 51k
10.11.2016
PE 587.521v02-00 A8-0321/2016

dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Norvegijos Karalystės susitarimo dėl abipusės galimybės žvejoti Skagerako sąsiauryje laivams, plaukiojantiems su Danijos, Norvegijos ir Švedijos vėliava, sudarymo projekto

(10711/2016 – C8-0332/2016 – 2016/0192(NLE))

Žuvininkystės komitetas

Pranešėjas: Jørn Dohrmann

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
 TRUMPAS PAGRINDIMAS
 GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Norvegijos Karalystės susitarimo dėl abipusės galimybės žvejoti Skagerako sąsiauryje laivams, plaukiojantiems su Danijos, Norvegijos ir Švedijos vėliava, sudarymo projekto

(10711/2016 – C8-0332/2016 – 2016/0192(NLE))

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (10711/2016),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Norvegijos Karalystės susitarimo dėl abipusės galimybės žvejoti Skagerako sąsiauryje laivams, plaukiojantiems su Danijos, Norvegijos ir Švedijos vėliava, projektą (11692/2014),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0332/2016),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas ir 2 dalį, taip pat į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į savo […...] ne teisėkūros rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Norvegijos Karalystės susitarimo dėl abipusės galimybės žvejoti Skagerako sąsiauryje laivams, plaukiojantiems su Danijos, Norvegijos ir Švedijos vėliava, sudarymo projekto,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto rekomendaciją (A8-0321/2016),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Norvegijos Karalystės parlamentams ir vyriausybėms.


TRUMPAS PAGRINDIMAS

Danijos, Norvegijos ir Švedijos 1966 m. susitarimas dėl abipusės galimybės žvejoti Skagerako ir Kategato sąsiauriuose įsigaliojo 1967 m. rugpjūčio 7 d. Pagal šį susitarimą, kurį 1980 m. papildė Europos Sąjungos ir Norvegijos dvišalis žuvininkystės susitarimas, tos trys šalys turėjo abipuses galimybes žvejoti Skagerako ir Kategato sąsiauriuose iki keturių jūrmylių atstumu nuo jų atitinkamų bazinių linijų. Be to, susitarime nustatyta, kad tokios žvejybos tikslais minėtas rajonas laikomas tarptautiniais vandenimis. Taigi susitarimu buvo reglamentuojami vėliavos valstybių ir pakrančių valstybių santykiai.

1966 m. susitarime buvo atsižvelgta į ypatingas su žvejyba susijusias Skagerako ir Kategato rajono geografines sąlygas ir pripažintos šių trijų šalių žvejų istorinės teisės žvejoti šiame nedideliame rajone. Todėl 1966 m. susitarimą sudarė tik trys straipsniai: pirmajame buvo nustatytas susijęs rajonas, o antrajame nustatytos žvejybos jame teisės ir išreikštas noras suvienodinti technines taisykles.

1973 m. į Europos Sąjungą įstojus Danijai, o 1995 m. – Švedijai, Komisija tapo atsakinga už šio susitarimo administravimą tų dviejų valstybių narių vardu. Konsultacijos dėl šiame susitarime nustatytų taisyklių vyko tuo pačiu metu kaip konsultacijos pagal 1980 m. dvišalį žuvininkystės susitarimą.

1966 m. susitarimas iš pradžių galiojo 35 metus, iki 2002 m., o vėliau jo galiojimas buvo pratęstas dviem penkerių metų laikotarpiams, iki 2012 m.

Atsižvelgdama į naujesnius tarptautinės žuvininkystės teisės pokyčius ir, visų pirma, po to, kai buvo pradėta taikyti 1982 m. JT jūrų teisės konvencija ir 1995 m. JT susitarimas dėl žuvų išteklių, Norvegija nusprendė, kad galiojantis susitarimas neatitinka dabartinių jūrų teisės nuostatų. Norvegija labiausiai buvo susirūpinusi dėl kontrolės nuostatų. Be to, jos nuomone, susitarimas neatitiko įprastos pakrantės valstybės jurisdikcijos principų pagal JT jūrų teisės konvenciją ir dabartinių išsaugojimo ir valdymo principų.

2009 m. liepos 29 d. Norvegijos užsienio reikalų ministerija pagal susitarimo 3 straipsnio 3 dalį pateikė oficialią denonsaciją, kuria oficialiai informavo Danijos valdžios institucijas, susitarimo Vyriausybę depozitarę, norinti nutraukti Susitarimą. Taigi 1966 m. susitarimas baigė galioti 2012 m. rugpjūčio 7 d.

Vėliau Norvegija pradėjo oficialias derybas su Europos Sąjungos vardu derybose dalyvaujančia Komisija siekdama sudaryti susitarimą dėl abipusės galimybės žvejoti Skagerako ir Kategato rajone (toliau – Susitarimas), kuriuo būtų pakeistas ankstesnis susitarimas. Šis naujasis susitarimas buvo parafuotas 2013 m. spalio 24 d. ir pasirašytas 2015 m. sausio 15 d. Susitarimas atitinka JT jūrų teisės konvenciją ir vėlesnes susijusias kitų susitarimų nuostatas.

Naujuoju susitarimu Danijos, Norvegijos ir Švedijos laivams užtikrinama išskirtinė teisė žvejoti šių šalių vandenyse, esančiuose už keturių jūrmylių nuo bazinių linijų. Juo dviem valstybėms narėms ir Norvegijai užtikrinamos tarpusavio galimybės nuolat patekti į atitinkamus kitų susitariančiųjų šalių vandenis Skagerako ir Kategato rajone ir kartu užtikrinamos patikimos išteklių išsaugojimo ir žvejybos valdymo šiame rajone priemonės. Be to, juo sudaromos sąlygos taikyti įprastos pakrantės valstybės jurisdikcijos principus atitinkančias kontrolės priemones, kokios taikomos žvejybai Šiaurės jūroje.

Pranešėjo pozicija

Tradiciškai žvejai nežvejoja tam tikruose vandenyse: jie žvejoja tam tikrus išteklius arba tam tikras rūšis ir tai daro vandenyse, kuriuose šie ištekliai ar rūšys randami, ir seka paskui migruojančias rūšis. Ši tradicija susiformavo dar prieš susikuriant valstybėms ir pripažįstant teritorinius vandenis bei, gerokai vėliau, išskirtines ekonomines zonas.

Kategato ir Skagerako sąsiauriai yra tipiški to pavyzdžiai. Švedijos, Danijos ir Norvegijos žvejai drauge žvejojo tuos pačius išteklius šiuose vandenyse mažiausiai nuo viduramžių. Faktas, kad dvi šalys tapo ES valstybėmis narėmis, nepakeitė principo, kad šių trijų šalių žvejai turėtų naudotis istorinėmis teisėmis žvejoti Skagerako ir Kategato sąsiauriuose. Svarbiausia gerbti šias istorines žvejybos teises.

ES bendroje žuvininkystės politikoje numatyta žuvų išteklių valdymo vandenyse, kuriems taikoma ši politika, sistema ir tokiu būdu pagal šią politiką yra remiamos istorinės žvejų teisės. Šiuo susitarimu prisidedama prie paramos šioms istorinėms žvejybos šiame rajone teisėms ir jis taip pat bus naudingas įgyvendinant pertvarkytą BŽP Kategato ir Skagerako sąsiauriuose.

Europos Parlamentas turėtų pritarti šiam susitarimui.


GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

9.11.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

19

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marco Affronte, Clara Eugenia Aguilera García, Renata Briano, Alain Cadec, Richard Corbett, Diane Dodds, Linnéa Engström, Ian Hudghton, Carlos Iturgaiz, Werner Kuhn, António Marinho e Pinto, Gabriel Mato, Norica Nicolai, Liadh Ní Riada, Ulrike Rodust, Ruža Tomašić, Peter van Dalen, Jarosław Wałęsa

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Ole Christensen, Jørn Dohrmann, Francisco José Millán Mon

Teisinis pranešimas - Privatumo politika