PRANEŠIMAS dėl su žuvininkyste susijusio turizmo vaidmens įvairinant žvejybos veiklą
15.6.2017 - (2016/2035(INI))
Žuvininkystės komitetas
Pranešėja: Renata Briano
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl su žuvininkyste susijusio turizmo vaidmens įvairinant žvejybos veiklą
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB[1],
– atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1255/2011[2],
– atsižvelgdamas į 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (ES Vandens pagrindų direktyva)[3],
– atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl nedidelio masto pakrantės žvejybos, smulkiosios žvejybos ir bendros žuvininkystės politikos reformos[4],
– atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 2 d. rezoliuciją „Mėlynasis augimas. Tvaraus jūrų sektoriaus augimo, jūrų transporto ir Sąjungos turizmo pagerinimas“,[5]
– atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 13 d. Komisijos komunikatą „Inovacijos mėlynojoje ekonomikoje. Mūsų jūrų ir vandenynų potencialo panaudojimas darbo vietoms kurti ir ekonomikai kelti“ (COM(2014)0254),
– atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 30 d. Komisijos komunikatą „Turistų lankomiausias žemynas – Europa. Nauja turizmo politika“ (COM(2010)0352),
– atsižvelgdamas į Europos biologinės įvairovės strategiją iki 2020 m, ypač į 4 tikslą padaryti žvejybą tausesnę, o jūras sveikesnes, kuriuo ES, be kita ko, įsipareigoja pašalinti neigiamą poveikį žuvų ištekliams, rūšims, buveinėms ir ekosistemoms, šiuo tikslu, be kita ko, taikydama finansines paskatas, numatytas būsimose žuvininkystės ir jūrų politikos finansavimo priemonėse, skirtose saugomoms jūrų teritorijoms (įskaitant „Natura 2000“ teritorijas ir tarptautiniais arba regioniniais susitarimais įsteigtas teritorijas); taip finansuojama galėtų būti tokia veikla: jūrų ekosistemų atkūrimas, žvejybos pritaikymas ir žuvininkystės sektoriaus skatinimas vykdyti kitokią veiklą (pavyzdžiui, verstis ekologiniu turizmu), jūrų biologinės įvairovės stebėsena ir valdymas, taip pat kova su jūrų tarša šiukšlėmis,
– atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),
– atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 13 d. Komisijos komunikatą „Mėlynasis augimas. Tvaraus jūrų ir jūrininkystės sektoriaus augimo galimybės“ (COM(2012)0494),
– atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 20 d. Komisijos komunikatą „ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo plėtojant pakrančių ir jūrų turizmą strategija“ (COM(2014)0086),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir į Transporto ir turizmo komiteto nuomonę (A8-0221/2017),
A. kadangi padėtis tradicinės žvejybos sektoriuje laipsniškai blogėjo;
B. kadangi veiklos įvairinimas daugeliui smulkių žvejų tapo būtinybe, siekiant padidinti dažnai nepakankamas pajamas;
C. kadangi, kalbant apie žvejybos veiklos įvairinimą, reikėtų atsižvelgti į tai, kad didžioji žuvininkystės sektoriaus dalis beveik visiškai priklauso nuo tradicinių žvejybos būdų;
D. kadangi dauguma pakrančių ir salų regionų išgyvena didelį ekonomikos nuosmukį, dėl kurio mažėja gyventojų ir jie išvyksta, ieškodami galimybių regionuose, kuriuose esama geresnių užimtumo ir švietimo galimybių;
E. kadangi tam tikri pakrančių žvejybos rajonai yra netoli turizmo vietovių, tačiau, nors žvejybos ir turizmo sektoriai yra suderinami, šiose vietovėse neužtikrinamas pakankamas ekonomikos augimo lygis;
F. kadangi su žuvininkyste susijęs turizmas gali prisidėti prie darbo vietų kūrimo, socialinės įtraukties, taip pat prie gyvenimo kokybės gerinimo ir nuo žuvininkystės priklausomų bendruomenių atkūrimo, visų pirma tose vietovėse, kuriose vykdoma mažai kitos ekonominės veiklos; pažymi, kad šis potencialas regionuose labai skirtingas, taip pat priklauso nuo žvejybos pobūdžio ir laivo dydžio;
G. kadangi su žuvininkyste susijęs turizmas gali prisidėti prie poveikio žuvų ištekliams ir aplinkai mažinimo, taip pat padėti gilinti žinias ir didinti suvokimą apie būtinybę užtikrinti aplinkos ir kultūros apsaugą; kadangi žvejybos turizmas ir žvejų teikiamos turizmo paslaugos pakrantėje daugelyje Europos regionų gali būti tikra pirminės veiklos papildymo ir įvairinimo priemonė;
H. kadangi su žvejyba susijusi turizmo veikla gali prisidėti prie žvejų matomumo ir paskatinti labiau vertinti ir suprasti jų sudėtingą veiklos sritį; kadangi žvejybos turizmas ir kitokia su turizmu susijusi žvejybos veikla (žvejų teikiamos turizmo paslaugos pakrantėje, mėgėjų žvejyba ir pan.) yra dar mažai žinoma plačiajai visuomenei ir kadangi reikia didinti vartotojų informuotumą apie tai, kaip svarbu vartoti vietos žuvininkystės produktus, tiekiamus trumpa tiekimo grandine;
I. kadangi su žuvininkyste susijęs turizmas gali suteikti galimybę pritraukti turistus ir užtikrinti didelę vietos produktų ir aplinką tausojančių įmonių teikiamų paslaugų pasiūlą;
J. kadangi tradicinė gastronomija, susijusi su žuvininkystės produktais, ir tradicinė konservavimo bei perdirbimo pramonė galėtų būti labai vertingos siūlant turizmo paslaugas, susijusias su žvejybos sektoriumi;
K. kadangi žūklės veikla turi ne vieną socialinį privalumą ir daro teigiamą poveikį žmonių sveikatai ir žmonių gerovei;
L. kadangi socialinė ir ekonominė nauda iš turizmo, susijusio su žuvininkyste, labai priklauso nuo metų laikų ir daugiausia gaunama vasaros mėnesiais; kadangi dažnai užsitikrinus didesnį klientų lojalumą to teigiamas poveikis gali būti juntamas visus metus;
M. kadangi 2018 m. bus Europos kultūros paveldo metai ir šiais metais bus siekiama ugdyti piliečių sąmoningumą apie Europos istoriją ir jos kultūros paveldo vertybes kaip bendrą turtą; kadangi tradicinės žvejybos veikla yra turtingo Europos kultūros paveldo dalis ir prisideda prie vietos bendruomenių tapatybės formavimo, kiek tai susiję su jos indėliu formuojant skonį, mitybą, tradicijas, istoriją ir kraštovaizdį, ir kadangi šis aspektas labai naudingas bendraujant su turistais;
N. kadangi Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF) teikia paramą investicijoms ir taip prisideda prie žvejų pajamų įvairinimo plėtojant papildomą veiklą, įskaitant investicijas į papildomą saugumo įrangą laivuose, žvejybos turizmą, su žuvininkyste susijusį turizmą, aprūpinimo maistu ir gėrimais paslaugas, su mėgėjų žvejyba ir sportine žūkle susijusias paslaugas, taip pat į švietimo veiklą, susijusią su žuvininkyste;
O. kadangi nėra bendros su žuvininkyste susijusio turizmo apibrėžties ir jam skirto teisinio pagrindo; kadangi, pavyzdžiui, Italijoje tokio pobūdžio turizmas laikomas profesine veikla, o Prancūzijoje jis priskiriamas atsitiktinei veiklai; kadangi, atsižvelgiant į teisinį statusą, gali būti didelių skirtumų, susijusių su apmokestinimo tvarka, leidimų išdavimo procedūromis, kvalifikacijų reikalavimais, saugos įranga ir t. t.;
P. kadangi ES Vandens pagrindų direktyva ir Jūrų strategijos pagrindų direktyva valstybės narės įpareigojamos užtikrinti gerą pakrančių ir jūrų vandenų būklę, taip pat kadangi Buveinių direktyvoje reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų ir išlaikytų jūrų ir pakrančių buveines steigdamos ir valdydamos „Natura 2000“ teritorijas;
Q. kadangi daugelyje saugomų jūrų teritorijų ir „Natura 2000“ jūrų ir pakrančių teritorijų turizmo sektorius ypač svarbus ir kadangi esama daug teigiamų dalyvaujamojo valdymo ir saugomų jūrų teritorijų valdymo subjektų bei smulkiųjų žvejų partnerystės pavyzdžių populiarinant žvejybos turizmą ir kitas tradicinės žvejybos turistinės ir kultūrinės vertės didinimo formas;
R. kadangi nėra pakankamai nuoseklių duomenų apie su žuvininkyste susijusį turizmą Europoje ir už jos ribų ir nėra galimybių juos palyginti;
S. kadangi įgyvendindama 2012 m. jūrų sektoriaus augimo strategiją, ES nustatė, kad pakrančių ir jūrų turizmas yra labai svarbus sektorius tvarios ir solidarumu grindžiamos ekonomikos plėtrai;
T. kadangi 2010 m. Komisija, rengdama komunikatą „Turistų lankomiausias žemynas – Europa. Nauja turizmo politika“, pareiškė, kad būtina plėtoti tvaraus pakrančių ir jūrų turizmo strategiją;
U. kadangi 2012 m. Komisija pradėjo viešas konsultacijas, kuriose aptariami su Europos pakrančių ir jūrų turizmu susiję iššūkiai ir galimybės, o po jų, 2014 m. vasario 20 d., paskelbė komunikatą „ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo plėtojant pakrančių ir jūrų turizmą strategija“;
V. kadangi su turizmu susijusią žvejybos veiklą vykdo versline žvejyba užsiimantys žvejai, kurie kai kuriais atvejais plukdo turistus žvejybos laivais, siekdami diferencijuoti savo veiklą, populiarinti savo profesiją, sustiprinti jos statusą ir didinti socialinio ir kultūros paveldo vertę, taip pat gerinti tausų vandens ekosistemų naudojimą; kadangi akivaizdu, kad minėtos veiklos paskirtis yra turizmas ir rekreacija, tačiau nėra aiškios norminės jos apibrėžties;
W. kadangi sąvoka „žvejybos turizmas“ (it. pescaturismo)) apibūdina su žvejyba susijusią turizmo ir laisvalaikio veiklą, kurią vykdo versline žvejyba užsiimantys žvejai, plukdantys tam tikrą turistų skaičių savo laivais, kad galėtų jiems parodyti žvejybos pasaulį;
X. kadangi su žvejų teikiamos turizmo paslaugos pakrantėje (it. ittiturismo) apima su gastronomija ir svetingumu susijusias iniciatyvas, kurias rengia versline žvejyba užsiimantys žvejai; kadangi vienas pagrindinių skirtumų tarp su žuvininkyste susijusio turizmo ir žvejybos turizmo yra tas, kad su žuvininkyste susijusio turizmo veikla negali būti vykdoma žvejybos laivuose;
Y. kadangi mėgėjų žvejyba yra veikla, vykdoma išimtinai rekreacijos ir (arba) sporto tikslais, kurioje naudojami gyvieji vandens ištekliai ir draudžiamas bet koks sužvejoto laimikio pardavimas; kadangi nors vykdant mėgėjų žvejybą nesiekiama gauti pelno, ji priskiriama prie šešėlinę ekonomiką skatinančių turizmo veiklos rūšių ir ją turėtų valdyti versline žvejyba užsiimantys žvejai teikdami paslaugas ir leisdami naudotis įranga bei infrastruktūromis žvejams mėgėjams; tačiau kadangi nekontroliuojama ir intensyvi mėgėjų žvejyba kai kuriuose rajonuose gali turėti neigiamą įtaką žuvininkystės ištekliams;
Z. kadangi nėra patikimų socialinių bei ekonominių ir su aplinka susijusių duomenų, kokį poveikį mėgėjų žvejyba turi atsargoms, ypač rajonuose, kuriuose ši veikla intensyvi, taip pat aiškiai nereglamentuojamas ir nuodugniai nekontroliuojamas žvejybos laimikis ir juo labiau neteisėtas su šia veikla susijusio žvejybos laimikio tiekimas rinkai naudojantis neoficialiomis struktūromis, paprastai susijusiomis su maitinimo įmonėmis;
Su turizmu susijusios žvejybos veikla ES šalyse
AA. kadangi, remiantis 2015 m. pakrantės veiksmų grupės (PVG) „Il mare delle Alpi“[6] atlikto tyrimo apie šios vietovės gyventojų įpročius ir nuomones duomenimis, paaiškėjo, kad trečdalis apklaustųjų vartoja žuvį keletą kartų per savaitę ir valgo tik keturių rūšių žuvis, iš kurių dvi yra gėlavandenės žuvys, o kitos dvi – jūros žuvys (silkės, lašišos, menkės ir upėtakiai); kadangi su turizmu susijusi žvejybos veikla skatina geresnį informuotumą apie rūšių įvairovę ir maisto ruošimo tradicijas, apie kurias plačioji vartotojų visuomenė dažnai nežino; kadangi poveikis žvejybos pastangų įvairinimui yra akivaizdus;
AB. kadangi Italijoje nuolat daugėja prašymų išduoti leidimus vykdyti su žvejyba susijusią turizmo veiklą; kadangi, remiantis neseniai atlikto tyrimo duomenimis, Italijos regionai, kuriuose išduodama daugiausiai leidimų yra Ligūrija (290), Emilija-Romanija (229), Sardinija (218), Kalabrija (203), Kampanija (200) ir Sicilija (136); kadangi 2002–2012 m. iš viso registruotų leidimų skaičius siekia 1 600; kadangi 2003 m. regionai, kuriuose išduota daugiausiai leidimų buvo Kampanija (63), Ligūrija (62), Sicilija (60) ir Sardinija (59); nuo jų nedaug atsiliko Apulija (46), Kalabrija (39) ir Toskana (37)2;
AC. kadangi trečdalis laivų, kuriems leidžiama vykdyti su žvejyba susijusią turizmo veiklą, gali plukdyti ne daugiau kaip keturis keleivius, 29 proc. jų gali plukdyti nuo 5 iki 8 keleivių, o likę 37 proc. gali plukdyti nuo 9 iki 12 turistų1;
AD. kadangi beveik visos turistinės išvykos rengiamos liepos ir rugpjūčio mėnesiais, todėl su žvejybos sektoriumi susijęs turizmas yra labai sezoninis ir svarbu skatinti įvairinimą;
AE. kadangi, taip pat kaip ir amžiaus grupių atveju, šioje srityje dirbančių asmenų išsilavinimo lygis yra aukštesnis, palyginti su vien profesionalia žvejyba užsiimančių žvejų; kadangi daugiau nei 30 proc. laivo kapitonų turi diplomą ar yra įgiję profesinę kvalifikaciją ir turi bent elementarias anglų (64 proc.), prancūzų (34 proc.), ispanų (16 proc.) ar vokiečių (7 proc.) kalbų žinias[7];
AF. kadangi Italijoje buvo atlikta apklausa, kurioje dalyvavo žvejybos turizmo veiklos vykdytojai ir iš kurios paaiškėjo, kad žvejybos turizmas gali prisidėti prie pastangų išsaugoti žuvų išteklius ir jūrų ekosistemas, visų pirma todėl, kad sugaunama mažiau žuvų, ir gali būti naudingas taip pat ir socialiniu aspektu, kalbant apie žvejų ir jų šeimų fizinę ir dvasinę gerovę, nes sumažėja darbo valandų skaičius jūroje1;
AG. kadangi vis daugiau moterų užsiima ne tik antraeile su žvejyba susijusia veikla, bet ir plėtoja savo veiklą su žvejyba susijusio turizmo srityje;
AH. kadangi jaunimas taip pat gali būti laikomas viena iš tikslinių grupių siekiant plėtoti žvejybos turizmo vietoves;
AI. kadangi tradicinė žvejyba yra pirminio sektoriaus veikla, apie kurią iki šiol mažiausiai žinoma ir kuri švietimo sistemos pagrindiniu ir viduriniu lygmenimis pasirenkama mažiausiai kaip studijų dalykas ir mokymo priemonė;
AJ. kadangi yra daug galimybių tradicinės žvejybos veiklą įtraukti į švietimo sistemą, naudojant tokius modelius kaip ūkiai-mokyklos;
AK. kadangi plėtojant su turizmu susijusią žvejybos veiklą labai svarbios partnerystės – žuvininkystės vietos veiklos grupės (angl. FLAG), kuriose žvejybos sektoriaus dalyviai ir kiti vietos viešieji ir privatūs subjektai kartu rengia ir įgyvendina strategiją „iš apačios į viršų“, pritaikytą atitinkamos vietovės ekonominiams, socialiniams ir aplinkosaugos poreikiams; kadangi, nors FLAG grupės Europoje veikia labai skirtingoje aplinkoje ir taiko labai skirtingas strategijas, didžioji dauguma jų nustatė, kad turizmas yra pagrindinis vystymosi elementas;
AL. kadangi Europos Komisija įsteigė Europos žuvininkystės rajonų tinklo (FARNET) pagalbos skyrių, padedantį įgyvendinti Europos žuvininkystės fondo 4 prioritetinę kryptį; kadangi FARNET pagalbos skyrius yra tinklų platforma, skirta žvejybos rajonams, kuri remia FLAG grupes plėtojant vietos strategijas, iniciatyvas ir projektus;
AM. kadangi vietos subjektai, padedami FLAG grupių, suprato, kad turizmo paslaugų pasiūla žvejybos rajone gali būti plėtojama ir apimti visą veiklos paketą, todėl taip pat gali išlikti patraukli net ir labai konkurencingame turizmo sektoriuje; kadangi taip turizmas gali tapti svarbiu papildomų pajamų šaltiniu žvejybos veikla užsiimančioms bendruomenėms ir ilgainiui prisidėti prie bendro pakrančių ir salų vietovių vystymosi;
AN. kadangi sėkmingi pavyzdžiai byloja apie vertingą FLAG grupių bendradarbiavimą smulkios žvejybos srityje Graikijoje, Italijoje ir Ispanijoje; kadangi FARNET tinklas taip pat atkreipė dėmesį į gerą praktiką Prancūzijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Kroatijoje ir Italijoje[8];
AO. kadangi Suomijoje priimtas su žvejyba susijusios turizmo veiklos poveikio vertinimo modelis, atsižvelgiant į kelionių trukmę ir paskirties vietoves, taip pat į lankytojų skaičių; kadangi atlikus vertinimus buvo nustatytos problemos, susijusios su „žvejybos turisto“ apibrėžtimi, taip pat su faktiniu kelionių skaičiavimu[9];
AP. kadangi įvairiuose valstybių narių pakrantės kaimuose švenčiamos tam tikros šventės ir svarbu pradėti taikyti kitas skatinamąsias priemones, dėl kurių šie kaimai būtų patrauklesni turistams, pavyzdžiui, šventes derinti su kita kokybiška pirminio sektoriaus pasiūla, skleisti žinias apie smulkiąją žvejybą, žvejų gyvenimą, ryšį su regiono tradicinėmis kultūromis, enologija ir gastronomija arba žinias apie aukščiausios kokybės konservavimo ir perdirbimo pramonės produkciją, atspindint įvairovę Sąjungoje;
AQ. kadangi Ispanijoje įsteigtos specializuotosios agentūros, kaip antai „Turismo marinero – Costa del Sol“, siekiant populiarinti tradicinę žvejybos pramonę ir padėti vietos gyventojams plėtoti ir reklamuoti turizmo veiklą, susijusią su šiuo sektoriumi; kadangi ši agentūra rengia maisto gaminimo kursus vietos žvejų naudojamuose laivuose, taip pat organizuoja žuvų rūšių stebėjimo ir mėgėjų žvejybos išvykas; taip pat rengiamos ekskursijos į „Bioparc“ – specialiai vaikams sukurtą parką muziejų, kuriame jie gali susipažinti su jūrų biologijos sąvoka, tradicine žvejyba (tradiciniais žvejybos įrankiais ir būdais) ir vietos kultūra; pažymi, kad pakrančių ir kaimo bendruomenėms, ypač periferiniuose regionuose, būtų naudinga dalytis tokių iniciatyvų pavyzdžiais ir valstybių narių praktine patirtimi šioje srityje[10];
AR. kadangi dėl to Komisija, Parlamentas ir valstybės narės negali be jokios atrankos uždrausti tradicinių šeimos žvejybos verslo technikų; pirma turi būti atliktas tinkamas poveikio vertinimas, kad nebūtų užkirstas kelias vystytis naujoms tvarioms nedidelio masto ir autentiško žvejybos turizmo formoms naudojant tradicinius įrankius;
AS. kadangi vasarą Kroatijos pakrantės ir salų turizmo vietovėse rengiamos vadinamosios žvejybos šventės, per kurias daugiausia dėmesio skiriama tradicinei žvejybai, kultūros ir istorijos paveldui, gastronomijai ir tradiciniam gyvenimo būdui;
1. mano, kad labai svarbu pertvarkyti ir pritaikyti žvejybos laivus, kad jie galėtų vykdyti turizmo veiklą, – laivai turi būti atnaujinti, siekiant užtikrinti turistų saugumą, garantuoti, kad nebūtų kliūčių vykdyti žvejybos veiklą, kartu pasirūpinant reikiamais patogumais, kad ši veikla teiktų malonumą, nedidinant žvejybos pajėgumų; pažymi, kad dėl pertvarkymo priemonių, visų pirma vykdomų ne per turizmo sezoną, negali būti apribojama verslinė žvejyba;
2. atkreipia dėmesį į dar neišnaudotas su žvejyba susijusio turizmo galimybes, nes šis turizmas gali suteikti daug naudos pakrančių vietovių bendruomenėms ir paįvairinti vietos pajamų šaltinius; todėl mano, kad žvejybos turizmas ir su žuvininkyste susijęs turizmas gali būti papildoma veikla šalia komercinės žvejybos ir generuoti papildomas žvejyba besiverčiančių bendruomenių pajamas;
3. mano, kad Komisijos iniciatyvos strateginis tikslas turėtų būti skatinti žvejybos turizmo, žvejų teikiamų turizmo paslaugų pakrantėje, taip pat su sportine žūkle susijusios turizmo veiklos tobulinimą ir visapusišką plėtojimą visoje Europos Sąjungoje, kuriant bendrą tinklą ir sistemą;
4. ragina Komisiją įtraukiant Europos kelionių komisiją ir naudojantis savo portalu visiteurope.com populiarinti tvarios mėgėjų žvejybos turizmo vietas Europoje ir, įgyvendinant tikslinę informacinę kampaniją, informuoti žvejybos įmones apie šių naujų tvarių verslo modelių potencialą bei jų teikiamas augimo galimybes;
5. ragina Komisiją skatinti žvejybos turizmo sektoriaus kūrimąsi ir vystymąsi, siekiant taikyti diferencijuotą verslo strategiją, kuri atitiktų šio segmento potencialą ir veiksmingiausiai patenkintų jo poreikius, siekiant sukurti naujos formos turizmą, pasižymintį kokybe, lankstumu, inovacijomis, žvejybos rajonų istorijos ir kultūros paveldo išsaugojimu, taip pat, be kita ko, aplinkos ir sveikatos apsauga; be to, ragina Komisiją skatinti ir remti investicijas į žuvininkystės sektorių, susijusias su turizmu, kad būtų sukurti diferencijuoti turizmo pajėgumai remiant su mažos apimties žvejybos produktais susijusią gastronomiją, skatinant žūklės turizmo praktiką, povandeninį ir nardymo turizmą ir kt., ir taip pasinaudoti tvariu žvejybos paveldu ir konkretaus žvejybos regiono atpažįstamumu;
6. ragina Komisiją aktyviai skatinti ir remti investicijas, skirtas žvejybos įvairinimui vykdant kultūrinę ir meninę veiklą, kuri yra tradicinio paveldo dalis (amatininkų dirbiniai, muzika, šokiai ir kt.), siekiant sudaryti palankias sąlygas žvejybos turizmo kūrimui ir plėtrai, taip pat remti investicijas, skirtas tradicijų, istorijos ir bendro žvejybos paveldo (įrankių, būdų, istorinių dokumentų ir kt.) puoselėjimui, steigiant muziejus ir rengiant parodas, glaudžiai susijusias su pakrančių žvejyba;
7. ragina Komisiją išnagrinėti galimybę leisti įvairiai naudoti laivus, skirtus žvejybos veiklai, kad, neprarasdami šios paskirties, jie galėtų būti naudojami ir kitokio pobūdžio veiklai, susijusiai su pramogų ir turizmo sektoriumi, tokiai kaip informacinės laivybos dienos, su perdirbimu, švietimu ar gastronomija susijusi veikla ir pan., remiantis sistema, kuri žemės ūkio sektoriuje taikoma ūkiams-mokykloms ar kaimo turizmui;
8. todėl mano, kad būtina sukurti Europos su turizmu susijusios žvejybos veiklos tinklą ir Europos turizmo paslaugų, susijusių su sportine žūkle ir (arba) mėgėjų žvejyba, tinklą, remiantis sėkmingu FARNET, kuris teikia didelę pagalbą FLAG grupėms, pavyzdžiu;
9. mano, kad būtina nedelsiant tinkamai nustatyti paramos politikos kryptis ir tinkamai įvertinti jos rezultatus, taip pat susisteminti, suvienodinti ir tobulinti statistikos apie tai, kaip ši įvairinimo veikla prisideda prie Europos žvejybos rajonų pajamų, rinkimą; taip pat pabrėžia, kad svarbu kontroliuoti tikrą mėgėjų žvejybos, kaip ekonominės veiklos, poveikį, jos poveikį atsargoms ir galimą konkurenciją su profesionalios žvejybos pramonės atstovais, taikant neoficialius pardavimo mechanizmus; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad žvejybos pramonė dalyvautų rengiant tokias stebėjimo priemones;
10. ragina Komisiją ir valstybes nares saugomose jūrų teritorijose ir „Natura 2000“ teritorijose skatinti ir remti partnerystę su žvejybos turizmo sektoriumi, kurią plėtotų saugomų teritorijų valdymo subjektai, kad būtų galima suderinti gamtos išteklių apsaugą ir kultūros puoselėjimą bei jos vertės didinimą, atsakingai jais naudojantis;
11. mano, kad labai svarbu Sąjungos lygmeniu suderinti su turizmu susijusios žvejybos veiklos apibrėžtį, ypatingą dėmesį skiriant žvejybos turizmui, žvejų teikiamoms turizmo paslaugoms pakrantėje, su akvakultūra susijusiam turizmui, taip pat su sportine žūkle ir (arba) mėgėjų žvejyba susijusiam turizmui; šia apibrėžtimi turėtų būti atsižvelgta į didelę galimą šios veiklos formų įvairovę, užtikrinamos konsultacijos su visais suinteresuotaisiais subjektais ir garantuojama, kad su žuvininkyste susijęs turizmas būtų laikomas papildoma veikla, kuria žvejams sudaromos sąlygos papildyti savo pagrindinę žvejybos veiklą nepaliekant žvejybos sektoriaus;
12. atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu skirti įvairų su žuvininkyste susijusį turizmą, kuris apima žvejybos turizmą (tradicinės žvejybos turizmą (it. pescatourismo) ir pažintinės žvejybos turizmą (it. ittitourismo)), jūros ir pajūrio vandens pramogas, mėgėjų žvejybą (įskaitant žūklės turizmą), vidaus vandenų žvejybą, ir veiklą, kurios pagrindas yra paveldas ir kultūra ir kuri skirta sąveikai su rinkodaros iniciatyvomis kurti, siekiant užtikrinti aukštos kokybės pirminius produktus, kartu paisant su gamtos paveldu ir būtinybe užtikrinti gyvūnų apsaugą ir biologinę įvairovę susijusių reikalavimų;
13. atsižvelgdamas į itin didelius turizmo srityje veikiančių ES žvejybos subjektų skirtumus, ragina Komisiją nustatyti bendras laivybos saugumo taisykles, higienos ir sanitarinius reikalavimus, taikomus laivams, kuriuose vykdoma žvejybos turizmo veikla, taip pat galimas mokesčių lengvatas, minėtomis priemonėmis užtikrinant pakankamą lankstumą, nes žvejybos pobūdis, žvejybos laivai ir sąlygos regionuose labai skiriasi;
14. rekomenduoja variklinių laivų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo arba efektyvaus energijos vartojimo principą taikyti imantis laivų pritaikymo veiksmų, kurių reikės siekiant pritaikyti juos šiai veiklai;
15. mano, kad reikėtų užtikrinti tinkamas turistų pervežimui ir apgyvendinimui skirtas infrastruktūras, taip pat viešųjų erdvių, reikalingų norint užtikrinti ilgalaikę turizmo veiklos sėkmę, atitinkamą priežiūrą ir apsaugą;
16. ragina valstybes nares laikytis savo įsipareigojimų, prisiimtų pagal ES Vandens pagrindų direktyvą ir Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, kad būtų užtikrinta gera pakrančių ir jūrų vandenų būklė, visų pirma gerinant efektyvų išteklių naudojimą, taip pat tikslingą taršos ir atliekų prevenciją bei šios problemos sprendimą;
17. ragina valstybes nares sumažinti administracinę naštą supaprastinant leidimų išdavimo bei kitas biurokratines procedūras
18. pabrėžia, kad ši veikla turi būti suderinama su biologinės įvairovės apsauga, tinklu „Natura 2000“, saugomomis jūrų teritorijomis (ES biologinės įvairovės strategija, Paukščių direktyva ir Buveinių direktyva), todėl reikia palaikyti geresnį dialogą ir sąveiką su kitomis susijusiomis valstybėmis narėmis;
19. mano, kad būtina užtikrinti mokymo kursus žvejams ir žuvų augintojams, jų šeimoms ir visiems susijusiems vietos gyventojams, siekiant užtikrinti, kad jie turėtų kalbų įgūdžių ir žinių, reikalingų priimant turistus, garantuojant jų saugumą ir skatinant juos susipažinti su informacija apie jūrų biologiją, vietines žuvų rūšis, aplinką ir kultūros tradicijas; ragina Komisiją ir Tarybą pripažinti moterų vaidmenį, kurį jos atlieka žvejybos turizmo sektoriuje, taip pat nuo žuvininkystės priklausomų vietovių tvaraus vystymosi srityje, kad būtų užtikrintas jų dalyvavimas veikloje vienodomis sąlygomis;
20. ragina valstybes nares, taip pat regionines ir vietos valdžios institucijas plačiai skleisti informaciją apie Komisijos Europos darbo mobilumo portalą EURES, kuriame darbo ieškantiems asmenims ir darbdaviams teikiama informacija apie darbo galimybes, įgūdžių ir mokymo poreikius mėlynųjų darbo vietų sektoriuje, ir populiarinti atvirus interneto kursus įgūdžiams, susijusiems su turizmo valdymu ir naujovišku tradicinės žvejybos turizmu, atnaujinti arba persiorientuoti;
21. ragina Komisiją į Europos smulkiojo verslo portalą įtraukti specialų skirsnį, kurio tikslas būtų padėtų verslininkams / žvejams gauti finansavimą su žuvininkyste susijusio turizmo veiklai;
22. prioritetu laiko profesinių gebėjimų stiprinimą žvejybos rajonuose tokiose srityse, kaip skaitmeninė rinkodara, komunikacijos socialiniuose tinkluose valdymas ir palaikymas, socialinis bei kultūrinis valdymas ir kalbų mokėjimas, siekiant skatinti tiek kurti su žuvininkyste susijusio turizmo paslaugų pasiūlą, tiek skleisti informaciją apie ją;
23. mano, kad svarbu užtikrinti individualizuotą įvairių turizmo paslaugų pasiūlą remiantis strategija, kuria būtų atsižvelgiama į vietos ypatumus, atitinkamą specializaciją ir turimus išteklius; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti tvaraus ir ekologinio turizmo modelius, taip pat įgyvendinant novatoriškas rinkodaros strategijas, kuriose ypatingas dėmesys būtų skiriamas tradicinėms ir su darniu vystymusi susijusioms savybėms ir kurios būtų nuolat stebimos, siekiant užtikrinti paklausos ir pasiūlos pusiausvyrą;
24. ragina rengti integruotus pasiūlymus, kuriuose vartotojams būtų siūloma susipažinti su išsamia patirtimi, pagrįsta darniai ir pagal sinergijos principą suderintomis visomis rajono traukos vietomis, ir kurti partnerystes, kad būtų pritraukta vartotojų naudojantis dinamiška turizmo veikla, kuri jau vykdoma šalia tradicinių žvejybos rajonų esančiose vietose, pavyzdžiui, verslo kelionių ir (arba) profesinio turizmo veikla;
25. ragina Komisiją remti ir propaguoti žuvininkystės ir žuvininkystės srities darbuotojų dalyvavimą projektuose, susijusiuose su kultūriniu ir istoriniu turizmu, pavyzdžiui, siekiant iš naujo atrasti jūrininkystę, tradicinės žvejybos vietas ir profesijas;
26. pažymi, kaip svarbu, kad turizmo veiklos vykdytojai ir žvejai bendradarbiautų siekdami kuo geriau išnaudoti su žuvininkyste susijusio turizmo galimybes;
27. pabrėžia, kokia svarbi turizmo veikla, susijusi su laukinės gamtos ir ypač banginių stebėjimu, užtikrinant, kad nebūtų pažeidžiama jų natūrali buveinė ir būtų paisoma jų biologinių poreikių; tai galėtų būti labai naudinga švietimo, aplinkos, mokslinių tyrimų ir socialiniu bei ekonominiu požiūriu, taip pat tai galėtų padėti geriau pažinti ir vertinti šias išskirtines rūšis ir vertingą jų gyvenamąją aplinką;
28. ragina valstybes nares ir regionines valdžios institucijas kurti naujoviškas ir tvarias infrastruktūras, įskaitant interneto ryšį ir informacines technologijas, siekiant paskatinti su žuvininkyste susijusio turizmo plėtrą ir atkurti esamas jūrų, ežerų ir tekančio vandens infrastruktūras;
29. ragina Komisiją, valstybes nares ir regionines bei vietos valdžios institucijas aktyviau vykdyti reklamos ir informavimo kampanijas, pavyzdžiui, įgyvendinant tokias iniciatyvas kaip „Patraukliausios Europos turizmo vietovės“, „Europos kultūros paveldo metai“ (2018 m.) ir kitas panašias iniciatyvas, kuriomis siekiama gilinti žinias ir suvokimą apie tradicinę žvejybos kultūrą ir akvakultūrą; todėl ragina suinteresuotąsias šalis išnaudoti turistų, taip pat turistų, galinčių keliauti ne sezono metu, potencialą;
30. mano, kad atsakingų ir tvarių žuvininkystės įvairinimo verslo modelių pagrindas turi būti pagarba vietos žvejų bendruomenių kultūrai ir pagalba apsaugant jų tapatybę; ypač pabrėžia, kad su turizmu susijusi mėgėjų žvejyba turėtų būti suderinama su mažų vietos smulkiosios žvejybos įmonių interesais;
31. mano, jog svarbu, kad tradicinės žvejybos ir pažintinės žvejybos turizmas būtų vystomas kaip aktyvaus poilsio patirtis, kuri neštų didelę papildomą naudą, pavyzdžiui, būtų puoselėjama laivybos kultūra ir žuvininkystės tradicijos bei žinios aplinkosauginio sąmoningumo ir rūšių išsaugojimo srityse;
32. pažymi, jog būtina ieškoti būdų didinti galimą pertvarkytų laivų paklausą išplečiant pasiūlą, kad tai taptų patrauklu, pavyzdžiui, švietimo bendruomenei, turinčiai tokios naudojimosi žemės ūkio sektoriumi mokymo tikslais patirties, kaip ūkių-mokyklų projektai;
33. pabrėžia, kad, norint įvairinti produktus, būtina tinkamai juos reklamuoti ir kad tikslinei žvejų grupei būtina matomumo strategija, įskaitant tarpvalstybines reklamos iniciatyvas;
34. todėl mano, kad žvejybos vietovėse turėtų būti apsvarstyta galimybė imtis bendrų rinkodaros kampanijų su kitomis to paties regiono lankomomis vietomis, kaip buvo siūloma Parlamento rezoliucijoje „Nauji turizmo skatinimo Europoje iššūkiai ir koncepcijos“[11], ir, bendradarbiaujant tarptautiniu lygmeniu, viešinti informaciją apie bendras rinkodaros platformas, ypatingą dėmesį skiriant reklamai ir pardavimui internetu;
35. laikosi nuomonės, kad pagal šią rinkodaros strategiją turėtų būti užtikrinta aukštos kokybės šviežių ar perdirbtų produktų, gastronomijos ir turizmo rinkodaros iniciatyvų sąveika, sugrupuojant jas teritorinėmis zonomis, kurios suderinamos ir (arba) sąveikios kultūros, su gamyba susijusiu ar aplinkos apsaugos aspektais;
36. mano, kad būtina apsaugoti tradicinių žvejybos įrankių ir metodų, pavyzdžiui, tradicinių tunų gaudyklių (almadraba) arba tradicinių tinklų (xeito), naudojimą, nes jie glaudžiai susiję su pakrantės regionų tapatybe ir gyvenimo būdu, taip pat pripažinti juos kultūros paveldu;
37. pabrėžia, kad svarbu investuoti į žuvininkystės įvairinimą siekiant remti tradicijas, istoriją ir visą žvejybos paveldą (įskaitant tradicinius žvejybos įrankius ir būdus);
38. pabrėžia, kad svarbus vaidmuo tenka investicijoms siekiant įvairinant žuvininkystę, kad būtų skatinamas vietos žuvininkystės produktų perdirbimas;
39. ragina valstybes nares priimti strategijas, skirtas kovoti su sezoniškumo problema, susijusia su turizmo veikla, pavyzdžiui, rengiant festivalius, gastronomijos renginius, uosto ir kaimo šventes/muges[12], kuriant teminius miestelius ir muziejus (kaip, pavyzdžiui, Ispanijoje ir Četaroje), kad tokia veikla galėtų būti vykdoma ištisus metus, nepriklausomai nuo oro sąlygų jūroje;
40. yra įsitikinęs, kad proporcingas alternatyvių ir tikslinių turizmo produktų derinys ir tinkama tokių produktų reklama ir rinkodara gali padėti subalansuoti sezoniškumo problemas;
41. atsižvelgdamas į nepakankamą ES jūrų baseinų įmonių sąveiką, lemiančią susiskaidymą ir ribotą ekonominę naudą, mano, jog labai svarbu, kad valstybės narės, regionai ir suinteresuotieji subjektai dalytųsi geriausia praktika; pažymi, kad reikėtų skatinti mokslinių tyrimų institutų, muziejų, turizmo įmonių, „Natura 2000“ teritorijų ir saugomų jūrų teritorijų valdytojų, tradicinio konservavimo ir žuvų perdirbimo pramonės ir kitų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą, siekiant kurti naujoviškus ir tvarius produktus, kurie ne tik teiktų pridėtinę ekonominę vertę, bet ir atitiktų lankytojų lūkesčius; pabrėžia, kad būtina įtraukti šią veiklą į darnią bendrą sistemą, skirtą tvaraus ir atsakingo turizmo skatinimui atitinkamuose baseinuose; mano, kad šiomis aplinkybėmis FLAG grupės gali atlikti svarbų vaidmenį, todėl jos turi gauti tinkamą finansavimą;
42. ragina valstybes nares ir Komisiją stiprinti ryšius tarp vietos, regioninių, nacionalinių valdžios institucijų ir ES, kad būtų skatinami valdymo modeliai, kurie padėtų vykdyti horizontaliąsias politikos kryptis, siekiant prisidėti prie tikslų įgyvendinimo įvairiose veiklos srityse, kaip antai tvarus ir integracinis augimas;
43. ragina Komisiją Europos žuvininkystės regionų tinklo (FARNET) ir FLAG grupių veiklos pagrindu skatinti visos Europos dialogą su uostais ir turizmo sektoriaus suinteresuotosiomis šalimis bei aplinkos ekspertais;
44. ragina nacionalines valdžios institucijas ir agentūras glaudžiau bendradarbiauti su turizmo agentūromis ir aukštą prioritetą skirti mėlynosios ekonomikos įvairinimui, ypatingą dėmesį skiriant jūrų turizmui ir šį sektorių papildantiems sektoriams; pažymi, kad į turizmo paketus ir rinkodaros kampanijas turėtų būti įtraukta ir jūrų žūklė, ypač salose ir pakrančių vietovėse; pabrėžia, kad prioritetą reikėtų skirti tam, kad būtų išduotos licencijos dėl dvejopo žvejybos laivų naudojimo – komercinei mažos apimties ir smulkiajai žvejybai ir jūrų turizmui, įskaitant turistinę žūklę, ir norint prisidėti prie laivų pritaikymo reikėtų skirti dotacijas;
45. ragina Komisiją, valstybes nares, regionines ir vietos institucijas, šio sektoriaus įmones ir kitus suinteresuotuosius subjektus imtis tikslingų veiksmų, atitinkančių ES politiką, darančią įtaką žuvininkystės ir akvakultūros sektoriui; todėl pažymi, kad reikia parengti geriausios praktikos vadovą, kuriame būtų pateikti svarbiausi šios veiklos pavyzdžiai ir kuriuo kitos įmonės būtų skatinamos dirbti jais vadovaujantis; taip pat primena, kad būtinas vietos mokslo bendruomenės dalyvavimas, siekiant užkirsti kelią aplinkos apsaugos problemoms;
46. pabrėžia, kad svarbūs ekologiški verslo modeliai, ir todėl rekomenduoja aplinkos ekspertams visuomet palaikyti glaudų ryšį su vietos veiklos grupėmis (pavyzdžiui, FLAG grupėmis bei kaimo vietos veiklos grupėmis (angl. LAG));
47. ragina suteikti būtiną finansavimą, kad būtų sukurtas Europos tinklas, skirtas keistis geriausia praktika ir rinkti informaciją apie žvejybos veiklą, įskaitant informaciją apie įdomias vietas ir kiekvienos žvejybos bendruomenės ypatumus;
48. tikisi, kad bus taikomos konkrečios paramos priemonės (vykdant EJRŽF ir (arba) kitomis priemonėmis finansuojamą veiklą), kuriomis būtų galima pasinaudoti ekstremaliosios padėties (pavyzdžiui, gaivalinės nelaimės) atveju tose vietovėse, kuriose žvejyba ir žvejybos turizmas yra vienintelis pajamų šaltinis;
49. mano, kad būtina raginti finansuoti tokius veiksmus pasitelkiant EJRŽF, Europos regioninės plėtros fondą (ERPF), Europos socialinį fondą (ESF) ir Sanglaudos fondą, taip pat bendrąją mokslinių tyrimų programą ir Europos strateginių investicijų fondą (ESIF), glaudžiai bendradarbiaujant su Europos investicijų banko (EIB) konsultantais, ir skatinti lengvatinių kreditų kanalus, suteikiančius galimybę įveikti specifines kliūtis, su kuriomis susiduria moterys, siekdamos gauti finansavimą projektams, kurie tinkami įtraukti į nacionalines programas;
50. pabrėžia, kad 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu FLAG grupės disponavo 486 mln. EUR Europos žuvininkystės fondo (EŽF) lėšų ir kad tuo laikotarpiu buvo paremta apie 12 000 vietos projektų;
51. ragina valstybes nares ir FLAG grupes kuo labiau naudotis prieinamomis lėšomis, o esant galimybių – ir daugiašaliu finansavimu (kartu su ERPF, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir ESF lėšomis);
52. ragina valstybes nares kurti regioninio lygmens informacinius punktus, kurie teiktų reikiamą informaciją ir paramą;
53. rekomenduoja FLAG grupėms glaudžiai bendradarbiauti su turizmo ekspertais, kad, vadovaujantis EJRŽF 4-ąja kryptimi, būtų nustatyti projektai ir reikiamas finansavimas veiklai žuvininkystės regionuose įvairinti;
54. pažymi, kad EJRŽF teikia specialią finansinę paramą iniciatyvoms, kurias žvejų bendruomenėse vykdo moterys;
55. ragina valstybes nares nustatyti EJRŽF finansuojamų veiksmų atrankos kriterijus ir užtikrinti, kad įgyvendinant visus finansuojamus veiksmus būtų tinkamai integruojama ir skatinama lyčių lygybė (pavyzdžiui, pirmenybę teikiant veiksmams, kurie orientuoti būtent į moteris arba yra jų įgyvendinami);
56. ragina Komisiją atlikti šios veiklos daromo socialinio ir ekonominio poveikio, taip pat poveikio aplinkai tyrimą;
57. ragina Komisiją analizuoti socialinį ir ekonominį mėgėjų žvejybos poveikį sausumos turizmui, ypač kaimo vietovėse, ir siūlyti galimas priemones regionams, kuriuose tokios žvejybos potencialas nepakankamai išnaudojamas;
58. ragina valstybes nares ir Europos Komisiją tobulinti su žuvininkyste susijusio turizmo duomenų rinkimą ir tvarkymą;
59. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui, taip pat valstybių narių vyriausybėms ir patariamosioms taryboms.
- [1] OL L 354, 2013 12 28, p. 22.
- [2] OL L 149, 2014 5 20, p. 1.
- [3] OL L 327, 2000 12 22, p. 1.
- [4] OL C 419, 2015 12 16, p. 167.
- [5] OL C 75, 2016 2 26, p. 24.
- [6] „Indagine sulle abitudini e opinioni dei cittadini nel comprensorio del GAC “il mare delle Alpi” – Analisi della pescaturismo in Italia come strumento di sviluppo sostenibile“ (2015 m.).
- [7] „L’integrazione della pesca con altre attività produttive – La pescaturismo come modello sociale e culturale“, Cenasca Cisl ir kt. (2005 m.).
- [8] Su žuvininkyste susijusio turizmo socialinė ir ekonominė analizė EUSAIR – projektas NEMO 1M-MED14-11, WP2, 2.3 veiksmas.
- [9] „Perspectives for the development of tourism activities related to fishing“ („Su žvejyba susijusio turizmo plėtojimo perspektyvos“), Europos Parlamentas, IP/B/PECH/IC/2013–103 (2014).
- [10] „Perspectives for the development of tourism activities related to fishing“ („Su žvejyba susijusio turizmo plėtojimo perspektyvos“), Europos Parlamentas, IP/B/PECH/IC/2013–103 (2014).
- [11] Priimti tekstai, P8_TA(2015)0391.
- [12] tokia veikla, pavyzdžiui, yra silkių tuntų dienos ir uosto dienos Nyderlanduose;
AIŠKINAMOJI DALIS
Bendroji informacija. Poreikis įvairinti tradicinę žvejybos veiklą
Pastaraisiais dešimtmečiais daugelis tradicinių žvejybos bendruomenių visoje Europos Sąjungoje jaučia vis didesnį spaudimą dėl daugybės įvairių neigiamų veiksnių, pavyzdžiui, peržvejojimo ir žvejybos išteklių mažėjimo, klimato kaitos, taršos, gyventojų skaičiaus mažėjimo, mažėjančio žvejo profesijos patrauklumo ir t. t.
Be to, nors kai kuriose vietovėse žvejyba išlieka patrauklia profesinės veiklos galimybe, daugelyje vietovių žvejams vis sunkiau pavyksta deramai užsidirbti pragyvenimui. Dažnai tai, kad žvejybos sektoriuje dirba vis mažiau žmonių ir mažėja sektoriaus pelningumas, laikoma norma. Dėl to daugelyje Europos pakrančių bendruomenių toliau nyksta tradicinis gyvenimo būdas.
Todėl vis daugiau Europos tradicinės žvejybos bendruomenių nebegali kliautis tik tradicine žvejyba. Kad šios bendruomenės atsigautų ir išliktų gyvybingos, reikia nedelsiant rasti naujų sprendimų.
Neišvengiamai reikia įvairinti tradicinę veiklą ir pereiti prie kitų sričių, be kita ko, prie su žuvininkyste susijusio turizmo. Taip galima prisidėti prie naujų darbo vietų kūrimo, socialinės įtraukties ir atgaivinti nuo žuvininkystės priklausomas bendruomenes.
Galimas sprendimas – su žuvininkyste susijęs turizmas
Europos jūrų pakrančių vietovės, visų pirma Viduržemio jūros, taip pat Atlanto vandenyno, Baltijos jūros ir Juodosios jūros regionai yra populiariausi turistų traukos taškai, kiekvienais metais sulaukiantys milijonų lankytojų.
Deja, didžioji dalis šių turistų į pakrančių vietoves atkeliauja su dideliais kelionių organizatoriais ir palyginti nedaug jų užsuka į tradicinius žvejų kaimus. Tą patį būtų galima pasakyti apie įvairią veiklą ir kitas pramogas, kurias lankytojams gali pasiūlyti dauguma tradicinių žvejų bendruomenių. Kita vertus, pastaraisiais metais susidomėjimas darniu turizmu didėja ir reikėtų išnaudoti galimybę pritraukti tokių ekologija besidominčių turistų.
Svarbu padėti žvejybos bendruomenėms ir turistams atrasti vieni kitus ir užtikrinti, kad abi pusės būtų vienodai suinteresuotos puoselėti ilgalaikę naudingą partnerystę.
Tačiau siekiant išnaudoti šį potencialą reikia atsižvelgti į daugelį įvairių aspektų.
Infrastruktūra
Siekiant užtikrinti būtiną infrastruktūrą – nuo geresnio interneto ryšio iki naujų ir geresnių kelių tiesimo, kad būtų galima patogiai pasiekti atokius žvejybos kaimus, ir jūrų bei žvejybos įrangos atnaujinimo, kartu užtikrinant, kad tai daroma tvariai ir nekenkiant aplinkai – reikalingos investicijos nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis.
Sezoniškumas
Taip pat svarbus sezoniškumo klausimas, kuris gali būti sprendžiamas rengiant vietos festivalius, kulinarijos renginius, įkuriant muziejus arba teminius parkus, siūlant lankytojams įvairios veiklos visus metus nepriklausomai nuo oro sąlygų. Šiuo atžvilgiu ypač svarbios reklamos ir komunikacijos kampanijos.
Teisinis statusas
Bendro su žuvininkyste susijusio turizmo teisinio pagrindo nėra. Pavyzdžiui, Italijoje toks turizmas laikomas profesine veikla, o Prancūzijoje – atsitiktine veikla. Atsižvelgiant į teisinį statusą skirtingose valstybėse narėse, taip pat gali gerokai skirtis apmokestinimo sistema, licencijų išdavimo procedūros, įpareigojimai dėl kvalifikacijos ir t. t. Siekiant sudaryti vienodas sąlygas, reikia suderinti teisinį statusą.
Keleivių saugumas žvejybos laivuose
Žvejybos arba poilsinės kelionės turbūt yra viena iš akivaizdžiausių pramogų, kurią turistams gali pasiūlyti žvejai savo žvejybos laivuose, kai šie nenaudojami pagrindinei veiklai vykdyti. Tačiau tokiai veiklai taikomos saugumo taisyklės įvairiose valstybėse narėse gerokai skiriasi. Todėl reikia spręsti klausimą, kaip panaudoti turimus žvejybos laivynus, visų pirma smulkiosios žvejybos laivus, nepatiriant per didelių išlaidų ir kartu užtikrinant keleivių saugumą. Reikėtų suderinti saugumo taisykles, be to, turėtų būti paprasta gauti ir panaudoti lėšas taikant dabartines finansavimo priemones, pavyzdžiui, EJRŽF.
Su žuvininkyste susijusio turizmo sąvokos apibrėžties suderinimas
Šiuo metu ES teisės aktuose nėra sąvokos „su žuvininkyste susijęs turizmas“ apibrėžties, nors akivaizdu, kad toks turizmas turi didelį ekonominį ir socialinį potencialą ir yra susijęs su įvairiais klausimais, kurių daugelis galėtų būti sprendžiami Europos lygmeniu. Suderinti šią apibrėžtį galėtų būti pirmas veiksmas siekiant nuoseklesnės ES politikos šioje srityje.
Politikos sistema
Atrodo akivaizdu, kad vykdant su žuvininkyste susijusį turizmą būtų labai naudinga nustatyti plataus užmojo politikos sistemą. Todėl Komisija, valstybės narės, regioninės ir vietos valdžios institucijos, šio sektoriaus įmonės ir kiti suinteresuotieji subjektai privalo imtis kryptingų veiksmų, atitinkančių ES politiką, darančią įtaką šiam sektoriui. Reikėtų užtikrinti kuo didesnę sąveiką ir stiprinti suinteresuotųjų subjektų dialogą bei partnerystės ryšiais, tinklais, klasteriais ir t. t. pagrįstą bendradarbiavimą. Kadangi taikant EJRŽF ir kitas finansines priemones teikiama parama investicijoms ir taip prisidedama prie žvejų pajamų įvairinimo vykdant tokią papildomą veiklą kaip su žuvininkyste susijęs turizmas, lėšos naudojamos neveiksmingai ir reikėtų užtikrinti, kad pasinaudoti šiomis lėšomis būtų paprasčiau.
Sveikintinas žingsnis į priekį būtų Komisijos tyrimas, kuriame būtų nagrinėjami skirtingi konkretūs su žuvininkyste susijusio turizmo aspektai (socialinis ir ekonominis poveikis ir poveikis aplinkai) ir įvairiose valstybėse narėse jau sukaupta geriausia patirtis.
Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ (11.10.2016)
pateikta Žuvininkystės komitetui
dėl su žuvininkyste susijusio turizmo vaidmens įvairinant žuvininkystę
(2016/2035(INI))
Nuomonės referentas: István Ujhelyi
PASIŪLYMAI
Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Žuvininkystės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. pabrėžia, kad svarbu rengti strategijas, kurios padėtų įvairinti vietos regionų ekonomiką, užtikrinti daugiau darbo vietų ir pajamų šeimoms bei padėtų stabdyti užimtumo mažėjimą nuo žuvininkystės sektoriaus priklausomose bendruomenėse;
2. atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu skirti įvairų su žuvininkyste susijusį turizmą, kuris apima žvejybinį turizmą (tradicinės žvejybos turizmą (angl. pesca-tourism) ir pažintinės žvejybos turizmą (angl. ittitoursim)), jūros ir pajūrio vandens pramogas, mėgėjų žvejybą (įskaitant žūklės turizmą), vidaus vandenų žvejybą, ir veiklą, kurios pagrindas yra paveldas ir kultūra ir kuri skirta sąveikai su rinkodaros iniciatyvomis kurti, siekiant užtikrinti aukštos kokybės pirminius produktus, kartu paisant su gamtos paveldu, gyvūnų apsauga ir biologine įvairove susijusių reikalavimų;
Investicijos į naujoviškus, tvarius ir konkretiems poreikiams pritaikytus produktus
3. primena, jog 2010 m. komunikate dėl turizmo pažymima, kad tvaraus, atsakingo ir aukštos kokybės turizmo plėtra yra vienas pagrindinių Europos turizmo tikslų, siekiant skatinti darbo vietų kūrimą ir augimą;
4. pabrėžia, jog šiandien keliautojai kur kas geriau informuoti nei anksčiau, tad norint, kad turizmo vietovės klestėtų, jos turi daugiau dėmesio skirti būtinybei užtikrinti kokybę, autentiškumą bei gerą kainos ir kokybės santykį;
5. todėl mano, kad pasiūla turi būti pritaikyta prie naujos konkrečius poreikius atitinkančių produktų paklausos populiariuose pajūrio kurortuose ir nesugadintose kaimo, pakrančių ir salų vietovėse ir kad turi būti kuriamos prie potencialios šio pobūdžio paklausos pritaikytos rinkodaros platformos;
6. atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu remti verslo platformas, kurios orientuotųsi į vartotojo, besidominčio aukščiausios kokybės turizmo paslaugomis, tipą, taigi, imantis viešųjų iniciatyvų ir tinkamos finansuoti veiklos, prioritetas turi būti teikiamas įgūdžių šioje srityje lavinimui ir technologijų infrastruktūros bei skaitmeninio platinimo platformų kūrimui;
7. mano, kad atsakingi ir tvarūs žuvininkystės įvairinimo verslo modeliai turi apimti pagarbą vietos žvejų bendruomenių kultūrai ir pagalbą apsaugant jų tapatybę; ypač pabrėžia, kad su turizmu susijusi mėgėjų žvejyba turėtų būti suderinama su mažų vietos smulkiosios žvejybos įmonių interesais;
8. mano, jog svarbu, kad tradicinės žvejybos ir pažintinės žvejybos turizmas būtų vystomas kaip aktyvaus poilsio patirtis, kuri neštų didelę papildomą naudą, pvz., būtų puoselėjama laivybos kultūra ir žuvininkystės tradicijos bei žinios aplinkosauginio sąmoningumo ir rūšių išsaugojimo srityse;
9. pabrėžia, kad svarbūs ekologiški verslo modeliai, ir todėl rekomenduoja aplinkos ekspertams visuomet palaikyti glaudų ryšį su vietos veiklos grupėmis (pvz., žuvininkystės ir akvakultūros vietos veiklos grupėmis bei kaimo vietos veiklos grupėmis);
10. pabrėžia, kad viena iš tradicinės žvejybos turizmo kliūčių, dėl kurios ribojama galima nauda žvejams, yra reglamentavimo našta, tenkanti smulkiajai komercinei laivybai, ir didelės išlaidos žvejybos laivų remontui norint, kad jie atitiktų turizmo standartus;
11. rekomenduoja parengti bendras nacionalinio lygmens žvejybos turizmo apibrėžtis ir taisykles, kad būtų išvengta situacijos, kai valstybės narės taiko skirtingus teisės aktus ir reglamentus;
12. pažymi, kad, norint paskatinti būtinas investicijas, būtina supaprastinti žvejybos įmonėms tenkančią reglamentavimo naštą, ypač susijusią su saugumo taisyklėmis, statybos teisės aktais ir laivų sauga;
13. nepritaria pastangoms nustatyti pernelyg didelius nacionalinio ar regioninio lygmens mokesčius kapitonams mėgėjams, kurie naudojasi viešais vidaus vandenų keliais, nes tokie mokesčiai būtų biurokratinis apribojimas ir varžytų tradicinės žvejybos bei laivų turizmą;
14. pažymi, jog būtina ieškoti būdų didinti galimą šių pertvarkytų laivų paklausą išplečiant tai, kas siūloma, kad tai taptų patrauklu, pvz., švietimo bendruomenei, turinčiai tokios naudojimosi žemės ūkio sektoriumi mokymo tikslais patirties, kaip mokyklinių ūkių projektai;
15. teigiamai vertina regioniniu ir nacionaliniu lygmeniu teikiamus pasiūlymus įvesti turistinius leidimus žvejybai, tačiau – atsižvelgiant į teisės aktus dėl žvejybos ir gyvūnų gerovės – jais turi būti garantuojamos minimalios ekspertinės žinios, kad būtų užtikrintas žvejybos nuostatų laikymasis ir teisingas naudojimasis meškere bei elgesys su sugautomis žuvimis;
16. atkreipia dėmesį į žvejybos turizmo svarbą išsaugant kultūrines ir kulinarines tradicijas bei tradicinį gyvenimo būdą pajūrio ir pakrančių vietovėse;
17. primena Komisijai, kad, skatinant žvejybos turizmą, gali padidėti naujų turizmo vietų, kurių potencialas dar nėra panaudotas, matomumas;
18. pabrėžia, kad, norint skatinti žvejybos ekologinį turizmą, žvejybos vietovėse turėtų būti pasirūpinta specialia infrastruktūra, pvz., kempingais ir švartavimosi vietomis, stovėjimo vietomis ir rekreaciniais objektais;
19. pažymi, kad vienose valstybėse narėse žūklės turizmas yra gerai išvystytas ir augantis verslo segmentas, tačiau kitose jo potencialas ir toliau neišnaudojamas; atkreipia dėmesį į pramoginės žūklės turizmo svarbą pakrančių ir kaimo regionams, taip pat į vidaus vandenų žvejybą, kaip itin vertingą darnaus vystymosi principus atitinkančią veiklą;
20. pabrėžia, kad būtina įvertinti poveikį, kurį žvejybai daro su turizmu susijusi mėgėjų žvejybos veikla;
21. ragina Komisiją analizuoti socialinį ir ekonominį mėgėjų žvejybos poveikį sausumos turizmui, ypač kaimo vietovėse, ir siūlyti galimas priemones regionams, kuriuose tokios žvejybos potencialas nepakankamai išnaudojamas;
Maksimalus ES finansinės paramos išnaudojimas
22. ragina Komisiją analizuoti ES veiksmų, kurių imtasi siekiant vystyti žuvininkystės regionus ir ekonomiškai įvairinti žuvininkystę, veiksmingumą, įskaitant veiksmus, kurie vykdomi Europos struktūrinių fondų ir ypač Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) lėšomis; ragina Komisiją skelbti reguliarias apžvalgas, kuriose būtų informuojama, kokie projektai buvo paremti ir už kokią sumą;
23. ypač tikisi, kad būsimasis bendruomenės inicijuotos vietos plėtros (BIVP) principo vertinimas, kurį atliks Komisija, padės geriau suprasti įvairinimo priemonių, kurių imtasi EJRŽF veiklos, taip pat kaimo vietos veiklos grupių ir žuvininkystės ir akvakultūros vietos veiklos grupių parengtų bendrų strategijų pagrindu, socialinį ir ekonominį poveikį;
24. pabrėžia, kad 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu žuvininkystės ir akvakultūros vietos veiklos grupės disponavo 486 mln. EUR Europos žuvininkystės fondo (EŽF) lėšų ir kad tuo laikotarpiu buvo paremta apie 12 000 vietos projektų;
25. taip pat pabrėžia, kad einamuoju finansavimo laikotarpiu visas prieinamas EJRŽF finansavimas BIVP priemonėms padidėjo iki 514 mln. EUR;
26. ragina valstybes nares ir žuvininkystės ir akvakultūros vietos veiklos grupes kuo labiau naudotis prieinamomis lėšomis, o esant galimybių – ir daugiašaliu finansavimu (kartu su ERPF, EŽŪFKP ir ESF lėšomis);
27. ragina valstybes nares tinkamai pasinaudoti prieinamomis EJRŽF lėšomis profesionaliems žvejyboms laivams remontuoti ir atnaujinti bei žvejybos įmonių projektams vykdyti, taip pat kurti regioninio lygmens informacinius punktus, kurie teiktų reikiamą informaciją ir paramą;
28. rekomenduoja žuvininkystės ir akvakultūros vietos veiklos grupėms glaudžiai bendradarbiauti su turizmo ekspertais, kad, vadovaujantis EJRŽF 4-ąja kryptimi, būtų nustatyti projektai ir reikiamas finansavimas veiklai žuvininkystės regionuose įvairinti;
29. pažymi, kad EJRŽF teikia specialią finansinę paramą iniciatyvoms, kurias žvejų bendruomenėse skatina moterys;
30. ragina valstybes nares nustatyti EJRŽF finansuojamų veiksmų atrankos kriterijus ir užtikrinti, kad įgyvendinant visus finansuojamus veiksmus būtų tinkamai integruojama ir skatinama lyčių lygybė (pvz., pirmenybę teikiant veiksmams, kurie orientuoti būtent į moteris arba yra jų įgyvendinami);
31. rekomenduoja teikti specialią finansinę paramą žvejybos vietovių vietos valdžios institucijoms, kad jos galėtų atidaryti informacinius punktus, kurie pristatytų, viešintų ir teiktų informaciją apie žvejų bendruomenes ir tradicinius produktus bei tų vietovių turizmo tikslus;
32. rekomenduoja teikti specialią finansinę paramą verslumui ir inovacijoms skatinti finansuojant nuo žvejybos pramonės priklausomą veiklą;
33. rekomenduoja Komisijai kartu su valstybėmis narėmis patvirtinti tinkamą sąvoką tokioms žvejų bendruomenėms Sąjungoje arba pabaseiniuose, kaip Portugalijos pajūrio bendruomenės „Aldeias do Mar“, apibrėžti dalyvaujant žuvininkystės vietos veiklos grupėms; ragina suteikti būtiną finansavimą, kad būtų sukurtas Europos tinklas, skirtas keistis geriausia praktika ir planuoti žvejybos veiklą, įskaitant informaciją apie įdomias vietas ir kiekvienos žvejybos bendruomenės ypatumus;
Produktų įvairinimo skatinimas
34. yra įsitikinęs, kad proporcingas alternatyvių ir tikslinių turizmo produktų derinys ir tinkama tokių produktų reklama ir rinkodara gali padėti subalansuoti sezoniškumo problemas;
35. pabrėžia, jog, norint pasiekti įvairinimo tikslą, visos verslumo iniciatyvos turi būti įgyvendinamos vietoje, užtikrinant, kad įmonių ir kooperatyvų kontrolė būtų išsaugota tuo lygmeniu; pažymi, kad šiais tikslais ypač tinkamos socialinės ekonomikos iniciatyvos;
36. todėl ragina paremti vietos verslininkų vadovaujamas rinkodaros platformas, siekiant užtikrinti, kad jie liktų kuo labiau įsitraukę į veiklą, susijusią su visa vertės grandine, ir joje dalyvautų bei ją kontroliuotų;
37. pabrėžia, kad, norint įvairinti produktus, būtina tinkamai juos reklamuoti ir kad tikslinei žvejų grupei būtina matomumo strategija, įskaitant tarpvalstybines reklamos iniciatyvas;
38. todėl mano, kad žvejybos vietos turėtų svarstyti galimybę imtis bendrų rinkodaros kampanijų su kitomis to paties regiono lankomomis vietomis, kaip buvo siūloma Parlamento pranešime „Nauji turizmo skatinimo Europoje iššūkiai ir koncepcijos“, ir, bendradarbiaujant tarptautiniu lygmeniu, viešinti informaciją apie bendras rinkodaros platformas, ypatingą dėmesį skiriant reklamai ir pardavimui internetu;
39. laikosi nuomonės, kad pagal šią rinkodaros strategiją turėtų būti užtikrinta aukštos kokybės šviežių ar perdirbtų produktų, gastronomijos ir turizmo rinkodaros iniciatyvų sąveika, sugrupuojant jas teritorinėmis zonomis, kurios suderinamos ir (arba) sąveikios kultūros, su gamyba susijusiu ar aplinkos apsaugos požiūriu;
40. ragina Komisiją aktyviai remti ir skatinti investicijas į žuvininkystės įvairinimą vietos žuvies produktų rinkodaros ir perdirbimo požiūriu bei skatinti vietos platinimo kanalų vystymą;
41. primena Komisijai, kad būtina skatinti tradicinius žuvininkystės produktus ir juos sertifikuoti bei kurti žvejybos vietovėms būdingus vietos prekių ženklus;
42. ragina Komisiją paremti investicijas į žuvininkystės sektoriaus įvairinimą vystant papildomą veiklą, įskaitant investavimą į laivus, mokymus, saugos įrangą, taip pat kultūros ir švietimo veiklą;
43. ragina Komisiją aktyviai paremti investicijas į žuvininkystės įvairinimą kultūros ir meno srityje, kaip dalį tradicinio paveldo, taip pat paremti investicijas į tradicinio ir žvejybos paveldo (būdų ir žvejybos įrankių) populiarinimą apskritai;
44. ragina valstybes nares, taip pat regionines ir vietos valdžios institucijas dalytis geriausia praktika, kad apie naujoviškus su žuvininkyste susijusio turizmo produktus, kurie, kaip pasitvirtino, yra sėkmingi ekonominiu, socialiniu ir aplinkos požiūriais, būtų daugiau sužinoma platesniu regionų mastu;
45. ragina Komisiją Europos žuvininkystės regionų tinklo (FARNET) ir žuvininkystės vietos veiklos grupių veiklos pagrindu skatinti visos Europos dialogą su uostais ir turizmo sektoriaus suinteresuotosiomis šalimis bei aplinkos ekspertais;
46. ragina Komisiją įtraukiant Europos kelionių komisiją ir naudojantis savo portalu visiteurope.com populiarinti tvarios mėgėjų žvejybos turizmo vietas Europoje ir, įgyvendinant tikslinę informacinę kampaniją, informuoti žvejybos įmones apie šių naujų tvarių verslo modelių potencialą bei jų teikiamas augimo galimybes;
Žinios ir įgūdžiai
47. ragina valstybes nares, taip pat regionines ir vietos valdžios institucijas plačiai skleisti informaciją apie Komisijos Europos darbo mobilumo portalą EURES, kuriame darbo ieškantiems asmenims ir darbdaviams teikiama informacija apie darbo galimybes, įgūdžių ir mokymo poreikius mėlynųjų darbo vietų sektoriuje, ir populiarinti atvirus interneto kursus įgūdžiams, susijusiems su turizmo valdymu ir naujovišku tradicinės žvejybos turizmu, atnaujinti arba persiorientuoti;
48. ragina Komisiją į Europos smulkiojo verslo portalą įtraukti specialų skirsnį, kurio tikslas būtų padėtų verslininkams / žvejams gauti finansavimą su žuvininkyste susijusio turizmo veiklai;
49. pabrėžia, jog būtina didinti vietos verslininkų informuotumą ir rengti jiems mokymus apie naujas bendras interneto platformas, skirtas su turizmu susijusių produktų, įskaitant patirtimi grindžiamą turizmą, reklamai ir pardavimui, ir skatinti juos diegti šiuos elementus į savo įmonių veiklą siekiant užtikrinti, kad įvairinimo nešama nauda liktų vietos bendruomenėms.
GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI
Priėmimo data |
11.10.2016 |
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
38 4 2 |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Daniela Aiuto, Lucy Anderson, Marie-Christine Arnautu, Inés Ayala Sender, Georges Bach, Izaskun Bilbao Barandica, Deirdre Clune, Michael Cramer, Luis de Grandes Pascual, Andor Deli, Isabella De Monte, Jacqueline Foster, Dieter-Lebrecht Koch, Merja Kyllönen, Miltiadis Kyrkos, Bogusław Liberadzki, Peter Lundgren, Marian-Jean Marinescu, Georg Mayer, Gesine Meissner, Cláudia Monteiro de Aguiar, Renaud Muselier, Markus Pieper, Salvatore Domenico Pogliese, Tomasz Piotr Poręba, Gabriele Preuß, Christine Revault D’Allonnes Bonnefoy, Dominique Riquet, Massimiliano Salini, David-Maria Sassoli, Claudia Schmidt, Jill Seymour, Claudia Țapardel, Keith Taylor, Pavel Telička, Wim van de Camp, Roberts Zīle, Kosma Złotowski, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Knut Fleckenstein, Maria Grapini, Werner Kuhn |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis) |
Olle Ludvigsson |
||||
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
Priėmimo data |
30.5.2017 |
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
24 1 0 |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Marco Affronte, Clara Eugenia Aguilera García, Renata Briano, Alain Cadec, David Coburn, Richard Corbett, Diane Dodds, Linnéa Engström, João Ferreira, Sylvie Goddyn, Mike Hookem, Ian Hudghton, Carlos Iturgaiz, António Marinho e Pinto, Gabriel Mato, Norica Nicolai, Liadh Ní Riada, Ulrike Rodust, Annie Schreijer-Pierik, Remo Sernagiotto, Ricardo Serrão Santos, Isabelle Thomas, Ruža Tomašić, Peter van Dalen, Jarosław Wałęsa |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Ole Christensen, Rosa D’Amato, Norbert Erdős, Jens Gieseke, Seán Kelly, Verónica Lope Fontagné, Francisco José Millán Mon |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis) |
John Stuart Agnew, Paloma López Bermejo |
||||
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE
1.1 Galutinis balsavimas
24 |
+ |
|
ALDE |
António Marinho e Pinto, Norica Nicolai |
|
ECR |
Remo Sernagiotto, Ruža Tomašić, Peter van Dalen |
|
EFDD |
Rosa D'Amato |
|
ENF |
Gilles Lebreton |
|
GUE/NGL |
Paloma López Bermejo |
|
PPE |
Alain Cadec, Jens Gieseke, Carlos Iturgaiz, Verónica Lope Fontagné, Gabriel Mato, Annie Schreijer-Pierik, Jarosław Wałęsa |
|
S&D |
Clara Eugenia Aguilera García, Renata Briano, Ole Christensen, Ulrike Rodust, Ricardo Serrão Santos, Isabelle Thomas |
|
Verts/ALE |
Marco Affronte, Linnéa Engström, Ian Hudghton |
|
1 |
- |
|
EFDD |
John Stuart Agnew |
|
0 |
0 |
|
|
|
|