Pranešimas - A8-0206/2017Pranešimas
A8-0206/2017

PRANEŠIMAS su rekomendacijomis Komisijai dėl eismo įvykių senaties terminų

1.6.2017 - (2015/2087(INL))

Teisės reikalų komitetas
Pranešėjas: Pavel Svoboda
(Iniciatyva. Darbo tvarkos taisyklių 46 straipsnis)

Procedūra : 2015/2087(INL)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A8-0206/2017
Pateikti tekstai :
A8-0206/2017
Debatai :
Priimti tekstai :

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

su rekomendacijomis Komisijai dėl eismo įvykių senaties terminų

(2015/2087(INL))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 67 straipsnio 4 dalį ir 81 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnį ir su juo susijusią teismų praktiką,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, susijusią su nacionalinės procedūrinės autonomijos ir veiksmingos teisminės apsaugos principais[1],

–  atsižvelgdamas į 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma II)[2] (toliau – Reglamentas „Roma II“),

–  atsižvelgdamas į 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvenciją dėl eismo įvykiams taikytinos teisės (toliau – 1971 m. Hagos konvencija dėl eismo įvykių),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo[3] (toliau – Motorinių transporto priemonių draudimo direktyva),

–  atsižvelgdamas į Europos konvenciją dėl terminų skaičiavimo[4],

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimų tarnybos (EPRS) Europos pridėtinės vertės skyriaus atliktą Europos pridėtinės vertės vertinimo tyrimą „Kelių eismo įvykių senaties terminai“, pridėtą prie Europos Parlamento savo iniciatyva teikiamo teisėkūros pranešimo[5],

–  atsižvelgdamas į Vidaus politikos generalinio direktorato tyrimą „Tarpvalstybiniai kelių eismo įvykiai ES: potencialus autonominių automobilių poveikis“[6],

–  atsižvelgdamas į Komisijos tyrimą „Kompensacijos nukentėjusiesiems per tarptautinius kelių eismo įvykius ES: nacionalinės praktikos palyginimas, problemų analizė ir galimybių įvertinimas, siekiant pagerinti nukentėjusiųjų per tarptautinius kelių eismo įvykius padėtį“[7],

–  atsižvelgdamas į 2010 m. Komisijos komunikatą dėl Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų plano[8],

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. vasario 1 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl senaties terminų tarptautiniuose ginčuose dėl sužalojimų ir nelaimingų atsitikimų, kuriuose žuvo žmonės[9],

–  atsižvelgdamas į savo 2003 m. spalio 22 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 72/166/EEB, 84/5/EEB, 88/357/EEB, 90/232/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/26/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo[10],

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 46 ir 52 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0206/2017),

A.  kadangi Sąjungoje valstybių narių senaties taisyklės, susijusios su reikalavimais atlyginti žalą, labai skiriasi, ir nerastume atvejo, kad dvi valstybės narės taikytų visiškai tokias pat pagrindines senaties taisykles; taip pat kadangi atitinkama senatis nustatoma remiantis įvairiais veiksniais, įskaitant tai, ar esama su ja susijusių baudžiamųjų procesų ir ar ieškinys laikytinas deliktinio, ar sutartinio pobūdžio;

B.  taigi kadangi nacionalinės senaties sistemos labai sudėtingos ir dažnai gali būti nelengva suprasti, kuri bendra senatis taikytina, kada ir kaip pradeda galioti senaties terminas ir kaip jis sustabdomas, nutraukiamas ar pratęsiamas;

C.  kadangi, nežinant užsienio valstybės senaties taisyklių, gali būti netekta teisės pareikšti šiaip jau pagrįstą ieškinį arba atsirasti kliūčių nukentėjusiajam kreiptis į teismą, pvz., gali būti patiriamos papildomos išlaidos ir vėluojama;

D.  kadangi šiuo metu turima tik nedaug statistinių duomenų apie ieškinių, susijusių su reikalavimais atlyginti žalą tarpvalstybinio eismo įvykio atveju, atmetimą dėl to, kad baigėsi senaties terminas;

E.  kadangi vienintelis Sąjungos lygmeniu jau suderintas pagrindas pateikti ieškinį tarpvalstybinių eismo įvykių srityje įtvirtintas Motorinių transporto priemonių draudimo direktyvos 18 straipsnyje, pagal kurį nukentėjusieji gali kreiptis dėl kompensacijos savo gyvenamosios vietos valstybėje pareikalaudami, kad žalą civilinės atsakomybės, susijusios su motorinių transporto priemonių naudojimu, pagrindu tiesiogiai atlygintų atitinkama draudimo įmonė arba atitinkama žalos atlyginimo institucija[11];

F.  kadangi senaties terminai yra svarbi ir neatsiejama valstybių narių civilinės atsakomybės režimų, taikomų eismo įvykių atvejais, dalis ta prasme, kad trumpas senaties terminas gali atsverti griežtą atsakomybės taisyklę arba dosnų žalos atlyginimą;

G.  kadangi ieškinių pateikimo senaties terminai itin svarbūs siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir ginčų baigtinumą; tačiau kadangi kaltinamojo teisės į teisinį tikrumą ir ginčų baigtinumą turėtų būti proporcingos ieškovo pagrindinių teisių kreiptis į teismą ir užsitikrinti veiksmingą teisinę gynybą požiūriu, o bereikalingai trumpi senaties terminai gali būti kliūtis veiksmingai kreiptis į teismą visoje ES;

H.  kadangi, turint galvoje esamus senaties taisyklių skirtumus ir problemų, tiesiogiai susijusių su skirtingomis nacionalinėmis nuostatomis, kuriomis reglamentuojami tarpvalstybiniai asmens sužalojimo ir turto sugadinimo atvejai, pobūdį, tam tikro lygmens suderinimas yra vienintelis būdas užtikrinti deramo laipsnio tikrumą, nuspėjamumą ir paprastumą taikant valstybių narių senaties taisykles tarpvalstybinių eismo įvykių atvejais;

I.  kadangi įgyvendinant šią teisėkūros iniciatyvą turėtų būti užtikrinta teisingumo bylos šalių atžvilgiu pusiausvyra sprendžiant klausimus dėl senaties taisyklių ir palengvintas laiko apskaičiavimas ir trukmės sustabdymas; kadangi dėl to čia numatomas tikslingas požiūris, pagal kurį būtų atsižvelgiama į Sąjungoje augantį tarpvalstybinį eismą, nepakeičiant visos valstybių narių teisinės sistemos;

* * *

1.  pripažįsta, kad per keletą pastarųjų dešimtmečių nukentėjusiųjų per eismo įvykius padėtis gerokai pasitaisė – taip pat ir jurisdikcijos lygmeniu tarptautinės privatinės teisės srityje: viešintys nukentėjusieji gali pasinaudoti proceso galimybėmis savo gyvenamosios vietos valstybėje narėje bet kokio tiesioginio ieškinio prieš automobilio draudiką ar žalos atlyginimo institucijas atveju;

2.  tačiau pažymi, jog tai, kad Sąjungoje nuolat galioja du pagrečiui veikiantys režimai, kuriais, priklausomai nuo ieškinio pateikimo šalies, reglamentuojama eismo įvykių atvejais taikytina teisė, t. y. arba 1971 m. Hagos konvencija dėl eismo įvykių, arba Reglamentas „Roma II“, o tai – kartu su galimybėmis rinktis galimą teismą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1215/2012[12] – lemia teisinį netikrumą ir sudėtingumą bei potencialias galimybes ieškoti palankesnio teisinio reglamentavimo;

3.  pakartoja, kad, vykstant tarpvalstybiniam bylinėjimuisi, tyrimų ir derybų trukmė dažnai ilgesnė nei nagrinėjant vidaus ieškinius; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad ši paini situacija gali būti dar sudėtingesnė tais atvejais, kai naudojamos naujos technologijos, pvz., autonominiai automobiliai;

4.  šiame kontekste primena, kad senaties taisyklių klausimas turėtų būti suvokiamas kaip sudėtinė priemonių, susijusių su teisminiu bendradarbiavimu civilinėse bylose, apibrėžtų SESV 67 straipsnio 4 dalyje ir 81 straipsnyje, dalis;

5.  pažymi, jog galimybė remtis bendromis minimaliomis senaties terminų taisyklėmis nagrinėjant tarpvalstybinius ginčus itin svarbi norint užtikrinti, kad būtų prieinamos veiksmingos teisinės priemonės nukentėjusiesiems per tarpvalstybinius kelių eismo įvykius apsaugoti ir teisiniam tikrumui garantuoti;

6.  pabrėžia, kad pagal nacionalines teisės sistemas numatyti neproporcingai trumpi senaties terminai yra kliūtis norint kreiptis į teismą valstybėse narėse, o tai gali pažeisti Chartijos 47 straipsnyje ir EŽTK 6 straipsnyje įtvirtintą teisę į teisingą bylos nagrinėjimą;

7.  pabrėžia, kad dėl didelio valstybių narių taisyklių, taikomų tarpvalstybinių kelių eismo įvykių senaties terminams, skirtumo nukentėjusieji susiduria su papildomomis kliūtimis kreipdamosi su reikalavimu atlyginti ne savo valstybėje narėje patirtą žalą už asmens sužalojimą ir sugadintą turtą;

8.  ragina Komisiją užtikrinti, kad bendra informacija apie valstybių narių senaties taisykles, taikomas reikalaujant atlyginti žalą tarpvalstybinių eismo įvykių atvejais, būtų prieinama ir nuolat atnaujinama e. teisingumo portale;

9.  taip pat ragina Komisiją atlikti tyrimą dėl apsaugos, kuri senaties trukmės skaičiavimo tikslais valstybėse narėse suteikiama nepilnamečiams ir neįgaliesiems, taip pat dėl būtinybės nustatyti minimalias taisykles Sąjungos lygmeniu, siekiant užtikrinti, kad šie asmenys neprarastų savo teisių reikalauti žalos atlyginimo tarpvalstybinio kelių eismo įvykio atveju ir kad jiems būtų veiksmingai užtikrinama galimybė kreiptis į teismą Sąjungoje;

10.  prašo Komisijos pateikti pasiūlymą dėl teisės akto dėl senaties terminų, taikytinų atvejais, kai įvykus tarpvalstybiniam kelių eismo įvykiui sužalojami asmenys ar sugadinamas turtas, remiantis SESV 81 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgiant į šio dokumento priede išdėstytas rekomendacijas;

11.  mano, kad prašomas pateikti pasiūlymas nedaro finansinio poveikio;

12.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas rekomendacijas Komisijai ir Tarybai bei valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

  • [1]  Žr., inter alia, 2003 m. rugsėjo 18 d. Sprendimą Peter Pflücke / Bundesanstalt für Arbeit, C-125/01, ECLI:EU:C:2003:477, 1991 m. liepos 25 d. Sprendimą Theresa Emmott / Minister for Social Welfare and Attorney General, C-208/90, ECLI:EU:C:1991:333, ir 2006 m. liepos 13 d. Sprendimą Vincenzo Manfredi and Others / Lloyd Adriatico Assicurazioni SpA and Others, sujungtos bylos C-295/04–C-298/04, ECLI:EU:C:2006:461.
  • [2]  OL L 199, 2007 7 31, p. 40.
  • [3]  OL L 263, 2009 10 7, p. 11.
  • [4]  CETS 076.
  • [5]  PE 581.386, 2016 m. liepos mėn.
  • [6]  PE 571.362, 2016 m. birželio mėn.
  • [7]  Prieinamas internete adresu http://ec.europa.eu/civiljustice/news/docs/study_compensation_road_victims_en.pdf (2008 m. lapkričio 30 d.).
  • [8]  COM(2010)0171.
  • [9]  OL C 250 E, 2007 10 25, p. 99.
  • [10]  Priimti tekstai, P5_TA(2003)0446.
  • [11]  Taip pat žr. 2007 m. gruodžio 13 d. Sprendimą FBTO Schadeverzekeringen NV / Jack Odenbreit, C-463/06, ECLI:EU:C:2007:792.
  • [12]  2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 351, 2012 12 20, p. 1).

PASIŪLYMO DĖL REZOLIUCIJOS PRIEDASREKOMENDACIJOS DĖL EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVOS DĖL TARPVALSTYBINIŲ KELIŲ EISMO ĮVYKIŲ BENDRŲ SENATIES TERMINŲ

A.  PRAŠOMO PATEIKTI PASIŪLYMO PRINCIPAI IR TIKSLAI

1.  Europos Sąjungoje teisės aktų vykdymo užtikrinimas teisme daugeliu atveju tebėra nacionalinių procesinių taisyklių ir praktikos klausimas. Nacionaliniai teismai yra ir Sąjungos teismai. Todėl, vykstant bylos nagrinėjimui šiuose teismuose, jiems tenka užtikrinti sąžiningumą, teisingumą ir veiksmingumą bei efektyvų Sąjungos teisės taikymą garantuojant ES piliečių teisių apsaugą visoje Europos Sąjungoje.

2.  Sąjunga yra užsibrėžusi tikslą puoselėti ir plėtoti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę. Remiantis 1999 m. spalio 15–16 d. Tamperėje vykusiam Europos Vadovų Tarybos susitikimo vadovybės išvadomis, ypač jų 38 punktu, turėtų būti parengti nauji procesiniai su tarpvalstybinėmis bylomis susiję teisės aktai – pirmiausia klausimais, kurie svarbūs sklandaus teisminio bendradarbiavimo ir geresnių galimybių siekti teisingumo požiūriu, pvz., laikinųjų priemonių, įrodymų rinkimo, mokėjimo orderių ir terminų.

3.  Manoma, kad būtinos bendros minimalių senaties terminų taisyklės, taikytinos vykstant su kelių eismo įvykiu susijusiam tarpvalstybiniam bylinėjimuisi dėl asmens sužalojimo ir turto sugadinimo, siekiant apriboti kliūtis, su kuriomis ieškovai susiduria naudodamiesi savo teisėmis ne savo valstybėje narėje.

4.  Nustačius bendras minimalių senaties terminų taisykles būtų užtikrintas didesnis tikrumas ir nuspėjamumas bei sumažėtų rizika, kad per tarpvalstybinį eismo įvykį nukentėjusiam asmeniui gali būti atlyginta ne visa žala.

5.  Iš esmės siūlomos direktyvos tikslas – sukurti specialų senaties režimą, taikytiną tarpvalstybinių bylų atvejais, pagal kurį būtų veiksmingai užtikrinama galimybė kreiptis į teismą ir skatinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, panaikinant laisvo piliečių judėjimo kliūtis visoje valstybių narių teritorijoje.

6.  Siūloma direktyva nesiekiama tikslo visiškai pakeisti nacionalinius civilinės atsakomybės režimus, tačiau – atsižvelgiant į nacionalinę specifiką – ja siekiama nustatyti bendras minimalias senaties terminų taisykles, taikytinas ieškiniams, kurie patenka į Direktyvos 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios tarpvalstybinio pobūdžio atsakomybės draudimo patikrinimo taikymo sritį.

7.  Šis pasiūlymas atitinka subsidiarumo ir proporcingumo principus, nes valstybės narės negali pavieniui nustatyti minimalių senaties terminų taisyklių, ir šiuo pasiūlymu neviršijama tai, kas absoliučiai būtina veiksmingai galimybei kreiptis į teismą ir teisiniam tikrumui Sąjungoje užtikrinti.

B.  PRAŠOMO PATEIKTI PASIŪLYMO TEKSTAS

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl tarpvalstybinių kelių eismo įvykių bendrų senaties terminų

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 67 straipsnio 4 dalį ir 81 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Parlamento prašymą, pateiktą Europos Komisijai,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)  Sąjunga užsibrėžė tikslą puoselėti ir plėtoti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas. Siekdama palaipsniui kurti tokią erdvę, Sąjunga turi patvirtinti priemones, susijusias su teisminiu bendradarbiavimu tarpvalstybinio pobūdžio civilinėse bylose, ypač kai jos yra būtinos tinkamam vidaus rinkos veikimui;

(2)  pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnio 2 dalį tomis priemonėmis turėtų būti siekiama, be kita ko, užtikrinti veiksmingą teisę į teisingumą ir civiliniam procesui tinkamai veikti trukdančių kliūčių šalinimą, jei reikia skatinant civilinio proceso normų suderinamumą valstybėse narėse;

(3)  remiantis 2010 m. Komisijos ataskaita dėl Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų plano, tais atvejais, kai piliečiai patenka į eismo įvykį kitoje valstybėje narėje, jiems būtinas teisinis aiškumas dėl reikalavimo gauti draudimo išmoką pateikimo terminų. Šiuo tikslu paskelbta, kad 2011 m. turėtų būti priimtas naujas reglamentas dėl tarpvalstybinių kelių eismo įvykių senaties terminų[1];

(4)  Senaties taisyklės turi didelę įtaką ne tik nukentėjusių šalių teisei kreiptis į teismą, bet ir jų materialinėms teisėms, kadangi negalima užtikrinti veiksmingos teisės, jei nenumatoma reikalinga ir atitinkama jos apsauga. Šia direktyva siekiama skatinti taikyti bendrus tarpvalstybinių kelių eismo įvykių senaties terminus, kad Sąjungoje būtų užtikrinta veiksminga teisė kreiptis į teismą. Visuotinai pripažinta teisė kreiptis į teismą taip pat įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje;

(5)  teisinio tikrumo reikalavimas ir būtinybė vykdyti teisingumą atskirais atvejais yra esminės teisingumo erdvės dalys. Todėl siekiant užtikrinti minėto principo taikymą, reikalingi bendri senaties terminai, kurie padidina teisinį tikrumą, užtikrina ginčų užbaigimą ir padeda įtvirtinti veiksmingą sprendimų vykdymo užtikrinimo tvarką;

(6)  šios direktyvos nuostatos turėtų būti taikomos tarpvalstybinio pobūdžio žalos atlyginimo reikalavimams, kuriems taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/103/EB[2];

(7)  valstybės narės šios direktyvos nuostatas gali netrukdomos taikyti ir išimtinai vidaus kelių eismo įvykių atvejais, jei tinkama;

(8)  visos valstybės narės yra 1950 m. lapkričio 4 d. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) susitariančiosios šalys. Šioje direktyvoje nurodyti klausimai turi būti sprendžiami laikantis tos konvencijos ir visų pirma paisant teisių į teisingą bylos nagrinėjimą ir į veiksmingą teisinę gynybą;

(9)  principas lex loci damni – tai bendra taisyklė, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 864/2007[3] dėl taikytinos teisės asmens sužalojimo ir materialinės žalos atvejais, kad taikytina teisė turėtų būti nustatoma remiantis tuo, kur atsirado žala, neatsižvelgiant į tai, kurioje šalyje ar šalyse galėjo atsirasti netiesioginių pasekmių. Pagal minėto reglamento 15 straipsnio h punktą nesutartinėms prievolėms taikytina teisė visų pirma reglamentuoja galimus prievolės pasibaigimo būdus bei įgyjamosios senaties ir ieškininės senaties taisykles, įskaitant taisykles dėl pradėjimo skaičiuoti įgyjamosios senaties ar ieškinio senaties terminus bei tų terminų sustabdymo ir nutraukimo;

(10)  įvykus kelių eismo įvykiui, nukentėjusiajam iš kitos valstybės narės gali būti labai sudėtinga per gana trumpą laiką gauti pagrindinę informaciją apie įvykį užsienyje, pvz., apie atsakovo tapatybę ar galimą susijusią atsakomybę. Taip pat gali prireikti daug laiko siekiant nustatyti, kas – atstovas žalų sureguliavimo reikalams ar draudikas – turėtų tvarkyti bylą, surinkti su eismo įvykiu susijusius įrodymus ir išversti visus reikalingus dokumentus;

(11)  tarpvalstybiniais kelių eismo atvejais dažnai susiklosto situacija, kad tuomet, kai ieškovas gali pradėti derybas su atsakovu, iki senaties termino pabaigos laiko lieka labai nedaug. Taip dažniausiai nutinka tada, kai bendras senaties laikotarpis yra itin trumpas arba kai nėra aišku, kokiu būdu senaties terminas gali būti sustabdytas ar nutrauktas. Informacijos apie ieškovo patirtą įvykį užsienio šalyje rinkimas gali gerokai užtrukti. Todėl direktyvoje nustatytas bendras senaties terminas turėtų būti sustabdytas iš karto, kai draudikui arba žalos atlyginimo įstaigai pateikiamas žalos atlyginimo reikalavimas, siekiant ieškovui sudaryti galimybę derėtis dėl žalos sureguliavimo;

(12)  šioje direktyvoje turėtų būti nustatytos minimalios taisyklės. Valstybės narės gali numatyti aukštesnio lygio apsaugą. Tokia aukštesnio lygio apsauga neturėtų tapti veiksmingos teisės kreiptis į teismą užtikrinimo kliūtimi, nes šiomis minimaliomis taisyklėmis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas pasinaudoti minėta teise. Taigi neturėtų būti pažeistas nei Chartijoje, kaip ją aiškina Teisingumo Teismas, numatytas apsaugos lygis, nei ES teisės viršenybė, vieningumas ir veiksmingumas;

(13)  ši direktyva nedaro poveikio Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012[4] nuostatoms;

(14)  šia direktyva siekiama skatinti pagrindines teises ir atsižvelgiama į principus ir vertybes, pripažįstamus visų pirma Chartijoje, ir sykiu siekiama Sąjungos tikslo puoselėti ir plėtoti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę.

(15)  kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. nustatyti būtiniausius su tarpvalstybinių kelių eismo įvykių senaties terminais susijusius standartus, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto arba poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(16)  remiantis Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 1 ir 2 straipsniais, [Jungtinė Karalystė ir Airija pranešė apie norą dalyvauti priimant ir taikant šią direktyvą] / [nedarant poveikio Protokolo 4 straipsniui, Jungtinė Karalystė ir Airija nedalyvauja priimant šią direktyvą, ji nėra joms privaloma ar taikytina];

(17)  remiantis Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 1 ir 2 straipsniais, Danija nedalyvauja priimant šią direktyvą, todėl ji nėra jai privaloma ar taikytina,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR TERMINŲ APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas

Šios direktyvos tikslas – nustatyti būtiniausius standartus, susijusius su senaties terminų bendra trukmė, pradžia, sustabdymu ir skaičiavimu, kai teikiami ieškiniai atlyginti žalą asmens sužalojimo atveju ir materialinę žalą pagal Direktyvą 2009/103/EB įvykus tarpvalstybiniam kelių eismo įvykiui.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Ši direktyva taikoma ieškiniams atlyginti žalą už bet kokius nuostolius arba sužalojimus, patirtus dėl eismo įvykio, kurį sukėlė transporto priemonė, kurią apdraudė:

a)  įvykį sukėlusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo įmonė pagal Direktyvos 2009/103/EB 18 straipsnį arba

b.  Direktyvos 2009/103/EB 18 straipsnyje nurodyta žalos atlyginimo įstaiga.

3 straipsnis

Tarpvalstybinis kelių eismo įvykis

1.  Šioje direktyvoje tarpvalstybinis kelių eismo įvykis – kelių eismo įvykis, kuris įvyko naudojant apdraustas transporto priemones, kurių įprastinė buvimo vieta yra valstybėje narėje, kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje yra įprastinė nukentėjusiojo gyvenamoji vieta, arba trečiojoje šalyje, kurios nacionaliniai draudikų biurai, nurodyti Direktyvos 2009/103/EB 6 straipsnyje, prisijungė prie žaliosios kortelės sistemos.

2.  Šioje direktyvoje sąvoka „valstybė narė“ reiškia valstybes nares, išskyrus [Jungtinę Karalystę, Airiją ir] Daniją.

II SKYRIUS

  BŪTINIAUSI SENATIES TERMINŲ STANDARTAI

4 straipsnis

Senaties terminas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad teikiant ieškinius, kuriems taikomas 2 straipsnis, dėl žalos atlyginimo asmens sužalojimo ir materialinės žalos atveju dėl tarpvalstybinių kelių eismo įvykio galiotų mažiausiai ketverių metų senaties terminas. Senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo pagrįstą pagrindą sužinoti apie sužalojimo, nuostolių ar žalos mastą, jų priežastis, įvykį sukėlusio asmens tapatybę ir įvykį sukėlusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusią draudimo įmonę arba atstovą žalų sureguliavimo reikalams, arba žalos atlyginimo įstaigą, atsakingą už žalos atlyginimą, kai ieškinys teikiamas prieš atitinkamą asmenį.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad atvejais, kai remiantis atitinkama teise, pagal kurią teikiamas ieškinys, numatomas ilgesnis nei ketverių metų senaties terminas, taikomas ilgesnis senaties terminas.

3.  Valstybės narės užtikrina naujausios informacijos teikimą Komisijai apie nacionalines senaties, galiojančios teikiant reikalavimus dėl per eismo įvykius padarytos žalos atlyginimo, taisykles.

5 straipsnis

Senaties sustabdymas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad šios direktyvos 4 straipsnyje numatyta senatis yra sustabdoma laikotarpiu, kuris prasideda, kai ieškovas pateikia savo ieškinį:

a)  įvykį sukėlusio asmens draudimo įmonei arba jos atstovui žalų sureguliavimo reikalams, nurodytam Direktyvos 2009/103/EB 21 ir 22 straipsniuose, arba

b)  Direktyvos 2009/103/EB 24 ir 25 straipsniuose nurodytai žalos atlyginimo įstaigai,

ir baigiasi, kai atsakovas atmeta ieškinį.

2.  Tuo atveju, kai senaties sustabdymas baigiasi ir likusi senaties termino dalis yra trumpesnė nei šeši mėnesiai, valstybės narės užtikrina, kad ieškovui būtų suteiktas papildomas bent šešių mėnesių laikotarpis pradėti teismo procesą.

6 straipsnis

Automatinis laikotarpių pratęsimas

Valstybės narės užtikrina, kad tuo atveju, jeigu terminas baigiasi šeštadienį, sekmadienį arba jų oficialiosios šventės dieną, jis pratęsiamas iki pirmos po tos dienos einančios darbo dienos pabaigos.

7 straipsnis

Laikotarpių apskaičiavimas

Valstybės narės užtikrina, kad bet koks šia direktyva nurodytas laikotarpis būtų apskaičiuojamas taip:

a) skaičiuoti pradedama nuo kitos dienos po atitinkamo įvykio;

b) kai laikotarpis išreiškiamas kaip vieni metai arba tam tikras metų skaičius, jis baigiasi kitų metų to paties pavadinimo mėnesį ir to paties mėnesio dieną kaip mėnuo ir diena, kuriais tas įvykis įvyko. Jei atitinkamas kitas mėnuo neturi to paties skaičiaus dienos, laikotarpis baigiasi paskutinę to mėnesio dieną;

c) laikotarpiai nenutraukiami per Teismo atostogas.

8 straipsnis

Žalos atlyginimas

Valstybės narės užtikrina, kad, jei nukentėjusioji gali naudotis Direktyvos 2009/103/EB 22 straipsnyje nurodyta žalos, patirtos per eismo įvykį, kurį sukėlė apdrausta transporto priemonė, atlyginimo procedūra, tai neužkerta kelio nukentėjusiajai šaliai pradėti teisminį ar arbitražo procesą dėl žalos atlyginimo iki pagal šią direktyvą nustatyto senaties termino pabaigos, kol vyksta žalos atlyginimo procedūra.

III SKYRIUS

KITOS NUOSTATOS

9 straipsnis

Bendroji informacija dėl senaties taisyklių

Komisija bet kuriomis tinkamomis priemonėmis ir visomis Sąjungos kalbomis viešai skelbia lengvai prieinamą bendrąją informaciją apie nacionalines reikalavimų dėl žalos, padarytos per eismo įvykius, atlyginimo senaties taisykles, kurią pateikia valstybės narės pagal šios direktyvos 4 straipsnio 3 dalį.

10 straipsnis

Ryšys su nacionaline teise

Šia direktyva valstybėms narėms nedraudžiama išplėsti šioje direktyvoje nustatytų teisių siekiant užtikrinti aukštesnio lygio apsaugą.

11 straipsnis

Ryšys su kitomis Sąjungos teisės nuostatomis

Šia direktyva nedaromas poveikis Reglamento (EB) Nr. 864/2007 ir Reglamento (EB) Nr. 1215/2012 taikymui.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

12 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo [vieni metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

2.  Tvirtindamos tas priemones, valstybės narės jose daro nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Tokios nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

3.  Valstybės narės Komisijai pateikia šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

13 straipsnis

Peržiūra

Ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. ir po to kas penkerius metus Komisija, remdamasi ir kokybine, ir kiekybine informacija, Europos Parlamentui, Tarybai ir Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui pateikia ataskaitą apie šios direktyvos taikymą. Joje Komisija visų pirma turėtų įvertinti direktyvos poveikį teisei kreiptis į teismą, teisiniam tikrumui ir laisvam asmenų judėjimui. Jeigu būtina, prie šios ataskaitos pridedami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais siekiama pritaikyti šią direktyvą ir ją patobulinti.

14 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

15 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva pagal Sutartis skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje [data]

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas

  • [1]  COM(2010) 0171.
  • [2]  2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo (OL L 263, 2009 10 7, p. 11).
  • [3]  2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma II“) (OL L 199, 2007 7 31, p. 40).
  • [4]  2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 351, 2012 12 20, p. 1).

AIŠKINAMOJI DALIS

Praėjo beveik dešimt metų nuo tada, kai Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl senaties terminų tarptautiniuose ginčuose dėl sužalojimų ir nelaimingų atsitikimų, kuriuose žuvo žmonės (2006/2014(INL)), ir, nepaisant susijusių viešų konsultacijų ir tyrimų, Komisija dar nėra parengusi konkretaus pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

Senaties taisyklėmis apibrėžiamas laikas, per kurį teismui ar kitai kompetentingai institucijai galima pateikti ieškinį dėl kompensacijos. Nesilaikant šių taisyklių, ieškinys gali būti atmestas dar prieš iškylant esminėms teisinėms problemoms.

Ieškinių dėl žalos atlyginimo senaties taisyklės valstybėse narėse labai skiriasi. Kalbant konkrečiau, pagal žemyninės Europos teisines sistemas senaties terminas apima laikotarpį, kuriam pasibaigus ieškinys anuliuojamas. Bendrosios teisės šalyse senaties terminas tik žymi laikotarpį, po kurio teisė pateikti ieškinį nebesuteikiama, nors pats ieškinys nėra anuliuojamas. Be to, nacionaliniai teisės aktai dėl senaties skiriasi termino trukmės pradžios ir galimybės sustabdyti arba nutraukti galiojančią senatį požiūriu.

Senaties taisyklės teikiant ieškinius itin svarbios siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir ginčų baigtinumą. Šie siekiai turėtų būti derinami su pagrindine teise į veiksmingą teisinę gynybą, nes bereikalingai trumpos senaties taisyklės gali būti kliūtis norint pasinaudoti galimybe netrukdomai kreiptis į teismą visoje ES. Senaties taisyklės ES teisės aktais nėra suderintos – nei apskritai, nei konkrečiais eismo įvykių atvejais.

ES apsauga asmenims, nukenčiantiems per kelių eismo įvykius, kurie atsitinka ne nukentėjusiojo gyvenamojoje valstybėje narėje, užtikrinama daugiau nei 10 metų. Vadovaujantis Motorinių transporto priemonių draudimo direktyva, viešintiems nukentėjusiesiems užtikrinama galimybė ieškinį prieš draudiką arba žalos atlyginimo instituciją tiesiogiai pateikti savo gyvenamosios valstybės narės teisme. Todėl pagrindinis Motorinių transporto priemonių draudimo direktyvos tikslas – užtikrinti panašią pagalbą nukentėjusiesiems nepriklausomai nuo to, kur Sąjungoje atsitiko eismo įvykis, ir taip remti laisvą asmenų ir transporto priemonių judėjimą bei tolesnį vidaus rinkos veikimą.

Pagal Reglamentą „Roma II“ (4 straipsnio 1 dalis ir 15 straipsnio h punktas) tarpvalstybinių eismo įvykių atvejais laiko ribos ieškiniui pateikti nustatomos remiantis valstybės narės, kurioje atsitiko eismo įvykis, teise. Be to, vadovaujantis Reglamento „Roma II“ 28 straipsniu užtikrinama, kad 1971 m. Hagos konvencija dėl eismo įvykių toliau būtų taikoma ją pasirašiusioms valstybėms narėms, užkertant kelią bet kokios Reglamento „Roma II“ priemonės, susijusios su tuo pačiu klausimu, taikymui. Taikytinos teisės klausimai Reglamente „Roma II“ ir Hagos konvencijoje traktuojami skirtingai.

Nacionalinės senaties taisyklės gali būti labai sudėtingos, o nukentėjusieji ir jų teisės konsultantai dažnai būna nesusipažinę su valstybės narės, kurioje jie keliauja, taisyklėmis. Be to, dauguma nukentėjusiųjų per tarpvalstybinį eismo įvykį siekia pasinaudoti galimybe pateikti ieškinį savo šalyje, taigi bylą nagrinėjančiam teismui teks taikyti teisę, kuri jam svetima. Tai pasakytina ir apie nežinomas senaties taisykles. Kartu su įvairių senaties įstatymų skirtumais tai gali turėti nepageidautinų pasekmių nukentėjusiesiems, sudarant nereikalingas kliūtis jiems siekiant užsitikrinti teisę į žalos atlyginimą ir bylinėjimąsi laiku už prieinamą kainą.

Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis Teisingumo Teismo sprendimu FBTO / Odenbreit, C-463/06, ir Folien Fischer, C-133/11, abi nukentėjusios šalys ir atsakingu paskelbtas asmuo bei jo draudikai pagal Reglamente „Briuselis I“ apibrėžtą tvarką turi ne vieną galimybę kreiptis dėl bylos, susijusios su atsakomybe ar atleidimo nuo atsakomybės už sužalojimus, patirtus per eismo įvykį, iškėlimo. Kartu su blokuojančiu Reglamento „Briuselis I“ lis pendes taisyklių poveikiu tai sudaro taikytinos teisės arbitražo galimybę, kai šalis, kuri pirmoji kreipiasi į teismą, pasirinkdama teismą gali nuspręsti, kuris režimas – Reglamento „Roma II“ ar Hagos konvencijos dėl eismo įvykių – turėtų būti taikomas, ir, kai pagal šiuos du režimus numatomi skirtingi įstatymai, užsitikrinti palankesnį rezultatą senaties klausimu.

Apskritai organizuoti ieškinį iš užsienio sunkiau. Gali užtrukti, kol bus išsiaiškinta, kam – atstovui žalų sureguliavimo reikalams ar draudikui – turėtų būti pareikštas ieškinys, kol bus surinkti su eismo įvykiu susiję įrodymai ir išversti visi būtini dokumentai. Taigi ieškovas, kuris nežino, kaip veikia senaties taisyklės, gali apskritai prarasti teisę pareikšti ieškinį. Tai pirmiausia pasakytina apie atvejus, kai bendra laiko riba ypač trumpa arba kai nėra visai aišku, kaip šį laiką sustabdyti ar nutraukti.

Vis dėlto dažnesni atvejai, kai taikant kitos šalies senaties taisykles ieškovui, siekiančiam kreiptis į teismą, iškyla papildomų kliūčių. Tuomet senaties klausimą nagrinėjančiam teisės konsultantui neretai tam prireikia skirti papildomai laiko, nors nagrinėjant grynai vidaus atvejį tai nebūtų būtina. Jei konsultuoti senaties klausimais iškviečiamas šalies, kurioje atsitiko eismo įvykis, ekspertas, gali būti patiriamos papildomos išlaidos.

Todėl pranešėjas įsitikinęs, kad situacijos sudėtingumas ir sunkumai, su kuriais susiduria ieškovai, pagrindžia būtinybę suderinti senaties taisykles. Teisės kreiptis į teismą apsauga ir tuo pačiu laisvo asmenų judėjimo Sąjungoje rėmimas yra pakankama priežastis suderinti su tarpvalstybiniais eismo įvykiais susijusias taisykles. Tad minimalūs su svarbiausiais senaties teisės aspektais susiję standartai turėtų būti taikomi remiantis subsidiarumo ir proporcingumo principais.

Pranešėjas įsitikinęs, kad minimalūs standartai, susiję su bendru laiku ieškiniui pareikšti, termino pradžia ir termino sustabdymu bei informavimo prievolėmis, išspręstų daugumą problemų, su kuriomis šiuo metu susiduria viešintys nukentėjusieji, ir padėtų sutaupyti teisinių išlaidų bei sumažinti laiko sąnaudas. Šios suderintos taisyklės turėtų būti taikomos ieškiniams, kurie patenka į Motorinių transporto priemonių draudimo direktyvos taikymo sritį, t. y. ieškiniams prieš draudikus ir žalos atlyginimo įstaigas, ir kai atvejis yra tarpvalstybinio pobūdžio. Šiomis sąlygomis teisėkūros priemonė galėtų būti teisingai grindžiama SESV 81 straipsnio 2 dalimi.

Šiame pranešime pateikiamas pasiūlymas dėl direktyvos, laikytinas pirmu žingsniu siekiant, kad bėgant laikui būtų skatinamas natūralesnis ir labiau savaiminis valstybių narių taisyklių suderinimas – tai būtų toliau vykstančio laipsniško proceso dalis paremiant veiksmingą pagal Sąjungos teisę suteikiamų teisių, pirmiausia susijusių su galimybe kreiptis į teismą, užtikrinimą.

Išsamesnę informaciją apie pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto skaitytojas ras pirmiau pateiktame rezoliucijos priede.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

30.5.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

18

0

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Max Andersson, Joëlle Bergeron, Marie-Christine Boutonnet, Jean-Marie Cavada, Kostas Chrysogonos, Mady Delvaux, Rosa Estaràs Ferragut, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Gilles Lebreton, António Marinho e Pinto, Pavel Svoboda, József Szájer, Axel Voss, Tadeusz Zwiefka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Pascal Durand, Angel Dzhambazki, Evelyne Gebhardt, Virginie Rozière, Kosma Złotowski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Jarosław Wałęsa, Josef Weidenholzer

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

18

+

PPE

S&D

ALDE

GUE/NGL

Verts/ALE

EFDD

Rosa Estaràs Ferragut, Pavel Svoboda, József Szájer, Axel Voss, Jarosław Wałęsa, Tadeusz Zwiefka

Mady Delvaux, Evelyne Gebhardt, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Virginie Rozière, Josef Weidenholzer

Jean-Marie Cavada, António Marinho e Pinto

Kostas Chrysogonos

Max Andersson, Pascal Durand

Joëlle Bergeron

0

-

 

 

4

0

ECR

ENF

Angel Dzhambazki, Kosma Złotowski

Marie-Christine Boutonnet, Gilles Lebreton

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė