Procedūra : 2016/2147(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0209/2017

Pateikti tekstai :

A8-0209/2017

Debatai :

PV 12/06/2017 - 14
CRE 12/06/2017 - 14

Balsavimas :

PV 13/06/2017 - 5.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0253

PRANEŠIMAS     
PDF 1072kWORD 345k
6.6.2017
PE 600.940v02-00 A8-0209/2017

dėl programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo vertinimo atsižvelgiant į jos tarpinį įvertinimą ir pasiūlymą dėl Devintosios bendrosios programos

(2016/2147(INI))

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas

Pranešėja: Soledad Cabezón Ruiz

PAKEITIMAI
ANNEX
 Biudžeto komiteto NUOMONĖ
  Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ
 Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

ANNEX

2. Origin, structure and purpose of the Horizon 2020 Framework Programme

2.1. Main issues to understand about the research framework programmes

European research policy has a legal base in the Treaty of Lisbon(1) which also introduced a legal basis for the creation of a European Research Area(2). So far, the European Commission has not taken legislative action in this domain and European research policy implementation has until now relied on soft law approaches. With the Research Framework Programmes, the EU started to become a player in research funding, with the main initial focus being on financing collaborative projects involving several Member States. Broadly speaking, only about 5% of the overall available European GBAORD(3) is funded by the FP. Around 80% of the GBAORD is confined to Member States, and 15% is implemented by longstanding European intergovernmental organisations such as ESA, CERN, etc.(4)

Still, the GDP allocated to R&D is still comparatively low in the EU-28 in relation to Japan or the US. Moreover, most of the EU Member States, especially those in which the Excessive Deficit Procedure was launched, have cut their spending on R&D&I due to the economic crisis. The EU’s share of world gross expenditure on research and innovation fell by 5% in the years from 2000 to 2013.

The first framework programme was established in 1983 for a four-year period. During the subsequent 30 years, successive FPs have provided financial support for the implementation of European research and innovation policies.

With the introduction of the European Research Area (ERA), the Open Method of Coordination and many other soft law approaches, the Union has started to coordinate national research policies (and eventually also national research programmes) since 2000. The FPs have always of course had a structuring effect on the national research systems, with the main idea of EU funding being to incentivise and leverage more national research funding. It was only with the introduction of ‘ERA instruments’ as of FP 6 (ERA-NETs, Article 185 initiatives), however, that this structuring influence became more evident and moved from the project level (at researcher and/or research unit level) to the Member State/funding bodies – or programme – level(5).

The introduction of the ERA was accompanied by the launch of the Lisbon process and the definition of the Barcelona goal for national research funding to reach 3% of GDP in 2010. This goal was renewed by another call for research funding to reach 3% by 2020 – the so called Europe 2020 Strategy (A strategy for smart, sustainable and inclusive growth) which was launched in March 2010. Today, the attainment of the 3% target is monitored by the Commission in the context of the European Semester(6) which is anchored upon extensive Member State reporting to the Commission. According to figures from 2015, the EU only invested 2.03%, with the individual figures for different countries ranging from 0.46% to 3.26%.(7)

In terms of topics funded, the purpose of the FPs has changed gradually from initially being an industry-focused programme to slowly opening up to basic research activities in universities. With the exception of the introduction of the European Research Council (ERC) funding for basic and frontier research only, the common feature of the FPs over the years was that they were always mission-oriented programmes serving commonly defined goals. The process in place for their adoption is through the co-decision procedure (now called the ordinary legislative procedure).

Finally, with the launch of the seven flagship initiatives in the context of the Europe 2020 Strategy in March 2010, the European Innovation Union(8) was introduced and with it the prerogative for innovation and competitiveness in Europe also moved into the research policy domain. H2020 is now one of the main tools with which the Innovation Union is being implemented.

2.2. Horizon 2020 - Overview

There is extensive information on H2020, its structure, rules and functioning(9), that does not need to be repeated here in detail. The description of the H2020 programme is limited to an illustration of the most relevant issues for the recommendations by the European Parliament.

As such, H2020 differs enormously from previous FPs insofar as it made the move to more research-generated innovation compulsory and introduced a more interdisciplinary impact-oriented societal challenge approach in contrast to the previous more mono-disciplined and sectoral approach taken until FP7. The approach of formulating mission-oriented programmes with predefined research results and prescribed research methods was abandoned in favour of a more openly defined societal challenge-oriented approach, in which the results are left open-ended and evolve over time. This approach also favours the early involvement of societal actors and opens the programme up to newcomers. Issues of transversal importance, such as the SME instrument or measures to improve synergies between H2020 and the structural funds, were also introduced.

H2020 is the world’s biggest Research and Innovation programme with nearly €80 billion of funding available over 7 years (2014 to 2020), and places the emphasis on excellent science, industrial leadership and tackling societal challenges. Its goals are to ensure that Europe produces world-class science, to foster innovation, and to make it easier for the public and private sectors to work together in delivering research and innovation.

Horizon 2020 is built around three main objectives:

1) Support for ‘Excellent Science’ – including grants for individual researchers from the European Research Council and Marie Skłodowska-Curie fellowships (formerly known as Marie Curie fellowships);

2) Support for ‘Industrial Leadership3 – including grants for small and medium-sized enterprises and indirect finance for companies through the European Investment Bank and other financial intermediaries;

3) Support for research to tackle ‘societal challenges’. During negotiations between the European Parliament and the Council it was decided to support research aimed at meeting seven broad challenges:

1.  Health, demographic change and wellbeing

2.  Food security, sustainable agriculture and forestry, marine, maritime and inland water research, and the bio-economy

3.  Secure, clean and efficient energy

4.  Smart, green and integrated transport

5.  Climate action, the environment, resource efficiency and raw materials

6.  Inclusive, innovative and reflective societies

7.  Secure and innovative societies

It also has two specific objectives:

4) Spreading excellence and widening participation

5) Science with and for society

and two separate institutions:

6) European Institute of Innovation and Technology (EIT)

7) The non-nuclear direct actions of the Joint Research Centre.

A number of priorities will be addressed across and within all three pillars of Horizon 2020. These include gender equality and the gender dimension in research; social and economic sciences and humanities; international cooperation; and fostering the functioning and achievement of the European Research Area and Innovation Union, as well as contributing to other Europe 2020 flagships (e.g. the Digital Agenda). At least 60% of the overall Horizon 2020 budget should be related to sustainable development, and climate-related expenditure should exceed 35% of the budget.

The management and implementation of the programme is complex. The overall budget for H2020 is managed by 9 different Commission Directorates-General and the JRC. Overall, 22 bodies implement different parts of the Horizon 2020 budget:

•  five Commission DGs

•  four executive agencies

•  four public‐public partnerships (P2Ps)

•  seven public‐private partnerships (PPPs)

•  the European Institute of Innovation and Technology (EIT)

•  the European Investment Bank (EIB).

The following graph tries to capture the complexity of the management and implementation of H2020

 

The specific programme is implemented by multiannual work programmes. Implementing powers are conferred on the Commission to adopt work programmes for the implementation of the specific programme. Several programme committees (each pillar has a number of committees and there is a main overall ‘strategic configuration’ committee) were set up to assist the Commission in preparing the work programmes. The preparation of work programmes also involves the consultation of stakeholders. For this purpose 19 Horizon 2020 Advisory Groups have been set up as consultative bodies to represent the broad constituency of stakeholders ranging from industry and research to representatives of civil society. Additional open and targeted consultation activities aim to obtain further views and contributions, including from the Enterprise Policy Group, the contractual Public-Private Partnerships (cPPPs), European Innovation Partnerships and European Technology Platforms.

3. The transition from FP 7 to Horizon 2020 and main improvements brought by Horizon 2020

The FP7 Final Evaluation Report by the High Level Expert Group(10) confirms that the move from FP7 to an adapted structure under H2020 was beneficial for the European research community and the logical next step at the time of the launch of H2020. The total budget of H2020 has been increased to about 77 billion euro which is nearly 50% more than the FP7budget. H2020 integrated elements from FP7 and existing, previously separate, funding programmes (CIP and EIT), which also accounts for the increase in the budget. However, in 2015, the planned budget for H2020 was cut by 2.2 billion euro to support the European Fund for Strategic Investments (EFSI). These cuts did not affect the ERC, Marie Skłodowska‐Curie Actions and the ‘Spreading excellence and widening participation’ programme, but fell on ‘Excellent Science’ (cut by 209 million euro), ‘Industrial Leadership’ (cut by 549 million euro) and ‘Societal Challenges’ (reduced by 1 billion euro).

The main improvements brought by H2020 as compared to its predecessor programmes can be summarised as follows(11):

•  High share of newcomers(12) in H2020 grant participation

The share of newcomers in 2014 and 2015 amounts to 49.0% of all participants on average for the entire H2020. The different programme parts display large differences in the share of new participants. The lowest share of newcomers is found in the Excellent Science Pillar, with the ERC having 1.4% of newcomer participations from calls in the first two years of Horizon 2020. The highest share of newcomers was recorded in the SME Instrument, where almost 79.6% of the participations came from organisations that had not taken part in FP7. The average for the Societal Challenge actions was 27.9% and within Industrial Leadership it was around 27.1%.

The share of newcomer participation per Member State differs between the EU-13 and EU-15. On average the EU-13 has a higher share (30.6%) of newcomer participation than EU-15 (24.7%). Malta and Romania had the highest shares of newcomer participation at 42.9% and 40.0% respectively, while Greece and United Kingdom had the lowest at 16.3% and 15.6%.

•  Much shorter time-to-grant

Compared to FP7, the first two years of implementation of Horizon 2020 have shown a significant reduction in the time that elapsed between the closure of a call and the signature of the Grant Agreement (the so-called time-to-grant – TTG). Under Horizon 2020, the Commission has committed itself to signing grant agreements within a period of eight months (245 days) for actions other than ERC actions. The average for both 2014 and 2015 is 90.7%. This constitutes a significant 33.4% improvement on the average TTG for the whole of FP7 (303 days).

•  Proven simplification

Compared to FP7, the design of Horizon 2020 brought a number of important simplifications:

  A radically simplified funding model.

  Under the MSCA, the use of simplified forms of grants.

  Streamlined ex-ante checks.

  Reduced requirements for work-time recording.

  Reduced audit burden.

  Faster granting processes.

  Fully paperless proposal and grant management.

4. Main areas of concern with the current H2020 implementation

The European Parliament has also identified areas of concern based on consultations with representatives of the research community in Europe:

•  Oversubscription - Lower success rate in H2020 as compared to FP7

The average success rates are substantially lower in H2020 than in FP7 (average of 19% from 2007 to 2013(13)) and different potential reasons for this are currently being discussed. These include research budget cuts in Member States, a less prescriptive approach in drafting the call texts in the work programmes allowing for more newcomers, and broader application of the two‐stage proposal schemes.

Furthermore, the increased attractiveness of the programme also explains the growing interest in Horizon 2020. In total, over 8 500 more proposals where submitted in 2015 than in 2014. This is reflected in lower success rates in 2015 than 2014 throughout Horizon 2020: in terms of numbers of proposals, from 13.2% to 10.7%, and in terms of funding, from 14.2% to 10.9%.

One worrying finding is the fact that an ever larger number of high quality proposals scoring above the threshold in the project proposal evaluation cannot be funded. A mere 22.7% of the proposals which scored above the threshold were retained for funding in 2015. This constitutes a significant decrease of 8.8 percentage points compared to 2014. In total for Horizon 2020, about one in four high quality proposals submitted was selected for funding. In numbers, 25 116 high quality proposals in the first two years of Horizon 2020 were not funded(14). This means that 77.3% of successful proposals could not be funded. The Commission calculates that H2020 would have needed an additional EUR 41.6 billion in the first two years to fund all proposals deemed excellent by independent evaluators. The extrapolated figure for the years to come until the end of the programme amounts to an additional EUR 145.6 billion if H2020 is to exploit European excellence potential to the maximum.

Table: Overall Success Rates(15)

 

•  Participation by third countries dropped by half

Horizon 2020 should contribute to maintaining the status of Europe as a key global player, in direct competition with the world’s top performing research regions. To achieve this, the programme should have a strategic vision and structure to support Europe in this. It should fulfil a strategic role when it comes to European co-ordination/prioritisation. In a nutshell, Horizon 2020 should be open, but in a strategic way.

However, the share of third country participation in FP7 was higher (i.e. 4.0% for all projects and 4.3% for collaborative projects). In H2020, third country participation in internationally open collaborative projects increased from 2.1% in 2014 to 2.8% in 2015, and for all projects from 1.7% in 2014 to 2.0% in 2015.

This has to do with the fact that the Commission has taken a radically new approach to international collaboration in H2020 as compared to FP7, changing the funding regime for third countries and abandoning the former INCO. The latter was replaced by strategic programming and roadmaps including flagship initiatives for collaboration with targeted non-EU countries. Much emphasis was also placed on multilateral funding through Member States. However, and especially when addressing the societal challenges as defined in H2020, a global approach requiring the involvement of all actors worldwide is imperative.

•  Insufficient definition of impact in H2020 projects

There are some concerns about the fact that the underlying definition of impact for H2020 projects poses problems for both project evaluators and researchers carrying out the project. In the long run, a fuzzy definition of impact will also disappoint research funders who will not be satisfied with the research outcomes. Collectively and especially when addressing societal challenges, the Commission and national governments will need to improve tracking outcomes and impact as well as broaden the definition of what constitutes impact. Different types of research produce different types of impact and evaluation processes need to reflect this. This discussion is connected with the need to better determine the place of innovation and the corresponding TRLs in research programme and project formulation. An overhaul of the H2020 indicators measured by DG RTD is needed.

It is to be noted that the legal base of H2020 states that it should support all stages of the research and innovation chain, so a concentration only on higher TRL levels is not a legal obligation but a political choice. The currently required high TRLs in Pillar 3 make it hard for vast sectors of the research landscape, such as universities, to compete. Focusing only on higher TRLs, while important to boost European industrial competitiveness, may limit the future absorption of disruptive innovations that are still in the pipeline of research projects with lower TRLs.

Generally, TRLs are based on a narrow perception of innovation as a linear model. TRLs thus do not capture the full complexity and bandwidth of innovation and exclude non-technological forms of innovation generated by fundamental or applied research, particularly from SSH research.

To a considerable extent, whole areas of research are being excluded from Horizon 2020 simply because the value they bring to society is not reflected well in the current impact and innovation definitions.

•  Lost focus on the European Research Area

It seems that current policymakers both in Member States and the Commission have lost interest in ERA. ERA progress reports have been launched since 2013 and one would as a consequence assume that a better database for ERA monitoring would also lead to common targets or corrective measures which would make the realisation of ERA successful. This is still not the case.

There are some concerns about this Commission’s reluctance to continue with the European Research Area project which is even anchored in the Treaty of Lisbon. H2020 should not come on top of what Member States are doing nationally and operate in isolation from them, but should be intrinsically linked, coordinated and aligned with Member States’ activities (as also laid down in the TFEU). H2020 should act as a pull factor for ERA to work better and should demonstrate clear EU added value. The overall poor progress made by Member States in reaching the 3% goal for GDP allocation to R&D by 2020 is intrinsically linked to this lost focus on ERA. In this respect joint programming, in which Council began to play a bigger role, is essential for ERA because it incentivises countries to prioritise nationally and enhances capacity building by collaborating across borders. Council should play a stronger role in defining common grand societal challenges that are then reflected in the Joint Programming Initiatives and in Horizon 2020.

The introduction of the 3 O’s(16) by Commissioner Moedas, after having declared that ERA was completed, reduced the potential of European research policy to marginal operational details within the much wider scope of ERA.

Taking ERA seriously would also improve the discussion on cohesion versus excellence within Europe. ERA is about capacity building, about national and regional coordination across borders, fostering mutual learning, avoiding redundancies and acting in a more strategic and efficient manner. Transnational cooperation has always been a good test bed to gather experience in order – at a later stage – to compete better when participating in H2020.

•  Addressing the innovation valley of death

The innovation process is characterised by the existence of a hard step between the development of an innovative product and its commercialisation. This gap is known as the innovation ‘valley of death’. SMEs are specifically vulnerable to this issue. They therefore need support to overcome this gap. A potential European Innovation Council (EIC), as proposed by Commissioner Moedas, should try to analyse the gaps and take action where needed.

A lot has been done already with the introduction of the Fast Track to Innovation and the SME Instrument which focuses on very high TRLs. However these had very low success rates (7%). One possibility, rather than investing even more, could be to decomplexify the EU funding landscape. There might be enough out there, but information on it is lacking.

This should not be the sole task of H2020 and other programmes should play a bigger role. H2020 cannot be overburdened to solve everything.

•  Widening participation

Despite the Sharing Excellence and Widening Participation instruments launched in the Horizon 2020 programme with its total budget of 816 million euro, there has been no significant increase in the share of low-performing European countries and regions in the framework programme.

Europe needs cohesion in terms of excellence and competitiveness and Horizon 2020, together with efforts by each Member State, are instruments to achieve that goal.

(1)

See Title XIX, Research and technological development and space, Articles 179 to 190 TFEU.

(2)

Article 182(5) TFEU.

(3)

GBAORD: Government budget appropriations or outlays for research and development.

(4)

Numbers have not significantly changed since 2009.

(5)

Arnold, Erik et alia: ‘Understanding the Long Term Impact of the Framework Programme’ Final report, December 2011.

(6)

The European Semester provides a framework for the coordination of economic policies between the countries of the European Union. It allows the EU Member States to discuss their economic and budget plans and to monitor progress at specific times throughout the year. Having assessed the EU governments’ plans (which detail the specific policies each country will implement to boost jobs and growth and prevent/correct imbalances, and their concrete plans to comply with the EU’s country-specific recommendations and general fiscal rules), the Commission presents each country with a set of country-specific recommendations, along with an overarching Communication.

(7)

‘Horizon 2020, the EU framework programme for research and innovation. European Implementation Assessment’. European Parliament Research Service.

(8)

http://ec.europa.eu/research/innovation-union/index_en.cfm?pg=key.

(9)

e.g. EPRS Briefings, H2020 Participant Portal, National Contact Point websites, etc.

(10)

Commitment and Coherence: Ex‐Post‐Evaluation of the 7th EU Framework Programme (2007-2013), November 2015: https://ec.europa.eu/research/evaluations/pdf/fp7_final_evaluation_expert_group_report.pdf#view=fit&pagemode=none

(11)

Horizon 2020 Monitoring Report 2015:

http://ec.europa.eu/research/evaluations/pdf/archive/h2020_monitoring_reports/second_h2020_annual_monitoring_report.pdf

(12)

Newcomers are defined as not having participated in FP7.

(13)

Seventh FP7 Monitoring Report 2013, see page 10: http://ec.europa.eu/research/evaluations/pdf/archive/fp7_monitoring_reports/7th_fp7_monitoring_report.pdf

(14)

Horizon 2020 Monitoring Report 2015: http://ec.europa.eu/research/evaluations/pdf/archive/h2020_monitoring_reports/second_h2020_annual_monitoring_report.pdf

(15)

Same source as for footnote 15.

(16)

Open Science, Open Innovation, Open to the World. Speech by Carlos Moedas, Commissioner for Research, Science and Innovation at the conference ‘A new start for Europe: Opening up to an ERA of Innovation’ in Brussels, 22 June 2015.


Biudžeto komiteto NUOMONĖ  (26.4.2017)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo vertinimo atsižvelgiant į jos tarpinį įvertinimą ir pasiūlymą dėl Devintosios bendrosios programos

(2016/2147(INI))

Nuomonės referentas: Nils Torvalds

PASIŪLYMAI

Biudžeto komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi strategijos „Europa 2020“ tikslas – 3 proc. ES BVP skirti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklai;

B.  kadangi bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ svarbiausias ramstis ir toliau yra mokslinės kompetencijos siekimas;

C.  kadangi apskaičiuota, kad kiekvienas euras, išleistas ES moksliniams tyrimams ir inovacijoms (tyrimai ir inovacijos), sukūrė maždaug 11 EUR tiesioginio ir netiesioginio ekonominio poveikio, nes buvo diegiamos inovacijos, naujos technologijos ir produktai(1);

D.  kadangi ES investicijos į mažai tirtų sričių mokslinius tyrimus ir inovacijas yra nepaprastai svarbios, nes tyrimų ir inovacijų veikla sukuriama daug ES lygmens pridėtinės vertės, didinamas visos ES konkurencingumas ir sudaromos sąlygos ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui;

1.  atkreipia dėmesį į sėkmingą programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimą, kurį rodo didėjantis pateiktų pasiūlymų, iš kurių daugelis yra puikios kokybės, skaičius; pabrėžia, kad pagal programą „Horizontas 2020“ ženkliai supaprastintos procedūros, optimizuoti vidaus procesai ir sutrumpintas laikas iki dotacijos suteikimo, taip pat labai patobulėjo biudžeto sudarymo praktika dalyvių ir agentūrų atžvilgiu; ragina siekti tolesnių patobulinimų šia kryptimi pagal 9-ąją bendrąją programą siekiant užtikrinti paprastą ir aiškią struktūrą, kuria galėtų naudotis visi paraiškų teikėjai; ragina tęsti labai sėkmingą finansavimo planą, grindžiamą dotacijomis ir finansinėmis priemonėmis, siekiant išlaikyti Europos mokslinių tyrimų institucijų ir įmonių konkurencingumą vis nuožmesnėje pasaulinėje aplinkoje;

2.  teigiamai vertina tai, kad programoje didelis dėmesys skiriamas MVĮ, aktyvesnį jų dalyvavimą ir puikų programos biudžeto lėšų, skiriamų MVĮ, panaudojimą; vis dėlto mano, kad Komisijos nustatytas tikslas skirti 8,65 mlrd. EUR MVĮ dalyvavimui yra nepakankamas; ragina nustatyti platesnio užmojo kiekybinius ir kokybinius tikslus; prašo Komisijos toliau nagrinėti galimybes ir pasiūlyti naujų metodų Įmonių konkurencingumo ir MVĮ (COSME) programos, Europos inovacijų tarybos ir programos „Horizontas 2020“ veiksmams koordinuoti siekiant pašalinti likusias kliūtis, trukdančias MVĮ dalyvauti, ir geriau reklamuoti programą MVĮ;

3.  primena, kad, siekiant sukurti konkurencingus produktus ir paslaugas, kuriuos lemia idėjos ir moksliniai tyrimai, būtina investuoti į mokslo, technologijų ir verslo aplinkos vystymą ir modernizavimą, plėtoti viešųjų institucijų ir privačiojo sektoriaus partnerystes ir įtraukti akademinę bendruomenę į plėtros procesus, kad mokslinių tyrimų rezultatai būtų tiesiogiai nukreipti visuomenės poreikiams tenkinti;

4.  pabrėžia, kad ES finansavimu negali būti pakeistos nacionalinės pastangos, ir ragina valstybes nares sustabdyti tyrimų ir inovacijų veiklai skiriamų išteklių mažinimo tendenciją; mano, kad dėl šios priežasties buvo pateikta daugiau paraiškų ir todėl buvo pasiektas mažesnis pasiūlymų sėkmės rodiklis;

5.  labai susirūpinęs pažymi, kad pasiūlymų sėkmės rodiklis labai sumažėjo programos „Horizontas 2020“ atveju, palyginti su jos pirmtakės (7-osios bendrosios programos) sėkmės rodikliu per ankstesnį laikotarpį, nes tik apytikriai vienam iš keturių kokybiškų pasiūlymų suteikiamas finansavimas; primena, kad, jei būtų buvę finansuojami visi 25 000 kokybiškų pasiūlymų, būtų reikėję papildomos 41,6 mlrd. EUR sumos per pirmuosius dvejus programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo metus(2); apgailestauja dėl šių ES prarastų galimybių pasiekti žiniomis grindžiamo, tvaraus ir įtraukaus ekonomikos augimo, numatyto pagal strategiją „Europa 2020“;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europos struktūriniai ir investiciniai (ESI) fondai ir programa „Horizontas 2020“ turėtų būti planuojami veiksmingiau, kad vienas kitą kuo geriau papildytų;

7.  atkreipia dėmesį į biudžetinius sunkumus, kuriuos patiria Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos; apgailestauja dėl neigiamo poveikio šios programos įgyvendinimui per dabartinės DFP pirmuosius metus, kurį lėmė ES biudžeto mokėjimų krizė; be kita ko, atkreipia dėmesį į nenatūralų vėlavimą, susijusį su 1 mlrd. EUR vertės kvietimais teikti paraiškas 2014 m., ir ženkliai sumažintą išankstinio naujų programų finansavimo lygį; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad, pagal DFP reglamento 15 straipsnį, 2014–2015 m. programos „Horizontas 2020“ ištekliai buvo sutelkti laikotarpio pradžioje; pabrėžia, kad šie sutelkti asignavimai buvo iki galo išnaudoti, taip įrodant gerus šios programos rezultatus ir jos pajėgumą išnaudoti dar daugiau lėšų; pabrėžia, kad dėl šio asignavimų telkimo laikotarpio pradžioje bendras programų finansinis paketas nekinta, todėl antrajai DFP laikotarpio pusei lieka atitinkamai mažiau asignavimų; ragina abi biudžeto valdymo institucijas bei Komisiją ateinančiais metais užtikrinti tinkamą mokėjimų asignavimų lygį ir dėti visas pastangas, kad būtų išvengta naujos mokėjimų krizės paskutiniais dabartinės DFP metais;

8.  primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų pasiekta tikslinė ES finansinio įnašo dalis, susijusi su klimatu ir tvarumu pagal programą „Horizontas 2020“;

9.  apgailestauja, kad programai „Horizontas 2020“ skirtos lėšos sumažintos 2,2 mlrd. EUR suma, siekiant jas skirti Europos strateginių investicijų fondui (ESIF); pabrėžia Parlamento įsipareigojimą sušvelninti tokių sumažinimų poveikį vykdant metinę biudžeto sudarymo procedūrą; primena savo poziciją, kad naujos programos turėtų būti finansuojamos naujomis biudžeto lėšomis; ragina apsvarstyti galimybę per kitą DFP padidinti 9-ajai bendrajai programai skiriamus išteklius, tam panaudojant susigrąžintas iš ESIF lėšas, kad būtų iš dalies išspręstos minėtos problemos;

10.  pažymi, kad pagal programą „Horizontas 2020“ ir kitą bendrąją programą reikės atsižvelgti į Jungtinės Karalystės išstojimą iš ES ir tai, kad JK taps trečiąja šalimi ir jos tolesniam dalyvavimui bus taikomos tam tikros sąlygos; išreiškia norą, kad, atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės pirmavimą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje ir jos svarbų vaidmenį vykdant mokslinį bendradarbiavimą visoje ES, sprendimas būtų surastas greitai;

11.  atkreipia dėmesį į nepaprastai didelį nepanaudotą tyrimų ir inovacijų potencialą Europoje ir į tai, kad reikia išsaugoti mokslo srities talentus; pabrėžia, kaip svarbu didinti fundamentinių mokslinių tyrimų pažangaus mokslo srityje ir pramonės pirmavimo finansavimą; apgailestauja, kad paraiškų skaičius pagal esamas programas, tokias kaip ateities ir besiformuojančių technologijų programa, programa „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ arba inovacijų diegimo MVĮ programa, labai viršija skiriamų lėšų sumą; ragina sukurti verslo inkubatorius universitetuose, kad būtų plėtojamas naujų įmonių kūrimas ir savisamda; ragina Sąjungą toliau dėti pastangas siekiant ateityje įgyvendinti itin plataus užmojo finansavimo programas; primygtinai ragina valstybes nares padidinti finansinius išteklius visoms didelę paklausą turinčioms programoms;

12.  palankiai vertina tai, kad sukurta Europos inovacijų taryba, ir prašo Komisijos pateikti analizę, kaip Europos inovacijų taryba papildys esamas mokslinių tyrimų programas, o ne jas sumenkins;

13.  pabrėžia, kad ES biudžetas turėtų atspindėti programos „Horizontas 2020“ ryžtingą tikslą pasiekti, kad Europa taptų pasaulyje pirmaujančia ekonomika ir visuomene, grindžiama moksliniais tyrimais ir inovacijomis.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

24.4.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

27

2

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Lefteris Christoforou, Gérard Deprez, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazabal Rubial, Ingeborg Gräßle, Bernd Kölmel, Zbigniew Kuźmiuk, Clare Moody, Siegfried Mureşan, Jan Olbrycht, Paul Rübig, Petri Sarvamaa, Jordi Solé, Patricija Šulin, Monika Vana, Daniele Viotti, Tiemo Wölken

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Nicola Caputo, Ivana Maletić, Pier Antonio Panzeri, Nils Torvalds, Marco Valli, Derek Vaughan, Rainer Wieland, Tomáš Zdechovský

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Karin Kadenbach, Ramón Luis Valcárcel Siso

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

27

+

ALDE

Gérard Deprez, Nils Torvalds

ECR

Zbigniew Kuźmiuk, Bernd Kölmel

EFDD

Marco Valli

PPE

Lefteris Christoforou, José Manuel Fernandes, Ingeborg Gräßle, Ivana Maletić, Siegfried Mureşan, Jan Olbrycht, Paul Rübig, Petri Sarvamaa, Ramón Luis Valcárcel Siso, Rainer Wieland, Tomáš Zdechovský, Patricija Šulin

S&D

Nicola Caputo, Eider Gardiazabal Rubial, Karin Kadenbach, Clare Moody, Pier Antonio Panzeri, Derek Vaughan, Daniele Viotti, Tiemo Wölken

VERTS/ALE

Jordi Solé, Monika Vana

2

-

ENF

Marco Zanni, Stanisław Żółtek

0

0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

Europos Komisijos 2015 m. dokumentas „Įsipareigojimas ir darna. ES septintosios bendrosios programos ex post vertinimas“, p. 5.

(2)

Europos Komisija, 2016 m. Programos „Horizontas 2020“ stebėjimo ataskaita, 2015 m., p. 11.


Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ (30.3.2017)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo vertinimo atsižvelgiant į jos tarpinį vertinimą ir pasiūlymą dėl Devintosios bendrosios programos

(2016/2147(INI))

Nuomonės referentas: Matthijs van Miltenburg

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  laikosi nuomonės, kad kalbant apie mokslinius tyrimus kompetencija ir konkurencingumas ir toliau turi būti pagrindiniai ES bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos principai, o Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų lėšos turėtų būti skiriamos siekiant regionų ekonomikos augimo ir sanglaudos; todėl prieštarauja tam, kad naujoje bendrojoje programoje būtų nustatyti bet kokie kriterijai ar kvotos, kuriais būtų siekiama daryti poveikį geografiniam paskirstymui ar sanglaudai; ragina Komisiją įvertinti pagal programą „Horizontas 2020“ numatytą paramos priemonę „Pažangos skleidimas ir dalyvių skaičiaus didinimas“ ir, jeigu pasitvirtintų, kad ši priemonė sėkminga, išsaugoti ją ir 9-ojoje bendrojoje programoje siekiant užtikrinti subalansuotą mokslinių tyrimų veiklos plėtojimą visoje ES;

2.  atkreipia dėmesį tiek į bendrosios programos ir ESI fondų tikslų ir prioritetų skirtumus, tiek į jų panašumus; pažymi, kad Bendrųjų nuostatų reglamente nustačius teminį tikslą Nr. 1 „Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ mokslinių tyrimų rezultatai panaudojami gerokai aktyviau; mano, kad reikia dėti tolesnes pastangas siekiant kuo didesnės sinergijos programų ir projektų lygmenimis; ragina Komisiją išsamiau išnagrinėti teritorinius programos „Horizontas 2020“ ir ESI fondų lėšų panaudojimo modelius siekiant nustatyti konkrečias sritis, kuriose reikėtų padidinti finansavimo skyrimo sinergiją, ir sukurti geriausios su projektais susijusios patirties duomenų bazę, taip pat nurodyti galimos sinergijos ateityje būdus;

3.  primena apie bandomąjį projektą „Kompetencijos laiptai“ („Stairway to Excellence“, „S2E“), kuris finansuojamas iš ES biudžeto ir pagal kurį toliau remiami 13 valstybių narių regionai plėtojant ir išnaudojant ESI fondų, programos „Horizontas 2020“ ir kitų ES finansavimo programų sinergiją;

4.  laikosi nuomonės, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų pažangiosios specializacijos strategija (RIS3) yra tinkama priemonė siekiant kurti, reformuoti ir stiprinti regionines inovacijų ekosistemas; pažymi, kad remiantis RIS3 nurodytais prioritetais turėtų būti plėtojamas tarpregioninis bendradarbiavimas, nes tai padės kurti vertės grandines visoje ES; prašo Komisijos stiprinti tolesnį Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) žinių ir inovacijos bendrijų (ŽIB) su RIS3 centrais plėtojimą; ragina Komisiją, valstybes nares ir regionus dėti didesnes pastangas siekiant gerinti pažangiosios specializacijos strategijų kokybę ir veiksmingą šių strategijų įgyvendinimą;

5.  mano, kad ESI fondus galima naudoti siekiant kurti ir stiprinti mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūrą ir pajėgumus, tokiu būdu sudarant sąlygas valstybėms narėms pasiekti geresnių rezultatų mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje; pažymi, kad ESI fondai gali būti naudojami siekiant skatinti inovacijų perdavimą, viešąsias ir privačiąsias investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas bei įmonių, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros centrų ir aukštojo mokslo sektoriaus sąsajų ir sinergijos plėtojimą; išreiškia pageidavimą, kad ESI fondai būtų naudojami siekiant remti kompetencijos ir inovacijų centrus, visų pirma svarbius Europai;

6.  mano, kad iš ESI fondų galima veiksmingai investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas tik tokiu atveju, jei valstybės narės yra nustačiusios savo bendrąsias sąlygas; primena, kad siekiant užtikrinti didelį ESI fondų poveikį inovacijoms svarbu tenkinti atitinkamas sanglaudos politikos srityje nustatytas ex ante sąlygas, pavyzdžiui, susijusias su pažangiąja specializacija; todėl ragina užtikrinti tvirtą ir subalansuotą konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų dėl struktūrinių reformų, susijusių su moksliniais tyrimais ir inovacijomis, ir investicijų šioje srityje sąsają;

7.  ragina valstybes nares sudaryti geresnes sąlygas inovacijoms, moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, siekiant bendras viešojo ir privačiojo sektorių investicijas moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai iki 2020 m. padidinti iki 3 proc. BVP ir visų pirma silpniau išsivysčiusiuose regionuose skatinti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą; pažymi, kad esama aiškios sąsajos tarp nacionalinių investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą ir sėkmingų projektų paraiškų pagal bendrąsias programas skaičiaus;

8.  mano, kad būtina įtraukti aktyvesnių paskatų siekiant naudoti ESI fondų lėšas investicijoms į mokslinius tyrimus ir inovacijas, kai tai numatoma pagal konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas arba kai nustatoma trūkumų; pažymi, kad ESI fondų lėšos, skiriamos investicijoms į mokslinius tyrimus ir inovacijas, 2014–2020 m. laikotarpiu sieks 65 mlrd. EUR; todėl siūlo, kad sukurtas ESI fondų veiklos lėšų rezervas valstybėse narėse būtų naudojamas siekiant didelę įplaukų iš struktūrinių fondų dalį investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas;

9.  teigiamai vertina pažangumo ženklo, kaip ESI fondų ir programos „Horizontas 2020“ sinergijos sričiai taikytino kokybės ženklo, principą ir potencialą, tačiau pažymi, kad dėl valstybėse narėse skiriamo nepakankamo finansavimo jis nepakankamai taikomas praktikoje; mano, kad projektai, pateikti prašant skirti jiems finansavimą pagal programą „Horizontas 2020“ ir atitikę griežtus atrankos ir lėšų skyrimo kriterijus, tačiau negavę finansavimo dėl biudžeto suvaržymų, turėtų būti finansuojami ESI fondų lėšomis, jei esama tokiam tikslui skirtų lėšų; pažymi, kad panašus mechanizmas turėtų būti nustatytas taip pat ir bendriems mokslinių tyrimų projektams;

10.  apgailestauja dėl to, kad programos „Horizontas 2020“ biudžetas buvo sumažintas 2,2 mlrd. EUR siekiant finansuoti ESIF garantijų fondą; laikosi nuomonės, kad ES turi išlikti pajėgi konkuruoti tarptautiniu mastu ir kad ji neturėtų prarasti savo mokslinių tyrimų ir inovacijų potencialo; pabrėžia, kad norint tinkamai remti mokslinius tyrimus būtina pagal daugiametę finansinę programą laikotarpiui po 2020 m. numatyti atitinkamas biudžeto lėšas 9-ajai bendrajai programai ir ESI fondams; todėl siūlo padidinti 9-ajai bendrajai programai skirtą biudžetą iki bendros 100 mlrd. EUR sumos (įskaitant didesnį tikslinį biudžetą MVĮ priemonei), kuri turėtų būti garantuojama per visą šios programos įgyvendinimo laikotarpį;

11.  ragina Europos Komisiją, rengiant 9-ąją bendrąją programą ir būsimus ESI fondų reglamentus, užtikrinti, jog bendrosios sąlygos būtų patobulintos ir supaprastintos taip, kad būtų padidinta konkrečių sektorių mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos, struktūrinių fondų ir mokslinių tyrimų ir inovacijų fondų bei programų sinergija ir papildomumas; pažymi, kad 9-ojoje bendrojoje programoje pirmenybė turėtų būti ir toliau teikiama žemesnių ir vidutinių technologinės parengties lygių projektams, o aukštų technologinės parengties lygių projektai turėtų būti ir toliau remiami ESI fondų lėšomis;

12.  pažymi, kad valstybės pagalbos taisyklės taikomos ESI fondams, bet netaikomos programai „Horizontas 2020“, nors pagal abi šias priemones gali būti finansuojami panašūs projektai, kuriais siekiama panašių tikslų; pabrėžia, kad dėl to kyla nereikalingų problemų, kiek tai susiję su šių dviejų fondų sinergija; pagrindiniu principu turėtų tapti vienodas požiūris į procedūras, pavyzdžiui, susijusias su valstybės pagalbos taisyklėmis ir išlaidų tinkamumu finansuoti pagal ESI fondus ir bendrąją programą; primygtinai ragina Komisiją pasiūlyti atlikti atitinkamų valstybės pagalbos taisyklių peržiūrą, ypač kalbant apie projektus, susijusius su pažangumo ženklu, ir nustatyti, kurie projektai nebepateks į valstybės pagalbos taisyklių taikymo sritį.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

21.3.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

30

1

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Pascal Arimont, Franc Bogovič, Andrea Cozzolino, Rosa D’Amato, Krzysztof Hetman, Marc Joulaud, Constanze Krehl, Andrew Lewer, Louis-Joseph Manscour, Martina Michels, Iskra Mihaylova, Jens Nilsson, Andrey Novakov, Mirosław Piotrowski, Stanislav Polčák, Liliana Rodrigues, Fernando Ruas, Monika Smolková, Ruža Tomašić, Ramón Luis Valcárcel Siso, Matthijs van Miltenburg, Lambert van Nistelrooij, Derek Vaughan

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Andor Deli, Josu Juaristi Abaunz, Ivana Maletić, Demetris Papadakis, Tomasz Piotr Poręba, Julia Reid, Davor Škrlec, Damiano Zoffoli, Milan Zver

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Luigi Morgano

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

30

+

ALDE

Iskra Mihaylova, Matthijs van Miltenburg

ECR

Andrew Lewer, Mirosław Piotrowski, Tomasz Piotr Poręba, Ruža Tomašić

EFDD

Rosa D'Amato

PPE

Pascal Arimont, Franc Bogovič, Andor Deli, Krzysztof Hetman, Marc Joulaud, Ivana Maletić, Andrey Novakov, Stanislav Polčák, Fernando Ruas, Ramón Luis Valcárcel Siso, Milan Zver, Lambert van Nistelrooij

S&D

Andrea Cozzolino, Constanze Krehl, Louis-Joseph Manscour, Luigi Morgano, Jens Nilsson, Demetris Papadakis, Liliana Rodrigues, Monika Smolková, Derek Vaughan, Damiano Zoffoli

 

Davor Škrlec

1

-

EFDD Group

Julia Reid

2

0

GUE/NGL Group

Josu Juaristi Abaunz, Martina Michels

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ  (3.5.2017)

pateikta Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui

dėl programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo vertinimo atsižvelgiant į jos tarpinį vertinimą ir pasiūlymą dėl Devintosios bendrosios programos

(2016/2147(INI))

Nuomonės referentė: Vilija Blinkevičiūtė

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB, 14 straipsnio 1 dalį ir 16 straipsnį(1),

A.  kadangi, vadovaujantis reglamento, kuriuo sukuriama programa „Horizontas 2020“, 16 straipsniu, pagal šią programą lyčių lygybė ir lyčių aspektas, kaip kompleksinis klausimas, integruojami į kiekvieną atskirą darbo programos dalį;

B.  kadangi pagal programą „Horizontas 2020“ apibrėžiami trys integravimo tikslai, t. y. puoselėti lygias galimybes ir lyčių pusiausvyrą projektų grupėse, užtikrinti lyčių pusiausvyrą priimant sprendimus ir lyčių aspektą integruoti į mokslinių tyrimų ir inovacijų turinį, kuris turėtų būti kokybinis;

C.  kadangi ES yra įsipareigojusi skatinti lyčių lygybę ir užtikrinti lyčių aspekto integravimą į visus savo veiksmus; kadangi moksliniai tyrimai ir inovacijos yra pagrindiniai Europos ekonomikos augimo veiksniai ir kadangi geresnis atstovavimas moterims mokslinių tyrimų srityje prisideda prie inovacijų sklaidos; kadangi visapusiškai išnaudojus galimybes, kurias teikia moterų gebėjimai, žinios ir kvalifikacija, bus paskatintas ekonomikos augimas, darbo vietų kūrimas ir Europos konkurencingumas;

D.  kadangi moterų dalis patariamosiose grupėse 2014–2015 m. laikotarpiu buvo 51,9 proc.(2); kadangi tai buvo vienintelis su moterų dalyvavimu susijęs rodiklis, kuris atitiko nustatytą tikslą (šiuo atveju – 50 proc.); kadangi ekspertų duomenų bazėse registruotų moterų eksperčių dalis siekė 31,1 proc., o vertinimo komisijose dalyvaujančių moterų dalis sudarė 36,7 proc.(3); kadangi abiem atvejais nepasiekti atitinkami 40 proc. tiksliniai rodikliai;

E.  kadangi lyčių aspektas mokslinių tyrimų ir inovacijų turinyje buvo pastebimas 36,2 proc. projektų, kuriems suteiktos dotacijos(4); kadangi 2014–2015 m. programos „Horizontas 2020“ projektuose dalyvaujančių moterų dalis sudarė 35,8 proc. visų darbuotojų, įskaitant ne tyrėjus(5);

F.  kadangi programa „Horizontas 2020“, kaip ir visomis kitomis ES programomis, siekiama įgyvendinti strategiją „Europa 2020“ ir kitus tarptautinius įsipareigojimus, pavyzdžiui, prisiimtus 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje ir pagal Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., įskaitant 5-ajį darnaus vystymosi tikslą dėl lyčių lygybės; kadangi šie tikslai nebus pasiekti be naujų inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros; vis dėlto pabrėžia, kad programa papildo pačių valstybių narių investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas;

1.  atkreipia dėmesį į teigiamus pastarųjų metų poslinkius užtikrinant moterų ir vyrų lygybę mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srityse, tačiau atkreipia dėmesį į didelę vertikalią ir horizontalią segregaciją moterų akademinės karjeros srityje ir esamas kultūrines ir institucines kliūtis;

2.  teigiamai vertina tai, kad pagal programą „Horizontas 2020“ mokslinių tyrimų įstaigoms padedama įgyvendinti lyčių lygybės planus; taip pat teigiamai vertina bendrą Komisijos ir Europos lyčių lygybės instituto projektą, kurio tikslas – sukurti internetinę lyčių lygybės planų priemonę, kaip būdą nustatyti geriausią praktiką ir dalytis ja su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis;

3.  pabrėžia, kad svarbu išsaugoti kuo glaudesnius santykius su mokslininkais iš Jungtinės Karalystės, kad nebūtų nutrauktas žinių medicinos mokslinių tyrimų srityje kaupimas ar šios žinios nebūtų prarastos;

4.  palankiai vertina tai, kad taikant programos „Horizontas 2020“ paraiškų vertinimo kriterijus personalo lyčių pusiausvyra yra vienas iš eiliškumo nustatymo veiksnių, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad moterys sudaro tik 35,8 proc. visų darbuotojų, ragina Komisiją kitoje bendrojoje programoje nustatyti reikalavimą turėti bent 40 proc. nepakankamai atstovaujamos lyties atstovų; be to, palankiai vertina tai, kad pareiškėjai į savo pasiūlymus gali įtraukti mokymus ir konkrečius tyrimus apie lyčių aspektą, kaip tinkamas finansuoti sąnaudas;

5.  teigiamai vertina konkrečius rodiklius, naudojamus stebėti, kaip lyčių lygybės perspektyva įgyvendinama vykdant programą „Horizontas 2020“, tačiau apgailestauja dėl to, kad tik 36,2 proc. tuo pačiu laikotarpiu pasirašytų dotacijų buvo atsižvelgta į lyčių aspektą mokslinių tyrimų ir inovacijų turinyje(6); todėl ragina Komisiją paraiškoms dėl bet kokių dotacijų pagal Devintąją bendrąją programą kaip išankstinę sąlygą taikyti reikalavimą parengti poveikio lytims vertinimą;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu nėra nustatyta jokių rodiklių, kuriais remiantis būtų galima įvertinti procentinę dalį projektų, konkrečiai skirtų lyčių lygybei ir su ja glaudžiai susijusiems klausimams, pavyzdžiui, sveikatai (ypač motinų ir naujagimių), su skurdu susijusioms ir negydomoms ligoms, kurios daro neproporcingą poveikį moterims ir vaikams, maistui ir mitybai, vandeniui ir sanitarijai bei galimybei naudotis ištekliais; šiuo atžvilgiu pažymi, kad nėra rodiklių, kuriais remiantis būtų galima įvertinti procentinę dalį paraiškų, kuriose siūloma vykdyti tokius projektus; ragina Komisiją įtraukti su šiais aspektais susijusius rodiklius į būsimas programos „Horizontas 2020“ metines stebėjimo ataskaitas ir naująją bendrąją programą;

7.  palankiai vertina programos „Horizontas 2020“ patariamosiose grupėse pasiektą lyčių pusiausvyrą – 2014 ir 2015 m. moterų dalyvavimas jose siekė 52 proc.; tačiau apgailestauja, kad ekspertų duomenų bazėse registruotų moterų eksperčių dalis ir vertinimo komisijose dalyvaujančių moterų dalis nepasiekė nepakankamai atstovaujamos lyties asmenų dalies tikslinio rodiklio (40 proc.); ragina Komisiją pasiūlyti naujų priemonių siekiant ištaisyti šią padėtį;

8.  palankiai vertina tai, kad vienas iš programos dalies „Mokslas dalyvaujant visuomenei ir jai skirtas mokslas“ tikslų yra lyčių lygybės užtikrinimas mokslinių tyrimų procese ir turinyje; be to, palankiai vertina dotacijas „Parama mokslinių tyrimų organizacijoms siekiant įgyvendinti lyčių lygybės planus“ ir „Lyčių lygybės rėmimas programoje „Horizontas 2020“ ir Europos mokslinių tyrimų erdvėje“; tačiau apgailestauja, kad biudžete nėra numatyta atskirų biudžeto eilučių programoje „Horizontas 2020“ apibrėžtiems tikslams;

9.  mano, kad siekiant įvertinti programos „Horizontas 2020“ rezultatus ir prireikus pasiūlyti konkrečių veiksmų pakeitimų, kad būtų užtikrinti geresni rezultatai, būtina dar viena peržiūra, pagrįsta patikimais ir palyginamais rodikliais, pavyzdžiui, moterų, dalyvaujančių šios programos veikloje ir koordinuojančių programos projektus, procentine dalimi;

10.  prašo Komisijos padidinti programai „Horizontas 2020“ skiriamą biudžetą, siekiant didesnio dalyvaujančių universitetų ir mokslinių tyrimų įstaigų skaičiaus, ir ragina valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas mokslo tyrėjoms ir mokslininkėms gauti dotacijas, kad būtų puoselėjama lygybė mokslinės karjeros srityje ir padidėtų konkurencingumas ES;

11.  ragina valstybes nares dar labiau sustiprinti lyčių aspekto integravimą į programą „Horizontas 2020“ ir būsimą Devintąją bendrąją programą bei remti ir stiprinti dialogą tarp mokslinių tyrimų įstaigų, įmonių ir atitinkamų socialinių partnerių; ragina nustatyti moterų ir vyrų lygybės tikslinius rodiklius strategijose, programose ir projektuose visais mokslinių tyrimų ciklo etapais;

12.  ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad būtų pašalinta išlikusi struktūrinė lyčių nelygybė tarp mokslo darbuotojų, ypač darbo sąlygų (pavyzdžiui, darbo užmokesčio skirtumai bei diskriminacinės sutarčių sąlygos) ir moterų skaičiaus mokslinių tyrimų įstaigų ir universitetų valdybose atžvilgiu(7);

13.  pabrėžia, kad reikia skatinti moterų verslumą pasitelkiant MVĮ priemonę, siekiant skatinti moteris laikyti verslą tinkama karjeros galimybe, sudarant palankesnes sąlygas gauti paskolas, sumažinant biurokratizmą ir kitas kliūtis moterų kuriamoms pradedančiosioms įmonėms, kad būtų pasiekti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslai; be to, pabrėžia verslininkėms ir akademikėms skirtų paramos programų svarbą ir primygtinai ragina ES remti šias programas konkretesnėmis priemonėmis, be kita ko, imantis tokių pozityviųjų veiksmų kaip tinklaveika ir kuravimo programos, taip pat kuriant tinkamas sąlygas ir užtikrinant tokias pat galimybes kaip vyrams bet kokiu gyvenimo laikotarpiu mokytis, siekti karjeros, įgyti naujų gebėjimų ir persikvalifikuoti;

14.  ragina Komisiją ir valstybes nares padidinti su programa „Horizontas 2020“ susijusių sąmoningumo ugdymo ir informavimo kampanijų skaičių, siekiant pritraukti daugiau mergaičių į gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos sritį ir paskatinti moterų dalyvavimą mokslinių tyrimų projektuose; ragina Komisiją įvertinti informavimo kampanijų kryptingumą ir sėkmę didinant moterų dalyvavimą mokslinių tyrimų projektuose;

15.  ragina valstybes nares skatinti priemones ir veiksmus, kuriais būtų puoselėjamas moterų lyderystės potencialas ir jų dalyvavimas priimant sprendimus, naudojant konkrečias priemones, kaip antai kuravimą, tinklaveiką ir karjeros siekiančių moterų pavyzdžius;

16.  ragina Komisiją rengiant programos „Horizontas 2020“ tarpinio vertinimo ataskaitą laikytis kokybinio požiūrio ir pasinaudoti tarpinio vertinimo ataskaita siekiant nustatyti konkrečius lyčių dalyvavimo ir įtraukties rodiklius, kuriais būtų naudojamasi atliekant programos „Horizontas 2020“ ex post vertinimą;

17.  ragina išsaugoti atskirą biudžeto eilutę, kuri būtų skirta su lytimi susijusiems struktūrinių pokyčių projektams (pavyzdžiui, 2014–2016 m. įgyvendinamam projektui GERI) ir kitiems su moksliniais tyrimais ir inovacijomis susijusiems lyčių lygybės klausimams finansuoti;

18.  prašo į pasiūlymą dėl Devintosios bendrosios programos įtraukti tvirtą lyčių lygybės strategiją ir išmatuojamus tikslus, taip pat išsamesnius ir konkretesnius reikalavimus įtraukti lyčių aspektą į pagrindinį reglamentą dėl naujosios bendrosios programos, dėl kurio turi būti pateiktas pasiūlymas; mano, kad svarbu toliau remti lyčių lygybę kaip kompleksinį tikslą ir kaip konkrečią sritį, kuriai tinkama skirti finansavimą pagal kiekvieną atskirą darbo programos dalį.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

25.4.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

22

0

6

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Maria Arena, Beatriz Becerra Basterrechea, Viorica Dăncilă, Arne Gericke, Anna Hedh, Mary Honeyball, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Elisabeth Köstinger, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Kostadinka Kuneva, Angelika Mlinar, Maria Noichl, Marijana Petir, Terry Reintke, Liliana Rodrigues, Michaela Šojdrová, Ernest Urtasun, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Jadwiga Wiśniewska, Anna Záborská, Jana Žitňanská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Stefan Eck, Rosa Estaràs Ferragut, Mariya Gabriel, Ildikó Gáll-Pelcz, Kostadinka Kuneva, Marc Tarabella, Monika Vana

(1)

OL L 347, 2013 12 20, p. 104.

(2)

Programos „Horizontas 2020“ stebėjimo ataskaita, http://ec.europa.eu/research/evaluations/pdf/archive/h2020_monitoring_reports/second_h2020_annual_monitoring_report.pdf.

(3)

Ten pat.

(4)

„ES bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“, EPRS tyrimas, 2017 m. vasario mėn.

(5)

Ten pat.

(6)

Programos „Horizontas 2020“ stebėjimo ataskaita, 2015 m., p. 53-217. http://ec.europa.eu/research/evaluations/pdf/archive/h2020_monitoring_reports/second_h2020_annual_monitoring_report.pdf

(7)

She Figures 2015https://ec.europa.eu/research/swafs/pdf/pub_gender_equality/she_figures_2015-final.pdf#view=fit&pagemode=none


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

30.5.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

50

2

5

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Bendt Bendtsen, Xabier Benito Ziluaga, José Blanco López, Reinhard Bütikofer, Jerzy Buzek, Angelo Ciocca, Edward Czesak, Jakop Dalunde, Pilar del Castillo Vera, Christian Ehler, Ashley Fox, Adam Gierek, Theresa Griffin, Hans-Olaf Henkel, Kaja Kallas, Barbara Kappel, Krišjānis Kariņš, Seán Kelly, Jaromír Kohlíček, Peter Kouroumbashev, Zdzisław Krasnodębski, Miapetra Kumpula-Natri, Janusz Lewandowski, Paloma López Bermejo, Edouard Martin, Angelika Mlinar, Nadine Morano, Dan Nica, Angelika Niebler, Morten Helveg Petersen, Miroslav Poche, Michel Reimon, Herbert Reul, Paul Rübig, Massimiliano Salini, Algirdas Saudargas, Jean-Luc Schaffhauser, Neoklis Sylikiotis, Evžen Tošenovský, Claude Turmes, Vladimir Urutchev, Kathleen Van Brempt, Henna Virkkunen, Lieve Wierinck, Anna Záborská, Flavio Zanonato, Carlos Zorrinho

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Soledad Cabezón Ruiz, Jude Kirton-Darling, Constanze Krehl, Barbara Kudrycka, Olle Ludvigsson, Florent Marcellesi, Marian-Jean Marinescu, Marisa Matias, Markus Pieper, Sofia Sakorafa, Anne Sander, Pavel Telička, Anneleen Van Bossuyt

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Fabio Massimo Castaldo, Nicola Danti, Gabriele Preuß


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

50

+

ALDE

Kaja Kallas, Angelika Mlinar, Morten Helveg Petersen, Pavel Telicka, Lieve Wierinck

ECR

Edward Czesak, Ashley Fox, Hans-Olaf Henkel, Evžen Tošenovský, Anneleen Van Bossuyt

GUE

Xabier Benito Ziluaga, Jaromír Kohlícek, Marisa Matias, Sofia Sakorafa

PPE

Bendt Bendtsen, Jerzy Buzek, Christian Ehler, Krišjānis Kariņš, Seán Kelly, Barbara Kudrycka, Janusz Lewandowski, Marian-Jean Marinescu, Nadine Morano, Angelika Niebler, Markus Pieper, Herbert Reul, Paul Rübig, Massimiliano Salini, Anne Sander, Algirdas Saudargas, Vladimir Urutchev, Henna Virkkunen, Anna Záborská, Pilar del Castillo Vera

S&D

José Blanco López, Soledad Cabezón Ruiz, Nicola Danti, Adam Gierek, Theresa Griffin, Jude Kirton-Darling, Peter Kouroumbashev, Constanze Krehl, Miapetra Kumpula-Natri, Olle Ludvigsson, Edouard Martin, Dan Nica, Miroslav Poche, Gabriele Preuβ, Flavio Zanonato, Carlos Zorrinho

2

-

ENF

Angelo Ciocca, Jean-Luc Schaffhauser

5

0

Verts/ALE

Reinhard Bütikofer, Jakop Dalunde, Florent Marcellesi, Michel Reimon, Claude Turmes

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Teisinis pranešimas - Privatumo politika