Procedūra : 2015/0289(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0377/2016

Pateikti tekstai :

A8-0377/2016

Debatai :

PV 01/02/2017 - 19
CRE 01/02/2017 - 19

Balsavimas :

PV 02/02/2017 - 7.4
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0015

PRANEŠIMAS     ***I
PDF 374kWORD 126k
9.12.2016
PE 583.934v03-00 A8-0377/2016

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008

(COM(2015) 0636 – C8-0393/2015 – 2015/0289(COD))

Žuvininkystės komitetas

Pranešėja: Linnéa Engström

PAKEITIMAI
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 PRIEDAS. PRANEŠĖJAI PAGALBĄ TEIKUSIŲ SUBJEKTŲ AR ASMENŲ SĄRAŠAS
 Vystymosi komiteto NUOMONĖ
 ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008

(COM(2015) 0636 – C8-0393/2015 – 2015/0289(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2015) 0636),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0393/2015),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 26 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto nuomonę (A8-0377/2016),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas    1

Pasiūlymas dėl reglamento

2 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2)  Sąjunga yra 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (UNCLOS)16 susitariančioji šalis ir 1995 m. ratifikavo Jungtinių Tautų 1995 m. rugpjūčio 4 d. Susitarimą dėl Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo (JT susitarimas dėl žuvų išteklių)17. Šiose tarptautinėse nuostatose išdėstytas principas, kad visos valstybės privalo priimti atitinkamas priemones, kuriomis būtų užtikrintas tausus jūrų išteklių valdymas, ir bendradarbiauti tarpusavyje siekdamos šio tikslo;

(2)  Sąjunga yra 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (UNCLOS)16 susitariančioji šalis ir 1995 m. ratifikavo Jungtinių Tautų 1995 m. rugpjūčio 4 d. Susitarimą dėl Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo (JT susitarimas dėl žuvų išteklių)17. Šiose tarptautinėse nuostatose išdėstytas principas, kad visos valstybės privalo priimti atitinkamas priemones, kuriomis būtų užtikrintas tausus jūrų išteklių valdymas ir išsaugojimas, ir bendradarbiauti tarpusavyje siekdamos šio tikslo;

__________________

__________________

16 1998 m. kovo 23 d. Tarybos sprendimas 98/392/EB dėl Europos bendrijos 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos ir 1994 m. liepos 28 d. Susitarimo, susijusio su jos XI dalies įgyvendinimu, patvirtinimo (OL L 179, 1998 6 23, p. 1).

16 1998 m. kovo 23 d. Tarybos sprendimas 98/392/EB dėl Europos bendrijos 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos ir 1994 m. liepos 28 d. Susitarimo, susijusio su jos XI dalies įgyvendinimu, patvirtinimo (OL L 179, 1998 6 23, p. 1).

17 1998 m. birželio 8 d. Tarybos sprendimas 98/414/EB dėl Europos bendrijos susitarimo dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su dviejų ar daugiau valstybių vandenyse sutinkamų žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, ratifikavimo (OL L 189, 1998 7 3, p. 14).

17 1998 m. birželio 8 d. Tarybos sprendimas 98/414/EB dėl Europos bendrijos susitarimo dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su dviejų ar daugiau valstybių vandenyse sutinkamų žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, ratifikavimo (OL L 189, 1998 7 3, p. 14).

Pakeitimas    2

Pasiūlymas dėl reglamento

3 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(3a)  reaguodamas į Vakarų Afrikos Subregioninės žuvininkystės komisijos pateiktą prašymą, 2015 m. balandžio 2 d. Tarptautinis jūrų teisės tribunolas pateikė patariamąją nuomonę. Toje patariamojoje nuomonėje patvirtinta, kad Sąjunga yra atsakinga už su valstybių narių vėliavomis plaukiojančių laivų vykdomą veiklą ir kad ji turi vykdyti išsamius jų patikrinimus;

Pakeitimas    3

Pasiūlymas dėl reglamento

4 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(4a)  visos Maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl. FAO) narės, įskaitant Sąjungą ir jos partneres besivystančias šalis, 2014 m. vieningai priėmė savanoriškas gaires dėl tausios smulkiosios žvejybos užtikrinimo siekiant aprūpinimo maistu ir skurdo panaikinimo tikslo, įskaitant jų 5.7 punktą, kuriame pabrėžiama, kad nedidelio masto žvejyba turi būti tinkamai apsvarstyta prieš su trečiosiomis valstybėmis ir trečiosiomis šalimis sudarant susitarimus dėl prieigos prie išteklių;

Pakeitimas    4

Pasiūlymas dėl reglamento

4 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(4b)  Maisto ir žemės ūkio organizacijos savanoriškose gairėse dėl tausios smulkiosios žvejybos užtikrinimo siekiant aprūpinimo maistu ir skurdo panaikinimo tikslo raginama priimti ilgalaikes žuvininkystės išteklių apsaugos ir jų tausaus naudojimo, taip pat ekologinio maisto produktų gamybos pagrindo užtikrinimo priemones, pabrėžiant aplinkos standartų ne Sąjungos vandenyse vykdomai žvejybos veiklai svarbą, įskaitant ekosistemomis grindžiamą požiūrį į žuvininkystės valdymą ir atsargumo principo taikymą, siekiant atkurti ir palaikyti tokius naudojamų žuvų išteklių lygius, kad, jei įmanoma, iki 2015 m. būtų gaunami didžiausi laimikiai, o iki 2020 m. tokie laimikiai būtų užtikrinti visų išteklių atžvilgiu;

Pakeitimas    5

Pasiūlymas dėl reglamento

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5)  su gyvųjų išteklių išsaugojimu ir valdymu atviroje jūroje pagal UNCLOS susijusių vėliavos valstybės (arba, tam tikrais atvejais, vėliavos valstybės įpareigojimus perėmusios tarptautinės organizacijos) įpareigojimų ir atitinkamos atsakomybės klausimas vis dažniau keliamas tarptautiniu lygmeniu. Tas pats pasakytina ir apie konkuruojančią pakrantės valstybės ir vėliavos valstybės (arba, tam tikrais atvejais, vėliavos valstybės įpareigojimus perėmusios tarptautinės organizacijos) jurisdikciją užtikrinti patikimą biologinių jūrų išteklių išsaugojimą nacionalinei jurisdikcijai priklausančiuose jūros rajonuose, kuri grindžiama UNCLOS numatyta deramo rūpestingumo pareiga. Deramo rūpestingumo pareiga – valstybės pareiga dėti visas įmanomas pastangas ir imtis visų įmanomų priemonių siekiant užkirsti kelią neteisėtai žvejybai, įskaitant įpareigojimą priimti būtinas administracines ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemones, kuriomis valstybė užtikrintų, kad su jos vėliava plaukiojantys laivai, jos piliečiai arba jos vandenyse veiklą vykdantys žvejybos laivai nedalyvautų vykdant veiksmus, kuriais pažeidžiamos galiojančios išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės. Dėl šių priežasčių svarbu, kad tiek Sąjungos žvejybos laivų veikla ne Sąjungos vandenyse, tiek su ja susijusi valdymo sistema būtų organizuojamos taip, kad Sąjungos tarptautiniai įpareigojimai būtų veiksmingai įvykdyti ir būtų išvengta aplinkybių, kuriomis Sąjungai būtų galima prikišti neteisėtus tarptautinio lygmens veiksmus;

(5)  su gyvųjų išteklių išsaugojimu ir valdymu atviroje jūroje pagal UNCLOS susijusių vėliavos valstybės (arba, tam tikrais atvejais, vėliavos valstybės įpareigojimus perėmusios tarptautinės organizacijos) įpareigojimų ir atitinkamos atsakomybės klausimas vis dažniau keliamas tarptautiniu lygmeniu. Tas pats pasakytina ir apie konkuruojančią pakrantės valstybės ir vėliavos valstybės (arba, tam tikrais atvejais, vėliavos valstybės ir pakrantės valstybės įpareigojimus perėmusios tarptautinės organizacijos) jurisdikciją užtikrinti patikimą biologinių jūrų išteklių išsaugojimą nacionalinei jurisdikcijai priklausančiuose jūros rajonuose, kuri grindžiama UNCLOS numatyta deramo rūpestingumo pareiga. Tarptautinis jūrų teisės tribunolas (angl. ITLOS) 2015 m. balandžio 2 d. patariamojoje nuomonėje atsakydamas į Vakarų Afrikos Subregioninės žvejybos komisijos pateiktus klausimus patvirtina, kad Sąjunga tarptautiniu lygmeniu yra atsakinga trečiosioms šalims ir tarptautinėms organizacijoms už savo žvejybos laivų veiklą ir kad tokia atsakomybė įpareigoja imtis tinkamų veiksmų. Deramo rūpestingumo pareiga – valstybės pareiga dėti visas įmanomas pastangas ir imtis visų įmanomų priemonių siekiant užkirsti kelią neteisėtai žvejybai, įskaitant įpareigojimą priimti būtinas administracines ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemones, kuriomis valstybė užtikrintų, kad su jos vėliava plaukiojantys laivai, jos piliečiai arba jos vandenyse veiklą vykdantys žvejybos laivai nedalyvautų vykdant veiksmus, kuriais pažeidžiamos galiojančios išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės. Dėl šių priežasčių ir, apskritai, siekiant sustiprinti mėlynąją ekonomiką svarbu, kad tiek Sąjungos žvejybos laivų veikla ne Sąjungos vandenyse, tiek su ja susijusi valdymo sistema būtų organizuojamos taip, kad Sąjungos tarptautiniai įpareigojimai būtų veiksmingai įvykdyti ir būtų išvengta aplinkybių, kuriomis Sąjungai būtų galima prikišti neteisėtus tarptautinio lygmens veiksmus;

Pakeitimas    6

Pasiūlymas dėl reglamento

5 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(5a)  2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime Sąjunga įsipareigojo įgyvendinti rezoliuciją, kurioje pateikiamas išvadų dokumentas „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“, kurioje įtrauktas 14-tas darnaus vystymosi tikslas „išsaugoti ir tausiai naudoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius darnaus vystymosi tikslais“, taip pat 12-tas darnaus vystymosi tikslas „užtikrinti tausaus vartojimo ir gamybos įpročius“, ir planuojami šių tikslų rezultatai;

Pakeitimas    7

Pasiūlymas dėl reglamento

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6)  2012 m. Jungtinių Tautų konferencijos darnaus vystymosi klausimais „Rio+20“19 rezultatai ir tarptautiniai pasiekimai kovojant su neteisėta prekyba laukine gyvūnija turėtų atsispindėti Sąjungos žuvininkystės politikos išorės aspekte;

(6)  2012 m. Jungtinių Tautų konferencijos darnaus vystymosi klausimais „Rio+20“19 rezultatai ir ES veiksmų plano, kuriuo siekiama kovoti su neteisėta prekyba laukine flora ir fauna, priėmimas bei tarptautiniai pasiekimai kovojant su neteisėta prekyba laukine gyvūnija ir nauji darnaus vystymosi tikslai (17 tikslų siekiant pakeisti mūsų pasaulį, įskaitant 14 tikslą „gyvybė po vandeniu“), kuriuos Jungtinės Tautos priėmė 2015 m., turėtų atsispindėti Sąjungos žuvininkystės ir prekybos politikos išorės aspekte;

__________________

__________________

19 2012 m. liepos 27 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija A/Res/66/288 dėl konferencijos „Rio +20“ rezultatų „Ateitis, kurios norime“.

19 2012 m. liepos 27 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija A/Res/66/288 dėl konferencijos „Rio +20“ rezultatų „Ateitis, kurios norime“.

Pakeitimas    8

Pasiūlymas dėl reglamento

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 (Pagrindiniame reglamente)20 nustatytas bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslas yra užtikrinti, kad žvejybos veikla būtų tvari aplinkos, ekonomikos ir socialiniu atžvilgiais ir valdoma atsižvelgiant į tikslą atnešti naudos ekonomikos, socialinėje ir užimtumo srityse ir siekiant, kad žvejybos veikla padėtų užtikrinti aprūpinimą maistu.

(7)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 (Pagrindiniame reglamente) nustatytas bendros žuvininkystės politikos (BŽP)20 tikslas yra užtikrinti, kad žvejybos veikla būtų tvari aplinkos, ekonomikos ir socialiniu atžvilgiais ir valdoma atsižvelgiant į tikslą atnešti naudos ekonomikos, socialinėje ir užimtumo srityse, atkurti ir išlaikyti žuvų išteklius, viršijančius lygį, kuriam esant galima užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, ir siekiant, kad žvejybos veikla padėtų užtikrinti aprūpinimą maistu. Įgyvendinant šią politiką taip pat būtina atsižvelgti į vystomojo bendradarbiavimo tikslus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą;

__________________

__________________

20 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

20 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

Pakeitimas    9

Pasiūlymas dėl reglamento

7 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(7a)  Pagrindiniame reglamente taip pat reikalaujama, kad tausios žvejybos partnerystės susitarimuose būtų apsiribojama leidžiamais sužvejoti perviršio kiekiais, kaip nurodyta UNCLOS 62 straipsnio 2 ir 3 dalyse;

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl reglamento

8 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8)  Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 pabrėžiama, kad BŽP tikslus reikėtų propaguoti tarptautiniu mastu, užtikrinant, kad Sąjungos žvejybos veikla ne Sąjungos vandenyse būtų grindžiama tais pačiais principais ir standartais, kurie taikytini pagal Sąjungos teisę, ir skatinant Sąjungos veiklos vykdytojams ir trečiųjų šalių veiklos vykdytojams sudaryti vienodas sąlygas;

(8)  Pagrindiniame reglamente pabrėžiama, kad BŽP tikslus reikėtų propaguoti tarptautiniu mastu, užtikrinant, kad Sąjungos žvejybos veikla ne Sąjungos vandenyse būtų grindžiama tais pačiais principais ir standartais, kurie taikytini pagal Sąjungos teisę, ir skatinant Sąjungos veiklos vykdytojams ir trečiųjų šalių veiklos vykdytojams sudaryti vienodas sąlygas. Trečiųjų šalių priimti socialinės ir aplinkos apsaugos sričių teisės aktai gali skirtis nuo Sąjungos priimtų teisės aktų ir todėl žvejybos laivynams gali būti taikomi skirtingi standartai. Dėl tokios padėties gali būti leista vykdyti žvejybos veiklą, nesuderinamą su tvariu jūrų išteklių valdymu. Todėl būtina užtikrinti nuoseklumą su Sąjungos aplinkos, žuvininkystės, prekybos ir vystymosi veikla, ypač kai menkus administracinius gebėjimus turinčiose besivystančiose šalyse, kuriose yra didelė korupcijos rizika, minėta veikla daro poveikį žuvininkystei;

Pakeitimas    11

Pasiūlymas dėl reglamento

9 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9)  Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1006/2008 ketinta nustatyti bendrą pagrindą, kuriuo remiantis būtų suteikiami leidimai Sąjungos laivams vykdyti žvejybos veiklą ne Sąjungos vandenyse, siekiant prisidėti prie kovos su NNN žvejyba ir geriau kontroliuoti ir stebėti ES laivyno veiklą visame pasaulyje;

(9)  Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1006/2008 ketinta nustatyti bendrą pagrindą, kuriuo remiantis būtų suteikiami leidimai Sąjungos laivams vykdyti žvejybos veiklą ne Sąjungos vandenyse, siekiant prisidėti prie kovos su NNN žvejyba ir geriau kontroliuoti ir stebėti Sąjungos laivyno veiklą visame pasaulyje, taip pat nustatyti leidimo trečiųjų šalių laivams žvejoti Sąjungos vandenyse išdavimo sąlygas;

Pakeitimas    12

Pasiūlymas dėl reglamento

12 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12)  pagrindinis dabartinio reglamento principas: bet kuris ne Sąjungos vandenyse žvejojantis Sąjungos laivas turėtų turėti savo vėliavos valstybės leidimą ir jo veikla turėtų būti atitinkamai stebima, nepriklausomai nuo jos vykdymo vietos ir reguliavimo sistemos. Komisija, remdamasi valstybių narių surinkta ir jai pateikta informacija, turėtų galėti bet kuriuo metu įsikišti į bet kurio Sąjungos žvejybos laivo žvejybos veiklos bet kuriame ne Sąjungos vandenyse esančiame rajone stebėseną;

(12)  pagrindinis dabartinio reglamento principas: bet kuris ne Sąjungos vandenyse žvejojantis Sąjungos laivas turėtų turėti savo vėliavos valstybės leidimą ir jo veikla turėtų būti atitinkamai stebima, nepriklausomai nuo jos vykdymo vietos ir reguliavimo sistemos. Komisija, remdamasi valstybių narių surinkta ir jai pateikta informacija, turėtų galėti bet kuriuo metu įsikišti į bet kurio Sąjungos žvejybos laivo žvejybos veiklos bet kuriame ne Sąjungos vandenyse esančiame rajone stebėseną. Tai būtina siekiant užtikrinti Komisijai galimybę vykdyti savo, kaip sutarčių sergėtojos, įsipareigojimus;

Pakeitimas    13

Pasiūlymas dėl reglamento

12 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(12a)   pastaraisiais metais pastebėta svarbių teigiamų pokyčių Sąjungos išorės žuvininkystės politikoje tausios žvejybos partnerystės susitarimų sąlygų ir stropumo, kuris pastebimas įgyvendinant tas nuostatas, požiūriu. Sąjungos laivyno žvejybos galimybių išsaugojimas laikantis tausios žvejybos partnerystės susitarimų turėtų būti Sąjungos išorės žvejybos politikos prioritetinis tikslas, o panašios sąlygos turėtų būti taikomos ir Sąjungos veiklai, kuri nepatenka į tausios žvejybos partnerystės susitarimų sritį;

Pakeitimas    14

Pasiūlymas dėl reglamento

12 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(12b)  Komisija turėtų atlikti tarpininko vaidmenį tais atvejais, kai yra tikimybė, kad žvejybos leidimas bus atšauktas, sustabdytas arba pakeistas dėl įrodymų, kad žuvininkystės išteklių naudojimui kyla rimtas pavojus;

Pakeitimas    15

Pasiūlymas dėl reglamento

14 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(14)  jei perregistravimo kitoje šalyje veiksmai atliekami siekiant apeiti BŽP taisykles arba galiojančias išsaugojimo ir valdymo priemones, jie tampa problema. Todėl Sąjunga turėtų gebėti apibrėžti tokius veiksmus, juos aptikti ir neleisti jų vykdyti. Turėtų būti užtikrintas reikalavimų laikymosi per visą laivo eksploatavimo laiką atsekamumas ir tinkamas stebėjimas. Šiuo tikslu galėtų pasitarnauti reikalavimas laivams turėti unikalų Tarptautinės jūrų organizacijos suteiktą numerį;

(14)  jei perregistravimo kitoje šalyje veiksmai atliekami siekiant apeiti BŽP taisykles arba galiojančias išsaugojimo ir valdymo priemones, jie tampa problema. Todėl Sąjunga turėtų gebėti apibrėžti tokius veiksmus, juos aptikti ir neleisti jų vykdyti. Turėtų būti užtikrintas reikalavimų laikymosi per visą Sąjungos ekonominės veiklos vykdytojui priklausančio laivo eksploatavimo laiką atsekamumas ir tinkamas stebėjimas nepriklausomai nuo to, su kokia vėliava ar vėliavomis tas laivas plaukioja. Šiuo tikslu galėtų pasitarnauti reikalavimas laivams turėti unikalų Tarptautinės jūrų organizacijos suteiktą numerį;

Pakeitimas    16

Pasiūlymas dėl reglamento

15 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(15)  trečiųjų šalių vandenyse Sąjungos laivai veiklą vykdyti gali pagal Sąjungos ir trečiųjų šalių sudarytus tausios žuvininkystės partnerystės susitarimus arba, jei tokio galiojančio susitarimo nėra, gavusios tiesioginį trečiosios šalies žvejybos leidimą. Abiem atvejais ši veikla turėtų būti vykdoma skaidriai ir tausiai. Štai kodėl vėliavos valstybės narės turėtų būti įgaliotos pagal nustatytus kriterijus ir užtikrindamos stebėseną leisti su savo vėliava plaukiojantiems laivams prašyti tiesioginių trečiųjų šalių leidimų ir juos gauti. Kai tik vėliavos valstybė narė įsitikina, kad žvejybos veikla nepakenks tvarumui, turėtų būti leista ją vykdyti. Jei Komisija neturi jokių kitų prieštaravimų, tiek vėliavos valstybės narės, tiek pakrantės valstybės leidimą turinčiam veiklos vykdytojui turėtų būti leista pradėti žvejybos operacijas;

(15)  trečiųjų šalių vandenyse Sąjungos laivai veiklą vykdyti gali pagal Sąjungos ir trečiųjų šalių sudarytus tausios žuvininkystės partnerystės susitarimus arba, jei tokio galiojančio susitarimo nėra, gavusios tiesioginį trečiosios šalies žvejybos leidimą. Abiem atvejais ši veikla turėtų būti vykdoma skaidriai ir tausiai. Štai kodėl vėliavos valstybės narės turėtų būti įgaliotos pagal nustatytus kriterijus ir užtikrindamos stebėseną leisti su savo vėliava plaukiojantiems laivams prašyti tiesioginių trečiųjų šalių leidimų ir juos gauti. Kai tik vėliavos valstybė narė įsitikina, kad žvejybos veikla nepakenks tvarumui, turėtų būti leista ją vykdyti. Jei Komisija neturi jokių kitų tinkamai pagrįstų prieštaravimų, tiek vėliavos valstybės narės, tiek pakrantės valstybės leidimą turinčiam veiklos vykdytojui turėtų būti leista pradėti žvejybos operacijas;

Pakeitimas    17

Pasiūlymas dėl reglamento

16 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(16)  specifinis su tausios žvejybos partnerystės susitarimais susijęs klausimas yra nepanaudotų žvejybos galimybių perskyrimas tais atvejais, kai valstybės narės ne iki galo išnaudoja pagal atitinkamus Tarybos reglamentus joms paskirtas žvejybos galimybes. Kadangi didžioji tausios žvejybos partnerystės susitarimuose nustatyto mokesčio už žvejybos teises dalis padengiama Sąjungos biudžeto lėšomis, perskyrimo sistema yra svarbi ginant Sąjungos finansinius interesus ir užtikrinant, kad apmokėtos žvejybos galimybės nebūtų švaistomos. Todėl perskyrimo sistemą, kuri turėtų būti naudojama kaip paskutinė priemonė, būtina aiškiau išdėstyti ir patobulinti. Ją taikyti reikėtų laikinai ir ji neturėtų daryti poveikio pradiniam žvejybos galimybių paskirstymui valstybėms narėms. Žvejybos galimybės gali būti perskiriamos tik tuomet, kai valstybės narės atsisako savo teisių pasikeisti žvejybos galimybėmis tarpusavyje;

(16)  specifinis su tausios žvejybos partnerystės susitarimais susijęs klausimas yra nepanaudotų žvejybos galimybių perskyrimas tais atvejais, kai valstybės narės ne iki galo išnaudoja pagal atitinkamus Tarybos reglamentus joms paskirtas žvejybos galimybes. Kadangi didžioji tausios žvejybos partnerystės susitarimuose nustatyto mokesčio už žvejybos teises dalis padengiama Sąjungos biudžeto lėšomis, laikino perskyrimo sistema yra svarbi ginant Sąjungos finansinius interesus ir užtikrinant, kad apmokėtos žvejybos galimybės nebūtų švaistomos. Todėl perskyrimo sistemą, kuri turėtų būti naudojama kaip paskutinė priemonė, būtina aiškiau išdėstyti ir patobulinti. Ją taikyti reikėtų laikinai ir ji neturėtų daryti poveikio pradiniam žvejybos galimybių paskirstymui valstybėms narėms, t. y. nepažeisti sąlyginio stabilumo. Žvejybos galimybių perskirstymas kaip kraštutinių priemonių mechanizmas gali būti vykdomas tik tuomet, kai valstybės narės atsisako savo teisių pasikeisti žvejybos galimybėmis tarpusavyje;

Pakeitimas    18

Pasiūlymas dėl reglamento

16 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(16a)  „pasyvūs susitarimai“ yra terminas, naudojamas, kai šalys, dėl struktūrinių ar konjunktūrinių priežasčių patvirtina žvejybos partnerystės susitarimą be galiojančio protokolo. Sąjunga su trečiosiomis šalimis yra sudariusi keletą pasyvių susitarimų. Todėl Sąjungos laivams neleidžiama žvejoti vandenyse, kuriuose taikomos pasyvių susitarimų nuostatos. Komisija turėtų siekti paversti šiuos susitarimus aktyviais arba nutraukti atitinkamą partnerystės susitarimą;

Pakeitimas    19

Pasiūlymas dėl reglamento

17 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(17)  regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų rajonuose pagal jų nuostatas ir atviroje jūroje vykdomai žvejybos veiklai taip pat turėtų būti gautas vėliavos valstybės narės leidimas ir ji turėtų atitikti specialias regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų taisykles arba žvejybą atviroje jūroje reglamentuojančius Sąjungos teisės aktus;

(17)  regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų rajonuose pagal jų nuostatas ir atviroje jūroje vykdomai nereglamentuojamai žvejybos veiklai taip pat turėtų būti gautas vėliavos valstybės narės leidimas ir ji turėtų atitikti specialias regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų taisykles arba žvejybą atviroje jūroje reglamentuojančius Sąjungos teisės aktus;

Pakeitimas    20

Pasiūlymas dėl reglamento

18 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(18)  frachtavimo susitarimai gali sumažinti išsaugojimo ir valdymo priemonių veiksmingumą ir daryti neigiamą poveikį tausiam gyvųjų jūrų išteklių naudojimui. Todėl būtina nustatyti teisinę sistemą, kuri padėtų Sąjungai geriau stebėti frachtuojamų Sąjungos žvejybos laivų veiklą, remiantis atitinkamos regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos priimtomis nuostatomis;

(18)  frachtavimo susitarimai gali sumažinti išsaugojimo ir valdymo priemonių veiksmingumą ir daryti neigiamą poveikį tausiam gyvųjų jūrų išteklių naudojimui. Todėl būtina nustatyti teisinę sistemą, kuri padėtų Sąjungai geriau stebėti trečiosios šalies ekonominės veiklos vykdytojų frachtuojamų su Sąjungos vėliava plaukiojančių žvejybos laivų veiklą, remiantis atitinkamos regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos priimtomis nuostatomis;

Pakeitimas    21

Pasiūlymas dėl reglamento

19 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(19)  procedūros turėtų būti skaidrios ir nuspėjamos Sąjungos bei trečiųjų šalių veiklos vykdytojams ir jų atitinkamoms kompetentingoms institucijoms;

(19)  procedūros turėtų būti skaidrios, įgyvendinamos ir nuspėjamos Sąjungos bei trečiųjų šalių veiklos vykdytojams ir jų atitinkamoms kompetentingoms institucijoms;

Pakeitimas    22

Pasiūlymas dėl reglamento

19 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(19a)  Sąjunga turėtų siekti, kad tarptautiniu mastu būtų užtikrintos vienodos veiklos sąlygos tais atvejais, kai Sąjungos žvejybos laivynas gali konkuruoti su kitomis žvejybą vykdančiomis valstybėmis, ir suderinti patekimo į rinką taisykles, kai Sąjungos laivynui taikomos griežtos taisyklės;

Pakeitimas    23

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1 straipsnis

1 straipsnis

Dalykas

Dalykas

Šiame reglamente nustatomos taisyklės, pagal kurias išduodami ir administruojami žvejybos leidimai, skirti:

Šiame reglamente nustatomos taisyklės, pagal kurias išduodami ir administruojami žvejybos leidimai, skirti:

a)  Sąjungos žvejybos laivams, vykdantiems veiklą vandenyse, kurie priklauso trečiosios šalies jurisdikcijai arba į kurią trečioji šalis turi suverenias teises, regioninės žvejybos valdymo organizacijos rajone pagal jos nuostatas, Sąjungos arba ne Sąjungos vandenyse arba atviroje jūroje, ir ir

a)  Sąjungos žvejybos laivams, vykdantiems žvejybos veiklą vandenyse, kurie priklauso trečiosios šalies jurisdikcijai arba į kurią trečioji šalis turi suverenias teises, regioninės žvejybos valdymo organizacijos, kurios susitariančioji šalis yra Sąjunga, Sąjungos arba ne Sąjungos vandenyse arba atviroje jūroje, ir

b)  trečiųjų šalių žvejybos laivams, vykdantiems veiklą Sąjungos vandenyse.

b)  trečiųjų šalių žvejybos laivams, vykdantiems žvejybos veiklą Sąjungos vandenyse.

Pakeitimas    24

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio pirmos pastraipos a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  pagalbinis laivas – laivas, kuriame nėra naudoti paruoštų žvejybos įrankių, kurie palengvina žvejybos veiklą, padeda ją vykdyti arba jai pasirengti;

a)  pagalbinis laivas – laivas, kuriame nėra naudoti paruoštų žvejybos įrankių, kurie skirto žuvims gaudyti ar privilioti ir kurie palengvina žvejybos veiklą, padeda ją vykdyti arba jai pasirengti;

Pakeitimas    25

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio pirmos pastraipos b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  žvejybos leidimas – Sąjungos žvejybos laivui arba trečiosios šalies žvejybos laivui išduodamas žvejybos leidimas, kuriuo laivui suteikiama teisė nustatytą laikotarpį atitinkamame rajone arba pagal atitinkamos žvejybos kriterijus tam tikromis sąlygomis vykdyti tam tikrą žvejybos veiklą;

b)  žvejybos leidimas – Sąjungos žvejybos laivui arba trečiosios šalies žvejybos laivui papildomai prie jo turimos žvejybos licencijos išduodamas žvejybos leidimas, kuriuo laivui suteikiama teisė nustatytą laikotarpį atitinkamame rajone arba pagal atitinkamos žvejybos kriterijus tam tikromis sąlygomis vykdyti tam tikrą žvejybos veiklą;

Pagrindimas

Pakeitimas daromas tam, kad apibrėžtis derėtų su Kontrolės reglamente (4 straipsnio 10 punktas) pateikta apibrėžtimi.

Pakeitimas    26

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio 1 dalies f punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

f)  stebėtojų programa – regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos rajone pagal jos nuostatas taikoma sistema, pagal kurią tam tikromis sąlygomis į žvejybos laivus priimami stebėtojai, turintys tikrinti laivo atitiktį tos organizacijos priimtoms taisyklėms.

f)  stebėtojų programa – regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos, tausios žvejybos partnerystės susitarimo, trečiosios šalies arba valstybės narės taikoma kontrolės sistema, pagal kurią tam tikromis sąlygomis į žvejybos laivus priimami stebėtojai rinkti duomenų ir (arba) tikrinti laivo atitikties tos organizacijos, tausios žvejybos partnerystės susitarimo ar valstybės priimtoms taisyklėms.

Pakeitimas    27

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnio pirmos pastraipos f a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

fa)  susitariančioji šalis – tarptautinės konvencijos arba susitarimo, įsteigusio regioninę žvejybos valdymo organizaciją, susitariančioji šalis, taip pat su tokia organizacija bendradarbiaujančios valstybės, žvejybos subjektai ar bet kokie kiti subjektai, kuriems ji suteikė bendradarbiaujančios, bet susitarimo nepasirašiusios šalies tokios organizacijos atžvilgiu statusą;

Pagrindimas

Šį reglamentą reikia suderinti su Reglamentu (EB) Nr. 1005/2008.

Pakeitimas    28

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  yra gavusi išsamią ir teisingą 1 ir 2 prieduose nurodytą informaciją apie žvejybos laivą ir su juo veiklą vykdantį (-čius) pagalbinį (-ius) laivą (-us), įskaitant ne Sąjungai priklausančius pagalbinius laivus;

a)  yra gavusi išsamią ir teisingą priede nurodytą informaciją apie žvejybos laivą ir su juo veiklą vykdantį (-čius) pagalbinį (-ius) laivą (-us), įskaitant ne Sąjungai priklausančius pagalbinius laivus;

Pagrindimas

Šio pakeitimo autoriai siūlo supaprastinti priedus ir apsiriboti vienu priedu, kad būtų sumažinta biurokratinė našta.

Pakeitimas    29

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 dalies c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)  žvejybos laivas ir visi su juo veiklą vykdantys pagalbiniai laivai turi IMO numerį;

c)  žvejybos laivas ir visi su juo veiklą vykdantys pagalbiniai laivai turi IMO numerį, jeigu to reikalaujama pagal Europos Sąjungos teisės aktus;

Pagrindimas

Šiuo metu Europos Sąjunga IMO numerio reikalauja tik iš trumpesnių nei 15 m ilgio laivų. Paaiškėjo, kad Tarptautinės jūrų organizacijos vykdoma laivų tapatumo nustatymo procedūra dėl didelio laivų skaičiaus yra itin sudėtinga.

Pakeitimas    30

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 dalies d punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d)  veiklos vykdytojui ir žvejybos laivui 12 mėnesių iki žvejybos leidimo paraiškos pateikimo dienos pagal valstybės narės teisę nebuvo taikytos sankcijos už Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnyje ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnyje nurodytus sunkius pažeidimus;

Išbraukta.

Pakeitimas    31

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

6 straipsnis

6 straipsnis

Perregistravimo kitoje šalyje operacijos

Perregistravimo kitoje šalyje operacijos

1.   Šis straipsnis taikomas laivams, kurie per penkerius metus iki žvejybos leidimo paraiškos pateikimo dienos:

1.   Šis straipsnis taikomas laivams, kurie dvejus metus prieš pateikiant žvejybos leidimo paraišką:

a)  buvo išregistruoti iš Sąjungos žvejybos laivyno registro ir perregistruoti trečiojoje šalyje ir

a)  buvo išregistruoti iš Sąjungos žvejybos laivyno registro ir perregistruoti trečiojoje šalyje ir

b)  per 24 mėnesius nuo išregistravimo iš Sąjungos žvejybos laivyno registro buvo vėl jame įregistruoti.

b)  vėliau vėl įtraukti į Sąjungos žvejybos laivyno registrą.

2.   Vėliavos valstybė narė žvejybos leidimą 1 dalyje nurodytam laivui gali išduoti tik įsitikinusi, kad jis tuo laikotarpiu, kuriuo plaukiojo su trečiosios šalies vėliava:

2.   Vėliavos valstybė narė žvejybos leidimą 1 dalyje nurodytam laivui gali išduoti tik patikrinusi, kad jis tuo laikotarpiu, kuriuo plaukiojo su trečiosios šalies vėliava:

nevykdė NNN žvejybos veiklos taip pat

a)    nevykdė NNN žvejybos veiklos, taip pat

b)  nevykdė veiklos trečiosios šalies, kuri pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 31 ir 33 straipsnius pripažinta nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi, vandenyse.

b)  nevykdė veiklos trečiosios šalies, kuri pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 31 ir 33 straipsnius pripažinta nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi, arba trečiosios šalies, kuri pripažinta netausią žvejybą leidžiančia vykdyti šalimi pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. 1026/2012 4 straipsnio 1 dalies a punktą, vandenyse.

3.   Šiuo tikslu veiklos vykdytojas pateikia visą vėliavos valstybės narės prašomą su atitinkamu laikotarpiu susijusią informaciją ir bent visus šiuos dokumentus:

3.   Šiuo tikslu veiklos vykdytojas pateikia tokią vėliavos valstybės narės prašomą su laikotarpiu, kurį laivas plaukiojo su trečiosios šalies vėliava, susijusią informaciją:

a)  atitinkamu laikotarpiu sužvejotų žuvų kiekių ir žvejybos pastangų deklaraciją;

a)  atitinkamu laikotarpiu sužvejotų žuvų kiekių ir žvejybos pastangų deklaraciją;

b)  atitinkamam laikotarpiui vėliavos valstybės išduoto žvejybos leidimo kopiją;

b)  atitinkamam laikotarpiui vėliavos valstybės išduoto žvejybos leidimo kopiją;

c)  bet kokio leidimo atlikti žvejybos operacijas trečiosios šalies vandenyse atitinkamu laikotarpiu kopiją;

c)  bet kokio leidimo atlikti žvejybos operacijas trečiosios šalies vandenyse atitinkamu laikotarpiu kopiją;

d)  oficialų trečiosios šalies, kurioje laivas buvo perregistruotas, pareiškimą, kuriame išvardytos sankcijos, atitinkamu laikotarpiu taikytos laivui arba veiklos vykdytojui.

d)  oficialų trečiosios šalies, kurioje laivas buvo perregistruotas, pareiškimą, kuriame išvardytos sankcijos, atitinkamu laikotarpiu taikytos laivui arba veiklos vykdytojui.

 

da)   išsamią vėliavos istoriją per laikotarpį, kurį laivas buvo išregistruotas iš Sąjungos žvejybos laivyno registro.

4.   Vėliavos valstybė narė neišduoda žvejybos leidimo laivams, kurie buvo perregistruoti:

4.   Vėliavos valstybė narė neišduoda žvejybos leidimo laivams, kurie buvo perregistruoti:

a)  trečiojoje šalyje, kuri pripažinta trečiąja šalimi, nebendradarbiaujančia kovojant su NNN žvejyba, arba įtraukta į tokių šalių sąrašą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 31 ir 33 straipsnius, arba

a)  trečiojoje šalyje, kuri pripažinta trečiąja šalimi, nebendradarbiaujančia kovojant su NNN žvejyba, arba įtraukta į tokių šalių sąrašą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 31 ir 33 straipsnius, arba

b)  trečiojoje šalyje, kuri pripažinta šalimi, leidžiančia vykdyti netausią žvejybą pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. 1026/2012 4 straipsnio 1 dalies a punktą.

b)  trečiojoje šalyje, kuri pripažinta šalimi, leidžiančia vykdyti netausią žvejybą pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. 1026/2012 4 straipsnio 1 dalies a punktą.

5.   4 dalis netaikoma, jei vėliavos valstybė narė įsitikina, kad, kai tik buvo nustatyta, kad šalis nebendradarbiauja kovojant su NNN žvejyba arba leidžia vykdyti netausią žvejybą, veiklos vykdytojas:

5.   4 dalis netaikoma, jei vėliavos valstybė narė įsitikina, kad, kai tik buvo nustatyta, kad šalis nebendradarbiauja kovojant su NNN žvejyba arba leidžia vykdyti netausią žvejybą, veiklos vykdytojas:

a)  nutraukė žvejybos operacijas ir

a)  nutraukė žvejybos operacijas ir

b)  pradėjo atitinkamas administracines procedūras laivui išregistruoti iš trečiosios šalies žvejybos laivyno registro.

b)  nedelsdamas pradėjo atitinkamas administracines procedūras laivui išregistruoti iš trečiosios šalies žvejybos laivyno registro.

Pakeitimas    32

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

7 straipsnis

7 straipsnis

Žvejybos leidimų stebėsena

Žvejybos leidimų stebėsena

1.   Teikdamas žvejybos leidimo paraišką veiklos vykdytojas vėliavos valstybei narei pateikia išsamius ir teisingus duomenis.

1.   Teikdamas žvejybos leidimo paraišką veiklos vykdytojas vėliavos valstybei narei pateikia išsamius ir teisingus duomenis.

2.   Duomenims pasikeitus veiklos vykdytojas nedelsdamas apie tai informuoja vėliavos valstybę narę.

2.   Duomenims pasikeitus veiklos vykdytojas nedelsdamas apie tai informuoja vėliavos valstybę narę.

3.   Vėliavos valstybė narė stebi, ar sąlygos, kuriomis remiantis išduotas žvejybos leidimas, ir toliau tenkinamos leidimo galiojimo laikotarpiu.

3.   Vėliavos valstybė narė bent kartą per metus tikrina, ar sąlygos, kuriomis remiantis išduotas žvejybos leidimas, ir toliau tenkinamos leidimo galiojimo laikotarpiu.

4.   Jei sąlygos, kuriomis remiantis išduotas žvejybos leidimas, nebetenkinamos, vėliavos valstybė narė pakoreguoja arba panaikina leidimą ir apie tai praneša veiklos vykdytojui ir Komisijai.

4.   Jei sąlygos, kuriomis remiantis išduotas žvejybos leidimas, nebetenkinamos, vėliavos valstybė narė imasi tinkamų veiksmų, įskaitant leidimo koregavimą arba panaikinimą, ir nedelsdama apie tai praneša veiklos vykdytojui ir Komisijai, taip pat, jei taikoma, regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos sekretoriatui arba susijusiai trečiajai šaliai.

5.   Komisijai paprašius vėliavos valstybė narė žvejybos leidimą atsisako išduoti, sustabdo jo galiojimą arba jį panaikina tais atvejais, kai minėti veiksmai yra grindžiami viršesnėmis politinėmis priežastimis, susijusiomis su tvariu jūrų biologinių išteklių naudojimu, valdymu ir išsaugojimu arba neteisėtos, nedeklaruojamos ar nereglamentuojamos žvejybos prevencija ar sustabdymu, arba kai Sąjunga nusprendžia sustabdyti arba apriboti santykius su atitinkama trečiąja šalimi.

5.   Komisijai pateikus tinkamai pagrįstą prašymą vėliavos valstybė narė žvejybos leidimą atsisako išduoti, sustabdo jo galiojimą arba jį panaikina tais atvejais, kai:

 

a)   esama privalomų skubos priežasčių, susijusių su didele grėsme tvariam jūrų biologinių išteklių naudojimui, valdymui ir išsaugojimui;

 

b)   nustatyta rimtų Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnio arba Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 1 dalies pažeidimų, susijusių su neteisėta, nedeklaruota arba nereguliuojama (NNN) žvejyba, arba siekiant užkirsti jai kelią, jei esama didelės rizikos; arba

 

c)   Sąjunga nusprendžia sustabdyti arba apriboti santykius su atitinkama trečiąja šalimi.

 

Prie pirmoje pastraipoje nurodyto tinkamai pagrįsto prašymo pridedama susijusi ir atitinkama informacija. Pateikusi tokį tinkamai pagrįstą prašymą Komisija apie tai nedelsdama informuoja vėliavos valstybės narės veiklos vykdytoją. Komisijai pateikus tokį prašymą prasideda 15 dienų konsultacinis Komisijos ir vėliavos valstybės narės laikotarpis.

6.   Jei vėliavos valstybė narė neatsisako išduoti leidimo, jo nepakoreguoja, nesustabdo jo galiojimo arba jo nepanaikina pagal 4 ir 5 dalis, Komisija gali nuspręsti jį panaikinti ir apie tai praneša vėliavos valstybei narei ir veiklos vykdytojui.

6.   Jei 5 dalyje nurodyto 15 dienų laikotarpio pabaigoje Komisija patvirtina savo prašymą, o vėliavos valstybė narė neatsisako išduoti leidimo, jo nepakoreguoja, nesustabdo jo galiojimo arba jo nepanaikina pagal 4 ir 5 dalis, Komisija dar po penkių dienų gali nuspręsti jį panaikinti ir apie savo sprendimą praneša vėliavos valstybei narei ir veiklos vykdytojui.

Pakeitimas    33

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Sąjungos žvejybos laivai regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos valdomų išteklių žvejybos veiklą trečiosios šalies vandenyse gali vykdyti tik jei ta šalis yra tos regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos susitariančioji šalis arba nesusitariančioji bendradarbiaujančioji šalis.

Sąjungos žvejybos laivai regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos valdomų išteklių žvejybos veiklą trečiosios šalies vandenyse gali vykdyti tik jei ta šalis yra tos regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos susitariančioji šalis arba nesusitariančioji bendradarbiaujančioji šalis. Jei tausios žvejybos partnerystės susitarimas buvo sudarytas prieš ...[šio reglamento įsigaliojimo diena], ši dalis taikoma nuo ...[ketveri metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos].

Pagrindimas

Bisau Gvinėja – šalis, su kuria Europos Sąjunga yra sudariusi žvejybos sutartį, nėra nei regioninės žuvininkystės organizacijos susitariančioji, nei bendradarbiaujančioji šalis. Būtina skirti užtektinai laiko šiai šaliai, kad ji galėtų sutvarkyti formalumus ir padengti išlaidas, susijusias su stojimu į regioninę žuvininkystės organizaciją.

Pakeitimas    34

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Europos Sąjunga gali skirti dalį finansinių išteklių, numatytų sektorinei paramai trečiosioms šalims, su kuriomis yra sudariusi tausios žvejybos susitarimus, kad paremtų minėtų šalių stojimą į regionines žuvininkystės organizacijas.

Pagrindimas

Kai kurioms trečiosioms šalims, su kuriomis Europos Sąjunga yra sudariusi žvejybos susitarimus, gali būti pernelyg brangu padengti išlaidas, susijusias su stojimu į regionines žuvininkystės organizacijas.

Pakeitimas    35

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Sąjunga užtikrina, kad tausios žvejybos partnerystės susitarimai atitiktų šį reglamentą.

Pagrindimas

ES neturėtų būti leidžiama į naujus susitarimus ar protokolus įtraukti išimčių iš šio reglamento taisyklių. Panaši kalba vartojama Pagrindiniame reglamente, pvz., jo 31 straipsnyje.

Pakeitimas    36

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnio 1 pastraipos a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  jo vėliavos valstybės narės ir

a)  trečiosios šalies, kurios jurisdikcijai priklauso vandenys, kuriuose vykdoma žvejybos veikla, arba kuri į tuos vandenis turi suverenias teises, ir

Pagrindimas

Valstybė narė turi išduoti žvejybos leidimus tik tuo atveju, jei trečioji šalis leido laivams vykdyti veiklą savo vandenyse, o ne atvirkščiai.

Pakeitimas    37

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnio 1 pastraipos b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  trečiosios šalies, kurios jurisdikcijai priklauso vandenys, kuriuose vykdoma veikla, arba kuri į tuos vandenis turi suverenias teises.

b)  jo vėliavos valstybės narės.

Pagrindimas

Valstybė narė turi išduoti žvejybos leidimus tik tuo atveju, jei trečioji šalis leido laivams vykdyti veiklą savo vandenyse, o ne atvirkščiai.

Pakeitimas    38

Pasiūlymas dėl reglamento

11 straipsnio 1 pastraipos c punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c)  veiklos vykdytojas sumokėjo visus per paskutinius 12 mėnesių trečiosios šalies kompetentingos institucijos jam skirtus sumokėti mokesčius ir finansines nuobaudas.

c)  veiklos vykdytojas sumokėjo visus mokesčius; ir

 

ca)  veiklos vykdytojas sumokėjo visas trečiosios šalies kompetentingos institucijos jam skirtas sumokėti finansines nuobaudas, užbaigus taikomas teisines procedūras.

Pakeitimas    39

Pasiūlymas dėl reglamento

11 straipsnio 1 pastraipos c b punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

cb)  žvejybos laivas turi trečiosios šalies išduotą leidimą.

Pagrindimas

Siekiant užtikrinti didesnį teisinį proceso tikrumą, valstybė narė neturi išduoti jokio leidimo tol, kol savo sutikimo nedavė trečioji šalis.

Pakeitimas    40

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

12 straipsnis

12 straipsnis

Žvejybos leidimų administravimas

Žvejybos leidimų administravimas

1.   Išdavusi žvejybos leidimą vėliavos valstybė narė Komisijai išsiunčia atitinkamą trečiosios šalies leidimo paraišką.

1.   Patikrinusi, kad įvykdytos 11 straipsnio a, b ir c punktuose numatytos sąlygos, vėliavos valstybė narė Komisijai išsiunčia atitinkamą paraišką trečiosios šalies leidimui gauti.

2.   1 dalyje nurodytoje paraiškoje pateikiama 1 ir 2 prieduose išvardyta informacija ir visi kiti pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimą pateiktini duomenys.

2.   1 dalyje nurodytoje paraiškoje pateikiama priede išvardyta informacija ir visi kiti pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimą pateiktini duomenys.

3.   Vėliavos valstybė narė paraišką Komisijai išsiunčia ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki paraiškų pateikimo termino, nustatyto tausios žvejybos partnerystės susitarime. Komisija vėliavos valstybės narės gali paprašyti pateikti, jos nuomone, būtinos papildomos informacijos.

3.   Vėliavos valstybė narė paraišką Komisijai išsiunčia ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų iki paraiškų pateikimo termino, nustatyto tausios žvejybos partnerystės susitarime. Komisija gali nusiųsti vėliavos valstybei narei tinkamai pagrįstą prašymą pateikti, jos nuomone, būtiną papildomą informaciją.

4.   Įsitikinusi, kad 11 straipsnyje nustatytos sąlygos įvykdytos, Komisija paraišką išsiunčia trečiajai šaliai.

4.   Per 10 kalendorinių dienų nuo paraiškos gavimo dienos arba, jeigu buvo prašoma papildomos informacijos pagal 3 dalį, per 15 kalendorinių dienų nuo paraiškos gavimo dienos Komisija atlieka preliminarų patikrinimą, kad nustatytų, ar laikomasi 11 straipsnyje nustatytų sąlygų. Komisija po to arba nusiunčia paraišką trečiajai šaliai, arba praneša valstybei narei, kad paraiška atmesta.

5.   Jei trečioji šalis praneša Komisijai, kad ji nusprendė Sąjungos žvejybos laivui išduoti žvejybos leidimą, atsisakyti jį išduoti, sustabdyti jo galiojimą arba jį panaikinti, Komisija apie tai informuoja vėliavos valstybę narę.

5.   Jei trečioji šalis praneša Komisijai, kad ji pagal susitarimą nusprendė Sąjungos žvejybos laivui išduoti žvejybos leidimą, atsisakyti jį išduoti, sustabdyti jo galiojimą arba jį panaikinti, Komisija nedelsdama apie tai informuoja vėliavos valstybę narę, jei įmanoma, elektroninėmis priemonėmis. Vėliavos valstybė narė nedelsdama tą informaciją perduoda laivo savininkui.

Pakeitimas    41

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

13 straipsnis

13 straipsnis

Pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimą nepanaudotų žvejybos galimybių perskyrimas

Laikinas pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimą nepanaudotų žvejybos galimybių perskyrimas

1.   Tam tikrais tausios žvejybos partnerystės susitarimo protokolo įgyvendinimo metais arba kitu atitinkamu jo įgyvendinimo laikotarpiu Komisija gali nustatyti, ar yra nepanaudotų žvejybos galimybių, ir apie tai informuoti atitinkamą paskirtų žvejybos galimybių dalį naudojančias valstybes nares.

1.   Pirmosios tausios žvejybos partnerystės susitarimo protokolo įgyvendinimo laikotarpio pusės pabaigoje Komisija gali nustatyti, ar yra nepanaudotų žvejybos galimybių, ir apie tai informuoti atitinkamą paskirtų žvejybos galimybių dalį naudojančias valstybes nares.

2.   Gavusios šią Komisijos informaciją 1 dalyje nurodytos valstybės narės per 10 dienų gali:

2.   Gavusios šią Komisijos informaciją 1 dalyje nurodytos valstybės narės per 20 dienų gali:

a)  informuoti Komisiją, kad savo žvejybos galimybes panaudos vėliau tais metais arba atitinkamu įgyvendinimo laikotarpiu, pateikdamos žvejybos planą su išsamia informacija apie prašomų žvejybos leidimų skaičių, numatytus sužvejoti kiekius, žvejybos zoną ir žvejybos laikotarpį, arba

a)  informuoti Komisiją, kad savo žvejybos galimybes panaudos antroje įgyvendinimo laikotarpio pusėje, pateikdamos žvejybos planą su išsamia informacija apie prašomų žvejybos leidimų skaičių, numatytus sužvejoti kiekius, žvejybos zoną ir žvejybos laikotarpį, arba

b)  pranešti Komisijai apie apsikeitimą žvejybos galimybėmis pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalį.

b)  pranešti Komisijai apie apsikeitimą žvejybos galimybėmis pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalį.

3.   Jei tam tikros valstybės narės neinformavo Komisijos apie vieną iš 2 dalyje nurodytų veiksmų ir dėl to žvejybos galimybės liko nepanaudotos, Komisija gali kitoms valstybėms narėms, kurios naudoja paskirtų žvejybos galimybių dalį, išsiųsti kvietimą pareikšti susidomėjimą nepanaudotomis žvejybos galimybėmis.

3.   Jei tam tikros valstybės narės neinformavo Komisijos apie vieną iš 2 dalyje nurodytų veiksmų ir dėl to žvejybos galimybės liko nepanaudotos, Komisija gali per dešimties dienų laikotarpį pasibaigus 2 dalyje nurodytam laikotarpiui kitoms valstybėms narėms, kurios naudoja paskirtų žvejybos galimybių dalį, išsiųsti kvietimą pareikšti susidomėjimą nepanaudotomis žvejybos galimybėmis.

4.   Per 10 dienų nuo kvietimo pareikšti susidomėjimą gavimo valstybės narės gali pranešti Komisijai apie susidomėjimą nepanaudotomis žvejybos galimybėmis. Prie šio pranešimo jos prideda žvejybos planą su išsamia informacija apie prašomų žvejybos leidimų skaičių, numatytus sužvejoti kiekius, žvejybos zoną ir žvejybos laikotarpį.

4.   Per 10 dienų nuo kvietimo pareikšti susidomėjimą gavimo valstybės narės gali pranešti Komisijai apie susidomėjimą nepanaudotomis žvejybos galimybėmis. Prie šio pranešimo jos prideda žvejybos planą su išsamia informacija apie prašomų žvejybos leidimų skaičių, numatytus sužvejoti kiekius, žvejybos zoną ir žvejybos laikotarpį.

5.   Komisija gali paprašyti atitinkamos valstybės narės pateikti papildomos informacijos, jei jos reikia prašymui įvertinti.

5.   Komisija gali paprašyti atitinkamos valstybės narės pateikti papildomos informacijos apie prašomų žvejybos leidimų skaičių, numatytus sužvejoti kiekius, žvejybos zoną ir žvejybos laikotarpį, jei jos reikia prašymui įvertinti.

6.   Jei nė viena valstybė narė, naudojanti tų pačių išteklių dalį, nepareiškia susidomėjimo nepanaudotomis žvejybos galimybėmis, Komisija gali išsiųsti kvietimą pareikšti susidomėjimą visoms valstybėms narėms. Valstybės narės susidomėjimą nepanaudotomis žvejybos galimybėmis gali pareikšti 4 dalyje nurodytomis sąlygomis.

6.   Jei 10 dienų termino pabaigoje nė viena valstybė narė, naudojanti tų pačių išteklių dalį, nepareiškia susidomėjimo nepanaudotomis žvejybos galimybėmis, Komisija gali išsiųsti kvietimą pareikšti susidomėjimą visoms valstybėms narėms. Valstybės narės susidomėjimą nepanaudotomis žvejybos galimybėmis gali pareikšti 4 dalyje nurodytomis sąlygomis.

7.   Remdamasi pagal 4 arba 5 dalį valstybių narių pateikta informacija, Komisija pagal 14 straipsnyje nurodytą metodiką ribotam laikotarpiui perskiria nepanaudotas žvejybos galimybes.

7.   Remdamasi pagal 4 arba 5 dalį valstybių narių pateikta informacija ir glaudžiai su jomis bendradarbiaudama Komisija pagal 14 straipsnyje nurodytą metodiką tik laikinai perskiria nepanaudotas žvejybos galimybes.

 

7a.   7 dalyje nurodyti perskirstymo kriterijai taikomi tik antroje įgyvendinimo laikotarpio pusėje, kaip nustatyta 1 dalyje, ir per tą laikotarpį taikomi tik vieną kartą.

 

7b.   Komisija informuoja valstybes nares:

 

a)   nurodydama valstybes nares, kurioms perskirtos žvejybos galimybės;

 

b)   nurodydama valstybėms narėms, kurioms buvo perskirtos tos žvejybos galimybės, suteiktą kiekį, išreikštą skaičiais, ir

 

c)   paaiškindama, kokie perskyrimo kriterijai buvo taikyti.

Pakeitimas    42

Pasiūlymas dėl reglamento

13 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

13a straipsnis

 

Procedūrų, susijusių su metiniu esamų žvejybos leidimų atnaujinimu galiojančio tausios žvejybos partnerystės susitarimo protokolo taikymo laikotarpiu, supaprastinimas

 

Sąjungos tausios žvejybos partnerystės susitarimo galiojimo laikotarpiu turėtų būti leidžiama taikyti greitesnes, lankstesnes ir paprastesnes laivų, kurių statusas (charakteristikos, vėliava, savininkas ar reikalavimų laikymasis) per metus nepasikeitė, leidimų atnaujinimo procedūras.

Pakeitimas    43

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

14 straipsnis

14 straipsnis

Perskyrimo metodika

Laikino perskyrimo metodika

1.   Komisija įgyvendinimo aktais gali nustatyti nepanaudotų žvejybos galimybių perskyrimo metodiką. Tokie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 45 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

1.   Komisija įgyvendinimo aktais gali nustatyti nepanaudotų žvejybos galimybių laikino perskyrimo metodiką. Tokie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 45 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.   Dėl tinkamai pagrįstų privalomos skubos priežasčių, susijusių su tuo, kad pasinaudoti nepanaudotomis žvejybos galimybėmis liko mažiau laiko, Komisija priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus laikydamasi 45 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros. Šie aktai galioja ne ilgiau kaip 6 mėnesius.

2.   Dėl tinkamai pagrįstų privalomos skubos priežasčių, susijusių su tuo, kad pasinaudoti nepanaudotomis žvejybos galimybėmis liko mažiau laiko, Komisija priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus laikydamasi 45 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros. Šie aktai galioja ne ilgiau kaip 6 mėnesius.

3.   Nustatydama perskirstymo metodiką Komisija atsižvelgia į:

3.   Nustatydama perskirstymo metodiką Komisija, atsižvelgdama į aplinkos, socialinius ir ekonominius veiksnius, taiko šiuos skaidrius ir objektyvius kriterijus:

a)  žvejybos galimybes, kurias galima perskirti;

a)  žvejybos galimybes, kurias galima perskirti;

b)  prašymus pateikusių valstybių narių skaičių;

b)  prašymus pateikusių valstybių narių skaičių;

c)  per pradinį žvejybos galimybių paskirstymą kiekvienai prašymą pateikusiai valstybei narei skirtą dalį;

c)  per pradinį žvejybos galimybių paskirstymą kiekvienai prašymą pateikusiai valstybei narei skirtą dalį;

d)  kiekvienos prašymą pateikusios valstybės narės praeityje sužvejotus kiekius ir panaudotas pastangas;

d)  kiekvienos prašymą pateikusios valstybės narės praeityje sužvejotus kiekius ir panaudotas pastangas;

e)  naudojamų laivų ir įrankių skaičių, tipą ir charakteristikas;

e)  naudojamų laivų ir įrankių skaičių, tipą ir charakteristikas;

f)  prašymus pateikusių valstybių narių žvejybos planų derėjimą su a–e punktuose pateiktais elementais.

f)  prašymus pateikusių valstybių narių žvejybos planų derėjimą su a–e punktuose pateiktais elementais.

 

Komisija paskelbia perskyrimo pagrindimą.

Pakeitimas    44

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Jei tausios žvejybos partnerystės susitarimo protokole nustatyti mėnesiniai arba ketvirtiniai sužvejotų žuvų kiekių apribojimai arba kitoks metinės kvotos suskirstymas, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktą, kuriuo būtų nustatyta atitinkamų žvejybos galimybių paskirstymo valstybėms narėms mėnesio, ketvirčio ar kito laikotarpio pagrindu metodika. Tokie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 45 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

1.  Paskirstant žvejybos galimybes, kai tausios žvejybos partnerystės susitarimo protokole nustatyti mėnesiniai arba ketvirtiniai sužvejotų žuvų kiekių apribojimai arba kitoks metinės kvotos suskirstymas, atitinkamos valstybių narių žvejybos galimybės atitinka pagal susijusį Sąjungos teisės aktą valstybėms narėms paskirtas metines žvejybos galimybes. Šis principas netaikomas tik tuo atveju, kai susijusios valstybės narės susitaria dėl bendrų žvejybos planų, kuriuose atsižvelgiama į mėnesinius ar ketvirčio sužvejojamo kiekio apribojimus arba kitokį metinės kvotos suskirstymą.

Pagrindimas

Šiame pakeitime siūloma geresnė sistema, pagal kurią užtikrinama, kad valstybės narės galės išlaikyti mėnesinio sužvejojamo kiekio apribojimų procentinę dalį.

Pakeitimas    45

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  1 dalyje nurodytas žvejybos galimybių paskirstymas dera su metiniu žvejybos galimybių paskirstymu valstybėms narės pagal atitinkamą Tarybos reglamentą.

Išbraukta.

Pakeitimas    46

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 1 pastraipos a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  jo vėliavos valstybės narės ir

a)  trečiosios šalies, kurios jurisdikcijai priklauso vandenys, kuriuose vykdoma veikla, arba kuri į tuos vandenis turi suverenias teises ir

Pagrindimas

Valstybė narė turi išduoti žvejybos leidimus tik tuo atveju, jei trečioji šalis leido laivams vykdyti veiklą savo vandenyse, o ne atvirkščiai.

Pakeitimas    47

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 1 pastraipos b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  trečiosios šalies, kurios jurisdikcijai priklauso vandenys, kuriuose vykdoma veikla, arba kuri į tuos vandenis turi suverenias teises.

b)  jo vėliavos valstybės narės.

Pagrindimas

Valstybė narė turi išduoti žvejybos leidimus tik tuo atveju, jei trečioji šalis leido laivams vykdyti veiklą savo vandenyse, o ne atvirkščiai.

Pakeitimas    48

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Vėliavos valstybė narė gali išduoti leidimą vykdyti žvejybos veiklą trečiosios šalies vandenyse, kai atitinkamo tausios žvejybos partnerystės susitarimo protokolas toje trečiojoje šalyje nebuvo taikytas mažiausiai trejus pastaruosius metus.

 

Jei protokolas atnaujinamas, žvejybos leidimas automatiškai panaikinamas nuo to protokolo įsigaliojimo dienos.

Pagrindimas

„Pasyvūs susitarimai“ susiję su šalimis, dėl struktūrinių ar konjunktūrinių priežasčių patvirtinusiomis žvejybos partnerystės susitarimą be galiojančio protokolo. Kadangi nėra išspręsta kai kurių pasyvių tausios žvejybos partnerystės susitarimų su neįgyvendintais protokolais problema, ES turėtų pasiūlyti, kaip numatyti galimybę šiais atvejais tam tikromis sąlygomis teikti tiesioginius žvejybos leidimus.

Pakeitimas    49

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

18 straipsnis

18 straipsnis

Vėliavos valstybės narės žvejybos leidimų išdavimo sąlygos

Vėliavos valstybės narės žvejybos leidimų išdavimo sąlygos

Vėliavos valstybė narė leidimą trečiosios šalies vandenyse vykdyti žvejybos veiklą ne pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimą gali išduoti tik jei:

Vėliavos valstybė narė leidimą trečiosios šalies vandenyse vykdyti žvejybos veiklą ne pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimą gali išduoti tik jei:

a)  nėra galiojančio tausios žvejybos partnerystės susitarimo su ta trečiąja šalimi arba galiojančiame tausios žvejybos partnerystės susitarime aiškiai numatyta galimybė gauti tiesioginius leidimus;

a)  nėra galiojančio tausios žvejybos partnerystės susitarimo su ta trečiąja šalimi;

b)  atitinkami 5 straipsnyje išdėstyti atitikties kriterijai;

b)  atitinkami 5 straipsnyje išdėstyti atitikties kriterijai;

 

ba)  esama leidžiamo sužvejoti kiekio perviršio, kaip reikalaujama pagal UNCLOS 62 straipsnio 2 ir 3 dalis;

c)  veiklos vykdytojas yra pateikęs:

c)  veiklos vykdytojas yra pateikęs:

 

–  žuvininkystės teisės aktų kopijas, kurias veiklos vykdytojui pateikė pakrantės valstybė;

–  po jo diskusijų su trečiąja šalimi tos šalies išduotą rašytinį numatomo tiesioginio leidimo sąlygų, kuriomis veiklos vykdytojui suteikiamos jos išteklių žvejybos teisės (įskaitant žvejybos trukmę, jos vykdymo sąlygas ir žvejybos galimybes, išreikštas pastangomis arba sužvejotų žuvų kiekio apribojimu), patvirtinimą;

–  trečiosios šalies išduotą galiojantį žvejybos leidimą vykdyti siūlomą žvejybos veiklą, kuriame nurodytos prieigos prie žvejybos išteklių sąlygos, įskaitant trukmę, vykdymo sąlygas ir žvejybos galimybes, išreikštas pastangomis arba sužvejotų žuvų kiekio apribojimu;

–  įrodymus, kad planuojama žvejybos veikla yra tausi, kurie grindžiami:

–  įrodymus, kad planuojama žvejybos veikla yra tausi, kurie grindžiami:

•  trečiosios šalies ir (arba) regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos atliktu moksliniu vertinimu ir ir

•  trečiosios šalies ir (arba) regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos, ir (arba) regioninės žuvininkystės įstaigos, kuri turi Komisijos pripažįstamą mokslinę kompetenciją, atliktu moksliniu vertinimu ir,

•  to vertinimo analize, kurią atliko vėliavos valstybė narė remdamasi savo nacionalinio mokslinio instituto vertinimu;

•  jei vertinimą atlieka trečioji šalis, to vertinimo analize, kurią atliko vėliavos valstybė narė remdamasi savo nacionalinio mokslinio instituto vertinimu, arba, jei tinkama, valstybės narės mokslinio instituto, turinčio atitinkamos žuvininkystės kompetencijos, vertinimu;

  trečiosios šalies žuvininkystės teisės aktų kopijas;

 

–  oficialų paskirtos banko sąskaitos, į kurią mokami visi mokesčiai, numerį ir ir,

–  oficialų paskirtos banko sąskaitos, į kurią mokami visi mokesčiai, numerį ir

d)  trečioji šalis yra regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos susitariančioji šalis arba nesusitariančioji bendradarbiaujančioji šalis, jei žvejybos veikla susijusi su tos regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos valdomomis žuvų rūšimis.

d)  trečioji šalis yra regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos susitariančioji šalis arba bendradarbiaujančioji nesusitariančioji šalis, jei žvejybos veikla susijusi su tos regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos valdomomis žuvų rūšimis.

Pakeitimas    50

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

19 straipsnis

19 straipsnis

Tiesioginių žvejybos leidimų administravimas

Tiesioginių žvejybos leidimų administravimas

1.  Išdavusi žvejybos leidimą vėliavos valstybė narė Komisijai išsiunčia atitinkamą 1 bei 2 prieduose ir 18 straipsnyje išvardytą informaciją.

1.  Įsitikinusi, kad įvykdytas 18 straipsnyje numatytas reikalavimas, vėliavos valstybė narė Komisijai išsiunčia atitinkamą priede ir 18 straipsnyje išvardytą informaciją.

2.   Jei Komisija per 15 kalendorinių dienų nuo 1 dalyje nurodytos informacijos perdavimo nepaprašo papildomos informacijos ar pagrindimo, vėliavos valstybė narė informuoja veiklos vykdytoją, kad jis gali pradėti atitinkamą žvejybos veiklą su sąlyga, kad jis turi ir trečiosios šalies tiesioginį leidimą.

2.   Komisija atlieka preliminarų 1 dalyje nurodytos informacijos patikrinimą. Ji per 15 dienų gali paprašyti papildomos informacijos ar 1 dalyje nurodytos informacijos pagrindimo.

3.   Jei, paprašiusi 2 dalyje nurodytos papildomos informacijos arba pagrindimo, Komisija nustato, kad neįvykdytos 18 straipsnio sąlygos, ji per du mėnesius nuo visos prašytos informacijos ar pagrindimo gavimo gali pateikti prieštaravimą leidimo suteikimui.

3.   Jei, paprašiusi 2 dalyje nurodytos papildomos informacijos arba pagrindimo, Komisija nustato, kad neįvykdytos 18 straipsnio sąlygos, ji per vieną mėnesį nuo pirmojo prašytos informacijos ar pagrindimo gavimo gali pateikti prieštaravimą leidimo suteikimui.

 

3a.   Neatsižvelgiant į 1–3 dalies nuostatas, jei žvejybos leidimas atnaujinimas praėjus ne daugiau kaip dvejiems metams nuo pradinio leidimo išdavimo ir tomis pačiomis sąlygomis, dėl kurių susitarta pradiniame leidime, valstybė narė, įsitikinusi, kad įvykdytos 18 straipsnyje nustatytos sąlygos, gali tiesiogiai išduoti žvejybos leidimą ir turi nedelsdama apie tai pranešti Komisijai. Jei turi prieštaravimų, Komisija juos privalo pateikti per 15 dienų, laikydamasi 7 straipsnyje nurodytos procedūros.

4.   Jei trečioji šalis praneša Komisijai, kad ji nusprendė Sąjungos žvejybos laivui išduoti tiesioginį leidimą, atsisakyti jį išduoti, sustabdyti jo galiojimą arba jį panaikinti, Komisija apie tai informuoja vėliavos valstybę narę.

4.   Jei trečioji šalis praneša Komisijai, kad ji nusprendė Sąjungos žvejybos laivui išduoti tiesioginį leidimą, atsisakyti jį išduoti, sustabdyti jo galiojimą arba jį panaikinti, Komisija apie tai nedelsdama informuoja vėliavos valstybę narę, o ji informuoja laivo savininką.

5.   Jei trečioji šalis praneša vėliavos valstybei narei, kad ji nusprendė Sąjungos žvejybos laivui išduoti tiesioginį leidimą, atsisakyti jį išduoti, sustabdyti jo galiojimą arba jį panaikinti, vėliavos valstybė narė apie tai informuoja Komisiją.

5.   Jei trečioji šalis praneša vėliavos valstybei narei, kad ji nusprendė Sąjungos žvejybos laivui išduoti tiesioginį leidimą, atsisakyti jį išduoti, sustabdyti jo galiojimą arba jį panaikinti, vėliavos valstybė narė nedelsdama apie tai informuoja Komisiją ir laivo savininką.

6.   Veiklos vykdytojas vėliavos valstybei narei pateikia su trečiąja šalimi sutartų galutinių sąlygų kopiją ir tiesioginio leidimo kopiją.

6.   Veiklos vykdytojas vėliavos valstybei narei pateikia su trečiąja šalimi sutartų galutinių sąlygų kopiją ir tiesioginio leidimo kopiją.

Pakeitimas    51

Pasiūlymas dėl reglamento

20 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

20 a straipsnis

 

Europos Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose įgyvendinimas

 

Tam, kad vykdytų savo tarptautinius įsipareigojimus regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose ir laikydamasi Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 28 straipsnyje nustatytų įsipareigojimų, Sąjunga skatina nepriklausomų organizacijų atliekamus periodinius veiklos vertinimus ir imasi aktyvaus vaidmens kuriant ir stiprinant taikymo komitetus visose regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose, kuriose ji dalyvauja kaip susitariančioji šalis. Ji visų pirma užtikrina, kad šie taikymo komitetai vykdytų bendrą žuvininkystės išorės politikos ir regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose priimtų priemonių įgyvendinimo priežiūrą.

Pagrindimas

Primenami Europos Sąjungos tarptautiniai įsipareigojimai regioninės žuvininkystės valdymo organizacijose.

Pakeitimas    52

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnio 1 pastraipos -a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

-a)  Sąjunga yra regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos susitariančioji šalis;

Pagrindimas

ES turėtų būti susitariančioji šalis, jeigu jos laivai vykdys žvejybos veiklą.

Pakeitimas    53

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnio 1 pastraipos b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  jie įtraukti į atitinkamą regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos registrą arba sąrašą, ir

b)  jie įtraukti į atitinkamą regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos leidimus turinčių laivų registrą arba sąrašą ir

Pakeitimas    54

Pasiūlymas dėl reglamento

23 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

23 straipsnis

23 straipsnis

Regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos atliekama registracija

Regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos atliekama registracija

1.   Vėliavos valstybė narė Komisijai išsiunčia laivų, kuriems ji suteikė leidimus vykdyti žvejybos veiklą regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos rajone pagal jos nuostatas, sąrašą (-us).

1.   Vėliavos valstybė narė Komisijai išsiunčia veiklą vykdančių žvejybos laivų, apibrėžtų Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 ir turinčių, jei taikoma, susijusius duomenis apie laimikį, kuriems ji suteikė leidimus vykdyti žvejybos veiklą regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos rajone pagal jos nuostatas, sąrašą (-us).

2.   1 dalyje nurodytas (-i) sąrašas (-ai) sudaromas (-i) pagal regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos reikalavimus, prie jo pridedama 1 ir 2 prieduose nurodyta informacija.

2.   1 dalyje nurodytas (-i) sąrašas (-ai) sudaromas (-i) pagal regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos reikalavimus, prie jo pridedama priede nurodyta informacija.

3.   Komisija vėliavos valstybės narės gali paprašyti, jos nuomone, būtinos papildomos informacijos.

3.   Komisija vėliavos valstybės narės per 10 dienų nuo 1 dalyje nurodyto sąrašo gavimo dienos gali paprašyti, jos nuomone, būtinos papildomos informacijos. Ji pateikia tokio prašymo pagrindimą.

4.   Įsitikinusi, kad 22 straipsnyje nustatytos sąlygos įvykdytos, Komisija leidimus turinčių laivų sąrašą (-us) išsiunčia regioninei žuvininkystės valdymo organizacijai.

4.   Įsitikinusi, kad 22 straipsnyje nustatytos sąlygos įvykdytos, per 15 dienų nuo 1 dalyje nurodyto sąrašo gavimo dienos Komisija leidimus turinčių laivų sąrašą (-us) išsiunčia regioninei žuvininkystės valdymo organizacijai.

5.   Jei regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos registras arba sąrašas nėra vieši, Komisija vėliavos valstybėms narėms praneša, kurie laivai į juos įtraukti.

5.   Jei regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos registras arba sąrašas nėra vieši, Komisija atitinkamą žuvininkystės veiklą vykdančioms valstybėms narėms išplatina leidimus turinčių laivų sąrašą.

Pakeitimas    55

Pasiūlymas dėl reglamento

24 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

24 straipsnis

24 straipsnis

Taikymo sritis

Taikymo sritis

Šis skyrius taikomas žvejybos veiklai, kurią atviroje jūroje vykdo Sąjungos žvejybos laivai, kurių bendras ilgis viršija 24 metrus.

Šis skyrius taikomas atviroje jūroje vykdomai žvejybos veiklai.

Pakeitimas    56

Pasiūlymas dėl reglamento

25 straipsnio 1 pastraipos a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)   vėliavos valstybės narės jiems išdavė žvejybos leidimus; ir

a)  to laivo vėliavos valstybė narė jiems išdavė žvejybos leidimą remdamasi moksliniu siūlomos žvejybos veiklos tausumo įvertinimu, kurį patvirtino tos valstybės narės nacionalinis mokslinis institutas arba, jei taikoma, valstybės narės mokslinis institutas, turintis atitinkamos žuvininkystės kompetencijos; ir

Pakeitimas    57

Pasiūlymas dėl reglamento

26 straipsnio 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Vėliavos valstybė narė leidimą žvejybos veiklą vykdyti atviroje jūroje gali išduoti tik jei atitinkami 5 straipsnyje nustatyti atitikties kriterijai.

Vėliavos valstybė narė leidimą vykdyti žvejybos veiklą ne Sąjungos vandenyse gali išduoti tik jei:

 

a)   įgyvendinti 5 straipsnyje išdėstyti atitikties kriterijai;

 

b)   planuojama žvejybos veikla yra:

 

  pagrįsta ekosistemomis grindžiamu požiūriu į žuvininkystės valdymą, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 9 punkte ir

 

  atitinka vėliavos valstybės narės nacionalinio mokslinio instituto atliktą mokslinį vertinimą, kuriame atsižvelgiama į jūrų gyvųjų išteklių ir jūrų ekosistemų išsaugojimą.

Pakeitimas    58

Pasiūlymas dėl reglamento

27 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

27 straipsnis

27 straipsnis

Pranešimas Komisijai

Pranešimas Komisijai

Vėliavos valstybė narė ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki planuojamos žvejybos veiklos atviroje jūroje pradžios apie išduotą žvejybos leidimą praneša Komisijai, pateikdama 1 ir 2 prieduose nurodytą informaciją.

Vėliavos valstybė narė ne vėliau kaip prieš 8,5 kalendorinių dienų iki planuojamos žvejybos veiklos atviroje jūroje pradžios apie išduotą žvejybos leidimą praneša Komisijai, pateikdama priede nurodytą informaciją.

Pakeitimas    59

Pasiūlymas dėl reglamento

28 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

28 straipsnis.

28 straipsnis.

Principai

Principai

1.   Sąjungos žvejybos laivai negali vykdyti žvejybos veiklos pagal frachtavimo susitarimus, jei galioja tausios žvejybos partnerystės susitarimas, nebent tame susitarime nurodyta kitaip.

1.   Sąjungos žvejybos laivai negali vykdyti žvejybos veiklos pagal frachtavimo susitarimus, jei galioja tausios žvejybos partnerystės susitarimas.

2.   Sąjungos laivas negali vykdyti žvejybos veiklos pagal daugiau nei vieną frachtavimo susitarimą tuo pat metu arba užsiimti subfrachtavimu.

2.   Sąjungos laivas negali vykdyti žvejybos veiklos pagal daugiau nei vieną frachtavimo susitarimą tuo pat metu arba užsiimti subfrachtavimu.

 

2a.   Sąjungos laivai vykdo veiklą pagal frachtavimo susitarimus regioninės žvejybos valdymo organizacijos vandenyse, tik jei valstybė, kurios subjektas frachtuoja laivą, yra tos organizacijos susitariančioji šalis.

3.   Frachtuojamas Sąjungos laivas negali naudoti savo vėliavos valstybės narės žvejybos galimybių. Frachtuojamo laivo sužvejotos žuvys įskaičiuojamos į laivą frachtuojančios valstybės žvejybos galimybes.

3.   Frachtuojamas Sąjungos laivas frachtavimo laikotarpiu negali naudoti savo vėliavos valstybės narės žvejybos galimybių. Frachtuojamo laivo sužvejotos žuvys įskaičiuojamos į laivą frachtuojančios valstybės žvejybos galimybes.

 

3a.   Jokia šio reglamento nuostata nesumažina vėliavos valstybės narės atsakomybės, susijusios su jos įsipareigojimais pagal tarptautinę teisę, Reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, Reglamentą (EB) Nr. 1005/2005 ar kitas bendros žuvininkystės politikos nuostatas, įskaitant ataskaitų teikimo reikalavimus.

Pakeitimas    60

Pasiūlymas dėl reglamento

29 straipsnio 1 pastraipos b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  ar frachtavimo susitarimas nurodytas žvejybos leidime.

b)  ar žvejybos leidime nurodytos frachtavimo susitarimo nuostatos, įskaitant žvejybos laikotarpį, galimybes ir rajoną.

Pakeitimas    61

Pasiūlymas dėl reglamento

30 straipsnio 1 pastraipa

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Jei Sąjungos žvejybos laive pagal stebėtojų programą renkami duomenys, to laivo veiklos vykdytojas juos nusiunčia savo vėliavos valstybei narei.

Jei Sąjungos žvejybos laive renkami duomenys pagal stebėtojų programą pagal Sąjungos arba regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos teisės aktus, to laivo veiklos vykdytojas juos nusiunčia savo vėliavos valstybei narei.

Pakeitimas    62

Pasiūlymas dėl reglamento

31 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

31 straipsnis

31 straipsnis

Informacijos teikimas trečiosioms šalims

Informacijos teikimas trečiosioms šalims

1.   Vykdydamas žvejybos veiklą pagal šią antraštinę dalį Sąjungos žvejybos laivo veiklos vykdytojas atitinkamas sužvejotų žuvų kiekių deklaracijas ir iškrovimo deklaracijas nusiunčia trečiajai šaliai, o kopiją – savo vėliavos valstybei narei, jei tai numatyta su trečiąja šalimi sudarytame tausios žvejybos partnerystės susitarime.

1.   Vykdydamas žvejybos veiklą pagal šią antraštinę dalį Sąjungos žvejybos laivo veiklos vykdytojas atitinkamas sužvejotų žuvų kiekių deklaracijas ir iškrovimo deklaracijas nusiunčia ir savo vėliavos valstybei narei, ir trečiajai šaliai.

2.   Vėliavos valstybė narė įvertina, ar trečiajai šaliai pagal 1 dalį nusiųsti duomenys atitinka duomenis, kuriuos ji gavo pagal Reglamentą (EB) Nr. 1224/2009.

2.   Vėliavos valstybė narė įvertina, ar trečiajai šaliai pagal 1 dalį nusiųsti duomenys atitinka duomenis, kuriuos ji gavo pagal Reglamentą (EB) Nr. 1224/2009. Jeigu duomenys vieni kitų neatitinka, valstybė narė tiria, ar toks neatitikimas susijęs su NNN žvejyba, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 3 straipsnio 1 dalies b punkte, ir imasi atitinkamų veiksmų pagal to reglamento 43–47 straipsnius.

3.   Jei sužvejotų žuvų kiekių deklaracijos ir iškrovimo deklaracijos pagal 1 dalį nenusiunčiamos trečiajai šaliai, tai laikoma sunkiu pažeidimu ir taikomos pagal bendrą žuvininkystės politiką numatytos atitinkamos sankcijos ir kitos priemonės. Pažeidimo sunkumą nustato valstybės narės kompetentinga institucija atsižvelgdama į tam tikrus kriterijus – žalos pobūdį, jos vertę, pažeidėjo ekonominę padėtį ir pažeidimo apimtį arba dažnumą.

3.   Jei sužvejotų žuvų kiekių deklaracijos ir iškrovimo deklaracijos pagal 1 dalį nenusiunčiamos trečiajai šaliai, tai laikoma sunkiu pažeidimu, ir taikomos pagal bendrą žuvininkystės politiką numatytos atitinkamos sankcijos ir kitos priemonės. Pažeidimo sunkumą nustato valstybės narės kompetentinga institucija atsižvelgdama į tam tikrus kriterijus – žalos pobūdį, jos vertę, pažeidėjo ekonominę padėtį ir pažeidimo apimtį arba dažnumą.

Pakeitimas    63

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedo 31 a straipsnis (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

31a straipsnis

 

Narystės regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose reikalavimai

 

Trečiosios šalies žvejybos laivas regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos valdomų išteklių žvejybos veiklą Sąjungos vandenyse gali vykdyti tik jeigu ta trečioji šalis yra tos regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos susitariančioji šalis.

Pakeitimas    64

Pasiūlymas dėl reglamento

32 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Trečiųjų šalių žvejybos laivai negali vykdyti žvejybos veiklos Sąjungos vandenyse, jei neturi Komisijos išduoto žvejybos leidimo.

1.  Trečiųjų šalių žvejybos laivai negali vykdyti žvejybos veiklos Sąjungos vandenyse, jei neturi Komisijos išduoto žvejybos leidimo. Jiems toks leidimas išduodamas tik jei jie atitinka 5 straipsnyje nustatytus atitikties reikalavimams kriterijus.

Pagrindimas

Jei užsienyje žvejojantys ES laivai turi atitikti tam tikrus kriterijus, tuomet tie kriterijai taip pat turėtų būti taikomi ES žvejojantiems trečiosios šalies laivams.

Pakeitimas    65

Pasiūlymas dėl reglamento

32 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Leidimą žvejoti Sąjungos vandenyse turintys trečiųjų šalių žvejybos laivai laikosi taisyklių, kuriomis reglamentuojama Sąjungos laivų veikla toje žvejybos zonoje, kurioje trečiosios šalies laivas vykdo veiklą, ir atitinkamo žvejybos susitarimo nuostatų.

2.  Leidimą žvejoti Sąjungos vandenyse turintys trečiųjų šalių žvejybos laivai laikosi taisyklių, kuriomis reglamentuojama Sąjungos laivų veikla toje žvejybos zonoje, kurioje trečiosios šalies laivas vykdo veiklą. Jeigu atitinkamo žvejybos leidimo nuostatos skiriasi, jos turi būti aiškiai paminėtos arba tame susitarime, arba priimant taisykles, dėl kurių buvo susitarta su trečiąja šalimi, su kuria vykdomas tas susitarimas.

Pakeitimas    66

Pasiūlymas dėl reglamento

33 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

33 straipsnis

33 straipsnis

Žvejybos leidimų išdavimo sąlygos

Žvejybos leidimų išdavimo sąlygos

Komisija leidimą vykdyti žvejybos veiklą Sąjungos vandenyse trečiųjų šalių žvejybos laivams gali išduoti tik jei:

Komisija leidimą vykdyti žvejybos veiklą Sąjungos vandenyse trečiųjų šalių žvejybos laivams gali išduoti tik jei:

 

-a)  esama leidžiamo sužvejoti kiekio perviršio, kuriuo bus padengtos pasiūlytos žvejybos galimybės, kaip reikalaujama pagal UNCLOS 62 straipsnio 2 ir 3 dalis;

a)  1 ir 2 prieduose nurodyta informacija apie žvejybos laivą ir su juo veiklą vykdantį (-čius) pagalbinį (-ius) laivą (-us) yra išsami ir teisinga; laivas ir visi su juo veiklą vykdantys pagalbiniai laivai turi IMO numerį;

a)  priede nurodyta informacija apie žvejybos laivą ir su juo veiklą vykdantį (-čius) pagalbinį (-ius) laivą (-us) yra išsami ir teisinga; laivas ir visi su juo veiklą vykdantys pagalbiniai laivai turi IMO numerį, jei to reikalaujama pagal Sąjungos teisės aktus;

b)  veiklos vykdytojui ir žvejybos laivui 12 mėnesių iki žvejybos leidimo paraiškos pateikimo dienos nebuvo pagal valstybės narės teisę taikytos jokios sankcijos už Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnyje ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnyje nurodytus sunkius pažeidimus;

b)  kompetentinga institucija per 12 mėnesių prieš pateikiant paraišką žvejybos leidimui gauti, yra nustačiusi, kad žvejybos laivo kapitonui ir atitinkamam žvejybos laivui nebuvo taikyta sankcijų dėl sunkaus pažeidimo;

c)  žvejybos laivas nėra įtrauktas į jokį NNN žvejybą vykdžiusių laivų sąrašą ir (arba) trečioji šalis nėra pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1005/2008 pripažinta trečiąja šalimi, nebendradarbiaujančia kovojant su NNN žvejyba, arba pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1026/2012 pripažinta šalimi, leidžiančia vykdyti netausią žvejybą, arba pagal šiuos reglamentus įtraukta į tokių šalių sąrašus;

c)  žvejybos laivas nėra įtrauktas į jokį trečiosios šalies, regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos ar Sąjungos pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1005/2008 sudarytą NNN žvejybą vykdžiusių laivų sąrašą ir (arba) trečioji šalis nėra pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1005/2008 pripažinta trečiąja šalimi, nebendradarbiaujančia kovojant su NNN žvejyba, arba pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1026/2012 pripažinta šalimi, leidžiančia vykdyti netausią žvejybą, arba pagal šiuos reglamentus įtraukta į tokių šalių sąrašus;

d)  žvejybos laivas atitinka su atitinkama trečiąją šalimi sudaryto žvejybos susitarimo reikalavimus ir, atitinkamais atvejais, yra įtrauktas į pagal tą susitarimą veiklą vykdančių laivų sąrašą.

d)  žvejybos laivas atitinka su atitinkama trečiąja šalimi sudaryto žvejybos susitarimo reikalavimus ir, atitinkamais atvejais, yra įtrauktas į pagal tą susitarimą veiklą vykdančių laivų sąrašą.

Pakeitimas    67

Pasiūlymas dėl reglamento

35 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.   Komisija gali atsisakyti išduoti žvejybos leidimą, gali sustabdyti jo galiojimą arba jį panaikinti tais atvejais, kai iš esmės pasikeitė aplinkybės, kai minėti veiksmai yra grindžiami viršesnėmis politinėmis priežastimis, inter alia, susijusiomis su tarptautiniais žmogaus teisių arba kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba reikalavimais, arba kai dėl minėtų arba kitų viršesnių politinių priežasčių Sąjunga nusprendžia sustabdyti arba apriboti santykius su atitinkama trečiąja šalimi.

2.   Komisija gali atsisakyti išduoti žvejybos leidimą, gali sustabdyti jo galiojimą arba jį panaikinti atvejais:

 

a)    susijusiais, be kita ko, su tarptautiniais žmogaus teisių standartais;

 

 

b)   dėl privalomų skubos priežasčių, susijusių su didele grėsme tvariam jūrų biologinių išteklių naudojimui, valdymui ir išsaugojimui;

 

c)   kai reikia imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią rimtam Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnio arba Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 1 dalies pažeidimui, susijusiam su neteisėta, nedeklaruota arba nereguliuojama žvejyba; arba

 

d)   kai dėl minėtų arba kitų viršesnių politinių priežasčių Sąjunga nusprendžia sustabdyti arba apriboti santykius su atitinkama trečiąja šalimi.

 

Jei Komisija pagal pirmą pastraipą atsisako išduoti leidimą, sustabdo jo galiojimą arba jį panaikina, ji nedelsdama apie tai informuoja trečiąją šalį.

Pakeitimas    68

Pasiūlymas dėl reglamento

37 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Jei Komisija nustato, kad trečioji šalis viršijo jai skirtas išteklių ar išteklių grupės kvotas, ji atitinkamą kiekį išskaito iš tai šaliai kitiems metams skirtos tų išteklių ar išteklių grupės kvotos.

1.  Jei Komisija nustato, kad trečioji šalis viršijo jai skirtas išteklių ar išteklių grupės kvotas, ji atitinkamą kiekį išskaito iš tai šaliai kitiems metams skirtos tų išteklių ar išteklių grupės kvotos. Kiekio sumažinimas atitinka Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 straipsnio nuostatas.

Pakeitimas    69

Pasiūlymas dėl reglamento

39 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

39 straipsnis

39 straipsnis

Sąjungos žvejybos leidimų registras

Sąjungos žvejybos leidimų registras

1.   Komisija sukuria ir tvarko elektroninį Sąjungos žvejybos leidimų registrą, kuris turi viešąją ir saugiąją dalis. Registras:

1.   Komisija sukuria ir tvarko elektroninį Sąjungos žvejybos leidimų registrą, kuris apima visus pagal II ir III antraštines dalis išduotus žvejybos leidimus ir kuris turi viešąją ir saugiąją dalis. Registras:

a)   skirtas visai 1 ir 2 priede nurodytai informacijai registruoti, jame rodomas kiekvieno leidimo statusas realiuoju laiku;

a)   skirtas visai priede nurodytai informacijai registruoti, jame rodomas kiekvieno leidimo statusas realiuoju laiku;

b)  ji naudojama Komisijai ir valstybėms narėms keičiantis duomenimis ir informacija ir

b)  naudojamas Komisijai ir valstybėms narėms keičiantis duomenimis ir informacija ir

c)  skirtas tik tvaraus žvejybos laivynų valdymo tikslams.

c)  skirtas tik tvaraus žvejybos laivynų valdymo tikslams.

2.   Į registrą įtrauktų žvejybos leidimų sąrašas yra viešai prieinamas, jame pateikiama visa ši informacija:

2.   Į registrą įtrauktų žvejybos leidimų sąrašas yra viešai prieinamas, jame pateikiama visa ši informacija:

a)  laivo pavadinimas ir vėliavos valstybė;

a)  laivo pavadinimas, vėliavos valstybė, ES žvejybos laivyno registro numeris ir IMO numeris, jei reikalaujama pagal Sąjungos teisės aktus;

 

aa)  įmonės savininko ir tikrojo savininko pavardė, miestas ir gyvenamoji šalis;

b)  leidimo rūšis ir

b)  leidimo, įskaitant žvejybos galimybes, rūšis ir

c)  žvejybos, kuriai suteiktas leidimas, vykdymo laikotarpis ir zona (pradžios ir pabaigos datos, žvejybos zona).

c)  žvejybos, kuriai suteiktas leidimas, vykdymo laikotarpis ir zona (pradžios ir pabaigos datos, žvejybos zona).

3.   Valstybės narės registrą naudoja pateikdamos informaciją apie žvejybos leidimus Komisijai ir atnaujindamos jį, kaip nustatyta 12, 19, 23 ir 27 straipsniuose.

3.   Valstybės narės registrą naudoja pateikdamos informaciją apie žvejybos leidimus Komisijai ir atnaujindamos jį, kaip nustatyta 12, 19, 23 ir 27 straipsniuose.

Pakeitimas    70

Pasiūlymas dėl reglamento

40 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Siekiant, kad Sąjungos žvejybos leidimų registras pradėtų veikti ir kad valstybės narės galėtų laikytis techninių perdavimo reikalavimų, Komisija atitinkamoms valstybėms narėms teikia techninę paramą. Tuo tikslu ji remia nacionalines institucijas parduodant reikiamą informaciją, kurią kiekvieno leidimų tipo atveju turi pateikti veiklos vykdytojai, ir iki ... [6 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] sukuria kompiuterinę programą valstybėms narėms, kad jos galėtų paraiškų dėl žvejybos leidimų duomenis ir laivų charakteristikų duomenis į Sąjungos žvejybos leidimų registrą perduoti automatiškai ir tikruoju laiku.

Pakeitimas    71

Pasiūlymas dėl reglamento

40 straipsnio 1 b pastraipa (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Jei valstybės narės nori gauti techninę ir finansinę pagalbą, susijusią su informacijos perdavimu, jos gali pasinaudoti Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 508/2014(2) 76 straipsnio 2 dalies a punktą.

Pakeitimas    72

Pasiūlymas dėl reglamento

43 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Komisija arba jos paskirta įstaiga pagal Sąjungos ir trečiųjų šalių sudarytus žvejybos susitarimus, kuriuos remia regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos arba panašios žuvininkystės organizacijos, kurių susitariančiąja šalimi arba nesusitariančiąja bendradarbiaujančiąja šalimi yra Sąjunga, kitoms tų susitarimų šalims arba organizacijų narėms persiunčia atitinkamą informaciją apie šio reglamento taisyklių nesilaikymą arba sunkius pažeidimus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnio 1 dalies a punkte ir Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 1 dalyje, su sąlyga, kad tam pritaria informaciją pateikusi valstybė narė ir laikomasi Reglamento (EB) Nr. 45/2001.

2.  Komisija arba jos paskirta įstaiga pagal Sąjungos ir trečiųjų šalių sudarytus žvejybos susitarimus, kuriuos remia regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos arba panašios žuvininkystės organizacijos, kurių susitariančioji šalis arba bendradarbiaujančioji nesusitariančioji šalis yra Sąjunga, kitoms tų susitarimų šalims arba organizacijų narėms persiunčia atitinkamą informaciją apie šio reglamento taisyklių nesilaikymą arba sunkius pažeidimus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnio 1 dalies a punkte ir Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 1 dalyje, jei tam pritaria informaciją pateikusi valstybė narė ir laikomasi Reglamento (EB) Nr. 45/2001.

Pagrindimas

Teisingas terminas.

Pakeitimas    73

Pasiūlymas dėl reglamento

44 straipsnio 2 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2.  Komisijai suteikiami 5 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus.

2.  Komisijai suteikiami 5 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus penkerių metų laikotarpiui nuo ... [šio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

Pakeitimas    74

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

[...]

Išbraukta.

Pakeitimas    75

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

[...]

Išbraukta.

Pakeitimas    76

Pasiūlymas dėl reglamento

II a priedas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

IIa priedas

 

Informacijos, pateiktinos siekiant gauti žvejybos leidimą, sąrašas

 

* privalomi laukeliai (22–25 ir 28–48 laukelių galima nepildyti, jei tą informaciją galima automatiškai gauti iš Sąjungos laivyno registro įvedus CFR arba IMO numerį).

 

I

PAREIŠKĖJAS

 

1

Laivo tapatumo nustatymo numeris (IMO numeris, CFR numeris, kt.)

 

2

Laivo pavadinimas

 

3

Ekonominės veiklos vykdytojo pavadinimas*

 

4

E. paštas*

 

5

Adresas

 

6

Faksas

 

7

Mokesčių mokėtojo numeris (SIRET, NIF ir kt.)*

 

8

Telefonas

 

9

Savininko vardas ir pavardė

 

10

E. paštas*

 

11

Adresas

 

12

Faksas

 

13

Telefonas

 

14

Ekonominės veiklos vykdytojui atstovaujančios asociacijos arba agento pavadinimas*

 

15

E. paštas*

 

16

Adresas

 

17

Faksas

 

18

Telefonas

 

19

Kapitono (-ų) vardas (-ai) ir pavardė (-ės)*

 

20

E. paštas*

 

21

Pilietybė*

 

22

Faksas

 

23

Telefonas

 

II

ŽVEJYBOS, KURIAI PRAŠOMA IŠDUOTI LEIDIMĄ, KATEGORIJA

 

Leidimo rūšis (žvejybos susitarimas, tiesioginis leidimas, regioninė žuvininkystės valdymo organizacija, atvira jūra, frachtavimas, pagalbinis laivas)

 

24

Laivo tipo FAO kodas*

 

25

Žvejybos įrankio tipo FAO kodas*

 

26

Žvejybos rajonų FAO kodai*

 

27

Tikslinių rūšių FAO kodai arba žvejybos kategorija (tausios žvejybos partnerystės susitarimai)*

 

28

Laikotarpis, kuriam prašoma leidimo (pradžios ir pabaigos datos)

 

29

Regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos (RŽVO) registro numeris* (jei žinomas)

 

30

Pagalbinių laivų sąrašas: pavadinimas / IMO numeris / CFR numeris

 

III

FRACHTAVIMAS

 

31

Laivas veiklą vykdo pagal frachtavimo susitarimą*: Taip / Ne

 

32

Frachtavimo susitarimo tipas

 

33

Frachtavimo laikotarpis (pradžios ir pabaigos datos)*

 

34

Frachtuojamam laivui skirtos žvejybos galimybės (tonomis)*

 

35

Trečioji šalis, frachtuojamam laivui skirianti žvejybos galimybes*

(1)

Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

(2)

2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1255/2011 (OL L 149, 2014 5 20, p. 1).


AIŠKINAMOJI DALIS

Bendroji informacija

ES kontrolės tvarka pagal bendrą žuvininkystės politiką (BŽP) apima tris ramsčius: Kontrolės reglamentą (Regl. Nr. 1224/2009), NNN žvejybos reglamentą (Regl. Nr. 1005/2008) ir mažai žinomą Ne Sąjungos vandenyse žvejojančių ES laivų žvejybos leidimų reglamentą (FAR, Regl. Nr. 1006/2008).

Pastarasis reglamentas priimtas 2008 m. ir apėmė tris žvejybos veiklos tipus. Jame nurodytos ES laivų, vykdančių veiklą pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimus arba žvejybos veiklą, kurią valdo regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos (RŽVO), žvejybos leidimų išdavimo sąlygos ir procedūros. FAR taip pat reglamentuoja Komisijos išduodamus ne Sąjungos žvejybos laivų, vykdančių veiklą Sąjungos vandenyse, leidimus.

Komisijos pasiūlymas dėl šio svarbaus reglamento peržiūros pateiktas laiku dėl kelių priežasčių. Reformavus BŽP prisidėjo atskiras skyrius dėl išorės aspekto ir tai turi atsispindėti BŽP nuostatose. Sąjunga dabar privalo užtikrinti, kad „Sąjungos žvejybos veikla ne Sąjungos vandenyse būtų grindžiama tais pačiais principais ir standartais, kurie taikytini pagal bendros žuvininkystės politikos srities Sąjungos teisę, ir kartu skatinti Sąjungos veiklos vykdytojams sudaryti vienodas sąlygas kitų trečiųjų šalių veiklos vykdytojų atžvilgiu“(1).

Be to, „Sąjungos žvejybos laivai gali žvejoti tik leidžiamo sužvejoti kiekio perviršį, kaip nurodyta Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 62 straipsnio 2 ir 3 dalyse, kuris aiškiai bei skaidriai nustatomas remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir atitinkama informacija apie bendras visų laivynų konkrečių išteklių žvejybos pastangas, kuria keičiasi Sąjunga ir trečioji šalis“(2).

Sąvoka „perviršis“ reiškia žuvis, kurias galima pagal tausumo principą sužvejoti pakrantės valstybės vandenyse, tačiau kurių ta valstybė nežvejoja, dažniausiai dėl to, kad jai trūksta žvejybos pajėgumų. Valstybių narių piliečiams(3) taip pat taikomos BŽP nuostatos ir specialūs į NNN žvejybos reglamentą(4) įtraukti reikalavimai.

Taigi, tikslinga atitinkamai persvarstyti Žvejybos leidimų reglamentą.

Be to, taip pat padaryta pažanga tarptautinės teisinės sistemos srityje: priimtas naujas privalomas Susitarimas dėl uosto valstybės priemonių, neprivalomos FAO vėliavos valstybės pareigų gairės ir pernai priimta Tarptautinio jūrų teisės tribunolo patariamoji nuomonė(5), kurioje paaiškintos ES kaip vėliavos valstybės pareigos, susijusios už ES valstybių narių laivų vykdoma žvejybos veikla.

Kaip jau pabrėžta anksčiau (I. Lövin pranešimas dėl reformos išorės aspekto (A7-0290/2012) ir L. Engström pranešimas dėl bendrų taisyklių siekiant taikyti BŽP išorės aspektą (A8-0052/2016)), ES laivų veikla už ES vandenų ribų yra platesnė, nei dabartinio FAR reglamentuojama veikla (veikla pagal dvišalius susitarimus ir RŽVO reglamentuojama žvejyba). Laivų savininkai gali sudaryti privačius susitarimus arba frachtavimo susitarimus dėl žvejybos trečiųjų šalių vandenyse, kuriems netaikomas joks tausios žvejybos partnerystės susitarimas, arba atviroje jūroje, kuri nepatenka į jokių regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų (RŽVO) sritį. Nors RŽVO tinklas pasauliniu lygmeniu plečiasi ir steigiamos naujos organizacijos, svarbi kai kurių tipų žvejyba vis dar nereglamentuojama RŽVO nustatomomis tarptautinėmis taisyklėmis. Tai, kad dabartinis žvejybos leidimų reglamentas netaikomas šių tipų laivyno veiklai, yra didelis trūkumas.

Todėl Komisijos pasiūlymas persvarstyti FAR (jis bus pervardytas – tvarus išorės žvejybos laivynų valdymas) yra labai sveikintinas. Pasiūlymą jau palankiai įvertino ES tolimosios žvejybos patariamoji taryba savo pozicijoje dėl FAR, kaip veiksmingesnę priemonę, apimančią visų su ES vėliava plaukiojančių laivų veiklą, vykdomą už Sąjungos vandenų ribų, ir kuria nustatomi bendri leidimų tiems laivams išdavimo kriterijai – taip prisidedama prie vienodų veiklos sąlygų ES veiklos vykdytojams sudarymo ir paaiškinamos leidimų išdavimo procedūros. Svarbu tai, kad dabar bus įtraukti privatūs susitarimai ir frachtavimo susitarimai. Kaip ir anksčiau, Komisija bus atsakinga už leidimų išdavimą ne ES laivams, žvejojantiems ES vandenyse pagal susitarimus dėl abipusės prieigos.

ES tolimosios žvejybos laivynas yra svarbus viso laivyno komponentas, kuris prisideda prie užimtumo ir žuvies tiekimo ES rinkai. Jis žvejoja visuose pasaulio vandenynuose ir daugeliu atveju geriausiai parodo, kaip taikoma bendra žuvininkystės politika. Laivynas turi būti laikomas teigiamai ES reprezentuojančiu ambasadoriumi. Pastaraisiais metais pataisyta daug BŽP nuostatų, susijusių su išorės laivynu; šis Komisijos pasiūlymas padės plačiu mastu konsoliduoti praeityje pasiektus laimėjimus ir pritaikyti juos naujoms laivyno dalims.

Tarptautinio jūrų teisės tribunolo (ITLOS) patariamojoje nuomonėje, kurioje atsakoma į Subregioninės žvejybos komisijos pateiktus klausimus, patvirtinta, kad tokiu mastu, kokiu jūrų išteklių išsaugojimas ir valdymas pagal BŽP priklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai, Sąjunga yra atsakinga už laivų, plaukiojančių su valstybės narės vėliava, veiklos atitiktį pakrantės valstybės taikomoms išsaugojimo priemonėms ir taip pat privalo užtikrinti, kad šie laivai nevykdytų NNN žvejybos. Patariamojoje nuomonėje pabrėžiama, kad Sąjunga privalo šiuo atžvilgiu vykdyti deramo rūpestingumo pareigą. Todėl tikslinga, kad ES imtųsi kontroliuoti išorės laivyno leidimus. Tam pritarė Europos socialinių reikalų ir ekonomikos komitetas, savo nuomonėje dėl FAR pabrėžęs, kad Europos Komisijos, kaip Sutarčių sergėtojos, vaidmuo yra patikrinti, ar leidimas išduotas teisėtai, remiantis leidimų išdavimo kriterijais, ir taip užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi įpareigojimų. Tai dar labiau padidins tolimosios žvejybos laivynų valdymo nuoseklumą.

Žinoma, tokiame sudėtingame kaip šis pasiūlyme yra savalaikių ir subalansuotų nuostatų, tačiau esama ir Komisijos pasiūlymų, kuriuos reikia šiek tiek patobulinti.

Esminė pasiūlymo struktūra yra patikima, nes apima visų tipų užsienyje žvejojančių ES laivų veiklą ir nustatomi nuoseklūs leidimų išdavimo kriterijai. Taip pat sukuriama bendra visų laivų duomenų bazė. Kita vertus, Komisijos siūlomos įvairių tipų leidimų procedūros ir terminai nėra tokie aiškūs ir nuoseklūs, kaip galėtų būti.

Pranešėjos pozicija

Siekiant padaryti pasiūlymą geresnį ir aiškesnį, siūloma pakeitimų. Šie pakeitimai apima:

7 straipsnį (bendras visų leidimų nuostatas). Komisija siūlo jai suteikti įgaliojimus panaikinti laivo leidimą tais atvejais, tai pagrindžiama „viršesnėmis politinėmis priežastimis“, o tai gerokai per daug abstraktu, kad būtų pagrindimas. Siūlomas paaiškinimas, atitinkantis Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) nuomonę, kad tokia Komisijos teisė būtų griežčiau apribota;

12 straipsnį (leidimus pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimus). Komisija, regis, suteikia sau neribotą terminą, per kurį gali perduoti leidimų pagal tausios žuvininkystės partnerystės susitarimus paraiškas trečiosioms šalims. Terminą reikia aiškiai apriboti, kad būtų išvengta bereikalingo netikrumo laivų savininkams;

18 straipsnį (tiesioginius leidimus). Nors pasiūlymas reikalauti, kad laivo veiklos vykdytojas pateiktų žvejybos operacijų, siūlomų pagal privatų susitarimą su trečiąja šalimi, tausumo mokslinius įrodymus, yra geras, laivo savininkas neturėtų būti atsakingas už tos šalies žuvininkystės teisės aktų surinkimą ir pateikimą. Būtų racionaliau, jeigu tai padarytų Komisijos tarnybos trečiojoje šalyje. Taip pat tikslinga pateikti tam tikrą išsamesnę informaciją apie planuojamą veiklą;

19 straipsnį (tiesioginius leidimus). Vėlgi, Komisijos siūlomas terminas yra pernelyg ilgas. Siūloma jį sutrumpinti;

21 straipsnį (RŽVO). Komisija gana teisingai siūlo, kad trečiosios šalys, su kuriomis ES yra sudariusi dvišalius susitarimus, turėtų būti atitinkamos RŽVO susitariančiosios šalys, kadangi tiek vėliavos valstybės, tiek pakrantės valstybės turi pareigų, kaip nurodyta ITLOS patariamojoje nuomonėje. Nuoseklumo sumetimais, jeigu ES laivas pageidauja vykdyti RŽVO reglamentuojamą žvejybą, turėtų būti reikalaujama, kad Sąjunga priklausytų tai RŽVO;

23 straipsnį (RŽVO). Vėlgi, Komisijos siūlomas neapibrėžtas leidimą žvejoti turinčių ES laivų sąrašo perdavimo RŽVO terminas. Siūlomas aiškus Komisijos veiksmų terminas;

25 straipsnį (žvejyba atviroje jūroje). Komisija pagrįstai tikisi mokslinio įvertinimo, įrodančio pagal privačius susitarimus siūlomos veiklos tausumą (žr. 18 straipsnį), taigi, panašus reikalavimas turėtų būti taikomas laivams, norintiems žvejoti atviroje jūroje, kurios neapima RŽVO;

31 straipsnį (ataskaitų teikimo įpareigojimus). Trečiosios šalies vandenyse pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimą ar privatų susitarimą veiklą vykdančio laivo turėtų būti reikalaujama siųsti laimikio ir kitus atitinkamus duomenis tiesiogiai vėliavos valstybei narei ir pakrantės valstybei. Toks skaidrumas geriausiai gali padėti pakrantės valstybei stebėti, kaip įgyvendinamas jos susitarimas;

39 straipsnį (žvejybos leidimų registrą). Siekiant didinti skaidrumą, į registro viešąją dalį turėtų būti įtraukta tam tikra papildoma informacija.

Išvados

Komisija pateikė gerą pasiūlymą, kuris užtikrins reikiamus ES tolimosios žvejybos laivyno valdymo patobulinimus. Jis sudarys vienodas visų tipų žvejybos veiklos, kurią vykdo su ES vėliava plaukiojantys laivai, sąlygas ir užtikrins, kad ES vykdytų savo pareigas kaip vėliavos valstybė ir kaip tikroji savininkė. Konkrečiau, džiugu matyti, kad pasiūlyme taip pat atsižvelgiama į daugelį ankstesniame L. Engström pranešime dėl BŽP išorės aspekto (A8-0052/2016) pateiktų argumentų ir BŽP nustatomi atitinkami teisiniai reikalavimai. Tame pranešime taip pat pažymėta, kad ES turėtų propaguoti savo aplinkosauginius ir socialinius standartus tarptautinėje erdvėje naudodamasi savo įtaka RŽVO ir ES tausios žvejybos partnerystės susitarimų tinklu.

Kaip viena didžiausių pasaulyje žuvininkystės srities veikėjų, ES privalo rodyti pavyzdį ir raginti kitus, tiek pakrančių, tiek tolimosios žvejybos valstybes, priimti ir įgyvendinti žuvininkystės valdymo sistemas, kuriomis būtų užtikrinamas tausus ir teisingas jūrų išteklių naudojimas, prisidedama prie apsirūpinimo maistu saugumo ir pakrančių (tiek ES, tiek užsienio) bendruomenių vyrų ir moterų, kurių pragyvenimas priklauso nuo žvejybos, ateities.

(1)

  Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 28 straipsnio 2 dalies d punktas.

(2)

  Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 31 straipsnio 4 dalis.

(3)

  Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 1 straipsnio 2 dalies d punktas.

(4)

  Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 39 ir 40 straipsniai.

(5)

  2015 m. balandžio 2 d. patariamoji nuomonė Nr. 21.


PRIEDAS. PRANEŠĖJAI PAGALBĄ TEIKUSIŲ SUBJEKTŲ AR ASMENŲ SĄRAŠAS

Toliau pateiktą sąrašą visiškai savanoriškai ir tik savo atsakomybe parengė pranešėja. Pranešėja [rengdama pranešimo projektą / pranešimą, iki jo priėmimo komitete] gavo informacijos iš šių subjektų ar asmenų:

Subjektas ir (arba) asmuo

Šių valstybių narių atstovų: Prancūzijos, Lenkijos, Ispanijos, Vokietijos

Įvairių NVO (CFFA, WWF, „Oceana“, EJF, „Client Earth“) atstovų

Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės

Europos Komisijos

Pramonės atstovų: „Europêche“


Vystymosi komiteto NUOMONĖ  (2.9.2016)

pateikta Žuvininkystės komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008

(COM(2015) 0636 – C80393/2015 – 2015/0289(COD))

Pranešėja: Maria Heubuch

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Komisijos pasiūlymas – persvarstytas 2008 m. reglamentas, kuriame išdėstomos leidimų žvejoti ne ES vidaus vandenyse ir ES vandenyse žvejojančių ne ES laivų nuostatos. Šis reglamentas –vienas iš trijų bendros žuvininkystės politikos (BŽP) kontrolės režimo ramsčių, o kiti du – kontrolės reglamentas ir ES reglamentas dėl neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos (NNN reglamentas). Kadangi 2013 m. BŽP reforma pirmą kartą apėmė konkrečias nuostatas dėl BŽP išorės aspekto, reglamentą reikia persvarstyti. Kartu su naujais tarptautiniais pokyčiai keitėsi ir tarptautinė teisinė struktūra, pvz., Maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl. FAO) gairės dėl vėliavos valstybės įsipareigojimų ir Tarptautinio jūrų teisės tribunolo (angl. ITLOS) patariamoji nuomonė, kurios turėtų būti įtrauktos.

Esamas reguliavimas apima tik žvejybos leidimus, išduodamus ribotai daliai ne ES vandenyse žvejojančių ES laivų – laivams, žvejojantiems pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimus (angl. SFPA) arba žvejybos plotus, kuriose žvejybą reguliuoja regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos (angl. RFMO). Kita ES laivų žvejyba tolimuosiuose vandenyse, pvz., žvejyba pagal privačius ES laivų savininkų ir kitų trečiųjų šalių susitarimus, nebuvo įtraukta, išskyrus prašymą, kad valstybės narės rinktų visą informaciją, kokią tik galėtų surinkti. Neįtrauktos ir taisyklės, susijusios su kitos šalies žvejybos veiklos vykdytojų fraktuojamais su ES vėliava plaukiojančiais laivais.

Reformuotoje BŽP nurodyta, kad ES:

„užtikrina, kad Sąjungos žvejybos veikla ne Sąjungos vandenyse būtų grindžiama tais pačiais principais ir standartais, kurie taikytini pagal bendros žuvininkystės politikos srities Sąjungos teisę, ir kartu skatina Sąjungos veiklos vykdytojams sudaryti vienodas sąlygas kitų trečiųjų šalių veiklos vykdytojų atžvilgiu(1)

Todėl Komisijai derėtų įtraukti nuostatas, reglamentuojančias visų rūšių žvejybos ne ES vandenyse leidimų išdavimą.

Tarp labai teigiamų Komisijos siūlomų patobulinimų yra šie:

•  įtraukta visų rūšių ES laivų veikla ne ES vandenyse kartu su panašiomis sąlygomis ir taisyklėmis;

•  žvejybos laivai privalo įvykdyti konkrečias tinkamumo kriterijų sąlygas, kad gautų žvejybos leidimą, įskaitant pastarojo meto sankcijų už sunkius laivo padarytus pažeidimus neturėjimą ir veiklos, kurią ketinama vykdyti, tvarumą;

•  vėliavos valstybė narė privalo išsamiai patikrinti laivo savininko atsiųstą informaciją;

•  trečiosios šalies vandenyse, nepatenkančių į SFPA taikymo sritį (tiesioginiai leidimai), ketinančių žvejoti laivų savininkai privalo (esant reikalui) pateikti trečiosios šalies arba RFMO atliktą mokslinį įvertinimą, kuris įrodytų, kad planuojamoji veikla yra tvari;

•  nustatyti apribojimai ne ES žvejybos veiklos vykdytojų laivų su ES vėliava frachtavimui;

•  turėtų būti sukurta viešai prieinama duomenų bazė, kurioje būtų išvardinti visų laivų, gaunančių leidimą, pavadinimai ir vėliavos bei tam tikra išsami informacija apie leidžiamą veiklą.

Bendrų kriterijų, kurių privalo laikytis visi ne ES vandenyse žvejojantys laivai, nustatymas yra itin svarbus ir turėtų įnešti nuoseklumo į tolimojo plaukiojimo žvejybos laivyno valdymo sritį. Šie laivai, tam tikra prasme, yra ES ambasadoriai. Kadangi patariamojoje ITLOS nuomonėje patvirtinta, kad ES turi išimtinę kompetenciją išorės laivyno srityje, labai teisinga, kad šie laivai turėtų atitikti tam tikras būtiniausias tvarumui keliamas sąlygas ir laikytis šių taisyklių.

Ilgą laiką ES buvo vienas iš skaidriausių žvejybos subjektų, kiek tai susiję su dvišaliais susitarimais, nes kiekvienas susitarimas pateikiamas saityne su išsamia informacija apie kainą, leidžiamus žvejybos plotus, sąlygas ir kt. Vieša duomenų bazė leis užtikrinti tam tikrą viešos laivų kontrolės lygį, kuris padės užtikrinti, kad jie atitiktų jiems taikomus kriterijus.

Todėl Komisijos pasiūlymas yra itin palankiai vertintinas ir vertas paramos. Yra tam tikrų procedūrinių klausimų, kurie yra prieštaringi arba nevisai aiškūs, tačiau bendrai ši iniciatyva yra labai reikalinga ir puiki.

Vis dėlto reikėjo keleto pakeitimų šio teksto elementams paaiškinti arba patobulinti.

Nors tekste kalbama apie politikos suderinamumo vystymosi labui principą ir nors tai padės siekiant jį įgyvendinti, jame dar aiškiai nekalbama apie darnaus vystymosi tikslus, ypač SDG 14 „išsaugoti ir tausiai naudoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius“ ir SDG 12 „užtikrinti tausaus vartojimo ir gamybos įpročius“, kuriuo siekiama sumažinti maisto nuostolius gamybos ir tiekimo grandinėse.

Kai kurie laivai taiko praktiką metų dalį žvejoti pagal ES SFPA, o po to juos perregistruoti trečiojoje šalyje, kad būtų galima žvejoti ne pagal ES susitarimą – kartais tuose pačiuose vandenyse kaip ir pagal ES susitarimą. Todėl atsiranda nesąžininga konkurencija ir papildomas žvejybos intensyvumas, kuris būtų didesnis nei galėtų būti tausus. Šiame pasiūlyme siekiama sumažinti šią praktiką, bet reikia padaryti daugiau.

BŽP reformoje pasitelkta išteklių „pertekliaus“ sąvoka, reiškianti žuvis, kurias galima sugauti tausiai, tačiau kurių pakrantė valstybė negaudo, nes neturi žvejybos pajėgumų tai daryti. Ši sąvoka labai svarbi siekiant užtikrinti, kad tolimojo plaukiojimo žvejybos laivynai neišnaudotų išteklių, kurie turėtų būti pirmumo tvarka paskirstyti vietos žvejų bendruomenėms, žvejams ir apdirbime dalyvaujančioms moterims, kurių pragyvenimas priklauso šių išteklių, todėl ją reikėtų įtraukti į šį reglamentą. Būtent pasitelkdama vietos žvejų bendruomenių tausiąją žvejybą trečioji šalis gali geriausiai įvykdyti savo įsipareigojimus dėl vystymosi, aprūpinimo maistu saugumo ir moterų padėties gerinimo šiame sektoriuje.

PAKEITIMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Žuvininkystės komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl reglamento

2 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(2)  Sąjunga yra 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (UNCLOS)16 susitariančioji šalis ir 1995 m. ratifikavo Jungtinių Tautų 1995 m. rugpjūčio 4 d. Susitarimą dėl Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo (JT susitarimas dėl žuvų išteklių)17. Šiose tarptautinėse nuostatose išdėstytas principas, kad visos valstybės privalo priimti atitinkamas priemones, kuriomis būtų užtikrintas tausus jūrų išteklių valdymas, ir bendradarbiauti tarpusavyje siekdamos šio tikslo;

(2)  Sąjunga yra 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (UNCLOS)16 susitariančioji šalis ir 1995 m. ratifikavo Jungtinių Tautų 1995 m. rugpjūčio 4 d. Susitarimą dėl Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo (JT susitarimas dėl žuvų išteklių)17. Šiose tarptautinėse nuostatose išdėstytas principas, kad visos valstybės privalo priimti atitinkamas priemones, kuriomis būtų užtikrintas tausus jūrų išteklių valdymas ir išsaugojimas, ir bendradarbiauti tarpusavyje siekdamos šio tikslo;

__________________

__________________

161998 m. kovo 23 d. Tarybos sprendimas 98/392/EB dėl Europos bendrijos 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos ir 1994 m. liepos 28 d. Susitarimo, susijusio su jos XI dalies įgyvendinimu, patvirtinimo (OL L 179, 1998 6 23, p. 1).

161998 m. kovo 23 d. Tarybos sprendimas 98/392/EB dėl Europos bendrijos 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos ir 1994 m. liepos 28 d. Susitarimo, susijusio su jos XI dalies įgyvendinimu, patvirtinimo (OL L 179, 1998 6 23, p. 1).

171998 m. birželio 8 d. Tarybos sprendimas 98/414/EB dėl Europos bendrijos susitarimo dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su dviejų ar daugiau valstybių vandenyse sutinkamų žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, ratifikavimo (OL L 189, 1998 7 3, p. 14).

171998 m. birželio 8 d. Tarybos sprendimas 98/414/EB dėl Europos bendrijos susitarimo dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su dviejų ar daugiau valstybių vandenyse sutinkamų žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, ratifikavimo (OL L 189, 1998 7 3, p. 14).

Pakeitimas    2

Pasiūlymas dėl reglamento

4 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(4a)  Visos Maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl. FAO) narės, įskaitant Sąjungą ir jos partneres besivystančias šalis, 2014 m. vieningai priėmė savanoriškas gaires dėl tausios smulkiosios žvejybos užtikrinimo atsižvelgiant į aprūpinimą maistu ir skurdo panaikinimą, įskaitant jų 5.7 punktą, kuriame pabrėžiama, kad nedidelio masto žvejyba turi būti tinkamai apsvarstyta prieš su trečiosiomis valstybėmis ir trečiosiomis šalimis sudarant susitarimus dėl prieigos prie išteklių;

Pakeitimas    3

Pasiūlymas dėl reglamento

4 b konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(4b)  Maisto ir žemės ūkio organizacijos savanoriškose gairėse dėl tausios smulkiosios žvejybos užtikrinimo atsižvelgiant į aprūpinimą maistu ir skurdo panaikinimą raginama priimti ilgalaikes žuvininkystės išteklių apsaugos ir jų tausaus naudojimo, taip pat ekologinio maisto produktų gamybos pagrindo užtikrinimo priemones, pabrėžiant aplinkos standartų ne Sąjungos vandenyse vykdomai žvejybos veiklai svarbą, įskaitant ekosistemomis grindžiamą požiūrį į žuvininkystės valdymą ir atsargos principo taikymą, siekiant atkurti ir palaikyti tokius naudojamų žuvų išteklių lygius, kad, jei įmanoma, iki 2015 m. būtų gaunami didžiausi laimikiai, o iki 2020 m. tokie laimikiai būtų užtikrinti visų išteklių atžvilgiu;

Pakeitimas    4

Pasiūlymas dėl reglamento

5 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(5)  su gyvųjų išteklių išsaugojimu ir valdymu atviroje jūroje pagal UNCLOS susijusių vėliavos valstybės (arba, tam tikrais atvejais, vėliavos valstybės įpareigojimus perėmusios tarptautinės organizacijos) įpareigojimų ir atitinkamos atsakomybės klausimas vis dažniau keliamas tarptautiniu lygmeniu. Tas pats pasakytina ir apie konkuruojančią pakrantės valstybės ir vėliavos valstybės (arba, tam tikrais atvejais, vėliavos valstybės įpareigojimus perėmusios tarptautinės organizacijos) jurisdikciją užtikrinti patikimą biologinių jūrų išteklių išsaugojimą nacionalinei jurisdikcijai priklausančiuose jūros rajonuose, kuri grindžiama UNCLOS numatyta deramo rūpestingumo pareiga. Deramo rūpestingumo pareiga – valstybės pareiga dėti visas įmanomas pastangas ir imtis visų įmanomų priemonių siekiant užkirsti kelią neteisėtai žvejybai, įskaitant įpareigojimą priimti būtinas administracines ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemones, kuriomis valstybė užtikrintų, kad su jos vėliava plaukiojantys laivai, jos piliečiai arba jos vandenyse veiklą vykdantys žvejybos laivai nedalyvautų vykdant veiksmus, kuriais pažeidžiamos galiojančios išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės. Dėl šių priežasčių svarbu, kad tiek Sąjungos žvejybos laivų veikla ne Sąjungos vandenyse, tiek su ja susijusi valdymo sistema būtų organizuojamos taip, kad Sąjungos tarptautiniai įpareigojimai būtų veiksmingai įvykdyti ir būtų išvengta aplinkybių, kuriomis Sąjungai būtų galima prikišti neteisėtus tarptautinio lygmens veiksmus;

(5)  su gyvųjų išteklių išsaugojimu ir valdymu atviroje jūroje pagal UNCLOS susijusių vėliavos valstybės (arba, tam tikrais atvejais, vėliavos valstybės įpareigojimus perėmusios tarptautinės organizacijos) įpareigojimų ir atitinkamos atsakomybės klausimas vis dažniau keliamas tarptautiniu lygmeniu. Tas pats pasakytina ir apie konkuruojančią pakrantės valstybės ir vėliavos valstybės (arba, tam tikrais atvejais, vėliavos valstybės įpareigojimus perėmusios tarptautinės organizacijos) jurisdikciją užtikrinti patikimą biologinių jūrų išteklių išsaugojimą nacionalinei jurisdikcijai priklausančiuose jūros rajonuose, kuri grindžiama UNCLOS numatyta deramo rūpestingumo pareiga. Tarptautinio jūrų teisės tribunolo (angl. ITLOS) 2015 m. balandžio 2 d. patariamojoje nuomonėje atsakoma į Vakarų Afrikos Subregioninės žvejybos komisijos pateiktus klausimus, patvirtinama, kad Sąjunga tarptautiniu lygmeniu yra atsakinga trečiosioms šalims ir tarptautinėms organizacijoms už savo laivų žvejybos veiklą ir kad tokia atsakomybė įpareigoja imtis tinkamų veiksmų. Deramo rūpestingumo pareiga – valstybės pareiga dėti visas įmanomas pastangas ir imtis visų įmanomų priemonių siekiant užkirsti kelią neteisėtai žvejybai, įskaitant įpareigojimą priimti būtinas administracines ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemones, kuriomis valstybė užtikrintų, kad su jos vėliava plaukiojantys laivai, jos piliečiai arba jos vandenyse veiklą vykdantys žvejybos laivai nedalyvautų vykdant veiksmus, kuriais pažeidžiamos galiojančios išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės. Dėl šių priežasčių ir, apskritai, siekiant sustiprinti mėlynąją ekonomiką svarbu, kad tiek Sąjungos žvejybos laivų veikla ne Sąjungos vandenyse, tiek su ja susijusi valdymo sistema būtų organizuojamos taip, kad Sąjungos tarptautiniai įpareigojimai būtų veiksmingai įvykdyti ir būtų išvengta aplinkybių, kuriomis Sąjungai būtų galima prikišti neteisėtus tarptautinio lygmens veiksmus;

Pakeitimas    5

Pasiūlymas dėl reglamento

5 a konstatuojamoji dalis (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(5a)  2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime Sąjunga įsipareigojo įgyvendinti rezoliuciją, kurioje pateikiamas išvadų dokumentas „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“, kurioje įtrauktas 14-tas darnaus vystymosi tikslas „išsaugoti ir tausiai naudoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius darnaus vystymosi tikslais“, taip pat 12-tas darnaus vystymosi tikslas „užtikrinti tausaus vartojimo ir gamybos įpročius“ ir planuojami šių tikslų rezultatai;

Pakeitimas    6

Pasiūlymas dėl reglamento

6 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(6)  2012 m. Jungtinių Tautų konferencijos darnaus vystymosi klausimais „Rio+20“19, taip pat rezultatai ir tarptautiniai pasiekimai kovojant su neteisėta prekyba laukine gyvūnija turėtų atsispindėti Sąjungos žuvininkystės politikos išorės aspekte;

(6)  2012 m. Jungtinių Tautų konferencijos darnaus vystymosi klausimais „Rio+20“19, tarptautiniai pasiekimai kovojant su neteisėta prekyba laukine gyvūnija ir nauji darnaus vystymosi tikslai (17 tikslų siekiant pakeisti mūsų pasaulį, įskaitant 14 tikslą „gyvybė po vandeniu“), kuriuos Jungtinės Tautos priėmė 2015 m., turėtų atsispindėti Sąjungos žuvininkystės politikos išorės aspekte;

__________________

__________________

19 2012 m. liepos 27 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija A/Res/66/288 dėl konferencijos „Rio +20“ rezultatų „Ateitis, kurios norime“.

192012 m. liepos 27 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija A/Res/66/288 dėl konferencijos „Rio +20“ rezultatų „Ateitis, kurios norime“.

Pakeitimas    7

Pasiūlymas dėl reglamento

7 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(7)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 (Pagrindiniame reglamente)20 nustatytas bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslas yra užtikrinti, kad žvejybos veikla būtų tvari aplinkos, ekonomikos ir socialiniu atžvilgiais ir valdoma atsižvelgiant į tikslą atnešti naudos ekonomikos, socialinėje ir užimtumo srityse ir siekiant, kad žvejybos veikla padėtų užtikrinti aprūpinimą maistu;

(7)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 (Pagrindiniame reglamente)20 nustatytas bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslas yra užtikrinti, kad žvejybos veikla būtų tvari aplinkos, ekonomikos ir socialiniu atžvilgiais ir valdoma atsižvelgiant į tikslą atnešti naudos ekonomikos, socialinėje ir užimtumo srityse ir siekiant, kad žvejybos veikla padėtų užtikrinti aprūpinimą maistu. Įgyvendinant šią politiką taip pat būtina atsižvelgti į vystomojo bendradarbiavimo tikslus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnio 1 dalį;

__________________

__________________

20 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

20 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl reglamento

8 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8)  Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 pabrėžiama, kad BŽP tikslus reikėtų propaguoti tarptautiniu mastu, užtikrinant, kad Sąjungos žvejybos veikla ne Sąjungos vandenyse būtų grindžiama tais pačiais principais ir standartais, kurie taikytini pagal Sąjungos teisę, ir skatinant Sąjungos veiklos vykdytojams ir trečiųjų šalių veiklos vykdytojams sudaryti vienodas sąlygas;

(8)  Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 pabrėžiama, kad BŽP tikslus reikėtų propaguoti tarptautiniu mastu, užtikrinant, kad Sąjungos žvejybos veikla ne Sąjungos vandenyse būtų grindžiama tais pačiais principais ir standartais, kurie taikytini pagal Sąjungos teisę, ir skatinant Sąjungos veiklos vykdytojams ir trečiųjų šalių veiklos vykdytojams sudaryti vienodas sąlygas. Trečiųjų šalių priimti socialinės ir aplinkos apsaugos sričių teisės aktai gali skirtis nuo Sąjungos priimtų ir todėl žvejybos laivynams gali būti taikomi skirtingi standartai. Dėl tokios padėties gali būti leista vykdyti žvejybos veiklą, nesuderinamą su tvaraus jūrų išteklių valdymu. Todėl būtina užtikrinti nuoseklumą su Sąjungos aplinkos, žuvininkystės, prekybos ir vystymosi veikla, ypač kai menkus administracinius gebėjimus turinčiose besivystančiose šalyse, kuriose yra didelė korupcijos rizika, minėta veikla daro poveikį žuvininkystei;

Pakeitimas    9

Pasiūlymas dėl reglamento

12 konstatuojamoji dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12)  pagrindinis dabartinio reglamento principas: bet kuris ne Sąjungos vandenyse žvejojantis Sąjungos laivas turėtų turėti savo vėliavos valstybės leidimą ir jo veikla turėtų būti atitinkamai stebima, nepriklausomai nuo jos vykdymo vietos ir reguliavimo sistemos. Leidimas išduodamas, jei atitinkami pagrindiniai bendrieji jo išdavimo kriterijai. Komisija, remdamasi valstybių narių surinkta ir jai pateikta informacija, turėtų galėti bet kuriuo metu įsikišti į bet kurio Sąjungos žvejybos laivo žvejybos veiklos bet kuriame ne Sąjungos vandenyse esančiame rajone stebėseną;

(12)  pagrindinis dabartinio reglamento principas: bet kuris ne Sąjungos vandenyse žvejojantis Sąjungos laivas turėtų turėti savo vėliavos valstybės leidimą ir jo veikla turėtų būti atitinkamai stebima, nepriklausomai nuo jos vykdymo vietos ir reguliavimo sistemos. Komisija, remdamasi valstybių narių surinkta ir jai pateikta informacija, turėtų galėti bet kuriuo metu įsikišti į bet kurio Sąjungos žvejybos laivo žvejybos veiklos bet kuriame ne Sąjungos vandenyse esančiame rajone stebėseną. Tai būtina siekiant užtikrinti Komisijai galimybę vykdyti savo, kaip sutarčių sergėtojos, įsipareigojimus;

Pakeitimas    10

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnio 1 dalies e punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

e)  žvejybos laivas nėra įtrauktas į NNN žvejybą vykdžiusių laivų sąrašą, priimtą regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos ir (arba) Sąjungos pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1005/2008;

e)  žvejybos laivas nėra įtrauktas į NNN žvejybą vykdžiusių laivų sąrašą, priimtą trečiosios šalies, regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos ir (arba) Sąjungos pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1005/2008;

Pakeitimas    11

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 1 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  per 24 mėnesius nuo išregistravimo iš Sąjungos žvejybos laivyno registro buvo vėl jame įregistruoti.

b)  vėliau laivai vėl įtraukiami į Sąjungos žvejybos laivyno registrą.

Pakeitimas    12

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 2 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  nevykdė veiklos trečiosios šalies, kuri pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 31 ir 33 straipsnius pripažinta nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi, vandenyse.

b)  nevykdė veiklos arba trečiosios šalies, kuri pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 31 ir 33 straipsnius pripažinta nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi, arba trečiosios šalies, kuri pripažinta šalimi, leidžiančia vykdyti netausią žvejybą pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. 1026/2012 4 straipsnio 1 dalies a punktą, vandenyse.

Pakeitimas    13

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 4 dalies įžanginė dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4.  Vėliavos valstybė narė neišduoda žvejybos leidimo laivams, kurie buvo perregistruoti:

4.  Vėliavos valstybė narė neišduoda žvejybos leidimo laivams, kurie kada nors buvo perregistruoti:

Pakeitimas    14

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio 1 dalies c punkto 2 įtrauka

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

–  įrodymus, kad planuojama žvejybos veikla yra tausi, kurie grindžiami:

–  įrodymus, kad planuojama žvejybos veikla yra tausi ir kad yra leidžiamo sugauti žuvies kiekio perteklius, kaip reikalaujama pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 31 straipsnį, kurie grindžiami:

trečiosios šalies ir (arba) regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos atliktu moksliniu vertinimu ir

trečiosios šalies ir (arba) regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos atliktu moksliniu vertinimu, atliktu atsižvelgiant į jūrų gyvųjų išteklių ir jūrų ekosistemų išsaugojimą, ir

to vertinimo analize, kurią atliko vėliavos valstybė narė remdamasi savo nacionalinio mokslinio instituto vertinimu;

to vertinimo analize, kurią atliko vėliavos valstybė narė remdamasi savo nacionalinio mokslinio instituto vertinimu;

Pakeitimas    15

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnio 1 dalies c punkto 4 a įtrauka (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

  turimais duomenimis apie visus atitinkamos žvejybos bendras žvejybos pastangas ir

Pakeitimas    16

Pasiūlymas dėl reglamento

24 straipsnis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Šis skyrius taikomas žvejybos veiklai, kurią atviroje jūroje vykdo Sąjungos žvejybos laivai, kurių bendras ilgis viršija 24 metrus.

Šis skyrius taikomas žvejybos veiklai, kurią atviroje jūroje vykdo Sąjungos žvejybos laivai, kurių bendras ilgis viršija 24 metrus arba kurie gali žvejoti atvirose jūrose.

Pakeitimas    17

Pasiūlymas dėl reglamento

25 straipsnio 1 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  jų vėliavos valstybės narės jiems išdavė žvejybos leidimus ir

a)  jų vėliavos valstybės narės jiems išdavė žvejybos leidimus, kurie buvo išduoti pateikus mokslinį įvertinimą, įrodantį planuojamos veiklos, kurią vykdyti leido vėliavos valstybės narės nacionalinis mokslinis institutas, tvarumą, ir

Pakeitimas    18

Pasiūlymas dėl reglamento

26 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Vėliavos valstybė narė leidimą žvejybos veiklą vykdyti atviroje jūroje gali išduoti tik jei atitinkami 5 straipsnyje nustatyti atitikties kriterijai.

Vėliavos valstybė narė leidimą vykdyti žvejybos veiklą ne Sąjungos vandenyse gali išduoti tik jei:

 

a)   atitinkami 5 straipsnyje išdėstyti atitikties kriterijai;

 

b)   planuojama žvejybos veikla yra:

 

  pagrįsta ekosistemomis grindžiamu požiūriu į žuvininkystės valdymą, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 9 punkte ir

 

  atitinka vėliavos valstybės narės nacionalinio mokslinio instituto atliktą mokslinį vertinimą, atsižvelgiant į jūrų gyvųjų išteklių ir jūrų ekosistemų išsaugojimą.

Pakeitimas    19

Pasiūlymas dėl reglamento

31 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1.  Vykdydamas žvejybos veiklą pagal šią antraštinę dalį Sąjungos žvejybos laivo veiklos vykdytojas atitinkamas sužvejotų žuvų kiekių deklaracijas ir iškrovimo deklaracijas nusiunčia trečiajai šaliai, o kopiją – savo vėliavos valstybei narei, jei tai numatyta su trečiąja šalimi sudarytame tausios žvejybos partnerystės susitarime.

1.  Vykdydamas žvejybos veiklą pagal šią antraštinę dalį Sąjungos žvejybos laivo veiklos vykdytojas atitinkamas sužvejotų žuvų kiekių deklaracijas ir iškrovimo deklaracijas nusiunčia trečiajai šaliai, o kopiją – savo vėliavos valstybei narei.

Pakeitimas    20

Pasiūlymas dėl reglamento

39 straipsnio 2 dalies a punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a)  laivo pavadinimas ir vėliavos valstybė;

a)  laivo pavadinimas ir vėliavos valstybė bei jo laivyno registro (angl. CFR) ir Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) numeris;

Pakeitimas    21

Pasiūlymas dėl reglamento

39 straipsnio 2 dalies a a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

aa)  savininko ir (arba) veiklos vykdytojo ir tikrojo savininko pavardė (pavadinimas) ir adresas;

Pakeitimas    22

Pasiūlymas dėl reglamento

39 straipsnio 2 dalies b punktas

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b)  leidimo rūšis ir

b)  leidimo, įskaitant žvejybos galimybes, rūšis ir

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Tvarus išorės žvejybos laivynų valdymas

Nuorodos

COM(2015)0636 – C8-0393/2015 – 2015/0289(COD)

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

PECH

17.12.2015

 

 

 

Nuomonę pateikė

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

DEVE

17.12.2015

Nuomonės referentas (-ė)

       Paskyrimo data

Maria Heubuch

4.3.2016

Svarstymas komitete

11.7.2016

 

 

 

Priėmimo data

31.8.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

22

1

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Louis Aliot, Beatriz Becerra Basterrechea, Ignazio Corrao, Manuel dos Santos, Doru-Claudian Frunzulică, Nathan Gill, Enrique Guerrero Salom, Heidi Hautala, Maria Heubuch, György Hölvényi, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Stelios Kouloglou, Arne Lietz, Linda McAvan, Norbert Neuser, Cristian Dan Preda, Lola Sánchez Caldentey, Eleni Theocharous, Paavo Väyrynen, Bogdan Brunon Wenta, Rainer Wieland, Anna Záborská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Brian Hayes, Joachim Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Liliana Rodrigues

(1)

  28 straipsnio 2 dalies d punktas


ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Tvarus išorės žvejybos laivynų valdymas

Nuorodos

COM(2015)0636 – C8-0393/2015 – 2015/0289(COD)

Pateikimo Europos Parlamentui data

10.12.2015

 

 

 

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

PECH

17.12.2015

 

 

 

Nuomonę teikiantys komitetai

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

DEVE

17.12.2015

ENVI

17.12.2015

 

 

Nuomonė nepareikšta

       Nutarimo data

ENVI

24.5.2016

 

 

 

Pranešėjai

       Paskyrimo data

Linnéa Engström

4.2.2016

 

 

 

Svarstymas komitete

18.4.2016

16.6.2016

8.9.2016

 

Priėmimo data

5.12.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

22

1

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marco Affronte, Clara Eugenia Aguilera García, Renata Briano, Richard Corbett, Linnéa Engström, Carlos Iturgaiz, Werner Kuhn, António Marinho e Pinto, Gabriel Mato, Ulrike Rodust, Remo Sernagiotto, Isabelle Thomas, Jarosław Wałęsa

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Izaskun Bilbao Barandica, José Blanco López, Nicola Caputo, Ian Duncan, Anja Hazekamp, Maria Heubuch, Mike Hookem, Verónica Lope Fontagné, Francisco José Millán Mon, Piernicola Pedicini, Maria Lidia Senra Rodríguez

Pateikimo data

9.12.2016

Teisinis pranešimas - Privatumo politika