PRANEŠIMAS dėl prašymo atšaukti Rolando Pakso imunitetą

12.6.2017 - (2016/2070(IMM))

Teisės reikalų komitetas
Pranešėjas: Angel Dzhambazki

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMO

dėl prašymo atšaukti Rolando Pakso imunitetą

(2016/2070(IMM))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2016 m. kovo 31 d. perduotą prašymą atšaukti Rolando Pakso imunitetą, kuris buvo paskelbtas 2016 m. balandžio 13 d. plenariniame posėdyje,

–  išklausęs Rolando Pakso paaiškinimų, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 6 dalyje,

–  surengęs keitimąsi nuomonėmis su Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru ir Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiuoju prokuroru,

–  atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnį bei 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2013 m. sausio 17 d. sprendimus[1],

–  atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymo 4 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Seimo statuto 22 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0219/2017),

A.  kadangi Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras pateikė prašymą atšaukti Europos Parlamento nario Rolando Pakso imunitetą, nes vyksta nusikalstamų veikų tyrimas;

B.  kadangi generalinio prokuroro prašymas susijęs su įtarimais, kad 2015 m. rugpjūčio 31 d. Rolandas Paksas sutiko priimti kyšį pažadėdamas paveikti valstybės institucijas ir valstybės tarnautojus, kad šie vykdytų savo įgaliojimus, ir tai galėtų sudaryti nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą;

C.  kadangi pagal Protokolo Nr. 7 9 straipsnį Europos Parlamento nariai Parlamento sesijų metu naudojasi savo valstybės teritorijoje imunitetais, kurie toje valstybėje yra suteikiami parlamento nariams;

D.  kadangi pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnį Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė;

E.  kadangi Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad Europos Parlamento narys Lietuvos Respublikos teritorijoje turi tokią pačią asmens neliečiamybę kaip ir Lietuvos Respublikos Seimo narys, jeigu Europos Sąjungos teisės normos nenumato kitaip;

F.  kadangi Seimo statuto 22 straipsnyje nurodyta, kad Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas bedarantis nusikaltimą (in flagranti); šiais atvejais generalinis prokuroras apie tai nedelsdamas praneša Seimui;

G.  kadangi remiantis Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalimi Parlamento nario imunitetas nėra jo asmeninė privilegija, bet viso Parlamento ir jo narių nepriklausomybės garantija;

H.  kadangi Parlamento nario imuniteto tikslas – apsaugoti Parlamentą ir jo narius nuo teisinio proceso, kai tai susiję su veikla, vykdoma einant parlamentines pareigas ir kuri negali būti atskirta nuo šių pareigų;

I.  kadangi, kai toks procesas nesusijęs su Parlamento nario pareigų vykdymu, imunitetas turėtų būti atšaukiamas, nebent paaiškėja, kad ketinimas, sudarantis teisinio proceso pagrindą, gali pakenkti Parlamento nario politinei veiklai, taigi ir Parlamento nepriklausomumui (fumus persecutionis);

J.  kadangi, remiantis šioje byloje pateikta plačia ir išsamia informacija, nėra pagrindo įtarti, kad su Rolandu Paksu susijęs procesas vykdomas remiantis ketinimu pakenkti jo kaip Europos Parlamento nario politinei veiklai;

K.  kadangi Europos Parlamentas nėra įgaliotas pareikšti savo nuomonės dėl Parlamento nario kaltumo ar nekaltumo ir dėl to, ar veiksmai, kuriais jis yra kaltinamas, užtraukia jam atsakomybę, jis taip pat nėra įgaliotas pareikšti savo nuomonės dėl atitinkamų nacionalinių teisinių ir teisminių sistemų privalumų;

1.  nusprendžia atšaukti Rolando Pakso imunitetą;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą kompetentingai Lietuvos Respublikos institucijai ir Rolandui Paksui.

• [1]  1964 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wagner / Fohrmann ir Krier, 101/63, ECLI:EU:C:1964:28; 1986 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wybot / Faure ir kt., 149/85, ECLI:EU:C:1986:310; 2008 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, ECLI:EU:T:2008:440; 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EU:C:2008:579; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI: EU:C:2011:543; 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23.

AIŠKINAMOJI DALIS

I.  FAKTINĖS APLINKYBĖS

2016 m. balandžio 13 d. plenariniame posėdyje Pirmininkas, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 1 dalimi, pranešė, kad jis gavo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymą atšaukti Europos Parlamento nario Rolando Pakso imunitetą, kad Lietuvos Respublikos institucijos galėtų jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir galimai suvaržyti jo laisvę.

Vadovaujant Generalinei prokuratūrai Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje 2016 m. vasario 17 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 228 straipsnio 1 dalyje, požymius dėl prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo. Pasak generalinio prokuroro, pokalbių su Rolandu Paksu ir liudytojais protokoluose, rašytinėje bylos medžiagoje ir garso įrašuose pateikiama pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad Rolandas Paksas sutiko priimti 15 000 EUR vertės kyšį pažadėdamas pasinaudoti savo visuomenine padėtimi, pažintimis ir tikėtina įtaka valstybės institucijoms ir valstybės tarnautojams, kad paveiktų institucijas ir valstybės tarnautojus.

Atsižvelgiant į tai, kad Rolandas Paksas, kaip Europos Parlamento narys, turi teisinį imunitetą pagal Lietuvos Respublikos teisę, jis buvo apklaustas kaip liudytojas šioje byloje remiantis Generalinės prokuratūros prokuroro 2016 m. vasario 22 d. nutarimu, neįspėjant jo dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Prieš apklausą Rolandas Paksas buvo informuotas apie jo teises, jį lydėjo advokatas ir jam buvo leista pateikti įrodymus.

Generalinis prokuroras keitimosi nuomonėmis Teisės reikalų komitete metu pabrėžė, kad teismai, atsižvelgę į tai, kad pateikta pakankamai informacijos, buvo davę visus sutikimus dėl garso įrašų, susijusių su sekimu. Be to, šių veiksmų imtasi laikantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) jurisprudencijos ir šiuo atveju generalinė prokuratūra ir teismai nenustatė teisių pažeidimų.

Generalinio prokuroro Europos Parlamentui skirtu prašymu atšaukti Europos Parlamento nario Rolando Pakso imunitetą siekiama surašyti Rolandui Paksui pranešimą apie įtarimą, jį apklausti kaip įtariamąjį, kitaip suvaržyti jo laisvę pagal Lietuvos teisę ir toliau taikyti jo atžvilgiu baudžiamąjį procesą, kad nacionalinės teisės aktų nustatyta tvarka būtų galima priimti galutinį sprendimą šioje byloje.

Rolandas Paksas laikosi nuomonės, kad jo Parlamento nario imunitetas neturėtų būti atšauktas. Jis mano, kad ikiteisminio tyrimo procesas, susijęs su įtariamu kyšio priėmimu, ir generalinio prokuroro prašymas yra priemonės, kuriomis pateisinamas ir tęsiamas politinis persekiojimas, kuris vykdomas jo atžvilgiu nuo 2004 m. Lietuva neatsižvelgia į EŽTT spendimą, Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto aktą ir tris Ministrų Tarybos apeliacijas dėl tokio persekiojimo.

Be to, Rolando Pakso nuomone, priimant nutarimą apklausti jį kaip liudytoją buvo pažeistas Lietuvos baudžiamasis kodeksas ir kitos teisės nuostatos dėl šių priežasčių: buvo sekama jo gyvenamoji vieta ir automobilis; Vilniuje buvo sekami jis ir jo advokatas; į šį sekimą institucijos įtraukė žiniasklaidą, o operatyvinius veiksmus atliko neįgalioti asmenys; teisėsaugos institucijos ir slaptosios tarnybos Lietuvoje naudojamos kaip priemonė tam tikriems valstybės politinių procesų tikslams pasiekti ir šiuo atveju tai puikiai įrodo tai, kad vienas iš kitų pagrindinių įtariamųjų kyšio priėmimo byloje yra Lietuvos žiniasklaidos grupės, kuri išsamiai informuodavo apie Lietuvos Respublikos prezidento apkaltą, pagrindinis akcininkas ir vyriausiasis redaktorius.

Rolandas Paksas mano, kad Europos Sąjungos institucijos neturi realių priemonių ir mechanizmų, kad užtikrintų žmogaus teises, pilietines ir politines laisves, teisinės valstybės ir demokratijos principus tokioje šalyje kaip Lietuva, kurioje šių vertybių nesilaikoma. Jo nuomone, dabar stengiamasi į jau daugiau nei dešimt metų vykstantį politinio persekiojimo procesą įtraukti Europos Parlamentą.

II.  TEISĖS NORMOS

a)  ES teisė

Prie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtas Protokolas Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų

„9 straipsnis

Europos Parlamento nariai sesijų metu naudojasi:

a) savo valstybės teritorijoje – imunitetais, kurie toje valstybėje yra suteikiami parlamento nariams;

b) visų kitų valstybių narių teritorijose – imunitetu nuo bet kokios sulaikymo priemonės ir patraukimo atsakomybėn.

Imunitetas taip pat galioja Europos Parlamento nariams vykstant į Europos Parlamento susitikimų vietą arba grįžtant iš jos.

Imunitetu negali naudotis narys, užkluptas darantis nusikaltimą, taip pat joks imunitetas negali sukliudyti Europos Parlamentui pasinaudoti savo teise atšaukti vieno iš narių imunitetą.“

1976 m. rugsėjo 20 d. Aktas dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise

„6 straipsnio 2 dalis

Europos Parlamento nariai naudojasi privilegijomis ir imunitetais, taikytinais jiems remiantis 1965 m. balandžio 8 d. Protokolu dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų.“

b)  Lietuvos teisė

Lietuvos Respublikos Konstitucija

„62 straipsnis

Seimo nario asmuo neliečiamas.

Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė.

Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime negali būti persekiojamas. Tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendrąja tvarka.“

Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymas

„4 straipsnis. Seimo nario asmens neliečiamybė

Europos Parlamento narys Lietuvos Respublikos teritorijoje turi tokią pačią asmens neliečiamybę kaip ir Lietuvos Respublikos Seimo narys, jeigu Europos Sąjungos teisės normos nenumato kitaip.“

Lietuvos Respublikos Seimo statutas

„22 straipsnis. Seimo nario asmens neliečiamybė

1. Seimo nario asmuo neliečiamas.

2. Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime, t. y. Seimo, Seimo komitetų, komisijų ir frakcijų posėdžiuose negali būti persekiojamas, tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendra tvarka.

3. Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas bedarantis nusikaltimą (in flagranti). Šiais atvejais generalinis prokuroras apie tai nedelsdamas praneša Seimui.“

III.  BENDROSIOS PASTABOS IR SIŪLOMO SPRENDIMO PAGRINDIMAS

Sprendimą dėl Europos Parlamento nario, kurio imunitetas aptariamas, kaltumo ar nekaltumo ir dėl nacionalinio proceso tinkamumo turi priimti valstybių narių institucijos. Europos Parlamentas tokių klausimų nesvarsto, o tik sprendžia, ar esama kliūčių tokiam procesui, nes taip siekiama išsaugoti Europos Parlamento nepriklausomumą.

Be to, nagrinėdamas imuniteto bylas Parlamentas neaptaria atitinkamų nacionalinių teisinių ir teisminių sistemų privalumų. Numanomi nacionalinių teisinių sistemų trūkumai negali pagrįsti sprendimo atšaukti Parlamento nario imunitetą ar jį ginti.

Kai toks procesas nesusijęs su Europos Parlamento nariui einant pareigas pareikšta nuomone ar balsavimu, imunitetas turėtų būti atšaukiamas, nebent paaiškėja, kad ketinimas, sudarantis teisinio proceso pagrindą, gali pakenkti Parlamento nario politinei veiklai, taigi ir Parlamento nepriklausomumui (fumus persecutionis).

Šiuo atveju generalinis prokuroras prašo atšaukti Rolando Pakso imunitetą, kad būtų galima toliau taikyti procesines priemones vykstant baudžiamajam procesui pagal nacionalinę teisę.

Taigi, Teisės reikalų komitetas, remdamasis R. Pakso ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro jam pateikta informacija, negali padaryti išvados, kad šių veiksmų imtasi siekiant jį politiškai persekioti.

IV.  IŠVADA

Remdamasis tuo, kas išdėstyta pirmiau, ir vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsniu, Teisės reikalų komitetas apsvarstė visus argumentus dėl to, ar derėtų pritarti ar nepritarti Parlamento nario imuniteto atšaukimui, ir rekomenduoja Europos Parlamentui atšaukti Parlamento nario Rolando Pakso imunitetą.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data	12.6.2017
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	13 3 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Joëlle Bergeron, Jean-Marie Cavada, Laura Ferrara, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Mary Honeyball, Sajjad Karim, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Gilles Lebreton, António Marinho e Pinto, Emil Radev, Julia Reda, Evelyn Regner, Pavel Svoboda, Axel Voss
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Antanas Guoga, Heidi Hautala, Virginie Rozière, Kosma Złotowski