Procedūra : 2016/2079(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0179/2017

Pateikti tekstai :

A8-0179/2017

Debatai :

PV 12/06/2017 - 16
CRE 12/06/2017 - 16

Balsavimas :

PV 13/06/2017 - 5.11
CRE 13/06/2017 - 5.11
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0255

PRANEŠIMAS     
PDF 658kWORD 74k
11.5.2017
PE 595.446v03-00 A8-0179/2017

dėl žuvų išteklių būklės ir Viduržemio jūros žuvininkystės sektoriaus socialinės ir ekonominės padėties

(2016/2079(INI))

Žuvininkystės komitetas

Pranešėjas: Marco Affronte

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl žuvų išteklių būklės ir Viduržemio jūros žuvininkystės sektoriaus socialinės ir ekonominės padėties

(2016/2079(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB(1),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva)(2),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių, iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1626/94(3),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008 nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999(4),

–  atsižvelgdamas į įpusėjusį Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos (BVJŽK) strategijos (2017–2020 m.), kuria siekiama tausios žuvininkystės Viduržemio ir Juodojoje jūrose, įgyvendinimo laikotarpį,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas 2012 m. gegužės 21 d. (su 2013 m. gegužės 8 d. pakeitimais) Europos Sąjungos žemės ūkio kooperatyvų konfederacijos (COGECA), Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) ir Nacionalinių žvejybos įmonių organizacijų Europos Sąjungos asociacijos (EUROPÊCHE) susitarimas dėl 2007 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje įgyvendinimo(5),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25 d. Visuotinio susirinkimo metu priimtą JT rezoliuciją „Keiskime mūsų pasaulį. 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkė“,

–  atsižvelgdamas į regioninę konferenciją dėl tvarios smulkiosios žvejybos Viduržemio ir Juodojoje jūroje ateities kūrimo, vykusią 2016 m. kovo 7–9 d. Alžyre, Alžyre,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A8-0179/2017),

A.  kadangi Viduržemio jūra, kurioje yra 17 000 jūrinių gyvūnų rūšių, yra viena pagrindinių pasaulio biologinės įvairovės vietų; kadangi dėl šios priežasties priimant sprendimus dėl jos valdymo reikia atsižvelgti į daugiarūšiškumą;

B.  kadangi Komisija savo komunikate „Konsultacijos dėl 2017 m. žvejybos galimybių pagal bendrą žuvininkystės politiką“ (COM(2016) 0396) teigia, kad žvejyba Viduržemio jūroje vis dar viršija nustatytas normas ir būtina imtis priemonių šiai padėčiai pakeisti; kadangi minėtame dokumente Komisija išreiškia susirūpinimą dėl to, kad daugelio vertinamų rūšių sužvejojamas kiekis gerokai viršija nustatytą didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (angl. MSY);

C.  kadangi ne vėliau kaip iki 2020 m. Viduržemio jūroje reikia įveikti didelį iššūkį, kad būtų pasiektas tikslas nuosekliai atkurti ir išsaugoti visų rūšių žuvų išteklių lygį, kuris būtų didesnis už biomasės lygį, kuriuo įmanoma užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį; kadangi norint įveikti šį iššūkį būtinas ES nepriklausančių šalių dalyvavimas ir įsipareigojimas; kadangi bendras žvejybos lygis Viduržemio jūros baseine maždaug 2–3 kartus viršija nustatytą MSY grindžiamą žuvų mirtingumo dėl žvejybos lygį (angl. FMSY); kadangi, nepaisant didelių pastangų, kurios buvo dedamos tiek visoje ES, tiek už jos ribų, siekiant užtikrinti, kad žuvininkystės sektoriaus teisės aktai būtų įgyvendinami ir jų būtų laikomasi, daugiau kaip 93 proc. vertinamų rūšių išteklių Viduržemio jūroje vis dar pereikvojami;

D.  kadangi šiame regione žuvininkystė socialiniu ir ekonominiu požiūriu labai svarbi pakrantės gyventojams; kadangi šiame sektoriuje dirba šimtai tūkstančių žmonių, įskaitant antrinio perdirbimo sektorių, ir jame itin daug moterų, kurių užimtumas ypač priklauso nuo žuvininkystės; kadangi Viduržemio jūra svariai prisideda prie aprūpinimo maistu, visų pirma regiono pažeidžiamiausių gyventojų; kadangi žuvininkystė teikia galimybę papildyti pajamas ir maisto atsargas ir prisidėti prie stabilumo regione;

E.  kadangi Viduržemio jūrą tuo pačiu metu veikia įvairūs veiksniai, kaip antai jūrų transporto keliama tarša, kurie, kartu su žvejyba, daro poveikį žuvų išteklių sveikatai;

F.  kadangi Viduržemio jūros baseine smulkiajai žvejybai tenka 80 proc. žvejybos laivyno ir 60 proc. sektoriaus darbo vietų; kadangi apgailestautina, kad Europos lygmeniu nėra visuotinai suderintos smulkiosios žvejybos apibrėžties, nors tai ir sunki užduotis, atsižvelgiant į jūrų ekosistemos ir žuvininkystės sektoriaus ypatumų ir savybių įvairovę; kadangi „Smulkioji priekrantės žvejyba“ oficialiai apibrėžiama tik Europos žuvininkystės fondo reikmėms (Reglamentas (EB) Nr. 1967/2006) kaip „žvejyba, vykdoma žvejybos laivais, kurių bendras ilgis mažesnis nei 12 metrų ir kurie nenaudoja velkamųjų žvejybos įrankių“ (pvz., tralų); kadangi smulkiosios priekrantės žvejybos apibrėžtyje derėtų atsižvelgti į įvairius nacionalinius ir regionų ypatumus;

G.  kadangi per aukšto lygio susitikimą dėl Viduržemio jūros rūšių būklės, vykusį 2016 m. vasario mėn. Katanijoje, susitarta, kad būtina skubiai keisti šias neigiamas tendencijas, ir buvo pripažintas didelis iššūkis atkurti ir išsaugoti žuvų išteklių lygį, kuris būtų didesnis už biomasės lygį, kuriuo įmanoma užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, laikantis BŽP įsipareigojimo ne vėliau kaip iki 2020 m. pasiekti visoms rūšims nustatytą didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį;

H.  kadangi, be peržvejojimo, Viduržemio jūrai būdinga daugybė problemų, kurių daugumą lemia tankiai apgyvendintos pakrantės (pernelyg didelis maisto medžiagų kiekis, teršalai, buveinių ir pakrančių keitimas), taip pat jūrų transportas ir išteklių pereikvojimas, įskaitant naftos ir dujų išgavimą; be to, kadangi Viduržemio jūra labai pažeidžiama klimato kaitos požiūriu ir tai kartu su intensyviu laivų eismu sudaro sąlygas naujų invazinių rūšių atsiradimui ir įsitvirtinimui;

I.  kadangi negalėjimas naudoti tam tikrų įrankių ir būdų, kurie yra priimtinesni ir daro mažesnį poveikį nykstančių išteklių būklei, daro didelį poveikį jau atskirtų pakrančių ir salų bendruomenių gyvybingumui, trukdo vystymuisi ir didina gyventojų skaičiaus mažėjimą;

J.  kadangi visų Viduržemio jūros regiono valstybių narių pakrantės bendruomenės labai priklauso nuo žvejybos, ypač nuo smulkiosios žvejybos, todėl nepakankamas žuvų išteklių tvarumas joms gali kelti grėsmę;

K.  kadangi ES yra daug pakrantės bendruomenių, kurios labai priklauso nuo tradicinės, nepramoninės ir smulkiosios žvejybos veiklos Viduržemio jūros baseine;

L.  kadangi daugelyje Viduržemio jūros regionų mėgėjų žvejyba turi socialinę ir ekonominę vertę, taip pat tiek tiesioginį, tiek netiesioginį poveikį užimtumui;

M.  kadangi būtina atsižvelgti į mėgėjų žvejybos vaidmenį rūpinantis Viduržemio jūros regiono išteklių būkle;

1.  pabrėžia, kad svarbu skubiai ir visapusiškai taikyti nustatytus BŽP tikslus ir veiksmus, taip pat laiku, skubiai ir veiksmingai įgyvendinti joje numatytus daugiamečius valdymo planus, laikantis regionalizavimu ir daugiarūšiškumu pagrįsto požiūrio; ypač pabrėžia, kad būtina pasiekti geros aplinkos būklės tikslą, nustatytą Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje 2008/56/EB, atsižvelgiant į tai, kad sprendimai dėl žuvininkystės valdymo priemonių turėtų būti priimami vykdant bendrą žuvininkystės politiką;

2.  mano, kad vykdant BŽP Viduržemio jūrai reikia ir toliau taikyti kitokį požiūrį negu likusiems jūrų baseinams, nes didelė dalis Viduržemio jūros vandenų yra tarptautiniai, ir juose lemiamą vaidmenį rūpinantis išteklių būkle atlieka trečiosios šalys;

3.  mano, kad reikia skubiai imtis bendrų veiksmų, paremtų bendradarbiavimu įvairiais lygmenimis: tarptautiniu, Europos, nacionaliniu ir regioniniu; mano, kad visos suinteresuotosios šalys, įskaitant profesionalius žvejus ir žvejus mėgėjus, žuvininkystės pramonę, tradicinę ir nepramoninę smulkiąją žvejybą, mokslininkus, regionines organizacijas, saugomų jūrų rajonų valdytojus, profesines sąjungas ir NVO, turi dalyvauti įtraukiame procese, vykdomame taikant principą „iš apačios į viršų“; šiomis aplinkybėmis pabrėžia strateginį Viduržemio jūros patariamosios tarybos vaidmenį;

4.  pabrėžia, kad neužtikrinant pakrančių bendruomenių, kurioms reikia pranešti apie išeikvotų išteklių ir rūšių keliamą pavojų jų ekonomikos ir socialinei ateičiai, informuotumo, visapusiškos paramos joms ir jų dalyvavimo, nebus išnaudotas visas valdymo priemonių ir reglamentavimo potencialas;

5.  nurodo, kad kol kas nėra bendrai ir tiksliai apibrėžta, kas yra smulkioji ir nepramoninė žvejyba; pabrėžia, kad norint imtis tolesnių politinių veiksmų būtina kuo skubiau ES lygmeniu nustatyti tokias apibrėžtis;

6.  teigia, kad formuojant žvejybos politiką turėtų būti sudarytos sąlygos į sprendimų priėmimo procesus įtraukti ir integruoti žvejus ir jų asociacijas bei gamintojų organizacijas, profesines sąjungas, pakrantės veiksmų grupes ir vietos bendruomenes, laikantis BŽP regionavimo principo ir įtraukiant rytinėse ir pietinėse Viduržemio jūros baseino pakrantėse esančias trečiąsias šalis; pabrėžia, kad tik sudarius teisingas, lygias ir vienodas sąlygas visoms susijusioms šalims ir žvejybos veiklos Viduržemio jūroje vykdytojams bus galima pasiekti, kad žuvų ištekliai būtų sveiki, o žvejyba tausi ir pelninga, ir taip išlaikyti dabartinį užimtumo lygį, o idealiu atveju – sukurti daugiau darbo vietų žvejybos sektoriuje; pabrėžia, koks svarbus yra stiprių ir nepriklausomų socialinių partnerių žvejybos sektoriuje, taip pat oficialiai įteisinto socialinio dialogo ir darbuotojų dalyvavimo įmonės reikaluose vaidmuo;

7.  pažymi, kad pagal BŽP teikiamos paskatos, įskaitant žvejybos galimybes, rinktis atrankiąją žvejybą ir būdus, kurie daro nedidelį poveikį jūrų ekosistemai ir žuvininkystės ištekliams; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia būtinybę, kad valstybės narės taikytų skaidrius ir nešališkus kriterijus, įskaitant aplinkosauginio, socialinio ir ekonominio pobūdžio kriterijus (BŽP reglamento 17 straipsnis); primygtinai ragina dėti pastangas einant šia kryptimi, kad smulkiosios (nepramoninės ir tradicinės) žvejybos laivams būtų teikiama daugiau paskatų ir būtų užtikrintos lengvatinės galimybės žvejoti pakrantės zonose, jei jie žvejoja selektyviai ir nedaro didesnio poveikio aplinkai; pabrėžia, kad svarbu konsultuotis su suinteresuotomis pakrančių bendruomenėmis;

8.  pažymi, kad nepakankamai ištirtas mėgėjų žvejybos poveikis žuvų ištekliams ir jos socialinis ir ekonominis potencialas Viduržemio jūroje; mano, kad ateityje turi būti renkami duomenys apie žvejų mėgėjų skaičių, jų sugaunamą kiekį ir pakrantės bendruomenėse kuriamą vertę;

9.  pažymi, kad mėgėjų žvejyba vykdant turistinę veiklą vietos bendruomenėms suteikia daug pajamų ir daro mažą poveikį aplinkai, todėl ją reikėtų skatinti;

10.  mano, kad būtina apibrėžti priekrantės žvejybą, smulkiąją priekrantės ir tradicinę žvejybą, atsižvelgiant į socialinius ir ekonominius ypatumus ir laikantis regioninio požiūrio;

11.  pabrėžia, kad vykdant priekrantės žvejybą daugiausia naudojami tradiciniai įrankiai ir būdai, kurie dėl savo ypatumų apibrėžia pakrančių regionų tapatybę ir gyvenimo būdą, ir todėl nepaprastai svarbu išsaugoti jų naudojimą ir apsaugoti juos kaip kultūros, istorinio ir tradicijų paveldo dalį;

12.  mano, kad regionavimo srityje ir, atsižvelgiant į visų žvejybos rūšių ypatumus, reikėtų leisti tam tikras pagrįstas išimtis, susijusias su tam tikrų žvejybos įrankių ir būdų naudojimu;

13.  pabrėžia, kad, remiantis Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), gyvųjų jūrų išteklių išsaugojimo, valdymo ir naudojimo srityje reikia laikytis atsargumo principo, pagal kurį būtų atsižvelgiama į socialinius ir ekonominius argumentus, kad būtų užtikrinta tausi žvejyba, kuri padėtų apsaugoti ir išsaugoti jūros aplinką apskritai; pažymi, kad mokslinės informacijos trūkumas neturi būti dingstis atidėti ar sužlugdyti išsaugojimo ir valdymo veiksmų; mano, kad itin svarbu skubiai gauti trūkstamų konkrečių mokslinių duomenų ir žinių apie išteklių būklę; pabrėžia, kad reikia tartis su visomis suinteresuotosiomis šalimis ir įtraukti jas į šį procesą;

14.  mano, kad siekiant apsaugoti ir išsaugoti Viduržemio jūros baseino žuvininkystės ir aplinkos išteklius, žuvininkystės valdymo politika turi būti veiksminga ir ją turi papildyti ryžtinga, plataus masto ir skubi politika bei priemonės, skirtos kovai su (neigiamą) poveikį šiems ištekliams darančiais veiksniais: klimato kaita (atšilimu, rūgštėjimu, lietaus kiekiu), tarša (chemine, organine, makroskopine ir mikroskopine), nekontroliuojamu dujų ir naftos ieškojimu bei gavyba, jūrų transportu, invazinėmis rūšimis, natūralių buveinių, ypač pakrančių, naikinimu ar keitimu; todėl mano, kad svarbu geriau suprasti šių veiksnių poveikį žuvų ištekliams; ragina šiuo požiūriu stiprinti dabartinius Europos pajėgumus stebėti ir prižiūrėti Viduržemio jūrą, pvz., tinklą „EMODnet“ ir programą „Kopernikus“ bei jos jūrų komponentą;

15.  mano, kad žuvų ir jūros išteklių apsauga ir išsaugojimas Viduržemio jūros baseine negali būti grindžiami vien žvejybos sektoriaus priemonėmis ir turi aprėpti kitus veiklos sektorius, darančius poveikį jūros aplinkai;

16.  laikosi nuomonės, kad reikia labiau stengtis gilinti žinias apie jūrų aplinką, ypač komerciniais tikslais naudojamas rūšis, ir remiantis šiomis žiniomis planuoti tausų jų naudojimą;

17.  ypač pabrėžia, kad Viduržemio jūros šiame baseine, net ir ES valstybėse, plačiai paplitęs neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos (NNN) reiškinys; mano, kad jokie veiksmai, kuriais siekiama išsaugoti išteklius, tačiau taip pat, ir visų pirma, ekonomikas, kurių pagrindą sudaro smulkioji žvejyba, negali būti veiksmingi, jei nebus griežtai ir ryžtingai kovojama su NNN žvejyba; laikosi nuomonės, kad, siekdama įveikti NNN, ES taip pat turėtų užsitikrinti prie Viduržemio jūros esančių ES nepriklausančių šalių paramą; be to, mano, kad visame Viduržemio jūros baseine turi būti atitinkamai suderintos tikrinimo procedūros, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu tikrinimo ir sankcijų taikymo procedūros stipriai skiriasi;

18.  primena, kad pakrantės bendruomenės daro didelį poveikį priemonių, skirtų NNN žvejybos prevencijai, nustatymui ir identifikavimui, efektyvumui;

19.  mano, kad pirmenybę reikia teikti aktyvesnei kontrolei sausumoje, visoje platinimo grandinėje (turguose ir maitinimo įstaigose) ir jūroje, ypač vietovėse, kuriose žvejybos veikla laikinai nutraukta ar uždrausta;

20.  laikosi nuomonės, kad, siekiant išvengti socialinės nelygybės, žvejybos galimybės turėtų būti suteikiamos vadovaujantis objektyviais ir skaidriais kriterijais, įskaitant aplinkosauginius, socialinius ir ekonominius, deramai atsižvelgiant į nedidelio poveikio metodus; mano, kad žvejybos galimybės turėtų būti sąžiningai paskirstytos įvairiuose žvejybos segmentuose, įskaitant tradicinę ir smulkiąją žvejybą; be to, mano, kad laivams turėtų teikiamos paskatos naudoti selektyvesnius žvejybos įrankius ir būdus, darančius mažesnį poveikį jūros aplinkai, kaip nustatyta BŽP reglamento 17 straipsnyje;

21.  mano, kad išteklių išeikvojimo Viduržemio jūroje problemą reikia spręsti komercinei ir mėgėjų žvejybai taikant žuvininkystės valdymo ir išsaugojimo priemones, apimančias visų pirma erdvės ir laiko apribojimus, taip pat didžiausią žuvų kiekį, leidžiamą sužvejoti per dieną arba savaitę, ir prireikus kvotas; mano, kad bendrų išteklių srityje tai užtikrintų vienodas sąlygas su trečiosiomis šalimis; laikosi nuomonės, kad sprendimą dėl šių priemonių reikėtų priimti glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamu sektoriumi, siekiant užtikrinti veiksmingą įgyvendinimą;

22.  palankiai vertina tai, kad padidėjo Europos žuvininkystės kontrolės agentūros atliekamų inspekcijų skaičius, ir pabrėžia, kad reikia didinti pastangas kovojant su dviem svarbiausiomis problemomis, susijusiomis su reikalavimų laikymusi 2016 m.: neteisingu dokumentų deklaravimu (laivo žurnalais, iškrovimo ir perkėlimo deklaracijomis, pardavimo pažymomis ir kt.) ir draudžiamų ar reikalavimų neatitinkančių žvejybos įrankių naudojimu;

23.    pabrėžia, kad atsakomybė, susijusi su vykdant reformuotą BŽP nustatytu įpareigojimu iškrauti laimikį, jokiu būdu neturi tekti žvejams;

24.  ragina išnagrinėti, kokius padarinius tai, kad žuvys nebebus išmetamos į jūrą, sukels jūrų organizmams ir kitoms rūšims, pvz., kirams, – jie neteks maisto;

25.  pažymi, kad saugomų jūrų teritorijų Viduržemio jūroje sistema apima nepakankamą ploto dalį ir labai skiriasi apimami plotai skirtinguose baseinuose; pažymi, kad apskritai visur trūksta ekonominių išteklių; mano, kad itin svarbu pripažinti ir padidinti vaidmenį, kurį saugomos jūrų teritorijos jau atlieka kaip pažangių mokslinių tyrimų, konkrečių veiksmų įgyvendinimo ir bendradarbiavimo su žvejais bei jų dalyvavimu grindžiamo valdymo laboratorijos ir, atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas ir išsaugojimo tikslus, optimizuoti jų naudojimą; mano, kad šiuo požiūriu svarbu užtikrinti, kad šiai sistemai skiriamas finansavimas būtų tolydžio didinamas; mano, kad itin svarbu glaudžiau bendradarbiauti su Bendrąja Viduržemio jūros žvejybos komisija (BVJŽK) ir ES nepriklausančiomis šalimis, siekiant nustatyti teritorijas, kurioms turi būti taikomos apsaugos priemonės, ir įdiegti veiksmingą stebėsenos ir kontrolės sistemą, kad būtų galima patikrinti šių teritorijų veiksmingumą;

26.  pabrėžia, kad, laikantis JT darnaus vystymosi tikslo Nr. 14.5, svarbu užtikrinti, kad saugomos jūrų teritorijos iki 2020 m. apimtų bent 10 proc. Viduržemio jūros ploto; ragina BVJŽK 2018 m. metinėje sesijoje susitarti dėl pažangos kalendoriaus ir nustatyti kvalifikuotus tikslus, kad būtų galima pasiekti šį tikslą; pabrėžia, kad esami saugomi jūrų rajonai dažnai valdomi netinkamai; todėl mano, kad, be veiksmingos stebėsenos bei kontrolės sistemos sukūrimo, būtina sukurti ir taikyti ekosistema grindžiamas valdymo priemones, kad būtų galima patikrinti apsaugos priemonių veiksmingumą;

27.  visų pirma pabrėžia, kad reikia apsaugoti bendradarbiavimą pažeidžiamų teritorijų, kurios yra svarbios ekonomiškai naudingiausių rūšių neršto vietos (pvz., Jabukos įduba Adrijos jūroje), valdymo srityje;

28.  pabrėžia, kad Viduržemio jūrai būdinga biologiškai unikali populiacija, kuria naudojasi įvairių šalių laivai, ir kad dėl to būtinas glaudus visų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas ir priemonių, kuriomis reglamentuojama žvejyba, suderinimas visais lygmenimis;

29.  ragina Europos Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių, kuriomis būtų išspręsta į jūrą išmestų šiukšlių ir plastiko, kurie labai kenkia aplinkai, ekologijai, ekonomikai ir sveikatai, problema;

30.  mano, kad labai svarbu valdymo planuose nustatyti įvairiapusišką ir moduliuojamą politikos metodą bei taikyti įvairius kriterijus, paremtus rūšių biologinėmis savybėmis ir techninėmis žvejybos būdų savybėmis; be to, mano, kad į kiekvieną daugiametį planą turėtų būti įtrauktas tinkamas erdvės (vietos, kuriose draudžiama žvejoti, kurios yra kaitaliojamos, visiškai ar iš dalies uždaromos, atsižvelgiant į žvejybos sistemas) ir laiko (laikotarpis, kurio metu žvejyba draudžiama) planavimas, taip pat techninių priemonių, kuriomis siekiama didžiausio įrankių selektyvumo, skatinimas; pabrėžia, kad turi būti numatytos atitinkamos finansinės kompensacijos;

31.  palankiai vertina Komisijos įsipareigojimus, susijusius su daugiamečiu Viduržemio jūros valdymo planu; pabrėžia, kad svarbu regionuoti BŽP valdant žvejybą Viduržemio jūros baseine; prašo įtraukti Viduržemio jūros patariamąją tarybą (MEDAC) į visą daugiamečio valdymo plano ir regioninių priemonių kūrimo bei įgyvendinimo procesą;

32.  pabrėžia, kad biologinio atsikūrimo laikotarpiais žvejams turi būti užtikrinamos tinkamos pajamos;

33.  pabrėžia, kad, remiantis patikimiausiomis turimomis mokslo žiniomis, Viduržemio jūros regiono lygmeniu, atsižvelgiant į lytinę brandą, turėtų būti nustatytas mažiausias leidžiamas visų tikslinių rūšių žuvų dydis, taikomas komercinei ir mėgėjų žvejybai; pažymi, kad reikia užtikrinti, kad šio mažiausio dydžio būtų griežčiau paisoma;

34.  mano, kad būtina skatinti imtis veiksmų, kurie būtų suderinti su ES nepriklausančiomis Viduržemio jūros regiono šalimis, stiprinant politinį ir techninį įvairių šalių bendradarbiavimą per šiame regione veikiančias tarptautines įstaigas; palankiai vertina neseniai pradėtą įgyvendinti Komisijos programą „MedFish4Ever“ – raginimą imtis veiksmų, kad būtų sustabdytas žuvų išteklių Viduržemio jūroje išeikvojimas; pabrėžia, kad įgyvendinant šią programą reikia daryti viską, kas įmanoma, siekiant Viduržemio jūros regiono šalyse skatinti tausią žvejybą;

35.  pažymi, kad būtina remti ir sudaryti susitarimą dėl draudimo žvejoti tam tikrose vietose ir tam tikru laikus, visus metus laikinai apribojant žvejybą tam tikrų rūšių žuvų veisimosi vietose; pažymi, kad žvejybos pastangų paskirstymas pagal sezonus ir specializacija duos labai gerų rezultatų ir turi būti planuojami susitarus su žvejų bendruomenėmis bei moksliniais patarėjais;

Priemonės trečiųjų šalių atžvilgiu

36.  ragina Komisiją, pasitelkiant BVJŽK, skatinti veiksmus siekiant gerinti bendrai su trečiosiomis šalimis naudojamų žuvų išteklių būklę, kartu pasinaudojant ir jau įtvirtintu laivynams atstovaujančių įstaigų ir žvejybos pramonės sektoriuje veikiančioms įmonėms atstovaujančių įstaigų bendradarbiavimu su atitinkamomis suinteresuotų trečiųjų šalių institucijomis ar įstaigomis;

37.  pažymi, kad nesant bendros reguliavimo sistemos, kuri būtų taikoma Viduržemio jūroje veiklą vykdantiems ES ir ES nepriklausančių šalių laivams, sukuriama nesąžininga žvejų konkurencija ir kartu sukeliamas pavojus ilgalaikiam bendrai su trečiosiomis šalimis gaudomų žuvų išteklių tvarumui;

38.  pabrėžia, kad svarbu bendradarbiauti ir reikia skatinti reikalavimų laikymąsi ir vienodas sąlygas vykdant žvejybos kontrolę su trečiosiomis valstybėmis ir regioninėmis žuvininkystės valdymo organizacijomis ir stiprinti horizontalųjį jūrų teritorijų ir žuvų išteklių, kurie nepriklauso nacionalinei jurisdikcijai, valdymo koordinavimą;

39.  ragina Komisiją padėti ES nepriklausančioms Viduržemio jūros šalims užtikrinti tausią žvejybą, remiant smulkiąją ir priekrantės žvejybą, dalijantis geriausia patirtimi ir palaikant atvirą ryšių kanalą, ir pradėti reikiamą skirtingų susijusių nacionalinių administracijų dialogą, kad būtų teikiama derama parama BVJŽK vidutinės trukmės strategijos (2017–2020 m.) įgyvendinimui ir būtų pakeista ši nerimą kelianti tendencija, susijusi su Viduržemio jūros išteklių būkle; ragina Komisiją organizuoti veiksmingą keitimąsi informacija su trečiosiomis Viduržemio jūros regiono valstybėmis dėl trečiųjų šalių laivynų veiklos Viduržemio jūroje;

40.  ragina vadovaujant BVJŽK parengti regioninį planą, siekiant užtikrinti, kad visiems Viduržemio jūros regione žvejojantiems laivams būtų taikomos vienodos sąlygos ir kad būtų užtikrinta tinkama žuvininkystės išteklių ir visų Viduržemio jūros pakrantės šalių laivynų pajėgumų pusiausvyra; be to, ragina įsteigti regioninį centrą, atsakingą už laivų stebėjimo sistemą (LSS) ir bendras tikrinimo operacijas;

41.  rekomenduoja Komisijai nutraukti importą iš trečiųjų valstybių, kurios nesiima reikiamų priemonių NNN žvejybai išvengti, nuo jos atgrasyti ir jai panaikinti, kurių jos privalo imtis pagal tarptautinės teisės nuostatas kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar pardavimo valstybės;

42.  ragina valstybes nares ir Komisiją teikti visą reikiamą paramą ir bendradarbiauti su trečiosiomis valstybėmis, kad būtų geriau kovojama su NNN žvejyba visoje Viduržemio jūroje;

43.  primygtinai ragina pakrančių valstybes bendradarbiauti, kad būtų nustatyti ribojamos žvejybos rajonai ir saugomos jūros teritorijos, taip pat ir tarptautiniuose vandenyse;

44.  pabrėžia, kad būtina nustatyti pagrindines mėgėjų žvejybos valdymo taisykles visame Viduržemio jūros regione;

Socialiniai ir ekonominiai aspektai

45.  pabrėžia, kad 250 000 asmenų tiesiogiai įdarbinti laivuose ir kad nuo žuvininkystės pramonės priklausančių žmonių skaičius tampa proporcingai didesnis, jei įskaitome šeimas, kurios išsilaiko iš regioninės žvejybos ir kurios dirba antrinės pramonės srityse, pvz., laivų perdirbimo ir priežiūros bei turizmo, įskaitant su mėgėjų žvejyba susijusį turizmą; pažymi, kad 60 proc. su žuvininkyste susijusių darbo vietų yra besivystančiose šalyse, esančiose Viduržemio jūros pietinėje ir rytinėje pakrantėse, o tai rodo, kokią reikšmę smulkioji (nepramoninė ir tradicinė) ir mėgėjų žvejyba turi šių regionų tvariam vystymuisi, ypač pažeidžiamiausioms pakrančių bendruomenėms;

46.  mano, kad itin svarbu gerinti žvejų darbo sąlygas, pradedant nuo deramo atlygio ir sąžiningos konkurencijos, ypač atsižvelgiant į didelį nelaimingų atsitikimų skaičių ir aukštą profesinių ligų rizikos lygį šioje pramonės srityje; siūlo valstybėms narėms, tinkamai atsižvelgiant į savo įstatymus ir praktiką, nustatyti pajamų rėmimo priemones; galiausiai rekomenduoja valstybėms narėms įsteigti stabilių pajamų kompensavimo fondą, kuris apimtų žvejybos draudimo laikotarpius, kurie gali būti nustatyti esant netinkamoms oro sąlygoms, dėl kurio žvejoti tampa neįmanoma, žvejybos draudimo laikotarpius, skiriamus biologiniam atsikūrimui, siekiant apsaugoti naudojamų išteklių gyvenimo ciklą, ar nustatomus įvykus ekologinėms katastrofoms arba užsitęsusios aplinkos taršos ir taršos jūriniais biotoksinais atvejais;

47.  pažymi, kad ES žvejybos sektorius jau kurį laiką išgyvena sunkų laikotarpį, nes auga gamybos sąnaudos, nyksta žuvų ištekliai, sugaunama mažiau žuvų ir nuolat krinta pajamų lygis;

48.  pabrėžia, kad socialinė ir ekonominė sektoriaus padėtis pablogėjo dėl įvairių priežasčių, be kita ko, dėl žuvų išteklių sumažėjimo, žuvų vertės per pirminį pardavimą sumažėjimo (tai neatsispindi pardavimo vartotojams kainose dėl daugelio tarpininkų neteisingo pridėtinės vertės paskirstymo sektoriaus vertės grandinėje ir, kai kuriuose regionuose, dėl platinimo monopolio) ir degalų kainų padidėjimo; pabrėžia, kad dėl visų šių sunkumų padidėjo žvejybos pastangos, o tai ypač didelį nerimą keliantis reiškinys kalbant apie smulkiąją žvejybą, dėl to net gali kilti pavojus šiam tradiciniam gyvenimo būdui ir nuo žvejybos itin priklausomų vietos bendruomenių išlikimui;

49.  pabrėžia, kad svarbu plėtoti iniciatyvas, kurios galėtų turėti teigiamą poveikį užimtumui ir būtų suderinamos su žvejybos pastangų mažinimo tikslu, pvz., žvejybos turizmą ar su moksliniais tyrimais susijusią veiklą;

50.  ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti visų žvejybos sektoriaus darbuotojų galimybes turėti deramas darbo sąlygas ir tinkamą socialinę apsaugą, nepaisant juos įdarbinusios įmonės dydžio, tipo, darbo vietos ar bazinės sutarties, taip pat naudojant regione pasirašytus tausios žvejybos partnerystės susitarimus siekiant kovoti su socialiniu dempingu, užtikrinti geresnes galimybes patekti į rinką ir pasinaudoti finansavimu, gerinti bendradarbiavimą su viešojo administravimo ir kitomis institucijomis ir pragyvenimo šaltinių įvairinimą; pabrėžia veiksmingos darbo inspekcijos ir kontrolės svarbą;

51.  pabrėžia, kad, turint mintyje didelį nelaimingų atsitikimų sektoriuje skaičių ir neproporcingai didelę fizinių ir psichikos susirgimų riziką, būtina pagerinti žvejų darbo sąlygas; pabrėžia, kad būtina užtikrinti deramą žvejų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą; pabrėžia, jog svarbu tiek žvejybos laivuose, tiek sausumoje užtikrinti tinkamas sanitarines sąlygas, taip pat tinkamas gyvenamąsias patalpas ir rekreacinės veiklos galimybes; pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad uostai ir jų akvatorijos toliau saugiai veiktų ir būtų tinkami laivybai;

52.  pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad visos į ES importuojamos žuvys ir žuvų produktai tenkintų sąlygas, atitinkančias tarptautinius aplinkosaugos, darbo ir žmogaus teisių standartus; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir tvarumą žvejybos sektoriuje siekiant išsaugoti darbo vietas ir augimą; pabrėžia, kad tai itin svarbu ne tik kalbant apie konkurenciją Sąjungoje, bet taip pat – ir ypač –atsižvelgiant į trečiosiose šalyse esančius konkurentus;

53.  mano, kad Komisija ir valstybės narės turi skatinti panaudoti visas Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) ir Europos kaimynystės priemonės lėšas; mano, kad Komisija turėtų kuo labiau stengtis padėti tiek valstybėms narėms, tiek ES nepriklausančioms šalims kuo efektyviau panaudoti visas prieinamas lėšas, ypač siekiant šių tikslų:

– pagerinti darbo sąlygas ir laivų saugą;

– didinti darbo ir profesinio mokymo prestižą ir teikti paramą naujos ekonominės veiklos kūrimui ir plėtojimui sektoriuje užtikrinant jaunimo įdarbinimą, švietimą ir daugiadalykį mokymą;

– sustiprinti moterų vaidmenį žuvininkystės ir susijusiuose gamybos sektoriuose, atsižvelgiant į tai, kad moterys sudaro 12 proc. sektoriaus darbo jėgos;

54.  pažymi, kad EJRŽF privalo padėti smulkiosios žvejybos pramonės įmonėms atsinaujinti įrangą, ypač siekiant atitikti griežtus reikalavimus, susijusius su įpareigojimu iškrauti laimikį;

55.  ragina Komisiją skatinti žuvininkystės vietos veiklos grupių (ŽVVG), kurios skatina tausios žvejybos modelį, steigimą ir veiklą;

56.  mano, kad labai svarbu skatinti, pabrėžti ir remti tos pačios vietovės ar regiono žvejų, ypač smulkiųjų žvejų, bendradarbiavimą siekiant, kad būtų bendrai sprendžiami su vietos žuvų išteklių planavimu ir valdymu susiję klausimai tam, kad atsižvelgiant į BŽP tikslus būtų pasiektas veiksmingas ir konkretus regionavimas; laikosi nuomonės, kad didelė naudojamų įgūdžių, tikslų, techninių savybių ir įgulos fragmentacija ir diferenciacija yra savita žvejybos Viduržemio jūroje ypatybė, todėl laikantis horizontalaus ir visiems bendro požiūrio nebūtų paisoma vietinio baseino specifikos;

57.  pažymi, kad, nepaisant neseniai padarytos pažangos, išteklių, kurių būklė nėra patikimai įvertinta, vis dar daug ir kad Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK) išreiškė apgailestavimą dėl to, jog pačių vertinimų skaičius netgi sumažėjo – nuo 44 vertinimų 2012 m. iki 15 – 2014 m.; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti greitą ir deramą duomenų rinkimą ir skatinti bei remti tyrimų skaičiaus ir rūšių, apie kurias turima duomenų, skaičiaus didėjimą, taip padidinant informuotumą išteklių ir mėgėjų žvejybos bei išorės veiksnių, pvz., taršos, poveikio klausimais, kad būtų pasiektas tvarus išteklių valdymas;

58.  mano, kad racionalus ir tvarus žvejybos valdymas negalimas nesurinkus ir moksliškai nepanaudojus tam tikro kiekio mokslinių duomenų apie tam tikrus veiksnius, kaip antai žvejybos pajėgumus, vykdomą žvejybos veiklą ir socialinę ir ekonominę padėtį bei naudojamų išteklių biologinę būklę;

59.  pažymi, kad tik 40 proc. žuvies, iškraunamos zonose, kuriose veikia BVJŽK, sugaunama iš išteklių, kuriems taikomas Komisijai pateiktas mokslinis įvertinimas, ir kad išteklių, kuriems taikomas valdymo planas, atveju ši procentinė dalis dar mažesnė; atkreipia dėmesį, kad reikia gerinti išteklių būklės mokslinių įvertinimų aprėptį ir didinti iškraunamos žuvies, sugaunamos vykdant pagal daugiamečius valdymo planus reglamentuojamų formų žvejybą, procentinę dalį;

60.  mano, kad svarbu įvertinti mėgėjų žvejybos pastangas ir rinkti duomenis apie sugautą kiekį kiekvieno jūros baseino teritorijoje ir Viduržemio jūroje;

61.  pabrėžia, kad reikalingas integruotas požiūris, pagal kurį kartu būtų atsižvelgiama į jūrų aplinkos įvairovę ir jūroje gyvenančių rūšių (gaudomų ir negaudomų) sudėtingumą, taip pat į įvairias žvejybos savybes ir eigą, žuvų vertės per pirminį pardavimą sumažėjimo reiškinį ir, kai kuriuose regionuose, platinimo monopolį, taip pat į visus kitus veiksnius, darančius poveikį išteklių sveikatai;

62.  pripažįsta, kad turimi duomenys, naudojami vertinant smulkiosios žvejybos mastą ir poveikį, yra riboti ir atskirose valstybėse narėse gali skirtis; nurodo, kad dėl šių duomenų stokos nepramoninė žvejyba dažnai nepakankamai vertinama;

63.  pabrėžia, kad geresnis skirtingų žvejybos rūšių, ypač smulkiosios ir mėgėjų žvejybos, ekonominio ir socialinio poveikio supratimas padėtų nustatyti geriausias valdymo priemones;

64.  tvirtai remia BVJŽK pasiūlymą sukurti žvejybos veiklos katalogą ir įtraukti į jį informaciją, susijusią su žvejybos įrankiais ir operacijomis, žvejybos zonų, taip pat tikslinių rūšių ir atsitiktinai sugaunamų rūšių aprašymą, kuriame būtų išsamiai aprašyta vietovėje vykdoma žvejybos veikla ir jos sąveika su kitais sektoriais, kaip antai mėgėjų žvejyba;

65.  mano, kad naujosios taisyklės turėtų būti taikomos mėgėjų žvejybai ir kad taip pat reikėtų parengti mėgėjų žvejybos katalogą, į kurį būtų įtraukta informacija apie žvejybos įrankius ir operacijas bei žvejybos zonų, tikslinių rūšių ir atsitiktinai sugaunamų rūšių aprašymai;

66.  ragina Komisiją skatinti glaudų mokslinį bendradarbiavimą, imtis veiksmų duomenų apie svarbiausius išteklius rinkimui pagerinti sutrumpinant laikotarpį nuo jų surinkimo iki galutinio įvertinimo, taip pat paprašyti ŽMTEK pateikti naujų išteklių vertinimą; labai apgailestauja, kad Viduržemio jūros regione didžioji dalis sugaunamų žuvų priklauso rūšims, apie kurias turima nepakankamai duomenų (angl. data-deficient fisheries);

67.  pabrėžia, kad nepaprastai svarbu aktyviau dalytis duomenimis ir pašalinti jų neprieinamumo ir išsisklaidymo problemas, sukuriant bendrą duomenų bazę, į kurią būtų įtraukti išsamūs ir patikimi duomenys apie žuvininkystės išteklius, ir įsteigiant ekspertų ir mokslinių tyrimų institucijų tinklą, apimantį skirtingas žuvininkystės mokslo sritis; pabrėžia, kad ši duomenų bazė turėtų būti finansuojama ES ir joje turėtų būti sukaupti visi duomenys apie žvejybą ir žvejybos veiklą pagal geografinį parajonį, įskaitant duomenis apie mėgėjų žvejybą, kad būtų galima palengvinti kokybės kontrolės, nepriklausomų bei išsamių duomenų stebėseną ir taip pagerinti išteklių vertinimus;

68.  pažymi, kad šiuo metu nėra tinkamai įvertintas NNN žvejybos poveikis, ypatumai ir mastas, skirtingose Viduržemio jūros baseino šalyse jie vertinami įvairiai, todėl informacija apie dabartinę žvejybos būklę ir pokyčius bėgant laikui teisingai neatspindi situacijos šiose šalyse; pabrėžia, kad į šias šalis turi būti tinkamai atsižvelgiama rengiant žvejybos valdymui skirtus mokslinius vertinimus;

69.  ragina valstybes nares kovoti su sukčiavimu, susijusiu su jūros gėrybėmis, pasitelkiant produktų ženklinimą ir atsekamumą, ir dėti daugiau pastangų kovojant su neteisėta žvejyba; apgailestauja, kad trūksta informacijos apie daugumą išteklių (ištekliai, apie kuriuos nėra pakankamai duomenų, angl. data-poor stocks) ir kad apie 50 proc. laimikio oficialiai nedeklaruojama, o 80 proc. iškraunamo laimikio sudaro ištekliai, apie kuriuos nėra pakankamai duomenų;

70.  ragina valstybes nares ratifikuoti ir visapusiškai įgyvendinti visas susijusias TDO konvencijas dėl žuvininkystės sektorių darbuotojų, kad būtų užtikrintos geros darbo sąlygos, taip pat stiprinti kolektyvinių derybų institucijas, kad jūrų sektorių darbuotojai, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis, galėtų naudotis darbuotojų teisėmis;

71.  ragina Komisiją, plėtojant papildomą veiklą, skatinti ir remti investicijas į žuvininkystės sektoriaus įvairinimą ir inovacijas;

Sąmoningumas

72.  pabrėžia, kad gerų rezultatų ir visapusiško įgyvendinimo bus įmanoma pasiekti tik jei sektoriaus veiklos vykdytojai veiks labai atsakingai ir sąmoningai, stiprindami visų žvejų (profesionalų ir mėgėjų) gebėjimus, juos mokydami, labiau juos įtraukdami į sprendimų priėmimo procesą, taip pat imdamiesi konkrečių veiksmų gerajai praktikai skleisti;

73.  mano, kad svarbu skatinti nustatyti privalomą reikalavimą tinkamai informuoti vartotojus – tiksliai nurodyti produktų kilmę, žvejybos metodą ir sužvejojimo datą; mano, kad reikia išnagrinėti ir įvertinti, ar taikant į naują BRO įtrauktas priemones pavyko pagerinti vartotojams teikiamą informaciją;

74.  be to, mano, kad svarbu didinti vartotojų sąmoningumą ir ugdyti juos žuvis vartoti atsakingai, renkantis vietinių rūšių žuvims, kurios žvejojamos naudojant tausius metodus, jei įmanoma, kurių ištekliai nėra pereikvoti ir kuriais retai prekiaujama; mano, kad to siekiant svarbu skatinti bendradarbiaujant su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais sukurti veiksmingą atsekamumo ir ženklinimo sistemą, kad, be kita ko, vartotojai būtų informuojami ir būtų kovojama su sukčiavimu maisto produktų srityje;

75.  mano, kad turi būti užtikrinta sąžiningos konkurencijos, vartotojų reikalavimų, žvejybos sektoriaus tvarumo ir darbo vietų išlaikymo pusiausvyra; pabrėžia, kad siekiant atremti iššūkius ir pagerinti padėtį Viduržemio jūroje reikia visa apimančio požiūrio ir tvirtos visų Viduržemio jūros regiono šalių politinės valios;

76.  palankiai vertina kampaniją MEDFISH4EVER, Komisijos inicijuotą siekiant geriau informuoti visuomenę apie Viduržemio jūros padėtį;

77.  mano, kad mokykloms ir ligoninėms, taip pat kitoms viešosioms įstaigoms turi būti tiekiamos vietoje sužvejotos žuvys;

78.  pabrėžia, kad dėl šios naujos tvarkos ir visų šių naujų Viduržemio jūroje sąveikaujančių veiksnių turi būti peržiūrėtas Reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių, siekiant atsižvelgti į dabartinę padėtį;

79.  pažymi, kad reikia peržiūrėti Reglamentą (EB) Nr. 1967/2006, ypač tą dalį, kurioje nurodytas draudimas naudoti tam tikrus tradicinius įrankius (pvz., draudimas naudoti žiauninius tinklus, kurie nepatenka į komercinės žvejybos kategoriją), ir nuostatas, susijusias su tam tikrais žvejybos įrankių ypatumais, pvz., žvejybos tinklų aukščiu ir akių dydžiu bei gyliu ir atstumu nuo pakrantės, kuriuo galima naudoti įrankius;

o

o  o

80.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

OL L 354, 2013 12 8, p. 22.

(2)

OL L 164, 2008 6 25, p. 19.

(3)

OL L 409, 2006 12 30, p. 11.

(4)

OL L 286, 2008 10 29, p. 1.

(5)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0343.


AIŠKINAMOJI DALIS

Viduržemio jūra, kurioje yra 17 000 jūrinių gyvūnų rūšių, yra vienas iš didžiausią biologinę įvairovę turinčių pasaulio regionų. Vis dėlto bendras pereikvotų žuvų išteklių lygis du ar tris kartus viršija nustatytą didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį. Kyla pavojus, kad Viduržemio jūroje gali nelikti žuvų.

Be peržvejojimo, Viduržemio jūrai kyla kitų didelių grėsmių, kaip antai pernelyg didelis maistinių medžiagų ir trąšų kiekis, tarša, pakrantės ir buveinių pokyčiai. Kiti rizikos veiksniai yra šie: laivų eismas, naftos ir dujų gavyba. Be to, Viduržemio jūrai didelį poveikį turi klimato kaita. Šią jūrą būtina apsaugoti.

Kai kurie pagrindiniai pranešime aptariami klausimai yra šie:

– daugiametis išteklių valdymas siekiant didesnio tvarumo, taip pat pasitelkiant selektyvesnius žvejybos įrankius;

– bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis, vykdančiomis veiklą Viduržemio jūroje;

– laikotarpis, kurio metu žvejyba draudžiama, nustatomas atsižvelgiant į rūšių biologines savybes;

– kai kurių zonų, skirtų peržvejotų išteklių nerštavietėms ir atkūrimui, uždarymas;

– smulkiosios (nepramoninės) žvejybos srityje suteikiama prieiga prie preferencinių išteklių;

– didesnė neteisėtos žvejybos kontrolė, derinama su specialiomis priemonėmis, skirtomis taisykles pažeidusiems ir žvejybos licencijos neturintiems asmenims;

– galimas kai kurių pereikvotų rūšių kvotų nustatymas;

– mažiausio leidžiamo dydžio paisymas ir dydžio nustatymas remiantis moksliniais kriterijais;

– didesnė tiekimo grandinės iki žuvų rinkos kontrolė, teikiant išsamesnę informaciją vartotojams;

– aktyvesnis regioninių žvejybos organizacijų dalyvavimas sprendimų priėmimo procese, atsižvelgiant į bendros žuvininkystės politikos nuostatose nurodytą regionavimą.

Apskritai, tikslai, kurių siekiama šiuo pranešimu savo iniciatyva, yra šie:

– daugiametis išteklių valdymas siekiant didesnio tvarumo, taip pat pasitelkiant selektyvesnius žvejybos įrankius;

– bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis, vykdančiomis veiklą Viduržemio jūroje;

– laikotarpis, per kurį draudžiama žvejyba;

– kai kurių zonų, skirtų peržvejotų išteklių nerštavietėms ir atkūrimui, uždarymas;

– smulkiosios žvejybos srityje suteikiama prieiga prie preferencinių išteklių;

– didesnė neteisėtos žvejybos kontrolė, derinama su specialiomis priemonėmis, skirtomis taisykles pažeidusiems ir žvejybos licencijos neturintiems asmenims;

– kai kurių pereikvotų rūšių kvotų nustatymas;

– mažiausio leidžiamo dydžio paisymas;

– didesnė tiekimo grandinės iki žuvų rinkos kontrolė, teikiant išsamesnę informaciją vartotojams;

– aktyvesnis BVJŽK ir regioninių žvejybos organizacijų dalyvavimas sprendimų priėmimo procese, atsižvelgiant į bendros žuvininkystės politikos nuostatose nurodytą regionavimą.


Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ (9.12.2016)

pateikta Žuvininkystės komitetui

dėl žuvų išteklių būklės ir Viduržemio jūros žuvininkystės sektoriaus socialinės ir ekonominės padėties

(2016/2079(INI))

Nuomonės referentas: João Pimenta Lopes

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Žuvininkystės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi Viduržemio jūros pakrante dalijasi 19 šalių, turinčių juridinių ir administracinių galių šioje geografinėje teritorijoje; kadangi žvejyba Viduržemio jūroje yra labai įvairi ir apima kai kurias pramoninės žvejybos rūšis, tačiau visų pirma smulkiąją žvejybą, kuria kartais tiesiog siekiama užtikrinti šeimos pragyvenimą, turinčią skirtingas technines charakteristikas ir selektyvumo laipsnius, todėl sunku taikyti klasikinius ar tradicinius žvejybos vertinimo ir valdymo būdus;

B.  kadangi didžiulei jūrų biologinei įvairovei Viduržemio jūroje (apie 10 000–12 000 rūšių) iškilo didelė grėsmė dėl reiškinių, susijusių su visuotiniais klimato pokyčiais, jūrų tarša ir, visų pirma, dėl peržvejojimo; kadangi apskritai Viduržemio jūros žuvų ištekliai itin smarkiai mažėja (peržvejojama apie 90 proc. išteklių), o kai kuriems išeikvotiems ištekliams kyla rizika išsekti;

C.  kadangi Viduržemio jūros žvejybos sektoriaus socialinė ir ekonominė padėtis visų pirma priklauso nuo tvaraus žuvų išteklių lygio;

1.  pažymi, kad smulkioji žvejyba yra esminis ekonominis ir socialinis veiksnys Viduržemio jūros regione ir jai tenka 80 proc. žvejybos laivyno ir 60 proc. sektoriaus darbo vietų; pažymi smulkiosios nepramoninės žvejybos svarbą žuvų išteklių, kuriais bendrai naudojasi įvairios šalys, tvarumui, biologiniam ir ekologiniam rūšių išsaugojimui, tvariam jūrų biologinės įvairovės naudojimui ir socialiniam bei ekonominiam žvejų bendruomenių vystymuisi, ypač kaimo vietovėse; pabrėžia, kad daugelio vietos bendruomenių tapatybė, kultūros paveldas, tradicijos ir vertybės iš esmės susijusios su žvejybos sektoriaus veikla;

2.  ragina valstybes nares kovoti su sukčiavimu, susijusiu su jūros gėrybėmis, pasitelkiant produktų ženklinimą ir atsekamumą, ir dėti daugiau pastangų kovojant su neteisėta žvejyba; apgailestauja, kad trūksta informacijos apie daugumą išteklių (ištekliai, apie kuriuos nėra pakankamai duomenų, angl. „data-poor stocks“) ir kad apie 50 proc. laimikio oficialiai nedeklaruojama, o 80 proc. iškraunamo laimikio sudaro ištekliai, apie kuriuos nėra pakankamai duomenų;

3.  pabrėžia, kad socialinė ir ekonominė sektoriaus padėtis pablogėjo dėl įvairių priežasčių, be kita ko, dėl žuvų išteklių sumažėjimo, žuvų vertės per pirminį pardavimą sumažėjimo (tai neatsispindi pardavimo vartotojams kainose dėl daugelio tarpininkų neteisingo pridėtinės vertės paskirstymo sektoriaus vertės grandinėje ir, kai kuriuose regionuose, dėl platinimo monopolio) ir degalų kainos padidėjimo; pabrėžia, kad dėl visų šių sunkumų padidėjo žvejybos pastangos, o tai ypač didelį nerimą keliantis reiškinys kalbant apie smulkiąją žvejybą, dėl to net gali kilti pavojus šiam tradiciniam gyvenimo būdui ir nuo žvejybos itin priklausomų vietos bendruomenių išlikimui;

4.  mano, kad turi būti užtikrinta sąžiningos konkurencijos, vartotojų reikalavimų, žvejybos sektoriaus tvarumo ir darbo vietų išlaikymo pusiausvyra; pabrėžia, kad siekiant atremti iššūkius ir pagerinti padėtį Viduržemio jūroje reikia visapusiško požiūrio ir tvirtos visų Viduržemio jūros regiono šalių politinės valios;

5.  pabrėžia, kad būtinos nuoseklios sportinės žūklės taisyklės siekiant apsaugoti jūrų ekosistemą; pažymi, kad mėgėjų žvejyba turi paisyti tų pačių žvejybos draudimo laikotarpių, kurie taikomi profesionaliai žvejybai;

6.  teigia, kad formuojant žvejybos politiką turėtų būti sudarytos sąlygos į sprendimų priėmimo procesus įtraukti ir integruoti žvejus ir jų asociacijas bei gamintojų organizacijas, profesines sąjungas, pakrantės veiksmų grupes ir vietos bendruomenes, laikantis BŽP regionavimo principo ir įtraukiant rytinėse ir pietinėse Viduržemio jūros baseino pakrantėse esančias trečiąsias šalis; pabrėžia, kad tik sudarius teisingas, lygias ir vienodas sąlygas visoms susijusioms šalims ir žvejybos veiklos Viduržemio jūroje vykdytojams bus galima pasiekti, kad žuvų ištekliai būtų sveiki, o žvejyba tausi ir pelninga, ir taip išlaikyti dabartinį užimtumo lygį ir, geriausia, sukurti daugiau darbo vietų žvejybos sektoriuje; pabrėžia, koks svarbus yra stiprių ir nepriklausomų socialinių partnerių žvejybos sektoriuje, taip pat oficialiai įteisinto socialinio dialogo ir darbuotojų dalyvavimo įmonės reikaluose vaidmuo;

7.  ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti valdymą, koordinavimą ir pajėgumų kūrimą, taip pat aktyviau ir sparčiau teikti informaciją ir techninę paramą žvejų ir gamintojų organizacijoms, teikiančioms paraiškas gauti Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) finansavimą (ar kitą ES finansavimą), kad būtų patenkinti konkretūs žuvininkystės sektoriaus logistiniai, žmogiškųjų išteklių ir finansiniai poreikiai, taikant toliau nurodytas priemones:

  –  skatinti laivynų atnaujinimą ir modernizavimą, siekiant pagerinti darbo ir saugos sąlygas, mažinti žvejybos pastangas, kartu didinant žuvų sugavimą tausiu būdu, naudojant mažesnį poveikį darančius ir selektyvius žvejybos įrankius ir mažinant priegaudą ir išmetimą į jūrą, optimizuoti tiekimo grandinių procesus, didinti energijos vartojimo efektyvumą, išplėsti atsekamumo sistemas, taip pat gerinti aktyviosios ir pasyviosios saugos priemones, tokias kaip gelbėjimosi liemenėse montuojamos individualios buvimo vietos nustatymo sistemos, avariniai laivo padėtį nurodantys radijo bakenai (EPIRB), kurie, be kita ko, pripažįstami tinkamais pagal valstybių narių teisės aktus, ir užtikrinti, kad jų būtų laive, taip pat užtikrinti tinkamą mokymą, susijusį su sauga laive ir atitinkamos įrangos naudojimu;

  –  skatinti jaunimo įdarbinimą, švietimą ir daugiadalykį mokymą, kartu didinant darbo ir profesinio mokymo prestižą ir teikiant paramą naujos ekonominės veiklos kūrimui ir plėtojimui sektoriuje, taip pat kurti regione darbo perspektyvas tose užimtumo srityse, kurios ateityje užtikrintų deramas pajamas, siekiant užtikrinti tvarumą ir teritorinę sanglaudą; pabrėžia, jog būtina, kad kompetentingos institucijos tinkamai vykdytų atitinkamus žvejų mokymus ir teiktų jiems susijusią informaciją (taip pat taikytų geriausią patirtį ir ugdytų sąmoningumą aplinkosaugos srityje);

  –  skatinti žvejybos sektoriaus ir visų su žuvų produktais susijusių sektorių specialistų būrimąsi į asociacijas ir organizacijas, pvz., profesines sąjungas, bendruomenines organizacijas, kooperatyvus ir (arba) žvejams ir žvejybos laivų savininkams atstovaujančias organizacijas, arba atlikti bendrą ateities perspektyvų vertinimą ir ieškoti sprendimų, kaip užsitikrinti deramas pajamas ateityje, nesvarbu, žvejybos ar kituose sektoriuose;

  –  pabrėžti moterų vaidmenį žuvininkystės ir susijusiuose gamybos sektoriuose siekiant padidinti jų matomumą – atsižvelgiant į tai, kad moterys sudaro 12 proc. sektoriaus darbo jėgos – ir skatinti vyrų ir moterų lygybę;

8.  pabrėžia, kad svarbu plėtoti iniciatyvas, kurios galėtų turėti teigiamą poveikį užimtumui ir būtų suderinamos su žvejybos pastangų mažinimo tikslu, pvz., žvejybos turizmą ar su moksliniais tyrimais susijusią veiklą;

9.  siūlo valstybėms narėms, pasitelkiant teisės aktus ar kolektyvines derybas, tinkamai atsižvelgiant į savo įstatymus ir praktiką, nustatyti minimalų darbo užmokestį arba panašaus dydžio pajamų paramą, kad žvejai galėtų gauti pragyvenimą užtikrinančias pajamas; rekomenduoja valstybėms narėms įsteigti stabilių pajamų kompensavimo fondą, kuris apimtų žvejybos draudimo laikotarpius, nustatomus esant nepalankiems orų reiškiniams, kurie trukdo vykdyti veiklą, žvejybos draudimo laikotarpius (biologinio atsikūrimo laikotarpius), nustatomus siekiant apsaugoti naudojamų išteklių gyvenimo ciklą, įvykus ekologinėms katastrofoms arba užsitęsusios aplinkos taršos ir taršos jūriniais biotoksinais sąlygomis, ir kad šie laikotarpiai būtų skaičiuojami kaip faktinis darbo laikas senatvės pensijų ir kitų socialinės apsaugos teisių tikslais;

10.  pabrėžia, kad būtina skatinti kolektyvines derybas, ir ragina žvejybos sektoriaus socialinius partnerius derėtis dėl kolektyvinių sutarčių remiantis nacionalinės teisės aktais ir praktika, nes jos yra veiksminga priemonė siekiant išsaugoti socialinius ir darbo standartus, taip pat užtikrinti deramą atlygį visiems darbuotojams ir sąžiningą konkurenciją sektoriuje; pabrėžia būtinybę apsaugoti žvejybos sektoriaus darbuotojų, kurie kai kuriose valstybėse narėse ypač stipriai nukentėjo, teises ir jas stiprinti;

11.  dar kartą ragina valstybes nares, kurios to dar nepadarė, ratifikuoti TDO konvenciją dėl darbo žvejybos sektoriuje (Nr. 188), kuria siekiama užtikrinti deramas darbo žvejybos laivuose sąlygas;

12.  ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti visų žvejybos sektoriaus darbuotojų galimybes turėti deramas darbo sąlygas ir tinkamą socialinę apsaugą, nepaisant juos įdarbinusios įmonės dydžio, tipo, darbo vietos ar bazinės sutarties, taip pat naudojant regione pasirašytus tausios žvejybos partnerystės susitarimus siekiant kovoti su socialiniu dempingu, užtikrinti geresnes galimybes patekti į rinką ir pasinaudoti finansavimu, gerinti bendradarbiavimą su viešojo administravimo ir kitomis institucijomis ir pragyvenimo šaltinių įvairinimą; pabrėžia veiksmingos darbo inspekcijos ir kontrolės svarbą;

13.  pabrėžia, kad, turint mintyje didelį nelaimingų atsitikimų sektoriuje skaičių ir neproporcingai didelę fizinių ir psichikos susirgimų riziką, būtina pagerinti žvejų darbo sąlygas; pabrėžia, kad būtina užtikrinti deramą žvejų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti tinkamas sanitarines sąlygas tiek žvejybos laivuose, tiek sausumoje, taip pat tinkamas gyvenamąsias patalpas ir rekreacinės veiklos galimybes; pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad uostai ir jų akvatorijos toliau saugiai veiktų ir būtų tinkami laivybai;

14.  pripažįsta svarbų žvejų vaidmenį gelbstint Viduržemio jūroje laivo avariją patyrusius pabėgėlius;

15.  pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad visos į ES importuojamos žuvys ir žuvų produktai tenkintų sąlygas, atitinkančias tarptautinius aplinkosaugos, darbo ir žmogaus teisių standartus; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir tvarumą žvejybos sektoriuje siekiant išsaugoti darbo vietas ir augimą; pabrėžia, kad tai itin svarbu ne tik kalbant apie konkurenciją Sąjungoje, bet taip pat ir ypač atsižvelgiant į trečiosiose šalyse esančius konkurentus;

16.  pabrėžia, kad ES ir Maroko žvejybos partnerystės susitarime, taip pat bet kokiuose kituose susitarimuose su Maroku turės būti atsižvelgiama į teisėtas Vakarų Sacharos žmonių teises, laikantis atitinkamų Jungtinių Tautų rezoliucijų.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

8.12.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

43

6

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Laura Agea, Brando Benifei, Mara Bizzotto, Vilija Blinkevičiūtė, Enrique Calvet Chambon, David Casa, Ole Christensen, Martina Dlabajová, Czesław Hoc, Agnes Jongerius, Rina Ronja Kari, Jan Keller, Ádám Kósa, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Jean Lambert, Patrick Le Hyaric, Jeroen Lenaers, Verónica Lope Fontagné, Javi López, Thomas Mann, Dominique Martin, Anthea McIntyre, João Pimenta Lopes, Georgi Pirinski, Marek Plura, Sofia Ribeiro, Maria João Rodrigues, Claude Rolin, Anne Sander, Sven Schulze, Romana Tomc, Ulrike Trebesius, Marita Ulvskog, Renate Weber, Jana Žitňanská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Daniela Aiuto, Georges Bach, Deirdre Clune, Karima Delli, Tania González Peñas, Edouard Martin, Evelyn Regner, Joachim Schuster, Monika Vana, Tom Vandenkendelaere, Flavio Zanonato, Gabriele Zimmer

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

John Stuart Agnew, Adam Gierek, Hannu Takkula


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

25.4.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

18

1

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marco Affronte, Clara Eugenia Aguilera García, Renata Briano, Alain Cadec, Richard Corbett, Linnéa Engström, Sylvie Goddyn, Carlos Iturgaiz, Werner Kuhn, António Marinho e Pinto, Gabriel Mato, Norica Nicolai, Ulrike Rodust, Remo Sernagiotto, Ricardo Serrão Santos, Ruža Tomašić, Peter van Dalen, Jarosław Wałęsa

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Jens Gieseke, Verónica Lope Fontagné

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

John Stuart Agnew


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

18

+

ALDE

António Marinho e Pinto, Norica Nicolai

ECR

Remo Sernagiotto, Ruža Tomašić, Peter van Dalen

PPE

Alain Cadec, Jens Gieseke, Carlos Iturgaiz, Werner Kuhn, Verónica Lope Fontagné, Gabriel Mato

S&D

Clara Eugenia Aguilera García, Renata Briano, Richard Corbett, Ulrike Rodust, Ricardo Serrão Santos

Verts/ALE

Marco Affronte, Linnéa Engström

1

-

EFDD

John Stuart Agnew

1

0

ENF

Sylvie Goddyn

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Teisinis pranešimas - Privatumo politika