REKOMENDACIJA dėl Tarybos sprendimo dėl 1979 m. Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos 1999 m. Protokolo dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo pakeitimo priėmimo Europos Sąjungos vardu projekto

27.6.2017 - (07524/2017 – C8-0143/2017 – 2013/0448(NLE)) - ***

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
Pranešėja: Adina-Ioana Vălean

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl Tarybos sprendimo dėl 1979 m. Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos 1999 m. Protokolo dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo pakeitimo priėmimo Europos Sąjungos vardu projekto

(07524/2017 – C8-0143/2017 – 2013/0448(NLE))

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (07524/2017),

–  atsižvelgdamas į 1999 m. Protokolo dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo II–IX priedų teksto pakeitimą ir jo papildymą naujai naujų X ir XI priedais (07524/2017),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 192 straipsnio 1 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0143/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis bei į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto rekomendaciją (A8-0241/2017),

1.  pritaria protokolo pakeitimo priėmimui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

AIŠKINAMOJI DALIS

Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų (TTOTP) konvencija siekiama apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo oro taršos. 1972 ir 1977 m. atlikti keli tyrimai parodė, kad oro teršalai gali keliauti kelis tūkstančius kilometrų, kol nusės, todėl buvo manoma, kad oro taršos klausimas turėtų būti sprendžiamas tarptautiniu lygmeniu. 1979 m. pasirašyta ir 1983 m. įsigaliojusi konvencija buvo pirma teisiškai privaloma tarptautinė priemonė šioje srityje. Šia konvencija sukurta sistema, leidusi kontroliuoti ir mažinti tarpvalstybinių oro teršalų pernašų keliamą žalą žmonių sveikatai ir aplinkai. Konvencija įgyvendinama ir stebėsena vykdoma pagal bendradarbiavimo programą tolimų oro teršalų pernašų Europoje stebėsenos ir vertinimo srityje (EMEP).

Iki šiol konvencija papildyta aštuoniais protokolais, kuriuose nustatytos konkrečios priemonės, kurių turi imtis konvencijos šalys, kad sumažintų jų išmetamų oro teršalų kiekį. Aštuntas protokolas – 1999 m. Geteborgo protokolas dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo (taip pat vadinamas kelis poveikius apimančiu protokolu arba Geteborgo protokolu) – yra kelis teršalus apimantis protokolas, parengtas siekiant sumažinti rūgštėjimą, eutrofikaciją ir pažemio ozoną nustatant didžiausio išmetamo sieros dioksido, azoto oksidų, lakiųjų organinių junginių ir amoniako kiekio ribas, kurios turi būti pasiektos iki 2010 m. Iki 2014 m. rugpjūčio mėn. protokolą buvo ratifikavusios 26 šalys – 25 valstybės ir Europos Sąjunga. 2012 m. gegužės 4 d. Geteborgo protokolo šalys susitarė dėl daug pakeitimų, visų pirma dėl griežtesnių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo įsipareigojimų iki 2020 m. įtraukimo. Keli protokolo techniniai priedai buvo peržiūrėti ir juose buvo atnaujintos ir iš pagrindinių stacionarių šaltinių, ir iš mobilių šaltinių išmetamų teršalų ribinės vertės. Peržiūrėtas protokolas taip pat yra pirmasis teisiškai privalomas susitarimas, į kurį įtraukti išmetamo smulkiųjų kietųjų dalelių kiekio mažinimo įsipareigojimai. Į protokolą dabar taip pat įtrauktos priemonės, kuriomis sprendžiama trumpalaikio klimatui poveikį darančio teršalo – juodosios anglies (arba suodžių), kuri yra viena iš kietųjų dalelių sudėtinių medžiagų, problema. Taigi, laikoma, kad išmetamo kietųjų dalelių (įskaitant juodąją anglį) kiekio mažinimas įgyvendinant protokolą yra svarbus žingsnis mažinant oro taršą, tuo pat metu padedant gauti naudą kovoje su klimato kaita.

Tam, kad šie pakeitimai taptų privalomi, juos turi ratifikuoti konvencijos šalys. Europos Sąjungoje Geteborgo protokolas yra įgyvendinamas taikant Teršalų išmetimo nacionalinių ribų (INR) direktyvą.

Šių pakeitimų ratifikavimas bus svarbus žingsnis siekiant užtikrinti aukštesnio lygio žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą nuo tarpvalstybinių oro teršalų pernašų. Taigi, pranešėjas palankiai vertina Tarybos sprendimo projektą ir siūlo Parlamentui jam pritarti.

ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas	Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašos, susijusios su rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimu
Nuorodos	07524/2017 – C8-0143/2017 – COM(2013)0917 – 2013/0448(NLE)
Konsultavimosi data / prašymas dėl pritarimo	28.4.2017
Atsakingas komitetas        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ENVI 15.5.2017
Nuomonę teikiantys komitetai        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ITRE 15.5.2017
Nuomonė nepareikšta        Nutarimo data	ITRE 12.2.2014
Pranešėjai        Paskyrimo data	Adina-Ioana Vălean 10.7.2014
Svarstymas komitete	21.6.2017
Priėmimo data	22.6.2017
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	57 0 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Marco Affronte, Margrete Auken, Pilar Ayuso, Zoltán Balczó, Ivo Belet, Biljana Borzan, Lynn Boylan, Paul Brannen, Soledad Cabezón Ruiz, Nessa Childers, Birgit Collin-Langen, Mireille D’Ornano, Miriam Dalli, Seb Dance, Mark Demesmaeker, José Inácio Faria, Karl-Heinz Florenz, Francesc Gambús, Elisabetta Gardini, Jens Gieseke, Françoise Grossetête, Jytte Guteland, Anneli Jäätteenmäki, Jean-François Jalkh, Benedek Jávor, Karin Kadenbach, Kateřina Konečná, Urszula Krupa, Norbert Lins, Massimo Paolucci, Gilles Pargneaux, Bolesław G. Piecha, Julia Reid, Frédérique Ries, Annie Schreijer-Pierik, Davor Škrlec, Renate Sommer, Ivica Tolić, Nils Torvalds, Adina-Ioana Vălean, Jadwiga Wiśniewska, Damiano Zoffoli
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Nicola Caputo, Eleonora Evi, Elena Gentile, Anja Hazekamp, Mairead McGuinness, Ulrike Müller, Sirpa Pietikäinen, Stanislav Polčák, Bart Staes, Tibor Szanyi, Keith Taylor, Tiemo Wölken
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Richard Corbett, Jan Keller, Constanze Krehl, Lieve Wierinck
Pateikimo data	28.6.2017

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

57	+
ALDE	Anneli Jäätteenmäki, Ulrike Müller, Frédérique Ries, Nils Torvalds, Lieve Wierinck
ECR	Mark Demesmaeker, Urszula Krupa, Bolesław G. Piecha, Jadwiga Wiśniewska
EFDD	Eleonora Evi
ENF	Mireille D'Ornano, Jean-François Jalkh
GUE/NGL	Lynn Boylan, Anja Hazekamp, Kateřina Konečná
NI	Zoltán Balczó
PPE	Pilar Ayuso, Ivo Belet, Birgit Collin-Langen, José Inácio Faria, Karl-Heinz Florenz, Francesc Gambús, Elisabetta Gardini, Jens Gieseke, Françoise Grossetête, Jan Keller, Constanze Krehl, Norbert Lins, Mairead McGuinness, Sirpa Pietikäinen, Stanislav Polčák, Annie Schreijer-Pierik, Renate Sommer, Ivica Tolić, Adina-Ioana Vălean
S&D	Biljana Borzan, Paul Brannen, Soledad Cabezón Ruiz, Nicola Caputo, Nessa Childers, Richard Corbett, Miriam Dalli, Seb Dance, Elena Gentile, Jytte Guteland, Karin Kadenbach, Massimo Paolucci, Gilles Pargneaux, Tibor Szanyi, Tiemo Wölken, Damiano Zoffoli
VERTS/ALE	Marco Affronte, Margrete Auken, Benedek Jávor, Bart Staes, Keith Taylor, Davor Škrlec

0	-

1	0
EFDD	Julia Reid

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė