Procedūra : 2016/2061(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0197/2017

Pateikti tekstai :

A8-0197/2017

Debatai :

PV 12/06/2017 - 18
CRE 12/06/2017 - 18

Balsavimas :

PV 14/06/2017 - 8.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0260

PRANEŠIMAS     
PDF 738kWORD 85k
12.5.2017
PE 589.332v03-00 A8-0197/2017

dėl poreikio parengti ES strategiją siekiant pašalinti vyrų ir moterų pensijų skirtumą ir jo išvengti

(2016/2061(INI))

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas

Pranešėja: Constance Le Grip

Nuomonės referentė (*):

Tania González Peñas, Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas

(*) Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 MAŽUMOS NUOMONĖ
 Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 FINAL VOTE BY ROLL CALL IN COMMITTEE RESPONSIBLE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl poreikio parengti ES strategiją siekiant pašalinti vyrų ir moterų pensijų skirtumą ir jo išvengti

(2016/2061(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8, 151, 153 ir 157 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos nuostatas dėl socialinių teisių ir vyrų bei moterų lygybės,

–  atsižvelgdamas į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 22 ir 25 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. rugpjūčio 11 d. JT Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komiteto bendrąją pastabą Nr. 16 „Lygios moterų ir vyrų teisės naudotis visomis ekonominėmis, socialinėmis ir kultūrinėmis teisėmis“ (Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 3 straipsnis)(1), ir į 2008 m. vasario 4 d. JT Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komiteto bendrąją pastabą Nr. 19 „Teisė į socialinę apsaugą“ (Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 9 straipsnis)(2),

  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į Europos socialinės chartijos 4 straipsnio 2 ir 3 dalis, 12, 20 ir 23 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 5 d. Europos socialinių teisių komiteto išvadas(3),

–  atsižvelgdamas į 1978 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvą 79/7/EEB dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo nuoseklaus įgyvendinimo socialinės apsaugos srityje(4),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(5),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo(6),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija)(7),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugpjūčio mėn. parengtą Komisijos veiksmų planą dėl iniciatyvos „Nauja pradžia sprendžiant problemas, su kuriomis susiduria dirbančios šeimos derindamos profesinį ir asmeninį gyvenimą“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 3 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ (SWD(2015)0278), ypač į šiame dokumente nurodytą tikslą Nr. 3.2,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl prie pensinio amžiaus artėjančių moterų padėties(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl vienišų motinų padėties(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 24 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl principo už vienodą ar vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams mokėti vienodą užmokestį taikymo(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl ekonomikos krizės poveikio lyčių lygybei ir moterų teisėms(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl 2013 m. pažangos lyčių lygybės Europos Sąjungoje srityje(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl ES moterų ir vyrų lygybės strategijos po 2015 m.(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 8 d. rezoliuciją „2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo taikymas“(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai palankių darbo rinkos sąlygų kūrimo(15),

  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 19 d. Tarybos išvadas „Lygios moterų ir vyrų galimybės pajamų srityje. Vyrų ir moterų pensijų skirtumo panaikinimas“,

  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 7 d. trijų (ES pirmininkavusios, pirmininkaujančios ir pirmininkausiančios) valstybių narių grupės deklaraciją dėl lyčių lygybės, kurią pateikė Nyderlandai, Slovakija ir Malta,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 7 d. Tarybos priimtą Europos lyčių lygybės paktą (2011–2020 m.),

–  atsižvelgdamas į savo tyrimą „Vyrų ir moterų pensijų skirtumas. Motinų ir vaikų neturinčių moterų skirtumai“ (2016 m.) ir į Komisijos tyrimą „Vyrų ir moterų pensijų skirtumas ES“ (2013 m.),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A8-0197/2017),

A.  kadangi Europos Sąjungoje 2014 m. vyrų ir moterų pensijų skirtumas, kurį galima apibrėžti kaip vidutinės moterų gaunamos pensijos (iki išskaičiuojant mokesčius) skirtumą, palyginti su vyrų gaunama pensija, siekė 39,4 proc. 65 metų amžiaus ir vyresnių asmenų grupėje ir per pastaruosius penkerius metus padidėjo pusėje valstybių narių; kadangi finansų krizė per pastaruosius keletą metų padarė neigiamą poveikį daugelio moterų pajamoms ir vidutiniškai ilguoju laikotarpiu šis poveikis didesnis nei vyrų pajamoms; kadangi kai kuriose valstybėse narėse 11–36 proc. moterų apskritai negauna jokios pensijos;

B.  kadangi lyčių lygybė yra vienas iš bendrų ir pagrindinių principų, įtvirtintų Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje ir 3 straipsnio 3 dalyje, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnyje; be to, kadangi lyčių lygybė turėtų būti integruota į visų sričių Sąjungos politiką, visas jos iniciatyvas, programas ir veiksmus;

C.  kadangi daugumoje ES valstybių narių moterys gauna mažesnes pensijas nei vyrai ir jų yra žymiai daugiau skurdžiausiai gyvenančių pensininkų grupėje ir žymiai mažiau turtingiausiai gyvenančių pensininkų grupėje;

D.  kadangi Europos Sąjungoje, kurioje lyčių lygybė yra vienas iš pagrindinių principų, o visų žmonių teisė gyventi oriai – viena iš pagrindinių teisių, įtvirtintų ES pagrindinių teisių chartijoje, šie skirtumai yra nepriimtini, jie turėtų būti sumažinti ir visos pensijų įmokos turėtų būti apskaičiuojamos ir mokamos neatsižvelgiant į lytį;

E.  kadangi 28 valstybes nares turinčioje Europos Sąjungoje kas ketvirtam asmeniui jo gaunama pensija yra pagrindinis pajamų šaltinis ir kadangi dėl smarkiai augančio pensinį amžių pasiekusių asmenų skaičiaus (tai vyksta dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės ir dėl bendro visuomenės senėjimo), šiai kategorijai priklausančių asmenų skaičius iki 2060 m. išaugs dvigubai;

F.  kadangi dėl demografinių pokyčių ateityje vis mažiau dirbančiųjų turės išlaikyti vis daugiau pensininkų, todėl didės privačių ir profesinių senatvės pensijų sistemų reikšmė;

G.  kadangi pensijų politikos tikslas yra užtikrinti ekonominį nepriklausomumą, o tai yra itin svarbu siekiant moterų ir vyrų lygybės, ir kadangi valstybių narių socialinės apsaugos sistemos visiems ES piliečiams turėtų užtikrinti tinkamas ir pakankamas pajamas išėjus į pensiją ir tinkamą gyvenimo lygį, taip pat apsaugoti juos nuo skurdo pavojaus, kurį lemia įvairūs veiksniai, arba nuo socialinės atskirties, siekiant užtikrinti aktyvų socialinį, kultūrinį ir politinį jų dalyvavimą ir orų gyvenimą senatvėje, kad jie galėtų toliau dalyvauti visuomenės gyvenime;

H.  kadangi didėjanti asmeninė atsakomybė priimti taupymo sprendimus, susijusius su įvairaus pobūdžio rizika, taip pat reiškia, kad asmenys turi būti aiškiai informuoti apie turimas pasirinkimo galimybes ir susijusią riziką; kadangi ir moterims, ir vyrams (ypač moterims) reikia padėti didinti jų finansinio raštingumo lygį, kad jie galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus šiuo vis sudėtingesniu klausimu;

I.  kadangi dėl pensijų skirtumų paprastai dar labiau pablogėja moterų padėtis, kiek tai susiję su ekonominiu pažeidžiamumu, joms kyla socialinės atskirties, nuolatinio skurdo ir ekonominės priklausomybės, visų pirma nuo sutuoktinių arba kitų šeimos narių, pavojus; kadangi darbo užmokesčio ir pensijų skirtumas yra dar didesnis kalbant apie moteris, kurių padėtis nepalanki įvairiais aspektais ar kurios priklauso rasinėms, etninėms, religinėms ir kalbinėms mažumoms, nes dažnai jos dirba darbą, kuriam reikia mažiau gebėjimų ir kuriame mažesnė atsakomybė;

J.  kadangi su asmeninėmis, o ne su išvestinėmis teisėmis susijusios pensijos galėtų padėti užtikrinti visų asmenų ekonominį nepriklausomumą, mažinti paskatas nesiieškoti oficialaus darbo ir kuo labiau mažinti lyčių stereotipus;

K.  kadangi dėl ilgesnės tikėtinos gyvenimo trukmės moterims vidutiniškai reikia didesnių pajamų išėjus į pensiją negu vyrams siekiant aprėpti visą jų pensinio amžiaus laikotarpį; kadangi tokių papildomų pajamų galima gauti pasitelkiant maitintojo netekimo pensijų sistemą;

L.  kadangi dėl to, kad trūksta palyginamų, išsamių, patikimų ir reguliariai atnaujinamų duomenų, kurie padėtų įvertinti pensijų skirtumo mastą ir prie jo prisidedančių veiksnių reikšmę, neaišku, kokios priemonės būtų veiksmingiausios siekiant kovoti su šiuo skirtumu;

M.  kadangi šis skirtumas didesnis 65–74 metų amžiaus asmenų grupėje (didesnis kaip 40 proc.), palyginti su vyresnių kaip 65 metų amžiaus asmenų grupės vidurkiu, be kita ko, dėl galimybės kai kuriose valstybėse narėse perkelti teises, pavyzdžiui, susijusias su našlyste;

N.  kadangi mažinant ir įšaldant pensijas didėja skurdo rizika sulaukus senatvės, ypač kalbant apie moteris; kadangi skurdo ir socialinės atskirties riziką patiriančių pagyvenusių moterų dalis 2014 m. siekė 20,2 proc., palyginti su 14,6 proc. vyrų, ir kadangi 2050 m. vyresnių negu 75 m. asmenų, patiriančių skurdo riziką, dalis daugumoje valstybių narių gali siekti 30 proc.;

O.  kadangi vyresnių negu 65 m. asmenų pajamos sudaro beveik 94 proc. visų gyventojų vidurkio pajamų; tačiau kadangi maždaug 22 proc. vyresnių negu 65 m. moterų yra žemiau skurdo rizikos ribos;

P.  kadangi Europos Sąjungoje 2014 m. pensijų skirtumo vidurkis slėpė didelius valstybių narių skirtumus; kadangi mažiausias vyrų ir moterų pensijų skirtumas yra 3,7 proc., didžiausias – 48,8 proc., o 14-oje valstybių narių šis skirtumas viršija 30 proc.;

Q.  kadangi pensiją gaunančių gyventojų procentas valstybėse narėse labai skiriasi (2012 m. Kipre jų buvo 11 proc., o Belgijoje – 25 proc.) ir kadangi tokiose šalyse kaip Ispanija, Airija ar Malta pensiją gauna tik 10 proc. arba mažiau moterų;

R.  kadangi pensijų skirtumas, pagrįstas daugybe veiksnių, rodo vyrų ir moterų padėties pusiausvyros trūkumą, susijusį su jų profesiniu ir šeimos gyvenimu, galimybėmis mokėti pensijų įmokas, atitinkama padėtimi šeimos struktūroje ir pajamų apskaičiavimu pensijų mokėjimo tikslais; kadangi šis skirtumas taip pat atspindi darbo rinkos segregaciją ir padėtį, kai daugiau moterų dirba ne visą darbo dieną, gauna mažesnį valandinį užmokestį, daro karjeros pertraukas ir įgyja mažesnį darbo stažą, nes dirba nemokamai rūpindamosi savo vaikais ir šeimos nariais; kadangi, turint tai omenyje, pensijų skirtumą reikėtų laikyti pagrindiniu lyčių nelygybės darbo rinkoje rodikliu, juo labiau, kad dabartinis vyrų ir moterų pensijų skirtumas beveik atitinka bendrą pajamų skirtumą (40,2 proc.);

S.  kadangi pensijų skirtumo, kuris yra per visą karjerą patirtų lyčių skirtumų ir nelygybės, be kita ko, prieigos prie galių ir finansinių išteklių visą gyvenimą aspektu, sankaupa ir atsispindi pirmosios ir antrosios pakopų pensijų sistemoje, tikrasis mastas gali būti maskuojamas taikant korekcines priemones;

T.  kadangi šis pensijų skirtumas atitinkamu momentu atspindi visuomenėje ir darbo rinkoje kelis dešimtmečius vyraujančias sąlygas; kadangi šios sąlygos priklauso nuo kartais svarbių pokyčių, kurie darys poveikį įvairių moterų pensininkių kartų poreikiams;

U.  kadangi pensijų skirtumas priklauso nuo asmeninės padėties, socialinio, vedybinio ir (arba) šeiminio atitinkamų moterų pensininkių statuso; kadangi dėl šių aplinkybių vienodo požiūrio visiems metodas nebūtinai padės pasiekti geriausių rezultatų;

V.  kadangi nepilnos šeimos yra ypač pažeidžiamos, nes jos sudaro 10 proc. visų šeimų, kuriose yra išlaikomų vaikų, ir kadangi 50 proc. šių vaikų patiria skurdo ir socialinės atskirties riziką, t. y. du kartus daugiau negu visi gyventojai; kadangi pensijų skirtumas tiesiogiai priklauso nuo per gyvenimą išaugintų vaikų skaičiaus ir kad lyginant vyrų ir ištekėjusių moterų bei motinų padėtį pensijų skirtumas yra gerokai didesnis negu lyginant vyrų ir vienišų moterų, neturinčių vaikų, padėtį; kadangi šiuo aspektu motinų (ypač vienišų motinų) patiriama nelygybė, tikėtina, padidės joms išėjus į pensiją;

W.  kadangi diskriminaciją dėl nėštumo ir vaiko priežiūros atostogų patiriančios motinos (iš visų asmenų, sutrumpinusių darbo laiką tam, kad galėtų pasirūpinti jaunesniais kaip aštuonerių metų vaikais, 79,76 proc. yra motinos) dažnai priverstos dirbti menkai apmokamus darbus ar ne visą darbo dieną arba daryti nepageidaujamas profesinės karjeros pertraukas, kad galėtų rūpintis vaikais; kadangi motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogos yra būtinos ir itin svarbios priemonės siekiant geriau dalytis su priežiūra susijusias užduotis, kuo labiau pagerinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir kuo labiau sumažinti moterų karjeros pertraukas;

X.  kadangi vaikų skaičius neturi poveikio arba netgi turi teigiamą poveikį vyrų darbo užmokesčiui, o kartu – jų teisėms į pensiją;

Y.  kadangi nustatomas žemesnis už tikrąjį moterų nedarbo lygis, nes daug moterų, visų pirma gyvenančių kaimo arba atokiose vietovėse, iš kurių nemažai taip pat tik šeimininkauja namuose ir rūpinasi vaikais, neužregistruojamos kaip bedarbės; kadangi dėl to atsiranda jų pensijų skirtumų;

Z.  kadangi dėl įprastų darbo organizavimo sąlygų poroms, kuriose tiek tėvas, tiek motina nori dirbti visą darbo dieną, sunku tinkamai suderinti šeimos ir profesinį gyvenimą;

AA.  kadangi pensijų kreditai moterims ir vyrams kaip tam tikra išmokos rūšis už vaikų arba šeimos narių priežiūrą galėtų padėti užtikrinti, kad karjeros pertraukos dėl priežiūros neturėtų neigiamos įtakos pensijai, ir tokių sistemų taikymą būtų pageidautina išplėsti arba paspartinti visose valstybėse narėse;

AB.  kadangi visų rūšių darbui taikomi pensijų kreditai galėtų būti naudingi visiems darbuotojams – ir samdomiems darbuotojams, ir savarankiškai dirbantiems asmenimis;

AC.  kadangi, nors dedamos tam tikros pastangos šiai padėčiai ištaisyti, moterų užimtumo lygis vis dar mažesnis, nei numatyta strategijos „Europa 2020“ tiksluose, ir taip pat yra mažesnis už vyrų užimtumo lygį; kadangi pastangos siekti aktyvesnio moterų dalyvavimo darbo rinkoje padeda mažinti ES vyrų ir moterų pensijų skirtumą, nes dalyvavimą darbo rinkoje ir pensijos dydį sieja tiesioginis ryšys; kadangi užimtumo lygis neparodo informacijos apie darbo trukmę ar pobūdį, taigi jo reikšmingumas kalbant apie darbo užmokesčio ir pensijų lygį yra tik sąlyginis;

AD.  kadangi karjeros trukmė daro tiesioginį poveikį pensijų skirtumui; kadangi moterų, palyginti su vyrais, karjera būna vidutiniškai daugiau kaip 10 metų trumpesnė, taip pat kadangi moterų, kurių karjera trunka trumpiau kaip 14 metų, pensijų skirtumas dukart didesnis (64 proc.) nei moterų, kurių karjera trunka ilgiau (32 proc.);

AE.  kadangi moterys dažniau negu vyrai daro pasikartojančias karjeros pertraukas, įdarbinamos pagal mažai garantijų suteikiančias sutartis ir dirba ne visą darbo dieną (32 proc., o vyrų – 8,2 proc.) arba nemokamai, ypač rūpindamosi vaikais ir giminaičiais, ir joms tenka beveik visa atsakomybė už priežiūrą ir namų ūkio darbus dėl vis dar išlikusios lyčių nelygybės arba dėl to, kad darbdaviai, pavyzdžiui, tikisi, kad jos prisiims tą atsakomybę vėlesniu gyvenimo etapu, ir visa tai turi neigiamo poveikio jų pensijoms;

AF.  kadangi investicijos į mokyklas, ikimokyklinį ugdymą, universitetus ir vyresnio amžiaus žmonių priežiūrą gali padėti užtikrinti geresnę šeimos ir profesinio gyvenimo pusiausvyrą moterims ir ilguoju laikotarpiu gali ne tik padėti kurti darbo vietas, bet ir suteikti moterims aukštos kokybės darbo vietų ir galimybę ilgiau likti darbo rinkoje, o ilgainiui tai turėtų teigiamo poveikio jų pensijoms;

AG.  kadangi dažniausiai moterys užsiima neformalia slauga ir vykdo savanorišką veiklą, kurios yra pagrindiniai mūsų visuomenės ramsčiai, ir šį disbalansą atspindi moterų ir vyrų pensijų skirtumas; kadangi tokio pobūdžio nematomas darbas nepakankamai pripažįstamas ir į jį ne visada atsižvelgiama, ypač kalbant apie teises į pensijų išmokas;

AH.  kadangi Europos Sąjungoje vis dar esama didelio vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo; kadangi tokio skirtumo (2014 m. jis siekė 16,3 proc.) priežastis – visų pirma diskriminacijos ir segregacijos reiškiniai, dėl kurių žymiai daugiau moterų negu vyrų dirba sektoriuose, kuriuose darbo užmokestis mažesnis nei kituose sektoriuose, ypač tuose, kuriuose dominuoja vyrai; kadangi vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą lemia ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, karjeros pertraukos arba priverstinis darbas ne visą darbo dieną, siekiant suderinti darbą ir šeimos pareigas, stereotipai, nepakankamas moterų darbo vertinimas ir skirtingas išsimokslinimo ir profesinės patirties lygis;

AI.  kadangi politika, kuria siekiama didinti grupių, kurių nedarbo lygis yra didžiausias (kaip antai moterų, jaunimo, neįgaliųjų, vyresnių negu 55 m. asmenų, ilgalaikių bedarbių arba imigrantų), aukštos kokybės užimtumo lygį, padėtų išlaikyti pensijų sistemos tvarumą ir sumažinti priklausomumo rodiklį viešosiose sistemose;

AJ.  kadangi SESV 151 straipsnyje pripažįstama, jog ES tikslas – siekti deramos socialinės apsaugos; kadangi ES turėtų atitinkamai remti valstybes nares, teikdama rekomendacijas, kaip gerinti vyresnio amžiaus asmenų, kurie dėl amžiaus arba asmeninės padėties turi teisę gauti pensiją, apsaugą;

AK.  kadangi Europos socialinės chartijos 4 straipsnio dėl teisės į teisingą atlyginimą 1 dalyje nustatyta, jog siekdamos užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinta teisė į teisingą atlyginimą už darbą, Šalys įsipareigoja pripažinti darbuotojų teisę į tokį atlyginimą, kuris garantuotų jiems ir jų šeimoms normalų gyvenimo lygį; kadangi 2014 m. gruodžio 5 d. išvadose Europos socialinių teisių komitetas patvirtino, jog, siekiant užtikrinti deramą gyvenimo lygį pagal 1961 m. Chartijos 4 straipsnio 1 dalį, atlyginimas turi būti didesnis už nustatytą mažiausią ribą – 60 proc. vidutinio grynojo darbo užmokesčio;

AL.  kadangi panašu, kad šalies gyventojams skiriamos visuotinės arba vienodo dydžio minimalios pensijos, indeksuotos pagal darbo užmokesčius, yra ypač palankios siekiant lyčių lygybės, nes mokama visa bazinė pensija neatsižvelgiant į buvusį užimtumo statusą ir šeimines aplinkybes;

AM.  kadangi dėl stiprėjančio ryšio tarp įmokų ir pajamų, kartu su vis svarbesniu antrosios ir trečiosios pensijų sistemų pakopų vaidmeniu, rizika, kad su lytimi susiję veiksniai darys poveikį pensijų skirtumui, perkeliama privačiojo sektoriaus veikėjams;

AN.  kadangi vykdant pensijų sistemų reformas, nustatytas 2012 m. Europos Komisijos baltojoje knygoje dėl pensijų, neatliktas poveikio lytims ex ante ir ex post vertinimas; kadangi tai rodo ES politikos spragas iš tikrųjų įgyvendinant lyčių lygybę visose srityse;

AO.  kadangi už viešųjų socialinės apsaugos ir pensijų sistemų organizavimą atsakingos tik valstybės narės; kadangi Europos Sąjunga visų pirma turi papildomąją kompetenciją pensijų sistemų srityje, ypač pagal SESV 153 straipsnį;

Bendrosios pastabos

1.  prašo Komisijos glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis parengti strategiją, kuria būtų siekiama Europos Sąjungoje pašalinti vyrų ir moterų pensijų skirtumą;

2.  mano, kad šia strategija turėtų būti ne tik siekiama valstybių narių lygmeniu pašalinti pensijų skirtumo poveikį, visų pirma pažeidžiamiausiems asmenims, tačiau ja remiantis taip pat turėtų būti užkirstas kelias skirtumui ateityje ir naikinamos giliosios jo priežastys, pvz., nevienoda vyrų ir moterų padėtis darbo rinkoje kalbant apie darbo užmokestį, galimybę siekti karjeros ir galimybes dirbti visą darbo dieną, taip pat darbo rinkos segregacija; atsižvelgdamas į tai, ragina vykdyti tarpvyriausybinį dialogą ir keistis geriausios praktikos pavyzdžiais tarp valstybių narių;

3.  pažymi, kad nurodomas moterų nedarbo lygis yra pernelyg mažas, nes dauguma moterų, visų pirma tos, kurios gyvena kaimo arba nuošaliose vietovėse, kurios padeda vykdyti šeimos verslą, taip pat dauguma tų, kurios tik šeimininkauja namuose ir rūpinasi vaikais, nėra įregistruotos kaip neturinčios darbo;

4.  pabrėžia, kad norint sėkmingai įgyvendinti strategiją būtina taikyti daugialypio pobūdžio metodą ir derinti įvairių politikos sričių veiksmus, kuriais siekiama pagerinti lyčių lygybę, taigi turi būti vadovaujamasi viso gyvenimo perspektyva grindžiamu požiūriu į pensiją atsižvelgiant į visą asmens profesinės veiklos laikotarpį, naikinama vyrų ir moterų nelygybė kalbant apie užimtumo lygį, karjerą, galimybes mokėti pensijų įmokas ir nelygybė, atsirandanti dėl pensijų sistemų tvarkos; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis tolesnių veiksmų atsižvelgiant į 2015 m. birželio 18 d. Tarybos išvadas „Lygios moterų ir vyrų galimybės pajamų srityje. Vyrų ir moterų pensijų skirtumo panaikinimo“;

5.  pabrėžia, kad subsidiarumo principas turi būti griežtai taikomas ir pensijų srityje;

Vertinimas ir sąmoningumo didinimas siekiant veiksmingiau spręsti pensijų skirtumų problemą

6.  ragina valstybes nares ir Komisiją toliau tirti vyrų ir moterų pensijų skirtumą ir bendradarbiauti su Eurostatu ir Europos lyčių lygybės institutu (EIGE) siekiant nustatyti oficialius ir patikimus vyrų ir moterų pensijų skirtumo rodiklius, taip pat įvairius veiksnius, dėl kurių atsiranda vyrų ir moterų pensijų skirtumas, siekiant jį stebėti, iškelti aiškius mažinimo tikslus ir pateikti ataskaitą Europos Parlamentui; ragina valstybes nares kasmet teikti Eurostatui statistinius duomenis apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumus, kad būtų galima įvertinti pokyčius visoje ES ir imtis priemonių šiai problemai spręsti;

7.  ragina Komisiją atlikti nuodugnų konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų ir 2012 m. baltojoje knygoje dėl pensijų pateiktų rekomendacijų, kuriomis siekiama panaikinti vyrų ir moterų pensijų skirtumo priežastis, poveikio pažeidžiamiausiems asmenims, ypač moterims, įvertinimą, taip pat nustatyti oficialų vyrų ir moterų pensijų skirtumo rodiklį ir sistemingai jį stebėti; ragina tinkamai įvertinti iki šiol pateiktas rekomendacijas arba priemones, kurių imtasi, ir vykdyti jų poveikio lytims stebėseną; ragina Komisiją padėti rengti pagal lytis suskirstytus statistinius duomenis ir vykdyti tyrimus, siekiant gerinti pensijų reformų poveikio moterų klestėjimui ir gerovei stebėseną ir vertinimą;

8.  ragina valstybes nares vykdant savo socialinę politiką remti veiksmus, kuriais siekiama pašalinti vyrų ir moterų pensijų skirtumą, didinti atsakingų sprendimus priimančių subjektų sąmoningumą šiuo klausimu ir rengti programas, kurių tikslas – didinti moterų informuotumą apie vyrų ir moterų pensijų skirtumo pasekmes joms, taip pat suteikti joms reikalingas priemones, kad būtų galima parengti tvarias moterų specifinius poreikius atitinkančias pensijų finansavimo strategijas, ir daugiau informuoti apie galimybes moterims gauti antrosios ir trečiosios pakopos pensijas, visų pirma sektoriuose, kuriuose daugiausiai dirba moterys ir kur susidomėjimas gali būti nedidelis; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau didinti visuomenės informuotumą vienodo darbo užmokesčio ir vyrų ir moterų pensijų skirtumo, taip pat tiesioginės ir netiesioginės moterų diskriminacijos darbo vietoje klausimais;

9.  pakartoja, kad, siekiant sudaryti geresnes sąlygas palyginti, ES lygmeniu būtina aiškiai ir suderintai apibrėžti tokius terminus, kaip vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas, vyrų ir moterų pensijų skirtumas;

10.  ragina valstybes nares ir Sąjungos institucijas skatinti tyrimus, susijusius su vyrų ir moterų pensijų skirtumo poveikiu ir finansine moterų nepriklausomybe, atsižvelgiant į tokius klausimus, kaip antai, senėjanti visuomenė, skirtingos vyrų ir moterų sveikatos priežiūros sąlygos ir tikėtina gyvenimo trukmė, šeimos struktūrų pokytis, vieno asmens namų ūkių skaičiaus didėjimas ir įvairios moterų asmeninės situacijos; taip pat jas ragina parengti galimas vyrų ir moterų pensijų skirtumo panaikinimo strategijas;

11.  ragina valstybes nares nedelsiant, kai išeinama į pensiją, išmokėti išeitines išmokas ir pašalpas siekiant išvengti ekonominių sunkumų situacijų, sumažinti tolesnę kreditų išankstinių mokėjimų naštą ir moterų priklausomybę nuo vyrų;

Galimybių mokėti pensijų įmokas skirtumų mažinimas

12.  prašo Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų tinkamai įgyvendinami ES teisės aktai, skirti kovai su netiesiogine ir tiesiogine diskriminacija dėl lyties, būtų sistemingai stebima jų taikymo pažanga ir nesilaikymo atveju būtų inicijuojamos pažeidimų nagrinėjimo procedūros, taip pat pagal galimybes peržiūrėti šiuos teisės aktus siekiant garantuoti vyrų ir moterų lygybę mokant pensijų įmokas;

13.  griežtai smerkia vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą ir su juo susijusį „nepaaiškinamą“ veiksnį, kurį lemia diskriminacija darbo vietoje, ir pakartoja savo raginimą, kad Direktyva 2006/54/EB, kurią aiškiai ir tinkamai į nacionalinę teisę perkėlė tik dvi valstybės narės, turi būti peržiūrėta siekiant vyrams ir moterims geriau užtikrinti vienodas sąlygas kalbant apie užimtumą ir darbo užmokestį, vienodo užmokesčio už vienodą darbą principo taikymą, nes tai garantuojama Sutartimi nuo EEB sukūrimo;

14.  primygtinai ragina valstybes nares, darbdavius ir profesines sąjungas parengti ir įgyvendinti praktines ir konkrečias darbo vietų vertinimo priemones, kurias taikant būtų padedama nustatyti lygiavertį darbą ir taip užtikrinti vienodą moterų ir vyrų darbo užmokestį, o galiausiai ir vienodas pensijas ateityje; skatina įmones kasmet atlikti vienodo darbo užmokesčio auditą, skelbti kuo skaidresnius duomenis ir mažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą;

15.  ragina Komisiją ir valstybes nares kovoti su horizontaliąja ir vertikaliąja segregaciją darbo rinkoje šalinant lyčių nelygybę ir diskriminaciją užimtumo srityje ir raginant (visų pirma šviečiant ir didinant informuotumą) mergaites ir moteris rinktis studijas, profesijas ir karjerą inovacijų ir augimo srityse pirmaujančiuose sektoriuose, kuriuose šiandien dėl įsigalėjusių stereotipų dominuoja vyrai;

16.  ragina Komisiją ir valstybes nares teikti daugiau paskatų moterims ilgiau ir su trumpesnėmis pertraukomis dalyvauti darbo rinkoje, kad didėtų jų ekonominė nepriklausomybė šiuo metu ir senatvėje;

17.  primena, jog atsižvelgiant į tai, kad vis dažniau atsakomybė už pensijų sistemas perkeliama į asmeninio finansavimo sistemas, svarbu užtikrinti, kad būtų laikomasi nediskriminavimo principo ir abiem lytims taikomų aktuarinių kriterijų, kai suteikiamos galimybės naudotis finansinėmis paslaugomis, kurioms taikoma Direktyva 2004/113/EB; pažymi, kad vienodos taisyklės abiem lytims taikymas padės sumažinti vyrų ir moterų pensijų skirtumą; ragina valstybes nares ir Komisiją, atsižvelgiant į ES nediskriminavimo ir lyčių lygybės principus, profesinių pensijų sistemų dalyviams ir jų išmokų gavėjams didinti skaidrumą, suteikti daugiau galimybių susipažinti su informacija ir užtikrinti didesnį tikrumą;

18.  pažymi, kad profesinių senatvės pensijų sistemos vis dažniau veikia pagal draudimo principus ir dėl to gali atsirasti daug socialinės apsaugos spragų(16); pabrėžia, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas aiškiai nurodė, jog profesinių pensijų sistemos turi būti laikomos užmokesčiu, todėl joms taip pat turi būti taikomas vienodo požiūrio principas;

19.  ragina valstybes nares itin daug dėmesio skirti migrantėms, kurios neretai savo kilmės šalyje nėra įgijusios teisių į pensiją ir todėl stokoja ekonominės nepriklausomybės, visų pirma skyrybų atveju;

Vyrų ir moterų nelygybės mažinimas profesinės karjeros srityje

20.  ragina Komisiją kuo greičiau įgyvendinti įsipareigojimus pagal veiksmų planą ir strateginės veiklos dokumentą, kad būtų galima sudaryti galimybes visiems užtikrinti geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, įskaitant dirbančius tėvus, ir pateikti plataus užmojo ir išsamų su teisėkūros procedūra susijusių ir nesusijusių priemonių rinkinį, kuris sudarytų dalį jos 2017 m. darbo programos;

21.  primygtinai ragina valstybes nares laikytis motinystės teisių teisės aktų ir užtikrinti jų vykdymą, kad, kalbant apie pensijas, moterys nepatektų į nepalankią padėtį dėl to, kad, būdamos darbingo amžiaus, jos buvo motinos;

22.  ragina valstybes nares apsvarstyti, ar darbuotojai galėtų turėti galimybę derėtis dėl savanoriškos darbo lankstumo tvarkos, be kita ko, dėl pažangaus darbo modelio, atsižvelgiant į nacionalinę praktiką ir nepriklausomai nuo amžiaus vaikų ar šeimos padėties, nes taip moterims ir vyrams būtų suteikta geresnė profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros galimybė, kad jie nebūtų verčiami pasirinkti, kuriam iš jų teikti pirmenybę, kai reikia vykdyti priežiūros pareigas;

23.  ragina valstybes nares remiantis geriausia praktika nustatyti moterims ir vyrams taikomus „priežiūros kreditus“, kuriais pasinaudojant būtų galima kompensuoti karjeros pertraukas, kurios buvo daromos siekiant teikti neformaliąją priežiūrą šeimos nariams, arba formaliosios priežiūros laikotarpius, pvz., motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogas, ir juos panaudoti teisingai apskaičiuojant pensijos dydį; pabrėžia, kad šie kreditai turėtų būti skiriami už trumpą ir terminuotą laikotarpį, kad nebūtų dar labiau padidinti stereotipai ir skirtumai;

24.  ragina valstybes nares parengti strategijas, kaip pripažinti neformaliosios šeimos narių ir kitų priklausomų asmenų priežiūros ir savanoriško darbo svarbą ir šį darbą teisingai padalyti tarp moterų ir vyrų, nes kitaip moterims kyla potenciali karjeros pertraukų ir mažų garantijų darbo rizika, ir todėl atsiranda pavojus ir jų teisėms į pensiją; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia priemonių, skatinančių vyrus naudotis vaiko priežiūros ir tėvystės atostogomis, svarbą;

25.  ragina valstybes nares sudaryti sąlygas po motinystės arba vaiko priežiūros atostogų grįžusiam darbuotojui dirbti tomis pačiomis darbo sąlygomis;

26.  atkreipia dėmesį į tai, kad tinkamą moterų ir vyrų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą galima užtikrinti tik tuo atveju, kai galima naudotis vietoje teikiamomis kokybiškomis, įperkamomis ir prieinamomis vaikų, pagyvenusių žmonių ir kitų priklausomų asmenų priežiūros paslaugomis ir kai skatinama vienodai dalytis pareigas, išlaidas ir priežiūrą; ragina valstybes nares didinti investicijas į paslaugas vaikams, pabrėžia būtinybę kaimo regionuose užtikrinti vaikų priežiūros įstaigų prieinamumą ir primygtinai ragina Komisiją padėti valstybėms narėms, be kita ko, skiriant ES lėšų, kurti tokias įstaigas, kad jos būtų prieinamos visiems; ragina valstybes nares ne tik kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki 2020 m. įgyvendinti Barselonos tikslus, bet ir nustatyti ir panašius tikslus ilgalaikės priežiūros paslaugų atveju ir kartu užtikrinti pasirinkimo galimybes toms šeimoms, kurios pirmenybę teikia kitokiam vaiko priežiūros modeliui; sveikina valstybes nares, kurios jau įgyvendino abu tikslų rinkinius;

Pensijų sistemų poveikis pensijų skirtumui

27.  ragina valstybes nares remiantis patikimais ir palyginamais duomenimis įvertinti savo pensijų sistemos poveikį pensijų skirtumui ir jį lemiančius veiksnius, kad būtų galima kovoti su diskriminacija ir užtikrinti valstybių narių pensijų sistemų skaidrumą;

28.  pabrėžia, kad užtikrinant pensijų sistemų tvarumą reikia atsižvelgti į problemas, kylančias dėl demografinių pokyčių, senėjančios visuomenės, gimstamumo lygio, taip pat ekonomiškai aktyvių asmenų ir pensinio amžiaus sulaukusių asmenų santykio; primena, kad pensinio amžiaus sulaukusių asmenų situacija labai priklauso nuo to, kiek metų jie dirbo ir kiek įmokų sumokėta;

29.  atsižvelgdamas į ilgėjančią tikėtiną gyvenimo trukmę Europos Sąjungoje, ragina valstybes nares nedelsiant įgyvendinti būtinus struktūrinius pensijų sistemų pakeitimus, kad būtų užtikrinta tvari socialinė apsauga;

30.  ragina Komisiją ir valstybes išsamiau ištirti galimą poveikį, kurį pensijų skirtumui galėtų daryti perėjimas nuo valstybinių pensijų prie lankstesnių profesinių ir privačių pensijų įmokų sistemų priemonių, tiek kalbant apie pensijų įmokų mokėjimo trukmę, tiek apie pasitraukimo iš darbo rinkos laipsniškumą;

31.  primena, kad perėjimas prie daugiapakopės pensijų sistemos lemia didesnę lyčių nelygybę pensijų srityje(17); primygtinai pabrėžia, kad pirmoji iš trijų pensijų pakopų turi likti centrinis valstybių narių pensijų sistemų elementas ir turi būti skatinama ir užtikrinama siekiant padėti panaikinti su pensijomis susijusią nelygybę, visų pirma nelygybę dėl lyties; taip pat primygtinai pabrėžia, kad pensijų kaupimo privačiose sistemose praktika turėti ir toliau būti pasirenkama savanoriškai; atkreipia dėmesį į tai, kad vyrų ir moterų pensijų skirtumas yra mažiausias pagal pirmąją pensijų pakopą ir kad, kaip paaiškėjo, šios pakopos sistemos yra įtraukiausias, išmokų paskirstymo požiūriu teisingiausias ir netgi ekonomiškai efektyviausias būdas kovoti su vyresnio amžiaus žmonių skurdu; ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti viešąsias pensijų sistemas, palyginti su kitomis sistemomis, pagal kurias gali būti didinamas vyrų ir moterų pensijų skirtumas;

32.  ragina valstybes nares panaikinti savo pensijų sistemų ir įvykdytų reformų elementus, kuriais prisidedama prie nelygybės pensijų srityje (ypač su lytimi susijusios nelygybės, kaip dabartinis moterų ir vyrų pensijų skirtumas), atsižvelgiant į visų būsimų pensijų sistemų reformų poveikį lytims, taip pat įgyvendinti priemones, kuriomis būtų panaikinta ši diskriminacija; pabrėžia, kad bet kokie su pensijomis susiję politikos pakeitimai turėtų būti vertinami atsižvelgiant į jų poveikį lyčių lygybei, atliekant konkrečią analizę, kurioje lyginamas siūlomų pakeitimų poveikis moterims ir vyrams, ir kad tai turėtų būti labai svarbus aspektas planuojant, kuriant, įgyvendinant ir vertinant viešąją politiką;

33.  ragina Komisiją skatinti keitimąsi geriausia praktika siekiant nustatyti ir veiksmingiausias korekcines priemones, ir tas priemones, kurios galėtų padėti kovoti su pensijos skirtumą lemiančiais veiksniais;

34.  ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti pensijų sistemose, priežiūros kreditų ir susijusių išmokų srityse abiem lytims taikomus gyvenimo tarifus, kad moterys galėtų gauti vienodą metinę rentą už vienodus indėlius, net jei yra tikėtina, kad jos gyvens ilgiau nei vyrai, ir užtikrinti, kad tikėtina moterų gyvenimo trukmė nebūtų naudojama kaip priemonė diskriminacijai pateisinti, visų pirma apskaičiuojant pensijos dydį;

35.  pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį atlieka maitintojo netekimo pensija apsaugant ir ginant daugelį pagyvenusių moterų nuo didesnės, palyginti su pagyvenusiais vyrais, skurdo ir socialinės atskirties rizikos; ragina valstybes nares prireikus reformuoti savo maitintojo netekimo pensijų ir našlių pensijų sistemas, kad neištekėjusios moterys neatsidurtų nepalankesnėje padėtyje; ragina valstybes nares, Komisijai remiant, tirti skirtingų sistemų, pagal kurias skiriamos maitintojo netekimo pensijos, poveikį, atsižvelgiant į aukštus skyrybų rodiklius, nesusituokusių porų skurdo atvejų dažnumą ir pagyvenusių moterų socialinę atskirtį, ir apsvarstyti galimybę nustatyti teisines priemones, siekiant užtikrinti pasidalijamąsias teises į pensiją skyrybų atveju;

36.  atkreipia dėmesį į tai, kad visi žmonės turi teisę į visiems prieinamą valstybinę pensiją, ir primena Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 25 straipsnį, kuriame įtvirtinama pagyvenusių žmonių teisė gyventi oriai ir nepriklausomai, ir kad 34 straipsnyje pripažįstama teisė gauti socialinio draudimo pašalpas ir naudotis socialinėmis paslaugomis, kuriomis užtikrinama apsauga motinystės atveju, susirgus, patyrus nelaimingą atsitikimą darbe, negalios, priklausomybės nuo ilgalaikės priežiūros atvejais ar sulaukus senatvės, taip pat netekus darbo; pabrėžia valstybinių socialinės apsaugos sistemų, finansuojamų įnašais, reikšmę, nes jos yra svarbus veiksnys užtikrinant tinkamą pensiją;

37.  primena, kad siekiant kovoti su pagyvenusių žmonių skurdu būtina užtikrinti deramas pajamas išėjus į pensiją; ragina valstybes nares užtikrinti, kad ne visą darbo dieną dirbantys darbuotojai, darbuotojai, kurių darbas buvo pertrauktas, sutuoktiniai pagalbininkai ir darbuotojai, kurių karjeroje buvo pertraukų arba laikotarpių, kai jie dirbo trumpesnį darbo laiką, turėtų teisę naudotis derama pensijos sistema nepatirdami jokios diskriminacijos;

38.  prašo valstybes nares pašalinti žmonių, sustabdžiusių savo karjerą (kurių daugumą sudaro moterys), galimybės gauti deramą pensiją kliūtis, pvz., atsisakyti minimalaus įnašų mokėjimo metų skaičiaus, būtino norint įgyti teisę į pensijų išmokas, padidinimo arba pensijų išmokų susiejimo su visą gyvenimą mokėtais įnašais;

39.  ragina valstybes nares tais atvejais, kai netenkinamos valstybinės senatvės pensijos sąlygos, užtikrinti deramą minimalią valstybinę pensiją, nepriklausančią nuo jos gavėjo ankstesnio profesinio gyvenimo, ir užtikrinti, kad apskaičiuojant asmenų, kurie dėl būtinybės prižiūrėti šeimos narius buvo pasiėmę atitinkamas oficialias atostogas, teises į pensiją šis laikas būtų įtrauktas į jų darbo stažą; pabrėžia, kad svarbu pensijų ir socialines išmokas susieti su atskirais asmenimis, o ne taikyti išvestines pensijų ir socialines išmokas, siekiant išvengti situacijų, kai atsiranda priklausomybės ryšiai šeimoje; primygtinai ragina valstybes nares pakeisti namų ūkio modelius ir atitinkamas socialinės apsaugos teises taip, kad būtų užtikrintos individualios teisės, ir mažinti priklausomybę nuo partnerio ar valstybės; vis dėlto pažymi, kad valstybinės minimalios pensijos ir už profesinį gyvenimą skiriamos vidutinės pensijos santykis turi būti tinkamas; ragina Komisiją atlikti išsamią geriausios praktikos analizę, siekiant padėti valstybėms narėms apskaičiuoti tokias minimalias pensijas;

40.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse įšaldžius ir sumažinus pensijas labiausiai nukenčia žmonės, kurių karjera buvo trumpesnė ar sustabdyta, arba žmonės, kurių darbo užmokestis buvo mažesnis; apgailestauja, kad nuo to daugiausiai nukenčia moterys; pabrėžia, kad dėl šių priemonių atsirado netiesioginė diskriminacija, susijusi su galimybėmis naudotis socialine apsauga; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad tiek vyrai, tiek moterys turėtų galimybę pasiekti viso dydžio įmokų mokėjimo laikotarpius, ir taip pat užtikrinti kiekvieno teisę į visą pensiją, siekiant panaikinti pensijų skirtumą kovos su darbuotojų diskriminacija dėl lyties, švietimo ir karjeros planavimo sistemos pritaikymo, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros gerinimo ir investicijų į vaikų ir pagyvenusių žmonių priežiūrą didinimo priemonėmis; mano, kad taip pat svarbu nustatyti patikimus reglamentus dėl darbuotojų sveikatos ir saugos, pagal kuriuos atsižvelgiama į su lytimi susijusią profesinę riziką ir psichosocialinę riziką, investuoti į valstybines užimtumo tarnybas, kurios galėtų padėti ieškoti darbo bet kokio amžiaus moterims, ir nustatyti lanksčias taisykles dėl perėjimo iš darbo į pensiją;

41.  pažymi, kad Jungtinių Tautų Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komitetas savo 2005 m. Bendrojoje pastaboje Nr. 16 dėl lygių moterų ir vyrų teisių naudotis ekonominėmis, socialinėmis ir kultūrinėmis teisėmis išdėstė Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 3 straipsnyje nurodytus reikalavimus, susijusius su 9 straipsniu, įskaitant reikalavimą, kad vyrų, ir moterų privalomasis pensinis amžius būtų toks pat ir kad būtų užtikrintos vienodos išmokos moterims tiek pagal viešąsias, tiek pagal privačiąsias pensijų sistemas;

42.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

2015 m. rugpjūčio 11 d., E/C.12/2005.

(2)

2008 m. vasario 4 d., E/C.12/GC/19.

(3)

XX-3/def/GRC/4/1/EN

(4)

OL L 6, 1979 1 10, p. 24.

(5)

OL L 303, 2000 12 2, p. 16.

(6)

OL L 373, 2004 12 21, p. 37.

(7)

OL L 204, 2006 7 26, p. 23.

(8)

OL C 51 E, 2013 2 22, p. 9.

(9)

OL C 131 E, 2013 5 8, p. 60.

(10)

OL C 264 E, 2013 9 13, p. 75.

(11)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0073.

(12)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0050.

(13)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0218.

(14)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0351.

(15)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0338.

(16)

http://ec.europa.eu/justice/gender-equality/files/conference_sept_2011/dgjustice_oldagepensionspublication3march2011_en.pdf.

(17)

Europos Parlamentas, C teminis skyrius, Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminis skyrius (Ludovici: 2016): „Vyrų ir moterų pensijų skirtumas. Motinų ir vaikų neturinčių moterų skirtumai“, http://www.europarl.europa.eu/supporting-analyses.


AIŠKINAMOJI DALIS

Vyrų ir moterų gaunamų pensijų skirtumai yra viena iš daugelio formų, kuria pasireiškia vyrų ir moterų nelygybė. Šie skirtumai, apibrėžiami kaip vidutinės moterų gaunamos pensijos (iki išskaičiuojant mokesčius) skirtumą, palyginti su vyrų gaunama pensija, 2012 m. siekė 38 proc. 65 metų amžiaus ir vyresnių asmenų grupėje, ir tai yra nepriimtina.

Būtina imtis veiksmų ne tik siekiant užtikrinti tikrą moterų ir vyrų lygybę, bet taip pat išvengti skurdo ir pažeidžiamumo, kuris labiau gresia mažą pensiją gaunančioms moterims.

Taigi pranešėja mano, kad, siekiant kovoti su moterų ir vyrų gaunamos pensijos skirtumais, reikia įgyvendinti bendrą visuotinę strategiją, nes šis skirtumas priklauso nuo įvairių kintančių veiksnių. Nors šių įvairių kintamųjų poveikio galutiniam rezultatui negalima šiuo metu tiesiogiai kiekybiškai apskaičiuoti, nes trūksta tikslių ir patikimų duomenų, galime pagrįstai manyti, kad pensijų skirtumas atspindi įvairią nelygybę, kurią moterys patiria per visą gyvenimą ir profesinę karjerą.

Sąjungoje vis dar esama moterų ir vyrų atlyginimų skirtumų ir šie skirtumai 2014 m. siekė 16,3 proc., be kita ko, dėl diskriminacijos ir segregacijos reiškinių bei dėl profesinės karjeros pertraukų. Pensijų skirtumui poveikį taip pat daro pensininkių socialinė, vedybinė ir (arba) šeiminė padėtis ir šiuo požiūriu našlės atsiduria ypač nepalankioje padėtyje. Be to, pensijų skirtumas tiesiogiai priklauso nuo išaugintų vaikų skaičiaus: kadangi auginant vaikus šeimoje moterys atlieka didesnį vaidmenį, jos patiria pasikartojančias karjeros pertraukas ir dažnai yra priverstos rinktis darbą ne visą darbo dieną. Pavyzdžiui, moterų, kurių karjera trunka trumpiau kaip 14 metų, pensijų skirtumas yra dvigubai didesnis (64 proc.), palyginti su moterimis, kurių karjera trunka ilgiau (32 proc.). Visi šie veiksniai daro neigiamą poveikį moterų pensijoms, taigi būtina su jais kovoti.

Todėl pranešėja siūlo įgyvendinti įvairias rekomendacijas tinkamai paisant kompetencijos pasidalijimo tarp Sąjungos ir jos valstybių narių, kaip numatyta pagal subsidiarumo principą. Pranešėja apskritai skatina valstybių narių bendradarbiavimą ir keitimąsi gerąja patirtimi.

Atlikti vertinimą ir didinti sąmoningumą siekiant geriau išspręsti pensijų skirtumų problemą

Visų pirma būtina parengti statistikos priemones, kuriomis būtų siekiama išskirti įvairius veiksnius, lemiančius pensijų skirtumo raidą. Reikia dėti veiksmingas pastangas siekiant kuo aiškiau suvokti, kaip šis skirtumas atsiranda. Šios priemonės sudarys sąlygas įvairiems veikėjams, ypač Komisijai, geriau suvokti šią problemą, o valstybės narės galės įtraukti šiuos duomenis į savo socialinę politiką bei didinti sprendimus šioje srityje priimančių subjektų sąmoningumą.

Sumažinti skirtumus galimybių mokėti pensijų įmokas srityje

Didžiausias dėmesys imantis veiksmų turėtų būti skiriamas moterų galimybėms mokėti pensijų įmokas. Kadangi daugelis pensijų sistemų yra paremtos per visą karjerą įgytomis teisėmis, kurios grindžiamos pajamomis, akivaizdu, kad darbo užmokesčio srityje patiriama nelygybė atsispindi pajamų išėjus į pensiją srityje.

Taigi pranešėja primena, kad jau egzistuoja daug teisinių priemonių šiais klausimais ir kad būtų pageidautina užtikrinti veiksmingą jų įgyvendinimą nustatant turimų įgyvendinimo nuostatų spragas ir prireikus svarstyti galimybę šioje srityje keisti reglamentavimą.

Sumažinti vyrų ir moterų nelygybę jų profesinės karjeros srityje

Taip pat reikėtų užtikrinti, kad moterų profesinė karjera mažiau nukentėtų nuo jų patiriamų sunkumų, susidarančių dėl to, kad namuose joms tenka neproporcingai didelė namų ūkio darbo ir šeiminių pareigų dalis.

Be to, atsižvelgdama į 2016 m. rugsėjo 13 d. Parlamento rezoliuciją dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai palankių darbo rinkos sąlygų kūrimo, pranešėja ragina Komisiją laikytis savo įsipareigojimų pagal gaires ir strateginės veiklos dokumentą.

Pensijų sistemų poveikis pensijų skirtumui

Pranešėja taip pat norėtų paskatinti valstybes nares įvertinti savo pensijų sistemos organizavimo poveikį moterų ir vyrų gaunamų pensijų skirtumui ir taikyti priemones siekiant pašalinti nelygybę, dėl kurios gali atsirasti moterų ir vyrų gaunamų pensijų skirtumas, ypač pažeidžiamiausių grupių labui.

Pagaliau pranešėja ragina Komisiją ištirti galimą poveikį, kurį pensijų skirtumui galėtų daryti perėjimas nuo pensijų sistemų prie lankstesnių priemonių, kurias taikant mokamos pensijų įmokos ir apskaičiuojamas pensijos dydis ir išmokos, tiek kalbant apie pensijų įmokų mokėjimo trukmę, tiek apie pasitraukimo iš darbo rinkos laipsniškumą.


MAŽUMOS NUOMONĖ

pagal Darbo tvarkos taisyklių 52a straipsnio 4 dalį

Beatrix von Storch

Šiame pranešime atsispindi tolesnės pastangos nustatyti socialinį vertybių ir normų reguliavimą ir numatomas ES kišimasis į esminius šeimos gyvenimo klausimus. Tačiau ES neturi kompetencijos reglamentuoti nacionalinės pensijų politikos. Tai nurodyta ir konstatuojamosiose dalyse.

Tai, kas čia vyksta, vėlgi yra Parlamento kova su šešėliais. Nėra visuotinai taikomų rodiklių, pagal kuriuos būtų galima nustatyti vyrų ir moterų pensijų skirtumą. Tai taip pat nurodoma šiame pranešime.

ES neleidžia tėvams ir motinoms rinktis. ES svarbu tik įgyvendinti Barselonos tikslus, susijusius su viešųjų vaikų ugdymo įstaigų kūrimu. Todėl ES sąmoningai nesuteikia pasirinkimo laisvės šeimoms, kurios pirmenybę teikia kitokiam ugdymo modeliui.

Šeima – tai socialinės sanglaudos šaltinis ir pripažintas visos visuomenės pagrindas. Vis dėlto nepripažįstamas moterų ir motinų, taip pat vyrų ir tėvų, kurie, ugdydami savo vaikus ir rūpindamiesi jais, dirba taip pat ir visuomenės ateities naudai, indėlis.

Iš tikrųjų skandalinga yra ne tai, kad gali skirtis moterų ir vyrų darbo užmokestis ar pensijos, o tai, kad nepripažįstamas tiek moterų, tiek vyrų atliekamas darbas namų ūkyje, vaikų ugdymas, priežiūra, taip pat darbas šeimoje, taip pat nėra pakankamų galimybių suderinti šeimos ir profesinį gyvenimą ir laisvės pasirinkti karjerą ar šeimą ir nuo to vienodai kenčia moterys ir vyrai. Šiuos klausimus turėtų spręsti socialiniai partneriai valstybėse narėse.


Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ (9.12.2016)

pateikta Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetui

dėl poreikio parengti ES strategiją siekiant pašalinti vyrų ir moterų pensijų skirtumą ir užkirsti jam kelią

(2016/2061(INI))

Nuomonės referentė (*): Tania González Peñas

(*)  Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

–  atsižvelgdamas į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 22 ir 25 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. rugpjūčio 11 d. JT Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komiteto bendrąją pastabą Nr. 16 „Lygios moterų ir vyrų teisės naudotis visomis ekonominėmis, socialinėmis ir kultūrinėmis teisėmis“ (Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 3 straipsnis), E/C.12/2005/, ir į 2008 m. vasario 4 d. JT Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komiteto bendrąją pastabą Nr. 19 „Teisė į socialinę apsaugą“ (Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 9 straipsnis), E/C.12/GC/19,

–  atsižvelgdamas į Europos socialinės chartijos 4 straipsnio 2 ir 3 dalis, 12, 20 ir 23 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 5 d. Europos socialinių teisių komiteto išvadas (XX-3/def/GRC/4/1/EN),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos (ES) sutarties 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalį, kuriuose įtvirtinamas pagrindinis lyčių lygybės principas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 straipsnį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnį, kuriuose įtvirtinamas lyčių lygybės principas,

–  atsižvelgdamas į SESV 151 ir 153 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio mėn. Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų (EPSCO) tarybos priimtas išvadas „Lygios moterų ir vyrų galimybės pajamų srityje. Vyrų ir moterų pensijų skirtumo panaikinimas“,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 34 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 7 d. Tarybos priimtą Europos lyčių lygybės paktą (2011–2020 m.),

–  atsižvelgdamas į dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“, ypač į jo 3.2 tikslą,

–  atsižvelgdamas į savo tyrimą „Vyrų ir moterų pensijų skirtumas. Motinų ir vaikų neturinčių moterų skirtumai“ (2016 m.) ir į Europos Komisijos tyrimą „Vyrų ir moterų pensijų skirtumas ES“ (2013 m.),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 3 ir 9 straipsnius,

A.  kadangi vyrų ir moterų pensijų skirtumas ES 2014 m. siekė apie 39 proc. ir kadangi įvairiose valstybėse narėse jis labai skyrėsi – nuo 3,7 proc. Estijoje iki 48,8 proc. Kipre; kadangi skurdo ir socialinės atskirties riziką patiriančių pagyvenusių moterų 2014 m. buvo 20,2 proc., palyginti su 14,6 proc. vyrų, ir kadangi iki 2050 m. vyresnių negu 75 m. asmenų, patiriančių skurdo riziką, dalis daugumoje valstybių narių gali pasiekti 30 proc.; kadangi 2015 m. už tą patį darbą moterys vidutiniškai gaudavo 16 proc. mažesnį atlyginimą per valandą nei vyrai; kadangi dėl mažesnio už vyrus darbo užmokesčio moterys dažnai gauna ir mažesnes pensijas, taigi jos susiduria su didesne skurdo rizika išėjus į pensiją; kadangi nepilnos šeimos yra ypač pažeidžiamos, nes jos sudaro 10 proc. visų šeimų, kuriose yra išlaikomų vaikų, ir kadangi 50 proc. šių vaikų patiria skurdo ir socialinės atskirties riziką – du kartus daugiau negu visi gyventojai;

B.  kadangi pensiją gaunančių gyventojų procentas valstybėse narėse labai skiriasi (2012 m. Kipre jų buvo 11 proc., o Belgijoje – 25 proc.) ir kadangi tokiose šalyse kaip Ispanija, Airija ar Malta pensiją gauna tik 10 proc. arba mažiau moterų;

C.  kadangi mažinant ir įšaldant pensijas didėja skurdo rizika sulaukus senatvės, ypač moterims; kadangi skurdo ir socialinės atskirties riziką patiriančių pagyvenusių moterų 2014 m. buvo 20,2 proc., palyginti su 14,6 proc. vyrų, ir kadangi iki 2050 m. vyresnių negu 75 m. asmenų, patiriančių skurdo riziką, dalis daugumoje valstybių narių gali pasiekti 30 proc.;

D.  kadangi vyresnių negu 65 metų asmenų pajamos sudaro apie 94 proc. visų gyventojų pajamų vidurkio; tačiau kadangi maždaug 22 proc. vyresnių negu 65 metų moterų gyvena žemiau skurdo rizikos ribos;

E.  kadangi šiuo metu derama pensija priklauso nuo daugelio įvairių veiksnių, tokių kaip visą gyvenimą gautos pajamos, darbo sutarties rūšis, laikinasis įdarbinimas, darbo rinkos segregacija, dalyvavimas darbo rinkoje ir galimybė įsidarbinti, su priežiūra susijusios karjeros pertraukos ir tikėtina gyvenimo trukmė, ir kadangi šie veiksniai daro daugiau neigiamos įtakos moterims negu vyrams;

F.  kadangi su asmeninėmis, o ne su išvestinėmis teisėmis susijusios pensijos galėtų padėti užtikrinti visų asmenų ekonominį nepriklausomumą, mažinti paskatas nesiieškoti oficialaus darbo ir kuo labiau mažinti lyčių stereotipus;

G.  kadangi pensijos kreditai moterims ir vyrams kaip tam tikra išmokos rūšis už vaikų arba šeimos narių priežiūrą galėtų padėti užtikrinti, kad karjeros pertraukos dėl priežiūros, mokymosi arba nedarbo neturėtų neigiamos įtakos pensijai, ir tokias sistemas būtų pageidautina taikyti arba paspartinti jų taikymą visose valstybėse narėse;

H.  kadangi visų rūšių darbui taikomi pensijos kreditai galėtų būti naudingi visiems darbuotojams – ir samdomiesiems darbuotojams, ir savarankiškai dirbantiems asmenimis;

I.  kadangi panašu, kad visuotinės, gyvenamąja vieta grindžiamos arba vienodo dydžio minimalios pensijos, indeksuotos pagal darbo užmokesčius, yra ypač palankios siekiant lyčių lygybės, nes mokama visa bazinė pensija neatsižvelgiant į buvusį užimtumo statusą ir šeimines sąlygas;

J.  kadangi daug asmenų, dirbančių pagal sutartis dėl darbo ne visą darbo laiką, kurių dauguma yra moterys (32 proc., o vyrų – 8,2 proc.), gali būti jas sudarę ne savo noru arba siekdami derinti darbą su šeiminiu gyvenimu ir atlikti priežiūros pareigas, ir kadangi dažnai tai reiškia, kad jie gaus mažesnę pensiją;

K.  kadangi mažų garantijų darbas ir darbo rinkos segregacija yra kliūtys, trukdančios pasiekti lygybės ir socialinio solidarumo sulaukus senatvės tikslą;

L.  kadangi dėl didelio nedarbo lygio daug šeimų priverstos pasikliauti vienintelėmis šeimos pajamomis – dažnai tai yra pagyvenusių asmenų pensijos, kurias paprastai gauna senelės, ir tai yra vienintelis trijų kartų gyvenimą užtikrinantis pajamų šaltinis;

M.  kadangi politika, skirta didinti grupių, kuriose esama didžiausio nedarbo lygio (kaip antai moterų, jaunimo, neįgaliųjų, vyresnių negu 55 metų asmenų, ilgalaikių bedarbių arba imigrantų), aukštos kokybės užimtumo lygiui, padėtų išlaikyti pensijų sistemos tvarumą ir sumažinti naštos, tenkančios viešosioms sistemoms, rodiklį;

N.  kadangi didėjanti asmeninė atsakomybė priimti taupymo sprendimus, dėl kurių kyla įvairi rizika, taip pat reiškia, kad asmenys turi būti aiškiai informuojami apie turimas pasirinkimo galimybes ir susijusią riziką; kadangi krizė parodė, jog privatūs pensijų fondai priklauso nuo finansų rinkų pokyčių, ir dažnai tai kelia riziką pagyvenusių asmenų, kurie kartais turi mažai informacijos apie tai, kokį poveikį turės su šiais fondais sudarytos sutartys, pensijoms; kadangi ir moterims, ir vyrams, o ypač moterims reikia nemokamai padėti didinti jų finansinio raštingumo lygį, kad jos galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus šiuo vis sudėtingesniu klausimu;

O.  kadangi vykdant pensijų sistemų reformas, nustatytas 2012 m. Komisijos baltojoje knygoje dėl pensijų, neatliktas poveikio lytims ex ante ir ex post vertinimas ir kadangi tai rodo ES politikos spragas siekiant veiksmingai užtikrinti lyčių lygybę visose srityse;

P.  kadangi profesinės sąjungos ir kolektyvinės derybos gali atlikti labai svarbų vaidmenį siekiant užtikrinti pagyvenusių žmonių teisių apsaugą;

Q.  kadangi daugiau investicijų į visuotinę visuomenės sveikatos priežiūros sistemą, viešąjį socialinių paslaugų tinklą ir geros kokybės priklausomų asmenų priežiūros infrastruktūrą padėtų užtikrinti tai, kad sulaukę senatvės asmenys galėtų naudotis savo teise deramai gyventi;

R.  kadangi Europos socialinės chartijos 4 straipsnio dėl teisės į teisingą atlyginimą 1 dalyje nustatyta, kad „[s]iekdamos užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinta teisė į teisingą atlyginimą už darbą, Šalys įsipareigoja <...> [p]ripažinti darbuotojų teisę į tokį atlyginimą, kuris garantuotų jiems ir jų šeimoms normalų gyvenimo lygį“, ir kadangi 2014 m. gruodžio 5 d. išvadose (XX-3/def/GRC/4/1/EN) Europos socialinių teisių komitetas patvirtino, jog, siekiant užtikrinti deramą gyvenimo lygį pagal 1961 m. chartijos 4 straipsnio 1 dalį, atlyginimas turi būti didesnis už nustatytą mažiausią ribą – 60 proc. vidutinio grynojo darbo užmokesčio;

S.  kadangi SESV 151 straipsnyje pripažįstama, jog ES tikslas – siekti deramos socialinės apsaugos, ir kadangi todėl ES turėtų remti valstybes nares teikdama rekomendacijas, kaip didinti pagyvenusių asmenų, kurie dėl amžiaus arba asmeninės padėties turi teisę gauti pensiją, apsaugą;

T.  kadangi valstybėse narėse neseniai įvykdytos pensijų sistemų reformos, pagal kurias pailgintas pensinis amžius, sumažinti indeksavimo lygmenys, taikomi atnaujinant šias sistemas, sugriežtinti įmokų mokėjimo aspektai, kaip antai nuostatos dėl įmokų laikotarpių trukmės ir tęstinumo siekiant įgyti teisę į išmokas, skatinamas privačiųjų pensijų sistemų vaidmuo, prisidėta prie to, kad padidėjo vyrų ir moterų pensijų skirtumas;

U.  kadangi vyrų ir moterų užimtumo, darbo užmokesčio ir susijusių pensijų skirtumai, pernelyg dažni atvejai, kai moterys dirba mažų garantijų darbą(1) ir priverstinai ne visą darbo laiką, taip pat moterų karjeros sustabdymas prižiūrint vaikus ar kitus priklausomus asmenis prisideda prie to, kad moterys patiria didelį skurdą arba joms kyla skurdo pavojus;

V.  kadangi Europos Sąjunga visų pirma turi papildomąją kompetenciją pensijų sistemų srityje, ypač pagal SESV 153 straipsnį;

1.  pabrėžia, kad lyčių lygybė turi būti užtikrinta visose srityse; pabrėžia, kad moterų užimtumo lygio didinimas yra labai svarbi sąlyga siekiant panaikinti vyrų ir moterų pensijų skirtumą, kurį lemia nepalankių aplinkybių, su kuriomis moterys per visą savo gyvenimą susiduria darbo rinkoje, sankaupa; šiuo požiūriu taip pat pripažįsta, kad, norint sumažinti vyrų ir moterų pensijų skirtumą ir išvengti jo, labai svarbu, kad moterys galėtų patekti į darbo rinką, kurioje būtų kokybiškų darbo vietų, skatinama siekti karjeros, tiek vyrams, tiek moterims būtų užtikrinta geresnė profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra ir būtų sprendžiamas lyčių segregacijos švietimo ir užimtumo srityse klausimas; be to, pažymi, kad šiandien į darbo rinką įsilieja daugiau ir geresnį išsilavinimą turinčių jaunų moterų;

2.  atkreipia dėmesį į svarbų socialinių partnerių vaidmenį diskusijoje minimaliojo darbo užmokesčio klausimais laikantis subsidiarumo principo; pabrėžia svarbų profesinių sąjungų ir kolektyvinių derybų susitarimų vaidmenį siekiant užtikrinti, kad pagyvenę asmenys gautų tokias viešąsias pensijas, kurios atitiktų kartų solidarumo ir lyčių lygybės principus; pabrėžia, kad priimant politinius sprendimus, kuriais pakeičiami svarbūs teisiniai tinkamumo gauti teisę į pensiją sąlygų aspektai, svarbu tinkamai atsižvelgti į socialinius partnerius; ragina ES ir valstybes nares, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais ir lyčių lygybės organizacijomis, nustatyti ir įgyvendinti politiką, kad būtų panaikintas vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas; siūlo, kad valstybės narės apsvarstytų galimybę reguliariai atlikti darbo užmokesčio apžvalgas, kurios papildytų šias pastangas;

3.  apgailestauja dėl to, kad ES vyrų ir moterų pensijų skirtumas sudaro 39 proc., t. y. dvigubai daugiau nei vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas (16 proc.), ir tai atspindi visą gyvenimą jaučiamus nelygybės darbo rinkoje ir skirtumų karjeros perspektyvos bei priežiūros pareigų srityse padarinius ir poveikį moterų teisėms; primena, kad pagal SESV 157 straipsnį „kiekviena valstybė narė užtikrina, kad būtų taikomas principas už vienodą ar vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams mokėti vienodą užmokestį“ ir kad šio principo įgyvendinimas ir skatinimas itin svarbus norint sumažinti vyrų ir moterų atlyginimų ir pensijų skirtumus ir panaikinti kylantį skurdo pavojų; ragina valstybes nares ir Komisiją imtis veiksmų kovojant su visų formų daugialype diskriminacija dėl lyties, užtikrinti, kad būtų taikomas nediskriminavimo ir lygybės darbo rinkoje ir siekiant įsidarbinti principas, ir visų pirma nustatyti socialinės apsaugos priemones siekiant užtikrinti, kad moterų atlyginimai ir socialinės išmokos, įskaitant pensijas, atitiktų vienodo užmokesčio mokėjimo abiejų lyčių darbuotojams už vienodą ar vienodos vertės darbą principą; ragina valstybes nares nustatyti atitinkamas priemones, skirtas vienodo užmokesčio mokėjimo abiejų lyčių darbuotojams už vienodą arba vienodos vertės darbą principo pažeidimams apriboti; laikosi nuomonės, kad lyčių lygybė, kurią užtikrinant didinama socialinė ir ekonominė gerovė, naudinga ne tik moterims, bet ir visai visuomenei;

4.  apgailestauja, kad daugelyje valstybių narių nesama galimybės gauti prieinamą ir kokybišką vaikų priežiūrą bei ilgalaikę priežiūrą ir daug moterų turi trumpinti savo darbo laiką, kad prižiūrėtų vaikus, neįgaliuosius ir kitus priklausomus asmenis; pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad, šalinant lyčių nelygybę mokamo ir nemokamo darbo srityje, moterys ir vyrai gautų vienodas pajamas ir vienodai atliktų su priežiūra susijusias pareigas, ir skatinti lygiomis dalimis dalytis atsakomybę, išlaidas ir su priežiūra susijusias pareigas; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į tai, jog reikia užtikrinti, kad visiems būtų prieinamos kokybiškos (socialinės) visuotinės svarbos paslaugos, taip pat reikia konkrečių pasiūlymų siekiant geriau derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad vyrų ir moterų pensijų skirtumas yra sudėtingas reiškinys, kuris yra susijęs ne tik su pensijų sistemų struktūra; pabrėžia, kad dėl valstybių narių nepakankamai įgyvendintų Barselonos tikslų dėl vaikų priežiūros įstaigų žymiai sumažėja moterų pilnaverčio įsidarbinimo galimybės ir taip sukuriama pajamų nelygybė; ragina Komisiją ir valstybes nares iki 2020 m. veiksmingai įgyvendinti Barselonos tikslus ir pritarti 2014 m. ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros kokybės sistemai, taip pat stengtis panaikinti pagrindines vyrų ir moterų pensijų skirtumo priežastis padedant moterims aktyviai dalyvauti darbo rinkoje, investuoti į įperkamas ir prieinamas vaikų, pagyvenusių žmonių ir priklausomų asmenų priežiūros sistemas ir nustatant teises į socialinę apsaugą atsižvelgti į priežiūros laikotarpius;

6.  pažymi, kad, siekiant sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumus, pensijų politika turi būti derinama su tinkama darbo ir aktyvaus senėjimo politika; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į pažeidžiamą rasinėms, etninėms, religinėms ir kalbinėms mažumoms priklausančių moterų padėtį; pabrėžia, kad svarbu kovoti su lyčių stereotipais darbe; ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Direktyvą 2006/54/EB ir privalomą reikalavimą įmonėms parengti lyčių lygybės priemones, siekiant išvengti diskriminacijos moterų mokymosi ir kilimo karjeros laiptais srityse, įskaitant segregacijos panaikinimo veiksmus, darbo užmokesčių sistemų kūrimą ir priemones, kuriomis siekiama padėti moterims karjeros srityje; ragina valstybes nares įgyvendinti Komisijos rekomendacijas dėl atlyginimų skaidrumo, lyčių požiūriu neutralių pareigybių aprašymų ir klasifikavimo, įrodinėjimo pareigos perkėlimo atsakovui tais atvejais, kai kovojama su diskriminacija dėl lyties darbo vietoje;

7.  apgailestauja, kad dėl laikino darbo, vis dažnesnių priverstinių terminuoto darbo santykių, nereikšmingo darbo arba nedarbo žmonių profesinė karjera tampa vis labiau netolygi ir neužtikrinta; pažymi, kad moterys dažniau nei vyrai atsiduria finansiškai nepalankioje padėtyje, nes jų karjera yra dažniau sustabdoma, ir kad moterims dažniau sunku sukaupti pakankamus indėlius tiek privačių, tiek valstybinių pensijų sistemose dėl mažesnio dalyvavimo darbo rinkoje, vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo, karjeros pertraukų, vyraujančio darbo ne visą laiką, profesinės segregacijos ir netipinių darbo sutarčių, nemokamai teikiamos priežiūros ir per visą savo gyvenimą praleidžiamų ilgų laikotarpių, kai nedalyvauja darbo rinkoje; pabrėžia, kad svarbu kovoti su netiesiogine diskriminacija taikant ne tik profesinių pensijų, bet ir valstybines pensijų sistemas; ragina sutelkti dėmesį į tai, kad reikia spręsti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo ir profesinės segregacijos problemas prastai apmokamuose sektoriuose; mano, kad rekomenduojama priemonė šiam tikslui pasiekti turėtų būti darbo užmokesčio didinimas prastai apmokamuose sektoriuose, kuriuose moterys sudaro daugumą darbuotojų; ragina valstybes nares priimti priemones, kuriomis būtų užtikrinamas dalyvavimas pensijų sistemoje netipiniams darbuotojams tokiu pat mastu kaip kitų darbuotojų atveju;

8.  primena, kad siekiant kovoti su pagyvenusių žmonių skurdu būtina užtikrinti deramas pajamas išėjus į pensiją; pabrėžia, kad moterų skurdą lemia keli veiksniai, įskaitant vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą, pensijų skirtumą, priežiūros įsipareigojimus ir susijusias karjeros pertraukas, taip pat nepakankamą paramą ir mokesčių sistemas, kurios turi įtakos vienišų motinų vadovaujamiems namų ūkiams; ragina valstybes nares užtikrinti, kad ne visą darbo dieną dirbantys darbuotojai, darbuotojai, kurių darbas buvo pertrauktas, sutuoktiniai pagalbininkai ir darbuotojai, kurių karjeroje buvo pertraukų arba laikotarpių, kai jie dirbo trumpesnį darbo laiką, turi teisę naudotis derama pensijos sistema nepatirdami jokios diskriminacijos;

9.  pažymi, kad profesinių senatvės pensijų sistemos vis dažniau taikomos pagal draudimo principus, todėl gali atsirasti daug socialinės apsaugos skirtumų(2); akcentuoja, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas aiškiai nurodė, kad profesinių pensijų sistemos turi būti laikomos užmokesčiu, todėl šioms sistemoms taip pat taikomas vienodo požiūrio principas;

10.  primena, kad perėjimas prie daugiapakopės pensijų sistemos lemia didesnę lyčių nelygybę pensijų srityje(3); primygtinai pakartoja, kad pirmoji iš trijų pensijų pakopų turi atlikti svarbiausią vaidmenį valstybių narių pensijų sistemose ir turi būti skatinama ir remiama siekiant padėti panaikinti su pensijomis susijusią nelygybę, ypač lyčių; taip pat pakartoja, kad pensijų kaupimo privačiose sistemose praktika turėti ir toliau būti pasirenkama savanoriškai; pažymi, kad pirmojoje pakopoje vyrų ir moterų pensijų skirtumas yra mažiausias ir buvo įrodyta, kad šios pakopos sistemos yra įtraukiausios, sąžiningiausios perskirstymo atžvilgiu ir netgi yra ekonomiškai efektyviausias būdas kovoti su pagyvenusių žmonių skurdu; ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti viešąsias pensijų sistemas, palyginti su kitomis sistemomis, pagal kurias gali būti skatinamas vyrų ir moterų pensijų skirtumas;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad visi žmonės turi teisę į visiems prieinamą valstybinę pensiją, ir primena Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 25 straipsnį, kuriame įtvirtinama pagyvenusių žmonių teisė gyventi oriai ir nepriklausomai, ir kad 34 straipsnyje pripažįstama teisė gauti socialines išmokas ir socialines paslaugas, kuriomis užtikrinama apsauga motinystės, ligos, nelaimingų atsitikimų darbe, negalios, priklausomybės nuo ilgalaikės priežiūros atvejais arba senatvėje, taip pat praradus darbą; pabrėžia valstybinių einamojo finansavimo socialinio draudimo sistemų reikšmę, nes jos yra svarbus veiksnys užtikrinant pakankamą pensiją;

12.  pabrėžia, kad demografiniai pokyčiai neturėtų būti pateikiami kaip priežastis, dėl kurios mažėja socialinių teisių ir paslaugų;

13.  pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį atlieka maitintojo netekimo pensija apsaugant ir ginant daugelį pagyvenusių moterų nuo didesnės, palyginti su pagyvenusiais vyrais, skurdo ir socialinės atskirties rizikos; ragina valstybes nares prireikus reformuoti savo maitintojo netekimo pensijų, kaip antai našlės pensijų, sistemas, kad nebūtų baudžiamos neištekėjusios moterys; ragina valstybes nares Komisijai remiant tirti skirtingų sistemų, pagal kurias skiriamos maitintojo netekimo pensijos, įtaką pagyvenusių moterų skurdui ir socialinei atskirčiai, atsižvelgiant į aukštus skyrybų rodiklius ir nesusituokusių porų atvejų dažnumą, ir apsvarstyti galimybę nustatyti teisines priemones siekiant užtikrinti pasidalijamąsias teises į pensiją skyrybų atveju;

14.  primena savo raginimus valstybėms narėms apsvarstyti galimybę pradėti taikyti arba, jei reikia, sustiprinti, naudojantis darbo ir socialinės apsaugos teisės aktais, priežiūros kreditus tiek moterims, tiek vyrams, kad apskaičiuojant šių asmenų teises į pensiją šie kreditai būtų įskaitomi kaip lygiaverčiai pensijos kaupimo laikotarpiai, siekiant apsaugoti tuos asmenis, kurie padaro karjeros pertrauką, kad galėtų neoficialiai prižiūrėti priklausomą asmenį ar šeimos narį, nepaisant šeiminės ir (arba) civilinės būklės; primena prašymą Komisijai pateikti pasiūlymą dėl Slaugytojo atostogų direktyvos, pagal kurią slaugytojui būtų skiriamas tinkamas atlyginimas ir socialinė apsauga, ir pateikti gerosios praktikos pavyzdžių siekiant parengti pensijos kreditų sistemą visose valstybėse narėse, siekiant, kad visoje ES ši priemonė būtų atnaujinta ir išplėsta ir taip padedama mažinti vyrų ir moterų pensijų skirtumą;

15.  ragina valstybes nares tais atvejais, kai netenkinamos valstybinės senatvės pensijos sąlygos, užtikrinti deramą minimalią valstybinę pensiją, nepriklausančią nuo jos gavėjo ankstesnio profesinio gyvenimo, ir užtikrinti, kad apskaičiuojant asmenų, kurie dėl būtinybės prižiūrėti šeimos narius buvo pasiėmę atitinkamas oficialias atostogas, teises į pensiją šis laikas būtų įtrauktas į jų darbo stažą; pabrėžia, kad svarbu pensijų ir socialines išmokas susieti su atskirais asmenimis, o ne taikyti išvestines pensijų ir socialines išmokas, siekiant išvengti situacijų, kai atsiranda priklausomybės ryšiai šeimoje; primygtinai ragina valstybes nares pakeisti namų ūkio modelius ir atitinkamas socialinės apsaugos teises taip, kad būtų užtikrintos individualios teisės, ir mažinti priklausomybę nuo partnerio ar valstybės; vis dėlto pažymi, kad valstybinės minimalios pensijos ir už profesinį gyvenimą skiriamos vidutinės pensijos santykis turi būti tinkamas;

16.  ragina Komisiją atlikti išsamią geriausios patirties analizę, siekiant padėti valstybėms narėms apskaičiuoti tokias minimalias pensijas;

17.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse įšaldžius ir sumažinus pensijas labiausiai nukenčia žmonės, kurių karjera buvo trumpesnė ar sustabdyta, arba žmonės, kurių darbo užmokestis buvo mažesnis; apgailestauja, kad nuo to kenčia daugiausiai moterys; pabrėžia, kad dėl šių priemonių atsirado netiesioginė diskriminacija naudojimosi teise į socialinę apsaugą srityje; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad tiek vyrai, tiek moterys turėtų galimybę pasiekti viso dydžio įmokų mokėjimo laikotarpius, ir taip pat užtikrinti kiekvieno teisę į visą pensiją, siekiant panaikinti pensijų skirtumą kovos su darbuotojų diskriminacija dėl lyties, švietimo ir karjeros planavimo sistemos pritaikymo, pusiausvyros tarp profesinio ir asmeninio gyvenimo gerinimo ir investicijų į vaikų ir pagyvenusių žmonių priežiūrą didinimo priemonėmis; mano, kad taip pat svarbu nustatyti patikimus reglamentus dėl darbuotojų sveikatos ir saugos, pagal kuriuos atsižvelgiama į su lytimi susijusią profesinę riziką ir psichosocialinę riziką, investuoti į valstybines užimtumo tarnybas, kurios gali padėti ieškoti darbo bet kokio amžiaus moterims, ir nustatyti lanksčias taisykles dėl perėjimo iš darbo į pensiją;

18.  mano, kad būtina pakeisti ekonominę, užimtumo ir socialinę politiką, sustiprinant investicijas ir darbo užmokesčių didinimą, kad būtų paskatinta socialiai naudingos, ekologiškos veiklos, kuria skatinama kurti darbo vietas, plėtra siekiant įveikti ekonomikos ir užimtumo krizę;

19.  primena, kad dėl didelio nedarbo lygio bei ekonomikos ir finansų krizės poveikio daug šeimų priverstos pasikliauti vienintelėmis pajamomis – dažnai tai yra pagyvenusių asmenų gaunamos pensijos; yra įsitikinęs, kad žmogaus orumą gerbianti visuomenė grindžiama kartų solidarumo principu; apibrėžia teisingumą tarp kartų kaip tolygų naudos ir naštos paskirstymą kartoms; mano, kad kartų praktiškas bendradarbiavimas grindžiamas solidarumu ir turi būti paremtas abipuse pagarba, atsakomybe ir noru rūpintis vieni kitais, nedarant poveikio didžiausiai atsakomybei, kurią privalo būti prisiėmę valstybės narės;

20.  pabrėžia, kad subsidiarumo principas turi būti griežtai taikomas ir pensijų klausimais;

21.  ragina valstybes nares didinti investicijas į paslaugas vaikams; ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų teikiamos įperkamos, tinkamos ir pakankamai kokybiškos viešosios paslaugos; perspėja apie lyčių lygybei kylančią riziką dėl perėjimo nuo socialinio draudimo pensijų prie asmeninėmis lėšomis finansuojamų pensijų, nes asmeninių pensijų pagrindą sudaro asmeniniai įnašai ir šiomis pensijomis nekompensuojama už laiką, praleistą prižiūrint vaikus ir kitus priklausomus artimuosius, arba už nedarbo, nedarbingumo arba negalios laikotarpius; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal pensijų sistemos reformas, kuriomis socialinės išmokos susiejamos su ekonomikos augimu ir darbo bei finansų rinkų situacija, daugiausia dėmesio skiriama makroekonomikos aspektams ir neatsižvelgiama į socialinį pensijų tikslą;

22.  pabrėžia, kad pensijų sistemų tvarumą galima sustiprinti užtikrinant, kad moterys turėtų lygias galimybes naudotis visomis pensijų pakopomis; šiuo atžvilgiu ragina valstybes nares rengti informuotumo didinimo kampanijas, siekiant skatinti moteris kaupti antrosios ir trečiosios pakopos pensijas ir palengvinti šį procesą, ypač moteriškuose sektoriuose, kuriuose susidomėjimas gali būti menkas;

23.  dar kartą pabrėžia, kad pensijų sistemų tvarumą galima užtikrinti tuomet, jeigu pirmiausia bus stiprinamos socialinės apsaugos sistemos ir griežtai kovojama su įmonių mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu;

24.  pabrėžia, kad užtikrinant pensijų sistemų tvarumą reikia atsižvelgti į problemas, kylančias dėl demografinių pokyčių, senėjančios visuomenės, gimstamumo lygio, taip pat ekonomiškai aktyvių asmenų ir pensinio amžiaus sulaukusių asmenų, kurių situacija labai priklauso nuo to, kiek metų jie dirbo ir kiek įmokų sumokėta, santykio;

25.  dar kartą pakartoja, kad skirtinga vidutinė tikėtina vyrų ir moterų gyvenimo trukmė taip pat gali tiesiogiai ar netiesiogiai lemti nepalankią padėtį, turint mintyje mokamas išmokas, ypač pensijų; atkreipia dėmesį į bendrą tendenciją raginti valstybes nares laipsniškai didinti pensinį amžių, dėl kurio neįmanoma kartų kaita ir nesudaromos sąlygos suderinti asmeninį gyvenimą ir darbą, ypač dėl to, kad menkai apmokamus darbus labai dažnai atlieka moterys; ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti pensijų sistemose, priežiūros kreditų ir susijusių išmokų srityse abiem lytims taikomus gyvenimo tarifus, kad moterys galėtų gauti vienodą metinę rentą už vienodus indėlius, net jei yra tikėtina, kad jos gyvens ilgiau nei vyrai, ir užtikrinti, kad tikėtina moterų gyvenimo trukmė nebūtų naudojama kaip priemonė diskriminacijai pateisinti, visų pirma apskaičiuojant pensijos dydį; pažymi, kad tvarumo veiksnio, pagal kurį pensijos pokyčiai susiejami su tikėtina gyvenimo trukme ir visuomenės senėjimu, taikymas, dėl kurio gali didėti finansinis spaudimas viešosioms socialinės apsaugos sistemoms, galėtų būti kompensuotas, be kita ko, vykdant ekonominę politiką, kuria skatinamas vystymasis ir užimtumas, – skiriant naujų viešųjų investicijų, ir geriau paskirstant pajamas;

26.  atsižvelgdamas į ilgėjančią tikėtiną gyvenimo trukmę Europos Sąjungoje, ragina valstybes nares nedelsiant įgyvendinti būtinus struktūrinius pensijų sistemų pakeitimus, kad būtų užtikrinta tvari socialinė apsauga;

27.  prašo valstybes nares pašalinti žmonių, sustabdžiusių savo karjerą (kurių daugumą sudaro moterys), galimybės gauti deramą pensiją kliūtis, pvz., atsisakyti minimalaus įnašų mokėjimo metų skaičiaus, būtino norint įgyti teisę į pensijų išmokas, padidinimo arba pensijų išmokų susiejimo su visą gyvenimą mokėtais įnašais;

28.  primygtinai ragina Komisiją nedelsiant imtis priemonių, kad būtų pašalinti veiksniai, trukdantys gauti deramą pensiją ir labiausiai kenkiantys moterims, jaunimui ir imigrantams;

29.  primena, kad Jungtinių Tautų ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komitetas savo 2005 m. Bendrojoje pastaboje Nr. 16 dėl lygių moterų ir vyrų teisių naudotis ekonominėmis, socialinėmis ir kultūrinėmis teisėmis pažymėjo, jog 3 straipsnyje, susijusiame su Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto (angl. ICESCR) 9 straipsniu, reikalaujama, be viso kito, kad ir vyrų, ir moterų privalomasis pensinis amžius būtų toks pat ir kad būtų užtikrintos vienodos išmokos moterims tiek pagal viešąsias, tiek pagal privačiąsias pensijų sistemas;

30.  pažymi, kad skirtumai tarp vyrų ir moterų pensijų atsiranda dėl įvairių veiksnių ir prašo valstybių narių ir Komisijos toliau nagrinėti šiuos skirtumus bei surinkti palyginamų duomenų, siekiant parengti labiau informacija pagrįstą politiką; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis tolesnių veiksmų pagal 2015 m. birželio 18 d. Tarybos išvadas „Lygios moterų ir vyrų galimybės pajamų srityje. Vyrų ir moterų pensijų skirtumo panaikinimas“, įskaitant raginimą nustatant teises į socialinę apsaugą atsižvelgti į priežiūros laikotarpius, investuoti į prieinamas ir įperkamas priežiūros sistemas, nustatyti vyrų ir moterų pensijų skirtumo rodiklius ir skatinti tolesnius šio skirtumo priežasčių tyrimus;

31.  ragina valstybes nares darbuotojams, kurie dėl sveikatos negali dirbti iki teisėto pensinio amžiaus, nustatyti pagarbias priemones, kurias taikant užkertamas kelias skurdui; pasisako už tai, kad būtų išlaikyta darbuotojų, dirbančių sunkiomis arba pavojingomis darbo sąlygomis, ankstyvo išėjimo į pensiją sistema; mano, kad užimtumo rodiklių didinimas kuriant kokybiškas darbo vietas galėtų padėti gerokai sumažinti asmenų, negalinčių dirbti iki teisėto pensinio amžiaus, skaičiaus augimą ateityje, todėl būtų palengvinta finansinė senėjimo našta;

32.  yra labai susirūpinęs dėl griežtomis taupymo priemonėmis pagrįstų konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų įtakos pensijų sistemoms ir šių sistemų tvarumui bei galimybėms naudotis įmokomis pagrįsta pensijų sistema, kurią patiria vis daugiau valstybių narių, ir dėl neigiamo poveikio, kurį šios rekomendacijos turi pajamų lygiui ir socialiniams pervedimams, kurių reikia norint panaikinti skurdą ir socialinę atskirtį;

33.  ragina Komisiją atlikti nuodugnų valstybėms narėms skirtų rekomendacijų ir 2012 m. baltojoje knygoje dėl pensijų pateiktų rekomendacijų, kuriomis siekiama panaikinti vyrų ir moterų pensijų skirtumo priežastis, poveikio pažeidžiamiausiems asmenims, ypač moterims, įvertinimą, siekiant nustatyti oficialų vyrų ir moterų pensijų skirtumo rodiklį ir sistemingai jį stebėti; ragina tinkamai įvertinti iki šiol pateiktas rekomendacijas arba priemones, kurių imtasi, ir vykdyti jų poveikio lytims stebėseną; ragina Komisiją įtraukti vyrų ir moterų pensijų skirtumo rodiklį į rodiklių suvestinę ir padėti rengti pagal lytis suskirstytus statistinius duomenis ir vykdyti tyrimus, siekiant gerinti pensijų reformų poveikio moterų klestėjimui ir gerovei stebėseną ir vertinimą;

34  prašo Komisijos į konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas dėl valstybių narių pensijų sistemų reformos įtraukti konkrečias rekomendacijas dėl būtinybės įgyvendinti priemones, susijusias su moterų dalyvavimu darbo rinkoje, darbo ir privataus gyvenimo derinimu, vienodu vyrų ir moterų vaidmeniu atliekant buities ir vaikų bei priklausomų asmenų priežiūros darbus, taip pat rekomendacijas dėl viešųjų pensijų sistemų kūrimo ir privačiųjų bei profesinių sistemų reguliavimo, siekiant mažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumus;

35.  ragina valstybes nares rinkti daugiau ir kokybiškesnių duomenų apie su lytimi susijusią nelygybę, kad būtų galima geriau suprasti problemą ir tada ieškoti tinkamų sprendimų; ragina Komisiją valstybėms narėms renkant duomenis joms teikti tokią pagalbą, kad duomenis būtų galima palyginti Europos Sąjungos mastu; ragina valstybes nares panaikinti savo pensijų sistemų elementus ir įdiegtas reformas, kuriomis prisidedama prie nelygybės pensijų srityje (ypač su lytimi susijusios nelygybės, kaip dabartinis moterų ir vyrų pensijų skirtumas), atsižvelgiant į visų būsimų pensijų sistemų reformų poveikį lytims, taip pat įgyvendinti priemones, kuriomis būtų panaikinta ši diskriminacija; pabrėžia, kad bet kokie su pensijomis susiję politikos pakeitimai turėtų būti vertinami atsižvelgiant į jų poveikį lyčių lygybei, atliekant konkrečią analizę, kurioje lyginamas siūlomų pakeitimų poveikis moterims ir vyrams, ir kad tai turėtų būti labai svarbus aspektas planuojant, kuriant, įgyvendinant ir vertinant viešąją politiką;

36  ragina Komisiją ir valstybes nares peržiūrėti motinystės ir tėvystės apsaugos sistemas, pereinant prie vaiko priežiūros atostogų pagal poros pasirinkimą sistemos, kurią taikant būtų panaikinta vienam poros nariui, dažniausiai moteriai, tenkanti išskirtinė našta rūpintis vaikais; tačiau pažymi, kad tokio pobūdžio sistema negali pakeisti išskirtinių tėvams ir motinoms skirtų atostogų ir jos turėtų būti taikomos kartu;

37.  pabrėžia, kokios svarbios socialinės apsaugos ir socialinių paslaugų srityje yra vietos ir regioninės valdžios institucijos; ragina Komisiją ir valstybes nares didinti sprendimus priimančių asmenų, įmonių ir pilietinės visuomenės informuotumą apie bendrą vyrų ir moterų pensijų skirtumo problemą, taip pat teikti tolesnę pagalbą tikslingai gerinant vyrų ir moterų, visų pirma moterų, finansinį raštingumą, teikti jiems informaciją ir patarimus, siekiant padėti priimti tinkamus investicinius sprendimus; atkreipia dėmesį į tai, kad apie vyrų ir moterų pensijų skirtumą kol kas viešai mažai diskutuojama; ragina Komisiją ir valstybes nares vykdyti informavimo kampanijas ir nuolat didinti moterų ir vyrų informuotumą apie pensijas; primygtinai ragina Komisiją skirti daugiau lėšų Europos Sąjungos strategijai, kuria siekiama pašalinti vyrų ir moterų pensijų skirtumą ir jo išvengti, įgyvendinti.

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data

8.12.2016

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

26

21

5

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Laura Agea, Brando Benifei, Mara Bizzotto, Enrique Calvet Chambon, David Casa, Ole Christensen, Martina Dlabajová, Elena Gentile, Czesław Hoc, Agnes Jongerius, Rina Ronja Kari, Jan Keller, Ádám Kósa, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Jean Lambert, Patrick Le Hyaric, Jeroen Lenaers, Verónica Lope Fontagné, Javi López, Thomas Mann, Dominique Martin, Anthea McIntyre, Joëlle Mélin, João Pimenta Lopes, Georgi Pirinski, Marek Plura, Terry Reintke, Sofia Ribeiro, Maria João Rodrigues, Claude Rolin, Anne Sander, Sven Schulze, Romana Tomc, Yana Toom, Ulrike Trebesius, Marita Ulvskog, Renate Weber, Jana Žitňanská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Daniela Aiuto, Georges Bach, Deirdre Clune, Karima Delli, Tania González Peñas, Edouard Martin, Alex Mayer, Joachim Schuster, Tom Vandenkendelaere, Flavio Zanonato, Gabriele Zimmer

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

John Stuart Agnew, Adam Gierek, Hannu Takkula

(1)

2010 m. spalio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl moterų darbo be garantijų (OL C 70E, 2012 3 8, p. 1).

(2)

http://ec.europa.eu/justice/gender-equality/files/conference_sept_2011/dgjustice_oldagepensionspublication3march2011_en.pdf.

(3)

Europos Parlamentas, C teminis skyrius, Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminis skyrius (Ludovici: 2016): „Vyrų ir moterų pensijų skirtumas. Motinų ir vaikų neturinčių moterų skirtumai“, http://www.europarl.europa.eu/supporting-analyses.


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

3.5.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

17

5

13

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Malin Björk, Vilija Blinkevičiūtė, Arne Gericke, Anna Hedh, Filiz Hyusmenova, Florent Marcellesi, Angelika Mlinar, Angelika Niebler, Maria Noichl, Marijana Petir, Pina Picierno, João Pimenta Lopes, Terry Reintke, Liliana Rodrigues, Michaela Šojdrová, Ernest Urtasun, Beatrix von Storch, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Jadwiga Wiśniewska, Anna Záborská, Jana Žitňanská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Biljana Borzan, Stefan Eck, Constance Le Grip, Edouard Martin, Clare Moody, Julie Ward

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Joëlle Bergeron, Angélique Delahaye, Marian Harkin, Maurice Ponga, Julia Reid, Sven Schulze, Sabine Verheyen, Lambert van Nistelrooij


FINAL VOTE BY ROLL CALL IN COMMITTEE RESPONSIBLE

17

+

ALDE

Marian Harkin, Filiz Hyusmenova, Angelika Mlinar

ECR

Arne Gericke, Jadwiga Wiśniewska, Jana Žitňanská

EFDD

Joëlle Bergeron

PPE

Angélique Delahaye, Constance Le Grip, Angelika Niebler, Marijana Petir, Maurice Ponga, Sven Schulze, Michaela Šojdrová, Sabine Verheyen, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Lambert van Nistelrooij

5

-

EFDD

Julia Reid, Beatrix von Storch

GUE/NGL

Malin Björk, Stefan Eck, João Pimenta Lopes

13

0

PPE

Anna Záborská

S&D

Vilija Blinkevičiūtė, Biljana Borzan, Anna Hedh, Edouard Martin, Clare Moody, Maria Noichl, Pina Picierno, Liliana Rodrigues, Julie Ward

VERTS/ALE

Florent Marcellesi, Terry Reintke, Ernest Urtasun

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Teisinis pranešimas - Privatumo politika