PRANEŠIMAS su ne teisėkūros pasiūlymu dėl rezoliucijos dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kubos Respublikos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo sudarymo Sąjungos vardu projekto
23.6.2017 - (12502/2016 – C8-0517/2016 – 2016/0298(NLE) – 2017/2036(INI))
Užsienio reikalų komitetas
Pranešėja: Elena Valenciano
NE TEISĖKŪROS PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kubos Respublikos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo sudarymo Sąjungos vardu projekto
(12502/2016 – C8-0517/2016 – 2016/0298(NLE) – 2017/2036(INI))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į ES ir Kubos diplomatinių santykių užmezgimą 1988 m.,
– atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (12502/2016),
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kubos Respublikos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimą (PDBS) (12504/2016),
– atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 207 ir 209 straipsnius ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto i papunktį ir 218 straipsnio 8 dalies antrą pastraipą (C8-0517/2016),
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartį), ir visų pirma į jos V antraštinę dalį dėl išorės veiksmų,
– atsižvelgdamas į SESV, ir visų pirma į jos Penktosios dalies I–III ir V antraštines dalis,
– atsižvelgdamas į Bendrąją poziciją 1996 m. gruodžio 2 d. Tarybos nustatytą remiantis Europos Sąjungos sutarties J.2 straipsniu dėl Kubos[1],
– atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 6 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2016/2233, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 96/697/BUSP dėl Kubos[2],
– atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 17 d. Tarybos išvadas dėl Visuotinės Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategijos,
– atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 30 d. Komisijos komunikatą „Europos Sąjunga ir Lotynų Amerika – pasaulinės reikšmės partnerystė“ (COM(2009)0495),
– atsižvelgdamas į neseniai vykusiuose Lotynų Amerikos ir Karibų regiono valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimuose priimtas deklaracijas, ypač 2015 m. birželio 10–11 d. Briuselyje įvykusiame antrajame ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrijos (CELAC) aukščiausiojo lygio susitikime, kurio bendra tema buvo „Mūsų bendros ateities kūrimas. Siekiant klestinčios, darnios ir tvarios visuomenės mūsų piliečiams“, priimtą politinę deklaraciją „Partnerystė ateities kartoms“,
– atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 19 d. Tarybos išvadas dėl ES ir Karibų regiono bendros strategijos,
– atsižvelgdamas į specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais kalbą bendrame šio Parlamento Užsienio reikalų komiteto ir Žmogaus teisių pakomitečio posėdyje 2016 m. spalio 12 d., kurioje jis paaiškino ES ir Kubos dialogo žmogaus teisių klausimais rezultatus,
– atsižvelgdamas į Kubos pilietinės visuomenės organizacijų pranešimus,
– atsižvelgdamas į savo ... teisėkūros rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo projekto,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kubos, ypač į 2004 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl Kubos[3], 2006 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl ES politikos Kubos vyriausybės atžvilgiu[4], 2007 m. birželio 21 d. rezoliuciją dėl Kubos[5] ir 2010 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl sąžinės kalinių Kuboje[6],
– atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir kitas tarptautines žmogaus teisių srities sutartis ir priemones,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 2 dalį,
– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomones (A8-0233/2017),
A. kadangi Europą ir Kubą sieja glaudūs istoriniai, ekonominiai ir kultūriniai ryšiai;
B. kadangi ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalių santykiai yra įvairūs ir apima platų spektrą;
C. kadangi ES palaiko ryšius su Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrija (CELAC); kadangi CELAC teigiamai vertina galimybę plėtoti ES ir Kubos santykius;
D. kadangi Kuba yra vienintelė šalis Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione, su kuria ES nėra pasirašiusi jokios rūšies susitarimų; kadangi 20 jos valstybių narių su šia sala yra pasirašiusios įvairių tipų dvišalius susitarimus ir su ja palaiko gerus santykius;
E. kadangi Bendroji pozicija 96/697/BUSP buvo panaikinta 2016 m. gruodžio 6 d. Tarybos sprendimu (BUSP) 2016/2233;
F. kadangi 2008 m. buvo iš naujo pradėtas ES ir Kubos aukšto lygio dialogas ir atnaujintas dvišalis vystomasis bendradarbiavimas; kadangi 2010 m. Taryba pradėjo svarstymus dėl ES ir Kubos santykių ateities ir 2014 m. vasario mėn. priėmė derybinius nurodymus ir po jų oficialios derybos dėl PDBS buvo pradėtos 2014 m. balandžio mėn. ir baigtos 2016 m. kovo 11 d.;
G. kadangi PDBS apibrėžiami ES ir Kubos santykių bendrieji principai bei tikslai, įskaitant tris pagrindinius skyrius dėl politinio dialogo, bendradarbiavimo ir sektorių politikos dialogo, taip pat prekybos ir bendradarbiavimo prekybos srityje;
H. kadangi žmogaus teisės įtrauktos tiek į politinio dialogo, tiek į bendradarbiavimo skyrių; kadangi PDBS abi šalys patvirtina, jog gerbia visuotines žmogaus teises, nustatytas Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir kitose tarptautinėse žmogaus teisių priemonėse; kadangi PDBS abi šalys patvirtino savo įsipareigojimą stiprinti Jungtinių Tautų vaidmenį ir laikytis visų Jungtinių Tautų chartijoje įtvirtintų principų ir tikslų; kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnį ES išorės veiksmai turėtų būti grindžiami demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių, įskaitant pilietines, politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises, ir pagrindinių laisvių visuotinumo bei nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principais ir vykdant ES išorės veiksmus turi būti laikomasi Jungtinių Tautų chartijoje ir tarptautinėje teisėje nustatytų principų; kadangi dėl šios priežasties pagrindinis PDBS siekis turėtų būti žmogaus teisių paisymas ir demokratijos bei teisinės valstybės principų gynimas;
I. kadangi PDBS apima vadinamąją žmogaus teisių sąlygą, kuri yra svarbi standartinė esminė tarptautinių ES susitarimų dalis, suteikianti galimybę sustabdyti PDBS tuo atveju, jei pažeidžiamos nuostatos dėl žmogaus teisių;
J. kadangi abi šalys susitarė dėl bendrų sąlygų ir bendradarbiavimo sričių skyriuje dėl bendradarbiavimo, įskaitant tokius klausimus kaip žmogaus teisės, valdymas, teisingumas ir pilietinė visuomenė;
K. kadangi Kuba pasirengusi imtis bendradarbiavimo su ES pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (EDŽTRP); kadangi pagrindiniai EDŽTRP tikslai – yra demokratijos palaikymas, vystymas ir stiprinimas trečiosiose šalyse ir pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei jų paisymo didinimas; kadangi PDBS abi šalys pripažįsta, kad demokratija yra grindžiama laisvai reiškiama žmonių valia sukurti savo politines, ekonomines, socialines ir kultūrines sistemas ir visapusišku žmonių dalyvavimu visose gyvenimo srityse;
L. kadangi ES ir Kubos dialogas žmogaus teisių klausimais, kuriam vadovauja ES specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimais, užmegztas 2015 m.; kadangi žmogaus teisių padėtis toliau kelia susirūpinimą;
M. kadangi klausimai, svarstyti antrajame dialogo žmogaus teisių klausimais susitikime, vykusiame 2016 m. birželio mėn. Kuboje, kuriame dalyvavo šios srities šakinės ministerijos ir agentūros, apėmė asociacijų laisvę ir žmogaus teisių klausimus daugiašaliame kontekste, pavyzdžiui, mirties bausmės klausimą; kadangi 2017 m. gegužės 22 d. Briuselyje įvyko trečiasis dialogas žmogaus teisių klausimais;
N. kadangi Europos Parlamentas tris kartus Kubos aktyvistams skyrė Sacharovo premiją už minties laisvę: 2002 m. premiją gavo Oswaldo Payá, 2005 m. – „Baltai vilkinčios moterys“ ir 2010 m. – Guillermo Fariñas;
O. kadangi ES tapo didžiausia užsienio investuotoja Kuboje ir pagrindine jos eksporto ir apskritai prekybos partnere, nes ES bendra prekyba su Kuba ir eksportas į ją nuo 2009 m. iki 2015 m. padvigubėjo;
P. kadangi PDBS vienas skyrius skirtas tarptautinės prekybos principams ir jame nagrinėjami klausimai, susiję su bendradarbiavimu muitų srityje, palankesnėmis sąlygomis prekybai ir jos įvairinimu, techninėmis normomis ir standartais, tvaria prekyba ir stabilios, skaidrios ir nediskriminacinės verslo ir investicijų tvarkos skatinimu; kadangi prekybos liberalizavimas, ekonominės ir finansinės investicijos, technologinės naujovės ir visos rinkos laisvės sudarytų sąlygas šiai salai modernizuoti savo ekonomiką;
Q. kadangi Kubai skirtas pertvarkos, atnaujinimo ir modernizavimo siūlymas įtrauktas į „ekonominės ir socialinės politikos gaires“, priimtas po viešųjų diskusijų procedūros 2011 m.;
R. kadangi 2016 m. Kuboje buvo pradėtos dvejos viešosios diskusijos dėl „Ekonomikos ir socialinio modelio konceptualizavimo“ ir „Nacionalinės ekonomikos ir socialinio vystymosi plano iki 2030 m.: Tautos vizija, kryptys ir strateginiai sektoriai“;
S. kadangi ES ir Kuba susitarė lyčių aspektą įtraukti į visas bendradarbiavimo sritis ir ypatingą dėmesį skirti prevencijai ir kovai su visų formų smurtu prieš moteris;
T. kadangi Kuba yra pasirašiusi vienuolika iš aštuoniolikos Jungtinių Tautų žmogaus teisių konvencijų ir ratifikavusi aštuonias iš jų; kadangi Kuba nėra ratifikavusi Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto ir Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto;
U. kadangi Kuba ratifikavo visas aštuonias pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijas;
V. kadangi Kubos Nacionalinė Asamblėja nuo 1977 m. priklauso Pasaulinei parlamentų sąjungai;
W. kadangi Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė dvidešimt šešias rezoliucijas, kuriose ragino nutraukti JAV embargą Kubai, ir kadangi 2016 m. spalio mėn. pirmą kartą tokio turinio rezoliucija buvo priimta vienbalsiai;
X. kadangi šis embargas Kubai, taip pat kaip daugiau kaip 50 metų šiai šaliai taikomi JAV įstatymai, turintys eksteritorialumo elementų, kaip antai Helmso ir Burtono teisės aktai, tebetaikomi toliau, nepaisant šių dviejų šalių santykių normalizavimo; kadangi jie stabdo normalų salos ekonominį vystymąsi, lemia didžiulius ekonominius nuostolius ir daro poveikį Europos įmonių veiklai saloje;
Y. kadangi Kuba vaidina svarbų ir konstruktyvų vaidmenį kaip tarpininkė sprendžiant konfliktus šalių viduje ir tarp šalių, pastaruoju metu to pavyzdžiu tapo Taikos susitarimas tarp Kolumbijos vyriausybės ir Kolumbijos revoliucinių ginkluotųjų pajėgų (isp. FARC);
1. palankiai vertina tai, kad 2016 m. gruodžio 12 d. Briuselyje pasirašytas ES ir Kubos PDBS, ir pareiškia, kad tai priemonė, kuri užtikrins naują ES ir Kubos santykių sistemą ir atitiks ES interesus, pakeitusi 1996 m. Bendrąją poziciją; pabrėžia, kad šio susitarimo sėkmė priklauso nuo jo įgyvendinimo ir laikymosi;
2. pažymi, kad ES ir Kubos santykiai yra didelės strateginės svarbos;
3. teigia, kad PDBS struktūra, turinys ir dinamika atitinka ES institucijų išorės santykių srityje nustatytus principus ir vertybes;
4. pabrėžia, kad ES Taryba susitarė nustatyti naują santykių su Kuba sistemą ir priėmė sprendimą pradėti derybas ir jas sėkmingai užbaigti per labai trumpą laikotarpį;
5. atkreipia dėmesį į įsipareigojimą, kurį Kuba prisiima kartu su ES, ir abiejų šalių atsakomybę vykdyti susitarimo nuostatas, be kita ko, vykdant politinį dialogą;
6. primena, kad PDBS, kaip pirmasis susitarimas tarp ES ir Kubos, bus svarbus žingsnis plėtojant dvišalius santykius tarp susitarimo šalių; palankiai vertina tai, kad abi šalys susitarė plėtoti šiuos santykius struktūriškai, abipusiškai laikydamosi darbotvarkės ir abiem pasirašiusioms šalims privalomų įsipareigojimų;
7. pabrėžia, kad svarbu, jog buvo įtrauktas politinio dialogo skyrius ir sukurtas institucionalizuotas ES ir Kubos dialogas žmogaus teisių klausimais; ragina ES per šį dialogą remti Parlamento požiūrį į demokratiją, visuotines žmogaus teises ir pagrindines laisves, kaip antai saviraiškos, susirinkimų ir politinių asociacijų laisvę, visų rūšių informacijos laisvę, ir jos pasaulinio masto politiką, kuria remiami žmogaus teisių gynėjai; ragina abi šalis suteikti garantijas žmogaus teisių gynėjų darbui ir aktyviam pilietinės visuomenės politinės opozicijos veikėjų nevaržomam dalyvavimui šiame dialoge;
8. pabrėžia ES ir Kubos dialogo žmogaus teisių klausimais svarbą ir džiaugiasi, kad jis buvo pradėtas prieš baigiant derybas dėl PDBS sudarymo; pakartoja, kad ES politikos Kubos atžvilgiu siekiai apima pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms ir palankių sąlygų ekonomikos ir socialiniam modernizavimui, kurio tikslas – pagerinti Kubos gyventojų gyvenimo lygį, sudarymą;
9. atkreipia dėmesį į Kubos pastangas siekiant perkelti į savo teisės sistemą pagrindinius JT žmogaus ir darbo teisių principus ir primygtinai ragina ratifikuoti likusias JT konvencijas dėl žmogaus teisių, visų pirma Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą ir Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims fakultatyvinį protokolą; atkreipia dėmesį į Kubos nacionalinio lytinio švietimo centro darbą; ragina Kubos vyriausybę toliau dėti pastangas, kad būtų nutraukta visų rūšių diskriminacija ir marginalizacija, kurių objektas – LGBT bendruomenė;
10. ragina Kubos vyriausybę savo žmogaus teisių politiką suderinti su chartijose, deklaracijose ir tarptautinėse priemonėse, kurias Kuba yra pasirašiusi, apibrėžtais tarptautiniais standartais; primygtinai teigia, kad žmonių persekiojimas ir kalinimas dėl jų idealų ir jų taikios politinės veiklos pažeidžia Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje išdėstytas nuostatas, todėl ragina paleisti visus tokiomis aplinkybėmis įkalintus asmenis;
11. primena, kad PDBS apima nuostatą dėl susitarimo sustabdymo tuo atveju, jei pažeidžiamos nuostatos dėl žmogaus teisių; ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) užtikrinti, kad su Parlamentu būtų nuolat dalijamasi informacija apie PDBS įgyvendinimą, PDBS nustatytų dvišalių įsipareigojimų vykdymą ir ypač apie visų žmogaus, aplinkos ir darbo teisių nuostatų, minimų šioje rezoliucijoje, įgyvendinimą; ragina EIVT, ypač pasitelkus ES delegaciją, dėti visas įmanomas pastangas siekiant atidžiai stebėti žmogaus teisių ir pagrindinių teisių paisymą Kuboje įgyvendinant PDBS ir apie tai pranešti Europos Parlamentui;
12. pabrėžia, kad PDBS turėtų padėti pagerinti Kubos piliečių gyvenimo sąlygas ir socialines teises, dar kartą patvirtindamas, jog svarbu sistemingai dirbti siekiant skatinti demokratijos ir žmogaus teisių, įskaitant saviraiškos, asociacijų ir susirinkimų laisvę, vertybes;
13. palankiai vertina tai, kad PDBS pateiktos tiesioginės nuorodos į pilietinę visuomenę kaip bendradarbiavimo veikėją; reiškia savo tvirtą solidarumą su Kubos gyventojais ir savo paramą pažangai užtikrinant demokratijos ir pagrindinių laisvių paisymą bei jų gynimą; ragina abi susitarimo šalis skatinti aktyvų Kubos pilietinės visuomenės vaidmenį šio susitarimo įgyvendinimo etapu;
14. primena labai svarbų Kubos pilietinės visuomenės vaidmenį šalies ekonominio ir demokratinio vystymosi srityje; pabrėžia, kad pilietinė visuomenė turi būti lyderė visose šio susitarimo srityse, įskaitant sritis, susijusias su parama vystymuisi; primena, kad Parlamentas, teikdamas Sacharovo premiją, remia Kubos pilietinės visuomenės vaidmenį propaguojant Kuboje žmogaus teises ir demokratiją.
15. primena, kad interneto junglumas Kuboje yra vienas prasčiausių pasaulyje ir kad prieiga prie interneto yra labai brangi, o turinys tebėra ribojamas; džiaugiasi tuo, kad daugiau kubiečių gauna prieigą prie interneto, tačiau mano, kad vyriausybė turėtų imtis tolesnių priemonių necenzūruojamai prieigai stiprinti ir gyventojų skaitmeninėms teisėms gerinti;
16. ragina, kad tinkamu periodiškumu ir laikydamasi susitarime numatytos koordinavimo sistemos, EIVT informuotų Parlamentą apie susitarimo įgyvendinimo ir taikymo pažangą;
17. atkreipia dėmesį į Kubos ir JAV santykių normalizavimo procesą, 2015 m. atkūrus diplomatinius santykius, ir skatina tolesnes pastangas;
18. ragina nutraukti JAV vykdomą salos ekonominę blokadą, taip pat panaikinti su ja susijusius įstatymus ir vienašales priemones, ypač tas, kurios daro eksteritorinį poveikį, kadangi jos varžo Kubos ekonominę veiklą ir toliau daro didelį poveikį Kubos gyventojams; smerkia ekstrateritorinių sankcijų taikymą Europos įmonėms už tai, kad jos prekiauja su Kuba; pabrėžia, kad normalizavimo procesas negalės būti baigtas tol, kol nebus nutrauktas ekonominis, prekybinis ir finansinis embargas, kaip nuo 1992 m. to reikalauja JT Generalinė Asamblėja;
19. pripažįsta, kad PDBS gali prisidėti prie reformų, prisitaikymo ir modernizavimo procesų, kurie jau pasiūlyti Kuboje, ypač atsižvelgiant į Kubos tarptautinių partnerių įvairinimą ir bendros politinio ir ekonominio vystymosi sistemos kūrimą; pabrėžia, kad glaudesni politiniai ir ekonominiai ryšiai su Kuba galėtų padėti šioje šalyje vykdyti politines reformas, kurios atitiktų Kubos gyventojų lūkesčius; ragina Europos institucijas ir valstybes nares padėti Kuboje įvykdyti ekonomines ir politines permainas, skatinant perėjimą prie visiškai demokratinių ir rinkimų standartų, kurių laikantis būtų gerbiamos visų šalies piliečių pagrindinės teisės; remia įvairių ES užsienio politikos priemonių, ypač EDŽTRP, naudojimą, siekiant sustiprinti ES dialogą su Kubos pilietine visuomene ir tais, kurie palaiko taikias permainas Kuboje;
20. pažymi, kad PDBS, kaip pirmuoju ES ir Kubos susitarimu, kuriame yra skyrius dėl prekybos ir bendradarbiavimo prekybos srityje, kuriuo siekiama sukurti labiau nuspėjamą ir skaidresnę aplinką vietos ir Europos ekonominės veiklos vykdytojams, sukuriama nauja šių santykių teisinė sistema;
21. pažymi, kad pagal PDBS numatytą prekybos ir bendradarbiavimo prekybos srityje ramstį Kubai netaikomos prekybos lengvatos; primena, kad šis ramstis apima muitinių bendradarbiavimą, prekybos lengvinimą, intelektinę nuosavybę, sanitarijos ir fitosanitarijos priemones, technines kliūtis prekybai, tradicines ir amatininkų prekes, prekybą ir darnų vystymąsi, bendradarbiavimą dėl prekybos apsaugos, prekių kilmės taisykles ir investavimą;
22. pažymi, kad PDBS yra priemonė išplėsti dvišalius prekybos ir investicijų santykius ir nustatyti įprastinius pagrindus ES ir Kubos prekybos ir ekonominiams santykiams;
23. pritaria ilgalaikei praktikai, kurią taip pat patvirtino Komisijos narė Cecilia Malmström savo 2014 m. rugsėjo 29 d. klausyme, laikinai netaikyti politiškai svarbiuose susitarimuose įtvirtintų prekybos ir investavimo nuostatų negavus Europos Parlamento pritarimo; ragina Tarybą, Komisiją ir EIVT tęsti šią praktiką ir, kai kalbama apie prekybos aspektus, kaip yra ir PDBS atveju, ją išplėsti įtraukiant visus su ES išorės veiksmais susijusius tarptautinius susitarimus;
24. mano, kad šis susitarimas padės skatinti dialogą ir ekonominį bendradarbiavimą, sukuriant nuspėjamą ir skaidrią verslo aplinką, ir padės sukurti stipresnę ir stabilesnę sistemą ateityje, jeigu bus užtikrinta, kad kubiečiai galėtų kartu su įmonėmis ir asmenimis iš ES dalyvauti investicijose;
25. taip pat ragina Europos įmones, vykdančias veiklą Kuboje, ypač tas įmones, kurios gauna paskolas arba finansinę pagalbą iš valstybės, taikyti tuos pačius darbo ir etikos standartus, kokie taikomi jų kilmės valstybėse;
26. palankiai vertina tai, kad Kuba ratifikavo visas aštuonias TDO konvencijas ir prašo prisiimti su jų greitu įgyvendinimu susijusius įsipareigojimus; primygtinai ragina Kubą ir visas šalis, su kuriomis ji sudariusi susitarimus ar derasi dėl jų sudarymo, ratifikuoti TDO reglamentus ir deramo darbo darbotvarkę ir jų laikytis, taip pat uždrausti visų formų darbuotojų išnaudojimą; pažymi, kad yra sričių, kuriose kyla pavojų socialinėms ir darbo teisėms, kaip antai įdarbinimo praktika Kubos valstybinėse įmonėse ir darbo užmokesčio konfiskavimo praktika turizmo sektoriuje; šiuo požiūriu pabrėžia, kad visi darbuotojai turi naudotis pagrindinėmis darbuotojų teisėmis ir tinkama socialine apsauga, kaip nustatyta TDO konvencijose, ir šiuo tikslu ragina abi šalis bendradarbiauti pagal PDBS 38 straipsnį;
27. pažymi, kad ES yra pagrindinė Kubos eksporto partnerė ir antra pagal svarbą prekybos partnerė, taip pat didžiausia užsienio investuotoja; pažymi, kad pagal ES užsienio prekybos politiką Kubai prekybos lengvatos nenumatytos ir kad ES tarifų normos taikomos Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nurodyta tvarka; primena, kad dėl ES bendrosios lengvatų sistemos (BLS) reformos, nuo 2014 m. sausio mėn. Kuba prarado savo prekybos lengvatas eksportui į ES dėl to, kad ji jau priskiriama prie didesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių kategorijos ir nebeatitinka tinkamumo kriterijų; taip pat pabrėžia, kad prekyba vis dar užima nedidelę Kubos ekonomikos dalį, o eksportas ir importas kartu siekia iki 26,4 proc. BVP;
28. siūlo išnagrinėti ateities galimybes integruoti Kubą į ES ir CARIFORUM EPS, kuriame yra daug konkrečių ir naudingų skyrių dėl bendradarbiavimo prekybos srityje ir pagal kurį būtų sudaryta galimybė tolesnei Kubos regioninei integracijai;
29. pažymi, kad Kuba yra PPO narė ir todėl pabrėžia, kad reikia laikytis pagrindinių PPO principų, kaip antai prekybos lengvinimas, susitarimai dėl prekybos kliūčių, sanitarijos ir fitosanitarijos priemonės ir prekybos apsaugos priemonės;
30. ragina Kubą ratifikuoti PPO prekybos lengvinimo susitarimą, kuris įsigaliojo 2017 m. vasario mėn.; palankiai vertina tai, kad šalyje įsteigtas prekybos lengvinimo komitetas ir šiuo požiūriu prašo Komisijos ir EIVT teikti techninę paramą;
31. nurodo, kad svarbu plėtoti muitinių bendradarbiavimą siekiant spręsti svarbius uždavinius, tokius kaip, be kita ko, sienų saugumas, visuomenės sveikata, geografinių nuorodų apsauga, kova su padirbtomis prekėmis ir kova su terorizmu; ragina Komisiją ir EIVT teikti techninę ir finansinę paramą ir abipusiu sutarimu nustatyti dvišales priemones siekiant padėti Kubai taikyti prekybos lengvinimo priemones ir teikti informacijos paslaugas;
32. pabrėžia, kad būtina įvairinti eksportą iš Kubos ir įtraukti į eksportą ne tik tradicines prekes ir prašo Komisijos sukurti ad hoc prekybos padalinius, kad būtų keičiamasi geriausia patirtimi ir Kubos eksportuotojams būtų suteikiama reikalingų žinių siekiant padidinti jų galimybes pateikti prekes į ES rinką;
33. palankiai vertina Pasaulio muitų organizacijos (PMO) vaidmenį teikiant strateginę paramą Kubos Respublikos bendrajai muitinės tarnybai (isp. Aduanas General de la República, AGR) pagal programą „Mercator“ siekiant įvertinti pasiruošimą įgyvendinti PPO prekybos lengvinimo susitarimą; pažymi, kad svarbu, jog Kubos Respublikos bendroji muitinės tarnyba aktyviai įgyvendintų prekybos lengvinimo susitarimą ir prašo Komisiją padėti Kubai šiame procese;
34. atkreipia dėmesį į Kubos valdžios institucijų priimtas priemones, skatinančias laisvę užsiimti verslu ir ekonomikos liberalizavimą; pabrėžia, jog svarbu Kuboje palaipsniui stiprinti privatų sektorių; pabrėžia, kad norint didinti stabilias užsienio investicijas, kuriomis siekiama pagerinti šalies fizinę ir technologinę infrastruktūrą ir sukurti konkurencingą Kubos gamybos sistemą, reikės daug tolesnių ekonominių ir finansinių priemonių ir taisyklių, kurios, be kita ko, sukūrus nepriklausomas, skaidrias ir nešališkas institucijas, užtikrintų teisinį tikrumą ir ekonominį stabilumą šalyje; pabrėžia, kad Kuba šioje srityje gali remtis ES valstybių narių patirtimi;
35. prašo Kubą laikyti EIB skolinimo ES nepriklausančioms šalims įsipareigojimus atitinkančia šalimi, jei ji atitiks EIB keliamus reikalavimus;
36. palankiai vertina tai, kad į PDBS įtrauktos nuostatos, kuriomis siekiama tvaraus Kubos ekonomikos, socialinio ir aplinkos vystymosi, ir visų pirma įsipareigojimas dirbti siekiant įgyvendinti Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir joje numatytus darnaus vystymosi tikslus (DVT), atsižvelgiant į Adis Abebos vystymosi finansavimo veiksmų darbotvarkę; ragina susitarimo šalis, kai PDBS bus ratifikuotas, skubiai užmegzti specialų Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimui skirtą dialogą;
37. primena, kad ES ir Kubos diplomatiniai santykiai užmegzti 1988 m., kad nuo 1984 m. Kubai skiriama parama vystymuisi arba humanitarinė pagalba ir kad šiuo metu ji gauna 50 mln. EUR dydžio 2014–2020 m. skirtą ES pagalbą pagal Vystomojo bendradarbiavimo priemonės (VBP) reglamentą;
38. primena, kad PDBS sudarys palankesnes sąlygas Kubai dalyvauti ES programose ir geriau įgyvendinti orientacinę daugiametę programa (angl. MIP) 2014–2020 m. laikotarpiu, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos ekonomikos ir socialinės srities modernizavimo strategijai, kurią priėmė Kubos vyriausybė;
39. yra sunerimęs dėl to, kad kyla pavojus, jog palaipsniui bus nutraukta pagal VBP reglamentą Kubai skiriama parama vystymuisi, nes ši šalis EBPO Paramos vystymuisi komiteto (DAC) klasifikuojama kaip „didesnes nei vidutines pajamas gaunanti šalis“; mano, kad šalies kaip besivystančios salų valstybės padėtis ir ekonomikos krizė šalyje, kurią paaštrina neigiamas vienašalių ribojamųjų priemonių poveikis, yra pagrindas priimti priemones, kurios sudarytų galimybę užtikrinti ES pagalbos Kubai tęstinumą, ir tai visų pirma turėtų būti ypatingai apsvarstyta atliekant VBP reglamento laikotarpio vidurio vertinimą;
40. pritaria šalių kartojamam pareiškimui, kad visos išsivysčiusios valstybės 0,7 proc. savo bendrųjų nacionalinių pajamų turi skirti oficialiai paramai vystymuisi, o besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys ir didesnes nei vidutines pajamas gaunančios šalys turi nusistatyti tikslus didinti savo įnašus į tarptautinius viešuosius finansus;
41. teigiamai vertina tai, kad į visas svarbias bendradarbiavimo sritis, įskaitant darnų vystymąsi, skatinama įtraukti lyčių aspektą;
42. pripažįsta ir teigiamai vertina svarbų Kubos vaidmenį vykdant Pietų šalių savitarpio bendradarbiavimą, jos įsipareigojimą ir tarptautinį solidarumą, prisidedant prie humanitarinės pagalbos, ypač sveikatos ir švietimo sektoriuose;
43. atkreipia dėmesį į tai, kad PDBS yra galimybė Kubai aktyviau ir geriau susipažinti su ES programomis ir lengviau jomis naudotis, įskaitant bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“ ir švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programą „Erasmus +“, o tai, savo ruožtu, turėtų paskatinti glaudesnius akademinius ir žmonių tarpusavio ryšius;
44. atkreipia dėmesį į tai, kad PDBS taip pat bus priemonė daugiašaliuose forumuose skatinti bendrus pasaulinių uždavinių, pavyzdžiui, migracijos, kovos su terorizmu ir klimato kaitos, sprendimus;
45. patvirtina savo sprendimą į Kubą nusiųsti oficialią Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto delegaciją; prašo Kubos valdžios institucijas leisti EP delegacijoms atvykti į šalį ir susitikti su jų atstovais;
46. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Kubos vyriausybei ir parlamentui.
Vystymosi komiteto NUOMONĖ (31.5.2017)
pateikta Užsienio reikalų komitetui
dėl su ne teisėkūros pasiūlymu dėl rezoliucijos dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kubos Respublikos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo sudarymo Sąjungos vardu projekto
(2017/2036(INI))
Nuomonės pranešėjas: Frank Engel
PASIŪLYMAI
Vystymosi komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. palankiai vertina tai, kad į Politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimą (PDBS) įtrauktos nuostatos, kuriomis siekiama tvaraus Kubos ekonomikos, socialinio ir aplinkos vystymosi, visų pirma įsipareigojimo dirbti siekiant įgyvendinti Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir joje numatytus darnaus vystymosi tikslus (DVT), atsižvelgiant į Adis Abebos vystymosi finansavimo veiksmų darbotvarkę; ragina susitarimo šalis, kai PDBS bus ratifikuotas, skubiai užmegzti specialų Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimui skirtą dialogą;
2. primena, kad ES ir Kubos diplomatiniai santykiai užmegzti 1988 m., kad nuo 1984 m. Kubai skiriama parama vystymuisi arba humanitarinė pagalba ir kad šiuo metu ji gauna 50 mln. EUR dydžio ES pagalbą pagal Vystomojo bendradarbiavimo priemonės (VBP) reglamentą;
3. yra sunerimęs dėl to, kad kyla pavojus, jog palaipsniui bus nutraukta pagal VBP reglamentą Kubai skiriama parama vystymuisi, nes ši šalis EBPO Paramos vystymuisi komiteto (DAC) klasifikuojama kaip „didesnes nei vidutines pajamas gaunanti šalis“; mano, kad šalies kaip besivystančios salų valstybės padėtis ir ekonomikos krizė šalyje, kurią paaštrina neigiamas vienašalių ribojamųjų priemonių poveikis, yra pagrindas priimti priemones, kurios sudarytų galimybę užtikrinti ES pagalbos Kubai tęstinumą, ir tai visų pirma turėtų būti ypatingai apsvarstyta atliekant VBP reglamento laikotarpio vidurio vertinimą;
4. pabrėžia, kad, kaip nurodė Jungtinės Valstijos, JAV Kubai taikomas ekonominis, prekybos ir finansinis embargo buvo ir tebėra viena iš pagrindinių kliūčių, trukdančių šalies ekonominiam ir socialiniam vystymuisi, visų pirma, pvz., paslaugų, sveikatos priežiūros, švietimo, maisto ir socialinių paslaugų sektoriuose;
5. pritaria šalių kartojamam pareiškimui, kad visos išsivysčiusios valstybės 0,7 proc. savo bendrųjų nacionalinių pajamų turi skirti oficialiai paramai vystymuisi, o besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys ir didesnes nei vidutines pajamas gaunančios šalys turi nusistatyti tikslus didinti savo įnašus į tarptautinius viešuosius finansus;
6. dar kartą pabrėžia, kad vystymosi politika, grindžiama teise, pagarba demokratinėms vertybėms, žmogaus ir pagrindinėms teisėms, taip pat saviraiškos laisve ir geru valdymu, yra vienas iš pagrindinių ES išorės veiksmų ramsčių ir tai turi aiškiai atsispindėti taikant šį susitarimą;
7. pripažįsta ir teigiamai vertina svarbų Kubos vaidmenį vykdant Pietų šalių savitarpio bendradarbiavimą, jos įsipareigojimą ir tarptautinį solidarumą, prisidedant prie humanitarinės pagalbos, ypač sveikatos ir švietimo sektoriuose;
8. teigiamai vertina tai, kad į visas svarbias bendradarbiavimo sritis, įskaitant darnų vystymąsi, skatinama įtraukti lyčių aspektą;
9. pritaria tam, kad daugiau dėmesio būtų skiriama didesniam pilietinės visuomenės dalyvavimui formuojant ir įgyvendinant atitinkamą vystomojo bendradarbiavimo veiklą, be kita ko, ugdant gebėjimus;
10. mano, kad ES, vykdydama šį susitarimą ir kitus įsipareigojimus, gali atlikti labai svarbų vaidmenį ir prisidėti prie tolesnės Kubos ekonominės, demokratinės ir socialinės raidos, remdamasi savo pačios patirtimi, įgyta pereinant prie tvarios ir socialinės rinkos ekonomikos, plėtojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kuriant įtraukias socialinės apsaugos sistemas, remiant žemės ūkio sektorių ir užkertant kelią gaivalinėms nelaimėms;
11. tikisi, kad šiuo susitarimu bus remiamas vietos privataus sektoriaus atliekamas integracijos skatinimo vaidmuo, Kubos verslininkai ir įvairūs Kubos pilietinės visuomenės sektoriai, taip pat bus prisidedama prie ekonomikos vystymosi ir stiprios nepriklausomos pilietinės visuomenės klestėjimo;
12. primena, kokia svarbi Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė (EDŽTRP) – tai priemonė, skirta žmogaus ir pagrindinėms teisėms ir laisvėms pilietinėje visuomenėje stiprinti; mano, kad, atsižvelgiant į žmogaus teisių padėtį šalyje, ši priemonė turi būti sustiprinta, siekiant įgyvendinti susitarime nustatytus tikslus;
13. primena labai svarbų Kubos pilietinės visuomenės vaidmenį šalies ekonominio ir demokratinio vystymosi srityje; pabrėžia, kad pilietinė visuomenė turi būti lyderė visose šio susitarimo srityse, įskaitant sritis, susijusias su parama vystymuisi; primena, kad Parlamentas, teikdamas Sacharovo premiją, remia Kubos pilietinės visuomenės vaidmenį propaguojant Kuboje žmogaus teises ir demokratiją.
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
|
Priėmimo data |
30.5.2017 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
20 0 2 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Beatriz Becerra Basterrechea, Ignazio Corrao, Doru-Claudian Frunzulică, Enrique Guerrero Salom, Maria Heubuch, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Stelios Kouloglou, Arne Lietz, Linda McAvan, Vincent Peillon, Lola Sánchez Caldentey, Elly Schlein, Eleni Theocharous, Paavo Väyrynen, Bogdan Brunon Wenta, Anna Záborská, Željana Zovko |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Frank Engel, Ádám Kósa, Cécile Kashetu Kyenge, Judith Sargentini |
||||
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
|
20 |
+ |
|
|
ALDE |
Beatriz Becerra Basterrechea, Paavo Väyrynen |
|
|
ECR |
Eleni Theocharous |
|
|
EFDD |
Ignazio Corrao |
|
|
PPE |
Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Frank Engel, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Ádám Kósa, Bogdan Brunon Wenta, Anna Záborská, Željana Zovko, |
|
|
S&D |
Doru-Claudian Frunzulică, Enrique Guerrero Salom, Cécile Kashetu Kyenge, Arne Lietz, Linda McAvan, Vincent Peillon, Elly Schlein |
|
|
Verts/ALE |
Maria Heubuch, Judith Sargentini |
|
|
0 |
- |
|
|
|
|
|
|
2 |
0 |
|
|
GUE/NGL |
Stelios Kouloglou, Lola Sánchez Caldentey |
|
Sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė
Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ (31.5.2017)
pateikta Užsienio reikalų komitetui
su ne teisėkūros pasiūlymu dėl rezoliucijos dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kubos Respublikos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo sudarymo Sąjungos vardu projekto
(2017/2036(INI))
Nuomonės referentas: Reimer Böge
PASIŪLYMAI
Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. palankiai vertina naują ES ir Kubos santykių postūmį, taip pat ir dvišalės prekybos srityje, Kubai, ES ir jos 28 valstybėms narėms pasirašius Politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimą (PDBS); pažymi, kad PDBS, kaip pirmuoju ES ir Kubos susitarimu, kuriame yra skyrius dėl prekybos ir bendradarbiavimo prekybos srityje, kuriuo siekiama sukurti labiau nuspėjamą ir skaidresnę aplinką vietos ir Europos ekonominės veiklos vykdytojams, sukuriama nauja šių santykių teisinė sistema; pabrėžia, kad pagal susitarimą abiem susitarimo šalims gali atsirasti naujų galimybių ir jos galėtų prisiimti naujų įsipareigojimų, taip pat ir dvišalės prekybos srityje; pažymi, kad nepaisant to, jog buvo vykdoma 1996 m. gruodžio mėn. bendroji pozicija, 22 valstybės narės pasirašė dvišalius susitarimus su Kuba;
2. pažymi, kad nors PDBS pasirašytas 2016 m. gruodžio mėn., jis bus taikomas laikinai tik gavus Europos Parlamento pritarimą; pritaria ilgalaikei praktikai, kurią taip pat patvirtino Komisijos narė Cecilia Malmström savo 2014 m. rugsėjo 29 d. klausyme, laikinai netaikyti politiškai svarbiuose susitarimuose įtvirtintų prekybos ir investavimo nuostatų negavus Europos Parlamento pritarimo; ragina Tarybą, Komisiją ir EIVT tęsti šią praktiką ir, kai kalbama apie prekybos aspektus, kaip yra ir PDBS atveju, ją išplėsti įtraukiant visus su ES išorės veiksmais susijusius tarptautinius susitarimus;
3. nurodo, kad yra neatitikimų tarp Kubos konstitucijos ir PDBS 1 straipsnyje nustatytų principų;
4. pažymi, kad ES yra pagrindinė Kubos eksporto partnerė ir antra pagal svarbą prekybos partnerė, taip pat didžiausia užsienio investuotoja; pažymi, kad pagal ES užsienio prekybos politiką Kubai prekybos lengvatos nenumatytos ir kad ES tarifų normos taikomos Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nurodyta tvarka; primena, kad dėl ES bendrosios lengvatų sistemos (BLS) reformos, nuo 2014 m. sausio mėn. Kuba prarado savo prekybos lengvatas eksportui į ES dėl to, kad ji jau priskiriama prie didesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių kategorijos ir nebeatitinka tinkamumo kriterijų; taip pat pabrėžia, kad prekyba vis dar užima nedidelę Kubos ekonomikos dalį, o eksportas ir importas kartu siekia iki 26,4 proc. BVP;
5. pažymi, kad pagal PDBS numatytą prekybos ir bendradarbiavimo prekybos srityje ramstį Kubai netaikomos prekybos lengvatos; primena, kad šis ramstis apima muitinių bendradarbiavimą, prekybos lengvinimą, intelektinę nuosavybę, sanitarijos ir fitosanitarijos priemones, technines kliūtis prekybai, tradicines ir amatininkų prekes, prekybą ir darnų vystymąsi, bendradarbiavimą dėl prekybos apsaugos, prekių kilmės taisykles ir investavimą;
6. siūlo išnagrinėti ateities galimybes integruoti Kubą į ES ir CARIFORUM EPS, kuriame yra daug konkrečių ir naudingų skyrių dėl bendradarbiavimo prekybos srityje ir pagal kurį būtų sudaryta galimybė tolesnei Kubos regioninei integracijai;
7. pažymi, kad Kuba yra PPO narė ir todėl pabrėžia, kad reikia laikytis pagrindinių Pasaulio prekybos organizacijos principų, kaip antai prekybos lengvinimas, susitarimai dėl prekybos kliūčių, sanitarijos ir fitosanitarijos priemonės ir prekybos apsaugos priemonės;
8. ragina Kubą ratifikuoti PPO prekybos lengvinimo susitarimą, kuris įsigaliojo 2017 m. vasario mėn.; palankiai vertina tai, kad šalyje įsteigtas prekybos lengvinimo komitetas ir šiuo požiūriu prašo Komisijos ir EIVT teikti techninę paramą;
9. nurodo, kad svarbu plėtoti muitinių bendradarbiavimą siekiant spręsti svarbius uždavinius, tokius kaip, be kita ko, sienų saugumas, visuomenės sveikata, geografinių nuorodų apsauga, kova su padirbtomis prekėmis ir kova su terorizmu; ragina Komisiją ir EIVT teikti techninę ir finansinę paramą ir abipusiu sutarimu nustatyti dvišales priemones siekiant padėti Kubai taikyti prekybos lengvinimo priemones ir teikti informacijos paslaugas;
10. pažymi, kad ES bendradarbiavimas su Kuba atnaujintas 2008 m. ir vykdomas pagal vystomojo bendradarbiavimo priemonę; pažymi, kad ES finansinė parama jau skiriama sektoriams, kurie atitinka nacionalinius prioritetus, kaip antai parama darniam ekonominiam ir socialiniam modernizavimui ir kitos paramos priemonės; pažymi, kad Kuba taip pat dalyvauja regioninėse programose, tokiose kaip programa AL-INVEST, kurią įgyvendinant skatinamas MVĮ tarptautinimas; ragina Komisiją teikti ataskaitas apie vykdomus projektus ir visais procedūros etapais dalintis atitinkama informacija su Parlamentu;
11. atkreipia dėmesį į tai, kad dar reikia daug ką padaryti siekiant pagerinti verslo aplinką, jog Kuboje būtų skatinamas integracinis augimas ir gerovė ir stiprinami prekybos ir investavimo santykiai užsienyje; pabrėžia, kad, remiantis Kubos piliečių priimtais sprendimais, tas pats taikoma šalies ekonomikos sistemos modernizavimui, dėmesį skiriant prekybos liberalizavimui, pavyzdžiui, infrastruktūros ir žemės ūkio ir maisto pramonės srityse, tiesioginėms užsienio investicijoms, pvz., turizmo sektoriuje, teisiniam pripažinimui ir tikrumui tiek privačiojo, tiek viešojo sektoriaus subjektams, visiškai nepriklausomų įmonių, įskaitant MVĮ, steigimui ir veikimui skirtų erdvių kūrimui, eksporto įvairinimui, ekonominėms ir finansinėms investicijoms ir sandoriams, technologinėms inovacijoms, privačiam įdarbinimui ir apskritai rinkos laisvei užtikrinant, kad būtų laikomasi aukštų darbo, socialinių, aplinkos ir žmogaus teisių standartų; pabrėžia, kad tai turėtų padėti sudaryti sąlygas šaliai įveikti apribojimus apsirūpinti prekėmis ir gauti paslaugas ir padės laipsniškai pereiti prie laisvų socialinių erdvių, sambūvio, technologijos ir komunikacijos; pabrėžia, kad svarbu gerinti privačios nuosavybės teises, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas privačiojo sektoriaus iniciatyvoms, kaip antai cuentapropistas, nes jos buvo naudingos šalies ekonomikai; be to, pabrėžia, kad svarbu remti MVĮ; prašo steigti bendradarbiavimo komitetus, kurie analizuotų veiksmus, kurių būtų galima imtis, ir prašo Komisijos ir EIVT reguliariai informuoti Parlamentą apie visas su šiuo klausimu susijusias iniciatyvas ir pažangą;
12. atkreipia dėmesį į pastaraisiais mėnesiais Kubos valdžios institucijų priimtas priemones ir į tai, kad Kuba 2011 m. rugpjūčio mėn. priėmė ekonominės ir socialinės politikos gaires, kuriomis siekiama skatinti laisvę užsiimti verslu ir apskritai ekonomikos liberalizavimą; ragina valdžios institucijas toliau skatinti tvarią ekonomiką taip, kad būtų pagerintas vis dar labai mažas šalies ekonominės laisvės, taip pat prekybos ir investicijų lygis; pabrėžia, kad svarbu laikytis teisinės valstybės principų ir šalyje užtikrinti teisinį tikrumą, reguliavimo skaidrumą, gerą valdymą, mažiau biurokratijos ir ekonominį stabilumą; pabrėžia, kad norint parengti taisykles, pagal kurias būtų skatinamos stabilios užsienio investicijos, kuriomis būtų siekiama pagerinti šalies fizinę ir technologinę infrastruktūrą ir sukurti konkurencingą Kubos gamybos sistemą, reikės daug kitų ekonominių ir finansinių priemonių; primena, kad vienas iš svarbiausių PDBS tikslų yra remti Kubos ekonomikos įvairinimą ir tinkamo verslo klimato ir verslumo skatinimą;
13. pabrėžia, kad Kubos ekonomika labai stipriai priklauso nuo pakankamai didelių naftos subsidijų iš Venesuelos ir nuo išorės pagalbos, pavyzdžiui, nuo perlaidų iš užsienyje gyvenančių kubiečių;
14. pabrėžia, kad būtina įvairinti eksportą iš Kubos ir įtraukti į eksportą ne tik tradicines prekes ir prašo Komisijos sukurti ad hoc prekybos padalinius, kad būtų keičiamasi geriausia patirtimi ir Kubos eksportuotojams būtų suteikiama reikalingų žinių siekiant padidinti jų galimybes pateikti prekes į ES rinką;
15. palankiai vertina tai, kad Kuba ratifikavo visas aštuonias TDO konvencijas ir prašo prisiimti su jų greitu įgyvendinimu susijusius įsipareigojimus; primygtinai ragina Kubą ir visas šalis, su kuriomis ji sudariusi susitarimus ar derasi dėl jų sudarymo, ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) reglamentus ir deramo darbo darbotvarkę ir jų laikytis, taip pat uždrausti visų formų darbuotojų išnaudojimą; pažymi, kad yra sričių, kuriose kyla pavojų socialinėms ir darbo teisėms, kaip antai įdarbinimo praktika Kubos valstybinėse įmonėse ir darbo užmokesčio konfiskavimo praktika turizmo sektoriuje; šiuo požiūriu pabrėžia, kad visi darbuotojai turi naudotis pagrindinėmis darbuotojų teisėmis ir tinkama socialine apsauga, kaip nustatyta TDO konvencijose, ir šiuo tikslu ragina abi šalis bendradarbiauti pagal PDBS 38 straipsnį;
16. primena apie Kubai skirtą 2014–2020 m. daugiametę orientacinę programą ir jos svarbą reformų procesui, taip pat darniam ekonominiam ir socialiniam vystymuisi; taip pat pabrėžia, kad, atsižvelgiant į tai, kad Kubos žemės ūkio našumas vis dar išlieka žemas, visa Kubos kaimo bendruomenė turėtų gauti naudos iš 50 mln. ES lėšų, numatytų žemės ūkio sektoriui;
17. palankiai vertina Pasaulio muitų organizacijos (PMO) vaidmenį teikiant strateginę paramą Kubos Respublikos bendrajai muitinės tarnybai (isp. Aduanas General de la República, AGR) pagal programą „Mercator“ siekiant įvertinti pasiruošimą įgyvendinti PPO prekybos lengvinimo susitarimą; pažymi, kad svarbu, jog Kubos Respublikos bendroji muitinės tarnyba aktyviai įgyvendintų prekybos lengvinimo susitarimą ir prašo Komisiją padėti Kubai šiame procese;
18. palankiai vertina tai, kad pagal PDBS vykdomas dialogas žmogaus teisių klausimais, kuris buvo pradėtas 2015 m., prieš pasirašant susitarimą, ir tai, kad pilietinė visuomenė minima kaip viena iš pripažintų bendradarbiavimo dalyvių, tačiau primygtinai ragina labiau įtraukti pilietinę visuomenę; ragina Komisiją ir EIVT nustatyti aiškius lyginamuosius standartus siekiant stebėti su žmogaus teisėmis susijusių įsipareigojimų, numatytų PDBS, įgyvendinimą; ragina Kubą užtikrinti, kad būtų parengtos skaidrios ir privalomos gairės žmogaus teisių, aplinkosaugos ir darbo teisių klausimais, kuriomis būtų siekiama iš esmės užtikrinti žmogaus teises, sustiprinti ir pagerinti profesinių sąjungų narių teises ir saugoti aplinką; primena, kad pradėjus laikinai taikyti PDBS Kuba pirmą kartą įsitrauks į bendradarbiavimą pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę; ragina ES ir toliau stiprinti žmogaus teises visose bendradarbiavimo su Kuba srityse vadovaujantis strategijoje „Prekyba visiems“ nustatytais politikos tikslais;
19. taip pat ragina Europos įmones, vykdančias veiklą Kuboje, ypač tas įmones, kurios gauna paskolas arba finansinę pagalbą iš valstybės, taikyti tuos pačius darbo ir etikos standartus, kokie taikomi jų kilmės valstybėse;
20. atkreipia dėmesį į tai, kad PDBS apima nuostatą dėl susitarimo sustabdymo tuo atveju, jei pažeidžiamos nuostatos dėl žmogaus teisių, kuri įtraukta į visus ES ir trečiųjų šalių susitarimus.
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
|
Priėmimo data |
30.5.2017 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
29 2 3 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Tiziana Beghin, David Campbell Bannerman, Daniel Caspary, Santiago Fisas Ayxelà, Christofer Fjellner, Karoline Graswander-Hainz, Heidi Hautala, Yannick Jadot, Bernd Lange, David Martin, Emmanuel Maurel, Anne-Marie Mineur, Sorin Moisă, Franz Obermayr, Artis Pabriks, Franck Proust, Viviane Reding, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Marietje Schaake, Helmut Scholz, Joachim Schuster, Joachim Starbatty, Adam Szejnfeld, Hannu Takkula |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Reimer Böge, Dita Charanzová, Edouard Ferrand, Agnes Jongerius, Sajjad Karim, Seán Kelly, Fernando Ruas, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Ramon Tremosa i Balcells, Jarosław Wałęsa |
||||
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
|
29 |
+ |
|
|
ALDE |
Dita Charanzová, Hannu Takkula, Marietje Schaake, Ramon Tremosa i Balcells |
|
|
ECR |
David Campbell Bannerman, Joachim Starbatty |
|
|
EFDD |
Tiziana Beghin |
|
|
PPE |
Adam Szejnfeld, Artis Pabriks, Christofer Fjellner, Daniel Caspary, Fernando Ruas, Franck Proust, Jarosław Wałęsa, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Reimer Böge, Santiago Fisas Ayxelà, Seán Kelly, Viviane Reding |
|
|
S&D |
Agnes Jongerius, Bernd Lange, David Martin, Emmanuel Maurel, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Joachim Schuster, Karoline Graswander-Hainz, Sorin Moisă |
|
|
VERTS/ALE |
Heidi Hautala, Yannick Jadot |
|
|
2 |
- |
|
|
GUE/NGL |
Anne-Marie Mineur, Helmut Scholz |
|
|
3 |
0 |
|
|
ECR |
Sajjad Karim |
|
|
ENF |
Edouard Ferrand, Franz Obermayr |
|
Sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
|
Priėmimo data |
20.6.2017 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
45 6 16 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Lars Adaktusson, Michèle Alliot-Marie, Nikos Androulakis, Francisco Assis, Petras Auštrevičius, Bas Belder, Mario Borghezio, Victor Boştinaru, Elmar Brok, James Carver, Lorenzo Cesa, Arnaud Danjean, Georgios Epitideios, Knut Fleckenstein, Anna Elżbieta Fotyga, Eugen Freund, Iveta Grigule, Sandra Kalniete, Tunne Kelam, Janusz Korwin-Mikke, Andrey Kovatchev, Ilhan Kyuchyuk, Ryszard Antoni Legutko, Barbara Lochbihler, Sabine Lösing, Andrejs Mamikins, Ramona Nicole Mănescu, Alex Mayer, Tamás Meszerics, Francisco José Millán Mon, Clare Moody, Javier Nart, Demetris Papadakis, Ioan Mircea Paşcu, Tonino Picula, Kati Piri, Julia Pitera, Cristian Dan Preda, Jozo Radoš, Sofia Sakorafa, Jordi Solé, Jaromír Štětina, Dubravka Šuica, Charles Tannock, Miguel Urbán Crespo, Ivo Vajgl, Elena Valenciano, Anders Primdahl Vistisen |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Laima Liucija Andrikienė, Reinhard Bütikofer, Luis de Grandes Pascual, Neena Gill, María Teresa Giménez Barbat, Ana Gomes, Andrzej Grzyb, Takis Hadjigeorgiou, Marek Jurek, Patricia Lalonde, Javi López, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Igor Šoltes, Renate Sommer, Ernest Urtasun, Marie-Christine Vergiat |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis) |
Pál Csáky, Dietmar Köster, Costas Mavrides |
||||
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE
|
45 |
+ |
|
|
ALDE |
Petras Auštrevičius, María Teresa Giménez Barbat, Iveta Grigule, Ilhan Kyuchyuk, Patricia Lalonde, Javier Nart, Jozo Radoš, Ivo Vajgl |
|
|
ECR |
Bas Belder, Anna Elżbieta Fotyga, Ryszard Antoni Legutko, Charles Tannock, Anders Primdahl Vistisen |
|
|
PPE |
Michèle Alliot-Marie, Laima Liucija Andrikienė, Elmar Brok, Lorenzo Cesa, Arnaud Danjean, Andrzej Grzyb, Sandra Kalniete, Francisco José Millán Mon, Julia Pitera, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Renate Sommer, Luis de Grandes Pascual, Jaromír Štětina, Dubravka Šuica |
|
|
S&D |
Nikos Androulakis, Francisco Assis, Victor Boştinaru, Knut Fleckenstein, Eugen Freund, Neena Gill, Ana Gomes, Dietmar Köster, Javi López, Andrejs Mamikins, Costas Mavrides, Alex Mayer, Clare Moody, Demetris Papadakis, Ioan Mircea Paşcu, Tonino Picula, Kati Piri, Elena Valenciano |
|
|
6 |
- |
|
|
ECR |
Marek Jurek |
|
|
EFDD |
James Carver |
|
|
ENF |
Mario Borghezio |
|
|
PPE |
Lars Adaktusson, Tunne Kelam, Cristian Dan Preda |
|
|
16 |
0 |
|
|
GUE/NGL |
Takis Hadjigeorgiou, Sabine Lösing, Sofia Sakorafa, Miguel Urbán Crespo, Marie-Christine Vergiat |
|
|
NI |
Georgios Epitideios, Janusz Korwin-Mikke |
|
|
PPE |
Pál Csáky, Andrey Kovatchev, Ramona Nicole Mănescu |
|
|
Verts/ALE |
Reinhard Bütikofer, Barbara Lochbihler, Tamás Meszerics, Jordi Solé, Ernest Urtasun, Igor Šoltes |
|
Sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė