Procedūra : 2016/2008(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0041/2017

Pateikti tekstai :

A8-0041/2017

Debatai :

PV 15/03/2017 - 19
CRE 15/03/2017 - 19

Balsavimas :

PV 16/03/2017 - 6.10
CRE 16/03/2017 - 6.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0095

PRANEŠIMAS     
PDF 751kWORD 71k
16.2.2017
PE 589.225v03-00 A8-0041/2017

Demokratija Europos Sąjungoje: galimybės ir iššūkiai

(2016/2008(INI))

Konstitucinių reikalų komitetas

Pranešėjas: Ramón Jáuregui Atondo

PAKEITIMAI
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ
 GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

Demokratija Europos Sąjungoje: galimybės ir iššūkiai

(2016/2008(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos rekomendaciją CM/Rec(2009)1 dėl elektroninės demokratijos (e. demokratijos), kurią 2009 m. vasario 18 d. Ministrų Komitetas priėmė kaip pirmąją tarptautinę teisinę priemonę, kuria nustatomi standartai e. demokratijos srityje,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 2, 3, 6, 9, 10 ir 11 straipsnius, ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 8–20 ir 24 straipsnius,

  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, Europos žmogaus teisių konvenciją ir Europos socialinę chartiją,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 28 d. rezoliuciją dėl Europos piliečių iniciatyvos(1),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2016–2020 m. ES e. valdžios veiksmų planas. Valdžios skaitmeninių permainų spartinimas“ (COM(2016) 0179),

  atsižvelgdamas į 2014 m. Jungtinių Tautų E. valdžios raidos indeksą (angl. E-Government Development Index, EGDI),

–  atsižvelgdamas į savo C teminio skyriaus 2016 m. paskelbtus tris tyrimus „E. dalyvavimas Europos Sąjungoje: galimybės ir iššūkiai“ (angl. Potential and challenges of e-participation in the European Union), „E. balsavimas Europos Sąjungoje: galimybės ir iššūkiai“ (angl. Potential and challenges of e-voting in the European Union) ir „Teisinis ir politinis kontekstas siekiant parengti Europos tapatybės dokumentą“ (angl. The legal and political context for setting up a European identity document),

  atsižvelgdamas į du STOA tyrimus: „E visuomenė, e. dalyvavimas ir e. balsavimas Europoje. Galimybės ir iššūkiai: galutinė ataskaita“ (angl. E-public, e-participation and e-voting in Europe - prospects and challenges: final report), 2011 m. lapkričio mėn.) ir „Technologijų galimybės ir sistemos, kuriomis stiprinama dalyvaujamoji ir tiesioginė demokratija“ (angl. Technology options and systems to strengthen participatory and direct democracy), kuri bus paskelbta 2017 m.,

  atsižvelgdamas į darbą e. demokratijos tema, kurį atliko Europos regioninių teisėkūros asamblėjų konferencija (CALRE), naudodamasi JT bendradarbiavimo tinklu „IT4all“,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją „Žmogaus teisės ir technologijos: įsilaužimo ir sekimo sistemų poveikis žmogaus teisėms trečiosiose šalyse“(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir Kultūros ir švietimo komiteto nuomonę (A8-0041/2017),

A.  kadangi pastarojo meto krizės ir aklavietės finansų, ekonomikos, politikos ir socialinių reikalų srityse daro didelį neigiamą poveikį atskiroms valstybėms narėms ir visai Sąjungai ir tuo metu, kai visos jos susiduria su pasaulinio masto problemomis, pavyzdžiui, klimato kaita, migracija ir saugumu; kadangi piliečių santykis su politika tampa vis labiau įtemptas, nes jie nusigręžia nuo politinių sprendimų priėmimo procesų ir kyla didelis visuomenės nepasitenkinimo politine veikla pavojus; kadangi siekiant užtikrinti gerai veikiančią demokratiją ir kiekvieno lygmens bei ES daugiapakopės valdymo struktūros teisėtumą ir atskaitomybę, be skaidrumo ir informavimo, esminę reikšmę turi piliečių ir pilietinės visuomenės įsipareigojimas ir įtraukimas į demokratinį gyvenimą; kadangi akivaizdu, kad reikia stiprinti demokratinį ryšį tarp piliečių ir politinių institucijų;

B.  kadangi pastaraisiais dešimtmečiais mūsų visuomenė pasikeitė labai sparčiai ir piliečiai mano, kad reikia dažniau reikšti savo nuomonę klausimais, kurie tiesiogiai susiję su problemomis, lemiančiomis mūsų visuomenės ateitį, ir kadangi todėl politinėms ir politikos formavimo institucijoms patariama investuoti į demokratinių naujovių diegimą;

C.  kadangi nuo 1979 m. rinkėjų aktyvumas Europos Parlamento rinkimuose nuolat mažėja ir 2014 m. rinkimuose sumažėjo iki 42,54 proc.;

D.  kadangi svarbu susigrąžinti piliečių pasitikėjimą Europos projektu; kadangi, siekiant piliečiams suteikti daugiau galimybių reikšti savo nuomonę politiniame gyvenime, e. demokratijos priemonės gali padėti puoselėti aktyvesnį pilietiškumą didinant dalyvavimą, skaidrumą ir atskaitomybę sprendimų priėmimo srityje, sutvirtinant demokratinės priežiūros mechanizmus ir gerinant žinias apie ES;

E.  kadangi demokratija turėtų vystytis ir prisitaikyti prie pokyčių ir galimybių, susijusių su naujomis technologijomis ir IRT priemonėmis, kurios turi būti laikomos bendru turtu, kurį tinkamai realizuojant ir kartu pateikiant atitinkamos informacijos, būtų galima sukurti skaidresnę ir dalyvaujamąją demokratiją; kadangi, atsižvelgiant į tai, kiekvienas asmuo turėtų turėti galimybę būti išmokytas naudotis naujomis technologijomis;

F.  kadangi siekti tolesnės pažangos kibernetinio saugumo ir duomenų apsaugos srityje yra būtina norint geriau panaudoti naująsias technologijas institucijų veikloje ir politiniame gyvenime ir tokiu būdu sustiprinti piliečių dalyvavimą sprendimų priėmimo procese;

G.  kadangi naujų skaitmeninių komunikacijos priemonių ir atvirų bendradarbiavimo platformų banga galėtų tapti įkvėpimu kūrybingiems sprendimams siekiant paskatinti piliečius dalyvauti politiniame gyvenime ir bendradarbiauti, tuo pačiu sumažinant visuomenės abejingumą ir nepasitenkinimą politinėmis institucijomis ir padedant padidinti pasitikėjimą demokratine sistema, jos skaidrumą ir atskaitomybę;

H.  kadangi savo naujausiame pranešime apie Sąjungos padėtį Pirmininkas J. C. Juncker pristatė priemonių rinkinį, kuriuo siekiama skatinti naudotis elektroniniais ryšiais, įskaitant WiFi4EU, ir diegti 5G ryšį Europoje;

I.  kadangi atvirieji valdžios duomenys gali skatinti ekonomikos augimą, didinti viešojo sektoriaus efektyvumą, gerinti Europos Sąjungos ir nacionalinių institucijų skaidrumą ir atskaitomybę;

J.  kadangi galimybė vienodomis sąlygomis patekti į neutralų tinklą yra būtina sąlyga norint užtikrinti, kad būtų efektyviai gerbiamos pagrindinės žmogaus teisės;

K.  kadangi e. demokratija galėtų sudaryti palankesnes sąlygas plėtoti papildomas bendradarbiavimo formas, kurios gali prisidėti prie didėjančio visuomenės nepasitenkinimo tradicine politika švelninimo; kadangi, be to, ji galėtų padėti skatinti bendravimą, dialogą, didinti informuotumą apie mūsų Sąjungą, jos politiką ir jos politikos kryptis bei susidomėjimą tuo, todėl būtų didinama visuomenės parama Europos projektui, taip pat mažinamas vadinamasis Europos demokratijos trūkumas;

L.  kadangi naujų formų dalyvavimas virtualioje viešoje erdvėje yra neatsiejamas nuo su dalyvavimu viešojoje erdvėje susijusių teisių ir įsipareigojimų, be kita ko, procesinių teisių garbės ir orumo įžeidimo atveju, laikymosi;

M  kadangi siekiant užtikrinti, kad internetas būtų svari ir veiksminga demokratinė priemonė, būtina panaikinti skaitmeninę atskirtį ir ugdyti tinkamą piliečių gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir jų skaitmeninius įgūdžius;

N.  kadangi informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sistemos yra šiuolaikinių valdžios procesų pagrindas, tačiau vis dar reikia stengtis pagerinti e. valdžios paslaugų teikimą;

O.  kadangi e. balsavimas galėtų sudaryti sąlygas žmonėms, gyvenantiems arba dirbantiems valstybėje narėje, kurios piliečiai jie nėra, arba trečiojoje šalyje, naudotis savo balsavimo teisėmis; kadangi vykstant e. balsavimo procesams – balsuojant ir registruojant balsus – turi būti užtikrintas saugumas ir konfidencialumas, visų pirma dėl kibernetinių atakų galimybės;

Galimybės ir iššūkiai

1.  atkreipia dėmesį į galimą e. demokratijos naudą, kuri apibrėžiama kaip parama tradicinei demokratijai ir jos stiprinimas informacijos ir ryšių technologijomis ir kuri gali papildyti demokratinius procesus pridedant piliečių įgalinimo elementus per įvairią internetinę veiklą, kuri apima, be kita ko, e. valdžią, e. valdymą, e. svarstymą, e. dalyvavimą ir e. balsavimą; palankiai vertina tai, kad naudojant naujas informacijos ir komunikacijos priemones, vis daugiau ir daugiau piliečių galėtų dalyvauti demokratiniuose procesuose;

2.  pabrėžia, kad Europos Tarybos rekomendacijoje CM/Rec(2009)1 valstybės narės raginamos užtikrinti, kad e. demokratija skatintų, užtikrintų ir stiprintų skaidrumą, atskaitomybę, reagavimą, įsitraukimą, svarstymą, įtraukumą, prieinamumą, dalyvavimą, subsidiarumą ir socialinę sanglaudą; atkreipia dėmesį į tai, kad šia rekomendacija valstybės narės raginamos parengti priemones, kuriomis būtų galima stiprinti žmogaus teises, demokratiją ir teisinę valstybę;

3.  pabrėžia, kad e. demokratijos tikslas – propaguoti demokratinę kultūrą, kurioje klestėtų ir būtų stiprinama demokratinė praktika, numatant papildomus būdus didinti skaidrumą ir piliečių dalyvavimą, o ne nustatyti alternatyvią demokratinę sistemą, kuri pakenktų atstovaujamajai demokratijai; pažymi, kad e. demokratija savaime neužtikrina dalyvavimo politiniame gyvenime ir kad, siekiant įtraukti piliečius į politinį gyvenimą, be e. demokratijos reikia atsižvelgti ir į neskaitmeninę aplinką;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad e. balsavimas ir nuotolinis balsavimas internetu yra svarbūs kaip sistemos, galinčios išplėsti piliečių įtrauktį ir palengvinti demokratinį dalyvavimą, ypač vietovėse, kurios geografiniu ir socialiu požiūriu labiau atskirtos; tai gali suteikti daug privalumų, visų pirma jaunimui, riboto judumo žmonėms, vyresnio amžiaus žmonėms, visam laikui arba laikinai gyvenantiems arba dirbantiems valstybėje narėje, kurios piliečiai jie nėra, arba trečiojoje šalyje, su sąlyga, kad būtų užtikrinami griežčiausi galimi duomenų apsaugos standartai; primena, kad tais atvejais, kai esama nuotolinio balsavimo internetu galimybės, valstybės narės privalo užtikrinti balsų skaičiavimo skaidrumą ir patikimumą ir paisyti lygybės, balsavimo slaptumo principų, teisės balsuoti ir laisvų rinkimų principo;

5.  pabrėžia, jog būtina, kad visi skaitmeninės sąveikos procesai būtų grindžiami institucijų atvirumo principu, kartu laikantis skaidrumo realiuoju laiku ir dalyvavimo turint reikiamos informacijos principų;

6.  atkreipia dėmesį į e. dalyvavimą ir skatina jį naudoti kaip pagrindinį e. demokratijos bruožą, apimantį trijų rūšių sąveiką tarp ES institucijų bei valdžios institucijų ir piliečių, t. y. e. informavimą, e. konsultavimą ir e. sprendimų priėmimą; pripažįsta, kad daug nacionalinio, regioninio ir vietinio e. dalyvavimo atvejų gali būti laikomi gerais pavyzdžiais, kaip IRT gali būti naudojamos dalyvaujamosios demokratijos srityje; ragina valstybes nares toliau plėtoti šią praktiką nacionaliniu ir vietos lygmenimis;

7.  pabrėžia, kad IRT prisideda prie patalpų, skirtų dalyvauti ir diskutuoti, kūrimo, o tai, savo ruožtu, gerina mūsų demokratinių sistemų kokybę ir teisėtumą;

8.  pabrėžia, kad reikia įtraukti jaunus žmones į politines diskusijas, ir atkreipia dėmesį į tai, kad IRT naudojimas vykdant demokratines procedūras gali būti veiksminga priemonė šiam tikslui pasiekti;

9.  primena pirmąjį Europos balsavimo internetu pavyzdį – Estijoje, kuri šią priemonę panaudojo savo teisiškai privalomuose rinkimuose 2005 m., tačiau laikosi nuomonės, jog norint, kad kitose valstybėse narėse galimas e. balsavimas būtų įdiegtas sėkmingai, reikės įvertinti, ar galima užtikrinti faktinį visų gyventojų dalyvavimą, taip pat įvertinti įvairių ar skirtingų technologinių metodų privalumus, trūkumus ir padarinius; pabrėžia, kad saugios, didelės spartos interneto jungtys ir saugi elektroninės tapatybės infrastruktūra yra svarbios sėkmingą e. balsavimą lemiančios sąlygos; pabrėžia, kad būtina išnaudoti naujų technologijų teikiamus privalumus dabartiniuose balsavimo kabinoje procesuose, ir mano, kad galima padaryti didelę pažangą dalijantis geriausios praktikos pavyzdžiais ir mokslinių tyrimų rezultatais visais politiniais lygmenimis;

10.  atkreipia dėmesį į sunkumus, kurie iškilo reaguojant į piliečių susirūpinimą dėl e. demokratijos priemonių naudojimo; mano, kad stiprinant piliečių pasitikėjimą kylančioje skaitmeninėje politinėje arenoje labai svarbu spręsti su saugumu susijusius klausimus ir užtikrinti privatumą;

11.  pabrėžia, kad demokratiniai procesai reikalauja plataus masto diskusijų visais ES visuomenės lygmenimis, taip pat tikrinimo ir apmąstymo, kurie veda prie sąžiningo, visapusiško ir racionalaus svarstymo; įspėja, kad esama pavojaus iškraipyti diskusijų internetinėse pokalbių svetainėse rezultatus ir jais manipuliuoti; mano, kad geriausia garantija, apsauganti nuo šios rizikos, yra visų dalyvių skaidrumas ir informavimas kampanijose, kurios gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai skatinamos skaitmeninio dalyvavimo platformose;

12.  pažymi, kad siekiant veikiančios demokratijos piliečių pasitikėjimas institucijomis ir demokratiniais procesais yra esminis aspektas; todėl pabrėžia, kad diegiant e. demokratijos priemones reikia ir tinkamų komunikacijos ir švietimo strategijų;

13.  pabrėžia, jog svarbu, kad politinė sistema apimtų e. dalyvavimą, siekiant įtraukti piliečių indėlį į sprendimų priėmimo procesą ir užtikrinti tolesnius jų įgyvendinimo veiksmus; atkreipia dėmesį į tai, kad nepakankama sprendimus priimančius asmenų reakcija lemia nusivylimą ir nepasitikėjimą;

14.  pabrėžia, kad, siekiant išvengti bet kokio pobūdžio diskriminacijos dėl skaitmeninių įgūdžių arba išteklių ir infrastruktūros trūkumo, kitus ryšių palaikymo kanalus su viešosiomis institucijomis turėtų papildyti IRT priemonių naudojimas;

Pasiūlymai, kaip pagerinti demokratinę sistemą pasitelkiant informacines ir ryšių technologijas (IRT)

15.  mano, kad dalyvavimas demokratiniuose procesuose grindžiamas, visų pirma, veiksminga ir nediskriminacine prieiga prie informacijos ir žinių;

16.  be to, ragina ES ir valstybes nares susilaikyti nuo nereikalingų priemonių, kuriomis siekiama savavališkai apriboti prieigą prie interneto ir naudojimąsi pagrindinėmis žmogaus teisėmis, priėmimo, pavyzdžiui, neproporcingų cenzūros priemonių ar kriminalizavimo už teisėtą kritikos ir nuomonės reiškimą;

17.  ragina valstybes nares ir ES suteikti edukacines ir technines priemones, kuriomis būtų galima užtikrinti daugiau galių piliečiams demokratiniu požiūriu ir gerinti jų IRT kompetenciją, taip pat visiems ES piliečiams suteikti galimybių siekti skaitmeninio raštingumo ir vienodą bei saugią skaitmeninę prieigą, kad siekiant maksimalios naudos demokratijos požiūriu būtų panaikinta skaitmeninė atskirtis (būtų užtikrinta e. įtrauktis); ragina valstybes nares įtraukti skaitmeninių įgūdžių ugdymą į mokyklų mokymo ir mokymosi visą gyvenimą programas ir teikti pirmenybę skaitmeninio mokymo programoms, skirtoms vyresnio amžiaus žmonėms; pritaria tam, kad būtų plėtojami tinklai su universitetais ir švietimo įstaigomis, siekiant skatinti mokslinius naujų dalyvavimo priemonių tyrimus ir jų diegimą; taip pat ragina ES ir valstybes nares populiarinti programas ir politiką, kuriomis siekiama suformuoti kritišką ir sąmoningą požiūrį į IRT naudojimą;

18.  siūlo toliau daryti pažangą vertinant naujųjų technologijų naudojimą siekiant gerinti demokratiją ES administravimo institucijose, kaip rodiklius įtraukiant internetu teikiamų paslaugų kokybės vertinimo tikslus;

19.  rekomenduoja, kad Europos Parlamentas, kaip vienintelė tiesiogiai renkama Europos Sąjungos institucija, imtųsi vadovaujamojo vaidmens stiprinant e. demokratiją; mano, kad vertėtų šiuo tikslu plėtoti naujoviškus technologinius sprendimus, kurie leistų piliečiams prasmingai bendrauti ir dalytis rūpimais klausimais su jų išrinktais atstovais;

20.  ragina Komisiją supaprastinti institucijų kalbą ir procedūras, taip pat daugialypės terpės turinio pateikimą ir paaiškinti pagrindinius sprendimų priėmimo procesų aspektus, siekiant skatinti supratimą ir dalyvavimą; pabrėžia, kad reikia populiarinti šią e. dalyvavimo priemonę pasitelkiant segmentuotas iniciatyvias priemones, kurios suteikia prieigą prie visų Parlamento bylų dokumentų;

21.  primygtinai ragina valstybes nares ir ES sukurti įperkamą ir sparčią skaitmeninę infrastruktūrą, ypač periferiniuose regionuose ir kaimo bei mažiau ekonomiškai išsivysčiusiose vietovėse, ir užtikrinti piliečių lygybę, ypatingą dėmesį skiriant tiems piliečiams, kurie yra labiausiai pažeidžiami, ir ugdant jų įgūdžius, kai jie galėtų saugiai ir patikimai naudotis technologijomis; rekomenduoja, kad bibliotekose, mokyklose ir pastatuose, kuriuose teikiamos viešosios paslaugos, būtų tinkamai įdiegta sparti šiuolaikinė IT infrastruktūra, kuri būtų vienodai prieinama visiems piliečiams, visų pirma labiausiai pažeidžiamų kategorijų žmonėms, pvz., žmonėms su negalia; atkreipia dėmesį į tai, kad būtina skirti pakankamai finansinių ir mokymo išteklių šiems tikslams pasiekti; rekomenduoja Komisijai skirti išteklių projektams, kuriais siekiama gerinti skaitmeninę infrastruktūrą socialinės ir solidarumo ekonomikos srityje;

22.  pabrėžia, kad moterims nepakankamai atstovaujama visais lygmenimis priimant politinius sprendimus, taip pat IRT sektoriuose; pažymi, kad moterys ir mergaitės dažnai susiduria su lyčių stereotipais, susijusiais su skaitmeninėmis technologijomis; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares investuoti į tikslines programas, kuriomis būtų skatinamas moterų ir mergaičių, ypač iš pažeidžiamų ir marginalizuotų grupių, IRT švietimas ir e. dalyvavimas, mokantis formaliai, neformaliai arba savarankiškai;

23.  pažymi, kad siekiant užtikrinti, kad visi piliečiai turėtų vienodą prieigą prie e. demokratijos priemonių, kai informacija turi būti išplatinta ir ją turi perskaityti visi šalių, kuriose vartojama daugiau nei viena oficiali kalba, piliečiai ir skirtingos etninės kilmės piliečiai, svarbu parengti vertimus į įvairias kalbas;

24.  ragina valstybes nares ir ES skatinti, remti ir įgyvendinti mechanizmus ir priemones, kurie sudaro sąlygas piliečių dalyvavimui ir jų sąveikai su valdžios ir ES institucijomis, pvz., visuomenės patalkos platformas; pabrėžia, kad IRT turėtų pagerinti prieigą prie nepriklausomos informacijos, skaidrumą, atskaitomybę, dalyvavimą priimant sprendimus; atsižvelgdamas į tai, ragina geriau pritaikyti visas Komisijos komunikacijos ir ryšių su piliečiais palaikymo priemones, ypač „Europe Direct“ portalą, kad būtų galima spręsti su e. demokratija susijusias problemas; įsipareigoja padaryti visas esamas tolesnių teisėkūros veiksmų užtikrinimo priemones labiau prieinamas, suprantamas, pažintines ir interaktyvias ir ragina Komisiją savo interneto svetainėje padaryti tą patį;

25.  ragina valstybes nares ir ES peržiūrėti savo oficialių svetainių turinį apie demokratijos veikimą, siekiant suteikti švietimo priemonių, kurios sudarytų geresnes sąlygas jaunimui lankytis minėtose svetainėse, suprasti jų turinį ir užtikrinti, kad jomis galėtų naudotis neįgalieji;

26.  ragina administracijas apmąstyti savo įsipareigojimą laikytis institucijų atvirumo principo keičiant savo strateginę koncepciją ir verslo kultūrą, biudžetus ir vykdant organizacines permainas, kurias paskatino siekis gerinti demokratiją pasitelkiant naujas technologijas;

27.  ragina sukurti interneto platformą, kad prieš Europos teisės aktų leidėjui priimant sprendimus visuomenės nariai būtų sistemingai konsultuojami, tokiu būdu jie būtų labiau įtraukti į viešąjį gyvenimą;

28.  mano, jog labai svarbu, kad šių naujų priemonių diegimas būtų remiamas kampanijomis, kurios propaguotų jų siūlomas galimybes ir pilietines vertybes – bendrą atsakomybę ir dalyvavimą;

29.  atkreipia dėmesį į Europos piliečių iniciatyvos svarbą, kuri yra visuomenės įtraukimo į politinį ES gyvenimą ir jų tiesioginio dalyvavimo jame užtikrinimo priemonė, ir todėl ragina Komisiją, atsižvelgiant į 2015 m. spalio 28 d. rezoliucijoje (2014/2257(INI)) pateiktas Europos Parlamento rekomendacijas, peržiūrėti jos veikimo būdus, kad ji galėtų visapusiškai išnaudoti savo galimybes; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu supaprastinti su tuo susijusius biurokratinius reikalavimus ir paspartinti jų taikymą, taip pat plačiau naudoti IRT, pvz., diegiant skaitmenines platformas ir kitas su mobiliaisiais prietaisais suderinamas taikomąsias programas, siekiant, kad ši svarbi priemonė būtų vartotojui patogesnė ir apie ją būtų plačiai skelbiama; mano, kad galėtų būti pagerintas naujų technologijų, visų pirma internetinės parašų rinkimo sistemos, naudojimas pasitelkiant atpažinimo ir tapatumo nustatymo paslaugas (e-IDAS), o tai leistų piliečiams lengviau gauti informaciją apie esamas arba galimas EPI ir ja keistis, kad jie galėtų aktyviai dalyvauti diskusijose ir (arba) remti pačias iniciatyvas;

30.  pabrėžia, kad keliems Komisijos vykdomiems procesams, kaip antai interneto viešosioms konsultacijoms, e. dalyvavimo veiklai ir poveikio vertinimams, gali būti naudingas platesnis naujų technologijų naudojimas siekiant padidinti visuomenės dalyvavimą, atskaitomybę vykdant šiuos procesus, ES institucijų skaidrumą bei sustiprinti Europos valdymą; pabrėžia, kad būtina užtikrinti, kad viešosios konsultacijos būtų veiksmingos ir prieinamos kuo platesniam žmonių ratui, tuo pačiu sumažinant techninių kliūčių skaičių iki minimumo;

31.  pabrėžia, kad piliečiams reikia suteikti išsamesnės informacijos apie esamas e. dalyvavimo platformas ES, nacionaliniu ir vietos lygmenimis;

32.  ragina Komisiją plėtoti ir tobulinti e. dalyvavimą atliekant Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos, kuri turi būti pradėta įgyvendinti 2017 m., laikotarpio vidurio peržiūrą ir skatinti kurti ir finansuoti naujas priemones, susijusias su Europos Sąjungos e. pilietybe; be to, rekomenduoja Komisijai daugiausia dėmesio skirti atvirojo kodo sprendimams, kuriuos būtų galima lengvai taikyti visoje bendrojoje skaitmeninėje rinkoje; visų pirma ragina Komisiją pakartotinai naudoti ankstesnius projektus, pavyzdžiui, D-CENT platformą, ES finansuojamą projektą, pagal kurį teikiamos technologinės priemonės dalyvaujamajai demokratijai užtikrinti;

33.  pabrėžia, kad vienu iš valstybių narių ir ES institucijų prioritetų turėtų būti e. administravimo plėtra, ir palankiai vertina Komisijos plataus užmojo ir išsamų e. valdžios veiksmų planą, kurį bus labai svarbu tinkamai įgyvendinti nacionaliniu lygiu ir koordinuojant turimas ES lėšas, užtikrinant sinergiją su nacionalinėmis skaitmeninės srities agentūromis ir institucijomis; mano, kad turėtų būti dedama daugiau pastangų siekiant skatinti tiek ES institucijose, tiek valstybėse narėse naudoti atviruosius duomenis ir IRT priemones, kurie grindžiami atviruoju kodu ir nemokama programine įranga;

34.  ragina labiau bendradarbiauti ES lygmeniu ir rekomenduoja keistis geriausia praktika vykdant e. demokratijos projektus – tai būdas pereiti prie geresnes dalyvavimo ir svarstymo sąlygas turinčios demokratijos, kuri atitinka visuomenės reikalavimus ir interesus ir siekia juos įtraukti į sprendimų priėmimo procesus; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia žinoti, koks piliečių požiūris į nuotolinio balsavimo internetu įgyvendinimą; ragina Komisiją atlikti nepriklausomą vertinimą arba surengti viešosios nuomonės konsultaciją dėl balsavimo internetu kaip papildomos galimybės piliečiams balsuoti ir iki 2018 m. pabaigos valstybėms narėms pateikti apsvarstyti jo privalumų ir trūkumų analizę;

35.  pabrėžia, kad būtina naudojant e. demokratijos priemones apsaugoti, visų pirma, privatumą ir asmens duomenis ir stiprinti saugesnę interneto aplinką, ypač informacijos ir duomenų saugumo srityje, įskaitant „teisę būti pamirštam“, ir teikti garantijas dėl programinės stebėjimo įrangos ir kodo patikrinamumo; be to, ragina toliau naudoti skaitmenines paslaugas, grindžiamas tokiais pagrindiniais veiksniais, kaip apsaugota ir užšifruota skaitmeninė tapatybė, atsižvelgiant į eIDAS reglamentą; skatina saugius ir patikimus skaitmeninius viešuosius registrus ir elektroninių parašų patvirtinimą, siekiant užkirsti kelią įvairioms nesąžiningoms sąveikoms, ir taip laikytis Europos ir tarptautinių žmogaus teisių standartų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos; galiausiai pabrėžia, kad saugumo problemos neturi atgrasyti siekiant įtraukti asmenis ir grupes į demokratinius procesus;

36.  pabrėžia, kad reikia stiprinti demokratiją pasitelkiant technologijas, kurios turėtų būti naudojamos saugioje aplinkoje, kuri yra apsaugota nuo neteisėto technologinių priemonių naudojimo (pvz., brukalų programų, anoniminio profiliavimo ir tapatybės pasisavinimo), ir primena, kad būtina laikytis aukščiausių teisinių standartų;

37.  primena, kad informatoriai atlieka labai svarbų vaidmenį – dažniausiai internetu – atskleidžiant korupcijos, sukčiavimo, netinkamo valdymo ir kitų formų netinkamo elgesio atvejus, kurie kelia grėsmę visuomenės sveikatai ir saugai, finansiniam vientisumui, žmogaus teisėms, aplinkai ir teisinės valstybės principui, tuo pačiu metu užtikrinant visuomenės teisę į informaciją;

38.  ragina visuomenės atstovus drauge su piliečiais aktyviai dalyvauti esamuose, visiškai nepriklausomuose forumuose ir naudotis naujomis žiniasklaidos ir IT platformomis, siekiant skatinti diskusijas ir keistis nuomonėmis ir pasiūlymais su piliečiais (e parlamentas), taip sukuriant tiesioginį ryšį su jais; ragina Europos Parlamento frakcijas ir Europos politines partijas suteikti daugiau viešų diskusijų ir e. dalyvavimo galimybių;

39.  ragina savo narius ir kitas ES institucijas toliau didinti skaidrumą savo veikloje, ypač dabartinėmis sudėtingomis politinėmis sąlygomis, ir prašo valdžios institucijų apsvarstyti galimybę įsteigti skaitmenines platformas, įskaitant naujausias IT priemones; ragina išrinktus valdžios atstovus veiksmingai naudoti šias priemones ir palaikyti ryšius ir bendradarbiauti su rinkėjais bei suinteresuotaisiais subjektais, siekiant informuoti juos apie ES ir Parlamento veiklą ir taip padaryti svarstymo ir sprendimų priėmimo procesus prieinamus ir didinti informuotumą apie Europos demokratiją;

40.  palankiai vertina Parlamento iniciatyvas e. dalyvavimo srityje; remia nuolatines pastangas stiprinti Parlamento atstovaujamąjį pobūdį, teisėtumą ir veiksmingumą ir ragina narius labiau naudotis naujomis technologijomis, siekiant išnaudoti visas jų teikiamas galimybes, tuo pačiu atsižvelgiant į būtinus apribojimus, nustatytus paisant teisės į privatumą ir asmens duomenų apsaugą; atkreipia dėmesį į tai, jog reikia plataus masto svarstymų apie tai, kaip jo nariai galėtų geriau naudotis IRT, ne tik norėdami bendradarbiauti su visuomene, bet ir dėl teisės aktų, peticijų, konsultacijų ir kitų aspektų, susijusių su jų kasdieniu darbu;

41.  ragina politines partijas ES ir nacionaliniu lygiu kuo labiau naudotis skaitmeninėmis priemonėmis, siekiant ieškoti naujų būdų vidinei demokratijai skatinti, įskaitant skaidrumą valdymo, finansavimo ir sprendimų priėmimo srityse, siekiant sudaryti geresnes sąlygas palaikyti ryšius su savo nariais, rėmėjais ir pilietinės visuomenės atstovais ir jų dalyvavimui; taip pat ragina jas būti itin skaidriomis ir atskaitingomis piliečių atžvilgiu; šiuo tikslu siūlo apsvarstyti galimus Europos politinių partijų statuto pakeitimus ir tai, kad jie apimtų ir skatintų e. dalyvavimo praktiką;

42.  ragina ES ir jos institucijas labiau eksperimentuoti su naujais e. dalyvavimo metodais, kaip antai visuomenės patalka, tiek ES, tiek nacionaliniu, regioniniu bei vietos lygmenimis, atsižvelgiant į valstybių narių jau taikomus geriausios praktikos pavyzdžius ir šiuo tikslu pradėti įgyvendinti konkrečius bandomuosius projektus; tuo pat metu primena, kad, siekiant paaiškinti šių priemonių galimybes, būtina papildyti tokias priemones informuotumo didinimo kampanijomis;

43.  ragina Europos institucijas pradėti dalyvaujamąjį procesą siekiant tobulinti Europos interneto teisių chartiją, remiantis, be kitų dokumentų, Interneto teisių deklaracija, kurią 2015 m. liepos 28 d. paskelbė Italijos Deputatų Rūmai, siekiant skatinti ir užtikrinti visas teises, susijusias su skaitmenine sritimi, be kita ko, tikra teise į prieigą prie interneto ir tinklo neutralumą;

44.  pažymi, kad šiuo metu internete yra gausybė įvairios informacijos, ir pabrėžia, kad reikėtų stiprinti piliečių gebėjimą kritiškai mąstyti, kad jie galėtų geriau atskirti patikimus ir nepatikimus informacijos šaltinius; todėl ragina valstybes nares pritaikyti ir atnaujinti teisės aktus, atsižvelgiant į vykstančius pokyčius, ir visapusiškai įgyvendinti ir vykdyti esamus teisės aktus dėl neapykantos kurstymo tiek internetinėmis, tiek neinternetinėmis priemonėmis, užtikrinant pagrindines ir konstitucines teises; pabrėžia, kad Sąjunga ir jos valstybės narės turėtų parengti veiksmus ir politikos priemones, kuriomis būtų stiprinami piliečių, ypač jaunų, kritinio ir kūrybinio mąstymo įgūdžiai, kuriuos galima panaudoti įvairiose srityse, gerinamas jų skaitmeninis raštingumas ir gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis, didinama jų įtrauktis ir stiprinamas jų žingeidumas, kad jie galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus ir naudingai prisidėti prie demokratijos procesų;

°

° °

45.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0382.

(2)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0288.


AIŠKINAMOJI DALIS

Naujų informacinių ir ryšių technologijų (IRT) kūrimas ir naudojimas lemia esminius pokyčius šiuolaikinėje visuomenėje. Dėl to prasidėjo didelė technologinė revoliucija, kurią sukėlė internetas ir įvairūs komunikacijos ir socialinės sąveikos tinklai, kuriems atsirasti jis sudarė sąlygas. Jos taip pat padarė įtaką politikos srityje, visų pirma piliečių dalyvavimo metodų atžvilgiu.

Naujų skaitmeninių komunikacijos priemonių ir atvirų bendradarbiavimo platformų banga davė pradžią naujai komunikacijos, diskusijų ir socialinio dalyvavimo visuomeniniame gyvenime paradigmai ir nušlavė tradicinės žiniasklaidos monopolį kaip ryšių tarp piliečių ir politikos atstovų palaikymo kanalas.

Šie pokyčiai vyko augant gausių visuomenės grupių abejingumui ir nepasitikėjimui demokratija ir jos veikimu. Nors atstovaujamoji demokratija tebėra stipriai įsitvirtinusi mūsų žemyne, jos patikimumą pastaraisiais dešimtmečiais sumenkino vis didesnis piliečių nepasitikėjimas modus operandi ir jiems atstovaujančių institucijų veiklos rezultatais. Šio pavojingo mūsų politinės sistemos trūkumo priežastis – keli veiksniai. Ekonominiai sprendimai, kartais priimti beveidžių neatskaitingų įstaigų, kurių veikla nėra nacionalinio demokratinio pobūdžio, sukėlė didelius konfliktus tarp vietos demokratijos ir viršvalstybinės valdžios institucijų. Šių sprendimų techninis sudėtingumas yra tokio masto, kad didžiajai daliai visuomenės jie sunkiai suprantami. Pastarųjų 10 metų pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė lėmė didelį Vakarų pasaulio dirbančiųjų ir vidurinės klasių socialinio statuso praradimą, todėl išaugo nepasitenkinimas sistema. Galiausiai, kai kurių sistemų ir šalių korupcija smarkiai sumažino piliečių pasitikėjimą politika ir jos atstovais.

Tiek Europos Sąjunga, tiek valstybės narės susiduria su vis didėjančia kritika dėl to, kad reikia gerinti nacionalinių parlamentų, vykdomosios valdžios ir administracinės valdžios institucijų vidaus veikimą, ir sutvirtinti demokratinės priežiūros mechanizmus. Piliečiai, kurie geriau nei bet kada informuoti, reikalauja dažniau dalyvauti ir didesnio skaidrumo priimant sprendimus, taip pat didinti politikos atstovų ir piliečių bendravimo galimybes.

Atsižvelgiant į tai, naujų skaitmeninių komunikacijos priemonių ir atvirų bendradarbiavimo platformų banga gali paskatinti priimti kūrybiškus papildomus sprendimus, kaip pagerinti atstovaujamosios demokratijos kūrybos pajėgumus ir pasiekimus, taip suteikiant jai daugiau teisėtumo. E. demokratijos tikslas yra ne siekti nustatyti alternatyvią demokratinę sistemą, bet, kaip nurodyta Europos Tarybos rekomendacijoje CM/Rec(2009)1, skatinti, užtikrinti ir pagerinti skaidrumą, atskaitomybę, reagavimą, įsitraukimą, svarstymą, įtraukumą, prieinamumą, dalyvavimą, subsidiarumą ir socialinę sanglaudą.

Pagal šį principą išskiriamos trys sąvokos, nors jos akivaizdžiai sutampa:

E. valdžia – IRT naudojimas viešojo sektoriaus veikloje, visų pirma siekiant, kad valdžios institucijos teiktų informaciją ir paslaugas asmenims elektroniniu būdu (pavyzdžiui, norint apmokėti baudos už greičio viršijimą kvitą).

E. valdymas – IRT naudojimas siekiant nustatyti ryšių kanalus, kuriais būtų įtraukti įvairūs suinteresuotieji subjektai, norintys pareikšti savo nuomonę apie politinių sprendimų priėmimo procesą (pavyzdžiui, per elektronines viešas konsultacijas dėl to, ar turėtų būti pakeistas konkretus greičio apribojimas, ar per vietos biudžeto konsultacijas).

E. demokratija – IRT naudojimas siekiant sukurti viešų konsultacijų ir dalyvavimo kanalus (pavyzdžiui, e. parlamento, e. iniciatyvų, e. balsavimo, e. peticijų, e. konsultacijų).

Dabartinė padėtis ES

Nuo 2009 m. Komisija ypač daug dėmesio skyrė e. dalyvavimo ir e. valdymo sritims. Ji jau teikia viešas konsultacijas ir poveikio vertinimus internetu, visų pirma prieš siūlant teisės aktų projektus, siekiant didinti visuomenės dalyvavimą ir gerinti Europos valdymą. Šie procesai galėtų būti geresni, jeigu naujos technologijos būtų labiau prieinamos ir plačiau naudojamos, siekiant įtraukti visus suinteresuotus subjektus į politikos kūrimo ciklą ir stiprinti Europos valdymą.

IRT taip pat galėtų padėti plėsti ir plėtoti e. valdžią, kaip priemonę siekiant pereiti prie labiau dalyvavimu grindžiamos ir svarstomosios demokratijos, ir skaitmeninio dalyvavimo, kaip bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos dalies.

Europos Parlamentas paskelbė įvairius tyrimus (pvz., „Demokratijos ateitis Europoje. Tendencijos, analizės ir reformos“ (angl. The Future of Democracy in Europe: Trends, Analyses and Reforms), 2008 m., ir „E visuomenė, e. dalyvavimas ir e. balsavimas. Galimybės ir iššūkiai“ (angl. E-Public, E-Participation and E-Voting – prospects and challenges), 2012 m., kuriuose nagrinėjamos naujos priemonės ir atkreipiamas dėmesys, visų pirma, į susijusius sunkumus.

Galiausiai, Europos Sąjungos sutartimi Europos Sąjungoje buvo pristatyta novatoriška dalyvaujamosios demokratijos priemonė – Europos piliečių iniciatyva. Nuo 2012 m., kai buvo pradėta ši iniciatyva, buvo užregistruota daugiau nei 35 prašymų, iš kurių trims pavyko pasiekti 1 mln. parašų ribą, todėl jiems buvo pateiktas oficialus Komisijos atsakymas. Diegiant naujas technologijas būtų galima plačiau taikyti šią naują priemonę ir tobulinti kai kuriuos techninius klausimus, pavyzdžiui, internetinę parašų rinkimo sistemą.

E. demokratija. Didelės galimybės ar galima rizika?

Naujos ryšių technologijos turi didelį potencialą skatinti piliečių dalyvavimą įgyvendinant demokratinę sistemą ir, kaip priemonė skaidresnei ir labiau dalyvavimu grindžiamai demokratijai kurti, turėtų būti laikomos viešąja gėrybe. Jų gebėjimas lemti pokyčius neturėtų būti apribotas rinkimų procesais, tačiau turėtų apimti visus piliečių dalyvavimo politiniuose procesuose aspektus, visų pirma trijų rūšių sąveiką tarp valdžios lygmenų ir piliečių: informavimą internetu, skaitmenines konsultacijas ir sprendimų priėmimą.

Vis dėlto, šis siekis neturėtų versti mus ignoruoti riziką, susijusią su naujų technologijų amžiumi, arba pamiršti, kad technologijos niekada savaime nėra tikslas, o veikiau priemonė pirmiau minėtoms problemoms spręsti. Aspektai, į kuriuos atsižvelgti reikėtų pirmiausia:

– Skaitmeninė atskirtis – galimybė naudotis naujomis technologijomis yra būtina sąlyga norint, kad jų pokyčius skatinantis potencialas galėtų daryti įtaką demokratiniams procesams. Vis dėlto, daugelyje šalių vis dar yra vietovių, kuriose neveikia interneto ryšys, ir visų šalių visuomenėje esama didelių gyventojų grupių, kurios neturi techninių įgūdžių naudotis internetu (yra skaitmeniniu požiūriu neraštingos).

– Rinkimų klastojimas – balsavimo sistemos turėtų užkirsti kelią bet kokios rūšies pažeidimams, kurie kliudo tiksliai atspindėti rinkėjų valią.

– Privatumo ir asmens duomenų apsauga. Kadangi absoliučios duomenų apsaugos užtikrinti neįmanoma, privatumui gali būti pakenkta. Šis klausimas ypač opus visuomenei.

– Būtinybė atsižvelgti į demokratinius procesus. Demokratinėms procedūroms atlikti paprastai reikia ilgų diskusijų ir suderinti skirtingus požiūrius. Internetas ne visada yra ideali vieta racionaliems svarstymams ir kruopščiai argumentų analizei. Dėl vaidmens, kurį atlieka aktyviausi interneto vartotojai, internete ne visada įmanoma atskirti viešąsias nuomones ir požiūrius, kurie, kaip atrodo, yra daugumos.

– Tam tikra patirtis parodė, kad vis dažniau informacija ir tinklais naudojamasi privačiais interesais, dėl to konkretus interesas galėtų būti klaidingai palaikytas visuotinės svarbos interesu ir etikai bei skaidrumui iškiltų pavojus. Asmenų, turinčių IRT įgūdžių, ir lobistų reikalavimams sektorių lygmeniu neturėtų būti teikiama pirmenybė, palyginti su visos visuomenės poreikiais.

Galimi būsimi veiksmai

Ekspertai, institucijos, valdžios institucijos ir plačiosios visuomenės atstovai pateikė kelis pasiūlymus ir rekomendacijas. Pranešėjas, po išsamių diskusijų su savo kolegomis, mano, kad šie pasiūlymai galėtų būti įtraukti į jo pranešimą ir būti nagrinėjami tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmenimis:

– kadangi skaitmeninė revoliucija jau vyksta pasauliniu mastu ir neišvengiamai paveiks piliečių kasdieninį gyvenimą, patartina numatyti švietimo ir techninių priemonių IRT kompetencijai gerinti siekiant maksimalios naudos demokratijos požiūriu;

– reikia dėti daugiau pastangų siekiant padėti sumažinti skaitmeninę atskirtį, užtikrinti plačią prieigą prie technologijų visiems visuomenės nariams (e. įtrauktį) ir skatinti saugesnę interneto aplinką, ypač informacijos ir duomenų saugumo, saugių skaitmeninių viešųjų registrų steigimo ir unikalių skaitmeninių parašų atžvilgiu, kad būtų užkirstas kelias įvairioms nesąžiningoms sąveikoms;

– skaitmeninės technologijos, kaip pagalbinė priemonė sprendimų priėmimo procese, galėtų būti naudojamos siekiant pagerinti viešas konsultacijas ir poveikio vertinimo procesus, siekiant stiprinti valdymą;

– skatinti ir populiarinti mechanizmus, kuriuos taikant visuomenė galėtų dalyvauti ir bendrauti su institucijomis ir joms atstovaujančiais pareigūnais. Taikant IRT turėtų būti sudarytos geresnės galimybės susipažinti su informacija, užtikrinti skaidrumą, aktyvų klausymą, vystyti diskusijas, todėl jos galėtų padėti sumažinti atotrūkį tarp piliečių ir pagerinti sprendimų priėmimą. Jos taip pat turėtų palengvinti atskaitomybę ir t. t.;

– raginti visuomenės atstovus aktyviai dalyvauti esamuose forumuose, siekiant skatinti diskusijas ir su piliečiais keistis nuomonėmis ir pasiūlymais;

– keistis geriausia praktika vykdant e. demokratijos projektus – tai būdas pereiti prie labiau dalyvavimu ir svarstymu grindžiamos demokratijos, kuri atitinka visuomenės reikalavimus ir interesus;

– kurti tinklus siekiant bendradarbiauti su universitetais ir švietimo įstaigomis, kad būtų skatinami moksliniai naujų komunikacijos ir dalyvavimo priemonių ir kanalų tyrimai ir jų diegimas;

– skatinti bendradarbiauti Europos lygmeniu, ypač Europos Sąjungos institucijų skaidrumo ir visuomenės dalyvavimo demokratiniame sprendimų priėmimo procese atžvilgiu;

– siūlyti politinėms partijoms naujų būdų būti atviroms ir palaikyti glaudų ryšį su savo nariais ir rėmėjais.

Galiausiai, reikėtų pabrėžti, kad techninės inovacijos pačios savaime neišspręs visuomenės nepasitenkinimo politika problemos arba neprives prie prasmingų pokyčių mūsų demokratinėse valstybėse. Šios krizės priežastys yra giliai įsišaknijusios ir yra susijusios su įgyvendinama politika, taip pat su didėjančia globalizacija ir vis didesniu nepasitenkinimu Europos demokratinių sistemų ir jų institucijų veikimu. Tačiau vykstant skaitmeninei revoliucijai reikia, kad mes atidžiai ir nuolat stebėtume, kaip ji gali būti nukreipta prasmingais tikslais, siekiant užkirsti kelią ne tik apgaulingam optimizmui dėl jos privalumų įveikiant su šiandienos parlamentine demokratija susijusias problemas, bet ir išvengti naujų problemų, kurių, kaip matyti, pasitelkiant IRT išspręsti nepavyksta.


Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ (14.10.2016)

pateikta Konstitucinių reikalų komitetui

E. demokratija Europos Sąjungoje: galimybės ir iššūkiai

(2016/2008(INI))

Nuomonės referentė: Isabella Adinolfi

PASIŪLYMAI

Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingą Konstitucinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pripažįsta, kad informacinėje visuomenėje vyksta nuolatiniai ir greiti technologiniai pokyčiai, šie pokyčiai lėmė didžiulius pasikeitimus visoje visuomenėje, ypač susijusius su švietimo ir pilietiškumo aspektais, taip pat pripažįsta su įvairiomis IRT priemonėmis, naujomis žiniasklaidos priemonėmis ir kitomis naujomis technologijomis susijusius iššūkius ir galimybes; todėl ragina nustatyti elektroninio dalyvavimo pridėtinės vertės vertinimo kriterijus;

2.  pažymi, kad vis daugiau piliečių naudojasi IRT priemonėmis, naujomis žiniasklaidos priemonėmis ir technologijomis siekdami gauti informaciją, kuri kaskart tampa vis įvairesnė, keistis nuomonėmis arba išsakyti savo nuomonę ir tokiu būdu įsitraukti į politinį gyvenimą bei kolektyvinį sprendimų priėmimą ir jame dalyvauti vietos, nacionaliniu ir ES lygmenimis; todėl mano, kad nepaprastai svarbu didinti skaitmeninę įtrauktį ir skaitmeninį raštingumą, tokiu būdu naikinant esamą skaitmeninę atskirtį, kuri yra pagrindinė kliūtis, trukdanti aktyviai naudotis piliečio teisėmis;

3.  primena, jog norint, kad, naudodamiesi IRT priemonėmis, piliečiai galėtų dalyvauti demokratiniame sprendimų priėmimo procese, būtina teisinė aplinka, kuria būtų užtikrinta teisė į privatumą, saviraiškos laisvė ir nepriklausoma informacija, ir investicijos, kurios padėtų sudaryti piliečiams sąlygas, gebant tinkamai naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir įgijus tinkamą skaitmeninio raštingumo lygį ir deramus skaitmeninius įgūdžius, visapusiškai ir lygiavertiškai naudotis didelio našumo IRT technine infrastruktūra;

4.  primena, kad visoje Sąjungoje reikia nustatyti ambicingus techninius standartus, kuriais būtų siekiama veiksmingai iš esmės sumažinti esamą skaitmeninį atskirtį, atsižvelgiant į konkrečią skirtingų valstybių narių padėtį; pabrėžia poreikį visiems užtikrinti vienodą prieigą prie prieinamos kainos, įtraukaus, teisingo ir saugaus interneto, kuriame būtų saugoma saviraiškos laisvė, teisė į privatumą, atkreipiant ypatingą dėmesį į asmens duomenų apsaugą, ir tinklo neutralumo principas, taip pat užtikrinti vienodą prieigą prie viešųjų interneto paslaugų ir e. atpažinties paslaugų; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į visas atitinkamas fizines, geografines ir socialines elektroninio dalyvavimo kliūtis, nesvarbu, kokios žmonių pajamos ar socialinė ir asmeninė jų padėtis, ypač sunkiau pasiekiamose vietovėse, ir vengti bet kokios diskriminacijos, kaip numatyta Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje;

5.  pažymi, kad siekiant socializuotis ir bendrauti vis dažniau naudojama socialinė žiniasklaida, taip pat ji vis dažniau naudojama kūrybos ir kultūros sektoriuose; pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad IRT plačiai naudojamos kasdieniame gyvenime ir šiuolaikiniame piliečių gyvenime, reikia skatinti visų amžiaus grupių žmonių skaitmeninę įtrauktį, kad būtų išspręsta skaitmeninės atskirties ES problema;

6.  mano, kad IRT priemonės ir naujos žiniasklaidos priemonės bei technologijos yra itin svarbios ir jos, kartu su neinternetinėmis priemonėmis, taps vis svarbesnės stiprinant priklausymo ES jausmą, piliečių dalyvavimą bei socialinę įtrauktį ir teikiant subalansuotą informaciją ir žinias apie ES, jos istoriją, vertybes ir pagrindines teises, siekiant skatinti kritinį mąstymą ir konstruktyvius viešus debatus Europos Sąjungos tema;

7.  pažymi, kad e. demokratija gali padėti piliečiams jaustis ES šeimininkais, o tai ypač svarbu dabartinėje euroskeptiškoje aplinkoje;

8.  pažymi, kad šiuo metu internete yra gausybė įvairios informacijos, ir pabrėžia, kad reikėtų stiprinti piliečių gebėjimą mąstyti kritiškai, kad jie galėtų geriau atskirti patikimus ir nepatikimus informacijos šaltinius; todėl ragina valstybes nares pritaikyti ir atnaujinti teisės aktus, atsižvelgiant į vykstančius pokyčius, ir visapusiškai įgyvendinti ir vykdyti esamus teisės aktus dėl neapykantos kurstymo tiek internetinėmis, tiek neinternetinėmis priemonėmis, užtikrinant pagrindines ir konstitucines teises; pabrėžia, kad Sąjunga ir jos valstybės narės turėtų parengti veiksmus ir politikos priemones, kuriomis būtų stiprinami piliečių, ypač jaunų, kritinio ir kūrybinio mąstymo įgūdžiai, kuriuos galima panaudoti įvairiose srityse, gerinamas jų skaitmeninis raštingumas ir gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis, didinama jų įtrauktis ir stiprinamas jų žingeidumas, kad jie galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus ir naudingai prisidėti prie demokratijos procesų;

9.  pažymi, kad nors IRT priemonėmis galima laisvai pasiekti skirtingus informacijos šaltinius, jomis taip pat lengviau sklinda prastos kokybės turinys, kurį gali būti sunku atskirti nuo rimtų ir patikimų šaltinių ir kuris gali klaidinti piliečius; todėl pabrėžia, jog gyvybiškai svarbu ugdyti tinkamą piliečių, ypač jaunimo, gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis;

10.  ragina būti atsargius, kadangi politiniuose debatuose elektroninėje erdvėje dažnai susidaro labai priešingos nuomonės ir gali būti kurstoma neapykanta, o santūrūs balsai dažnai neišgirstami;

11.  pažymi, kad e. demokratija gali turėti teigiamą poveikį tik tuomet, kai piliečiai yra gerai informuoti, turi įgūdžių kritiškai vertinti neteisingą ir šališką informaciją ir gali atpažinti bandymus skleisti propagandą;

12.  pripažįsta, kad minėtieji pavojai ir tikslai kelia didžiulius iššūkius mokytojams ir kitiems pedagogams formaliojo ir neformaliojo mokymo bei savišvietos srityse; todėl ragina Sąjungą ir jos valstybes nares padidinti investicijas į mokymąsi ir tobulinimąsi visą gyvenimą ir derinti internetinius ir neinternetinius metodus, skatinti tarpusavio mokymąsi, keitimąsi geriausia patirtimi ir gebėjimų stiprinimą bei sudaryti galimybes mokytis ir mokyti novatoriškais, įtraukiais ir nediskriminaciniais būdais;

13.  pabrėžia, kad ES ir valstybės narės turėtų, ypač regioniniu ir vietos lygmenimis, skatinti IRT pagrįstas mokymosi visą gyvenimą programas skaitmeninio raštingumo, įtraukties, piliečių įsipareigojimo bei dalyvavimo srityse ir parengti veiksmus ir politiką, įskaitant mokslinius tyrimus, kurie tas programas padarytų lengvai prieinamas patiems pažeidžiamiausiems piliečiams, ypač merginoms ir moterims, LGBTI piliečiams, neįgaliesiems ir kitų kategorijų socialiniu požiūriu nepalankioje padėtyje esantiems asmenims ir mažumoms; pabrėžia, kad kuriant ir naudojant tokias programas turi būti atsižvelgiama į visų piliečių interesus ir kad tuo pat metu reikia spręsti patyčių kibernetinėje erdvėje, stigmatizacijos ir kitokio pobūdžio internetinio smurto bei atskirties nuo politinio gyvenimo problemas ir ugdyti sąmoningumo jų klausimu, vengiant visuomenės suskaidymo ir diskriminacijos joje;

14.  pabrėžia, kad moterims yra nepakankamai atstovaujama visais lygmenimis priimant politinius sprendimus, taip pat IRT sektoriuose; pažymi, kad moterys ir mergaitės dažnai susiduria su lyčių stereotipais, susijusiais su skaitmeninėmis technologijomis; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares investuoti į tikslines programas, kuriomis būtų skatinamas moterų ir mergaičių, ypač iš pažeidžiamų ir marginalizuotų grupių, IRT švietimas ir e. dalyvavimas, mokantis formaliai, neformaliai arba savarankiškai;15.  pabrėžia didžiulę visų amžiaus grupių asmenų skaitmeninės įtraukties svarbą ir ragina Komisiją šiuo tikslu, siekiant paskatinti teigiamą dinamiką internete, kuri prisidėtų prie žmogaus raidos, taikos ir žmogaus teisių, visapusiškai išnaudoti IRT priemones, naujos žiniasklaidos priemones ir technologijas; be to, atsižvelgdamas į tai, mano, kad e. demokratijos priemonės gali padėti sumažinti demokratijos stoką ir sustabdyti demokratinio dalyvavimo nuosmukį Sąjungoje bei sudaryti palankesnes sąlygas įsipareigojimui ir dalyvavimui viešuosiuose reikaluose; ragina parengti iniciatyvas, konkrečiai skirtas jaunajai kartai, bet taip pat ir pagyvenusiems žmonėms, nes abiejų šių kategorijų žmones veikia kartų atotrūkis; ragina kritiškai vertinti tokių technologijų naudojimą, kad būtų galima apsaugoti žmones, ypač vaikus, nuo visų su jomis susijusių pavojų;

16.  primena, kad labiau įtraukiant piliečius į su Europos politika susijusius procesus galima atgauti jų paramą Europos Sąjungai ir sumažinti demokratijos stoką Sąjungoje; todėl pabrėžia e. demokratijos priemonių potencialą šiuo tikslu, taip pat pripažindamas neišvengiamus su jomis susijusius apribojimus, atsirandančius dėl joms keliamų reikalavimų, tiek techniniu (aukštas interneto skvarbos lygis, plačiai paplitęs belaidis ryšys, spartusis interneto ryšys ir kt.), tiek praktiniu lygmeniu (gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir skaitmeninis raštingumas bei įgūdžiai, vartojamos kalbos ir kt.);

17.  mano, jog itin svarbu, kad Sąjunga ir valstybės narės atliktų strateginę analizę, kad parengtų ir pradėtų taikyti tokias e. demokratijos priemones, kuriomis galima suteikti platesnį šaltinių, kuriais skleidžiama nepriklausoma ir patikima informacija, pasirinkimą, siekiant remti atvirus ir novatoriškus mokymosi modelius, atsižvelgiant į kultūrinę ir kalbinę Europos įvairovę ir konkrečius mažumų grupių interesus, gerinti viešų debatų kokybę, skatinti piliečių dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose, aktyvų jų įsitraukimą į politinę veiklą, naudojantis dalyvaujamosios bei tiesioginės demokratijos mechanizmais, kuriais būtų galima sustiprinti ir prireikus papildyti atstovaujamąją demokratiją;

18.  pažymi, kad siekiant užtikrinti, kad visi piliečiai turėtų vienodą prieigą prie e. demokratijos priemonių, kai informacija turi būti išplatinta ir ją turi perskaityti visi šalių, kuriose vartojama daugiau nei viena oficiali kalba, piliečiai ir skirtingos etninės kilmės piliečiai, svarbu parengti vertimus į įvairias kalbas;

19.  įspėja, kad nors e. demokratijos priemonės galėtų būti naudingos siekiant įtraukti piliečius į Europos procesus, jos nepakeičia įprastinių demokratijos priemonių ir jų rezultatai neturėtų būti laikomi bendra reprezentatyvia piliečių nuomonės išraiška;

20.  pažymi, kad e. demokratijos priemonės labai svarbios skatinant viešojo administravimo institucijų atskaitingumą, skaidrumą ir gerą valdymą, nes jos padeda išplėsti viešas diskusijas, sudarydamos piliečiams sąlygas tiek rašant, tiek skaitant įsitraukti į aktyvų dialogą ir taip dalyvauti vietos, nacionaliniame ir Europos politiniame gyvenime; mano, kad norint sėkmingai paskatinti piliečių įsitraukimą ir pasitikėjimą, reikia pakeisti valdymo kultūrą, kad jis taptų atskaitingesnis ir labiau kontroliuojamas; ragina Komisiją ir valstybes nares padaryti, kad konsultavimasis su suinteresuotaisiais subjektais, politikos formavimas ir teisėkūros procesai taptų dar skaidresni, prieinamesni, skaitmenizuoti, labiau patariami, įtraukūs, patikimi, atskaitingi bei sąžiningi ir kad jie atvertų galimybę piliečiams ir asociacijoms tiesiogiai kontroliuoti ir aktyviai prižiūrėti išrinktus atstovus;

21.  pabrėžia, kad, remiantis ESBO tyrimo duomenimis, e. demokratija turi tris matmenis: informavimo, konsultavimo ir aktyvaus dalyvavimo; pažymi, kad dėl to reikalinga valdymo ir organizavimo kultūra, specialūs įgūdžiai, apibrėžtos dalyvavimo taisyklės ir tvarka bei veiksmingas dalyvavimas sprendimų priėmimo procesuose;

22.  mano, kad e. demokratija gali padidinti sprendimų priėmimo proceso skaidrumą atstovaujamojoje demokratijoje ir padėti piliečiams labiau pasitikėti savo išrinktais atstovais;

23.  pabrėžia, kad su e. demokratijos priemonėmis susijusias saugumo problemas reikia spręsti racionaliai ir proporcingai, taikant skaidrius, saugius ir paskirstytus kontrolės mechanizmus, pritaikant tokias pačias prevencijos priemones, kurios jau reikalingos neinternetinėje aplinkoje, atkreipiant ypatingą dėmesį į rinkimų klastojimo ir manipuliacijos balsuojant internetu prevenciją, užtikrinant piliečių teises į privatumą ir apsaugant jų duomenis nuo piktnaudžiavimo, trečiųjų šalių programinės stebėjimo įrangos ir kitokio kišimosi;

24.  pažymi, kad siekiant užtikrinti piliečių teisę į privatumą ir teisę nebūti stebimiems nepaprastai svarbu per visą e. demokratijos procedūrą užtikrinti skaidrumą, saugumą ir demokratinės kontrolės mechanizmų buvimą;

25.  ragina Komisiją kurti ir įgyvendinti skaitmeninėje darbotvarkėje numatytus konkrečius bandomuosius projektus ir toliau teikti paramą iš kitų atitinkamų ES fondų ir pagal kitas programas, kaip antai „Europa piliečiams“, akcentuojant jaunimo judumą, siekiant skatinti ir stiprinti patikimas ir aktyviai veikiančias Europos pilietiškumo sistemas, kad būtų tikrai galima įtvirtinti demokratiją kaip politinę ir socialinę patirtį, apie kurią reikia išmokti, kurią reikia išgyventi, kuria reikia dalintis ir kurią reikia įsisavinti;

26.  ragina Komisiją toliau remti iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti ir stiprinti patikimas ir aktyviai veikiančias Europos pilietiškumo sistemas, visų pirma programą „Erasmus+“, Europos infrastruktūros tinklų priemonę, Europos struktūrinius ir investicijų fondus, programas „Horizontas 2020“ ir „Kūrybiška Europa“; todėl ragina stiprinti ir tobulinti iniciatyvą „eTwinning“, Europos mokyklų tinklą ir e. mokymo platformas ir programas, skatinančias aktyvų pilietiškumą, kaip antai Europos savanorių tarnyba.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

11.10.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

24

2

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Isabella Adinolfi, Dominique Bilde, Andrea Bocskor, Nikolaos Chountis, Silvia Costa, Mircea Diaconu, Damian Drăghici, Jill Evans, Petra Kammerevert, Andrew Lewer, Svetoslav Hristov Malinov, Curzio Maltese, Luigi Morgano, Michaela Šojdrová, Helga Trüpel, Sabine Verheyen, Julie Ward, Theodoros Zagorakis, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Milan Zver, Krystyna Łybacka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Therese Comodini Cachia, Ilhan Kyuchyuk, Emma McClarkin, Hannu Takkula

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Marco Affronte


GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

9.2.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

15

1

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Richard Corbett, Diane James, Ramón Jáuregui Atondo, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Helmut Scholz, György Schöpflin, Pedro Silva Pereira, Barbara Spinelli, Claudia Țapardel

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Max Andersson, Diane Dodds, Sylvie Goulard, Enrique Guerrero Salom, Jérôme Lavrilleux, Rainer Wieland

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Isabella Adinolfi, Ramón Luis Valcárcel Siso


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

15

+

ALDE

Sylvie Goulard, Maite Pagazaurtundúa Ruiz

EFDD

Isabella Adinolfi

GUE/NGL

Helmut Scholz, Barbara Spinelli

PPE

Jérôme Lavrilleux, György Schöpflin, Ramón Luis Valcárcel Siso, Rainer Wieland

S&D

Richard Corbett, Enrique Guerrero Salom, Ramón Jáuregui Atondo, Pedro Silva Pereira, Claudia Țapardel

VERTS/ALE

Max Andersson

1

-

NI

Diane James

0

0

 

 

 

Balsavimo pataisymai

+

 

-

0

Teisinė informacija - Privatumo politika