Procedūra : 2016/2150(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0331/2016

Pateikti tekstai :

A8-0331/2016

Debatai :

PV 24/11/2016 - 6
CRE 24/11/2016 - 6

Balsavimas :

PV 24/11/2016 - 8.9
CRE 24/11/2016 - 8.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2016)0452

PRANEŠIMAS     
PDF 535kWORD 61k
15.11.2016
PE 587.504v02-00 A8-0331/2016

dėl metinio pranešimo apie Europos ombudsmeno 2015 m. veiklą

(2016/2150(INI))

Peticijų komitetas

Pranešėjas: Notis Marias

PR_INI_AnnOmbud

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl metinio pranešimo apie Europos ombudsmeno 2015 m. veiklą

(2016/2150(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į metinį pranešimą apie Europos ombudsmeno 2015 m. veiklą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 15 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 228 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 42 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 43 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 1994 m. kovo 9 d. Europos Parlamento sprendimą 94/262/EAPB, Euratomas dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento 2001 m. rugsėjo 6 d. patvirtintą Europos gero administracinio elgesio kodeksą,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 15 d. sudarytą ir 2006 m. balandžio 1 d. įsigaliojusį Europos Parlamento ir Europos ombudsmeno pagrindų susitarimą dėl bendradarbiavimo,

–  atsižvelgdamas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) paskelbtus skaidrumo ir sąžiningumo principus vykdant lobistinę veiklą,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Europos ombudsmeno veiklos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 220 straipsnio 2 dalies antrą ir trečią sakinius,

–  atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą (A8–0331/2016),

A.  kadangi 2016 m. gegužės 3 d. Parlamento pirmininkui oficialiai pateiktas metinis pranešimas apie Europos ombudsmeno 2015 m. veiklą, o 2016 m. birželio 20 d. ombudsmenė Emily O’Reilly Briuselyje pristatė pranešimą Peticijų komitetui;

B.  kadangi SESV 15 straipsnyje nurodyta, jog siekiant skatinti gerą valdymą ir užtikrinti pilietinės visuomenės dalyvavimą Europos Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai turi, kiek įmanoma, laikytis atvirumo principo;

C.  kadangi SESV 24 straipsnyje nustatytas principas, kad kiekvienas Sąjungos pilietis gali kreiptis į ombudsmeną, kurio pareigybė įsteigta pagal SESV 228 straipsnį;

D.  kadangi SESV 228 straipsniu Europos ombudsmenas įgaliotas priimti skundus dėl netinkamo administravimo atvejų Sąjungos institucijų ar įstaigų veikloje, išskyrus Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kai šis vykdo teismines funkcijas;

E.  kadangi SESV 258 straipsnyje nustatytas Komisijos kaip Sutarčių sergėtojos vaidmuo; kadangi šių pareigų nevykdymas arba neveikimas gali būti laikomi netinkamu administravimu; 

F.  kadangi pagal SESV 298 straipsnį ES institucijos, įstaigos ir organai „remiasi atvira, veiksminga ir nepriklausoma Europos administracija“ ir kadangi tame pačiame straipsnyje numatyta, kad šiuo tikslu turi būti priimti specialūs antriniai teisės aktai visoms ES administracijos sritims taikytinų reglamentų pavidalu;

G.  kadangi Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje teigiama, kad „kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką“;

H.  kadangi Pagrindinių teisių chartijos 43 straipsnyje teigiama, kad „kiekvienas Sąjungos pilietis ir kiekvienas fizinis asmuo, kuris gyvena bet kurioje valstybėje narėje, ar juridinis asmuo, kurio registruota buveinė yra valstybėje narėje, turi teisę kreiptis į Europos ombudsmeną su skundu dėl netinkamų Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų administravimo veiksmų, išskyrus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vykdomas teismo funkcijas“;

I.  kadangi Mastrichto sutartimi įsteigta Europos ombudsmeno tarnyba 2015 m. paminėjo savo veiklos 20-metį ir nuo 2005 m. yra išnagrinėjusi 48 840 skundų;

J.  kadangi, remiantis 2015 m. spalio mėn. „Eurobarometro“ greitąja apklausa dėl ES pilietybės suteikiamų teisių, 83 proc. ES piliečių žino, kad ES piliečiai turi teisę pateikti skundą Komisijai, Europos Parlamentui ir Europos ombudsmenui;

K.  kadangi pagal Europos ombudsmeną netinkamas administravimas apibrėžiamas kaip blogas administravimas arba jo nebuvimas, kai institucija ar viešoji įstaiga nesilaiko teisės aktų, jai privalomų taisyklių ar principų, netaiko gero administravimo principų arba pažeidžia žmogaus teises;

L.  kadangi Gero administracinio elgesio kodeksu siekiama užkirsti kelią netinkamam administravimui; kadangi šios priemonės nauda ribota, nes ji yra neprivalomo pobūdžio;

M.  kadangi dokumentų, susijusių su dideliu poveikiu socialiniam ir ekonominiam ES modeliui, taip pat dažnai darančių didelį poveikį visuomenės sveikatos ir aplinkos sritims, neskaidrumas paprastai lemia piliečių nepasitikėjimą ir apskritai nepalankią viešąją nuomonę;

N.  kadangi informatoriams tenka itin svarbus vaidmuo pranešant apie netinkamo administravimo ir kai kuriais atvejais net politinės korupcijos atvejus; kadangi dėl tokių atvejų daromas labai didelis neigiamas poveikis mūsų demokratijos kokybei; kadangi neretai pasitaiko, kad informatoriai po to patys atsiduria labai keblioje padėtyje ir pernelyg dažnai patiria neigiamas asmenines pasekmes daugeliu lygmenų – ne tik profesiniu, bet net ir baudžiamuoju; kadangi nesant tolesnės apsaugos ši žinoma ankstesnė patirtis gali asmenis ateityje atgrasyti nuo informavimo apie pažeidimus laikantis etikos principų;

O.  kadangi 2014 m. buvo įgyvendinta 90 proc. Europos ombudsmeno tarnybos sprendimų ir (arba) rekomendacijų, t. y. 10 proc. daugiau nei 2013 m.;

P.  kadangi 2015 m. ombudsmenės iniciatyva pradėti tyrimai yra susiję su šiomis pagrindinėmis temomis: skaidrumas ES institucijose, etikos klausimai, visuomenės dalyvavimas ES sprendimų priėmimo procese, ES konkurencijos taisyklės ir pagrindinės teisės;

Q.  kadangi Peticijų komitetas yra aktyvus Europos ombudsmenų tinklo narys; kadangi dėl šios priežasties Europos ombudsmenė komitetui perdavė 42 skundus, kurie buvo toliau nagrinėjami kaip peticijos;

1.  patvirtina Europos ombudsmenės pristatytą metinį pranešimą apie 2015 m. veiklą;

2.  sveikina Emily O’Reilly atlikus puikų darbą ir nepailstant dėjus pastangas, kad ES administracija piliečiams teiktų dar kokybiškesnes paslaugas; pripažįsta skaidrumo kaip svarbiausio elemento nusipelnant pasitikėjimą ir užtikrinant gerą administravimą svarbą – tai paaiškėja ir atsižvelgiant į didelę skundų dėl skaidrumo procentinę dalį (22,4 proc.), taigi ši tema yra dažniausiai pasitaikanti; pripažįsta strateginių tyrimų vaidmenį užtikrinant gerą administravimą ir pritaria Europos ombudsmeno tarnybos iki šiol atliktiems šios srities tyrimams;

3.  palankiai vertina nuolatines Europos ombudsmenės pastangas didinti skaidrumą vykstant deryboms dėl TPIP, šiuo tikslu teikiant pasiūlymus Komisijai; palankiai vertina tai, kad Komisija paskelbė daug TPIP dokumentų, taip propaguodama skaidrumą kaip vieną iš trijų savo naujosios prekybos strategijos ramsčių; dar kartą pabrėžia, kad tarptautiniuose susitarimuose, tokiuose kaip TPIP, IEPS ir kt., būtina užtikrinti didesnį skaidrumą, kaip ragino ne vienas susirūpinęs pilietis, kuris kreipėsi į Peticijų komitetą;; šiuo atžvilgiu ragina dėti daugiau ir platesnio masto pastangų, kad būtų išsaugotas Europos piliečių pasitikėjimas;

4.  primena, kad Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais paremtas kuo platesnės galimybės susipažinti su dokumentais principu; turėdamas tai omenyje, pabrėžia, kad skaidrumas ir visiška prieiga prie ES institucijų dokumentų turi tapti įprasta praktika siekiant užtikrinti, kad piliečiai galėtų visapusiškai naudotis savo demokratinėmis teisėmis; pabrėžia, kad, kaip nustatė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, šios praktikos išimtys turi būti tinkamai išaiškintos, atsižvelgiant į viršesnį viešąjį interesą atskleisti informaciją ir laikytis demokratijos principų, aktyviau įtraukti piliečius į sprendimų priėmimo procesą, užtikrinti valdymo teisėtumą, veiksmingumą ir atskaitomybę piliečiams;

5.  ragina Komisiją ir valstybes nares suteikti Europos ombudsmenei įgaliojimus padaryti pareiškimą dėl to, jog įvairios ES institucijos nesilaiko Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais, su sąlyga, kad šie dokumentai nepatenka į minėtojo reglamento 9 straipsnio 1 dalies taikymo sritį; pritaria minčiai, kad ištyrus šio reglamento nesilaikymo atvejus ombudsmenei turėtų būti suteikta galimybė priimti sprendimą dėl atitinkamų dokumentų paskelbimo;

6.  apgailestauja dėl to, kad Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 persvarstymas stringa; mano, kad svarbu nedelsiant padaryti pažangą, nes šis reglamentas nebeatspindi esamos teisinės padėties ir institucinės praktikos;

7.  pripažįsta, kad ES sprendimų priėmimo procesas turi būti skaidrus, ir pritaria Europos ombudsmenės tyrimui dėl neformalių trijų pagrindinių ES institucijų derybų (trišalių dialogų) ir tam, kad pradėtos viešosios konsultacijos šiuo klausimu; pritaria tam, kad būtų skelbiami trišalių dialogų dokumentai, deramai atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnį;

8.  apgailestauja dėl to, kad Parlamento Išmetamųjų teršalų matavimų automobilių sektoriuje (EMIS) tyrimo komitetui Komisija pateikė tik dalį dokumentų, o tie dokumentai buvo parinkti taip, kad trūko tam tikros informacijos, kurios Komisija nelaikė svarbia; ragina Komisiją užtikrinti kuo didesnį savo darbo tikslumą ir visišką teikiamų dokumentų skaidrumą, taip pat visiškai laikytis lojalaus bendradarbiavimo principo siekiant užtikrinti, kad EMIS tyrimo komitetas galėtų visapusiškai ir veiksmingai naudotis savo įgaliojimais vykdyti tyrimus;

9.  remia Europos ombudsmenės pasiryžimą padaryti Europos Centrinio Banko (ECB) veiklą skaidresnę ir atitinkančią aukštus valdymo standartus, ypač dėl to, kad jis yra trejeto ir grupės Quadriga narys, prižiūrintis fiskalinio konsolidavimo programas ES šalyse; teigiamai vertina ECB sprendimą skelbti savo Vykdomosios valdybos narių posėdžių tvarkaraštį; pritaria naujiesiems pagrindiniams viešo kalbėjimo principams ir draudimo paskelbti informaciją laikotarpio nustatymui prieš Valdančiosios tarybos posėdžius, kiek tai susiję su rinką galinčia paveikti informacija;

10.  atkreipia dėmesį į ECB, kuris veikia ir kaip pinigų įstaiga, ir kaip trejeto bei grupės Quadriga patariantysis narys, statusą ir ragina Europos ombudsmenę užtikrinti, kad vienoje svarbiausių Europos finansinių institucijų būtų laikomasi gero administravimo principų;

11.  ragina, kad Euro grupės posėdžiai būtų skaidresni ir kad šiuo tikslu būtų imtasi dar daugiau priemonių nei tos, kurių po Europos ombudsmenės įsikišimo jau ėmėsi jos pirmininkas;

12.  pritaria ombudsmenės tyrimui dėl Komisijos ekspertų grupių sudarymo ir jų darbo skaidrumo; pažymi, kad Komisija stengiasi šias grupes atverti visuomenei, ir pabrėžia, kad būtina imtis tolesnių veiksmų siekiant užtikrinti visapusišką skaidrumą; pakartoja savo raginimą Tarybai, įskaitant jos parengiamuosius organus, kuo skubiau prisijungti prie lobistų registro ir užtikrinti didesnį savo darbo skaidrumą;

13.  remia ombudsmenės pastangas, susijusias su lobizmo skaidrumo didinimu; apgailestauja dėl Komisijos nenoro skelbti išsamią informaciją apie tabako lobistų susitikimus; ragina Komisiją leisti visuomenei visapusiškai susipažinti su jos veikla, kad būtų pelnytas didesnis pasitikėjimas jos darbu;

14.  ragina Komisiją suteikti galimybę visuomenei susipažinti su visa informacija apie lobistų įtaką; ši informacija turėtų būti pateikiama nemokamai, ji turėtų būti lengvai suprantama ir nesunkiai prieinama ir šiuo tikslu turėtų būti sukurta viena bendra centralizuota internetinė duomenų bazė;

15.  ragina Komisiją 2017 m. pateikti pasiūlymą dėl visiškai privalomo ir teisiškai įpareigojančio lobistų registro siekiant užtikrinti, kad būtų pašalintos visos spragos ir sukurtas visiškai privalomas visų lobistų registras;

16.  remia pastangas parengti lobistinės veiklos skaidrumo gaires, kurios būtų taikomos ne tik ES institucijoms, bet ir nacionalinėms administracijoms;

17.  atkreipia dėmesį į piliečių susirūpinimą dėl to, kaip Komisija nagrinėja skundus dėl pažeidimų; pabrėžia, kad teisė į gerą administravimą, įtvirtinta Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje, apima prievolę pateikti tinkamą pagrindimą tais atvejais, kai Komisija nusprendžia nepradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūros Teisingumo Teisme; palankiai vertina Europos ombudsmenės strateginį tyrimą dėl sisteminių problemų, su kuriomis susiduriama sistemoje „EU Pilot“;

18.  palankiai vertina tai, kad pradėtas ombudsmeno tyrimas (byla 01/5/2016/AB) dėl to, kaip Komisija, vykdydama savo kaip Sutarčių sergėtojos funkcijas, nagrinėja skundus dėl pažeidimų pagal sistemos „EU Pilot“ procedūras; primena apie ankstesnius Peticijų komiteto prašymus leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su sistema „EU Pilot“ ir pažeidimo nagrinėjimo procedūromis, nes išnagrinėjus peticijas dažnai inicijuojamos tokios procedūros;

19.  palankiai vertina tai, kad Europos ombudsmenė tęsia tyrimus dėl „sukamųjų durų“ reiškinio atvejų Komisijoje; pripažįsta, kad po šių tyrimų Komisija pateikė daugiau informacijos apie vyresniųjų pareigūnų, kurie perėjo dirbti į privatųjį sektorių, pavardes; ragina dažniau skelbti tokių asmenų pavardes ir kitus duomenis; išreiškia viltį, kad kitos ES institucijos ir agentūros paseks šiuo pavyzdžiu; palankiai vertina tai, kad Komisija yra pasirengusi skelbti informaciją apie buvusių Komisijos narių pareigas baigus savo kadenciją; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad buvęs Komisijos pirmininkas J. M. Barroso buvo paskirtas įmonės „Goldman Sachs International“ konsultantu ir nevykdomuoju pirmininku;

20.  primena, kad interesų konfliktas apima daugiau negu „sukamųjų durų“ reiškinio atvejus; pabrėžia, kad norint užtikrinti gerą administravimą ir politinių bei techninio pobūdžio sprendimų priėmimo proceso patikimumą nepaprastai svarbu veiksmingai kovoti su bet kokiomis interesų konflikto priežastimis; mano, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas ES lygmeniu, kai skiriami kandidatai į pareigas Sąjungos institucijose, agentūrose ir įstaigose, – tai turi būti daroma taikant aukštus standartus ir konkrečias priemones, kurios nepaliktų abejonių dėl jokio interesų konflikto;

21.  palankiai vertina tai, kad visos ES institucijos, remdamosi Tarnybos nuostatų 22 straipsnio a–c punktais, 2015 m. patvirtino vidaus taisykles dėl informatorių apsaugos, tokiu būdu skatindamos reglamentuotą informavimą apie pažeidimus; pažymi, kad galėtų būti užtikrinama veiksmingesnė informatorių apsauga nuo atsakomųjų veiksmų; šiuo tikslu primygtinai ragina patvirtinti bendras taisykles, kuriomis būtų skatinama informuoti apie pažeidimus ir nustatomos informatoriams taikomos būtinosios garantijos ir apsaugos priemonės;

22.  ragina priimti direktyvą dėl informavimo apie pažeidimus, kurioje būtų nustatyti tinkami kanalai ir procedūros, kad būtų pranešama apie bet kokios formos netinkamą administravimą, taip pat įtvirtintos būtiniausios reikiamos garantijos ir teisinė susijusių asmenų apsauga visais lygmenimis;

23.  palankiai vertina FRONTEX skundų dėl galimų pagrindinių teisių pažeidimų nagrinėjimo mechanizmą, kuris buvo sukurtas po vykstančio ombudsmenės tyrimo dėl praktikos, kurią taiko FRONTEX ir valstybės narės tais atvejais, kai vykdomos bendros priverstinio neteisėtų migrantų grąžinimo operacijos; palankiai vertina tai, kad toks mechanizmas numatytas pagal naująjį reglamentą dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų;

24.  teigiamai vertina Europos ombudsmenės tyrimą, atliktą siekiant įvertinti, ar valstybės narės, įgyvendindamos ES fondų lėšomis finansuojamus veiksmus, pvz., projektus, kuriais siekiama neįgaliuosius apgyvendinti priežiūros įstaigose, o ne integruoti juos į visuomenę, laikosi Pagrindinių teisių chartijos nuostatų; primygtinai ragina Europos ombudsmenę ir toliau vykdyti tokius tyrimus, kad būtų užtikrintas projektų skaidrumas ir jų pridėtinė vertė;

25.  palankiai vertina ombudsmeno ir Europos Parlamento bendradarbiavimą pagal JT sistemą, skirtą JT neįgaliųjų teisių konvencijai, visų pirma kiek tai susiję su raginimu ES lygmeniu visapusiškai įgyvendinti šią konvenciją ir tam skirti pakankamai išteklių; dar kartą patvirtina, kad visapusiškai remia minėtosios konvencijos įgyvendinimą, ir ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti visapusiškai įgyvendinti šią konvenciją ES lygmeniu;

26.  remia ombudsmenės pastangas, susijusias su diskriminacijos atvejų, mažumų grupių teisių ir vyresnio amžiaus asmenų teisių nagrinėjimu Europos ombudsmenų tinklo seminare pavadinimu „Ombudsmenai prieš diskriminaciją“;

27.  remia ombudsmenės pastangas užtikrinti nešališkumą Komisijai priimant sprendimus konkurencijos klausimais;

28.  pripažįsta, kad piliečių teisė išreikšti savo nuomonę formuojant ES politiką dabar yra svarbesnė nei bet kada; palankiai vertina ombudsmenės pasiūlytas gaires, kaip pagerinti Europos piliečių iniciatyvos veikimą, ypač kiek tai susiję su tvirtu Komisijos pagrindimu, kai tokios Europos piliečių iniciatyvos atmetamos; vis dėlto pripažįsta, kad esama didelių trūkumų, su kuriais reikia kovoti ir kuriuos būtina pašalinti, kad Europos piliečių iniciatyva būtų veiksmingesnė; tvirtina, kad labiau įtraukus piliečius į ES politikos formavimą padidės Europos Sąjungos institucijų patikimumas;

29.  teigiamai vertina ombudsmenės vykdomą nenutrūkstamą dialogą ir palaikomus artimus santykius su daugeliu ES institucijų (įskaitant Europos Parlamentą) ir kitomis įstaigomis, siekiant užtikrinti administracinį bendradarbiavimą ir sanglaudą; be to, palankiai vertina ombudsmenės pastangas užtikrinti nuolatinį ir atvirą bendradarbiavimą su Peticijų komitetu;

30.  pripažįsta, kad ES agentūros turi laikytis tų pačių aukštų skaidrumo, atskaitomybės ir etikos standartų, kaip ir kitos institucijos; pažymi, jog vertina tai, kad Europos ombudsmenė atliko svarbų darbą keliose ES agentūrose; remia Europos cheminių medžiagų agentūrai (ECHA) pateiktą pasiūlymą reikalauti, kad registruotojai įrodytų, jog padarė viską, kas įmanoma, kad išvengtų bandymų su gyvūnais, ir kad būtų teikiama informacija, kaip išvengti bandymų su gyvūnais;

31.  remia ombudsmenės rekomendacijas, kad Europos maisto saugos tarnyba turėtų persvarstyti savo interesų konfliktų srities taisykles ir procedūras siekiant užtikrinti tinkamas viešąsias konsultacijas ir dalyvavimą;

32.  primena, jog ombudsmenas taip pat turi įgaliojimus ir atitinkamą pareigą vykdyti Parlamento darbo priežiūrą, kad ES piliečiams būtų užtikrintas geras administravimas;

33.  ragina veiksmingai atnaujinti Europos gero administracinio elgesio kodeksą priimant privalomą reglamentą šiuo klausimu iki šios kadencijos pabaigos;

34.  ragina Europos ombudsmenę būsimose metinėse ataskaitose kategorizuoti skundus, nepatenkančius į Ombudsmeno tarnybos kompetencijos sritį, – tai suteiktų Europos Parlamento nariams galimybę susidaryti bendrą vaizdą, kokių problemų kyla ES piliečiams; 

35.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir Peticijų komiteto pranešimą Tarybai, Komisijai ir Europos ombudsmenei, taip pat valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei jų ombudsmenams arba panašioms kompetentingoms tarnyboms.

(1)

OL L 113, 1994 5 4, p. 15.


AIŠKINAMOJI DALIS

2016 m. gegužės 3 d. Europos ombudsmenė Emily O’Reilly Parlamento pirmininkui Martinui Schulzui pristatė savo metinį pranešimą. 2016 m. birželio 20 d. ji pristatė savo pranešimą Europos Parlamento Peticijų komitetui.

Pranešimas išdėstytas lygiai taip pat patraukliai kaip ir 2014 m., jame iškeliamos pagrindinės problemos ir suteikiama daug informacijos apie Europos ombudsmenės iniciatyvas ir veiksmus, socialinių priemonių panaudojimą propaguojant ombudsmenės veiklą ir atitinkamus ES institucijų veiksmus. Kartu su pranešimais pateikiama informatyvi ir išsami statistika, susijusi su maždaug tomis pačiomis sritimis kaip ir pernai, todėl ją lengva tiesiogiai palyginti. Gaila, kad pranešimas Europos ombudsmenės interneto svetainėje skelbiamas tik anglų kalba, nes tai apriboja skaitytojų ratą tol, kol bus paskelbtos visos kitos kalbinės versijos.

Europos ombudsmeno įgaliojimai apibrėžiami Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 228 straipsnyje, pagal kurį jo tarnybai leidžiama priimti skundus dėl netinkamo administravimo atvejų Sąjungos institucijų ar įstaigų veikloje, išskyrus Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kai šis vykdo teismines funkcijas.

Teisė pateikti skundą Europos ombudsmenui įtvirtinta SESV 24 straipsnyje ir ES Pagrindinių teisių chartijos 43 straipsnyje. Ši teisė taip pat yra viena iš pagrindinių teisių, kurios valstybių narių piliečiams suteikiamos dėl ES pilietybės.

Ombudsmenas padeda asmenims, bendrovėms ir asociacijoms, susiduriančioms su netinkamo administravimo problemomis ES institucijose. Netinkamas administravimas apibrėžiamas kaip blogas administravimas arba jo nebuvimas, kai institucija nesilaiko įstatymų, netaiko gero administravimo principų arba pažeidžia žmogaus teises. Tuo tarpu Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje geras administravimas apibūdinamas kaip ES piliečių teisė, taigi taip sukuriamos pareigos nacionalinėms ir ES administracijoms.

2015 m. Europos ombudsmeno tarnyba padėjo 17 033 ES piliečiams, iš kurių 13 966 bylos (81,99 proc.) išnagrinėtos suteikiant patarimus per Europos ombudsmeno interneto svetainėje esantį interaktyvų vadovą, 2 077 bylos (12,19 proc.) buvo išnagrinėtos kaip skundai, o 1 060 bylų (6,22 proc.) buvo informacijos prašymai, į kuriuos atsakė Europos ombudsmeno tarnybos. Palyginti su ankstesniaisiais metais piliečių, kuriems buvo padėta, skaičius žymiai mažesnis 2015 m. (2014 m. – 23 072, t. y. 26,17 proc. mažiau). Skundų kiekis buvo tas pats, tačiau skundų dalis 2015 m. bendrame bylų skaičiuje buvo didesnė 2015 m. (12,19 proc.) negu 2014 m. (9,01 proc.).

Be piliečiams teikiamos pagalbos Europos ombudsmenas tarnauja viešajam interesui padėdamas ES institucijoms padidinti savo teikiamų paslaugų kokybę. Ombudsmenė ne tik nagrinėjo skundus, bet ir savo iniciatyva pradėjo tyrimus.

Aptariamaisiais metais Europos ombudsmenė pradėjo 261 tyrimą remiantis skundais bei 17 tyrimų savo iniciatyva, baigė nagrinėti 261 skundais pagrįstą tyrimą ir 16 savo iniciatyva pradėtų tyrimų. Aštuoni iš pastarųjų tyrimų buvo strateginiai tyrimai dėl tokių svarbių klausimų kaip derybų dėl TPIP skaidrumas, informavimas apie pažeidimus, Europos piliečių iniciatyva, pagrindinės teisės ES sanglaudos politikoje ir FRONTEX priverstiniai grąžinimai. Paminėtinos ir šešios pradėtos strateginės iniciatyvos (tolesnis svarbių klausimų nagrinėjimas be tyrimo), tarp jų – ECB skaidrumas, buvusių Komisijos narių pareigos baigus kadenciją ir Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas.

Šių skundų kilmės šalių sąrašo viršuje yra Ispanija (322 skundai), toliau seka Vokietija (234 skundai), Lenkija (172 skundai), Belgija (179 skundai) ir Jungtinė Karalystė (146 skundai). Tai, kad daug skundų pateikiama iš tam tikros šalies, neatitinka proporcingo pradėtų tyrimų skaičiaus. Pavyzdžiui, iš 2015 m. duomenų matyti, kad iš Belgijos gauti 149 skundai ir pradėti 35 tyrimai, o iš Ispanijos gauti 323 skundai, tačiau pradėti tik 27 tyrimai.

Daugiausia, t. y. daugiau nei pusė (55,6 proc.) ombudsmeno tyrimų, pradėta dėl Komisijos veiklos. Toliau seka ES agentūros (11,5 proc.). Tvirtą trečią vietą užima Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO) (10 proc.), ketvirtą vietą užima kitos įstaigos (9,2 proc.), o Europos Parlamentas yra penktoje vietoje (8 proc. skundų). Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) ir Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) užima paskutines dvi vietas (atitinkamai 4,6 ir 1,9 proc.). Palyginti su 2014 m. susijusios institucijos nepasikeitė, tačiau pasikeitė jų eiliškumas: 2015 m. dėl Europos Parlamento pradėta daugiau tyrimų nei dėl EIVT.

2015 m. dažniausiai pasitaikančios ombudsmenės tyrimų temos buvo informacijos ir galimybės susipažinti su informacija prašymai (t. y. skaidrumo klausimai), instituciniai ir politikos klausimai, o nuo jų nedaug atsilieka klausimai, susiję su Komisija kaip Sutarčių sergėtoja. Visomis šiomis temomis pradėtas panašus skaičius tyrimų. Kiti klausimai (eiliškumo tvarka) buvo sudėtis ir atrankos procedūros, administravimas ir tarnybos nuostatai bei sutarčių ir subsidijų skyrimas. 2014 m. temos buvo tos pačios, tačiau skyrėsi jų eiliškumas: instituciniai ir politikos klausimai pasitaikė rečiau nei klausimai, susiję su Komisija kaip Sutarčių sergėtoja.

2015 m. ombudsmenė ėmėsi veiksmų dėl 1 946 skundų. 971 atveju ombudesmeno tarnybos suteikė patarimus arba perdavė bylą (pvz., Europos ombudsmenų tinklo nariui arba EP Peticijų komitetui), 726 atvejais skundo teikėjas buvo informuotas apie tai, kad daugiau patarimų nebus suteikta, o 249 atvejais buvo pradėtas tyrimas.

Metinio pranešimo 11 skyriuje trumpai aptariamos nagrinėjant bylas Europos ombudsmeno įstaigos taikomos procedūros. Šios veiklos dalį sudaro strateginiai tyrimai, tačiau, nepaisant to, skundų nagrinėjimas yra pagrindinė užduotis, atsakymai visuomet pateikiami raštu popieriuje ar elektroniniu būdu. Skundai, nepatenkantys į ombudsmenės kompetenciją, perduodami kompetentingai institucijai ar kitai galinčiai padėti tarnybai. Nepriimtini skundai atmetami skundo pateikėjui pateikiant raštišką pagrindimą ir pasiūlant, į kokią kitą įstaigą reikėtų kreiptis. Jei dėl skundo pradedamas tyrimas, priimamas sprendimas, ar skundas gali būti išnagrinėtas greitai. Jei ne, reikia pradėti visapusišką tyrimą, kuris gali būti baigtas pasiūlant sprendimą ar pateikiant rekomendacijos, kaip galima ištaisyti netinkamą administravimą, projektą. Jeigu negalima rasti sprendimo, gali būti pateikta kritinė pastaba.

2015 m. pabaigoje Europos ombudsmenė pradėjo minėtų procedūrų peržiūrą, kad galėtų padidinti jų veiksmingumą ir poveikį. Peržiūrėtų procedūrų nekantriai laukiama 2016 m., tuomet bus konsultuojamasi su Europos Parlamentu.

2015 m. ombudsmenės 145 baigtuose tyrimuose (52,3 proc. visų tyrimų) skundą išsprendė susijusi institucija ar buvo rastas draugiškas sprendimas. 79 bylose (28,5 proc.) nebuvo rasta netinkamo administravimo, 59 bylose (19,5 proc.) nebuvo pagrindo tolesniam tyrimui ir 30 bylų (10,8 proc.) nustatytas netinkamas administravimas. Dėl 6 bylų (2,2 proc.) buvo imtasi kitų priemonių. Palyginti su ankstesniais metais, pažymėtinas didelis išspręstų skundų skaičiaus padidėjimas (nuo 33,3 proc. 2014 m.), taip pat daugiau bylų, kuriose nerasta netinkamo administravimo (19,0 proc. 2014 m.). Tačiau labai sumažėjo skundų, kuriuose nebuvo pagrindo tolesniam tyrimui, skaičius (40,8 proc. 2014 m.).

Tais atvejais, kai gali būti nustatytas netinkamas administravimas, Europos ombudsmenė gali baigti tyrimą pateikdama kritinę pastabą ar rekomendacijos projektą.

Kritinė pastaba teikiama tokiais atvejais, kai institucija nebegali ištaisyti netinkamo administravimo atvejo, kai netinkamas administravimas neturi visuotinio poveikio ar kai iš ombudsmenės nereikalaujama imtis tolesnių veiksmų. Ombudsmenė taip pat gali pateikti kritinę pastabą, jeigu mano, kad rekomendacijos projektas nebūtų veiksmingas, arba tais atvejais, kai skundžiama institucija nepritaria rekomendacijos projektui, tačiau dėl netinkamo administravimo atvejo pobūdžio specialiojo pranešimo teikimas Parlamentui nebūtų pateisinamas. Vis dėlto, pateikus kritinę pastabą, skundo pateikėjui patvirtinama, kad jo arba jos skundas yra pagrįstas, ir skundžiamai institucijai aiškiai nurodoma, kokių klaidų ji padarė, kad ateityje ji galėtų išvengti tokių veiksmų.

Tolesnės pastabos yra kita ombudsmenės priemonė, kurią ji naudoja, jeigu nagrinėdama skundą nustato, kad esama galimybių pagerinti administravimo kokybę. Teikdama tolesnes pastabas ombudsmenė nesiekia kritiškai vertinti skundžiamos institucijos; jos turėtų būti laikomos rekomendacijomis ir patarimais, kaip institucija galėtų pagerinti aptarnavimo kokybę.

Rekomendacijos projektas rengiamas tais atvejais, kai skundžiama institucija gali ištaisyti netinkamo administravimo atvejį arba kai netinkamo administravimo atvejai yra rimti ar daro visuotinį poveikį. Pagal Sutarties nuostatas skundžiama institucija, gavusi rekomendacijos projektą, privalo per 3 mėnesius pateikti ombudsmenui išsamią nuomonę.

Jei ES institucija tinkamai nereaguoja į rekomendacijos projektą, ombudsmenas gali parengti ir pateikti Europos Parlamentui specialųjį pranešimą. Specialusis pranešimas yra kraštutinė priemonė ir paskutinis žingsnis nagrinėjant skundą. Tokiu atveju Parlamentas sprendžia, ar reikia imtis tolesnių veiksmų, pvz., parengti rezoliuciją. Specialieji pranešimai teikiami Peticijų komitetui, kuris atsakingas už ryšių su ombudsmeno institucija palaikymą.

2015 m. ombudsmenė 19 bylų institucijoms pateikė kritinių pastabų. 11 bylų buvo pateikti rekomendacijų projektai, su kuriais institucijos dalinai arba visiškai sutiko.

Europos ombudsmenė glaudžiai bendradarbiauja su kolegomis valstybėse narėse. Šis bendradarbiavimas vykdomas Europos ombudsmenų tinkle, kuris vienija nacionalinius ir regionų ombudsmenus, peticijų komitetus ir panašias Europos Sąjungos valstybių narių ir šalių kandidačių, taip pat kitų Europos ekonominės erdvės ir (arba) Šengeno erdvės šalių, įstaigas. Parlamento Peticijų komitetas yra tikrasis tinklo, kuris šiuo metu aprėpia 94 įstaigas 36 šalyse, narys.

2015 m. buvo ypatingi metai, nes Europos ombudsmenė inicijavo tinklo reformą, kad jis taptų matomesnis ir aktualesnis Europos visuomenei. Be skundų, kurie nepatenka į ombudsmeno kompetenciją, nagrinėjimo (iš 512 tokių bylų 2015 m. 470 buvo perduota kitiems ombudsmenams ir 42 – PETI komitetui), kuris iki šiol buvo nustatyta tvarka, tinklo nariai dabar turi galimybę glaudžiau bendradarbiauti, t. y. kartu su ombudsmene atlikti lygiagrečius tyrimus (kaip neteisėtų migrantų priverstinių grąžinimų atveju), aptarti ypatingus atvejus (kaip tyrime dėl Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo) ir tarpusavyje konsultuotis dėl platesnių klausimų (pvz., dėl lobizmo skaidrumo siekiant parengti nacionalinėms ir ES administracijoms skirtas gaires šiuo klausimu). Nariai taip pat numato surengti metinį seminarą pagrindiniais klausimais ir dėl vidaus procedūrų, kaip perduoti nacionalines užklausas dėl ES teisės iš tinklo kompetentingoms institucijoms, tobulinimo. Europos ombudsmenų tinklo metinis susitikimas įvyko Varšuvoje 2015 m. balandžio mėn. Susitikimo tema buvo diskriminacijos klausimai.

Remiantis Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 33 straipsnio 2 dalimi, numatomas ES masto sistemos sukūrimas, kuri būtų atsakinga už šios konvencijos skatinimą, apsaugą, stebėjimą ir įgyvendinimą. Europos ombudsmenė, Parlamento Peticijų komitetas ir Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas, Pagrindinių teisių agentūra, Europos Komisija (kuri išreiškė ketinimą pasitraukti iš sistemos) ir Europos neįgaliųjų forumas yra šios sistemos nariai. Europos ombudsmeno užduotis yra saugoti neįgalių asmenų teises ir užtikrinti, kad ES administracija žinotų apie savo atsakomybę, susijusią su šių teisių laikymusi. Asmenys, manantys, kad ES institucija nesilaiko Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų, turi teisę teikti skundus ombudsmenui. Šiuo metu vyksta sistemos reforma, vėliau ją peržiūrės JT neįgaliųjų teisių konvencijos ekspertų komitetas. Europos ombudsmenė aktyviai dalyvauja šioje reformoje.

Ombudsmeno įstaigos biudžetas ES biudžete sudaro nepriklausomą eilutę. 2015 m. ombudsmeno biudžetas sudarė 10 346 105 eurus.

Peticijų komitetas atkreipia dėmesį į Europos ombudsmenės pradėtų strateginių tyrimų ir iniciatyvų eigą – į tuos, kurie tęsiami nuo 2015 m. ateinančiais metais, ir į tuos, kurie šio metu pradėti kaip ankstesnių rezultatų tąsa. Tai tyrimai ir iniciatyvos dėl trišalių dialogų skaidrumo ir dokumentų atskleidimo, didesnio Europos Vadovų Tarybos ir ES Tarybos veiklos skaidrumo, specialiųjų patarėjų galimų interesų konfliktų prevencijos. Palankiai vertiname Europos ombudsmenės pastangas užtikrinti skaidrumą įvairiose ES institucijose ir įstaigose, kurios daro poveikį ES piliečiams, kai jos priima sprendimus ekonominiais ir pinigų klausimais (pvz., Euro grupė) ar teikia finansavimą valstybėms narėms griežtomis sąlygomis ir pasirašant susitarimų memorandumus (pvz., Europos stabilumo mechanizmas ).


GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

9.11.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

21

9

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marina Albiol Guzmán, Margrete Auken, Beatriz Becerra Basterrechea, Soledad Cabezón Ruiz, Andrea Cozzolino, Pál Csáky, Miriam Dalli, Rosa Estaràs Ferragut, Eleonora Evi, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Peter Jahr, Jude Kirton-Darling, Svetoslav Hristov Malinov, Notis Marias, Edouard Martin, Roberta Metsola, Marlene Mizzi, Julia Pitera, Sofia Sakorafa, Eleni Theocharous, Jarosław Wałęsa, Cecilia Wikström, Tatjana Ždanoka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Urszula Krupa, Demetris Papadakis, Ángela Vallina, Rainer Wieland

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Tiziana Beghin, Ernest Urtasun, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska

Teisinis pranešimas - Privatumo politika