PRANEŠIMAS dėl prašymo atšaukti Béla Kovács imunitetą

29.5.2017 - (2016/2266(IMM))

Teisės reikalų komitetas
Pranešėja: Heidi Hautala

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO

dėl prašymo atšaukti Bélos Kovácso imunitetą

(2016/2266(IMM))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Vengrijos generalinio prokuroro dr. Péterio Polto 2016 m. rugsėjo 19 d. perduotą prašymą atšaukti Bélos Kovácso imunitetą, kuris susijęs su baudžiamuoju procesu, kurį prieš jį inicijavo Centrinė tyrimą vykdanti prokuratūra ir kuris buvo paskelbtas 2016 m. spalio 3 d. plenariniame posėdyje,

–  pakvietęs B. Kovácsą pateikti paaiškinimų 2017 m. sausio 12 d., sausio 30 d. ir kovo 22 d., kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 6 dalyje,

–  atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsnius bei 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2013 m. sausio 17 d. sprendimus[1],

–  atsižvelgdamas į Vengrijos Pagrindinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, 2004 m. Įstatymo Nr. LVII dėl Vengrijoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso 10 straipsnio 2 dalį ir 12 straipsnio 1 dalį ir 2012 m. Įstatymo Nr. XXXVI dėl Vengrijos Nacionalinės Asamblėjos 74 straipsnio 1 ir 3 dalis,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0203/2017),

A.  kadangi Vengrijos generalinis prokuroras paprašė atšaukti Europos Parlamento nario Bélos Kovácso imunitetą, kad būtų galima atlikti tyrimus siekiant patikrinti, ar jam turi būti pateikti kaltinimai dėl nusikalstamos veikos – sukčiavimo pasinaudojant biudžeto lėšomis, dėl kurio buvo patirti dideli finansiniai nuostoliai, pagal Vengrijos Baudžiamojo kodekso 396 straipsnio 1 dalies a punktą ir suklastotų privataus pobūdžio dokumentų panaudojimo įvairioms reikmėms pagal Baudžiamojo kodekso 345 straipsnį; kadangi, remiantis šiuo straipsniu, tas, kas naudoja suklastotą ar padirbtą dokumentą arba privataus pobūdžio dokumentą su neteisingu turiniu, kad pateiktų įrodymus apie teisės ar pareigos buvimą, pasikeitimą ar galiojimo pabaigą, padaro baudžiamąjį nusižengimą, už kurį baudžiama ne ilgesniu kaip vieneri metai laisvės atėmimu;

B.  kadangi pagal Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnį Europos Parlamento nariai naudojasi savo valstybės teritorijoje imunitetais, kurie toje valstybėje yra suteikiami parlamento nariams;

C.  kadangi pagal Vengrijos Pagrindinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalį parlamento nariai naudojasi imunitetu; kadangi pagal Įstatymo Nr. LVII dėl Vengrijoje išrinktų Europos Parlamento narių teisinio statuso 10 straipsnio 2 dalį Europos Parlamento nariai naudojasi imunitetu, kuris suteikiamas ir Vengrijos parlamento nariams, o pagal 12 straipsnio 1 dalį sprendimą dėl Europos Parlamento nario imuniteto atšaukimo priima Europos Parlamentas; kadangi pagal 2012 m. Įstatymo Nr. XXXVI dėl Nacionalinės Asamblėjos 74 straipsnio 1 dalį baudžiamasis procesas arba, parlamento nariui atitinkamoje byloje savanoriškai neatšaukus savo imuniteto, teisės pažeidimo nagrinėjimo procesas jam gali būti taikomas tik gavus išankstinį Nacionalinės Asamblėjos sutikimą; kadangi pagal minėtojo įstatymo 74 straipsnio 3 dalį, kol nepateiktas kaltinimas, pateikimą prašymą atšaukti imunitetą pateikia generalinis prokuroras;

D.  kadangi pagal 2005 m. rugsėjo 28 d. Europos Parlamento sprendimo 2005/684/EB, Euratomas, kuriuo patvirtinamas Europos Parlamento narių statutas[2], 21 straipsnio 1 ir 2 dalis Parlamento nariai turi teisę naudotis savo nuožiūra pasirinkto asmeninio personalo paslaugomis ir Parlamentas padengia išlaidas, Parlamento narių realiai patirtas tokio personalo samdymui;

E.  kadangi pagal Biuro 2008 m. gegužės 19 d. ir liepos 9 d. sprendimo dėl Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklių (toliau – Įgyvendinimo taisyklės) 34 straipsnio 4 dalį, išlaidos, susijusios su susitarimais dėl stažuotės, remiantis Biuro nustatytomis sąlygomis, taip pat gali būti kompensuojamos;

F.  kadangi pagal Biuro 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo dėl Parlamento narių stažuotojų taisyklių 1 straipsnio 1 dalį siekiant prisidėti prie Europos švietimo ir profesinio mokymo, taip pat paskatinti geresnį institucijos veiklos suvokimą, Europos Parlamento nariai gali suteikti galimybę atlikti stažuotes per plenarinius posėdžius Briuselyje ir Strasbūre arba vykdant savo kaip Parlamento narių veiklą šalyje, kurioje atitinkami Parlamento nariai išrinkti;

G.  kadangi pagal Stažuotojų taisyklių 5 straipsnio 1 ir 2 dalis konkrečios stažuotės sąlygos nustatomos raštu sudaromame susitarime dėl stažuotės, kurį pasirašo Parlamento narys ir stažuotojas; kadangi į susitarimą dėl stažuotės įtraukiamas punktas, kuriame aiškiai nurodoma, kad Europos Parlamentas negali būti laikomas susitarimo šalimi; kadangi pagal 5 straipsnio 4 dalį su stažuotėmis susijusios išlaidos, įskaitant stipendijas ir draudimo išlaidas (jei jas apmoka Parlamento narys), padengiamos iš Parlamento nario padėjėjo išmokos lėšų, kaip nurodyta Įgyvendinimo taisyklių 33 straipsnio 4 dalyje, neviršijant šiai išmokai skirtų lėšų;

H.  kadangi pagal Stažuotojų taisyklių 1 straipsnio 1 dalies paskutinį sakinį stažuotojui skiriama stipendija negali iš tiesų būti užslėptos formos atlyginimas; kadangi pagal 7 straipsnio 1 dalį stažuotės laikotarpiu visa atsakomybė už stažuotojus tenka Parlamento nariui, pas kurį stažuojamasi;

I.  kadangi šiuo atveju Parlamentas nerado jokių fumus persecutionis įrodymų, t. y. nesama pakankamai rimtų ir aiškių įtarimų, kad prašymas atšaukti imunitetą pateiktas dėl proceso, kuris pradėtas siekiant pakenkti atitinkamo Parlamento nario politinei reputacijai;

J.  kadangi buvusio Parlamento pirmininko sprendimas skirti B. Kovácsui papeikimą už tai, kad jis pažeidė Elgesio kodekso[3] 1 straipsnio a dalį negali būti laikomas prilygstančiu teisminiam sprendimui, sudarančiam res judicata dėl klausimų, su kuriais susijęs Centrinės tyrimą vykdančios prokuratūros pradėtas baudžiamasis procesas; kadangi dėl to nepažeidžiamas principas ne bis in idem; kadangi dėl šių priežasčių buvusio Parlamento pirmininko pagal Elgesio kodeksą skirta sankcija netrukdo pradėti ar vykdyti baudžiamojo proceso Vengrijoje siekiant nustatyti, ar jam turi būti pateikti kaltinimai;

1.  nusprendžia atšaukti Béla Kovács imunitetą;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą kompetentingai Vengrijos institucijai ir Bélai Kovácsui.

• [1]  1964 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wagner / Fohrmann ir Krier, 101/63, ECLI:EU:C:1964:28; 1986 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wybot / Faure ir kt., 149/85, ECLI:EU:C:1986:310; 2008 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, ECLI:EU:T:2008:440; 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EU:C:2008:579; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI: EU:C:2011:543; 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23.
• [2]  OL L 262, 2005 10 7, p. 1.
• [3]  Žr. Darbo tvarkos taisyklių I priedą, Europos Parlamento narių elgesio kodeksą finansinių interesų ir interesų konfliktų klausimais.

AIŠKINAMOJI DALIS

1. Pagrindinės aplinkybės

2016 m. spalio 3 d. plenariniame posėdyje Pirmininkas, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 1 dalimi, pranešė, kad jis gavo Vengrijos generalinio prokuroro dr. P. Polto 2016 m. rugsėjo 15 d. laišką atšaukti Bélos Kovácso imunitetą.

Kaip numatyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 1 dalyje, Pirmininkas šį prašymą perdavė Teisės reikalų komitetui.

Prašymas atšaukti Bélos Kovácso imunitetą pateiktas remiantis tuo, kad B. Kovács gali būti pagrįstai įtariamas įvykdęs šias nusikalstamas veikas – sukčiavimą pasinaudojant biudžeto lėšomis, dėl kurio buvo patirti dideli finansiniai nuostoliai, kaip numatyta Vengrijos Baudžiamojo kodekso 396 straipsnio 1 dalies a punkte ir 3 straipsnio a punkte, ir suklastotų privataus pobūdžio dokumentų panaudojimą įvairioms reikmėms, kaip numatyta pagal Baudžiamojo kodekso 345 straipsnį.

396 straipsnio 1 dalies a punktu ir 3 dalies a punktu numatyta: „Tas, kas: a) skatina asmenį būti ar toliau būti klaidingai įsitikinusiam arba nuslepia žinomus faktus apie biudžeto mokėjimo pareigą arba lėšas, sumokėtas arba kurios turi būti sumokėtos iš biudžeto, arba šiuo tikslu padaro klaidinantį pareiškimą; (...) 3) Numatoma bausmė – laisvės atėmimu nuo vienerių iki penkerių metų, jeigu: a) dėl sukčiavimo pasinaudojant biudžeto lėšomis buvo patirti dideli finansiniai nuostoliai.“

Vengrijos baudžiamojo kodekso 345 straipsnyje numatyta: „Tas, kas naudoja suklastotą ar padirbtą dokumentą arba privataus pobūdžio dokumentą su neteisingu turiniu, kad pateiktų įrodymus apie teisės ar pareigos buvimą, pasikeitimą ar galiojimo pabaigą, padaro baudžiamąjį nusižengimą, už kurį baudžiama ne ilgesniu kaip vieneri metai laisvės atėmimu.“

Remiantis generalinio prokuroro pateikta informacija B. Kovács pasirašė sutartis dėl stažuotės su trimis stažuotojais ir jose buvo klaidingai nurodyta, kad šalys pradeda tarpusavio teisinius santykius siekiant atlikti stažuotę; kad stažuotė bus atliekama visą darbo dieną Briuselyje; kad stažuotės metu stažuotojai gyvens Briuselyje, susitarime nurodytu adresu (šis adresas sutampa su Bélos Kovácso adresu Briuselyje).

Toliau pažymima, kad pasirašydamas sutartis dėl stažuotės, pateikdamas jas kartu su reikiamais dokumentais atitinkamai Europos Parlamento tarnybai ir nuslėpdamas nuo Europos Parlamento apgaulingą stažuočių pobūdį, B. Kovács pažeidė Stažuotojų taisyklių 1 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodoma, kad stažuotojui skiriama stipendija negali iš tiesų būti užslėptos formos atlyginimas.

B. Kovács Parlamento pirmininkui atsiuntė atsakymą, kad tuo metu jis dar nebuvo informuotas apie OLAF ataskaitą ir OLAF jam nebuvo suteikusi prieigos prie jo bylos. Šiame laiške B. Kovács taip pat nurodė, kad visi jo stažuotojai vykdė savo pareigas pagal jo prašymą ir jam vadovaujant įvairiose vietose, be kita ko, Briuselyje ir Budapešte.

B. Kovács taip pat pabrėžė, kad jis siekė atlikti stažuotes pagal visas atitinkamas taisykles ir neturėjo ketinimo sukelti jokio netinkamo mokėjimo.

2. Europos Parlamento narių imunitetą reglamentuojantys teisės aktai ir procedūra

Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnyje nurodyta:

9 straipsnis

Europos Parlamento nariai sesijų metu naudojasi:

a)	savo valstybės teritorijoje – imunitetais, kurie toje valstybėje yra suteikiami parlamento nariams;

b)	visų kitų valstybių narių teritorijose – imunitetu nuo bet kokios sulaikymo priemonės ir patraukimo atsakomybėn.

Imunitetas taip pat galioja Europos Parlamento nariams vykstant į Europos Parlamento susitikimų vietą arba grįžtant iš jos.

Imunitetu negali naudotis narys, užkluptas darantis nusikaltimą, taip pat joks imunitetas negali sukliudyti Europos Parlamentui pasinaudoti savo teise atšaukti vieno iš narių imunitetą.

Atsižvelgiant į tai, kad atšaukti imunitetą prašoma pagal Vengrijos prašymą pagal 9 straipsnio pirmos pastraipos a dalį taikomas Vengrijos įstatymas dėl parlamentinio imuniteto. Pagal Vengrijos Pagrindinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalį Europos Parlamento nariai naudojasi imunitetu. Pagal 2004 m. Įstatymo Nr. LVII dėl Vengrijoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso 10 straipsnio 2 dalį Europos Parlamento nariai naudojasi imunitetu, kuris suteikiamas ir Vengrijos parlamento nariams, o pagal 2012 m. Įstatymo Nr. XXXVI dėl Nacionalinės Asamblėjos 74 straipsnio 1 dalį baudžiamasis procesas gali būti pradėtas arba vykdomas ir prievartos priemonė baudžiamajame procese Parlamento nariui gali būti pradėta taikyti ar taikoma tik gavus išankstinį Nacionalinės Asamblėjos sutikimą. 74 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prašymą atšaukti imunitetą pateikia generalinis prokuroras.

Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 9 straipsnis:

5 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai

1. Parlamento nariai naudojasi privilegijomis ir imunitetais, nustatytais Protokole dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų.

2. Parlamentas, vykdydamas savo įgaliojimus, susijusius su privilegijomis ir imunitetais, išlieka principinga demokratiška teisėkūros asamblėja ir užtikrina Parlamento narių nepriklausomumą, einant savo pareigas. Parlamento nario imunitetas nėra jo asmeninė privilegija, bet viso Parlamento ir jo narių nepriklausomybės garantija.

(...)

9 straipsnis 

 Su imunitetu susijusios procedūros

1. Bet koks prašymas atšaukti kurio nors Parlamento nario imunitetą, kurį Parlamento pirmininkui pateikia valstybės narės kompetentinga valdžios institucija, arba Parlamento nario ar buvusio Parlamento nario prašymas apginti privilegijas ir imunitetus paskelbiamas per plenarinį posėdį ir perduodamas atsakingam komitetui.

2. Atitinkamam Parlamento nariui ar buvusiam Parlamento nariui sutikus, prašymą gali pateikti kitas Parlamento narys, kuriam leidžiama atstovauti atitinkamam Parlamento nariui arba buvusiam Parlamento nariui visais procedūros etapais.

Atitinkamam Parlamento nariui ar buvusiam Parlamento nariui atstovaujantis Parlamento narys nedalyvauja komitetui priimant sprendimus.

3. Prašymus atšaukti imunitetą ar prašymus ginti privilegijas ir imunitetus komitetas nagrinėja nedelsdamas, tačiau atsižvelgdamas į jų santykinį sudėtingumą.

4. Komitetas pateikia pasiūlymą dėl pagrįsto sprendimo, kuriuo rekomenduojama patenkinti ar atmesti prašymą atšaukti imunitetą ar prašymą ginti privilegijas ir imunitetus. Jokie pakeitimai nepriimtini. Jei pasiūlymas atmetamas, laikoma, kad priimtas priešingas sprendimas.

5. Komitetas gali prašyti atitinkamos valdžios institucijos suteikti jam informaciją ar paaiškinimus, kuriuos mano esant būtinus nustatant, ar imunitetas turėtų būti atšauktas, ar privilegijos ir imunitetai turėtų būti ginami.

6. Atitinkamam Parlamento nariui suteikiama galimybė pasiaiškinti ir jis gali pateikti dokumentus ir kitus rašytinius įrodymus, kuriuos mano esant svarbius.

Parlamento narys nedalyvauja diskusijose dėl prašymo atšaukti arba ginti jo imunitetą, išskyrus patį jo paaiškinimo klausymą.

Komiteto pirmininkas pakviečia Parlamento narį, kurio paaiškinimą ketinama išklausyti, ir nurodo datą ir laiką. Parlamento narys gali atsisakyti teisės būti išklausytam.

Parlamento nariui neatvykus į klausymą, į kurį jis buvo pakviestas, manoma, kad jis atsisakė teisės būti išklausytam, nebent jis paprašytų leisti neatvykti į konkrečią dieną ir konkrečiu laiku pasiūlytą klausymą ir nurodytų priežastis. Komiteto pirmininkas, atsižvelgdamas į pateiktas priežastis, nusprendžia, ar toks prašymas leisti neatvykti priimtinas. Šis sprendimas neskundžiamas.

Komiteto pirmininkui prašymą leisti neatvykti patenkinus, jis pakviečia Parlamento narį atvykti į klausymą kitą dieną ir kitu laiku. Parlamento nariui neatsiliepus į antrą kvietimą atvykti į klausymą, procedūra tęsiama neišklausius Parlamento nario paaiškinimo. Tuomet nebegali būti tenkinami jokie kiti prašymai leisti neatvykti ar pateikti paaiškinimą.

(…)

8. Komitetas gali pateikti pagrįstą nuomonę dėl šios institucijos kompetencijos ir dėl prašymo priimtinumo, bet jokiais atvejais neišsako nuomonės dėl Parlamento nario kaltumo ar nekaltumo ir dėl to, ar nuomonės ir veiksmai, kuriais jis yra kaltinamas, užtraukia jam atsakomybę, net jei nagrinėdamas prašymą komitetas galėjo išsamiai susipažinti su šia byla.

9. Komiteto pasiūlymas dėl sprendimo įtraukiamas į pirmo Parlamento plenarinio posėdžio, įvyksiančio po jo pateikimo dienos, darbotvarkę. Negali būti teikiami jokie tokio pasiūlymo pakeitimai.

Diskusijose apsiribojama tik motyvais „už“ ar „prieš“ kiekvieną pasiūlymą atšaukti, palikti ar ginti privilegiją ar imunitetą.

Nepažeidžiant 164 straipsnio nuostatų, Parlamento narys, dėl kurio privilegijų ir imuniteto vyksta tyrimas, negali dalyvauti diskusijose.

Dėl pranešime esančio(-ių) pasiūlymo(-ų) dėl sprendimo balsuojama pirmo balsavimo po diskusijų metu.

Pasibaigus Parlamento svarstymui, atskirai balsuojama dėl kiekvieno pranešime esančio pasiūlymo. Jei kuris nors pasiūlymas atmetamas, laikomas priimtu priešingas jam sprendimas.

(…)

11. Šiuos klausimus ir visus gaunamus dokumentus komitetas nagrinėja ypač konfidencialiai. Posėdžiai, kuriuose komitetas nagrinėja prašymus dėl imunitetų procedūrų, visada yra uždari.

12. Parlamentas svarsto tik teisminių institucijų arba valstybių narių nuolatinių atstovybių jam perduotus prašymus atšaukti Parlamento nario imunitetą.

13. Komitetas nustato šio straipsnio taikymo principus.

14. Visi kompetentingų valdžios institucijų atsiųsti prašymai, susiję su Parlamento nario privilegijų ar imunitetų taikymu, nagrinėjami pagal pirmiau išdėstytas taisykles.

3. Siūlomo sprendimo pagrindimas

Atsižvelgiant į išdėstytus faktus šiuo atveju taikytinas Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnis.

Remiantis šio straipsnio nuostatomis, Parlamento narys savo valstybės teritorijoje naudojasi imunitetais, kurie toje valstybėje narėje yra suteikiami parlamento nariams.

Europos Parlamentas, siekdamas priimti sprendimą dėl Parlamento nario imuniteto atšaukimo ar neatšaukimo, taiko savo nusistovėjusius principus. Vienas iš šių principų: imunitetas paprastai atšaukiamas, kai nusikalstamai veikai taikomas Protokolo Nr. 7 9 straipsnis, jeigu nesama fumus persecutionis įrodymų, t. y. pakankamai rimtų ir aiškių įtarimų, kad byla iškelta siekiant pakenkti atitinkamo Parlamento nario politinei reputacijai.

Po išsamių diskusijų kompetentingame komitete ir susijusiam Parlamento nariui, kuris tris kartus iš eilės priėmė kvietimą būti išklausytas, tačiau niekada į klausymus neatvyko, raštu pateikus savo pastabas manoma, kad šioje byloje nėra fumus persecutionis atvejo. Taip pat manoma, kad kiti B. Kovácso argumentai dėl įtariamo fumus persecutionis atvejo nepagrįsti arba peržengia Parlamento nario imuniteto atšaukimo procedūros ribas. Be to, nors B. Kovács minėtųjų faktų neginčijo, jis teigė, kad baudžiamosios procedūros pradėjimas yra neproporcingas, nes, jo nuomone, dėl tokio tyčinio neteisėto pasisavinimo gali būti pradėta tik baudžiamojo nusižengimo procedūra.

Kalbant konkrečiau apie argumentą, kuris grindžiamas principu ne bis in idem, akivaizdu, kad nuobauda, kuri buvo skirta B. Kovácsui už tai, kad jis pažeidė Elgesio kodekso 1 straipsnio a punktą, siaurąja prasme negali būti laikoma teisminiu sprendimu.

B. Kovácsui skirta nuobauda, iš tiesų, yra tik drausminė priemonė, skirta buvusio Parlamento pirmininko sprendimu, nes jis padarė išvadą, kad gali būti nustatyta, jog B. Kovács netesėtai pasisavino Europos Parlamento skirtas lėšas, ir taip atsitiko dėl tyčinio Europos Parlamento taisyklių dėl stažuotojams skiriamų stipendijų nepaisymo. Toks Parlamento nario įvykdytas neteisėtas Europos Parlamento lėšų pasisavinimas per se reiškia Elgesio kodekso 1 straipsnio a punkte įtvirtintų principų, t. y. padorumo, darbštumo, sąžiningumo, atskaitingumo ir Parlamento reputacijos paisymo principų, nesilaikymą.

Dėl šios priežasties šiomis aplinkybėmis negalima remtis principu ne bis in idem, nes papeikimas neturėtų būti laikomas tinkamu konstitucinės, nepriklausomos ir nešališkos teisminės institucijos priimtu sprendimu, nes Parlamentas negali priimti sprendimo dėl baudžiamojo proceso, kurį pradėjo Centrinė tyrimą vykdanti prokuratūra dėl sukčiavimo pasinaudojant biudžeto lėšomis, dėl kurio buvo patirti dideli finansiniai nuostoliai, ir suklastotų privataus pobūdžio dokumentų panaudojimo įvairioms reikmėms, dalyko.

Taigi, galima teigti, kad B. Kovács nebuvo teisiamas su kartus dėl tų pačių aplinkybių: papeikimo skyrimas nėra teisminis sprendimas remiantis tais pačiais baudžiamaisiais kaltinimais ir todėl principas ne bis in idem nepažeidžiamas remiantis tuo, kad ši sankcija netrukdo Vengrijai patraukti B. Kovácsą baudžiamojon atsakomybėn.

4. Išvada

Remdamasis pirmiau išdėstyta informacija ir Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 3 dalimi, Teisės reikalų komitetas rekomenduoja, kad Europos Parlamentas atšauktų Parlamento nario Bélos Kovácso imunitetą.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data	29.5.2017
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	16 0 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Max Andersson, Joëlle Bergeron, Marie-Christine Boutonnet, Jean-Marie Cavada, Kostas Chrysogonos, Mady Delvaux, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Evelyn Regner, Pavel Svoboda, József Szájer, Axel Voss, Tadeusz Zwiefka
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Mario Borghezio, Jytte Guteland, Heidi Hautala, Virginie Rozière, Viktor Uspaskich