Pranešimas - A8-0180/2017Pranešimas
A8-0180/2017
Europos Parlamentas

PRANEŠIMAS dėl techninės paramos įgyvendinant sanglaudos politiką ateities perspektyvų

4.5.2017 - (2016/2303(INI))

Regioninės plėtros komitetas
Pranešėja: Ruža Tomašić

Procedūra : 2016/2303(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A8-0180/2017
Pateikti tekstai :
A8-0180/2017
Debatai :
Balsavimas :
Priimti tekstai :

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl techninės paramos įgyvendinant sanglaudos politiką ateities perspektyvų

(2016/2303(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos XVIII antraštinę dalį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – BNR)[1],

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų[2],

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1300/2013 dėl Sanglaudos fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1084/2006[3],

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006[4],

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006[5],

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 7 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 240/2014 dėl Europos struktūrinių ir investicinių fondų Europos partnerystės elgesio kodekso[6],

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl 2017–2020 m. struktūrinių reformų rėmimo programos sudarymo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1303/2013 ir (ES) Nr. 1305/2013 (COM(2015) 0701),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas. Ataskaitos vertinimas pagal BNR 16 straipsnio 3 dalį“[7],

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 9 d. rezoliuciją „Investicijos į darbo vietų kūrimą ir augimą: ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos Sąjungoje skatinimas“[8],

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 10 d. rezoliuciją „Naujos teritorinio vystymosi priemonės 2014–2020 m. sanglaudos politikoje: integruotos teritorinės investicijos (ITI) ir bendruomenės inicijuota vietos plėtra (BIVP)“[9],

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2016 m. vasario 16 d. specialiąją ataskaitą „Būtina labiau atsižvelgti į rezultatus, siekiant pagerinti techninės pagalbos Graikijai teikimą“,

–  atsižvelgdamas į išsamią analizę „Techninė parama Komisijos iniciatyva“, kurią 2016 m. rugsėjo mėn. paskelbė jo Vidaus politikos generalinis direktoratas (B skyrius „Struktūrinė ir sanglaudos politika“),

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto raštą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A8-0180/2017),

A.  kadangi techninė parama – ar ji būtų teikiama Komisijos, ar valstybių narių iniciatyva – atlieka svarbų vaidmenį visais sanglaudos politikos įgyvendinimo etapais ir yra svarbi aukštos kvalifikacijos administravimo srities darbuotojų pritraukimo ir jų išsaugojimo priemonė, kuria remiantis sukuriama stabili Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų valdymo ir lėšų panaudojimo sistema bei šalinami trukdžiai įgyvendinant kokybiškus projektus ir padedant vartotojams juos rengti; kadangi reikėtų išnagrinėti galimybes naudotis technine parama programų rengimo etapu;

B.  kadangi vietos, regionų ir nacionalinėms valdžios institucijoms neretai trūksta kompetencijos ESI fondų lėšoms veiksmingai įgyvendinti ir partnerystės ryšiams su kitomis viešosiomis valdžios institucijomis, įskaitant miestų valdžios institucijas, ekonominiais ir socialiniais partneriais bei pilietinės visuomenės atstovais užmegzti, remiantis Bendrųjų nuostatų reglamento (BNR) 5 straipsniu; kadangi administracinis pajėgumas skirtingose valstybėse narėse ir regionuose labai skiriasi;

C.  kadangi partneriams, dalyvaujantiems rengiant ir įgyvendinant sanglaudos politiką, taip pat turėtų būti taikomos techninės paramos priemonės, ypač pajėgumų stiprinimo, tinklaveikos ir informavimo apie sanglaudos politiką srityse;

D.  kadangi nacionalinėms, vietos ir regioninėms valdžios institucijoms sunku išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus, kurie dažnai išeina dirbti geriau mokamo darbo privačiajame sektoriuje arba geriau apmokamose darbo vietose nacionalinėse valdžios institucijose; kadangi tai labai varžo viešųjų valdžios institucijų pajėgumą sėkmingai įgyvendinti ESI fondų lėšas ir pasiekti tikslus sanglaudos srityje;

E.  kadangi, nors 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu labiau akcentuojamas orientavimasis į rezultatą ir beveik pusė šio laikotarpio jau praėjo, techninės paramos stebėsena ir vertinimas vis dar gali būti gerinami;

F.  kadangi būtina kuo geriau suderinti techninę paramą Komisijos iniciatyva bei nacionaliniu ir regionų lygmenimis įgyvendinamas techninės paramos priemones;

Techninė parama Komisijos iniciatyva (BNR 58 straipsnis)

1.  pažymi, kad, palyginti su ankstesniuoju programavimo laikotarpiu, ištekliai, prieinami techninei paramai Komisijos iniciatyva teikti, buvo padidinti iki 0,35 proc. metinių Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Europos socialinio fondo (ESF) ir Sanglaudos fondo (SF) asignavimų, atskaičius lėšas Europos infrastruktūros tinklų priemonei (EITP) ir Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondui (EPLSAF);

2.  teigiamai vertina techninės paramos lėšomis finansuojamą Komisijos veiklą, ypač jos darbą, susijusį su priemone „TAIEX REGIO PEER 2 PEER“, kompetencijos sistema ir savęs vertinimo priemone, sąžiningumo paktais, gairėmis specialistams, kaip išvengti 25 klaidų, dažniausiai pasitaikančių rengiant viešuosius pirkimus, ir administracinio pajėgumo rengiant viešuosius pirkimus visose valstybėse narėse vertinimo tyrimu; ragina valstybes nares naudotis tokiomis iniciatyvomis; pabrėžia, kad tokios priemonės turėtų atlikti didesnį vaidmenį įgyvendinant sanglaudos politiką po 2020 m., ir todėl ragina Komisiją informuoti vietos ir regionų, įskaitant salas, subjektus apie šių priemonių naudojimą; rekomenduoja, remiantis BNR 5 straipsniu, priemonių „TAIEX REGIO PEER 2 PEER“ taikymo sritį išplėsti ir į ją įtraukti visus partnerius, kad būtų užtikrintas visapusiškas dalijimasis patirtimi, padedama stiprinti pajėgumus ir sudarytos palankios sąlygos naudotis gerosios patirties pavyzdžiais;

3.  mano, kad Komisija turi inicijuoti projekto „Sąžiningumo paktai – civilinės kontrolės mechanizmas ES fondų lėšoms apsaugoti“ įgyvendinimo veiksmingumo ir pridėtinės vertės vertinimą;

4.  atkreipia dėmesį į Graikijos specialiosios paskirties grupės ir Kipro rėmimo grupės darbą, susijusį su ESI fondų lėšų įgyvendinimu šiose dviejose šalyse, ypač kiek tai susiję su įsisavinimo lygiu, kuris vis dėlto išlieka tik vienas iš rodiklių, pagal kurį galima teigiamai vertinti sanglaudos politiką; tačiau pabrėžia, kad, remiantis Europos Audito Rūmų specialiąja ataskaita „Būtina labiau atsižvelgti į rezultatus, siekiant pagerinti techninės pagalbos Graikijai teikimą“, įgyvendinant veiksmingą ir tvarią reformą gauta įvairių rezultatų; todėl ragina Komisiją teikti ataskaitas dėl Paramos struktūrinėms reformoms tarnybos operacijų Graikijoje; pabrėžia, kad, remiantis 2007–2013 m. programavimo laikotarpio patirtimi, būtina toliau tęsti ir gerinti geresnio įgyvendinimo darbo grupės veiklą, siekiant paremti kitas valstybes nares, kurios patiria sunkumų įgyvendindamos sanglaudos politiką;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad sukurta Struktūrinių reformų rėmimo programa, ir pripažįsta galimą jos naudą sanglaudos ir kitų sričių politikai; ragina, kad ji būtų darni ir atitiktų konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas sanglaudos politikos srityje; tačiau mano, kad jei programa būtų pratęsta, vis tiek reikėtų laikytis sanglaudos politikos teminių tikslų, taip pat neturėtų būti atimti ESI fondų techninei paramai numatyti ištekliai; ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis užtikrinti maksimalų pagal Struktūrinių reformų rėmimo programą finansuojamų veiksmų ir ESI fondų veiklos pagrindu teikiamos techninės paramos koordinavimą ir papildomumą, siekiant sutelkti veiksmus į poveikio didinimą, kad būtų galima įgyvendinti sanglaudos politikos tikslus;

6.  atkreipia dėmesį į Komisijos Regioninės ir miestų politikos GD parengtą techninės paramos strategiją; siūlo parengti platesnę techninės paramos strategiją, kuri užtikrintų geresnį koordinavimą ir apimtų visus generalinius direktoratus, sprendžiančius su ESI fondais susijusius klausimus, ir Paramos struktūrinėms reformoms tarnybos veiklą sanglaudos politikos srityje, kad būtų racionalizuota teikiama parama, vengiama kartojimosi bei užtikrinama maksimali sąveika ir papildomumas;

7.  atkreipia dėmesį į techninės paramos svarbą taikant finansines priemones, kurių taikymas eksponentiškai auga, nors jos ir gana sudėtingo pobūdžio; atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina Komisijos ir Europos investicijų banko partnerystę kuriant platformą „fi-compass“; ragina Komisiją geriau racionalizuoti techninę paramą, siekiant įtraukti sritis, kuriose valdančiosios institucijos ir paramos gavėjai patiria daugiausia sunkumų; palankiai vertina Europos investavimo konsultacijų centro techninius patobulinimus siekiant sujungti ESI fondus su Europos strateginių investicijų fondu (ESIF); tačiau pabrėžia, kad didesnio pajėgumo ir supaprastinimo šioje konkrečioje srityje ženklas galiausiai turėtų būti techninės paramos poreikio sumažėjimas; taip pat pabrėžia, kad būtina užtikrinti papildomumą su techninės paramos priemonėmis, kurios vėliau įgyvendinamos nacionaliniu ir regionų lygmenimis;

8.  teigiamai vertina pagalbą, kuri valstybėms narėms teikiama pagal bendros paramos Europos regionų projektams (JASPERS) techninės paramos priemonę: taip valstybės narės aprūpinamos ekspertine informacija, siekiant padėti joms parengti stambius ERPF ir SF lėšomis bendrai finansuojamus projektus; nekantriai laukia 2017 m. numatytos Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos, kurioje bus siekiama įvertinti, ar taikant priemonę JASPERS pagerėjo remiamų stambių projektų, bendrai finansuojamų ES, vystymas ir ar tai padėjo užtikrinti aukštesnę projektų kokybę bei didesnį valstybių narių administracinį pajėgumą; todėl pabrėžia, kad būtina atlikti nuodugnią analizę, kaip 2007–2013 m. laikotarpiu taikant priemonę JASPERS ir atliekant nepriklausomą kokybės vertinimą pagerėjo projektų kokybė ir sutrumpėjo laikas, per kurį Komisija tvirtina didelės apimties projektus;

9.  pažymi, kad sanglaudos politikos srityje pradėjus naudoti techninę paramą nebuvo atlikta bendra faktinio šios paramos indėlio analizė; taip pat sunku išsamiai įvertinti jos svarbą ir indėlį gerinant administracinius pajėgumus ir stiprinant institucijas, kad būtų veiksmingai valdomi ESI fondai; todėl ragina geriau informuoti apie veiklą, susijusią su technine parama, užtikrinti didesnį jos skaidrumą, taip pat užtikrinti, kad Parlamentas atliktų didesnį vaidmenį vykdant stebėjimo ir kontrolės funkcijas, ir atlikti išsamų bendrą tyrimą, susijusį su šios paramos indėliu sanglaudos politikos srityje;

10.  primena tinkamų tikslinių rodiklių, pagal kuriuos nustatomi rezultatai, ir ESI fondų lėšų panaudojimo poveikio, taip pat techninės paramos prieinamumo svarbą užtikrinant atitinkamą stebėseną; mano, kad pirmasis žingsnis šia kryptimi buvo bendrų rodiklių sukūrimas, tačiau jį lydėjo keletas trūkumų, pvz., pernelyg daug dėmesio skirta rezultatams, nebuvo ilgalaikės perspektyvos, nesutapo specialiai pritaikytos informacijos poreikiai; primygtinai ragina Komisiją investuoti gerinant ataskaitų teikimo ir vertinimo sistemą, šiuo tikslu kuriant tinkamesnius rodiklius, kuriuos būtų galima naudoti kitu programavimo laikotarpiu;

11.  ragina Komisiją parengti priemones ir išteklius techninei paramai teikti įgyvendinant ES makroregioninę strategiją, atsižvelgiant į įvairią patirtį ir tokios strategijos įgyvendinimo sėkmės rodiklius, taip pat į tai, kad įgyvendinant strategiją dalyvauja ne valstybės narės ir šalys, turinčios ribotų lėšų ir nepakankamų žmogiškųjų išteklių; mano, kad taip būtų suteikta veiksmingesnė pagalba makroregioniniu lygmeniu rengiant didelės apimties projektus, kuriems galėtų būti suteiktas finansavimas pagal sanglaudos politiką;

12.  pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti konkrečias techninės paramos priemones, siekiant skatinti reindustrializacijos procesus nepakankamai išsivysčiusiose vietovėse ir pritraukti pramonės investicijų į novatoriškus mažą poveikį aplinkai darančius sektorius, kuriuose intensyviai naudojamos technologijos;

13.  ragina Komisiją nustatyti techninę paramą, būtent sudaryti valstybių narių darbo grupes, kad būtų išvengta vėlavimo kuriant įstaigas ir veiksmų programas, kurių pagal sanglaudos politiką valstybėse narėse reikės po 2020 m.;

Techninė parama valstybių narių iniciatyva (BNR 59 straipsnis)

14.  pabrėžia, kad techninei paramai skirtas ES bendras finansavimas, kuriuo penkių ESI fondų veiklos pagrindu 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu gali naudotis valstybės narės, sudaro maždaug 13,4 mlrd. EUR;

15.  pabrėžia, kad techninė parama iš esmės skiriasi nuo kitų ESI fondų lėšomis finansuojamų veiksmų ir kad jos rezultatų įvertinimas yra labai sunki ir sudėtinga užduotis; tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad ji būtina, į pagal ją prieinamų išteklių dydį ir jos potencialą, mano, kad itin svarbu vadovautis strateginiu, skaidriu ir įvairiais valdžios lygmenimis koordinuotu požiūriu ir bei užtikrinti lankstumą tenkinant valstybėse narėse valdančių institucijų nustatytus poreikius;

16.  pabrėžia, jog per 2019 m. veiklos rezultatų peržiūrą paaiškės tam tikri techninės paramos naudojimo 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu rezultatai, ir užtikrina, kad šie rezultatai pasirodys ne per vėlai, kad galėtų būti įtraukti į diskusijas dėl laikotarpio po 2020 m.; todėl ragina tarpiniu etapu vykdyti platesnio masto diskusijas apie techninės paramos veiksmingumą ir rezultatus ir juos plačiau išnagrinėti;

17.  reiškia susirūpinimą tuo, kad kai kuriose valstybėse narėse techninė parama yra nepakankama ir veiksmingai nepasiekia vietos ir regioninių valdžios institucijų, kurių administraciniai pajėgumai paprastai yra mažiausi; atkreipia dėmesį į tai, kad nepaprastai svarbu kurti patikimus ir skaidrius įvairių valdžios lygmenų komunikacijos kanalus, siekiant sėkmingai įgyvendinti ESI fondų lėšas ir pasiekti sanglaudos politikos rezultatus kartu atkuriant pasitikėjimą veiksmingu ES ir jos politikos veikimu; mano, kad šiuo tikslu svarbų vaidmenį atlieka visi partneriai, dalyvaujantys įgyvendinant sanglaudos politiką, ir siūlo, kad kitu finansinio programavimo laikotarpiu Komisija tiesiogiai dalyvautų suteikiant daugiau galių partneriams; ragina valstybes nares dėti žymiai daugiau pastangų supaprastinant sanglaudos politikos reglamentų, visų pirma techninės pagalbos nuostatų, įgyvendinimą; todėl palankiai vertina daugiasluoksnės sanglaudos politikos įgyvendinimo sistemos Lenkijoje (trys techninės paramos ramsčiai) pavyzdį – šia sistema skatinamas labiau į rezultatus orientuotas, koordinuotas strateginis ir skaidrus požiūris ir sukuriama didesnė pridėtinė vertė; ragina griežčiau kontroliuoti privačių įmonių, teikiančių techninę paramą viešojo administravimo institucijoms, veiklos rezultatus, siekiant išvengti galimų interesų konfliktų;

18.  pabrėžia, kad į žmogiškųjų išteklių potencialo plėtojimą orientuota techninė parama turi būti naudojama tenkinant poreikius, kurie anksčiau buvo nustatyti rengiant darbuotojų kvalifikacijos gerinimo ir specializuoto darbuotojų mokymo planus;

19.  pabrėžia, kad žemesniojo lygmens valdžios pajėgumai taip pat nepaprastai svarbūs naujų teritorinės plėtros priemonių, pvz., bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategijos (angl. CLLD) ir integruotų teritorinių investicijų (ITI), sėkmei užtikrinti; ragina užtikrinti tolesnį bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategijos įgyvendinimo decentralizavimą; pažymi, kad nors techninės paramos poveikį ir gali būti sunku įvertinti, tai vis dėlto įmanoma, ypač atsižvelgiant į naudos ir sąnaudų santykį; pabrėžia, kad kai kuriose valstybėse narėse iš techninės paramos, teikiamos siekiant sukurti visapusišką ERPF lėšų įgyvendinimo, taip pat ITI įgyvendinimo sistemą, matyti, kad naudos ir sąnaudų santykis yra neigiamas; tačiau pažymi, kad dideles sąnaudas galima būtų iš dalies paaiškinti konkrečiomis aplinkybėmis, reikalaujančiomis daugiau pastangų, pavyzdžiui, naujos schemos sukūrimas; atitinkamai ragina sukurti aiškius kontrolės mechanizmus, ypač kalbant apie neskaidrias derybas dėl techninės paramos; primena, kad svarbų vaidmenį, ypač įgyvendinant bendruomenės inicijuotą vietos plėtros strategiją, atlieka vietos veiklos grupės, ir mano, kad valstybės narės turėtų suteikti galimybę naudotis technine parama, siekiant paremti jų vertingą įnašą į darnų Sąjungos vystymąsi vietos lygmeniu;

20.  atkreipia dėmesį į tai, kad teikiant techninę paramą būtina skatinti techniškai ir ekonomiškai įgyvendinamų projektų finansavimą, kad valstybės narės galėtų įgyvendinti strateginius projektus, kurie galės būti finansuojami pagal sanglaudos politiką;

21.  su nerimu pažymi, kad, įgyvendinant integruotus tvarios miestų plėtros veiksmus, užduotys deleguojamos miestų valdžios institucijoms, kurios veikia kaip tarpinės įstaigos, tačiau dažnai negauna reikiamos techninės paramos savo pajėgumui ugdyti; todėl mano, kad reikėtų didinti techninę paramą miesto teritorijų lygmeniu, atsižvelgiant į miestų valdžios institucijų vaidmenį, atliktą įgyvendinant sanglaudos politiką, ir būtinybę sukurti tvirtus pajėgumus, kad toliau būtų įgyvendinama ES miestų darbotvarkė ir Amsterdamo paktas;

22.  pažymi, kad 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu numatytas aktyvesnis vietos valdžios institucijų dalyvavimas; pabrėžia, kad tam prireiks daugiau techninių ir administracinių pajėgumų; ragina Komisiją išnagrinėti iniciatyvas ir mechanizmus, kuriais būtų galima sudaryti sąlygas vietos subjektams pasinaudoti visomis programavimo galimybėmis, numatytomis ESI fondų reglamentuose;

23.  atkreipia dėmesį į Europos partnerystės elgesio kodeksą, kuriame apibrėžiama būtinybė padėti susijusiems partneriams stiprinti savo institucinius gebėjimus programoms rengti ir įgyvendinti; pabrėžia, kad daugelis valstybių narių netaiko Europos partnerystės elgesio kodekso; be to, mano, kad minėtojo elgesio kodekso 5 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai principai ir gerosios patirties pavyzdžiai, susiję su atitinkamų partnerių dalyvavimu rengiant partnerystės sutartį ir programas, turėtų būti iš tikrųjų įgyvendinti, daugiausia dėmesio skiriant tam, kad susijusi informacija būtų paskelbta laiku ir būtų lengvai prieinama; pabrėžia, kad būtina parengti aiškias ES gaires, kaip padidinti nuoseklumą ir panaikinti reguliavimo neužtikrintumą;

24.  pabrėžia, kad būtina finansuoti techninę paramą ir patikėti ją kvalifikuotiems nacionaliniams subjektams, galintiems užtikrinti nuolatinę įgyvendinimo paramą; tačiau pabrėžia, kad šis finansavimas jokiu būdu neturėtų pakeisti nacionalinio finansavimo šioje srityje ir kad turėtų vykti laipsniškas strateginis perėjimas prie veiklos, kurią įgyvendinant būtų užtikrinama didesnė pridėtinė sanglaudos politikos vertė apskritai, pvz., pajėgumų stiprinimo, komunikacijos arba patirties mainų;

25.  pabrėžia, kad reikia įtraukti institucijas, kurios nepriklauso valdymo sistemai, tačiau daro tiesioginį poveikį sanglaudos politikos įgyvendinimui; primena, kad šioms institucijoms reikia teikti paramą, kad jos galėtų stiprinti ir tobulinti savo administracinius pajėgumus ir standartus pasitelkdamos švietimą, dalijimąsi žiniomis, gebėjimų stiprinimą, tinklaveiką ir kurdamos IT sistemas, būtinas projektams valdyti; pabrėžia, kad, suteikiant daugiau informacijos apie rezultatus ir laimėjimus, pasiektus naudojantis ESI fondų lėšomis, ir didinant šių rezultatų ir laimėjimų matomumą, galima padėti atgauti piliečių pasitikėjimą ir tikėjimą Europos projektu; todėl ragina sukurti atskirą komunikacijos dokumentų rinkinį, susijusį su technine parama valstybės narės iniciatyva; ragina Komisiją skatinti techninės paramos priemonių pakeičiamumą, kad būtų sudarytos palankios sąlygos masto ekonomijai ir įvairiems ESI fondams bendroms finansavimo priemonėms;

26.  pabrėžia, kad norint sumažinti didelę procedūrinę naštą, ateityje techninė parama turėtų būti vis labiau orientuojama į paramos gavėjų / projektų lygmenį, nesvarbu, ar tai susiję su viešuoju ekonomikos sektoriumi ar pilietinės visuomenės sektoriumi, siekiant užtikrinti, kad būtų siūlomi novatoriški ir tinkamai parengti projektai, priderinti prie jau esamos strategijos, ir netaikomas visiems bendras metodas; ragina valstybes nares tobulinti mechanizmus, kuriuos taikant ESI fondų paramos gavėjai galėtų dalyvauti įgyvendinant ir stebint techninę paramą; rekomenduoja, kad valstybės narės sukurtų informacijos centrų tinklą tam, kad potencialūs paramos gavėjai galėtų sužinoti apie prieinamus finansavimo šaltinius, veiksmų programas ir atvirus kvietimus teikti pasiūlymas, taip pat išmoktų užpildyti paraiškų formas ir gautų informacijos apie projektų įgyvendinimą;

27.  pabrėžia, kad techninė parama turi būti laikoma paprasta ir lanksčia priemone, kurią galima pritaikyti prie kintančių aplinkybių; mano, kad techninė parama turi padėti užtikrinti projektų tvarumą, t. y. jų ilgalaikiškumą, daugiausia dėmesio skiriant svarbiausioms sanglaudos politikos sritims ir skatinant ilgalaikius rezultatus, pavyzdžiui, projektus, pagal kuriuos užtikrinamas ilgalaikis užimtumas; šiuo klausimu pabrėžia, kad techninė parama gali būti naudojama novatoriškais sprendimais grindžiamiems bandomiesiems projektams išbandyti;

28  ragina valstybes nares programavimo laikotarpiu po 2020 m. išsamiau atsiskaityti apie veiksmų, finansuotų iš techninės paramos, tipus ir pasiektus rezultatus; pabrėžia, kad, norint užtikrinti didesnį techninės paramos matomumą ir stebėti, kaip ir kur ji naudojama, būtinas didesnis skaidrumas, kuriuo būtų pagerinta atskaitomybė, įskaitant aiškią audito kryptį; mano, kad šiuo požiūriu turėtų būti svarstoma galimybė kurti reguliariai atnaujinamas ir viešai prieinamas valstybių narių planuojamų ir vykdomų veiksmų duomenų bazes, remiantis ESI fondams skirto Komisijos atvirųjų duomenų portalo patirtimi;

29.  pažymi, kad einamuoju programavimo laikotarpiu valstybės narės galėjo rinktis – įtraukti techninę paramą kaip prioritetinę kryptį į veiksmų programą arba konkrečią veiksmų programą skirti techninei paramai; ragina Komisiją analizuoti, kuris variantas padėjo pasiekti geresnių rezultatų ir leido atlikti geresnę stebėseną ir vertinimą, atsižvelgiant į skirtingą valstybių narių institucinę sąrangą;

30.  ragina labiau naudoti techninę paramą Europos teritorinio bendradarbiavimo srityje ir įgyvendinant Europos teritorinio bendradarbiavimo programas, kurioms būdinga sava specifika ir būtina parama visais įgyvendinimo etapais, ypač tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje, kad šis bendradarbiavimas taip būtų plečiamas ir didinama jo programų svarba;

31.  prašo Komisijos atsižvelgti į visus šiuos elementus rengiant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, susijusių su sanglaudos politika po 2020 m., pvz., patirtį, įgytą dabartiniu ir ankstesniu programavimo laikotarpiais;

32.  ragina Komisiją atlikti centralizuotai valdomos ir pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomos techninės paramos ex post vertinimą;

33. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

AIŠKINAMOJI DALIS

Nors techninė pagalba įgyvendinant sanglaudos politiką naudojama nuo 1988 m., visuotinė jos indėlio ir vaidmens analizė Europos Parlamente niekada nebuvo atlikta. Techninė parama yra kompleksinė išlaidų sritis, kuriai netaikoma viena aiški apibrėžtis, taigi sunku išsamiai įvertinti jos svarbą ir indėlį paremiant institucijų stiprinimą ir administracinio pajėgumo ugdymą veiksmingam ESI fondų valdymui užtikrinti.

2014–2020 m. programavimo laikotarpio techninė parama apibrėžiama BNR ir gali būti teikiama Komisijos arba valstybių narių iniciatyva (atitinkamai 58 arba 59 straipsnis).

Kartu su naujosiomis nuostatomis dėl techninės paramos atsirado tam tikrų naujovių, pirmiausia parama institucijoms stiprinti ir administraciniam pajėgumui ugdyti bei priemonės struktūrinėms ir administracinėms reformoms įvardyti, prioritetizuoti ir įgyvendinti reaguojant į ekonominius ir socialinius iššūkius konkrečiose valstybėse narėse. Remiantis BNR 118 straipsniu, ištekliai, dabartiniu programavimo laikotarpiu skirti techninei paramai Komisijos iniciatyva, siekia 0,35 proc. fondų metinių asignavimų. Palyginti su 2007–2013 m. laikotarpiu, šis rodiklis didesnis 0,1 proc.

Techninės paramos finansavimas gali būti teikiamas pagal skirtingas biudžeto eilutes ir naudojamas lanksčiai, taigi gauti galutines sumas arba aiškiai suvokti jo biudžetinius mechanizmus bei finansuojamą veiklą nelengva.

ES lygmeniu techninė parama be kitų priemonių skiriama institucijoms stiprinti ir administraciniam pajėgumui ugdyti, kad fondai būtų valdomi veiksmingai.

Pasinaudodama galimybe, pranešėja norėtų palankiai įvertinti priemones, kurias Europos Komisija pastaruoju metu rengė naudodamasi savo techninės paramos ištekliais, t. y. kompetencijos sistemą, susijusią savęs vertinimo priemonę ir projektą „Sąžiningumo paktai – civilinės kontrolės mechanizmas ES fondų lėšoms apsaugoti“.

Kompetencijos sistema ir savęs vertinimo priemonė yra pagalbinės darbo priemonės, skirtos padėti lėšas valdančioms institucijoms stiprinti savo žmogiškųjų išteklių pajėgumus. Kompetencijos sistema ir savęs vertinimo priemonė yra lanksčios ir priderinamos pagal reikmes, kad galėtų būti taikomos skirtingoms valstybių narių organizacinėms struktūroms.

Be to, bandomojo projekto „Sąžiningumo paktai – civilinės kontrolės mechanizmas ES fondų lėšoms apsaugoti“ tikslas yra nagrinėti, kaip sąžiningumo paktai naudojami ES lėšoms nuo sukčiavimo ir korupcijos apsaugoti, ir skatinti juos naudoti, o kaip priemonė jis skirtas skaidrumui ir atskaitomybei didinti, pasitikėjimui valdžios institucijomis ir viešaisiais pirkimais stiprinti, padėti puoselėti gerą perkančiųjų organizacijų reputaciją, padėti taupyti lėšas ir didinti konkurenciją gerinant viešuosius pirkimus.

Techninė parama valstybių narių lygmeniu sudaro maždaug 13,4 mlrd. EUR penkiems ESI fondams. Techninė parama gali būti laikoma pokyčių varikliu, o jos visapusiška nauda gali pasimatyti tik ateityje, kai bus visapusiškai įgyvendinti veiksmai ir reformos. Dėl šios priežasties visais etapais turėtų būti užtikrintas su technine parama susijusios veiklos planavimas, koordinavimas ir skaidrumas. Kalbant plačiau, turėtų būti atidžiau stebimas techninės paramos vaidmuo prisidedant prie institucinių, administracinių ir struktūrinių reformų valstybėse narėse, siekiant užtikrinti skaidrumą ir teisėtumą.

Kai tai susiję su institucijų stiprinimu ir techniniais pajėgumais, daugelyje valstybių narių regioninėms ar vietos valdžios institucijoms apskritai nebuvo pasiūlyta pasinaudoti techninės paramos lėšomis. Tai reiškia, kad nacionaliniu lygmeniu techninė parama buvo naudojama regioninių ar vietos valdžios institucijų mokymams, per kuriuos vietos ir regionų atstovai neturėjo galimybės aiškiai išdėstyti savo poreikių; priešingai, mokymai nebuvo pritaikyti vietos reikmėms ar pritaikyti tikslinei dalyvių grupei.

Pranešėja tikisi, kad iš ankstesnių klaidų bus pasimokyta, o ateityje techninė parama bus naudojama geriau. Techninės paramos tikslas yra ne tik leisti pinigus, bet ir naudoti juos tikslinei dalyvių grupei, laiku informuoti vietos ir regionų veikėjus apie visas siūlomas galimybes – kad per valstybių narių rengiamus mokymus būtų išties kuriama būtina pridėtinė vertė – ir skatinti dalyvius vertinti mokymus.

Be to, kalbant apie integruotą tvarią miestų plėtrą, labai svarbu pabrėžti, kad miestai turi teisę naudoti techninę paramą visiems veiksmams, susijusiems su sistemos kūrimu, taip pat su projektų rengimu ir įgyvendinimu naudojant integruotas teritorines investicijas (ITI), nes miestai tampa tarpinėmis naudojamų ESI fondų lėšų administravimo ir kontrolės taikant ITI mechanizmą įstaigomis.

Konkrečios techninės paramos priemonės („TAIEX REGIO PEER 2 PEER“, JESSICA ir JASPERS) kai kuriose valstybėse narėse įgyvendinamos sėkmingai. Tačiau ir nacionaliniu, ir vietos lygmenimis labai reikia daugiau informacijos apie šias galimybes.

Žinojimas yra svarbus bet kurios schemos ar programos sėkmės veiksnys. Potencialiems pareiškėjams būtini konkretūs paaiškinimai ir teisinga informacija apie techninės paramos galimybes.

Dėl krizės Europoje būtinas tam tikras ESI fondų asignavimų lankstumas – tai atspindi nuostatos dėl techninės paramos valdymo. Šiuo metu BNR 25 straipsnis gali būti taikomas tik laikinus finansinius sunkumus patiriančioms valstybėms narėms. Tačiau, atsižvelgiant į naują pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo teisės akto dėl Struktūrinių reformų rėmimo programos, šiuo metu aptariamas galimas šio straipsnio geografinės aprėpties išplėtimas įtraukiant visas valstybes nares.

Planuojama, kad Struktūrinių reformų rėmimo programa papildys ESI fondų veiklos pagrindu šiuo metu teikiamą techninę paramą, tačiau kyla klausimų, kaip bus užtikrintas šis koordinavimas.

Todėl būtina išsamiau atsiskaityti, kaip naudojami techninės paramos ištekliai, kuriais disponuoja valstybės narės. Turėtų būti įvertintas su technine parama susijusios veiklos indėlis ir užtikrintas didesnis biudžeto skaidrumas.

BIUDŽETO KOMITETO LAIŠKAS

Iskrai Mihaylovai  

Europos Parlamento

Regioninės plėtros komiteto

pirmininkei

Tema:  Pranešimas dėl techninės paramos įgyvendinant sanglaudos politiką ateities perspektyvų (2016/2303(INI))

Gerb. Pirmininke,

REGI komitetas šiuo metu rengia pranešimą dėl techninės paramos įgyvendinant sanglaudos politiką ateities perspektyvų (2016/2303(INI)).

Biudžeto komiteto koordinatoriai nusprendė komiteto poziciją pateikti laiško forma.

Biudžeto komitetas reiškia susirūpinimą dėl lėto ir nepakankamo sanglaudos politikos programų įgyvendinimo dabartiniu programavimo laikotarpiu; jis įspėja, kad antroje 2014–2020 m. DFP pusėje gali susikaupti neapmokėtų sąskaitų, o tai gali turėti sunkių padarinių sanglaudos ir kitų sričių ES politikai.

Komitetas laikosi nuomonės, kad techninė parama (TP) turėtų būti atnaujinta ir visų pirma naudojama užtikrinti, kad būtų laiku ir veiksmingai panaudotos sanglaudos politikos fondų lėšos; jis mano, kad pasiūlymas dėl reglamento dėl struktūrinių reformų rėmimo programos sudarymo yra įrodymas, jog TP buvo naudojama neveiksmingai ir nebuvo išnaudotas visas jos potencialas.

Biudžeto komitetas pažymi, kad iki šiol nebuvo atliktas nei 2007–2013 m., nei ankstesnio laikotarpio bendras TP vykdant sanglaudos politiką įvertinimas, taip pat pažymi, kad nebuvo sistemingai teikiamos ataskaitos apie TP finansavimą; laikosi nuomonės, kad dėl to mažėja biudžeto skaidrumas ir trukdoma vykdyti finansavimo kontrolę.

Komitetas reikalauja, kad Komisija teiktų ataskaitas biudžeto valdymo institucijai apie TP įgyvendinimą tiek Komisijos, tiek valstybių narių iniciatyva; ataskaitoje visų pirma turėtų būti pateikiami skaičiai (pagal fondus) apie TP įgyvendinimo rodiklius 2007–2013 m. ir 2014–2020 m. laikotarpiu, įvertinti Komisijos ir valstybių narių naudoti veiklos rezultatų rodikliai ir, prireikus, nustatyti darnūs rodikliai.

Biudžeto komitetas laikosi nuomonės, kad toks įvertinimas kol kas būtų pirmas išsamaus ir skaidraus techninės paramos įvertinimo žingsnis ir faktais pagrįstas jos perspektyvos būsimoje DFP pagrindas.

Biudžeto komitetas ragina atsakingą Regioninės plėtros komitetą šiuos pasiūlymus įtraukti į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos.

Pagarbiai

Jean Arthuis

Kopija pranešėjai Ružai Tomašić

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

25.4.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

36

1

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Pascal Arimont, Franc Bogovič, Mercedes Bresso, James Carver, Andrea Cozzolino, Rosa D’Amato, Iratxe García Pérez, Michela Giuffrida, Krzysztof Hetman, Ivan Jakovčić, Marc Joulaud, Constanze Krehl, Sławomir Kłosowski, Louis-Joseph Manscour, Martina Michels, Iskra Mihaylova, Jens Nilsson, Mirosław Piotrowski, Stanislav Polčák, Liliana Rodrigues, Fernando Ruas, Monika Smolková, Maria Spyraki, Ruža Tomašić, Ramón Luis Valcárcel Siso, Monika Vana, Matthijs van Miltenburg, Lambert van Nistelrooij, Derek Vaughan, Kerstin Westphal

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Daniel Buda, Viorica Dăncilă, Josu Juaristi Abaunz, Ivana Maletić, James Nicholson, Davor Škrlec

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Vladimir Urutchev

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

36

+

ALDE

Ivan Jakovčić, Iskra Mihaylova, Matthijs van Miltenburg

ECR

Sławomir Kłosowski, James Nicholson, Mirosław Piotrowski, Ruža Tomašić,

EFDD

Rosa D’Amato

GUE/NGL

Josu Juaristi Abaunz, Martina Michels

PPE

Pascal Arimont, Franc Bogovič, Daniel Buda, Krzysztof Hetman, Marc Joulaud, Ivana Maletić, Stanislav Polčák, Fernando Ruas, Maria Spyraki, Vladimir Urutchev, Ramón Luis Valcárcel Siso, Lambert van Nistelrooij

S&D

Mercedes Bresso, Andrea Cozzolino, Viorica Dăncilă, Iratxe García Pérez, Michela Giuffrida, Constanze Krehl, Louis-Joseph Manscour, Jens Nilsson, Liliana Rodrigues, Monika Smolková, Derek Vaughan, Kerstin Westphal

VERTS/ALE

Davor Škrlec, Monika Vana

1

-

EFDD

James Carver

0

0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Teisinė informacija - Privatumo politika