PRANEŠIMAS dėl integruotos Europos Sąjungos Arkties politikos

8.2.2017 - (2016/2228(INI))

Užsienio reikalų komitetas
Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
Pranešėjai: Urmas Paet, Sirpa Pietikäinen
(Bendri komitetų posėdžiai. Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnis)

Pakeitimai

• 001-001 (PDF - 407 KB)
• 001-001 (DOC - 50 KB)
• 002-002 (PDF - 407 KB)
• 002-002 (DOC - 50 KB)

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl integruotos Europos Sąjungos Arkties politikos

(2016/2228(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 1982 m. gruodžio 10 d. sudarytą ir nuo 1994 m. lapkričio 16 d. galiojančią JT jūrų teisės konvenciją (UNCLOS), Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (JTBKKK) ir 2007 m. rugsėjo 13 d. Jungtinių Tautų deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių[1],

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. per 21-ąją JTBKKK šalių konferenciją Paryžiuje priimtą susitarimą (Paryžiaus susitarimas) bei 2016 m. spalio 4 d. Europos Parlamento balsavimą dėl susitarimo ratifikavimo,

–  atsižvelgdamas į Minamatos konvenciją, Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją, Geteborgo protokolą, Stokholmo konvenciją, Orhuso konvenciją ir Biologinės įvairovės konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimą darnaus vystymosi klausimais ir į 2015 m. rugsėjo 25 d. Generalinės Asamblėjos patvirtintą išvadų dokumentą „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“[2],

–  atsižvelgdamas į 1972 m. lapkričio 16 d. UNESCO pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją Nr. 169 ir Deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių,

–  atsižvelgdamas į Ilulisato deklaraciją, kurią 2008 m. gegužės 28 d. Arkties vandenyno konferencijoje Ilulisate (Grenlandija) paskelbė penkios Arkties vandenyno pakrantės valstybės,

–  atsižvelgdamas į Poliaračio inuitų deklaraciją dėl išteklių plėtojimo principų inuitų gyvenamose žemėse (angl. Circumpolar Inuit Declaration on Resource Development Principles in Inuit Nunaat)[3],

–  atsižvelgdamas į JT deklaraciją Nr. 61/295 dėl čiabuvių tautų teisių (angl. UNDRIP), kurią 2007 m. gruodžio 13 d. priėmė Generalinė Asamblėja,

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl Arkties, ypač į 2016 m. birželio 20 d., 2014 m. gegužės 12 d., 2009 m. gruodžio 8 d. ir 2008 m. gruodžio 8 d. išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio mėn. paskelbtą ES visuotinę Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją „Bendra vizija, bendri veiksmai: stipresnė Europa“, taip pat į dokumentą „BUSP ataskaita. Mūsų prioritetai 2016 m.“, kurį 2016 m. spalio 17 d. patvirtino Taryba,

–  atsižvelgdamas į Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai 2016 m. balandžio 27 d. bendrą komunikatą „Integruota Europos Sąjungos Arkties politika“[4], Komisijos ir vyriausiosios įgaliotinės 2012 m. birželio 26 d. bendrą komunikatą „Su Arkties regionu susijusios Europos Sąjungos politikos formavimas“[5] ir į 2008 m. lapkričio 20 d. Komisijos komunikatą „Europos Sąjunga ir Arkties regionas“,

–  atsižvelgdamas į nacionalines Arkties valstybių Arkties strategijas, ypač į Danijos Karalystės (2011 m.), Švedijos (2011 m.) ir Suomijos (2013 m.), taip pat į kitų ES ir kitų EEE valstybių narių strategijas,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 14 d. Tarybos sprendimą 2014/137/ES dėl Europos Sąjungos ir Grenlandijos bei Danijos Karalystės santykių,

–  atsižvelgdamas į Deklaraciją dėl Arkties tarybos įsteigimo ir dabartinę Arkties tarybos 2015–2017 m. programą pirmininkaujant JAV,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 3–4 d. Kirkenese (Norvegija) priimtą Barenco jūros Europos ir Arkties regiono 20-ųjų bendradarbiavimo metinių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Arkties regiono parlamentų narių konferencijos ir Barenco jūros regiono parlamentinės konferencijos pareiškimus, ypač į per 2016 m. birželio 14–16 d. Ulan Udėje (Rusija) vykusią 12-ąją Arkties regiono parlamentų narių konferenciją priimtą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į bendrą pareiškimą, priimtą per trečiąjį 2013 m. vasario 18 d. Briuselyje įvykusį atnaujintos Šiaurės dimensijos šalių ministrų posėdį,

–  atsižvelgdamas į pareiškimus, priimtus Šiaurės dimensijos parlamentiniame forume, kuris 2015 m. gegužės mėn. buvo surengtas Reikjavike (Islandija), 2013 m. lapkričio mėn. – Archangelske (Rusija), 2011 m. vasario mėn. – Trumsėje (Norvegija) ir 2009 m. rugsėjo mėn. –Briuselyje,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį laivybos poliariniuose vandenyse kodeksą, kurį priėmė Tarptautinė jūrų organizacija (TJO),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinę konvenciją dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinę konvenciją dėl civilinės atsakomybės už taršos nafta padarytą žalą, Taršos nafta padarytos žalos kompensavimo fondą ir Papildomo kompensavimo fondą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 21 d. rezoliuciją dėl bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo (pagal Tarybos metinį pranešimą Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos)[6], į 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl bendros saugumo ir gynybos politikos jūrinio aspekto[7], 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl bendros saugumo ir gynybos politikos vaidmens krizių dėl klimato ir gaivalinių nelaimių atvejais[8] ir 2012 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl Tarybos metinio pranešimo Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos[9],

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Arkties, ypač į 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl ES Arkties strategijos[10], į 2011 m. sausio 20 d. rezoliuciją dėl tvarios ES politikos Tolimojoje Šiaurėje[11] ir į 2008 m. spalio 9 d. rezoliuciją dėl Arkties regiono valdymo[12],

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl ES biologinės įvairovės strategijos laikotarpio vidurio peržiūros[13] ir į 2016 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų dėl Darbotvarkės iki 2030 m. ir jos peržiūros ir darnaus vystymosi tikslų[14],

–  atsižvelgdamas į atitinkamas Delegacijos ryšiams su Šveicarija ir Norvegija, ES ir Islandijos jungtiniame parlamentiniame komitete bei Europos ekonominės erdvės (EEE) jungtiniame parlamentiniame komitete rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2016 m. spalio 26 d. paskelbtą Europos kosmoso strategiją (COM(2016) 0705),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/1775 dėl prekybos produktais iš ruonių,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į bendrus Užsienio reikalų komiteto ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto, Regioninės plėtros komiteto bei Žuvininkystės komiteto nuomones (A8-0032/2016),

A.  kadangi ES yra pasaulinio masto veikėja; kadangi ES nuo seno turi su istorija, geografija, ekonomika ir moksliniais tyrimais susijusių įsipareigojimų Arktyje; kadangi trys jos valstybės narės – Danija, Suomija ir Švedija – yra Arkties regiono šalys; kadangi Arkties regioną supa tarptautiniai vandenys ir viso pasaulio, įskaitant Europos Sąjungą, piliečiai ir vyriausybės turi pareigą padėti saugoti Arktį;

B.  kadangi ES veikla Šiaurės regione ir Arktyje prasidėjo jau praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje, kai ES dalyvavo steigiant Baltijos jūros valstybių tarybą (BJVT) ir Barenco jūros Europos ir Arkties tarybą (angl. BEAC) ir kai Komisija tapo tikrąja šių organizacijų nare;

C.  kadangi Šiaurės dimensijos politika, kuri daro įtaką ne tik ES vidaus reikalams, bet ir išorės santykiams, išsivystė į lygiavertę ES, Rusijos, Norvegijos ir Islandijos partnerystę; kadangi įgyvendinant šią bendrą politiką be Šiaurės dimensijos partnerių dalyvauja keletas kitų daugiašalių organizacijų, pavyzdžiui, Arkties taryba, BJVT ir BEAC, o Kanada bei Jungtinės Amerikos Valstijos yra stebėtojos; kadangi ši politika apima didelę geografinę teritoriją ir plėtojant praktinį regioninį bendradarbiavimą atlieka svarbų vaidmenį tvaraus vystymosi, visuomenės sveikatos ir socialinės gerovės, kultūros, aplinkos apsaugos ir logistikos bei transporto srityse;

D.  kadangi ES palaipsniui suformavo ir išplėtė savo Arkties politiką; kadangi kintantys įsipareigojimai ir bendri ES interesai geriausiai tenkinami gerai koordinuojamomis bendromis priemonėmis; kadangi su Arkties regionu susijusias problemas reikia spręsti imantis bendrų veiksmų regiono ir tarptautiniu lygmenimis;

E.  kadangi Arkties regionas susiduria su unikaliais socialiniais, aplinkosaugos ir ekonominiais iššūkiais;

F.  kadangi Europos Arkties regione gyventojai yra retai pasiskirstę didelėje teritorijoje, kuriai būdingas transporto jungčių, pvz., kelių, geležinkelių ir skrydžių tarp rytų ir vakarų jungčių, trūkumas; kadangi į Europos Arkties regioną yra nepakankamai investuojama;

G.  kadangi Arkties regionui taikoma plati tarptautinė teisinė sistema;

H.  kadangi Arkties taryba yra pagrindinis bendradarbiavimo Arkties klausimais forumas; kadangi per 20 egzistavimo metų Arkties taryba parodė, kad geba išlaikyti konstruktyvų ir teigiamą bendradarbiavimą, prisitaikyti prie naujų iššūkių ir imtis naujų užduočių;

I.  kadangi Arkties valstybių sausumos teritorija ir vandenys priklauso jų suverenitetui ir jurisdikcijai; kadangi reikia gerbti Arkties regiono gyventojų teises siekti, kad jų gamtos ištekliai būtų naudojami tausiai;

J.  kadangi susidomėjimas Arktimi ir jos ištekliais didėja dėl kintančios regiono aplinkos ir išteklių trūkumo; kadangi geopolitinė regiono svarba didėja; kadangi dėl klimato kaitos poveikio ir didėjančios konkurencijos siekiant pasinaudoti Arktimi ir jos gamtos ištekliais, taip pat gausėjančios ekonominės veiklos regionui kilo grėsmių, įskaitant su aplinka ir žmonių saugumu susijusias problemas, tačiau taip pat atsirado naujų galimybių, pavyzdžiui, sukurti itin išvystytą ir tvarią bioekonomiką; kadangi dėl klimato kaitos atsiras naujų navigacijos maršrutų ir bus galima pasinaudoti naujais žvejybos plotais ir gamtos ištekliais, o tai galėtų paskatinti daugiau žmogaus veiklos ir ekologinių iššūkių šiame regione;

K.  kadangi Arktis ilgai buvo konstruktyvaus tarptautinio bendradarbiavimo regionas ir kadangi būtina, kad Arktis išliktų mažos įtampos regionu;

L.  kadangi geras prieinamumas siekiant geriau sujungti Šiaurės regiono kaimo vietoves su likusia ES teritorija yra viena iš būtinųjų sąlygų, suteikiančių galimybę užtikrinti tvarią ir konkurencingą ekonominę plėtrą šiauriniuose augimo centruose atsižvelgiant į didėjantį investuotojų ir suinteresuotųjų šalių dėmesį jų nepanaudotiems ištekliams ir svarbiausiam jų vaidmeniui sprendžiant ekologines problemas;

M.  kadangi iki 2015 m. Rusijos Federacija turėjo įrengusi ne mažiau kaip šešias naujas bazes į šiaurę nuo poliarinio rato, įskaitant 6 giliavandenius uostus ir 13 oro uostų, ir Arkties regione dislokavo daugiau sausumos pajėgų;

N.  kadangi tvirta, sveika ir tvari Arkties ekosistema, kurioje įsikūrusios gyvybingos bendruomenės, yra strategiškai svarbi politiniam ir ekonominiam Europos ir pasaulio stabilumui; kadangi Arktyje yra daugiau kaip pusė pasaulio šlapžemių ir Arktis atlieka esminį vaidmenį vandens valymo srityje; kadangi Arktis padeda siekti tikslo užtikrinti tinkamą vandens būklę Europos Sąjungoje pagal vandens pagrindų direktyvą; kadangi neveiklumo Arkties socialinės sistemos ir ekosistemos apsaugos srityje kaina proporcingai didėja;

O.  kadangi Arkties vandenyno ledas nuo 1981 m. gerokai sumažėjo, mažėja po amžinuoju įšalu esantys sluoksniai (dėl to kyla rizika, kad į atmosferą atsitiktinai išsiskirs didžiuliai kiekiai anglies dioksido[15] ir metano), sniego danga ir toliau mažėja, o dėl tirpstančių ledynų pasaulyje kyla jūros lygis; kadangi buvo pastebėta, kad jūros ledas nyksta dar greičiau nei buvo numatyta pagal modelius, o jūroje ledynų tūris vasaros laikotarpiu per 35 metus sumažėjo daugiau kaip 40 proc.; kadangi klimato kaita du kartus greičiau vyksta poliariniuose regionuose ir vis spartėja, sukeldama nežinomų ir nenuspėjamų pokyčių pasaulio ekosistemose;

P.  kadangi trys ES valstybės narės (Danija, Suomija ir Švedija) ir viena užjūrio šalis ir teritorija (Grenlandija) yra aštuonių narių Arkties tarybos narės, o kitos septynios valstybės narės (Prancūzija, Vokietija, Italija, Nyderlandai, Lenkija, Ispanija ir Jungtinė Karalystė) yra stebėtojos; kadangi ES laukia, kol bus galutinai patvirtintas jos oficialus stebėtojos statusas Arkties taryboje;

Q.  kadangi aplinkos apsauga ir darnus vystymasis yra du pagrindiniai Otavos deklaracijos, kuri 1996 m. tapo pamatu Arkties tarybai, principai;

R.  kadangi Arkties regione gyvena apie keturis milijonus gyventojų, iš kurių apie 10 proc. yra čiabuviai; kadangi pažeidžiamai Arkties aplinkai, taip pat čiabuvių pagrindinėms teisėms reikia griežtesnių pagarbos ir apsaugos priemonių; kadangi turi būti užtikrintos čiabuvių ir vietos gyventojų teisės pritarti sprendimams, susijusiems su gamtos išteklių gavyba, ir dalyvauti juos priimant; kadangi Arktyje didėjanti tarša ir sunkiųjų metalų kiekis daro neigiamą poveikį maisto grandinei, t. y. faunai ir florai, ypač žuvims, todėl kelia didelę grėsmę vietos gyventojų ir kitų regionų žuvininkystės produktų vartotojų sveikatai;

S.  kadangi Arkties ekosistemos, įskaitant jos florą ir fauną, yra ypač pažeidžiamos trukdžių ir jų atkūrimo laikotarpis yra gana ilgas; kadangi neigiami padariniai aplinkai dažnai yra kaupiamieji ir negrįžtami ir jie dažnai daro išorinį geografinį ir ekologinį poveikį (pvz., žalą vandenyno ekosistemoms);

T.  kadangi pastaraisiais dešimtmečiais temperatūra Arktyje kyla apytikriai du kartus greičiau nei vidutinė temperatūra pasaulyje;

U.  kadangi didėjantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir oro tarša prisideda prie Arkties klimato kaitos; kadangi Arkties klimato taršos šaltiniai daugiausia yra iš Azijos, Šiaurės Amerikos ir Europos, taigi išmetamųjų teršalų mažinimo priemonės ES vaidiną didelį vaidmenį kovojant su Arkties klimato kaita;

V.  kadangi rizika, kurią kelia Arkties jūrų transporte naudojamas mazutas, yra įvairi: išsiliejimo atveju labai tirštos konsistencijos degalai virsta emulsija, nusėda ir gali būti pernešami itin ilgais nuotoliais, jeigu įstringa lede; išsiliejęs mazutas kelia didžiulę riziką Arkties čiabuvių bendruomenių, kurios pragyvena žvejodamos ir medžiodamos, apsirūpinimo maistu saugumui; deginant mazutą išsiskiria sieros oksidai ir sunkieji metalai, taip pat didelis kiekis suodžių, kurie, nusėdę ant Arkties ledo, skatina šilumos sugertį ledo masėje ir taip paspartina tirpimo procesą ir daro poveikį klimato kaitai; kadangi TJO yra uždraudusi vežti mazutą Antarktį supančiais vandenimis ir jį ten naudoti;

W.  kadangi ES turi atlikti lyderės vaidmenį vykdant diskusijas ir derybas tarptautiniuose forumuose, kad visi dalyviai prisiimtų įsipareigojimus sumažinti išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir teršalų kiekius ir kad būtų galima spręsti vis aktualesnius tausaus išteklių valdymo uždavinius;

X.  kadangi reikėtų atsižvelgti į riziką, kylančią dėl branduolinės energijos naudojimo ledlaužiuose ir pakrantėse veikiančiuose įrenginiuose, ir ją sumažinti vykdant visą veiklą, susijusią su pasirengimu nelaimėms ir pagalbos teikimu;

Y.  kadangi bet kokios rūšies atliekų laikymas Arkties amžinajame įšale jokiomis aplinkybėmis nėra tvarus atliekų tvarkymo būdas, kaip rodo Grenlandijoje įrengtoje bazėje „Amžiaus stovykla“ (angl. Camp Century) neseniai nustatyti faktai;

Z.  kadangi ES politika Arkties regione turėtų labiau atspindėti darnaus vystymosi tikslus, kuriuos ES įsipareigojo pasiekti iki 2030 m.;

AA.  kadangi moksliniais faktais grindžiamas sprendimų priėmimas, įskaitant vietos gyventojų ir čiabuvių žinias, yra esminis dalykas siekiant išsaugoti trapias Arkties ekosistemas, sumažinti riziką ir sudaryti galimybes vietos bendruomenėms prisitaikyti ir skatinti darnų vystymąsi; kadangi ES yra pirmaujanti finansavimo Arkties moksliniams tyrimams teikėja pasaulyje ir skatina laisvą keitimąsi jų rezultatais;

AB.  kadangi subalansuotas Arkties pramoninės praktinės patirties bei specializacijos ir įsipareigojimo siekti ekologiško ir darnaus vystymosi tikslų derinys gali padėti Arkties regione skatinti ekologiškas inovacijas, pramonės simbiozę ir veiksmingą atliekų tvarkymą, taip išlaikant švarią Arkties aplinką ir naujų bei atsirandančių verslo galimybių ir darbo vietų kūrimo galimybes, taigi šiame procese prisidedant ir prie jaunimo užimtumo bei senėjančios visuomenės klausimų sprendimo;

AC.  kadangi ES esamo palydovinio ryšio techniniai pajėgumai kartu su programos „Copernicus“ ir sistemos GALILEO paslaugomis ir infrastruktūra galėtų atitikti Arkties regione esančių naudotojų poreikius;

AD.  kadangi labai svarbu įtraukti vietos bendruomenes, siekiant užtikrinti sėkmingą gamtos išteklių valdymą ir trapių ekosistemų atsparumo didinimą;

AE.  kadangi pripažįsta, kad priimant sprendimus Arkties regione svarbu atsižvelgti į tradicines ir vietos gyventojų žinias;

AF.  kadangi pagal Jungtinių Tautų deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių (angl. UNDRIP) turi būti saugomos samių, nencų, chantų, evenkų, čiukčių, aleutų, jupikų ir inuitų kultūros; kadangi Arkties čiabuviai turi teisę naudoti gamtinius išteklius savo gyvenamojoje teritorijoje ir todėl turėtų būti įtraukti į visus būsimus verslinės žvejybos planus;

AG.  kadangi bet kokia žvejybos veikla Arkties regione turi būti vykdoma laikantis esamų tarptautinių susitarimų, kuriais reglamentuojama veikla regione, įskaitant 1920 m. Špicbergeno salyno sutartį ir ypač visas šios sutarties šalių teises, taip pat paisant visų istorinių žvejybos teisių;

1.  palankiai vertina bendrą komunikatą kaip tinkamą žingsnį siekiant sukurti integruotą ES Arkties politiką – jame nustatomos konkrečios veiklos sritys, ir sukurti nuoseklesnę į Europos Arktį nukreiptiems ES veiksmams skirtą sistemą; pabrėžia, kad būtinas didesnis ES vidaus ir išorės politikos Arkties klausimais nuoseklumas; ragina Komisiją nustatyti konkrečias jos komunikate numatytų tikslų įgyvendinimo priemones ir tolesnes priemones; dar kartą ragina parengti išsamią ES įsipareigojimų Arktyje strategiją ir konkrečių veiksmų planą, kurio atskaitos taškas turėtų būti pažeidžiamos Arkties ekosistemos apsauga;

2.  teigiamai vertina tris komunikate nurodytas prioritetines sritis, t. y. klimato kaitą, darnų vystymąsi ir tarptautinį bendradarbiavimą;

3.  pabrėžia UNCLOS svarbą nustatant būtiną daugiašalę teisinę sistemą visai vandenyne, įskaitant Arktį, vykdomai veiklai, Arkties žemyninio šelfo ribų nustatymui ir Arkties vidaus suvereniteto klausimų, susijusių su teritorine jūra, sprendimui; pažymi, kad Arktyje yra tik labai nedaug neišspręstų jurisdikcijos klausimų; mano, kad Arktyje itin svarbu laikytis tarptautinės teisės; pažymi, kad vandenys aplink šiaurės polių daugiausia yra tarptautiniai vandenys; pritaria tam, kad ES atliktų svarbų vaidmenį skatinant veiksmingus daugiašalius susitarimus ir pasaulinę taisyklėmis grindžiamą tvarką gerindama atitinkamus tarptautinius, regioninius ir dvišalius susitarimus ir sistemas ir nuosekliai jas įgyvendindama; pabrėžia, kad ES turėtų atlikti teigiamą vaidmenį skatinant ir remiant susitarimus, padedančius stiprinti biologinės įvairovės ir aplinkos valdymą nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiame Arkties vandenyne; atkreipia dėmesį į tai, kad tai netaikoma navigacijai ir tradiciniams pragyvenimo būdams; primygtinai ragina ES glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant remti regiono aplinkos išsaugojimą ir apsaugą; pabrėžia svarbų Arkties tarybos vaidmenį Arkties regione išlaikant konstruktyvų bendradarbiavimą, mažą įtampą, taiką ir stabilumą;

4.  palankiai vertina tai, kad Europos Sąjunga ratifikavo Paryžiaus susitarimą ir kad 2016 m. lapkričio 4 d. jis įsigaliojo; ragina visas šalis jį greitai ir veiksmingai įgyvendinti; ragina valstybes nares ratifikuoti Paryžiaus susitarimą, siekiant įgyvendinti plataus užmojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslus ir priemones prekybos apyvartiniais taršos leidimais ir pastangų pasidalijimo srityse, atsižvelgiant į tikslą iki 2100 m. apriboti temperatūros kilimą iki 1,5 °C;

5.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis aktyvesnio vaidmens siekiant veiksmingai įgyvendinti tarptautines konvencijas, pavyzdžiui, Paryžiaus susitarimą, Minamatos konvenciją, Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją, Geteborgo protokolą, Stokholmo konvenciją, Tarptautinį laivybos poliariniuose vandenyse kodeksą (Poliarinį kodeksą) ir Biologinės įvairovės konvenciją; ragina Komisiją skirti ypatingą dėmesį vykstančiam tarptautiniam procesui, kurį inicijavo Patvariųjų organinių teršalų kontrolės komitetas, siekiant toliau laipsniškai nutraukti patvariųjų organinių teršalų ir suodžių naudojimą; ragina ES šalis partneres padaryti tą patį;

6.  pritaria tam, kad būtų sukurtas saugomų Arkties teritorijų tinklas ir kad už pakrantės valstybių ekonominių zonų ribų aplink Šiaurės ašigalį esanti tarptautinė jūros teritorija būtų saugoma;

7.  ragina verslinę žvejybą Arkties regione vystyti visapusiškai atsižvelgiant į regiono pažeidžiamumą ir specifiką; primygtinai reikalauja, kad prieš pradedant bet kokią naują verslinės žvejybos veiklą Arkties regione, turi būti atlikti patikimi ir prevenciniai moksliniai išteklių vertinimai, siekiant nustatyti žvejybos rodiklius, kuriuos taikant tiksliniai žuvų ištekliai bus išsaugoti virš rodiklio, kurį pasiekus galima užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, ir nebus išeikvotos kitos rūšys arba padaryta didelė žala jūrų aplinkai; pabrėžia, kad visą žvejybą atviroje jūroje turi reglamentuoti regioninė žuvininkystės valdymo organizacija, kuri vadovautųsi mokslinėmis konsultacijomis ir turėtų tvirtą kontrolės ir stebėsenos programą, kad galėtų užtikrinti, jog būtų laikomasi valdymo priemonių; pažymi, kad žvejyba išskirtinėse ekonominėse zonose turi atitikti tokius pačius standartus; ragina stabdyti pramoninę žvejybą, įskaitant žvejybą naudojant dugninį tralą, Arkties vandenyse, kuriuose anksčiau nebuvo žvejojama;

8.  palankiai vertina vykstančias derybas dėl tarptautinio Arkties pakrantės valstybių ir tarptautinių šalių susitarimo, siekiant užkirsti kelią nereglamentuojamai žvejybai tarptautiniuose Arkties vandenyse, ir ragina Komisiją ir valstybes nares pasirašyti šią deklaraciją ir pritarti tam, kad ši deklaracija būtų privaloma ją pasirašiusioms šalims;

9.  ragina Komisiją remti ir skatinti Arkties šalis toliau kaupti turimą informaciją apie visus regiono išteklius ir juos analizuoti;

10.  ragina Komisiją ir valstybes nares remiantis ES teisine sistema dėti daugiau pastangų siekiant susitarti dėl plataus užmojo mažinimo tikslų derybose dėl Teršalų išmetimo nacionalinių ribų direktyvos mažinant vietos taršos lygį, pasinaudojant Švaraus oro dokumentų rinkiniu, kad būtų sumažinta plataus masto tarša, ypač tarša suodžiais, ir derantis dėl plataus užmojo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo tikslų ir priemonių, taikomų apyvartinių taršos leidimų prekybos ir pastangų pasidalijimo sektoriams, atsižvelgiant į tikslą iki 2100 m. apriboti temperatūros kilimą iki 1,5 °C;

11.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad JT vandenynų susitarimas dėl biologinės įvairovės apsaugos už nacionalinės jurisdikcijos ribų, dėl kurio dabar deramasi, būtų tvirtas bei veiksmingas ir juo būtų galima užtikrinti tinkamą saugomų jūrų rajonų, įskaitant neliečiamus jūrų draustinius, nustatymo, skyrimo, valdymo ir vykdymo užtikrinimo procesą;

12.  ragina Komisiją ir valstybes nares patvirtinti savo vaidmenį veiksmingai įgyvendinant Biologinės įvairovės konvenciją ir susijusius tarptautinius susitarimus; mano, jog svarbu, kad įgyvendinant strateginį planą, susijusį su ekosistemoms grėsmę keliančių žalingų svetimų rūšių nustatymu ir jų prioritetinio sąrašo sudarymu bei jų plitimo būdais, dėl kurio susitarta Nagojos protokolo 10 straipsnyje, žalingiausios invazinės rūšys būtų kontroliuojamos arba sunaikinamos ir kad priemonės būtų nukreiptos į jų plitimo būdus, siekiant užkirsti kelią žalingų svetimų rūšių persikėlimui ir invazijai, be kita ko, ir Arkties teritorijose;

13.  ragina valstybes nares uždrausti subsidijas iškastiniam kurui, dėl kurių sumažėja energijos gamybos deginant iškastinį kurą sąnaudos, taip stengiantis neskatinti iškastinio kuro gavybos ir naudojimo; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares tarptautiniuose forumuose siekti, kad dujų ir naftos gavyba Arktyje ateityje būtų visiškai uždrausta, siekiant tikslo sukurti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką;

14.  ragina ES skatinti griežtus atsargumo reguliavimo standartus aplinkos apsaugos ir saugumo srityje, kurie būtų taikomi tarptautiniu mastu vykdant naftos paiešką, žvalgybą ir gavybą; ragina uždrausti naftos gręžybą ledo sukaustytuose ES ir EEE Arkties vandenyse ir ragina ES skatinti panašius atsargumo standartus Arkties taryboje ir Arkties pakrančių valstybėse;

15.  pabrėžia, jog svarbu, kad ES paragintų sparčiai ratifikuoti Minamatos konvenciją, siekiant užkirsti kelią gyvsidabrio išmetimui ir sumažinti išmetamą jo kiekį;

16.  teigiamai vertina Komisijos ketinimą nukreipti Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų lėšas į kovos su klimato kaita veiksmų Arktyje integravimo priemones, atsižvelgiant į vietos sąlygas ir ypatingą Arkties regionų pobūdį;

17.  pabrėžia, kad Arkties gamtos išteklių naudojimas, kurio mastas didėja, turėtų būti vykdomas atsižvelgiant į vietos gyventojus ir jų interesus ir visapusiškai įsipareigojant saugoti pažeidžiamą Arkties aplinką; mano, kad šis strateginis pasirinkimas neatsiejamas nuo teisėtumo ir vietinės paramos ES veiklai Arkties regione užsitikrinimo;

18.  ragina Komisiją ir valstybes nares, kurios yra Arkties tarybos narės ar stebėtojos, remti Arkties tarybos vykdomą darbą, susijusį su poveikio aplinkai vertinimais, siekiant išsaugoti pažeidžiamas Arkties ekosistemas vadovaujantis Espo konvencijos nuostatomis; pabrėžia didžiulę šių poveikio aplinkai vertinimų svarbą užtikrinant tvarią ekonominės veiklos plėtrą ir itin pažeidžiamų Arkties ekosistemų ir bendruomenių apsaugą; atkreipia dėmesį į šiuos neišsamius kriterijus Arktyje vykdomiems projektams vertinti, kuriuos pateikė Inuitų poliaračio taryba (angl. Inuit Circumpolar Council):

  vykdant projektą ir jam pasibaigus turi būti atsižvelgta į visą galimą poveikį aplinkai, socialinį ir ekonominį poveikį ir poveikį kultūrai, įskaitant kaupiamąjį poveikį dabartiniams ir būsimiems projektams;

  atsargumo principas ir principas „teršėjas moka“ turi būti taikomi visais projektų planavimo, vertinimo, įgyvendinimo ir regeneravimo etapais;

  buveinių ir susijusių žemių regeneravimas ir atkūrimas turi būti kruopščiai planuojamas ir išlaidos visiškai padengiamos iš anksto;

  projektų pasiūlymai dėl atsako išsiliejus naftai turi apimti įrodymus apie pramonės gebėjimą surinkti išsiliejusią naftą, kai ledas įšalęs, sulūžęs ir šąla iš naujo;

  turi būti nustatyta tarptautinė atsakomybės ir kompensavimo už naftos išteklių žvalgybos ir eksploatavimo jūroje keliamą žemių, vandens ir jūrų teritorijų taršą sistema;

19.  pabrėžia, kaip svarbu bendradarbiaujant su verslo sektoriaus atstovais, pvz., Arkties ekonomine taryba, rasti įmonių socialinės atsakomybės principo įtraukimo į Arkties regione veikiančių įmonių veiklą mechanizmus; rekomenduoja išnagrinėti galimybę taikant savanoriškus mechanizmus skatinti laikytis aukštų pramonės veiklos socialinėje ir aplinkosaugos srityse standartų, pvz., pabrėžti geriausius veiklos rezultatus Arkties įmonių socialinės atsakomybės indekse, kuris būtų grindžiamas, pvz., Arkties verslo investicijų protokolu ir JT Pasaulinio susitarimo iniciatyva;

20.  ragina Komisiją ir valstybes nares paremti visas TJO dedamas pastangas pasiekti visuotinį susitarimą dėl laivų išmetamų teršalų kiekio mažinimo;

21.  pripažįsta nuolatinio ir pakankamo finansavimo svarbą retai gyvenamoms šiaurinėms teritorijoms, kad jose galėtų būti įveikiami tokie nuolatiniai sunkumai, kaip mažas gyventojų skaičius, atšiaurios klimato sąlygos ir dideli atstumai;

22.  ragina ES institucijas ir susijusias valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti Arkties klausimais; ragina valstybes nares, kurios yra Arkties tarybos narės, informuoti kitas valstybes nares ir vyriausiąją įgaliotinę apie visus bendros svarbos klausimus Arkties taryboje laikantis Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnio 2 dalies;

23.  pabrėžia, kad ES būtina įsitraukti į politinį dialogą su visais Arkties partneriais ir ragina užtikrinti tvirtesnį ES, Arkties tarybos Šiaurės dimensijos požiūriu, Barenco jūros Europos ir Arkties tarybos ir kitų institucijų, bendradarbiaujančių Tolimojoje Šiaurėje, bendradarbiavimą; pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį Arkties taryboje atlieka stebėtojos, turinčios didelės patirties ir seniai dalyvaujančios moksliniame ir politiniame bendradarbiavime Arktyje; šiuo požiūriu teigiamai vertina nuolatinį stebėtojų ir Arkties tarybai pirmininkaujančios valstybės narės dialogą;

24.  tvirtai pritaria tam, kad ES būtų suteiktas stebėtojos statusas Arkties taryboje; yra įsitikinęs, kad visateisis ES oficialios stebėtojos statusas padarytų teigiamą įtaką Arkties tarybos politiniam ir instituciniam vaidmeniui sprendžiant su Arktimi susijusius klausimus ir jį sustiprintų;

25.  teigiamai vertina didesnį Komisijos ir EIVT veiksmų Arkties klausimais koordinavimą; siūlo sukurti EIVT Šiaurės politikos skyrių ir stiprinti EIVT bei Komisijos vidaus tarnybų bendradarbiavimą siekiant užtikrinti nuoseklų, koordinuojamą ir integruotą politikos metodą, taikytiną visose pagrindinėse politikos srityse;

26.  atkreipia dėmesį į ES gebėjimą prisidėti prie galimų saugumo uždavinių sprendimo; ragina ES, vykdant partnerystę su valstybėmis narėmis ir bendradarbiaujant su Arkties valstybėmis, prisidėti prie civilinio saugumo mechanizmų kūrimo, taip pat prie gamtos ir žmogaus sukeltų krizių ir nelaimių valdymo pajėgumų ir paieškos bei gelbėjimo infrastruktūros stiprinimo;

27.  atkreipia dėmesį į tai, kad energetinis saugumas glaudžiai susijęs su klimato kaita; mano, kad energetinis saugumas turi būti didinamas mažinant ES priklausomybę nuo iškastinio kuro; pabrėžia tai, kad Arkties transformacija yra vienas iš svarbiausių klimato kaitos padarinių ES saugumui; pabrėžia, kad šio rizikos daugiklio klausimą būtina spręsti numatant sustiprintą ES Arkties strategiją ir įgyvendinant patobulintą ES gaminamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo politiką, pagal kurią būtų gerokai sumažinta Sąjungos priklausomybė nuo išorės šaltinių ir taip būtų pagerinta jos saugumo padėtis;

28.  ragina visose Arkties valstybėse laikantis nustatytos gerosios praktikos parengti reagavimo į laukinės gamtos taršą nafta veiksmų planus, apimančius veiksmingą pažeidžiamų rūšių, kurioms kyla pavojus, būklės vertinimą, taip pat praktiškai įgyvendinamą prevencijos ir reagavimo strategiją, siekiant užtikrinti jų apsaugą;

29.  atkreipia dėmesį į nuolatinį konstruktyvų ir pragmatišką tarpvalstybinį bendradarbiavimą, vykstantį įgyvendinant Šiaurės dimensijos politiką ir pagal ją sudarytus partnerystės susitarimus, ir bendradarbiavimą Barenco jūros regione;

30.  pabrėžia, kad svarbu nuolat bendradarbiauti ir vykdyti dialogą su Rusija Arkties regioninio bendradarbiavimo, ypač ES ir Rusijos tarpvalstybinio bendradarbiavimo, klausimais neatsižvelgiant į tai, kad regione dislokuojama vis daugiau Rusijos ginkluotųjų pajėgų, kuriamos ir vėl atidaromos Rusijos karinės bazės ir kuriama Rusijos Arkties karinė apygarda; pabrėžia, kad ES būtina toliau ginti savo interesus, susijusius su Rusija, naudojant pasirinktinį bendradarbiavimą ir siekti pažangos sprendžiant bendro intereso klausimus, jei esama galimybių pasaulinio masto priemonėmis spręsti bendras problemas ir atremti bendrus pavojus; primygtinai ragina įtraukti šį klausimą į ES Arkties strategiją; pabrėžia, kad Arkties regionas yra neatskiriama tarptautinių santykių aplinkosaugos, ekonominės ir politinės sričių dalis;

31.  laikosi nuomonės, kad Šiaurės dimensijos politika yra sėkmingas stabilumo, bendros atsakomybės ir įsitraukimo į bendradarbiavimą Arkties klausimais modelis; pabrėžia Šiaurės dimensijos sektorinių partnerysčių, ypač partnerysčių aplinkos ir infrastruktūros bei logistikos sektoriuose, svarbą;

32.  pažymi, kad atsirado Arkties migracijos į ES maršrutų; pabrėžia, kad rengiant ES Arkties strategiją turėtų būti atsižvelgiama į migracijos maršrutus ir didėjančias transporto apimtis;

33.  pakartoja savo raginimą ES ir jos valstybėms narėms aktyviai remti navigacijos laisvės ir taikios kelionės principus;

34.  palankiai vertina planus sukurti Europos Arkties regiono suinteresuotųjų subjektų forumą; atkreipia dėmesį į būtinybę didinti esamų finansinių priemonių sinergiją, kad būtų išvengta galimo dubliavimosi ir kuo labiau padidinta ES vidaus ir išorės programų sąveika; atkreipia dėmesį į tai, kad Suomija pasisiūlė 2017 m. surengti pirmąjį forumą;

35.  pabrėžia, kad svarbu įtraukti tradicines ir vietos gyventojų žinias į sprendimų priėmimo procesą Arktyje;

36.  dar kartą patvirtina, kad ES remia JT deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių; ypač primena jos 19 straipsnį, kuriame teigiama, kad prieš priimdamos ir įgyvendindamos teisines arba administracines priemones, kurios gali daryti poveikį čiabuvių tautoms, valstybės konsultuojasi ir sąžiningai bendradarbiauja su čiabuvių tautoms atstovaujančiomis institucijomis, siekdamos gauti jų savanorišką ir turimomis žiniomis pagrįstą išankstinį pritarimą; ragina geriau ir anksčiau įtraukti čiabuvius formuojant į piliečius orientuotą Arkties politiką, taip pat įtraukti juos į Arkties tarybos veiklą; pabrėžia, kad įtraukus juos į sprendimų priėmimo procesą būtų sudarytos palankesnės sąlygos tvariam Arkties gamtos išteklių valdymui; pabrėžia būtinybę apsaugoti ir skatinti jų teises, kultūrą ir kalbą; pabrėžia būtinybę tvariai plėtoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius Arkties regione, taip pat atsižvelgiant į pažeidžiamą aplinką ir visapusiškai dalyvaujant čiabuvių tautoms;

37.  atkreipia ypatingą dėmesį į 4.5 darnaus vystymosi tikslą (DVT), kuris apima vienodas galimybes čiabuvių tautoms gauti visų lygių išsilavinimą ir profesinį mokymą, be kita ko, ir savo gimtąja kalba;

38.  pabrėžia, kad prieinamas, kompleksinis, saugus ir tvarus turizmas Europos Arkties kaimo vietovėse ir retai apgyvendintose teritorijose gali padėti plėtoti verslo veiklą, kuri savo ruožtu gali prisidėti prie darbo vietų kūrimo mažosiose ir vidutinėse įmonėse ir paskatinti bendrą teigiamą regiono plėtrą; todėl pabrėžia, kad turizmas regione turėtų būti skatinamas dėl savo susijusio socialinio ir aplinkosauginio poveikio infrastruktūrai ir moksliniams tyrimams, švietimui ir mokymui;

39.  atkreipia dėmesį į čiabuvių tautų ir vietos bendruomenių vaidmenį siekiant, kad Arkties regionas išliktų gyvybingas ir tvarus; ragina Komisiją pirmiausia suteikti šioms bendruomenėms galimybes susipažinti su visa susijusia informacija apie ES bendrosios rinkos reikalavimus, geriausią patirtį ir finansavimo priemones; pabrėžia sklandžiai veikiančių transporto, ryšių ir elektros energijos tinklų bei kosminių geografinės vietos nustatymo ir telekomunikacijų technologijų vaidmenį kuriant ekonominę veiklą regione; primena Komisijai jos prievoles, nustatytas Reglamente 2015/1775/ES, teikti ataskaitas ir informuoti visuomenę ir kompetentingas institucijas apie reglamento nuostatas; pabrėžia būtinybę įtraukti čiabuvių ir vietos gyventojų praktines žinias, taip pat užtikrinti aktyvesnį čiabuvių ir vietos bendruomenių dalyvavimą, pritarimą ir bendradarbiavimą sprendimų priėmimo procesuose; pabrėžia, kad reikia būtinos paramos ir finansavimo; atsižvelgdamas į tai, siūlo įsteigti Arkties čiabuvių atstovybę Briuselyje, kad jų dalyvavimas būtų matomesnis; laikosi nuomonės, kad plėtojant Arkties atsinaujinančiuosius išteklius ES turėtų remti novatoriškų technologijų diegimą Arktyje;

40.  pabrėžia, kad ypatingai svarbu išlaikyti tvariai išsivysčiusias bendruomenes, besinaudojančias naujausiomis informacinėmis technologijomis ir besidžiaugiančias aukšta gyvenimo kokybe Arktyje ir kad ES šiuo klausimu gali atlikti nepaprastai svarbų vaidmenį; pakartoja, kad Arkties gyventojai turi teisę pasirinkti savo pačių pragyvenimo šaltinius ir pripažįsta jų norą, kad regionas vystytųsi darniai; prašo EIVT ir Komisijos sustiprinti dialogą su jais ir išnagrinėti galimybę skirti lėšų šioms asociacijoms ir užtikrinti, kad į jų nuomonę būtų atsižvelgiama per ES diskusijas dėl Arkties; teigiamai vertina JT specialiojo pranešėjo čiabuvių tautų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių padėties klausimais ir JT ekspertų grupės čiabuvių tautų teisių klausimais darbą;

41.  pabrėžia, kad Arkties vandenis veikia jūroje vykdomi iškastinio kuro gavybos gręžimo darbai, kurį naudojant bus prisidedama prie regionui grėsmę keliančios klimato kaitos, ir ji bus spartinama; laikosi nuomonės, kad ES turi bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais tam, kad Arkties vandenyse būtų sustabdyta jūrų gręžyba;

42.  pabrėžia, kad mokslas turėtų būti politikos formavimo Arktyje pagrindas, kai tai susiję su aplinkos apsauga ir kova su klimato kaita;

43.  pabrėžia gyvybiškai svarbų ESI fondų vaidmenį plėtojant Europos Arktį ir kuriant tvarų ekonomikos augimą bei kokybiškų darbo vietų į ateitį orientuotuose sektoriuose kūrimą; taip pat pabrėžia poreikį atsakingai bei saikingai vystyti Arkties gamtinius išteklius; atkreipia dėmesį į nuolatinius trūkumus, už kuriuos turėtų būti kompensuojama (SESV 174 straipsnis); pabrėžia įvairių sričių, pvz., skaitmeninės darbotvarkės, klimato kaitos, mėlynojo augimo ir kt., strategijos ilgalaikę svarbą;

44.  pabrėžia gero Arkties regiono prieinamumo TEN-T tinklui, planuojamo jo pagrindinio tinklo koridoriaus, Šiaurės jūros–Baltijos jūros ir Skandinavijos–Viduržemio jūros koridorių išplėtimo, taip pat antrojo lygio prieigos ruožų, kaip pagrindinės transporto struktūros, suteiksiančios galimybę siekti tvaraus asmenų ir prekių judumo, svarbą; primena ES fondų, pvz., Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) ir Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) galimybes finansuojant Europos Arkties infrastruktūros projektus; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į svarbų Europos investicijų banko (EIB) vaidmenį; siūlo Komisijai išnagrinėti galimybę platesniu mastu bendradarbiauti finansų srityje diegiant naują infrastruktūrą ir jungtis, įskaitant IRT sistemas;

45.  palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą bent išlaikyti finansavimo, pagal programą „Horizontas 2020“ skiriamo Arkties mokslinių tyrimų programai, lygį ir ypač jos ketinimą remti novatoriškų technologijų diegimą; ragina Komisiją daugiametėje finansinėje programoje (DFP) po 2020 m. padidinti ES finansavimą, skiriamą Arkties moksliniams tyrimams; ragina Komisiją Arkties tyrinėjimo tikslais toliau ir aktyviau pasinaudoti programos „Horizontas 2020“ ir kitų finansavimo programų lėšomis;

46.  pažymi, kad Arkties jūrų ekosistemos yra labai svarbios siekiant išsaugoti pasaulinę biologinę įvairovę; pažymi, kad Arkties jūros ledo tirpimas ir kiti aplinkos pokyčiai Arktyje bei ribotos mokslinės žinios apie jūrų išteklius šiame regione lemia būtinybę vadovautis atsargumo principu grindžiamu požiūriu ir sukurti atitinkamas tarptautines priemones, kuriomis būtų užtikrintas ilgalaikis Arkties atviros jūros išteklių išsaugojimas ir tausus jų naudojimas;

47.  pripažindamas, kad geresnės žinios apie Arktį yra itin svarbios siekiant tinkamai atremti visus iššūkius, ragina skatinti ir lengvinti tarptautinį visų suinteresuotųjų subjektų, veikiančių Arkties mokslinių tyrimų srityje, bendradarbiavimą mokslo ir mokslinių tyrimų srityje ir kurti mokslinių tyrimų infrastruktūrą; remia pirmaujančių Arkties mokslinių tyrimų institucijų bendradarbiavimą siekiant parengti integruotą Europos poliarinių mokslinių tyrimų programą pagal iniciatyvą „EU-PolarNet“, kuri apimtų tradicines ir vietos gyventojų žinias; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija paraginta 2018 m. Europoje surengti tarptautinę Arkties mokslo konferenciją; pabrėžia sėkmingo bendradarbiavimo su Kanada ir JAV Atlanto vandenyno mokslinių tyrimų aljanse svarbą;

48.  dar kartą ragina Komisiją įsteigti ES Arkties informacijos centrą Arktyje ir skirti tam užtektinai lėšų, kad būtų užtikrinta veiksminga prieiga prie informacijos ir žinių apie Arktį ir kad būtų skatinamas turizmas; pažymi, kad toks ES Arkties informacijos centras galėtų būti sujungtas su jau veikiančiais Arkties centrais ar kokia nors kita Arkties institucija, nes pasirinkus tokį sprendimą būtų labai smarkiai sumažintos sąnaudos;

49.  ragina sistemingiau ir ilgesnį laikotarpį rinkti duomenis, gautus iš Arkties mokslinių tyrimų projektų; apgailestauja, kad pavienių projektų pasiekimai pranyksta tuo metu, kai pereinama nuo vieno finansavimo laikotarpio prie kito; ragina Komisiją planuojant Arkties mokslinių tyrimų programą po 2020 m. siekti tęstinumo;

50.  palankiai vertina Komisijos paramą tam, kad Arktyje būtų nustatytos saugomos jūrų teritorijos; primena Komisijai ir valstybėms narėms apie tikslą kaip vieno iš darnaus vystymosi tikslų (DVT) siekti, kad būtų saugoma bent 10 proc. pakrančių ir jūrų teritorijų; vis dėlto pažymi, kad bet koks naujas pasiūlymas dėl šių klausimų turėtų būti susietas su Arkties valstybių diskusijos Arkties taryboje rezultatais; pabrėžia, kad saugomos jūrų teritorijos yra itin svarbios Arkties ekosistemų išsaugojimui; primena, kad planuojant, įgyvendinant ir valdant šias saugomas teritorijas reikia visapusiškai įtraukti vietos bendruomenes;

51.  atkreipia dėmesį į kosmoso technologijų ir su kosmoso erdve susijusios mokslinių tyrimų veiklos, kuri yra būtina saugioms laivybos operacijoms, taip pat aplinkos stebėsenai ir klimato kaitos stebėjimui Arktyje, svarbą; ragina Komisiją, atsižvelgiant į savo komunikate Europos kosmoso strategija (COM2016 (705)) pripažintus Arkties regiono pokyčius ir bendradarbiaujant su Arkties tarybos narėmis, išnagrinėti galimybes šioje zonoje plačiau panaudoti ES būsimas ir esamas palydovines programas bei įgyvendinant vyriausybinio palydovinio ryšio (angl. GOVSATCOM) iniciatyvą atsižvelgti į naudotojų poreikius; šiuo požiūriu ragina visus suinteresuotuosius subjektus visapusiškai pasinaudoti Europos palydovinės navigacijos sistemos (GALILEO) ir Sąjungos Žemės stebėjimo ir stebėsenos programos („Copernicus“) teikiamomis galimybėmis;

52.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti ir remti Arkties atviros jūros saugomos jūrų teritorijos steigimą vadovaujantis pagal Konvenciją dėl šiaurės rytų Atlanto jūros aplinkos apsaugos (OSPAR konvencija) įsteigtos komisijos įgaliojimais, draudžiant į OSPAR konvenciją įtrauktuose aplink Šiaurės ašigalį esančiuose tarptautiniuose vandenyse vykdyti bet kokią gavybos veiklą, įskaitant žuvininkystę;

53.  ragina Komisiją remti iniciatyvas, kuriomis siekiama uždrausti naudoti dugninius tralus ekologiniu arba biologiniu požiūriu svarbiuose jūrų rajonuose (angl. EBSA) ir Arkties atviroje jūroje;

54.  ragina užtikrinti, kad bet kokios verslinės žvejybos regione pagrindas būtų pagal naująją bendrą žuvininkystės politiką numatyti išsaugojimo tikslai ir kiekybinis tikslas atkurti ir išlaikyti išteklius virš rodiklio, kurį pasiekus galima užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį;

55.  ragina ES būti lydere vykdant nereglamentuojamos žvejybos Arktyje prevenciją; mano, kad šis vaidmuo teisėtas, nes valstybės narės visais lygmenimis dalyvauja valdant Arkties regioną;

56.  pabrėžia, kad ES žvejybos laivynas privalo nekelti pavojaus šio regiono biologinei įvairovei; palankiai vertina tai, kad, remiantis Biologinės įvairovės konvencija, Arkties regione yra nustatyti ekologiniu arba biologiniu požiūriu svarbūs jūrų rajonai, nes tai – svarbus procesas norint užtikrinti veiksmingą Arkties biologinės įvairovės išsaugojimą, ir pabrėžia, kad svarbu Arkties pakrantės, jūros ir sausumos aplinkoje taikyti ekosisteminio valdymo (angl. EBM) metodą, kaip pabrėžė Arkties tarybos Ekosisteminio valdymo ekspertų grupė; ragina valstybes vykdyti pagal Biologinės įvairovės konvenciją ir Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją prisiimtus įsipareigojimus ir sukurti Arkties vandenyno saugomų jūrų teritorijų ir jūrų draustinių tinklą;

57.  ragina Komisiją išnagrinėti galimybes ir pateikti pasiūlymų dėl Arkties telekomunikacijų infrastruktūros, įskaitant palydovus, tobulinimo siekiant padėti vykdyti mokslinius tyrimus ir klimato stebėseną ir užtikrinti vietos plėtrą, navigaciją ir saugą jūroje;

58.  pakartoja savo 2014 m. raginimą Komisijai ir valstybėms narėms taikant Tarptautinę konvenciją dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL konvenciją) ir (arba) vykdant uosto valstybės kontrolę, kaip reikalaujama pagal teisės nuostatas Antarktidą supančiuose vandenyse, imtis visų būtinų priemonių, siekiant aktyviai skatinti greičiau uždrausti naudoti mazutą ir vežti jį kaip laivų degalus laivuose, plaukiojančiuose Arkties vandenyse; ragina Komisiją įtraukti į savo rizikos, kuri kils didėjant navigacijos Šiaurės jūrų maršrutu mastui, tyrimą su aplinka ir klimatu susijusią riziką; kadangi nėra tinkamų tarptautinių priemonių, ragina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl taisyklių, taikytinų į ES uostus įplaukiantiems laivams po kelionės per Arkties vandenis arba prieš ją, siekiant uždrausti naudoti ir vežti mazutą;

59.  nekantriai laukia, kol 2017 ir 2018 m. įsigalios TJO poliarinis kodeksas, kuris padės pasiekti, kad navigacija Arktyje taptų saugesnė; pabrėžia, kaip svarbu sukurti bendrą avarinio pasitraukimo, evakuacijos ir gelbėjimo sistemą, skirtą jūroje dirbančiam personalui, kuri galėtų būti taikoma Arktyje esančioms platformoms ir laivams;

60.  primena, kad pagal Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimą Islandija ir Norvegija įsipareigojo išsaugoti aplinkos kokybę ir užtikrinti tausų gamtinių išteklių naudojimą vadovaujantis atitinkamais ES teisės aktais;

61.  atkreipia dėmesį į didėjantį Kinijos susidomėjimą Arkties regionu, ypač galimybėmis naudotis laivybos maršrutais ir šio regiono energijos ištekliais; atkreipia dėmesį į tai, kad Islandija ir Kinija sudarė laisvosios prekybos susitarimą ir ragina Komisiją atidžiai stebėti poveikį, kurį šis susitarimas gali turėti ne tik Islandijai priklausančios Arkties regiono dalies darniam ekonominiam vystymuisi, bet ir ES ekonomikai ir vidaus rinkai;

62.  primena, kad pagal 2007 m. ES ir Grenlandijos žvejybos partnerystės susitarimą ES teikia Grenlandijai finansinę paramą atsakingai žvejybai ir tausiam žuvininkystės išteklių naudojimui Grenlandijos išskirtinėje ekonominėje zonoje užtikrinti;

63.  ragina valstybes nares greitai ratifikuoti Tarptautinės konvencijos dėl atsakomybės ir kompensacijos už žalą, susijusią su pavojingų ir kenksmingų medžiagų vežimu jūra (HNS konvencija), 2010 m. protokolą ir prie jo prisijungti;

64.  mano, kad įgyvendinant Arkties politiką itin svarbus parlamentų įsitraukimas ir glaudus parlamentų bendradarbiavimas Arkties klausimais, visų pirma su nacionaliniais atitinkamų ES valstybių narių parlamentais;

65.  ragina vyriausiąją įgaliotinę ir Komisiją atidžiai stebėti klimato, aplinkos apsaugos, jūrų, socialinius ir ekonominius bei saugumo pokyčius Arktyje ir reguliariai teikti ataskaitas Parlamentui ir Tarybai, taip pat ir ES Arkties politikos įgyvendinimo ataskaitas;

66.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Arkties regiono valstybių vyriausybėms ir parlamentams.

• [1]  UNGA 61/295/2007.
• [2]  JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija A/RES/70/1.
• [3]  http://www.inuitcircumpolar.com/uploads/3/0/5/4/30542564/declaration_on_resource_development_a3_final.pdf .
• [4]  JOIN(2016)0021.
• [5]  JOIN(2012)0019.
• [6]  Priimti tekstai, P7_TA (2013)0513.
• [7]  Priimti tekstai, P7_TA (2013)0380.
• [8]  Priimti tekstai, P7_TA(2012)0458.
• [9]  Priimti tekstai, P7_TA(2012)0334.
• [10]  Priimti tekstai, P7_TA(2014)0236.
• [11]  Priimti tekstai, P7_TA(2011)0024.
• [12]  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0474.
• [13]  Priimti tekstai P8_TA(2016)0034.
• [14]  Priimti tekstai P8_TA(2016)0224.
• [15]  Apskaičiuota, kad Arktyje glūdi pusantro milijardo tonų CO₂.

AIŠKINAMOJI DALIS

Geopolitika, tarptautinis bendradarbiavimas, saugumo iššūkiai ir valdymo problemos Arkties regione

Arkties regiono politinė svarba didėja. Dėl klimato kaitos poveikio ir didėjančios konkurencijos siekiant pasinaudoti Arktimi ir jos gamtos ištekliais, taip pat didėjančios ekonominės veiklos regione atsirado naujų galimybių, tačiau ir naujų grėsmių, įskaitant saugumo problemas. Arkties transformacija galbūt atvers naujus navigacijos maršrutus ir atsiras naujų žvejybos ir gamtos išteklių plotų, todėl regione padaugės žmogaus veiklos.

Arktis ilgai buvo konstruktyvaus tarptautinio bendradarbiavimo regionas ir išlieka mažos įtampos regionu pasaulyje. Nepaprastai svarbu, kad Arktis išliktų mažos įtampos regionu. Esama plačios tarptautinės teisinės sistemos, taikomos Arkčiai, ir Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija (UNCLOS), kuri, kaip papildoma daugiašalė teisinė sistema, labai svarbi siekiant spręsti Arkties vidaus suvereniteto problemas.

ES nuo seno turi su istorija, geografija ir moksliniais tyrimais susijusių įsipareigojimų Arktyje. Trys ES valstybės narės (Danija, Suomija ir Švedija) yra tikrosios aštuonių narių Arkties tarybos narės, o kitos septynios yra stebėtojos (Prancūzija, Vokietija, Italija, Nyderlandai, Lenkija, Ispanija ir Jungtinė Karalystė).

ES laukia, kol jai bus suteiktas stebėtojos statusas Arkties taryboje. Kadangi ES yra pirmaujanti finansavimo teikėja Arktyje, būtų logiška, kad ji galėtų paaukštinti savo statusą Arkties taryboje, kad taptų stebėtoja.

ES palaipsniui suformavo ir išplėtė savo Arkties politiką; Komisijos bendras komunikatas yra tinkamas žingsnis siekiant sukurti labiau integruotą ES politiką Arkties klausimais. 2016 m. birželio mėn. ES visuotinėje Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategijoje „Bendra vizija, bendri veiksmai: stipresnė Europa“ taip pat nagrinėjami saugumo Arktyje aspektai, priešingai nei Komisijos bendrame komunikate. Reikia atsižvelgti į tai, kad geopolitiniai pokyčiai Arkties regione taip pat veikia saugumo padėtį Šiaurės Europoje ir pasaulyje. Būtina išvengti Arkties militarizavimo. Pranešime numatoma nuoseklesnės ES vidaus ir išorės politikos, Arkties strategijos ir konkretaus ES veiklos Arkties regione veiksmų plano, kuriame būtų atsižvelgiama į visus aspektus, būtinybė. Tokia išvada daroma dar ir dėl to, kad visos ES Arkties valstybės narės ir kai kurios kitos valstybės turi savo nacionalines Arkties strategijas.

ES pajėgi įvairiais būdais prisidėti prie galimų saugumo problemų sprendimo ir konfliktų prevencijos. ES, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų padėti kurti civilinio saugumo mechanizmus ir plėsti krizių ir nelaimių valdymo pajėgumus, paieškos ir gelbėjimo infrastruktūrą.

Pranešime raginama vykdyti tvarią Arkties politiką ir atkreipiamas dėmesys į tai, kad ES mano, jog Arktyje būtina laikytis tarptautinės teisės, ir pritariama tam, kad ES atliktų svarbų vaidmenį skatinant veiksmingus daugiašalius susitarimus ir pasaulinę taisyklėmis grindžiamą tvarką. Jame taip pat siūloma sustiprinti daugiašalį Arkties valdymą griežtinant atitinkamus tarptautinius, regioninius ir dvišalius susitarimus, sistemas ir nuostatas ir juos nuosekliai įgyvendinant.

Darni Arkties politika, vietos bendruomenės, aplinkos problemos ir klimato politikos būtinybė

Arkties regionas yra ypač pirmykštis ir pažeidžiamas regionas. Pagrindinis pasaulio bendruomenės tikslas yra išsaugoti Arkties ekosistemos pajėgumą ir jį sustiprinti. Šiam pajėgumui daromas spaudimas iš įvairių šaltinių. Arkties regiono vietos bendruomenės siekia tvaraus ekonomikos augimo, pakrantės šalys žvalgo regiono gamtos išteklius, pasaulinės bendrovės suinteresuotos greitesniais logistiniais maršrutais, o mokslininkai tiria besikeičiančią Arkties aplinką. Visi šie interesai glaudžiai susiję su svarbiausiu tikslu, t. y., kad visos Arkties politikos priemonės būtų aplinkos, socialiniu ir kultūriniu požiūriais darnios ir kad jomis būtų siekiama švelninti klimato kaitą mažinant dėl žmogaus veiklos atsirandančio anglies dioksido išmetimo rodiklį. ES įsipareigojo pasiekti darnaus vystymosi tikslus iki 2030 m. Darnus vystymasis yra vienintelis įmanomas Arkties regiono vystymosi būdas, todėl ES Arkties politikoje turėtų geriau atsispindėti pavienių DVT reikalavimai Arkties kontekste ir ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas ekosistemų išsaugojimui. DVT yra naudingas pagrindas, kuriuo remiantis galima holistiškai išnagrinėti ekosistemos pajėgumą, kuriam daromas spaudimas dėl to, kad kaupiasi neigiamas poveikis aplinkai, kurį spartina klimato kaita.

Antropogeninis indėlis į klimato kaitą neginčijamas. Aplinkos pokyčiai Arktyje vyksta greičiau nei bet kur kitur pasaulyje. Dėl didėjančios anglies dioksido koncentracijos atmosferoje per pastaruosius 50 metų paviršiaus temperatūra Arktyje padidėjo 2 laipsniais daugiau nei kitur. Arkties vandenyno ledas nuo 1981 m. kas dešimtmetį mažėjo 13,4 proc. ir kiekvienais metais toliau mažėja sniego.

Aukštesnė temperatūra ir tirpstantis jūrų ledas veikia viso pasaulio ekosistemas – kyla jų lygis, kinta jūrų masės sudėtis ir susidaro nenuspėjamos oro sąlygos. Nesiėmus efektyvių veiksmų klimato kaita ateityje gali tapti dar spartesnė, jai įtakos turės tirpstantis Arkties regiono amžinasis įšalas. Dėl to, jog mažėja po amžinuoju įšalu esantys sluoksniai, kyla rizika, kad į atmosferą atsitiktinai išsiskirs didžiuliai kiekiai anglies dioksido ir metano.

Veiksminga klimato politika priklauso ne tik nuo Arkties šalių, bet ir nuo visų vidutinių platumų valstybių. Arkties klimato taršos šaltiniai daugiausia yra iš Azijos, Šiaurės Amerikos ir Europos, taigi išmetamųjų teršalų mažinimo priemonės ES vaidiną didelį vaidmenį kovojant su Arkties klimato kaita.

Pranešime Komisija ir valstybės narės raginamos imtis aktyvesnio vaidmens siekiant veiksmingai įgyvendinti tarptautines konvencijas, pavyzdžiui, Paryžiaus susitarimą, Minamatos konvenciją, Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją, Geteborgo protokolą, Stokholmo konvenciją, Orhuso konvenciją ir Biologinės įvairovės konvenciją. Komisija taip pat turėtų pasinaudoti savo įgalinimo vaidmeniu vykstant deryboms Tarptautinėje jūrų organizacijoje, kad, taikant Tarptautinės jūrų organizacijos MARPOL konvenciją, būtų uždrausta naudoti mazutą ir vežti jį kaip laivų degalus Arkties vandenyne plaukiojančiuose laivuose.

Reikia skubiai imtis veiksmų. Neveiklumo kaina laikui bėgant didėja. Norint pasiekti Paryžiaus susitarime nustatytą tikslą būtina nedelsiant ir smarkiai sumažinti išmetamų teršalų kiekį. Be to, neigiamas poveikis Arkčiai dažnai kaupiasi ir yra negrįžtamas. Arkties ekosistema, įskaitant jos florą ir fauną, yra ypač pažeidžiama, kai atskyla ledo sluoksniai.

Darnus Arkties vystymasis yra gyvybingų vietos bendruomenių ir sveikos ekosistemos derinys. Komisijos pasiūlymas sukurti suinteresuotųjų subjektų forumą pagrindinį dėmesį skiriant vietos subjektams yra labai sveikintina iniciatyva ir, kai jis pradės veikti, turėtų tapti labiau nuolatinio pobūdžio struktūra. Forumas turėtų potencialo atkreipti dėmesį į galimybes, kurių gali pasiūlyti ES, pvz., mažosioms ir vidutinėms įmonėms, transporto, ryšių ir elektros energijos tinklų srityse, taip pat diegiant su švarių technologijų sprendimais susijusias inovacijas žemos temperatūros sąlygomis.

Dar vienas papildomas būdas nustatyti griežtesnes pažeidžiamos aplinkos ir čiabuvių pagrindinių teisių apsaugos priemones yra specialus poveikio Arkties aplinkai vertinimas, atliekamas prieš pradedant vykdyti projektus Arkties regione.

Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ (7.12.2016)

pateikta Užsienio reikalų komitetui ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui

dėl integruotos Europos Sąjungos Arkties politikos
(2016/2228(INI))

Nuomonės referentas: David Martin

PASIŪLYMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingus Užsienio reikalų komitetą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą į savo pasiūlymus dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, kad trys ES valstybės narės (Danija, Suomija ir Švedija) ir viena užjūrio šalis ir teritorija (Grenlandija) yra iš aštuonių valstybių narių sudarytos Arkties tarybos narės, o kitos septynios ES valstybės narės (Prancūzija, Vokietija, Italija, Nyderlandai, Lenkija, Ispanija ir Jungtinė Karalystė) yra stebėtojos, ir kad ES siekia atnaujinti savo statusą Arkties taryboje;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad Arkties regionas ilgai buvo dalykiško tarptautinio bendradarbiavimo teritorija ir kad jis turėtų išlikti mažos įtampos regionu; supranta, kad dėl išteklių stygiaus ir besikeičiančios aplinkos didėja susidomėjimas Arkties regionu;

3.  pripažįsta, kad klimato kaita sukuria naujų Arkties regiono ekonominės plėtros galimybių dėl energijos išteklių, kaip antai, naftos ir dujų, kurie iki šiol iš dalies neatrasti, eksploatavimo potencialo, naujų laivybos maršrutų kūrimo ir turizmo veiklos intensyvinimo, o tai ilgainiui galėtų paskatinti prekybą su šiuo regionu ir investicijas į jį; atsižvelgiant į tai, pabrėžia ES prekybos politikos, kaip darnaus vystymosi skatinimo ir aplinkos apsaugos tikslų įgyvendinimo priemonės, svarbą;

4.  ragina aktyviau bendradarbiauti Arkties regiono tvarumo užtikrinimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos srityje;

5.  rekomenduoja stiprinti aplinkos apsaugą ir tvarų ekonominį Arkties valstybių, regionų ir vietos bendruomenių bendradarbiavimą siekiant didinti užimtumą ir gerovę ir gerinti gyvenimo kokybę taikant aukščiausius aplinkos apsaugos standartus;

6.  primena, kad visos Arkties tarybos valstybės narės aplinkos apsaugą laiko svarbiausiu šio regiono tikslu; supranta, kad ES prekybiniai ir ekonominiai interesai turėtų netrukdyti šiame regione taikyti aplinkos apsaugos priemonių;

7.  primena savo 2011 m. sausio 20 d. rezoliuciją dėl tvarios ES politikos Šiaurėje, kurioje pabrėžiamas Arkties regione vykstančių pokyčių poveikis visam pasauliui ir svarbus vaidmuo, kurį ES ir kitos pramoninės valstybės turės atlikti kartu su poliaračio tautomis mažinant taršą Arkties regione, kurią nulėmė ten aktyviau vykdoma veikla; pažymi, kad klimato kaita Arkties regione darys didelį poveikį viso pasaulio pakrantės regionams, įskaitant ES pakrantės regionus, ir nuo klimato priklausomiems Europos sektoriams, pavyzdžiui, žemės ūkiui ir žuvininkystei, energetikai, šiaurės elnių veisimui, medžioklei, turizmui ir transportui;

8.  mano, kad visa dabartinė ar nauja ekonominė veikla turėtų būti vykdoma tausiai siekiant nepakenkti pažeidžiamai Arkties ekosistemai ir gamtos paveldui, ypač turint mintyje pavojų, kurį kelia galimas intensyvesnis iškastinio kuro eksploatavimas, ir visapusiškai atsižvelgiant į Arkties čiabuvių tautų ir vietos bendruomenių interesus;

9.  mano, kad, remiant tvarią Arkties regiono ekonominę plėtrą, ES yra svarbiausia strateginė partnerė; mano, jog labai svarbu, kad ES politika Arkties regione atspindėtų darnaus vystymosi tikslus, kuriuos ES įsipareigojo pasiekti iki 2030 m.;

10.  pabrėžia būtinybę įtraukti Arkties regiono vietos bendruomenes į Europos Arkties politikos kūrimą ir įgyvendinimą, tvarią ekonominę veiklą ir sprendimų priėmimo procesus siekiant surasti teisingą pusiausvyrą tarp Arkties regiono išsaugojimo ir ekonominio vystymosi poreikių ir siekiant išvengti radikalių vietos bendruomenių gyvenimo lygio pokyčių;

11.  atkreipia dėmesį į Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos surengtas konsultacijas, iš kurių galima spręsti, kad europinei Arkties regiono daliai trūksta investicijų;

12.  palankiai vertina tai, kad 2016 m. rugsėjo mėn. Rusijos vyriausybė paskelbė naujų licencijų išdavimo dešimties metų moratoriumą naftos ir dujų išgavimui atviroje jūroje vykdant gręžimo veiklą šaliai priklausančiame Arkties šelfe;

13.  primena, kad reikalingas darnus Arkties regiono ekonominis vystymasis, kuriam užtikrinti reikia investuoti į tokias sritis kaip aplinka, prisitaikymas prie klimato kaitos, atsinaujinančioji energija, transporto maršrutai ir atitinkama infrastruktūra, bendradarbiavimas meteorologijos srityje ir tvarus turizmas; šiuo tikslu ragina Komisiją išnagrinėti platesnio masto tarptautines finansinio bendradarbiavimo priemones ir stebėti naujos ekonominės veiklos poveikį aplinkai;

14.  palankiai vertina Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) Jūrų aplinkos apsaugos komiteto (MEPC) per 2016 m. spalio 24–28 d. Londone vykusią 70-ąją sesiją priimtą principinį sprendimą aplinkos ir žmonių sveikatos labui patvirtinti, kad 2020 m. sausio 1 d. yra galutinis reikalavimo ženkliai (iki ne daugiau kaip 0,5 proc. m/m (masės masėje)) sumažinti tarptautinio jūrų transporto laivuose naudojamo mazuto sieros dalį įgyvendinimo terminas; ragina Arkties regiono šalių vyriausybes, laikantis aiškaus TJO įpareigojimo užtikrinti, kad laivyba atitiktų jos nustatytus aplinkosaugos reikalavimus, dėti visas pastangas ir užtikrinti, kad šis sprendimas būtų taikomas visoms arktiniais maršrutais plaukiojančioms transporto priemonėms;

15.  ragina Komisiją, ES valstybes nares ir kitas Arkties tarybos valstybes nares stengtis pasiekti tarptautinį susitarimą, kuriuo būtų uždrausta pavojingu kuru varomiems laivams plaukioti arktiniais maršrutais ir naudoti arktinius maršrutus tarptautinės prekybos pavojingomis prekėmis tikslu;

16.  atkreipia dėmesį į Kanados įsipareigojimus pagal išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo (IEPS) prekybos ir aplinkos skyrius, visų pirma susijusius su tausia žvejyba ir prekyba miško produktais; atkreipia dėmesį į IEPS skyrius dėl tarptautinio jūrų transporto paslaugų ir dėl viešųjų pirkimų, pagal kuriuos padidėtų Europos bendrovių dalyvavimas Kanados viešųjų pirkimų rinkose, ypač ledlaužių statybos srityje; pabrėžia, kad Kanada ir ES 2016 m. spalio 30 d. XVI Kanados ir ES aukščiausiojo lygio susitikimo bendroje deklaracijoje dar kartą patvirtino savo įsipareigojimus stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą Arkties regione;

17.  pabrėžia, kad ES žvejybos laivynas privalo nekelti pavojaus šio regiono biologinei įvairovei; palankiai vertina tai, kad, remiantis Biologinės įvairovės konvencija, Arkties regione yra nustatytos ekologiniu ir biologiniu požiūriu svarbios teritorijos, nes tai – svarbus procesas norint užtikrinti veiksmingą Arkties regiono biologinės įvairovės išsaugojimą, ir pabrėžia, kad svarbu Arkties regiono pakrantės, jūros ir sausumos aplinkoje taikyti ekosistemomis grindžiamo valdymo (angl. EBM) metodą, kaip pabrėžė Arkties tarybos Ekosistemomis grindžiamo valdymo ekspertų grupė; ragina valstybes vykdyti pagal Biologinės įvairovės konvenciją ir Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją prisiimtus įsipareigojimus ir sukurti Arkties vandenyno saugomų jūrų rajonų ir jūrų draustinių tinklą;

18.  primena, kad, atsižvelgiant į Kanados ir Norvegijos ginčą PPO dėl ES taikomo draudimo ruonių produktams, ši priemonė buvo sustiprinta siekiant ją suderinti su 2014 m. PPO Apeliacinės tarybos sprendimu ir kad jos teisėtumu daugiau negali būti abejojama; pabrėžia, kad panašūs prekybos draudimai galioja visų pirma JAV ir Rusijoje ir kad šios priemonės padės apsaugoti Arkties regiono gyvūniją, nes ruoniai yra neatsiejama vietos ekosistemos dalis;

19.  ragina Komisiją, kai vėl bus atnaujintos derybos, į Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) susitarimą įtraukti esmines prekybos ir aplinkosaugos nuostatas, kurios galėtų padėti išsaugoti Aliaskos, taip pat Europos Arkties gamtinę aplinką, įskaitant nuostatas dėl žuvininkystės ir miškininkystės; mano, kad tokios nuostatos turėtų tapti neatsiejama visų būsimų laisvosios prekybos susitarimų (LPS), ES sudaromų su ES nepriklausančiais Arkties regiono partneriais, dalimi;

20.  primena, kad pagal Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimą Islandija ir Norvegija įsipareigojo išsaugoti aplinkos kokybę ir tausiai naudoti gamtinius išteklius vadovaujantis atitinkamais ES teisės aktais;

21.  atkreipia dėmesį į didėjantį Kinijos susidomėjimą Arkties regionu, ypač galimybėmis naudotis laivybos maršrutais ir šio regiono energijos ištekliais; atkreipia dėmesį į Islandijos ir Kinijos laisvosios prekybos susitarimo sudarymą ir ragina Komisiją atidžiai stebėti poveikį, kurį šis susitarimas gali turėti ne tik Islandijai priklausančios Arkties dalies darniam ekonominiam vystymuisi, bet ir ES ekonomikai ir vidaus rinkai;

22.  primena, kad ES ir Rusija nėra sudariusios laisvosios prekybos susitarimo ir kad todėl ES neturi veiksmingos dvišalės priemonės, kurią galėtų panaudoti įtakai prekybai ir investicijoms Rusijai priklausančioje Arkties dalyje daryti; vis dėlto pabrėžia, kad derantis taip pat dėl ES ir Rusijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo vis dar vyksta dialogas Arkties regiono aplinkosaugos vadybos ir mokslinio bendradarbiavimo srityse;

23.  dar kartą ragina Komisiją, siekiant užtikrinti veiksmingą prieigą prie informacijos ir žinių apie Arkties regioną, įsteigti ES Arkties informacijos centrą ir skirti jam pakankamai lėšų; atkreipia dėmesį į tai, kad, siekiant sumažinti išlaidas, tokį ES Arkties informacijos centrą būtų galima susieti su jau veikiančiais Arkties centrais ar kitomis Arkties regiono institucijomis;

24.  primena, kad pagal 2007 m. ES ir Grenlandijos žvejybos partnerystės susitarimą ES teikia Grenlandijai finansinę paramą atsakingai žvejybai ir tausiam žuvininkystės išteklių naudojimui Grenlandijos išskirtinėje ekonominėje zonoje užtikrinti;

25.  pabrėžia, kad Arkties regione veiklą vykdančios įmonės turėtų laikytis privalomų įmonių socialinės atsakomybės standartų, kuriuos būtų galima nustatyti bendradarbiaujant su Arkties ekonomine taryba ir kurie turėtų būti pagrįsti, be kita ko, Arkties investicijų protokolu ir JT pasaulinio susitarimo nuostatomis;

26.  primena, kad laivybai Arkties regione taikomi specialūs Tarptautinės jūrų organizacijos nustatyti reikalavimai, ir palankiai vertina tai, kad 2017 m. sausio 1 d. turėtų įsigalioti laivybos poliariniuose vandenyse kodeksas.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	5.12.2016
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	20 3 5
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Laima Liucija Andrikienė, Maria Arena, Tiziana Beghin, Karoline Graswander-Hainz, Jude Kirton-Darling, Bernd Lange, Marine Le Pen, David Martin, Anne-Marie Mineur, Sorin Moisă, Alessia Maria Mosca, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Viviane Reding, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Tokia Saïfi, Marietje Schaake, Helmut Scholz, Joachim Schuster, Joachim Starbatty
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Bendt Bendtsen, Reimer Böge, Klaus Buchner, Edouard Ferrand, Agnes Jongerius, Sander Loones
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Mairead McGuinness, Molly Scott Cato, Ramón Luis Valcárcel Siso

Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ (7.12.2016)

pateikta Užsienio reikalų komitetas ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas komitetui

dėl integruotos Europos Sąjungos Arkties politikos
(2016/2228(INI))

Nuomonės referentas: Jens Nilsson

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetas ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  nurodo, kad Europos teritorinis bendradarbiavimas, įskaitant bendradarbiavimą už ES išorės sienų, yra svarbus Arkties regionams; pabrėžia, kad ES finansavimas, kuriuo remiamas bendradarbiavimas, sukuria papildomą vertę ir turėtų būti tęsiamas ir po 2020 m.; pažymi, kad šis bendradarbiavimas be papildomo poveikio regionui turi ir svarbų geopolitinį ir saugumo poveikį; taigi, ragina Komisiją parengti išsamią ES Arkties strategiją atsižvelgiant į visus bendradarbiavimo aspektus;

2.  ragina suteikti ES visateisės stebėtojos statusą Arkties taryboje, remiant dabartinėms ES valstybėms narėms, kad būtų sustiprintas bendradarbiavimas Arkties klausimais ir sprendžiamos bendros problemos, su kuriomis susiduria Arkties regionai; atsižvelgdamas į tai, ragina Rusiją ir Kanadą, kaip Arkties regiono valstybes, kurios dėl, be kita ko, ekonominių ir strateginių priežasčių investavo į savo Arkties regionus ir yra nuo jų priklausomos, būti aktyvesnėms užtikrinant, kad ES gautų visateisės stebėtojos statusą; prašo, kad Parlamentas būtų visapusiškai informuojamas apie šį procesą;

3.  pabrėžia gyvybiškai svarbų Europos struktūrinių ir investicinių (ESI) fondų vaidmenį plėtojant Europos Arktį ir skatinant tvarų ekonomikos augimą bei kokybiškų darbo vietų ateities sektoriuose kūrimą ir poreikį atsakingai bei pagarbiai vystyti Arkties gamtinius išteklius; atkreipia dėmesį į nuolatinius trūkumus, už kuriuos turėtų būti kompensuojama (SESV 174 straipsnis); pabrėžia įvairių sričių, pvz., skaitmeninės darbotvarkės, klimato kaitos, mėlynojo augimo ir kt., strategijos ilgalaikę svarbą;

4.  pabrėžia, kad glaudus bendradarbiavimas su Europos Arkties regionais ir subregionais, įskaitant užjūrio šalis ir teritorijas, yra labai svarbus kuriant ES ir Arkties politiką ir plėtojant ES finansavimą šioje srityje, nes regionai, vietos bendruomenės ir vietos gyventojai, kurie yra galutiniai naudos iš su Arkties regionu susijusios politikos gavėjai, turi daug žinių svarbiausiomis temomis; todėl mano, kad jų požiūris ir nuomonės turėtų būti išklausyti ir į juos turėtų būti atsižvelgta;

5.  mano, kad turėtų būti sukurtas Europos Arkties suinteresuotųjų subjektų forumas siekiant stiprinti bendradarbiavimą, koordinavimą, papildomumą ir sąveikas tarp įvairių ES finansavimo programų, ir pritaria tolesnėms šios srities pastangoms, kurios galėtų parodyti pavyzdį ir kitiems regionams ES viduje ir už jos ribų; ragina Komisiją į šį forumą įtraukti visas susijusias regionines organizacijas, atsakingas už ESI fondų teikimą ir jo stebėseną; be to, primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad Arkties suinteresuotųjų subjektų forumo veikla vyktų pagal tvarkaraštį ir neviršijant biudžeto išteklių;

6.  pažymi, kad Arkties regione ES bendradarbiauja tokiose jautriose srityse kaip aplinkos apsauga, energetika, transportas ir žuvininkystė; tuo pačiu metu pabrėžia, kad, nepaisant didelių sunkumų, Arkties regionas turi vertingų galimybių ir savybių, todėl jis turėtų būti laikomas mokslinių tyrimų, ekologinio turizmo, tvarios pramonės, žaliųjų technologijų ir praktinės patirties vieta, kurioje naudos gali gauti daugelis įmonių, ypač MVĮ, kurios sėkmingai veikia pagal naujoviškus verslo modelius ir naudoja naujoviškas technologijas; atkreipia dėmesį į šias galimybes, sunkumus ir riziką investuojant į jų dabartinę ir galimą socialinę ir ekonominę plėtrą;

7.  pabrėžia, kad su bendrais sunkumais Arkties regione, visų pirma pažeidžiama aplinka ir klimato kaitos poveikiu, galima kovoti tik bendradarbiaujant visais valdymo lygmenimis, įskaitant tarptautinį, ir įtraukiant suinteresuotuosius subjektus, visų pirma pilietinę visuomenę; primena Sąjungos prisiimtą atsakomybę dėti daugiau pastangų kovojant su klimato kaita; todėl mano, kad Arkties regionas turėtų prisidėti prie tvaraus vystymosi ir ypač prie klimato kaitos švelninimo; pabrėžia, kad šioje srityje turėtų būti naudojamasi ESI fondais, atsižvelgiant į greitesnio perėjimo prie tvaresnio vystymosi būtinybę; primena visuotinio atšilimo poveikį šiam regionui ir jo ekosistemos pokyčius, kurie turės pasekmių ne tik vietos, bet ir pasauliniu mastu; pabrėžia, kad reikia atidžiai stebėti klimato kaitos poveikį regione;

8.  pabrėžia, kad bendradarbiavimas mokslinių tyrimų srityje Arkties regione labai svarbus, nes šie tyrimai atlieka pagrindinį vaidmenį ne tik siekiant geriau suprasti vykstančius procesus ir reiškinius, bet ir todėl, kad visų pirma jais grindžiami visi pasiūlymai siekiant prisitaikyti prie naujos padėties; atsižvelgdamas į tai, siūlo išnagrinėti galimybes plėtoti Arkties regiono kibernetines jungtis, ir primena, kad turi būti stiprinamos mokslinių tyrimų ir inovacijų partnerystės su Arkties regionais; pažymi, kad greta ESI fondų prie investicijų ir mokslinių tyrimų prioritetų regione nustatymo galėtų prisidėti tokios finansinės priemonės kaip Europos strateginių investicijų fondas, priemonė „InnovFin“, TEN-T tinklas arba Europos įmonių tinklas;

9.  pabrėžia, kad svarbu saugoti Arkties regiono gyventojų kultūrinę ir pažeidžiamą ekologinę sistemą; atkreipia dėmesį į dabartinį ir tiesioginį veiksnių, kylančių iš regiono ir už jo ribų, poveikį; ragina Komisiją priimti pasiūlymą sukurti draustinį Arkties tarptautiniuose vandenyse siekiant išvengti tolesnio aplinkos problemų blogėjimo ir Arkties regione išsaugoti biologinę įvairovę ir ekosistemas, kurioms gresia pavojus;

10.  atkreipia dėmesį į pasiūlymą įsteigti ES Arkties informacijos centrą, kurio nuolatinė būstinė būtų Rovaniemyje (Suomija), ir pakartoja, kad šiam pasiūlymui pritaria, siekiant, kad informacija apie Arkties regionus, taip pat informacija apie ES finansuojamus projektus, būtų prieinamesnė ir išplatinta visose valstybėse narėse; ragina Komisiją imtis reikalingų veiksmų, kad toks centras būtų įsteigtas.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	29.11.2016
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	33 5 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Pascal Arimont, Franc Bogovič, Steeve Briois, Rosa D’Amato, Michela Giuffrida, Krzysztof Hetman, Ivan Jakovčić, Marc Joulaud, Constanze Krehl, Andrew Lewer, Louis-Joseph Manscour, Martina Michels, Iskra Mihaylova, Younous Omarjee, Konstantinos Papadakis, Mirosław Piotrowski, Stanislav Polčák, Julia Reid, Terry Reintke, Liliana Rodrigues, Fernando Ruas, Maria Spyraki, Olaf Stuger, Ruža Tomašić, Ramón Luis Valcárcel Siso, Matthijs van Miltenburg, Lambert van Nistelrooij, Derek Vaughan, Kerstin Westphal
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Daniel Buda, James Carver, Elena Gentile, Ivana Maletić, Dan Nica, James Nicholson, Bronis Ropė
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Vladimir Urutchev, Boris Zala

Žuvininkystės komiteto NUOMONĖ (7.12.2016)

pateikta Užsienio reikalų komitetui ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui

dėl integruotos Europos Sąjungos Arkties politikos
(2016/2228(INI))

Nuomonės referentas: Jarosław Wałęsa

PASIŪLYMAI

Žuvininkystės komitetas ragina atsakingus Užsienio reikalų komitetą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija (UNCLOS) nustatytas sutarčių režimas, pagal kurį reguliuojama veikla pasaulio vandenynuose; kadangi pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją kuriant jūrų biologinės įvairovės teritorijose už nacionalinės jurisdikcijos ribų programą būtų ir turėtų būti įtrauktas Arkties regionas;

B.  kadangi pagal Jungtinių Tautų deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių turi būti saugomos samių, nencų, chantų, evenkų, čiukčių, aleutų, jupikų ir inuitų kultūros; kadangi Arkties čiabuviai turi teisę naudoti gamtinius išteklius savo gyvenamojoje teritorijoje ir todėl turėtų būti įtraukti į visus būsimus verslinės žvejybos planus;

C.  kadangi vykstant klimato kaitai Arkties regionas ateinančiais metais taps prieinamas verslinei žvejybai, kuri – atsižvelgiant į tai, kad šis unikalus regionas itin pažeidžiamas – turi būti vystoma nepaprastai atsargiai;

D.  kadangi svarbu skirti Arkties atvirą jūrą, kurioje šiuo metu nevykdoma verslinės žvejybos veikla, ir gretimą Arkties regioną, kuriame jau pradėtos regioninės derybos dėl žuvininkystės valdymo;

E.  kadangi Arkties vandenyne ir gretimose jūrose yra 633 žuvų rūšys, iš kurių šiuo metu dėl aplinkos apsaugos apribojimų eksploatuojamos tik 58, tačiau netolimoje ateityje jų gali būti daugiau, o dėl to padidėtų poveikis aplinkai;

F.  kadangi Arkties fauna ir flora yra bendrosios gėrybės;

G.  kadangi bendros žuvininkystės politikos (BŽP) taisyklių ir tikslų įgyvendinimas bei laikymasis turėtų būti vienas svarbiausių ES valstybių narių, kurios turi teritorijų Arkties regione, siekių; be to, kadangi bet koks vertinimas, susijęs su jūros aplinka ir žuvininkyste regione, turėtų apimti kiekybinį tikslą atkurti ir išsaugoti išteklius virš rodiklio, kurį pasiekus galima užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį;

H.  kadangi bet kokia žvejybos veikla Arkties regione turi būti vykdoma laikantis esamų tarptautinių susitarimų, kuriais reglamentuojama veikla regione, įskaitant 1920 m. Špicbergeno salyno sutartį ir ypač visas šios sutarties šalių teises, taip pat paisant visų istorinių žvejybos teisių;

I.  kadangi atsižvelgiant į specifinį Arkties regiono pobūdį nepaprastai svarbu, kad bet koks verslinės žvejybos vystymas būtų grindžiamas geriausiomis prieinamomis mokslinėmis konsultacijomis, o stebėsena ir tolesni veiksmai būtų įgyvendinami su šiais siekiais suderinamu būdu;

J.  kadangi Arkties regionui būdinga ypatinga biologinės įvairovės ekosistema ir didžiulė buveinių įvairovė, kurios be tolesnių analizių ir tyrimų negalime visapusiškai suprasti; kadangi yra rūšių, kurios buvo per mažai tyrinėtos, kad būtų galima visapusiškai suprasti, kaip jų ištekliai prisitaiko prie klimato kaitos ir atsikuria verslinei žvejybai;

K.  kadangi pradėjus vykdyti verslinę žvejybą tokiame naujame regione, kaip Arktis, gali atsirasti galimybių į ES – tiesiogiai arba pagal laisvosios prekybos susitarimus su trečiosiomis šalimis – patekti žuvininkystės produktams, kurie ženklinami arba kurių kilmė nurodoma neteisingai;

L.  kadangi pagal Strateginį biologinės įvairovės planą, įskaitant 11 tikslą, kurį priėmė Biologinės įvairovės konvencijos šalys, ir pagal 2016 m. Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės 14 tikslą siekiama išsaugoti ir tausiai naudoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius, įskaitant tikslą iki 2020 m. apsaugoti 10 proc. jūrų rajonų; kadangi Biologinės įvairovės konvencijos šalys pripažino 77 ekologiniu arba biologiniu požiūriu svarbius jūrų rajonus ir 13 ekologiniu arba biologiniu požiūriu labai svarbių jūrų rajonų, kuriems reikia ypatingo prevencinio valdymo;

M.  kadangi Arkties regionas turėtų būti eksploatuojamas tausiai, vadovaujantis atsargumo principu;

N.  kadangi Arkties šalys turėtų apsvarstyti galimybę ateityje pagal jau nustatytus modelius įsteigti specialią regioninę žuvininkystės valdymo organizaciją ir saugomus jūrų rajonus;

O.  kadangi Golvėjaus pareiškimas dėl su Atlanto vandenynu susijusio bendradarbiavimo yra Europos Sąjungos, Kanados ir JAV bendras įsipareigojimas, be kita ko, stiprinti gebėjimus suprasti ir nuspėti pagrindinius Atlanto ir Arkties vandenynų procesus, taip pat pokyčius riziką, kurią jie gali patirti dėl žmogaus veiklos bei klimato kaitos;

P.  kadangi tokios institucijos kaip Europos jūrų valdyba, Europos poliarinių reikalų valdyba ir „EurOcean“ nuolat tiria Arkties regioną ir platina apie jį informaciją;

Q.  kadangi Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (Paryžiaus susitarimo) 4 ir 5 straipsniuose reikalaujama, kad šalys tvariai valdytų šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbentus ir kaupiklius, įskaitant vandenynus, ir imtųsi veiksmų jiems apsaugoti;

1.  primena, kad Arkties regiono pokyčiai turi pasaulinių padarinių, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad šioje pažeidžiamoje aplinkoje daug greičiau juntamas neigiamas visuotinio atšilimo poveikis;

2.  ragina verslinę žvejybą Arkties regione vystyti visapusiškai atsižvelgiant į regiono pažeidžiamumą ir specifiką; pabrėžia, kad prieš pradedant bet kokią naują verslinės žvejybos veiklą Arkties regione, turi būti atlikti patikimi ir prevenciniai moksliniai išteklių vertinimai, siekiant nustatyti žvejybos rodiklius, kuriuos taikant tiksliniai žuvų ištekliai bus išsaugoti virš rodiklio, kurį pasiekus galima užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, ir nebus išeikvotos kitos rūšys arba padaryta didelė žala jūrų aplinkai; pabrėžia, kad visą žvejybą atviroje jūroje turi reglamentuoti regioninė žuvininkystės valdymo organizacija, kuri vadovaujasi mokslinėmis konsultacijomis ir turi tvirtą kontrolės ir stebėsenos programą, kad galėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi valdymo priemonių; pažymi, kad žvejyba išskirtinėse ekonominėse zonose turi atitikti tokius pačius standartus; ragina stabdyti pramoninę žvejybą, įskaitant žvejybą naudojant dugninį tralą, Arkties vandenyse, kuriuose anksčiau nebuvo žvejojama;

3.  palankiai vertina vykstančias derybas dėl tarptautinio Arkties pakrantės valstybių ir tarptautinių šalių susitarimo, siekiant užkirsti kelią nereglamentuojamai žvejybai tarptautiniuose Arkties vandenyse, ir ragina Komisiją ir valstybes nares pasirašyti šią deklaraciją ir pritarti tam, kad ši deklaracija būtų privaloma ją pasirašiusioms šalims;

4.  ragina Komisiją remti ir skatinti Arkties šalis toliau kaupti informaciją apie visus regiono išteklius ir juos analizuoti;

5.  primena, kad teisės į žemę ir gamtinius išteklius yra svarbi Arkties čiabuvių kultūros ir išlikimo dalis ir kad jos būtinos norint apsaugoti jų tradicinį gyvenimo būdą;

6.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti ir remti Arkties atviros jūros saugomo jūros rajono steigimą pagal OSPAR komisijos įgaliojimus, draudžiant į Konvenciją dėl šiaurės rytų Atlanto jūros aplinkos apsaugos įtrauktuose aplink Šiaurės ašigalį esančiuose tarptautiniuose vandenyse vykdyti bet kokią gavybos veiklą, įskaitant žuvininkystę;

7.  ragina Komisiją remti iniciatyvas uždrausti naudoti dugninius tralus ekologiniu arba biologiniu požiūriu svarbiuose jūrų rajonuose ir Arkties atviroje jūroje;

8.  ragina užtikrinti, kad bet kokios verslinės žvejybos regione pagrindas būtų pagal naująją BŽP numatyti išsaugojimo tikslai ir kiekybinis tikslas atkurti ir išsaugoti išteklius virš rodiklio, kurį pasiekus galima užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį;

9.  pažymi, kad Arkties jūrų ekosistemos yra labai svarbios siekiant išsaugoti pasaulinę biologinę įvairovę; kadangi Arktyje mažėja jūros ledo ir vyksta kiti aplinkos pokyčiai, taip pat trūksta mokslo žinių apie jūrų išteklius šiame regione, reikia vadovautis atsargumo principu, kad būtų nustatytos tinkamos tarptautinės priemonės, kuriomis būtų užtikrinta ilgalaikė Arkties atviros jūros išteklių apsauga ir tausus jų naudojimas;

10.  labai pritaria tam, kad bet koks tolesnis verslinės žvejybos vystymas Arkties regione turi būti vykdomas laikantis su regionu susijusių tarptautinių susitarimų, įskaitant 1920 m. Špicbergeno salyno sutartį, ir paisant visų tokių susitarimų šalių teisių bei galiojančių istorinių žvejybos teisių;

11.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad naujas JT vandenynų susitarimas dėl biologinės įvairovės apsaugos už nacionalinės jurisdikcijos ribų būtų tvirtas bei veiksmingas ir juo būtų galima užtikrinti tinkamą saugomų jūrų rajonų, įskaitant neliečiamus jūrų draustinius, nustatymo, skyrimo, valdymo ir vykdymo užtikrinimo procesą;

12.  ragina Europos Sąjungą būti lydere vykdant nereglamentuojamos žvejybos Arktyje prevenciją; mano, kad šis vaidmuo teisėtas, nes ES valstybės narės dalyvauja valdant Arkties regioną visais lygmenimis;

13.  akcentuoja, kad saugomi jūrų rajonai yra labai svarbūs siekiant išsaugoti Arkties ekosistemas. Primena, kad planuojant, įgyvendinant ir valdant šiuos saugomus rajonus reikia visapusiškai įtraukti vietos bendruomenes;

14.  pritaria pozicijai, kad bet koks verslinės žvejybos vystymas turi būti vykdomas laikantis visų tarptautinių susitarimų, įskaitant Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją ir JT susitarimą dėl žuvų išteklių (UNFSA);

15.  ragina Komisiją Arkties tyrinėjimo tikslais toliau ir aktyviau naudoti programą „Horizontas 2020“ ir kitas finansavimo programas;

16.  ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų prieinamos pakankamos mokslinės konsultacijos, reikalingos bet kuriems verslinės žvejybos vystymo veiksmams Arkties regione pagrįsti, ir kad būtų įgyvendinama būtina stebėsena bei tolesnės priemonės;

17.  pažymi, kokia svarbi yra 2015 m. liepos mėn. deklaracija dėl žvejybos Arktyje, kurią pasirašė penkios Arkties pakrantės valstybės;

18.  ragina Komisiją atidžiai stebėti visus vidaus rinkai pateikiamus žvejybos produktus, kurie kildinami iš Arkties regiono, ir užtikrinti, kad jie visapusiškai atitiktų galiojančius Europos teisės aktus, ypač ženklinimo taisykles;

19.  pažymi, kokia svarbi yra sanglaudos politika ir kad šiose srityse reikia veiksmingesnio ES finansavimo.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	5.12.2016
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	22 1 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Marco Affronte, Clara Eugenia Aguilera García, Renata Briano, Richard Corbett, Linnéa Engström, Carlos Iturgaiz, António Marinho e Pinto, Gabriel Mato, Ulrike Rodust, Remo Sernagiotto, Isabelle Thomas, Ruža Tomašić, Peter van Dalen, Jarosław Wałęsa
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Izaskun Bilbao Barandica, José Blanco López, Ole Christensen, Ian Duncan, Anja Hazekamp, Maria Heubuch, Mike Hookem, Verónica Lope Fontagné, Francisco José Millán Mon, Piernicola Pedicini, Maria Lidia Senra Rodríguez

GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	31.1.2017
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	111 8 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Louis Aliot, Francisco Assis, Margrete Auken, Petras Auštrevičius, Amjad Bashir, Bas Belder, Ivo Belet, Goffredo Maria Bettini, Simona Bonafè, Mario Borghezio, Biljana Borzan, Victor Boştinaru, Paul Brannen, Elmar Brok, Klaus Buchner, Soledad Cabezón Ruiz, Nessa Childers, Birgit Collin-Langen, Javier Couso Permuy, Andi Cristea, Mireille D’Ornano, Miriam Dalli, Arnaud Danjean, Angélique Delahaye, Ian Duncan, Stefan Eck, Bas Eickhout, Georgios Epitideios, José Inácio Faria, Knut Fleckenstein, Karl-Heinz Florenz, Anna Elżbieta Fotyga, Eugen Freund, Michael Gahler, Francesc Gambús, Gerben-Jan Gerbrandy, Jens Gieseke, Julie Girling, Sylvie Goddyn, Françoise Grossetête, Andrzej Grzyb, György Hölvényi, Anneli Jäätteenmäki, Benedek Jávor, Karin Kadenbach, Sandra Kalniete, Manolis Kefalogiannis, Tunne Kelam, Afzal Khan, Kateřina Konečná, Janusz Korwin-Mikke, Andrey Kovatchev, Urszula Krupa, Eduard Kukan, Giovanni La Via, Ryszard Antoni Legutko, Jo Leinen, Peter Liese, Norbert Lins, Barbara Lochbihler, Andrejs Mamikins, Ramona Nicole Mănescu, Alex Mayer, Valentinas Mazuronis, David McAllister, Susanne Melior, Tamás Meszerics, Francisco José Millán Mon, Demetris Papadakis, Ioan Mircea Paşcu, Tonino Picula, Pavel Poc, Cristian Dan Preda, Jozo Radoš, Julia Reid, Michèle Rivasi, Sofia Sakorafa, Daciana Octavia Sârbu, Alyn Smith, Jordi Solé, Jaromír Štětina, Dubravka Šuica, Claudiu Ciprian Tănăsescu, László Tőkés, Ivica Tolić, Estefanía Torres Martínez, Ivo Vajgl, Adina-Ioana Vălean, Hilde Vautmans, Anders Primdahl Vistisen, Damiano Zoffoli
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Nedzhmi Ali, Zigmantas Balčytis, Jørn Dohrmann, Fredrick Federley, Neena Gill, Takis Hadjigeorgiou, Mike Hookem, Liisa Jaakonsaari, Peter Jahr, Merja Kyllönen, Javi López, Antonio López-Istúriz White, Gesine Meissner, Norica Nicolai, Urmas Paet, Miroslav Poche, Soraya Post, Gabriele Preuß, Christel Schaldemose, György Schöpflin, Igor Šoltes, Bart Staes, Bodil Valero, Tiemo Wölken, Janusz Zemke, Željana Zovko
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Jiří Maštálka, Jens Nilsson, Jasenko Selimovic