PRANEŠIMAS Integruotas požiūris į sporto politiką: geras valdymas, prieinamumas ir sąžiningumas

12.12.2016 - (2016/2143(INI))

Kultūros ir švietimo komitetas
Pranešėjas: Hannu Takkula

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

Integruotas požiūris į sporto politiką: geras valdymas, prieinamumas ir sąžiningumas

(2016/2143(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 165 straipsnį, kuriame nurodyti ES sporto politikos tikslai,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 18 d. Komisijos komunikatą „ES lygmens veiksmų sporto sektoriuje svarbos didinimas“ (COM(2011) 0012),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio mėn. ES Gero valdymo ekspertų grupės ataskaitą „ES gero valdymo principai sporto srityje“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio mėn. Mėgėjiško sporto aukšto lygio darbo grupės ataskaitą „Europą kuriantis mėgėjiškas sportas“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio mėn. Sporto diplomatijos aukšto lygio darbo grupės ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į programą „Erasmus+“, kuria siekiama kovoti su tarpvalstybinėmis grėsmėmis sąžiningumui sporto srityje, skatinti ir remti gerą valdymą sporto srityje, dvikryptę sportininkų karjerą ir savanorišką veiklą sporto srityje, taip pat socialinę įtrauktį ir lygias galimybes,

–  atsižvelgdamas į Komisijos baltąją knygą dėl sporto (COM(2007) 0391),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 11 d. rezoliuciją dėl neseniai organizacijoje FIFA atskleistų aukšto lygio korupcijos atvejų[1],

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu. Rekomendacijos dėl veiksmų ir iniciatyvų, kurių reikia imtis“[2],

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją dėl internetinių lošimų vidaus rinkoje[3],

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl susitarimų dėl varžybų baigties ir korupcijos sporte[4],

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl ES lygmens veiksmų sporto sektoriuje[5],

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. gegužės 8 d. rezoliuciją dėl Baltosios knygos dėl sporto[6],

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 29 d. rezoliuciją dėl profesionalaus futbolo ateities Europoje[7],

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl sporto žaidėjų agentų[8],

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. lapkričio 21 d. rezoliuciją „Darbuotojų migrantų padėtis Katare“[9],

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl kultūrų dialogo, kultūrų įvairovės ir švietimo vaidmens puoselėjant pagrindines ES vertybes[10],

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 31 d. Tarybos išvadas dėl svarbių sporto renginių sąžiningumo ir skaidrumo didinimo bei geresnio valdymo,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 26 d. Tarybos išvadas dėl mėgėjiško sporto vaidmens didinimo ugdant universaliuosius gebėjimus, ypač tarp jaunimo,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 21 d. Tarybos rezoliuciją dėl Europos Sąjungos darbo plano sporto srityje (2014–2017 m.),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 26 d. Tarybos išvadas dėl sporto įnašo į ES ekonomiką, visų pirma sprendžiant jaunimo nedarbo ir socialinės įtraukties klausimus,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos rekomendaciją dėl sveikatinamojo fizinio aktyvumo skatinimo įvairiuose sektoriuose,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 18 d. Tarybos išvadas dėl sporto vaidmens kuriant ir plėtojant aktyvią socialinę įtrauktį[11],

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos 2016 m. liepos 3 d. konvenciją dėl integruoto požiūrio į saugumą, apsaugą ir paslaugas per futbolo rungtynes ir kitus sporto renginius,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos 2014 m. rugsėjo 18 d. konvenciją dėl kovos su manipuliavimu sporto varžybomis,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo praktiką bei Komisijos sprendimus sporto, lažybų ir lošimo klausimais,

–  atsižvelgdamas į pasaulinę Darnaus vystymosi tikslų darbotvarkę iki 2030 m.,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 6 ir 165 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A8-0381/2016),

A.  kadangi, 2009 m. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europos Sąjungai įgijo konkrečią kompetenciją sporto srityje formuoti ir įgyvendinti suderintą ES sporto politiką, kuriai remti skiriama speciali biudžeto eilutė, ir sporto srityje plėtoti bendradarbiavimą su tarptautinėmis institucijomis, atsižvelgiant į specifinį sporto pobūdį ir paisant sporto sektoriaus valdymo organų autonomijos;

B.  kadangi sportas atlieka svarbų vaidmenį milijonų ES piliečių gyvenime; kadangi mėgėjiškas ir profesionalus sportas yra ne tik susiję su atletiniais įgūdžiais, sporto laimėjimais ir varžybomis, bet taip pat turi didelį socialinį, šviečiamąjį, ekonominį, kultūrinį ir vienijamąjį poveikį ES ekonomikai ir visuomenei, taip pat strateginiams ES tikslams ir socialinėms vertybėms;

C.  kadangi sporto sektorius yra svarbus ir greitai augantis ES ekonomikos sektorius ir jis vertingai prisideda prie ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir visuomenės, taip pat ir vietos mastu, o jame sukuriama pridėtinė vertė ir darbo vietos viršija vidutinį augimo tempą; kadangi apskaičiuota, kad su sportu susijusios darbo vietos sudaro 3,51 proc. visų ES darbo vietų, o su sportu susijusių prekių ir paslaugų bendroji pridėtinė vertė siekia 294 mlrd. EUR (2,98 proc. visos ES bendrosios pridėtinės vertės);

D.  kadangi sportas yra ne tik stiprėjanti ekonominė realybė, bet ir socialinis reiškinys, kuris labai padeda siekti strateginių Europos Sąjungos tikslų ir puoselėti tokias socialines vertybes kaip tolerancija, solidarumas, gerovė, taika, pagarba žmogaus teisėms ir tautų bei kultūrų tarpusavio supratimas;

E.  kadangi sportavimas padeda užsitikrinti geresnę gyvenimo kokybę ir apsisaugoti nuo ligų, taip pat atlieka svarbų vaidmenį stiprinant asmeninį tobulėjimą ir gerinant sveikatos būklę;

F.  kadangi profesionaliems sportininkams labai svarbu, kad būtų laikomasi pagrindinių darbo teisių;

G.  kadangi sportas taip pat padeda užtikrinti žmonių integraciją ir peržengia rasines, religines ir etnines ribas;

H.  kadangi, siekiant skatinti sporto patikimumą ir patrauklumą, sąžiningumas sporte yra be galo svarbus;

I.  kadangi sportas yra ypatingo pobūdžio, kuris grindžiamas savanoriškomis struktūromis ir yra būtina jo šviečiamųjų ir visuomeninių funkcijų sąlyga;

J.  kadangi neseniai įvykę korupcijos skandalai sporto srityje ir Europos bei tarptautinio lygmens sporto organizacijų viduje sugadino sporto įvaizdį ir paskatino reikšti nuomonę bei kelti klausimus dėl neatidėliotinos būtinybės atlikti tikras struktūrines sporto sektoriaus valdymo institucijų ir organizacijų reformas, atsižvelgiant į tai, kad skirtingose Europos šalyse esama labai skirtingų sporto struktūrų ir kad sporto organizacijos iš esmės pačios save reguliuoja;

K.  kadangi tiek profesionalus, tiek mėgėjiškas sportas atlieka pagrindinį vaidmenį visame pasaulyje skatinant taiką, pagarbą žmogaus teisėms ir solidarumą, yra naudingas sveikatai ir visuomenei duoda ekonominės naudos, taip pat atlieka labai svarbų vaidmenį pabrėžiant svarbiausias švietimo ir kultūros vertybes bei skatinant socialinę įtrauktį;

L.  kadangi geras valdymas sporto srityje turėtų būti grindžiamas tinkamu sporto reguliavimu taikant veiksmingo, skaidraus, etinio ir demokratinio valdymo principus bei dalyvaujamojo valdymo metodus, procesus ir struktūras, dalyvaujant suinteresuotiesiems subjektams;

M.  kadangi sporto organizacijos yra atsakingos už aukštų valdymo ir sąžiningumo standartų užtikrinimą ir, siekdamos atkurti piliečių pasitikėjimą bei didinti visuomenės tikėjimą teigiamu sporto poveikiu, turėtų šiuos standartus toliau kelti ir visomis aplinkybėmis jų laikytis;

N.  kadangi, norint pagerinti finansinius ir valdymo standartus, labai svarbu įgyvendinti suderintą politiką, kuria būtų siekiama padidinti finansinį skaidrumą, stabilumą ir patikimumą sporto srityje;

O.  kadangi Europos organizuoto sporto modelis paremtas teritoriškumo ir pilietybės principais, vienai sporto šakai įsteigiant vieną federaciją, ir elitinio bei mėgėjiško sporto tarpusavio solidarumo mechanizmais, taip pat perkėlimu į aukštesnę / žemesnę lygą, atviromis varžybomis ir lėšų perskirstymu;

P.  kadangi labai svarbu pripažinti vienos federacijos vienai sporto šakai principą, kuris sporto svarbos visuomenei plotmėje įtvirtintas kaip geriausias būdas sportiniams interesams ir sporto visuomenei teikiamai naudai apsaugoti;

Q.  kadangi visi suinteresuotieji subjektai turi teisę ir privalo reikalauti, kad bet kokios sporto varžybos vyktų ir dėl jų būtų sprendžiama remiantis tarptautiniu mastu pripažintomis žaidimo taisyklėmis;

R.  kadangi sporto arbitražas atlieka esminį vaidmenį užtikrinant žaidimo taisyklių universalumą, teisę į teisingą bylos nagrinėjimą sprendžiant su sportu susijusius ginčus ir gerą valdymą, nes jis yra tinkamiausia priemonė sportiniams ginčams spręsti, laikantis pagrindinių ES procesinių teisių ;

S.  kadangi dėl vis didesnių sporto sektoriuje ir su juo susijusiose organizacijose cirkuliuojančių pinigų sumų atsirado poreikis užtikrinti geresnį valdymą ir didesnį skaidrumą; kadangi sporto, kaip ekonominės veiklos, srityje pasitaiko nemažai susitarimų dėl varžybų baigties, susijusių su įvairiais kitais nusikaltimais ir neteisėta veikla, pavyzdžiui, pinigų plovimu, korupcija ir kyšininkavimu;

T.  kadangi vis dažniau pasitaikantys dopingo vartojimo atvejai ir toliau kelia grėsmę sąžiningumui sporto srityje ir sporto reputacijai, nes vartojant dopingą pažeidžiamos etinės sporto vertybės ir principai, kaip antai sąžiningas žaidimas; kadangi dopingo vartojimas kelia rimtą pavojų jį vartojančių sportininkų sveikatai, nes jis dažnai padaro didelę ir išliekančią žalą; kadangi kova su dopingo vartojimu yra viešojo intereso ir visuomenės sveikatos klausimas;

U.  kadangi smurto aktai, chuliganizmas ir diskriminacija, nukreipti prieš asmenų grupę ar tokios grupės narį tiek mėgėjiško, tiek profesionalaus sporto srityje gadina sporto įvaizdį ir atgraso žiūrovus nuo dalyvavimo sporto renginiuose;

V.  kadangi Europos, nacionaliniu ir vietos lygmenimis svarbus prioritetas turėtų būti protinę arba fizinę negalią turinčių asmenų sporto propagavimas;

W.  kadangi reikia užtikrinti, kad moterys aktyviau dalyvautų sportinėje veikloje ir sporto varžybose ir būtų labiau matomos;

X.  kadangi sportininkai, visų pirma nepilnamečiai, susiduria su didėjančiu ekonominiu spaudimu ir su jais elgiamasi kaip su prekėmis, todėl jie turi būti apsaugoti nuo bet kokio išnaudojimo, smurto ar diskriminacijos, kurių gali pasitaikyti jiems dalyvaujant sportinėje veikloje;

Y.  kadangi Europoje komandinio sporto šakose populiarėja nerimą kelianti žaidėjų teisių priklausymo trečiajai šaliai tendencija, kai žaidėjai, kurie neretai yra labai jauni, iš dalies arba visiškai priklauso privatiems investuotojams ir nebegali spręsti dėl savo būsimos karjeros;

Z.  kadangi dėl blogos praktikos, susijusios su agentais ir žaidėjų perkėlimais, atsirado pinigų plovimo, sukčiavimo ir nepilnamečių išnaudojimo atvejų;

AA.  kadangi mėgėjiškas sportas suteikia galimybių kovoti su diskriminacija, puoselėti socialinę įtrauktį, sanglaudą ir integraciją ir svariai prisidėti prie universaliųjų įgūdžių ugdymo;

AB.  kadangi vis daugiau klubų, užuot daugiau dėmesio skyrę vietos lygmeniu treniruojamiems žaidėjams, sudarydami komandas iš esmės pasikliauja žaidėjų perkėlimo rinka;

AC.  kadangi sportas suvokiamas kaip pagrindinė visų asmenų teisė ir visi asmenys turėtų turėti lygias teises užsiimti fizine veikla ir sportuoti;

AD.  kadangi apskritai fizinė veikla stagnuoja, nepaisant tvirtų įrodymų, kad fizinis aktyvumas padeda gerinti žmonių sveikatą, įskaitant psichikos sveikatą, ir didinti gerovę, padedant valstybėms narėms sutaupyti daug sveikatai skiriamų viešųjų išlaidų, ir nepaisant to, kad populiarėja rekreacinis sportas, pvz., bėgiojimas, kuriam praktikuoti nereikia organizuotų struktūrų;

AE.  kadangi sporto renginiai ir sportinė veikla, visų pirma svarbiausios tarptautinės varžybos, yra sporto teikiamos naudos įrodymai ir daro teigiamą socialinį, ekonominį poveikį ir poveikį aplinkai;

AF.  kadangi nacionalinės rinktinės atlieka labai svarbų vaidmenį ne tik puoselėjant tautiškumą ir įkvepiant jaunus sportininkus siekti aukščiausio sportinio meistriškumo lygio, bet ir skatinant solidarumą su mėgėjišku sportu;

AG.  kadangi tolesnis sportininkų švietimas ir mokymas yra labai svarbus norint parengti juos darbui pabaigus sportinę veiklą;

AH.  kadangi, norint užtikrinti ilgalaikę sporto plėtrą ir visuomeninį jo vaidmenį, labai svarbu investuoti į jaunų talentingų sportininkų švietimą ir mokymą vietos lygmeniu ir jį skatinti;

AI.  kadangi savanoriai yra organizuoto sporto pagrindas, suteikiantis galimybę plėtoti sportinę veiklą ir užtikrinti jos prieinamumą, ypač mėgėjiško sporto lygmeniu; kadangi tai yra dar viena puiki jaunimo mokymo ir neformaliojo švietimo galimybė, taip pat tarptautiniu mastu ir derinant ją su bendradarbiavimo ir plėtros programomis už ES ribų, kur reikia stiprinti dialogą ir remti ES išorės politiką;

AJ.  kadangi sportas plačiausia prasme yra bendruomenės vertybių sistema ir kadangi šios vertybės sudaro bendros kalbos, kuri peržengia visas kultūrines ir kalbines ribas, pagrindą; kadangi sportas gali padėti ir turėtų būti laikomas galimybe sustiprinti dialogą ir solidarumą su trečiosiomis šalimis, skatinti visame pasaulyje užtikrinti pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių apsaugą ir remti ES išorės politiką;

AK.  kadangi dėl sporto organizacijų padarytų intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų, įskaitant piratavimo skaitmeninėje erdvėje forma, ypač dėl tiesioginių sporto renginių transliacijų be licencijų, visais lygmenimis kyla didelis susirūpinimas dėl ilgalaikio sporto finansavimo;

AL.  kadangi per visus sporto renginius privalu užtikrinti spaudos laisvę;

AM.  kadangi sportas gali padėti pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus;

Sąžiningumas ir geras valdymas sporto srityje

1.  pakartoja, kad, norint kovoti su korupcija sporto srityje, reikia, kad visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant valdžios ir teisėsaugos institucijas, sporto sektoriaus atstovus, sportininkus ir rėmėjus, tarpvalstybiniu lygmeniu dėtų pastangas ir bendradarbiautų;

2.  ragina tarptautines, Europos ir nacionalines sporto organizacijas įsipareigoti taikyti gero valdymo praktiką ir kurti skaidrumo ir tvaraus finansavimo kultūrą, viešai skelbiant finansinius duomenis ir vykdomos veiklos ataskaitas, įskaitant pareigas atskleisti informaciją apie aukščiausiojo lygio vadovų atlyginimus ir kadencijos trukmę;

3.  laikosi nuomonės, kad kuriant skaidrumo kultūrą privalu tinkamiau paskirstyti įgaliojimus sporto sektoriaus valdymo institucijoms, geriau atskirti komercinę ir labdaringą veiklą ir nustatyti geresnes vidaus savireguliavimo procedūras, kad būtų galima kuo anksčiau nustatyti ir ištirti nusikaltimus sporto srityje ir neteisėtą sporto organizacijų veiklą ir už juos skirti sankcijas;

4.  primena, kad geras valdymas, kuris turėtų būti vienas iš kito ES darbo plano sporto srityje prioritetų, turi būti sporto organizacijų autonomijos sąlyga ir atitikti skaidrumo, atskaitomybės, lygių galimybių, socialinės įtraukties ir demokratijos principus, įskaitant atitinkamą suinteresuotųjų subjektų įtraukimą;

5.  pabrėžia, kad būtina vykdyti visiško korupcijos ir kitų rūšių nusikaltimų netoleravimo sporto srityje politiką;

6.  pabrėžia, kad gero valdymo principų taikymas sporto srityje, kartu su stebėsena, priežiūra ir tinkamomis teisinėmis priemonėmis, yra pagrindinis veiksnys siekiant panaikinti korupciją ir kitą netinkamą praktiką;

7.  ragina Komisiją, valstybes nares, sporto organizacijas ir pasiūlymus teikiančius subjektus užtikrinti, kad teikiant paraiškas organizuoti didelius renginius būtų laikomasi gero valdymo standartų, žmogaus bei darbo teisių ir demokratijos principo, kad būtų galima užtikrinti teigiamą socialinį, ekonominį poveikį ir poveikį aplinkai vietos bendruomenėse, gerbiant įvairovę bei tradicijas ir siekiant užtikrinti sporto išliekamąją vertę ir patikimumą;

8.  laikosi nuomonės, kad pasiūlymus rengti sporto renginius teikiančios arba juos rengiančios šalys turi socialiniu, aplinkos ir ekonominiu požiūriais atsakingai planuoti, organizuoti ir rengti šiuos rengininius, juose dalyvauti ir dėl jų imtis tolesnių veiksmų; ragina sporto organizacijas ir tokius renginius organizuojančias šalis vengti nepageidaujamų vietos gyventojų gyvenamosios aplinkos pokyčių, įskaitant vietos gyventojų perkėlimą;

9.  ragina Komisiją sudaryti pasižadėjimų sąrašą ir išnagrinėti galimybę parengti gero valdymo ir sąžiningumo sporto srityje elgesio kodeksą; mano, kad sporto organizacijos turėtų parengti skaidrumo taisykles, etikos standartus ir elgesio kodeksą, kuris būtų taikomas jų priežiūros organams, vykdomiesiems komitetams ir nariams, taip pat nustatyti veiklos politiką bei praktiką, kad galėtų užtikrinti nepriklausomumą ir nustatytų taisyklių laikymąsi; be to, mano, kad nagrinėjant naujų vyriausybių, sporto organizacijų ir ES bendradarbiavimo priemonių galimybes bus galima išspręsti tam tikras problemas, su kuriomis šiuo metu susiduria sporto sektorius;

10.  primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad viešasis sporto finansavimas būtų teikiamas su sąlyga, kad atitinkami nustatyti ir viešai skelbiami minimalūs valdymo, stebėsenos ir ataskaitų teikimo standartai;

11.  mano, kad, norint pagerinti valdymą ir padidinti sąžiningumą sporto srityje, reikia, kad pasikeistų visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų mąstysena; remia sporto organizacijų ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų iniciatyvas, kuriomis siekiama pagerinti valdymo standartus sporto srityje ir stiprinti dialogą ir bendradarbiavimą su vietos ir nacionalinėmis valdžios institucijomis;

12.  ragina Komisiją ir sporto organizacijas iki 2018 m. pateikti ir po to tinkamai įgyvendinti konkrečius pasiūlymus, kaip pagerinti sporto organizacijų, sporto sektoriaus valdymo institucijų ir asociacijų, kurios yra jų narės, gero valdymo standartus, ir paskelbti rezultatus; pabrėžia, kad šiuo aspektu labai svarbi tinkama stebėsena;

13.  ragina valstybes nares įtvirtinti, kad susitarimai dėl varžybų baigties yra tam tikra baudžiamoji veika, ir, jeigu tokia praktika dar netaikoma, užtikrinti, kad dėl bet kokios baudžiamosios veiklos, pvz., susitarimų dėl varžybų baigties ir korupcijos sporto srityje, būtų pradedami teismo procesai ir taikomos atitinkamos sankcijos, nes susitarimai dėl varžybų baigties ir manipuliavimas sporto varžybomis nusižengia sporto etikai ir sąžiningumui sporto srityje ir už tai sporto srities valdymo institucijos jau taiko sankcijas;

14.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl problemų, su kuriomis susiduriama tiriant tarptautinius susitarimus dėl varžybų baigties, būtina, kad sporto įstaigos, valstybinės institucijos ir lažybų organizatoriai dalytųsi tarpvalstybine informacija ir bendradarbiautų naudodamiesi nacionalinėmis platformomis, kad galėtų nustatyti ir ištirti susitarimus dėl varžybų baigties ir patraukti už juos baudžiamojon atsakomybėn; ragina valstybes nares, jei jos to dar nepadarė, apsvarstyti galimybę įsteigti specialias prokuratūras, kurios pirmiausia būtų atsakingos už sukčiavimo sporto srityje atvejų tyrimą; primena, kad ketvirtojoje Kovos su pinigų plovimu direktyvoje nustatytas lošimo paslaugų teikėjams taikytinas reikalavimas išsamiai tikrinti didelės vertės sandorius;

15.   primygtinai ragina Tarybą surasti sprendimą, kuriuo remdamosi ES ir valstybės narės galėtų pasirašyti ir ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl kovos su manipuliavimu sporto varžybomis, kad būtų sudarytos sąlygos visapusiškai ją įgyvendinti ir ratifikuoti, ir primygtinai ragina Komisiją remti šį procesą ir sudaryti jam palankesnes sąlygas bei užtikrinti, kad būtų imtasi veiksmingos su juo susijusios tolesnės veiklos;

16.  primena Komisijai jos pažadą pateikti rekomendaciją dėl dalijimosi gerąja patirtimi, susijusia su manipuliacijų varžybų rezultatais dėl lažybų prevencija ir kontrole, taip pat ragina Komisiją nedelsiant paskelbti šią rekomendaciją viešai;

17.  ragina Komisiją stiprinti institucinius ryšius su Europos Taryba ir paskui parengti suderintas veiksmų programas, kuriomis būtų užtikrinamas kuo veiksmingesnis išteklių naudojimas;

18.  remia ir toliau skatina prevencijos, švietimo, sąmoningumo ugdymo ir informavimo programas, kuriomis siekiama sportininkams, treneriams, pareigūnams ir susijusiems suinteresuotiesiems subjektams visais lygmenimis teikti patarimus dėl susitarimų dėl varžybų baigties, dopingo ir kitų su sąžiningumu susijusių problemų grėsmės, įskaitant dėl pavojų, su kuriais jie gali susidurti, ir būdų, kuriais jie gali pranešti apie abejonių keliančius metodus; ragina Komisiją ir valstybes nares siūlyti konkrečių priemonių, kurias būtų galima įtraukti į kitą ES darbo planą, įskaitant bandomąsias programas ir projektus, kuriais siekiama užtikrinti, kad jaunimui kuo ankstyvesniame amžiuje būtų teikiamas pilietinis ugdymas sporto srityje;

19.  ragina Komisiją ir toliau remti kovos su dopingu projektus įgyvendinant programą „Erasmus+“, t. y. įvertinti jos poveikį ir užtikrinti, kad ši programa naudingai papildytų esamas kovos su dopingu finansavimo sistemas;

20.  ragina Komisiją pagal programą „Erasmus+“ sporto vadybos projektuose remti gerą valdymą;

21.  ragina valstybes nares remti dopingo kontrolę, nacionalines tikrinimo programas ir teisėkūrą, kuria sudaromos sąlygos valstybinių institucijų, sporto organizacijų ir kovos su dopingu agentūrų veiklos koordinavimui ir dalijimuisi informacija; ragina valstybes nares sudaryti šioms agentūroms sąlygas sukurti plačias dopingo stebėsenos programas ir, laikantis dabartinių ir būsimų ES duomenų apsaugos taisyklių, tvarkyti duomenis bei jais keistis;

22.  atkreipia dėmesį į svarbų Pasaulinės antidopingo agentūros (angl. WADA) svarbą visame pasaulyje stebint ir koordinuojant antidopingo politiką ir taisykles; ragina Komisiją ir valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti su WADA, UNESCO ir Europos Taryba, siekiant veiksmingiau užkirsti kelią dopingo vartojimui ir su juo kovoti, sustiprinti Pasauliniame antidopingo kodekse (angl. WADAC) nustatytus teisinius ir politinius įsipareigojimus; ragina ES skatinti visame pasaulyje kovojant su dopingo vartojimu keistis informacija ir geriausios patirties pavyzdžiais sveikatos ir prevencijos politikos srityse;

23.  ragina Komisiją ir Tarybą skatinti ir sudaryti palankesnes sąlygas derėtis dėl šalių tarpusavio susitarimų, pagal kuriuos tinkamai įgaliotoms kitų šalių dopingo kontrolės grupėms būtų leidžiama, paisant sportininkų pagrindinių teisių ir laikantis Tarptautinės konvencijos prieš dopingo vartojimą sporte nuostatų, atlikti patikrinimus;

24.  laikosi nuomonės, kad dopingo vartojimas taip pat yra vis dažnesnė problema rekreacinio sporto sektoriuje, kuriame, norint padėti skatinti rinktis ne dopingą, o sveiką gyvenseną, reikalingos švietimo ir informavimo kampanijos bei patyrę ir profesionalūs instruktoriai ir treneriai;

25.  ragina valstybes nares ir Komisiją, formuojant informatorių apsaugos politiką, glaudžiai bendradarbiauti su WADA ir Europos Taryba;

26.  ragina sporto organizacijas ir nacionalines valdžios institucijas sukurti suderintas antidopingo sistemas tarpvalstybinei stebėsenai užtikrinti ir imtis konkrečių priemonių, siekiant kovoti su neteisėtų rezultatus gerinančių cheminių medžiagų gamyba ir neteisėta jų prekyba sporto pasaulyje;

27.  palankiai vertina naująją Europos Tarybos konvenciją dėl integruoto požiūrio į saugumą, apsaugą ir paslaugas per futbolo rungtynes ir kitus sporto renginius ir ragina valstybes nares nedelsiant ją pasirašyti ir ratifikuoti; dar kartą pabrėžia savo pasiūlymą Europoje pradėti taikyti abipusį draudimo patekti į stadionus pripažinimą ir keistis duomenimis šiuo klausimu;

28.  ragina Komisiją išnagrinėti, kaip, naudojantis esamais tinklais, būtų galima dalytis informacija, kai sporte prasiveržia smurtas;

29.  pažymi, kad dėl terorizmo grėsmės reikalingos naujos pastangos, kad būtų galima užtikrinti veiklos saugumą ir apsaugą per sporto renginius;

30.  pabrėžia, kad sporto įstaigos turėtų sudaryti reikiamas sąlygas, kad nepriklausomos žiniasklaidos atstovai galėtų patekti į visus sporto renginius, juose rinkti naujienas ir atlikti savo, kaip svarbių ir kritiškų sporto renginių ir sporto sektoriaus administravimo institucijų stebėtojų, vaidmenį;

31.   stipriai smerkia visų formų diskriminaciją ir smurtą sporto srityje – tiek sporto aikštelėse, tiek už jų ribų – ir pabrėžia, kad visais lygmenimis reikia užkirsti kelią tokiam elgesiui, pagerinti pranešimų apie tokius incidentus teikimą bei jų stebėseną ir skatinti tokias pagrindines vertybes kaip pagarba, draugystė, tolerancija sąžiningumas; mano, kad sporto organizacijos, kurios laikosi aukštų gero valdymo standartų, yra geriau pasirengusios populiarinti visuomeninį sporto vaidmenį ir kovoti su rasizmu, diskriminacija ir smurtu;

32.  primena, kad reikia stiprinti kovą su prekyba žmonėmis, ypač vaikais, sporto srityje;

33.   palankiai vertina geros savireguliavimo praktikos pavyzdžius, kaip antai Finansinio sąžiningumo iniciatyva, nes jais profesionalaus sporto srityje skatinama užtikrinti didesnį ekonominį racionalumą ir taikyti geresnius finansų valdymo standartus, daugiausia dėmesio skiriant ne trumpajam, o ilgajam laikotarpiui, taigi prisidedama prie teisingos ir tvarios sporto plėtrą Europoje užtikrinimo; pabrėžia, kad Finansinio sąžiningumo iniciatyva buvo paskatinta taikyti geresnius finansinio valdymo standartus, todėl ją reikia griežtai taikyti;

34.  palankiai vertina skaidrias ir tvarias investicijas investicijas į sportą ir sporto organizacijas, jei jos griežtai kontroliuojamos, joms taikomi informacijos atskleidimo reikalavimai ir jos nekenkia varžybų ir sportininkų sąžiningumui;

35.  mano, kad Vokietijoje taikomas modelis, pagal kurį, remiantis taisykle „50+1“, klubo nariai turi išlaikyti klubo kontrolę, yra vienas iš ES gerosios patirties pavyzdžių, ir ragina valstybes nares, sporto sektoriaus valdymo institucijas, nacionalines federacijas ir lygas pradėti dalykinį dialogą ir keistis informacija tokio modelio taikymo klausimais;

36.  pabrėžia, kad sportininkai, ypač nepilnamečiai, turi būti apsaugoti nuo piktnaudžiavimo, pvz., žaidėjų teisių priklausymo trečiajai šaliai, kuris kelia daugybę klausimų dėl sąžiningumo ir platesnį etinį susirūpinimą; pritaria valdymo institucijų sprendimams uždrausti žaidėjų teisių priklausymo trečiajai šaliai praktiką ir ragina Komisiją apsvarstyti galimybę uždrausti žaidėjų teisių priklausymą trečiajai šaliai ES teisės aktais bei paskatinti valstybes nares imtis papildomų priemonių sportininkų teisių srityje;

37.  mano, kad, siekiant suteikti talentingiems jauniems žaidėjams daugiau galimybių žaisti pagrindinėje savo klubų komandoje ir taip visoje Europoje pagerinti konkurencinę pusiausvyrą, reikia iš naujo įvertinti su vietos žaidėjų skatinimu susijusias taisykles;

38.  ragina visais lygmenimis veikiančias valdymo ir nacionalines valdžios institucijas imtis priemonių, kuriomis treniravimo klubams būtų užtikrinamos kompensacijos, kad būtų skatinama samdyti ir treniruoti jaunus žaidėjus, kaip nustatyta 2010 m. kovo 16 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime Bernard;

39.  pakartoja, kad palaiko Europos organizuoto sporto modelį, pagal kurį federacijos atlieka pagrindinį vaidmenį, nes jos randa pusiausvyrą tarp skirtingų visų suinteresuotųjų subjektų, pvz., sportininkų, žaidėjų, klubų, lygų, asociacijų ir savanorių, interesų ir užtikrina tinkamą demokratinį atstovavimą bei skaidrumo mechanizmus priimant sprendimus ir sportiniais pranašumais grindžiamas atviras varžybas; ragina visais lygmenimis laikytis didesnio finansinio solidarumo;

40.  palankiai vertina kasmetinį ES sporto forumą, kuriame skatinama vesti dialogą su tarptautinių ir Europos sporto federacijų, olimpinio judėjimo, Europos ir nacionalinių sporto sektoriaus skėtinių organizacijų ir kitų su sportu susijusių organizacijų suinteresuotaisiais subjektais; pažymi, kad reikia toliau tobulinti šio dialogo su suinteresuotaisiais subjektais struktūrą, forumo funkcijas ir veiksmus, kurių imamasi po diskusijų;

41.  palankiai vertina Komisijos ir visų susijusių suinteresuotųjų subjektų pastangas skatinti socialinį dialogą sporto srityje, nes tai puiki galimybė rasti pusiausvyrą tarp sportininkų pagrindinių bei darbo teisių ir sporto ekonominio pobūdžio, į diskusijas ir susitarimų sudarymo procesus įtraukiant visus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant socialinius partnerius; pripažįsta sporto organizacijų atsakomybę įsipareigoti ugdyti skaidrumo kultūrą; atkakliai tvirtina, kad ES turėtų visoje Europoje aktyviai skatinti taikyti minimalius profesionalių sportininkų užimtumo ir darbo standartus;

42.  dar kartą ragina, siekiant sustabdyti netinkamą agentų praktiką, bendradarbiaujant su atitinkamomis valdžios institucijomis sukurti skaidrumo registrus, taikomus sporto agentų užmokesčiams, kuriuos papildytų veiksminga stebėsenos sistema, kaip antai mokėjimų tarpuskaita ir tinkamos sankcijos; dar kartą ragina išduoti sporto agentams licencijas ir juos registruoti, taip pat nustatyti minimalų kvalifikacijos lygį; ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų, susijusių su jos atlikto Sportininkų agentų Europos Sąjungoje tyrimo išvadomis, visų pirma su pastaba, kad agentai yra svarbiausia finansinių srautų, kurie dažnai nėra skaidrūs ir veikia kaip paskata imtis neteisėtos veiklos, grandis;

43.  mano, kad integruotas požiūris į lyčių lygybę sporto srityje gali padėti išvengti stereotipų ir sukurti visiems teigiamą socialinę aplinką; palankiai vertina iniciatyvas, kuriomis skatinama lyčių lygybė ir lygiateisiškas dalyvavimas priimant sprendimus sporto srityje, sportininkėms sudaromos sąlygos suderinti šeimos gyvenimą su profesionaliu sportu bei siekiama sumažinti lytimi grindžiamus darbo užmokesčio ir apdovanojimų skirtumus, taip pat kovoti su bet kokio pobūdžio stereotipais ir priekabiavimu sporto srityje; ragina sporto organizacijas ypatingą dėmesį skirti lyčių aspektui skatinant moteris dalyvauti sportinėje veikloje;

Socialinė įtrauktis, socialinė funkcija ir sporto prieinamumas

44.  mano, kad investicijos į sportą, tiesiant tiltus tarp įvairių kultūrų ir atskirtų etninių bei socialinių grupių, padės mums sukurti vieningą ir įtraukią visuomenę, pašalinti kliūtis ir sudaryti sąlygas žmonėms gerbti vieniems kitus bei siųsti teigiamą žinią apie tokias bendras vertybes kaip tarpusavio pagarba, tolerancija, užuojauta, lyderystė, lygios galimybės ir teisės viršenybė;

45.  palankiai vertina įvairiose Europos šalyse rengiamus tarptautinius sporto renginius, jei jie padeda skatinti tokias esmines bendras ES vertybes kaip pliuralizmas, tolerancija, teisingumas, lygybė ir solidarumas; primena, kad sportinė veikla ir renginiai padeda skatinti turizmą Europos miesteliuose, miestuose ir teritorijose;

46.  pabrėžia sportuojant – o sportas yra neformaliojo ir savaiminio mokymosi dalis – įgytų universaliųjų gebėjimų vertę, taip pat sporto sąsajas su įsidarbinamumu, švietimu ir mokymu;

47.  pabrėžia sporto vaidmenį įtraukiant ir integruojant nepalankiose sąlygose esančias grupes; palankiai vertina iniciatyvas, kuriomis siekiama pabėgėliams, migrantams ir prieglobsčio prašytojams suteikti galimybę dalyvauti sporto varžybose kaip sportininkams;

48.  pabrėžia švietimo per sportą svarbą ir sporto teikiamas galimybes padėti socialiai pažeidžiamam jaunimui grįžti į teisingą kelią; pripažįstą mėgėjiško sporto svarbą užkertant kelią radikalizacijai ir su ja kovojant ir skatina bei remia šios srities iniciatyvas; palankiai vertina du Europos Parlamento patvirtintus bandomuosius projektus: „Sportas kaip pabėgėlių integracijos ir socialinės įtraukties priemonė“ ir „Jaunuolių, kuriems gresia radikalizacija, stebėsena ir ugdomasis vadovavimas jiems per sportą“;

49.  primena, kad jauni Europos sportininkai dažnai susiduria su sportinės karjeros derinimo su mokymusi ir darbu problema; pripažįsta, kad aukštasis mokslas ir profesinis mokymas yra labai svarbūs siekiant ateityje užtikrinti kuo geresnę sportininkų integraciją darbo rinkoje; pritaria minčiai pradėti taikyti veiksmingas dvikryptės karjeros sistemas, nustatant minimalius kokybės reikalavimus ir užtikrinant tinkamą pažangos, Europoje daromos įgyvendinant dvikryptės karjeros programas, stebėseną, taip pat pritaria karjeros orientavimo paslaugų teikimui, sudarant sutartis su universitetais ir aukštosiomis mokyklomis; ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam sportininkų judumui, suderinti sporto ir mokslo kvalifikacijų pripažinimą, įskaitant sportuojant įgytos neformaliojo ir savaiminio mokymosi kvalifikacijos pripažinimą, ir sustiprinti keitimąsi gerąja patirtimi;

50.  pabrėžia būtinybę ES ir nacionaliniu lygmenimis užtikrinti tvarią finansinę paramą dvikryptės karjeros mainų programoms programos „Erasmus+“ paprogramės „Sportas“ lėšomis ir skatinti tolesnius šios srities mokslinius tyrimus; ragina valstybes nares, bendradarbiaujant su švietimo įstaigomis, skatinti tarpvalstybinius sportininkų mainus ir sudaryti sportininkams sąlygas gauti stipendijas;

51.  pritaria trenerių ir kitų paslaugų teikėjų (pavyzdžiui, fizioterapeutų ir dvikryptės karjeros konsultantų) judumui ir keitimuisi gerąja patirtimi, didžiausią dėmesį skiriant kvalifikacijų pripažinimui ir techninėms naujovėms;

52.  ragina sporto organizacijas kartu su valstybėmis narėmis skatinti taikyti minimalius standartus treneriams, kurie apimtų tokius aspektus kaip informacijos apie teistumą tikrinimas, mokymas nepilnamečių ir pažeidžiamų suaugusiųjų apsaugos klausimais, taip pat dopingo vartojimo ir susitarimų dėl varžybų baigties prevencija ir kova su šiais reiškiniais;

53.  pabrėžia, kad PSO nustatė, jog nepakankamas fizinis aktyvumas yra ketvirtas pagal svarbą pasaulinio mirtingumo rizikos veiksnys, darantis didelį tiesioginį ir netiesioginį, socialinį ir ekonominį poveikį ir lemiantis dideles valstybių narių išlaidas; nerimauja dėl to, kad, nepaisant daugybės fiziniam aktyvumui skatinti skirtų lėšų ir didelio jo trūkumo poveikio bendrai sveikatos būklei, kai kuriose valstybėse narėse fizinio aktyvumo lygis mažėja;

54.  ragina sporto organizacijas ir valstybes nares bendradarbiauti, siekiant paremti trenerių, norinčių dirbti visoje ES, įsidarbinamumą ir judumą, t. y. įsipareigoti užtikrinti jų kompetencijos treniruoti kokybės patikrinimus ir kvalifikacijos bei mokymo standartus;

55.  ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti, kad fizinis aktyvumas, visų pirma jaunimo ir pažeidžiamų bendruomenių, gyvenančių socialiniu požiūriu nepalankiose vietovėse, kuriose fizinis aktyvumas menkas, būtų vienas iš politinių kito ES darbo plano sporto srityje prioritetų;

56.  ragina tarptautines ir nacionalines federacijas, taip pat kitus švietimo paslaugų teikėjus užtikrinti, kad į sporto trenerio kvalifikaciją suteikiančių mokymų programas būtų įtraukiami su sąžiningumu sporto srityje susiję klausimai;

57.  pakartoja, kad fizinio lavinimo skatinimas mokyklose – labai svarbus vaikų atspirties taškas, padedantis ugdyti gyvenimo įgūdžius, požiūrį, vertybes, žinias ir supratimą, taip pat susiformuoti visą gyvenimą trunkančio fizinio aktyvumo įpročius; pabrėžia, kad studentų ir vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimas sportinėje veikloje atlieka itin svarbų vaidmenį siekiant išlaikyti sveiką gyvenimo būdą ir skatinti bendravimą su žmonėmis;

58.  atkreipia dėmesį, kad ES gyventojai senėja ir dėl to ypatingą dėmesį reikėtų skirti teigiamam poveikiui, kurį fizinis aktyvumas gali turėti vyresnio amžiaus žmonių sveikatai ir gerovei;

59.  pabrėžia, kad visuose sektoriuose reikėtų geriau populiarinti sportą ir fizinį aktyvumą; ragina vietos valdžios institucijas ir savivaldybes skatinti užtikrinti vienodas fizinio aktyvumo galimybes; rekomenduoja valstybėms narėms ir Komisijai įgyvendinti atitinkamą sveikatos politiką ir jų kasdieniam gyvenimui skirtas programas ir taip skatinti piliečius reguliariau užsiimti fizine veikla;

60.  ragina valstybes nares labiau propaguoti sportą tarp socialiai atskirtų grupių ir socialiniu požiūriu nepalankiose vietovėse, kuriose fizinis aktyvumas menkas, gyvenančių žmonių ir stiprinti bendradarbiavimą su šiose srityje dirbančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis ir mokyklomis, ypač planuojant miestus ir statant sporto bazes, kad būtų atsižvelgiama į specialiuosius visuomenės, visų pirma pažeidžiamų asmenų grupių, poreikius; ragina valstybes nares užtikrinti visapuses ir vienodas galimybes naudotis viešomis sporto bazėmis ir skatinti steigti naujus sporto klubus, visų pirma kaimo ir palankių sąlygų neturinčiose miesto vietovėse;

61.  pabrėžia, kad neįgalieji turėtų turėti vienodas galimybes naudotis visomis sporto bazėmis, taip pat transportu bei kitomis priemonėmis ir kompetentingų pagalbinių darbuotojų paslaugomis šioje srityje, ir ragina labiau integruoti visus su sportu susijusius komponentus, remiantis visuotinio sporto bazių prieinamumo principu; primygtinai ragina valstybes nares mokyklose ir universitetuose įgyvendinti neįgaliesiems skirtas įtraukaus sporto programas, pvz., teikiant parengtus trenerius ir pritaikytas fizinio aktyvumo programas pradedant ankstyvais švietimo etapais, kad neįgalūs moksleiviai ir studentai galėtų dalyvauti fizinio lavinimo pamokose ir užklasinėje sportinėje veikloje;

62.  pripažįsta, kad, didinant informuotumą, kovojant su diskriminacija ir skatinant neįgaliųjų galimybes sportuoti, labai svarbų vaidmenį atlieka tarptautinės parolimpinės žaidynės; ragina valstybes nares labiau stengtis įtraukti neįgaliuosius į sportinę veiklą ir didinti parolimpinių žaidynių bei kitų varžybų, kuriose dalyvauja neįgalūs sportininkai, matomumą visuomeninėje žiniasklaidoje ir jų transliavimo mastą;

63.  ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti, kad vaikai sportuotų saugioje aplinkoje;

64.  palankiai vertina iniciatyvas, kurių imtasi sporto įtraukumui, sąžiningumui ir prieinamumui skatinti naudojantis naujomis technologijomis ir diegiant inovacijas;

65.  džiaugiasi Europos sporto savaitės, kuria siekiama skatinti sportą, fizinį aktyvumą ir sveikesnį gyvenimo būdą visiems visoje Europoje, neatsižvelgiant į amžių, kilmę ar fizinio parengtumo lygį, ir ragina visas ES institucijas ir valstybes nares dalyvauti įgyvendinant šią iniciatyvą ir toliau ją skatinti, užtikrinant, kad ji būtų prieinama kuo platesniam žmonių ratui, ypač mokyklose;

66.  mano, kad tradicinės sporto šakos yra Europos kultūros paveldo dalis;

67.  palankiai vertina Komisijos atliktą tyrimą dėl specifinio sporto pobūdžio; ragina Komisiją ir sporto organizacijas apsvarstyti tolesnius veiksmus specifinio sporto pobūdžio plėtojimo srityje;

68.  pabrėžia, kad finansavimas – tai svarbi ES politikos priemonė, naudojama pagrindinėms su sportu susijusioms ES veiklos sritims tobulinti; ragina Komisiją skirti daugiau lėšų sportui pagal programą „Erasmus+“, didžiausią dėmesį skiriant mėgėjiškam sportui ir švietimui, skatinti jo matomumą bei prieinamumą ir pagerinti sporto integravimą į kitas finansavimo programas, pavyzdžiui, ESI fondus arba Sveikatos programą; ragina glaudžiau bendrauti Komisiją ir valstybes nares, kad šios lėšos būtų naudojamos veiksmingiau ir sumažinti mėgėjiško sporto organizacijoms tenkančią administracinę naštą;

69.  ragina valstybes nares ir Komisiją remti priemones ir programas, kuriomis skatinamas judumas, dalyvavimas, švietimas, įgūdžių ugdymas ir savanorių sporto srityje mokymas, taip pat jų darbo pripažinimas; rekomenduoja keistis geriausia patirtimi savanorystės srityje, padedant skatinti sportinę veiklą bei sporto kultūrą, taip pat taikant programoje „Erasmus+“ numatytas gaires;

70.  prašo Komisijos, siekiant užtikrinti didesnį teisinį tikrumą, paskelbti valstybės pagalbos taisyklių taikymo sporto srityje gaires, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir švietėjiškus sporto tikslus; todėl mano, kad jokia sporto organizacija, ypač mėgėjiško sporto, kreipdamasi dėl viešojo finansavimo nacionaliniu ir vietos lygmeniu, neturėtų būti diskriminuojama;

71.  mano, jog labai svarbu, kad taikant sporto srities finansinio solidarumo mechanizmus būtų sukuriamas būtinas profesionalaus ir mėgėjiško sporto ryšys; šiuo požiūriu palankiai vertina nacionalinių loterijų įnašą į mėgėjišką sportą ir skatina valstybes nares įpareigoti lažybų organizatorius, kuriems išduotos licencijos, suteikti sąžiningą finansinę grąžą mėgėjiškam sportui ir projektams, kuriais siekiama pagerinti masinį sporto prieinamumą, siekiant užtikrinti jų tvarumą, skaidrumą ir atsekamumą, papildant jau esamus finansinius įnašus, gaunamus iš žiniasklaidos ir transliavimo teisių pardavimo;

72.  tvirtina, kad TV teisių pardavimas centralizuotu, išimtiniu ir teritoriniu pagrindu taikant sąžiningą padalijant pajamas yra labai svarbus siekiant visais lygmenimis užtikrinti tvarų sporto finansavimą ir vienodas sąlygas;

73.  pabrėžia, kad intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai sporto srityje kelia grėsmę ilgalaikiam jo finansavimui;

74.  rekomenduoja valstybėms narėms savo mokesčių sistemose numatyti ir aktyviai taikyti mėgėjiško sporto atleidimą nuo PVM, mokesčių lengvatas ir kitokio pobūdžio finansines paskatas; pripažįsta, kad tokiai paramai neturėtų būti taikomos valstybės pagalbos taisyklės;

75.  ragina Komisiją ir valstybes nares, siekiant suteikti daugiau galimybių mėgėjiškai sportuoti, daugiau lėšų skirti atviroms viešosioms sporto ir žaidimų aikštelėms;

76.  mano, kad tvarumas ir aplinkos apsauga turėtų būti neatsiejama sporto renginių dalis ir kad sporto srities suinteresuotieji subjektai turėtų prisidėti įgyvendinant pasaulinę Darnaus vystymosi tikslų darbotvarkę iki 2030 m.;

77.  ragina valstybių narių nacionalinius olimpinius komitetus ir sporto federacijas per tarptautinius sporto renginius kartu su atskiromis vėliavomis ir nacionaliniais simboliais naudoti Europos Sąjungos vėliavą ir simbolį;

78.  pabrėžia, kad sportas yra stiprus veiksnys ugdant ir stiprinant priklausymo vietos, nacionalinei ir netgi Europos bendruomenei jausmą;

79.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti visišką profesionalaus sporto klubų nuosavybės skaidrumą;

80.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Europos, tarptautinėms ir nacionalinėms sporto federacijoms ir lygoms.

• [1]  Priimti tekstai, P8_TA(2015)0233.
• [2]  Priimti tekstai, P7_TA(2013)0444.
• [3]  Priimti tekstai, P7_TA(2013)0348.
• [4]  Priimti tekstai, P7_TA(2013)0098.
• [5]  OL C 239 E, 2013 8 20, p. 46.
• [6]  OL C 271 E, 2009 11 12, p. 51.
• [7]  OL C 27 E, 2008 1 31, p. 232.
• [8]  Priimti tekstai, P7_TA(2010)0233.
• [9]  Priimti tekstai, P7_TA(2013)0517.
• [10]  Priimti tekstai, P8_TA(2016)0005.
• [11]  OL C 326, 2010 12 3, p. 5.

AIŠKINAMOJI DALIS

Europos Sąjunga nuo Lisabonos sutarties ratifikavimo 2009 m. sporto politikoje turi vadinamąją švelniąją kompetenciją. Praėjus septyneriems metams šiuo pranešimu siekiama įvertinti tokią politinę kryptį. Pranešime remiamasi S. Fisaso pranešimu dėl ES lygmens veiksmų sporto sektoriuje[1]. Vienas iš šio pranešimo tikslų – pateikti gaires ir rekomendacijas Europos Komisijos darbui dėl jos politikos įgyvendinimo vertinimo ir atkreipti valstybių narių ir organizuoto sporto sektoriaus dėmesį, bendradarbiaujant su nacionalinėmis ir Europos viešosiomis institucijomis. Pranešimas suskirstytas į tris pagrindines temas: sąžiningumas, geras valdymas ir prieinamumas.

Sportas yra visuomenės atspindys. Naują sporto politikos paradigmą – prieinamumą – siūlome todėl, kad dabar sportas suvokiamas kaip pagrindinė teisė[2] ir visi, įskaitant socialiai pažeidžiamesnes grupes, pvz., vyresnio amžiaus žmones, migrantus ir neįgaliuosius, turi turėti vienodas teises užsiimti fizine veikla ir sportuoti. Sportas yra priemonė integruoti žmones nepaisant kultūrinių, etninių, visuomeninių ir nacionalinių ribų. Šiandieninėje Europoje, kuri susiduria su rimtais visuomeniniais iššūkiais, sportas taip pat tapo pagrindiniu socialinės įtraukties veiksniu.

Fizinė veikla yra kitas su prieinamumu susijęs klausimas. Sportuojant sustabdomos degeneracinės ligos ir prisidedama prie geresnės gyvenimo kokybės ir vyresnių žmonių aktyvumo. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, fizinės veiklos trūkumas yra ketvirtoji pagrindinė mirtingumo priežastis pasaulyje. Dėl senėjančios visuomenės Europa susidurs su demografiniais sunkumais, o tai sukels iššūkių biudžetui, nes padidės socialinės išlaidos. Tuo pat metu didėja fizinės veiklos stagnavimo tendencija. Fizinės veiklos gerinimas turi būti ne tik sporto politikos, bet ir švietimo, socialinės ir sveikatos politikos dalis. Viena konkreti politikos iniciatyva skatinti mėgėjišką sportą ir savanorystę sporto srityje būtų visose valstybėse narėse numatyti mėgėjiškam sportui skirtą PVM lengvatą.

Sportas nėra vien tik socialinis reiškinys. Sporto ekonominis įnašas į visuomenę yra milžiniškas ir ši tendencija auga. Sportas yra ekonominis veiksnys turizmo, gerovės, prekių pramonės ir vis dažniau skaitmeninių paslaugų srityje. Sporto sektoriuje dirba daugiau kaip 7 mln. europiečių, o sporto verslas sudaro beveik 300 mlrd. eurų[3]. Todėl formuojant politiką apie sportą reikia galvoti įvairių sektorių aspektu.

Šiame pranešime raginama visiškai netoleruoti korupcijos sporto srityje. Neseniai įvykę skandalai, susiję su nacionalinių, Europos ir tarptautinių sporto organizacijų valdymu, rodo, kad dabar pats laikas reaguoti. Raginame sporto organizacijas visais lygmenimis pateikti konkrečių pasiūlymų, kaip iki 2018 m. veiksmingiau patobulinti valdymą.

Europos sporto modelis yra unikalus ir sėkmingas organizuoto sporto pagrindas. Europoje jis taikomas jau daugiau kaip šimtmetį. Šis modelis turi būti apsaugotas nuo įvairių grėsmių. Tuo pat metu jis turi padėti įveikti naujus iššūkius ir rasti pusiausvyrą tarp daugelio skirtingų interesų. Akivaizdu, kad Europos sporto modelis nesuderinamas su jokiu piktnaudžiavimu ar netinkama praktika – tai nepriimtina.

Labai svarbu suprasti, kad sporto politika nesusijusi vien su organizuotu sportu. Vis labiau populiarėja rekreacinis sportas, kuris nepriklauso organizuotoms struktūroms. Sportinės formos palaikymas, bėgiojimas, riedlenčių sportas ar futbolo žaidimas parke yra lygiai tokie pat svarbūs kaip sportavimas organizuotoje grupėje. Netgi lipimas laiptais užuot važiavus liftu yra fizinė veikla. ES sporto politika turi atspindėti šią labai sveikintiną tendenciją.

Ir sporte esama jautrių sričių, nes suinteresuotųjų subjektų, pvz., rekreacinio ir organizuoto sporto, mėgėjiško ir elitinio sporto, nacionalinių loterijų ir privačių lažybų organizatorių, federacijų ir klubų, interesai skiriasi. Šio pranešimo tikslas – padidinti sanglaudą ir nutiesti tiltus. Tuo pat metu pirminis tikslas turi būti fizinės veiklos didinimas visais lygmenimis.

Sporto arbitražai labai svarbūs užtikrinant tarptautiniu mastu nuoseklų žaidimo taisyklių aiškinimą ir visų teisę kreiptis į teismą. Tuo pat metu visos valdymo nesėkmės ir netinkama praktika turi būti nagrinėjama taikant įprastą baudžiamąją procedūrą. Viešųjų dotacijų skyrimo tvarka sporto srityje turi būti aiškesnė vietos valdžios, sporto organizacijų ir mokesčių mokėtojų labui.

Elito sportininkai gali būti pavyzdžiai jaunimui, jei jie laikosi sąžiningumo pagrindų sporte. Deja, elito sporte susiduriame su rimtomis etinėmis problemomis, pvz., dopingu, susitarimais dėl varžybų baigties ir žaidėjų teisių priklausymu trečiajai šaliai, su kuriomis reikia veiksmingiau kovoti. Sąžiningumo problemų sprendimus galima rasti tik Europos ir tarptautiniu lygmenimis, o nepilnamečių apsauga turi būti šios kovos dėmesio centre. Taigi, šio pranešimo tikslas – rasti būdus, kaip spręsti šiuos sąžiningumo klausimus imantis konkrečių veiksmų, pvz., sukuriant sporto agentų skaidrumo registrą, ir taip užtikrinti daugiau skaidrumo sporto srityje.

Teigiamo ir tvaraus didžiausių sporto renginių palikimo užtikrinimas svarbus ne tik sportui, bet ir miestų bei šalių, kuriose rengiamos tokios varžybos, sanglaudai. Didžiausi sporto renginiai suteikia puikią galimybę organizuotam sportui skatinti teigiamas vertybes, visų pirma kai jie vyksta laikantis aplinkos politikos. Jie taip pat suteikia galimybių pasinaudoti sportu kaip labai svarbiu turizmo ir vietos verslo skatinimo veiksniu.

Programa „Erasmus+“ yra veiksmingiausia ES sporto politikos priemonė. Vis dėlto, ja galėtų būti naudojamasi dar veiksmingiau. Europos Komisija ir valstybės narės turėtų palaikyti glaudesnius ryšius. Be to, ES, norėdama duoti ženklą, kad ji sprendžia fizinio neaktyvumo problemą Europoje, turi skirti daugiau lėšų sportui pagal programą „Erasmus+“. Reikia padidinti savanorių, trenerių, sportininkų ir instruktorių judumą. Buvimas geriausiu sportininku reikalauja kasdienio įsipareigojimo, tačiau sunkiausias metas dažnai ateina pasibaigus karjerai. Reikėtų apsvarstyti galimybes patobulinti dvigubos karjeros sistemą ir šiuo tikslu panaudoti programą „Erasmus+“.

• [1]  P7_TA(2012)0025.
• [2]  UNESCO Revised International Charter of Physical Education, Physical Activity and Sport
• [3]  http://www.europarl.europa.eu/EPRS/EPRS-IDA-565908-EU-sport-policy-overview-FINAL-28pages.pdf

GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	5.12.2016
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	24 0 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Isabella Adinolfi, Dominique Bilde, Andrea Bocskor, Nikolaos Chountis, Silvia Costa, Mircea Diaconu, Angel Dzhambazki, María Teresa Giménez Barbat, Giorgos Grammatikakis, Petra Kammerevert, Andrew Lewer, Svetoslav Hristov Malinov, Stefano Maullu, Luigi Morgano, Momchil Nekov, Michaela Šojdrová, Helga Trüpel, Sabine Verheyen, Bogdan Brunon Wenta, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Milan Zver, Krystyna Łybacka
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Dietmar Köster, Ernest Maragall, António Marinho e Pinto