Procedūra : 2016/2244(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0199/2017

Pateikti tekstai :

A8-0199/2017

Debatai :

Balsavimas :

PV 12/09/2017 - 7.7
CRE 12/09/2017 - 7.7

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0322

PRANEŠIMAS     
PDF 629kWORD 63k
17.5.2017
PE 597.399v02-00 A8-0199/2017

dėl franšizės veikimo mažmeninės prekybos sektoriuje

(2016/2244(INI))

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas

Pranešėjas: Dennis de Jong

Nuomonės referentai (*):

Doru-Claudian Frunzulică, Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas

(*)  Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 PRIEDAS. PRANEŠĖJUI PAGALBĄ TEIKUSIŲ SUBJEKTŲ AR ASMENŲ SĄRAŠAS
  Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl franšizės veikimo mažmeninės prekybos sektoriuje

(2016/2244(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl Europos mažmeninės prekybos veiksmų plano, kuris būtų naudingas visiems dalyviams(1), ypač į jo 29 dalį,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 7 d. rezoliuciją dėl nesąžiningos prekybos praktikos maisto tiekimo grandinėje(2),

–  atsižvelgdamas į IMCO komiteto užsakytą 2016 m. balandžio mėn. tyrimą dėl franšizės(3),

–  atsižvelgdamas į IMCO komiteto užsakytą 2016 m. rugsėjo mėn. tyrimą „Reglamentavimo sistemos teisinė perspektyva ir franšizės problemos ES“ (angl. „Legal Perspective of the Regulatory Framework and Challenges for Franchising in the EU“)(4),

–  atsižvelgdamas į informacinį pranešimą „Būsimos franšizės politikos galimybės ES: kova su nesąžiningos prekybos praktika“ (angl. „Future Policy Options in Franchising in the EU: Confronting Unfair Trading Practices“)(5),

–  atsižvelgdamas į praktinį seminarą „Franšizės davėjų ir franšizės gavėjų santykiai: reglamentavimo sistema ir dabartinės problemos“, kurį 2016 m. liepos 12 d. surengė IMCO komitetas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę (A8-0199/2017),

A.  kadangi Europoje nėra bendros franšizės apibrėžties ir franšizės susitarimai skiriasi įvairiose įmonėse, tačiau vienas iš pagrindinių tokių santykių požymių yra teisiškai ir finansiškai tarpusavyje nepriklausomų verslininkų arba fizinių ar juridinių asmenų savanoriškai užmezgama sutartinė partnerystė, kurioje viena šalis (franšizės davėjas) kitai šaliai (franšizės gavėjas) suteikia teisę naudoti jo franšizės formulę, pavadinimą ir prekės ženklus ir dalijasi praktinėmis žiniomis, sutarties galiojimo laikotarpiu remiantis franšizės davėjo organizacinėmis žiniomis ir pagalba, kai klientai pasitiki franšizės sistemos bendrumu ir tiek franšizės gavėjai, tiek franšizės davėjai siekia sudaryti galimybę su ribotomis investicijomis greitai įsigyti naujų rinkų esant didesnei sėkmės tikimybei;

B.  kadangi savo 2013 m. gruodžio 11 d. rezoliucijoje Parlamentas palankiai įvertino franšizės paslaugas kaip verslo modelį, kuriuo remiamas naujas verslas ir smulkaus verslo nuosavybė, tačiau atkreipė dėmesį, kad tam tikrais atvejais sutarčių sąlygos yra nesąžiningos, ir paragino užtikrinti sutarčių sąlygų skaidrumą ir sąžiningumą; be to, jis atkreipė Komisijos ir valstybių narių dėmesį ypač į sunkumus, kuriuos patiria franšizės gavėjai, norėdami parduoti savo įmonę arba pakeisti verslo formulę, bet toliau veikti tame pačiame sektoriuje, ir paprašė Komisijos įvertinti draudimą taikyti kainų nustatymo mechanizmus franšizės sistemose ir ilgalaikių konkurencijos išlygų, pirkimo galimybių ir draudimo turėti kelias franšizes poveikį;

C.  kadangi franšizė turi potencialo būti verslo modeliu, kuris gali padėti baigti kurti bendrąją rinką mažmeninės prekybos sektoriuje, nes naudojantis bendromis franšizės davėjo ir franšizės gavėjo investicijomis gali būti tinkama priemonė verslui įkurti; taigi apgailestauja, kad šiuo metu ES ji nepakankamai išvystyta ir sudaro 1,89 proc. BVP (5,95 proc. JAV BVP ir 10,83 proc. Australijos BVP), o 83,5 proc. franšizės apyvartos yra sutelkta tik septyniose valstybėse narėse(6), todėl svarbu skatinti didesnę šio verslo modelio sklaidą visoje ES;

D.  kadangi franšizė gali būti reikšminga tarpvalstybiniais aspektais ir svarbi užtikrinant vidaus rinkos veikimą, todėl gali skatinti darbo vietų kūrimą, MVĮ ir verslumo plėtrą ir naujų pajėgumų ir gebėjimų įgijimą;

E.  kadangi esami teisės aktai, taikomi franšizei kaip verslo modeliui skirtingose valstybėse narėse labai skiriasi ir sukuriamos techninės kliūtys, kurios gali trukdyti franšizės davėjams ir franšizės gavėjams plėtoti savo veiklą keliose valstybėse; kadangi tai savo ruožtu gali turėti įtakos, apribojant jų pasirinkimo galimybę, galutiniams vartotojams;

F.  kadangi esama skirtumų tarp „kietosios“ ir „minkštosios“ franšizės, priklausomai nuo franšizės sutarties sąlygų, ir, be to, tokie alternatyvūs verslo modeliai kaip „nepriklausomų mažmenininkų grupės“ turi specialių savybių ir jiems turėtų būti taikomos franšizės taisyklės, jei jie atitinka franšizės apibrėžtį;

G.  kadangi trūksta informacijos apie franšizės veikimą įvairiuose sektoriuje, nes aktuali informacija nėra pateikta raštu ir dažnai ją galima rasti tik prie franšizės sutarties pridėtuose šalutiniuose raštuose, kurie yra konfidencialūs, taigi, nevieši, ir ES lygmeniu nėra informacijos apie galimai nesąžiningas sutarčių sąlygas ar nesąžiningą sutarčių įgyvendinimą rinkimo mechanizmo, todėl reikalinga platforma, kurioje būtų teikiama ši svarbi informacija, siekiant labiau informuoti franšizės davėjus ir gavėjus apie jų pareigas ir teises;

H.  kadangi e. prekyba plečiasi ir ja vis labiau naudojasi vartotojai, taigi ji turėtų būti geriau atspindėta franšizės sutartyse; kadangi dėl šių priežasčių įgyvendinant bendrąją skaitmeninę rinką ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į tarp franšizės davėjų ir gavėjų kylančią įtampą, susijusią su e. prekyba, pavyzdžiui, franšizės išskirtinumo jos gavėjui tam tikroje geografinėje zonoje, taip pat didėjančią vartotojų duomenų svarbą, nes jais užtikrinama franšizės verslo modelių sėkmė, ypač dėl to, kad dabar franšizės sutartyse nėra nuostatų tais klausimais ir gali be reikalo kilti neaiškumų ir konfliktų;

I.  kadangi Komisija apibrėžė nesąžiningos prekybos praktiką kaip „praktiką, kuria akivaizdžiai nukrypstama nuo tinkamo verslo elgesio, kuri prieštarauja sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos principams ir kuri vieno prekybos partnerio vienašališkai primetama kitam“(7);

1.  mano, kad baigiant kurti bendrąją rinką mažmeninės prekybos sektoriuje franšizė gali vaidinti vis svarbesnį vaidmenį, atsižvelgiant į tai, kad dabar ji ES, palyginti su kitų išsivysčiusių valstybių ekonomika, naudojama nepakankamai;

2.  mano, kad svarbu, kad valstybės narės taikytų veiksmingas priemones prieš nesąžiningą prekybos praktiką franšizės sektoriuje, tačiau pažymi, kad šioje srityje vis dar didelių skirtumų ir diversifikacijos tarp valstybių narių; taigi mano, jog svarbu nustatyti vientisas ne teisėkūros gaires, kuriose būtų atspindėta franšizės veikimo mažmeninės prekybos sektoriuje geriausia praktika;

3.  ragina Komisiją nustatyti gaires dėl franšizės sutarčių, kad būtų galima geriau formuoti franšizės sutarčių norminę aplinką, užtikrinant, kad būtų laikomasi darbo standartų ir teikiamos deramos ir aukštos kokybės paslaugos;

4.  mano, kad atsižvelgiant į svarbų tarpvalstybinį franšizės aspektą, rekomenduotinas vienodas ES lygmens požiūris į nesąžiningos prekybos praktikos šalinimą;

5.  pripažįsta, kad nacionaliniu lygmeniu teisės aktai buvo priimti siekiant apsaugoti franšizės gavėjus, tačiau daugiausia dėmesio buvo skiriama etapui prieš sutarties sudarymą, siekiant nustatyti, kad franšizės davėjai privalėtų atskleisti įsipareigojimus; apgailestauja, kad nacionalinėse sistemose nenustatyta įgyvendinimo užtikrinimo mechanizmų, kurie būtų efektyvūs užtikrinant franšizės santykių tęstinumą;

6.  nurodo, kad franšizės gavėjai dažnai yra silpnesnė sutarties šalis, ypač tada, kai jie MVĮ, kadangi franšizės formulę paprastai nustato franšizės davėjas ir franšizės gavėjai dažnai būna finansiškai silpnesni ir dėl to gali būti mažiau informuoti už franšizės davėjus, todėl priklauso nuo franšizės davėjo ekspertinių žinių; pabrėžia, kad franšizės sistemoms nepaprastai svarbu veiksmingas franšizės davėjo ir gavėjo bendradarbiavimas, atsižvelgiant į tai, kad franšizės sistemos priklauso nuo tinkamo jos įgyvendinimo, kurį užtikrina visi sutarties subjektai;

7.  primena, kad franšizė – tai sutartiniai dviejų teisiškai nepriklausomų verslo subjektų santykiai;

8.  pabrėžia, kad reglamentu turėtų būti išlaikomas ir didinamas rinkos pasitikėjimas franšize kaip verslo modeliu, kadangi ji skatina ne tik mikroįmonių ir mažųjų ir vidutinių įmonių, kurios tampa franšizės davėjais, tačiau ir asmenų, tampančių franšizės gavėjais, verslumą;

9.  pažymi, kad franšizės davėjai ir nacionaliniu, ir Europos lygmenimis yra organizuoti ir jų interesai yra atstovaujami, o franšizės gavėjai dažnai neturi tokių jiems atstovaujančių organizacijų, kurios gintų jų kolektyvinius interesus, ir toliau veikia daugiausia individualiai;

10.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti dialogą tarp franšizės davėjų, franšizės gavėjų ir sprendimus priimančių subjektų, skatinti steigti franšizės gavėjams atstovaujančias asociacijas ir užtikrinti, kad į jų poziciją būtų atsižvelgiama rengiant politiką ar teisės aktus, kurie gali juos paveikti, siekiant užtikrinti vienodesnį šalių atstovavimą, nors pabrėžia, kad narystė tokiose organizacijose turi būti neprivaloma;

11.  pabrėžia, kad nuolat trūksta informacijos apie franšizės veikimą mažmeninės prekybos sektoriuje ir ragina valstybes nares, bendradarbiaujant su Komisija, kai įmanoma, paskirti kontaktinius centrus, kurie rinktų informaciją apie problemas, su kuriomis susiduria franšizės davėjai ir gavėjai, taip pat ragina Komisiją pagerinti duomenų rinkimą ES lygmeniu, be kita ko, remiantis tų kontaktinių centrų teikiama informacija, visais atvejais užtikrinant surinktos informacijos konfidencialumą;

12.  ragina Komisiją išnagrinėti franšizės veikimą mažmeninės prekybos sektoriuje, be kita ko, tai, ar taikomos nesąžiningos sutarčių sąlygos ar kitokia nesąžininga prekybos praktika, ir paprašyti Eurostato renkant statistinę informaciją apie šį sektorių skirti ypatingą dėmesį šiam modeliui, nesukuriant jokios papildomos verslininkams tenkančios administracinės ar kitokios naštos;

13.  atkreipia dėmesį į Europos franšizės etikos kodeksą, kurį parengė Europos franšizės federacija, kaip galimai efektyvią, savireguliacija grindžiamą geriausios praktikos franšizės sektoriuje skatinimo priemonę, tačiau taip pat pažymi, kad franšizės gavėjai jį iš principo kritikuoja ir, be kita ko, nurodo, kad kodekso versijos, galiojusios iki 2016 m. peržiūros, tekstas dėl franšizės davėjų prievolių buvo suformuluotas griežčiau; ragina franšizės davėjus ir franšizės gavėjus užtikrinti subalansuotą ir sąžiningą abiejų šalių atstovavimą siekiant tinkamo sprendimo;

14.  vis dėlto apgailestauja, kad kodeksas apima tik nedidelę ES veikiančių franšizių dalį, nes dauguma franšizių nepriklauso nei Europos franšizės federacijai, nei nacionalinėms kodeksą priėmusioms asociacijoms, o keliose valstybėse narėse nacionalinių franšizės asociacijų nėra;

15.  pažymi, jog vertėtų susirūpinti dėl to, kad greta Europos etikos kodekso nesukurtas nepriklausomas įgyvendinimo užtikrinimo mechanizmas, ir pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse dėl to, kad trūksta nepriklausomo įgyvendinimo užtikrinimo, buvo priimti teisės aktai, kuriais neleidžiama nesąžininga franšizės prekybos praktika ir su ja kovojama;

16.  primena, kad etikos kodeksas – tai taisyklių rinkinys, kurio be teisiškai privalomų normų laikosi franšizės davėjai; mano, jog Etikos kodeksas visada turėtų likti kaip pridėtinė vertė visiems, norintiems laikytis šių normų;

17.  mano, kad reikia įvertinti savireguliavimo sistemos ir ES tiekimo grandinės iniciatyvos efektyvumą, kadangi norint dalyvauti šioje iniciatyvoje privaloma priklausyti nacionalinėms franšizės organizacijoms;

18.  pabrėžia, kad franšizės sutartimis turėtų būti visapusiškai laikomasi subalansuotos partnerystės principo, pagal kurį franšizės davėjas ir gavėjas privalo vienas kito atžvilgiu elgtis protingai ir sąžiningai ir skundus, nusiskundimus ir ginčus spręsti atvirai, skaidriai, protingai ir tiesiogiai bendraujant;

19.  ragina valstybes nares skundus ir kitą svarbią informaciją, kurią jos gauna per kontaktinį punktą ar kitais būdais, perduoti Komisijai; ragina Komisiją remiantis ta informacija parengti negalutinį nesąžiningos prekybos praktikos rūšių sąrašą, kuris turėtų būti paskelbtas ir pasiekiamas visiems suinteresuotiesiems subjektams; taip pat ragina Komisiją prireikus sukurti ekspertų platformą, per kurią būtų gaunama tolesnė informacija apie franšizės praktiką mažmeninės prekybos sektoriuje, visų pirma apie nesąžiningos prekybos praktikos rūšis;

20.  ypač atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant užtikrinti subalansuotas sutarties šalių teises ir įsipareigojimus, reikia turėti konkrečius principus, kaip antai aiškią, teisingą ir išsamią informaciją prieš sudarant sutartį, įskaitant ir bendrą ir tikslinę, susijusią su planuojama franšizės vieta, informaciją apie franšizės formulės veiklos rezultatus ir aiškias konfidencialumo reikalavimų ribas, kurią reikia iš anksto turėti raštu iki sutarties pasirašymo, ir kad atitinkamais atvejais reikia nustatyti persigalvojimo laikotarpį po sutarties pasirašymo; taip pat nurodo, kad atitinkamais atvejais reikia tęstinės komercinę ir techninės franšizės davėjo pagalbos, teikiamos franšizės gavėjui sutarties galiojimo laikotarpiu;

21.  pabrėžia, kad reikia, kad franšizės davėjas franšizės gavėjams per sutarties vykdymo laikotarpį rengtų, esant poreikiui, specializuotus pradinius mokymus ir teiktų tinkamas gaires ir informaciją;

22.  primena, kad franšizės gavėjai privalo dėti visas pastangas, kad franšizės verslas augtų ir išlaikyti bendrą franšizės tinklo identitetą ir reputaciją, ir tuo tikslu lojaliai bendradarbiauti su visais tinklo partneriais ir užtikrinti, kad būtų laikomasi su franšizės formule susijusių pramoninės ir intelektinės nuosavybės teisių, taip pat konkurencijos teisės normų;

23.  tačiau taip pat pažymi, kad kartais franšizės davėjai reikalauja, kad franšizės gavėjai pirkti su franšizės formule nesusijusius produktus ir paslaugas; toks reikalavimas neturėtų būti laikomas dalimi franšizės gavėjų pareigų, susijusių su franšizės tinklo bendro identiteto ir reputacijos išlaikymu, tačiau lengvai gali tapti nesąžininga verslo praktika;

24.  pabrėžia, kad sąlygos dėl nekonkuravimo turėtų būti aiškiai išdėstytos, pagrįstos ir proporcingos ir jos neturėtų galioti ilgiau nei tai būtina, visų pirma atsižvelgiant į tai kad franšizės gavėjams gali prireikti pakeisti savo franšizės formulę, jei pasikeičia jų kaimynystė ir atitinkamai produktų ar paslaugų paklausa;

25.  atkreipia dėmesį į ginčus, kylančius dėl prekybos internetu, kuri sudaro vis didesnę ir svarbesnę franšizės verslo modelio dalį, bet nėra įtraukta į tradicines franšizės sutartis, ir kuriose neatsižvelgiama į galimą prekybos internetu poveikį jose išdėstytoms nuostatoms; todėl ragina atitinkamais atvejais į franšizės sutartis įtraukti nuostatas, susijusias su prekyba internetu, ypač kai franšizės davėjo ir franšizės gavėjo galios yra nesubalansuotos, visų pirma tais atvejais, kai franšizės gavėjas yra MVĮ;

26.  prašo Komisijos pradėti viešas konsultacijas, siekiant gauti nešališkos informacijos apie tikrąją padėtį franšizės sektoriuje, ir parengti ne teisėkūros gaires, kuriose būtų atspindėta franšizės veikimo mažmeninės prekybos sektoriuje valstybėse narėse geriausia praktika, visų pirma atsižvelgiant į naujausius technologijų ir rinkos pokyčius, pavyzdžiui, pardavimuose internetu, ir ne vėliau kaip 2018 m. sausio mėn. pateikti jas Parlamentui; todėl ragina Komisiją atlikti esamų savireguliacijos priemonių ir valstybių narių teisėkūros praktikos franšizės veiklos mažmeninės prekybos sektoriuje srityje analizę ir pateikti Parlamentui jos rezultatus su rekomendacijomis dėl tolesnių franšizės sektoriaus vystymo ES veiksmų;

27.  pabrėžia, kad Parlamentas turėtų būti aktyviai įtrauktas į visą darbą, susijusį su franšize mažmeninės prekybos sektoriuje, įskaitant atvejus, kai reglamentai ir direktyvos dėl franšizės pritaikomi siekiant sukurti nuoseklesnę ir darnesnę reguliavimo sistemą;

Konkurencijos teisė

28.  pabrėžia, kad Komisijos reglamentas (ES) Nr. 330/2010 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 3 dalies taikymo vertikaliųjų susitarimų ir suderintų veiksmų rūšims(8) turi būti vienodai taikomas valstybėse narėse ir apgailestauja, kad trūksta informacijos apie jo taikymą;

29.  mano, kad Komisija turėtų patikrinti, ar nevienodas taikymas valstybėse narėse netrukdo to reglamento efektyvumui ir ar jis dera su pastarojo meto rinkos pokyčiais, ypač pirkimo sąlygų ir posutartinių išlygų, kurioms taikoma išimtis, atžvilgiu;

30.  mano, kad Komisija turėtų ištirti, kaip reglamentą galima būtų pagerinti panaudojant Europos konkurencijos įstaigų tinklo vertinimo mechanizmą; pabrėžia, kad nenuoseklūs Komisijos reagavimo veiksmai užkerta kelią tarpvalstybinei mažmeninės prekybos veiklai ir kliudo sukurti vienodas veiklos sąlygas bendrojoje rinkoje;

31.  mano, kad geresnis reglamento įgyvendinimas nacionaliniu lygmeniu pagerintų platinimą, padidintų galimybes patekti į rinką kitų valstybių narių įmonėms ir galiausiai suteiktų didesnės naudos galutiniams vartotojams;

32.  mano, kad Komisija taip pat turėtų išanalizuoti nenumatytą konkurencijos teisės poveikį kiekvienoje valstybėje narėje;

33.  ragina Komisiją pradėti viešąsias konsultacijas ir informuoti Parlamentą apie modelio, kuriuo bus grindžiamas būsimasis bendrosios išimties reglamentas, tvarumą;

34.  ragina Komisiją taip pat užtikrinti, kad būtų susigrąžinta bet kokia neteisėta valstybės pagalba, suteikta mokesčių lengvatų pavidalu franšizės srityje, ir pademonstruoti tvirtumą vykdant šiuo metu dar nebaigtus tyrimus; be to, pabrėžia, kad ES reikia aiškesnių teisės aktų dėl išankstinių sprendimų dėl mokesčių; ragina Komisiją imtis taisomųjų veiksmų dėl kiekvieno pažeidimo franšizės srityje, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją visoje bendrojoje rinkoje;

35.  ragina Komisiją spręsti netinkamo rinkos veikimo problemas ir užtikrinti, kad būtų efektyviai kovojama su mokesčių slėpimu ir vengimu franšizės srityje;

36.  ragina Komisiją įvertinti, ar būtina peržiūrėti reglamentą ir, atsižvelgiant į tai, patikrinti (ir apie tai informuoti Parlamentą): 1) horizontalaus požiūrio į franšizės veikimą poveikį; 2) ar reglamente pasirinktas franšizės modelis atspindi rinkos tikrovę; 3) ar vadinamieji leidžiami vertikalieji apribojimai, t. y. sąlygos, pagal kurias franšizės gavėjai gali pirkti, parduoti ar perparduoti tam tikras prekes ar paslaugas, yra proporcingi ir ar daro neigiamą poveikį rinkai ir vartotojams; 4) su kokiomis naujomis problemomis e. prekybos ir apskritai skaitmeninimo sąlygomis susiduria franšizės davėjai ir franšizės gavėjai; 5) surinkti informaciją apie naujas rinkos tendencijas, rinkos pokyčius, susijusius su tinklo organizavimu ir technologijų pažanga;

37.  ragina Komisiją persvarstyti taisykles dėl valstybių narių vykdomo šio reglamento vykdymo užtikrinimo, o reglamento taikymas turėtų būti proporcingai pakoreguotas jo tikslui įgyvendinti;

°

°  °

38.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

OL C 468, 2016 12 15 p. 140.

(2)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0250.

(3)

IP/A/IMCO/2015-05, PE 578.978

(4)

IP/A/IMCO/2016-08, PE 587.317

(5)

PE 587.325

(6)

IMCO komiteto užsakytas tyrimas „Reglamentavimo sistemos teisinė perspektyva ir franšizės problemos ES“ (angl. „Legal Perspective of the Regulatory Framework and Challenges for Franchising in the EU“), 2016 m. rugsėjo mėn., p. 12.

(7)

„Kova su nesąžiningos prekybos praktika įmonių tarpusavio maisto produktų tiekimo grandinėje“, COM(2014) 472.

(8)

OL L 102, 2010 4 23, p. 1.


PRIEDAS. PRANEŠĖJUI PAGALBĄ TEIKUSIŲ SUBJEKTŲ AR ASMENŲ SĄRAŠAS

Toliau pateiktą sąrašą vien savanorišku pagrindu ir tik savo atsakomybe parengė pranešėjas. Pranešėjas, rengdamas pranešimo projektą, sulaukė šių subjektų ar asmenų pagalbos:

Subjektas ir (arba) asmuo

„Independent Retail Europe“

Europos franšizės federacija

„Vakcentrum“

Italijos vartotojų organizacija

UEAPME

„Nederlandse Franchise Vereniging“

„Commissie Franchising van de Raad Nederlandse Detailhandel+“

„FHC Formulebeheer“

Advokatų kontora „Bird & Bird“

„Eurocommerce“

„Bueno Legal“

Osnabriuko universitetas

„Mittelstandsverbund“


Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ (29.3.2017)

pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui

dėl franšizės veikimo mažmeninės prekybos sektoriuje

(2016/2244(INI))

Nuomonės referentas (*): Doru-Claudian Frunzulică

(*)  Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad Komisijos reglamentas (ES) Nr. 330/2010 turi būti vienodai taikomas valstybėse narėse ir apgailestauja, kad trūksta informacijos apie jo taikymą; pažymi, kad e. prekybos augimas ir jos poveikis franšizės verslo modeliui yra šiam sektoriui kylantis iššūkis;

2.  mano, kad Komisija turėtų užtikrinti proporcingą abiejų franšizės šalių atstovavimą ir patikrinti, ar nevienodas įgyvendinimas valstybėse narėse netrukdo to reglamento efektyvumui ir ar jis dera su pastarojo meto rinkos pokyčiais, visų pirma ypač pirkimo sąlygų ir posutartinių išlygų, kurioms taikoma išimtis, atžvilgiu;

3.  mano, kad Komisija turėtų ištirti, kaip reglamentą galima būtų pagerinti panaudojant Europos konkurencijos įstaigų tinklo vertinimo mechanizmą; pabrėžia, kad nenuoseklūs Komisijos tolesni veiksmai užkerta kelią tarpvalstybinei mažmeninės prekybos veiklai ir kliudo sukurti vienodas veiklos sąlygas bendrojoje rinkoje;

4.  pažymi, kad kai kurios valstybės narės jau yra priėmusios teisės aktus dėl franšizės, o dėl to galiausiai dar labiau padidėja rinkos susiskaidymas; mano, kad geresnis reglamento įgyvendinimas nacionaliniu lygmeniu pagerintų platinimą, padidintų galimybes patekti į rinką kitų valstybių narių įmonėms ir galiausiai suteiktų didesnės naudos galutiniams vartotojams;

5.  mano, kad Komisija taip pat turėtų išanalizuoti nenumatytą konkurencijos teisės poveikį kiekvienoje valstybėje narėje;

6.  ragina Komisiją pradėti viešąsias konsultacijas ir informuoti Parlamentą apie modelio, kuriuo grindžiamas būsimasis bendrosios išimties reglamentas, tvarumą, siekiant sukurti franšizės sutarties koncepciją, kuri turi būti naudojama visuose būsimuose ES teisės aktuose ir imantis galimų veiksmų privatinės teisės srityje;

7.  ragina Komisiją taip pat užtikrinti, kad būtų susigrąžinta bet kokia neteisėta valstybės pagalba, suteikta mokesčių lengvatų pavidalu franšizės srityje, ir pademonstruoti tvirtumą vykdant šiuo metu dar nebaigtus tyrimus; be to, pabrėžia, kad ES reikia aiškesnių teisės aktų dėl išankstinių sprendimų dėl mokesčių; ragina Komisiją imtis taisomųjų veiksmų dėl kiekvieno pažeidimo franšizės srityje, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją visoje bendrojoje rinkoje;

8.  mano, kad reikia įvertinti savireguliavimo sistemos ir ES tiekimo grandinės iniciatyvos efektyvumą, kadangi norint dalyvauti šioje iniciatyvoje privaloma priklausyti nacionalinėms franšizės organizacijoms;

9.  ragina Komisiją apsvarstyti, ar būtina peržiūrėti reglamentą ir, atsižvelgiant į tai, atlikti patikrinti (ir apie tai informuoti Parlamentą): 1) horizontalaus požiūrio į franšizės veikimą poveikį; 2) ar reglamente pasirinktas franšizės modelis atspindi rinkos tikrovę; 3) ar vadinamieji leidžiami vertikalieji apribojimai, t. y., sąlygos, pagal kurias franšizės gavėjai gali pirkti, parduoti ar perparduoti tam tikras prekes ar paslaugas, yra proporcingi ir ar daro neigiamą poveikį rinkai ir vartotojams; 4) su kokiomis naujomis problemomis e. prekybos ir apskritai skaitmeninimo sąlygomis susiduria franšizės davėjai ir franšizės gavėjai; 5) ir surinkti informaciją apie naujas rinkos tendencijas, rinkos pokyčius, susijusius su tinklo organizavimu ir technologijų pažanga;

10.  pažymi, kad valstybių narių nacionaliniai teisės aktai, reglamentuojantys franšizę, labai skiriasi; pabrėžia, kad Europos Parlamentas turėtų būti aktyviai įtrauktas į visą darbą, susijusį su franšize mažmeninės prekybos sektoriuje, įskaitant atvejus, kai reglamentai ir direktyvos dėl franšizės pritaikomi siekiant sukurti nuoseklesnę ir darnesnę reguliavimo sistemą;

11.  mano, kad valstybė narės turėtų parengti ataskaitų, skundų ir kitokio svarbios informacijos, kurią jos gauna per kontaktinį centrą ar kitais būdais, teikimo sistemą, siekiant supaprastinti informacijos apie rinkos padėtį rinkimo procesą; ragina Komisiją remiantis ta informacija parengti negalutinį nesąžiningų sutarties sąlygų ir praktikos sąrašą;

12.  pripažįsta, kad nacionaliniu lygmeniu teisės aktai buvo priimti siekiant apsaugoti franšizės gavėjus, tačiau daugiausia dėmesio turi būti skiriama etapui prieš sutarties sudarymą, siekiant nustatyti, kad franšizės davėjai privalėtų atskleisti įsipareigojimus; todėl ragina Komisiją persvarstyti taisykles dėl valstybių narių vykdomo šio reglamento vykdymo užtikrinimo, o reglamento taikymas turėtų būti proporcingai pakoreguotas jo tikslui įgyvendinti; apgailestauja, kad nacionalinėse sistemose nenustatyta įgyvendinimo užtikrinimo mechanizmų, kurie būtų efektyvūs užtikrinant franšizės santykių tęstinumą;

13.  ragina Komisiją siekti, kad Europos tiekimo grandinės iniciatyvoje būtų tinkamai ir nepriklausomai atstovaujama suinteresuotiesiems franšizės sutarčių subjektams, ir imtis veiksmų siekiant stiprinti franšizės gavėjų organizavimąsi ES ir nacionaliniu lygmenimis, siekiant suteikti franšizės geresnes galimybes dalyvauti viešosiose diskusijose dėl franšizės ir sudaryti vienodas veiklos sąlygas; pabrėžia, kad reglamentu turėtų būti išlaikomas ir didinamas rinkos pasitikėjimas franšize kaip verslo būdą, kadangi ji skatina ne tik labai mažų įmonių ir mažųjų ir vidutinių įmonių, kurios tampa franšizės davėjais, verslumą tačiau ir asmenų, tampančių franšizės gavėjais, verslumą;

14.  ragina Komisiją nustatyti gaires dėl franšizės sutarčių, kad būtų galima geriau formuoti franšizės sutarčių norminę aplinką, užtikrinant, kad būtų laikomasi darbo standartų ir teikiamos deramos ir aukštos kokybės paslaugos;

15.  ragina Komisiją spręsti netinkamo rinkos veikimo problemas ir užtikrinti, kad būtų efektyviai kovojama su mokesčių slėpimu ir vengimu franšizės srityje; pabrėžia, kad reikia surengti įvairių suinteresuotųjų subjektų diskusijas, kuriose būtų aptarta nesąžininga prekybos praktika franšizės tiekimo grandinėse ir galimi sprendimai įsteigus ekspertų platformą, kaip tai buvo padaryta maisto tiekimo grandinėse, arba surengiant viešąsias konsultacijas dėl bet kokio būsimojo reglamento.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

27.3.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

42

1

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Gerolf Annemans, Burkhard Balz, Hugues Bayet, Pervenche Berès, Udo Bullmann, Esther de Lange, Anneliese Dodds, Markus Ferber, Sven Giegold, Sylvie Goulard, Roberto Gualtieri, Brian Hayes, Gunnar Hökmark, Danuta Maria Hübner, Cătălin Sorin Ivan, Georgios Kyrtsos, Philippe Lamberts, Werner Langen, Sander Loones, Olle Ludvigsson, Ivana Maletić, Fulvio Martusciello, Marisa Matias, Costas Mavrides, Bernard Monot, Luigi Morgano, Luděk Niedermayer, Stanisław Ożóg, Sirpa Pietikäinen, Pirkko Ruohonen-Lerner, Molly Scott Cato, Pedro Silva Pereira, Peter Simon, Kay Swinburne, Paul Tang, Ernest Urtasun, Marco Valli, Tom Vandenkendelaere, Cora van Nieuwenhuizen, Jakob von Weizsäcker, Steven Woolfe

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Simona Bonafè, Enrique Calvet Chambon, David Coburn, Mady Delvaux, Doru-Claudian Frunzulică, Ildikó Gáll-Pelcz, Sophia in ‘t Veld, Thomas Mann, Joachim Starbatty, Nils Torvalds

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Carlos Iturgaiz, Thomas Mann, Bogdan Andrzej Zdrojewski

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

42

+

ALDE

Enrique Calvet Chambon, Sylvie Goulard, Nils Torvalds

ECR

Sander Loones, Stanisław Ożóg, Pirkko Ruohonen-Lerner, Joachim Starbatty, Kay Swinburne

EFDD

Marco Valli

GUE/NGL

Marisa Matias

PPE

Burkhard Balz, Markus Ferber, Ildikó Gáll-Pelcz, Brian Hayes, Gunnar Hökmark, Danuta Maria Hübner, Carlos Iturgaiz, Georgios Kyrtsos, Werner Langen, Ivana Maletić, Thomas Mann, Luděk Niedermayer, Sirpa Pietikäinen, Bogdan Andrzej Zdrojewski

S&D

Hugues Bayet, Pervenche Berès, Udo Bullmann, Anneliese Dodds, Doru-Claudian Frunzulică, Roberto Gualtieri, Cătălin Sorin Ivan, Olle Ludvigsson, Costas Mavrides, Luigi Morgano, Pedro Silva Pereira, Peter Simon, Paul Tang, Jakob von Weizsäcker

Verts/ALE

Sven Giegold, Philippe Lamberts, Molly Scott Cato, Ernest Urtasun

1

-

NI

Steven Woolfe

1

0

EFDD

Bernard Monot

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

11.5.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

34

0

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Dita Charanzová, Carlos Coelho, Anna Maria Corazza Bildt, Daniel Dalton, Nicola Danti, Dennis de Jong, Pascal Durand, Ildikó Gáll-Pelcz, Evelyne Gebhardt, Sergio Gutiérrez Prieto, Robert Jarosław Iwaszkiewicz, Antonio López-Istúriz White, Eva Maydell, Jiří Pospíšil, Virginie Rozière, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Olga Sehnalová, Jasenko Selimovic, Ivan Štefanec, Catherine Stihler, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Mylène Troszczynski, Anneleen Van Bossuyt, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Lucy Anderson, Pascal Arimont, Birgit Collin-Langen, Edward Czesak, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Kaja Kallas, Arndt Kohn, Julia Reda, Adam Szejnfeld, Marc Tarabella, Ulrike Trebesius

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Anne-Marie Mineur


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

34

+

ALDE

Dita Charanzová, Kaja Kallas, Jasenko Selimovic

ECR

Edward Czesak, Daniel Dalton, Ulrike Trebesius, Anneleen Van Bossuyt

GUE/NGL

Anne-Marie Mineur, Dennis de Jong

PPE

Pascal Arimont, Carlos Coelho, Birgit Collin-Langen, Anna Maria Corazza Bildt, Ildikó Gáll-Pelcz, Antonio López-Istúriz White, Eva Maydell, Jiří Pospíšil, Andreas Schwab, Ivan Štefanec, Adam Szejnfeld, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein

S&D

Lucy Anderson, Nicola Danti, Evelyne Gebhardt, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Sergio Gutiérrez Prieto, Arndt Kohn, Virginie Rozière, Christel Schaldemose, Olga Sehnalová, Catherine Stihler, Marc Tarabella

VERTS/ALE

Pascal Durand, Julia Reda

0

-

xx

zz

3

0

EFDD

Robert Jarosław Iwaszkiewicz, Marco Zullo

ENF

Mylène Troszczynski

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Teisinis pranešimas - Privatumo politika