PRANEŠIMAS dėl Europos pramonės skaitmeninimo
10.5.2017 - (2016/2271(INI))
Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas
Pranešėjas: Reinhard Bütikofer
- PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
- AIŠKINAMOJI DALIS
- Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ
- Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ
- Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ
- Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ
- INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
- GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl Europos pramonės skaitmeninimo
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 173 straipsnį (XVII antraštinė dalis), kuris susijęs su ES pramonės politika ir kuriame kalbama apie Sąjungos pramonės konkurencingumą,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9, 11 ir 16 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) protokolą (Nr. 1) dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,
– atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 19 d. Komisijos komunikatą „Europos pramonės skaitmeninimas. Naudojimasis visais bendrosios skaitmeninės rinkos privalumais“ (COM(2016) 0180),
– atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 19 d. Komisijos komunikatą „Europos debesijos iniciatyva. Konkurencingos duomenų ir žinių ekonomikos kūrimas Europoje“ (COM(2016) 0178),
– atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 19 d. Komisijos komunikatą „Bendrajai skaitmeninei rinkai skirtos IRT standartizacijos prioritetai“ (COM(2016) 0176),
– atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 19 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Kvantinės technologijos“ (SWD(2016) 0107),
– atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 19 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Daiktų interneto tobulinimas Europoje“ (SWD(2016) 0110),
– atsižvelgdama į 2014 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatą „Kuriame klestinčią duomenimis grindžiamą ekonomiką“ (COM(2014) 0442),
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl kuriamo Bendrosios skaitmeninės rinkos akto[1],
– atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl globalizacijos erai pritaikytos pramonės politikos[2],
– atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 16 d. rezoliuciją dėl strategijos „Europa 2020“[3],
– atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl Bendrijos inovacijų politikos peržiūros besikeičiančiame pasaulyje[4],
– atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 28 d. Komisijos komunikatą „Integruota globalizacijos eros pramonės politika. Didžiausias dėmesys – konkurencingumui ir tvarumui“ (COM(2010) 0614),
– atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010) 2020),
– atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą „Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų sąjunga“ (COM(2010) 0546),
– atsižvelgdamas į 2007 m. liepos 4 d. Komisijos komunikatą „Pramonės politikos vidurio laikotarpio peržiūra. ES augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos dalis“ (COM(2007) 0374),
– atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 6 d. Komisijos komunikatą „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“ (COM(2015) 0192), pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2015) 0100) ir vėlesnius pasiūlymus dėl teisėkūros ir ne teisėkūros procedūra priimamų aktų,
– atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 11 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Europos bendrosios elektroninių ryšių rinkos ir žemyno ryšių infrastruktūros plėtros priemonės ir iš dalies keičiamos direktyvos 2002/20/EB, 2002/21/EB ir 2002/22/EB ir reglamentai (EB) Nr. 1211/2009 ir (ES) Nr. 531/2012 (COM(2013) 0627),
– atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 26 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl priemonių sparčiojo elektroninio ryšio tinklų diegimo sąnaudoms mažinti (COM(2013) 0147),
– atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 7 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (COM(2013) 0048),
– atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 10 d. Komisijos komunikatą „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti“ (COM(2012) 0582),
– atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 22 d. Komisijos komunikatą „Dėl Europos pramonės atgimimo“ (COM(2014) 0014),
– atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 3 d. Komisijos komunikatą „II bendrosios rinkos aktas. Drauge už naująjį augimą“ (COM(2012) 0573),
– atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 13 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti“ (COM(2011) 0206),
– atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 27 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas. Siekiant labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos. 50 pasiūlymų, kaip pagerinti bendrą darbą, verslą ir prekybą“ (COM(2010) 0608),
– atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 10 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos duomenų ekonomikos kūrimas“ (COM(2017) 0009),
– atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Europos reindustrializacijos siekiant skatinti konkurencingumą ir tvarumą[5],
– atsižvelgdamas į savo 2013 m. gruodžio 10 d. rezoliuciją dėl debesijos kompiuterijos galimybių naudojimo Europoje[6],
– atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją „Skaitmeninė darbotvarkė. Augimas, judumas ir užimtumas: metas judėti sparčiau“[7],
– atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 12 d. rezoliuciją dėl ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros apsaugos „Visuotinio kibernetinio saugumo užtikrinimas. Laimėjimai ir tolesni veiksmai“[8],
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl nuoseklios ES kultūros ir kūrybos pramonės politikos[9],
– atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 5 d. rezoliuciją dėl naujos Europos skaitmeninės darbotvarkės „2015.eu“[10],
– atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl daiktų interneto[11],
– atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Pramonė 4.0 ir skaitmeninė pertvarka: tolesni veiksmai“,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto bei Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A8-0183/2017),
A. kadangi, siekiant suderinti konkurencingumą ir tvarumą bei kokybiškų darbo vietų kūrimą ir įtraukumą, reikia toliau energingai dėti pastangas reindustrializuoti ES ir jos valstybes nares, taikant konkrečią politiką, veiksmus ir paskatas; primindamas ES tikslą užtikrinti, kad 2020 m. 20 proc. ES BVP būtų gaunama iš pramonės sektoriaus, kurio siekiant turi būti atsižvelgiama į struktūrinius pramonės sektoriaus pokyčius dėl skaitmeninio sutrikdymo ir naujų verslo modelių atsiradimo;
B. kadangi Europos pramonė yra Europos ekonomikos ir gerovės pagrindas ir kadangi dėl greičiau besikeičiančių globalizacijos ir inovacijų tendencijų joje kyla didelių sunkumų;
C. kadangi pramoninės gamybos skaitmeninimas padeda didinti mūsų ekonomikos atsparumą, energijos ir išteklių vartojimo efektyvumą, inovaciją, tvarumą ir konkurencingumą, taigi ir keisti verslo modelius, gamybos būdus, produktus, procesus ir vertės kūrimą, o tai daro esminį poveikį Europos pramonės ir darbuotojų galimybių ir iššūkių pusiausvyrai;
D. kadangi dėl savo pramonės paveldo, pramonės sektorių ir vertės grandinių tinklo, inovacinių pranašumų, strateginių viešųjų investicijų į MTTP, privačiųjų investicijų galimybių, veiksmingo administravimo, kvalifikuotos darbo jėgos ir jos integravimo į pramonės plėtros, keliančios iššūkių visuomenei, procesus ir to, kad vykdo daugiau nei 30 nacionalinių ir regioninių pramonės skaitmeninimo iniciatyvų, Europa turi tvirtą pagrindą, kuriuo remdamasi ji gali tapti skaitmeninės transformacijos lydere; kadangi, jei sugebėsime sukurti visapusiškai integruotas skaitmeninėmis priemonėmis grindžiamų pramonės gaminių ir gaminių ir paslaugų paketų vertės grandines, galėsime sustiprinti ES pramonę;
E. kadangi dėl 5G ryšio iš esmės pasikeis mūsų ekonomika – skaitmeninimas taps svarbiausiu pramonės plėtros ir socialinių paslaugų procesu;
F. kadangi, norint sėkmingai įgyvendinti Europos pramonės strategiją, būtina sukurti bendrąją skaitmeninę rinką, kuri paskatintų ekonomikos augimą ir užimtumą, atsižvelgiant į socialinius aspektus;
G. kadangi gerai parengta technologijų požiūriu neutrali pramoninės gamybos skaitmeninimo strategija, visoje vertės grandinėje vis labiau susiejanti žmones, gamybos įrenginius ir tarpvalstybines paslaugas, yra svarbus kertinis akmuo siekiant padidinti mūsų ekonomikos atsparumą, tvarumą ir konkurencingumą bei kurti naujas darbo vietas;
H. kadangi skaitmeninimu turėtų būti pasinaudojama galimybėmis veiksmingiau naudoti išteklius, energiją ir kapitalas, ir jis turėtų padėti kurti labiau integruotą žiedinę ekonomiką, sumažinti materialinius poreikius ir didinti pramonės bendradarbiavimą;
I. kadangi skaitmeninimas gali paskatinti turizmo sektoriaus augimą duodamas naudos keliautojams ir jų judumui, nes jiems, be kita ko, suteikiama galimybė lengvai gauti tikrojo laiko informacijos ir naudotis įvairiomis paslaugomis;
J. kadangi gerai išplėtotos kalbų technologijos gali padėti pramonei peržengti kalbos barjerus, kurie sudaro kliūtis skaitmeninės rinkos plėtrai;
K. kadangi skaitmeninimas transporto sektoriuje sukuria naujų galimybių gamintojams, veiklos vykdytojams, investuotojams ir keleiviams, be to, skaitmeninti transporto sektoriuje yra būtina, kad sektorius išliktų konkurencingas bei veikiantis ir kad būtų padidintas jo efektyvumas, o transporto paslaugos taptų tvaresnės ir veiksmingesnės;
L. kadangi skaitmeninimas gali padėti sukurti saugesnes darbo sąlygas, užtikrinti didesnę produktų saugą ir paskatinti gamybos individualizavimą ir decentralizaciją;
M. kadangi su IRT sektoriumi susijusio užimtumo ir mokymo srityje yra didelė lyčių nelygybė, turinti didelį neigiamą poveikį lygybei darbo rinkoje;
N. kadangi dėl gamybos skaitmeninimo, individualizavimo ir decentralizavimo darbo sąlygos taps permainingos ir atsiras įvairių reiškinių; kadangi turi išlikti bendras siekis užtikrinti saugias ir deramas darbo sąlygas ir aukštus produktų saugos standartus;
O. kadangi atlikta daug tyrimų, kuriuose pabrėžiama, kad dėl pramonės gamybos skaitmeninimo Europoje atsiras paklausos darbo rinkoje ir užimtumo pokyčių; kadangi tai gali paveikti esamas taisykles dėl darbuotojų teisių ir dalyvavimo; kadangi yra aišku, kad šiems pokyčiams įveikti reikia ugdyti naujus darbuotojų IRT įgūdžius ir didinti visos visuomenės skaitmeninius įgūdžius;
ES integruotos pramonės skaitmeninimo strategijos kūrimas
1. palankiai vertina Komisijos komunikatą „Europos pramonės skaitmeninimas“;
2. yra tvirtai įsitikinęs, kad pramonės skaitmeninimo strategija yra itin svarbi siekiant opiausius Europai tenkančius ekonominius ir visuomeninius uždavinius spręsti taip:
a) stiprinti ekonominę dinamiką, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir atsparumą technologiniams pokyčiams ir sutrikimams modernizuojant ir tarpusavyje susiejant Europos pramonės sektorius ir ekonomines vertės grandines, didinant viešąsias ir privačiąsias investicijas į realiąją ekonomiką ir suteikiant investicijų galimybes vykdant tvarią modernizaciją;
b) skatinti darbo vietų kūrimą ir galimybes sugrąžinti į kitas šalis perkeltą veiklą, patobulinti darbo standartus ir padidinti darbo vietų pramonės sektoriuje patrauklumą, prisidėti teikiant vartotojams daugiau galimybių ir informacijos, vykdyti socialiniu požiūriu teisingą pertvarkymą ir kurti įtraukią darbo rinką, kurioje darbo modeliai ir darbo laiko sistemos būtų įvairesni, ir gerinti darbo sąlygas ir geriau susieti užimtumą ir mokymąsi visą gyvenimą;
c) veiksmingiau naudoti išteklius ir sumažinti pramonės gamybos materialinius poreikius sustiprinus Europos žiedinę ekonomiką, neužmirštant, kad tai yra labai svarbu siekiant sudaryti esmines sąlygas Europos aukštųjų technologijų sektoriui, taip pat suskaitmenintos pramoninės gamybos procesams ir jų produktams;
d) stiprinti Europos sanglaudą įgyvendinant patikimą ir plataus užmojo Europos investicijų politiką (ypač daug dėmesio skiriant šiuolaikinės skaitmeninės infrastruktūros kūrimui), naudojantis įvairiomis Europos finansinėmis priemonėmis, įskaitant ESIF, regioninius fondus, programą „Horizontas 2020“ ir kt., ir užtikrinti, kad būtų vykdoma suderinta ir technologijų požiūriu neutrali Europos pramonės politika, grindžiama sąžininga įvairių veiklos vykdytojų konkurencija, inovacija ir tvaria modernizacija ir technologinėmis, socialinėmis ir verslo modelių inovacijomis, kurios padeda gerinti bendrosios skaitmeninės rinkos veikimą ir visos Europos pramonės integraciją ir modernizavimą;
e) remti Europos tikslus klimato politikos srityje didinant energijos ir išteklių naudojimo efektyvumą pramonės gamyboje, taip pat didinant pačios pramoninės gamybos tvarumą, mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir pasiekti, kad pramonės tvarumas taptų neatsiejamas nuo konkurencingumo;
f) stiprinti ekonomines, politines ir socialines inovacijas įgyvendinant viešųjų ir privačių duomenų ir informacijos atvirumo ir prieinamumo principus, bet įmonėms, darbuotojams ir vartotojams tarpusavyje keičiantis duomenimis visuomet apsaugoti neskelbtinus duomenis, ir sudaryti sąlygas geriau tarpusavyje integruoti visų tipų ekonomikos sektorius ir visas politikos sritis, įskaitant kūrybos ir kultūros sektorius;
g) gerinti piliečių pragyvenimą miestuose ir ne miesto vietovėse, taip pat didinti jų sąmoningumą ir sugebėjimus pasinaudoti skaitmeninimo teikiamomis galimybėmis;
h) skatinti technologines ir socialines inovacijas ES mokslinių tyrimų srityje įgyvendinant aiškią kryptį ir viziją turinčią pramonės skaitmeninimo politiką;
i) didinti energetinį saugumą ir mažinti energijos suvartojimą užtikrinant suskaitmenintą, lankstesnę ir efektyvesnę pramonės gamybą, kuri leis geriau valdyti energijos paklausą;
j) kurti partnerystes su kitais pasaulio makroregionais kuriant inovatyvias ir sąžiningas atviras skaitmenines rinkas;
k) suprasti, kad pasaulio lygmeniu susietų skaitmeninių rinkų ir suskaitmenintos gamybos eroje reikia įgyvendinti sąžiningesnę ir veiksmingesnę Europos mokesčių politiką;
l) pritraukti investicijas ir pasaulinio lygio mokslininkus bei ekspertus ir taip skatinti ekonomikos augimą bei didinti Europos konkurencingumą;
m) remti skaitmeninimo ir technologinės plėtos procesų skatinamus naujus verslo modelius ir naujovišką veiklą vykdančias pradedančiąsias įmones;
3. pabrėžia, kad svarbu sukurti konkurencingą verslo aplinką, kurioje būtų sudaromos palankios sąlygos privačioms investicijoms, palankią reglamentavimo sistemą, kurioje būtų vengiama biurokratinių kliūčių, ir sukurti šiuolaikinę Europos infrastruktūrą ir pramonės skaitmeninimo ES lygmens struktūrą, kuri palengvintų nacionalinio, regioninio ir ES lygmens pramonės skaitmeninimo iniciatyvų ir platformų koordinavimą; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų pasiekas tikslas iki 2020 m. iš pramonės gauti 20 proc. BVP; pabrėžia, kad tam, kad ES galėtų pasaulyje tapti pramonės lydere, pramonės skaitmeninimas turi būti susietas su platesne pramonės strategija; pabrėžia, kad svarbu skatinti skaitmeninimą, ypač atsiliekančiose valstybėse narėse, regionuose ir tarp žmonių, kurie patiria neigiamą skaitmeninės atskirties poveikį; šiuo požiūriu palankiai vertina pasiūlymus dėl aukšto lygio apskritojo stalo ir Europos suinteresuotųjų šalių forumo; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti atitinkamų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą, ir tikisi, kad, be pramonės lyderių ir socialinių partnerių, svarbų vaidmenį atlikti bus pakviesti ir mokslininkai, MVĮ, standartizacijos organizacijos, politikos formuotojai, nacionalinės ir vietos valdžios institucijos ir pilietinė visuomenė;
4. prašo Komisiją tęsti savo svarbų darbą, atliekamą tiriant gamybos ir skaitmeninimo tendencijas, taip pat netechninių sričių (pavyzdžiui, teisės, politikos, administravimo, ryšių ir kt.) tendencijas ir atitinkamus pokyčius kituose regionuose, nustatant naujas svarbias technologijas, siekiant užtikrinti, kad Europa toliau pirmautų šiose srityse, o naujos tendencijos, atsižvelgiant į projektuojant numatytos saugumo ir privatumo apsaugos principus, būtų integruotos į politiką ir veiksmus ir ištiriant, ar šis darbas galėtų būti atliktas pasinaudojant specialiu pramonės vertinimo tinklą, kuris apimtų nacionalines mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijas;
5. palankiai vertina Komisijos komunikatą „Europos pramonės skaitmeninimas. Naudojimasis visais bendrosios skaitmeninės rinkos privalumais“ (COM(2016)0180), tačiau apgailestauja dėl to, kad kalbant apie transporto sektorių minimi tik su susietuoju ir automatizuotu transporto priemonių vairavimu susiję klausimai ir nepakankamai aptariamos visos esamos problemos; primena, kad, nors susietasis ir automatizuotas transporto priemonių vairavimas yra viena iš įdomiausių būsimų skaitmeninių sektoriaus permainų, esama galimybių skaitmeninti visų rūšių transportą, tiek kalbant apie veiklos, tiek apie administracinius procesus ir visoje vertės grandinėje nuo gamintojų iki keleivių ir krovinių vežimo, ir derinti su visomis naujomis sektoriuje naudojamomis technologijomis, pavyzdžiui, Europos pasaulinės palydovinės navigacijos sistemomis EGNOS ir GALILEO, kurių rezultatų galima tikėtis artimiausioje ateityje; prašo Komisijos daugiausia dėmesio skirti visų rūšių transporto skaitmeninei pertvarkai, įskaitant su transportu ir turizmu susijusias paslaugas;
6. atkreipia dėmesį į tai, kad skaitmeninimo procesas nebuvo vienodai naudingas visame transporto sektoriuje, dėl to vidaus rinkoje atsirado nuostolingas susiskaidymas tiek skirtingų transporto rūšių, tiek tos pačios transporto rūšies atžvilgiu; pabrėžia, kad esama didelių ir vis didėjančių valstybių narių skirtumų, susijusių su transporto konkurencingumu ir skaitmeninimu, kurie taip pat pasireiškia tarp regionų, bendrovių ir MVĮ; mano, kad kuriant suderintą ES pramonės skaitmeninimo strategiją būtų galima išvengti tokio susiskaidymo ir skirtumų ir pritraukti investicijų į skaitmeninius projektus; pabrėžia, kad turėtų būti siekiama parengti ne dar vieną politinį dokumentą, o tikrą naujovių tendencijas ir rinkos potencialą atspindinčią strategiją, kurios įgyvendinimas būtų nuolat vertinamas;
7. mano, kad pramonės skaitmeninimo strategija padės išspręsti kai kurias skubiausiai spręstinas transporto ir turizmo sektorių problemas; todėl ragina Komisiją toliau remti skaitmeninimą siekiant:
a) pagerinti bendrą transporto sektoriaus saugą, kokybę ir aplinkosaugos veiksmingumą;
b) pagerinti nevaržomą prieinamumą visiems, įskaitant vyresnio amžiaus žmones ir riboto judumo arba neįgalius asmenis, ir didinti informuotumą apie alternatyvius judumo sprendimus, suteikiant keleiviams daugiau pasirinkimo galimybių, patogesnių naudoti ir labiau pritaikytų produktų ir daugiau informacijos visoje ES – tiek miestuose, tiek mažiau išsivysčiusiuose regionuose;
c) sumažinti transporto išlaidas, pavyzdžiui, techninės priežiūros išlaidas, ir pagerinti esamų transporto infrastruktūros pajėgumų (pvz., transporto priemonių grupavimo (angl. platooning), sąveikiąsias intelektines transporto sistemas (C-ITS), geležinkelių eismo valdymo sistemas (ERTMS) ir upių informacijos paslaugas (RIS)) naudojimo veiksmingumą;
d) padidinti konkurencingumą skatinant naujų dalyvių atsiradimą, visų pirma MVĮ ir pradedančiųjų įmonių, kad būtų galima kovoti su veikiančiomis monopolijomis;
e) sudaryti palankesnes sąlygas tinkamai ir vienodai užtikrinti ES teisės aktų vykdymą kuriant transporto valdymo sistemas, intelektines transporto sistemas, skaitmeninius tachografus, elektronines rinkliavos sistemas ir pan.) ir sukurti reglamentavimo sistemas, pritaikytas tikroms naujoms situacijoms, kurios gali iš naujo susidaryti taikant pažangias technologijas;
f) sumažinti administracinę naštą mažoms ir vidutinėms transporto įmonėms ir pradedančiosioms įmonėms, pavyzdžiui, krovinių vežimo ir logistikos sektoriuje supaprastinant administracines procedūras, numatant krovinio buvimo vietos nustatymą ir sekimą, taip pat optimizuojant grafikus ir eismo srautus;
g) toliau užtikrinti keleivių teises, įskaitant duomenų apsaugą, taip pat tuomet, kai keliaujama daugiarūšiu transportu;
h) mažinti problemas, susijusias su informacijos asimetrija transporto rinkoje;
i) skatinti turizmo sektoriaus patrauklumą, nes tai padeda sukurti apie 10 proc. Europos BVP, ir kūrybos sektoriaus patrauklumą miesto, kaimo ir atokiausiose vietovėse, pavyzdžiui, geriau integruojant judumo ir turizmo paslaugas, taip pat susijusias su mažiau žinomomis lankytinomis vietomis;
8. nurodo, kad nepertraukiamas ir aukštos kokybės junglumas yra būtina greito, saugaus ir patikimo susisiekimo visomis transporto rūšimis ir tolesnio transporto sektoriaus skaitmeninimo sąlyga; apgailestauja, kad Europos Sąjungoje interneto aprėptis yra labai nevienoda; mano, kad transporto sektoriaus skaitmeninimui labai svarbios investicijos į plačiajuostį ryšį ir teisingą dažnių spektro paskirstymą; pabrėžia, kad reikia turėti įvairius sektorius, pavyzdžiui, elektronikos, telekomunikacijų, transporto ir turizmo, apimančią viziją; ragina Komisiją ir valstybes nares vykdyti savo įsipareigojimą ne vėliau kaip 2025 m. pagrindiniuose transporto keliuose ir mazguose užtikrinti tokį ryšį ir pradėti siekti visapusiškos aprėpties visoje Europos Sąjungoje;
Sąlygų sėkmingam pramonės skaitmeninimui kūrimas: infrastruktūra, investicijos, inovacijos ir įgūdžiai
9. pabrėžia, kad pramonės skaitmeninimo strategija suteikia galimybę skatinti inovacijas, didinti efektyvumą, diegti daugiau tvarių technologijų, kuriomis didinamas konkurencingumas ir modernizuojama ES pramoninė bazė, ir panaikinti kliūtis skaitmeninės rinkos plėtrai; pabrėžia, kad integruotas pramonės skaitmeninimas turi būti grindžiamas tvirtomis palankiomis sąlygomis: nuo aukščiausio lygio į ateitį orientuotos skaitmeninės infrastruktūros, MTTP ir investicijoms palankios aplinkos iki tinkamos šiuolaikinės reglamentavimo sistemos, kuria skatinama diegti inovacijas, stipresnės bendrosios skaitmeninės rinkos, aukšto lygio įgūdžių ir verslumo ir geresnio socialinio dialogo;
10. pabrėžia, kad reikia didinti viešąsias ir privačias investicijas į didelės spartos ryšius, pavyzdžiui, plėtojant 5G technologijas, šviesolaidinius tinklus ir palydovinį ryšį, siekiant užtikrinti tvirtą Europos pramonės skaitmeninės infrastruktūros pagrindą miestuose ir pramonės zonose; pabrėžia, kad, siekiant didinti ryšių paklausą ir investicijų į tinklą aplinkos nuspėjamumą, svarbu suderinti spektro paskirstymo procesus; pabrėžia būtinybę toliau pirmauti skaitmeninių pramonės vertės grandinių ir bazinių technologijų srityse, pavyzdžiui, 5G ryšio ir kvantinių technologijų, itin našaus skaičiavimo, dirbtinio intelekto, debesijos kompiuterijos, didžiųjų duomenų analizės, daiktų interneto, robotikos, automatizavimo (įskaitant itin automatizuotą vairavimą) ir išsklaidytosios operacijų knygos technologijos srityse; šiuo požiūriu pritaria prie Komisijos komunikato pridedamiems Komisijos darbiniams dokumentams;
11. pažymi, kad skaitmeniniai transporto ir turizmo sektorių pokyčiai, visų pirma kuriant užsakomąsias paslaugas ir vystant bendradarbiavimo grindžiamą ekonomiką, padeda gerokai keisti keleivių ir vartotojų elgesį judumo ir turizmo srityje ir prisideda prie infrastruktūros pritaikymo būtinybės; ragina Komisiją įvertinti transporto, judumo ir turizmo paslaugų skaitmeninimo poveikį, ypatingą dėmesį skiriant šių paslaugų naudotojų, elgesiui ir pasirinkimui, ir dar labiau atskleisti šių visuomenės pokyčių galimybes;
12. pažymi, jog dėl to, kad kelionės bilietų platinimas vis labiau skaitmeninamas, naudotojai internetu gali lengvai gauti daugiau informacijos, tačiau tampa vis sunkiau palyginti pasiūlymus; todėl būtina stiprinti skaidrumo ir neutralumo užtikrinimo priemones platinant kelionės bilietus, visų pirma internetu, kad naudotojai galėtų priimti patikima informacija, susijusia ne tik su kaina, bet ir kitais parametrais, įskaitant paslaugos kokybę ir papildomas paslaugas, pagrįstus sprendimus; mano, kad užtikrinus tokį skaidrumą bus skatinama konkurencija ir remiama daugiarūšio transporto plėtra;
13. mano, kad skaitmeninimas turėtų suteikti vartotojams didesnį pasirinkimą, daugiau naudotojams patogių ir pritaikytų produktų ir daugiau informacijos, visų pirma apie produktų arba paslaugų kokybę;
14. atkreipia dėmesį, kad kalbos barjerų įtaka pramonei ir jos skaitmeninimui nėra pakankamai gerai atspindėti ir įvertinti skaitmeninės rinkos dokumentuose; ragina Komisiją bei valstybes nares skatinti kalbų technologijų plėtrą, kuri kartu su pramonės skaitmeninimu sumažintų Europos rinkos susiskaidymą;
15. pabrėžia, kad parama „analoginei“ daugiakalbystei Europoje yra vienodai naudinga ir Europos pramonės skaitmeninimui, ir visapusiškų skaitmeninių įgūdžių lavinimui; todėl pabrėžia, kad gerokai daugiau dėmesio turi būti skiriama moksliniams tyrimams statistinio, išmaniojo ir mašininio vertimo ir mokymuisi skirtų programų srityse;
16. pabrėžia, kad regionuose reikia sutelkti dėmesį į jų gamybos pranašumus ir skatinti jų vystymąsi pasitelkiant pažangiąją specializaciją, pažangiąsias grandines ir klasterius; mano, kad MVĮ, pramonės ir socialinių subjektų, amatų sektoriaus, pradedančiųjų įmonių, akademinės bendruomenės, mokslinių tyrimų centrų, vartotojų organizacijų, kūrybinės pramonės sektorių, finansų ir kitų sričių suinteresuotųjų subjektų klasteriai ir sinergija gali būti sėkmingi pavyzdžiai plėtojant skaitmeninę gamybą ir inovacijas; skatina ES siekti mokslinių tyrimų, inovacijų ir struktūrinės sanglaudos; pabrėžia verslo skatinimo programų ir rizikos kapitalo svarbą siekiant padėti pradedančiosioms įmonėms plėtoti savo veiklą; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu skaitmeninimą naudoti plėtojant verslo modelių inovacijas, pavyzdžiui, vadinamąsias mokėjimo už produkciją sistemas ir masinį pritaikymą individualiam vartotojui;
17. mano, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti konkrečioms problemoms, kurias patiria MVĮ aplinkybėmis, kai santykiniai laimėjimai, energijos vartojimo ir išteklių naudojimo efektyvumo bei gamybos efektyvumo srityje, pasiekti dedant skaitmeninimo pastangas, galėtų būti didžiausi; palankiai vertina MVĮ asociacijų ir jų galių didinimą taikant skaitmeninimo programas, kuriant taikomųjų mokslų centrus itin daug dėmesio skiriant skaitmeninimui ir bendrai finansuojant MVĮ vidaus MTTP; mano, kad reikia atkreipti dėmesį į duomenų nuosavybę ir prieigą prie duomenų bei sukurti Europos skaitmeninės pameistrystės programą;
18. teigiamai vertina sukurtą pramonės modernizavimo pažangiosios specializacijos platformą ir ypač į Pramonės skaitmeninimo veiksmų planą įtrauktą Komisijos pasiūlymą sukurti kompetencijos centrų ir skaitmeninių inovacijų centrų tinklą, kuriuo siekiama visuose regionuose sustiprinti pramonės skaitmeninimą ir MVĮ skirtas skaitmenines inovacijas; pažymi, kad šioje srityje nereikėtų pamiršti amatų sektoriaus; ragina Komisiją visų pirma skatinti steigti skaitmeninių inovacijų ir skaitmeninės kompetencijos centrus mažiau skaitmenizuotuose Europos regionuose; ragina Komisiją padidinti skaitmeninių inovacijų centrų finansavimą naudojantis įvairiais Europos ištekliais, pvz., programa „Horizontas 2020“, struktūriniais fondais ir kt., remti valstybių narių pastangas ir strategijas, kuriomis siekiama sukurti nacionalinį skaitmeninių inovacijų centrų tinklą ir apsvarstyti galimybę išbandyti vadinamąjį smėlio dėžės metodą, pagal kurį, taikant galiojančias taisykles, neblokuojami kontroliuojamoje aplinkoje atliekami kelių sektorių eksperimentai; ragina valstybes nares stiprinti savo skaitmeninių inovacijų centrų bendradarbiavimą tarpvalstybiniu lygmeniu; mano, kad įsteigtų skaitmeninių inovacijų centrų specializacija turėtų būti pramoninės skaitmeninės inovacijos, padedančios spręsti Europos visuomenės problemas; mano, kad pagal programą „Horizontas 2020“ skaitmeniniams inovacijų centrams skiriamą finansavimą būtų galima derinti su pagal programą „Horizontas 2020“ šios srities visuomenės problemoms spręsti skiriamu finansavimu; atkreipia dėmesį į MVĮ galimybę pasinaudoti IRT inovacijų kuponais siekiant gauti konsultacijas, dalytis geriausia patirtimi ir skaitmeninių inovacijų centrų specialistų žiniomis;
19. atkreipia dėmesį į svarbų miestų ir vietos valdžios institucijų vaidmenį kuriant naujus verslo modelius ir užtikrinant MVĮ ir pramonės subjektams skaitmeninę infrastruktūrą ir paramą ir į didžiules galimybes, kurias miestams teikia skaitmeninės pramonės inovacijos, pavyzdžiui, susijusios su gamyba vietos lygmeniu nesukuriant jokių atliekų, didesne pramoninės gamybos ir logistikos vietos lygmeniu bei miestuose, taip pat transporto procesų integracija, energijos gamyba, vartojimu, gamyba ir trimačiu spausdinimu; mano, kad miestai taip pat turėtų turėti galimybę naudotis skaitmeninių inovacijų centrais; prašo Komisiją išnagrinėti vietos, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis sukauptos geriausios patirties pavyzdžius ir skatinti jais keistis; teigiamai vertina tai, kad buvo paskelbtas Europos skaitmeninių miestų indeksas, taip pat iniciatyvas, kuriomis skatinamas Europos miestų duomenų ir sistemų sąveikumas; pažymi, kad šioje srityje svarbų vaidmenį atlieka Pažangiųjų miestų iniciatyva; atkreipia dėmesį į teigiamą patirtį, sukauptą regioniniuose patariamuosiuose forumuose;
20. atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį gali atlikti viešieji pirkimai ir teisiniai verslo įmonių registracijos, ataskaitų apie verslo veiklą teikimo ar informacijos atskleidimo reikalavimai plėtojant naujas pramonines skaitmenines technologijas; prašo Komisijos apsvarstyti, kaip viešaisiais pirkimais būtų galima pasinaudoti kaip inovacijų skatinimo priemone; prašo Komisijos, siekiant užtikrinti, kad taisyklės būtų atnaujinamos atsižvelgiant į skaitmenines aplinkybes, skaitmeninę patikrą įtraukti į programą REFIT ir sudaryti palankesnes sąlygas valdžios institucijoms keistis geriausia patirtimi, susijusia su inovacijų kriterijų taikymu vykdant viešuosius konkursus; rekomenduoja sparčiau pritaikyti teisinę ir technologinę aplinką prie pramonės skaitmeninimo ir daiktų interneto diegimo poreikių, pavyzdžiui, pereiti prie interneto protokolo 6 versijos (IPv6);
21. pabrėžia, kad svarbu skirti pakankamą viešąjį ir privatųjį finansavimą Europos pramonės skaitmeninimui geriau panaudojant Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) lėšas; mano, kad būtina padidinti šių lėšų dalį, taip pat skirti gerokai daugiau viešųjų investicijų skaitmeninei infrastruktūrai; pabrėžia didžiulę finansavimo, gaunamo ir privačių ir bendradarbiavimu grindžiamų platformų, svarbą; prašo Komisijos vykdyti pramonės skaitmeninimui skirtų finansų srities apskritojo stalo diskusijas, kurių metu būtų išnagrinėti ir parengti naujoviški finansavimo pasiūlymai; apgailestauja, kad ES biudžete skaitmeninei politikai skirtų išteklių nepakanka, kad būtų galima daryti realų poveikį; pripažįsta, kad reikia skatinti Europos ekonomiką investuojant į gamybą; mano, kad galimybės naudotis esamomis Europos finansinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, Europos struktūriniais ir investicijų fondais, programa „Horizontas 2020“, turėtų padėti užtikrinti, kad šis tikslas būtų pasiektas; mano, kad finansavimo iš šių fondų galimybės turėtų būti suderintos su nacionaliniais ištekliais ir valstybės pagalbos taisyklėmis; pripažįsta viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės ir bendrųjų įmonių atliekamą vaidmenį;
22. ragina valstybes nares, siekiant remti veiksmingą pramonės skaitmeninimą, teikti mokesčių paskatas skaitmeninės ir pažangios gamybos sistema besinaudojančiam verslui ir įmonėms;
Europos technologinės lyderystės ir saugumo pramonės skaitmeninimo srityje užtikrinimas: susijungimai ir įsigijimai, kibernetinis saugumas, duomenų srautai, standartizacija
23. pripažįsta, kad būtinai reikia stiprinti mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą (MTTP); ragina Komisiją remti ir vidaus, ir išorės MTTP veiklą ir skaitmeninėje ekosistemoje skatinti inovacijų tinklus bei pradedančiųjų įmonių, pripažintų verslo subjektų, MVĮ, universitetų ir kitų subjektų bendradarbiavimą; prašo komisijos ištirti, kaip būtų galima kuo labiau padidinti pagal programą „Horizontas 2020“ atliktų mokslinių tyrimų rezultatų perkėlimo į rinką bei Europos įmonių naudojimosi šiais rezultatais mastą; prašo Komisijos didinti programos „Horizontas 2020“ mokslinių tyrimų projektų, kuriuos įgyvendinant išduodami patentai ir sukuriama intelektinė nuosavybė, skaičių;
24. pabrėžia, kaip svarbu apsaugoti ES kritinės svarbos technologijas ir praktinę patirtį, nes jos yra būsimo pramonės pranašumo ir ekonominio atsparumo pagrindas; atkreipia dėmesį į riziką, kuri gali kilti dėl strateginių, įgyvendinant valstybės ir pramonės politiką skatinamų tiesioginių užsienio investicijų, ypač dėl susijungimų ir įsigijimų būdu įsteigtų valstybės įmonių; atkreipia dėmesį į tai, kad tiesioginių užsienio investicijų srityje tam tikri išorės investuotojai buvo vis labiau domisi galimybėmis susijungimų ir įsigijimų būdu įsigyti kritinės svarbos ES technologijų; palankiai vertina Komisijos iniciatyvą išnagrinėti JAV užsienio investicijų komiteto (CFIUS) patirtį; pabrėžia, kad, nustačius pasaulines taisykles, turėtų būti užtikrinamos vienodas galimybes patekti į investicijų rinką;
25. pabrėžia, kad dėl pokyčių, susijusių su automatika, robotika, naudojimusi dirbtiniu intelektu gamybos procesuose, taip pat aukšto lygio įvairios kilmės techninių sudedamųjų dalių integracija, kyla naujų klausimų dėl atsakomybės už produktus ir gamybos įrenginius; ragina Komisiją kuo skubiau išaiškinti galimas autonomiškai veikiančių sistemų saugumo ir atsakomybės taisykles, įskaitant bandymų sąlygas;
26. pripažįsta, kad dėl atvirumo ir ryšių taip pat gali padidėti pažeidžiamumas, susijęs su kibernetiniais išpuoliais, sabotažu, manipuliavimu duomenimis ar pramoniniu šnipinėjimu, ir dėl to pabrėžia, kad svarbu taikyti bendrą Europos požiūrį į kibernetinį saugumą; pripažįsta būtinybę ugdyti sąmoningumą kibernetinio saugumo didinimo klausimu; mano, kad už kibernetinį atsparumą itin didelė atsakomybė tenka verslo lyderiams ir nacionalinės bei Europos pramonės ir saugumo politikos formuotojams; mano, kad gamintojai yra atsakingi už tai kad saugos ir saugumo standartai taptų pagrindiniais visų skaitmeninių inovacijų projektavimo parametrais, taikant pažangiausias technologijas ir projektuojant numatytos privatumo apsaugos ir projektuojant numatyto saugumo principus, tačiau tam tikromis sąlygomis bei taikant tikrus kriterijus gamintojai gali būti nelaikomi atsakingais; pažymi, kad daiktų internetui taikomi kibernetinio saugumo reikalavimai ir IT saugumo standartai, pavyzdžiui, grindžiami pavyzdiniu pramonės architektūros modeliu (RAMI) 4.0 ir pramonės kontrolės sistemomis, turėtų padėti stiprinti Europos kibernetinį atsparumą; mano, kad šiuo klausimu Europos standartizacijos institucijoms šioje srityje tenka ypatingas vaidmuo ir kad jų nereikėtų palikti nuošalyje; prašo Komisijos išnagrinėti įvairius kibernetinio saugumo daiktų internete didinimo modelius; tačiau prašo viešųjų institucijų, vykdant viešuosius pirkimus IT įrangai ir daiktų interneto produktams įsigyti, nustatyti privalomus kibernetinio saugumo reikalavimus; mano, kad labai svarbu MVĮ teikti kibernetinio saugumo patikrinimo paslaugas ir konsultacijas jų suskaitmenintų pramonės gaminių klausimais; mano, kad, ES valstybėms narėms keičiantis geriausia patirtimi, Europoje būtų galima užtikrinti didesnį kibernetinį atsparumą šioje srityje;
27. mano, kad reikėtų ypatingos svarbos infrastruktūros objektams ir jų skaitmeniniam saugumui taikyti bendrus kriterijus ir kad ES direktyva dėl tinklų ir informacinių sistemų saugumo (Tinklų ir informacijos saugumo direktyva) yra pirmasis žingsnis siekiant Sąjungoje užtikrinti aukštą bendrą tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygį; ragina Komisiją skatinti valstybes nares šią direktyvą nuosekliai ir laiku perkelti į nacionalinę teisę; pabrėžia, kad būtina stiprinti vaidmenį, kurį Tinklų ir informacijos saugumo direktyvoje nurodyti valdymo organai atlieka užtikrinant pasitikėjimą ateities technologijomis; pažymi, kad reikėtų pripažinti, jog kibernetinės grėsmės stebėsenos mechanizmai ir perspektyvų vertinimas yra svarbios ES skaitmeninės pramonės saugumo užtikrinimo priemonės, visų pirma užtikrinant MVĮ ir vartotojų apsaugą;
28. pabrėžia, kad itin daug dėmesio reikia skirti su pramone arba gamyba susijusių duomenų ir informacijos rinkimo ir galimybių su jais susipažinti klausimams; todėl pabrėžia, kad itin daug dėmesio taip pat reikia skirti duomenų suverenumo, atvirosios ir standartizuotos prieigos ir duomenų prieinamumo principams, taip pat inovacijų stiprinimui ir našumo didinimui, naujiems paslaugų ir verslo modeliams ir galimybėms atlikti saugumo auditą, kartu sudarant sąlygas sąžiningai konkurencijai; pabrėžia, kad naujų formų reglamentavimo taisykles dėl duomenų nuosavybės ir prieigos prie duomenų reikia priimti labai atsargiai ir tik išsamiai pasikonsultavus su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, mano, kad reikia apsaugoti ir ginti ir inovacijas, ir darbuotojų ir vartotojų privatumą, laikantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento; be to, pabrėžia, kad reikėtų skatinti atskleisti informaciją ir sudaryti sąlygas su ja susipažinti viešojo intereso ir moksliniais tikslais; atkreipia dėmesį į Komisijos šios srities pasiūlymą dėl duomenimis grindžiamos ekonomikos, kuriuo siekiama skatinti bendrą Europos duomenų rinką; mano, kad per šiuo metu vykstančias diskusijas dėl duomenų apsaugos tvarkos, siekiant skatinti kurti techninius sprendimus, skirtus patikimiems atpažinties ir keitimosi duomenimis sprendimams, reikia pabrėžti du esminius aspektus – viena vertus, numatytąsias sutarčių taisykles, kita vertus, nesąžiningos veiklos kontrolės įmonėms palaikant sutartinius santykius priemonių nustatymą;
29. pabrėžia, kad Europos debesijos iniciatyva, kartu su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl laisvo duomenų judėjimo, kuriuo siekiama panaikinti nepagrįstus duomenų vietos apribojimus, gali dar labiau paskatinti Europos pramonės, visų pirma MVĮ ir pradedančiųjų įmonių, skaitmeninimo procesą ir panaikinti ES bendrosios rinkos susiskaidymą; ragina Komisiją stebėti, kaip patvirtinama ir nuosekliai įgyvendinama Europos debesijos iniciatyva, siekiant užtikrinti teisingą, greitą, patikimą ir sklandų duomenų srautą ir naudojimą; primena Komisijai jos įsipareigojimą savo komunikate pristatyti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl laisvo duomenų judėjimo ES, kad būtų pašalinti nepagrįsti nacionaline teise ar reglamentavimu keliami lokalizavimo reikalavimai;
30. tvirtai mano, kad ypač transporto sektoriuje atvirieji ir didieji duomenys bei duomenų analizės išlieka esminiai aspektai siekiant visapusiškai pasinaudoti bendrosios skaitmeninės rinkos privalumais ir skatinti naujoves; apgailestauja, kad iniciatyvos, kuriomis siekiama užtikrinti laisvesnį duomenų srautą, tebėra suskaidytos; pabrėžia, kad reikia daugiau teisinio tikrumo, visų pirma kalbant apie nuosavybę ir atsakomybę, remiantis visišku privatumo užtikrinimu ir duomenų apsauga;
31. pripažįsta galimybes, kurias pramonės skaitmeninimas teikia sektorių duomenų paieškai ir viešųjų ir pusiau viešųjų institucijų bei rinkos dalyvių vykdomam valdymui;
32. atkreipia dėmesį į tai, kad svarbus vaidmuo tenka struktūros atvirumo kaip skaitmeninių komponentų kūrimo principo integravimui;
33. pripažįsta, kad svarbu apsaugoti praktinę patirtį keičiantis pramonės skaitmeniniais komponentais ir siejant juos tarpusavyje ir tuo pat metu sudaryti sąlygas sąveikumui ir tarpusavio sujungiamumui ir šiuos procesus skatinti;
34. pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti Europos pirmavimą pramonės skaitmeninimo srityje, būtina įgyvendinti tvirtą su valstybėmis narėmis ir Komisija suderintą standartizacijos strategiją, taip pat sąveikumą skaitmeninėje srityje; atkreipia dėmesį į svarbią ir unikalią Europos standartizacijos institucijų struktūrą ir į tai, kad jos laikosi įtraukaus ir sutariamu grindžiamo požiūrio, įtraukdamos visuomenės suinteresuotuosius subjektus ir ypač MVĮ; ragina Komisiją skatinti ir plėtoti atvirųjų standartų kūrimą ir palankiai vertina Komisijos ketinimą užtikrinti prieigą prie su standartais susietų patentų ir veiksmingą jų licencijavimą, laikantis teisingų, pagrįstų ir nediskriminacinių (angl. fair, reasonable and non-discriminatory, FRAND) sąlygų, taip pat pripažįsta, kad tai labai svarbu siekiant ES skatinti inovacijas ir MTTP; mano, kad žiedinė ekonomika galėtų būti pagrindinė varomoji nuoseklios informacijos srautų standartizacijos pramonės vertės grandinėse jėga; ragina laikytis ES mastu Europos standartizacijos organizacijose (CEN, CENELEC ir ETSI) suderinto požiūrio į tarptautinius forumus ir konsorciumus; mano, kad pageidautina siekti nustatyti pasaulinius ir visuotinius standartus, tačiau taip pat pabrėžia, kad yra pasirengęs toliau plėtoti Europos standartus, jeigu tarptautinis bendradarbiavimas standartizacijos forumuose nebus konstruktyvus; mano, kad sąveikumas yra būtina sąlyga, visų pirma daiktų interneto srityje, siekiant užtikrinti, kad kuriamos naujos technologijos pagerins galimybes vartotojams, kurie neturėtų būti susaistyti tik su keliais konkrečiais paslaugų teikėjais;
35. pabrėžia, kad skaitmeninimo srities kliūtys prekybai trukdo plėtoti tarptautinę Europos pramonės veiklą ir daro neigiamą poveikį Europos konkurencingumui; mano, kad ES ir trečiųjų šalių sąžiningos prekybos susitarimai gali labai padėti plėtoti bendras tarptautines duomenų apsaugos, duomenų srautų, duomenų naudojimo ir standartizacijos srities taisykles;
Socialinis aspektas: įgūdžiai, švietimas ir socialinės inovacijos
36. mano, kad, siekiant įtraukti pertvarkos poveikį į Europos socialinius ir ekonominius modelius, reikia dėti daug pastangų švietimo, apmokestinimo ir socialinės apsaugos sistemų srityse; atkreipia dėmesį, kad pramonės skaitmeninė transformacija daro didelį socialinį poveikį: pradedant užimtumu, darbo sąlygomis ir darbuotojų teisėmis ir baigiant švietimu ir įgūdžių lavinimu, e. sveikata, aplinka ir darniu vystymusi; pabrėžia būtinybę šių pokyčių metu ir toliau užtikrinti saugumą; ragina Komisiją deramai ištirti pramonės skaitmeninimo socialinį poveikį ir imtis veiksmų dėl jo, taip pat prireikus pasiūlyti tolesnių priemonių, skirtų skaitmeninei atskirčiai mažinti ir įtraukiai skaitmeninei visuomenei skatinti, tuo pat metu didinant Europos konkurencingumą;
37. primena, kad Europos Teisingumo Teismas apibrėžė darbuotojo sąvoką remdamasis tam tikrais darbo santykius apibrėžiančiais kriterijais, pvz., pavaldumas, atlyginimas ir darbo pobūdžiu[12]; ragina užtikrinti sąvokos „darbas“ skaitmeninėje darbo rinkoje apibrėžties teisinį tikrumą, siekiant užtikrinti atitiktį darbo ir socialiniams teisės aktams; tvirtina, kad visi platformų ekonomikos darbuotojai dirba arba pagal sutartis, arba savarankiškai, ir todėl turėtų būti atitinkamai klasifikuojami, nesvarbu, kokia jų sutartinė padėtis;
38. pabrėžia, kad švietimas, mokymas ir mokymasis visą gyvenimą yra socialinės sanglaudos skaitmeninėje visuomenėje pagrindas; pabrėžia, kad Europa susiduria su skaitmenine atskirtimi šioje srityje; ragina, pasikonsultavus su socialiniais partneriais ir jiems dalyvaujant, įgyvendinti Įgūdžių garantijos iniciatyvą ir ragina valstybes nares rasti būdų patenkinti piliečių poreikiams dėl tęstinio mokymo ir perkvalifikavimo, kvalifikacijos didino ir mokymosi visą gyvenimą siekiant užtikrinti, kad būtų sklandžiai pereita prie išmaniosios ekonomikos; pabrėžia, kad per šiuos procesus svarbu užtikrinti skaitmeninių įgūdžių plėtojimą ir pripažinimą, ir atkreipia dėmesį į naują tendenciją tuo pačiu metu ugdyti keletą įgūdžių; mano, kad darbdaviai turėtų naudotis Europos socialinio fondo lėšomis tokiam mokymui organizuoti ir skatindami naudotis skaitmeninių priemonių rinkiniu kvalifikacijai kelti bendradarbiaujant su pramonės atstovais ir socialiniais partneriais; palankiai vertina mokymo medžiagos ir konkretiems sektoriams pritaikytų mokymo programų rengimą; prašo Komisiją išnagrinėti galimybes nustatyti tęstinio skaitmeninių įgūdžių ugdymo programų sertifikavimo sistemą;
39. pabrėžia, kad skaitmeniniai įgūdžiai turi būti įtraukti į nacionalines švietimo programas; pažymi, kad, siekiant šio tikslo, reikėtų toliau plėtoti tokias Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (ENISA) remiamas iniciatyvas kaip Europos kibernetinio saugumo mėnuo ir Europos kibernetinio saugumo iššūkis; pabrėžia, kad svarbu specialiai rengti mokytojus ugdyti skaitmeninius įgūdžius ir kad reikėtų ugdyti visų vaikų skaitmeninius įgūdžius; ragina valstybes nares užtikrinti, kad visose mokyklose būtų įdiegtas belaidis vietinis tinklas ir joms būtų suteikta šiuolaikinė IT įranga; pažymi, kad programavimas taip pat atlieka svarbų vaidmenį; ragina valstybes nares keistis geriausia patirtimi, kad būtų galima pasimokyti iš nusistovėjusios praktikos, pavyzdžiui, iš programos „Fit4Coding“, skaitmeninės akademijos iniciatyvų, e. mokymosi programų arba iš tokių kodavimo mokyklų kaip „Webforce3“; prašo Komisiją skatinti į EBPO ir (arba) PISA vertinimus įtraukti skaitmeninių įgūdžių tikrinimą, kad būtų galima didinti konkurenciją ir palyginti ES valstybių narių rezultatus; ragina valstybes nares, bendradarbiaujant su Komisija, parengti tarpdalykines studijų programas, kuriomis būtų siekiama integruoti kelių rūšių kompetenciją, pavyzdžiui, IT ir verslo valdymo arba inžinerijos ir duomenų mokslų; pabrėžia, kad visos valstybės narės turėtų parengti išsamias nacionalines skaitmeninių įgūdžių strategijas ir nustatyti jų tikslus, kaip padaryti jas paragino Komisija; pabrėžia, kad, rengiant ir įgyvendinant tokias strategijas, itin svarbų vaidmenį gali atlikti socialiniai partneriai ir kiti suinteresuotieji subjektai; pažymi, kad iki šiol tik pusė ES valstybių narių sudarė nacionalines koalicijas užimtumui skaitmeniniame sektoriuje skatinti; pabrėžia, kad, nustačius specialią biudžeto eilutę, skirtą su skaitmeniniais įgūdžiais ir koalicija užimtumui skaitmeniniame sektoriuje skatinti susijusiai veiklai remti, būtų galima stiprinti informacijos sklaidą ir tolesnę veiklą;
40. pabrėžia, kad svarbu investuoti į profesinio mokymo skaitmeninimą ir amatų sektorių; pabrėžia, kad skaitmeninius įgūdžius taip pat reikia papildyti inžineriniais įgūdžiais ir kad kartu reikia skatinti mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM) studijas, taip pat tokius socialinius emocinius įgūdžius kaip gebėjimas bendrauti, komandos koordinavimas ir kelis sektorius aprėpiantis mąstymas;
41. reikalauja į visas skaitmeninimo iniciatyvas įtraukti lyčių aspektą, užtikrinant, kad vykdoma skaitmeninė transformacija taip pat taptų postūmiu užtikrinti lyčių lygybę; pabrėžia būtinybę skirti dėmesio didelei lyčių nelygybei IRT sektoriuje, kadangi jis yra labai svarbus ilgalaikiam Europos ekonomikos augimui ir gerovei užtikrinti;
42. atkreipia dėmesį į skaitmeninimo potencialą užtikrinant socialinių ir kitų viešųjų paslaugų prieinamumą ir neįgaliųjų ir riboto judumo asmenų atskirtį įtrauktį darbo rinkoje; visų pirma pabrėžia nuotolinio darbo svarbą šiomis aplinkybėmis;
43. pažymi, kad, kaip parodė iniciatyva EUROPEANA, Europos kūrinių skaitmeninimas suteikia didžiulę galimybę pagerinti jų prieinamumą, platinimą ir propagavimą, o skaitmeninės inovacijos gali būti postūmis kultūros kūrinių eksponavimo ir prieinamumo revoliucijai; pabrėžia, kad visų pirma svarbu skatinti 3D technologijų naudojimą siekiant rinkti duomenis apie prarastas kultūros vertybes ir paveldą ir norint juos atkurti; pabrėžia, kad reikia užtikrinti Europos kultūros paveldo skaitmeninimo, išsaugojimo ir jo prieinamumo internete finansavimą;
44. apgailestauja dėl to, kad kultūros objektai dažnai yra sunkiai pasiekiami negalią turintiems asmenims, ir atkreipia dėmesį į galimybes, kurių stipresnė skaitmeninė kultūrinė platforma teikia gerinant dalyvavimą ir užtikrinant geresnį kultūrinės patirties, objektų ir meno kūrinių prieinamumą visoje Europoje, nepaisant to, kokioje geografinėje vietovėje jie yra;
45. ragina vykdyti mokslinius tyrimus pagalbinių technologijų srityje ir jas plėtoti – jos gali tapti naujais pramonės produktais, gerinančiais neįgalių asmenų įtrauktį.
46. rekomenduoja pradėti nuolat keistis geriausios patirties pavyzdžiais, parengti dvejų metų pažangos peržiūrą ir rekomendacijas dėl pramonės skaitmeninimo;
47. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms.
- [1] Priimti tekstai, P8_TA(2016)0009.
- [2] OL C 199 E, 2012 7 7, p. 131.
- [3] OL C 236 E, 2011 8 12, p. 57.
- [4] OL C 236 E, 2011 8 12, p. 41.
- [5] Priimti tekstai, P7_TA(2014)0032.
- [6] Priimti tekstai, P7_TA(2013)0535.
- [7] OL C 93, 2016 3 9, p. 120.
- [8] OL C 332 E, 2013 11 15, p. 22.
- [9] Priimti tekstai, P8_TA(2016)0486.
- [10] OL C 81 E, 2011 3 15, p. 45.
- [11] OL C 236 E, 2011 8 12, p. 24.
- [12] Žr. ETT C 596/12 17 dalį ir ETT C 232/09 39 dalį.
AIŠKINAMOJI DALIS
Pramonei Europos ekonomikoje tenka pagrindinis vaidmuo. Ji užtikrina darbo vietas ir ekonomikos dinamiškumą ir gali reikšmingai padėti spręsti svarbiausius Europos Sąjungai tenkančius socialinius uždavinius, pradedant darnaus vystymosi tikslas (DVT) ir klimato kaita ir baigiant demografija, socialiniu nestabilumu ir biologinės įvairovės nykimu. Tuo pat metu pasaulis patiria naują pramonės revoliuciją, pagrįstą skaitmeninimu ir automatizacija. Ji keičia verslo modelius, vertės grandines, gamybą ir vartojimą. Atsiranda naujų svarbių technologijų, pvz., didieji duomenys, daiktų internetas, 5G, debesijos kompiuterija, robotika, dirbtinis intelektas, kvantinės technologijos ir kt. Pasaulio mastu imama lenktyniauti, kas greičiausiai perims šias naujoves ir visuomenei naudingai ir tvariai jas praktiškai pritaikys.
Kad Europos pramonė liktų konkurencinga, labai svarbu užtikrinti, kad ji šioje naujoje pramonės revoliucijoje pirmautų plėtodama inovacijas ir užtikrindama tvarumą. Šiuo klausimu Europos Sąjunga turi akivaizdžių pramoninių pranašumų. Ji turi praktinių žinių, joje vykdomi moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, ji turi kvalifikuotų darbuotojų, didelę bendrąją rinką, tvirtą pramonės bazę ir istorinę patirtį vienijant gamybą ir paslaugas. Taigi Europai reikia plataus užmojo pramonės modernizavimo strategijos, kurią įgyvendinant būtų skaitmeninama jos gamybos bazė. Europos Komisijos komunikatas – tai pirmas svarbus žingsnis tinkama kryptimi.
Tokiai strategija reikia kompleksinio požiūrio, kuris būtų grindžiamas šiais ramsčiais:
• Europos lygmens koordinavimas ir vizija
• tinkamų pagrindinių sąlygų (infrastruktūra, investicijos, inovacijos) nustatymas
• dėmesys saugumui – svarbiam Europos aspektui plėtojant naujas pagrindines technologijas
• socialinio atsparumo stiprinimas plėtojant įgūdžius, švietimą ir socialines inovacijas.
ES reikia bendro strateginio požiūrio. 28 atskirose nacionalinėse strategijose, platformose ir požiūriuose nesinaudojama Europos pridėtine verte, jie toliau skatina susiskaldymą, kelia grėsmę bendrajai rinkai ir lemia neveiksmingumą. Todėl Europos požiūris kartu su Europos koordinavimo platforma yra itin svarbūs siekiant užtikrinti, kad nacionalinės strategijos būtų įtvirtintos platesniame kontekste, susijusiame su europine perspektyva. Visų pirma, reikia bendros europinės vizijos. Pats skaitmeninimas negali būti leitmotyvas. Skaitmeninimas sudaro galimybę plėtoti konkurencingumą, tvarumą ir gerą darbą. Skaitmeninant produktus ir paslaugas artimiausius penkerius metus kasmet būtų papildomai gaunama daugiau kaip 110 mlrd. EUR pajamų. Komisijos duomenimis, vien tik Vokietijoje ateinantį dešimtmetį tai užtikrintų 8 proc. našumo augimą. Tai taip pat gali duoti socialinės, ekonominės ir aplinkosauginės naudos. BT duomenimis, naudojant IRT galima užtikrinti, kad 2030 m., užtikrinus energijos ir išteklių naudojimo efektyvumą, ES išmetamo anglies dioksido kiekis būtų 1,5 gigatonų CO2 ekvivalento mažesnis, o taikant e. sveikatos technologijas ir tokiu būdu užtikrinus mažesnį skaičių tiesioginių konsultacijų būtų galima išvengti išlaidų patalpoms ir sutaupyti 14 mlrd. EUR.
Vis dėlto prisitaikyti prie naujų pramonės tendencijų nebus įmanoma, jei Europa neužtikrins tinkamų pagrindinių sąlygų. Tai reiškia, kad reikia Europos ekonomikai užtikrinti geriausią infrastruktūrą, pvz., įdiegus 5G ir šviesolaidžio tinklus, skatinti inovacijas ir mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, taip pat skatinti investuoti į naująsias technologijas ir modernizaciją. Pagal Europos Komisiją, maždaug per pastaruosius 15 metų „ES investicijos į produktus, susijusius su IRT, sudarė apie trečdalį sumos, kurią investavo JAV“. Investuojama pernelyg mažai. Todėl turi būti užtikrintos pagrindinės sąlygos, kurios užtikrintų, kad nebūtų griežtai taupoma, o investuojama. Mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) šiuo klausimu yra itin svarbios. Tyrimų duomenimis, dauguma Europos MVĮ save laiko atsiliekančiomis skaitmeninių technologijų diegimo srityje ir tam joms trūksta investicijų. Ši problema turi būti sprendžiama taikant MVĮ pritaikytas skaitmeninimo paskatas.
Šioje naujoje skaitmeninėje eroje taip pat daugiau dėmesio turi būti skiriama įvairiems saugumo aspektams. Nepakenkiant laisvosioms rinkoms reikia užtikrinti, kad Europos strateginės svarbos technologijos nebūtų pigiai parduodamos užsienio konkurentams. Taip pat reikia užtikrinti kibernetinį saugumą suskaitmenintuose gamyklose ir daiktų internete, kuriame kiekvienas suskaitmenintas gaminys ar paslauga gali būti staiga panaudotas kaip ginklas į jį įsilaužus. Šiuo tikslu būtina nustatyti aiškias kibernetinio saugumo taisykles. Taip pat bus itin svarbu nustatyti sistemą, kurią taikant būtų užtikrintas laisvas duomenų srautas tuo pat metu apsaugant duomenų suverenumą ir nustatant aiškias įmonių tarpusavio santykių duomenų valdymo taisykles, ir vykdyti standartizaciją. Europos konkurentai jau aktyviai bando primesti savo standartizacijos strategijas siekdami paremti savo pramonės subjektus. Todėl Europa kartu su Europos standartizacijos organizacijomis savo pramonės skaitmeninimo strategiją turi paremti aiškia standartizacijos kampanija.
Akivaizdu, kad Europos pramonės skaitmeninimas taip pat kelia iššūkius. Susiduriama su absurdiška situacija, kai dėl naujųjų technologijų, įvairių tyrimų duomenimis, gali būti prarasta darbo vietų ir socialinis stabilumas, o Europai tuo tarpu trūksta kvalifikuotų darbuotojų. Palyginti su ankstesniais metais, šiuo metu Europoje trūksta maždaug 180 000 IT specialistų. Todėl pramonės skaitmeninimo strategijai būtinas tvirtas socialinis aspektas. Jis apima teisę į mokymą ir įgūdžių garantijas, mokymosi visą gyvenimą skatinimą ir įgūdžių lavinimo nuo jauno amžiaus ir jo įtraukimo į mokyklų programas užtikrinimą. Skaitmeniniai įgūdžiai taip pat turi būti plėtojami horizontaliai. Ne tik dideliuose pramonės objektuose, bet ir MVĮ bei amatų sektoriuje. Šiuo klausimu taip pat labai svarbu suderinti skaitmeninius įgūdžius ir profesinį mokymą.
Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ (28.3.2017)
pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui
dėl Europos pramonės skaitmeninimo
(2016/2271(INI))
Nuomonės referentė: Marju Lauristin
PASIŪLYMAI
Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
A. kadangi informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriuje Europoje šiuo metu dirba šeši milijonai žmonių; kadangi 40 proc. Europos darbuotojų skaitmeniniai įgūdžiai yra nepakankami ir jie patiria sunkumų mokymosi visą gyvenimą srityje; kadangi švietimo ir mokymo sistemas reikia pritaikyti ir dar labiau sustiprinti, kad jos atitiktų skaitmeninės darbo rinkos reikalavimus;
B. kadangi su IRT sektoriumi susijusio užimtumo ir mokymo srityje yra didelė lyčių nelygybė, turinti didelį neigiamą poveikį lygybei darbo rinkoje;
C. kadangi pramonės skaitmeninimas giliai prasiskverbia į visas šio sektoriaus veiklos sritis ir didina jo konkurencingumą užtikrindamas novatorišką ir tvarią prekių gamybą ir paslaugų teikimą, skatindamas ekonomikos augimą ir užtikrindamas darbo vietų kūrimą ir klestėjimą, tačiau dėl jo taip pat kyla iššūkių, kuriuos sprendžiant ir siekiant teisingai pereiti prie skaitmeninių technologijų būtina užtikrinti aktyvų socialinių partnerių ir vietos valdžios institucijų dalyvavimą;
D. kadangi pramonėje sukurtos pridėtinės vertės ir užimtumo santykinė svarba dešimtmečius mažėja ir tai prisideda prie ekonominio disbalanso ir kai kuriais atvejais daro neigiamą poveikį socialinei ir regioninei sanglaudai;
E. kadangi skaitmeninant galėtų atsirasti nauji tinklaveikos santykiai tarp žmonių, grupių, mašinų ir sistemų, taip paskatinant žmonių kūrybingumo ir dirbtinio intelekto sinergijas;
F. kadangi vidutiniškai 9 proc. darbo vietų gresia didelis pavojus būti automatizuotoms, o dar 25 proc. darbo vietų pusė užduočių labai pasikeis dėl automatizavimo;
G. kadangi, Komisijos duomenimis, toliau didėja skaitmeninių gebėjimų turinčių aukštos kvalifikacijos darbuotojų paklausa ir, jei nebus imtasi tinkamų priemonių, iki 2020 m. atsiras 756 000 laisvų darbo vietų, todėl kils grėsmė Europos ekonomikos augimui ir konkurencingumui; kadangi reikėtų peržiūrėti dabartines švietimo ir mokymo sistemas siekiant, jei reikia, labiau patenkinti skaitmeninės darbo rinkos poreikius ir padidinti užimtumą;
H. kadangi prisitaikymas prie technologijų pokyčių ir su jais susiję pokyčiai darbo rinkoje yra nuolatinis uždavinys, kurį ateityje teks spręsti įmonėms, profesinėms sąjungoms ir politikos formuotojams; kadangi vienu iš svarbiausių uždavinių bus užtikrinti, kad švietimo ir mokymo sistemos atitiktų skaitmeninės darbo rinkos poreikius ir kad pramonės skaitmeninimas ir toliau papildytų žmogaus darbą;
1. pabrėžia, kad pramonės skaitmeninimas yra didelis iššūkis ir sudaro galimybes darbo vietų kūrimo ir praradimo atžvilgiu, taip pat darbo organizavimo srityje; pabrėžia, kad dėl pramonės skaitmeninimo Komisijai ir valstybėms narėms reikia, konsultuojantis su socialiniais partneriais, imtis tikslinių veiksmų užimtumo, socialinės, švietimo ir mokesčių politikos, platesnio kolektyvinių derybų taikymo bei modernios infrastruktūros užtikrinimo srityse; pabrėžia, kad pramonės skaitmeninimas turėtų būti formuojamas taip, kad jis prisidėtų prie darbo sąlygų gerinimo;
2. atkreipia dėmesį į tai, kad dažnai naujose skaitmeninimu pagrįstose darbo formose darbo vieta yra atsiejama nuo įmonės, o tai kelia iššūkį, susijusį su taikytina darbo teise, socialine apsauga ir kolektyvinėmis sutartimis, įskaitant vienodo požiūrio taikymo toje pačioje darbo vietoje principą; yra susirūpinęs dėl to, kad pramonėje plinta mažų garantijų darbas, įskaitant fiktyvų savarankišką darbą ir nesąžiningas nenustatytos apimties darbo sutartis; pabrėžia, kad darbuotojų apsauga turi būti užtikrinta vienodai visoje skaitmeninėje darbo rinkoje;
3. atkreipia dėmesį į tai, kad esama didelių regioninių skirtumų, susijusių su pramonės skaitmeninimu, kurie daro poveikį užimtumui, našumui ir ekonomikos augimui, ypač MVĮ; pažymi, kad esama ne tik regioninių, bet ir socialinių skirtumų skaitmeninimo srityje, taip pat skirtumų tarp įmonių; todėl ragina dėti daugiau pastangų plėtojant įtraukią skaitmeninę infrastruktūrą, įskaitant prieigą prie plačiajuosčio ryšio, ir remiant MVĮ, ypač atsiliekančiuose regionuose; ragina Sąjungą remti investicijas į skaitmeninę infrastruktūrą ir užtikrinti geresnį Europos fondų panaudojimą šioje srityje; atkreipia dėmesį į tai, kad būtina skatinti visuotinę prieigą prie interneto, taip pat užtikrinti ją nepalankioje padėtyje esančioms gyventojų grupėms ir žmonėms, gyvenantiems kaimo vietovėse;
4. mano, kad viešosios skaitmeninės inovacijos bei atviri standartai yra būdas kovoti su skaitmeninių žinių koncentracija keliose pramonės įmonėse, tokiu būdu skatinant subalansuotą skaitmeninę plėtrą visose valstybėse narėse;
5. pabrėžia, kad svarbu kurti tinklus ir bendradarbiauti pasitelkiant jau vykdomas nacionalines skaitmeninimo iniciatyvas, pavyzdžiui, „Industrie 4.0“, ir ragina dėti daugiau pastangų siekiant remti regionus ir sektorius, kurie šiuo atsilieka, ir skatinti didesnę ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą; pabrėžia skaitmeninės kompetencijos centrų galimybes remti pramonės skaitmeninimą, didinant jau veikiančių įmonių konkurencingumą bei skatinant kurti naujas įmones;
6. atkreipia dėmesį į tai, kad skaitmeninė pertvarka yra sudėtingas reiškinys, kurį reikia spręsti taip pat Europos lygmeniu, kad būtų išvengta bendrosios rinkos susiskaidymo, ir į tai, kad tam reikia glaudaus bendradarbiavimo su nacionaliniais ir regioniniais suinteresuotaisiais subjektais;
7. ragina Komisiją ir valstybes nares, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, reguliariai stebėti ir vertinti skaitmeninimo poveikį darbo vietų kokybei, skaičiui bei rūšims, taip pat įgūdžių ir kvalifikacijų poreikį, ir atitinkamai pritaikyti susijusias politikos priemones, siekiant apsaugoti darbuotojų teises, garantuoti sąžiningą konkurenciją ir užtikrinti, kad skaitmeninimas prisidėtų keliant socialinius ir darbo standartus; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl pramonės skaitmeninimo skirtumas tarp sukuriamų ir prarandamų įvairių rūšių darbo vietų gali turėti įtakos finansiniam socialinės apsaugos sistemų, pensijų sistemų ir draudimo nuo nedarbo sistemų tvarumui valstybėse narėse; primena, kad ne visos būsimos darbo vietos yra vienodai paveiktos pramonės skaitmeninimo ir kad nereikėtų nuvertinti žmonių sąveikos svarbos;
8. atkreipia dėmesį į poveikį, kurį skaitmeninėmis technologijomis grindžiami nauji verslo modeliai daro darbo rinkai ir darbuotojų bei paslaugų teikėjų skaitmeninių įgūdžių paklausai; pabrėžia, kad skaitmeninimas suteikia galimybių sugrąžinti į kitas šalis perkeltą gamybą; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti į kitas šalis perkeltos veiklos sugrąžinimo strategijas, kuriomis būtų skatinamas ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas Sąjungoje;
9. primena, kad skaitmeninimas gali padidinti turto pasiskirstymo nelygybę didindamas skaitmeninę nelygybę, kuri galėtų padalinti visuomenę, valstybes nares ir regionus į tuos, kurie gali gauti naudos iš didesnio skaitmeninio našumo, ir tuos, kurie to negali; taigi ragina Komisiją ir valstybes nares ištirti galimus dėl automatizavimo atsirandančios nelygybės mažinimo būdus;
10. pripažįsta galimybes ir iššūkius, susijusius su pramonės skaitmeninimu; pripažįsta, kad pramonės skaitmeninimas turi teigiamą poveikį, nes didina darbo sąlygų lankstumą, kuris gali sukurti geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, judriuoju nuotoliniu darbu įvairinti pasirinkimą ir sudaryti galimybes žmonėms iš kaimo ir atokių vietovių integruotis į darbo rinką su sąlyga, kad jie bus aprūpinti reikiama infrastruktūra, ir tokiu būdu skatinti ekonomikos augimą; taip pat pripažįsta, kad skaitmeninimo sukelta didesnio lankstumo tendencija gali padidinti laikino ir neužtikrinto darbo pavojų; pabrėžia, kad naujų darbo formų negalima naudoti siekiant apeiti galiojančius darbo ir socialinius teisės aktus, susijusius su darbuotojų ir vartotojų teisių apsauga; atkreipia dėmesį į tai, kad tradicinės pramonės šakos ir įmonės platformų ekonomikoje turi veikti vienodomis sąlygomis;
11. ragina Komisiją ir valstybes nares rinkti duomenis siekiant stebėti ir įvertinti skaitmeninimo poveikį užimtumo formoms ir darbo sąlygoms ir imtis visų reikalingų iniciatyvų, kad būtų išaiškinta platformų darbuotojų teisinė padėtis, visų pirma atskiriant sąvokas savarankiškai dirbančius asmenis ir darbuotojus, ir, jei reikia, pakoreguoti esamus teisės aktus siekiant užtikrinti, kad darbo teisė tinkamai apimtų visas darbo vietas; pabrėžia, kad visi darbuotojai turi tas pačias Sutartyse ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintas socialines teises, kurias reikėtų užtikrinti, įskaitant laisvo judėjimo teisę, asociacijų laisvę, teisę sudaryti kolektyvines sutartis ir teisę į kolektyvinius veiksmus; pabrėžia, kad reikia sukurti proporcingą platformų ekonomikos reglamentavimo ir administravimo aplinką, kurioje būtų atsižvelgiama į visų suinteresuotųjų subjektų teises ir pareigas;
12. primena, kad Europos Teisingumo Teismas apibrėžė darbuotojo sąvoką remdamasis tam tikrus kriterijus, pvz., pavaldumo, atlyginimo ir darbo pobūdžio kriterijus[1], atitinkančiais darbo santykiais; ragina užtikrinti sąvokos „darbas“ skaitmeninėje darbo rinkoje apibrėžties teisinį tikrumą, siekiant užtikrinti atitiktį darbo ir socialiniams teisės aktams; tvirtina, kad visi platformų ekonomikos darbuotojai dirba arba pagal sutartis, arba savarankiškai, ir todėl turėtų būti atitinkamai klasifikuojami, nesvarbu, kokia jų sutartinė padėtis;
13. reiškia susirūpinimą dėl didelių skaitmeninių gebėjimų lygio skirtumų tarp darbuotojų tiek pačiose valstybėse narėse, tiek tarp skirtingų valstybių narių; pabrėžia, kad reikia pašalinti šiuos skirtumus, kurie daro neigiamą poveikį vystymosi galimybėms ir darbo rinkai;
14. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad pramonės skaitmeninimas ir dėl jo plintančios naujos darbo formos nepakenktų socialinio draudimo įmokoms ir už visų formų darbą būtų mokama visa įmokų suma; pažymi, kad skaitmeniniai sprendimai gali sudaryti palankesnes sąlygas rinkti mokesčius ir socialinio draudimo įmokas;
15. ragina Komisiją ir valstybes nares nuolat įtraukti socialinius partnerius į skaitmeninės ekonomikos reguliavimo sistemos pritaikymo darbą; ragina socialinius partnerius sudaryti kolektyvines sutartis dėl platformų ekonomikos;
16. ragina valstybes nares užtikrinti galimybes mokymuose įgyti XXI amžiaus gebėjimų, ypač skaitmeninių, kritinio mąstymo, problemų sprendimo, komandinio darbo ir didžiųjų duomenų naudojimo gebėjimų, kad visi piliečiai galėtų dalyvauti bendrojoje skaitmeninėje rinkoje vienodomis sąlygomis; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad svarbūs yra universalieji gebėjimai, kurie įgalina darbuotojus priimti informacija pagrįstus sprendimus ir ugdyti iniciatyvumo jausmą bei savimonę; pabrėžia ypatingą darbdavių vaidmenį organizuojant ir finansuojant tinkamus mokymus, kurie sudaro darbuotojams galimybes tobulinti savo skaitmeninius įgūdžius ir kvalifikaciją; atkreipia ypatingą dėmesį į darbuotojus, dirbančius darbo vietose, kurios gali būti panaikintos dėl vykdomo pramonės skaitmeninimo;
17. pabrėžia, kad skaitmeniniame amžiuje mokymasis visą gyvenimą svarbus visiems darbuotojams; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad darbo netekę darbuotojai galėtų, jeigu to pageidauja, greitai persikvalifikuoti skaitmeninių gebėjimų srityje; ragina modernizuoti socialinės apsaugos sistemas, kad jos atitiktų skaitmeninimo formuojamus darbo ir karjeros modelius;
18. atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu švietimo sistemas pritaikyti prie skaitmeninės ekonomikos poreikių siekiant suteikti studentams reikiamų žinių ir gebėjimų; dar kartą ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti tarpdisciplininį mąstymą mokyklose siekiant patenkinti didėjančią skaitmeninių ir vienas kitą papildančių gebėjimų paklausą; ragina valstybes nares dėmesį skirti ne tik darbuotojų kvalifikacijos kėlimui, bet ir skatinti švietimo įstaigose nuo ankstyvo amžiaus domėtis mokslu, technologijomis, inžinerija ir matematika, taip pat verslumo ir socialiniais emociniais įgūdžiais, ir skatinti šių dalykų dėstymą; pabrėžia, kad reikia ypač stengtis įveikti didelės lyčių nelygybės problemą IRT sektoriuje; ragina valstybes nares užtikrinti socialinių partnerių ir švietimo ir mokymo įstaigų dalyvavimą rengiant skaitmeniniam amžiui skirtą gebėjimų strategiją ir profesinio mokymo programas;
19. atkreipia dėmesį į tai, kad gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitiktis skaitmeninėje ekonomikoje susijusi ne tik su įgūdžių trūkumu, bet ir su prastomis darbo sąlygomis, dėl kurių labiausiai kvalifikuoti darbuotojai pasirenka dirbti kitur, bei prastu žmogiškųjų išteklių valdymu, kai nesugebama visapusiškai išnaudoti skaitmeninės kartos įgūdžių ir žinių;
20. palankiai vertina iniciatyvas, kurių Komisija ėmėsi siekdama pašalinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumo problemą, pavyzdžiui, iniciatyvą „Skaitmeninių įgūdžių ir užimtumo koalicija“; pabrėžia, kad ilgalaikė sėkmė šioje srityje gali būti pasiekta tik įtraukiant visus susijusius suinteresuotuosius subjektus, įskaitant socialinius partnerius, švietimo ir mokymo įstaigas ir nevyriausybines organizacijas;
21. pabrėžia, kad darbuotojai nėra robotizuotų gamybos sistemų arba skaitmeninių platformų priedėliai, o atlieka svarbų vaidmenį formuojant savo darbo aplinką ir skaitmeninant pramonę; todėl pabrėžia, kad reikia stiprinti teisę konsultuotis ir dalyvauti sprendžiant su įmone susijusius klausimus, taip pat užtikrinti aktyvesnį socialinių partnerių dalyvavimą visais lygmenimis siekiant užtikrinti teisingą perėjimą prie skaitmeninės ekonomikos;
22. pabrėžia, kad reikia nustatyti ir išanalizuoti teigiamą pramonės skaitmeninimo poveikį ir jo keliamą riziką darbuotojų sveikatai ir saugai, įskaitant naujus psichologinės rizikos veiksnius ir robotų sąveikos su žmonėmis poveikį, kad prireikus būtų galima imtis tinkamų priemonių; pabrėžia, kad į šią veiklą reikia įtraukti socialinius partnerius; atkreipia dėmesį į psichologinį ir neurologinį skaitmeninimo poveikį darbuotojams, nes dėl nuolatinio pasiekiamumo kyla su darbu susijusių psichinės sveikatos problemų, pvz., pervargimo, rizika; taigi pritaria ta, kad darbuotojams būtų suteikta teisė būti nepasiekiamais ne sutartomis darbo valandoms;
23. ragina Komisiją ir jos agentūras, visų pirma Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūrą (EU-OSHA), ištirti su skaitmeninimo, robotikos ir dirbtinio intelekto procesais susijusį poveikį protinei įtampai ir prireikus teikti politikos rekomendacijas; atkreipia dėmesį į poveikį, kurį darbo aplinkai ir stresui darbe gali daryti nuolatinė skaitmeniniais metodais vykdoma priežiūra; šiuo atžvilgiu pabrėžia, jog moksliniais tyrimais aiškiai nustatyta, kad didesnė įtampa ir priežiūra padidina ne našumą, o pavojų sveikatai, didina klaidų ir nelaimingų atsitikimų skaičių[2];
24. ragina valstybes nares kartu su socialiniais partneriais pradėti nacionalines konsultacijas dėl darbo ir skaitmeninimo ateities; mano, kad Komisija turėtų atlikti labai svarbų vaidmenį skleidžiant ir koordinuojant tokias nacionalines iniciatyvas;
25. atkreipia dėmesį į tai, kad vis platesnis naujų technologijų ir elektroninio ryšio priemonių naudojimas darbo vietoje kelia klausimų dėl darbuotojų privatumo ir naujų stebėsenos ir priežiūros galimybių; todėl pabrėžia, kad reikia skubiai aptarti ir sukurti geresnes politikos sistemas, susijusias su darbuotojų duomenų naudojimu, tvarkymu, saugojimu ir nuosavybe, kurios atitiktų Reglamento (ES) 2016/679 nuostatas, kad būtų išvengta darbuotojų pagrindinių teisių pažeidimų ir užtikrinta darbuotojo teisė susipažinti su duomenimis;
26. atkreipia dėmesį į skaitmeninimo potencialą užtikrinant socialinių ir kitų viešųjų paslaugų prieinamumą ir neįgaliųjų ir riboto judumo asmenų atskirtį įtrauktį darbo rinkoje; visų pirma pabrėžia nuotolinio darbo svarbą šiomis aplinkybėmis;
27. atkreipia dėmesį į padidėjusį platformų darbo mastą ir tikisi, kad jis toliau plėsis pramonės sektoriuje, kadangi skaitmeninimas teikia decentralizacijos ir lankstumo galimybes; pakartoja, kad yra susirūpinęs dėl to, kaip platformų darbas naudojamas siekiant apeiti mokesčių teisės aktus ir darbuotojų teises, įskaitant, kai kuriais atvejais, minimalius užmokesčio, sveikatos ir saugos reikalavimus, maksimalų darbo laiką ir teises į socialinę apsaugą; ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti sistemą, kuri užtikrintų, kad platformų darbuotojai naudotųsi tomis pačiomis teisėmis kaip ir tradicinės ekonomikos darbuotojai ir kad asmenų ir įmonių mokesčių mokėjimo ir socialinio draudimo įmokų srityje būtų užtikrintos vienodos sąlygos siekiant apsaugoti viešųjų finansų ir socialinės apsaugos sistemų stabilumą.
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
Priėmimo data |
22.3.2017 |
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
43 1 2 |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Mara Bizzotto, Enrique Calvet Chambon, David Casa, Ole Christensen, Lampros Fountoulis, Rina Ronja Kari, Jan Keller, Ádám Kósa, Jean Lambert, Jérôme Lavrilleux, Patrick Le Hyaric, Jeroen Lenaers, Javi López, Thomas Mann, Dominique Martin, Anthea McIntyre, Joëlle Mélin, Emilian Pavel, João Pimenta Lopes, Georgi Pirinski, Marek Plura, Terry Reintke, Sofia Ribeiro, Robert Rochefort, Maria João Rodrigues, Claude Rolin, Anne Sander, Sven Schulze, Jutta Steinruck, Romana Tomc, Yana Toom, Marita Ulvskog, Renate Weber, Tatjana Ždanoka, Jana Žitňanská |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Maria Arena, Georges Bach, Tania González Peñas, Krzysztof Hetman, Marju Lauristin, Alex Mayer, Joachim Schuster, Jasenko Selimovic, Csaba Sógor, Michaela Šojdrová, Neoklis Sylikiotis |
||||
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
43 |
+ |
|
ALDE ECR ENF GUE/NGL EPP
S&D Green/EFA |
Enrique Calvet Chambon, Robert Rochefort, Jasenko Selimovic, Yana Toom, Renate Weber Anthea McIntyre; Jana Žitňanská Dominique Martin, Joëlle Mélin Tania González Peñas, Rina Ronja Kari, Patrick Le Hyaric, Neoklis Sylikiotis Georges Bach, David Casa, Krzysztof Hetman, Ádám Kósa, Jérôme Lavrilleux, Jeroen Lenaers, Thomas Mann, Marek Plura, Sofia Ribeiro, Claude Rolin, Anne Sander, Sven Schulze, Michaela Šojdrová, Csaba Sógor, Romana Tomc Maria Arena, Ole Christensen, Jan Keller, Marju Lauristin, Javi López, Alex Mayer, Emilian Pavel, Georgi Pirinski, Maria João Rodrigues, Joachim Schuster, Jutta Steinruck, Marita Ulvskog Jean Lambert, Terry Reintke, Tatjana Ždanoka |
|
1 |
- |
|
NI |
Lampros Fountoulis |
|
2 |
0 |
|
ENF GUE/NGL |
Mara Bizzotto João Pimenta Lopes |
|
Sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė
- [1] Žr. ETT C 596/12 17 dalį ir ETT C 232/09 39 dalį.
- [2] Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra: „Work-related stress and risk assessment. A European campaign on risk assessment“; paimta 2013 m. birželio 14 d. iš https://osha.europa.eu/en/surveys-and-statistics-osh/esener.
Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ (7.2.2017)
pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui
dėl Europos pramonės skaitmeninimo
(2016/2271(INI))
Nuomonės referentas: Sergio Gaetano Cofferati
PASIŪLYMAI
Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. palankiai vertina Komisijos komunikatą „Europos pramonės skaitmeninimas“ (COM(2016) 0180); primena tikslą iki 2020 m. padidinti pramonės įnašą į ES BVP iki 20 proc.; pabrėžia, kad skaitmeninimas šiomis aplinkybėmis gali suvaidinti svarbų vaidmenį ir gali suteikti verslo galimybių; pabrėžia, kad skubiai reikia parengti plataus užmojo ir nuoseklią ES strategiją, sutelkiančią įvairias ES iniciatyvas ir koordinuojančią atitinkamas nacionalines ir regionines strategijas, kartu vengiant susiskaidymo ir suteikiant kuo daugiau galimybių vartotojams, darbuotojams ir įmonėms;
2. pabrėžia, kad dėl skaitmeninimo įvyko permainų visuose ekonomikos sektoriuose ir kad Europa turi pasinaudoti šia galimybe siekdama didinti savo konkurencingumą tarptautiniu mastu; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares toliau plėtoti ES bendrąją rinką, siekiant sustiprinti Europos pramonę, įskaitant MVĮ ir naujai įsteigtas įmones, užtikrinti nuoseklią reguliavimo sistemą ir šalinti nepagrįstas reguliavimo kliūtis, mažinti biurokratizmą ir atnaujinti teisės aktus;
3. pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti gerai veikiančią bendrąją skaitmeninę rinką, reikalingos pakankamos investicijos ir suderinta reglamentavimo sistema į mokslinius tyrimus ir inovacijas, infrastruktūrą, kibernetinį saugumą, duomenų apsaugą, e. vyriausybę ir skaitmeninių įgūdžių lavinimą; pabrėžia, kad ES šiuo klausimu atsilieka nuo savo konkurentų ir kad reikia daugiau išteklių šioms investicijoms, ir kad turėtų būti sudarytos sąlygos visapusiškai pasinaudoti esamų fondų ir skatinamų privačių investicijų galimybėmis ir sinergija; mano, kad Komisija turėtų dėti daugiau pastangų veiksmingai sprendžiant šias problemas; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti daugiau aiškumo dėl finansavimo įsipareigojimų ir būsimų iniciatyvų, kuriomis palengvinamas skaitmeninimo procesas, visų pirma dėl ESIF, ESI fondų, programos „Horizontas 2020“ ir galimos jų sinergijos, taip pat dėl numatomo indėlio iš valstybių narių nacionalinių biudžetų; ragina Komisiją ištirti viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių ir JTI poveikį atsižvelgiant į būsimą tarpinį programos „Horizontas 2020“ vertinimą;
4. primena, kad šiuo metu yra 30 lygiagrečių nacionalinių ir regioninių iniciatyvų; pabrėžia, kad svarbu kurti jų sinergiją ir plėtoti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, kad būtų užtikrintas geresnis išteklių matomumas, pridėtinė vertė ir efektyvus panaudojimas; apgailestauja dėl didėjančio geografinio atotrūkio pramonės konkurencingumo ir skaitmeninimo srityse; ragina išplėsti labai didelės spartos fiksuotojo ryšio ir judriojo ryšio tinklų infrastruktūrą, kad būtų galima ją įdiegti visuose geografiniuose regionuose, įskaitant kaimo arba izoliuotas vietoves; primygtinai ragina Komisiją parengti išsamias statistikos priemones, kurios papildytų jau turimas priemones, pvz., DESI indeksą, kad būtų galima geriau įvertinti skaitmeninimo procesus įvairiose srityse ir sektoriuose;
5. palankiai vertina Komisijos ketinimą visoje Europoje sukurti skaitmeninių inovacijų centrus, kurie sujungtų esamas ES ir nacionalines iniciatyvas; pabrėžia, kad šiuose centruose turėtų būti siūlomas ugdomasis vadovavimas, konsultacijos ir galimybės dalytis geriausia patirtimi; ragina Komisiją užtikrinti, kad bendradarbiavimas ir investicijos Europos lygmeniu į pramonės skaitmeninimą lemtų laipsnišką geografinės skaitmeninės atskirties mažinimą, geresnį esamų fondų koordinavimą ir didesnes MVĮ skaitmeninimo galimybes; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu labai mažose, mažosiose ir vidutinėse įmonėse sukurti skaitmeninimui palankią aplinką;
6. atkreipia dėmesį į pavojų, kad pramonės subjektų pelnas pereis firminių skaitmeninių platformų savininkams ir rinka bus sutelkta kelių subjektų rankose, taip sukuriant de facto monopolį, visų pirma platformų atžvilgiu; mano, kad būtini efektyvūs ir nuoseklūs konkurencijos institucijų veiksmai, ir, prireikus, teisėkūros iniciatyvos, kad būtų užtikrinta sąžininga įvairių veiklos vykdytojų konkurencija, taip pat ir skaitmeninėje aplinkoje;
7. atkreipia dėmesį į tai, kad reikia skubiai pateikti veiksmingą standartizacijos planą ir užtikrinti visapusišką sąveikumą pramonės skaitmeninimo srityje, be kita ko, daiktų interneto ir autonominių sistemų srityje, kadangi dabartinės ES lygmens tiekimo grandinės ir skaitmeninimas šioje srityje kelia problemų, kurias galima išspręsti tik Europos lygmeniu; ragina Komisiją skatinti visų pagrindinių sričių atvirųjų, sąveikių ir paklausa grindžiamų standartų kūrimą ir palankiai vertina Komisijos ketinimą užtikrinti prieigą prie su standartais susietų patentų, laikantis teisingų, pagrįstų ir nediskriminacinių (angl. fair, reasonable and non-discriminatory, FRAND) sąlygų; primena Komisijai, kad reikia atsižvelgti į visus atitinkamus standartų rengimo aspektus ir užtikrinti pakankamą visų susijusių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą, įskaitant socialinius partnerius ir naujus subjektus, standartizacijos procesuose atitinkamu pasauliniu, europiniu, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis;
8. mano, kad duomenų ir IT infrastruktūros saugumas ir su tuo susijęs pasitikėjimas skaitmeninėje aplinkoje yra būtinos sąlygos siekiant panaudoti visą augimo ir inovacijų potencialą pasitelkus pramonės skaitmeninimą ir teikiant naudą darbuotojams, vartotojams ir įmonėms, įskaitant MVĮ ir naujai įsteigtas įmones; be to, ragina komercinės programinės įrangos ir aparatinės įrangos gamintojus užtikrinti saugos ir saugumo standartus, taikant turimas naujausias technologijas; ragina pramonės atstovus šalia „projektuojant numatytos privatumo apsaugos“ ir „numatytosios tvarkos“ principų visiškai įgyvendinti „projektuojant numatyto saugumo“ principą;
9. skatina dėti daugiau pastangų europiniu lygmeniu kibernetinio saugumo srityje; ragina valstybes nares į savo nacionalinę teisę laiku ir nuosekliai perkelti Tinklų ir informacijos saugumo direktyvą ir griežtai laikytis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento, taip pat įsitraukti į veiksmingą bendradarbiavimą, siekiant užtikrinti saugią aplinką ES piliečiams ir įmonėms; primena, kad 80 proc. Europos bendrovių per pastaruosius metus patyrė bent vieną kibernetinio saugumo incidentą[1]; prašo naujų ir konkrečių iniciatyvų siekiant pateikti gaires įmonėms, visų pirma MVĮ, kaip sustiprinti jų atsparumą kibernetiniams išpuoliams, ir palankiai vertina naują neseniai Komisijos pradėtą viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystę kibernetinio saugumo klausimais;
10. mano, kad skaitmeninimas turėtų suteikti vartotojams didesnį pasirinkimą, daugiau naudotojams patogių ir pritaikytų produktų ir daugiau informacijos, visų pirma apie produktų arba paslaugų kokybę;
11. ragina Komisiją ir valstybes nares imtis būtinų priemonių, siekiant visapusiškai užtikrinti piliečių teisę į privatumą ir į jų asmens duomenų apsaugą skaitmeninėje aplinkoje; pabrėžia, kad svarbu tinkamai įgyvendinti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, užtikrinant visapusišką pritaikytosios bei standartizuotosios privatumo apsaugos principo taikymą; atkreipia dėmesį, kad tampa vis svarbiau išaiškinti susirūpinimą keliančius klausimus dėl prieigos prie duomenų, duomenų nuosavybės ir atsakomybės, ir ragina Komisiją toliau vertinti dabartinę reguliavimo sistemą, susijusią su šiais klausimais; mano, kad vartotojams turėtų būti suteikta galimybė laisvai ir visapusiškai panaudoti ir išnaudoti perkamas prekes ir paslaugas (įskaitant laisvą meistrų pasirinkimą) ir jiems neturėtų kilti kliūčių, susijusių su duomenimis; ragina Komisiją, siekiant įgyvendinti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, paaiškinti ir apibrėžti kai kuriuos minimalius reikalavimus dėl darbo vietoje surinktų duomenų;
12. pabrėžia, kad Europos debesijos iniciatyva, kartu su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl laisvo duomenų judėjimo, kuriuo siekiama panaikinti nepagrįstus duomenų vietos apribojimus, gali dar labiau paskatinti Europos pramonės, visų pirma MVĮ ir pradedančiųjų įmonių, skaitmeninimo procesą ir panaikinti ES bendrosios rinkos susiskaidymą; ragina Komisiją stebėti, kaip patvirtinama ir nuosekliai įgyvendinama Europos debesijos iniciatyva, siekiant užtikrinti teisingą, greitą, patikimą ir sklandų duomenų srautą ir naudojimą; primena Komisijai jos įsipareigojimą savo komunikate pristatyti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl laisvo duomenų judėjimo ES, kad būtų pašalinti nepagrįsti nacionaline teise ar reglamentavimu keliami lokalizavimo reikalavimai;
13. ragina Komisiją kuo skubiau išaiškinti galimas autonomiškai veikiančių sistemų (pvz., transporto priemonių ir bepiločių orlaivių) saugumo ir atsakomybės taisykles, kad būtų užtikrinta greita ir veiksminga teisinė kompensacija nelaimingo atsitikimo atveju ir kad būtų suderintos bandymų sąlygos; mano, kad sąveikumas yra būtina sąlyga, visų pirma daiktų interneto srityje, siekiant užtikrinti, kad kuriamos naujos technologijos pagerins galimybes vartotojams, kurie neturėtų būti susaistyti tik su keliais konkrečiais paslaugų teikėjais; atkreipia dėmesį į problemas, susijusias su daiktų interneto, taikomųjų programų ir neintegruotos programinės įrangos sauga, saugumu ir atsakomybe; pabrėžia, kad daiktų interneto atveju gamintojai pradėjo griežtinti atsakomybės tvarką, kuri lems geresnę produktų kokybę ir saugesnę aplinką išorinio prisijungimo ir dokumentais pagrįstos galimybės atnaujinti atžvilgiu;
14. atkreipia dėmesį į labai svarbias vykstančio skaitmeninimo, visų pirma pramonės skaitmeninimo, pasekmes, galimybes ir iššūkius visuomenei, verslo ir užimtumo modeliams ir darbo vietų paklausai; apgailestauja, kad Komisija nėra atlikusi pramonės skaitmeninimo socialinio poveikio analizės, primygtinai ragina Komisiją atlikti išsamią analizę apie pramonės skaitmeninimo poveikį šioje srityje ir pateikti rezultatus Europos Parlamentui ir Tarybai iki 2017 m. pabaigos;
15. pripažindamas pramonės skaitmeninimo galimybes, taip pat pabrėžia, kad jis kelia tam tikrų sunkumų darbo paklausos, darbo sąlygų ir darbuotojų teisių atžvilgiu, visų pirma nestandartiniuose darbo santykiuose, ir pabrėžia būtinybę užtikrinti visišką darbuotojų teisių laikymąsi ir atitinkamą socialinę apsaugą skaitmeninėje aplinkoje; mano, kad apibrėžiant Europos ir nacionalines iniciatyvas dėl pramonės skaitmeninimo būtina įtraukti socialinius partnerius; palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą išspręsti susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su socialiniais skaitmeninimo aspektais, kartu su visais suinteresuotaisiais subjektais vedant visapusišką dialogą, rengiant aukšto lygio apskritojo stalo diskusijas ir Europos suinteresuotųjų subjektų forumą skaitmeninimo tema;
16. atkreipia dėmesį į skaitmeninių įgūdžių svarbą dabartinei darbo rinkai, Europos regionų įtraukumui ir konkurencingumui, taip pat kovos su skaitmenine atskirtimi srityje, ypač atsižvelgiant į Naują ES įgūdžių darbotvarkę; primygtinai ragina Komisiją remti ir koordinuoti kokybišką švietimą, mokymąsi visą gyvenimą ir profesinį mokymą, įskaitant švietimą pagrindinių ir pažangiųjų skaitmeninių kvalifikacijų ir įgūdžių srityje, pavyzdžiui, kompiuterijos, kodavimo, programavimo ir kriptografijos, ir ragina tam skirti reikiamas viešąsias ir privačias investicijas;
17. ragina skatinti aktyvesnį regionų dalyvavimą, kad būtų sumažinti inovacijų skirtumai ir pritraukta specialistų Europos regionų plėtrai; pabrėžia, jog būtina dirbti su socialiniais partneriais, kad būtų numatyti ilgainiui reikalingi skaitmeniniai įgūdžiai, ir palankiai vertina Skaitmeninių įgūdžių ir užimtumo koalicijos sukūrimą ir kitas Europos iniciatyvas šioje srityje; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti abipusį skaitmeninės kvalifikacijos pripažinimą sukuriant Europos sertifikatų arba klasifikavimo sistemą;
18. mano, kad siekiant sustiprinti Europos pramonės konkurencingumą turi būti kuriama bendradarbiavimu grindžiama skaitmeninė aplinka ir platformos, kuriomis prisidedama prie pramonės skaitmeninimo plėtrą skatinančios kibernetinės erdvės.
GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI
Priėmimo data |
6.2.2017 |
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
30 1 0 |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Dita Charanzová, Carlos Coelho, Sergio Gaetano Cofferati, Daniel Dalton, Nicola Danti, Vicky Ford, Evelyne Gebhardt, Sergio Gutiérrez Prieto, Liisa Jaakonsaari, Philippe Juvin, Antonio López-Istúriz White, Eva Maydell, Marcus Pretzell, Virginie Rozière, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Olga Sehnalová, Igor Šoltes, Richard Sulík, Marco Zullo |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Pascal Arimont, Biljana Borzan, Birgit Collin-Langen, Anna Hedh, Kaja Kallas, Roberta Metsola, Julia Reda, Adam Szejnfeld, Marc Tarabella, Ulrike Trebesius |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis) |
Andrea Bocskor |
||||
- [1] The Global State of Information Security®, http://www.pwc.com/gx/en/issues/cyber-security/information-security-survey.html
Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ (11.4.2017)
pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui
dėl Europos pramonės skaitmeninimo
(2016/2271(INI))
Nuomonės referentas: Pavel Telička
PASIŪLYMAI
Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
A. kadangi skaitmeninimas transporto sektoriuje sukuria naujų galimybių gamintojams, veiklos vykdytojams, investuotojams ir keleiviams, be to, skaitmeninti transporto sektoriuje yra būtina, kad sektorius išliktų konkurencingas bei veikiantis ir kad būtų padidintas jo efektyvumas, o transporto paslaugos taptų tvaresnės ir veiksmingesnės;
B. kadangi skaitmeninimas sukuria naujų galimybių MVĮ ir pradedančiosioms įmonėms, taip pat sudaro palankias sąlygas naujų verslo modelių atsiradimui, įskaitant bendro vartojimo ekonomikos plėtrą transporto sektoriuje taikant tokius modelius kaip bendras naudojimasis automobiliais, dviračiais ir bendras krovinių vežimas;
C. kadangi skaitmeninimas jau padėjo pertvarkant transporto sektorių, visų pirma suteikiant galimybę palaipsniui automatizuoti transporto rūšis ir sudaryti palankesnes sąlygas teikti transporto paslaugas;
D. kadangi skaitmeninimas privalo likti vienu iš svarbiausių transporto sektoriaus prioritetų siekiant didinti jo patrauklumą ir išlaikyti tvirtą jo ekonominę padėtį Europoje ir trečiųjų šalių atžvilgiu;
E. kadangi skaitmeninimas gali paskatinti turizmo sektoriaus augimą duodamas naudos keliautojams ir jų judumui, nes jiems, be kita ko, suteikiama galimybė lengvai gauti tikrojo laiko informacijos ir naudotis įvairiomis paslaugomis;
1. palankiai vertina Komisijos komunikatą „Europos pramonės skaitmeninimas. Naudojimasis visais bendrosios skaitmeninės rinkos privalumais“ (COM(2016)0180), tačiau apgailestauja dėl to, kad kalbant apie transporto sektorių minimi tik su susietuoju ir automatizuotu transporto priemonių vairavimu susiję klausimai ir nepakankamai aptariamos visos esamos problemos; primena, kad, nors susietasis ir automatizuotas transporto priemonių vairavimas yra viena iš įdomiausių būsimų skaitmeninių sektoriaus permainų, esama galimybių skaitmeninti visų rūšių transportą, tiek kalbant apie veiklos, tiek apie administracinius procesus ir visoje vertės grandinėje nuo gamintojų iki keleivių ir krovinių vežimo, ir derinti su visomis naujomis sektoriuje naudojamomis technologijomis, pavyzdžiui, Europos pasaulinės palydovinės navigacijos sistemomis EGNOS ir GALILEO, kurių rezultatų galima tikėtis artimiausioje ateityje; prašo Komisijos daugiausia dėmesio skirti visų rūšių transporto skaitmeninei pertvarkai, įskaitant su transportu ir turizmu susijusias paslaugas;
2. atkreipia dėmesį į tai, kad skaitmeninimo procesas nebuvo vienodai naudingas visame transporto sektoriuje, dėl to vidaus rinkoje atsirado nuostolingas susiskaidymas tiek skirtingų transporto rūšių, tiek tos pačios transporto rūšies atžvilgiu; pabrėžia, kad esama didelių ir vis didėjančių valstybių narių skirtumų, susijusių su transporto konkurencingumu ir skaitmeninimu, kurie taip pat pasireiškia tarp regionų, bendrovių ir MVĮ; mano, kad kuriant suderintą ES pramonės skaitmeninimo strategiją būtų galima išvengti tokio susiskaidymo ir skirtumų ir pritraukti investicijų į skaitmeninius projektus; pabrėžia, kad turėtų būti siekiama parengti ne dar vieną politinį dokumentą, o tikrą naujovių tendencijas ir rinkos potencialą atspindinčią strategiją, kurios įgyvendinimas būtų nuolat vertinamas;
3. mano, kad pramonės skaitmeninimo strategija padės išspręsti kai kurias skubiausiai spręstinas transporto ir turizmo sektorių problemas; todėl ragina Komisiją toliau remti skaitmeninimą siekiant:
a) pagerinti bendrą transporto sektoriaus saugą, kokybę ir aplinkosaugos veiksmingumą;
b) pagerinti nevaržomą prieinamumą visiems, įskaitant vyresnio amžiaus žmones ir riboto judumo arba neįgalius asmenis, ir didinti informuotumą apie alternatyvius judumo sprendimus, suteikiant keleiviams daugiau pasirinkimo galimybių, patogesnių naudoti ir labiau pritaikytų produktų ir daugiau informacijos visoje ES – tiek miestuose, tiek mažiau išsivysčiusiuose regionuose;
c) sumažinti transporto išlaidas, pavyzdžiui, techninės priežiūros išlaidas, ir pagerinti esamų transporto infrastruktūros pajėgumų (pvz., transporto priemonių grupavimo (angl. platooning), C-ITS, ERTMS, RIS) naudojimo veiksmingumą;
d) padidinti konkurencingumą skatinant naujų dalyvių atsiradimą, visų pirma MVĮ ir pradedančiųjų įmonių, kad būtų galima kovoti su veikiančiomis monopolijomis;
e) sudaryti palankesnes sąlygas tinkamai ir vienodai užtikrinti ES teisės aktų vykdymą kuriant transporto valdymo sistemas, intelektines transporto sistemas, skaitmeninius tachografus, elektronines rinkliavos sistemas ir pan.) ir sukurti reglamentavimo sistemas, pritaikytas tikroms naujoms situacijoms, kurios gali iš naujo susidaryti taikant pažangias technologijas;
f) sumažinti administracinę naštą mažoms ir vidutinėms transporto įmonėms ir pradedančiosioms įmonėms, pavyzdžiui, krovinių vežimo ir logistikos sektoriuje supaprastinant administracines procedūras, numatant krovinio buvimo vietos nustatymą ir sekimą, taip pat optimizuojant grafikus ir eismo srautus;
g) toliau užtikrinti keleivių teises, įskaitant duomenų apsaugą, taip pat tuomet, kai keliaujama daugiarūšiu transportu;
h) mažinti problemas, susijusias su informacijos asimetrija transporto rinkoje;
i) skatinti turizmo sektoriaus patrauklumą, nes tai padeda sukurti apie 10 proc. Europos BVP, ir kūrybos sektoriaus patrauklumą miesto, kaimo ir atokiausiose vietovėse, pavyzdžiui, geriau integruojant judumo ir turizmo paslaugas, taip pat susijusias su mažiau žinomomis lankytinomis vietomis;
4. nurodo, kad nepertraukiamas ir aukštos kokybės junglumas yra būtina greito, saugaus ir patikimo susisiekimo visomis transporto rūšimis ir tolesnio transporto sektoriaus skaitmeninimo sąlyga; apgailestauja, kad Europos Sąjungoje interneto aprėptis yra labai nevienoda; mano, kad transporto sektoriaus skaitmeninimui labai svarbios investicijos į plačiajuostį ryšį ir teisingą dažnių spektro paskirstymą; pabrėžia, kad reikia turėti įvairius sektorius, pavyzdžiui, elektronikos, telekomunikacijų, transporto ir turizmo, apimančią viziją; ragina Komisiją ir valstybes nares vykdyti savo įsipareigojimą ne vėliau kaip 2025 m. pagrindiniuose transporto keliuose ir mazguose užtikrinti tokį junglumą ir pradėti siekti visapusiškos aprėpties visoje Europos Sąjungoje;
5. pabrėžia, kad būtina telkti ir pritraukti viešąsias ir privačiąsias investicijas siekiant tinkamai finansuoti perėjimą prie skaitmeninių procesų ir remti susijusios infrastruktūros plėtrą; ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos lygmens bendradarbiavimas ir investicijos į transporto sektoriaus skaitmeninimą lemtų pažangią sričių konvergenciją, be kita ko, suteikiant daugiau galimybių MVĮ skaitmeninimui naudojantis esamomis ES lėšomis; mano, kad būtų galima geriau ir veiksmingiau koordinuoti ir naudoti esamas ES lėšas (taip pat sanglaudos politikos srityje), visų pirma Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) lėšas, kurios iki šiol nepakankamai finansuojami išties naujoviški projektai;
6. pažymi, kad netolimoje ateityje gali sparčiai vystytis autonominis transportas, todėl ragina Komisiją kuo greičiau paaiškinti visiškai autonominio transporto saugos ir atsakomybės taisykles, kad būtų nustatytos teisinės sąlygos, padedančios užtikrinti greitą ir veiksmingą tokio transporto integravimą į rinką;
7. tvirtai mano, kad ypač transporto sektoriuje atvirieji ir didieji duomenys bei duomenų analizės išlieka esminiai aspektai siekiant visapusiškai pasinaudoti bendrosios skaitmeninės rinkos privalumais ir skatinti naujoves; apgailestauja, kad iniciatyvos, kuriomis siekiama užtikrinti laisvesnį duomenų srautą, tebėra suskaidytos; pabrėžia, kad reikia daugiau teisinio tikrumo, visų pirma kalbant apie nuosavybę ir atsakomybę, remiantis visišku privatumo užtikrinimu ir duomenų apsauga;
8. pripažįsta pradedančiųjų įmonių ir MVĮ indėlį į skaitmeninimo procesą ir pabrėžia, kad svarbu joms teikti tinkamą paramą ir priemonių, tam tikrais atvejais įskaitant finansinę paramą, siekiant užtikrinti, kad būtų taikomos jų naujovės, ir padėti joms integruotis į rinką; pritaria sumanymui, pavyzdžiui, visoje ES toliau plėtoti skaitmeninius inovacijų vystymo centrus srityse, kuriose galėtų būti steigiami nauji kompetencijos centrai ir kuriamos įmonių grupių partnerystės;
9. pažymi, jog dėl to, kad kelionės bilietų platinimas vis labiau skaitmeninamas, naudotojai internetu gali lengvai gauti daugiau informacijos, tačiau tampa vis sunkiau palyginti pasiūlymus; todėl būtina stiprinti skaidrumo ir neutralumo užtikrinimo priemones platinant kelionės bilietus, visų pirma internetu, kad naudotojai galėtų priimti patikima informacija, susijusia ne tik su kaina, bet ir kitais parametrais, įskaitant paslaugos kokybę ir papildomas paslaugas, pagrįstus sprendimus; mano, kad užtikrinus tokį skaidrumą bus skatinama konkurencija ir remiama daugiarūšio transporto plėtra;
10. pažymi, kad skaitmeniniai transporto ir turizmo sektorių pokyčiai, visų pirma kuriant užsakomąsias paslaugas ir vystant bendradarbiavimo grindžiamą ekonomiką, padeda gerokai keisti keleivių ir vartotojų elgesį judumo ir turizmo srityje ir prisideda prie infrastruktūros pritaikymo būtinybės; ragina Komisiją įvertinti transporto, judumo ir turizmo paslaugų skaitmeninimo poveikį, ypatingą dėmesį skiriant šių paslaugų naudotojų, elgesiui ir pasirinkimui, ir dar labiau atskleisti šių visuomenės pokyčių galimybes;
11. primena, kad skaitmeninimas nėra tik technologijų klausimas – jis turi ir platesnių socialinių bei ekonominių padarinių ir daro poveikį darbui; tuo atžvilgiu ragina Komisiją kuo greičiau atlikti išsamią šių padarinių analizę; pažymi, kad, norint išnaudoti visą skaitmeninių technologijų potencialą, įskaitant naujų darbo vietų kūrimą ir darbuotojų perkvalifikavimą, ir siekiant išvengti didžiulio kvalifikuotų IRT specialistų trūkumo Europoje ateinančiais metais, reikalingas didelio masto darbuotojų kvalifikacijos kėlimas ir investicijos į profesinį mokymą visais lygmenimis, kad būtų pasirengta skaitmeninių technologijų integracijai; ragina valstybes nares teikti pirmenybę šios srities politikai ir integruoti skaitmeninimą į savo nacionalines transporto sektoriaus strategijas.
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
Priėmimo data |
11.4.2017 |
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
43 2 0 |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Daniela Aiuto, Lucy Anderson, Inés Ayala Sender, Georges Bach, Izaskun Bilbao Barandica, Deirdre Clune, Michael Cramer, Luis de Grandes Pascual, Andor Deli, Isabella De Monte, Ismail Ertug, Jacqueline Foster, Dieter-Lebrecht Koch, Merja Kyllönen, Miltiadis Kyrkos, Bogusław Liberadzki, Peter Lundgren, Marian-Jean Marinescu, Cláudia Monteiro de Aguiar, Jens Nilsson, Salvatore Domenico Pogliese, Tomasz Piotr Poręba, Gabriele Preuß, Dominique Riquet, Massimiliano Salini, David-Maria Sassoli, Claudia Schmidt, Claudia Țapardel, Keith Taylor, Pavel Telička, István Ujhelyi, Peter van Dalen, Wim van de Camp, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Janusz Zemke, Roberts Zīle, Kosma Złotowski, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Jakop Dalunde, Maria Grapini, Franck Proust, Matthijs van Miltenburg, Henna Virkkunen |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis) |
John Stuart Agnew, Jiří Maštálka |
||||
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
43 |
+ |
|
ALDE |
Izaskun Bilbao Barandica, Dominique Riquet, Pavel Telička, Matthijs van Miltenburg |
|
ECR |
Jacqueline Foster, Tomasz Piotr Poręba, Roberts Zīle,, Kosma Złotowski, Peter van Dalen |
|
EFDD |
Daniela Aiuto |
|
GUE/NGL |
Merja Kyllönen, Jiří Maštálka |
|
PPE |
Georges Bach, Deirdre Clune, Andor Deli, Dieter-Lebrecht Koch, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Marian-Jean Marinescu, Cláudia Monteiro de Aguiar, Salvatore Domenico Pogliese, Franck Proust, Massimiliano Salini, Claudia Schmidt, Henna Virkkunen, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Luis de Grandes Pascual, Wim van de Camp |
|
S&D |
Lucy Anderson, Inés Ayala Sender, Isabella De Monte, Ismail Ertug, Maria Grapini, Miltiadis Kyrkos, Bogusław Liberadzki, Jens Nilsson, Gabriele Preuß, David-Maria Sassoli, Claudia Țapardel, István Ujhelyi, Janusz Zemke |
|
Verts/ALE |
Michael Cramer, Jakop Dalunde, Keith Taylor |
|
2 |
- |
|
EFDD |
Peter Lundgren, John Stuart Agnew |
|
0 |
0 |
|
|
|
|
Sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė
Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ (30.1.2017)
pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui
dėl Europos pramonės skaitmeninimo
(2016/2271(INI))
Nuomonės referentas: Angel Dzhambazki
PASIŪLYMAI
Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. primena, kad apie 40 proc. Europos darbuotojų neturint skaitmeninių įgūdžių – o tai daro neigiamą poveikį jų dalyvavimui visuomenės gyvenime ir galimybei dirbti – ir 6 iš 10 svarbiausių reikalaujamų gebėjimų esant techniniams ar skaitmeniniams gebėjimams, Europa patiria skaitmeninių įgūdžių atotrūkį; atkreipia dėmesį į naujausius Komisijos komunikatus „Europos pramonės skaitmeninimas“ ir „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė“ – tai pirmas žingsnis tinkama kryptimi siekiant pagerinti Europos piliečių skaitmeninį raštingumą ir įgūdžius; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad būtina imtis papildomų sistemingų iniciatyvų, kurias vykdant turėtų būti nustatyta visapusiška sistema, padėsianti Europos piliečiams suprasti tokių įgūdžių svarbą ir juos integruoti į kasdienį gyvenimą;
2. ragina Komisiją per būsimą Svarbiausių gebėjimų metmenų peržiūrą daugiausia dėmesio skirti skaitmeniniams įgūdžiams; ragina valstybes nares toliau tobulinti pradinio, vidurinio ir tretinio mokslo mokymo programas ir profesinio mokymo programas, kad jos patenkintų vis labiau skaitmeninės darbo rinkos ir į skaitmeninę erdvę persikeliančios demokratijos poreikius ir suteiktų piliečiams įgūdžių, padėsiančių jiems tapti aktyviais dalyviais ir bendrauti su valdžios institucijomis; pabrėžia, kad reikia užtikrinti tinkamą mokytojų rengimą, nes tai padėtų atnaujinti mokymo metodiką ir suteiktų daugiau inovatyvių skaitmeninio ir nuotolinio mokymosi galimybių, o tai savo ruožtu leistų studentams geriau prisiderinti prie naujų skaitmeninių įgūdžių reikalavimų darbo rinkoje;
3. atkreipia dėmesį į galimybes, kurių švietimas skaitmeninimo pagalba suteikia nesimokantiems ir nedirbantiems Europos jaunuoliams, ir ragina imtis priemonių, kurios, savo ruožtu, padėtų padidinti įtrauktį ir į visuomenę, ir į darbo rinką;
4. pabrėžia, kad reikia spręsti vis didėjančios atskirties prieigos prie interneto ir skaitmeninių įgūdžių aspektu problemą, skiriant tikslinę paramą bedarbiams, mažo raštingumo suaugusiesiems ir grupėms, kurios dažniausiai susiduria su pertraukto mokymosi ir nuotolinio mokymosi problemomis, kaip antai klajoklių bendruomenėms;
5. mano, kad pagrindiniai skaitmeniniai įgūdžiai, įtraukti į pradinio ir vidurinio mokymo programas, turėtų apimti skaitmeninių įgūdžių teikiamų galimybių pažinimą, labai gerus pagrindinių skaitmeninių priemonių naudojimo įgūdžius, saugų elgesį internete ir paieškos metodikas, kurias taikant būtų nustatomi patikimi šaltiniai, ir skatinti informavimą apie teises internete; taip pat pabrėžia, kad gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis turėtų būti įtrauktas į mokyklų mokymo programas ir kultūrinio ugdymo įstaigų programas ir tokiu būdu būtų sudarytos gyventojams sąlygos kritiškai vertinti skirtingas žiniasklaidos formas ir taip plėsti ir didinti vadinamojo skaitmeninio raštingumo išteklius ir galimybes; pabrėžia, kad didelis dėmesys turėtų būti skiriamas patirtinio mokymosi metodams;
6. pabrėžia, kad svarbu įtraukti skaitmeninių įgūdžių darbotvarkę į darbingo ir ypač vyresnio amžiaus asmenų mokymosi visą gyvenimą programas, nes pastarieji sudaro 18,9 proc. Europos Sąjungos gyventojų ir jų dalis vis didėja, o šie gyventojai šalia savo ilgalaikės darbo patirties įgytų didelių užimtumo galimybių;
7. atkreipia dėmesį į didelius skirtumus valstybėse narėse skaitmeninimo ir skaitmeninio raštingumo bei įgūdžių srityse ir mano, kad šioje srityje būtina skatinti didesnę konvergenciją; pabrėžia, kad propaguojant geriausią patirtį ir vykdant dialogą tuos skirtumus būtų galima sumažinti; šiomis aplinkybėmis atkreipia dėmesį į Didžiosios koalicijos užimtumui skaitmeniniame sektoriuje skatinti potencialą; dar kartą tvirtina, kad į platesnės apimties ir užmojo skaitmeninių veiksmų sistemą reikia įtraukti konkrečias iniciatyvas;
8. pabrėžia, kad parama „analoginei“ daugiakalbystei Europoje yra vienodai naudinga ir Europos pramonės skaitmeninimui, ir visapusiškų skaitmeninių įgūdžių lavinimui; todėl pabrėžia, kad gerokai daugiau dėmesio turi būti skiriama moksliniams tyrimams statistinio, išmaniojo ir mašininio vertimo ir mokymuisi skirtų programų srityse;
9. palankiai vertina daugiašalį suinteresuotųjų subjektų požiūrį Komisijos skaitmeninių inovacijų centro modelyje; pažymi, kad universitetų ir verslo įmonių bendradarbiavimas gali padėti suformuoti įvairesnę darbotvarkę ir suteikti mokymosi darbo vietoje ir praktikos galimybių;
10. pabrėžia, kad kultūros ir kūrybos pramonė (KKP) yra skaitmeninių inovacijų varomoji jėga ir naudotoja; pažymi, kad KKP įmonės dažniausiai yra mažosios ir labai mažos įmonės ir kad joms reikia teikti tikslinę pagalbą siekiant užtikrinti saugų, patvarų ir veiksmingą skaitmeninimą ir plėtoti jų veiklą;
11. pažymi, kad, kaip parodė iniciatyva EUROPEANA, Europos kūrinių skaitmeninimas suteikia didžiulę galimybę pagerinti jų prieinamumą, platinimą ir propagavimą, o skaitmeninės inovacijos gali būti postūmis kultūros kūrinių eksponavimo ir prieinamumo revoliucijai; pabrėžia, kad visų pirma svarbu skatinti 3D technologijų naudojimą siekiant rinkti duomenis apie prarastas kultūros vertybes ir paveldą ir norint juos atstatyti; pabrėžia, kad reikia užtikrinti Europos kultūros paveldo skaitmeninimo, išsaugojimo ir jo prieinamumo internete finansavimą;
12. apgailestauja dėl to, kad kultūros objektai dažnai yra sunkiai pasiekiami negalią turintiems asmenims, ir atkreipia dėmesį į galimybes, kurių stipresnė skaitmeninė kultūrinė platforma teikia gerinant dalyvavimą ir užtikrinant geresnį kultūrinės patirties, objektų ir meno kūrinių prieinamumą visoje Europoje, nepaisant to, kokioje geografinėje vietovėje jie yra;
13. pabrėžia, kad skaitmeninimas turėtų papildyti, o ne pakeisti fizinę interakciją su originaliais kultūros objektais, kaip antai muziejiniais eksponatais ar knygomis; primygtinai reikalauja, kad komercinės sutartys dėl kultūros vertybių skaitmeninimo būtų sudarytos taip, kad nebūtų trukdoma kiek įmanoma platesnė visuomenės prieiga prie šių vertybių;
14. rekomenduoja, kad visi nauji audiovizualiniai kūriniai būtų sistemingai registruojami tarptautiniame standartiniame identifikacijos registre, pvz., jiems būtų suteiktas tarptautinis standartinis audiovizualinis numeris (angl. ISAN) arba jie būtų įtraukti į pramoginių kūrinių identifikavimo registrą (angl. EIDR), kad būtų pagerintos galimybės identifikuoti ir rasti audiovizualinį turinį internete ir užtikrinti Europos filmų duomenų bazių ir katalogų sąveikumą;
15. pabrėžia, kaip svarbu skatinti ir puoselėti aukštos kokybės kultūrinio, kūrybinio ir mokomojo turinio skaitmeninius kūrinius, kurie prisideda prie šių sričių Europos pramonės praktinės patirties ir konkurencingumo stiprinimo;
16. ragina vykdyti mokslinius tyrimus pagalbinių technologijų srityje ir jas plėtoti – jos gali tapti naujais pramonės produktais, gerinančiais neįgalių asmenų įtrauktį.
GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI
Priėmimo data |
24.1.2017 |
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
26 0 0 |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Dominique Bilde, Andrea Bocskor, Silvia Costa, Mircea Diaconu, Angel Dzhambazki, Jill Evans, María Teresa Giménez Barbat, Giorgos Grammatikakis, Petra Kammerevert, Andrew Lewer, Svetoslav Hristov Malinov, Curzio Maltese, Luigi Morgano, Momchil Nekov, John Procter, Michaela Šojdrová, Yana Toom, Helga Trüpel, Sabine Verheyen, Julie Ward, Bogdan Brunon Wenta, Theodoros Zagorakis, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Milan Zver, Krystyna Łybacka |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Therese Comodini Cachia |
||||
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
Priėmimo data |
25.4.2017 |
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
59 1 1 |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Bendt Bendtsen, Xabier Benito Ziluaga, José Blanco López, David Borrelli, Cristian-Silviu Buşoi, Reinhard Bütikofer, Jerzy Buzek, Edward Czesak, Jakop Dalunde, Pilar del Castillo Vera, Christian Ehler, Ashley Fox, Adam Gierek, Rebecca Harms, Roger Helmer, Hans-Olaf Henkel, Eva Kaili, Krišjānis Kariņš, Seán Kelly, Jeppe Kofod, Jaromír Kohlíček, Miapetra Kumpula-Natri, Janusz Lewandowski, Paloma López Bermejo, Edouard Martin, Angelika Mlinar, Dan Nica, Angelika Niebler, Morten Helveg Petersen, Miroslav Poche, Carolina Punset, Michel Reimon, Herbert Reul, Paul Rübig, Massimiliano Salini, Algirdas Saudargas, Jean-Luc Schaffhauser, Neoklis Sylikiotis, Dario Tamburrano, Patrizia Toia, Evžen Tošenovský, Claude Turmes, Vladimir Urutchev, Kathleen Van Brempt, Martina Werner, Lieve Wierinck, Hermann Winkler, Anna Záborská, Carlos Zorrinho |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Pilar Ayuso, Amjad Bashir, Soledad Cabezón Ruiz, Isabella De Monte, Francesc Gambús, Constanze Krehl, Werner Langen, Olle Ludvigsson, Gesine Meissner, Clare Moody, Michèle Rivasi, Anne Sander, Theodor Dumitru Stolojan, Pavel Telička |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis) |
Georgi Pirinski |
||||
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE
59 |
+ |
|
ALDE |
Gesine Meissner, Angelika Mlinar, Morten Helveg Petersen, Carolina Punset, Pavel Telička, Lieve Wierinck |
|
ECR |
Amjad Bashir, Edward Czesak, Ashley Fox, Hans-Olaf Henkel, Evžen Tošenovský |
|
EFDD |
David Borrelli, Dario Tamburrano |
|
GUE/NGL |
Xabier Benito Ziluaga, Jaromír Kohlíček, Paloma López Bermejo, Neoklis Sylikiotis |
|
EPP |
Bendt Bendtsen, Jerzy Buzek, Cristian-Silviu Buşoi, Christian Ehler, Francesc Gambús, Krišjānis Kariņš, Seán Kelly, Werner Langen, Janusz Lewandowski, Angelika Niebler, Herbert Reul, Paul Rübig, Massimiliano Salini, Anne Sander, Algirdas Saudargas, Theodor Dumitru Stolojan, Vladimir Urutchev, Hermann Winkler, Anna Záborská, Pilar del Castillo Vera |
|
S&D |
José Blanco López, Isabella De Monte, Adam Gierek, Eva Kaili, Jeppe Kofod, Constanze Krehl, Miapetra Kumpula-Natri, Olle Ludvigsson, Edouard Martin, Clare Moody, Dan Nica, Georgi Pirinski, Miroslav Poche, Patrizia Toia, Kathleen Van Brempt, Martina Werner, Carlos Zorrinho |
|
Greens/EFA |
Reinhard Bütikofer, Jakop Dalunde, Rebecca Harms, Michel Reimon, Claude Turmes |
|
1 |
- |
|
EFDD |
Roger Helmer |
|
1 |
0 |
|
ENF |
Jean-Luc Schaffhauser |
|
Sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė