PRANEŠIMAS dėl 2016–2020 m. ES e. valdžios veiksmų plano

2.5.2017 - (2016/2273(INI))

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas
Pranešėja: Sabine Verheyen
Nuomonės referentai (*):
Angelika Mlinar, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas
Pavel Svoboda, Teisės reikalų komitetas
(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

Procedūra : 2016/2273(INI)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga :

A8-0178/2017

Pateikti tekstai :

A8-0178/2017

Debatai :

PV 15/05/2017 - 19
CRE 15/05/2017 - 19

Balsavimas :

PV 16/05/2017 - 6.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0205

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
AIŠKINAMOJI DALIS
Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ
Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl 2016–2020 m. ES e. valdžios veiksmų plano

(2016/2273(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Didžiojo aštuoneto priimtą Atvirųjų duomenų chartiją,

– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2011–2015 m. Europos e. valdžios veiksmų planas. IRT naudojimas siekiant pažangios, darnios ir novatoriškos valdžios“,

– atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 20 d. rezoliuciją „Konkurencinga skaitmeninė bendroji rinka. E. valdžia kaip pradininkė“[1],

– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2016–2020 m. ES e. valdžios veiksmų planas. Valdžios skaitmeninių permainų spartinimas“ (COM(2016) 0179),

– atsižvelgdamas į Komisijos parengtą 2016 m. e. valdžios lyginamosios analizės ataskaitą,

– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“ (COM(2015) 0192) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2015)0100),

– atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl kuriamo Bendrosios skaitmeninės rinkos akto[2],

– atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2015/2240, kuriuo nustatoma Europos viešojo administravimo institucijų, įmonių ir piliečių sąveikumo sprendimų ir bendrų struktūrų programa (programa ISA²), kaip viešojo sektoriaus modernizavimo priemonė,

– atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 1 d. Komisijos komunikatą „XXI amžiaus Europos standartai“ (COM(2016) 0358),

– atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 31 d. Komisijos komunikatą dėl ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros apsaugos „Visuotinio kibernetinio saugumo užtikrinimas. Laimėjimai ir tolesni veiksmai“ (COM(2011) 0163),

– atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti,

– atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatą „Kuriame klestinčią duomenimis grindžiamą ekonomiką“ (COM(2014) 0442),

– atsižvelgdamas į savo 2016 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl klestinčios, duomenimis grindžiamos ekonomikos kūrimo[3],

– atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas),

– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 bei panaikinami reglamentai (EB) Nr. 680/2007 ir (EB) Nr. 67/2010,

– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Junglumas – bendrosios skaitmeninės rinkos pagrindas. Kelias į Europos gigabitinę visuomenę“ (COM(2016) 0587) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2016)0300),

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (nauja redakcija) (COM(2016) 0590), ir į jo 1–11 priedus: Poveikio vertinimą (SWD(2016)0303), Poveikio vertinimo santrauką (SWD(2016)0304) bei Įvertinimą ir santrauką (SWD(2016)0305),

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) Nr. 283/2014 nuostatos dėl interneto ryšio vietos bendruomenėse rėmimo (COM(2016) 0589),

– atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/2120, kuriuo nustatomos priemonės, susijusios su atvira interneto prieiga, ir kuriuo iš dalies keičiami Direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, ir Reglamentas (ES) Nr. 531/2012 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Sąjungoje,

– atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo,

– atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB,

– atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/37/ES dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (VSI direktyva),

– atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 10 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Europos paslaugų e. kortelė ir susijusios administracinės priemonės (COM(2016) 0824),

– atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 10 d. Komisijos komunikatą „Keitimasis asmens duomenimis ir jų apsauga globalizuotame pasaulyje“ (COM(2017) 0007),

– atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 10 d. Komisijos komunikatą „Europos duomenų ekonomikos kūrimas“ (COM(2017) 0009),

– atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 10 d. Komisijos pasiūlymą dėl reglamento dėl teisės į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje, kuriuo panaikinama Direktyva 2002/58/EB (Reglamentas dėl privatumo ir elektroninių ryšių, COM(2017) 0010),

– atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 10 d. Komisijos pasiūlymą dėl reglamento dėl asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (COM(2017) 0008),

– atsižvelgdamas į 1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos,

– atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 19 d. Komisijos komunikatą „Europos debesijos iniciatyva. Konkurencingos duomenų ir žinių ekonomikos kūrimas Europoje“ (COM(2016) 0178),

– atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB,

– atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/55/ES dėl elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimo viešuosiuose pirkimuose,

– atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 10 d. Komisijos komunikatą „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė“ (COM(2016) 0381/2),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A8-0178/2017),

A. kadangi viešojo administravimo institucijų modernizavimo strategijos turi būti pritaikytos prie besikeičiančios aplinkos, kad būtų galima pereiti prie skaitmeninės valdžios;

B. kadangi valdžios paslaugų skaitmeninimas turėtų padėti išnaudoti visą bendrosios rinkos potencialą, skatinti geriau naudotis pilietybės teisėmis, pagerinti piliečių gyvenimo kokybę ir regionų socialinę ir ekonominę plėtrą, padidinti piliečių supratimą apie viešąsias paslaugas ir naudojimąsi jomis; taip pat padidinti paslaugų veiksmingumą ir išlaidų efektyvumą ir sustiprinti politinį dalyvavimą plėtojant piliečių dialogą su valdžios institucijomis ir didinant skaidrumą; kadangi ES turėtų skatinti valstybių narių keitimąsi geriausia praktika ir technologijomis;

C. kadangi IRT sektorius yra raginamas padėti vykdyti šį perėjimo procesą teikiant viešojo administravimo institucijoms specialiai pritaikytus sprendimus;

D. kadangi perėjimas prie skaitmeninės valdžios turi būti inicijuotas Sąjungos, valstybių narių, regionų ir vietos lygmenimis;

E. kadangi skaitmeninio viešojo administravimo teikiamomis galimybėmis visapusiškai bus galima naudotis, tik jei piliečiai ir įmonės galės visiškai pasitikėti siūlomomis paslaugomis;

F. kadangi ES e. teisingumo portalas yra esminė priemonė norint pasinaudoti teise gauti informaciją ir kreiptis į teismus, o jos sukūrimas yra svarbus žingsnis siekiant modernizuoti ES viešąją administraciją;

G. kadangi geresnė prieiga prie informacijos ir galimybė plačiau naudotis tobulesnėmis skaitmeninėmis priemonėmis bendrovėms tvarkant su bendrovių teise susijusius formalumus visais bendrovės gyvavimo etapais padidintų teisinį tikrumą ir sumažintų bendrovių išlaidas;

H. kadangi toliau dedamos pastangos, kad visoje Sąjungoje būtų sujungti elektroniniai verslo ir nemokumo registrai, o tai yra svarbu vidaus rinkos skaidrumui ir teisiniam tikrumui,

I. kadangi dėl valstybių narių taikomų techninių standartų skirtumų kol kas neįmanoma sukurti bendros prieigos prie šių registrų per e. teisingumo portalą, kadangi reikia dėti daugiau pastangų norint pasiūlyti prieinamas, sąveikias ir paprastas naudoti e. valdžios priemones, kuriomis galėtų naudotis visi ES gyventojai; kadangi tam tikras duomenų saugumo ir apsaugos lygis apdorojant duomenis yra būtinas norint naudotis e. teisingumu, turint mintyje su teisminiu darbu susijusių duomenų pobūdį;

1. mano, kad e. valdžios kūrimas yra itin svarbus bendrosios skaitmeninės rinkos elementas, ir ragina Komisiją nustatyti konkrečius, išmatuojamus veiksmų plano rodiklius, pagrįstus veiklos rezultatų rodikliais, ir kiekvienais metais teikti Parlamentui pažangos, padarytos įgyvendinant E. valdžios veiksmų planą, ataskaitą; pabrėžia, kad 2011–2015 m. e. valdžios veiksmų planas davė teigiamų rezultatų ir Europos, ir valstybių narių lygmeniu; ragina Komisiją ir valstybes nares taip pat įvertinti vartotojų poreikius, kad būtų padidintas naudojimosi e. paslaugomis lygis;

Viešojo administravimo institucijų skaitmeninimas

2. laikosi nuomonės, kad iki 2020 m. viešojo administravimo institucijos turėtų tapti atviros, skaidrios, veiksmingos ir integracinės ir nevaržomos sienų teikti pritaikytas asmeninėms reikmėms, naudotojams patogias, tiesiogines skaitmenines viešąsias paslaugas piliečiams ir įmonėms ir kad tokiu būdu būtų sumažintos piliečiams ir įmonėms, ypač MVĮ, tenkančios sąnaudos, kliūtys ir administracinė našta, ir taip pasinaudota visomis skaitmeninės revoliucijos teikiamomis galimybėmis; tačiau mano, kad tai turėtų būti suderinama su sąžiningu viešojo administravimo institucijų restruktūrizavimu;

3. pritaria tam, kad būsimos iniciatyvos būtų grindžiamos standartinio paslaugų skaitmeninimo principu, ir pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti vienkartinio duomenų pateikimo principą, kurį taikant piliečiams ir įmonėms bus lengviau bendrauti su viešojo administravimo institucijomis, nes bus išvengta nereikalingų ir daug laiko reikalaujančių įvairių administracinių procesų ir bus lengviau dar kartą panaudoti pirmiau pateiktą informaciją kitoms reikmėms; pabrėžia, kad, Komisijos tyrimų duomenimis, ES lygmeniu įgyvendinus vienkartinio duomenų pateikimo principą iki 2017 m. iš tikrųjų tikimasi sutaupyti apie 5 mlrd. EUR per metus; ragina Komisiją pateikti Europos Parlamentui įmonėms skirto didelio masto bandomojo projekto, kuriuo siekiama įgyvendinti vienkartinio duomenų pateikimo principą, rezultatų ataskaitą ir iki 2017 m. pabaigos pradėti piliečiams skirto didelio masto bandomąjį projektą, kuriuo siekiama įgyvendinti vienkartinio duomenų pateikimo principą;

4. teigiamai vertina Komisijos ketinimą kiek įmanoma anksčiau sukurti bendrąją skaitmeninę prieigą, kuri aprūpintų piliečius ir įmones sujungtu ir susietu internetinių bendrosios rinkos paslaugų rinkiniu nacionaliniu ir ES lygmenimis; jis apimtų informaciją apie ES ir nacionalines taisykles, taip pat pagalbos paslaugas ir galimybę piliečiams bei įmonėms internetu atlikti visas operacijas, susijusias su svarbiausiomis tarpvalstybinėmis procedūromis, ir padėtų įgyvendinti vienkartinio dokumentų pateikimo principą ES; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti greitą ir visapusišką prieigos įgyvendinimą ir imtis visų priemonių, reikalingųjų veiksmingam jos veikimui ir sąveikumui užtikrinti, kad būtų išnaudotas visas jos potencialas ir teikiama nauda; pabrėžia, kad turėtų būti skatinama geriausia praktika, kuri jau taikoma kai kuriose valstybėse; mano, jog šia iniciatyva turėtų būti užtikrinta, kad visos valstybės narės turėtų vieną bendrą oficialų e. paslaugų portalą, kuris suteiktų saugią prieigą prie visų jų internetinių paslaugų ir esamų ES saveikiųjų paslaugų; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti greitą ir visapusišką vieno langelio principu veikiančių portalų įgyvendinimą;

5. ragina Komisiją apsvarstyti kitus būdus, kaip skatinti diegti skaitmeninius sprendimus, naudojamus atliekant formalumus per visą bendrovės gyvavimo ciklą, elektroniniu būdu tvarkant bendrovės dokumentus ir pateikiant tarpvalstybinę ir kitą informaciją verslo registrams; pažymi, kad šioje srityje teisėkūra gali būti vienintelis būdas kurti reikiamą teisinę sistemą visoje ES taikomiems skaitmeniniams sprendimams;

6. mano, kad reikėtų sparčiau kurti valstybių narių verslo duomenų ir nemokumo registrų elektroninę jungtį, ir pabrėžia šios jungties svarbą vidaus rinkai; pabrėžia, kad visa teikiama informacija turėtų atitikti bendrą europinį šabloną arba sistemą;

7. atkreipia dėmesį į skaitmeninių viešųjų paslaugų įtraukumo, prieinamumo ir visuotinės prieigos svarbą, nes jos yra esminis veiksnys, kuriuo remiantis kuriama ir įgyvendinama konkurencingumo, ekonomikos augimo ir užimtumo skatinimo politika, ir ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti ir taikyti naująją direktyvą dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo neįgaliesiems ir pagyvenusiems žmonėms;

8. pabrėžia atvirųjų duomenų svarbą – jais naudojantis tam tikra viešojo sektoriaus informacija gali būti laisvai naudojama ar pakartotinai naudojama, įskaitant trečiąsias šalis, viešojo administravimo institucijose ir tarp jų; pabrėžia, kad būtinos apsaugos priemonės, kuriomis būtų užtikrinamas autorių teisių laikymasis ir duomenų apsauga; pakartoja, kad atviras ir įtraukus nemokamas duomenų srautas sudarytų galimybę toliau plėtoti ir kurti naujus inovatyvius sprendimus ir taip užtikrinti didesnį veiksmingumą bei skaidrumą; pabrėžia, jog tokio tipo duomenys ir viešoji informacija turėtų būti suteikiami visada, kai tik įmanoma, kad būtų skatinamos naujos su žiniomis susijusios galimybės ir padedam stiprinti atvirą visuomenę; primena, kad viešojo administravimo institucijos turėtų, kiek tai įmanoma, teikti informaciją, ypač kai susidarančių duomenų kiekis yra labai didelis, pvz., programos INSPIRE atveju; mano, kad turėtų būti dedama daugiau pastangų siekiant ES institucijose ir valstybėse narėse įgyvendinti koordinuojamas atvirųjų duomenų strategijas, įskaitant gausesnį ir spartesnį duomenų pateikimą viešojoje srityje, geresnės duomenų kokybės ir paprastos prieigos prie duomenų užtikrinimą ir e. teisės aktų teikimą kompiuteriu skaitomais formatais;

9. atkreipia dėmesį į e. dalyvavimo naudą ir pabrėžia, kad valstybės narės turėtų plačiau naudotis e. konsultavimosi, e. informavimo ir e. sprendimų priėmimo priemonėmis; pabrėžia, kad siekiant išvengti piktnaudžiavimo sistemomis e. dalyvavimas, ypač turint mintyje e. sprendimų priėmimą, turi atitikti Reglamento (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje nuostatas, kad būtų užtikrinta atskaitomybė ir skaidrumas;

10. palankiai vertina visas ES institucijų iniciatyvas, kurių imamasi siekiant sustiprinti e. dalyvavimo mechanizmus ES ir valstybių narių lygmeniu, ir prašo Komisiją toliau plėtoti ir skatinti skaitmenines priemones, tokias kaip elektroninės balsavimo sistemos ir e. peticijos, kuriomis siekiama didinti ir skatinti piliečių ir įmonių dalyvavimą ES politikos formavimo procese;

11. pažymi, kad per pastaruosius penkerius metus smarkai padaugėjo mobiliųjų įrenginių, tačiau tik trečdalis viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių yra prieinamos naudojantis šiais įrenginiais; todėl ragina valstybes nares įvertinti galimybę sukurti mobiliesiems įrenginiams skirtas programas, kuriomis naudojantis būtų galima naudotis e. valdžios paslaugomis, ir užtikrinti, kad tos programos būtų patogios naudoti ir prieinamos visiems; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti prieigos prie e. valdžios paslaugų perspektyvumą viešojo administravimo institucijų interneto svetainės ir priemonės turi neatsilikti nuo modernių technologijų ir atitikti nuolat kintančius kibernetinio saugumo reikalavimus;

12. ragina valstybes nares, perkant prekes ir paslaugas arba skelbiant viešųjų darbų konkursus, skatinti e. viešojo pirkimo priemones ir naudotis jomis, ir tokiu būdu užtikrinti, kad viešosios išlaidos būtų skaidresnės ir veiksmingesnės ir taip sumažėtų sąnaudos bei biurokratizmas; taip pat ragina valstybes nares savo viešuosiuose sektoriuose didesniu mastu naudoti sutarčių registrus ir sąveikius e. parašus; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių, reikalingų siekiant užtikrinti, kad viešųjų pirkimų procedūros būtų skaidrios ir kad visiems jų dalyviams informacija būtų prieinama tikruoju laiku; šiuo klausimu ragina Komisiją palengvinti keitimąsi geriausia praktika, susijusia su inovacijų kriterijų viešuosiuose konkursuose taikymu, visų pirma užtikrinant, kad pasiūlymai ne užbėgtų už akių sprendimams, o veikiau paliktų erdvės konkurso dalyviams siūlyti novatoriškus, atvirus sprendimus; ragina Komisiją toliau kurti e. sąskaitų faktūrų išrašymo standartus, e. pasiūlymų teikimo ir e. pranešimų teikimo priemones ir skatinti elektroninės atpažinties naudojimą viešosios administracijos vidaus sistemose siekiant pagerinti su visomis tokiose sistemose atliekamomis operacijomis susijusią atskaitomybę ir atsekamumą;

13. pabrėžia, jog svarbu plėtoti saugias, patikimas ir sąveikias tarpvalstybines viešąsias paslaugas, užkertant kelią tolesniam susiskaidymui ir skatinant judumą; pabrėžia, kad sąveikumas ir standartizacija yra vieni iš svarbiausių e. valdžios sistemos įgyvendinimo elementų, todėl teigiamai vertina Komisijos komunikatą „XXI amžiaus Europos standartai“ ir, atsižvelgdamas į tai, ketinimą atlikti Europos sąveikumo sistemos peržiūrą; atkreipia dėmesį į tai, kad labai svarbu naudotis atviraisiais standartais siekiant suteikti ES piliečiams galimybę dalyvauti vyriausybės platformose, ir pabrėžia, kad standartai turi būtų naudingi visos visuomenės interesams – jie turi būti įtraukūs, teisingi ir perspektyvūs ir turi būti sukurti atvirai ir skaidriai; ragina Komisiją ir valstybes nares kuriant viešuosius skaitmeninius sprendimus propaguoti atviruosius standartus ir daugiau dėmesio skirti sąveikumui ir galimai naudai, kurios gali duoti veiksmingas skaitmeninių technologijų naudojimas;

14. apgailestauja, kad 2015 m. tik 28 proc. Europos kaimo vietovių namų ūkių turėjo fiksuotą spartųjį interneto ryšį ir kad vidutinė 4G ryšio aprėptis ES, nepaisant 86 proc. aprėpties visoje ES, kaimo vietovėse sudaro tik 36 proc., taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad skubiai reikia skirti nuolatinę paramą plačiajuosčio ryšio plėtrai, ypač kaimo vietovėse, nes prieiga prie spartaus plačiajuosčio ryšio yra būtina norint naudotis e. valdžios paslaugomis; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares po 2020 m. toliau teikti deramą finansavimą plačiajuosčio ryšio plėtrai, skaitmeninių paslaugų infrastruktūrai ir tarpvalstybiniam viešojo administravimo institucijų bendradarbiavimui įgyvendinant Europos infrastruktūros tinklų priemonę ar kitas tinkamas ES programas ir taip užtikrinti ilgalaikį tvarumą; atsižvelgdamas į tai, ragina operatorius daugiau investuoti į infrastruktūrą siekiant pagerinti interneto ryšį kaimo vietovėse ir užtikrinti, kad ir kaimo vietovės gautų naudos iš itin didelio pralaidumo 5G ryšio tinklų, nes tai bus kertinis mūsų skaitmeninės visuomenės akmuo;

15. pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti e. valdžios paslaugų veikimą, būtina visiškai įdiegti saugią, tinkamą, atsparią, patikimą ir našią infrastruktūrą, pvz., itin spartų plačiajuostį ryšį ir telekomunikacijų tinklus; todėl ragina skubiai priimti Direktyvą dėl Europos elektroninių ryšių kodekso (EERK), kad būtų pasiekti Europos strateginiai tikslai; pažymi, kad nepaprastai svarbu, jog viešosios valdžios institucijos būtų nuolat supažindinamos su technologinėmis naujovėmis ir gebėtų pritaikyti novatoriškas technologijas, pvz., didžiuosius duomenis ir daiktų internetą, arba diegti mobiliąsias paslaugas, pvz., 5G, galinčias tenkinti vartotojų poreikius;

16. mano, jog siekiant, kad skaitmeninių paslaugų infrastruktūra veiktų, labai svarbu visame viešajame ir privačiajame sektoriuje pakartotinai naudoti Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) techninius sudėtinius elementus; pabrėžia, kad reikia užtikrinti ilgalaikį EITP techninių sudėtinių elementų, didelio masto bandomųjų projektų ir Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumo sprendimų (ISA2) rezultatų tvarumą po 2020 m.; atkreipia dėmesį į potencialą, kurį iniciatyva „Wifi4EU“ gali turėti skatinant visuotinę prieigą prie sparčiojo ryšio tinklų; todėl, kad būtų pasiekti bendros skaitmeninės rinkos tikslai, ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis parengti ilgalaikę valdymo struktūrą, pagal kurią pirmenybė būtų teikiama piliečių ir įmonių poreikių tenkinimui ir, kai tik įmanoma, būtų skatinama naudoti bendrus standartus;

17. atkreipia dėmesį į tai, kad naujoviškų sprendimų didelio duomenų kiekio viešųjų paslaugų srityje diegimas, pavyzdžiui, debesijos kompiuterijos paslaugų naudojimas, vis dar lėtas ir nenuoseklus; primena, kad teikiant tokias paslaugas kaip INSPIRE sukuriama daug duomenų, kuriems reikalingas didesnis skaičiavimo pajėgumas; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos pateiktą Europos debesijos iniciatyvą, taip pat mano, kad Europos atvirojo mokslo debesija naudotis turėtų ir viešasis sektorius;

18. ragina Komisiją didinti informuotumą apie e. teisingumo portalo svarbą bei jo naudojimo galimybes ir padaryti jį vieno langelio principu veikiančiu atitinkamos teisinės informacijos ir galimybės pasinaudoti teise kreiptis į teismą valstybėse narėse centru; vis dėlto pažymi, kad ne visos proceso šalys turi vienodą prieigą prie informacinių ir ryšių technologijų ir reikiamus įgūdžius jomis naudotis, – tai galėtų reikšti, kad jų galimybės kreiptis į teismą yra ribotos; pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas neįgaliųjų prieigai prie e. teisingumo portalo;

19. teigiamai vertina tai, kad įdiegta priemonė e-CODEX, sudaranti galimybes tiesioginiam ryšiui tarp piliečių ir teismų visose valstybėse narėse, – tai yra labai svarbus žingsnis palengvinant tarpvalstybinę prieigą prie viešųjų paslaugų;

20. sveikina Tarybą ir Komisiją už jų darbą, atliktą įdiegiant Europos teismų praktikos identifikatorių (ECLI), kuris yra labai naudingas atliekant teisinę paiešką ir vykdant dialogą teisminiais klausimais, palankiai vertina ECLI paieškos sistemos, kuri turėtų palengvinti prieigą prie teisinės informacijos visoje Sąjungoje, sukūrimą;

21. dar kartą tvirtina, kad būtina ugdyti administracijos personalo ir visų piliečių bei įmonių skaitmeninius įgūdžius nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis plėtojant ir remiant mokymo veiklą, kad būtų sumažinta skaitmeninės atskirties rizika, ir nustatyti specialius e. valdžios paslaugų kursus valstybės tarnautojams ir sprendimus priimantiems asmenims; pabrėžia, kad skaitmeniniai įgūdžiai yra būtina dalyvavimo e. valdžios veikloje sąlyga; skatina kurti e. mokymosi programas, kurios būtų pripažįstamos Europos kreditų perkėlimo (ECTS) sistemoje; mano, kad pagrindinis e. valdžios plėtojimo elementas yra nuolatinis skaitmeninių įgūdžių ugdymo skatinimas; pabrėžia būtinybę spręsti geografinių teritorijų, skirtingų socialinių ir ekonominių sluoksnių asmenų ir kartų skaitmeninės atskirties klausimą ir neleisti jai atsirasti; ragina valstybes nares perimti E. valdžios veiksmų plano idėjas, kad visų pirma jauniems piliečiams būtų sudarytos bendravimo su administravimo institucijomis sąlygos, atitinkančios kitus jų bendravimo įpročius, ir taip pat pabrėžia, kad ypač svarbu ugdyti pagyvenusių asmenų, kuriems dažnai trūksta naudojimosi e. paslaugomis įgūdžių ar pasitikėjimo, skaitmeninius įgūdžius; mano, kad valstybės narės turėtų skatinti mokymąsi visą gyvenimą ir palengvinti informavimo ir švietimo kampanijų vykdymą, kad ES piliečiai galėtų visapusiškai pasinaudoti galimybėmis, kurių teikia nauji e. valdžios portalai ir paslaugos;

22. pabrėžia, kad, atsižvelgiant į dabartinį skaitmeninio neraštingumo mastą ir į tai, kad daugiau kaip 22 proc. europiečių, ypač vyresnio amžiaus žmonės, bendraudami su viešojo administravimo institucijomis, atsisako naudotis internetinėmis paslaugomis, būtina taikyti įtraukų dvejopą požiūrį – naudoti elektronines ir neelektronines priemones – tai būtina siekiant išvengti atskirties; pabrėžia, kad yra daug priežasčių atsisakyti naudotis internetinėmis paslaugomis, pvz., neinformuotumas, įgūdžių trūkumas, pasitikėjimo trūkumas ir neteisingas supratimas, ir šios priežastys turi būti nagrinėjamos arba šalinamos; mano, kad, siekiant užkirsti kelią skaitmeninei atskirčiai ar didesnei skaitmeninei takoskyrai, reikia užtikrinti piliečių, gyvenančių kaimo, kalnų ir atokiose vietovėse, galimybę naudotis kokybiškomis e. valdžios paslaugomis;

23. pabrėžia, kad skaitmeninimas gali sumažinti valdžios institucijų sąnaudas; supranta, kad skaitmeninimo ir kiti uždaviniai, kuriems pagrindą davė modernizacijos aktų rinkiniai, dažnai sprendžiami biudžeto apribojimų sąlygomis ir kad, visų pirma, regioninių ir vietos valdžios institucijų ateinančiais metais laukia didžiulis darbo krūvis, todėl reikės ne tik priimti atviraisiais standartais grindžiamus skaitmeninius sprendimus, taip sumažinant priežiūros sąnaudas ir pagausinant inovacijų, bet ir skatinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes; pabrėžia, kas sąnaudų veiksmingumas taps apčiuopiamas laikui bėgant, nes investicijos į skaitmeninimą padės sumažinti administracines sąnaudas ateityje; pabrėžia, kad kol kas neišvengiamai reikia taikyti elektronines ir neelektronines priemones;

24. pažymi, kad svarstant galimybę skaitmeninti pavienes administravimo procedūras turėtų būti atsižvelgiama į viršesniu viešuoju interesu grindžiamus prieštaravimus;

Tarpvalstybinės e. valdžios paslaugos visais administraciniais lygmenimis

25. pabrėžia, kad svarbu sukurti tvarią tarpvalstybinę e. valdžios infrastruktūrą siekiant sudaryti palankesnes sąlygas naudotis keturiomis pagrindinėmis laisvėmis;

26. atkreipia dėmesį į tarpvalstybinių e. valdžios paslaugų svarbą piliečiams jų kasdieniame gyvenime ir į tai, kad naudinga toliau plėtoti elektroninius socialinės apsaugos informacijos mainus (EESSI), EURES (Europos darbo mobilumo portalą) ir tarpvalstybines e. sveikatos paslaugas;

27. palankiai vertina įvairias Komisijos iniciatyvas parengti tarpvalstybines skaitmenines specifikacijas, ypač susijusias su sąveikumu ir standartizavimu. vis dėlto pabrėžia, kad šie sprendimai perimami pernelyg lėtai, turint mintyje tokių paslaugų vertę ir svarbą ES piliečiams; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų taikoma tinkama sistema siekiant didinti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą ir paspartinti tarpvalstybinių skaitmeninių specifikacijų, pradedant duomenų apsauga, keitimosi duomenimis saugumu ir baigiant reikalingos skaitmeninės infrastruktūros ir paslaugų diegimu;

28. prašo Komisijos toliau plėtoti EURES portalą (Europos darbo mobilumo portalas) ir skatinti juo naudotis didinant valstybinių užimto tarnybų sistemų ir EURES portalo integraciją ir bendradarbiavimą, kad būtų palengvintas ir padidintas darbdavių ir darbo ieškančių asmenų judumas Europos Sąjungoje;

29. pabrėžia, kad e. sveikata gali itin pagerinti piliečių gyvenimo kokybę teikdama prieinamesnes, ekonomiškai efektyvesnes ir veiksmingesnes pacientų sveikatos priežiūros paslaugas;

30. mano, kad, siekiant užtikrinti visapusišką tarpvalstybinių e. valdžios paslaugų veikimą, privaloma pašalinti kalbos barjerus, ir kad viešojo administravimo institucijos, ypač pasienio regionuose, turėtų teikti savo informaciją ir paslaugas savo valstybės narės kalba ir kitomis atitinkamomis Europos kalbomis;

31. atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu keistis geriausia patirtimi, pavyzdžiais ir projektų patirtimi visais administraciniais lygmenimis pačiose valstybėse narėse ir tarp jų; pripažįsta, kad ES finansuojami didelio masto bandomieji projektai, tokie kaip eSENSE, eCODEX ir TOOP, daug prisideda prie tarpvalstybinių paslaugų plėtojimo Europoje;

32. mano, kad išsamus e. valdžios veiklos rezultatų stebėjimas valstybėse narėse turėtų užtikrinti, kad pagal veiklos rezultatų vertinimo metodiką būtų tinkamai atsižvelgiama į nacionalinius ypatumus; pabrėžia patikimai įvertintų veiklos rezultatų valstybėse narėse naudą politikos formuotojams ir viešajai nuomonei;

33. atkreipia dėmesį į tai, kad sąveikumas ir atvirieji duomenys ne tik labai svarbūs tarpvalstybinių santykių srityje, bet ir būtini kiekvienos valstybės narės nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu, taip pat turi būti atsižvelgiama į būtinybę apsaugoti duomenis perduodant informaciją;

34. ragina Komisiją ir kitas ES institucijas rodyti pavyzdį e. valdžios srityje ir užtikrinti piliečiams bei įmonėms skaidrią ir naudoti patogią prieigą, taip pat tiesiogines skaitmenines paslaugas, visų pirma susijusias su paraiškų gauti ES finansavimą teikimu ir viešaisiais pirkimais, ir taip pat ragina Komisiją stengtis sparčiau versti savo interneto svetaines į visas oficialiąsias kalbas ir atkreipti dėmesį į geriausią praktiką;

Duomenų apsauga ir saugumas

35. pabrėžia, kad piliečių pasitikėjimas asmens duomenų apsauga yra itin svarbus siekiant užtikrinti 2016–2020 m. ES e. valdžios veiksmų plano sėkmę, ir atkreipia dėmesį į tai, kad viešojo administravimo institucijos turėtų saugiai tvarkyti asmens duomenis vadovaudamosi Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu ir ES taisyklėmis dėl privatumo ir taip didinti pasitikėjimą skaitmeninėmis paslaugomis;

36. pabrėžia, kad e. sveikatos planas taip pat turėtų būti nagrinėjamas atsižvelgiant į E. valdžios veiksmų planą, nes tai yra svarbi jo dalis; mano, kad reikėtų pagerinti duomenų rinkimą ir perdavimą ir kad tarpvalstybinis duomenų perdavimas prireikus turėtų būti įmanomas tam tikrais atvejais, nes tai palengvintų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visiems ES piliečiams;

37. taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teisės aktai dėl duomenų apsaugos neturėtų būti laikomi kliūtimi, o suvokiami kaip inovatyvių e. valdžios sprendimų kūrimo pagrindas, todėl pabrėžia, kad reikia parengti veiksmingas Bendrojo duomenų apsaugos reglamento taikymo gaires ir užtikrinti nuolatinius mainus su suinteresuotaisiais subjektais;

38. pažymi, kad tik 15 proc. europiečių pripažįsta, kad jaučiasi visiškai kontroliuojantys savo asmens duomenų naudojimą; mano, kad svarbu toliau svarstyti galimybę taikyti duomenų nuosavybės principą, ir tikisi, kad būsimos priemonės galės būti grindžiamos Komisijos komunikatu „Europos duomenų ekonomikos kūrimas“ ir kitais susijusiais pasiūlymais;

39. primygtinai ragina valstybes nares greitai ir iki galo įgyvendinti eIDAS reglamentą, nes e. parašas, e. atpažintis ir e. tapatybės nustatymas yra svarbiausi tarpvalstybinių skaitmeninių viešųjų paslaugų elementai; pabrėžia, kas svarbu skatinti piliečius, įmones ir viešojo administravimo institucijas pagal eIDAS reglamentą diegti notifikuotąsias elektroninės atpažinties schemas; šiuo klausimu pabrėžia, kad įdiegti šias pagrindines priemones plėtojant skaitmenines paslaugas turėtų būti privačiojo ir viešojo sektorių prioritetas; todėl ragina Komisiją imtis veiksmų siekiant palengvinti ir paskatinti viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą naudojant elektroninę atpažintį ir parašus tarpvalstybiniu mastu ir tarp sektorių; palankiai vertina ISA2 programą, kuri apima visų sričių ES politiką, kuriai reikia ES ir nacionaliniu lygmeniu veikiančių sistemų sąveikumo;

40. pažymi, kad apsauga nuo kibernetinių išpuolių ir administravimo institucijų atsparumas įvykus kibernetiniam išpuoliui yra itin svarbūs ir turėtų būti plėtojami; pabrėžia, kad tam reikia Europos lygmens metodo, ypač atsižvelgiant į tai, kad pagal vienkartinio duomenų pateikimo principą, įeinantį į 2016–2020 m. ES e. valdžios veiksmų planą, numatomas Europos administravimo institucijų keitimasis piliečių duomenimis;

41. pabrėžia, kad į duomenų saugumą reikia atsižvelgti dar kuriant taikomąsias programas, kurios turi būti šiuolaikiškos ir patogios naudoti, ir administracinius procesus, kurie turi būti veiksmingi (saugumas užtikrinamas projektuojant), siekiant sudaryti piliečiams ir įmonėms galimybes visapusiškai naudotis šiuolaikinėmis technologijomis;

° °

42. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

[1] OL C 258E, 2013 9 7, p. 64.
[2] Priimti tekstai, P8_TA(2016)0009.
[3] Priimti tekstai, P8_TA(2016)0089.

AIŠKINAMOJI DALIS

Pranešėja teigiamai vertina Europos Komisijos pateiktą e. valdžios veiksmų planą, kuriame nustatyti plataus užmojo ateinančių metų tikslai. Kitaip nei 2011–2015 m. veiksmų plane, dabartinės priemonės nustatytos atsižvelgiant į platesnį kontekstą ir sudaro Komisijos skaitmeninės rinkos strategijos dalį. Tokiu būdu Komisija pripažįsta, kad skaitmeninių kliūčių, dėl kurių atsiranda bendrosios skaitmeninės rinkos susiskaidymas, esama ne tik privačiajame, bet ir viešajame sektoriuje.

Iš tiesų visi sektoriai susiduria su dideliais iššūkiais, kuriuos kelia perėjimas prie skaitmeninės visuomenės. Ne tik stebina ne tik šio perėjimo tempas, bet ir atrodo, jog naudojamos ar tuoj atsirasiančios technologinės priemonės gali suteikti dar nežinomų galimybių. Viešojo administravimo institucijos turi būti pasirengusios aktyviai dalyvauti šiame perėjimo procese ir užtikrinti, kad jų paslaugos būtų tinkamos ateityje.

Viešojo administravimo institucijų skaitmeninimas

Reikia užtikrinti, kad viešojo administravimo institucijos galėtų visapusiškai pasinaudoti skaitmeninimo teikiamomis galimybėmis. Tokios galimybės susijusios su vidaus ir išorės administracinio darbo eiga, nes darbuotojai tikisi dirbti, o piliečiai ir įmonės tikisi vykdyti veiklą naujausioje skaitmeninėje aplinkoje.

Suskaitmenintas administravimas turėtų tapti atviras, veiksmingas bei integracinis ir nevaržomas sienų teikti pritaikytas asmeninėms reikmėms, patogias naudoti, tiesiogines skaitmenines viešąsias paslaugas piliečiams ir įmonėms. Būtina sąlyga yra tai, kad viešosios paslaugos turi būti teikiamos, jei įmanoma, skaitmeniniu būdu (skaitmeninis standartas). Tačiau iš piliečių ir įmonių neturėtų būti reikalaujama keletą kartų teikti identišką informaciją (vienkartinio duomenų pateikimo principas). Jei reikėtų daug kartų teikti tą pačią informaciją, visoms dalyvaujančioms šalims būtų ne tik užkrauta papildoma našta, tai drauge reikštų, kad viešojo administravimo institucijos tinkamai nepanaudoja skaitmeninių sprendimų teikiamų galimybių ir dėl šios priežasties be reikalo didina vidaus procesų skaičių.

Tačiau būsimos strategijos susijusios ne tik su duomenų teikimu, bet ir su prieinamumu. Sąjungos požiūriu, tai susiję pirmiausia su informacija, susijusia su bendrąja rinka. Komisija teisingai į tai atkreipia dėmesį. Sukūrus bendrą skaitmeninę prieigą neabejotinai būtų palengvinta piliečių ir įmonių prieiga prie informacijos.

Tačiau Sąjunga jau yra pasiekusi kitų tikslų prieinamumo srityje: priėmę naująją direktyvą dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo[1], ES teisės aktų leidėjai pagerino internetinių viešųjų paslaugų prieinamumą. Valstybės narės jau yra įpareigotos užtikrinti, kad interneto svetainės būtų patogesnės naudoti ne tik neįgaliesiems, bet ir visiems naudotojams.

Šiomis aplinkybėmis reikia pažymėti, kad šiuo metu daugiau kaip 83 proc. Europos namų ūkių turi prieigą prie interneto ir toliau vis daugėja naudojamų mobiliųjų įrenginių. Tačiau tik trečdalis viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių yra prieinamos naudojantis šiais įrenginiais. Iš šių požymių galima daryti išvadą, kad esama didelių galimybių plėsti mobiliųjų e. valdžios paslaugų programų naudojimą.

Naudotojams taip pat gali būti naudingi atvirieji duomenys. Ir viešieji, ir privatūs duomenys gali būti laikomi nauju 21-ojo amžiaus ištekliumi. Svarbu, kad atvirųjų duomenų strategijos sudaro galimybes piliečiams ir įmonėms laisvai naudotis viešojo sektoriaus informacija. Sudarius galimybę naudotis tokiais duomenimis, būtų skatinami inovatyvūs sprendimai, didinamas veiksmingumas ir skaidrumas ir galiausiai padedama pereiti prie tikros žinių visuomenės. Kai kurios valstybės narės, pvz., Estija, kuri turi atvirų duomenų portalą (opendata.riik.ee), yra labiau pažengusios nei kitos. Kitas pavyzdys – Vokietija, kurioje federalinė vyriausybė šiuo metu vykdo bandomąjį projektą pagal govdata.de. Valstybės narės yra prašomos esant galimybei keistis atitinkama informacija, siekiant pažangos šioje srityje.

Prieinamumas taip pat yra būtina dalyvavimo viešosios nuomonės formavimo procesuose sąlyga. E. dalyvavimas sudaro piliečiams galimybę lengvai ir aktyviai dalyvauti formuojant politiką ir valstybės narės turėtų plačiau naudotis e. konsultavimosi, e. informavimo ir e. sprendimų priėmimo priemonėmis.

Komisija pagrįstai skelbiasi toliau remianti valstybes nares joms pereinant prie visapusiško e. viešojo pirkimo naudojimo, be kita ko, kurdama e. sąskaitų faktūrų išrašymo standartus, e. pasiūlymų teikimo ir e. pranešimų teikimo priemones. Nustatytas plataus užmojo tvarkaraštis (2018 m.: elektroniniai pasiūlymai; 2019 m.: e. sąskaitų faktūrų išrašymo diegimas), tačiau jis gali būti įgyvendintas, jei Komisija ir valstybės narės glaudžiai bendradarbiaus ateinančius dvejus metus.

Viešojo ir privačiojo sektorių transformacijos procesas vyksta tokiomis aplinkybėmis, kai neraštingumas Europoje yra pernelyg didelis[2] ir dalis gyventojų, įskaitant pagyvenusius žmones, bendraudami su viešojo administravimo institucijomis, nesutinka naudotis internetinėmis paslaugomis. Vis dėlto tai net labiau taikytina viešajam sektoriui nei privačiajam. Negalima pamiršti nė vieno piliečio. Todėl pranešėja mano, jog būtina derinti internete ir tradicinėje aplinkoje vykdomas iniciatyvas siūlant piliečiams ir įmonėms kokybiškas paslaugas ir išvengiant tam tikrų visuomenės grupių atskirties.

Sėkmingą perėjimą į skaitmeninę ateitį reikia paremti pažangiausiais standartais, ne tik užtikrinant prognozuojamą ir stabilią investicijų sistemą, bet ir užtikrinant pagrindą prekių ir paslaugų kokybės, saugos, skaidrumo ir sąveikumo gerinimui. IMCO komitetas, reaguodamas į Komisijos komunikatą „XXI amžiaus Europos standartai“[3], šiuo metu rengia pranešimą savo iniciatyva[4]. Tiek pat svarbios yra kitos iniciatyvos, kurias jau pradėjo arba pradės vykdyti Komisija, įskaitant Komisijos ketinimą atlikti Europos sąveikumo sistemos peržiūrą.

Be deramo ryšio e. valdžios priemonės gali likti nepastebėtos. Be kitų priemonių, pvz., 5G ryšio aprėpties ir kt., plačiajuosčio ryšio plėtra yra itin svarbi siekiant užtikrinti prieigą prie skaitmeninių viešųjų paslaugų, ypač kaimo vietovėse. Plačiajuosčio ryšio plėtros negalima užtikrinti be deramo Europos Komisijos ir valstybių narių finansavimo. Todėl itin svarbu, kad investicijos būtų remiamos pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę ar kitas tinkamas ES programas.

Taip pat daugiau pinigų reikia tinkamiems administracinio personalo, piliečių ir įmonių mokymams. Be to, siekiant sukurti plataus užmojo mokymo programas, kuriomis būtų siekiama sumažinti skaitmeninės atskirties riziką, reikės Sąjungos ir valstybių narių lygmens bendro finansavimo.

Vis dėlto, nepaisant viso optimizmo, pranešėja pripažįsta, kad skaitmeninimas turi ribas. Skaitmeninimas iš tiesų gali pagerinti didelės dalies viešųjų paslaugų kokybę ir veiksmingumą. Tačiau kai kurias paslaugas ir toliau turės teikti tuos darbus dirbti išmokyti ir darbo vietoje išmokyti darbuotojai. Pavyzdžiui, šiuolaikinės technologijos gali būti neabejotinai naudingos vykdant viešąją ekonomikos priežiūrą finansinių rinkų reguliavimo srityje. Vis dėlto jų veiksmingumas yra ribotas tikrinant higienos standartus restoranuose, kai vietoje atliekamos inspekcijos iki šiol tebėra nepakeičiamos.

Todėl modernizavimo priemonės turi būti vykdomos ne vien tik taikant informacinių technologijų sprendimus ar dėl su verslu susijusių priežasčių, bet ir atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti, kad viešojo administravimo institucijos teiktų veiksmingas, efektyvias ir piliečiams patogias paslaugas, kurias teiktų gerai parengti darbuotojai, kurie nuolat darbuotųsi priimamuosiuose, kad atsakytų į piliečių užklausas.

Tarpvalstybinės e. valdžios paslaugos visais administraciniais lygmenimis

Skaitmeninimas daro poveikį visoms valstybėms narėms ir Sąjungai, taip pat visiems administraciniams lygmenims. Iš tiesų transformacijos procesui vadovauti savo pavyzdžiu turėtų Sąjungos administracija. Paprastas pavyzdys: daugybė piliečių skundžiasi, kad ne visada lengva rasti reikiamos informacijos Komisijos interneto svetainėse. Atvira ir skaidri prieiga prie informacijos ne tik svarbi skatinant Europos integraciją, bet ir yra šiuolaikinio administravimo į paslaugas orientuoto mentaliteto dalis.

Skaitmeninant viešąjį administravimą reikia pasinaudoti impulsu siekiant plėtoti tarpvalstybines paslaugas. Tai itin svarbu norint naudotis keturiomis pagrindinėmis vidaus rinkos laisvėmis (pvz., padedant užtikrinti ir didinant piliečių ir įmonių judumą). Kalbėdami apie viešąjį sektorių, taip pat turime pripažinti, kad piliečiai ir įmonės visoje Europoje tikisi, jog turės galimybę naudotis skaitmeninėmis technologijomis kitose nei jų gyvenamoji ar įsisteigimo valstybė narė valstybėse narėse. Todėl itin svarbu toliau plėtoti elektroninius socialinės apsaugos informacijos mainus, EURES (Europos darbo mobilumo portalą) ir tarpvalstybines e. sveikatos paslaugas.

Visų pirma, tampa akivaizdi kalbos barjerų svarba pasienio regionuose. Negalime prašyti savo piliečių tobulinti savo kalbinius įgūdžius, tačiau turime rodyti pavyzdį ir, jei įmanoma, siūlyti paslaugas viena ar daugiau papildomų kalbų, ne tik gyvenamosios vietos ar įsisteigimo valstybės narės kalba, jei esama tikro tokios kalbos poreikio.

Duomenų apsauga ir saugumas

Duomenų apsauga ir saugumas yra labai subtili sritis, kurioje viešojo administravimo institucijos gali rodyti pavyzdį demonstruodamos privačiam sektoriui, kaip, kuriant technologijų sistemą, laikytis tokių pagrindinių principų.

Duomenų apsauga yra pagrindinė teisė ir Sąjunga tik neseniai atnaujino savo teisės aktus nauju Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu[5], kuris bus pradėtas taikyti nuo 2018 m. gegužės mėn. Komisija ką tik pateikė savo pasiūlymą dėl E. privatumo direktyvos ir ES duomenų apsaugos taisyklių suderinimo su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, kai duomenys tvarkomi ES[6], ir pasiūlymą dėl reglamento dėl teisės į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Privatumo ir elektroninių ryšių reglamentas)[7]. Naujuoju dokumentų rinkiniu Sąjunga rodo saugaus asmens duomenų tvarkymo pavyzdį. Vis dėlto nacionalinėms viešojo administravimo institucijoms, ypač vietos lygmens, reikės veiksmingų Bendrojo duomenų apsaugos reglamento taikymo gairių. Tokias gaires turės pateikti ir ES, ir valstybės narės, ir jos prireikus turės būti atnaujinamos. Svarbių įžvalgų, kaip tinkamai suderinti pagarbą pagrindinei duomenų apsaugos teisei ir pagalbą inovatyvių e. valdžios sprendimų kūrimui, galima tikėtis, visų pirma, iš keitimosi nuomonėmis su suinteresuotaisiais subjektais.

Tokiais sprendimais taip pat turėtų būti sprendžiamas duomenų nuosavybės klausimas. Komisija savo komunikate „Europos duomenų ekonomikos kūrimas“ [8] pradėjo atitinkamas diskusijas, visų pirmą dėl privačiojo sektoriaus. Komunikate numatytos priemonės, susijusios su duomenų nuosavybe, ir kitos priemonės, pvz., prieiga prie duomenų ir jų perdavimas, taip pat atliks svarbų vaidmenį kuriant tinkamą viešojo administravimo politiką. Pridedamuose Komisijos tarnybų darbiniuose dokumentuose išsamiau išdėstome, kaip būtų galima ateityje spręsti šį klausimą[9].

Saugumas ir pasitikėjimas yra du papildomi šiuolaikinių e. valdžios strategijų ramsčiai. Visos iniciatyvos turi būti grindžiamos saugiomis priemonėmis, kurios, savo ruožtu, stiprins piliečių ir įmonių pasitikėjimą, kuris yra būtinas, kad viešojo administravimo institucijos priimtų ir taikytų skaitmeninius pasiūlymus. Kalbant apie saugumą, Sąjungos priemonės jau yra parengtos taikyti. Pavyzdžiui, eIDAS reglamente jau yra nustatyta reguliavimo aplinka, kuria remdamosi viešojo administravimo institucijos, piliečiai ir įmonės galės vykdyti saugius elektroninius sandorius naudojant elektroninės atpažinties schemas. E.parašas, e. atpažintis ir e. tapatybės nustatymas yra svarbios patikimumo užtikrinimo paslaugos, kuriomis viešojo administravimo institucijos naudosis ateityje.

Pagaliau, projektuojant užtikrinamas saugumas turi būti bet kokios skaitmeninimo strategijos, įskaitant e. valdžią, principas. Deja, viešojo administravimo įtraukimui į vadinamąją Tinklų ir informacijos saugumo direktyvą[10] pasipriešino valstybės narės. Komisija tolesnius savo politinius principus dėl kibernetinio saugumo nustatė savo 2016 m. komunikate „Europos kibernetinio atsparumo sistemos stiprinimas ir kibernetinio saugumo pramonės konkurencingumo ir novatoriškumo skatinimas“ (COM(2016) 0410, 2016 m. liepos. 5 d.), kuriame pasisakyta už principo „saugumas užtikrinamas projektuojant“ taikymą visoms svarbioms investicijoms į infrastruktūrą. Pats metas užtikrinti, kad būtų laikomasi principo „saugumas užtikrinamas projektuojant“ visų iniciatyvų, susijusių su e. valdžia, kūrimo etapu.

[1] 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo (OL L 327, 2016 12 2, p. 1).
[2] Žr., pvz., ES aukšto lygio raštingumo didinimo ekspertų grupės galutinę ataskaitą, 2012 m. rugsėjo mėn.
[3] COM (2016) 358, 16.2016.
[4] 2016/2274(INI) „Europos standartai. Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 įgyvendinimas“.
[5] 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB, OL L 119, 2016 5 4, p. 1.
[6] Komisijos pasiūlymas dėl reglamento dėl asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB.
[7] 2017 m. sausio 10 d. Komisijos pasiūlymas dėl reglamento dėl teisės į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje, kuriuo panaikinama Direktyva 2002/58/EB (Reglamentas dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (COM(2017)0010 final) 2017/0003(COD).
[8] 2017 m. sausio 10 d. Komisijos komunikatas „Europos duomenų ekonomikos kūrimas“ (COM(2017) 0009 final).
[9] Prie komunikato „Europos duomenų ekonomikos kūrimas“ pridedamas Komisijos tarnybų darbinis dokumentas dėl laisvo duomenų srauto ir naujų Europos duomenų ekonomikos problemų (SWD(2017)0002 final).
[10] 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (OL L 194, 2016 7 19, p. 1).

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ (28.2.2017)

pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui

dėl 2016–2020 m. ES e. valdžios veiksmų plano
(2016/2273(INI))

Pranešėja (*): Angelika Mlinar

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1. mano, kad e. valdžios kūrimas yra itin svarbus bendrosios skaitmeninės rinkos elementas; palankiai vertina Komisijos komunikatą „2016–2020 m. ES e. valdžios veiksmų planas“; pritaria pagrindiniams veiksmų plano principams, pagal kuriuos viešojo administravimo institucijos taps nuoseklesnės ir įtraukesnės, patikimesnės, efektyvesnės ir skaidresnės ir teiks atviras, sąveikias ir tarpusavyje susietas, į vartotojus orientuotas skaitmenines paslaugas, tokiu būdu įgalindamos piliečius; teigiamai vertina tai, kad pradėjus vadovautis vienkartinio duomenų pateikimo principu sumažės administracinė našta ir išlaidos; primena, kad įgyvendinus vienkartinio duomenų pateikimo principą būtų galima ES lygmeniu kasmet gauti 5 mlrd. EUR grynųjų santaupų; palankiai vertina tai, kad pradėtas įgyvendinti vienkartinio duomenų pateikimo principo projektą (TOOP) dėl vienkartinio duomenų pateikimo principo įgyvendinimo tarpvalstybiniu mastu, ir prašo Komisijos įtraukti į šį projektą pasienio regionų vietos valdžios institucijas;

2. pabrėžia, kad įtraukios ir prieinamos skaitmeninės viešosios paslaugos yra vienas iš pagrindinių veiksnių, kuriuo remiantis kuriama ir įgyvendinama konkurencingumo, ekonomikos augimo ir užimtumo skatinimo politika; pabrėžia, kad reikėtų panaudoti skaitmeninių technologijų galimybes siekiant užtikrinti geriau veikiantį ir veiksmingesnį viešąjį sektorių ir sumažinti administracinę naštą vis dažniau naudojantis dalyvavimo skatinimo priemonėmis ir pasinaudojant efektyviais atsiliepimais skaitmeninių platformų atveju, kad e. valdžia atitiktų kintančios visuomenės tikslus; atkreipia dėmesį į tai, kad skaitmeninės naujovės gali, be kita ko, sumažinti atsiskaitymo su tiekėjais vėlavimus, pagerinti mokesčių surinkimą ir sveikatos priežiūros sistemas, taip pat padidinti teismų sistemų veiksmingumą, pvz., susiejant tarpusavyje įmonių registrus ir nemokumo registrus; ragina Komisiją remti pramoninius tyrimus siekiant sukurti produktų, paslaugų ir procesų, kurių dar nėra rinkoje ir kurie padėtų rasti inovatyvių sprendimų, tenkinančių viešojo sektoriaus veiklos ir funkcionalumo poreikius, ir juos įgyvendinti;

3. ragina Komisiją kuo labiau sumažinti tarpvalstybinei e. prekybai dėl skirtingos apmokestinimo PVM tvarkos tenkančią naštą, remiantis minimaliosios vieno langelio sistemos (angl. MOSS) patirtimi, siekiant užtikrinti geresnį taisyklių laikymąsi ir vienodas veiklos sąlygas Europos įmonėms;

4. pabrėžia, jog svarbu didinti piliečių informuotumą apie esamas e. valdžios priemones ir paslaugas; mano, kad, siekiant užkirsti kelią skaitmeninei atskirčiai ar didesnei skaitmeninei takoskyrai, reikia užtikrinti piliečių, gyvenančių kaimo, kalnų ir atokiose vietovėse, galimybę naudotis kokybiškomis e. valdžios paslaugomis; ragina, rengiant ES e. valdžios veiksmų planą, skatinti įtraukų požiūrį į pagyvenusius piliečius ir palankių sąlygų neturinčių asmenų grupes bei asmenis, kurie turi mažai įgūdžių ar sutrikimų, trukdančių jiems naudotis visuotinai prieinamomis sistemomis ar sąsajomis; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares laikytis visaapimančio ir visapusiško požiūrio į e. valdžią, kad būtų užtikrintas sklandus internetu ir ne internetu teikiamų administracinių paslaugų koordinavimas;

5. pabrėžia, kad skaitmeninių įgūdžių ir priemonių neturintys piliečiai turėtų turėti prieigą prie visų viešųjų paslaugų naudojant standartines formas ir metodus, įskaitant asmens atvykimą į viešųjų paslaugų teikimo vietą;

6. pabrėžia, jog ES e. valdžios veiksmų planas svarbus pasienio regionams, siekiant palengvinti nuolat kitoje valstybėje narėje dirbančių piliečių ir MVĮ kasdienį gyvenimą;

7. ragina skubiai įdiegti elektroninius socialinės apsaugos informacijos mainus, siekiant stiprinti judžių piliečių socialinės apsaugos teisių apsaugą ir stebėseną;

8. pažymi, kad būtina užtikrinti saugią prieigą prie duomenų ir keitimąsi jais; pabrėžia, kad e. valdžios paslaugos turėtų būti skirtos informacijos saugumui ir asmens duomenų apsaugai užtikrinti pagal ES teisės aktus; jei reikia, turėtų būti plėtojamos naujos ir novatoriškos technologijos, siekiant užtikrinti, kad kibernetinis saugumas būtų šių paslaugų dalis; atkreipia dėmesį į tai, kad įvykdžius šias sąlygas padidės pasitikėjimas skaitmeninėmis paslaugomis ir jų naudojimas;

9. pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti e. valdžios paslaugų veikimą, būtina visiškai įdiegti saugią, tinkamą, atsparią, patikimą ir našią infrastruktūrą, pvz., labai greitą plačiajuostį ryšį ir telekomunikacijų tinklus; todėl ragina skubiai priimti Direktyvą dėl Europos elektroninių ryšių kodekso, kad būtų pasiekti Europos strateginiai tikslai; pažymi, kad nepaprastai svarbu, jog viešosios valdžios institucijos būtų nuolat supažindinamos su technologinėmis naujovėmis ir gebėtų pritaikyti novatoriškas technologijas, pvz., didžiuosius duomenis ir daiktų internetą, arba diegti mobiliąsias paslaugas, pvz., 5G, galinčias tenkinti vartotojų poreikius;

10. teigiamai vertina veiksmų plane taikomą dinamišką ir lankstų požiūrį; ragina valdančiąją tarybą nuolat nustatyti konkrečius, realius ir išmatuojamus tikslus, pagrįstus veiklos rezultatų rodikliais, siekiant paskatinti inovacijas ir stebėti jų įgyvendinimą bei teikti apie jį ataskaitas; mano, kad e. valdžios nauda bus tuo didesnė, kuo daugiau bus dalijamasi informacija apie paslaugų veiksmingumą, taip sustiprinant piliečių pasitikėjimą jų naudojimu;

11. pabrėžia, jog svarbu plėtoti saugias, patikimas ir sąveikias tarpvalstybines viešąsias paslaugas, užkertant kelią tolesniam susiskaidymui ir taip skatinant judumą vidaus rinkoje visapusiškai pasitelkus pagrindines priemones , pvz., labai saugias elektroninės atpažinties technologijas ir elektroninius parašus; pažymi, kad įvairių viešųjų paslaugų sąveikumas tarp valstybių narių ES, nacionaliniu ir vietos lygmenimis dar nepakankamas; šiuo atžvilgiu teigiamai vertina Europos sąveikumo strategijos ir sistemos peržiūrą, rekomenduoja remti geriausią praktiką, pvz., atvirųjų standartų ir atvirojo kodo programinės įrangos naudojimą, ir ragina greitai įgyvendinti Reglamentą (ES) Nr. 910/2014 (eIDAS reglamentą); ypač ragina Komisiją dirbti kartu su valstybėmis narėmis ir privačiuoju sektoriumi plėtojant tarpvalstybines ir ištisines skaitmenines paslaugas, grindžiamas notifikuotaisiais e. atpažinties dokumentais ir skaitmeniniais parašais, kad būtų užtikrintas tiek skaitmeninių paslaugų, tiek skaitmeninės tapatybės įdiegimas tuo metu, kai Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų reglamentas bus visiškai įgyvendintas;

12. palankiai vertina ISA² programą, kuri apima visų sričių ES politiką, kuriai reikia ES ir nacionaliniu lygmeniu veikiančių sistemų sąveikumo, ir todėl sudarys galimybes visoje Europoje teikti e. paslaugas piliečiams, bendrovėms ir nacionalinėms valdžios institucijoms;

13. mano, jog siekiant, kad tinkamai veiktų skaitmeninių paslaugų infrastruktūra, labai svarbu visame viešajame ir privačiajame sektoriuje pakartotinai naudoti Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) techninius sudėtinius elementus; pabrėžia, kad reikia užtikrinti ilgalaikį EITP techninių sudėtinių elementų, didelio masto bandomųjų projektų ir Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumo sprendimų (ISA²) tvarumą po 2020 m.; atkreipia dėmesį į potencialą, kurį iniciatyva „Wifi4EU“ gali turėti skatinant visuotinę prieigą prie sparčiojo ryšio tinklų; todėl ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis, siekiant bendros skaitmeninės rinkos tikslų, parengti ilgalaikę valdymo struktūrą, pagal kurią pirmenybė būtų teikiama piliečių ir įmonių poreikių tenkinimui ir, kai tik įmanoma, būtų skatinama naudoti bendrus standartus;

14. mano, kad viešojo administravimo institucijos turėtų, kiek tai įmanoma, standartizuotai naudoti atviruosius duomenis, ypač kai susidarančių duomenų kiekis yra labai didelis, pvz., programos INSPIRE atveju; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti pakartotiniam naudojimui pasitelkus trečiąsias šalis skirtų duomenų prieinamumą ir saugojimą laikantis ES ir valstybių narių teisinės sistemos; atkreipia dėmesį į labai svarbų vaidmenį, kurį viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė ir privatusis sektorius gali atlikti kuriant naujas, novatoriškas paslaugas ir sprendimus;

15. atkreipia dėmesį į tai, kad naujoviškų sprendimų didelio duomenų kiekio viešųjų paslaugų srityje diegimas, pavyzdžiui, debesijos kompiuterijos paslaugų naudojimas, vis dar lėtas ir nenuoseklus; primena, kad teikiant tokias paslaugos kaip INSPIRE sukuriama daug duomenų, kuriems reikalingas didesnis skaičiavimo pajėgumas; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos pateiktą Europos debesijos iniciatyvą, taip pat mano, kad Europos atvirojo mokslo debesija naudotis turėtų ir viešasis sektorius;

16. pabrėžia, kad viešųjų duomenų atvirumas ir galimybė laisvai jais naudotis yra modernios e. valdžios pagrindas ir padeda plėtoti bei stiprinti atvirą visuomenę;

17. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų nustatytos valstybės tarnautojų mokymo politikos priemonės, kad jie įgytų reikiamų e. įgūdžių, taip pat būtų vykdomos piliečių ir įmonių informavimo apie naujų e. paslaugų naudojimą ir prieinamumą kampanijos;

18. mano, kad Komisija gali atlikti vadovaujamą vaidmenį kuriant atviresnę ir įtraukesnę e. valdžios koncepciją, pagrįstą piliečių dalyvavimu ir jų poreikiais; todėl ragina Komisiją labiau stengtis rodyti pavyzdį , visų pirma, verčiant savo interneto svetaines į ES kalbas ir atkreipiant dėmesį į geriausią praktiką, pradedant visapusišku elektroninės atpažinties ir skaitmeninio parašo pripažinimu pagal Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje reglamentą ir baigiant tik elektroniniu būdu vykdomų procedūrų įgyvendinimu, ypač teikiant paraiškas dėl ES finansavimo ir viešuosiuose pirkimuose, o kitas Europos institucijas – tuo pavyzdžiu sparčiai sekti; mano, kad, Komisijai patvirtinus EITP sudėtinių elementų nuostatas, būtų galima lengviau skatinti pasitikėjimą ir kultūrinį perėjimą prie skaitmeninių viešųjų paslaugų diegimo;

19. mano, kad pagrindinis e. valdžios plėtojimo elementas yra nuolatinis skaitmeninių įgūdžių ugdymo skatinimas, nes dėl to didėja įvairių rūšių skaitmeninių paslaugų paklausa;

20. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti e. valdžios sprendimų šalutinį poveikį ir sklaidą privačiame sektoriuje.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	28.2.2017
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	43 1 6
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Nicolas Bay, Bendt Bendtsen, Xabier Benito Ziluaga, José Blanco López, Cristian-Silviu Buşoi, Reinhard Bütikofer, Angelo Ciocca, Edward Czesak, Jakop Dalunde, Fredrick Federley, Ashley Fox, Adam Gierek, Theresa Griffin, Hans-Olaf Henkel, Kaja Kallas, Krišjānis Kariņš, Seán Kelly, Jeppe Kofod, Jaromír Kohlíček, Peter Kouroumbashev, Zdzisław Krasnodębski, Miapetra Kumpula-Natri, Janusz Lewandowski, Paloma López Bermejo, Edouard Martin, Angelika Mlinar, Nadine Morano, Dan Nica, Angelika Niebler, Morten Helveg Petersen, Miroslav Poche, Michel Reimon, Herbert Reul, Paul Rübig, Massimiliano Salini, Algirdas Saudargas, Neoklis Sylikiotis, Dario Tamburrano, Patrizia Toia, Vladimir Urutchev, Kathleen Van Brempt, Martina Werner, Lieve Wierinck, Anna Záborská, Flavio Zanonato, Carlos Zorrinho
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Olle Ludvigsson, Notis Marias, Anne Sander, Maria Spyraki

Teisės reikalų komiteto NUOMONĖ (2.3.2017)

pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui

dėl 2016–2020 m. ES e. valdžios veiksmų plano
(2016/2273(INI))

Nuomonės referentas (*): Pavel Svoboda

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAI

Teisės reikalų komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A. kadangi ES e. teisingumo portalas yra esminė priemonė norint pasinaudoti teise gauti informaciją ir kreiptis į teismus, o jos sukūrimas yra svarbus žingsnis siekiant modernizuoti ES viešąją administraciją;

B. kadangi geresnė prieiga prie informacijos ir galimybė plačiau naudotis tobulesnėmis skaitmeninėmis priemonėmis bendrovėms tvarkant su jų teise susijusius formalumus visais bendrovės gyvavimo etapais padidintų teisinį tikrumą ir sumažintų bendrovių išlaidas;

C. kadangi toliau dedamos pastangos, kad visoje Sąjungoje būtų sujungti elektroniniai verslo ir nemokumo registrai, o tai yra svarbu vidaus rinkos skaidrumui ir teisiniam tikrumui,

D. kadangi dėl valstybių narių taikomų techninių standartų skirtumų kol kas neįmanoma sukurti bendros prieigos prie šių registrų per e. teisingumo portalą, kadangi reikia dėti daugiau pastangų norint pasiūlyti prieinamas, sąveikias ir paprastas naudoti e. valdžios priemones, kurios būtų prieinamos visiems ES gyventojams; kadangi tam tikras duomenų saugumo ir apsaugos lygis apdorojant duomenis yra būtinas norint naudotis e. teisingumu, turint mintyje su teisminiu darbu susijusių duomenų pobūdį;

E. kadangi ir toliau dedamos pastangos siekiant pagerinti valstybių narių administracijų bendradarbiavimą paprastinant ir skaitmeninant tam tikras administracines paslaugas;

F. kadangi labai svarbu naudotis atviraisiais standartais siekiant suteikti ES piliečiams galimybę dalyvauti vyriausybės platformose ir neversti jų naudotis tam tikrų gamintojų programomis bendraujant su valdžia;

G. kadangi skaitmeninės bazinės didelio poveikio technologijos turėtų būti visų pastangų modernizuoti ir supaprastinti viešąsias paslaugas pagrindas, kad būtų teikiamos greitos aukštos kokybės paslaugos, paskatinsiančios gyventojų judumą ir sudarysiančios sąlygas kurtis tarpvalstybinėms viešosioms verslo administracinėms struktūroms, ir tokiu būdu padėsiančios padidinti konkurencingumą ir atitinkamai paversiančios ES patrauklesne vieta investuoti ir gyventi;

H. kadangi tęsiamas darbas siekiant paremti visišką valstybių narių perėjimą prie e. viešųjų pirkimų, sutarčių registrų ir sąveikių e. parašų naudojimo;

1. ragina Komisiją didinti informuotumą apie e. teisingumo portalo svarbą bei su juo susijusius klausimus ir padaryti jį vieno langelio principu veikiančiu atitinkamos teisinės informacijos ir prieigos prie visų teisminių procedūrų valstybėse narėse centru; vis dėlto pažymi, kad ne visos proceso šalys turi vienodą prieigą prie informacinių ir ryšių technologių ir reikiamus įgūdžius jomis naudotis – tai galėtų reikšti, kad jų prieiga prie teisingumo yra ribota; pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas neįgalių asmenų prieigai prie e. teisingumo portalo;

2. ragina Komisiją propaguoti ir toliau vystyti e. teisingumo portalą ir skatinti naudotis skaitmeninėmis technologijomis verslo tikslais ir apskritai viešajame sektoriuje siekiant paspartinti tarpvalstybinę ir tarpsektorinę elektroninę atpažintį (eID), įskaitant mobilųjį tapatybės nustatymą ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugas vidaus rinkoje (elektroninis parašas ir kitos atpažinties ir autentiškumo patvirtinimo paslaugos[1], interneto svetainių tapatumo nustatymas ir elektroninio registruoto pristatymo paslaugos);

3. pabrėžia, kad pereinant prie elektroninio paslaugų formato reikia išlaikyti žmogiškąją dimensiją, kad gyventojai galėtų gauti individualiai pritaikytas konsultacijas ir sprendimus;

4. teigiamai vertina tai, kad įdiegta priemonė e-CODEX, sudaranti galimybes tiesioginiam ryšiui tarp piliečių ir teismų visose valstybėse narėse, – tai yra labai svarbus žingsnis palengvinant tarpvalstybinę prieigą prie viešųjų paslaugų; taip pat ragina dar labiau didinti ES teisinių institucijų sąveikumą pasitelkiant Europos lygmens tarpusavyje susijusias duomenų bazes; tačiau primena, kad dokumentų ir tapatybės apsauga, taip pat tinklo saugumas vis dar kelia didžiulį susirūpinimą; primena, kad diegiant tokias skaitmenines paslaugas labai svarbu užtikrinti asmens duomenų apsaugą ir laikytis principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, pvz., užtikrinti teisę į privatumą;

5. sveikina Tarybą ir Komisiją už jų darbą, atliktą įdiegiant Europos teismų praktikos identifikatorių (ECLI), kuris yra labai svarbus atliekant teisinę paiešką ir vykdant dialogą teisminiais klausimais, palankiai vertina ECLI paieškos sistemos, kuri turėtų palengvinti prieigą prie teisinės informacijos visoje Sąjungoje, sukūrimą;

6. ragina Komisiją apsvarstyti kitus būdus, kaip skatinti diegti skaitmeninius sprendimus, naudojamus atliekant formalumus per visą bendrovės gyvavimo ciklą, elektroniniu būdu tvarkant bendrovės dokumentus ir pateikiant tarpvalstybinę ir kitą informaciją verslo registrams; pažymi, kad šioje srityje teisėkūra gali būti vienintelis būdas kurti reikiamą teisinę sistemą visoje ES taikomiems skaitmeniniams sprendimams;

7. pabrėžia, kad e. valdžia yra ypač svarbi mažosioms ir vidutinėms įmonėms, nes jose dirba nedaug žmonių ir jos neturi daug lėšų;

8. siekiant dar labiau palengvinti keitimąsi duomenimis ragina ES lygmeniu koordinuoti e. valdžios sprendimų pirkimą ir įgyvendinimą;

9. mano, kad norint sklandžiai įgyvendinti veiksmų planą reikia nustatyti konkrečius terminus ir aiškias priemones, skirtas biurokratijai mažinti;

10. mano, kad siekdamos visoje Europoje laiku įgyvendinti veiksmų planą valstybės narės turėtų pasiūlyti specialius e. valdžios paslaugų kursus valstybės tarnautojams ir sprendimus priimantiems asmenims;

11. mano, kad valstybės narės turėtų palengvinti informavimo ir švietimo kampanijų vykdymą, kad ES piliečiai galėtų visapusiškai pasinaudoti galimybėmis, kurių teikia nauji e. valdžios portalai ir paslaugos;

12. ragina Komisiją remti valstybes nares joms diegiant centralizuotus automatinius mechanizmus, kuriais sudaromos sąlygas laiku atpažinti bet kokį fizinį ar juridinį asmenį, turintį žemės arba pastatų jų teritorijoje arba juos kontroliuojantį, kad būtų sutrukdyta pasinaudoti finansų sistema pinigų plovimo ar teroristų finansavimo tikslais; mano, kad tokia informacija nacionaliniu lygmeniu turėtų būti tiesiogiai prieinama finansinės žvalgybos padaliniams ir kompetentingoms institucijoms, taip pat ji turėtų būti prieinama ir paieška joje galima kitų valstybių narių finansinės žvalgybos padaliniams naudojantis centralizuotais mechanizmais;

13. mano, kad reikėtų sparčiau kurti valstybių narių verslo duomenų ir nemokumo registrų elektroninę jungtį, ir pabrėžia šios jungties svarbą vidaus rinkai; pabrėžia, kad visa teikiama informacija turėtų atitikti bendrą europinį šabloną arba sistemą;

14. ragina atverti viešojo sektoriaus duomenis ir paslaugas siekiant skatinti naujas žinių įgijimo, augimo ir darbo vietų kūrimo galimybes; ragina Komisiją ir valstybes nares diegiant viešuosius skaitmeninius sprendimus propaguoti atviruosius standartus;

15. ragina Komisiją parengti ir įgyvendinti priemonių rinkinį, kuris suteiktų galimybę įmonėms visoje ES teikti elektronines paraiškas dėl viešojo pirkimo sutarčių, ypač daug dėmesio skiriant nacionalinių elektroninių viešųjų pirkimų sistemų diegimui, Europos bendrajam viešųjų pirkimų dokumentui, e-Certis ir elektroninėms sąskaitoms faktūroms;

16. mano, kad šiomis aplinkybėmis ypač svarbus Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimas rengiant viešiesiems pirkimams skirtų IRT standartų Europos katalogo prototipą, kuris padės užtikrinti sąveikumą perkant skaitmeninius sprendimus, nes bus skatinama remtis bendrais IRT viešųjų pirkimų standartų rinkiniais ir profiliais;

17. ragina Komisiją įgyvendinant Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT) daugiau dėmesio skirti veiksmingų skaitmeninių technologijų naudojimo sąveikumui ir galimai naudai, kai ji vykdo esamų vidaus rinkos teisės aktų peržiūrą ir rengia naujų teisės aktų projektus.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data	28.2.2017
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	19 2 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Max Andersson, Joëlle Bergeron, Marie-Christine Boutonnet, Jean-Marie Cavada, Kostas Chrysogonos, Therese Comodini Cachia, Mady Delvaux, Laura Ferrara, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Gilles Lebreton, António Marinho e Pinto, Jiří Maštálka, Emil Radev, Julia Reda, Evelyn Regner, Pavel Svoboda, Axel Voss, Tadeusz Zwiefka
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Daniel Buda, Evelyne Gebhardt, Virginie Rozière, Tiemo Wölken
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Pál Csáky

[1] Elektroninio tapatybės nustatymo ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų standartų rinkinys Europos vidaus rinkoje. Jis buvo nustatytas 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data	25.4.2017
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	32 2 3
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Dita Charanzová, Carlos Coelho, Sergio Gaetano Cofferati, Anna Maria Corazza Bildt, Daniel Dalton, Nicola Danti, Dennis de Jong, Pascal Durand, Evelyne Gebhardt, Maria Grapini, Robert Jarosław Iwaszkiewicz, Liisa Jaakonsaari, Morten Løkkegaard, Eva Maydell, Marlene Mizzi, Marcus Pretzell, Virginie Rozière, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Olga Sehnalová, Jasenko Selimovic, Igor Šoltes, Ivan Štefanec, Catherine Stihler, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Anneleen Van Bossuyt, Marco Zullo
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Pascal Arimont, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Antanas Guoga, Franz Obermayr, Ulrike Trebesius, Sabine Verheyen
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	David Coburn, Pál Csáky, Andor Deli, Dieter-Lebrecht Koch

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

32	+
ALDE	Dita Charanzová, Morten Løkkegaard, Jasenko Selimovic
ECR	Daniel Dalton, Ulrike Trebesius, Anneleen Van Bossuyt
EFDD	Marco Zullo
PPE	Pascal Arimont, Carlos Coelho, Anna Maria Corazza Bildt, Pál Csáky, Andor Deli, Antanas Guoga, Dieter-Lebrecht Koch, Eva Maydell, Andreas Schwab, Ivan Štefanec, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Sabine Verheyen
S&D	Sergio Gaetano Cofferati, Nicola Danti, Evelyne Gebhardt, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Maria Grapini, Liisa Jaakonsaari, Marlene Mizzi, Virginie Rozière, Christel Schaldemose, Olga Sehnalová, Catherine Stihler
VERTS/ALE	Pascal Durand, Igor Šoltes

2	-
EFDD	David Coburn
GUE/NGL	Dennis de Jong

3	0
EFDD	Robert Jarosław Iwaszkiewicz
ENF	Franz Obermayr, Marcus Pretzell

Naudojami sutartiniai ženklai:

+ : už

- : prieš

0 : susilaikė

Teisinė informacija - Privatumo politika