Pranešimas - A8-0216/2017Pranešimas
A8-0216/2017

PRANEŠIMAS dėl Europos Parlamento rekomendacijos Tarybai dėl Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 72-osios sesijos

9.6.2017 - (2017/2041(INI))

Užsienio reikalų komitetas
Pranešėjas: Andrey Kovatchev


Procedūra : 2017/2041(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
A8-0216/2017

EUROPOS PARLAMENTO REKOMENDACIJA

Tarybai dėl Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 72-osios sesijos

(2017/2041(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir JT žmogaus teisių konvencijas bei jų fakultatyvinius protokolus,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartį), visų pirma į jos 21, 34 ir 36 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 71-ąją sesiją,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1325 (2000), 1820 (2009), 1888 (2009), 1889 (2010), 1960 (2011), 2106 (2013), 2122 (2013) ir 2242 (2015) dėl moterų, taikos ir saugumo,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 16 d. rezoliuciją dėl ES prioritetų 2017 m. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos sesijose[1],

–  atsižvelgdamas į ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2015 m. ir į Europos Sąjungos politiką šiuo klausimu,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl išpuolių prieš ligonines ir mokyklas pažeidžiant tarptautinę humanitarinę teisę[2],

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 7 d. rekomendaciją Tarybai dėl Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 71-osios sesijos[3],

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 18 d. Tarybos išvadas dėl ES prioritetų 71-ojoje JT Generalinės Asamblėjos sesijoje,

–  atsižvelgdamas į persvarstytas ES vaiko teisių propagavimo ir apsaugos gaires,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl Europos Sąjungos dalyvavimo Jungtinių Tautų veikloje, pagal kurią valstybės narės prašymu ES suteikiama teisė dalyvauti JT Generalinės Asamblėjos veikloje, žodžiu teikti pasiūlymus ir pataisas, dėl kurių bus balsuojama, ir naudotis atsakymo teise,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 19 d. Niujorko deklaraciją dėl pabėgėlių ir migrantų,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 21 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. A/71/L.48, kuria įsteigiamas „Tarptautinis, nešališkas ir nepriklausomas pagalbos pagal tarptautinę teisę tiriant Sirijos Arabų Respublikoje nuo 2011 m. kovo mėn. įvykdytus pačius sunkiausius nusikaltimus ir vykdant už juos atsakingų asmenų baudžiamąjį persekiojimą mechanizmas“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl vadinamosios grupuotės ISIS („Da'esh“) vykdomų religinių mažumų sisteminių masinių žudynių[4],

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 27 d. rezoliuciją dėl padėties Šiaurės Irake (Mosule)[5],

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 113 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0216/2017),

A.  kadangi ES įsipareigojimas užtikrinti veiksmingą daugiašališkumą ir gerą pasaulinį valdymą, kurio pagrindas būtų JT, yra neatsiejama ES išorės politikos dalis, ir šis įsipareigojimas grindžiamas įsitikinimu, kad daugiašalė sistema, pagrįsta visuotinėmis taisyklėmis ir vertybėmis, geriausiai tinka siekiant spręsti pasaulines krizes, atremti iššūkius ir grėsmes;

B.  kadangi keli nacionalistiniai ir protekcionistiniai judėjimai visame pasaulyje abejoja bendradarbiavimu, dialogu, laisva ir sąžininga prekyba ir žmogaus teisėmis grindžiama tarptautine tvarka;

C.  kadangi ES turėtų imtis aktyvaus vaidmens kuriant tokias Jungtines Tautas, kurios galėtų veiksmingai prisidėti prie pasaulinio masto sprendimų, taikos ir saugumo, žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principu grindžiamos tarptautinės tvarkos; kadangi ES valstybės narės turi dėti visas pastangas siekdamos dar labiau koordinuoti ir sujungti savo veiksmus Jungtinių Tautų sistemos organuose ir institucijose, laikydamosi ES sutarties 34 straipsnio 1 dalyje nustatytų įgaliojimų;

D.  kadangi tai, jog ateityje Prancūzija bus vienintelė nuolatinę vietą JT Saugumo Taryboje turinti ES narė, gali atverti kelią šiai šaliai, kaip lyderei, atstovauti bendram Europos požiūriui;

E.  kadangi ES ir jos valstybės narės kartu įneša didžiausią finansinį indėlį į JT sistemą, užtikrindamos beveik 50 % visų įnašų į JT, o ES valstybės narės prisideda suteikdamos apie 40 % reguliaraus JT biudžeto; kadangi ES įnašai į JT turėtų būti labiau matomi;

F.  kadangi ES imasi veiksmų aplinkos tvarumui užtikrinti, ypač kovos su klimato kaita srityje, skatindama tarptautines priemones ir veiksmus, kuriais siekiama išsaugoti ir pagerinti aplinkos kokybę ir tvarų gamtos išteklių valdymą;

G.  kadangi ES yra viena iš labiausiai pasišventusių žmogaus teisių, pagrindinių laisvių, kultūros vertybių ir įvairovės, demokratijos ir teisinės valstybės gynėjų ir skatintojų;

H.  kadangi ES saugumo aplinka darosi vis nestabilesnė ir nepastovesnė dėl daugybės ilgalaikių ar naujai atsirandančių problemų, įskaitant smurtinius konfliktus, terorizmą, organizuotą nusikalstamumą, propagandą ir kibernetinį karą, precedento neturinčius pabėgėlių srautus ir migracijos spaudimą, taip pat klimato kaitos poveikį, kurių neįmanoma spręsti nacionaliniu lygiu ir kurioms spręsti reikia užtikrinti regioninį ir pasaulinį atsaką, taip pat aktyvų ir konstruktyvų bendradarbiavimą;

I.  kadangi ES ir JT turėtų atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., kad būtų galima panaikinti skurdą, kurti bendrą gerovę, mažinti nelygybę, kurti saugesnį ir teisingesnį pasaulį, kovoti su klimato kaita ir apsaugoti natūralią aplinką; kadangi JT Generalinė Asamblėja nusprendė dėti daugiau pastangų naujajai vystymosi darbotvarkei įgyvendinti;

1.  teikia Tarybai šias rekomendacijas:

Taika ir saugumas

a)  toliau raginti visapusiškai gerbti Rytų Europos ir Pietų Kaukazo šalių, įskaitant Gruziją, Moldovą ir Ukrainą, suverenitetą, tarptautiniu mastu pripažintas sienas ir teritorinį vientisumą, atsižvelgiant į tarptautinės teisės pažeidimus šiose srityse; remti ir intensyvinti diplomatines pastangas siekiant taikiai ir tvariai išspręsti šiuos vykstančius ir užsitęsusius konfliktus, įskaitant konfliktą Kalnų Karabacho regione, ir užtikrinti žmogaus teisių paisymą vietoje; primygtinai raginti tarptautinę bendruomenę visapusiškai įgyvendinti neteisėtos Krymo aneksijos nepripažinimo politiką; aktyviai didinti spaudimą Rusijai, nuolatinei JT Saugumo Tarybos narei, siekiant išspręsti konfliktą Ukrainoje, laikantis Minsko susitarimų, ir nutraukti Gruzijos regionų – Abchazijos ir Pietų Osetijos – okupaciją; surasti tokią geopolitinę pusiausvyrą, kuriai esant niekaip nebūtų siekiama išskirtinių įtakos zonų;

b)  primygtinai raginti visas JT valstybes nares suteikti visus reikiamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius siekiant padėti vietos gyventojams per ginkluotus konfliktus ir pabėgėliams ir primygtinai raginti visas JT valstybes nares vykdyti finansinius įsipareigojimus, prisiimtus Jungtinių Tautų atžvilgiu;

c)  palaikyti Irano ir JT Saugumo Tarybos narių bei Vokietijos branduolinį susitarimą, – tai yra svarbus tarptautinės ir ypač ES diplomatijos laimėjimas, – ir toliau daryti spaudimą Jungtinėms Valstijoms, kad jos užtikrintų praktinį įgyvendinimą;

d)  naudojantis visomis turimomis priemonėmis gerinti valstybinių ir nevalstybinių subjektų veiksmų atitiktį tarptautinei humanitarinei teisei; remti Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto vadovaujamus veiksmus siekiant sukurti veiksmingą atitikties tarptautinei humanitarinei teisei stiprinimo mechanizmą;

e)  siekti, kad būtų prisiimti tvirtesni daugiašaliai įsipareigojimai siekiant rasti dabartinių konfliktų Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje, ypač Sirijoje, Irake, Jemene ir Libijoje, ilgalaikius, tvarius ir taikius politinius sprendimus; aktyviau dėti diplomatines pastangas siekiant išspręsti įšaldytus konfliktus visame pasaulyje; toliau remti JT specialiųjų įgaliotinių darbą, veiksmus ir iniciatyvas, kuriomis siekiama išspręsti šiuos konfliktus; raginti tarptautinę bendruomenę toliau teikti humanitarinę, finansinę ir politinę pagalbą, siekiant pagerinti humanitarinę padėtį, ir dėti pastangas siekiant nedelsiant nutraukti smurtą; užkirsti kelią bet kokiems tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinės žmogaus teisių teisės pažeidimams, įskaitant tiesioginius išpuolius prieš civilinę infrastruktūrą ir civilius gyventojus, ir griežtai pasmerkti tokius pažeidimus Sirijoje;; primygtinai raginti visas JT valstybes nares suteikti visus reikiamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius siekiant padėti regionų, kuriuose vyksta konfliktai, gyventojams; remti JT sutelktas pastangas siekiant rasti tvarų konflikto Sirijoje ir Irake sprendimą ir toliau remti ES vaidmenį humanitarinės pagalbos srityje ir ES regioninę iniciatyvą; primygtinai raginti tarptautinę bendruomenę padaryti viską, kas įmanoma, kad būtų griežtai nuteisti už Sirijos konflikto metu padarytus karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir genocidą atsakingi asmenys pagal jų nacionalines teismų sistemas, tarptautiniuose teismuose arba ad hoc tribunoluose; remti JT taikos plano iniciatyvą Jemene ir nedelsiant reaguoti į tebesitęsiančią humanitarinę krizę; ragina visas suinteresuotąsias šalis paisyti visų Jemeno piliečių žmogaus teisių ir laisvių ir pabrėžti, kaip svarbu gerinti visų taikos ir humanitarinėse misijose dirbančių asmenų saugumą šalyje; skatinti Irano ir Saudo Arabijos draugiškų santykių politiką, kuri būtina siekiant sumažinti įtampą regione ir išspręsti konfliktus Jemene ir kitose šalyse; toliau skatinti tokius veiksmus siekiant naikinti pagrindines terorizmo ir ekstremizmo, keliančių grėsmę tarptautiniam saugumui ir regioniniam stabilumui, priežastis; raginti suteikti didesnę paramą JT remiamai Libijos vyriausybei ir atlikti pagrindinė vaidmenį stabilizuojant Libiją ir išsaugant jos vieningumą ir teritorinį vientisumą pagal Libijos politinį susitarimą; pakartoti, kad nedelsiant reikia suvienyti visas teisėtoms civilinės valdžios institucijoms pavaldžias ginkluotąsias pajėgas, kaip išdėstyta Libijos politiniame susitarime; atnaujinti paramą JT specialiojo Artimųjų Rytų taikos proceso koordinatoriaus ir JT generalinio sekretoriaus specialiojo atstovo Vakarų Sacharai pastangoms siekiant išspręsti šiuos ilgai trunkančius konfliktus; raginti įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl Artimųjų Rytų;

f)  remti derybas Sirijos viduje, vykdomas vadovaujantis Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 2254 (2015); pabrėžti, jog suinteresuotosios šalys turėtų siekti bendrojo susitarimo, kuris apimtų politinį dokumentų rinkinį, kad derybomis pasiektą pereinamąjį politinį procesą būtų galima įgyvendinti pagal aiškų rezoliucijoje Nr. 2254 (2015) išdėstytą eiliškumą ir terminus; pabrėžti, jog siekiant šio tikslo susiformavo aiški keturių krypčių darbotvarkė; pareikšti susirūpinimą, kad nuolatinės kovos Sirijoje kenkia 2016 m. gruodžio 30 d. įsigaliojusiam paliaubų režimui ir turi didelių neigiamų padarinių Sirijos civilių gyventojų saugumui, galimybėms gauti humanitarinę pagalbą ir menkina impulsą vykdyti politinį procesą; pritarti JT generalinio sekretoriaus specialiojo įgaliotinio Sirijai raginimui, adresuotam paliaubas Sirijoje garantuojančioms valstybėms, kad jos imtųsi skubių veiksmų paliauboms išlaikyti;

g)  vykdyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą dėl Vakarų Sacharos ir remti JT pastangas užtikrinti sąžiningą ilgalaikį Vakarų Sacharos konflikto sprendimą, pagrįstą Vakarų Sacharos gyventojų apsisprendimo teise ir atitinkantį tam tikras JT rezoliucijas; siekti, kad JT misijai dėl referendumo Vakarų Sacharoje (MINURSO), kaip ir visoms kitoms JT taikos palaikymo misijoms, būtų suteikti įgaliojimai žmogaus teisių srityje ir kad MINURSO darbuotojams būtų leidžiama toliau vykdyti savo funkcijas;

h)  užtikrinti, kad JT Generalinė Asamblėja, bendradarbiaudama su ES ir JAV, numatytų visas priemones, skirtas užtikrinti, kad dviejų valstybių sambūviu pagrįstas spendimas, pagal kurį būtų laikomasi 1967 m. nustatytų sienų, Jeruzalė būtų abiejų valstybių sostinė ir viena šalia kitos taikiai bei saugiai egzistuotų Izraelio valstybė su saugiomis ir pripažintomis sienomis ir nepriklausoma, demokratinė, vientisa ir gyvybinga Palestinos valstybė, būtų tvarus ir veiksmingas;

i)  raginti suteikti daugiau paramos ir galių Irako institucijoms ir priminti, kad būtina stengtis sukurti įtraukesnę visuomenę ir reintegruoti visas etnines ir religines mažumas, kurios buvo perkeltos, taip pat ir Šiaurės Irake ir baigus karinę operaciją Mosule ir aplink jį, kur turi būti rastas taikus ir įtraukus pokonfliktinis sprendimas; priminti, kad nuolatinė civilių apsauga ir tarptautinės humanitarinės teisės (THT) laikymasis įgyvendinant karines strategijas Irake turi kritinę reikšmę;

j)  toliau atremti pagrindines grėsmes saugumui Sahelio, Sacharos ir Čado ežero, Didžiųjų Ežerų ir Somalio pusiasalio regionuose ir taip kovoti su terorizmo grėsme, kurią kelia ISIL / „Da’esh“ ir tinklui „Al-Qaeda“ priklausantys padaliniai, taip pat grupuotė „Boko Haram“ ar bet kurios kitos susijusios teroristinės grupuotės;

k)  veikti išvien su visa tarptautine bendruomene siekiant išspręsti humanitarines ir saugumo krizes, kurios kelia grėsmę Afrikos žemynui, ypač Somalyje, Pietų Sudane, Sudane, Centrinės Afrikos Respublikoje, Malyje, Nigerijoje, Burundyje ir apskritai Didžiųjų Ežerų regione; raginti JT valstybes nares padidinti paramą siekiant, kad Afrikos Sąjungos vaidmuo ir nuosavi pajėgumai tarpininkaujant ir valdant krizes didėtų, tuo pačiu metu siekti papildomumo JT Taikos stiprinimo paramos biuro pastangoms; remiantis savo naujais įgaliojimais, užtikrinti, kad kuo skubiau būtų patvirtinta misija MONUSCO, ir, visų pirma, įgyvendintas 2016 m. gruodžio 31 d. susitarimas;

l)  raginti tarptautinę bendruomenę suvienyti pastangas siekiant valdyti dabartinę politinę krizę Kongo Demokratinėje Respublikoje ir išvengti valstybės žlugimo šalyje;

m)  pabrėžti, kaip svarbu daugiau investuoti į konfliktų prevenciją atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip politinė ar religinė radikalizacija, su rinkimais susijęs smurtas, gyventojų perkėlimas ar klimato kaita;

n)  atkreipti JT, visų pirma Saugumo Tarybos, narių dėmesį į išaugusią įtampą tarp kai kurių Vakarų Balkanų šalių; primygtinai raginti savo lyderius parodyti susivaldymą įgyvendinant savo regioninę politiką, o ES ir JT – toliau visapusiškai dalyvauti siekiant dvišalių nesutarimų ilgalaikių sprendimų, be kita ko, prireikus imantis tarpininkų vaidmens; smerkti Rusijos veiksmus Vakarų Balkanuose, dėl kurių kyla grėsmė, kad šio regiono šalyse bus destabilizuotas trapus reformų procesas ir bus pakenkta šių šalių siekiams, susijusiems su ES ir NATO;

o)  toliau skatinti JT pastangas užtikrinti taiką Afganistane ir išspręsti nestabilios saugumo padėties šalyje problemą;

p)  griežtai pasmerkti Šiaurės Korėjos vadovybės veiksmus, kurie kelia grėsmę taikai ir saugumui Korėjos pusiasalyje ir už jo ribų; ragina Kiniją, kaip nuolatinę JT Saugumo Tarybos narę, dar labiau spausti Šiaurės Korėjos režimą, kad jis deeskaluotų savo agresyvius veiksmus, keliančius grėsmę regioniniam ir tarptautiniam saugumui; parengti ir įgyvendinti griežtus atsakomuosius veiksmus, grindžiamus plačiu ir pakankamai tvirtu tarptautiniu sutarimu, siekiant atgrasinti Šiaurės Korėjos režimą nuo tolesnio priešiškų branduolinių pajėgumų plėtojimo ir ekstrateritorinių žmogžudysčių, išpuolių ir žmonių grobimo vykdymo;

q)  primygtinai raginti JT Generalinę Asamblėją ir JT Saugumo Tarybą aptarti įtampą Pietų Kinijos jūroje, siekiant skatinti visas suinteresuotąsias šalis užbaigti derybas dėl elgesio kodekso;

r)  palankiai vertinti JT Saugumo Tarybos priimtą rezoliuciją Nr. 2307 (2016) ir pasveikinti Kolumbijos vyriausybę ir gyventojus dėl jų pastangų siekiant taikos;

s)  labai padidinti valstybių narių paramą JT taikos palaikymo ir taikos kūrimo operacijoms, kurios apima žmogaus teisių komponentą ir aiškias pasitraukimo strategijas, ypač teikiant personalą ir įrangą, ir plėsti ES tarpininko vaidmenį šioje srityje; užtikrinti didesnį šios paramos ir įnašo matomumą; toliau kurti procedūras, pagal kurias, siekiant remti JT operacijas, būtų panaudojama ES bendra saugumo ir gynybos politika, kartu pakankamai dėmesio skiriant kelioms sudėtingo krizių valdymo dimensijoms, pvz., žmogaus teisėms, darniam vystymuisi ir pagrindinėms masinės migracijos priežastims; remti siekį reformuoti naudojimąsi veto teise JT Saugumo Taryboje tais atvejais, kai esama karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui įrodymų;

t)  remti JT generalinio sekretoriaus pastangas didinti JT dalyvavimą derybose dėl taikos;

u)  remti visapusišką JT Saugumo Tarybos rezoliucijų dėl moterų, taikos ir saugumo įgyvendinimą; raginti skatinti moterų, kaip aktyvių veikėjų, visapusišką dalyvavimą vienodomis teisėmis; skatinti moterų aktyvų dalyvavimą konfliktų prevencijos bei sprendimo procese ir kovojant su smurtiniu ekstremizmu; priminti, kad seksualinis smurtas, pvz., išžaginimas, naudojamas kaip karo taktika ir laikomas karo nusikaltimu; užtikrinti saugią medicinos pagalbą išžaginimo per karą atvejais; raginti stiprinti moterų ir mergaičių apsaugą per konfliktus, ypač atsižvelgiant į seksualinį smurtą, remti ir stiprinti pasinaudojant JT dedamas tarptautines pastangas siekiant nutraukti vaikų naudojimą ginkluotuose konfliktuose ir užtikrinti analizę atsižvelgiant į lytį ir lyčių bei žmogaus teisių aspektų integravimą į visą JT veiklą; ragina parengti rodiklius moterų dalyvavimo stiprinant taiką ir saugumą pažangai išmatuoti;

v)  skubiai, nedelsiant atsižvelgti į visus 2015 m. gegužės 15 d. JT vertinimo ataskaitos dėl vykdymo užtikrinimo ir žalos ištaisymo pagalbos veiklos, susijusios su taikos palaikymo operacijose Jungtinių Tautų ir susijusių darbuotojų vykdytu seksualiniu išnaudojimu ir seksualine prievarta, aspektus ir nustatyti veikiančius ir skaidrius priežiūros ir atskaitomybės mechanizmus, susijusius su tariamais pažeidimais; raginti nedelsiant ištirti bet kokius kariuomenės ir civilių darbuotojų įvykdytus seksualinio smurto veiksmus, vykdyti už juos baudžiamąjį persekiojimą ir paskelbti nuosprendžius;

w)  toliau stiprinti atsakomybės užtikrinti apsaugą principo, kaip svarbaus JT valstybių narių darbo principo konfliktų sprendimo, žmogaus teisių ir vystymosi srityje, vaidmenį; toliau remti pastangas, kuriomis siekiama išsamesnio atsakomybės užtikrinti apsaugą principo taikymo, ir remti JT jai toliau atliekant esminį vaidmenį padedant šalims įgyvendinti atsakomybės užtikrinti apsaugą principą, kad būtų paisoma žmogaus teisių, laikomasi teisinės valstybės principo ir tarptautinės humanitarinės teisės; propaguoti plačią žmogiškojo saugumo koncepcijos ir atsakomybės užtikrinti apsaugą principo apibrėžtį;

x)  skatinti visas JT valstybes nares pasirašyti ir ratifikuoti Konvenciją dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo ir dėl jų sunaikinimo;

y)  pradėti viešas ir išsamias diskusijas su visais JT Generalinės Asamblėjos nariais dėl konstitucinių apribojimų laikymosi vykdant prezidentinius įgaliojimus visame pasaulyje svarbos;

Kova su terorizmu

z)  pakartoti, kad vienareikšmiškai smerkia terorizmą ir visapusiškai remia veiksmus, kuriais siekiama nugalėti ir pašalinti teroristines organizacijas, ypač ISIL / „Da’esh“, kurios kelia akivaizdžią grėsmę regioniniam ir tarptautiniam saugumui; primygtinai teigia, kad visos kovos su terorizmu priemonės turėtų visapusiškai atitikti tarptautinę humanitarinę ir žmogaus teisių teisę;

aa)  remti JT siekiant, kad kova su terorizmu būtų svarbiausias jos prevencijos darbotvarkės elementas, laikantis ES įsipareigojimo dėl prevencinių priemonių siekiant kovoti su terorizmu ir smurtiniu ekstremizmu; stiprinti bendras ES ir JT pastangas kovojant su pagrindinėmis ekstremalaus smurto ir terorizmo priežastimis, kovojant su hibridinėmis grėsmėmis ir plėtojant mokslinius tyrimus ir stiprinant gebėjimus kibernetinės gynybos srityje; skatinti švietimą, kaip priemonę siekiant užkirsti kelią smurtiniam ekstremizmui, ir remtis esamomis taikos kūrimo iniciatyvomis, kurias parengė vietos subjektai, kad būtų sukurti, įgyvendinti ir plėtojami metodai, kuriuos taikant kovojama su radikalizacija ir teroristų verbavimu, kartu skatinant tarptautinius veiksmus, kuriais už smurtą atsakingiems asmenims būtų įvykdytas teisingumas; pritarti didesniam ES indėliui į JT pajėgų stiprinimo iniciatyvas, susijusias su kova su užsienio kovotojais ir smurtiniu ekstremizmu;

ab)  dėti daugiau pastangų siekiant suvaržyti verbavimą ir kovoti su teroristų propaganda, vykdoma ne tik socialinės žiniasklaidos platformose, bet ir pasitelkiant radikalių pažiūrų neapykantą kurstančių pamokslininkų tinklus; remti veiksmus, kuriais stiprinamas radikalizacijos požiūriu pažeidžiamų bendruomenių, į kurias nukreipta ekstremistinė propaganda, atsparumas, t. y., be kita ko, šalinti radikalizaciją skatinančias ekonomines, socialines, kultūrines ir politines priežastis; remti kovą su radikalizacija ir deradikalizavimo politiką, laikantis JT veiksmų plano dėl smurtinio ekstremizmo prevencijos; priminti, kad žmogaus teisių ir teisinės valstybės principo laikymosi skatinimas ir apsauga yra itin svarbūs kovos su terorizmu politikos priemonių aspektai;

ac)  bendradarbiauti su JT Generaline Asamblėja siekiant kovoti su terorizmo finansavimu ir sukurti mechanizmus, kuriuos taikant nustatomi teroristai ir teroristinės organizacijos, taip pat stiprinti turto įšaldymo mechanizmus visame pasaulyje, kartu laikantis tarptautinių tinkamo proceso ir teisinės valstybės standartų;

ad)  stiprinti tarptautinės policijos, teisinio ir teisminio bendradarbiavimo kovojant su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu veiksmingumą; šiuo klausimu teigiamai vertina JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2322 (2016) ir pabrėžia, kad reikia pagreitinti tarptautinio teisminio bendradarbiavimo procesus, stiprinti galiojančius tarptautinio policijos bendradarbiavimo mechanizmus ir atnaujinti centrinių ir teisminių institucijų ryšių tinklą;

Ginklų neplatinimas ir nusiginklavimas

ae)  remti JT pastangas siekiant išvengti to, kad nevalstybiniai subjektai ir teroristinės grupuotės kurtų ir gamintų masinio naikinimo ginklus ir jų siuntimo į taikinį sistemas, juos įsigytų ar perduotų; primygtinai raginti visapusiškai laikytis Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo (NPT), Cheminio ginklo uždraudimo konvencijos ir Biologinių ir toksinių ginklų konvencijos ir aktyviai imtis veiksmų, kuriais būtų siekiama visuotinio nusiginklavimo;

af)  propaguoti visapusišką Sutarties dėl prekybos ginklais įgyvendinimą ir skatinti visas JT valstybes nares pasirašyti ir ratifikuoti šią sutartį;

ag)  numatyti efektyvesnių veiksmų, kuriais būtų kovojama su ginklų ir šaudmenų, įskaitant šaulių ir lengvuosius ginklus, nukreipimu ir neteisėta prekyba jais, ypač sukuriant ginklų sekimo sistemą; prašyti ES valstybių narių aktyviai imtis veiksmų, kuriais būtų siekiama visuotinio nusiginklavimo;

ah)  ypatingą dėmesį atkreipti į technologinę robotų naudojimo ginklams pažangą, ypač į ginkluotus robotus, bepiločius orlaivius ir jų atitiktį tarptautinei teisei; sukurti teisinę bepiločių orlaivių ir ginkluotų robotų naudojimo sistemą, kuri atitiktų galiojančią tarptautinę humanitarinę teisę, kad šios technologijos valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai nenaudotų neteisėtai veiklai;

Migracija

ai)  raginti stiprinti pasaulinį atsaką į migraciją, remiantis sėkmingu 2016 m. rugsėjo 19 d. JT Generalinės Asamblėjos aukšto lygio susitikimu siekiant spręsti didelių pabėgėlių ir migrantų srautų problemą, spręsti kylančius uždavinius ir saugumo problemas, nulemtas neteisėtos migracijos aspektų, pvz., neteisėto žmonių gabenimo ir prekybos žmonėmis, ir dėti pastangas siekiant sudaryti teisėtos migracijos galimybes; pabrėžia, jog reikia veiksmingai ir skubiai įsipareigoti naikinti pagrindines humanitarinės krizės ir precedento neturinčių migracijos ir pabėgėlių srautų priežastis;

aj)  skatinti teikti didesnę paramą Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) darbui įgyvendinant jo tarptautinius pabėgėlių apsaugos įgaliojimus, susijusius ir su pažeidžiamomis grupėmis, kaip antai moterys, vaikai ir neįgalieji; atkreipti dėmesį į nepaprastai didelį finansavimo trūkumą, atsižvelgiant į UNHCR biudžeto poreikius ir gautas lėšas, ir prašyti parodyti didesnį pasaulinį solidarumą; raginti, siekiant užtikrinti UNHCR veiklą, padidinti jo pagrindinių funkcijų finansavimą JT nuolatinio biudžeto lėšomis; raginti politiniu požiūriu dalyvauti vykdant konkrečius solidarumo veiksmus, kuriais būtų remiama Niujorko deklaracija dėl pabėgėlių ir migrantų, šiuos veiksmus finansuoti ir jų imtis;

ak)  propaguoti ir apsaugoti lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų teises; raginti panaikinti JT valstybių narių teisės aktus, kuriais žmonės laikomi nusikaltėliais dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės, ir skatinti tarptautinius veiksmus, kuriais kovojama su homofobiniais ir transfobiniais neapykantos nusikaltimais;

al)  propaguoti nuomonės ir saviraiškos principus, kaip paminėta Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 19 straipsnyje, ir jų paisyti ir pabrėžti laisvos spaudos svarbą sveikoje visuomenėje ir kiekvieno piliečio vaidmenį joje;

am)  vadovaujantis Vaiko teisių konvencija raginti stiprinti vaikų apsaugos sistemas ir remti konkrečias priemones pabėgėlių ir migrantų vaikų interesams ginti;

an)  prašyti, kad būtų dedama daugiau pastangų siekiant užkirsti kelią neteisėtai migracijai ir kovoti su neteisėtu žmonių gabenimu ir prekyba žmonėmis, ypač kovoti su nusikaltėlių tinklais laiku ir veiksmingai pasikeičiant svarbia žvalgybos informacija; patobulinti metodus, skirtus aukoms nustatyti ir apsaugoti, taip pat stiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis siekiant sekti, konfiskuoti ir susigrąžinti nusikalstamu būdu įgytą turtą šiame sektoriuje; primygtinai tvirtinti JT lygmeniu, kad svarbu ratifikuoti ir visapusiškai įgyvendinti JT konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą ir ją papildantį Protokolą dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru ir Protokolą dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja;

Žmogaus teisės, demokratija ir teisinės valstybės principas

ao)  aiškiai ir tvirtai pakartoti, kad visos žmogaus teisės, dėl kurių susitarta pagal JT konvencijas, yra visuotinės, nedalomos, viena nuo kitos priklausomos ir tarpusavyje susijusios ir kad reikia užtikrinti šių teisių paisymą; raginti žmogaus teises ir pagrindines laisves labiau apsaugoti kiekvienu jų išraiškos aspektu, taip pat kai naudojamasi naujomis technologijomis; toliau raginti visas JT valstybes nares pasirašyti, ratifikuoti ir įgyvendinti įvairias žmogaus teisių konvencijas ir laikytis šiose priemonėse numatytų savo įsipareigojimų teikti ataskaitas; raginti apsaugoti nuomonės laisvę ir saviraiškos laisvę; pabrėžti laisvos žiniasklaidos svarbą;

ap)  raginti visas JT valstybes nares įgyvendinti JT specialiojo pranešėjo rekomendacijas dėl šiuolaikinių rasizmo, rasinio diskriminavimo, ksenofobijos ir susijusios netolerancijos formų; skatinti, stiprinti ir integruoti veiklą, kuria remiama moterų ir vyrų lygybė; raginti suteikti daugiau galių moterims ir mergaitėms, stiprinant moterų lyderystę ir dalyvavimą priimant sprendimus visais lygmenimis, ir skirti ypatingą dėmesį siekiant įtraukti mažumų moteris; raginti panaikinti visą smurtą prieš moteris ir mergaites ir jų diskriminaciją, taip pat atsižvelgiant į diskriminaciją dėl lytinės tapatybės ir lyties raiškos; propaguoti vaiko teises, ypač užtikrinant jų galimybes įgyti išsilavinimą ir į ginkluotas grupuotes užverbuotų vaikų reabilitaciją ir reintegraciją, taip pat panaikinant vaikų darbą, kankinimą, vaiko raganavimo problemą, prekybą vaikais, vaikų santuokas ir seksualinį išnaudojimą; aktyviai skatinti remti tolesnius veiksmus kovojant su LGBTI asmenų teisių pažeidimais; padėti atidžiai stebėti LGBTI asmenų ir LGBTI žmogaus teisių gynėjų padėtį šalyse, kuriose galioja LGBTI nepalankūs teisės aktai;

aq)  toliau propaguoti religijos ar tikėjimo laisvę; raginti dėti daugiau pastangų siekiant apsaugoti religinių ir kitų mažumų teises; raginti geriau užtikrinti religinių ir etninių mažumų apsaugą nuo persekiojimo ir smurto; raginti panaikinti įstatymus, kuriais kriminalizuojama šventvagystė ar apostazė ir kurie naudojami kaip pretekstas siekiant persekioti religines mažumas ir netikinčiuosius; remti specialiojo pranešėjo religijos ar tikėjimo laisvės klausimais darbą; aktyviai siekti, kad JT pripažintų religinių, etninių ir kitų mažumų genocidą, kurį įvykdė grupuotė ISIL / „Da’esh“, ir kad Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT) būtų perduotos bylos dėl įtariamų nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimų ir genocido; remti JT darbą, kuriuo siekiama panaikinti kankinimus ir kitą žiaurų, nežmonišką ir žeminantį elgesį ar baudimą, kolektyvines mirties bausmes ir kitas mirties bausmes, taip pat už su narkotikais susijusius nusikaltimus;

ar)  priminti, kad vienareikšmiškai smerkia bet kokį smurto prieš žmogaus teisių gynėjus, informatorius, žurnalistus ar tinklaraštininkus, priekabiavimo prie jų, jų bauginimo ar persekiojimo veiksmą;

as)  priminti JT Generalinės Asamblėjos pareigą renkant JT žmogaus teisių tarybos (JT ŽTT) nares atsižvelgti į tai, ar kandidatės laikosi žmogaus teisių propagavimo ir apsaugos, teisinės valstybės ir demokratijos principų; raginti parengti aiškius, rezultatais pagrįstus žmogaus teisių paisymo kriterijus, taikytinus JT ŽTT narėms;

at)  stiprinti Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) vaidmenį ir tarptautinę baudžiamojo teisingumo sistemą, kad būtų skatinama atskaitomybė ir panaikintas nebaudžiamumas; raginti visas JT valstybes nares ratifikuojant Romos statutą prisijungti prie TBT ir skatinti ratifikuoti Kampalos pakeitimus; suteikti TBT tvirtą diplomatinę, politinę ir finansinę paramą;

au)  primena ES poziciją dėl visiško mirties bausmės netoleravimo; išlaikyti tvirtą įsipareigojimą skatinant panaikinti mirties bausmę visame pasaulyje; ragina paskelbti mirties bausmės taikymo moratoriumą ir toliau siekti visuotinio mirties bausmės panaikinimo; imtis iniciatyvos siekiant skatinti tarptautinę sistemą dėl kovos su kankinimo ir mirties bausmės vykdymo priemonėmis, kuri būtų grindžiama patirtimi, įgyta taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1236/2005 šiuo klausimu;

av)  raginti aktyviau dalyvauti propaguojant teisinės valstybės principą, tarpdisciplininį dalyką, susiejantį visus tris JT ramsčius: taiką ir saugumą, žmogaus teises ir vystymąsi; bendradarbiauti su JT vyriausiuoju žmogaus teisių komisaru siekiant primygtinai raginti Venesuelos valdžios institucijas paleisti visus politinius kalinius ir laikytis valdžios atskyrimo principo;

aw)  remti JT pastangas diegti tarptautinę sporto ir žmogaus teisių sistemą, kuri padėtų užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams, susijusiems su dideliais sporto renginiais, tuos pažeidimus stebėti ir atitaisyti jų padarytą žalą;

ax)  toliau remti JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro darbą, kuriuo didinama atskaitomybė ir gerinamos galimybės naudotis teisių gynimo priemonėmis asmenims, nukentėjusiems nuo su verslu susijusių žmogaus teisių pažeidimų, kad būtų lengviau sukurti sąžiningą ir veiksmingesnę šalių viduje prieinamų teisių gynimo priemonių sistemą, ypač tais atvejais, kai žmogaus teisės šiurkščiai pažeidžiamos verslo sektoriuje; raginti visas vyriausybes vykdyti savo pareigas siekiant užtikrinti žmogaus teisių paisymą, nukentėjusiųjų galimybę kreiptis į teismą, nes šie nukentėję asmenys susiduria ir su praktiniais, ir su teisiniais iššūkiais mėgindami pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis tuomet, kai žmogaus teisės pažeidžiamos verslo srityje;

Vystymasis

ay)  atkreipti dėmesį į ES vadovaujamą vaidmenį procese, po kurio JT Generalinė Asamblėja 2015 m. rugsėjo mėn. patvirtino Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. (Darbotvarkė iki 2030 m.) ir jos 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT); imtis konkrečių veiksmų siekiant užtikrinti veiksmingą Darbotvarkės iki 2030 m. ir 17 DVT įgyvendinimą, nes tai yra svarbios priemonės siekiant prevencijos ir darnaus vystymosi; imtis veiksmų, kad būtų pagerintas būsimų kartų gyvenimas, taip pat skatinti ir remti šalis, kad jos prisiimtų atsakomybę ir sukurtų nacionalines sistemas, skirtas 17 DVT įgyvendinti; skatinti JT valstybes nares vykdyti savo įsipareigojimus, susijusius su paramos vystymuisi išlaidomis, ir raginti patvirtinti patikimą rodiklių sistemą ir naudoti statistinius duomenis pažangai stebėti ir atskaitomybei užtikrinti vertinant padėtį besivystančiose šalyse, stebėti pažangą ir užtikrinti atsakomybę; pabrėžia, kad, siekiant tiksliau įvertinti besivystančių šalių faktinę padėtį ir veiksmingai kovoti su skurdu ir remti darnų vystymąsi, ypač vidutines pajamas gaunančiose šalyse, reikia atsižvelgti ne tik į BVP, bet ir į kitus rodiklius; raginti įgyvendinti visą ES apimančias iniciatyvas siekiant skatinti ir apsaugoti moterų teises; ragina visapusiškai įgyvendinti Pekino veiksmų platformą ir Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais veiksmų programą, taip pat politikos suderinamumą darnaus vystymosi labui;

az)  toliau stengtis pasiekti politikos suderinamumą vystymosi labui visose ES politikos priemonėse, – tai itin svarbu norint įgyvendinti DVT, – ir JT lygmeniu daryti spaudimą, kad pagal tikslą Nr. 17.14 būtų pasiektas didesnis politikos suderinamumas; remti JT siekius dėti daugiau pastangų, kad būtų teikiama integruota ir koordinuojama politinė parama Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimui, ir atitinkamai skatinti JT plėtojimo sistemą, kuri veiktų labiau integruotai – būtų sustiprintas agentūrų tarpusavio bendradarbiavimas ir bendras projektų įgyvendinimas, ypač stiprinant saugumo ir vystymosi sąsają; raginti JT sistemingai integruoti gebėjimų stiprinimo ir gero valdymo klausimus į ilgalaikes vystymosi strategijas, siekiant panaikinti skurdą ir badą, veiksmingai užkirsti kelią konfliktams ir stiprinti atsparumą siekiant skatinti ekologiškai, ekonomiškai ir socialiai darnų vystymąsi, kovoti su socialine nelygybe ir teikti humanitarinę pagalbą gyventojams; pabrėžti, kad galimybė naudotis saugiu, patikimu bei prieinamu vandens tiekimu ir tinkamomis sanitarijos paslaugomis padeda kelti gyvenimo lygį, išplečia vietos ekonomiką ir skatina kurti oresnio darbo vietas;

ba)  primygtinai reikalauti, kad aukšto lygio politinis forumas darnaus vystymosi tema taptų pagrindiniu sprendimų priėmimo organu, kompetentingu užtikrinti nuoseklią, veiksmingą ir įtraukią tolesnę veiklą ir darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo peržiūrą; pripažinti reikšmingą pilietinės visuomenės organizacijų ir vietos subjektų vaidmenį sėkmingai įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m. ir siekiant DVT; pripažinti naudingą DVT vaidmenį ir poveikį tarptautinei taikai ir saugumui;

Klimato kaita

bb)  užtikrinti, kad kovojant su klimato kaita ES išliktų pirmose gretose ir toliau šioje srityje bendradarbiautų su JT; raginti visas JT valstybes nares laikytis Paryžiaus susitarimo ir užtikrinti, kad sparčiai būtų įgyvendinti sprendimai, priimti per 2015 m. JT klimato kaitos konferenciją;

bc)  artimai bendradarbiauti su mažomis salų valstybėmis ir kitomis šalimis, susiduriančiomis su sunkiausiais klimato kaitos padariniais, siekiant užtikrinti, kad į jų balsą ir jų poreikius būtų atsižvelgiama įvairiuose JT forumuose;

Europos Sąjunga ir JT sistemos reforma

bd)  raginti ES valstybes nares glaudžiau koordinuoti savo veiksmus Jungtinių Tautų sistemos organuose ir institucijose ir dar labiau stengtis sustiprinti ES, kaip stebėtojos, statusą tam tikrose JT pavaldžiose organizacijose; stiprinti ryšių palaikymą ir užtikrinti, kad valstybių narių pozicijos būtų vis labiau koordinuojamos ES lygmeniu; siekti derinti pozicijas su šalimis kandidatėmis, šalimis partnerėmis ir kitomis panašiai mąstančiomis valstybėmis;

be)  dėti pastangas siekiant stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą mokesčių srityje, remiant tarptautinės mokesčių institucijos JT sistemoje sukūrimą; kovoti su mokesčių slėpimu ir pinigų plovimu taikant automatinį keitimąsi informacija mokesčių klausimais ir sudarant bendrą pasaulinį mokesčių rojų juodąjį sąrašą;

bf)  aktyviai remti išsamią JT Saugumo Tarybos reformą remiantis plataus masto bendru sutarimu, kad būtų geriau atspindima nauja pasaulio tikrovė ir būtų veiksmingiau sprendžiami dabartiniai ir būsimi saugumo uždaviniai; siekti ilgalaikio ES tikslo turėti vietą reformuotoje JT Saugumo Taryboje; primygtinai raginti JT Saugumo Tarybos nares susilaikyti nuo veto teisės naudojimo tais atvejais, kai sprendžiama dėl įvykdytų nusikaltimų žmoniškumui; skatinti JT Generalinės Asamblėjos darbo pagyvinimą ir didesnį visų JT institucijų veiksmų koordinavimą bei nuoseklumą, nes taip būtų padidintas sistemos efektyvumas, veiksmingumas, teisėtumas, skaidrumas, atskaitomybė, gebėjimai ir reprezentatyvumas ir taip būtų galima greičiau reaguoti į pasaulines problemas;

bg)  tvirtai remti naujai išrinkto JT generalinio sekretoriaus reformų darbotvarkę; raginti suteikti postūmį JT taikos ir saugumo struktūros, taip pat Sekretoriato veikimo ir sandaros reformai – supaprastinimui, decentralizavimui ir lankstumui, taip pat finansinės organizacijos supaprastinimui; sukurti veiksmingą JT informatorių apsaugos sistemą;

bh)  aktyviai remti JT generalinio sekretoriaus pastangas JT būstinės lygmeniu į aukščiausias vadovaujamas pareigas skirti daugiau moterų;

bi)  skatinti diskusijas parlamentų ir regioninių asamblėjų vaidmens JT sistemoje tema ir Jungtinių Tautų Parlamentinės Asamblėjos įsteigimo tema, kad būtų stiprinamas organizacijos demokratinis profilis ir vidaus demokratinis procesas, o pasaulio pilietinė visuomenė galėtų būti tiesiogiai įtraukiama į sprendimų priėmimo procesą;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, Europos išorės veiksmų tarnybai, Komisijai ir susipažinti Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai ir Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

30.5.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

45

4

9

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Michèle Alliot-Marie, Nikos Androulakis, Petras Auštrevičius, Mario Borghezio, Victor Boştinaru, Elmar Brok, Klaus Buchner, James Carver, Javier Couso Permuy, Andi Cristea, Arnaud Danjean, Georgios Epitideios, Knut Fleckenstein, Anna Elżbieta Fotyga, Eugen Freund, Michael Gahler, Iveta Grigule, Sandra Kalniete, Manolis Kefalogiannis, Janusz Korwin-Mikke, Andrey Kovatchev, Eduard Kukan, Ilhan Kyuchyuk, Ryszard Antoni Legutko, Sabine Lösing, Andrejs Mamikins, Ramona Nicole Mănescu, David McAllister, Tamás Meszerics, Javier Nart, Pier Antonio Panzeri, Demetris Papadakis, Alojz Peterle, Tonino Picula, Julia Pitera, Cristian Dan Preda, Jozo Radoš, Jordi Solé, Jaromír Štětina, Dubravka Šuica, Charles Tannock, Miguel Urbán Crespo, Elena Valenciano, Boris Zala

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Laima Liucija Andrikienė, Ana Gomes, Marek Jurek, Antonio López-Istúriz White, David Martin, Norica Nicolai, Urmas Paet, Soraya Post, Marietje Schaake, Helmut Scholz, Igor Šoltes, Bodil Valero, Marie-Christine Vergiat, Željana Zovko

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

45

+

ALDE

Petras Auštrevičius, Iveta Grigule, Ilhan Kyuchyuk, Javier Nart, Norica Nicolai, Urmas Paet, Jozo Radoš, Marietje Schaake

PPE

Michèle Alliot-Marie, Laima Liucija Andrikienė, Elmar Brok, Arnaud Danjean, Michael Gahler, Sandra Kalniete, Manolis Kefalogiannis, Andrey Kovatchev, Eduard Kukan, Antonio López-Istúriz White, David McAllister, Ramona Nicole Mănescu, Alojz Peterle, Julia Pitera, Cristian Dan Preda, Željana Zovko, Jaromír Štětina, Dubravka Šuica

S&D

Nikos Androulakis, Victor Boştinaru, Andi Cristea, Knut Fleckenstein, Eugen Freund, Ana Gomes, Andrejs Mamikins, David Martin, Pier Antonio Panzeri, Demetris Papadakis, Tonino Picula, Soraya Post, Elena Valenciano, Boris Zala

Verts/ALE

Klaus Buchner, Tamás Meszerics, Jordi Solé, Bodil Valero, Igor Šoltes

4

-

EFDD

James Carver

ENF

Mario Borghezio

NI

Georgios Epitideios, Janusz Korwin-Mikke

9

0

ECR

Anna Elżbieta Fotyga, Marek Jurek, Ryszard Antoni Legutko, Charles Tannock

GUE/NGL

Javier Couso Permuy, Sabine Lösing, Helmut Scholz, Miguel Urbán Crespo, Marie-Christine Vergiat

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė