Procedūra : 2017/2043(BUD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0249/2017

Pateikti tekstai :

A8-0249/2017

Debatai :

PV 04/07/2017 - 16
CRE 04/07/2017 - 16

Balsavimas :

PV 05/07/2017 - 8.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0302

PRANEŠIMAS     
PDF 1172kWORD 112k
30.6.2017
PE 605.968v02-00 A8-0249/2017

dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu dialogu dėl 2018 m. biudžeto projekto

(2017/2043(BUD))

Biudžeto komitetas

Pranešėjas: Siegfried Mureşan

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 PRIEDAS. BENDRAS PAREIŠKIMAS DĖL BIUDŽETO PROCEDŪROS DATŲ IR TAIKINIMO KOMITETO VEIKIMO SĄLYGŲ 2018 M.
 Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ
 Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ
 Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ
 Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ
 Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ
 PRIEDAS: UŽSIENIO REIKALŲ KOMITETO LAIŠKAS
 PRIEDAS: TARPTAUTINĖS PREKYBOS KOMITETO LAIŠKAS
 PRIEDAS: BIUDŽETO KONTROLĖS KOMITETO LAIŠKAS
 PRIEDAS: APLINKOS, VISUOMENĖS SVEIKATOS IR MAISTO SAUGOS KOMITETO LAIŠKAS
 PRIEDAS: PRAMONĖS, MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR ENERGETIKOS KOMITETO LAIŠKAS
 PRIEDAS: ŽUVININKYSTĖS KOMITETO LAIŠKAS
 PRIEDAS: PILIEČIŲ LAISVIŲ, TEISINGUMO IR VIDAUS REIKALŲ KOMITETO LAIŠKAS
 PRIEDAS: KONSTITUCINIŲ REIKALŲ KOMITETO LAIŠKAS
 INFORMATION ON ADOPTION IN COMMITTEE RESPONSIBLE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu dialogu dėl 2018 m. biudžeto projekto

(2017/2043(BUD))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrojo biudžeto projektą, kurį Komisija priėmė 2017 m. gegužės 30 d. (COM(2017) 0000),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratom) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl 2018 m. biudžeto sudarymo bendrųjų gairių, III skirsnis – Komisija(4),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 21 d. Tarybos išvadas dėl 2018 m. biudžeto gairių (06522/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 86a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir į kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0249/2017),

2018 m. biudžeto projektas. Ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir saugumo užtikrinimas

1.  primena, kad savo 2017 m. kovo 15 d. rezoliucijoje Parlamentas patvirtino, kad tvarus ekonomikos augimas, deramų, kokybiškų ir stabilių darbo vietų kūrimas, socialinė ir ekonominė sanglauda, saugumas, migracija ir klimato kaita yra 2018 m. ES biudžeto pagrindiniai klausimai ir prioritetai;

2.  mano, kad apskritai Komisijos pasiūlymas yra gera pradžia šių metų deryboms, atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. ES biudžetas turi padėti ES toliau skatinti tvarų ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, kartu užtikrinant savo piliečių saugumą ir sprendžiant migracijos problemas; apgailestauja dėl to, kad Komisijos pasiūlymas nevisiškai atitinka Parlamento raginimą dėl veiksmų kovojant su klimato kaita;

3.  teigiamai vertina Komisijos sprendimą į biudžeto projektą įtraukti 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio tikslinimo rezultatus, dar prieš juos formaliai patvirtinant Taryboje, taip siunčiant aiškų signalą apie šio DFP tikslinimo svarbą ir poreikį didinti ES biudžeto lankstumą, kuris padėtų Sąjungai veiksmingai reaguoti į naujas ekstremaliąsias situacijas ir finansuoti savo politinius prioritetus;

4.  pakartoja savo tvirtą įsitikinimą, kad, siekiant tvaraus ekonomikos augimo ir stabilių bei kokybiškų darbo vietų kūrimo ES, nepaprastai svarbu investuoti į mokslinius tyrimus, inovacijas, infrastruktūrą, švietimą ir MVĮ; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina pasiūlytą programos „Horizontas 2020“, Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) ir programos „Erasmus +“ pastiprinimą, nes šios programos tiesiogiai padės siekti šių tikslų; tačiau mano, kad reikės užtikrinti didesnį pastiprinimą, ypač atsižvelgiant į šių politikos priemonių finansavimo sumažinimą ESIF finansavimo naudai;

5.  primena apie nepaprastai svarbų MVĮ vaidmenį kuriant darbo vietas ir mažinant investicijų trūkumą ir pabrėžia, kad tinkamas jų finansavimas turi likti vienu iš pagrindinių ES biudžeto prioritetų; todėl apgailestauja, kad COSME siūloma skirti 2,9 % mažiau lėšų nei 2017 m. biudžete, ir pareiškia ketinimą toliau stiprinti šią programą 2018 m. biudžete; atkreipia dėmesį į poreikį toliau stiprinti MVĮ ir ragina visapusiškai įvykdyti programos finansinius įsipareigojimus likusiais dabartinės DFP metais; teigiamai vertina Komisijos bandymą racionalizuoti MVĮ finansavimą programoje „Horizontas 2020“;

6.  palankiai vertina Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) vaidmenį siekiant sumažinti investicijų trūkumą visoje ES ir tarp ES teritorijų, taip pat padedant įgyvendinti strategines investicijas, kurios suteiktų didelę pridėtinę vertę ekonomikai, aplinkai ir visuomenei; todėl pritaria tam, kad jo veikla būtų pratęsta iki 2020 m.; pabrėžia greitą lėšų įsisavinimą ESIF MVĮ linijoje ir palankiai vertina numatomą jos išplėtimą; tačiau apgailestauja, kad nėra holistinio požiūrio į MVĮ finansavimą, kuris padėtų aiškiai apžvelgti visas turimas lėšas; atkreipia dėmesį į savo poziciją vykstančiose teisėkūros derybose, kad esamų ES programų lėšos daugiau neturėtų būti mažinamos siekiant finansuoti šį pratęsimą; mano, kad ESIF, kurio garantijų fondas yra daugiausiai finansuojamas iš ES biudžeto, lėšomis neturėtų būti remiami subjektai, įsisteigę šalyse ir teritorijose arba priklausantys šalims ir teritorijoms, kurios pagal atitinkamą ES politiką įtrauktos į nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų sąrašą, arba kurie veiksmingai neatitinka ES arba tarptautinių mokesčių standartų dėl skaidrumo ir informacijos mainų;

7.  teigiamai vertina ES iniciatyvas su gynyba susijusių mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros bei įsigijimo srityje, nes jomis bus padedama siekti masto ekonomijos sektoriuje ir bus užtikrintas didesnis valstybių narių veiksmų koordinavimas, taip pat, jei bus plėtojamos tinkamai, lems racionalesnes gynybos srities išlaidas ir sudarys sąlygas sutaupyti lėšų nacionaliniu lygmeniu; taip pat pabrėžia, kad būtina didinti Europos gynybos pramonės konkurencingumą bei inovacijas; primena savo ankstesnę poziciją, kad naujos šios srities iniciatyvos turėtų būti finansuojamos skiriant papildomų lėšų ir neturėtų būti kenkiama esamoms programoms, įskaitant EITP;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija neatsižvelgė į Parlamento prašymą, kad ji pateiktų vertinimą ir atitinkamus pasiūlymus dėl akcijos „Europos tinklo „Interrail“ bilietas 18-ojo gimtadienio proga“; mano, kad tokie pasiūlymai turi potencialą paskatinti europinę savimonę ir tapatybę; tačiau pabrėžia, kad bet kokie nauji projektai turi būti finansuojami numatant naujus finansinius išteklius ir nedarant poveikio esamoms programoms ir socialiniu požiūriu turėtų būti kuo įtraukesni; pakartoja savo ankstesnį raginimą Komisijai pateikti atitinkamus pasiūlymus šiuo klausimu;

9.  palankiai vertina tai, kad 2018 m. biudžeto projekte numatomi papildomi asignavimai Jaunimo užimtumo iniciatyvai (JUI), taip reaguojant į ankstesnius Parlamento raginimus toliau įgyvendinti šią programą; taip pat atkreipia dėmesį į pasiūlymą dėl Taisomojo biudžeto Nr. 3/2017 projekto, kuriame numatoma skirti 500 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų JUI, kaip susitarė Parlamentas ir Taryba per 2017 m. taikinimo procedūrą biudžeto klausimais; yra įsitikinęs, kad pasiūlytų sumų aiškiai nepakaks tam, kad įgyvendinant JUI būtų pasiekti jos tikslai, ir mano, kad, siekiant veiksmingai kovoti su jaunimo nedarbu, JUI toliau turėtų būti prisidedama siekiant prioritetinių Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo tikslų; primygtinai tvirtina, kad reikia pateikti veiksmingą atsaką į jaunimo nedarbo problemą visoje Sąjungoje, ir pabrėžia, kad JUI gali būti toliau tobulinama ir daroma veiksmingesne, visų pirma užtikrinant, kad ji suteiktų realią Europos pridėtinę vertę jaunimo užimtumo politikai valstybėse narėse ir nepakeistų ankstesnių nacionalinių politikos priemonių finansavimo;

10.  primena, kad sanglaudos politika atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį siekiant ES vystymosi ir augimo; pabrėžia, kad tikimasi, jog 2018 m. sanglaudos politikos programos pasivys planą ir bus įgyvendinamos visu pajėgumu; atkreipia dėmesį į Parlamento įsipareigojimą užtikrinti pakankamai asignavimų šioms programoms, kurios priklauso vienai iš pagrindinių ES politikos sričių; vis dėlto yra susirūpinęs dėl nepriimtinų vėlavimų įgyvendinant veiklos programas nacionaliniu lygmeniu; ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų užbaigtas vadovaujančiųjų, audito ir tvirtinančiųjų institucijų paskyrimas ir būtų pagreitintas įgyvendinimas; pripažįsta, kad ilgos derybos dėl teisinio pagrindo reiškia, kad jose dalyvavusios ES institucijos turi prisiimti dalį atsakomybės dėl mažo įgyvendinimo lygio; atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurios valstybės narės mano, kad sanglaudos lėšos galėtų būti priemonė solidarumui garantuoti įgyvendinant Sąjungos politiką;

11.  yra ypač susirūpinęs dėl galimos naujos nesumokėtų sąskaitų sankaupos dabartinio DFP laikotarpio pabaigoje ir primena, kad 2014 m. pabaigoje buvo susidariusi kaip niekada didelė sankaupos suma, siekusi 24,7 mlrd. EUR; palankiai vertina tai, kad Komisija, atsižvelgdama į DFP laikotarpio vidurio tikslinimą, pirmą kartą pateikė mokėjimų prognozes iki 2020 m., tačiau pabrėžia, kad jos turi būti tinkamai atnaujinamos kasmet, siekiant biudžeto valdymo institucijai sudaryti sąlygas laiku imtis reikalingų priemonių; įspėja apie neigiamą poveikį, kuris galėtų būti daromas dėl naujos mokėjimų krizės, ypač ES biudžeto naudos gavėjams; yra įsitikinęs, kad ES patikimumas taip pat susijęs su jos gebėjimu užtikrinti pakankamą ES biudžeto mokėjimų asignavimų lygį, kad būtų galima vykdyti prisiimtus įsipareigojimus; atkreipia dėmesį į neigiamą vėluojančių mokėjimų poveikį privačiajam sektoriui, visų pirma ES MVĮ, kurios sudariusios sutartis su viešosiomis įstaigomis;

12.  pabrėžia, kad svarbu vykdyti ES įsipareigojimą siekti 21-ojoje Klimato kaitos konferencijoje (COP 21) nustatytų tikslų, ypač atsižvelgiant į neseniai JAV administracijos priimtą sprendimą pasitraukti iš susitarimo; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad, jei nebus dedama daugiau pastangų, yra didelė rizika, kad bus nepasiektas tikslas 2014–2020 m. DFP skirti mažiausiai 20 % ES išlaidų su klimatu susijusiems veiksmams; susirūpinęs pažymi, kad biologinei įvairovei skirtos lėšos padidintos labai nežymiai– tik 0,1 %; pabrėžia, kad svarbu į visą ES biudžetą integruoti biologinės įvairovės apsaugą, ir pakartoja savo anksčiau išsakytą raginimą sukurti sekimo metodiką, kuria būtų atsižvelgiama į visas su biologine įvairove susijusias išlaidas ir jų efektyvumą; taip pat pabrėžia, kad ES finansuojamais projektais turėtų būti siekiama nedaryti neigiamo poveikio klimato kaitos švelninimui ar perėjimui prie žiedinės, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos;

13.  pabrėžia, kad precedento neturintis specialiųjų priemonių mobilizavimas parodė, kad ES biudžetas iš pradžių nebuvo sudarytas taip, kad juo naudojantis būtų galima spręsti tokias problemas, kaip dabartinė migracijos ir pabėgėlių krizė; mano, kad dar anksti būtų pereiti prie po krizės taikomo požiūrio; todėl prieštarauja pasiūlymui sumažinti 3 išlaidų kategorijos lėšas, palyginti su 2017 m. biudžetu, nes tai neatitinka ES įsipareigojimo veiksmingai spręsti migracijos ir pabėgėlių krizę; tačiau pabrėžia, kad po reakcijos į skubų, precedento neturintį atvejį reikėtų taikyti sistemingesnį ir aktyvesnį požiūrį, kurį papildytų veiksmingas ES biudžeto panaudojimas; pakartoja, kad ES prioritetas yra piliečių saugumas ir sauga;

14.  dar kartą tvirtina, kad siekiant tvariai išspręsti problemą ilguoju laikotarpiu reikia šalinti pagrindines migracijos ir pabėgėlių krizės priežastis, taip pat stabilizuoti ES kaimynystę ir kad investicijos į migrantų ir pabėgėlių kilmės šalis – nepaprastai svarbios siekiant šio tikslo; šiuo atžvilgiu teigiamai vertina Išorės investicijų planą (IIP) ir ragina institucijas greitai susitarti dėl Europos darnaus vystymosi fondo (EDVF) ir skubiai jį įgyvendinti; todėl nustebęs atkreipia dėmesį į tai, kad sumažintos 4 išlaidų kategorijos lėšos ir to negalima visapusiškai pagrįsti ankstesniais biudžeto lėšų padidinimais arba žemu įgyvendinimo lygiu; pakartoja, kad pagrindinių migracijos priežasčių šalinimas apima tokių problemų, kaip skurdas, nedarbas, švietimas ir ekonominės galimybės, taip pat nestabilumas, konfliktai ir klimato kaita, sprendimą, tačiau tuo neapsiriboja;

15.  palankiai vertina tai, kad pasiūlyta padidinti Europos kaimynystės priemonės rytinei daliai skiriamas lėšas, reaguojant į ankstesnius Parlamento raginimus; yra įsitikinęs, kad siekiant tolesnės ekonominės integracijos ir konvergencijos su ES ir skatinti demokratiją, teisinės valstybės principą ir žmogaus teises mūsų rytinėse kaimyninėse šalyse yra būtina teikti ES paramą, ypač asociacijos susitarimus pasirašiusioms šalims; pabrėžia, kad tokia parama turėtų būti teikiama tik tol, kol susijusios šalys atitinka tinkamumo kriterijus, visų pirma dėl teisinės valstybės principo, kovos su korupcija ir demokratinių institucijų stiprinimo;

16.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2018 m. biudžeto projekte paliktos labai mažos maržos arba nepalikta jokios maržos pagal DFP viršutines ribas 1, 3 ir 4 išlaidų kategorijose; mano, kad tai yra naujų svarbių iniciatyvų, kurių imtasi nuo 2014 m. (ESIF, su migracija susiję pasiūlymai, o pastaruoju metu gynybos srities moksliniai tyrimai ir Europos solidarumo korpusas) ir kurios įspraustos pagal 2013 m. sutartas DFP viršutines ribas, pasekmė; primena, kad DFP, ypač po jos laikotarpio vidurio tikslinimo, numatomos lankstumo nuostatos, kurios, nors ir ribotos, turėtų būti visapusiškai panaudotos siekiant išlaikyti sėkmingų programų užmojo lygį ir spręsti naujas ir nenumatytas problemas; pareiškia, kad Parlamentas, vykdant keitimo procesą, ketina dar labiau mobilizuoti tokias lankstumo nuostatas; dar kartą ragina įtraukti naujus tikrus nuosavus išteklius į ES biudžetą;

17.  atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į biudžeto projekte pateiktas daugybę nuorodų apie tai, kad būtina teikti taisomąjį raštą, kuris gali iš dalies užkirsti kelią Parlamento pozicijai per biudžeto procedūrą; apgailestauja dėl to, kad Komisija paskelbė, jog galimos naujos iniciatyvos saugumo ir migracijos srityje ir galimas Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės pratęsimas gali būti pasiūlyti būsimame taisomajame rašte, tačiau šių iniciatyvų neįtraukė į biudžeto projektą; primygtinai ragina Komisiją laiku pateikti išsamią informaciją apie šiuos būsimus pasiūlymus, kad biudžeto valdymo institucija galėtų juos tinkamai išnagrinėti; pabrėžia, kad šiomis galimomis iniciatyvomis neturėtų būti nepaisoma Parlamento prašymų ir pakeitimų, pateiktų vykdant šią biudžeto procedūrą, jau nekalbant apie jų pakeitimą;

18.  pakartoja, kad remia Komisijos strategijos „į rezultatus orientuotas biudžetas“ įgyvendinimą, ir ragina toliau tobulinti veiksmingumo duomenų kokybę ir pateikimą, kad būtų teikiama tiksli, aiški ir suprantama informacija apie ES programų veiksmingumą;

1a išlaidų pakategorė – Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti

19.  pažymi, kad Komisijos pasiūlyme dėl 2018 m. įsipareigojimų asignavimai, palyginti su 2017 m., pagal 1a pakategorę padidinami +2,5 % iki 21 841,3 mln. EUR; palankiai vertina tai, kad programa „Horizontas 2020“, EITP ir programa „Erasmus +“ sudaro svarbią šio padidinimo dalį, nes jų įsipareigojimų asignavimai padidėjo atitinkamai 7,3 %, 8,7 % ir 9,5 %, tačiau vis tiek pažymi, kad šios sumos yra šiek tiek mažesnės už finansiniame programavime numatytas sumas; visų pirma pabrėžia labai mažą patvirtintų paraiškų pagal programą „Horizontas 2020“ skaičių;

20.  vis dėlto yra nustebęs, kad COSME įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai buvo sumažinti atitinkamai 2,9 % ir 31,3 %, nors parama MVĮ nurodoma kaip vienas iš didžiausių ES prioritetų;

21.  pakartoja, kad, atsižvelgiant į ESIF pratęsimą, Parlamentas nepritaria bet kokiam tolesniam EITP lėšų sumažinimui, ir laikosi nuomonės, kad papildoma 1,1 mlrd. EUR suma, skiriama ES garantijai, turėtų būti paimta tik iš nepaskirstytų maržų (650 mlrd. EUR suma) ir numatytų grynųjų teigiamų įplaukų (450 mlrd. EUR suma); primena, kad EITP finansinis paketas (IRT kryptis) taip pat apima naują „WiFi4EU“ iniciatyvą; primena, kad EITP biudžetui sistemingai tenka pernelyg didelis paraiškų skaičius, nes trūksta asignavimų, visų pirma infrastruktūros krypčiai;

22.  atsižvelgia į Komisijos pasiūlymą įsteigti Europos solidarumo korpusą; tačiau susirūpinęs pažymi, kad, nepaisant Parlamento įspėjimų, 2017 m. gegužės 30 d. priimtame pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto numatoma, kad trys ketvirtadaliai Europos solidarumo korpuso biudžeto bus finansuojami perskirstant esamų programų lėšas, daugiausia programos „Erasmus +“ (197,7 mln. EUR); yra susirūpinęs dėl pavojaus, kurį ši padėtis kels šioms ES programoms, ir pareiškia ketinimą toliau stiprinti programą „Erasmus +“ 2018 m. biudžete; pakartoja, kad bet kokie nauji politiniai įsipareigojimai turėtų būti finansuojami naujais asignavimais, o ne perskirstant esamų programų lėšas;

23.  palankiai vertina pasiūlymą proporcingai didinti gynybos srities mokslinių tyrimų parengiamuosius veiksmus ir tai, kad Komisija pateikė pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl gynybos pramonės plėtros programos;

1b išlaidų pakategorė – Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda

24.  pažymi, kad įsipareigojimų asignavimai pagal 1b išlaidų pakategorę iš viso sudaro 55 407,9 mln. EUR, t. y. 2,4 % daugiau, palyginti su 2017 m. biudžetu, kai įtraukiamas Taisomojo biudžeto Nr. 3 projektas;

25.  pažymi, kad pasiūlyta 46 763,5 mln. EUR mokėjimų asignavimų suma yra 25,7 % didesnė nei 2017 m., visų pirma dėl sumažėjimo 2017 m., nes vėluota veiksmingai pradėti įgyvendinti naujas veiksmų programas; primena, kad dėl netikslių valstybių narių prognozių 2016 m. buvo nepakankamai panaudota didelė (daugiau nei 11 mlrd. EUR) mokėjimų asignavimų pagal 1b išlaidų pakategorę suma, ir atkreipia dėmesį į tai, kad siūlomos 2018 m. sumos jau buvo sumažintos 1,6 mlrd. EUR suma po to, kai buvo pateiktos ankstesnės prognozės;

26.  pabrėžia, jog reikia, kad 2014–2020 m. programos jau būtų įgyvendinamos visu greičiu, ir yra tvirtai įsitikinęs, kad ateityje reikia išvengti bet kokios neįprastos neapmokėtų sąskaitų sankaupos; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir valstybes nares prioritetine tvarka išspręsti visus neišspręstus klausimus, susijusius su vėlavimu paskirti nacionalines vadovaujančiąsias ir tvirtinančiąsias institucijas, taip pat panaikinti kitas kliūtis mokėjimo paraiškoms teikti; nuoširdžiai tikisi, kad nacionalinės institucijos ir Komisija pagerino savo 2018 m. biudžeto mokėjimų poreikių sąmatas ir kad bus visiškai panaudota pasiūlyta mokėjimų asignavimų suma; pripažįsta, kad ilgos ES institucijų derybos dėl teisinio pagrindo yra viena iš šio lėto įgyvendinimo priežasčių;

27.  teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą finansuoti JUI tolesnį įgyvendinimą ir pažymi, kad siūloma mobilizuoti 233,3 mln. EUR panaudojant bendrąją įsipareigojimų maržą; ragina Komisiją ir valstybes nares laikytis pastarosios Europos Audito Rūmų ataskaitos nurodymų; primena, kad bet koks JUI numatytų lėšų didinimas turėtų būti suderintas su atitinkamomis sumomis iš Europos socialinio fondo (ESF); pareiškia ketinimą apsvarstyti visas galimybes siekiant toliau stiprinti šią programą 2018 m. biudžete;

28.  pabrėžia Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo svarbą sprendžiant skurdo ir socialinės atskirties problemas ir prašo 2018 m. biudžete skirti atitinkamus išteklius tinkamai patenkinti tikslinių grupių reikmes ir įgyvendinti fondo tikslus;

2 išlaidų kategorija — Tvarus augimas. Gamtos ištekliai

29.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagal 2 išlaidų kategoriją pasiūlyta 59 553,5 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų suma (+1,7 %, palyginti su 2017 m.) ir 56 359,8 mln. EUR mokėjimų asignavimų suma (+2,6 %) ir buvo palikta 713,5 mln. EUR marža iki viršutinės įsipareigojimų ribos; pažymi, kad didesnė asignavimų suma siekiant finansuoti Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) poreikius 2018 m. (+ 2,1 %) visų pirma skirta dėl gerokai mažesnės asignuotųjų įplaukų sumos, kurią, kaip tikimasi, bus galima naudoti 2018 m.;

30.  pažymi, kad Komisija paliko 713,5 mln. EUR maržą iki 2 išlaidų kategorijos viršutinių ribų; atkreipia dėmesį į tai, kad padidėjus žemės ūkio rinkų nepastovumui, kaip pieno sektoriaus krizės atveju praeityje, gali tekti panaudoti šią maržą; ragina Komisiją užtikrinti, kad iki viršutinių ribų likusi marža būtų pakankama siekiant reaguoti į bet kokias galinčias iškilti krizes;

31.  atkreipia dėmesį į tai, kad pratęstas išimtinių rėmimo priemonių taikymas tam tikriems vaisiams, kurių rinkos padėtis vis dar sudėtinga; tačiau apgailestauja, kad Komisija šiuo metu nesiūlo gyvulininkystės sektoriaus rėmimo priemonių, visų pirma pieno sektoriuje, susijusių su Rusijos draudimu, taikomu ES importui, ir tikisi, kad ji pakeis savo poziciją šiuo atžvilgiu; atitinkamai tikisi, kad panaudojus 2 išlaidų kategorijos maržą, dalis jos bus skirta pieno ūkiams labiausiai nuo Rusijos embargo nukentėjusiose šalyse; laukia Komisijos taisomojo rašto, kuris turėtų būti pateiktas 2017 m. spalio mėn. ir turėtų būti paremtas naujausia informacija apie EŽŪGF finansavimą siekiant patikrinti realius žemės ūkio sektoriaus poreikius ir deramai atsižvelgti į Rusijos embargo ir kitų rinkos kintamumų poveikį;

32.  palankiai vertina tai, kad padidinti įsipareigojimų asignavimai, skiriami Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui (EJRŽF) (+ 2,4 %) ir programai LIFE+ (+ 5,9 %) laikantis finansinio programavimo, tačiau apgailestauja dėl to, kad labai sumažinta mokėjimų asignavimų suma, regis, rodo, kad šios dvi programos 2014–2020 m. laikotarpiu vis dar lėtai įsibėgėja;

3 išlaidų kategorija — Saugumas ir pilietybė

33.  atkreipia dėmesį į pasiūlytą 3 473,1 mln EUR įsipareigojimų asignavimų sumą, numatytą pagal 3 išlaidų kategoriją; pabrėžia, kad reikia priimti bendrus, visapusiškus ir tvarius sprendimus dėl migracijos ir pabėgėlių padėties ir susijusių iššūkių;

34.  pritaria Komisijos pasiūlymui skirti papildomus 800 mln. EUR kovai su saugumo klausimais, ypač po teroro aktų virtinės ES;

35.  laikosi nuomonės, kad šių problemų svarba ir poreikis jas nedelsiant spręsti yra nesuderinami su labai dideliu įsipareigojimų (-18,9 %) ir mokėjimų (-21,7 %) asignavimų sumažinimu, pasiūlytu 3 išlaidų kategorijoje, palyginti su 2017 m. biudžetu, visų pirma atsižvelgiant į Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondą (PMIF), Vidaus saugumo fondą (VSF) ir Teisingumo programą; ragina šiems fondams skirti pakankamai biudžeto lėšų; primygtinai pabrėžia, kad tokio sumažinimo negalima pagrįsti vėlavimu įgyvendinti sutartas priemones arba tuo, kad priimami nauji teisės aktų pasiūlymai; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų numatyta pakankamai biudžeto išteklių ir kad būtų greitai tenkinami bet kokie papildomi poreikiai;

36.  be to, mano, kad valstybių narių bendradarbiavimas su saugumu susijusiais klausimais galėtų būti toliau stiprinamas teikiant didesnę paramą iš ES biudžeto; kelia klausimą, kaip toks tikslas galėtų būti pasiektas, kai atitinkamų VSF biudžeto eilučių lėšos yra labai sumažintos, palyginti su 2017 m. biudžetu; pabrėžia, kad būtina garantuoti būtiną finansavimą pasiūlytoms naujoms informacijos ir valstybės sienų sistemoms, pvz., Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemos (ETIAS) bei atvykimo iri švykimo sistemoms įgyvendinti;

37.  mano, kad 2018 m. bus itin svarbūs nustatant Europos migracijos darbotvarkę, kai jau rengiamos kai kurios jos pagrindinės dalys; pabrėžia, kad reikia atidžiai įvertinti kelių pateiktų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, pvz., dėl Dublino bendros prieglobsčio sistemos reformos, naujos atvykimo ir išvykimo sistemos ir ETIAS sistemos, poveikį biudžetui, įskaitant galimybę, kad juos bus vėluojama priimti; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti pakankamą finansavimą, kad jis atitiktų Sąjungos užmojį šiuo tikslu ir kuo greičiau būtų suformuota veiksminga, visiškai tarptautinę teisę atitinkanti ir valstybių narių solidarumu pagrrįsta Europos prieglobsčio ir migracijos politika;

38.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos pasiūlyme trečius metus iš eilės nenumatyta jokios maržos iki 3 išlaidų kategorijos viršutinės ribos, o tai parodo, kad mažiausios DFP išlaidų kategorijos dydis yra pasenęs, kaip teigė Parlamentas per laikotarpio vidurio tikslinimo procesą; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos pasiūlymą mobilizuoti 817 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų sumą pagal lankstumo priemonę – tai buvo galima padaryti dėl to, kad patikslintame DFP reglamente numatyta daugiau lankstumo; primygtinai tvirtina, kad išlaidų lygis vis dar nėra pakankamas, ir apgailestauja, kad Komisija atidėjo bet kokius tolesnius pasiūlymus iki būsimojo taisomojo rašto;

39.  primena, kad Parlamentas nuolat tvirtai rėmė kultūros ir žiniasklaidos programas; teigiamai vertina pasiūlymą didinti lėšas, skiriamas programai „Kūrybiška Europa“, palyginti su 2017 m. biudžetu, įskaitant Europos kultūros paveldo metus pagal eilutę „Žiniasklaidos veiksmai“; be to, primygtinai ragina skirti pakankamai lėšų programai „Europa piliečiams“; ragina Komisiją peržiūrėti iniciatyvas pagal eilutę „Žiniasklaidos veiksmai“, kad būtų užtikrinta veiksminga biudžeto parama kokybiškam informavimui apie ES reikalus; primena apie savo paramą tvariam daugiamečiam „Euranet+“ finansavimui; galiausiai teigiamai vertina įsipareigojimų asignavimų padidinimą, palyginti su 2017 m. biudžetu, Maisto ir pašarų programai ir Vartotojų programai; galiausiai pabrėžia stiprios Sveikatos programos ir tinkamo biudžeto svarbą, kad būtų užtikrintas europinis bendradarbiavimas sveikatos srityje, įskaitant naujas sveikatos priežiūros inovacijas, sveikatos priežiūros skirtumus, lėtinių ligų naštą, atsparumą mikrobams, tarpvalstybinę sveikatos priežiūrą ir galimybę gauti sveikatos priežiūros paslaugas;

4 išlaidų kategorija – Europos vaidmuo pasaulyje

40.  apgailestauja, kad finansavimas pagal 4 išlaidų kategoriją apskritai sumažėjo ir sudaro 9,6 mlrd. EUR įsipareigojimų asignavimų sumą (-5,6 %, palyginti su 2017 m.); pažymi, kad 4 išlaidų kategorijos pagrindinėms priemonėms skiriamos mažesnės sumos visų pirma yra susiję su ankstesniais padidinimais, patvirtintais 2017 m. biudžete ir skirtais Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonei ir Naujam partnerystės modeliui pagal Europos migracijos darbotvarkę;

41.  mano, kad vystomojo bendradarbiavimo priemonei (VBP) ir Europos kaimynystės priemonei (EKP), ypač jos pietinei daliai, skiriamų lėšų sumažinimas yra nepagrįstas, atsižvelgiant į ilgalaikius poreikius, susijusius su ES veiksmais migracijos srityje, kurie apima daugiau nei migracijos srities susitarimai pagal partnerystės modelį, ir jos įsipareigojimus tarptautinės plėtros srityje; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares padidinti finansinius išteklius, skirtus taikos procesams ir finansinei paramai Palestinai ir Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūrai (JTPDO); primena, kad svarbu užtikrinti pakankamą pietinių kaimyninių šalių finansavimą, nes stabilumas Artimuosiuose Rytuose yra pagrindinis aspektas sprendžiant esmines migracijos priežastis;

42.  tačiau palankiai vertina tai, kad siūloma didinti EKP rytinei daliai skiriamas lėšas, nes taip bus prisidedama siekiant remti demokratines reformas ir ekonominę integraciją su ES, ypač šalyse, kurios pasirašė asociacijos susitarimus su Sąjunga;

43.  atkreipia dėmesį į tai, kad padidėjo parama Turkijos politinėms reformoms (Pasirengimo narystei pagalbos priemonė (PNPP) II), ypač dėl to, kad šalis regresuoja teisės normų, žodžio laisvės ir pagrindinių teisių srityse; ragina Komisiją sustabdyti pasirengimo narystei finansavimą, jei sustabdomos derybos dėl narystės, ir, jei šis scenarijus pasitvirtintų, prašo šias lėšas panaudoti tiesiogiai pilietinei visuomenei Turkijoje remti ir daugiau investuoti į žmonių tarpusavio mainų programas, pvz., studentams, mokslininkams ir žurnalistams skirtą „Erasmus+“; tikisi, kad bus skirtas pakankamas finansavimas PNPP lengvatomis besinaudojančioms Vakarų Balkanų šalims, kurioms reikalinga skubi finansinė parama reformoms vykdyti;

44.  atsižvelgdamas į aukštojo mokslo svarbą bendroms reformoms partnerių šalyse, mano, kad studentų judrumui ir moksliniam ES ir kaimyninių šalių bendradarbiavimui turėtų būti skiriama nuolatinė parama; todėl apgailestauja dėl sumažintų asignavimų techninei ir finansinei paramai pagal tris išorės priemones – PNPP, Europos kaimynystės priemonę ir vystomojo bendradarbiavimo priemonę, kuriomis siekiama remti tarptautinį aukštojo išsilavinimo aspektą „Erasmus+“ programos įgyvendinimui;

45.  atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą palikti 232 mln. EUR maržą iki viršutinės ribos; yra įsitikinęs, kad atsižvelgiant į problemas, su kuriomis susiduriama ES išorės veiksmų srityje, reikia nuolat teikti finansavimą, kuris būtų didesnis nei dabartinis 4 išlaidų kategorijos lygis; primena, kad 2017 m. biudžete buvo panaudotas nenumatytų atvejų rezervas, kad būtų galima finansuoti viršijant viršutinę ribą; mano, kad naujos iniciatyvos turėtų būti finansuojamos numatant naujus asignavimus ir turėtų būti visapusiškai naudojamasi visomis lankstumo galimybėmis, dėl kurių susitarta atliekant DFP tikslinimą;

46.  ragina Komisiją, kuri nuolat nurodo galimybę pratęsti Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę, nedelsiant pateikti tikrą pasiūlymą dėl jos pratęsimo, jei toks yra jos ketinimas; primena Parlamento, Tarybos ir Komisijos įsipareigojimą užtikrinti, kad Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės ir patikos fondų kūrimas būtų skaidrus ir aiškus ir atitiktų Sąjungos biudžeto vieningumo principą, atsižvelgiant į biudžeto valdymo institucijos prerogatyvas ir parlamentinę kontrolę; dar kartą primygtinai ragina valstybes nares laikytis savo įsipareigojimų ir laiku finansuoti Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę ir patikos fondus;

47.  visapusiškai remia įsipareigojimus, kuriuos ES prisiėmė Briuselio konferencijoje dėl Sirijos, patvirtindama ankstesnius Londone prisiimtus įsipareigojimus; pritaria tam, kad būtų stiprinama EKP ir humanitarinė pagalba, kiekvienu tikslu skiriant 120 mln. EUR siekiant vykdyti įsipareigojimą;

5 išlaidų kategorija – Administravimas

48.  atkreipia dėmesį į tai, kad 5 išlaidų kategorijos išlaidos padidėjo 3,1 %, palyginti su 2017 m. biudžetu, t. y. iki 9 682,4 mln. EUR (+ 287,9 mln. EUR); pažymi, kad daugiau nei trečdalį šių nominaliniai padidėjusių lėšų galima paaiškinti atsižvelgiant į papildomus asignavimus, kurių reikia pensijoms (+ 108,5 mln. EUR); atkreipia dėmesį į tai, kad papildomus asignavimus daugiausia lemia numatomas pensininkų skaičiaus didėjimas (+ 4,2 %); taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tikimasi, jog ateinančiais metais pensininkų skaičius dar padidės; atkreipia dėmesį į griežtą požiūrį į administracines išlaidas ir nominaliai įšaldytas visas su atlyginimais nesusijusias išlaidas;

49.  pažymi, kad faktinė marža yra 93,6 mln. EUR iki viršutinės ribos po to, kai buvo kompensuota 570 mln. EUR suma, nes buvo panaudotas nenumatytų atvejų rezervas, mobilizuotas 2017 m., 3 išlaidų kategorijos tikslais; pabrėžia, kad dėl pensijų ES biudžeto 5 išlaidų kategorijos dalis šiek tiek padidėjo ir sudaro 6,0 % (įsipareigojimų asignavimai);

Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai

50.  pabrėžia bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų svarbą, nes jie yra priemonės siekiant nustatyti politinius prioritetus ir pradėti naujas iniciatyvas, kurios gali tapti nuolatiniais ES veiksmais ir programomis; ketina nustatyti subalansuotą bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų rinkinį; pažymi, kad dabartiniame pasiūlyme kai kurių išlaidų kategorijų marža yra gana maža arba jos išvis nėra numatyta, ir ketina išnagrinėti būdus, kaip sudaryti sąlygas galimiems bandomiesiems projektams ir parengiamiesiems veiksmams nesumažinant kitų politinių prioritetų; mano, kad įgyvendinant bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus, Komisija turėtų nuolatos informuoti prie jų sukūrimo prisidėjusius Europos Parlamento narius, kad būtų užtikrintas visiškas jų pasiūlymų idėjos išlaikymas;

Agentūros

51.  atkreipia dėmesį į tai, kad apskritai 2018 m. biudžeto projekte numatyta + 3,1 % daugiau lėšų decentralizuotoms agentūroms (neatsižvelgiant į asignuotąsias pajamas) ir + 146 etatai, tačiau atkreipia dėmesį į didelius skirtumus tarp visu pajėgumu veikiančių agentūrų (-11,2 %) ir naujas užduotis vykdančių agentūrų (+ 10,5 %); mano, kad šie skaičiai tiksliai atspindi tai, kad nuo 2013 m. dauguma agentūrų pasiekė arba net viršijo 5 % darbuotojų skaičiaus sumažinimo tikslą (kai kurios agentūros jį pasieks 2018 m.), o darbuotojų skaičius per tą patį laikotarpį augo tik agentūrose, kurios vykdo su migracija ir saugumu susijusią veiklą (+ 183 etatai), finansų priežiūros agentūrose (+ 28 etatai) ir kai kuriose agentūrose, kurioms patikėtos naujos užduotys (ERA, EASA, GSA) (+ 18 etatų); pakartoja savo raginimą, pateiktą pranešime dėl 2015 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo, išsaugoti išteklius ir prireikus teikti papildomus išteklius siekiant užtikrinti tinkamą agentūrų veikimą, įskaitant ES agentūrų tinklo nuolatinį sekretoriatą (dabar vadinamą bendros paramos biuru);

52.  pakartoja savo įsitikinimą, kad ES agentūroms, veikiančioms teisingumo ir vidaus reikalų srityje, turi būti skubiai užtikrintos reikiamos lėšos veiklos išlaidoms ir darbuotojai, kad jos galėtų sėkmingai vykdyti papildomas užduotis ir pareigas, kurios joms pavestos pastaraisiais metais; šiuo požiūriu palankiai vertina darbuotojų skaičiaus padidinimą, pasiūlytą Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai (FRONTEX) ir Europos prieglobsčio paramos biurui (EASO), nes tai, jo nuomone, yra būtiniausia priemonė siekiant užtikrinti, kad šios agentūros galėtų veiksmingai vykdyti savo veiklą; pabrėžia, kad siūlomo biudžeto ir darbuotojų skaičiaus Europolui nepakanka priskirtoms užduotims vykdyti, nes Komisija ir valstybės narės ankstesniais metais nusprendė stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą, visų pirma kovos su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu, kibernetiniu nusikalstamumu, prekyba žmonėmis ir nelydimų nepilnamečių apsaugos srityje; pabrėžia nustatytus trūkumus dabartinėje informacijos mainų struktūroje ir primygtinai ragina Komisiją skirti „eu-LISA“ pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kad ji galėtų įgyvendinti papildomas užduotis ir pareigas, kurios jai neseniai buvo paskirtos; pabrėžia svarbų EASO vaidmenį padedant valstybėms narėms tvarkyti prieglobsčio prašymus, ypač atsižvelgiant į padidėjusį prieglobsčio prašytojų skaičių; apgailestauja dėl sumažinto veiklos finansavimo lygio (-23,6 %, palyginti su 2017 m.) ir Eurojusto darbuotųjų skaičiaus (-4 %), kai organizacija šiuo metu susiduria su padidėjusiu dabro krūviu;

53.  susirūpinęs pažymi, kad užimtumo ir mokymo srities (Europos profesinio mokymo plėtros centras, Europos transporto darbuotojų federacija, Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra, Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas) bei aplinkos politikos (Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, Europos cheminių medžiagų agentūra, Europos aplinkos agentūra, Europos maisto saugos tarnyba, Europos vaistų vertinimo agentūra) ES agentūroms labai gresia etatų mažinimas (atitinkamai po 5 ir 12 etatų); mano, kad tai neatitinka bendros Sąjungos politikos dėl deramų, kokybiškų ir stabilių darbo vietų kūrimo ir kovos su klimato kaita; palankiai vertina darbuotojų skaičiaus ir biudžeto padidinimą Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai ir Europos GNSS agentūrai, bet pabrėžia, kad to nepakanka, kad šios agentūros galėtų deramai vykdyti savo užduotis;

54.  pažymi, kad 2018 m. yra trečiasis REACH registracijos terminas, turintis įtakos daugybei įmonių Europoje ir iki šiol didžiausiam MVĮ skaičiui, ir tai atitinkamai turės didelį poveikį Europos cheminių medžiagų agentūros darbo krūviui; todėl ragina Komisiją susilaikyti nuo 2018 m. planuojamo šešių laikinųjų agentūros darbuotojų etatų naikinimo ir atidėti jį iki 2019 m., kad Europos cheminių medžiagų agentūra galėtų veiksmingai įgyvendinti visą 2018 m. darbų programą; šiuo atžvilgiu pažymi, kad nuo 2012 m. Europos cheminių medžiagų agentūra jau 10 % sumažino REACH darbuotojų skaičių;

o

o o

55.  primena, kad lyčių aspekto integravimas yra teisinė prievolė, kylanti tiesiogiai iš Sutarčių; ragina biudžeto procedūros metu užtikrinti biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą principo taikymą ir naudoti biudžeto išlaidas kaip veiksmingą priemonę moterų ir vyrų lygybei skatinti; rekomenduoja parengti biudžeto planą, skirtą lyčių aspektui ES institucijose integruoti, pagal patvirtintą bandomąjį projektą, ateityje įtraukiant konkrečią biudžeto eilutę, skirtą lyčių aspekto integravimo koordinavimo valdymui visose institucijose;

56.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

OL L 298, 2012 10 26, p. 1.

(2)

OL L 347, 2013 12 20, p. 884.

(3)

OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

(4)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0085.


PRIEDAS. BENDRAS PAREIŠKIMAS DĖL BIUDŽETO PROCEDŪROS DATŲ IR TAIKINIMO KOMITETO VEIKIMO SĄLYGŲ 2018 M.

A.  Pagal Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo priedo A dalį Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija susitaria dėl šių pagrindinių 2018 m. biudžeto procedūros datų:

1.  Trišalis dialogas bus sušauktas liepos 13 d. ryte prieš priimant Tarybos poziciją;

2.  Komisija stengsis pateikti 2018 m. sąmatą iki gegužės mėn. pabaigos;

3.  Taryba sieks priimti savo poziciją ir perduoti ją Europos Parlamentui ne vėliau kaip 37-ą savaitę (trečią rugsėjo mėn. savaitę), kad būtų lengviau laiku susitarti su Europos Parlamentu;

4.  Europos Parlamento Biudžeto komitetas stengsis balsuoti dėl Tarybos pozicijos pakeitimų ne vėliau kaip iki 41-os savaitės pabaigos (spalio mėn. viduryje);

5.  Trišalis dialogas bus sušauktas spalio 18 d. popietę prieš Europos Parlamente įvyksiantį svarstymą;

6.  Europos Parlamentas plenariniame posėdyje dėl svarstymo balsuos 43-ą savaitę (spalio 23-26 d. plenarinėje sesijoje);

7.  taikinimo laikotarpis prasidės spalio 31 d. Pagal SESV 314 straipsnio 4 dalies c punkto nuostatas taikinimui skirtas laikas baigsis 2017 m. lapkričio 20 d.;

8.  Taikinimo komitetas susirinks lapkričio 6 d. popietę Europos Parlamente ir lapkričio 17 d. Taryboje ir gali prireikus dar kartą susitikti; Taikinimo komiteto posėdžiai bus rengiami trišalio dialogo posėdžio (-ių) metu. Trišalį dialogą numatyta surengti lapkričio 9 d. ryte. Papildomas (-i) trišalis (-iai) dialogas (-ai) gali būti sušauktas (-i) per 21 dieną trunkantį taikinimo laikotarpį, be kita ko, lapkričio 13 ar 14 d. (Strasbūras).

B.  Taikinimo komiteto veikimo sąlygos išdėstytos pirmiau nurodyto Tarpinstitucinio susitarimo priedo E dalyje.


Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ (15.6.2017)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu dialogu dėl 2018 m. biudžeto projekto

(2017/2043(BUD))

Nuomonės referentė: Deirdre Clune

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  primena, kad stabilus ekonomikos atsigavimas ir darnus augimas bei investicijos (verslo, viešųjų paslaugų ir žmogiškojo kapitalo srityje) yra svarbiausi veiksniai užtikrinant kokybišką užimtumą ir kuriant deramas darbo vietas, didinant gerovę, mažinant nelygybę ir sparčiai skatinant socialinę konvergenciją ir kad būtina Europos struktūrinius ir investicinius fondus veiksmingiau sutelkti tam, kad būtų skatinamas integracinis augimas; primena, kad strategijos „Europa 2020“ tikslai socialinių reikalų ir užimtumo srityje turėtų būti finansiškai remiami iš ES biudžeto;

2.  pabrėžia, kad 2018 m. biudžetas turi atlikti pagrindinį vaidmenį didinant Sąjungos įnašą tam, kad būtų skatinamas darnus ir integracinis ekonomikos augimas ir kokybiškų darbo vietų kūrimas, ypač kovojant su jaunimo ir ilgalaikiu nedarbu, skurdu, įskaitant dirbančiųjų skurdą, didėjančia nelygybe ir socialine atskirtimi; šiuo atžvilgiu pažymi, kad 2018 m. biudžetas negali būti vertinamas neatsižvelgiant į 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą (DFP), kurią būtina peržiūrėti ir padidinti ne vėliau, kaip iki šių metų galo; ragina Tarybą kuo greičiau užbaigti DFP peržiūrą;

3.  pabrėžia, kad svarbu 2014–2020 m. DFP numatytoms programoms, kurias vykdant siekiama spręsti nedarbo, skurdo ir socialinės atskirties problemas (pavyzdžiui, Jaunimo užimtumo iniciatyvai, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui, įvairioms Užimtumo ir socialinių inovacijų programos kryptims skiriant ypatingą dėmesį „Eures“ tinklo krypčiai, trims atskiroms biudžeto eilutėms remiant Europos socialinį dialogą ir darbuotojų organizacijas ir Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondui), skirti pakankamą finansavimą ir vykdyti gerą jų biudžetinį valdymą; todėl primygtinai reikalauja, kad 2018 m. šių programų ištekliai būtų išlaikyti bent tokio lygio, kaip ankstesnių metų ES biudžete; pažymi, kad šių metų biudžeto mokėjimų sumos buvo ribotos, nes struktūrinės lėšos nėra įsisavinamos taip greitai, kaip tikėtasi, ir pabrėžia, kad reikia nustatyti tinkamus mokėjimų asignavimus 2018 m. biudžete;

4.  primygtinai ragina, kad skiriant finansinę paramą iš ES fondų prioritetas ir toliau būtų teikiamas programoms, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos kurti darbo vietas ir jas išsaugoti, ir būtų pasiekiama kuo daugiau tikslinių paramos gavėjų, visų pirma visi tie, kurie labiausiai nutolę nuo darbo rinkos; rekomenduoja skirti pakankamą finansavimą pagal atitinkamas biudžeto eilutes siekiant įgyvendinti Tarybos rekomendacijoje dėl ilgalaikių bedarbių integravimo į darbo rinką numatytas priemones;

5.  ypač atkreipia dėmesį į tai, kad užimtumas daro teigiamą poveikį asmenų su fizinės ir protinės sveikatos sutrikimais atsigavimo procesui ir kad finansavimas turėtų būti susijęs su įrodymais pagrįstais modeliais, kaip antai vietos ir traukinių schemos;

6.  mano, kad programų, tokių kaip Europos globalizacijos fondas, parametrai nesąžiningai riboja mažesnes valstybes nares; siūlo, kad tinkamumo kriterijai šiuo atžvilgiu būtų lankstūs, nes atleidžiant iš darbo ir uždarant įmones daroma didesnė įtaka mažesniems regionams, nei bet kam kitam;

7.  primygtinai ragina 2018 m. biudžete užtikrinti pakankamai įsipareigojimų ir ypač mokėjimų asignavimų Europos socialiniam fondui, nes jis prasideda aktyvaus vykdymo laikotarpiu ir padaugės valstybių narių mokėjimo prašymų;

8.  ragina valstybes nares užbaigti visų atsakingų valdymo institucijų akreditaciją siekiant užtikrinti veiksmingą operatyvinį ESF veikimą;

9.  pabrėžia, kaip yra nurodžiusi EBPO, kad daugiau išsilavinusių asmenų prisideda prie demokratiškesnės visuomenės ir tvarios ekonomikos kūrimo ir yra mažiau priklausomi nuo valstybės pagalbos, taip pat mažiau pažeidžiami ekonominių nuosmukių; todėl nurodo, kad ES biudžetas turėtų skatinti investicijas į kokybišką švietimą, profesinį mokymą ir inovacijas, kurios yra ne tik pagrindinė kovos su nedarbu, skurdu ir socialine atskirtimi, bet ir sėkmingo ES konkuravimo pasaulio rinkose priemonė;

10.  primena, kad jaunimo nedarbo lygis Sąjungoje(1) tebėra nepriimtinai aukštas ir kad darbo neturinčio jaunimo padėtis, ypač nesimokančio ir nedirbančio, kelia itin didelį nerimą; pabrėžia, kad siekiant spręsti šią problemą labai svarbu užtikrinti tinkamą ir laiku teikiamą Jaunimo garantijų iniciatyvos priemonių finansavimą, naudojant Europos jaunimo iniciatyvą ir Europos socialinį fondą;

11.  atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu tęsti Jaunimo užimtumo iniciatyvą iki dabartinės daugiametės finansinės programos pabaigos, ir mano, kad labai svarbu, kad Jaunimo užimtumo iniciatyva būtų tinkamai finansuojama; vis dėlto pažymi, kad jos finansavimas vis dar nepakankamas; palankiai vertina susitarimą, atsižvelgiant į derybas dėl 2017 m. biudžeto, dėl naujų lėšų – 500 mln. EUR 2017 metams, ir pabrėžia, kad Taryba turi pritarti sutartam padidinimui iki šių metų pabaigos; atkreipia dėmesį į būtinybę užtikrinti ne mažiau kaip 700 mln. EUR finansavimą 2018–2020 m. laikotarpiui, kaip susitarta atliekant DFP laikotarpio vidurio peržiūrą; taip pat ragina skirti pakankamai mokėjimų asignavimų, siekiant užtikrinti tinkamą jos įgyvendinimą;

12.  taip pat susirūpinęs pažymi, kad Audito Rūmų pareiškime nurodoma, kad neįmanoma pasiekti viso NEET jaunimo naudojantis vien tik ES biudžeto ištekliais(2);

13.  pabrėžia, kad reikia rasti ilgalaikių sprendimų, ypač dėl tretinio išsilavinimo sistemų kokybės ir prieinamumo, taip pat siekiant užtikrinti kokybiško užimtumo galimybes – deramo darbo vietas jaunimui; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikia daugiau finansinių ir administracinių pastangų siekiant padidinti galimybes naudotis „Erasmus+“ programa, kad būtų padedama šalinti pareiškėjams iš mažesnių pajamų ūkių ir asmenims su negalia, kuriuos labiau nei kitus paveikė ekonomikos krizė ir lėšų apkarpymas, kylančias mobilumo kliūtis;

14.  atkreipia dėmesį į poreikį teikti atitinkamus išteklius siekiant kovoti su skurdu, ypač vaikų skurdu, ir remti priemones, kuriomis sprendžiami pagrindinių vaikų poreikių, pvz., maisto tiekimo, būsto, apgyvendinimo, švietimo ir sveikatos apsaugos, klausimai;

15.  pabrėžia Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo svarbą sprendžiant skurdo ir socialinės atskirties problemas ir prašo 2018 m. biudžete skirti atitinkamus išteklius tinkamai patenkinti tikslinių grupių reikmes ir įgyvendinti fondo tikslus;

16.  laikosi nuomonės, kad ES biudžeto lėšomis taip pat reikėtų remti profesinį mokymą ir profesinės kvalifikacijos priemones, ypatingą dėmesį skiriant konkretiems sektoriams būdingoms gebėjimų spragoms ir visų pirma skatinant neseniai Tarybos patvirtintą Kvalifikacijos kėlimo galimybių iniciatyvą (kurioje orientuojamasi į žemos kvalifikacijos suaugusius asmenis), taip pat skatinant besimokančiųjų mobilumą; ši praktika jau taikoma studentams pagal programą „Erasmus“;

17.  ragina taikant biudžetą nuolat dėti pastangas, kad būtų teikiami tinkami mokymai ir kvalifikacijos kėlimas sektoriuose, kuriuose trūksta darbo jėgos ir pagrindiniuose sektoriuose, kurie turi didelį pajėgumą kurti naujas darbo vietas;

18.  atkreipia dėmesį į tai, kad mikroįmonės, mažosios ir vidutinės įmonės (įtraukiant socialines įmones) yra Europos ekonomikos pagrindas; jos sudaro 99 proc. visų įmonių ES; pažymi, kad viena iš pagrindinių problemų, trukdančių tokioms įmonėms steigtis ir veikti, yra sunkumai, susiję su finansavimo gavimu; skatina taikyti principą „pradėk nuo mažo“; pabrėžia, kad 2018 m. biudžeto lėšomis reikėtų remti tas priemones, kuriomis skatinamas verslumas, be kita ko, socialinis verslumas, novatoriškos socialinės įmonės, darbuotojų finansinis dalyvavimas ir savarankiškas užimtumas; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad 2018 m. biudžetu turėtų būti visų pirma sudarytos palankesnės sąlygos gauti mikrokreditus, prieinamus pagal Užimtumo ir socialinių inovacijų programos mikrofinansų ir socialinio verslumo kryptis; pažymi, kad dotacijų suma, numatyta MVĮ ir socialinėms įmonėms, turėtų būti garantuota siekiant išlaikyti jų konkurencingumą ir pajėgumą kurti darbo vietas;

19.  pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą, iš ES biudžeto turėtų būti remiamas bendros rinkos užbaigimas, konkurencingumas ir socialinės konvergencijos skatinimas, socialiai atsakingų įmonių politikos plėtra ir kontroliavimas, kaip įmonės taiko socialines teisės normas;

20.  ragina Europos Parlamento delegaciją pabrėžti, kaip svarbu visiškai įgyvendinti biudžeto eilutes, skirtas nedarbui ir socialiniams reikalams;

21.  pažymi, kad būtina nepritarti pakeitimams, dėl kurių sumažėtų pagal šias biudžeto eilutes planuojamas biudžetas, ir kad būtina nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų tam, kad šiose politikos srityse būtų išnaudotas visas jų potencialas;

22.  primena svarbų visų užimtumo ir socialinių reikalų agentūrų (Europos profesinio mokymo plėtros centro (CEDEFOP), Europos mokymo fondo (ETF), Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (EUROFOUND) ir Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros (EU-OSHA) vaidmenį sprendžiant su EMPL komitetu susijusius klausimus, ypač jų pajėgumą spręsti įvairias problemas, kaip antai kokybiškų darbo vietų kūrimas, naujos užimtumo formos, parama profesiniam mokymui ir profesinių kvalifikacijų priemonės arba darbų sauga ir sveikata bei sauga; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad jų užduotys nuolat didėja ir todėl toms agentūroms būtina skirti reikiamų finansinių ir žmogiškųjų išteklių savo įgaliojimams vykdyti ir toms užduotims įgyvendinti; tvirtai pritaria tam, kad vertinant individualius decentralizuotų agentūrų poreikius būtų atsižvelgiama į kiekvieną konkretų atvejį;

23.  pažymi, kad 2018 m. biudžetu turėtų būti skatinama aukšto lygio darbuotojų apsauga ir prevencijos kultūra visoje ES ir padedama spręsti naujas vis iškylančias problemas, susijusias su fizine ir protine sveikata bei darbo sauga; todėl primygtinai pabrėžia, kad turėtų būti užtikrintas tinkamas finansavimas EU-OSHA, fizinei ir protinei sveikatai bei darbo saugai, numatytas pagal EaSI programos „Progress“ kryptį;

24.  pažymi, kad būtina skirti papildomą finansavimą „Eurofound“, kad būtų galima subalansuoti didelį pastarųjų metų Airijos valstybės koeficiento padidėjimą, dėl kurio labai sunku išlaikyti agentūros atliekamo tyrimo lygį; pažymi, kad reikia skirti papildomą finansavimą, visų pirma, siekiant užtikrinti darbą su Europos masto apklausomis ir sudaryti galimybę atlikti papildomą darbą, susijusį su nedeklaruojamu darbu ir pabėgėlių bei migrantų integracija į darbo rinką;

25.  pabrėžia, kad bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai yra labai vertingos priemonės siekiant inicijuoti naują veiklą ar naujos krypties politiką užimtumo ir socialinės įtraukties srityse; pabrėžia, kad keletas Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto idėjų praeityje buvo sėkmingai įgyvendintos vykdant bandomuosius projektus / parengiamuosius veiksmus; ragina Komisiją toliau taikyti šį neapriboto mąstymo požiūrį atrenkant bandomuosius projektus / parengiamuosius veiksmus, suteikiančius Europos pridėtinę vertę; todėl mano, jog komitetas 2018 m. ir toliau naudosis šiomis priemonėmis; ragina visapusiškai pasinaudoti maržomis pagal kiekvieną išlaidų kategoriją; ragina Parlamentui pateikti reguliarią ir išsamią naujausią informaciją apie įvairius Komisijos vykdomų bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų įgyvendinimo etapus; ragina Komisiją įgyvendinant bandomuosius projektus / parengiamuosius veiksmus atsižvelgti į jų turinį, dėl kurio susitarė ir kurį patvirtino Parlamentas ir Taryba.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

12.6.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

40

5

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Guillaume Balas, Brando Benifei, Mara Bizzotto, Vilija Blinkevičiūtė, David Casa, Martina Dlabajová, Arne Gericke, Marian Harkin, Czesław Hoc, Agnes Jongerius, Jan Keller, Ádám Kósa, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Kostadinka Kuneva, Jérôme Lavrilleux, Thomas Mann, Dominique Martin, Emilian Pavel, João Pimenta Lopes, Georgi Pirinski, Marek Plura, Terry Reintke, Sofia Ribeiro, Robert Rochefort, Anne Sander, Sven Schulze, Jutta Steinruck, Romana Tomc, Yana Toom, Renate Weber, Tatjana Ždanoka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Maria Arena, Heinz K. Becker, Deirdre Clune, Tania González Peñas, Dieter-Lebrecht Koch, Marju Lauristin, Edouard Martin, Joachim Schuster, Csaba Sógor, Michaela Šojdrová, Helga Stevens, Ivo Vajgl, Flavio Zanonato

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Isabella De Monte

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

40

+

ALDE

EPP

Green/EFA

GUE/NGL

S&D

Martina Dlabajová, Marian Harkin, Robert Rochefort, Yana Toom, Ivo Vajgl, Renate Weber

Heinz K. Becker, David Casa, Deirdre Clune, Dieter-Lebrecht Koch, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Ádám Kósa, Jérôme Lavrilleux, Thomas Mann, Marek Plura, Sofia Ribeiro, Anne Sander, Sven Schulze, Michaela Šojdrová, Csaba Sógor, Romana Tomc

Terry Reintke, Tatjana Ždanoka

Tania González Peñas, Kostadinka Kuneva, João Pimenta Lopes

Maria Arena, Guillaume Balas, Brando Benifei, Vilija Blinkevičiūtė, Isabella De Monte, Agnes Jongerius, Jan Keller, Marju Lauristin, Edouard Martin, Emilian Pavel, Georgi Pirinski, Joachim Schuster, Jutta Steinruck, Flavio Zanonato

5

-

ECR

ENF

Arne Gericke, Czesław Hoc, Helga Stevens

Mara Bizzotto, Dominique Martin

0

0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

2017 m. kovo mėn., jaunimo nedarbo lygis buvo 17,2 proc. 28 ES valstybėse narėse ir 19,4 proc. euro zonoje, palyginti su atitinkamai 19,1 proc. ir 21,3 proc. 2016 m. kovo mėn. (Eurostatas, 2017 m. gegužės 2 d.: http://ec.europa.eu/eurostat/documents/2995521/8002525/3-02052017-AP-EN.pdf/94b69232-83a9-4011-8c85-1d4311215619

(2)

Specialioji ataskaita Nr. 5/2017: „Jaunimo nedarbas – ar kas pasikeitė įgyvendinus ES politikas?“, 8 psl.


Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ (9.6.2017)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu dialogu dėl 2018 m. biudžeto projekto

(2017/2043(BUD))

Nuomonės referentas: Daniel Dalton

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  primena, kad bendroji rinka – pagrindinis ekonominio bendradarbiavimo tikslas ir svarbiausias ekonomikos augimo ES elementas;

2.  ragina Komisiją skirti bendrajai skaitmeninei rinkai įgyvendinti ir šio įgyvendinimo priemonėms reikalingą biudžetą;

3.  pabrėžia, kad gerai veikianti, labai integruota ir vieninga bendroji rinka, kurioje sudaroma sąžininga aplinka vartotojams ir MVĮ, yra didesnio ES konkurencingumo pagrindas, ir ragina atitinkamai skirstyti biudžeto lėšas, kad būtų galima remti perėjimą prie skaitmeninio amžiaus ir Europos pramonės bei MVĮ tarptautinimo ir reindustrializacijos procesus;

4.  mano, kad vartotojų politika yra horizontalusis prioritetas, kuriam reikia skirti pakankamus biudžeto asignavimus; prašo Komisijos ir valstybių narių daryti visa, kas įmanoma, kad būtų didinamas švietimas ir vartotojų informuotumas bei galių suteikimas, susiję su vartotojų politika, taip pat produktų sauga ir rinkos priežiūra, ypač skaitmeninėje bendrojoje rinkoje, ir remti vartotojų interesus skirtingose ES politikos srityse;

5.  pabrėžia didelį laisvo paslaugų judėjimo augimo potencialą, kuris bendrojoje rinkoje vis dar nėra pakankamai išplėtotas, ir ragina imtis iniciatyvų, kuriomis būtų skatinama tarpvalstybinė prekyba paslaugomis, kuri daugelyje paslaugų sektorių nesiplečia dėl netikrumo ir administracinio sudėtingumo bei dėl to, kad nėra tinkamai suformuotos valstybių narių bendradarbiavimo sistemos; mano, kad visomis naujomis iniciatyvomis ypač reikėtų siekti kovoti su šiomis kliūtimis;

6.  primena, kad būtina remti ES muitų politiką, ir pabrėžia, kad kovojant su sukčiavimu, tarptautiniu nusikalstamumu ir skatinant konkurenciją svarbiausia supaprastinti muitinės procedūras ir veiksmingai taikyti muitinių sistemas; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti Sąjungos muitinės kodekso spartų įgyvendinimą ir užtikrinti, kad valstybėse narėse būtų įdiegtos visos Sąjungos muitinės kodekse numatomos sąveikiosios IT sistemos, būtinas tinkamas biudžeto paketas;

7.  pabrėžia lemiamą MVĮ ir labai mažų įmonių vaidmenį ES ekonomikoje, taip pat pabrėžia, kad: norint padidinti jų tarptautinį konkurencingumą reikia veiksmingai finansuoti naujoves, veiklos plėtimą, tarptautinimą ir galimybes patekti į trečiųjų šalių rinkas; reikalinga tvirtesnė parama žiedinių verslo modelių pritaikymo procese; taip pat reikalinga pagalba vykstant skaitmeninei ekonomikos pertvarkai ir reikia padėti joms geriau pasinaudoti šios pertvarkos teikiamomis galimybėmis; pabrėžia, kad reikia skirti pakankamai biudžeto asignavimų programai COSME ir Europos įmonių tinklui;

8.  pabrėžia ES rinkos konkurencingumo standartų svarbą; pabrėžia, jog svarbu, kad standartizacijos procese dalyvautų vartotojai ir suinteresuotieji subjektai; primena, kad Europos standartizacijos organizacijos veiklai reikalinga pakankama finansinė parama;

9.  ragina rasti būdų stiprinti bendrosios rinkos priemones, kuriomis vartotojai ir įmonės geriau informuojami apie vidaus rinkos taisykles ir jiems sudaromos galimybės naudotis savo teisėmis, kuriomis sudaromos galimybės atitinkamoms nacionalinėms institucijoms geriau bendradarbiauti, taip pat visų pirma pabrėžia, kaip svarbu ir toliau skirti finansinius asignavimus SOLVIT ir Fin-Net bei užtikrinti tinkamą finansavimą Europos vartotojų centrų tinklui siekiant remti jo misiją šviesti ES piliečius apie jų vartotojų teises;

10.  ragina Komisiją didinti finansavimą pagal programą „Horizontas 2020“ ir iš ESIF, siekiant užtikrinti geresnį vidaus rinkos veikimą ir remti tas Europos įmones, kurios pirmenybę skiria įtraukčiai, darbo vietų kūrimui, moksliniams tyrimams ir naujovėms;

11.  pabrėžia, kad bendrosios rinkos politika turi būti prioritetinė sritis siekiant gerinti biudžeto išlaidas, o išlaidų įsipareigojimams įvykdyti reikalinga lygiavertė suma turėtų būti sutaupyta kitose srityse.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

8.6.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

30

2

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Dita Charanzová, Carlos Coelho, Anna Maria Corazza Bildt, Daniel Dalton, Nicola Danti, Evelyne Gebhardt, Sergio Gutiérrez Prieto, Robert Jarosław Iwaszkiewicz, Liisa Jaakonsaari, Antonio López-Istúriz White, Morten Løkkegaard, Jiří Pospíšil, Virginie Rozière, Christel Schaldemose, Olga Sehnalová, Igor Šoltes, Ivan Štefanec, Catherine Stihler, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Mylène Troszczynski, Anneleen Van Bossuyt

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Lucy Anderson, Pascal Arimont, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Kaja Kallas, Julia Reda, Marc Tarabella, Lambert van Nistelrooij, Sabine Verheyen

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Georges Bach, Peter Jahr, Markus Pieper

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

30

+

ALDE

Dita Charanzová, Kaja Kallas, Morten Løkkegaard

ECR

Daniel Dalton, Anneleen Van Bossuyt

PPE

Pascal Arimont, Georges Bach, Carlos Coelho, Anna Maria Corazza Bildt, Peter Jahr, Antonio López-Istúriz White, Markus Pieper, Jiří Pospíšil, Ivan Štefanec, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Sabine Verheyen, Lambert van Nistelrooij

S&D

Lucy Anderson, Nicola Danti, Evelyne Gebhardt, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Sergio Gutiérrez Prieto, Liisa Jaakonsaari, Virginie Rozière, Christel Schaldemose, Olga Sehnalová, Catherine Stihler, Marc Tarabella

VERT/ALE

Julia Reda, Igor Šoltes

2

-

EFDD

Robert Jarosław Iwaszkiewicz

ENF

Mylène Troszczynski

0

0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ (1.6.2017)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu dialogu dėl 2018 m. biudžeto projekto

(2017/2043(BUD))

Nuomonės referentas: Tibor Szanyi

PASIŪLYMAI

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia žemės ūkio ir kaimo plėtros svarbą įgyvendinant svarbiausius ES tikslus ir prioritetus, pavyzdžiui, aprūpinimą maistu, darbo vietų kūrimą, tvarų gamtos išteklių valdymą, inovacijas ir teritorinę pusiausvyrą, ir tai, kad žemės ūkis ir kaimo plėtra yra svarbi bendro ES biudžeto dalis, atsižvelgiant į šios politikos bendrą pobūdį; pripažįsta pasidalijamojo valdymo vaidmenį įgyvendinant bendrą žemės ūkio politiką; primena, kad išlaidos žemės ūkiui santykine prasme sumažėjo, nors tuo pat metu jam buvo priskirtos naujos užduotys klimato kaitos švelninimo ir viešųjų gėrybių teikimo srityse, ir dabar sudaro apie 38 proc. ES biudžeto; todėl ragina, kad žemės ūkio biudžetas išliktų bent toks, koks yra, kad sektorius ir toliau įgyvendintų pagrindinius tikslus, ypač atsižvelgiant į tai, kad žemės ūkio sektoriui dažnai poveikį daro krizės, kurias reikia spręsti biudžetinėmis priemonėmis; atkreipia dėmesį į tai, kad pajamų stabilumas turėtų būti prioritetas;

2.  primygtinai ragina valstybes nares žemės ūkiui ir kaimo plėtros poreikiams visiškai išnaudoti šiuo finansiniu laikotarpiu turimas programavimo priemones; primygtinai ragina Komisiją ir toliau užtikrinti sklandų tų programų įgyvendinimą;

3.  pabrėžia, kad Komisija turėtų patikimai įvertinti žemės ūkio poreikius pagal 2 išlaidų kategoriją; prašo, kad, neatsižvelgiant į kitus politikos prioritetus, visos pagal 2 išlaidų kategoriją turimos maržos būtų paliktos žemės ūkio sektoriui ir kad šitos maržos būtų apsaugotos ir išlaikytos kitoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP); ragina nuosekliai taikyti principą, pagal kurį visos iš žemės ūkio gautos pajamos liktų žemės ūkiui skirtame biudžete;

4.  pabrėžia, kad kriziniai rezervai vaidina svarbų vaidmenį; primygtinai reikalauja, kad bet kokiomis 2017 m. biudžeto lėšomis, kurios skiriamos žemės ūkio sektoriaus krizių rezervui pagal finansinės drausmės mechanizmą finansuoti ir kurios liko nepanaudotos, atsižvelgiant į tai, kad jomis itin daug prisidedama mažinant finansinius nuostolius, kylančius dėl šio sektoriaus patiriamos krizės, pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 26 straipsnio 5 dalį būtų galima visapusiškai naudotis kaip tiesioginėmis išmokomis įgyvendinant 2018 m. biudžetą;

5.  pažymi, kad Europos žemės ūkis pastaraisiais metais patiria vis daugiau krizių; taigi ragina Komisiją persvarstyti esamą krizių rezervo sistemą ir sukurti naują priemonę, kuri sudarytų sąlygas greitai politinei intervencijai krizės atveju ir jos finansavimas nepriklausytų nuo metinės finansinės drausmės mechanizmo;

6.  pažymi, kad į „Omnibus“ dokumentų rinkinį įtraukti punktai padidina įgyvendinimo potencialą ir kad šie aspektai turėtų būti tinkamai apsvarstyti 2018 m. biudžete; atkreipia dėmesį į tai, kad biudžeto vykdymas turėtų atitikti šio supaprastinimo teikiamas didesnes galimybes; ragina skirti pakankamai lėšų, kad būtų įgyvendinti visi BŽŪP supaprastinimo elementai; pabrėžia, kad BŽŪP supaprastinimas taip pat turėtų padėti užtikrinti, kad bus dar labiau sumažintas klaidų lygis naudojant lėšas, o teigiami pokyčiai taip pat turėtų reikšti supaprastinimą galutiniam naudotojui; remia visus veiksmus, kuriais siekiama taikyti veiklos rezultatais grindžiamą požiūrį;

7.  ragina Komisiją ir valstybes nares tinkamu laiku stebėti žemės ūkio produktų kainų svyravimą, kuris daro neigiamą poveikį ūkininkų pajamoms, ir, kai reikia, skubiai ir veiksmingai reaguoti, suteikiant ūkininkams galimybę tiesiogiai kovoti su tokiu kainų svyravimu;

8.  mano, kad vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 9 straipsnyje nustatyta aktyvių ūkininkų sąlyga užtikrinama, kad būtų pašalinta bet kokia su ES lėšomis susijusi rizika reputacijai; prašo Komisijos užtikrinti, kad aktyvių ūkininkų kriterijus būtų taikomas vienodai, siekiant paprasčiau, bet patikimiau tuos ūkininkus nustatyti; pabrėžia, kad ES lėšų paskirstymo požiūriu svarbu, kad aktyvūs ūkininkai atitiktų šiuos kriterijus;

9.  pabrėžia, kad būtina ir toliau paprastinti BŽŪP kartu suteikiant reikalingus biudžeto išteklius, kad būtų panaudotas visas jos potencialas ir pasiekti pagrindiniai tikslai ir prioritetai;

10.  primygtinai reikalauja, kad būtų išlaikytos jauniesiems ūkininkams skirtos iniciatyvos, kurias įgyvendinant remiamos inovacijos ir kartų atsinaujinimas;

11.  pabrėžia nuolatinį pusiausvyros nebuvimą maisto tiekimo grandinėje, kurioje pirminių gamintojų pozicija yra daug silpnesnė negu kitų veikėjų; todėl primygtinai ragina Komisiją padidinti ūkininkų vaidmenį maisto tiekimo grandinėje skatinant steigti ir stiprinti gamintojų organizacijas ir kooperatyvus bei puoselėjant gamintojų ir mažmenininkų, trumpų tiekimo grandinių ir vietinių kokybės ženklų bendradarbiavimą kaip spektrą priemonių sprendžiant nesąžiningos prekybos praktikos problemą ir imantis veiksmų siekiant gerinti kainų ir maržų maisto produktų tiekimo grandinėje skaidrumą; atkreipia dėmesį į Parlamento poziciją dėl nesąžiningos prekybos praktikos ir primena savo pakartotinius prašymus priimti ES teisės aktų šioje srityje; pabrėžia, kad būtina išaiškinti taisykles, susijusias su gamintojų organizacijomis, kad būtų galima sėkmingai vykdyti veiklą ir panaudoti turimas lėšas;

12.  palankiai vertina tai, kad gamintojai, gamintojų organizacijos ir asociacijos domisi skatinimo politika, patvirtinta Reglamente (ES) Nr. 1144/2014; vis dėlto pažymi, kad suinteresuotieji subjektai išreiškė susirūpinimą dėl prieigos prie programų, visų pirma šio sektoriaus MVĮ; ragina Komisiją atlikti nuodugnų skatinimo politikos vertinimą ir apsvarstyti galimybę padidinti jai skiriamą biudžetą;

13.  pabrėžia praktinę vietos veiklos grupės (VVG) patirtį rengiant kaimo plėtros programas; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų sklandžiai taikomi bendruomenės veikla pagrįsti metodai ir prašo skirti daug daugiau lėšų;

14.  primygtinai reikalauja numatyti pakankamai lėšų kontrolei maisto tiekimo grandinėje, ypatingą dėmesį skiriant prekybos santykiams ir vienodam maisto produktų maistinių medžiagų turiniui visoje ES;

15.  mano, kad vadinamųjų pažangių sprendimų teikiamos galimybės turėtų būti toliau nagrinėjamos, naudojamos ir skatinamos; atkreipia dėmesį į tai, kad priimant šiuos pažangius sprendimus reikėtų išlaikyti darną su aplinkos, klimato ir biologinės įvairovės politikos tikslais, užtikrinti glaudų bendradarbiavimą su suinteresuotaisiais subjektais iš visų valstybių narių ir skatinti bei remti iniciatyvas, pritaikytas prie mažųjų ūkių, kuriuose nėra masto ekonomijos, poreikių, kad jie galėtų pasinaudoti naujomis technologijomis; atkreipia dėmesį į tai, kad integruoti pažangūs sprendimai, pvz., pažangieji kaimai, tikslusis ūkininkavimas, skaitmeninimas, bendro vartojimo ir žiedinė ekonomika ir socialinės iniciatyvos gali prisidėti prie žemės ūkio ir bendros gerovės kaimo vietovėse; pažymi, kad reiktų atkreipti dėmesį į kaimus siekiant užtikrinti, kad kaimo vietovės būtų ekonomiškai perspektyvios, patrauklios ir ekologiškai tvarios gyvenamosios vietos; palankiai vertina esamus ir būsimus projektus, kuriais siekiama pažangių sprendimų; primygtinai ragina Komisiją numatyti pažangaus požiūrio finansavimą, atsižvelgiant į BŽŪP reformą ir į deklaracija „Korkas 2.0“; prašo, kad lėšos, numatytos moksliniams tyrimams ir naujovėms žemės ūkio maisto produktų sektoriuje, išliktų visiškai prieinamos;

16.  mano, kad reikia teikti finansinę paramą siekiant toliau įsisavinti pažangius ir inovatyvius sprendimus žemės ūkio sektoriuje, atsižvelgiant į jų įrodymais pagrįstą naudą aplinkai ir žemės ūkio našumo didinimą;

17.  palankiai vertina tai, kad kuriami nauji pasėlių ir cukraus rinkos stebėjimo centrai; pripažįsta Komisijos pastangas tęsti reformą siekiant toliau skatinti vaisių ir daržovių sektorių; mano, kad šio sektoriaus, taip pat pieno ir mėsos sektorių gamintojų grupės ir galimas rinkos stebėjimo centras galėtų atnešti naudos laiku teikiant tikslią informaciją; atkreipia dėmesį į tai, kad rinkos stebėjimo centrai galėtų užtikrinti didesnį žemės ūkio rinkų skaidrumą, pateikdami tikslesnę šių sektorių apžvalgą;

18.  pabrėžia bandomųjų projektų svarbą žemės ūkio ir kaimo plėtros sektoriams pastaraisiais metais; prašo teikti nuolatinę paramą, visų pirma dabar vykdomiems projektams, kurie pasirodė esantys labai sėkmingi, skirti pakankamai dėmesio geriausios praktikos pavyzdžių bei įgytos patirties skleidimui ir sėkmingų metodų integravimui; ragina Komisiją atlikti šių bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų veiksmingumo ir naudos baigiamąjį vertinimą;

19.  pripažįsta, kad finansiniai ištekliai atlieka svarbų vaidmenį mažinant kainų svyravimo sukeltą poveikį; taip pat pažymi, kad konkrečių sektorių pajamų stabilizavimo priemonė, pagrįsta savitarpio pagalbos fondu, yra tinkamas metodas; taip pat atkakliai tvirtina, kad kai kuriems konkretiems žemės ūkio pasektoriams ir iniciatyvoms, pvz., bitininkystei ir pieno ir vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programoms, reikėtų skirti pakankamai dėmesio;

20.  prašo skirti pakankamai lėšų moksliniams tyrimams ir ES veterinarijos ir fitosanitarijos srities veiksmams; pabrėžia, kad dabartinio 20 mln. EUR asignavimo, įrašyto į biudžetą veterinarijos ir fitosanitarijos srities veiksmams finansuoti, gali nepakakti norint padengti išlaidas, susijusias su išaugusiu epidemijų, pavyzdžiui, be kita ko, paukščių gripo, afrikinio kiaulių maro, žvynelinės, pastarojo meto Xylella fastidiosa protrūkių ir Vespa velutina ir Tecia solanivora antplūdžio, skaičiumi; pažymi, kad ir toliau turi būti išlaikytos ir kitos rizikos valdymo priemonės, kai įvyksta su aplinka susiję įvykiai, kyla su rinka susiję pavojai arba pajamų pokyčiai; prašo, kad dabartiniai prekybos standartai būtų atnaujinti siekiant išvengti nereikalingų ekonominių nuostolių gamintojams;

21.  pakartoja, kad reikia numatyti lėšų siekiant kompensuoti ekonominius nuostolius, kuriuos patyrė ūkininkai dėl rinkos bei sanitarinių ar fitosanitarinių krizių, pavyzdžiui, Xylella fastidiosa protrūkio, ir pakartoja, kad šiuo tikslu reikia panaudoti turimą 2 išlaidų kategorijos, susiejant ją su 3 išlaidų kategorija, maržą; tvirtai įsitikinęs, kad kompensacija už išnaikinimą taip pat turėtų apimti žemės ūkio ekosistemų, įskaitant gyvybingą ir sveiką dirvožemį, atkūrimą ir tvirtos biologinės įvairovės sukūrimą, ypač užtikrinant sodinamosios medžiagos genetinę įvairovę, kuri idealiu atveju apimtų atsparumą ar toleranciją aptariamoms ligoms ar kenkėjams, kad žemės ūkio ekosistemos būtų atsparesnės būsimiems ligų protrūkiams;

22.  mano, kad reikia atsižvelgti į „Brexit‘o“ ir besitęsiančio Rusijos embargo poveikį žemės ūkio rinkai;

23.  atkreipia dėmesį į tai, kad „Brexit‘as“ gali turėti didelį finansinį poveikį būsimai DFP; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad BŽŪP, kuri yra bendra Europos politika, daugiausia finansuojama iš ES biudžeto, gali patirti didesnį finansinį poveikį nei kitos politikos kryptys, atsižvelgiant į tai, kad valstybės pagalbą leidžiama naudoti tik labai ribotu mastu; todėl primygtinai reikalauja atlikti BŽŪP biudžeto peržiūrą ir apsvarstyti galimybę padidinti BŽŪP biudžetą, kad būtų galima atsižvelgti į rinkos nepakankamumą ir krizes.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

30.5.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

31

0

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

John Stuart Agnew, Clara Eugenia Aguilera García, Eric Andrieu, Daniel Buda, Matt Carthy, Viorica Dăncilă, Michel Dantin, Paolo De Castro, Albert Deß, Herbert Dorfmann, Norbert Erdős, Edouard Ferrand, Luke Ming Flanagan, Beata Gosiewska, Martin Häusling, Esther Herranz García, Jan Huitema, Peter Jahr, Ivan Jakovčić, Jarosław Kalinowski, Elisabeth Köstinger, Zbigniew Kuźmiuk, Philippe Loiseau, Ulrike Müller, Maria Noichl, Marijana Petir, Bronis Ropė, Maria Lidia Senra Rodríguez, Ricardo Serrão Santos, Tibor Szanyi, Marc Tarabella, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Bas Belder, Franc Bogovič, Hannu Takkula

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

31

+

ALDE

Ulrike Müller, Hannu Takkula

ECR

Bas Belder, Beata Gosiewska, Zbigniew Kuźmiuk

EFDD

Marco Zullo

ENF

Edouard Ferrand, Philippe Loiseau

GUE/NGL

Matt Carthy, Luke Ming Flanagan

PPE

Franc Bogovič, Daniel Buda, Michel Dantin, Albert Deß, Herbert Dorfmann, Norbert Erdős, Esther Herranz García, Peter Jahr, Jarosław Kalinowski, Elisabeth Köstinger, Marijana Petir

S&D

Clara Eugenia Aguilera García, Eric Andrieu, Paolo De Castro, Viorica Dăncilă, Maria Noichl, Ricardo Serrão Santos, Tibor Szanyi, Marc Tarabella

Verts/ALE

Martin Häusling, Bronis Ropė

0

-

3

0

ALDE

Jan Huitema

EFDD

John Stuart Agnew

GUE/NGL

Maria Lidia Senra Rodríguez

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ (31.5.2017)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu dialogu dėl 2018 m. biudžeto projekto

(2017/2043(BUD))

Nuomonės referentas: Morten Løkkegaard

PASIŪLYMAI

Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  apgailestauja dėl, kad 200 mln. EUR papildomas lėšas, kurias atliekant 2017–2020 m. DFP tikslinimą pasiūlyta skirti programai „Erasmus+“, Taryba sumažino iki 100 mln. EUR, iš kurių 50 mln. EUR jau paskirta 2017 m.; primena, kad šios lėšos turėtų būti naudojamos pagal politinę programą, kuriai jos buvo paskirtos, nes programa „Erasmus +“ tebėra pagrindinė strateginė investicija į Europos jaunimą;

2.  pažymi, kad, skiriant siūlomą finansavimą naujajam Europos solidarumo korpusui, didele dalimi sumažinamos lėšos, skiriamos programai „Erasmus+“ (apie 58 mln. EUR 2017 m.), programai „Europa piliečiams“ (apie 3,5 mln. EUR per metus) ir Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programai (apie 14,2 mln. EUR per metus); taip pat pažymi, kad savanoriškos veiklos ir profesinės dalies atskyrimas nėra aiškus, ir kad todėl atsiranda pavojus, jog bus neigiamai paveiktas esamos Europos savanorių tarnybos programos veiksmingumas; primygtinai teigia, kad naujoms iniciatyvoms reikia naujo teisinio pagrindo ir aiškios politikos koncepcijos, taip pat kad jas reikia derinti su kitomis programomis; pabrėžia, kad būsimas Europos solidarumo korpuso įgyvendinimas neturi trukdyti finansuoti prioritetinių švietimo ir kultūros programų; be to, pabrėžia, kad vykdant iniciatyvą aiškiai neatskirta savanoriška veikla nuo įdarbinimo, kad būtų išvengta bet kokio galimų kokybiškų darbo vietų pakeitimo neatlygintina savanoriška veikla;

3.  atsižvelgdamas į naujus Europos socialinius uždavinius pabrėžia, kad siekiant spręsti bendras Europos problemas reikia stiprinti Europos veiksmus remiant Europos pilietinės visuomenės tinklų vykdomus plataus masto inovacijų projektus švietimo, mokymo ir jaunimo reikalų srityse; pažymi, kad tai galėtų būti padaryta skiriant dalį visų programos „Erasmus +“ pagrindinio veiksmo Nr. 2 „Bendradarbiavimas inovacijų ir keitimosi gerąja patirtimi tikslais“ lėšų centralizuotiems veiksmams finansuoti;

4.  pažymi, kad reikia padidinti operatyvinę paramą Europos tinklams pagal pagrindinį veiksmą Nr. 3 „Politikos reformų rėmimas“, siekiant kuo labiau skatinti ir viešinti galimybes, kurias teikia programa „Erasmus+“;

5.  pripažįsta mėgėjiško sporto vaidmenį skleidžiant pagrindines Europos vertybes – pilietinį aktyvumą, demokratiją, dalyvavimą, žmogaus teises, savanorišką veiklą ir lygybę; ragina didinti kultūros ir sporto sričių bei ES išorės programų sąveiką; ypač ragina, kad į šias programas būtų įtrauktos kultūros ir sporto veiklos iniciatyvos, apimančios mėgėjišką sportą ir jo vaidmenį išorės santykių srityje, ir būtų numatytos tam skirtos biudžeto eilutės; ragina išlaikyti programos „Erasmus+“ sportui skirtą skyrių ir finansuoti specialius metinius renginius;

6.  palankiai vertina Komisijos pagal programas „Erasmus +“ ir „Kūrybiška Europa“ pradėtas iniciatyvas – specialius kvietimus teikti projektus, susijusius su pabėgėliais; ragina Komisiją įvertinti ir toliau skelbti šiuos kvietimus teikti pasiūlymus numatant didesnio finansavimo galimybes, kad būtų galima patenkinti daugiau poreikių ir sudaryti sąlygas vykdyti į ateitį orientuotą politiką kitu DFP laikotarpiu;

7.  pabrėžia, kad tiek programos „Kūrybiška Europa“ paprogramės „Kultūra“, tiek programos „Europa piliečiams“ projektų sėkmės lygis toliau išlieka mažas (atitinkamai 11 proc. ir 16 proc. 2016 m.) – tai pareiškėjams kelia nepasitenkinimą ir trukdo programai veikti; ragina šioms programoms 2018 m. skirti daugiau lėšų siekiant užtikrinti veiksmingą jų vykdymą; palankiai vertina ES institucijų pastaraisiais metais dėtas pastangas, siekiant išspręsti vėluojančių mokėjimų problemą; atkreipia dėmesį į tai, kad, jei atitinkamos institucijos ir naudos gavėjai vėluoja baigti vykdyti sutartis, taip pat jei vėluojama atlikti mokėjimus, kyla pavojus visapusiškam Komisijos programų įgyvendinimui;

8.  ragina sukurti daugiau kultūros ir švietimo programų sąveikų su ESIF ir ESI fondais, visų pirma ESF; ragina EIB apsvarstyti galimybę skirti didesnį ESIF finansavimą kultūros ir kūrybos pramonės sektoriams, nes šiuose sektoriuose informacija apie ESIF teikiamas finansavimo galimybes gali būti platinama plačiau ir geriau nei kituose sektoriuose; ragina Komisiją skatinti Kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonės ir ESIF sąveiką, kad kultūros ir kūrybos pramonės sektoriams būtų galima teikti tikslines paskolas, siekiant remti kultūros ir kūrybos sektorių ir taip skatinti augimą; palankiai vertina ESIF 2.0 pasiūlymą plėsti Europos investavimo konsultacijų centro vaidmenį ir pažymi didelį jo, kaip informacijos apie galimybes sutelkti ES lėšas ir kurti investavimo platformas (ir taip gali būti užtikrinta labiau subalansuota sektorinė ir geografinė aprėptis) šaltinio, potencialą;

9.  palankiai vertina pasiektą susitarimą dėl 2018 – Europos kultūros paveldo metų, kuriems 2018 m. skiriamas 7 mln. EUR, iš kurių 4 mln. EUR – naujos lėšos, biudžetas; pakartoja, kad Europos kultūros paveldo metams skiriamas finansavimas neturi daryti neigiamo poveikio programai „Kūrybiška Europa“, vadovaujantis Tarybos ir Komisijos pareiškimais, ar programai „Europa piliečiams“;

10.  primena puikų „Euranet+“ atliktą darbą, šio Europos radijo tinklo teikiamų nepriklausomų naujienų apie ES reikalus svarbą ir jo įrodytus rezultatus geriau informuojant ES piliečius; palankiai vertina pozityvias pastangas, dedamas siekiant rasti laikiną sprendimą dėl jo veiklos tęsimo; ragina Komisiją užtikrinti šio tinklo gyvavimą ir po 2018 m. bei pasirūpinti daugiamete ateinančių metų finansavimo tvarka, t. y. numatyti finansavimą atskiroje biudžeto eilutėje ir įtraukti jį į kitą DFP;

11.  atkreipia dėmesį į bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų, kaip priemonių, padedančių patikrinti ES politikos sričių veiksmus ir pradėti naujas novatoriškas iniciatyvas, kurios gali tapti nuolatiniais ES veiksmais, galimybes; atkreipia dėmesį į Naujo pasakojimo apie Europą, kurio dabar eina paskutinieji metai turint parengiamųjų veiksmų statusą, sėkmę; pabrėžia, jog ši iniciatyva įrodė savo vertę ir paskatino diskusijas ir naują jaunimo mąstymą apie iššūkius, su kuriais susiduria ES; atsižvelgdamas į šiuos iššūkius ragina šią iniciatyvą tęsti vykdant programos „Erasmus+“ Jaunimo kryptį;

12.  primena, kad Jaunimo garantijų iniciatyva ir Jaunimo užimtumo iniciatyva yra itin svarbios priemonės, kuriomis siekiama spręsti nuolatinę didelio jaunimo nedarbo lygio problemą, ir ragina jas toliau tobulinti ir gerokai padidinti biudžetą; atkreipia dėmesį į Europos Audito Rūmų ataskaitoje dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos pateiktas išvadas; atkreipia dėmesį į tai, kad būtina vykdyti daugiau investicijų, augimą skatinančias struktūrines reformas ir koordinuoti socialinės politikos priemones siekiant tvariai paremti kokybišką jaunimo perėjimą į darbo rinką;

13.  palankiai vertina nuolatinį LUX kino apdovanojimo plėtojimą siekiant sukurti visų ES piliečių dalyvavimu pagrįstą modelį, taip pat pirmuosius Europos istorijos namų veiklos metus ir Parlamentariumo sėkmę, kuri viršijo lūkesčius; ragina numatyti daugiametį finansavimo pagrindą visoms šioms puikioms ryšių su ES piliečiais palaikymo priemonėms;

14.  primena Parlamento sprendimą, priimtą vykdant 2017 m. EP biudžeto procedūrą, kuriuo nustatomas tarptautinės gestų kalbos vertimo žodžiu tarnybos sukūrimas – ši paslauga būtų teikiama per visas plenarinio posėdžio diskusijas, ir ragina administraciją nedelsiant įgyvendinti šį sprendimą;

15.  pabrėžia, kad, siekiant reaguoti į tai, kad kai kurių ES programų sėkmė yra nuolat nedidelė (taip yra dėl nepakankamo finansavimo) ir užtikrinti ES biudžeto anticiklinę funkciją, būtina, kad vykdant DFP po 2020 m. būtų pradėta taikyti iš tikrųjų nuosavų pastovių išteklių sistema.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

30.5.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

20

2

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Andrea Bocskor, Nikolaos Chountis, Silvia Costa, María Teresa Giménez Barbat, Giorgos Grammatikakis, Petra Kammerevert, Svetoslav Hristov Malinov, Luigi Morgano, Momchil Nekov, John Procter, Michaela Šojdrová, Helga Trüpel, Sabine Verheyen, Bogdan Brunon Wenta, Theodoros Zagorakis, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Milan Zver, Krystyna Łybacka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Santiago Fisas Ayxelà, Dietmar Köster, Zdzisław Krasnodębski, Morten Løkkegaard, Martina Michels, Remo Sernagiotto

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Josep-Maria Terricabras, Kazimierz Michał Ujazdowski

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

20

+

ALDE

PPE

 

S&D

 

Verts/ALE

María Teresa Giménez Barbat, Morten Løkkegaard

Andrea Bocskor, Santiago Fisas Ayxelà, Svetoslav Hristov Malinov, Sabine Verheyen, Bogdan Brunon Wenta, Theodoros Zagorakis, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Milan Zver, Michaela Šojdrová

Silvia Costa, Giorgos Grammatikakis, Petra Kammerevert, Dietmar Köster, Luigi Morgano, Momchil Nekov, Krystyna Łybacka

 

Josep-Maria Terricabras, Helga Trüpel

2

-

ECR

John Procter, Remo Sernagiotto

4

0

ECR

GUE/NGL

Zdzisław Krasnodębski, Kazimierz Michał Ujazdowski

Nikolaos Chountis, Martina Michels

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ (9.6.2017)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu dialogu dėl 2018 m. biudžeto projekto

(2017/2043(BUD))

Nuomonės referentė: Constance Le Grip

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalį moterų ir vyrų lygybė yra pagrindinė ES vertybė ir vienas jos tikslų, o pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 straipsnį visuose savo veiksmuose Europos Sąjunga siekia diegti moterų ir vyrų lygybę; kadangi lyčių aspekto integravimas ir biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą yra svarbios šio principo įtraukimo į ES politikos sritis, priemones, veiksmus ir vystymosi programas priemonės, kuriomis siekiama skatinti aktyvų moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir ekonominėje bei socialinėje veikloje, taip pat kovoti su diskriminacija;

B.  kadangi būtina, jog, įgyvendinant Teisių, lygybės ir pilietiškumo programą, programa „Daphne“ ir toliau būtų kuo labiau pastebima; kadangi Komisija privalo atsižvelgti į poreikį išlaikyti pakankamą finansavimo lygį ir užtikrinti veiksmų tęstinumą ir finansavimo nuspėjamumą visose srityse, kurias apima konkretūs tikslai; kadangi turėtų būti numatytas didesnis biudžetas siekiant kovoti su smurtu prieš moteris, nes viena iš trijų moterų Europos Sąjungoje yra patyrusi smurtą dėl lyties;

C.  kadangi siekiant užtikrinti tvarų ekonomikos augimą ir kokybiškų darbo vietų kūrimą nepaprastai svarbu stiprinti ES ekonomikos konkurencingumą, infrastruktūrą, gerai finansuoti mokslinius tyrimus, teikti paramą įgūdžių ugdymui ir nuolat vykdyti ES įsipareigojimą stiprinti investicijas; kadangi siekiant užtikrinti tikrą lyčių lygybę, įveikti lyčių stereotipus ir prisidėti prie ekonomikos augimo ir inovacijų, būtina toliau didinti moterų ir mergaičių potencialą skaitmeninės ekonomikos srityje, taip pat gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos bei informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriuose;

D.  kadangi sveikata yra išankstinė ekonominės gerovės sąlyga ir kadangi veiksmingai naudojant sveikatos išlaidas galima skatinti ekonomikos augimą; kadangi koordinuota politika ir iniciatyvos ES lygmeniu, kuriomis siekiama kovoti su sveikatos priežiūros skirtumais ir skatinti lyčių lygybę, turėtų apimti veiksmus, kuriais būtų naikinami galimybių gauti lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugas skirtumai;

E.  kadangi galimybės naudotis viešosiomis paslaugomis yra labai svarbios moterų ekonominei nepriklausomybei ir įgalėjimui, o viešosios paslaugos išlieka svarbiu užimtumo sektoriumi moterims;

1.  primena, kad lyčių aspekto integravimas yra teisinė prievolė, kylanti tiesiogiai iš Sutarčių; ragina biudžeto procedūros metu užtikrinti biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą principo taikymą ir naudoti biudžeto išlaidas kaip veiksmingą priemonę moterų ir vyrų lygybei skatinti; rekomenduoja parengti biudžeto planą, skirtą lyčių aspektui ES institucijose integruoti, pagal patvirtintą bandomąjį projektą ir ateityje įtraukti konkrečią biudžeto eilutę, skirtą lyčių aspekto integravimo koordinavimo valdymui visose ES institucijose;

2.  ragina ES ir jos valstybes nares spręsti vadinamosios visuotinio nutildymo taisyklės poveikio klausimą gerokai padidinant finansavimą lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių srityje, visų pirma finansavimą, tiesiogiai skirtą siekiant užtikrinti galimybes gauti nėštumo kontrolės, taip pat saugaus ir teisėto aborto paslaugas, naudojant nacionalines ir ES lėšas vystymuisi, kad būtų užpildyta finansavimo spraga, atsivėrusi po to, kai D. Trumpo administracija ėmėsi veiksmų, siekdama nutraukti finansavimą visoms užjūrio pagalbos organizacijoms, teikiančioms su lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis susijusias paslaugas;

3.  ragina didinti išteklius, kad būtų užtikrintos moterų ekonominės teisės ir sumažinta lyčių nelygybė, taip pat naudojant dabartines ES ir valstybių narių lygmenų priemones, pvz., poveikio lytims vertinimus; ragina planuojant viešąsias išlaidas taikyti biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą principą, kad būtų užtikrinta moterų ir vyrų lygybė ir pašalinta bet kokia lyčių nelygybė;

4.  pabrėžia, kad pagal SESV 8 straipsnį vyrų ir moterų lygybės skatinimas yra pagrindinis Europos Sąjungos principas; primena, kad lyčių lygybės klausimas turėtų būti įtrauktas į visų sričių politiką ir sprendžiamas visais biudžeto procedūros lygmenimis;

5.  pakartoja savo raginimą, kad kiekvienam konkrečiam Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos tikslui, taip pat atsižvelgiant į kitos DFP rengimą, būtų skiriama atskira biudžeto eilutė, kad būtų padidintas su lėšų naudojimu susijęs skaidrumas ir užtikrinamas reikiamas kiekvieno konkretaus tikslo ir jo matomumo finansavimas;

6.  ragina biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą principą taikyti Europos strategijose, kad lyčių lygybė būtų skatinama veiksmingiau; pabrėžia, kad reikia skirti daugiau lėšų kovai su visų formų smurtu prieš moteris ir mergaites ir visų formų moterų ir mergaičių diskriminacija;

7.  ragina valstybes nares, siekiant skatinti lyčių lygybę, visų pirma užimtumo srityje, pasinaudoti turimomis Europos socialinio fondo ir Europos regioninės plėtros fondo lėšomis ir ne tik integruoti lyčių aspektą, bet taip pat įgyvendinti priemones, kurios tiesiogiai būtų skirtos nepalankiausias sąlygas turinčių moterų grupėms, tinkamai atsižvelgiant į ekonomikos krizės poveikį, investuojant į aukštos kokybės paslaugas ir ypač užtikrinant tinkamas aukštos kokybės vaiko priežiūros, pagyvenusių asmenų ir kitų priklausomų asmenų priežiūros paslaugas prieinamomis kainomis, ir ragina užtikrinti tikrą biudžeto skaidrumą tais atvejais, kai lėšos (ESF, PROGRESS, „Daphne“) skiriamos lyčių lygybės politikai;

8.  ragina ES skatinti moterų teises ir lyčių lygybę teikiant ES paramą vystymuisi, įgyvendinant švietimo programas, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas (visų pirma su lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis susijusias paslaugas), užtikrinant mergaičių įgalėjimą ir politinį moterų atstovavimą;

9.  ragina, kaip Įmonių konkurencingumo ir MVĮ (COSME) programos dalį, skirti finansavimą programoms, pagal kurias remiamas moterų verslumas, įskaitant moterų įkurtas ir jų vadovaujamas MVĮ, taip pat užtikrinamos moterų galimybės gauti paskolas ir nuosavo kapitalo finansavimą ir moterys skatinamos šiomis galimybėmis naudotis;

10.  pažymi, kad reikia pritraukti daugiau moterų į gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos bei IRT sektorius; pabrėžia, jog, kaip programų „Horizontas 2020“, „Erasmus +“, taip pat Europos socialinio fondo ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos dalį, reikia finansuoti programas, pagal kurias moterims ir mergaitėms teikiamas kokybiškas švietimas ir mokymas ir didinamas jų informuotumas apie galimybes, kurias teikia gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos bei IRT sektoriai;

11.  apgailestauja dėl to, kad Europos strateginių investicijų fondas neapima lyčių aspekto, ir pabrėžia, kad sėkmingas atsigavimo procesas neįmanomas nesprendžiant krizių poveikio moterims klausimo;

12.  atkreipia dėmesį į svarbų Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) vaidmenį prisidedant prie lyčių lygybės skatinimo ir jį stiprinant, įskaitant lyčių aspekto integravimą į visas Sąjungos politikos priemones, kaupiant atitinkamus duomenis ir žinias lyčių lygybės srityje, įskaitant kovą su smurtu prieš moteris ir mergaites; pabrėžia, jog siekiant, kad EIGE tinkamai įgyvendintų savo tikslus, jis turėtų išlikti atskiru specialiu subjektu ES institucinėje struktūroje; ragina padidinti instituto biudžetą ir darbuotojų etatų planą siekiant tinkamai sustiprinti jo pajėgumus padėti Komisijai teikiant atitinkamus duomenis ir techninę pagalbą prioritetinėse srityse, pvz., kovojant su smurtu dėl lyties;

13.  ragina Komisiją į kitą visuomenės sveikatos strategiją įtraukti lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių skatinimą ir gerinimą.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

8.6.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

14

2

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Daniela Aiuto, Beatriz Becerra Basterrechea, Malin Björk, Vilija Blinkevičiūtė, Antanas Guoga, Anna Hedh, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Florent Marcellesi, Angelika Mlinar, Ernest Urtasun, Jana Žitňanská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Inés Ayala Sender, Branislav Škripek, Dubravka Šuica

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Patricija Šulin

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

14

+

ALDE

Beatriz Becerra Basterrechea, Angelika Mlinar

EFDD

Daniela Aiuto

GUE/NGL

Malin Björk

PPE

Antanas Guoga, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Dubravka Šuica, Patricija Šulin

S&D

Inés Ayala Sender, Vilija Blinkevičiūtė, Anna Hedh, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández

VERTS/ALE

Florent Marcellesi, Ernest Urtasun

2

-

ECR

Branislav Škripek, Jana Žitňanská

0

0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


PRIEDAS: UŽSIENIO REIKALŲ KOMITETO LAIŠKAS

Užsienio reikalų komiteto pirmininko Davido McAllisterio ir Užsienio reikalų komiteto nario Cristiano Dano Preda 2017 m. birželio 19 d. laiškas, adresuotas Biudžeto komiteto pirmininkui Jeanui Arthuis

Vertimas

Tema:  AFET komiteto indėlis rengiant pranešimą dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu dialogu biudžeto klausimais

Gerb. pirmininke,

norime Jus informuoti apie Užsienio reikalų (AFET) komiteto prioritetus dėl 2018 m. ES biudžeto, atsižvelgiant į Jūsų komiteto pranešimą dėl įgaliojimų, susijusių su liepos mėn. vyksiančiu trišaliu dialogu.

Visų pirma, norėtume pareikšti susirūpinimą dėl biudžeto projekte pagal 4 išlaidų kategoriją (Europos vaidmuo pasaulyje) numatytų sumų, nes įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai sumažinami daugiau nei puse milijardo eurų, ir tai nesuderinama su būtinybe skubiai imtis aktyvesnių veiksmų ES kaimynystėje ir už jos ribų. Ir toliau yra itin svarbu aktyvinti ES išorės veiksmus ir numatyti tuo tikslu deramus išteklius, kad būtų galima tvariai ir veiksmingai reaguoti į daugybę neatidėliotinų problemų, su kuriomis susiduria Sąjunga, įskaitant grėsmes saugumui ir migrantų ir pabėgėlių krizę, kurios apibrėžtos kaip 2017 m. biudžeto prioritetas.

Žinome, kad lėšos gerokai padidintos 2017 m. viršijant daugiametės finansinės programos (DFP) viršutinę ribą pagal 4 išlaidų kategoriją. Tačiau šis padidinimas vienais metais, vargu, ar gali būti laikomas pakankamu, o veiksmai turi būti tęsiami. Atsižvelgdami tai, negalima sutikti su tuo, kad būtų palikta daugiau nei 230 mln. EUR siekianti marža 2018 m. Mūsų komitetas pabrėžia, kad būtina lanksčiai panaudoti išteklius siekiant padidinti ES reagavimo į krizes gebėjimus, bet tai neturi būti daroma išorės finansavimo priemonių ir ilgalaikės politikos esamų prioritetinių sričių sąskaita. Todėl reikėtų paskirstyti maržą ir užtikrinti būtiną lankstumą naudojant turimas priemones pagal persvarstytą DFP.

Parama šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms priimant ir įgyvendinant politines, ekonomines ir socialines reformas atsižvelgiant į jų įstojimą, mūsų nuomone, turėtų ir toliau būti ES prioritetas. Pastarojo meto politiniai įvykiai Vakarų Balkanuose kelia vis didesnį susirūpinimą, todėl Sąjunga turi skubiai atkreipti į tai dėmesį, kad būtų išvengta abejonių pastaraisiais dešimtmečiais padaryta pažanga. Dėl šios priežasties, nors ir džiaugiamės rezultatais grindžiamo požiūriu taikymu, nesutinkame su pasiūlymu beveik 90 mln. EUR sumažinti paramą politinėms reformoms Vakarų Balkanų šalyse pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP), nes tuomet lėšos būtų sumažintos beveik trečdaliu.

AFET komitetas mano, kad politinis prioritetinis uždavinys ir toliau yra užtikrinti, kad būtų teikiama pakankama parama rytinėse ir pietinėse kaimyninėse šalyse. Atsižvelgdami į tai, visapusiškai pritariame 2017 m. balandžio mėn. Briuselyje įvykusioje konferencijoje prisiimtam įsipareigojimui padidinti paramą Sirijoje, Jordanijoje ir Libane. Tačiau, atsižvelgdami į strateginę kaimynystės svarbą, manome, jog itin svarbu, kad numatomas 250 mln. EUR Europos kaimynystės priemonės (EKP) įnašas 2018 m. būtų visiškai kompensuotas, atitinkamai padidinant lėšas, ir taip būtų išvengta bendro Europos kaimynystės priemonės išteklių sumažinimo. Taip pat manome, jog būtina, kad ES ir toliau imtųsi pagrindinio vaidmens remiant Rytų taikos procesą, Palestinos Administraciją ir Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūrą Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (JTPDO).

Atsižvelgiant į dinamiškus saugumo ir humanitarinės padėties pasaulyje pokyčius, labai svarbu, kad ES reagavimo į krizes mechanizmai būtų ne silpninami, o priešingai – stiprinami. Todėl labai svarbu, kad po to, kai 2017 m. lėšos buvo neapgalvotai sumažintos, priemonei, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (IcSP), būtų vėl numatytos tokio pat dydžio lėšos kaip anksčiau ir kad šios lėšos būtų dar padidintos atsižvelgiant į galimas naujas užduotis 2018 m. Biudžeto projekte šiai sričiai numatytos sumos nuteikia raminamai ir manytume, kad jos yra geras pagrindas deryboms dėl biudžeto.

Ryšium su tuo taip pat svarbios yra bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) biudžeto lėšos, skiriamos civilinių krizių valdymo misijoms, kurios padeda kurti taiką ir saugumą visame pasaulyje, finansuoti, ir prašytume jas išlaikyti. Be to, AFET komitetas norėtų pabrėžti, kad reikia toliau stiprinti Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (EDŽTRP), įskaitant pagal ją teikiamą rinkimų stebėjimo paramą.

Tuo metu, kai vis dažniau vykdomos kibernetinės atakos ir dezinformacijos kampanijos siekiant pakenkti demokratijai ES kaimyninėse šalyse ir pačioje ES, manome, jog taip pat itin svarbu užtikrinti, kad būtų skiriama pakankamai daug išteklių kovai su šiomis grėsmėmis.

Galiausiai, kalbant apie administracinį Europos išorės veiksmų tarnybą biudžetą, apgailestaudami turime pasakyti, kad praėjusių metų pasiūlymas perkelti ES specialiesiems įgaliotiniams skirtą biudžeto eilutę iš BUSP biudžeto į EIVT, remiantis 2013 m. atliktos EIVT peržiūros išvadomis, nebuvo priimtas. Manytume, kad reikėtų vėl apsvarstyti šį klausimą, nes padarius, kaip siūlyta, būtų prisidėta prie tolesnio ES diplomatinės veiklos konsolidavimo, sutaupyta lėšų ir padidintas ES užsienio politikos veiksmingumas ir rezultatyvumas.

Būsime labai dėkingi, jeigu į mūsų komiteto pasiūlymus bus atsižvelgta derybose dėl biudžeto.

Pagarbiai

David McAllister      Cristian Dan Preda

Kopija pateikta  pranešėjui, rengiančiam pranešimą dėl 2018 m. ES biudžeto, Siegfriedui Mureșanui.


PRIEDAS: TARPTAUTINĖS PREKYBOS KOMITETO LAIŠKAS

Tarptautinės prekybos komitetas

EXPO-COM-INTA D(2017)24538

S. Muresanui

pagrindiniam pranešėjui dėl 2018 m. biudžeto

Biudžeto komitetas

Tema: Įgaliojimai, susiję su trišaliu dialogu dėl 2018 m. biudžeto projekto

Kaip Tarptautinės prekybos komiteto (INTA) pranešėjas dėl 2018 m. biudžeto, norėčiau informuoti Jus apie INTA komiteto prioritetus, taikomus 2018 m. biudžetui, dėl kurių susitarė INTA komiteto koordinatoriai 2017 m. kovo 20 d.

Visų pirma INTA komitetas mano, kad iš Europos Sąjungos biudžeto turėtų pakankamomis finansinėmis priemonėmis būti remiama tai, kad Komisija savo darbo programoje apibrėžia prekybą kaip vieną iš svarbiausių prioritetų. Prekyba yra ne tik galinga Europos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo priemonė, bet ir svarbi užsienio politikos priemonė, kuria užsienyje propaguojamos Europos vertybės. Prekyba taip pat yra priemonė, skirta geopolitinei padėčiai kaimyninėse šalyse stabilizuoti suteikiant geresnės ateities perspektyvą, naujas rinkas vietos gamintojams, ji taip pat yra tiesioginių užsienio investicijų šaltinis.

Siekiant spręsti prekybos uždavinius, kuriuos lemia besikeičianti geopolitinė padėtis, bendra prekybos politika ateityje turėtų tapti dar tvirtesnė. JAV prekybos politika gali suteikti naudingų galimybių įvairiems regionams. Be to, ES prekybos derybų tempas ir toliau yra labai plataus užmojo: susitarimų su keliomis Lotynų Amerikos šalimis ir Turkija modernizavimas, vykstančios derybos su MERCOSUR šalimis, Japonija, Indonezija ir investicijų susitarimas su Kinija, AKR šalimis, prekybos paslaugomis susitarimas (TISA), be kitų klausimų, PPO darbai. Dabartinėms ir būsimoms deryboms ir toliau reikės daug Europos Komisijos tarnybų, ypač Prekybos GD, išteklių. Taigi prekybos veiklai skiriamą biudžetą reikia pakankamai padidinti siekiant, kad ES galėtų sėkmingai derėtis pagal savo plataus užmojo darbotvarkę.

Tačiau reikia pažymėti, kad prekybos susitarimai nesibaigia jų sudarymu. Akivaizdu, kad ES gautų naudos, jei skirtų pakankamai lėšų laikotarpio vidurio ir ex-post vertinimams, kaip trečiosios šalys laikosi savo įsipareigojimų ES, ir dėl kitų politikos klausimų, susijusių su prekybos susitarimais, pavyzdžiui, žmogaus teisių ir darbo teisių įgyvendinimo. Šie vertinimai turėtų tapti gerai pastebima biudžeto eilučių, susijusių su prekyba, dalimi, nes jie rodys visos prekybos politikos veiksmingumą.

Su prekyba susijusi pagalba, kaip apibrėžta ES „pagalba prekybai“ yra dar viena svarbi priemonė siekiant remti šalių partnerių pastangas vystyti ir plėsti jų prekybą kaip ekonomikos augimo ir skurdo mažinimo svertą.

INTA komiteto nariai yra susirūpinę, kad kai kurie Sąjungos piliečiai globalizaciją prilygina blogėjantiems Europos rezultatams ir darbo vietų praradimui. Norėdama atgauti šių piliečių palaikymą, Komisija turi daugiau investuoti į veiksmingesnę komunikacijos strategiją, kaip antai ES prekybos ir investicijų strategija „Prekyba visiems“, ir teikti informaciją apie Sąjungos prekybos politiką ir tarptautinės prekybos privalumus.

Šiomis aplinkybėmis norėtume pabrėžti, kad būtina visapusiškai pasinaudoti visomis turimomis ES lėšomis siekiant skatinti MVĮ tarptautinimą. MVĮ tenka didžioji visų ES darbo vietų dalis ir šios pastangos padės sumažinti nedarbą ir sustiprinti ES socialinę sanglaudą. Šios priemonės jau veikia, taigi jų vertinimas ir gerinimas būtų sveikintini.

Galiausiai reikia pažymėti, kad viena iš svarbiausių ES uždavinių išlieka mūsų sienų kontrolė. Todėl INTA komitetas ir toliau pabrėžia, kad Europos kaimynystės politikai turėtų būti skiriama pakankamai biudžeto išteklių, kad atitinkama su prekyba susijusi techninė parama ir pagalba galėtų būti suteikta mūsų artimiems partneriams, visų pirma dalyvaujantiems Rytų partnerystėje, taip pat šalims, kuriose įvyko Arabų pavasaris. Ypač kalbėdamas apie šias šalis INTA komitetas primygtinai pabrėžia, kad makrofinansinės paramos programos poreikių svarbą reikia atspindėti Sąjungos biudžete, nes paaiškėjo, kad tai itin naudinga priemonė siekiant išreikšti paramą sunkioje finansinėje padėtyje esantiems partneriams.

Pagarbiai

Reimer BÖGE


PRIEDAS: BIUDŽETO KONTROLĖS KOMITETO LAIŠKAS

Biudžeto kontrolės komitetas

Pirmininkas

IPOL-COM-CONT D(2017)22966

Jeanui Arthuis,

Biudžeto komiteto pirmininkui

Europos Parlamentas

Briuselis

Tema:  Įnašas Biudžeto kontrolės komiteto vardu dėl įgaliojimų trišaliam susitikimui 2018 m. biudžeto klausimais

Gerb. J. Arthuis,

Biudžeto kontrolės komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą vykdant savo įgaliojimus trišaliam dialogui omenyje turėti šiuos probleminius klausimus:

1.  Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad iki 2016 m. pabaigos susikaupusi neįprastai didelė neįvykdytų mokėjimų suma palaipsniui buvo visiškai išmokėta laikantis 2015 m. Parlamento ir Tarybos susitarto mokėjimų plano ir kad pirmą kartą nuo 2010 m. turimi asignavimai buvo daugiau nei pakankami esamam poreikiui padengti.

2.  Vis dėlto komitetas yra labai susirūpinęs dėl to, kad 2016 m. pabaigoje neįvykdyti įsipareigojimai labai padidėjo iki 238 mlrd. EUR ir kad daugiau kaip 21 mlrd. EUR padidėjimas, palyginti su 2015 m., buvo dukart didesnis negu tikėtasi iš pradžių; atkreipia dėmesį į tai, kad ši padėtis iš esmės susidarė dėl labai žemo valstybių narių mokėjimo prašymų dėl 2014–2020 m. lygio.

3.  Komitetas pabrėžia, kad ši padėtis iš tikrųjų gali pakenkti Europos struktūrinių ir investicijų fondų veiksmingumui, nes kai kuriose valstybėse narėse nepareikalautas ES įnašas kartu su prašoma bendro finansavimo suma viršija 15 proc. visų valdžios sektoriaus išlaidų, atsižvelgiant į du paskutinius finansinius laikotarpius – 2007–2013 m. ir 2014–2020 m.;

4.  Taigi komitetas pabrėžia, kad iki 2015 m. pabaigos penkioms valstybės narėms: Čekijos Respublikai, Italijai, Ispanijai, Lenkijai ir Rumunijai, teko daugiau kaip pusė nepanaudotų struktūrinių fondų įsipareigojimų asignavimų, dėl kurių nebuvo atlikti mokėjimai 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu.

5.  Komitetas labai apgailestauja, kad dėl to kyla rizika, kad biudžeto vykdymo vėlavimai 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu bus didesni nei 2007–2013 m. laikotarpiu patirti vėlavimai, ir baiminasi, kad būsima daugiametė finansinė programa gali būti pradėta esant precedento neturinčiam aukštam neįvykdytų įsipareigojimų lygiui.

6.  Komitetas teigiamai vertina tai, kad 2015 m. kovo mėn. priimtas mokėjimo planas pagerino trumpalaikį pinigų srautų valdymą, tačiau primygtinai teigia, kad norint išspręsti didelio neįvykdytų įsipareigojimų lygio problemą reikalinga ilgesnio laikotarpio perspektyva ir išsamus pagrindinių priežasčių vertinimas, kad būtų galima parengti veiksmingą strategiją, siekiant, kad ši problema nepasikartotų ateityje.

7.  Komitetas pabrėžia, kad Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnio aktyvavimas gali sudaryti problemų, susijusių su Sąjungos biudžeto valdymo būdu, ypač dėl mokėjimų, ir pabrėžia poreikį šį lemiamą klausimą spręsti visuose pereinamojo laikotarpio ar galutiniuose susitarimuose su bet kuria išstojančia valstybe nare. Komitetas ragina Komisiją pateikti išstojimo pagal 50 straipsnį sąskaitą ir šios sąskaitos apskaičiavimo metodo paaiškinimą.

8.  Komitetas prašo, kad Komisija imtųsi priemonių siekiant griežtai laikytis taisyklių ir tvarkaraščių, susijusių su neįvykdytais įsipareigojimais, be kita ko:

·užbaigti 2007–2013 m. programas ir panaikinti pagal jas prisiimtus įsipareigojimus;

·tinkamai taikyti grynuosius pataisymus sanglaudos srityje;

·sumažinti patikos įstaigų laikomų grynųjų pinigų sumas ir

·suderinti mokėjimo planus ir prognozes, jei neįvykdyti įsipareigojimai reikšmingi; ir

·susigrąžinti nepanaudotus finansinių priemonių, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, grynųjų pinigų likučius ir likusias nepanaudotas ankstesnės daugiametės finansinės programos netiesioginio valdymo finansinių priemonių lėšas, kurių tinkamumo laikotarpis baigėsi.

9.  Komitetas dar kartą prašo, kad Komisija vykdydama savo biudžeto ir finansų valdymą skubiai apsvarstytų pajėgumų suvaržymus ir sunkumus patiriančių valstybių narių specifines socialines ir ekonomines aplinkybes, ir dar kartą prašo, kad Komisija kasmet parengtų atnaujintą ilgalaikę 7–10 metų grynųjų pinigų srautų prognozę, apimančią biudžeto viršutines ribas, mokėjimų poreikius, pajėgumų suvaržymus ir galimą įsipareigojimų panaikinimą, kad būtų geriau suderinti mokėjimų poreikiai ir esamos lėšos;

Pagarbiai

Ingeborg Gräβle     Joachim Zeller

CONT komiteto pirmininkė    Pranešėjas dėl Komisijai suteikiamo biudžeto įvykdymo patvirtinimo


PRIEDAS: APLINKOS, VISUOMENĖS SVEIKATOS IR MAISTO SAUGOS KOMITETO LAIŠKAS

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas

Pirmininkas

D(2017)20505

Siegfriedui Mureşanui

pagrindiniam pranešėjui dėl 2018 m. biudžeto

Biudžeto komitetas

ASP 07F158

Briuselis

Gerb. Mureşanai,

pagal sprendimą, kurį Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos (ENVI) komitetas priėmė 2017 m. birželio 8 d., kaip ENVI komiteto pirmininkas ir nuolatinis pranešėjas biudžeto klausimais, norėčiau Jums perduoti mūsų rekomendacijas dėl įgaliojimų trilogui dėl 2018 m. biudžeto projekto.

Apskritai, ENVI komiteto vardu norėčiau dar kartą pakartoti, jog esame tvirtai įsitikinę, kad klimato ir išteklių naudojimo efektyvumo klausimo integravimas horizontiniu požiūriu yra svarbus ES politikos sritims, norint užtikrinti, kad būtų pasiekti strategijoje „Europa 2020“ nustatyti tikslai. ES biudžeto lėšomis turi būti remiami Paryžiaus susitarime nustatyti tikslai, ir tik teikiant tinkamos apimties finansinę paramą bus galima sušvelninti klimato kaitą ir pereiti prie žiedinės ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Be to, ES finansuojami projektai neturėtų daryti neigiamo poveikio šiam perėjimui. Atsižvelgdamas į tai, norėčiau atkreipti Jūsų dėmesį į labai nuviliančias naujausias Europos Audito Rūmų išvadas, kurios rodo, jog esama didelio pavojaus, kad nepasieksime išlaidų tikslo 2014–2020 m. bent 20 % ES biudžeto lėšų skirti su klimatu susijusiems veiksmams. Taigi norėčiau pabrėžti, kad siekiant šio tikslo turėtų būti dedamos visos pastangos.

Be to, ENVI komiteto vardu norėčiau paraginti 2018 m. biudžete skirti pakankamą finansavimą ilgalaikei biologinės įvairovės visoje ES apsaugai užtikrinti. Taip pat turėtų būti pagerinta biologinės įvairovės stebėjimo metodika ir biologinės įvairovės apsaugos integravimas į biudžetą.

Be to, stengdamosi atsigauti po ekonomikos krizės, valstybės narės aplinkai ir klimatui palankią politiką, taip pat priemones ir projektus turėtų laikyti galimybe gerinti visuomenės sveikatą ir skatinti žaliųjų darbo vietų kūrimą bei ekonomikos augimą MVĮ aplinkoje. Sveikata pati savaime yra vertybė ir būtina sąlyga siekiant skatinti visos ES ekonomikos augimą.

Aplinka, klimato kaita, visuomenės sveikata, civilinė sauga, vartotojų apsauga ir maisto bei pašarų sauga yra pagrindinis ES piliečių rūpestis. Taigi norėčiau pabrėžti, kad turėtų būti laikomasi daugiametėje finansinėje programoje susitartų viršutinių ribų ir kad visi pakeitimai, kuriais būtų mažinamas programoje numatytos atitinkamų biudžeto eilučių lėšos, turi būti griežtai atmetami. Taip pat norėčiau pabrėžti programos LIFE ir programos „Sveikata ekonomikos augimui skatinti“ bei Sąjungos civilinės saugos mechanizmo svarbą. Be to, mažesnės programos neturėtų būti stumiamos į pašalį siekiant privilegijuoti tas programas, kurioms skiriama daugiau visuomenės ir politikų dėmesio.

Be to, norėčiau pabrėžti, kad esame ypač susirūpinę dėl biudžeto suvaržymų, veikiančių į mūsų komiteto kompetencijos sritį patenkančias ES decentralizuotas agentūras, atsižvelgiant į tai, kad jų užduotys ir pareigos nuolat plečiasi. Šioms agentūroms prireikus turėtų būti skiriama daugiau finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kad jos galėtų vykdyti savo įgaliojimus ir užduotis. Esame rimtai susirūpinę, kad daugumoje agentūrų pastaraisiais metais buvo gerokai sumažintas darbuotojų skaičius, neatsižvelgiant į tai, kad padidėjo jų darbo krūvis. Taigi tvirtai pritariame, kad vertinant individualius decentralizuotų agentūrų poreikius būtų atsižvelgiama į kiekvieną konkretų atvejį.

Pagaliau ENVI komitetas ragina numatyti galimus Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES padarinius biudžetui, kuriuos patirs šio komiteto kompetencijai priklausančios agentūros (ypač Europos vaistų agentūra) ir aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos sričių ES fondai ir programos.

Panašų laišką nusiunčiau Biudžeto komiteto pirmininkui Jeanui Arthuis.

Pagarbiai

Adina-Ioana Vălean


PRIEDAS: PRAMONĖS, MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR ENERGETIKOS KOMITETO LAIŠKAS

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas

Pirmininkas

Jeanui ARTHUIS,

Biudžeto (BUDG) komiteto

Pirmininkui

Europos Parlamentas

D(2017)25513

AA/lw

Strasbūras

Tema:  ITRE komiteto prioritetai dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu dialogu dėl 2018 m. biudžeto projekto

Gerb. Pirmininke,

kaip Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos (ITRE) komiteto pirmininkas ir pranešėjas dėl 2018 m. biudžeto bei atsižvelgdamas į būsimą trišalį dialogą biudžeto klausimais norėčiau informuoti Jus apie ITRE komiteto prioritetus, taikomus 2018 m. biudžetui.

Visų pirma norėčiau padėkoti pranešėjui dėl 2018 m. biudžeto Siegfriedui Mureşanui už naudingą 2017 m. balandžio 25 d. keitimąsi nuomonėmis su ITRE komiteto nariais, taip pat už naudingą informaciją apie procedūras, kurią pastaraisiais mėnesiais gavome iš Biudžeto (BUDG) komiteto sekretoriato.

2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl 2018 m. biudžeto sudarymo bendrųjų gairių (2016/2323(BUD)). ITRE komiteto vardu išnagrinėjau 2018 m. biudžeto sudarymo bendrąsias gaires ir man malonu pastebėti, kad jau tinkamai atsižvelgta į svarbiausius ITRE komiteto prioritetus, taikomus 2018 m. biudžetui, į kuriuos atkreiptas dėmesys keičiantis nuomonėmis 2017 m. balandžio 25 d.

ITRE komitetas visiškai sutinka, kad ES biudžetas turi pateikti konkrečius atsakymus į uždavinius, su kuriais susiduria ES, ir kad ES biudžetas ir toliau iš dalies gali padėti išspręsti šiuos uždavinius. Tai visų pirma pasakytina apie investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, kurių atveju nepakankamas programos „Horizontas 2020“ finansavimas lėmė mažą paraiškų sėkmingumo lygį. Nerimą kelia tai, kad vis daugiau labai kokybiškų pasiūlymų, kuriems atlikus projektų paraiškų vertinimą suteikta daugiau balų nei ribinė balų suma, negali būti finansuojami – iš pateiktų keturių labai kokybiškų paraiškų tik viena atrenkama finansuoti. Kadangi mažiausias labai kokybiškų pasiūlymų finansavimo lygis nustatytas programos „Ateities ir besiformuojančios technologijos“ ir MVĮ priemonės atvejais, taip pat įtraukių, novatoriškų ir mąstančių visuomenių programos atveju, ITRE komitetas palankiai vertina tai, kad padidintos sumos pagal atitinkamas 2018 m. biudžeto eilutes.

Be to, ITRE komitetas džiaugiasi, kad padidinti biudžeto asignavimai daugumai programoje „Horizontas 2020“ įvardytų visuomenei iškilusių uždavinių.

Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad siūloma skirti daugiau lėšų parengiamiesiems veiksmams dėl bendradarbiavimo saugumo ir gynybos srityje, ir pabrėžia, kad minimos mokslinių tyrimų krypties finansavimui pagal DFP po 2020 m. reikės papildomų lėšų, nes tai – nauja politinė iniciatyva, kuri turės didelį poveikį ES biudžetui; ši iniciatyva neturėtų būti įgyvendinama esamų moksliniams tyrimams skirtų fondų sąskaita.

ITRE komitetas taip pat pabrėžia, kaip svarbu skirti lėšų paskutiniams mokslinių tyrimų etapams, kad laboratorijose sukurtas mokslines inovacijas galėtų plėtoti verslo įmonės. Taip pat vertiname Jūsų dėmesį jaunosios kartos sėkmei, todėl taip pat raginame Komisiją numatyti naujo, didesnio lygmens paramą jauniems mokslo darbuotojams, visų pirma skiriant tinkamą finansavimą pradedantiesiems mokslo darbuotojams.

Programa COSME jau įrodė savo naudingumą ir mes labai džiaugiamės Jūsų komiteto parama dėl programai COSME skiriamų asignavimų padidinimo, nes MVĮ yra svarbi Europos ekonomikos dalis ir užtikrina didelį darbo vietų skaičių Europos Sąjungoje.

Dėl energetikos politikos ITRE komitetas primena, kad didesnis prioritetas turėtų būti teikiamas biudžeto sritims, skirtoms energijos vidaus rinkai sukurti ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikai kurti, kad būtų pasiekti energetikos sąjungos ir Europos kovos su klimato kaita tikslai. Siekiant šio tikslo, būtina suteikti pakankamai lėšų bendro intereso projektams, kuriais siekiama užtikrinti energijos išteklių ir jų tiekimo trasų įvairinimą bei dujų ir elektros energijos tinklų sujungiamumą, taip pat skirti papildomų lėšų ESIF teikiamai techninei pagalbai, kad būtų galima kaupti ir kurti pažangiųjų tinklų, efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančiosios energijos projektus.

Dėl šios priežasties, taip pat siekiant didinti mūsų energetikos, transporto ir skaitmeninių tinklų sujungimą, ITRE komitetas pripažįsta Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) svarbą ir todėl palankia vertina tai, kad 2018 m. padidintas šiai priemonei skiriamas biudžetas.

Dėl to, kad pabrėžiama programos „Horizontas 2020“ ir EITP svarba, ITRE komitetas siūlo vis dėlto vėl įrašyti visas pradines šioms programoms skirtų biudžeto eilučių metines sumas, kurios buvo sumažintos dėl ESIF garantijų fondo atidėjinių. Šis padidinimas galėtų būti finansuojamas panaudojant visas pagal esamą DFP reglamentą turimas finansines priemones. Atsižvelgdamas į tai, ITRE komitetas norėtų priminti Parlamento įsipareigojimą per derybas dėl ESIF kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį šioms dviem programoms, kurių finansiniai paketai, palyginti su Komisijos pasiūlymu, buvo labai sumažinti jau vykstant deryboms dėl 2014–2020 m. DFP.

Taip pat esame susirūpinę, kad dėl ESIF veiklos pratęsimo, nors pripažinta, kad šis fondas yra labai sėkminga priemonė, ir su tuo susijusio garantijai skirtos sumos padidinimo 2 mlrd. EUR, gali būti vėl sumažintos sumos, skiriamos programai „Horizontas 2020“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonei (EITP). Todėl raginame pranešėją ginti šias programas.

Atsižvelgiant į Sąjungos decentralizuotų agentūrų vykdomas svarbias vykdomąsias užduotis siekiant įgyvendinti ES politikos tikslus ITRE kompetencijos srityje, manome, kad darbuotojų skaičiaus sumažinimas 5 proc. ir darbo vietų perskirstymo fondas turėtų būti baigti 2018 m. ITRE komitetas yra susirūpinęs, kad sumos, nurodytos Komisijos 2018 m. biudžeto projekte, neatitinka faktinių Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) finansavimo poreikių. Todėl pabrėžiame, kad reikia užtikrinti tinkamą ACER finansavimą ir darbuotojų skaičių, nes teisėkūros institucija paskyrė jai naujų užduočių. Be to, nors biudžeto asignavimai Europos GNSS agentūrai padidinti, papildomų etatų, skirtų šiai agentūrai, skaičius ir toliau yra nepakankamas, kad ji galėtų vykdyti teisėkūros institucijos jai paskirtas naujas užduotis.

Ypatingas dėmesys 2018 m. biudžete taip pat turi būti skiriamas naujoms iniciatyvoms, tokioms kaip „WIFI4EU“, kuriai skirta biudžeto eilutė sukurta tik praeitais metais. Šiuo požiūriu ITRE komitetas labai vertina tai, kad per 2014–2020 m. DFP laikotarpio vidurio peržiūrą atliktas lėšų padidinimas jau įtrauktas į 2018 m. biudžeto projektą, ir primygtinai reikalauja, kad būtų laikomasi įsipareigojimo 2017–2019 m. investuoti 120 mln. EUR į iniciatyvą „WIFI4EU“.

ITRE komitetas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 2018 m. biudžete skirta daugiau lėšų branduolinių reaktorių eksploatavimo nutraukimo pagalbai. ITRE komitetas pripažįsta, kad finansinė branduolinių reaktorių eksploatavimo nutraukimo pagalba reikalinga, tačiau apgailestauja, kad šiame procese esama vėlavimų. Todėl palankiai vertintume apdairų ir išsamia analize pagrįstą sumų pagal atitinkamas biudžeto eilutes padidinimą.

Galiausiai, ITRE komitetas džiaugiasi, kad Parlamento rezoliucijoje dėl 2018 m. biudžeto sudarymo bendrųjų gairių pakartojami ankstesni raginimai užtikrinti tinkamą ES biudžeto mokėjimų asignavimų lygį. Dėl neįvykdytų Sąjungos teisinių ir politinių įsipareigojimų mokėjimų asignavimų srityje gali būti padaryta didelė žala Sąjungos patikimumui ir mes iš tiesų labai vertiname Jūsų nuolatines pastangas išspręsti šią problemą.

Būtume labai dėkingi, jei BUDG komitetas galėtų atsižvelgti į šiuos svarstymus rengdamas savo pranešimą dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu dialogu, ir tikimės tolesnio mūsų komitetų bendradarbiavimo per visą 2018 m. biudžeto ciklą.

Pagarbiai

(parašas)

Jerzy Buzek

Kopija: pranešėjui dėl 2018 m. biudžeto Siegfriedui Mureşanui


PRIEDAS: ŽUVININKYSTĖS KOMITETO LAIŠKAS

Žuvininkystės komiteto pirmininko Alaino Cadeco 2017 m. balandžio 27 d. laiškas, adresuotas pagrindiniam pranešėjui, rengiančiam pranešimą dėl 2018 m. ES biudžeto, Siegfriedui Mureșanui

Tema:  Žuvininkystės (PECH) komiteto prioritetai atsižvelgiant į Komisijos 2018 m. biudžetą

Gerbiamas Kolega,

Žuvininkystės komitetas nusprendė informuoti Biudžeto komitetą apie savo požiūrį į Komisijos 2018 m. biudžetą ir savo prioritetus atsižvelgiant į šį biudžetą naudodamasis rašytine procedūra ir laiško, priimto 2017 m. balandžio 25 d. vykusiame paskutiniame PECH komiteto posėdyje, forma.

Žuvininkystės komitetas atsižvelgia į Tarybos poziciją, kad pagal 2018 m. biudžetą ir biudžeto taisomąsias priemones turi būti griežtai laikomasi susijusių viršutinių ribų, kaip numatyta pagal reglamentą dėl 2014–2020 m. laikotarpio daugiametės finansinės programos (DFP). Taryba teigia, jog reikia palikti pakankamas maržas pagal atitinkamas viršutines ribas, kad būtų galima reaguoti į nenumatytus įvykius.

Bendros žuvininkystės politikos (BŽP) finansiniai ištekliai sutelkti III skirsnio 11 antraštinėje dalyje: „Jūrų reikalai ir žuvininkystė, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF) ir privalomi įnašai regioninėms žuvininkystės valdymo organizacijoms bei tausios žuvininkystės susitarimams“.

Žuvininkystės komitetas mano, kad į įgaliojimus, susijusius su trišaliu dialogu, reikėtų įtraukti šiuos prioritetus:

1. Žuvininkystės komitetas reiškia susirūpinimą dėl Tarybos teiginio (kad pagal 2018 m. biudžetą ir biudžeto taisomąsias priemones turi būti griežtai laikomasi susijusių viršutinių ribų, kaip numatyta pagal reglamentą dėl 2014–2020 m. laikotarpio daugiametės finansinės programos (DFP)).

Naujos iniciatyvos, kenkiančios esamoms Sąjungos programoms ir politikos priemonėms, neturėtų būti finansuojamos iš EJRŽF biudžeto. Su ESIF susijusiems asignavimams, kurie yra susiję su EJRŽF, programa „Horizontas 2020“ ir įmonių konkurencingumo bei mažųjų ir vidutinių įmonių programa, biudžeto lėšų mažinimai negali daryti poveikio, kad šie fondai galėtų įgyvendinti savo tikslus. Tarybos kartojami teiginiai, jog reikia palikti pakankamas maržas pagal atitinkamas viršutines ribas, kad būtų galima reaguoti į nenumatytus įvykius, yra nerealistiški siekiant susidoroti su galimais naujais ir nenumatytais veiksmais netolimoje ateityje.

Atsižvelgiant į tai, kad per 60 proc. ES tiekiamų žuvininkystės produktų sudaro tarptautinių vandenų ir trečiųjų valstybių išskirtinių ekonominių zonų produkcija, metiniame 2018 m. biudžete turi būti apskaičiuotos atitinkamos reikiamos biudžeto lėšos, ypač atsižvelgiant į planuojamą protokolų su Maroku, Žaliuoju Kyšuliu, Dramblio   Kaulo Krantu, San Tome ir Prinsipe bei Madagaskaru atnaujinimą;

2. atkreipia dėmesį į Jungtinės Karalystės sprendimą išstoti iš ES, darysiantį poveikį 2014–2020 m. DFP. Žuvininkystės komitetas pabrėžia, kad „Brexit“ įpareigoja teikti ypatingą svarbą naujos finansinės biudžeto programos parengimo procesui. Didesnis papildomas ES biudžeto lankstumas yra būtinas Sąjungos tikslams pasiekti.

Dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES būtų prarasta galimybė naudotis dideliais žuvininkystės ištekliais, o tai darytų svarbų poveikį žvejybos pramonei ir Europos laivyno sudėčiai. Žuvininkystės komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad esama pakrančių bendruomenių, kuriose apie 65 proc. užimtumo priklauso nuo žuvininkystės sektoriaus; primygtinai ragina imtis tinkamu skubių finansinių priemonių siekiant užtikrinti šių zonų ekonominę ir socialinę sanglaudą, atsižvelgiant į derybas dėl „Brexit“.

Žuvininkystės komitetas labai abejoja, kad šiuo metu žuvininkystės sektoriui skirti finansiniai ištekliai sudarytų galimybę patenkinamai ištaisyti šią padėtį.

Pagarbiai

Alain CADEC


PRIEDAS: PILIEČIŲ LAISVIŲ, TEISINGUMO IR VIDAUS REIKALŲ KOMITETO LAIŠKAS

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas

Pirmininkas

IPOL-COM-LIBE D (2017)19959        D 308218      19.05.2017

Jeanui Arthuis,

Biudžeto komiteto pirmininkui

ASP 09G205

Tema:   LIBE komiteto prioritetai, susiję su 2018 m. biudžeto projektu

Gerb. pirmininke,

rašau Jums norėdamas išdėstyti LIBE komiteto prioritetus atsižvelgiant į derybas dėl 2018 m. biudžeto projekto.

LIBE komitetas palankiai vertina neseniai pasiektą susitarimą dėl DFP laikotarpio vidurio peržiūros ir didesnį lankstumą, kuriuo remiantis šiuo susitarimu bus galima pasinaudoti vykdant 2018 m. biudžetą, kaip nurodė Europos Komisija savo susijusiame pareiškime. Iš esmės pritariame susitarimui padidinti 3 išlaidų kategorijos sumą 2,55 mlrd. EUR viršijant viršutinę ribą 2018–2020 m. laikotarpiu. Norėtume pabrėžti, kad vis dėlto ši suma buvo nustatyta remiantis visais žinomais pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų 2016 m. pabaigoje, įskaitant persvarstomo Dublino reglamento (jis iki šiol (2017 m. gegužės mėn.) nepriimtas) finansinį poveikį (apie 460 mln. EUR per metus), ir kad Komisija jau pateikė naujų pasiūlymų.

Be to, nauji finansiniai poreikiai, į kuriuos neatsižvelgta nustatant šią 2,55 mlrd. EUR sumą, susiję su tolesniais politiniais pokyčiais teisingumo ir vidaus reikalų srityje, gali būti didžiuliai. Likusiu DFP laikotarpiu gali įvykti nenumatytų įvykių, todėl gali būti, kad 2,55 mlrd. EUR suma bus nepakankama.

Norėtume priminti, kad 2017 m. pasinaudojant lankstumo priemone ir nenumatytų atvejų rezervu buvo mobilizuota 1,7 mlrd. EUR siekiant atitinkamai padidinti 3 išlaidų kategorijos viršutinę ribą, taigi gali prireikti nustatyti griežtus prioritetus ryšium su 2,55 mlrd. EUR sumos panaudojimu 2018–2020 m. laikotarpiu. LIBE komiteto prioritetus, susijusius su derybomis dėl 2018 m. biudžeto projekto, galima suskirstyti į tris platesnes politikos kategorijas: 1) prieglobstis ir migracija, 2) ES išorės sienų valdymas ir 3) Sąjungos vidaus saugumas. Toliau pagal šias tris kategorijas išvardijami pagrindiniai LIBE komiteto prioritetai, kuriems 2018 m. reikėtų skirti daugiausia lėšų:

1) Prieglobsčio ir migracijos srityje, LIBE komiteto nuomone, pirmasis prioritetinis uždavinys yra užtikrinti pakankamą finansavimą priemonei, kurią taikant bus galima teikti skubią humanitarinę pagalbą Sąjungoje, nes toks mechanizmas yra būtinas siekiant greitai reaguoti į humanitarines krizes ES teritorijoje. Antrasis prioritetinis uždavinys – finansuoti veiksmus, susijusius su tarptautinės apsaugos prašančių asmenų priėmimu ir integracija pasitelkiant Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondą (PMIF). Trečiasis prioritetinis uždavinys – suteikti pakankamą finansavimą, siekiant pertvarkyti Europos prieglobsčio paramos biurą į visapusiškai veikiančią Europos prieglobsčio agentūrą.

2) ES išorės sienų kontrolės ir valdymo srityje, LIBE komiteto nuomone, pirmasis prioritetinis uždavinys yra toliau tinkamai finansuoti Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrą siekiant, kad ji kuo skubiau padėtų veikti visu pajėgumu. Antrasis prioritetinis uždavinys – esamų ir būsimų ES informacinių sistemų priežiūros ir plėtojimo finansavimas numatant atitinkamų veiksmų finansavimą „eu-LISA“ biudžete. LIBE komitetas norėtų visų pirma atkreipti dėmesį į „eu-LISA“ personalą, nes, atrodo, kad jo nepakanka atsižvelgiant į vykstančių ir būsimų projektų, priskiriamų agentūros kompetencijos sričiai, mastą. Todėl LIBE komitetas rekomenduoja atitinkamai padidinti agentūros darbuotojų skaičių.

3) Užtikrinant vidaus saugumo Sąjungoje valdymą, LIBE komiteto nuomone, pirmasis prioritetinis uždavinys yra susijęs su veiksmais, kurie pradėti kaip Europos saugumo darbotvarkės dalis siekiant stiprinti policijos ir teisminį bendradarbiavimą ir taip geriau kovoti su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu. Omenyje turimi atitinkamų agentūrų atitinkamų veiksmų planai, Komisijos pasiūlytas dabartinės SIS II sistemos plėtojimas, taip pat su ES informacinėmis sistemomis susiję pokyčiai teisėsaugos ateityje. Todėl LIBE komitetas prašo Eurojustui skirti atitinkamus išteklius. Antrasis prioritetinis uždavinys – finansuoti veiksmus, kuriais siekiama kovoti su kibernetiniais nusikaltimais atsižvelgiant į duomenų apsaugos ir duomenų saugumo prioritetus, taip pat Europos saugumo darbotvarkę ir atnaujintą Europos Sąjungos kibernetinio saugumo strategiją, kuri, kaip tikimasi, bus pateikta antroje 2017 m. pusėje.

LIBE komitetas norėtų priminti, kad jo kompetencijos sričiai nepriklausančios išorės programos turi įtakos Sąjungos vidaus finansavimo poreikiams. Todėl LIBE komitetas pabrėžia veiksmingo ir rezultatyvaus programavimo ir lėšų, skiriamų pagal Sąjungos išorės finansavimo priemones, stebėsenos svarbą.

Galiausiai, LIBE komitetas rekomenduotų Parlamentas prašyti Komisijos pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiant užtikrinti, kad lėšos, kurios nebuvo panaudotos taikant laikino perkėlimo Europos Sąjungoje mechanizmą siekiant padėti Italijai ir Graikijai, kuris nustos galioti 2017 m. rugsėjo mėn., būtų perskirtos pagal III išlaidų kategoriją.

Pagarbiai

Claude MORAES


PRIEDAS: KONSTITUCINIŲ REIKALŲ KOMITETO LAIŠKAS

Konstitucinių reikalų komiteto pirmininkės Danutos Marios Hübner 2017 m. birželio 1 d. laiškas, adresuotas Biudžeto komiteto pirmininkui Jeanui Arthuis

Tema:  Konstitucinių reikalų (AFCO) komiteto prioritetai įgaliojimams, susijusiems su trišaliu dialogu dėl 2018 m. biudžeto

Gerb. pirmininke,

Konstitucinių reikalų komitetas, kurio pirmininkė esu, supranta, kad šių metų biudžeto procedūra pradėta šiek tiek vėliau negu paprastai: Komisija pateikė 2018 m. Komisijos sąmatą 2017 m. gegužės 30 d. Dėl šio vėlavimo yra labai įtemptas pranešimo dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu dialogu dėl 2018 m. biudžeto, priėmimo tvarkaraštis; kaip AFCO komiteto nuomonės referentė 2018 m. biudžeto klausimais buvau įgaliota parengti mūsų pasiūlymus šio pranešimo projektui laiško, kuriame bendrais bruožais nusakomi AFCO komiteto numatomi kitų metų biudžeto prioritetai, forma.

Todėl Konstitucinių reikalų komitetas norėtų atkreipti Jūsų dėmesį į šias prioritetines sritis, į kurias būtina atkreipti dėmesį per šių metų derybas dėl biudžeto:

– bendravimas su piliečiais turėtų būti vienas iš svarbiausių visų Europos Sąjungos institucijų 2018 m. biudžeto prioritetų ne tik dėl to, kad artėja 2019 m. įvyksiantys rinkimai į Europos Parlamentą, bet ir siekiant užtikrinti plačias viešąsias diskusijas ir piliečių įsitraukimą į diskusijas dėl Europos ateities reaguojant į šiais metais pateiktą Komisijos baltąją knygą. Siekiant šio tikslo 18-oje valstybių narių jau egzistuojančios Europos viešosios erdvės galėtų būti naudojamos kaip naudingi dialogo su piliečiais kanalai ir 2018 m. galėtų būti vertinami kaip tinkami metai jų veiklai išbandyti ir išplėsti;

– kalbant apie Parlamento biudžetą, pasakytina, jog AFCO komitetas džiaugiasi, kad 2019 m. rinkimų komunikacijos strategijos buvo peržiūrėtos atsižvelgiant į patirtį, įgytą per 2014 m. rinkimų kampaniją. Labai svarbu išvengti bet kokio rinkėjų aktyvumo sumažėjimo ir todėl Parlamento komunikacijos strategijos centre turėtų būti komunikacija ir dialogas su piliečiais visais įmanomais kanalais. Piliečiai turėtų jaustis įtraukti, įsitraukę ir turėtų jausti, kad jiems atstovaujama. Siekiant šio tikslo, Parlamento komunikacijos strategija taip pat turėtų būti kuo labiau suderinta su pasiūlymais reformuoti 2015 m. lapkričio 11 d. Parlamente priimtą rinkimų į Europos Parlamentą įstatymą;

– kalbant apie AFCO komiteto įprastus biudžeto prioritetus, pasakytina, jog džiaugiuosi, kad padidinti programai „Europa piliečiams“ skirti tiek įsipareigojimų, tiek mokėjimų asignavimai ir kad padidinti Teisių, lygybės ir pilietiškumo programai skirti įsipareigojimų asignavimai. Vis dėlto esu susirūpinusi, kad šiek tiek sumažinti Europos piliečių iniciatyvai skirti asignavimai. Kadangi šios priemonės gyvybiškai svarbios siekiant Europos Sąjungoje intensyvinti dalyvaujamosios demokratijos procesus ir didinti piliečių pasitikėjimą, gerinti jų supratimą apie Europos strategijas ir politiką, AFCO komitetas norėtų, kad šioms programoms ir su jomis susijusioms komunikacijos strategijoms būtų skiriama pakankamai lėšų, kad būtų galima pasiekti jų tikslus.

Esu įsitikinusi, kad Biudžeto komitetas atsižvelgs į mūsų pasiūlymus rengdamas įgaliojimus, susijusius su trišaliu dialogu dėl 2018 m. biudžeto.

Pagarbiai

Prof. Danuta Hübner


INFORMATION ON ADOPTION IN COMMITTEE RESPONSIBLE

Date adopted

29.6.2017

 

 

 

Result of final vote

+:

–:

0:

22

3

2

Members present for the final vote

Nedzhmi Ali, Jonathan Arnott, Jean Arthuis, Richard Ashworth, Reimer Böge, Lefteris Christoforou, Gérard Deprez, Manuel dos Santos, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazabal Rubial, Esteban González Pons, Clare Moody, Siegfried Mureşan, Jan Olbrycht, Younous Omarjee, Paul Rübig, Patricija Šulin, Indrek Tarand, Isabelle Thomas, Inese Vaidere, Tiemo Wölken

Substitutes present for the final vote

Xabier Benito Ziluaga, Nicola Caputo, Anneli Jäätteenmäki, Ivana Maletić, Stanisław Ożóg, Tomáš Zdechovský


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

22

+

ALDE

Nedzhmi Ali, Jean Arthuis, Gérard Deprez, Anneli Jäätteenmäki

PPE

Reimer Böge, Lefteris Christoforou, José Manuel Fernandes, Esteban González Pons, Ivana Maletić, Siegfried Mureşan, Jan Olbrycht, Paul Rübig, Inese Vaidere, Tomáš Zdechovský, Patricija Šulin

S&D

Nicola Caputo, Eider Gardiazabal Rubial, Clare Moody, Isabelle Thomas, Tiemo Wölken, Manuel dos Santos

Verts/ALE

Indrek Tarand

3

-

EFDD

Jonathan Arnott

GUE/NGL

Xabier Benito Ziluaga, Younous Omarjee

2

0

ECR

Richard Ashworth, Stanisław Ożóg

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Teisinė informacija - Privatumo politika