PRANEŠIMAS dėl bendros ES prekybos politikos atsižvelgiant į laukinės gamtos tvarumo reikalavimus

30.1.2017 - (2016/2054(INI))

Tarptautinės prekybos komitetas
Pranešėja: Emma McClarkin

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl bendros ES prekybos politikos atsižvelgiant į laukinės gamtos tvarumo reikalavimus

(2016/2054(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 191 ir 207 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 21 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (COM(2015) 0497),

–  atsižvelgdamas į ES pasiūlymą dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo prekybos ir darnaus vystymosi skyriaus teksto, ypač į 10–16 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. JT aukščiausiojo lygio susitikimo darnaus vystymosi klausimais galutinį dokumentą „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“, ypač jo 9 ir 33 dalis ir 15 tikslą,

–  atsižvelgdamas į Bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT), ypač į jo XX straipsnio a ir g punktus,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų planą (COM(2016) 0087) (toliau – veiksmų planas),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 20 d. Tarybos išvadas dėl ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų plano,

–  atsižvelgdamas į 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą[1] ir 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę[2],

–  atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 69/314 dėl kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais ir JT aplinkos asamblėjos rezoliuciją 1/3 dėl neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais,

–  atsižvelgdamas į Johanesburge vykusio CITES (Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija) šalių konferencijos 17-tojo susitikimo rezultatus,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario mėn. Londone vykusios konferencijos neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais tema rezultatus ir 2015 m. kovo mėn. Kasanėje pateiktą pažangos apžvalgą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. Havajuose įvykusio Tarptautinės gamtos ir gamtos išteklių apsaugos sąjungos (angl. IUCN) Pasaulio gamtos apsaugos kongreso rezultatus,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą,

–  atsižvelgdamas į Pasaulio banko Pasaulio aplinkos fondo pasaulinę laukinės gamtos programą,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (UNODC) 2016 m. nusikaltimų laukinei gamtai pasaulyje ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio mėn. Pasaulio muitinių organizacijos (PMO) Muitinių bendradarbiavimo tarybos deklaraciją dėl neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais,

–  atsižvelgdamas į deklaraciją, kurią Bakingamo Rūmuose (Londonas) pateikė judėjimo „United for Wildlife“ už transporto sritį atsakinga darbo grupė (toliau – Bakingamo Rūmų deklaracija),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A8–0012/2017),

A.  kadangi pasaulyje precedento neturinčiu mastu auga neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais ir tuo pat metu dėl nuolatinio neteisėto ir netvaraus naudojimosi ir prekyba pasaulio flora ir fauna kyla biologinės krizės;

B.  kadangi nekontroliuojamas besaikis naudojimasis laukiniais gyvūnais ir augalais yra antra pagal dydį grėsmė jų išlikimui laukinėje gamtoje po jų buveinių sunaikinimo;

C.  kadangi, remiantis įvertinimais, neteisėta prekyba laukine flora ir fauna yra ketvirta pagal pelningumą nusikalstamos veiklos sritis, kurios apyvarta sudaro apytikriai 20 mlrd. EUR;

D.  kadangi iš naujausių tendencijų matyti, kad vis aktyviau dalyvauja dideli nusikaltėlių ir organizuoti tinklai, kurie naudojasi vis rafinuotesniais metodais;

E.  kadangi neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais prisideda prie konfliktų kurstymo ir įtariama, jog ji, inter alia, yra teroristų tinklų finansavimo šaltinis, nes iš jos uždirbamas didelis pelnas;

F.  kadangi esami prekybos laukiniais gyvūnais ir augalais sistemų trūkumai stiprėja dėl susijusių korupcijos ir silpnos valdymo struktūros problemų;

G.  kadangi šiuo metu Europos Sąjunga yra šių rūšių paskirties rinka ir neteisėtos prekybos jomis tranzito į kitus regionus mazgas, be to, tai taip pat yra regionas, iš kurio neteisėtai prekybai išvežamos tam tikros rūšys;

H.  kadangi labai svarbu užtikrinti, kad į laukinės gamtos apsaugos veiklą būtų įtrauktos ir iš jos gautų naudos kilmės šalių kaimo bendruomenės, siekiant panaikinti pagrindines neteisėtos prekybos laukiniais gyvūnais priežastis;

I.  kadangi su laukine gyvūnija susiję nusikaltimai kibernetinėje erdvėje kelia didelę grėsmę nykstančioms laukinių gyvūnų rūšims, įskaitant dramblius, raganosius, skujuočius, roplius, varliagyvius, paukščius ir žirafas;

J.  kadangi su vystomuoju bendradarbiavimu susijusi prekybos politika gali būti stiprus ekonomikos augimo skatinimo besivystančiose šalyse veiksnys;

K.  kadangi dėl didėjančio neteisėtos prekybos įvairiausių rūšių augalais ir gyvūnais masto prarandama biologinė įvairovė ir pažeidžiama ekosistema bei didėja rūšių, kurios tampa pažeidžiamos ar net nykstančios, skaičius;

L.  kadangi tvari prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais gali būti ypač svarbi tam tikroms marginalizuotoms bendruomenėms, kurios yra priklausomos nuo teisės sistemų, kuriomis remiantis galima išsaugoti vietos išteklius ir prisidėti prie skurdo mažinimo;

Tendencijos, principai ir bendrosios pastabos

1.  labai susirūpinęs pastebi, kad pastaruoju metu išaugo neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais ir padaugėjo su laukine gamta susijusių nusikaltimų, ir, jeigu jie nebus pažaboti ar sustabdyti, gali kilti rimtų ir ilgalaikių padarinių, susijusių su biologinės įvairovės išsaugojimu ir aplinkos tvarumu;

2.  pažymi, kad ES, kuri pasirašė daugybę visuotinų konvencijų, kuriomis siekiama apsaugoti aplinką, tenka teisinė prievolė užtikrinti, kad jos politika ir tarptautinėmis sutartimis būtų prisidedama prie minėto tikslo;

3.  yra įsitikinęs, kad intensyvesnis ekonominis vystymasis, vykstantis dėl integracijos į pasaulio rinkas, ir gamtinių išteklių naudojimas siekiant darnaus ekonominio vystymosi tikslų nėra nesuderinami dalykai ir veikiau turėtų būti vertinami kaip vienas kitą stiprinantys;

4.  taigi tvirtai pritaria koncepcijai, pagal kurią sprendžiant su laukine gamta susijusius klausimus siekiama ne tik ES ir jos partnerių aplinkos apsaugos tikslų, bet ir suteikiama galimybė sukurti tvarias teisėtos prekybos sistemas, kurias taikant būtų galima sustiprinti teigiamą prekybos politikos indėlį užtikrinant darnų vystymąsi;

5.  susirūpinęs pabrėžia, kad ES kartu su JAV tebėra svarbi paskirties rinka ir neteisėtų laukinių augalų ir gyvūnų produktų tranzito maršrutas;

6.  palankiai vertina ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais veiksmų planą, kuris atliks itin svarbų vaidmenį kovojant su nerimą keliančiu itin pelningos neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais atvejų gausėjimu, kuris destabilizuoja ekonomiką ir bendruomenes, kurios priklauso nuo laukinių augalų ir gyvūnų, nes tai yra jų pragyvenimo šaltinis, ir kelia grėsmę pažeidžiamų ES regionų taikai ir saugumui, nes stiprinami neteisėti prekybos maršrutai;

7.  mano, kad tik taikant integruotą požiūrį į nusikaltimus laukinei gamtai galima iš tiesų sėkmingai sumažinti ir panaikinti neteisėtą prekybą ir kad ES turi imtis vadovaujančio vaidmens sprendžiant ne tik su pasiūla susijusius klausimus, įskaitant vietoje kylančius vystymosi klausimus trečiosiose šalyse, bet ir neteisėtų produktų paklausos vidaus rinkose, įskaitant internetines platformas, klausimus;

Tarptautinės institucijos ir vyriausybės

8.  primena, kad pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) teisę šalims leidžiama nustatyti bendrųjų taisyklių išimtis pagal GATT XX straipsnio g punktą, siekiant reguliuoti senkančius gamtos išteklius, ir a punktą, siekiant apsaugoti visuomenės dorovę; pabrėžia, kad PPO apeliacinė taryba sąvoką „išsenkantys gamtos ištekliai“ interpretuoja plačiai, taigi į ją įtraukiamos gyvūnų, kurie gali išnykti, rūšys, ir kad iš PPO teisminės praktikos konkrečiai matyti, kad faktas, jog atitinkamos rūšys įtrauktos į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) priedus, yra jų nykimo įrodymas; taip pat pažymi, kad PPO apeliacinė taryba plačiai interpretuoja ir sąvoką „visuomenės dorovė“, taigi ji apima rūpestį keliančius klausimus dėl žiauraus elgesio su gyvūnais prevencijos;

9.  teigiamai vertina ES pastangas PPO sumažinti žalingas žvejybos subsidijas, kurios gali pakenkti tvariam žvejybos rajonų valdymui ir kelti grėsmę tokių rūšių, kaip antai vėžliai, rykliai, jūrų paukščiai ir jūrų žinduoliai, apsaugai;

10.  pakartoja, kad yra tvirtai įsipareigojęs siekti JT darnaus vystymosi tikslų ir užtikrinti, kad sėkmingai iki galo būtų įgyvendintas 15 tikslas, kuris apima įsipareigojimą užkirsti kelią brakonieriavimui ir neteisėtai prekybai saugomų rūšių flora ir fauna, taip pat kovoti su neteisėtai prekiaujamų produktų pasiūla ir paklausa;

11.  palankiai vertina šiuo metu vykdomą Kovos su nusikaltimais laukinei gamtai tarptautinio konsorciumo veiklą, iniciatyvą, kurioje dalyvauja CITES šalys, Interpolas, Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuras, Pasaulio bankas ir Pasaulio muitinių organizacija;

Muitinė ir elektroninė prekyba

12.  taip pat palankiai vertina Pasaulio muitinių organizacijos projektą INAMA, kurio tikslas – sudaryti geresnę galimybę muitinėms stiprinti gebėjimus siekiant kovoti su nusikaltimais laukinei gamtai; ragina muitines aktyviau dalyvauti vykdant operacijas, kuriomis siekiama kovoti su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais, ir vykdyti informuotumo didinimo veiklą siekiant gerinti muitinių mokymus ir veikimą;

13.  mano, kad su laukiniais gyvūnais susiję nusikaltimai internete kelia didelę grėsmę nykstančioms gyvūnų rūšims, įskaitant dramblius, raganosius, roplius, varliagyvius ir paukščius, ir kad vyriausybės, įmonės ir nevyriausybinės organizacijos turėtų bendradarbiauti kovodamos su tuo;

14.  mano, kad muitinės aspektas turėtų būti labiau sustiprintas Europos Sąjungos veiksmų plane tiek bendradarbiavimo su šalimis partnerėmis, tiek geresnio ir veiksmingesnio įgyvendinimo Sąjungoje atžvilgiu; todėl laukia, kad Komisija parengtų 2016 m. dabartinės ES teisinės sistemos įgyvendinimo ir vykdymo peržiūrą, ir prašo, kad į šią peržiūrą būtų įtrauktas muitinės procedūrų vertinimas;

15.  ragina Komisiją ištirti, ar už kontrolę atsakingi muitinių pareigūnai skirtingose valstybėse narėse vienodai taiko ES teisės aktus dėl prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais;

16.  ragina Komisiją ir valstybes nares dirbti muitinių pareigūnų keitimosi informacija ir jų gebėjimų stiprinimo, įskaitant konkretų mokymą, srityje;

Privačiojo sektoriaus ir nevyriausybinių organizacijų vaidmuo

17.  pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti, kad privačiojo sektoriaus atstovai, taip pat internetinės prekybos rinkos dalyviai ir socialinė žiniasklaida dalyvautų kovojant su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais;

18.  palankiai vertina funkcionalius sprendimus, kuriuos integravus į esamas prekybos ir tiekimo grandinės valdymo sistemas, būtų sudarytos sąlygos privačiojo sektoriaus atstovams dalyvauti kaip tikriems vyriausybių ir tarptautinių institucijų partneriams užtikrinant atsakingą pasaulinių tiekimo grandinių valdymą; vis dėlto pabrėžia, kad įgyvendinant bendrą prekybos politiką turėtų būti skatinami įmonių socialinės atsakomybės standartai, instruktuojant ir remiant privatųjį sektorių socialiniu požiūriu atsakingos praktikos klausimais; mano, kad įmonių socialinės atsakomybės standartai ypač svarbūs transporto tinkluose;

19.  palankiai vertina prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais ekspertų ir logistikos bendrovių taikomus naujus bendradarbiavimu grindžiamus visiško netoleravimo metodus; mano, kad Komisija turėtų apsvarstyti, kokiu būdu geriausiai užtikrinti, kad atitinkamos teisinės sistemos geriau reaguotų į riziką, susijusią su elektronine prekyba ir komercine reklama internetu ir ne internetu;

20.  palankiai vertina teigiamą nevyriausybinių organizacijų ir pilietinės visuomenės ne tik vaidmenį, kurį jos atlieka kovojant su neteisėta prekyba laukine flora ir fauna, be kita ko, ir didinant informuotumą, tiek ES, tiek trečiųjų šalių, kurios yra šios laukinės floros ir faunos kilmės šalys, teritorijoje, bet ir pagal ES laisvosios prekybos susitarimus numatytose nacionalinėse patariamosiose grupėse atliekamą lemiamą vaidmenį vykdant prekybos ir tvaraus vystymosi nuostatų įgyvendinimo stebėseną;

21.  teigiamai vertina 2016 m. kovo mėn. Bakingamo Rūmuose (Londonas) judėjimo „United for Wildlife“ už transporto sritį atsakingos darbo grupės pateiktą deklaraciją, kuria siekiama įtraukti privačiojo sektoriaus subjektus sprendžiant klausimus, susijusius su transporto ir muitinės procedūrų, kuriais neteisėta prekyba besiverčiantys asmenys naudojasi, pažeidžiamumu, taip pat pagerinti dalijimąsi informacija visose pasaulinių tiekimo grandinių grandyse ir prekybos maršrutų atkarpose;

22.  ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis mažinant neteisėtos prekybos mastą, keičiant vartotojų elgesį ir mažinant neteisėtų laukinių augalų ir gyvūnų produktų paklausą, šiuo tikslu vykdant kampanijas, kuriomis siekiama didinti informuotumą klausimais, susijusiais su kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais uždaviniu, ypač šalyse, kuriose šių produktų paklausa didelė;

ES teisinė sistema ir prekybos susitarimai

23.  mano, kad esamoje vidaus teisės sistemoje šiuo metu ES valstybių narių svarbiausia užduotis ir prioritetas yra įgyvendinti galiojančias taisykles; vis dėlto pripažįsta, kad, siekiant uždrausti tiekti rinkai, pervežti ir įsigyti laukinių augalų, kurie pagal trečiųjų šalių teisines sistemas yra paruošti ar įsigyti tose šalyse neteisėtai, reikėtų išnagrinėti papildomas nuostatas, atsižvelgiant į kitose valstybėse taikomas tokias taisykles; mano, kad dabartinė teisės sistema taip pat turėtų būti išnagrinėta, siekiant geriau spręsti rizikos, susijusios su elektronine prekyba, klausimą;

24.  pritaria požiūriui, kad į būsimus ES prekybos susitarimus turi būti įtrauktos nuostatos, kuriomis siekiama kovoti su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais;

25.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl TPIP prekybos ir darnaus vystymosi skyriaus, nes ji taip laikosi savo įsipareigojimo užtikrinti darnų vystymąsi; pažymi, kad JAV, sudarydama prekybos susitarimus, siekė susiderėti dėl prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais standartų, be kita ko, ribodamos žvejybos subsidijas; pabrėžia, kad visuose būsimuose ES laisvosios prekybos susitarimuose turėtų būti suderėta dėl griežtos laukinių augalų ir gyvūnų apsaugos nuostatų, įskaitant nuostatas ir įsipareigojimus, kuriais būtų siekiama tinkamai įgyvendinti daugiašalius susitarimus dėl aplinkos apsaugos ir kurie būtų įtraukti į prekybos ir darnaus vystymosi skyrius;

26.  teigiamai vertina ES platesnio užmojo požiūrį į gyvosios gamtos apsaugą ES ir Vietnamo laisvosios prekybos susitarimo prekybos ir darnaus vystymosi skyriuje, kuris apima ne tik įsipareigojimus tinkamai įgyvendinti daugiašalius susitarimus dėl aplinkos apsaugos, pvz., CITES, Biologinė įvairovės konvenciją (angl. CBD) ir Tarptautinę konvenciją dėl banginių medžioklės reguliavimo, bet ir nuostatas, susijusias su prekybos pajėgumo stiprinimu, keitimusi informacija ir informuotumo didinimu, ir ragina ES ir valstybes nares užtikrinti tinkamą šių įsipareigojimų ir nuostatų įgyvendinimą; mano, kad šie įsipareigojimai turėtų būti įvykdomi siekiant užtikrinti veiksmingą ir nuolatinį reikalavimų laikymąsi, be kita ko, numatant deramą vaidmenį nevyriausybinėms ir pilietinės visuomenės organizacijoms;

27.  pritaria strategijoje „Prekyba visiems“ išdėstytam požiūriui, kad kovos su korupcija nuostatas reikia įtraukti į būsimus prekybos susitarimus, atsižvelgiant į tai, kad žinoma, koks vaidmuo tenka korupcijai sudarant palankesnes sąlygas neteisėtai prekybai laukiniais augalais ir gyvūnais, taip pat į ES įsipareigojimą įgyvendinti prekybos politiką, kuria skatinamas darnus vystymasis ir kuri padės pasiekti visuotinių tikslų, dėl kurių susitarta rengiant 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkę;

Rekomendacijos

28.  pritaria požiūriui dėl ES prekybos politikos, kad pirmenybę reikia teikti ne tik kovai su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais, bet į visus būsimus susitarimus įtraukti nuostatas, kuriomis siekiama ją sumažinti ir galiausiai panaikinti, taip pat griežtas ir veiksmingas papildomas priemones, ypač susijusias su mokymu, prevencija ir sankcijų taikymu miškotvarkos, sveikatos apsaugos ir muitų srityse;

29.  pabrėžia, kad dėl jokio ES prekybos politikos aspekto neturėtų būti užkirstas kelias ES ir jos prekybos partneriams priimti sprendimus, kurie būtų būtini siekiant užtikrinti laukinės gamtos ir gamtos išteklių apsaugą, jei tokiomis priemonėmis siekiama teisėtų viešosios politikos tikslų ir jos nėra savavališka ar nepagrįsta diskriminacija;

30.  mano, kad nėra vieno visiems tinkančio sprendimo siekiant užtikrinti pasaulio laukinės gamtos tvarumą ir kovoti su neteisėta prekyba; atsižvelgdamas į tai, primena, kad reikia užtikrinti visapusišką lankstumą ir keistis informacija, duomenimis ir gerąja praktika, kad būtų palengvintas dialogas siekiant tvirtesnio bendradarbiavimo, atsižvelgiant į tarpvalstybinį šios rūšies pažeidimo pobūdį;

31.  rekomenduoja ES valstybėms narėms apsvarstyti politinius sprendimus, kaip būtų galima pašalinti visas likusias teisines spragas, dėl kurių atvejais, kai neteisėtai įgyjami laukiniai augalai ir gyvūnai bei laukinės gamtos produktai, galėtų būti sudarytos palankesnės jų „išplovimo“ sąlygos; taip pat šiuo atžvilgiu rekomenduoja vykdyti išsamią stebėseną ir efektyviai naudotis esamais ištekliais ir agentūromis, siekiant įgyvendinti šį tikslą;

32.  ragina ES ir jos valstybes nares apsvarstyti galimybę Europos lygmeniu uždrausti prekybą dramblio kaulu, jo eksportą arba reeksportą ES ir už jos ribų, įskaitant iki konvencijos pasirašymo į apyvartą patekusį dramblio kaulą, laikantis PPO teisės nuostatų;

33.  reikalauja pakankamai lėšų skirti politikai ir priemonėms, kurias vykdant siekiama įgyvendinti ES kovos su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais tikslus, taigi ir, be kita ko, tiekti išteklius trečiosioms šalims pajėgumui stiprinimui, visų pirma muitinės procedūroms, valdžios institucijų veiklai, skaidrumui ir geram valdymui užtikrinti;

34.  prašo, kad Komisija ir valstybės narės tęstų bendradarbiavimą su visais susijusiais subjektais, siekiant užtikrinti integruotą požiūrį, kuriuo siekiama ne tik panaikinti neteisėtus laukinių augalų ir gyvūnų bei jų produktų įsigijimo šaltinius, bet ir imtis veiksmų, kad rinkose, kuriose šie produktai paklausūs, būtų sumažinta jų paklausa ir padidintas informuotumas;

35.  prašo valstybių narių ir Komisijos labiau stengtis užtikrinti, kad neteisėtoje prekyboje laukiniais augalais ir gyvūnais dalyvaujantys neteisėti nusikalstami tinklai ir sindikatai būtų sužlugdyti, panaikinti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn, taip pat prašo valstybių narių užtikrinti, kad už nusikaltimus, susijusius su laukine gamta, numatytos nuobaudos ir bausmės būtų proporcingos ir atgrasančios bei, kai tinka, atitiktų įsipareigojimus, kaip apibrėžta JT konvencijoje prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą;

36.  ragina ES, atsižvelgiant į PPO sistemos taikymo sritį, ištirti, kaip pasaulio prekybos ir aplinkos apsaugos sistemos galėtų geriau viena kitą papildyti, visų pirma turint omenyje tai, kad šiuo metu dirbama stengiantis sustiprinti PPO ir daugiašalių aplinkos apsaugos susitarimų suderinamumą, ir prekybos lengvinimo susitarimą;

37.  mano, kad turėtų būti išnagrinėtos papildomos PPO ir CITES bendradarbiavimo galimybės, visų pirma kalbant apie techninės pagalbos teikimą besivystančių šalių pareigūnams ir jų pajėgumų stiprinimą prekybos ir aplinkos apsaugos srityje; prašo Komisijos šį klausimą toliau svarstyti diskusijose po Nairobio konferencijos ir aptariant būsimus elementus, kurie bus nagrinėjami kitoje ministrų konferencijoje Buenos Airėse 2017 m.;

°

°  °

38.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybėms narėms, CITES šalims, Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biurui, Pasaulio muitinių organizacijai, Pasaulio prekybos organizacijai ir Interpolui.

• [1]  OL L 61, 1997 3 3, p. 1.
• [2]  OL L 328, 2008 12 6, p. 28.

AIŠKINAMOJI DALIS

Pasaulis šiuo metu susiduria su neregėtai išaugusia neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais bei jų produktais, dėl kurios kyla grėsmė, kad bus sunaikinti taip sunkiai per dešimtmečius iškovoti pasiekimai gamtosaugos srityje. Iš tiesų, neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais bei jų produktais tapo viena iš pelningiausių nusikalstamų veiklų visame pasaulyje ir numatoma jos vertė siekia nuo 8 iki 20 mlrd. EUR per metus. Neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais ne tik turi pražūtingų padarinių biologinei įvairovei, bet ir daro neigiamą poveikį vystymuisi ir teisinei valstybei, atsižvelgiant į jos glaudų ryšį su korupcija, kuri prisideda prie saugumo destabilizavimo tam tikrose rizikos šalyse.

2016 m. vasario 26 d. Europos Komisija, Europos Parlamento prašymu, priėmė komunikatą „ES veiksmų planas siekiant sustabdyti neteisėtą prekybą laukiniais augalais ir gyvūnais“ (COM(2016) 0087). Veiksmų planu siekiama pasiūlyti išsamų projektą, pagal kurį būtų suvienytos pastangos kovoti su nusikaltimais laukinei gamtai Europos Sąjungoje ir stiprinti ES vaidmenį pasauliniu mastu kovojant su šia neteisėta veikla. Veiksmų plane pateikiama keletas pasiūlymų, parengtų kaip dalis ES veiksmų įgyvendinant JT darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir ypač jos 15-ąjį tikslą, kuriuo siekiama imtis neatidėliotinų veiksmų, kad būtų užkirstas kelias brakonieriavimui ir neteisėtai prekybai saugomų rūšių augalais ir gyvūnais ir būtų sprendžiama neteisėtų laukinės gamtos produktų paklausos ir pasiūlos problema.

Be to, Komisijos naujoje išsamioje prekybos strategijoje „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (COM(2015) 0497) pabrėžiamas poreikis stiprinti bendros prekybos politikos (BPP) ir platesnio masto užsienio ir vystymosi politikos suderinamumą ir priemonių papildomumą, ypač įgyvendinant prekybos ir tvaraus vystymosi tikslus, kaip antai užtikrinant laukinės gamtos išsaugojimą. Komisija paprašė, kad Europos Parlamentas apsvarstytų, kokiais būdais geriausia siekti bendros prekybos politikos, įtvirtintos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnyje, ir aplinkos politikos suderinamumo.

Reaguodamas į šį prašymą, Tarptautinės prekybos komitetas nusprendė parengti ne teisėkūros pranešimą, kuriame bus siekiama išsamiai išnagrinėti prekybos ir išorinės muitų politikos sistemas, pagal kurias remiami ir įgyvendinami šioje srityje jau prisiimti tarptautiniai įsipareigojimai. Šiame pranešime trumpai apžvelgiami sunkumai, su kuriais susiduria ES ir kitos pasaulio šalys, siekdamos sumažinti ir galiausiai panaikinti šią neregėtai išaugusią neteisėtą prekybą laukiniais augalais ir gyvūnais.

Būtina spręsti naujas problemas, susijusias su padidėjusia paklausa, elektroninės prekybos plėtra, vežimo konteineriais paplitimu, privačiais pašto centrais ir organizuoto nusikalstamumo tinklų įsitraukimu, tačiau taip pat reikėtų užtikrinti, kad būtų leidžiama toliau vykdyti teisėtą ir tvarią prekybą, kuri dažnai yra pagrindinis vietos bendruomenių pragyvenimo šaltinis ir prisideda prie tvarios ekonominės plėtros. Naujos ir naujai iškylančios problemos reikalauja ryžtingo, integracinio požiūrio, o ES prekybos, muitų, teisėsaugos ir vystymosi politika turi ir toliau atlikti savo vaidmenį.

Atsižvelgdama į šiuos iššūkius, pranešėja siūlo penkis pagrindinius veiksmus.

Pirma, ES ir valstybių narių politikos formuotojai privalo užtikrinti, kad neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais išliktų vienu iš politikos prioritetų. Dabartinėse ir būsimose derybose dėl prekybos susitarimų turi būti svarstomos visos įmanomos priemonės, susijusios tiek su teisėta, tiek su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais. Šis principas visų pirma turėtų būti taikomas TPIP, kur aukštesnius standartus ir didesnius užmojus, kokius JAV įtraukė į Ramiojo vandenyno pakrančių šalių partnerystės susitarimą, ES turėtų laikyti nauju pasauliniu etalonu. Be to, turėtų būti akivaizdžiau naudojamasi ES pagalbos prekybai programa ir BLS+ kaip priemone siekiant toliau padėti kurti ir stiprinti gamtos išteklių valdymą, taip pat padėti marginalizuotoms bendruomenėms pasinaudoti teisėtos tvarios prekybos teikiama nauda.

Antra, Europos Sąjunga turi sutelkti dėmesį į geresnį vykdymo užtikrinimą – ne tik savo teisinių sistemų, bet ir nuostatų, sutartų su trečiosiomis šalimis, – dvišaliu, daugianacionaliniu ir daugiašaliu lygmenimis. Tai reiškia, kad daugiau dėmesio reikėtų skirti esamų vidaus įsipareigojimų įgyvendinimui ir vykdymo užtikrinimui, o ne kurti naujas sistemas ar keisti esamas taisykles. ES turi rodyti pavyzdį, o valstybės narės turi labiau stengtis ne tik užtikrinti, kad bausmės už nusikaltimus laukinei gamtai būtų proporcingos jų sunkumo laipsniui, bet ir kad jos būtų pakankamai atgrasančios. Be to, ES turėtų apsvarstyti, kokį vaidmenį ji galėtų atlikti mažinant paklausą tose šalyse, kuriose veikia didelės neteisėtos prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais bei jų produktais rinkos.

Trečia, tam, kad tarptautinės institucijos ir organizacijos ir pasauliniai tinklai glaudžiau tarpusavyje bendradarbiautų siekiant užtikrinti abiem pusėms naudingus rezultatus, būtina aktyviau keistis informacija apie naujausius pokyčius ir tendencijas, susijusius su nusikaltimais laukinei gamtai. Reikėtų dėti pastangas, kad būtų užtikrintas duomenų rinkimas ir sukurtos keitimosi informacija platformos, tokios kaip “EU-Twix“, ir užtikrinti, kad agentūrų, pvz., PMO ir UNODC, veiksmai būtų remiami ir stiprinami. Tai ypač svarbu muitinės įstaigoms, kurios pirmosios stengiasi kovoti su neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais ir kurioms reikalinga naujausia ir aktuali informacija, kad jos galėtų nustatyti įtartinas siuntas ir izoliuoti kontrabandos maršrutus.

Ketvirta, ES privalo dėti daugiau pastangų kovojant su korupcija, kuri yra vienas iš pagrindinių veiksnių, sudarančių sąlygas neteisėtai prekybai laukiniais augalais ir gyvūnais. Šiuo atžvilgiu pranešėja palankiai vertina strategijoje „Prekyba visiems“ prisiimtą Komisijos įsipareigojimą siekti įtraukti kovos su korupcija nuostatas derantis dėl būsimų laisvosios prekybos susitarimų (LPS). Nors tikslus tokių nuostatų pobūdis lieka priklausomas nuo derybų tarp ES institucijų ir su trečiosiomis šalimis, pranešėja mano, kad neseniai sudarytu Ramiojo vandenyno pakrančių šalių partnerystės susitarimu nustatomas naujas „aukso standartas“, kuriuo turėtų vadovautis Europos politikos formuotojai.

Galiausiai, ES turi užtikrinti, kad pakankamai lėšų būtų skiriama gebėjimų stiprinimo priemonėms. ES turėtų siekti užtikrinti paramą ne tik muitinės ir teisėsaugos institucijų, bet ir gamintojų asociacijų, kooperatyvų ir socialinių įmonių mokymui šalyse gamintojose – tai leistų vietos bendruomenėms pasinaudoti teisėtos tvarios prekybos teikiama nauda. Nevyriausybinių organizacijų ir privačiojo sektoriaus vaidmuo taip pat turėtų būti išnagrinėtas atsižvelgiant į šį tikslą, turint omenyje, kad jie atliks svarbų vaidmenį padedant vyriausybėms įgyvendinti laukinės gamtos apsaugos tikslus.

GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	24.1.2017
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	40 0 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Laima Liucija Andrikienė, Maria Arena, Tiziana Beghin, David Borrelli, David Campbell Bannerman, Salvatore Cicu, Marielle de Sarnez, Santiago Fisas Ayxelà, Christofer Fjellner, Eleonora Forenza, Karoline Graswander-Hainz, Heidi Hautala, Yannick Jadot, Bernd Lange, David Martin, Emmanuel Maurel, Emma McClarkin, Anne-Marie Mineur, Sorin Moisă, Alessia Maria Mosca, Franz Obermayr, Artis Pabriks, Franck Proust, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Tokia Saïfi, Matteo Salvini, Marietje Schaake, Joachim Schuster, Joachim Starbatty, Adam Szejnfeld, Hannu Takkula, Iuliu Winkler, Jan Zahradil
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Eric Andrieu, Bendt Bendtsen, Edouard Ferrand, Seán Kelly, Lola Sánchez Caldentey, Ramon Tremosa i Balcells