Pranešimas - A8-0153/2017Pranešimas
A8-0153/2017

PRANEŠIMAS dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, I skirsnis – Europos Parlamentas

4.4.2017 - (2016/2152(DEC))

Biudžeto kontrolės komitetas
Pranešėjas: Dennis de Jong


Procedūra : 2016/2152(DEC)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A8-0153/2017
Pateikti tekstai :
A8-0153/2017
Priimti tekstai :

1. PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO

dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, I skirsnis – Europos Parlamentas

(2016/2152(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrąjį biudžetą[1],

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2015 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2016) 0475 – C8-0270/2016)[2],

–  atsižvelgdamas į 2015 finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą, I skirsnis – Europos Parlamentas[3],

–  atsižvelgdamas į vidaus auditoriaus 2015 finansinių metų metinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2015 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą su institucijų atsakymais[4],

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2015 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą[5],

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir 318 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002[6], ypač į jo 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 16 d. Biuro sprendimą dėl Europos Parlamento biudžeto vykdymo vidaus taisyklių[7], ypač į jo 22 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį, 98 straipsnio 3 dalį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0153/2017),

A.  kadangi 2016 m. liepos 4 d. Pirmininkas patvirtino Parlamento 2015 finansinių metų finansines ataskaitas;

B.  kadangi generalinis sekretorius, kaip vyriausiasis įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas, 2016 m. birželio 24 d. pateikė pakankamą patikinimą, kad Parlamento biudžetui skirti ištekliai buvo naudoti pagal numatytą paskirtį ir vadovaujantis patikimo finansų valdymo principais, taip pat kad nustatytos kontrolės procedūros suteikė būtinas garantijas dėl atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo;

C.  kadangi, atlikę auditą, Audito Rūmai nustatė, jog, pagal jų atliktą specialųjį 2015 m. administracinių ir kitų išlaidų vertinimą, išnagrinėtose metinės veiklos ataskaitose institucijų ir įstaigų vidaus kontrolės sistemose, reikalaujamose pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, nenustatyta jokių rimtų trūkumų;

D.  kadangi Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 166 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad kiekviena Sąjungos institucija imtųsi visų deramų priemonių dėl pastabų, pateiktų kartu su Parlamento sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo;

1.  patvirtina Pirmininkui, kad Europos Parlamento 2015 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2. PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, I skirsnis – Europos Parlamentas, dalį

(2016/2152(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2015 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, I skirsnis – Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį, 98 straipsnio 3 dalį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0153/2017),

A.  kadangi Europos Parlamento (toliau – Parlamentas) apskaitos pareigūnas, patvirtindamas galutines finansines ataskaitas, pateikė pagrįstą patikinimą, kad finansinėse ataskaitose visais reikšmingais aspektais pateikiama tikra ir teisinga Parlamento finansinė būklė ir kad nenustatyta nė vieno klausimo, dėl kurio reikėtų daryti išlygą;

B.  kadangi pagal įprastą procedūrą Parlamento administracijai buvo pateikti 129 klausimai ir gauti atsakymai raštu, kurie buvo viešai aptarti Biudžeto kontrolės (CONT) komitete dalyvaujant už biudžetą atsakingam Parlamento pirmininko pavaduotojui, generaliniam sekretoriui ir vidaus auditoriui;

C.  kadangi tikrinimas, ypač vykdomas taikant ankstyvojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, yra būtinas siekiant užtikrinti, kad Parlamento politiniai lyderiai ir administracija būtų atskaitingi Sąjungos piliečiams; kadangi nuolat galima tobulinti viešųjų finansų valdymo kokybę, veiksmingumą ir efektyvumą; kadangi rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo ir gero žmogiškųjų išteklių valdymo principas turėtų būti pagrindinis elementas vykdant biudžetą;

Parlamento biudžeto ir finansų valdymo priežiūra

1.  pažymi, kad oficialią Parlamento biudžeto ir finansų valdymo priežiūros sistemą sudaro keturios pagrindinės dalys:

a)  Parlamento apskaitos pareigūno atliekamas galutinių finansinių ataskaitų patvirtinimas,

b)  vidaus auditoriaus metinės ataskaitos ir jo nuomonė dėl vidaus kontrolės sistemos,

c)  Parlamento išorės auditoriaus, t. y. Audito Rūmų, atliekamas visų Sąjungos institucijų, įskaitant Parlamentą, administracinių ir kitų išlaidų vertinimas ir

d)  CONT komiteto parengta biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra, pagal kurią Parlamentas priima sprendimą patvirtinti Parlamento pirmininkui, kad biudžetas įvykdytas;

2.  pažymi, kad vidaus auditoriaus metinėje ataskaitoje pateikiamos išvados, pagrįstos konkrečiu auditu; pažymi, kad ja siekiama patobulinti biudžeto ir finansų valdymą, o ne pateikti išsamų Parlamento biudžeto ir finansų valdymo vaizdą; taip pat pažymi, kad Audito Rūmų ataskaitose pateikiami tik nedidelės Parlamento sandorių imties (16 operacijų) rezultatai;

3.  supranta, kad apskritai žemas klaidų lygis administracinių išlaidų srityje gali būti siejamas su santykinai nedideliu dėmesiu, kurį Audito Rūmai skyrė Parlamento operacijoms;

4.  vis dėlto pabrėžia, kad, nors klaidų lygis yra nepaprastai žemas, pavojus reputacijai yra santykinai didelis, nes tokios finansų ir biudžeto valdymo klaidos galėtų pakenkti institucijos autoritetui;

5.  priduria, kad dėl visai neseniai bendrai pripažinto poreikio, jog būtų sudaromas rezultatais grindžiamas biudžetas, biudžeto įvykdymo patvirtinimas neturėtų apsiriboti pažeidimų nustatymu, bet taip pat turėtų apimti konkrečios veiklos rodiklių ir rezultatų vertinimą, ir kad tai taip pat itin svarbu Parlamento atveju, nes nepasiekti rezultatai daro tiesioginį poveikį institucijos reputacijai;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į šias aplinkybes, Parlamento atliktas darbas vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą suteikia galimybę išsamiau apsvarstyti Parlamento administracijos finansines ataskaitas;

Parlamento finansinės ataskaitos

7.  pažymi, kad galutiniai Parlamento asignavimai 2015 m. iš viso sudarė 1 794 929 112 EUR arba 19,78 proc. Daugiametės finansinės programos[8] pagal V išlaidų kategoriją visų 2015 m. Sąjungos institucijų administracinėms išlaidoms numatytų lėšų, ir, palyginti su 2014 m. biudžetu (1 755 631 742 EUR), ši suma yra 2,2 proc. didesnė;

8.  pažymi, kad bendra 2015 m. gruodžio 31 d. į apskaitą įtrauktų pajamų suma buvo 176 367 724 EUR (2014 m. – 174 436 852 EUR), iš jų asignuotąsias pajamas sudarė 27 988 590 EUR (2014 m. – 26 979 032 EUR);

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad 71 proc. visų įsipareigojimų sudaro keturių skyrių: 10 skyriaus (institucijos nariai), 12 skyriaus (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai), 20 skyriaus (pastatai ir susijusios išlaidos) ir 42 skyriaus (Parlamento narių padėjėjų išlaidos) įsipareigojimai; pažymi, kad tai rodo, jog Parlamento išlaidoms būdingas didelis tęstinumas, didžiąja dalimi susijęs su Parlamento narių ir darbuotojų atlyginimais, patikslintais pagal Tarnybos nuostatus, ir kitais sutartiniais įsipareigojimais;

10.  atkreipia dėmesį į skaičius, kuriais remiantis uždarytos 2015 finansinių metų Parlamento sąskaitos, t. y.:

a) Turimi asignavimai (EUR)

2015 m. asignavimai:

1 794 929 112

nesavaiminiai perkėlimai iš 2014 finansinių metų:

savaiminiai perkėlimai iš 2014 finansinių metų:

277 911 825

asignavimai, atitinkantys 2015 m. asignuotąsias įplaukas:

27 988 590

perkėlimai, atitinkantys 2014 m. asignuotąsias įplaukas:

106 077 150

Iš viso:

2 206 906 677

b) 2015 finansinių metų asignavimų panaudojimas (EUR)

įsipareigojimai:

2 176 992 756

atlikti mokėjimai:

1 770 807 099

savaime perkelti asignavimai, įskaitant asignuotųjų įplaukų asignavimus:

392 379 176

ne savaime į kitus metus perkelti asignavimai:

panaikinti asignavimai:

43 720 402

c) Biudžeto įplaukos (EUR)

gauta 2015 m.:

176 367 724

d) Bendras balansas 2015 m. gruodžio 31 d. (EUR)

1 511 058 599

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2015 m. buvo panaudota 99,1 proc. įsipareigojimų asignavimų, įrašytų į Parlamento biudžetą, o asignavimų panaikinimo lygis siekė 0,9 proc. ir kad, kaip ir ankstesniais metais, pasiektas labai aukštas biudžeto įvykdymo lygis;

12.  atkreipia dėmesį į tai, kad visi panaikinti asignavimai sudarė 41 422 684 EUR, o didžioji dalis šių panaikinimų buvo susijusi su atlyginimais ir išlaidomis, susijusiomis su pastatais;

13.  pažymi, kad kaupiamieji perkėlimai siekė 71 000 000 EUR, o tai sudarė 4 proc. visų asignavimų, perkeltų iš laikinų asignavimų biudžeto eilučių ir kitų šaltinių siekiant padėti finansuoti Konrado Adenauerio pastato metines nuomos įmokas; primygtinai ragina nustatyti pakankamai aiškią Parlamento pastatų politiką, kuri yra biudžeto strategijos dalis; mano, kad kaupiamųjų perkėlimų lygis yra labai aukštas; laikosi tvirtos nuomonės, kad veiksmingas biudžeto valdymas turėtų padėti sumažinti šių perkėlimų skaičių iki minimalaus lygio; šiuo klausimu ragina Audito Rūmus parengti ataskaitą dėl Parlamento pastatų politikos;

Audito Rūmų nuomonės dėl 2015 m. finansinių ataskaitų patikimumo ir jose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo

14.  pažymi, kad apskritai audito duomenys rodo, kad administravimo išlaidos nėra paveiktos reikšmingo klaidų lygio, tačiau, remiantis septyniomis kiekybiškai įvertintomis klaidomis, apskaičiuotas klaidų lygis pagal DFP 5 išlaidų kategoriją (administravimas) sudaro 0,6 proc. (padidėjo, 2014 m. buvo 0,5 proc.);

15.  yra labai susirūpinęs dėl Audito Rūmų išvados, kad iš 151 tikrintos visų Sąjungos institucijų operacijos, 22 operacijos (14,6 proc.) buvo paveiktos klaidų; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad iš šias 22 operacijas paveikusių klaidų tik septynios buvo kiekybiškai įvertintos ir todėl turėjo finansinį poveikį, dėl kurio apskaičiuotas klaidų lygis buvo 0,6 proc.;

16.  be to, atkreipia dėmesį į konkrečias išvadas dėl Parlamento, įtrauktas į Audito Rūmų 2015 m. metinę ataskaitą; pažymi, kad Audito Rūmai nustatė 2014 m. patirtų išlaidų leidimo joms išdavimo ir jų apmokėjimo kontrolės trūkumų; šie trūkumai buvo susiję tik su viena iš 16 patikrintų Parlamento operacijų, susijusia su kažkuria viena frakcija, ir 2015 m. jie buvo pašalinti;

17.  atkreipia dėmesį į Parlamento Audito Rūmams pateiktus atsakymus vykstant prieštaravimų procedūrai; prašo Audito Rūmų nuolat informuoti atsakingą komitetą apie Audito Rūmų rekomendacijų įgyvendinimą siekiant teikti geresnes gaires ir peržiūrėti esamą frakcijoms skirtų biudžeto asignavimų vykdymo kontrolės sistemą;

Vidaus auditoriaus metinė ataskaita

18.  pažymi, kad 2017 m. sausio 30 d. surengtame atsakingo komiteto susitikime su vidaus auditoriumi vidaus auditorius pristatė savo metinę ataskaitą ir paaiškino, kad 2015 m. patvirtino ataskaitas šiais klausimais:

–  tolesnės priemonės, kurių imtasi vidaus audito ataskaitose nustačius nebaigtus veiksmus,

–  Daugiakalbystės kodeksas,

–  IT veiklos efektyvumo ir veiklos rezultatų vertinimas,

–  finansų valdymo sistema (FVS),

–  skolos išieškojimo procesas,

–  veiklos tęstinumo valdymas,

–  IT duomenų centro inventorius ir išorės ekspertinių žinių valdymas;

19.  atkreipia dėmesį į vidaus auditoriaus pareikštą nuomonę ir pritaria, kad reikia:

–  parengti pagrįstą pasiūlymą dėl Daugiakalbystės kodekso, skirto vertimo žodžiu tarnyboms, atnaujinimo; atnaujintame kodekse turėtų būti numatytos specialios nuostatos, taikomos planuojant trišalio dialogo susitikimus,

–  pagerinti reguliavimo sistemą, taikomą posėdžiams, kuriuose teikiamos vertimo žodžiu paslaugos, įskaitant: geresnį esamų taisyklių rinkinių suderinimą; priemones, kuriomis siekiama tolygiau paskirstyti paklausą per visą savaitę ir nustatyti bei užpildyti nepakankamai panaudotus laiko tarpsnius; pabrėžia būtinybę sumažinti paskutinę minutę atšaukiamų posėdžių skaičių, nes dėl to prarandama nemažai išteklių,

–  parengti atitinkamus kriterijus ir orientacines ribas, pagal kuriuos būtų pradedamos teisinės procedūros ir atsisakoma skolų, taip pat pateikti juos tvirtinti vyriausiajam įgaliotajam leidimus suteikiančiam pareigūnui,

–  nustatyti tinkamą valdymą ir politiką (įskaitant institucines gaires ir praktines taisykles) siekiant veiklos tęstinumo valdymo;

20.  pažymi, kad 2015 m. pabaigoje, sėkmingai atlikus vėlesnius tolesnių veiksmų auditus, keturi vidaus kontrolės sistemos peržiūros veiksmai (visi susiję su maža rizika) buvo dar neįvykdyti, – vieno iš šių veiksmų nustatytas įvykdymo terminas atsižvelgiant į naują Parlamento finansų valdymo sistemą buvo atidėtas 2017-iems metams; ragina vidaus auditorių informuoti CONT komitetą apie padarytą pažangą šių veiksmų srityje;

21.  prašo vidaus auditoriaus pristatant metinę ataskaitą daugiau dėmesio skirti tiems aspektams, dėl kurių nustatyta trūkumų ir (arba) pažeidimų ir įdiegti priemones, kurias taikant būtų galima įvertinti veiklą ir rezultatus; be to, ragina jį informuoti apie tolesnius veiksmus, pažangą ir sprendimus, taikytus siekiant išspręsti problemas, nustatytas vykdant savo įgaliojimus;

Tolesnės priemonės, susijusios su 2014 m. rezoliucija dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo

22.  atkreipia dėmesį į CONT komitetui 2016 m. spalio 20 d. pateiktus atsakymus raštu dėl rezoliucijos dėl 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo ir generalinio sekretoriaus pateiktus atsakymus į įvairius klausimus ir prašymus, susijusius su Parlamento rezoliucija dėl 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo, ir po to įvykusį keitimąsi nuomonėmis su Parlamento nariais; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad dėl daugelio šių prašymų nesiimta jokių tolesnių veiksmų ir kad šiuo klausimu nepateiktas joks paaiškinimas ar pagrindimas; pabrėžia, kad svarbu suteikti galimybę CONT komitete su generaliniu sekretoriumi dažniau aptarti klausimus, turinčius poveikį Parlamento biudžetui ir jo įgyvendinimui;

23.  pažymi, kad neatitiko pranešimo dėl Parlamento biudžeto įvykdymo patvirtinimo projekto pristatymo ir galimybės pateikti papildomų klausimų generaliniam sekretoriui datos; ragina generalinį sekretorių atsakymus į papildomus klausimus pateikti iki pakeitimų pateikimo termino ir, prireikus, iki balsavimo komitete;

Parlamento 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas

24.  atkreipia dėmesį į už biudžetą atsakingo EP pirmininko pavaduotojo, generalinio sekretoriaus ir CONT komiteto 2017 m. sausio 30 d. keitimąsi nuomonėmis dalyvaujant Audito Rūmų nariui ir vidaus auditoriui;

25.  išreiškia pasitenkinimą, kad Parlamento administracija įsipareigojo nuolat gerinti visų Parlamento tarnybų veiklos rodiklius ir tai daryti veiksmingai, nors taip pat mano, kad kai kuriais atvejais praktinis pokyčių įgyvendinimas užtrunka per ilgai;

26.  pažymi, kad Parlamentas, kurio išlaidos sudaro apie 3,60 EUR vienam piliečiui per metus, neturi baimintis būti lyginamas su kitomis parlamentinėmis sistemomis, juo labiau kad trečdalį šių išlaidų lemia bendrosios sąlygos (daugiakalbystė ir vietų skaičius), kurioms pats Parlamentas gali daryti ribotą įtaką ir kurios kitiems parlamentams tokia forma netaikomos;

27.  vis dėlto pažymi, kad skirtingi generaliniai direktoratai skyrė nevienodą dėmesį rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymui ir kad toks biudžeto sudarymas yra gerai išplėtotas, pavyzdžiui, Finansų generaliniame direktorate (FINS GD), tačiau kituose administracijos padaliniuose vis dar vykdomas tik pradinis tokio jo sudarymo etapas; ragina generalinį sekretorių užtikrinti, kad visuose administracijos padaliniuose būtų nustatyti aiškūs, išmatuojami tikslai ir vykdoma jų stebėsena;

28.  atkreipia dėmesį į generalinio sekretoriaus atsakymą dėl galimybės Parlamento nariams ir visai visuomenei naudotis programa „ePetition“, taip pat į Teisės tarnybos pranešimą; ragina generalinį sekretorių informuoti apie tolesnius veiksmus, kurių imtasi pagal Teisės tarnybos rekomendacijas;

29.  palankiai vertina dėmesį, kurį administracija skyrė tvarumui, visų pirma atsižvelgiant į viešųjų pirkimų procedūras; vis dėlto pažymi, kad įsigaliojus naujai direktyvai dėl viešųjų pirkimų[9] atsirado galimybė padidinti kriterijų, susijusių su socialiniu ir aplinkos tvarumu, svertą, palyginti su mažiausios kainoms kriterijumi;

30.  ragina generalinį sekretorių pateikti veiksmų planą, kaip taikyti tvarumo kriterijus vykdant Parlamento viešųjų pirkimų procedūras ir šiuo aspektu įtraukti žaliųjų viešųjų pirkimų kaip priemonės naudojimo vertinimą;

31.  pripažįsta tai, kad, Audito Rūmų nuomone, Parlamento narių geografinio pasiskirstymo sąnaudos siekia 114 mln. EUR per metus ir atkreipia dėmesį į 2013 m. A. Foxo ir G. Häfnerio pranešime pateikiamas išvadas, kad 78 proc. visų Tarnybos nuostatuose numatytų Parlamento darbuotojų komandiruočių yra tiesioginis Parlamento tarnybų geografinio pasiskirstymo rezultatas; primena, kad įvertintas šio pasiskirstymo poveikis aplinkai siekia 11 000–19 000 tonų išmetamo CO2; ragina Biurą paprašyti generalinio sekretoriaus nedelsiant parengti veiksmų planą dėl vienos Parlamento būstinės; dar kartą ragina Parlamentą ir Tarybą, siekiant ilgainiui sutaupyti lėšų, reaguoti į poreikį parengti perėjimo prie vienos būstinės veiksmų planą, kaip nurodyta keliose ankstesnėse Parlamento rezoliucijose; mano, kad JK pasitraukimas ir poreikis perkelti Europos agentūras, kurių būstinės šiuo metu yra JK, galėtų suteikti puikią galimybę vienu metu išspręsti keletą klausimų; vis dėlto atkreipia dėmesį į SESV 341 straipsnį, kuriame nustatyta, kad Sąjungos institucijų būstinės vieta nustatoma bendru valstybių narių vyriausybių sutarimu, ir Protokolą Nr. 6, pridedamą prie ES sutarties ir SESV, kuriame nustatyta, kad Parlamento būstinės vieta yra Strasbūras; primena, kad sprendimui turėti vieną būstinę priimti reikia pakeisti Sutartį;

32.  primena administracijos atsakymą į klausimyno dėl Parlamento 2013 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo 75 klausimą, jog ji nusprendusi „nutraukti ilgalaikių komandiruočių praktiką, [...] ir taip reikšmingai sutaupyti“, tačiau atkreipia dėmesį į nemažą prieštaravimą tarp šio pažado ir fakto, kad šiuo metu 13 darbuotojų yra ilgalaikėse komandiruotėse; mano, kad ilgalaikė darbuotojo komandiruotė, kai pagal jau buvusią asmens gyvenamąją ir darbo vietą mokama ekspatriacijos išmoka ir dienpinigiai, yra kritikuotinas ir Tarnybos nuostatų neatitinkantis mokesčių mokėtojų pinigų naudojimas; primygtinai ragina paaiškinti kiekvienos ilgalaikės komandiruotės aplinkybes ir ypač atskleisti tos ilgalaikės komandiruotės priežastis ir išlaidas;

33.  primena, kad, kaip reikalaujama pagal Tarnybos nuostatuose nustatytas taisykles, visi Sąjungos pareigūnai ir kiti tarnautojai, net tie, kurie dirba kabinetuose, turi atlikti savo pareigas vadovaudamiesi tik Sąjungos interesais; pažymi, kad atlyginimas Sąjungos pareigūnams mokamas mokesčių mokėtojų pinigais, kurie nėra skirti spaudos skyriaus ar kitų darbuotojų vykdomam Pirmininko nacionalinių politinių interesų propagavimui finansuoti; ragina Biurą Parlamento nuostatuose nustatyti aiškias nuostatas;

34.  primena 2015 m. spalio 21 d. Pirmininko sprendimą, pagal kurį jis siekė asmenis į vadovaujamas pareigas Parlamente skirti nesilaikant procedūrų ir ypač neskelbiant kvietimų teikti paraiškas; pažymi, kad šis sprendimas neatitiko taisyklių (administracijos atsakymas į CONT komiteto 2-ąjį klausimyną); reikalauja oficialiai atšaukti šį Pirmininko sprendimą;

35.  pažymi, kad 2015 m. gruodžio 15 d. Pirmininkas pats save įgaliojo, be esamos priemokos kabinetui, skirti neriboto dydžio specialiąją priemoką savo kabineto nariams, nors Tarnybos nuostatuose tokia specialioji priemoka nenumatyta; dar kartą kelia šio įgaliojimo teisėtumo ir specialiųjų priemokų galiojimo klausimą; prašo atlikti tyrimą, ar sprendimas dėl jų skyrimo turėtų būti atšauktas;

Lankytojų grupių subsidijavimo schemos valdymas

36.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. spalio 24 d. Biuras patvirtino persvarstytas taisykles, reglamentuojančias finansinių įnašų mokėjimą finansuojamoms lankytojų grupėms;

37.  džiaugiasi tuo, kad tai padeda ženkliai sumažinti mokėjimus grynaisiais pinigais ir pradedami taikyti privalomi elektroniniai pinigų pervedimai, todėl mažėja vagysčių rizika ir pavojus Parlamento reputacijai, nors vis dar užtikrinamas nemažas lankstumas; pritaria Biuro ketinimui įvertinti peržiūrėtą sistemą po vienų jos įgyvendinimo metų; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad Parlamento narių padėjėjams gali būti pavedama gauti mokėjimus į savo asmenines sąskaitas ir tvirtinti grupės išlaidas; yra susirūpinęs dėl to, kad taip akredituotiems Parlamento narių padėjėjams užkraunama nereikalinga teisinė ir finansinė atsakomybė ir jiems kyla galima rizika; primygtinai ragina Biurą prioritetine tvarka persvarstyti šį klausimą;

38.  apgailestauja dėl to, kad Parlamentas patvirtino Pirmininkui, jog Parlamento 2014 finansinių metų biudžetas įvykdytas, ir paskutinę akimirką išbraukė svarbias dalis, kurios kelia papildomų klausimų dėl Pirmininko politinės veiklos ir su finansais susijusio elgesio per 2014 m. Europos Parlamento rinkimus;

Skaidrumo registras ir interesų konfliktai

39.  palankiai vertina didėjantį žiniasklaidos ir visuomenės dėmesį Parlamentui ir jo administracijai; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriems žurnalistams sunku gauti konkrečią jų ieškomą informaciją; pažymi, kad Parlamento ir jo administracijos veiklos skaidrumas yra labai svarbus institucijos teisėtumui užtikrinti ir kad turėtų būti pagerinta prieiga prie informacijos, visada laikantis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių taisyklių;

40.  ragina Biurą Parlamento interneto svetainėje kompiuterio skaitomu formatu skelbti svarbius dokumentus, kuriuos jam teikia generalinis sekretorius, nebent tai būtų neįmanoma padaryti dėl tuose dokumentuose esančios informacijos pobūdžio kaip, pavyzdžiui, asmens duomenų apsaugos atveju;

41.  pabrėžia, kad būtina didinti sprendimus priimančių Parlamento vidaus organų, ypač Biuro, darbo skaidrumą ir suteikti daugiau galimybių susipažinti su jo darbu; ragina intranete laiku skelbti Biuro darbotvarkes ir daug greičiau skelbti posėdžių protokolus; pažymi, kad nebūtina laukti, kol šie protokolai bus išversti į visas kalbas;

42.  ragina generalinį sekretorių šią rezoliuciją perduoti Biurui ir atkreipti jo dėmesį į tuos punktus, kuriuose Biuro prašoma imtis veiksmų arba priimti sprendimus; ragina generalinį sekretorių parengti veiksmų planą ir grafiką, pagal kuriuos Biuras galėtų imtis tolesnių veiksmų dėl jam skirtų Parlamento rekomendacijų, pateiktų rezoliucijose dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, ir (arba) reaguoti į šias rekomendacijas, taip pat ragina į metinį stebėsenos dokumentą įtraukti rezultatus; ragina generalinį sekretorių tinkamu laiku informuoti Biudžeto komitetą ir Biudžeto kontrolės komitetą apie visus Biurui pateiktus projektus, kurie turi didelį poveikį biudžetui;

43.  mano, kad EP nariai turėtų turėti galimybę naudotis Parlamento interneto svetaine, kad užtikrintų savo rinkėjams kuo didesnį savo veiklos skaidrumą ir todėl ragina generalinį sekretorių sukurti sistemą, kuria naudodamiesi EP nariai galėtų skelbti informaciją apie savo susitikimus su interesų grupių atstovais; taip pat primygtinai ragina generalinį sekretorių nedelsiant sudaryti tokią galimybę, kaip jau prašyta 2014 m. rezoliucijoje dėl Parlamento biudžeto įvykdymo patvirtinimo;

44.  dar kartą primena Parlamento poziciją dėl bendroms išlaidoms kompensuoti skirtų išmokų, kuri pateikiama 2014 m. rezoliucijos dėl Parlamento biudžeto įvykdymo patvirtinimo 36–39 dalyse; atkreipia dėmesį į tai, kad jau įmanoma tiems EP nariams, kurie to pageidauja, reikalauti laikyti audito išlaidas tinkamomis finansuoti išlaidomis, susijusiomis su bendroms išlaidoms kompensuoti skirtomis išmokomis; ragina Biurą išnagrinėti, ar būtų galima rasti ekonomiškai efektyvių būdų Parlamento administracijai atlikti EP narių išlaidų auditą, užuot pasikliovus išorės auditoriais;

45.  atkreipia dėmesį į menką EP narių informuotumo lygį apie galimybę grąžinti bendroms išlaidoms kompensuoti skirtos išmokos perteklių; prašo generalinio sekretoriaus prioritetine tvarka paskelbti informaciją apie šią galimybę; primygtinai ragina EP narius kadencijos pabaigoje grąžinti perteklių;

46.  taip pat ragina generalinį sekretorių tiems EP nariams, kurie savo asmeninėse interneto svetainėse norėtų paskelbti informaciją apie visų kitų Parlamento išmokų jiems mokėjimus, pateikti atitinkamus duomenų rinkinius, kuriuos būtų paprasta toliau tvarkyti;

47.  taip pat ragina generalinį sekretorių tokią pagalbą teikti ir suinteresuotosioms frakcijoms;

48.  atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamento interneto svetainėje pateikiami įvairūs dokumentai, susiję su sprendimais dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų pripažinimo, ir išsamūs duomenys, susiję su galutinės jų finansavimo sumos nustatymu; ragina Parlamentą prašyti, kad Komisija pateiktų pasiūlymą dėl dabartinio Sąjungos teisės akto dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo[10] persvarstymo, įskaitant griežtesnius Europos politinių fondų steigimo reikalavimus, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimo atvejams;

49.  palankiai vertina tai, kad pradėta naudoti speciali forma pranešėjams, kurioje jie gali nurodyti, kurios interesų grupės atstovai darė poveikį jų pranešimams (poveikis teisės aktui);

50.  pakartoja savo raginimą Parlamento administracijai parengti ataskaitą dėl interesų grupių atstovų ir kitų išorės organizacijų naudojamų Parlamento patalpų;

51.  yra susirūpinęs dėl to, kad gali reikėti toliau tobulinti dabar galiojantį EP narių elgesio kodeksą, kad būtų išvengta interesų konfliktų, ypatingą dėmesį skiriant:

–  EP narių papildomiems apmokamiems darbams,

–  lobistinei veiklai, orientuotai į Europos institucijas, kurią vykdo buvę EP nariai tuo metu, kai jie turi teisę gauti pereinamojo laikotarpio išmoką,

–  EP narių interesų deklaracijų registravimui,

–  patariamojo komiteto sudėčiai ir kompetencijai;

Komunikacijos (COMM) generalinis direktoratas

52.  palankiai vertina tai, kad kuriami rodikliai, pagal kuriuos būtų vertinami Parlamento komunikacinės veiklos rezultatai, ir ragina generalinį sekretorių Parlamento 2016 m. veiklos ataskaitoje skirti specialų skirsnį šio naujo veiklos rezultatais grindžiamo požiūrio komunikacijos veikloje veiksmingumui;

53.  reiškia savo nepasitenkinimą dabartine Parlamento komunikacijos strategija; mano, kad esama didelių problemų, susijusių su dabartinės strategijos veiksmingumu ir nuoseklumu ir ypač su jai skirta finansavimo suma, ir prašo Parlamento tarnybų parengti tokią komunikacijos strategiją, kuri veiksmingai ir ekonomiškai tenkintų institucijos interesus;

54.  pritaria įvairioms programoms, kuriomis siekiama palengvinti žurnalistų ir piliečių, kurie nori daugiau sužinoti apie Parlamento veiklą, apsilankymus;

55.  šiuo atžvilgiu pakartoja savo raginimą, pateiktą rezoliucijoje dėl 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo, kurioje atkreipiamas dėmesys į tai, kad Parlamento interneto svetainė išliko palyginti sudėtinga naudoti, joje ir toliau sunku naršyti ir dar nebuvo įdiegtos paskutinės technologinės naujovės, todėl buvo sunku greitai rasti atitinkamą informaciją; taip pat buvo pažymėta, kad, atsižvelgiant į bendravimo su Europos piliečiais svarbą, interneto svetainė nepadėjo gerinti Parlamento įvaizdžio plačiosios visuomenės akyse;

56.  ragina Komunikacijos generalinį direktoratą (COMM GD) sukurti veiksmingesnę ir patogesnę naudoti interneto svetainę, kurioje būtų įdiegta efektyvesnė interneto svetainės naršyklė – tokią svetainę, kuri padėtų pagerinti Parlamento reputaciją plačiosios visuomenės akyse ir labiau atitiktų piliečių poreikius ir interesus; pažymi, kad nepaisant to, jog išleista daug lėšų, pasiekti tik vidutiniški rezultatai;

57.  reiškia susirūpinimą dėl Parlamento komunikacijos strategijos veiksmingumo; šiuo požiūriu ragina atlikti išsamią dabartinės strategijos peržiūrą ir ypač vadovautis aktyvesniu požiūriu į tuos asmenis, kurie nėra savaime susidomėję Parlamento veikla arba net gali būti skeptiški dėl jo veiklos; ragina generalinį sekretorių parengti naują strategiją, kurią įgyvendinant būtų galima įtraukti platesnę auditoriją siekiant sudominti ir šiuos piliečius, taip pat palengvinti prieigą prie informacijos ir tinkamai išsklaidyti nepagrįstas išankstines nuostatas Parlamento atžvilgiu tuo pačiu metu išvengiant nereikalingų ir brangiai kainuojančių reklamos kampanijų;

58.  pabrėžia, kad reikia atnaujinti Parlamento informacijos biurų misiją, kad būtų optimizuotas naujų komunikacijos technologijų ir metodų taikymas ir pasinaudota tuo pranašumu, kad jie yra geografiškai arti piliečių, siekiant toliau stiprinti veiklą vietos lygmeniu, pvz., rengti diskusijas su EP nariais ir pilietinės visuomenės atstovais, kad būtų išklausoma žmonių nuomonė ir su jais bendradarbiaujama; pabrėžia, kad diskusijos internetu ir žiniasklaidos dėmesys šiems renginiams turėtų padėti pritraukti dar daugiau piliečių; atkreipia dėmesį į tai, kad informacijos biurų valstybėse narėse sąnaudos, susijusios su pastatais ir darbuotojais, yra neproporcingai didelės, palyginti su lėšų, išleistų šių biurų pagrindinėms funkcijoms vykdyti, sumomis; ragina generalinį sekretorių iki 2017 m. pabaigos CONT komitetui pateikti išsamią atitinkamai Briuselio ir Strasbūro miestų informacijos biurų veiklos ir finansų ataskaitą, ypatingą dėmesį skiriant jų sukuriamai pridėtinei vertei;

59.  yra susirūpinęs dėl atsakymų į klausimus, į kuriuos atsakoma raštu, dėl Parlamento informacijos biurų kai kuriose valstybėse narėse, nes daugeliu atvejų tik labai nedidelė veiklos išlaidų dalis yra susijusį su tikrais tokių biurų tikslais ir užduotimis, o didžiausia lėšų dalis leidžiama biurų nuomai ir jų darbuotojų darbo užmokesčiui bei kelionės išlaidoms finansuoti;

60.  ragina generalinį sekretorių pagerinti vidaus komunikaciją tarp skirtingų generalinių direktoratų, kad, pavyzdžiui, naujų svarbių priemonių, tokių kaip „teisėkūros traukinys“, kūrimas būtų žinomas platesnei vidaus ir išorės visuomenei;

LUX kino apdovanojimas

61.  teigiamai vertina apklausos, atliktos siekiant nustatyti, kaip prašyta tvirtinant 2013 finansinių metų biudžeto įvykdymą, ar LUX kino apdovanojimas yra gerai žinomas ir kaip, jei apskritai, jis suvokiamas atitinkamose valstybėse narėse, bendrą pristatymą, parengtą CONT komitetui ir Kultūros ir švietimo komitetui, bei šios apklausos išvadas;

62.  primena, kad pagal minėtą apklausą EP narių ir filmų kūrėjų informuotumas daugiausia susijęs su LUX kino apdovanojimo tikslu – parodyti piliečiams, kad Parlamentas įsipareigojęs puoselėti tokias visuotines vertybes, kaip žmogaus teisės ir solidarumas, bei kultūrų ir kalbų įvairovę;

63.  pažymi, kad per minėtą apklausą gauta labai mažai atsakymų – tik 18 proc. Parlamentą sudarančių narių, o tai atitinka 137 EP narius iš visų frakcijų ir valstybių narių ir kad daugiau kaip 90 proc. šių EP narių žinojo apie LUX kino apdovanojimą, 75 proc. jų teisingai suprato jo tikslą ir daugiau nei 80 proc. LUX kino apdovanojimą vertina teigiamai;

64.  nėra įsitikinęs dėl atrankos metodo, pagal kurį EP nariai sprendžia dėl kandidatūrų apdovanojimui gauti teikimo ir galutinio LUX kino apdovanojimo laimėtojo išrinkimo, ir ragina Biurą pateikti ataskaitą dėl alternatyvių modelių, pagal kuriuos būtų gaunami norimi rezultatai, pavyzdžiui, remiant panašią iniciatyvą, kurios ėmėsi pačios filmų kūrėjų organizacijos;

65.  pažymi, kad, nors ilgainiui žiūrovų skaičius išaugo, 43 000 visoje Sąjungoje vis dar yra labai mažai ir kelia klausimą, ar LUX kino apdovanojimas yra pagrįstas;

Europos istorijos namai

66.  apgailestauja dėl to, kad ne kartą vėluota atidaryti Europos istorijos namus, kurių atidarymas iš pradžių planuotas 2016 m. kovo mėn., vėliau atidėtas iki 2016 m. rugsėjo ir lapkričio mėn., o dabar numatyta, kad jis įvyks 2017 m. gegužės mėn.;

67.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į vykstančias diskusijas dėl Europos istorijos namų laikinųjų parodų pobūdžio; klausia, ar teisė priimti sprendimus dėl parodų Europos istorijos namuose turinio neturėtų būti palikta kompetentingoms muziejaus tarnyboms;

68.  su malonumu pažymi, kad Europos istorijos namuose, kaip manoma, kasmet apsilankys 250 000 žmonių; pažymi, kad, remiantis išankstiniais skaičiavimais, metinės šios įstaigos veiklos išlaidos sieks 13,3 mln. EUR; reiškia susirūpinimą dėl santykinai mažo lankytojų skaičiaus, palyginti su didelėmis veiklos išlaidomis, atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. Parlamentas priėmė 326 080 lankytojų ir veiklos išlaidos tesiekė 4,3 mln. EUR;

69.  ragina Biurą apsvarstyti galimybę Europos istorijos namų valdymą pritaikyti labiau tarpinstituciniam požiūriui nagrinėjant tolesnio bendradarbiavimo su kitomis Sąjungos institucijomis, ypač su Komisija ir Taryba, klausimą;

70.  teigiamai vertina Komisijos sprendimą kasmet skirti 800 000 EUR įnašą Europos istorijos namų veiklos išlaidoms finansuoti; vis dėlto mano, kad Komisija turėtų finansuoti gerokai didesnę numatomų metinių veiklos išlaidų dalį;

Personalo (PERS) generalinis direktoratas

71.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2015 m. gruodžio 31 d. sekretoriate dirbo iš viso 5 391 pareigūnas ir laikinasis darbuotojas (96 daugiau, palyginti su 2014 m. gruodžio 31 d.), o frakcijose dirbo iš viso 771 pareigūnas ir laikinasis darbuotojas (26 daugiau, palyginti su 2014 m. gruodžio 31 d.); kartu su sutartininkais, PERS GD buvo atsakingas už 9 402 darbuotojus (467 daugiau, palyginti su 2014 m. gruodžio 31 d.);

72.  pažymi, kad 2015 m. sausio 1 d., vadovaujantis 2014 m. Tarnybos nuostatų peržiūra ir 2014–2020 m. DFP, Parlamento personalo plane panaikinti 47 etatai ir pagal bendrą personalo planą liko 6 739 etatai, iš kurių 5 723 (84,9 proc.) buvo skirti sekretoriatui, o 1 016 (15,1 proc.) – frakcijoms; 2015 m. gruodžio 31 d. 4,9 proc. etatų sekretoriate buvo laisvi, palyginti su 9,6 proc. 2014 m. pabaigoje;

73.  palankiai vertina tai, kad generalinių direktorių lyčių pusiausvyra pagerėjo nuo 18,2 proc. / 81,8 proc. 2014 m. iki 33,3 proc. / 66,7 proc. 2015 m., tačiau pažymi, kad direktorių lyčių pusiausvyra sumažėjo nuo 34 proc. / 66 proc. 2014 m. iki 31,1 proc. / 68,9 proc. 2015 m.; pažymi, kad skyrių vadovų lyčių pusiausvyra ir toliau gerėjo nuo 30 proc. / 70 proc. 2014 m. pabaigoje iki 31,2 proc. / 68,8 proc. 2015 m. pabaigoje; pabrėžia, kad ir toliau nėra pusiausvyros vadovaujamų pareigybių srityje ir kad lygių galimybių programa šių pareigybių atžvilgiu ir toliau yra nepaprastai svarbi;

74.  reiškia nuostabą dėl to, kad Parlamento patariamasis vyresniųjų pareigūnų skyrimo komitetas sudarytas tik iš vyresniųjų vadovaujamas pareigas einančių pareigūnų ir ragina generalinį sekretorių įtraukti darbuotojų asociacijos atstovą;

75.  pabrėžia, kad geografinė pusiausvyra, t. y. darbuotojų, turinčių konkrečią pilietybę, skaičiaus ir jų atitinkamų valstybių narių gyventojų skaičiaus santykis turėtų ir toliau būti svarbus išteklių valdymo elementas, ypač kalbant apie valstybes nares, kurios įstojo į Sąjungą nuo 2004 m.; teigiamai vertina tai, kad Parlamente pareigūnų iš valstybių narių, įstojusių į Sąjungą iki 2004 m. ir nuo 2004 m., sudėtis apskritai jau yra subalansuota; tačiau pažymi, kad šių valstybių narių piliečiai vis dar užima tik 3 proc. aukštesnio lygmens administratoriaus (AD12–16) pareigybių trijose darbo vietose, palyginti su šių valstybių narių gyventojų dalimi Sąjungoje (21 proc.), todėl šioje srityje tebelaukiama pažangos;

76.  pripažįsta, kad kai kurios veiklos atveju, pavyzdžiui, valgyklų valdymo ir valymo, užsakomosios paslaugos yra pasirinktis, kuriai Parlamentas teikia pirmenybę, ir todėl kai kuriuose GD išorės darbuotojų skaičius Parlamento patalpose gali net viršyti pareigūnų skaičių;

77.  vis dėlto pažymi, kad šiais užsakomųjų paslaugų sprendimais negalima paaiškinti visų išorės darbuotojų samdymo ir kad, pavyzdžiui, Naujovių ir technologinės pagalbos generalinio direktorato (ITEC GD) atveju sunku paaiškinti išorės darbuotojų ir pareigūnų santykį;

78.  reiškia nuomonę, kad išorės darbuotojų paslaugomis neturėtų būti naudojamasi siekiant kompensuoti etatų skaičiaus mažinimą, dėl kurio sutarta atliekant 2014 m. Tarnybos nuostatų peržiūrą ir rengiant dabartinę DFP;

79.  atkreipia dėmesį į generalinio sekretoriaus atsakymus dėl sąlygų, kurias Parlamentas taiko išorės darbuotojams samdyti; pabrėžia, kad administracija turi atidžiai ir sistemingai stebėti, kad paslaugų teikėjai griežtai laikytųsi darbo, saugos, socialinių teisių bei kitų teisės aktų ir taikytų juos visiems Parlamento patalpose dirbantiems išorės darbuotojams, pavyzdžiui, valgyklos darbuotojams, valytojams, priežiūros srities darbuotojams ir kt.; ragina Parlamentą įdiegti reguliaraus įspėjimo ir reguliarios kontrolės mechanizmus, pagal kuriuos būtų galima išvengti aplaidumo, piktnaudžiavimo arba pažeidimų (tiek pavienių, tiek sisteminių) ir juos nustatyti, kad Parlamentas nedelsdamas galėtų imtis veiksmų;

80.  pažymi, kad Parlamento vidaus apsaugos tarnybos įkurdinimo procedūra yra baigta ir kad dabar vykdoma tokia pati vairuotojų tarnybos įkurdinimo procedūra; ragina generalinį sekretorių pateikti CONT komitetui ataskaitą apie tai, kokios patirties įgyta vykdant šias procedūras ir kiek dėl jų sutaupyta išteklių;

81.  susirūpinęs pažymi, kad valgyklų darbuotojams nemokama pagal darbo valandas, nurodytas jų sutartyse, tomis savaitėmis, kai EP nariai dirba kitur, pavyzdžiui, susitikimų su rinkėjais savaitėmis arba kai vyksta plenarinė sesija Strasbūre ir kad daug šių darbuotojų priversti dirbti trumpiau, o tai kenkia jų profesiniam gyvenimui ir pajamoms; ragina generalinį sekretorių rasti sprendimą per derybas su valgyklos paslaugų teikėju, pagal kurį darbuotojams kiekvieną savaitę būtų užtikrinamas vienodas darbo valandų skaičius ir darbo užmokestis;

82.  pažymi, kad 2015 m. pabaigoje Parlamente dirbo 1 813 akredituoti Parlamento narių padėjėjai, palyginti su 1 686 ankstesniais metais; ragina skirti ypatingą dėmesį akredituotų Parlamento narių padėjėjų ir vietos padėjėjų, kurių sutartys yra tiesiogiai susijusios su EP nario, kuriam jie padeda, įgaliojimais, teisėms, atsižvelgiant į tai, kad akredituoti Parlamento narių padėjėjai – tai darbuotojai, kurie darbo sutartis sudaro su Parlamentu, o vietos padėjėjams taikomi įvairūs nacionalinės teisės aktai;

83.  apgailestauja dėl to, kad iki 2016 m. pabaigos CONT komitetui nepateikta akredituotus Parlamento narių padėjėjus reglamentuojančių nuostatų vertinimo ataskaita, kaip prašoma rezoliucijoje dėl 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo, taip pat kad ši ataskaita nepateikta iki šiol;

84.  pažymi, kad priekabiavimo atvejais arba pranešantys apie pažeidimus akredituoti Parlamento narių padėjėjai yra ypač pažeidžiami, nes jų sutartys grindžiamos abipusiu EP nario ir padėjėjo pasitikėjimu; jei šio pasitikėjimo nėra, tai jau savaime yra priežastis nutraukti sutartį; be to, jei EP narys turi atsistatydinti dėl sugadintos reputacijos dėl nusikalstamos veikos ar kitų teisės pažeidimų, paprastai tai reiškia, kad visų jo padėjėjų sutartys taip pat bus nutrauktos; todėl ragina nedelsiant sustiprinti atstovavimą akredituotiems Parlamento narių padėjėjams patariamajame komitete priekabiavimo klausimais užtikrinant lyčių pusiausvyrą, kaip jau buvo prašoma vykdant 2013 m. ir 2014 m. biudžetų įvykdymo patvirtinimo procedūras; ragina Biurą skirti atitinkamų lėšų akredituotų Parlamento narių padėjėjų ieškovų, kurie dažnai neturi būtinų lėšų tam, kad galėtų atvykti į Briuselį asmeniškai dalyvauti ir išdėstyti savo skundą komiteto priekabiavimo klausimais posėdyje, kelionės ir dienpinigių išlaidoms padengti; taip pat ragina apsvarstyti galimybę taikyti akredituotiems Parlamento narių padėjėjams finansines kompensavimo priemones atliekant kitą Tarnybos nuostatų peržiūrą, kad būtų užtikrintas vienodas požiūris į akredituotus Parlamento narių padėjėjus ir jų ypatingo pažeidžiamumo priekabiavimo ar demaskuojamojo informavimo atvejais pripažinimas;

85.  palankiai vertina administracijos ketinimą pradėti akredituotų Parlamento narių padėjėjų gaunamų vienodo dydžio išmokų už komandiruotes į Strasbūrą derinimo procesą, nes jiems mokamos gerokai mažesnio dydžio išmokos nei nuolatiniams pareigūnams; pabrėžia, kad šis derinimas turėtų būti grindžiamas skaidria skaičiavimo metodologija ir jis turėtų tiesiogiai atitikti neseniai padidintas nuolatiniams pareigūnams mokamų komandiruočių ir apgyvendinimo išmokų viršutines ribas; taip pat pabrėžia, kad būsimoms peržiūroms reikėtų nustatyti automatinį išmokų indeksavimą;

86.  apgailestauja dėl to, kad Biuras neatsižvelgė į Parlamento raginimus, išdėstytus rezoliucijose dėl 2013 m. ir 2014 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo akredituotiems Parlamento narių padėjėjams taikyti tokio paties dydžio dienpinigius kaip ir kitiems darbuotojams; tuo tarpu pabrėžia, kad akredituotiems Parlamento narių padėjėjams taikomos dabartinės viršutinės komandiruočių išlaidų kompensavimo ribos nebuvo koreguotos nuo 2009 m. ir kad nustačius naujas viršutines ribas, kurias 2016 m. rugsėjo 9 d. patvirtino Taryba ir kurios šiuo metu, nuo 2016 m. rugsėjo 10 d., taikomos tik pareigūnams, šis skirtumas tarp akredituotų Parlamento narių padėjėjų ir kitų darbuotojų toliau didėjo bent iki 40 proc.; todėl ragina Biurą imtis reikiamų priemonių šiai nelygybei panaikinti;

87.  labai apgailestauja dėl to, kad akredituoto Parlamento nario padėjėjo darbo sutarties galiojimo laikotarpis jo Parlamento nario mirties ar atsistatydinimo atveju baigiasi atitinkamo kalendorinio mėnesio pabaigoje; pabrėžia, kad tai galėtų reikšti, jog akredituotas Parlamento nario padėjėjas negautų įspėjimo nei prieš vieną dieną, jei atsitiktų taip, kad Parlamento nario įgaliojimų laikas baigtųsi paskutinę konkretaus mėnesio dieną; ragina per kitą Tarnybos nuostatų peržiūrą ištaisyti šią nepriimtiną padėtį įspėjimo laikotarpius susiejant su nustatytos trukmės laikotarpiais, pvz., keturių savaičių laikotarpiu, o ne su kalendoriniais mėnesiais; taip pat ragina Biurą skubiai nustatyti laikinas priemones, pagal kurias galėtų būti randamas laikinas šios problemos sprendimas, taikytinas kol bus atlikta tokia teisinė peržiūra;

88.  yra susirūpinęs dėl įtariamos praktikos, kai EP nariai neteisėtai įpareigoja akredituotus padėjėjus vykti į komandiruotes, pirmiausia į Strasbūrą, be komandiruočių įsakymų, komandiruočių išmokų ar tiesiog be išmokų kelionei; laikosi nuomonės, kad taikant tokią praktiką sudaromos galimybės piktnaudžiauti: kai akredituoti Parlamento narių padėjėjai keliauja be įsakymo dėl komandiruotės jie ne tik turi savo lėšomis padengti išlaidas, tačiau negalioja ir jų darbo vietoje taikomas draudimas; ragina Biurą užtikrinti, kad Tarnybos nuostatai būtų tinkamai įgyvendinami ir kad taisykles pažeidžiantiems EP nariams būtų taikomos nuobaudos;

89.  atkreipia dėmesį į tai, kad visuose savitarnos restoranuose Briuselyje ir Liuksemburge stažuotojams taikoma 0,50 EUR nuolaida pagrindiniams patiekalams, o Strasbūre – 0,80 EUR nuolaida; tačiau atsižvelgdamas į jų gaunamą vidutinį darbo užmokestį ir pastaruosius dvejus metus taikomas aukštas kainas mano, jog šių nuolaidų neužtenka, kad jos turėtų bent nedidelį poveikį stažuotojų finansams; ragina generalinį sekretorių užtikrinti, kad kainos stažuotojams būtų sumažintos atsižvelgiant į jų pajamas;

90.  ragina Biurą užtikrinti, kad akredituotiems Parlamento narių padėjėjams, dirbusiems be pertraukos dvi paskutines Parlamento kadencijas, būtų užtikrintos socialinės garantijos ir teisės į pensiją; atsižvelgdamas į tai ragina administraciją pateikti pasiūlymą, kuriame būtų atsižvelgiama į sprendimą 2014 m. surengti išankstinius rinkimus ir, skaičiuojant Tarnybos nuostatuose nustatytą 10 metų tarnybos laikotarpį, – į sugaištą laiką darbuotojų įdarbinimo procedūros metu;

91.  ragina Pirmininkų sueigą dar kartą apsvarstyti galimybę akredituotiems Parlamento narių padėjėjams tam tikromis nustatytomis sąlygomis lydėti EP narius per oficialius Parlamento delegacijų vizitus ir misijas, kaip jau prašė keletas EP narių;

92.  ragina generalinį sekretorių ir Biurą išnagrinėti ir išspręsti problemas, kylančias akredituotų Parlamento narių padėjėjų atžvilgiu ir susijusias daugiausia su paskutinės kadencijos pokyčiu (vėlavimai pasirašant sutartis, sutarčių galiojimo pertraukos, išankstiniai Europos Parlamento rinkimai ir kt.), kurios gali turėti rimtų padarinių akredituotų Parlamento narių padėjėjų darbo teisių įgijimui ateityje; prašo į sprendimų paieškos procesą įtraukti akredituotų Parlamento narių padėjėjų atstovus;

93.  pažymi, kad 2015 m. darbuotojų atleidimo iš darbo atvejų skaičius buvo 154, iš kurių 126 atvejai buvo dėl išėjimo į pensiją, 13 – dėl invalidumo, 9 – dėl atsistatydinimo ir 6 – dėl mirties; ragina generalinį sekretorių griežtai įgyvendinti Tarnybos nuostatų 16 straipsnio ketvirtą dalį dėl galimų interesų konfliktų pasibaigus tarnybai Parlamente, ypač atsistatydinimo atvejais, nes nuostabą kelia tai, kad niekada nebuvo paskelbta apie galimo interesų konflikto atvejus;

94.  susirūpinęs pažymi, kad nesudaryta jokių specialių susitarimų dėl darbuotojų tuo atveju, jei valstybė narė nusprendžia išstoti iš Sąjungos; nors pripažįsta, kad šis klausimas įdomus visoms Europos Sąjungos institucijoms, ragina generalinį sekretorių pradėti dialogą su Komisija siekiant užtikrinti, kad darbuotojai iš Jungtinės Karalystės nenukentėtų nuo „Brexit’o“ ir kad būtų visapusiškai užtikrintos jų teisės, nustatytos Tarnybos nuostatuose ir sutartyje, ir įgytos teisės;

95.  ragina efektyviau organizuoti mokymo kursus siekiant pritaikyti juos konkretiems akredituotų Parlamento narių padėjėjų poreikiams. Administracija visų pirma turėtų atsižvelgti į Parlamento ir EP narių veiklos kalendorių ir nustatyti pritaikytus tvarkaraščius ir konkrečias temas;

96.  atkreipia dėmesį į tai, kad 43 proc. Parlamento darbuotojų mano, kad nuotolinis darbas turėtų teigiamą poveikį jų pasitenkinimui darbu; pabrėžia, kad Parlamentas yra vienintelė institucija, į savo darbo organizavimo sistemą neįtraukusi nuotolinio darbo ir lankstaus darbo grafiko sistemos kai tuo tarpu dauguma kitų institucijų, ypač Komisija, abi sistemas taiko ilgą laiką – įrodyta, kad darbuotojų našumas padidėjo ir gyvenimo kokybė pagerėjo; atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamentas praėjusių metų spalio mėn. nustatė nenuolatinį nuotolinį darbą; ragina generalinį sekretorių apie tokios paslaugos įdiegimą pranešti visoms suinteresuotosioms tarnyboms, įskaitant Parlamento narius ir jų padėjėjus; taip pat ragina į Parlamento darbo praktiką kuo greičiau įtraukti lankstaus darbo grafiko sistemą;

97.  ragina Parlamentą pakeisti savo taisykles, kuriomis reglamentuojamos EP narių ir frakcijų siūlomos stažuotės, siekiant pagerinti stažuotojų ir praktikantų padėtį Parlamente, įskaitant deramą atlygį, ribotos trukmės stažuočių nustatymą ir susitarimą dėl mokymosi;

Finansų (FINS) generalinis direktoratas

Parlamento skiriamos sutartys

98.  su pasitenkinimu pažymi, kad Parlamentas savo interneto svetainėje kasmet skelbia išsamų visų savo rangovų, su kuriais sudarytų sutarčių vertė yra didesnė nei 15 000 EUR, sąrašą ir kad į šį sąrašą įrašytas rangovo pavadinimas (vardas ir pavardė) ir adresas, sutarties rūšis ir dalykas, trukmė, vertė, rengta procedūra ir atitinkamas generalinis direktoratas;

99.  atkreipia dėmesį į tai, kad šiame sąraše informacijos pateikiama daugiau negu atsižvelgiant į ES finansiniame reglamente nustatytus skaidrumo reikalavimus; ragina visas Sąjungos institucijas padaryti prieinamą visą informaciją apie visus rangovus ir sutartis, skiriamas pagal viešųjų pirkimų procedūrą, įskaitant tiesioginio skyrimo atvejus ar ribotus konkursus;

100.  pritaria Audito Rūmų išvadai, jog siekiant, kad būtų galimas veiksmingas Sąjungos institucijų viešųjų pirkimų veiklos skaidrumas ir ex post stebėjimas, institucijos turi įsteigti vieną viešą su jų viešųjų pirkimų sutartimis susijusios informacijos saugyklą;

101.  pažymi, kad, nepaisant ankstesnių raginimų pagerinti padėtį, Parlamento kelionių agentūros siūlomos paslaugos ir toliau yra nepatenkinamos, nes kainos yra santykinai aukštos ir agentūra nesugebėjo suderėti susitarimų su pagrindiniais oro vežėjais dėl mažesnių kainų ir lankstumo galimybių organizuojant keliones užtikrinimo;

102.  ragina agentūrą aktyviai siekti teikti paslaugas mažesnėmis kainomis, neatsižvelgiant į konkrečią oro transporto bendrovę; prašo agentūros sukurti grįžtamosios informacijos procesą (vartotojo pasitenkinimo apklausos) siekiant nustatyti sritis, kuriose galėtų būti padaryta didesnė pažanga;

Savanoriškas pensijų kaupimo fondas

103.  pažymi, kad padidėjo savanoriško pensijų kaupimo fondo įvertintas aktuarinis deficitas, kuris 2015 m. pabaigoje sudarė 276,8 mln. EUR; taip pat pažymi, kad 2015 m. pabaigoje grynojo turto suma, į kurią reikia atsižvelgti, ir aktuarinių įsipareigojimų suma siekė atitinkamai 155,5 mln. EUR ir 432,3 mln. EUR;

104.  primena, kad šiuos numatomus ateities įsipareigojimus reikės įvykdyti per kelis dešimtmečius, tačiau pažymi, kad 2015 m. iš viso išmokėta savanoriško pensijų kaupimo suma siekė 15,8 mln. EUR;

105.  atkreipia dėmesį į tai, kad galimas visų šio fondo lėšų išnaudojimas kelia nerimą, kadangi Parlamentas užtikrina teisę į mokamą pensiją ir tuo atveju, jei fondas nebegali vykdyti savo įsipareigojimų;

106.  dar kartą ragina Biurą kuo greičiau įvertinti dabartinę pensijų fondo padėtį;

107.  primena praėjusių metų pranešimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo (P8_TA-PROV(2016)0150) 112 dalį, kurioje raginama įvertinti dabartinę pensijų fondo padėtį; apgailestauja, kad toks vertinimas dar nepateiktas;

108.  primena, kad Teisingumo Teismas 2013 m. priėmė sprendimą, jog sprendimas padidinti fondo narių pensinį amžių nuo 60 iki 63 metų, siekiant išvengti ankstyvo kapitalo išnaudojimo ir suderinti jį su naujuoju EP narių statutu, yra galiojantis;

109.  mano, jog kadangi nacionaliniai pensijų fondai paprastai turi atitikti griežtus standartus ir jiems apskritai neleidžiama turėti jokio aktuarinio deficito, o šiuo metu savanoriško pensijų kaupimo fondo aktuarinis deficitas sudaro 64 proc. aktuarinio įsipareigojimo, ragina generalinį sekretorių pateikti Biurui išsamų veiksmų planą, skirtą tam, kad būtų išvengta ankstyvo fondo lėšų išnaudojimo;

Kiti klausimai

110.  apgailestauja dėl to, kad atrenkant finansų įstaigas, su kuriomis Parlamentas sudaro sandorius dėl savo mokėjimų ir sąskaitų, nekreipiamas dėmesys į šių įstaigų politiką, susijusią su įmonių socialine atsakomybe, ir ragina generalinį sekretorių užtikrinti, jog ateityje Parlamentas visų pirma sudarinėtų sandorius su finansų įstaigomis, pagal kurių investicijų politiką didžiausias dėmesys būtų skiriamas tvarumui ir kitiems įmonių socialinės atsakomybės aspektams;

111.  pabrėžia, kad 2015 m. Parlamentas bankų sąskaitose turėjo apytikriai 106,25 mln. EUR lėšų, už kurias negavo palūkanų ar kokių nors kitų pajamų; ragina generalinį sekretorių išnagrinėti, ar būtina turėti tokį didelį kiekį grynųjų pinigų, ir, visų pirma, kviečia jį pagerinti iždo valdymą šiuo požiūriu, taip pat ragina išnagrinėti, jei įmanoma, kaip būtų galima padidinti tokių indėlių grąžą;

Naujovių ir technologinės pagalbos (ITEC) generalinis direktoratas

112.  džiaugiasi tuo, kad įgyvendinamos ITEC GD 2014–2019 m. strateginės gairės; mano, kad įgyvendinama daug EP narių ir darbuotojų elektroninės darbo aplinkos pokyčių, tačiau šių pokyčių pasekmės, įskaitant naujas galimybes, yra santykinai mažai žinomos ir plėtojamos daugiausia ITEC GD viduje; ragina ITEC GD ir COMM GD glaudžiau bendradarbiauti siekiant pagerinti vidaus ir išorės komunikaciją daugelio inovacijų, kurios jau įgyvendintos arba bus greitai įgyvendintos, klausimais;

113.  supranta ITEC GD pastangas padidinti Parlamento tinklalapių atitikčių pagal „Google“ paieškos sistemą skaičių; vis dėlto taip pat mano, kad paieškos sistema Parlamento tinklalapyje turėtų pati nukreipti link prasmingų rezultatų, kad naudotojai galėtų iš tiesų naudotis tinklavietės portalu tam, kad greitai pasiektų atitinkamus tinklalapius; yra susirūpinęs dėl to, kad šiuo metu minėta paieškos sistema neveikia tinkamai ir ragina generalinį sekretorių rasti greitą šios ilgalaikės problemos sprendimą;

114.  susirūpinęs pažymi, jog nepaisant to, kad ITEC GD kompetencijos srities naujos techninės įrangos įsigijimui skirta suma kasmet sudaro daugiau kaip35 mln. EUR, nėra aiškios politikos dėl aplinkos ir socialiniu požiūriais tvarių viešųjų pirkimų ir ragina generalinį sekretorių šiuo požiūriu parengti veiksmų planą siekiant užtikrinti, kad ateityje į visus kvietimus pateikti pasiūlymus bus įtraukti aplinkosauginiai ir socialiniai techninės įrangos atrankos kriterijai;

115.  ragina ITEC GD užtikrinti, kad visi Parlamento žiniatinklio puslapiai būtų prieinami nešiojamiesiems įtaisams, nes, nors didelė puslapių lankytojų dalis prisijungia prie Parlamento ir specializuotų komitetų puslapių naudodami „iPad“ arba mobilųjį telefoną, dabartinės sąsajos negali būti laikomos suderinamomis su nešiojamaisiais įtaisais; siūlo įgyvendinti priemones, kuriomis žiniatinklio puslapių prieinamumas nešiojamiesiems įtaisams būtų apčiuopiamai padidintas per priimtiną laikotarpį;

116.  mano, jog EP narių įgaliojimų požiūriu labai svarbu, kad spausdintuvai liktų jų kabinetuose; atkreipia dėmesį į tai, kad pigios nepatentuotos kasetės gali lemti pavojingą išmetamų kietųjų dalelių kiekį ir žalą sveikatai; todėl ragina ITEC GD ir Infrastruktūros ir logistikos (INLO) GD imtis priemonių siekiant skatinti pirkti aplinką tausojančius spausdintuvus ir užtikrinti, kad būtų naudojamos tik originalios kasetės;

117.  pažymi, kad 2015 m. rugsėjo 7 d. Biuras priėmė informacinių ir ryšių technologijų sistemų saugumo strategiją (IRT sistemų saugumo strategiją); pabrėžia, kad dabartinėmis visuotinėmis aplinkybėmis būtina skubiai įgyvendinti ženkliai tvirtesnę IRT saugumo politiką, pagal kurią būtų visapusiškai atsižvelgiamą į rizikos, susijusios su kibernetiniu saugumu, valdymą; šiuo aspektu palankiai vertina tai, kad paskirtas Parlamento kibernetinio saugumo pareigūnas;

118.  pakartoja savo raginimą, išsakytą 2014 m. rezoliucijoje dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, sukurti greito perspėjimo apie pavojų nepaprastosios padėties atveju sistemą, kurią taikydamas ITEC GD, bendradarbiaudamas su Apsaugos ir saugumo (SAFE) GD, galėtų greitai perduoti informaciją SMS arba elektroniniu paštu tiems Parlamento ir personalo nariams, kurie sutinka būti įrašyti į sąrašą, kuris būtų naudojamas konkrečiais nepaprastosios padėties atvejais;

119.  palankiai vertina ITEC GD už tai, kad jis plėtoja belaidį vietinį tinklą visuose Parlamento pastatuose; vis dėlto pažymi, kad plenarinių posėdžių salėje Strasbūre belaidis vietinis tinklas yra nepatikimas, ypač jei vykstant balsavimui ir pagrindinėms diskusijoms vienu metu daug EP narių naudojasi šia sistema; ragina generalinį sekretorių imtis būtinų taisomųjų šios srities priemonių;

Europos Sąjungos išorės politikos (EXPO) generalinis direktoratas

120.palankiai vertina tai, kad kai kurie vieši tarpparlamentinių delegacijų posėdžiai jau tiesiogiai transliuojami internetu; ragina generalinį sekretorių toliau stiprinti ir plėsti šią paslaugą, taip pat delegacijų tinklalapių turinį;

Infrastruktūros ir logistikos (INLO) generalinis direktoratas

121.  pažymi, kad šiuo metu peržiūrima 2010 m. patvirtinta vidutinės trukmės Parlamento pastatų strategija; ragina pratęsti šią strategiją atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą ir įtraukti į ją tikėtinų „Brexit’o“ pasekmių atvejo tyrimą;

122.  džiaugiasi tuo, kad nuo 2019 m. bus padidintas biuro patalpų, skiriamų EP nariams ir jų padėjėjams Strasbūre, plotas; ragina generalinį sekretorių, kad, kol nerasta sprendimo dėl vienos Parlamento darbo vietos įgyvendinimo, vadovaujantis dabar galiojančiomis darbo sąlygų taisyklėmis būtų užtikrinamas būtinas kvadratiniais metrais išreikštas biuro patalpų plotas vienam padėjėjui, nes šiuo metu Parlamento padėtis šiuo klausimu yra pažeidžiama, kadangi sąmoningai nesilaiko šių taisyklių dėl minimalaus biuro patalpų ploto;

123.  labai apgailestauja dėl to, kad priimtas sprendimas pakeisti baldus EP narių ir jų padėjėjų kabinetuose Briuselyje ir ragina nedelsiant jį atšaukti; pažymi, kad dauguma šių baldų yra tinkami naudoti ir gerai atrodo, todėl nėra jokios būtinybės juos keisti; laikosi nuomonės, kad šio keitimo negalima pagrįsti vien kai kurių EP narių atsiliepimais (o ne visuotine apklausa), tuo tarpu skonio, mados ar pasenusio stiliaus argumentai, kuriuos pateikia administracija, taip pat yra netinkami; konkretūs baldai turi būti keičiami tik tada, kai tam yra akivaizdus pagrindas – jie sugadinti, labai nusidėvėję ir suplyšę arba darbo vietoje dėl jų kyla specifinis ar bendro pobūdžio pavojus sveikatai (pavyzdžiui, galima pakeisti darbo kėdes ir pagerinti jų ergonomiją); ekonomikos krizės laikotarpiu, dėl kurios šiuo metu esama labai sunkios finansinės padėties, Parlamento ir jo narių patikimumui piliečių ir visuomenės akyse gali būti labai pakenkta dėl tokių su išvaizda susijusių klausimų kaip šis;

124.  pripažįsta, kad, vadovaujantis 2013 m. ir 2015 m. Biuro sprendimais, pagal naujas maitinimo paslaugų teikimo sutartis nenumatyta jokių tiesioginių subsidijų iš Parlamento biudžeto; vis dėlto yra susirūpinęs, kad 2015 m. kai kurios paslaugos buvo teikiamos didesnėmis nei rinkos kainomis; šiuo požiūriu nurodo posėdžių metu tiekiamą kavą; atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. rugpjūčio mėn. kainos buvo peržiūrėtos;

125.  labai apgailestauja dėl to, kad saugumo sumetimais vykdant 2016 m. pradėtą vairuotojų įdarbinimo ir šių paslaugų perdavimo vidaus tarnyboms procesą buvo taikomi šališki, subjektyvūs ir neproporcingi kriterijai; apgailestauja dėl to, kad vykdant šią procedūrą neatsižvelgta į vairuotojų kompetenciją ir patirtį, įgytą per ilgus darbo metus, per kuriuos buvo palaikomi tiesioginiai ryšiai su EP nariais ir įgytas jų pasitikėjimas, taip pat į tai, kad šie darbuotojai neteko darbo ir dauguma jų jau yra sulaukę tokio amžiaus, kai darbą rasti sunku;

Vertimo žodžiu ir konferencijų (INTE) generalinis direktoratas

126.  yra susirūpinęs dėl problemiško INTE GD ir vertėjų žodžiu atstovų socialinio dialogo, kuris pradėtas 2014 m. sausio mėn. ir kurio metu iki šios dienos nepasiektas joks susitarimas; ragina generalinį sekretorių pradėti tarpininkavimo tarp susijusių šalių procedūrą siekiant pagerinti abipusį pozicijų supratimą ir rasti sprendimus, kurie būtų priimtini visiems;

127.  reiškia pasitenkinimą dėl jau pasiektos pažangos modernizuojant INTE GD, visų pirma susijusios su didesniu vertėjų žodžiu prieinamumu, šiek tiek išaugusiu vertėjų žodžiu darbo vertėjaujant valandų skaičiumi ir geresniu vertėjų žodžiu darbo krūvio paskirstymu; pažymi, kad statistinis skaičiavimo metodas buvo patikslintas ir kad dabar vidutinis vertėjų kabinose praleistų darbo valandų skaičius nustatomas neįtraukiant jokių metinių ir laikinojo nedarbingumo atostogų;

128.  prašo generalinio sekretoriaus pateikti informaciją apie priemones, kurių imtasi nuo rezoliucijos dėl 2014 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo priėmimo dienos siekiant padidinti išteklių paskirstymo efektyvumą ir veiksmingumą posėdžių organizavimo metu modernizuojant konferencijų valdymą Parlamente;

Apsaugos ir saugumo (SAFE) generalinis direktoratas

129.  palankiai vertina nuolatines pastangas didinti saugumą Parlamento patalpose ir aplink jas; pripažįsta, kad užtikrinant saugumą Parlamente turi būti siekiama subtilios pusiausvyros tarp taikant įvairias priemones pasiekiamo saugumo ir pernelyg budraus apsaugos režimo, dėl kurio sulėtėja Parlamento veikla; vis dėlto primygtinai tvirtina, kad pastatų apsauga turėtų būti toliau stiprinama, ir ragina generalinį sekretorių užtikrinti, kad darbuotojai būtų tinkamai parengti ir galėtų profesionaliai vykdyti savo užduotis, be kita ko, ir ekstremaliųjų situacijų sąlygomis;

130.  ragina generalinį sekretorių užtikrinti aktyvų bendradarbiavimą su kitomis Sąjungos institucijomis, taip pat bendradarbiavimą su Belgijos, Prancūzijos ir Liuksemburgo valdžios institucijomis;

131.  ragina ITEC GD ir SAFE GD sustiprinti apsaugos nuo programišių priemones, atsižvelgiant į pastaraisiais mėnesiais išaugusią kibernetinių išpuolių grėsmę;

Ekologiškas Parlamentas

132.  primena, kad 2004 m. balandžio 19 d. Biuras Parlamente pradėjo įgyvendinti aplinkosaugos vadybos sistemą (EMAS); pažymi, kad 2016 m. Biuras priėmė peržiūrėtą aplinkos politiką, pagal kurią išlaikomas ir dar kartą patvirtinamas Parlamento įsipareigojimas nuolat gerinti savo aplinkosauginį veiksmingumą;

133.  džiaugiasi įsteigta tarpinstitucine pagalbos žaliesiems viešiems pirkimams tarnyba, kuri dabar turi būti visiškai įgyvendinta nustatant aiškius tikslus šioje srityje, taip pat intensyvinant pastangas žaliojo viešojo pirkimo vidaus informacijos, skatinimo ir veiksmingo valdymo srityje; taip pat pabrėžia, kad taisyklių privalo laikytis ir pagal subrangos sutartis paslaugas teikiantys paslaugų teikėjai; šiuo atžvilgiu apgailestauja, kad Parlamente naudojama daug butelių, puodelių, taros ir pakuočių iš plastiko;

134.  turi mintyje, kad Parlamentas įsipareigojo iki 2020 m. 30 proc. sumažinti vienam etato ekvivalentui tenkantį EP išmetamo CO2 kiekį, palyginti su 2006 m.; teigiamai vertina tai, kad 2006–2015 m. laikotarpiu šis rodiklis sumažėjo apytikriai 24,3 proc.;

135.  todėl mano, jog labai svarbu tai, kad pats Parlamentas nusistato naujus sunkiau pasiekiamus kiekybinius tikslus, kuriuos turėtų reguliariai išmatuoti atsakingos tarnybos; šiuo požiūriu primena 2015 m. Biuro sprendimą kompensuoti visą Parlamento išmetamą anglies dioksido kiekį, įskaitant Parlamento narių skrydžių iš savo kilmės valstybių į Parlamento darbo vietas ir atgal metu išmetamą CO2;

136.  primena Parlamento įsipareigojimą, susijusį su Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kad „dėl didelio jų pastatų matomumo ir dėl to, kad jiems turėtų tekti pagrindinis vaidmuo, susijęs su jų pastatų energiniu naudingumu, nedarydami poveikio taikytinoms biudžeto ir viešųjų pirkimų taisyklėms, jie įsipareigos jiems priklausantiems ir jų naudojamiems pastatams taikyti tokius pačius reikalavimus kaip ir reikalavimai, taikytini valstybių narių centrinės valdžios subjektams priklausantiems ar jų naudojamiems pastatams pagal 5 ir 6 straipsnius“; pabrėžia, kad šio pareiškimo būtina skubiai laikytis, iš dalies dėl paties Parlamento patikimumo atliekant dabartinę direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo ir direktyvos dėl energijos vartojimo efektyvumo peržiūrą;

137.  ragina Biurą išnagrinėti paskatų sistemą, pagal kurią būtų skatinama naudotis efektyviomis transporto rūšimis kelionėms iš namų į darbą ir atgal;

138.  teigiamai vertina Parlamento iniciatyvą įgyvendinti visapusišką politiką, kuria siekiama sumažinti maisto švaistymą; ragina Parlamentą užtikrinti, kad visi aprūpinimo maistu ir gėrimais paslaugų teikėjai visose Parlamento patalpose aktyviai vykdytų maisto švaistymo prevenciją; ragina Parlamentą sustiprinti neparduoto maisto aukojimo labdaros tikslais praktiką;

139.  mano, kad pradėjus taikyti veiksmingą posėdžių patalpų užsakymo sistemą ir sudarius patalpų valdymo registrą būtų galima atskleisti didelį potencialą, susijusį su Parlamento išlaidomis ir pastangomis saugoti aplinką, ir ragina generalinį sekretorių paskatinti atitinkamus svarstymus;

Frakcijos (4 0 0 biudžeto eilutė)

140.  pažymi, kad 2015 m. frakcijoms ir nepriklausomiems EP nariams skirti ir į 4 0 0 biudžeto eilutę įrašyti asignavimai buvo panaudoti, kaip nurodyta toliau:

Frakcija

2015 m.

2014 m.**

Metiniai asignavimai

Nuosavi ištekliai ir į kitą laikotarpį perkelti asignavimai

Išlaidos

Metinių asignavimų panaudojimo rodiklis

Į kitą laikotarpį perkeltos sumos

Metiniai asignavimai

Nuosavi ištekliai ir į kitą laikotarpį perkelti asignavimai

Išlaidos

Metinių asignavimų panaudojimo rodiklis

Į kitą laikotarpį perkeltos sumos (2011 m.)

PPE

17 440

10 198

17 101

98,06 %

8 720

19 919

7 908

17 796

89,34 %

9 960

S&D

15 256

5 748

15 379

100,81 %

5 625

15 619

4 653

14 850

95,07 %

5 422

ECR

5 959

1 614

5 065

84,99 %

2 509

5 014

1 060

4 476

105,43 %

1 598

ALDE

5 692

2 517

5 865

103,03 %

2 344

6 214

1 774

5 491

88,35 %

2 498

GUE/NGL

4 305

1 256

3 832

89,02 %

1 729

3 527

417

2 689

76,62 %

1 255

Verts/ALE

4 153

1 293

3 890

93,67 %

1 556

4 292

1 389

4 396

88,41 %

1 287

EFDD

3 843

1 643

3 629

94,45 %

1 856

3 231

1 142

2 708

88,83 %

1 615

ENF

1 587

0

827

52,09 %

760

 

 

 

 

 

Nepriklausomi Parlamento nariai

1 627

533

1 001

61,51 %

214

1 991

441

1 281

64,32 %

533

Iš viso

59 860

24 803

56 588

94,53 %

25 312

59 807

18 784

53 687

89,76 %

24 168

*  Visos sumos nurodytos tūkstančiais EUR.

**  2014 metus dėl 2014 m. gegužės mėn. vykusių Europos Parlamento rinkimų sudarė dveji finansiniai metai. Lentelėje pateikti 2014 m. skaičiai yra konsoliduotos sumos.

141.  primena, kad Audito Rūmai savo metinėje ataskaitoje rekomendavo Parlamentui peržiūrėti esamą frakcijoms skirtų biudžeto asignavimų vykdymo kontrolės sistemą ir, be to, kad Parlamentas turėtų parengti geresnes gaires taikant sugriežtintą stebėseną, kaip frakcijos taiko taisykles, susijusias su leidimo patirti išlaidas išdavimu, išlaidų apmokėjimu ir viešųjų pirkimų procedūromis;

Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai

142.  pažymi, kad 2015 m. į 4 0 2 biudžeto eilutę įrašyti asignavimai buvo panaudoti, kaip nurodyta toliau[11]:

Partija

Santrumpa

Nuosavi ištekliai

EP dotacija

Iš viso įplaukų

EP dotacijos dalis proc. nuo finansuotinų išlaidų (iki 85 proc.)

Įplaukų perteklius (perkėlimas į rezervą) arba praradimas

Europos liaudies partija

PPE

1 926

8 053

12 241

85 %

363

Europos socialistų partija

PES

1 246

5 828

8 024

85 %

40

Liberalų ir demokratų aljansas už Europą

ALDE

561

2 093

2 789

85 %

90

Europos žaliųjų partija

EGP

480

1 666

2 245

85 %

83

Europos konservatorių ir reformatorių aljansas

AECR

395

1 952

2 401

85 %

8

Europos kairiųjų partija

EL

372

1 484

2 044

85 %

71

Europos demokratų partija

EDP/PDE

120

457

577

85 %

0

ES demokratai

EUD

55

292

370

85 %

3

Europos laisvasis aljansas

EFA

127

636

845

85 %

0

Europos krikščionių politinis judėjimas

ECPM

87

461

560

85 %

4

Europos laisvės aljansas

EAF

94

494

588

85 %

7

Europos nacionalinių judėjimų sąjunga

AENM

53

292

399

85 %

0

Judėjimas už tautų ir laisvės Europą

MENF

161

401

562

85%

0

Tiesioginės demokratijos Europoje aljansas

ADDE

250

821

1,070

85 %

-403

Judėjimas

už laisvą

ir demokratinę Europą

MELD

91

44

226

85 %

-208

Iš viso

 

6 017

24 974

34 943

85 %

59

(*)  Visos sumos nurodytos tūkstančiais EUR.

 

 

143.  pažymi, kad 2015 m. į 4 0 3 biudžeto eilutę įrašyti asignavimai buvo panaudoti, kaip nurodyta toliau[12]:

Fondas

Santrumpa

Susijęs su partija

Nuosavi ištekliai*

EP dotacija

Iš viso įplaukų

EP dotacijos dalis proc. nuo finansuotinų išlaidų (iki 85 proc.)

Wilfriedo Martenso Europos studijų centras

WMCES

PPE

949

4 725

5 674

85 %

Europos pažangiųjų tyrimų fondas

FEPS

PES

847

3 848

4 695

85 %

Europos liberalų forumas

ELF

ALDE

183

880

1 063

85 %

Žaliasis Europos fondas

GEF

EGP

163

914

1 077

85 %

Transformuoti Europą

TE

EL

159

847

1 066

85 %

Europos demokratų institutas

IED

PDE

47

284

331

85 %

Centras „Maurits Coppieters“

CMC

EFA

57

241

298

85 %

Naujoji kryptis. Europos reformų fondas

ND

AECR

323

1 100

1 423

85 %

 

 

 

 

 

 

 

Europos laisvės fondas

EFF

EAF

47

268

315

85 %

Europos tarpvalstybinio bendradarbiavimo organizacija

OEIC

EUD

33

132

165

85 %

Krikščionių politinis fondas už Europą

CPFE

ECPM

51

267

318

85 %

Fondas už laisvą ir demokratinę Europą

FELD

MELD

50

248

298

85 %

Tiesioginės demokratijos Europoje institutas

IDDE

ADDE

144

673

817

85 %

Europos identitetai ir tradicijos

EIT

AENM

32

169

201

85 %

Iš viso

 

 

3 085

14 596

17 681

85 %

(*)  Visos sumos nurodytos tūkstančiais EUR.

 

 

 

 

 

 

144.  susirūpinęs pažymi, kad Tiesioginės demokratijos Europoje aljanso, Judėjimo už laisvą ir demokratinę Europą, Tiesioginės demokratijos Europoje iniciatyvos ir Fondo už laisvą ir demokratinę Europą atvejais aptikta didelių pažeidimų, susijusių su draudžiamu tiesioginiu ar netiesioginiu nacionalinių partijų finansavimu ir su dovanojamu turtu;

145.  išreiškia susirūpinimą dėl pavojaus Parlamento reputacijai, kurį kelia bet kuris iš šių pažeidimų, ir yra įsitikinęs, kad reikia imtis skubių ir efektyvių veiksmų siekiant užkirsti kelią bet kokiems panašiems pažeidimams ateityje ir juos šalinti;

146.  yra informuotas apie naujus reglamentus, t. y. 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014[13] ir 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1142/2014[14], kurie pradės daryti poveikį Europos politinių partijų ir fondų finansavimui 2018 finansiniais metais, taip pat apie naujai įsteigtos Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų institucijos vaidmenį, taip pat apie Biure vykstančias diskusijas dėl generalinio sekretoriaus pasiūlymų spręsti ne vieną klausimą, kurie nesprendžiami pagal pirmiau minėtus reglamentus; ragina Parlamento vidaus auditorių po naujojo reglamento įsigaliojimo kuo skubiau parengti naują audito ataskaitą dėl Europos politinių partijų ir fondų finansavimo;

147.  mano, kad verta išnagrinėti, ar dabartinė vidaus ir išorės kontrolės sistema turi trūkumų, trukdančių išvengti didelių pažeidimų; atkreipia dėmesį į išorės auditoriaus „Ernst & Young“ deklaracijas, kad jo auditais siekiama gauti pagrįstą patikinimą, jog metinėse finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų ir kad subjektas laikėsi taisyklių ir reglamentų visa apimtimi, taip pat kad minėti auditai apėmė nuomonę pagrindžiančių įrodymų nagrinėjimą remiantis patikrinimais; tačiau pažymi, kad minėtas nagrinėjimas neapima galimai nesąžiningų ataskaitų ir dokumentų tyrimo, todėl pateikia tik gana ribotą supratimą apie nagrinėtą finansinę veiklą;

148.  atkreipia dėmesį į tai, kad trūksta žmogiškųjų išteklių (iš tiesų 2 etato ekvivalentų) FINS GD, skirtų Europos politinių partijų ir fondų sąskaitoms tikrinti; laikosi tvirtos nuomonės, kad, atsižvelgiant į susijusį didelį pavojų reputacijai, šiai veiklai galėtų būti skiriama daugiau išteklių;

149.  ragina Biurą, jei tai neprieštarauja konfidencialumo principui, palengvinti galimybę susipažinti su Europos politinių partijų ir fondų galutinėse ataskaitose pateikiamais pagrindžiamaisiais dokumentais ir ypač sąskaitomis ir atliktais auditais;

150.  prašo minėtos naujai įsteigtos institucijos po pirmųjų jos veiklos metų, t. y. 2017 m., pateikti Parlamentui pažangos ataskaitą; taip pat ragina generalinį sekretorių užtikrinti, kad ši institucija turėtų visus būtinus išteklius tam, kad galėtų vykdyti savo užduotis.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

22.3.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

23

5

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Inés Ayala Sender, Dennis de Jong, Tamás Deutsch, Martina Dlabajová, Luke Ming Flanagan, Ingeborg Gräßle, Cătălin Sorin Ivan, Jean-François Jalkh, Bogusław Liberadzki, Monica Macovei, Notis Marias, Georgi Pirinski, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Petri Sarvamaa, Claudia Schmidt, Bart Staes, Hannu Takkula, Derek Vaughan, Joachim Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Gerben-Jan Gerbrandy, Benedek Jávor, Karin Kadenbach, Julia Pitera, Patricija Šulin

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Raymond Finch, Jens Geier, Piernicola Pedicini, Janusz Zemke

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

23

+

ALDE

Martina Dlabajová, Gerben-Jan Gerbrandy, Hannu Takkula

ECR

Monica Macovei

GUE/NGL

Luke Ming Flanagan, Dennis de Jong

PPE

Tamás Deutsch, Ingeborg Gräßle, Julia Pitera, Petri Sarvamaa, Claudia Schmidt, Patricija Šulin, Joachim Zeller

S&D

Inés Ayala Sender, Jens Geier, Cătălin Sorin Ivan, Karin Kadenbach, Bogusław Liberadzki, Georgi Pirinski, Derek Vaughan, Janusz Zemke

VERTS/ALE

Benedek Jávor, Bart Staes

5

-

ECR

Notis Marias

EFDD

Raymond Finch, Piernicola Pedicini

ENF

Jean-François Jalkh

PPE

José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra

0

0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

  • [1]  OL L 69, 2015 3 13.
  • [2]  OL C 380, 2016 10 14, p. 1.
  • [3]  OL C 354, 2016 9 27, p. 1.
  • [4]  OL C 375, 2016 10 13, p. 1.
  • [5]  OL C 375, 2016 10 13, p. 10.
  • [6]  OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
  • [7]  PE 422.541/Bur.
  • [8]  2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa.
  • [9]  2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB.
  • [10]  2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo (OL L 317, 2014 11 4, p. 1).
  • [11]   Pastabos:
      visos sumos nurodytos tūkstančiais EUR.
      Pastaba(1):vadovaujantis Finansinio reglamento 125 straipsnio 6 dalimi visos įplaukos apima perkėlimus iš praėjusių metų.
  • [12]   Pastabos:
      visos sumos nurodytos tūkstančiais EUR.
  • [13]  2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo (OL L 317, 2014 11 4, p. 1).
  • [14]  2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1142/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, kiek tai susiję su Sąjungos politinių partijų finansavimu (OL L 317, 2014 11 4, p. 28).