PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 230/2014, kuriuo nustatoma priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos
17.7.2017 - (COM(2016) 0447 – C8-0264/2016 – 2016/0207(COD)) - ***I
Užsienio reikalų komitetas
Pranešėjas: Arnaud Danjean
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 230/2014, kuriuo nustatoma priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos
(COM(2016) 0447 – C8-0264/2016 – 2016/0207(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016) 0447),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 209 straipsnio 1 dalį ir 212 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0264/2016),
– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 39 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto nuomonę (A8-0261/2017),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl reglamento 6 a konstatuojamoji dalis (nauja) | ||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl reglamento 1 a straipsnis (naujas) | ||||||||||||||||||||||
|
AIŠKINAMOJI DALIS
2016 m. liepos 5 d. Europos Komisija paskelbė pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kurio tikslas – paremti šalių partnerių saugumo ir gynybos pajėgumų stiprinimą. Taip siekiama Sąjungai sudaryti sąlygas iš savo biudžeto finansuoti mokymo veiksmus ir tiekti žudyti nepritaikytą įrangą trečiųjų šalių saugumo pajėgoms. Ši Sąjungos parama partneriams padėtų tvariai užtikrinti Sąjungos teikiamų mokymų veiksmingumą ir teisinės valstybės kūrimą.
Komisijos iniciatyva siekiama sustiprinti saugumo ir vystymosi ryšį, 2003 m. nustatytą Europos saugumo strategijoje[1] („saugumas yra išankstinė vystymosi sąlyga“) ir nuo tada aiškiai primenamą visuose strateginiuose, bendro pobūdžio ar teminiuose dokumentuose[2].
Suprantama, kad saugumo ir vystymosi sąsaja yra vienas pagrindinių principų, kuriuo grindžiamas integruotas Sąjungos požiūris į išorės konfliktus ir krizes. Jei vystymosi politikos tikslas yra mažinti ir ilgainiui panaikinti skurdą („be vystymosi ir skurdo panaikinimo nebus tvarios taikos“), pajėgumų stiprinimu saugumo sektoriuje aiškiai ir iš esmės prisidedama prie darnaus vystymosi tikslų.
Europos Parlamentas visada laikėsi šios pozicijos. Todėl savo pranešime dėl visapusiško ES požiūrio[3] jis teigiamai vertina tai, kad „pabrėžiamas saugumo ir vystymosi ryšys, kuris turėtų būti svarbiausias pamatinis principas taikant ES visapusišką požiūrį“.
Taip pat reikėtų pažymėti, kad ateityje saugumo ir vystymosi ryšys bus dar kartą aiškiai patvirtintas „Europos konsensuse dėl vystymosi“, kuris šiuo metu peržiūrimas.
Šis pasiūlymas leidžia sustiprinti Europos Sąjungos veiksmų nuoseklumą.
Jis taip pat suteikia galimybę įgyvendinti Visuotinės Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategijos, kurią 2016 m. birželio mėn. pristatė Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai, tikslus. Pagal strategijos 4 prioritetą „Nuo vizijos prie veiksmų“ pabrėžiama, kad būtina stiprinti šalių partnerių pajėgumus siekiant reaguoti į išorės krizes.
Ši būtinybė taip pat primenama Parlamento rezoliucijoje dėl taikos paramos operacijų[4]: Parlamentas teigiamai vertina bendrą komunikatą dėl pajėgumų stiprinimo ir pritaria Tarybos raginimui nedelsiant jį įgyvendinti.
Galiausiai šis tekstas dera su 2015 m. balandžio mėn. bendru komunikatu[5], kuriame pažymimi Europos Sąjungos trūkumai stiprinant savo šalių partnerių pajėgumus, taip pat vykdant saugumo sektoriaus reformą (SSR). Šiuo metu Sąjunga atlieka poreikių vertinimą nestabiliose šalyse, visų pirma Afrikoje, o priemone, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (IcSP), jau finansuojami veiksmai vykdant saugumo sektoriaus reformą.
Šiuo pasiūlymu Sąjunga laikosi savo tarptautinių įsipareigojimų vystymosi srityje. Jame atsižvelgiama į persvarstytas direktyvas dėl EBPO Paramos vystymuisi komiteto ataskaitų teikimo dėl oficialios paramos vystymuisi (OPV) taikos ir saugumo srityje, kuriomis išplečiama OPV taisyklių saugumo sektoriuje taikymo sritis, ir į JT priimtą Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. bei jos 16-ąjį darnaus vystymosi tikslą (DVT) dėl taikos ir teisingumo, kuriuo pabrėžiama, kad būtina remti nacionalines institucijas, atsakingas už saugumą nestabiliose ir konfliktų apimtose šalyse.
Šiuo pasiūlymu reaguojama į skubų poreikį ir į vietos subjektų lūkesčius. Prieš daugiau nei trejus metus buvo suteiktas politinis postūmis, bet jis iš tiesų nepaskatino imtis konkrečių priemonių. Jau 2013 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba paragino sukurti programą „Train and equip“, vėliau tapusią pajėgumų stiprinimo remiant saugumą ir vystymąsi iniciatyva (angl. CBSD, „Capacity Building and Security Development“). 2016 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose pabrėžiama, kad iki 2017 m. pirmojo pusmečio pabaigos būtina priimti Europos Komisijos pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.
Šis teisės aktas priimtas kaip pakeitimas, kuriuo iš dalies keičiamas 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 230/2014, kuriuo nustatoma priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos. Todėl atliekant šio teisės akto peržiūrą tik pridedama priemonė, suteikianti galimybę panaikinti esamus trūkumus teikiant paramą visiems saugumo srities subjektams (įskaitant ginkluotąsias pajėgas), kad būtų galima rengti mokymus ir teikti įrangą skubiems poreikiams tenkinti trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus.
Sparčiai įgyvendinant pajėgumų stiprinimo remiant saugumą ir vystymąsi iniciatyvą šalyse partnerėse būtų papildyta ir patobulinta dabartinė sistema.
Europos Sąjunga jau taiko keletą priemonių, kuriomis remiamos civilinės saugumo pajėgos (policija) ir teisingumas, finansuodama kai kurią įrangą (transporto priemones, radijo ryšio įrangą ir kt.).
Tačiau ji negali remti karinių pajėgų, nors kai kuriais atvejais tik ginkluotosios pajėgos geba stabilizuoti padėtį teritorijose, prisidėdamos prie gyventojų saugumo atkūrimo, viešojo administravimo grąžinimo ir pagrindinių paslaugų teikimo atnaujinimo.
Taigi, Sąjungai trūksta finansinės priemonės, kurią būtų galima greitai ir veiksmingai aktyvuoti siekiant prireikus tiesiogiai paremti trečiųjų šalių partnerius saugumo srityje. Negalint prisidėti prie įrangos programomis remiamų naudingų ir koordinuojamų pastangų yra nepaprastai sudėtinga nuolat siekti teigiamų rezultatų, susijusių su trečiųjų šalių ginkluotųjų pajėgų mokymu ir konsultavimu vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu.
Ši būtina ir skubi pagalba, kurią siūlo Komisija, leistų panaikinti neatitikimus tarp turimos priemonės programų, kuriomis siekiama stiprinti „civilines“ saugumo pajėgas, ir kitų vystymosi programų, tarp mokymų, kuriuos gali teikti Europos subjektai, ir vietos pajėgų įrangos trūkumo. Europos Sąjunga turi gebėti aprūpinti šalių partnerių saugumo pajėgas, kurioms rengia mokymus vykdydama savo misijas.
Pavyzdžiui, Europos pagalba būtų galima finansuoti medicinos korpuso infrastruktūrą Malyje, kur Europos Sąjunga jau vykdo veiksmus per savo karinę misiją „EUTM Mali“. Būtų galima atnaujinti esamą medicinos infrastruktūrą (medicinos punkto tipo įstaigas), kad teikiamų priežiūros paslaugų lygis taptų priimtinas. Šiuose medicinos punktuose turi būti sudarytos sąlygos teikti pagrindines sveikatos priežiūros paslaugas, įskaitant motinos ir vaiko apsaugą, ir pirminės sveikatos priežiūros paslaugas.
Dalyvavimas statant ligonines sužeistųjų gydymui Europos Sąjungai suteiktų tikros pridėtinės vertės ir prisidėtų prie Europos misijos sėkmės.
Šiuo metu tokio finansavimo trūkumas daro neigiamą poveikį Sąjungos išorės veiksmų patikimumui, kai tuo pat metu kiti veikėjai, pavyzdžiui, Kinija, Rusija ar Turkija, teikdami pagalbą ir nekeldami jokių sąlygų dėl gero valdymo principų, kuriuos propaguoja Sąjunga, vis labiau stiprina savo veiksmus Afrikos šalyse, visų pirma karinėje srityje.
Komisija numatė keletą galimybių šioms iniciatyvoms finansuoti. Savo poveikio vertinime[6] Komisija daro išvadą, kad priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, peržiūra būtų tinkamiausias ir veiksmingiausias sprendimas trumpuoju laikotarpiu stiprinant gebėjimus saugumui ir vystymuisi remti. Ši labai lanksti priemonė leidžia finansuoti įvairius veiksmus be geografinių apribojimų.
Nedidelis pradinis 100 mln. EUR finansavimas leistų papildyti jau pradėtus įgyvendinti veiksmus, darančius labai teigiamą poveikį saugumui, vystymuisi ir ekonomikai. Šiuo metu nacionaliniams valstybių narių biudžetams jokio poveikio nenumatoma, net jei šiam biudžetui gali prireikti didesnių investicijų dėl pasaulinių saugumo poreikių, taip pat dėl veiklos, susijusios su saugumo sektoriaus reforma.
Tolesni su šia iniciatyva susiję veiksmai bus svarstomi diskusijose dėl daugiametės finansinės programos (DFP) po 2020 m. ir per Sąjungos išorės finansavimo priemonių laikotarpio vidurio peržiūrą, kurią rengiamasi atlikti 2017 m. gruodžio mėn.
Pasiūlymo teisinis pagrindas yra aiškus, griežtai apibrėžtas ir leis išvengti bet kokių nukrypimų.
Siekiant užtikrinti tinkamą reglamento taikymą buvo kruopščiai apibrėžtos apsaugos priemonės:
• Parama trečiųjų šalių kariniams subjektams teikiama tik konkrečioms šalims aiškiai apibrėžtais atvejais, kai karinių subjektų gebėjimų stiprinimas padeda siekti vystymosi tikslo.
• Sąlygos pradėti teikti šią finansinę pagalbą yra labai tikslios: pagalbos teikimą turi pateisinti padėtis atitinkamoje šalyje ir susitarimas tarp Sąjungos ir trečiosios šalies.
• Pačiai pagalbai taip pat taikomi aiškiai nustatyti apribojimai: ji negalės būti skirta pasikartojančioms karinių subjektų išlaidoms (atlyginimai, pensijos), ja nebus galima pasinaudoti žudyti pritaikytos įrangos įsigijimui, pavyzdžiui, ginklų ar šaudmenų pirkimui, taip pat mokymams, kurie yra skirti vien tik ginkluotųjų pajėgų koviniams gebėjimams stiprinti.
Galiausiai, nepaprastai svarbu ypatingą dėmesį skirti tinkamam lėšų paskirstymui.
Antra vertus, reglamentas su Europos Parlamento padarytais pakeitimais turės visiškai atitikti Sutarčių teisinius reikalavimus. Gebėjimų stiprinimo finansavimas saugumo sektoriuje pagal SESV 209 ir 212 straipsnius (t. y. vystomasis bendradarbiavimas ir ekonominis, finansinis ir techninis bendradarbiavimas) yra įmanomas, kai tai būtina, atsižvelgiant į Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo tikslus.
Šis teisinis pagrindas leidžia į taikymo sritį įtraukti visas besivystančias šalis ir kitas nestabilias šalis, jei tenkinamos nustatytos sąlygos. Priemonė leistų teikti pagalbą tokioms šalims kaip Malis, Centrinės Afrikos Respublika ar Somalis ir kitoms nestabilioms šalims, kurioms tikrai reikia pagalbos (Nigerijai, kuri kenčia nuo Malio teroristų, Čadui ir Kamerūnui).
Planuojant ir įgyvendinant neseniai iš dalies pakeistas nuostatas reikėtų pabrėžti, kad bus laikomasi 2014 m. reglamento dėl priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, nuostatų. Tai išimtinės pagalbos priemonės ir laikinosios atsakomosios programos (7 straipsnis), teminiai strateginiai dokumentai ir orientacinės daugiametės programos (8 straipsnis). Taip pat siekiama išplėsti įsipareigojimą įgyvendinti pagalbos priemones pagal tarptautinę teisę, kad būtų įtrauktos su gebėjimų stiprinimu saugumui ir vystymuisi remti susijusios pagalbos priemonės (10 straipsnis).
Kalbant apie Europos Parlamento vaidmenį, reikia pažymėti, kad priemonei, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, taikytinos nuostatos bus taikomos ir visoms kitoms nuostatoms, kurios bus iš dalies pakeistos šiuo reglamentu. Tais atvejais, kai priemonės yra neprogramuojamos, Parlamentas informuojamas reguliariais Komisijos informaciniais pranešimais, skirtais Politiniam ir saugumo komitetui. Tais atvejais, kai priemonės yra programuojamos, Parlamentas nagrinėja įgyvendinimo aktų projektus (strateginius dokumentus, orientacines daugiametes programas, metines veiksmų programas) ir palaiko dialogą politikos klausimais su Komisijos tarnybomis ir EIVT prieš kiekvieną daugiametį programavimo procesą.
Pranešėjas mano, kad Komisijos pasiūlymas yra tik pirmasis platesnio užmojo Europos politikos, kuria siekiama stiprinti Sąjungos pajėgumus šalyse partnerėse, etapas. Praėjus beveik metams po Europos Komisijos pasiūlymo paskelbimo Europos Parlamentas turi prisiimti atsakomybę ir nedelsiant priimti šį dokumentą kaip labai svarbią priemonę siekiant remti ilgalaikį trečiųjų šalių stabilumą, teisinės valstybės kūrimą ir Europos Sąjungos išorės veiksmų efektyvumą.
- [1] Europos saugumo strategija (2003 m. gruodžio 8 d. Tarybos dokumentas Nr. 15895/03).
- [2] Pavyzdys: 2011 m. ES strategija saugumo ir vystymosi Sahelio regione srityje.
- [3] 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl visapusiško ES požiūrio ir jo padarinių ES išorės veiksmų suderinamumui (2013/2146(INI)). Priimti tekstai, P7_TA(2014)0286.
- [4] 2016 m. birželio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija „Taikos paramos operacijos. ES santykiai su JT ir Afrikos Sąjunga“ (2015/2275(INI)). Priimti tekstai, P8_TA(2016)0249.
- [5] Bendras Europos Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „Pajėgumų stiprinimas remiant saugumą ir vystymąsi – galimybės išvengti krizių ir jas valdyti suteikimas partneriams“, 2015 m. balandžio 28 d., JOIN(2015) 17 final.
- [6] Poveikio vertinimas „Gebėjimų stiprinimas saugumui ir vystymuisi remti“, pridedamas prie 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 230/2014, kuriuo nustatoma priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (SWD(2016) 222 final).
MAŽUMOS NUOMONĖ
pagal Darbo tvarkos taisyklių 52a straipsnio 4 dalį pateikta GUE/EGL frakcijos narių Sabine Lösing, Miguel Urban Crespo, Javier Couso Permuy, Takis Hadjigeorgiou
Pranešime pritariama Komisijos iniciatyvai išplėsti priemonę, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, kad į ją būtų įtrauktas karinių pajėgumų stiprinimas. Šio pranešimo tikslas – apeiti galiojančias finansavimo iš ES biudžeto taisykles, kurios neapima veiklos, kuria siekiama finansuoti gynybos sektorių ir karinius subjektus trečiosiose šalyse.
Nepritariame šiam pranešimui, nes jame:
• parama vystymuisi būtų naudojama kariniais tikslais;
• prašoma finansuoti ginkluotųjų pajėgų pajėgumų stiprinimą;
• raginama mokėti už ginkluotųjų pajėgų įrangą ir mokymus trečiosiose šalyse;
• skatinama gynybos pramonė ir jos bendrovės, kurios atsidarys, pradėjus taikyti ES finansuojamas pajėgumų stiprinimo programas;
• skatinamas saugumo ir vystymosi ryšys;
• pažeidžiama ES sutarties 41 straipsnio 2 dalis, kurioje draudžiama ES biudžetą naudoti išlaidoms, kurios atsiranda dėl karinio arba gynybinio pobūdžio operacijų, finansuoti.
Reikalaujame:
• priemonę, kuria prisidedama prie stabilumo, naudoti tik civiliais tikslais;
• paramos vystymuisi nenaudoti kariniais tikslais;
• remti skurdo naikinimą, konfliktų prevenciją, ginklų neplatinimą ir nusiginklavimą;
• iš ES biudžeto neskirti jokių lėšų karinėms reikmėms ir griežtai aiškinti 41 straipsnio 2 dalį.
TEISĖS REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ DĖL TEISINIO PAGRINDO
Elmar Brok
Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto
pirmininkas
BRIUSELIS
Tema: Nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 230/2014, kuriuo nustatoma priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, teisinio pagrindo (COM(2016) 447 – 2016/0207(COD))
Gerb. pirmininke,
Per savo 2016 m. liepos 11 d. koordinatorių posėdį Teisės reikalų komitetas savo iniciatyva nusprendė pagal Darbo tvarkos taisyklų 39 straipsnio 3 dalį išnagrinėti nuomonės dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 230/2014, kuriuo nustatoma priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, teisinį pagrindą (COM(2016) 447). Be to, 2016 m. lapkričio 15 d. laišku Vystymosi komiteto pirmininkas kreipėsi į Teisės reikalų komitetą pagal Darbo tvarkos taisyklių 39 straipsnį prašydamas patikrinti minėto pasiūlymo teisinio pagrindo tinkamumą. Pasiūlymas grindžiamas SESV 209 straipsnio 1 dalimi dėl priemonių, būtinų bendradarbiavimo vystymosi labui politikai įgyvendinti, ir 212 straipsnio 2 dalimi dėl ekonominio, finansinio ir techninio bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis, išskyrus besivystančias šalis, priemonių patvirtinimo.
Komitetas minėtą klausimą apsvarstė per 2017 m. liepos 13 d. posėdį.
I. Bendra informacija
Reglamentu (ES) Nr. 230/2014 (toliau – IcSP)[1] nustatomos techninės ir finansinės pagalbos priemonės siekiant užkirsti kelią krizėms ir į jas reaguoti bei prisidėti prie stabilumo ir taikos kūrimo. Siūlomais pakeitimais ketinama į IcSP įtraukti nuostatas dėl naujo pobūdžio Sąjungos pagalbos, konkrečiai skirtos šalių partnerių karinių subjektų gebėjimams stiprinti susidarius išskirtinėms aplinkybėms trečiosiose šalyse. Komisijos pasiūlyme remiamasi ginčytina nuostata, kad saugumas ir vystymasis glaudžiai susiję, todėl numatoma šalių partnerių saugumo sistemoms teikti paramą, kuri yra platesnės apimties reformos proceso, kuriuo siekiama užtikrinti valstybės ir privačių asmenų veiksmingą ir atskaitingą saugumą, dalis, ir taip padėti siekti ES integracinio ir darnaus vystymosi ir teisinės valstybės kūrimo tikslų.
Saugumo ir vystymosi tarpusavio ryšį faktiškai galima rasti Reglamente 1717/2006, nustatančiame stabilumo priemonę (toliau – IfS)[2], kuri buvo IcSP pirmtakė. Stabilumo priemone (IfS) buvo siekiama imtis vystomojo bendradarbiavimo priemonių ir finansinio, ekonominio ir techninio bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis priemonių[3] ir pradžioje jos taikymo sritis apėmė karinę stebėseną ir taikos palaikymo operacijas[4]. Į 2 straipsnio a punktą buvo įrašyta svarbi nuostata – vėliau per Komisijos, Tarybos ir Parlamento derybas dėl reglamento ji buvo išbraukta – ir ji išdėstyta taip:
„karinės stebėsenos ir taikos palaikymo arba taikos rėmimo operacijoms (įskaitant tokias operacijas, kuriuose dalyvauja ir civiliai), kurias vykdo regioninės ir paregionių organizacijos bei kitos valstybių koalicijos, veikiančios su Jungtinių Tautų įgaliojimu; priemonėms, kuriomis siekiama didinti tokių organizacijų ir jų narių pajėgumus planuoti, vykdyti ir užtikrinti veiksmingą tokių operacijų politinę kontrolę;“
II. Susiję Sutarties straipsniai
Komisijos pasiūlyme nurodyta, kad dokumento teisinis pagrindas yra SESV penktosios dalies „Sąjungos išorės veiksmai“ 209 straipsnio 1 dalis kartus su 212 straipsnio 1 dalimi, kurios išdėstytos taip (pabraukta ir paryškinta autoriaus):
SESV 209 straipsnis
(buvęs EB sutarties 179 straipsnis)
1. Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina priemones, būtinas bendradarbiavimo vystymosi labui politikai įgyvendinti, kurios gali būti siejamos su daugiametėmis bendradarbiavimo su besivystančiomis šalimis programomis arba teminio pobūdžio programomis. [...]
SESV 212 straipsnis
(buvęs EB sutarties 181a straipsnis)
2. Europos Parlamentas ir Taryba, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina 1 dalies įgyvendinimui būtinas priemones [...].
SESV 212 straipsnio 1 dalis išdėstyta taip (pabraukta ir paryškinta autoriaus):
SESV 212 straipsnis
(buvęs EB sutarties 181a straipsnis)
1. Nepažeisdama kitų Sutarčių nuostatų ir ypač 208–211 straipsnių nuostatų Sąjunga įgyvendina ekonominio, finansinio ir techninio bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis, išskyrus besivystančias šalis, ypač finansinės pagalbos, veiksmus. Tokie veiksmai atitinka Sąjungos bendradarbiavimo vystymosi labui politiką ir yra vykdomi vadovaujantis jos išorės veiksmų principais ir tikslais. Sąjungos ir valstybių narių veiksmai vienas kitą papildo ir sustiprina.
SESV 208 straipsnyje nustatytos sąlygos, kuriomis vystomojo bendradarbiavimo priemonės gali būti tvirtinamos; jos išdėstytos taip (pabraukta ir paryškinta autoriaus):
SESV 208 straipsnis
(buvęs EB sutarties 177 straipsnis)
1. Sąjungos politika bendradarbiavimo vystymosi labui srityje vykdoma vadovaujantis Sąjungos išorės veiksmų principais ir tikslais. Sąjungos ir valstybių narių bendradarbiavimo vystymosi labui politika papildo ir stiprina viena kitą.
Sąjungos bendradarbiavimo vystymosi labui politikos pagrindinis tikslas yra sumažinti, o ilgainiui ir panaikinti skurdą. Sąjunga atsižvelgia į bendradarbiavimo vystymosi labui tikslus savo įgyvendinamos politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims. [...]
Kadangi pateikiama nuoroda į Europos Sąjungos išorės veiksmų principus ir tikslus, reikia taip pat žiūrėti ES sutarties 21 straipsnį (pabraukta ir paryškinta autoriaus):
ES sutarties 21 straipsnis
1. Sąjungos veiksmai tarptautinėje arenoje grindžiami principais, paskatinusiais jos pačios sukūrimą, vystymąsi ir plėtrą, ir kurių įgyvendinimą ji skatina platesniame pasaulyje: demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principais bei Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principų laikymusi. […]
2. Sąjunga nustato ir įgyvendina bendrą politiką ir veiksmus bei siekia aukšto lygio bendradarbiavimo visose tarptautinių santykių srityse, kad:
a) apgintų savo vertybes, pagrindinius interesus, saugumą, nepriklausomybę ir vientisumą;
b) įtvirtintų ir remtų demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises ir tarptautinės teisės principus;
c) išsaugotų taiką, užkirstų kelią konfliktams ir stiprintų tarptautinį saugumą pagal Jungtinių Tautų Chartijos tikslus ir principus, taip pat pagal
Helsinkio baigiamojo akto principus ir Paryžiaus Chartijos tikslus, įskaitant susijusiuosius su išorės sienomis;
d) skatintų besivystančių šalių ekonominį, socialinį ir aplinkos apsaugos tvarų vystymąsi, pirmiausia siekdama panaikinti skurdą;
e) skatintų visų šalių integraciją į pasaulio ekonomiką, įskaitant laipsnišką tarptautinės prekybos apribojimų panaikinimą;
f) prisidėtų prie tarptautinių priemonių, skirtų aplinkos kokybės išsaugojimui ir gerinimui bei pasaulio gamtos išteklių tausojančiam valdymui, siekiant užtikrinti tvarų vystymąsi, kūrimo;
g) padėtų tautoms, šalims ir regionams, susidūrusiems su gaivalinėmis nelaimėmis arba žmogaus sukeltomis katastrofomis; ir
h) remtų tarptautinę sistemą, grindžiamą tvirtesniu daugiašaliu bendradarbiavimu ir tinkamu pasauliniu valdymu.
3. Sąjunga laikosi principų ir siekia tikslų, nurodytų 1 ir 2 dalyse, plėtodama ir įgyvendindama savo išorės veiksmus šioje antraštinėje dalyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo penktoje dalyje numatytose įvairiose srityse bei kitų savo politikos krypčių išorės aspektus.
Sąjunga užtikrina savo išorės veiksmų įvairių sričių bei jų ir kitų savo politikos krypčių nuoseklumą. Taryba ir Komisija, kurioms padeda Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai, užtikrina šį nuoseklumą ir bendradarbiauja šiuo tikslu.
Manoma, kad ES sutarties 24 straipsnio 1 dalis taip pat svarbi nagrinėjant ir nustatant tinkamą teisinį pagrindą ir ji išdėstyta taip (pabraukta ir paryškinta autoriaus):
ES sutarties 24 straipsnis
(buvęs ES sutarties 11 straipsnis)
1. Sąjungos kompetencija bendros užsienio ir saugumo politikos srityje apima visas užsienio politikos sritis ir visus su Sąjungos saugumu susijusius klausimus, įskaitant laipsnišką bendros gynybos politikos formavimą, kuris sudarytų sąlygas pereiti prie bendros gynybos.
Bendrai užsienio ir saugumo politikai taikomos konkrečios taisyklės ir procedūros. Išskyrus atvejus, kai Sutartyse nustatyta kitaip, ją vieningai apibrėžia ir įgyvendina Europos Vadovų Taryba ir Taryba. Teisėkūros procedūra priimami aktai nėra priimami. Remiantis Sutartimis šią politiką vykdo Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai ir valstybės narės. Sutartyse apibrėžiamas specialus Europos Parlamento ir Komisijos vaidmuo šioje srityje. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai nepriklauso šios nuostatos, išskyrus tai, kad jo jurisdikcijai priklauso peržiūrėti, kaip laikomasi šios Sutarties 40 straipsnio, ir peržiūrėti tam tikrų sprendimų, nurodytų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 275 straipsnio antrojoje pastraipoje, teisėtumą. [...]
ES sutarties 40 straipsnis išdėstytas taip:
ES sutarties 40 straipsnis
Bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimas nedaro poveikio Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 3–6 straipsniuose nurodytų Sąjungos kompetencijų vykdymui Sutartyse nustatytų procedūrų taikymui ir numatytų institucijų įgaliojimų atitinkamai apimčiai.
Taip pat minėtuose straipsniuose nurodytos politikos įgyvendinimas nedaro poveikio Sąjungos kompetencijų pagal šį skyrių vykdymui Sutartyse nustatytų procedūrų taikymui ir numatytų institucijų įgaliojimų atitinkamai apimčiai.
III. Siūlomas teisinis pagrindas
Komisija siūlo SESV 209 straipsnio 1 dalį ir 212 straipsnio 2 dalį laikyti tinkamu teisiniu pagrindu iš dalies keičiant Reglamentą (ES) Nr. 230/2014. Abi nuostatos įrašytos į III antraštinę dalį „Bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis ir humanitarinė pagalba“, priklausančią daliai dėl Sąjungos išorės veiksmų, kuri apima buvusias Europos bendrijos steigimo sutarties trečiosios dalies XX antraštinę dalį (EB steigimo sutarties 177–181 straipsniai) ir XXI antraštinę dalį (EB steigimo sutarties 181a straipsnis), kurios suteikė Bendrijai (dabar – Sąjunga) pagrindą vykdyti bendradarbiavimo politikos priemones besivystančiose (EB steigimo sutarties 177–181 straipsniai) ir išsivysčiusiose (EB steigimo sutarties 181a straipsnis) šalyse.
Tinkamo teisinio pagrindo pasirinkimas yra nuolat ES išorės veiksmų srityje iškylantis klausimas, ypač turint mintyje bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) ir vystymosi, ekonominio, finansinio ir techninio bendradarbiavimo politikos sričių tarpusavio priklausomybę. Taip atsitinka dėl to, kad yra esminių teisinių skirtumų tarp nuostatų, reglamentuojančių šias sritis, ir dėl glaudžių šių politikos sričių tarpusavio sąsajų, atsiradusių Sąjungos institucijoms praktiškai vykdant šią politiką. Konkrečiai, vystymosi ir ekonominis, finansinis ir techninis bendradarbiavimas vykdomas remiantis tradiciniu integracijos modeliu, pagal kurį Europos Parlamentas aktyviai dalyvauja sprendimų priėmimo procese vykdant įprastą teisėkūros procedūrą, Komisijai pateikus pasiūlymą, kuris priklauso Teisingumo Teismo jurisdikcijai[5]. Pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką, priešingai, Taryba daugiausia vienbalsiai tvirtina priemones, beveik neinformuodama Parlamento, ir aiškiai nepripažindama Teisingumo Teismo jurisdikcijos[6].
Tokiomis aplinkybėmis Teisės reikalų komitetas nusprendė išnagrinėti teisingą siūlomo Reglamento Nr. 230/2014 dalinio keitimo teisinį pagrindą. Ar Sąjunga siūlomą priemonę, apimančią vystymąsi ir ekonominį, finansinį ir techninį bendradarbiavimą ir saugumo ir gynybos politiką, turėtų tvirtinti pagal pirmąją politiką reglamentuojančias nuostatas ar pagal antrąją politiką reglamentuojančias nuostatas? Gavus atsakymą į šį teisinį klausimą bus nustatytos ne tik procedūros, taikytinos tvirtinant siūlomą priemonę, bet ir jos teisinis pobūdis bei pasekmės.
IV. ES Teisingumo Teismo praktika dėl teisinio pagrindo pasirinkimo
Teisingumo Teismas tradiciškai laiko tinkamo teisinio pagrindo klausimą konstitucinės svarbos reikalu, užtikrinančiu, kad būtų laikomasi kompetencijos suteikimo principo (ES sutarties 5 straipsnis) ir apibrėžiančiu Sąjungos kompetencijos pobūdį ir aprėptį[7]. Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką „Bendrijos priemonės teisinio pagrindo pasirinkimas turi būti grindžiamas objektyviais veiksniais, kuriems taikoma teisminė peržiūra ir kurie pirmiausia apima priemonės tikslą ir turinį“[8]. Todėl, pasirinkus netinkamą teisinį pagrindą, atitinkamas teisės aktas gali būti panaikintas. Atsižvelgiant į tai, institucijos pageidavimas aktyviau dalyvauti priimant atitinkamą priemonę, aplinkybės, kuriomis priemonė buvo priimta, ir darbas, kuris buvo atliktas kitose srityse, vykdant atitinkama priemone aprėpiamus veiksmus, neturi reikšmės nustatant tinkamą teisinį pagrindą[9].
Jei išnagrinėjus atitinkamą teisės aktą paaiškėja, kad juo siekiama dviejų tikslų arba tikslas turi dvi sudedamąsias dalis, ir jei vieną iš šių tikslų arba vieną iš šių dalių galima išskirti kaip pagrindinį (pagrindinę) ar dominuojantį (dominuojančią), o kitą – tik kaip papildomą, teisės aktas turi būti grindžiamas tik vienu teisiniu pagrindu, t. y. tuo, kurio reikalauja pagrindinis ar dominuojantis tikslas arba pagrindinė ar dominuojanti sudedamoji dalis[10]. Tačiau tuo atveju, kai priemone tuo pat metu siekiama kelių tikslų arba jį sudaro kelios neatsiejamos sudedamosios dalys, iš kurių nė viena nėra papildoma ir netiesioginė, palyginti su likusiomis, – toks aktas turės būti grindžiamas skirtingais atitinkamais teisiniais pagrindais[11], jei atitinkamiems teisiniams pagrindams nustatytos procedūros suderinamos su Europos Parlamento teise ir jai nekenkia[12].
V. Siūlomos priemonės tikslas ir turinys
Šio pasiūlymo tikslas, kaip nurodo Komisija savo aiškinamajame memorandume, „į Reglamento (ES) Nr. 230/2014 II antraštinę dalį įrašyti naują straipsnį, kad Sąjungos pagalbą išskirtinėmis aplinkybėmis būtų galima skirti šalių partnerių karinių subjektų gebėjimams stiprinti ir kartu prisidėti prie darnaus vystymosi ir visų pirma taikios ir įtraukios visuomenės kūrimo“[13]. Remiantis prie Komisijos pasiūlymo pridėtu poveikio vertinimu, yra du bendri šios iniciatyvos tikslai: viena vertus, užtikrinti, kad ES paramos vystymuisi, teikiamos nestabilioms besivystančioms šalims, nevaržytų nestabilumo bei konfliktinės situacijos, ir suteikti galimybę visiems saugumo srities subjektams, įskaitant karinius subjektus, užtikrinti stabilumą, taiką ir viešąją tvarką; kita vertus, skatinti darnų ekonominį, socialinį ir aplinkosaugos srities vystymąsi besivystančiose šalyse, visų pirma siekiant panaikinti skurdą[14].
norint užtikrinti tinkamas sąlygas skurdui mažinti ir vystymuisi skatinti yra labai svarbu išskirtinėmis aplinkybėmis remti trečiųjų šalių saugumo sektoriaus subjektus, įskaitant karinius subjektus, konfliktų prevencijos, krizių valdymo ir padėties stabilizavimo srityse. Ten taip pat pabrėžiama, kad tokiais veiksmais siekiama apsaugoti civilius gyventojus, gyvenančius konfliktų, krizių ar nestabilios padėties zonose, prisidedant prie gero valdymo ir veiksmingos demokratinės kontrolės užtikrinimo ir padedant laikytis žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų. 2, 4 ir 5 konstatuojamosiose dalyse dar kartą atkreipiamas dėmesys į glaudžią saugumo ir darnaus vystymosi sąsają, nurodoma Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.[15], 2013 m. gruodžio 19–20 d. Europos Vadovų Tarybos išvados ir bendras komunikatas „Pajėgumų stiprinimas remiant saugumą ir vystymąsi – galimybės išvengti krizių ir jas valdyti suteikimas partneriams“[16].
Konkrečiau, pasiūlyme numatyta, kad Sąjungos pagalba saugumo subjektams išimtinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į platesnį saugumo reformos procesą ir laikantis bendro tikslo užtikrinti darnų vystymąsi (nauja 1 straipsnio 2 dalies pastraipa), galėtų apimti pagalbą kariniams subjektams. 3a straipsnio pirmojoje dalyje dar kartą primenama, kad siekiant prisidėti prie darnaus vystymosi ir visų pirma stabilios, taikios ir įtraukios visuomenės kūrimo, Sąjungos pagalba išskirtinėmis aplinkybėmis gali būti naudojama šalių partnerių karinių subjektų gebėjimams stiprinti. 2 dalyje pateikiamas pavyzdys, kad Sąjungos pagalba šiuo tikslu turėtų įgauti gebėjimų stiprinimo programų, skirtų saugumui ir vystymuisi remti, formą, įskaitant mokymus, kuravimą ir konsultacijas, taip pat įrangos teikimą, infrastruktūros gerinimą ir kitų paslaugų teikimą. Tokio pobūdžio pagalba turėtų būti teikiama tik kraštutiniu atveju, kai pasitelkiant nekarinius subjektus negalima tinkamai užtikrinti stabilios, taikios ir įtraukios visuomenės. Taip būtų arba iškilus rimtai grėsmei veikiančių valstybės institucijų egzistavimui, taip pat žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugai, arba jeigu valstybės institucijos nebegalėtų susitvarkyti su grėsme pasitelkdamos tik nekarinius subjektus; arba su sąlyga, kad atitinkama šalis bei tarptautinė bendruomenė ir (arba) Europos Sąjunga yra sudariusios susitarimą, kad kariniai subjektai yra labai svarbūs siekiant stabilumo, taikos ir vystymosi, ypač krizių ir nestabiliose situacijose. 4 dalyje dar labiau apribojama karinės pagalbos apimtis, nurodant, kad ji neturėtų būti naudojama pasikartojančioms karinių subjektų išlaidoms finansuoti, ginklams ir šaudmenims pirkti ar mokymams, kurie yra skirti vien tik ginkluotųjų pajėgų koviniams gebėjimams stiprinti. Galiausiai 5 dalyje dar kartą pabrėžiama, kad karinė pagalba turėtų būti teikiama šalies partnerės atsakomybės skatinimui, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais darnumą užtikrinančių ir teisinės valstybės ir nustatytų tarptautinės teisės principų laikymosi skatinimui.
Kitais mažesniais IcSP 7 straipsnio 1 dalies, 8 straipsnio 1 dalies ir 10 straipsnio 1 dalies pakeitimais siekiama pateikti kryžminę nuorodą į naują 3a straipsnį. Galiausiai, iš dalies keičiama 13 straipsnio 1 dalis, padidinant reglamento įgyvendinimui skirtą finansinį paketą 100 000 000 EUR.
V. Analizė ir tinkamo teisinio pagrindo nustatymas
Komisija siūlo SESV 209 straipsnio 1 dalį ir 212 straipsnio 2 dalį laikyti tinkamu teisiniu pagrindu iš dalies keičiant Reglamentą (ES) Nr. 230/2014. Pagal SESV 290 straipsnio 1 dalį, Sąjungos teisės aktų leidėjai, spręsdami pagal įprastą teisėkūros procedūrą, patvirtina vystomojo bendradarbiavimo politikos įgyvendinimui būtinas priemones, kurios pagal SESV 208 straipsnio 1 dalį turi būti taikomos laikantis Sąjungos išorės politikos principų ir tikslų ir kurių pagrindinis tikslas yra mažinti ir ilgainiui panaikinti skurdą. Tikslas panaikinti skurdą numatytas ir ES sutarties 21 straipsnio 2 dalyje, kaip viena iš bendrų Sąjungos išorės politikos tikslų nuostatų. Atrodo, kad SESV 208 straipsnio 1 dalyje išskirtinai nurodant šį tikslą norima pasakyti, kad taikant vystomojo bendradarbiavimo priemones gali būti siekiama kitų ES sutarties 21 straipsnio 2 dalyje išvardytų tikslų, lyg tie tikslai būtų antriniai[17].
Byloje Portugalija prieš Tarybą patvirtinama, kad Sąjunga labai plačiai supranta savo vystomojo bendradarbiavimo politiką, turint mintyje vystomojo bendradarbiavimo susitarimus. Šioje byloje Teisingumo Teismas nustatė, kad (pabraukta autoriaus)[18]:
„Daroma išvada, kad vystomojo bendradarbiavimo susitarime esančios sąlygos, susijusios su įvairiomis konkrečiomis sritimis, negali pakeisti susitarimo kvalifikavimo, kurį reikia atlikti atsižvelgiant į jo esminį dalyką, o ne į atskiras sąlygas, nebent šiose sąlygose konkrečiose srityse yra numatyti tokie įsipareigojimai, kad jais iš tiesų siekiama kitokių nei vystomojo bendradarbiavimo tikslų.“
Byloje C-403/05 Parlamentas prieš Komisiją Teismas dar kartą patvirtino, kad vystomasis bendradarbiavimas buvo apibrėžtas kaip siekimas (pabraukta autoriaus)[19]:
„ne tik tvaraus ekonominio ir socialinio šių šalių vystymosi, jų sklandžios ir laipsniškos integracijos į pasaulio ekonomiką bei kovos su skurdu, bet ir demokratijos bei teisinės valstybės plėtojimo ir žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių gerbimo laikantis Jungtinėse Tautose ir kitose tarptautinėse organizacijose prisiimtų įsipareigojimų“.
Remiantis Parlamento Teisės tarnybos 2004 m. parengtu pranešimu dėl stabilumo priemonės – ji buvo priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (IcSP), pirmtakė – teisinio pagrindo pasirinkimo (minėtame dokumente buvo panaši nuostata dėl karinių gebėjimų stiprinimo išskirtinėmis aplinkybėmis)[20]:
„Taikos palaikymo ir taikos rėmimo priemonės akivaizdžiai gali būti laikomos padedančiomis siekti demokratijos kūrimo ir teisinės valstybės plėtojimo tikslo. ES sutarties 179 straipsnio (dabar SESV 209 straipsnio 1 dalis) ir 181a straipsnio (dabar SESV 212 straipsnio 2 dalis) formuluotės nedraudžia finansuoti taikos palaikymo operacijų siekiant nustatytų tikslų. Be to, pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką Sąjungos vystymosi politika turi būti aiškinama plačiai[21].“
Parlamento teisės tarnyba savo 2017 m. sausio 6 d. pranešime patvirtino, kad susidarius išimtinėms aplinkybėms, kuriomis pagal IcSP būtų vykdomas pajėgumų stiprinimas remiant saugumą ir vystymąsi, būtų galima taikyti alternatyvų aiškinimą, pagal kurį 3a straipsnyje numatytas karinis komponentas būtų taikomas nepastoviai ir kai tai būtina. Be to, tai patvirtinama pagal 3a straipsnio 4 dalį pašalinant bet kokią grynai karinio pobūdžio paramos galimybę, ir tai galėtų būti dar labiau sustiprinta aiškiai nustatant glaudesnę sąsają su Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo politika[22]. Kaip patvirtinta Komisijos tarnybų 2017 m. vasario 2 d. pranešime dėl procedūros Nr. 2016/0207(COD) teisinio pagrindo, kuris buvo parengtas Teisės reikalų komitetui paprašius, pasiūlyme siekiama vystymosi tikslo numatant pasitelkti papildomus – karinius – dalyvius tam tikromis ribotomis aplinkybėmis, kuriomis subjektas nenaudoja savo karinių gebėjimų, o siekia išimtinai civilinių tikslų[23].
Pagal 2015 m. balandžio 28 d. Komisijos bendrą komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Pajėgumų stiprinimas remiant saugumą ir vystymąsi“[24], saugumo sektoriaus gebėjimų stiprinimas gali būti nukreiptas į civilines arba policijos pajėgas, taip pat į karines pajėgas. 2003 m. Europos saugumo strategijoje numatoma, kad saugumas yra būtina vystymosi sąlyga, nes konfliktai naikina infrastruktūrą, įskaitant socialinę infrastruktūrą, o sykiu skatina nusikalstamumą ir atbaido investicijas ir stabdo įprastą ekonominę veiklą[25]. Be to, pagal Europos konsensusą dėl vystymosi pagrindinis ES vystomojo bendradarbiavimo tikslas yra skurdo panaikinimas siekiant darnaus vystymosi, kuris apima „gerą valdymą, žmogaus teises ir politinius, ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos aspektus“[26]. Be to, pagal Europos konsensusą numatyta pateikti gaires, skirtas „visų Bendrijos priemonių ir bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis strategijų pagalbos vystymuisi aspekto planavimui ir įgyvendinimui“, – pagalbos vystymuisi aspektas „apibrėžtas kaip visa oficiali pagalba vystymuisi, dėl kurios susitarė OECD pagalbos vystymuisi komitetas“[27]. Pagal persvarstytas oficialios paramos vystymuisi direktyvas, karinių pajėgų finansavimas šalyse partnerėse galima tik išimtinėmis aplinkybėmis, kai vystymosi skatinimo paslaugas būtina teikti pasitelkiant kariuomenę, atliekančia teisinės valstybės atkūrėjos vaidmenį. Ir priešingai, negalima teikti paramos grynai karinėms išlaidoms[28]. Taigi, padėtis, kai valstybės institucijos neveiksnios ir negali kurti taikių ir įtraukių visuomenių, nėra aptarta persvarstytose oficialios paramos vystymuisi (OPV) direktyvose ir siūlomame reglamente manoma, kad galima numatyti daugiau, nei numatyta OVP, ir naudoti karines pajėgas kaip vystymosi paslaugų teikėją[29]. Teisiniu požiūriu pačios OPV direktyvos teisiškai nereglamentuoja privalomų apribojimų SESV 208 straipsnio taikymo srityje ir IcSP reglamento įgyvendinimas nepriklauso nuo tokių OPV nustatytų sąlygų[30].
Tačiau, kaip pripažįstama prie pasiūlymo pridėtame poveikio vertinime, karinių ir gynybos pajėgumų stiprinimas kitais nei vystomojo bendradarbiavimo tikslais gali pažeisti BUSP tikslus ir ES sutarties 40 straipsnį, kuriame nustatyta, kad su BUSP susijusi Sąjungos išorės veiksmų veikla nedaro poveikio su BUSP nesusijusiai išorės veiksmų veiklai[31]. Lygiai taip pat priemonė, pagal kurią trečiųjų šalių karinės pajėgos finansuojamos siekiant su gynyba susijusių tikslų, turėtų priklausyti Sąjungos BUSP sričiai ir negali būti derinama su teisiniu pagrindu, kuris su BUSP nesusijęs. Tai patvirtinta Teisingumo Teismo byloje C-263/14, Parlamentas prieš Tarybą,
„Kiek tai susiję su aktais, priimtais remiantis nuostatomis dėl BUSP, Teisingumo Teismas, kaip nurodyta, be kita ko, SESV 275 straipsnio antros pastraipos pirmoje sakinio dalyje ir ESS 40 straipsnyje, turi prižiūrėti, kad šios politikos įgyvendinimas nedarytų poveikio Sąjungos kompetencijų pagal ESV sutartį vykdymo tikslais Sutartyse nustatytų procedūrų taikymui ir jose numatytų institucijų įgaliojimų atitinkamai apimčiai. Sąjungos teisės akto tinkamo teisinio pagrindo pasirinkimas turi konstitucinę reikšmę, todėl klaidingo teisinio pagrindo nurodymas gali lemti tokio akto negaliojimą, be kita ko, tuo atveju, kai tinkamas teisinis pagrindas numato kitokią teisėkūros procedūrą nei ta, kurios faktiškai laikytasi. Pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką Sąjungos teisės akto teisinio pagrindo parinkimas turi būti grindžiamas objektyviais kriterijais, kuriems gali būti taikoma teisminė kontrolė ir prie kurių priskirtini šio teisės akto tikslas ir turinys[32].“
Pagal šį sprendimą, siūlomame reglamente numatytas karinis komponentas turėtų būti vertinamas platesniame IcSP tikslų ir turinio kontekste. Šiuo tikslu reikėtų turėti mintyje tai, kad pagal siūlomą reformą apibrėžiamas „kraštutinio atvejo“ pobūdis ir griežtai apibrėžiamos aplinkybės, kuriomis galima svarstyti galimybę pasitelkti karinę pagalbą kaip vienintelę veiksmingą priemonę siekiant kurti taikias ir įtraukias visuomenes. Be to, pasiūlyme yra nuostata, draudžianti teikiant Sąjungos pagalbą finansuoti karinius mokymus, skirtus vien ginkluotųjų pajėgų koviniams gebėjimams stiprinti, pasikartojančias karinių subjektų išlaidas, ginklų arba šaudmenų pirkimą, nors galėtų būti teigiama, kad taip pasiūlymu siekiama prisidėti prie civilių gyventojų saugumo ir saugos trečiosiose šalyse[33]. Ši galimybė yra dar labiau apribota nustatant Komisijai prievolę parengti tinkamas priemonių rizikos vertinimo, stebėjimo ir vertinimo procedūras (tos pačios nuostatos 6 dalis). Stebėsenos ir vertinimo tvarka nustatyta visoms ES išorės finansavimo priemonėms, įskaitant IcSP, taikomo Reglamento (ES) Nr. 236/2014 12 ir 13 straipsniuose.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, galima būtų teigti, kad siūlomu reglamentu siekiama prisidėti prie darnaus vystymosi ir stabilios, taikios ir įtraukios visuomenės kūrimo, užtikrinant gerą valdymą viešojo administravimo srityje, įskaitant gynybos ministerijas ir ginkluotąsias pajėgas, kurios yra integrali vyriausybės vykdomosios valdžios dalis, tačiau tai daroma tik vykdant civilinę priežiūrą ir tik išskirtinėmis aplinkybėmis, kai darnus vystymasis negali būti užtikrinamas pasitelkiant vien nekarinius subjektus.
VII. Išvada ir rekomendacija
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, nors Komisijos pasiūlyme numatomos prievolės, kuriomis siekiama kurti ir stiprinti teisinę valstybę ir skatinti gerą valdymą, stiprinant civilinę karinių subjektų kontrolę ir priežiūrą trečiosiose šalyse, taip pasiūlymą susiejant su BUSP ir BSGP, tačiau pagrindiniai ir svarbiausi jame numatyti tikslai yra vystymosi ir ekonominio, finansinio ir techninio bendradarbiavimo politikos rėmimas, kuris padės sukurti darniam vystymuisi būtinas taikias ir įtraukias visuomenes. Kadangi šie pirminiai tikslai yra neatsiejami, nė vienas iš jų nėra antraeilis ir netiesioginis kito atžvilgiu[34], SESV 209 straipsnio 1 dalis kartu su SESV 212 straipsnio 2 dalimi turėtų būti pagrįstas ir tinkamas teisinis pasiūlymo pagrindas.
Per savo 2017 m. liepos 13 d. koordinatorių posėdį Teisės reikalų komitetas atitinkamai nusprendė 10 narių balsavus už, 7 – prieš ir 6 nariams susilaikius[35] rekomenduoti, kad tinkamas siūlomo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 230/2014, kuriuo nustatoma priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos teisinis pagrindas yra SESV 209 straipsnio 1 dalis ir 212 straipsnio 2 dalis.
Pagarbiai
Pavel Svoboda
- [1] 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 230/2014, kuriuo nustatoma priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, OL L 77, 2014 3 15, p. 1–10.
- [2] [2006] OL L 327/1.
- [3] 1 str. 1 dalis.
- [4] COM(2004) 630 final, Pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, nustatančio stabilumo priemonę, Briuselis, 2004 m. rugsėjo 29 d., p. 15.
- [5] SESV 290 straipsnio 1 dalis.
- [6] 24 straipsnio 1 dalies pastraipa. ES sutarties 2 str. ir SESV 275 str.
- [7] Nuomonė 2/00 [2001], Rink. I-9713, 5 dalis.
- [8] byla C-45/86 Komisija prieš Tarybą (Bendrieji lengvatiniai tarifai), 1987, Rink. p. 1439, 5 punktas; byla C-411/06 Komisija prieš Parlamentą ir Tarybą, 2009, Rink. p. I-7585.
- [9] Byla C-269/97, Komisija prieš Tarybą, [2000 m.], Rink. p. I-2257, 44 punktas.
- [10] Byla C-137/12 Komisija prieš Tarybą, EU:C:2013:675, 53 punktas; C-490/10 Parlamentas prieš Tarybą, EU:C:2012:525, 45 punktas; C-155/07 Parlamentas prieš Tarybą, [2008], Rink. p. I-08103, 34 punktas.
- [11] Byla C-211/01 Komisija prieš Tarybą, [2003], Rink. p. I-08913, 40 punktas; C-178/03 Komisija prieš Europos Parlamentą ir Tarybą, [2006], Rink. p. I-107, 43–56 punktai.
- [12] Byla C-300/89 Komisija prieš Tarybą („Titano dioksidas“), [1991], Rink. p. I–2867, 17–25 punktai; C-268/94 Portugalija prieš Tarybą,[1996], Rink. p. I-6177.
- [13] COM(2014) 367 final, p. 4.
- [14] SWD(2016) 222 final, p. 16.
- [15] 2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimta rezoliucija A/RES/70/1.
- [16] JOIN(2015) 17 final, 2015 m. balandžio 28 d.
- [17] Žr. bylą C-91/05 Komisija prieš Tarybą (ECOWAS), [2008], Rink. p. I-3651, 73 punktas. Taip pat žr. bylą C-377/12 Komisija prieš Tarybą [2014] ECLI:EU:C:2014:1903, p. 37. P. Koutrakos, The EU Common Security and Defence Policy (2013 OUP), p. 211-212.
- [18] Byla C-268/94, Portugalijos Respublika prieš Europos Sąjungos Tarybą, [1996 m.], Rink. p. I-6177, 39 punktas.
- [19] Bylos C-403/05 Parlamentas prieš Tarybą, [2007] Rink. p. I-9045, 56 punktas.
- [20] SJ-0746/04, p. 7.
- [21] Žr. bylą C-268/94 Portugalija prieš Tarybą, [1996 m.],Rink. p. I-6177, 37 punktas.
- [22] SJ-0729/16, p. 10.
- [23] Sj.i(2017)303958, p. 2.
- [24] Žr. JOIN(2015) 17 final.
- [25] Žr. A Secure Europe in a Better World – European Security Strategy (Briuselis, 2003 m. gruodžio 12 d.), p. 11–13.
- [26] OL 2006 C 46/1, p. 5, 7 ir 42. Taip pat žr. bylą C-377/12, Opinion of AG Mengozzi (2014), 40 dalis.
- [27] OL 2006 C 46/1, p. 8.
- [28] Žr. 2016 m. vasario 17 d. ataskaitų teikimo direktyvos, 2016 m. balandžio 8 d. EBPO dokumentas DCD/DAC(2016)3/FINAL, 96–98 dalys.
- [29] Žr. Sj.i(2017)303958, p. 3.
- [30] SJ-0729/16, p. 7–8.
- [31] Žr. P. van Elsuwege, „EU External Action after the Collapse of the Pillar Structure: in Search of a new Balance between Delimitation and Consistency“, 47 Common Market Law Review 2010, p. 1002.
- [32] 2016 m. birželio 14 d. sprendimas, Parlamentas prieš Tarybą, C‑263/14, ECLI:EU:C:2016:435, paras.42-43.
- [33] Analogiškus Parlamento teisės tarnybos argumentus, susijusius su IcSP pirmtake stabilumo priemone (IfS), galite rasti čia: SJ-0746/04, p. 7.
- [34] byla C-411/06 Komisija prieš Parlamentą ir Tarybą, 2009, Rink. p. I-7585.
- [35] Per galutinį balsavimą dalyvavo: Pavel Svoboda (pirmininkas), Jean-Marie Cavada (pirmininko pavaduotojas, pranešėjas), Mady Delvaux (pirmininko pavaduotoja), Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (pirmininko pavaduotoja), Axel Voss (pirmininko pavaduotojas), Isabella Adinolfi, Max Andersson, Joëlle Bergeron, Marie-Christine Boutonnet, Lynn Boylan, Daniel Buda, Angel Dzhambazki, Kostas Chrysogonos, Rosa Estaràs Ferragut, Heidi Hautala, Mary Honeyball, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Gilles Lebreton, António Marinho e Pinto, Angelika Niebler, Evelyn Regner, Tiemo Wölken, Tadeusz Zwiefka.
Vystymosi komiteto NUOMONĖ (5.7.2017)
pateikta Užsienio reikalų komitetui
dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 230/2014, kuriuo nustatoma priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos
(COM(2016) 0447 – C8-0264/2016 – 2016/0207(COD))
Nuomonės referentė: Linda McAvan
TRUMPAS PAGRINDIMAS
Šio pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto tikslas – iš dalies pakeisti 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 230/2014, kuriuo nustatoma priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, siekiant įtraukti naują straipsnį, pagal kurį ES išskirtinėmis aplinkybėmis galėtų išplėsti savo pagalbą karinių subjektų gebėjimams stiprinti šalyse partnerėse siekiant įgyvendinti pagrindinius deklaruojamus tvaraus vystymosi ir taikios bei įtraukios visuomenės kūrimo tikslus.
Nuomonės referentė pritaria bendrajai Komisijos pasiūlymo idėjai, tačiau ragina atidžiai stebėti pagal naująją priemonę finansuotiną veiklą ir pabrėžia, kad reikia atlikti visapusišką, skaidrų ir tarpdisciplininį pajėgumų stiprinimo remiant saugumą ir vystymąsi (angl. CBSD) veiklos vertinimą.
Nuomonės referentė taip pat primena, kad pagrindinis Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslas – sumažinti, o ilgainiui ir panaikinti skurdą (SESV 208 straipsnio 1 dalis), ir todėl vystomojo bendradarbiavimo priemonės lėšomis arba finansavimu iš Europos plėtros fondo (EPF) neturėtų būti prisidedama prie pajėgumų stiprinimo remiant saugumą ir vystymąsi veiklos.
PAKEITIMAS
Vystymosi komitetas ragina atsakingą Užsienio reikalų komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:
Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl reglamento 1 a nurodomoji dalis (nauja) | ||||||||||||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | |||||||||||||||||||||
|
atsižvelgdami į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 24 ir 40 straipsnius bei 41 straipsnio 2 dalį, | |||||||||||||||||||||
Pagrindimas | ||||||||||||||||||||||
Įrašomos nuorodos į atitinkamus Sutarties straipsnius dėl BUSP. | ||||||||||||||||||||||
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl reglamento 1 konstatuojamoji dalis | ||||||||||||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | |||||||||||||||||||||
(1) 2005 m. Europos konsensuse dėl vystymosi pripažinta saugumo ir vystymosi sąsaja16; |
(1) 2005 m. Europos konsensuse dėl vystymosi pripažinta saugumo ir vystymosi sąsaja tuo pačiu metu pabrėžiant jų papildomąjį pobūdį16 ir 2011 m. Pokyčių darbotvarkėje16 a akcentuojamas vystymosi ir saugumo ryšys; | |||||||||||||||||||||
__________________ |
__________________ | |||||||||||||||||||||
16 Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos bendras pareiškimas dėl Europos Sąjungos vystymosi politikos „Europos konsensusas“, oficialusis leidinys, C 46, 2006 2 24. |
16 Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos bendras pareiškimas dėl Europos Sąjungos vystymosi politikos „Europos konsensusas“, OL C 46, 2006 2 24. | |||||||||||||||||||||
|
16a 2011 m. spalio 13 d. Komisijos komunikatas „ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė“ (COM(2011) 637 final). | |||||||||||||||||||||
Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl reglamento 1 a konstatuojamoji dalis (nauja) | ||||||||||||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | |||||||||||||||||||||
|
(1a) kaip aiškiai įtvirtinta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208 straipsnio 1 dalyje, Sąjungos bendradarbiavimo vystymosi labui politikos pagrindinis tikslas yra sumažinti, o ilgainiui ir panaikinti skurdą ir šios politikos įgyvendinimas turėtų būti grindžiamas vystymosi veiksmingumo principais; todėl pagal šį reglamentą nustatyto pajėgumų stiprinimo remiant saugumą ir vystymąsi dabartinės veiklos finansavimas turėtų būti numatytas iš kitų šaltinių, o ne iš vystomojo bendradarbiavimo priemonės ar Europos plėtros fondo (EPF), siekiant šias lėšas visų pirma skirti skurdui mažinti ir panaikinti; | |||||||||||||||||||||
Pagrindimas | ||||||||||||||||||||||
Saugumo priemonės turi būti finansuojamos pagal tam skirtas su saugumu susijusias biudžeto eilutes. Naudojantis vystomojo bendradarbiavimo priemone ir Europos plėtros fondu reikia laikytis Sutartimi pagrįstų prievolių, susijusių su skurdo panaikinimu. | ||||||||||||||||||||||
Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl reglamento 1 b konstatuojamoji dalis (nauja) | ||||||||||||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | |||||||||||||||||||||
|
(1b) kaip įtvirtinta SESV 208 straipsnyje, Sąjunga turėtų atsižvelgti į bendradarbiavimo vystymosi labui tikslus savo įgyvendinamos politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims; todėl, atsižvelgiant į tai, kad griežtai būtina vengti bet kokios paramos vystymuisi ir bendradarbiavimo subordinacijos saugumo ar gynybos politikai, išorės finansinės priemonės, įskaitant priemonę, kuria prisidedama prie saugumo ir taikos, turi būti įgyvendinamos laikantis šio principo; | |||||||||||||||||||||
Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl reglamento 2 konstatuojamoji dalis | ||||||||||||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | |||||||||||||||||||||
(2) 2015 m. rugsėjo mėn. priimtoje Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. pabrėžiama, kad siekiant 16-ojo darnaus vystymosi tikslo ir kitų vystymosi politikos rezultatų svarbu skatinti taikios ir įtraukios visuomenės kūrimą. 16.a darnaus vystymosi tikslu konkrečiai raginama stiprinti atitinkamas nacionalines institucijas, be kita ko, vykdant tarptautinį bendradarbiavimą, kad būtų sustiprinti gebėjimai visais lygmenimis, visų pirma besivystančiose šalyse, ir užkirstas kelias smurtui bei kovojama su terorizmu ir nusikalstamumu17; |
(2) 2015 m. rugsėjo mėn. priimtoje Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. išdėstomi darnaus vystymosi tikslai (DVT), kurių pirmasis yra skurdo panaikinimas (1-asis DVT). 16-uoju darnaus vystymosi tikslu pabrėžiama, kad svarbu skatinti taikios ir įtraukios visuomenės kūrimą. 16.a darnaus vystymosi tikslu konkrečiai raginama stiprinti atitinkamas nacionalines institucijas, be kita ko, vykdant tarptautinį bendradarbiavimą, kad būtų sustiprinti gebėjimai visais lygmenimis, visų pirma besivystančiose šalyse, ir užkirstas kelias smurtui bei kovojama su terorizmu ir nusikalstamumu17; | |||||||||||||||||||||
__________________ |
__________________ | |||||||||||||||||||||
17 2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimta rezoliucija A/RES/70/1. |
17 2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimta rezoliucija A/RES/70/1. | |||||||||||||||||||||
Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl reglamento 3 konstatuojamoji dalis | ||||||||||||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | |||||||||||||||||||||
(3) norint užtikrinti tinkamas sąlygas skurdui mažinti ir vystymuisi skatinti yra labai svarbu išskirtinėmis aplinkybėmis remti trečiųjų šalių saugumo sektoriaus subjektus, įskaitant karinius subjektus, konfliktų prevencijos, krizių valdymo ir padėties stabilizavimo srityse. Šie veiksmai ypač būtini siekiant apsaugoti civilius gyventojus, nukentėjusius nuo konfliktų, krizių ar nestabilumo. Geras valdymas, veiksminga demokratinė kontrolė ir civilinė saugumo sistemos priežiūra, įskaitant karinius subjektus, taip pat žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų paisymas yra esminiai gerai veikiančios valstybės požymiai bet kokiomis aplinkybėmis ir turėtų būti skatinami remiant trečiųjų šalių platesnio pobūdžio saugumo sektoriaus reformas; |
(3) norint užtikrinti tinkamas sąlygas, įskaitant gerą valdymą, veiksmingam pasinaudojimui vystomuoju bendradarbiavimu, kurio pagrindinis tikslas – panaikinti skurdą, yra labai svarbu vykdyti trečiųjų šalių saugumo sektoriaus reformą, įskaitant paramą karinėms pajėgoms išskirtinėmis aplinkybėmis, konfliktų prevencijos, krizių valdymo ir padėties stabilizavimo srityse. Šie veiksmai ypač būtini siekiant apsaugoti civilius gyventojus, nukentėjusius nuo konfliktų, krizių ar nestabilumo. Geras valdymas, veiksminga demokratinė kontrolė ir civilinė saugumo sistemos priežiūra, įskaitant karinius subjektus, taip pat žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų paisymas yra esminiai gerai veikiančios valstybės požymiai bet kokiomis aplinkybėmis. Šios priemonės naudojimas turėtų būti atidžiai stebimas ir Europos Parlamentas turėtų būti reguliariai informuojamas apie pagal jos nuostatas finansuojamą veiklą. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šios priemonės taikymo trukmė yra griežtai apribota ir ji galioja iki dabartinės daugiametės finansinės programos pabaigos, o vėliau Komisija turėtų atlikti išsamų tarpdisciplininį vertinimą veiksmų, finansuojamų pagal šiame reglamente nustatyto pajėgumų stiprinimo remiant saugumą ir vystymąsi nuostatas, ir atitinkamų valstybių narių finansuoti pajėgumų stiprinimą remiant saugumą ir vystymąsi naudojamų priemonių vertinimą. Šiame vertinime turėtų būti įvertintos pajėgumų stiprinimo saugumui ir vystymuisi remti veiksmų, kuriuos finansuoja Sąjunga ir jos valstybės narės, sąsajos su Visuotine ES strategija ir JT darnaus vystymosi tikslais. Bet kokios būsimos priemonės, sukurtos spręsti saugumo ir vystymosi sąsajos klausimą, turėtų būti grindžiamos išvadomis šio vertinimo, kuris turėtų būti atliekamas tik po plataus masto viešų konsultacijų su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais, ir turėtų sudaryti palankesnes sąlygas civiliniam Sąjungos, vietos ir regioninių viešųjų arba tarpvyriausybinių institucijų, taip pat NVO bendradarbiavimui siekiant teikti paramą trečiosioms šalims; | |||||||||||||||||||||
Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl reglamento 6 konstatuojamoji dalis | ||||||||||||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | |||||||||||||||||||||
(6) 2015 m. gegužės 18 d. Tarybos išvadose dėl bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) raginama išnagrinėti galimybes, kaip padidinti ES saugumo ir vystymosi veiksmų nuoseklumą ir koordinavimą, taip pat geriau vykdyti gebėjimų stiprinimą saugumui ir vystymui remti, visų pirma finansavimo priemonėmis19.Išvadose taip pat raginama parengti visos ES saugumo sektoriaus reformos strateginę programą, kuri apimtų BSGP ir visas kitas susijusias bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) priemones, taip pat vystomojo bendradarbiavimo priemones ir suburtų laisvės, saugumo bei teisingumo srities subjektus; |
(6) 2015 m. gegužės 18 d. Tarybos išvadose dėl bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) raginama išnagrinėti galimybes, kaip padidinti ES saugumo ir vystymosi veiksmų nuoseklumą ir koordinavimą, taip pat geriau vykdyti gebėjimų stiprinimą saugumui ir vystymui remti, visų pirma finansavimo priemonėmis19. Išvadose taip pat raginama parengti visos ES saugumo sektoriaus reformos strateginę programą, kuri apimtų BSGP ir visas kitas susijusias bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) priemones, taip pat suburtų laisvės, saugumo bei teisingumo srities subjektus; | |||||||||||||||||||||
__________________ |
__________________ | |||||||||||||||||||||
19 2015 m. gegužės 18 d. Gynybos ministrų sudėties Užsienio reikalų tarybos išvados dėl BSGP, dokumento Nr. 8971/15. |
19 2015 m. gegužės 18 d. Gynybos ministrų sudėties Užsienio reikalų tarybos išvados dėl BSGP, dokumento Nr. 8971/15. | |||||||||||||||||||||
Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl reglamento 6 a konstatuojamoji dalis (nauja) | ||||||||||||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | |||||||||||||||||||||
|
(6a) 2013 m. vasario 7 d. ir 8 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose nurodyta, kad pagal apibrėžtį, kurią nustatė EBPO Paramos vystymuisi komitetas (DAC), ne mažiau kaip 90 proc. visos Sąjungos išorės pagalbos turėtų būti laikoma oficialia parama vystymuisi. Todėl labai svarbu, kad lėšų paskirstymas pagal persvarstytą Reglamentą (ES) Nr. 230/2014 kiek įmanoma labiau atspindėtų šį santykį; | |||||||||||||||||||||
Pagrindimas | ||||||||||||||||||||||
Beveik 90 proc. išlaidų pagal priemonę, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (IcSP), šiuo metu atitinka Paramos vystymuisi komiteto nustatytus kriterijus. | ||||||||||||||||||||||
Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl reglamento 6 b konstatuojamoji dalis (nauja) | ||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||
Pagrindimas | ||||||||||||||||||||||
Saugumo priemonės turi būti finansuojamos pagal tam skirtas su saugumu susijusias biudžeto eilutes. Vystomojo bendradarbiavimo priemonė ir Europos plėtros fondas turi veikti laikantis Sutartimi pagrįstų prievolių, susijusių su skurdo panaikinimu. | ||||||||||||||||||||||
Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl reglamento 6 c konstatuojamoji dalis (nauja) | ||||||||||||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | |||||||||||||||||||||
|
(6c) 2015 m. liepos 20 d. Tarybos išvadose1a dėl 2015–2019 m. veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje, visų pirma pridėtame ES veiksmų plane žmogaus teisių ir demokratijos srityje ir jo 21 tikslo c veiksme, Komisija, Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) ir Taryba raginamos iki 2017 m. suformuoti ir įgyvendinti išsamaus patikrinimo politiką, siekiant užtikrinti, kad Sąjungos parama saugumo pajėgoms būtų teikiama laikantis Sąjungos žmogaus teisių politikos ir padėtų tą politiką įgyvendinti ir būtų suderinama su taikytinų tarptautinių žmogaus teisių normų ir tarptautinės humanitarinės teisės propagavimu, apsauga ir įgyvendinimo užtikrinimu; | |||||||||||||||||||||
|
__________________ | |||||||||||||||||||||
|
1a http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-10897-2015-INIT/lt/pdf | |||||||||||||||||||||
Pagrindimas | ||||||||||||||||||||||
Prieš įsigaliojant iš dalies pakeistam Reglamentui dėl priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, labai svarbu, kad būtų įgyvendinta išsamaus patikrinimo politika, siekiant užtikrinti, kad ES parama saugumo pajėgoms pagal naująjį 3a straipsnį būtų teikiama atsižvelgiant į ES žmogaus teisių politiką. | ||||||||||||||||||||||
Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl reglamento 6 d konstatuojamoji dalis (nauja) | ||||||||||||||||||||||
Komisijos siūlomas tekstas |
Pakeitimas | |||||||||||||||||||||
|
(6d) atsižvelgiant į pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP) turimas galimybes, 2016 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl Europos gynybos sąjungos 47 dalyje yra nurodyta galima mechanizmo Athena reforma, kuria būtų siekiama išplėsti jo galimybes dalytis išlaidomis ir naudotis bendru finansavimu, ypač susijusiu su šalyse partnerėse veikiančių karinių subjektų pajėgumų kūrimu (mokymu, mentoryste, konsultavimu, įrangos teikimu, infrastruktūros gerinimu ir kitomis paslaugomis). Panašus mechanizmas buvo sukurtas ne Sąjungos biudžeto lėšomis, o pagal Afrikos taikos priemonę; | |||||||||||||||||||||
Pagrindimas | ||||||||||||||||||||||
Svarbu pabrėžti, kad pagal BUSP yra galimybių įgyvendinti karinių gebėjimų stiprinimo programas trečiosiose šalyse. Viena iš šių galimybių galėtų būti pertvarkyti Athena mechanizmą, kaip jau skatinama ir remiama neseniai priimtoje Europos Parlamento rezoliucijoje. | ||||||||||||||||||||||
Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 dalies 1 punktas Reglamentas (ES) Nr. 230/2014 1 straipsnio 2 dalies 1 a pastraipa | ||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||
Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 dalies 2 punktas Reglamentas (ES) Nr. 230/2014 3 a straipsnio pavadinimas | ||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||
Pagrindimas | ||||||||||||||||||||||
Laikantis naujosios ES koncepcijos dėl saugumo sektoriaus reformos (SSR) ir atitinkamų SSR priemonių vystomojo bendradarbiavimo priemonių srityje, bet kokios priemonės įgyvendinant naująjį 3a straipsnį turėtų būti platesnės SSR iniciatyvos dalis. Tokios priemonės turėtų būti nukreiptos į atitinkamų vyriausybinių struktūrų reformas, kad būtų sustiprinta parlamentinė priežiūra, civilinė kontrolė, skaidrumas, atskaitomybė ir veiksmingumas. 3a straipsnyje nustatyta priemonė neturėtų būti suprantama kaip reagavimo į krizes priemonė, o kaip vidutinės trukmės ir ilgalaikės struktūrinės reformos politikos sudėtinė dalis. | ||||||||||||||||||||||
Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 dalies 2 punktas Reglamentas (ES) Nr. 230/2014 3 a straipsnio 2 dalis | ||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||
Pagrindimas | ||||||||||||||||||||||
Parlamentas prašo pateikti baigtinį leistinų veiklos rūšių, tinkamų paramai pagal IcSP gauti, sąrašą ir primena, kad vystomojo bendradarbiavimo priemonės lėšos negali būti naudojamos pajėgumų stiprinimo remiant saugumą ir vystymąsi veiklai finansuoti. | ||||||||||||||||||||||
Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 dalies 2 punktas Reglamentas (ES) Nr. 230/2014 3 a straipsnio 3 dalies įžanginė dalis | ||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||
Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 dalies 2 punktas Reglamentas (ES) Nr. 230/2014 3 a straipsnio 3 dalies b punktas | ||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||
Pagrindimas | ||||||||||||||||||||||
Pagrindinis tikslas negali būti pakeistas į stabilumo, taikos ir krizių valdymo siekį nepakeičiant lemiamųjų veiksmų. | ||||||||||||||||||||||
Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 dalies 2 punktas Reglamentas (ES) Nr. 230/2014 3 a straipsnio 4 dalies b punktas | ||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||
Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 dalies 2 punktas Reglamentas (ES) Nr. 230/2014 3 a straipsnio 5 dalis | ||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||
Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 dalies 2 punktas Reglamentas (ES) Nr. 230/2014 3 a straipsnio 6 dalis | ||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||
Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 dalies 3 punktas Reglamentas (ES) Nr. 230/2014 7 straipsnio 1 dalis | ||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||
Pagrindimas | ||||||||||||||||||||||
Sprendimai, susiję su naujuoju 3a straipsniu dėl karinių gebėjimų stiprinimo, neturėtų būti priimami taikant šio reglamento 3 straipsnyje nustatytas procedūras, kurios skirtos skubiems sprendimams dėl neatidėliotinų išimtinės paramos priemonių priimti. Pagal 3 straipsnyje nustatytą procedūrą Europos Parlamentas nedalyvauja, o pagal 4 ir 5 straipsnyje nustatytą procedūrą įtraukiamas ir Europos Parlamentas. | ||||||||||||||||||||||
Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 dalies 4 punktas Reglamentas (ES) Nr. 230/2014 8 straipsnio 1 dalis | ||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||
Pagrindimas | ||||||||||||||||||||||
Šio reglamento 4 ir 5 straipsniuose nustatyta procedūra yra ir naujajam 3a straipsniui tinkama procedūra. Pagal šią procedūrą užtikrinama, kad procese dalyvautų parlamentai ir kad karinių gebėjimų stiprinimo priemonės būtų parengtos kaip vadinamosios ilgalaikės priemonės, kuriomis būtų sprendžiamos struktūrinės problemos, atsižvelgiant į platesnį saugumo sektoriaus reformos procesą. | ||||||||||||||||||||||
Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 dalies 5 punktas Reglamentas (ES) Nr. 230/2014 10 straipsnio 1 dalis | ||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||
Pagrindimas | ||||||||||||||||||||||
Reikia konkrečiai paminėti principą „nepakenk“ ir žmogaus teisių teisę. | ||||||||||||||||||||||
Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 dalies 6 a punktas (naujas) Reglamentas (ES) Nr. 230/2014 13 straipsnio 3 dalies b a punktas (naujas) | ||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||
Pagrindimas | ||||||||||||||||||||||
Šio reglamento 13 straipsnyje nustatyta, kad 3 straipsnyje nurodytoms priemonėms galima panaudoti 70 proc. finansinio paketo, o 4 straipsnyje nurodytoms priemonėms – 9 proc. Siekiant užtikrinti, kad pagal 5 straipsnį ir toliau būtų gaunama bent 21 proc. finansavimo, svarbu įtraukti šią nuostatą. Priešingu atveju kyla pavojus, kad pagal naująjį 3a straipsnį bus sunaudota ne tik 100 mln. EUR, bet ir pagal 5 straipsnį numatytas, bet tinkamai nepaskirstytas finansavimas. | ||||||||||||||||||||||
Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 dalies 6 b punktas (naujas) Reglamentas (ES) Nr. 230/2014 13 straipsnio 3 dalies b b punktas (naujas) | ||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||
Pagrindimas | ||||||||||||||||||||||
Svarbu užtikrinti, kad įrašius naująjį 3a straipsnį dėl karinių gebėjimų stiprinimo, nebūtų mažinamos lėšos, kurios gali būti skiriamos pagal jau esančius 3, 4 ir 5 straipsnius. |
NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA
Pavadinimas |
Priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, nustatymas |
||||
Nuorodos |
COM(2016)0447 – C8-0264/2016 – 2016/0207(COD) |
||||
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
AFET 12.9.2016 |
|
|
|
|
Nuomonę pateikė Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
DEVE 12.9.2016 |
||||
Nuomonės referentas (-ė) Paskyrimo data |
Linda McAvan 10.2.2017 |
||||
Pakeistas (-a) nuomonės referentas (-ė) |
Paavo Väyrynen |
||||
Svarstymas komitete |
25.4.2017 |
29.5.2017 |
|
|
|
Priėmimo data |
3.7.2017 |
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
13 8 1 |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Beatriz Becerra Basterrechea, Ignazio Corrao, Doru-Claudian Frunzulică, Enrique Guerrero Salom, Heidi Hautala, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Arne Lietz, Linda McAvan, Maurice Ponga, Cristian Dan Preda, Lola Sánchez Caldentey, Elly Schlein, Paavo Väyrynen, Bogdan Brunon Wenta, Joachim Zeller, Željana Zovko |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Frank Engel, Ádám Kósa, Judith Sargentini |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis) |
John Stuart Agnew, Jean-Paul Denanot, Estefanía Torres Martínez |
||||
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
13 |
+ |
|
PPE |
Frank Engel, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Ádám Kósa, Maurice Ponga, Cristian Dan Preda, Bogdan Brunon Wenta, Željana Zovko |
|
S&D |
Jean-Paul Denanot, Doru-Claudian Frunzulică, Enrique Guerrero Salom, Arne Lietz, Linda McAvan, Elly Schlein |
|
8 |
- |
|
ALDE |
Beatriz Becerra Basterrechea, Paavo Väyrynen |
|
EFDD |
John Stuart Agnew, Ignazio Corrao |
|
GUE/NGL |
Lola Sánchez Caldentey, Estefanía Torres Martínez |
|
Verts/ALE |
Heidi Hautala, Judith Sargentini |
|
1 |
0 |
|
PPE |
Joachim Zeller |
|
Sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė
ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA
Pavadinimas |
Priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, nustatymas |
||||
Nuorodos |
COM(2016)0447 – C8-0264/2016 – 2016/0207(COD) |
||||
Pateikimo Europos Parlamentui data |
5.7.2016 |
|
|
|
|
Atsakingas komitetas Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
AFET 12.9.2016 |
|
|
|
|
Nuomonę teikiantys komitetai Paskelbimo plenariniame posėdyje data |
DEVE 12.9.2016 |
INTA 12.9.2016 |
BUDG 12.9.2016 |
|
|
Nuomonė nepareikšta Nutarimo data |
INTA 31.8.2016 |
BUDG 31.8.2016 |
|
|
|
Pranešėjai Paskyrimo data |
Arnaud Danjean 13.12.2016 |
|
|
|
|
Teisinio pagrindo užginčijimas JURI nuomonės pateikimo data |
JURI 13.7.2017 |
|
|
|
|
Priėmimo data |
11.7.2017 |
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
48 14 4 |
|||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Lars Adaktusson, Michèle Alliot-Marie, Francisco Assis, Petras Auštrevičius, Bas Belder, Mario Borghezio, Victor Boştinaru, Elmar Brok, Klaus Buchner, James Carver, Fabio Massimo Castaldo, Lorenzo Cesa, Aymeric Chauprade, Javier Couso Permuy, Andi Cristea, Arnaud Danjean, Knut Fleckenstein, Eugen Freund, Michael Gahler, Iveta Grigule, Sandra Kalniete, Tunne Kelam, Janusz Korwin-Mikke, Andrey Kovatchev, Eduard Kukan, Ryszard Antoni Legutko, Arne Lietz, Barbara Lochbihler, Sabine Lösing, Andrejs Mamikins, Alex Mayer, David McAllister, Tamás Meszerics, Francisco José Millán Mon, Javier Nart, Demetris Papadakis, Ioan Mircea Paşcu, Alojz Peterle, Tonino Picula, Julia Pitera, Cristian Dan Preda, Jozo Radoš, Sofia Sakorafa, Jordi Solé, Jaromír Štětina, Charles Tannock, László Tőkés, Miguel Urbán Crespo, Ivo Vajgl, Elena Valenciano, Geoffrey Van Orden, Hilde Vautmans, Anders Primdahl Vistisen, Boris Zala |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Brando Benifei, Luis de Grandes Pascual, András Gyürk, Javi López, Marietje Schaake, Eleni Theocharous, Ernest Urtasun, Bodil Valero, Paavo Väyrynen, Marie-Christine Vergiat |
||||
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis) |
Inés Ayala Sender, Ádám Kósa |
||||
Pateikimo data |
17.7.2017 |
||||
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE
48 |
+ |
|
ALDE
|
Petras Auštrevičius, Javier Nart, Jozo Radoš, Marietje Schaake, Ivo Vajgl, Hilde Vautmans |
|
ECR |
Bas Belder, Ryszard Antoni Legutko, Charles Tannock, Eleni Theocharous, Geoffrey Van Orden, Anders Primdahl Vistisen |
|
NI |
Aymeric Chauprade |
|
PPE |
Lars Adaktusson, Michèle Alliot-Marie, Elmar Brok, Lorenzo Cesa, Arnaud Danjean, Michael Gahler, András Gyürk, Sandra Kalniete, Tunne Kelam, Andrey Kovatchev, Eduard Kukan, Ádám Kósa, David McAllister, Francisco José Millán Mon, Alojz Peterle, Julia Pitera, Cristian Dan Preda, László Tőkés, Luis de Grandes Pascual, Jaromír Štětina |
|
S&D |
Francisco Assis, Inés Ayala Sender, Brando Benifei, Victor Boştinaru, Andi Cristea, Knut Fleckenstein, Eugen Freund, Javi López, Andrejs Mamikins, Alex Mayer, Demetris Papadakis, Ioan Mircea Paşcu, Tonino Picula, Elena Valenciano, Boris Zala |
|
14 |
- |
|
EFDD |
James Carver, Fabio Massimo Castaldo |
|
GUE/NGL |
Javier Couso Permuy, Sabine Lösing, Sofia Sakorafa, Miguel Urbán Crespo, Marie-Christine Vergiat |
|
NI |
Janusz Korwin-Mikke |
|
Verts/ALE |
Klaus Buchner, Barbara Lochbihler, Tamás Meszerics, Jordi Solé, Ernest Urtasun, Bodil Valero |
|
4 |
0 |
|
ALDE |
Iveta Grigule, Paavo Väyrynen |
|
ENF |
Mario Borghezio |
|
S&D |
Arne Lietz |
|
Sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė