Pranešimas - A8-0010/2017Pranešimas
A8-0010/2017

REKOMENDACIJA dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Kuko Salų Vyriausybės tausios žvejybos partnerystės susitarimo ir jo įgyvendinimo protokolo sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto

30.1.2017 - (07592/2016 – C8-0431/2016 – 2016/0077(NLE)) - ***

Žuvininkystės komitetas
Pranešėjas: João Ferreira

Procedūra : 2016/0077(NLE)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A8-0010/2017
Pateikti tekstai :
A8-0010/2017
Debatai :
Priimti tekstai :

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Kuko Salų Vyriausybės tausios žvejybos partnerystės susitarimo ir jo įgyvendinimo protokolo sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto

(07592/2016 – C8-0431/2016 – 2016/0077(NLE))

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (07592/2016),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Kuko Salų Vyriausybės tausios žvejybos partnerystės susitarimą ir jo įgyvendinimo protokolą (07594/2016),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį ir 7 dalį (C8-0431/2016),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 14 d. ne teisėkūros rezoliuciją[1] dėl Tarybos sprendimo projekto,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis, taip pat į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto rekomendaciją ir Vystymosi komiteto bei Biudžeto komiteto nuomones (A8-0010/2017),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms ir Kuko Salų Vyriausybei.

  • [1]  Priimti tekstai, P8_TA(2017)0000.

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Kuko Salos yra salynas, kurį sudaro 15 Ramiajame vandenyne esančių salų, padalytų į dvi grupes, ir kuriame gyvena apie 15 000 gyventojų (2011 m. duomenys). Kuko Salos ir Naujoji Zelandija palaiko išskirtinius santykius: jie turi bendrą Naujosios Zelandijos valiutą ir visiems Kuko Salų gyventojams užtikrinama galimybė gauti Naujosios Zelandijos pilietybę. Žuvininkystės sektorius sudaro mažiau nei 3 proc. šalies BVP ir 2007–2011 m. jo procentinė dalis išliko stabili, nors BVP padidėjo apie 34 proc. (taigi sektoriaus santykinė svarba vietos ekonomikai sumažėjo). Žuvininkystės produktų eksportas 2011 m. sudarė 1,35 mln. EUR.

2007–2010 m. šalies laivyno tunų laimikis sudarė mažiau kaip 3 000 tonų, tai visų pirma buvo gelsvauodegiai tunai. Yra 19 su Kuko Salų vėliava plaukiojančių ilgosiomis ūdomis žvejojančių laivų, kita žvejyba yra smulkioji žvejyba. 2011 m. laimikis padidėjo iki 3 984, nes buvo sužvejota daugiau gelsvauodegių ir didžiaakių tunų. Didžioji šalies tunų laimikio dalis iškraunama ne Kuko Salose (tik apie 250 tonų per metus iškraunama Rarotongos salos Avatiu uoste, taip užtikrinamas vidaus vartojimas ir eksportas į Naująją Zelandiją ir Japoniją).

Kuko Salų išskirtinė ekonominė zona (IEZ) turi sienas su Kiribačiu, Tokelau, Prancūzijos Polinezija, Amerikos Samoa, Niujė ir atviros jūros teritorijomis, jos plotas sudaro 1,98 mln. km2, dėl to didėja ekonominis žuvininkystės sektoriaus potencialas, tačiau taip pat kyla su priežiūra ir kontrole susijusių problemų, nes, turint mintyje platų teritorijų išsidėstymą ir priemones, būtų sunku įveikti neteisėtos, nereglamentuojamos ir nedeklaruojamos žvejybos problemą.

Praeityje Kuko Salos leisdavo naudotis savo IEZ kitų šalių laivams. Tačiau šie susitarimai turėjo grynai komercinius tikslus ir buvo privataus pobūdžio, taigi buvo sunku plėtoti santykius, kurie remtųsi išteklių tvarumo kriterijais, ir tai labai paveikė kai kurias tunų rūšis ir pakrančių bendruomenes.

2011 m. Kuko Salų IEZ žvejojančių šalių laivų laimikis buvo: Jungtinių Amerikos Valstijų seineriais (vienintelis seinerių laivynas Kuko Salose) sugauta 1 516 tonų. Tačiau manoma, kad 2012 m. laimikis padidėjo ir sudarė daugiau kaip 12 000 tonų (šiuo metu neturima duomenų), nes dėl reiškinio „El Niño“ persikėlė dryžuotojo tuno biomasė, taip pat buvo vėl atidarytas konservų fabrikas Amerikos Samoa, todėl regione atsirado naujų ekonominių galimybių. Ilgosiomis ūdomis žvejojančių laivų laimikis 2011 m. padidėjo iki 6 696 tonų. Daugiausia leidimų žvejoti ūdomis (31) turi Kinijos (16) ir Vanuatu (9) laivai. Metinis mokestis už žvejybos leidimus ilgosiomis ūdomis žvejojantiems laivams dviem vietoje bazes turintiems nacionaliniams laivams 2012 m. buvo mažesnis nei 5000 EUR. Šis mokestis skiriasi – mažiau kaip 40 metrų ilgio užsienio laivams jis sudaro 25 718 EUR, o daugiau kaip 40 metrų ilgio užsienio laivams jis sudaro 48 222 EUR. JAV turi 39 leidimus žvejoti seineriais regione, iš jų 2012 m. Kuko Salų vandenyse buvo panaudota vos 16, bendras finansinis įnašas (kaina už prieigą ir parama vystymuisi) sudarė 7 875 USD (6 406 EUR) per dieną.

Šiuo metu nėra jokių ES laivų, kurie žvejotų Kuko Salų vandenyse. Europos laivyną regione sudaro seineriai. Atsižvelgiant į tai, kad tradiciškai ES ilgosiomis ūdomis žvejojančių žvejų laimikis būdavo sužvejojamas šiltesniuose vandenyse į pietus nuo Kuko Salų, taip pat į Kuko Salų ryklių išsaugojimo taisyklių reikalavimus, ex ante vertinimas parodė, kad ateityje nebus tikslo ES ilgosiomis ūdomis žvejojantiems laivams žvejoti Kuko Salų IEZ.

Tausios žvejybos partnerystės susitarimo sudarymas strategiškai susieja ES ir Kuko Salas ir sudaro galimybes su ES valstybių narių vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti remiantis patikimiausia turima moksline informacija ir laikantis Vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisijos (WCPFC) priimtų išsaugojimo ir valdymo priemonių, neviršijant esamo perviršio. Šiomis aplinkybėmis sprendimas sudaryti susitarimą paremtas jau minėtu ex ante vertinimu, kurį 2013 m. birželio mėn. atliko išorės ekspertai ir kuriame daroma išvada, kad atsižvelgiant į tiesiogines laivų ir Kuko Salų valdžios institucijų derybas protokolo sudarymas ilgainiui yra geresnis sprendimas siekiant užtikrinti žuvų išteklių tvarumą, pagarbą darbuotojų teisėms ir abiejų šalių žvejybos sektoriaus plėtojimą.

Protokole numatomos žvejybos galimybės 4 tunų žvejybos seineriams. Atsižvelgiant į susitarimų vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno regione (Kiribatyje, Saliamono Salose) reikalavimus šio protokolo sudarymas leis išlaikyti atitinkamą ES šalių laivyną dabartinėje veiklos erdvėje ir padės plėtoti žvejybos galimybių tinklą, kuris ilgainiui galėtų turėti teigiamą poveikį.

Pagal susitarimą numatomas metinis finansinis įnašas pirmaisiais ir antraisiais metais yra 735 000 EUR, trečiaisiais ir ketvirtaisiais metais – 700 000 EUR, remiantis:

a) 7 000 t orientaciniu kiekiu, už kurio sužvejojimo teisę pirmaisiais ir antraisiais metais mokėtina suma yra 385 000 EUR, trečiaisiais ir ketvirtaisiais metais – 350 000 EUR ir

b) parama Kuko Salų žuvininkystės sektoriaus politikos plėtrai, t. y. 350 000 EUR pirmaisiais, antraisiais, trečiaisiais ir ketvirtaisiais metais. Šios nuostatos dera su nacionalinės žuvininkystės politikos tikslais ir ypač su Kuko Salų poreikiais, susijusiais su moksliniais tyrimais, taip pat su smulkiąja žvejyba, žvejybos stebėsena, kontrole ir priežiūra bei su kovos su neteisėtos žvejybos priemonėmis.

Šiuo klausimu pranešėjas norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad lėšos, skirtos Kuko Salų žuvininkystės sektoriaus plėtros paramai, sudaro 47,6–50 proc. visų pervedamų lėšų, o tai, kalbant apie procentinę dalį, didelis įnašas. Parama sektoriaus plėtrai yra tikrasis indėlis į šalies partnerės tvarumą, nes didina jos techninį savarankiškumą, remia jos plėtros strategiją ir užtikrina jos suverenitetą. Tai elgesys, priešingas neokolonijiniam principui „sumokėti, kad galėtum išeikvoti“, kai ištekliai ir bendruomenės išnaudojami iki paskutinio lašo, – dažnai tai yra tikrasis su trečiosiomis šalimis sudaromų susitarimų motyvas.

Vertindama, kaip taikomas protokolas, Komisija visada turėtų atsižvelgti į tai, kad Kuko Salos turi aiškiai nustatytą strateginę politiką, t. y.: didinti Kuko Salų žuvų išteklių ir žvejybos veiklos šios šalies vandenyse stebėsenos, kontrolės ir priežiūros pajėgumus ypatingą dėmesį skiriant kovai su NNN žvejyba; gerinti turimas mokslines žinias apie vietos jūrų ekosistemų ir Kuko Salų vandenyse gyvenančių žuvų išteklių būklę; vystyti smulkiąją vietos žvejybą ir nuo jos priklausomas bendruomenes didinant jų indėlį į vietos ekonomiką, prisidedant prie saugos laivuose ir žvejų pajamų didinimo, remiant vietos žuvų perdirbimo ir pardavimo infrastruktūros, nesvarbu, ar skirtos vidaus rinkos aprūpinimui, ar eksportui, plėtrą.

Pranešėjas rekomenduoja Parlamentui pritarti šio protokolo sudarymui, atsižvelgiant į jo svarbą ir Kuko Saloms, ir ES laivynams, kurie vykdo veiklą tos šalies vandenyse.

Tačiau pranešėjas mano, kad būtina išsamiau įvertinti ir išnagrinėti šį susitarimą ir ateities perspektyvas. Atsižvelgiant į Parlamento vaidmenį ir kompetenciją šioje srityje, pranešėjas mano, kad galima ir būtina priimti ne teisėkūros rezoliuciją dėl šio susitarimo, kurioje būtų pateikta nuomonė ir rekomendacijos Komisijai, taikytinos visu šio protokolo galiojimo metu ir bet kokioms naujoms deryboms dėl jo.

Pranešėjas pabrėžia kai kuriuos dalykus, į kuriuos, jo nuomone, reiktų ypač atkreipti dėmesį:

  – sudarant susitarimą visada turi būti atsižvelgiama į jo naudą abiem šalims, o siekis užtikrinti ES laivų žvejybos galimybes Kuko Salų žvejybos rajone turi turėti tą patį prioritetą kaip ir kiti tikslai. Taip pat turi būti skatinamas ES ir Kuko Salų bendradarbiavimas siekiant užtikrinti tausią žuvininkystės politiką ir atsakingą žuvų išteklių naudojimą Kuko Salų žvejybos rajone, su ja susijusiuose pramonės sektoriuose ir vykdant atitinkamą veiklą, atsižvelgiant į šalies strateginės plėtros politiką, kad didėtų šalyje liekanti pridėtinė vertė, gaunama naudojant jos gamtos išteklius;

– turi būti skatinama pagal žvejybos susitarimą sektoriui teikiamos paramos ir turimų paramos vystymuisi ir bendradarbiavimo priemonių, taikomų regione, sąveika, kad būtų skatinamas savarankiškas vystymasis;

– būtina didinti informacijos apie laimikį ir apskritai apie žuvų išteklių išsaugojimo būklę kiekybę ir patikimumą, todėl reikėtų įsteigti jungtinį mokslinį komitetą siekiant užtikrinti žuvininkystės sektoriui atstovaujančių asociacijų dalyvavimą;

– vykstant visiems politikos formavimo ir vertinimo procesams turėtų dalyvauti kuo daugiau suinteresuotųjų subjektų, įskaitant pakrančių bendruomenes;

– jeigu padidėtų žuvų kainų ir dėl to atitinkamai padidėtų išlaidos už teisę žvejoti regione, ES negalėtų derėtis dėl ES laivų teisių žvejoti už mokesčius, panašius į tuos, kurie buvo tradiciškai taikomi regione.

Galiausiai, pranešėjas pabrėžia, kad Parlamentas visais etapais turi būti nedelsiant ir išsamiai informuojamas apie procedūras, susijusias su protokolu ar jo atnaujinimu. Siūloma Parlamentui ir Tarybai kasmet teikti protokolo 3 straipsnyje minimos daugiametės sektoriaus programos rezultatų ataskaitą.

Vystymosi komiteto NUOMONĖ (1.9.2016)

pateikta Žuvininkystės komitetui

dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Kuko Salų Vyriausybės tausios žvejybos partnerystės susitarimo ir jo įgyvendinimo protokolo sudarymo
(COM(2016) 0146 – C8 – 2016/0077(NLE))

Nuomonės referentas: Maurice Ponga

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Kuko salos yra pietų Ramiajame vandenyne išsidėstęs devynių salų archipelagas, kuriame gyvena apie 18 000 gyventojų. Nors Kuko Salos ir priskiriamos prie didesnes nei vidutinės pajamos gaunančių šalių, nes 2014 m. vidutinis BVP siekė maždaug 12 000 eurų, jų ekonomiką gali sutrikdyti išorės sukrėtimai ir ji yra trapi, kadangi salos labai nutolusios nuo išorės rinkų, jose mažai gyventojų, nedaug gamtos išteklių ir neišvystyta infrastruktūra. Turizmo sektorius sudaro 60 proc. BVP, o žvejybos sektorius tik 2 proc.

Šis susiderėtas ir 2015 m. spalio 21 d. parafuotas susitarimas yra pirmasis susitarimas dėl Kuko Salų ir ES santykių. Jame numatoma skatinti tausios žvejybos politikos priemones, grindžiamas atsakingu jūrų išteklių naudojimu.

Susitarimas sudarytas aštuoneriems metams, o numatyta jo įgyvendinimo protokolo galiojimo trukmė yra ketveri metai – šį laikotarpį galima pratęsti. Jame numatytos žvejybos galimybės keturiems Europos tunų žvejybos seineriams. Orientacinis toli migruojančių rūšių žuvų kiekis per metus – 7 000 tonų.

Metinis ES finansinis įnašas paskirstomas taip: 735 000 eurų pirmaisiais metais ir 700 000 eurų per kitus dvejus metus. 350 000 eurų metinė asignavimų suma skiriama Kuko Salų žvejybos sektoriaus politikos plėtojimo paramai. Prie šio metinio ES įnašo prisideda Europos laivų savininkų mokesčiai už teisę žvejoti.

Nuomonės referentas norėtų pabrėžti, kad šis susitarimas Kuko Saloms yra labai svarbus, atsižvelgiant į skiriamas sumas. Iš tiesų, metinė sektoriui skiriamų asignavimų suma yra didesnė už 11-ą EPF – 2 000 000 eurų per septynerius metus. Be to, šis susitarimas sudarys sąlygas ES Ramiojo vandenyno regione propaguoti tausios ir atsakingos žvejybos principus.

Nuomonės referentas mano, kad susitarimas ir jo protokolas atitinka visus pagal naująją BŽP nustatytus kriterijus, visų pirma susijusius su išteklių išsaugojimu, tausia ir atsakinga žvejyba, kova su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba, pagarba žmogaus teisėms ir demokratiniams principams, įstatymo viršenybės paisymu ir skaidrumu. Todėl nuomonės referentas siūlo pritarti šiam susitarimui ir jo protokolui.

******

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Žuvininkystės komitetą rekomenduoti Parlamentui pritarti pasiūlymui dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Kuko Salų Vyriausybės tausios žvejybos partnerystės susitarimo ir jo įgyvendinimo protokolo sudarymo Europos Sąjungos vardu.

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Europos Sąjungos ir Kuko Salų Vyriausybės tausios žvejybos partnerystės susitarimas

Nuorodos

COM(2016) 0146 – 2016/0077(NLE)

Atsakingas komitetas

 

PECH

 

 

 

 

Nuomonės referentas (-ė)

       Paskyrimo data

Maurice Ponga

3.5.2016

Svarstymas komitete

11.7.2016

 

 

 

Priėmimo data

31.8.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

19

1

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Louis Aliot, Beatriz Becerra Basterrechea, Ignazio Corrao, Manuel dos Santos, Doru-Claudian Frunzulică, Nathan Gill, Enrique Guerrero Salom, Maria Heubuch, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Stelios Kouloglou, Arne Lietz, Linda McAvan, Norbert Neuser, Cristian Dan Preda, Lola Sánchez Caldentey, Eleni Theocharous, Paavo Väyrynen, Bogdan Brunon Wenta, Rainer Wieland, Anna Záborská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Brian Hayes

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Liliana Rodrigues

Biudžeto komiteto NUOMONĖ (11.10.2016)

pateikta Žuvininkystės komitetui

dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Kuko Salų Vyriausybės tausios žvejybos partnerystės susitarimo ir jo įgyvendinimo protokolo sudarymo
(COM(2016) 0146 – C8-0000/2016 – 2016/0077(NLE))

Nuomonės referentas: Indrek Tarand

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Remdamasi atitinkamais derybų nurodymais, Europos Komisija vedė derybas su Kuko Salų Vyriausybe, kad būtų sudarytas naujas Europos Sąjungos ir Kuko Salų tausios žvejybos partnerystės susitarimas ir jo įgyvendinimo protokolas.

Pasibaigus šioms derybomis, 2015 m. spalio 21 d. parafuotas naujas susitarimas ir protokolas. Jie apima atitinkamai aštuonerių ir ketverių metų laikotarpius nuo jų laikino taikymo dienos, t. y. nuo jų pasirašymo dienos.

Naujasis susitarimas bus bendradarbiavimo pagrindas, atsižvelgiant į reformuotos bendros žuvininkystės politikos prioritetus ir jos išorės aspektą ir siekiant užmegzti strateginę Europos Sąjungos ir Kuko Salų žvejybos partnerystę.

Pagrindinis naujojo protokolo tikslas – suteikti Sąjungos laivams žvejybos galimybes Kuko Salų žvejybos zonoje, remiantis patikimiausia turima moksline informacija ir, kai taikoma, laikantis Vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisijos (WCPFC) priimtų išsaugojimo ir valdymo priemonių, neviršijant galimo sužvejoti perviršio kiekio.

Taip pat siekiama sustiprinti Europos Sąjungos ir Kuko Salų bendradarbiavimą, kad būtų skatinama tausios žuvininkystės politika ir atsakingas žuvininkystės išteklių naudojimas Kuko Salų žvejybos zonoje, atsižvelgiant į abiejų šalių interesus.

Visa finansinio įnašo suma per visą protokolo galiojimo laikotarpį bus 2 870 000 eurų. Šį bendrą finansinį įnašą sudarys dvi atskiros dalys:

•  metinė suma, mokama už galimybę žvejoti Kuko Salų žvejybos rajonuose – 385 000 EUR pirmaisiais ir antraisiais metais ir 350 000 EUR trečiaisiais ir ketvirtaisiais metais, atitinkanti 7 000 tonų per metus orientacinį kiekį, ir

•  350 000 EUR speciali metinė suma, skirta Kuko Salų žuvininkystės sektoriaus politikai remti ir įgyvendinti.

******

Biudžeto komitetas ragina atsakingą Žuvininkystės komitetą rekomenduoti Parlamentui pritarti pasiūlymui dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Kuko Salų Vyriausybės tausios žvejybos partnerystės susitarimo ir jo įgyvendinimo protokolo sudarymo.

Biudžeto komitetas siūlo Žuvininkystės komitetui priimti papildomą ne teisėkūros rezoliuciją ir į ją įtraukti šią dalį:

•  ragina Komisiją, prieš pasibaigiant protokolo galiojimui arba prieš prasidedant deryboms dėl galimo jo pakeitimo, pateikti Parlamentui ir Tarybai protokolo ex post vertinimą, įskaitant sąnaudų ir naudos analizę.

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Europos Sąjungos ir Kuko Salų Vyriausybės tausios žvejybos partnerystės susitarimas

Nuorodos

COM(2016) 0146 – 2016/0077(NLE)

Atsakingas komitetas

 

PECH

 

 

 

 

Nuomonės referentas (-ė)

       Paskyrimo data

Indrek Tarand

26.5.2016

Svarstymas komitete

31.8.2016

 

 

 

Priėmimo data

11.10.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

31

3

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Nedzhmi Ali, Jonathan Arnott, Jean Arthuis, Richard Ashworth, Reimer Böge, Lefteris Christoforou, Jean-Paul Denanot, Gérard Deprez, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazabal Rubial, Jens Geier, Esteban González Pons, Ingeborg Gräßle, Iris Hoffmann, Monika Hohlmeier, Bernd Kölmel, Zbigniew Kuźmiuk, Vladimír Maňka, Ernest Maragall, Siegfried Mureşan, Jan Olbrycht, Urmas Paet, Paul Rübig, Petri Sarvamaa, Patricija Šulin, Eleftherios Synadinos, Indrek Tarand, Isabelle Thomas, Inese Vaidere, Daniele Viotti, Auke Zijlstra

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Afzal Khan, Derek Vaughan

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Daniela Aiuto, Edouard Ferrand

ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Europos Sąjungos ir Kuko Salų Vyriausybės tausios žvejybos partnerystės susitarimas

Nuorodos

07592/2016 – C8-0431/2016 – COM(2016) 0146 – 2016/0077(NLE)

Konsultavimosi data / prašymas dėl pritarimo

20.10.2016

 

 

 

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

PECH

27.10.2016

 

 

 

Nuomonę teikiantys komitetai

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

DEVE

27.10.2016

BUDG

27.10.2016

 

 

Pranešėjai

       Paskyrimo data

João Ferreira

27.4.2016

 

 

 

Svarstymas komitete

15.6.2016

11.10.2016

5.12.2016

 

Priėmimo data

26.1.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

19

4

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marco Affronte, Clara Eugenia Aguilera García, Renata Briano, Alain Cadec, Richard Corbett, Diane Dodds, Linnéa Engström, Mike Hookem, Ian Hudghton, Carlos Iturgaiz, Werner Kuhn, António Marinho e Pinto, Gabriel Mato, Liadh Ní Riada, Ulrike Rodust, Annie Schreijer-Pierik, Remo Sernagiotto, Ricardo Serrão Santos, Ruža Tomašić, Jarosław Wałęsa

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Ian Duncan, Verónica Lope Fontagné

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

João Pimenta Lopes

Pateikimo data

30.1.2017