PRANEŠIMAS dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir šalinamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios informacijos teikimo mechanizmo

17.7.2017 - (COM(2016) 0479 – C8-0330/2016 – 2016/0230(COD)) - ***I

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas
Pranešėjas: Norbert Lins

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir šalinamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios informacijos teikimo mechanizmo

(COM(2016) 0479 – C8-0330/2016 – 2016/0230(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016) 0479),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0330/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [1],

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 22 d. Regionų komiteto nuomonę [2],

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A8-0262/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas     1 Pasiūlymas dėl reglamento -1 konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(-1)   derėtų atsižvelgti į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo Protokolą (Nr. 1) dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje;
Pakeitimas     2 Pasiūlymas dėl reglamento -1 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(-1a)   derėtų atsižvelgti į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo Protokolą (Nr. 2) dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo;
Pakeitimas    3 Pasiūlymas dėl reglamento 3 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(3)  2016 m. birželio 10 d. Komisija pateikė pasiūlymą ES ratifikuoti Paryžiaus susitarimą. Šis teisės akto pasiūlymas yra dalis Sąjungos įgyvendinamo įsipareigojimo visos ES mastu sumažinti išmetamą ŠESD kiekį, kuris buvo patvirtintas Sąjungos ir jos valstybių narių numatomame nacionaliniu lygmeniu nustatytame ŠESD mažinimo įsipareigojime, kuris 2015 m. gegužės 6 d. buvo pateiktas Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) sekretoriatui;10	(3)  2016 m. spalio 5 d. Taryba ratifikavo Paryžiaus susitarimą Sąjungos vardu po to, kai 2016 m. spalio 4 d. buvo gautas Europos Parlamento pritarimas. Paryžiaus susitarimas įsigaliojo 2016 m. lapkričio 4 d. Šiuo atžvilgiu šis reglamentas yra dalis Sąjungos įgyvendinamo įsipareigojimo visos ES mastu sumažinti išmetamą ŠESD kiekį, kuris buvo nustatytas Sąjungos ir jos valstybių narių numatomame nacionaliniu lygmeniu nustatytame ŠESD mažinimo įsipareigojime, kuris 2015 m. gegužės 6 d. buvo pateiktas Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) sekretoriatui10.Sąjungai reikia toliau rodyti pavyzdį ir didinti savo su klimatu susijusias pastangas iki Paryžiaus susitarimo tikslą atitinkančio lygio;
__________________	__________________
10 http://www4.unfccc.int/submissions/indc/Submission%20Pages/submissions.aspx	10 http://www4.unfccc.int/ndcregistry/pages/Party.aspx?party=EUU
Pakeitimas    4 Pasiūlymas dėl reglamento 4 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(4)  Paryžiaus susitarime, be kita ko, nustatytas ilgalaikis tikslas, atitinkantis siekį užtikrinti, kad pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau siekti, kad jis nebūtų didesnis kaip 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Kad pasiektų šį tikslą, susitarimo šalys vėliau turėtų parengti nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, apie juos pranešti ir juos vykdyti. Paryžiaus susitarimu pakeičiamas 1997 m. Kioto protokolu, kuris po 2020 m. nebebus taikomas, numatytas principas. Paryžiaus susitarime taip pat raginama antroje šio šimtmečio pusėje pasiekti žmogaus veiklos nulemto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio iš šaltinių ir jų šalinimo absorbentais pusiausvyrą ir raginama Šalims imtis veiksmų siekiant išsaugoti ir prireikus pagerinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbentus ir kaupiklius, įskaitant miškus;	(4)  Paryžiaus susitarime, be kita ko, nustatytas ilgalaikis tikslas, atitinkantis siekį užtikrinti, kad pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau siekti, kad jis nebūtų didesnis kaip 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, o šiam tikslui pasiekti pasaulyje reikia pereiti į neigiamo teršalų išmetimo lygio laikotarpį, kurio metu miškams, žemės ūkio paskirties žemei ir šlapžemėms, įskaitant durpynus, teks pagrindinis vaidmuo. Paryžiaus susitarimu taip pat siekiama sustiprinti pasaulinį atsaką į klimato kaitos keliamą grėsmę, atsižvelgiant į darnaus vystymosi ir pastangų panaikinti skurdą tikslus, be kita ko, siekiant „didinti gebėjimą prisitaikyti prie neigiamo klimato kaitos poveikio ir skatinti atsparumą klimato kaitai ir mažu išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu pasižyminčią plėtrą tokiu būdu, kad nekiltų grėsmė maisto gamybai“. Paryžiaus susitarime jo šalys taip pat pripažino „ypatingą apsirūpinimo maistu užtikrinimo ir maisto trūkumo panaikinimo svarbą, ypač maisto gamybos sistemų pažeidžiamumą dėl neigiamo klimato kaitos poveikio“. Kad būtų pasiektas Paryžiaus susitarimo tikslas, reikia, kad jo šalys dėtų daugiau bendrų pastangų, siekdamos sušvelninti klimato kaitos padarinius ir apriboti pasaulio klimato atšilimą. Susitarimo šalys turėtų parengti nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, apie juos pranešti ir juos vykdyti. Paryžiaus susitarimu pakeičiamas 1997 m. Kioto protokolu, kuris po 2020 m. nebebus taikomas, numatytas principas. Paryžiaus susitarime taip pat raginama antroje šio šimtmečio pusėje pasiekti žmogaus veiklos nulemto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio iš šaltinių ir jų šalinimo absorbentais pusiausvyrą ir raginama Šalims imtis veiksmų siekiant išsaugoti ir prireikus pagerinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbentus ir kaupiklius, įskaitant miškus. Paryžiaus susitarime jo šalys pripažįsta, kad prisitaikymo veiksmai turėtų būti visiškai skaidrūs, atsižvelgiant į ekosistemas, taip pat turi remtis ir vadovautis pažangiausiomis turimomis mokslo žiniomis;
Pakeitimas    5 Pasiūlymas dėl reglamento 4 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(4a)  būtina, kad miškai būtų tvarkomi tvariai, laikantis tvarios miškotvarkos principų, nustatytų „Forest Europe“ proceso metu. Tame procese tvari miškotvarka apibrėžta kaip miškų ir miškų žemių priežiūra ir naudojimas tokiu būdu ir tokia sparta, kad išsaugoma jų biologinė įvairovė, produktyvumas, atkūrimo ištekliai, gyvybingumas ir galimybė dabar ir ateityje užtikrinti atitinkamas ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas vietos, nacionaliniu ir pasaulio lygmeniu, taip pat nedarant žalos kitoms ekosistemoms. Tokiam tvarkymui taip pat reikia pripažinti miškų įveisimo vaidmenį šiame kontekste;
Pakeitimas    6 Pasiūlymas dėl reglamento 4 b konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(4b)  siekiant užtikrinti neigiamą išmetamųjų teršalų kiekį, kurio reikia norint pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus, žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės (angl. LULUCF) apskaitos sistema turi būti patikima. Kadangi anglies dioksido šalinimas dėl LULUCF yra grįžtamasis, jis turėtų būti laikomas atskiru Sąjungos klimato politikos sistemos ramsčiu;
Pakeitimas    7 Pasiūlymas dėl reglamento 5 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(5)  2014 m. spalio 23–24 d. Europos Vadovų Taryba taip pat pripažino daugialypius žemės ūkio bei žemės naudojimo sektoriaus tikslus, kurie pasižymi mažesniu klimato kaitos švelninimo potencialu, ir poreikį užtikrinti Sąjungos aprūpinimo maistu ir kovos su klimato kaita tikslų darną. Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos išnagrinėti būdus, kaip būtų galima geriausiai skatinti tvarų maisto gamybos intensyvinimą, tuo pačiu optimizuojant šio sektoriaus indėlį mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir vykdant sekvestraciją, be kita ko, įveisiant mišką ir nustatyti politiką dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės (LULUCF) įtraukimo į 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio švelninimo strategiją, kai tik bus sudarytos techninės sąlygos ir bet kuriuo atveju anksčiau nei 2020 m.;	(5)  2014 m. spalio 23–24 d. Europos Vadovų Taryba taip pat pripažino daugialypius žemės ūkio bei žemės naudojimo sektoriaus tikslus, kurie pasižymi mažesniu klimato kaitos švelninimo potencialu, ir poreikį užtikrinti Sąjungos aprūpinimo maistu ir kovos su klimato kaita tikslų darną. Be to, technologinių sprendimų įgyvendinimas žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose padeda plėsti gamybą ir mažinti aplinkosauginį pėdsaką. Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos išnagrinėti būdus, kaip būtų galima geriausiai skatinti tvarų maisto gamybos intensyvinimą, tuo pačiu optimizuojant šio sektoriaus indėlį mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir vykdant sekvestraciją, be kita ko, įveisiant mišką ir nustatyti politiką dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės (LULUCF) įtraukimo į 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio švelninimo strategiją, kai tik bus sudarytos techninės sąlygos ir bet kuriuo atveju anksčiau nei 2020 m.;
Pakeitimas    8 Pasiūlymas dėl reglamento 6 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(6)  LULUCF sektorius prie klimato kaitos švelninimo gali prisidėti keliais būdais, visų pirma mažinant išmetamą ŠESD kiekį ir išlaikant bei didinant absorbentus ir anglies sankaupas. Norint, kad priemonės, kuriomis siekiama visų pirma padidinti anglies dioksido sekvestraciją, būtų veiksmingos, būtina užtikrinti anglies absorbentų ilgalaikį stabilumą ir pritaikomumą;	(6)  LULUCF sektorius labai priklausomas nuo klimato kaitos ir labai jos pažeidžiamas. Tačiau šis sektorius taip pat turi didžiulį potencialą užtikrinti ilgalaikę naudą klimatui ir ženkliai prisidėti prie ilgalaikių Sąjungos ir tarptautinių kovos su klimato kaita tikslų įgyvendinimo. LULUCF sektorius prie klimato kaitos švelninimo prisideda keliais būdais, visų pirma mažinant išmetamą ŠESD kiekį ir išlaikant bei didinant absorbentus ir anglies sankaupas. Sektorius taip pat teikia biologines medžiagas, kurios gali atsinaujinančia mažą anglies dioksido kiekį išskiriančia miškų biomase pakeisti medžiagas, kurioms naudojama daug iškastinio kuro arba kurias gaminant išskiriama daug anglies dioksido. Tokio pakeitimo atžvilgiu derėtų atsižvelgti į visą tų medžiagų gyvavimo ciklą – nuo žaliavų gamybos iki perdirbimo ir gamybos etapų. Bioekonomika, be kita ko, medžiagų pakeitimas, pavyzdžiui, statybose, ir bioenergija, atlieka svarbų vaidmenį pereinant prie nuo iškastinio kuro nepriklausomos ekonomikos. Norint, kad priemonės, kuriomis siekiama visų pirma padidinti anglies dioksido sekvestraciją, būtų veiksmingos ir atitiktų Paryžiaus susitarimą, itin svarbu užtikrinti tvarų miškų ir išteklių valdymą bei anglies absorbentų ilgalaikį stabilumą ir pritaikomumą. Kadangi LULUCF sektorius yra priklausomas nuo ilgų laikotarpių, kad būtų galima tvariai investuoti ilguoju laikotarpiu, reikia ilgalaikių strategijų;
Pakeitimas     9 Pasiūlymas dėl reglamento 6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(6a)  Sąjunga turėtų tapti pasaulio lydere skatinant ir eksportuojant mokslinius tyrimus ir investicijas į tvarią, pažangią ir novatorišką praktiką, technologijas ir idėjas LULUCF sektoriuje, taip pat į žaliųjų technologijų sklaidą, siekiant sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir tuo pačiu metu išsaugoti maisto gamybą, taip rodant pavyzdį savo tarptautiniams partneriams, įskaitant besivystančias šalis. Šiuo požiūriu turėtų būti sustiprintas veiksmingas bendradarbiavimas ir partnerystė su privačiojo sektoriaus subjektais, ypač su mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis;
Pakeitimas     10 Pasiūlymas dėl reglamento 6 b konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(6b)  teikiant pirmenybę klimato kaitos mokslinių tyrimų finansavimui padidėtų LULUCF sektoriaus vaidmuo švelninant klimato kaitą ir prisitaikant prie jos. Visų pirma 2021–2028 m. numatytos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos skatinimas LULUCF sektoriuje padėtų, be kita ko, pagilinti ir skleisti mokslo ir vietos bendruomenių žinias apie sektoriaus veiklos rezultatus, paspartinti tvarias inovacijas, paskatinti perėjimą į skaitmeninį amžių, modernizuoti mokymą ir švietimą, sustiprinti LULUCF sektoriaus atsparumą ir stebėti biologinę įvairovę bei žmogaus veiklą;
Pakeitimas    11 Pasiūlymas dėl reglamento 6 c konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(6c)  negyvos medienos, ypač antžeminės stambios negyvos medienos ir požeminės negyvos medienos, esančios tiek netvarkomuose, tiek tvarkomuose miškuose, moksliniai turimai turėtų būti intensyvinami, siekiant padidinti miškų anglies dioksido apskaitos tikslumą ir skaičiuojant grynąjį ekosistemos anglies dioksido likutį. Turimi įrodymai yra nepakankami, tačiau rodo, kad negyva mediena gali būti didelės apimties anglies dioksido absorbentas, todėl negyvos medienos palikimas vietovėje, be kita ko, galėtų būti svarbus biologinei įvairovei ir galėtų būti pripažintas atliekančiu svarbų vaidmenį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo strategijoje. Tokie duomenys svarbūs atsižvelgiant į tai, kad miškų tvarkymui gali būti naudingas negyvos medienos šalinimas, pvz., energijos reikmėms, todėl bet koks sprendimas dėl teisingo klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos turėtų būti informacija ir moksliškai pagrįstas sprendimas. 2017–2030 m. laikotarpiu tiems moksliniams tyrimams turėtų būti skirti specialūs ištekliai;
Pakeitimas     12 Pasiūlymas dėl reglamento 6 d konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(6d)  Sąjunga yra prisiėmusi įsipareigojimus, susijusius su Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslais, kurie gali būti pasiekti tik užtikrinus tinkamą miškų valdymą, ir įsipareigojimą sustabdyti ir apgręžti miškų naikinimo procesą bei skatinti miškų atsodinimą;
Pakeitimas     13 Pasiūlymas dėl reglamento 6 e konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(6e)  turėtų būti užtikrintas holistinis požiūris į atogrąžų miškų naikinimą, atsižvelgiant į visus miškų naikinimo veiksnius, taip pat į tikslą, įtrauktą į per derybas dėl JTBKKK paskelbtą Komisijos pareiškimą siekiant iki 2030 m. sustabdyti pasaulio miškų ploto mažėjimą ir iki 2020 m. bent 50 proc. sumažinti bendrą atogrąžų miškų naikinimą, palyginti su dabartiniais lygiais;
Pakeitimas     14 Pasiūlymas dėl reglamento 6 f konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(6f)  miškų ūkis ir miškai turėtų būti valdomi atsakingai ir turėtų realiai prisidėti prie šalies ekonominio vystymosi, kuris ūkininkams suteikia perspektyvias ekonomines galimybes, jei nenaikinami pažeidžiamų ekosistemų miškai, durpynuose nekuriamos plantacijos, plantacijos valdomos naudojant modernias agroekologines technologijas, kuriomis siekiama kuo labiau mažinti neigiamus ekologinius ir socialinius rezultatus, ir gerbiamos teisės į žemę, vietos bendruomenių teisės, taip pat žmogaus teisės ir darbuotojų teisės;
Pakeitimas    15 Pasiūlymas dėl reglamento 6 g konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(6g)  pažangaus ir tvaraus valdymo praktika gali padėti gerokai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą LULUCF sektoriuje. Turėtų būti skatinama naujoviškos praktikos plėtra ir žemės savininkų naudojama pažangi valdymo praktika, pavyzdžiui, tikslusis žemės ūkis, tikslioji miškininkystė ir žemės ūkio skaitmeninimas. Stebėjimas naudojantis geologine informacija bei žemės stebėsena, taip pat keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais gali padėti valstybėms narėms pasiekti savo tikslinius rodiklius, todėl turėtų būti skatinama naudotis šiomis priemonėmis;
Pakeitimas    16 Pasiūlymas dėl reglamento 6 h konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(6h)  agroekologija palengvina perėjimą nuo linijinių maisto sistemų prie žiedinių maisto sistemų, kuriomis imituojami natūralūs ciklai, ji galėtų padėti sumažinti maisto ir žemės ūkio anglies dioksido ir ekologinius pėdsakus. Atsižvelgiant į agroekologijos ir agromiškininkystės indėlį į klimato kaitos poveikio švelninimą, jas svarbu skatinti;
Pakeitimas    17 Pasiūlymas dėl reglamento 7 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(7)  Europos Parlamento ir Tarybos sprendime 529/2013/EB11 visų pirma išdėstytos LULUCF sektoriuje išmetamam ir pašalinamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui taikomos apskaitos taisyklės ir taip juo prisidedama prie politikos, kuria siekiama LULUCF sektorių įtraukti į Sąjungos įsipareigojimą mažinti išmetamą ŠESD kiekį, formavimo. Šis reglamentas turėtų būti paremtas esamomis apskaitos taisyklėmis, jas atnaujinant ir patobulinant 2021–2030 m. laikotarpiu. Jame turėtų būti nustatyti valstybių narių įpareigojimai įgyvendinti tas apskaitos taisykles ir pareiga užtikrinti, kad visame LULUCF sektoriuje nesusidarytų grynojo išmetamųjų teršalų kiekio. Jame neturėtų būti nustatomi jokie privačių subjektų įpareigojimai apskaitos ar ataskaitų teikimo srityje;	(7)  Europos Parlamento ir Tarybos sprendime 529/2013/EB11 visų pirma išdėstytos LULUCF sektoriuje išmetamam ir pašalinamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui taikomos apskaitos taisyklės ir taip juo prisidedama prie politikos, kuria siekiama LULUCF sektorių įtraukti į Sąjungos įsipareigojimą mažinti išmetamą ŠESD kiekį, formavimo. Šis reglamentas turėtų būti paremtas esamomis apskaitos taisyklėmis, jas atnaujinant ir patobulinant 2021–2030 m. laikotarpiu. Jame būtinai turėtų būti nustatyti valstybių narių įpareigojimai įgyvendinti tas apskaitos taisykles ir pareiga užtikrinti, kad visame LULUCF sektoriuje nesusidarytų grynojo išmetamųjų teršalų kiekio. Jame neturėtų būti nustatomi jokios privačių subjektų, įskaitant ūkininkus ir miškininkus, prievolės apskaitos ar ataskaitų teikimo srityje, ir būtina, kad valstybės narės nenustatytų tokių įpareigojimų šio reglamento įgyvendinimo metu;
__________________	__________________
11 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 529/2013/ES dėl naudojant žemę, keičiant žemės naudojimą ir vykdant miškininkystės veiklą išmetamo ir absorbuojamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos taisyklių ir informacijos apie su šia veikla susijusius veiksmus (OL L 165, 2013 6 18, p. 80).	11 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 529/2013/ES dėl naudojant žemę, keičiant žemės naudojimą ir vykdant miškininkystės veiklą išmetamo ir absorbuojamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos taisyklių ir informacijos apie su šia veikla susijusius veiksmus (OL L 165, 2013 6 18, p. 80).
Pakeitimas    18 Pasiūlymas dėl reglamento 7 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(7a)  žemės ūkis ir žemės naudojimas yra sektoriai, kurie daro tiesioginį ir esminį poveikį Sąjungos biologinei įvairovei ir ekosistemų funkcijoms. Dėl šios priežasties svarbų šių sektorių politikos tikslas – užtikrinti darną su Sąjungos biologinės įvairovės strategijos tikslais. Be to, esama kitų Sąjungos politikos priemonių, kuriomis galima skatinti praktiką, kuria viršijami minimalūs teisės aktų reikalavimai bei geros standartinės praktikos normos ir kuria padedama realiai prisitaikyti prie klimato kaitos ir švelninti jos poveikį bei išsaugoti anglies dioksido absorbentus, atliekant viešųjų gėrybių teikimo funkciją. Turėtų būti imamasi veiksmų siekiant įgyvendinti ir remti veiksmus, susijusius su klimato kaitos poveikio švelninimo ir prisitaikymo priemonėmis siekiant nuoseklaus ir darnaus miškų ir žemės ūkio paskirties žemės valdymo. Nors pripažįstama, kad žemės ūkyje galima tik nedaug sumažinti ne anglies dioksido teršalų išmetimą, šiam sektoriui reikia įnešti savo teisingą indėlio į klimato kaitos švelninimą dalį. Tai gali būti pasiekta, be kita ko, tobulinant pasėlių auginimą, kad padidėtų dirvožemio organinės anglies kiekis. Valstybės narės ir Komisija turėtų užtikrinti darną tarp BŽŪP ir šio reglamento nuostatų;
Pakeitimas    19 Pasiūlymas dėl reglamento 7 b konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(7b)  šlapžemės yra efektyviausios ekosistemos Žemėje anglies dioksido saugojimo požiūriu. Todėl šlapžemių nykimas ES yra ne tik problema biologinei įvairovei, bet ir didelė klimato problema. Kita vertus, saugant ir atkuriant šlapžemes galima būtų sustiprinti išsaugojimo pastangas ir sumažinti LULUCF sektoriuje išmetamą ŠESD kiekį. Šiuo klausimu derėtų atsižvelgti į tai, kad 2019 m. bus tobulinamos 2006 m. priimtos TKKK gairės;
Pakeitimas    20 Pasiūlymas dėl reglamento 8 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(8)  siekiant nustatyti tikslią išmetamo ir pašalinamo ŠESD kiekio apskaitą remiantis 2006 m. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) gairėmis dėl nacionalinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitų (toliau – TKKK gairės), turėtų būti naudojamos kasmet pagal Reglamentą (ES) Nr. 525/2013 teikiamos žemės naudojimo kategorijų ir žemės naudojimo kategorijų keitimo vertės, taip supaprastinant pagal JTBKKK ir Kioto protokolą taikomus metodus. Žemei, kurios naudojimo kategorija keičiama į kitą žemės naudojimo kategoriją, turėtų būti taikomas 20 metų (pagal TKKK gairėse numatytąją vertę) pereinamasis perkėlimo į tą kategoriją laikotarpis;	(8)  siekiant nustatyti tikslią išmetamo ir pašalinamo ŠESD kiekio apskaitą remiantis 2006 m. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) gairėmis dėl nacionalinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitų (toliau – TKKK gairės), turėtų būti naudojamos kasmet pagal Reglamentą (ES) Nr. 525/2013 teikiamos žemės naudojimo kategorijų ir žemės naudojimo kategorijų keitimo vertės, taip supaprastinant pagal JTBKKK ir Kioto protokolą taikomus metodus. Žemei, kurios naudojimo kategorija keičiama į kitą žemės naudojimo kategoriją, turėtų būti taikomas 20 metų (pagal TKKK gairėse numatytąją vertę) pereinamasis perkėlimo į tą kategoriją laikotarpis. Atsižvelgiant į Sąjungos, kaip kovos su klimato kaita lyderės, vaidmenį, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nukrypti nuo tos numatytos vertės tik mišku apželdintos žemės atžvilgiu ir tik labai ribotomis aplinkybėmis, pagrįstomis pagal TKKK gaires. Nustatant galimybę taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą atsižvelgiama į gamtinių ir ekologinių sąlygų skirtumus tarp valstybių narių ir atitinkamai į skirtumus tarp jų miško žemės savybių;
Pakeitimas    21 Pasiūlymas dėl reglamento 9 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(9)  dėl miško žemės veiklos išmetamas ir pašalinamas ŠESD kiekis priklauso nuo įvairių gamtinių sąlygų, amžiaus klasių struktūros, taip pat ankstesnės ir dabartinės tvarkymo praktikos. Naudojant bazinius metus nebūtų įmanoma atsižvelgti į tuos veiksnius ir į su tuo susijusį ciklišką poveikį išmetamam ir pašalinamam ŠESD kiekiui arba jo kasmetiniam svyravimui. Siekiant, kad apskaitai neturėtų poveikio gamtiniai ir konkrečioms šalims būdingi ypatumai, atitinkamose apskaitos taisyklėse turėtų būti numatyta taikyti orientacinius lygius. Nesant tarptautinės peržiūros pagal JTBKKK ir Kioto protokolą, reikėtų sukurti peržiūros procedūrą, siekiant užtikrinti skaidrumą ir pagerinti apskaitos kokybę šioje kategorijoje;	(9)  dėl miško žemės veiklos išmetamas ir pašalinamas ŠESD kiekis priklauso nuo įvairių gamtinių sąlygų, amžiaus klasių struktūros, taip pat ankstesnės ir dabartinės tvarkymo praktikos, kuri valstybėse narėse labai skiriasi. Naudojant bazinius metus nebūtų įmanoma atsižvelgti į tuos veiksnius ir į su tuo susijusį ciklišką poveikį išmetamam ir pašalinamam ŠESD kiekiui arba jo kasmetiniam svyravimui. Siekiant, kad apskaitoje būtų galima atsižvelgti į gamtinius ir konkrečioms šalims būdingus ypatumus, atitinkamose apskaitos taisyklėse turėtų būti numatyta taikyti orientacinius lygius; pvz., Kroatijoje miškų valdymas buvo neįmanomas dėl jos teritorijos okupacijos, Kroatijos nepriklausomybės karo ir karo bei pokario aplinkybių. Atitinkamose apskaitos taisyklėse taip pat turėtų būti numatyta laikytis nuoseklumo ir Ministrų konferencijos dėl Europos miškų apsaugos („Forest Europe“) tvaraus miškų valdymo reikalavimų. Nesant tarptautinės peržiūros pagal JTBKKK ir Kioto protokolą, reikėtų sukurti skaidrią procedūrą, kad valstybės narės galėtų pagerinti galimybes atlikti auditą ir apskaitos kokybę šioje kategorijoje;
Pakeitimas    22 Pasiūlymas dėl reglamento 9 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(9a)  su nukirsto medžio produktais susijęs išmetamų teršalų kiekis LULUCF sektoriuje gali pakeisti ATLPS ir pastangų pasidalijimo sektorių teršalų kiekį ir šis reglamentas gali padėti tai pabrėžti ir tą kiekį apskaityti;
Pakeitimas    23 Pasiūlymas dėl reglamento 10 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(10)  kai Komisija, peržiūrėdama nacionalinius miškininkystės apskaitos planus, nusprendžia į pagalbą pasitelkti ekspertų peržiūros grupę pagal Komisijos sprendimą (C(2016)3301), ji turėtų remtis ekspertų peržiūros pagal JTBKKK gerąja praktika ir patirtimi, be kita ko, kiek tai susiję su nacionalinių ekspertų dalyvavimu ir rekomendacijomis, ir iš valstybių narių atrinkti pakankamą skaičių ekspertų;	(10)  siekiant peržiūrėti nacionalinius miškininkystės apskaitos planus, pagal Komisijos sprendimą (C(2016)3301) turėtų būti įsteigta ekspertų peržiūros grupė. Ekspertų peržiūros grupė turėtų remtis ekspertų peržiūros pagal JTBKKK gerąja praktika ir patirtimi, be kita ko, kiek tai susiję su nacionalinių ekspertų dalyvavimu ir rekomendacijomis, ir iš valstybių narių turėtų būti atrinktas pakankamas skaičius ekspertų. Ekspertų peržiūros grupė nacionalinių miškininkystės apskaitos planų peržiūros klausimu turėtų konsultuotis su Miškų nuolatiniu komitetu, įsteigtu Tarybos sprendimu 89/367/EEB, taip pat suinteresuotaisiais subjektais ir pilietine visuomene;
Pakeitimas    24 Pasiūlymas dėl reglamento 12 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(12)  padidinus tausų nukirsto medžio produktų naudojimą galima gerokai apriboti į atmosferą išmetamų ŠESD kiekį ir padidinti jų pašalinimą iš atmosferos. Siekiant skatinti daugiau naudoti ilgu gyvavimo ciklu pasižyminčius nukirsto medžio produktus, apskaitos taisyklėmis turėtų būti užtikrinta, kad valstybių narių apskaitoje būtų tiksliai atspindėti nukirsto medžio produktų anglies absorbento pokyčiai, kai jie vyksta. Komisija turėtų pateikti gaires dėl metodinių klausimų, susijusių su nukirsto medžio produktams taikoma apskaita;	(12)  padidinus tausų nukirsto medžio produktų naudojimą galima gerokai apriboti į atmosferą išmetamų ŠESD kiekį dėl pakeitimo poveikio (atsižvelgiant į kitų sektorių imlumą energijai ir taršos anglies dioksidu intensyvumą, pavyzdžiui, dėl cemento gamybos išmetama apie 8 proc. pasaulyje išmetamo anglies dioksido kiekio), ir padidinti jų pašalinimą iš atmosferos. Siekiant pripažinti ir skatinti didesnį ilgu gyvavimo ciklu pasižyminčių nukirsto medžio produktų naudojimą ir teikti jam pirmenybę nukirsto medžio produktų naudojimo energijos tikslais atžvilgiu, apskaitos taisyklėmis turėtų būti užtikrinta, kad valstybių narių apskaitoje būtų tiksliai atspindėti nukirsto medžio produktų anglies absorbento pokyčiai, kai jie vyksta. Siekiant toliau skatinti ir įtraukti teigiamą pakeitimo poveikį, Komisija turėtų priimti deleguotąjį aktą, kuriuo į nukirsto medžio produktų skaičiavimus įtraukiama daugiau produktų. Komisija turėtų pateikti gaires dėl metodinių klausimų, susijusių su nukirsto medžio produktams taikoma apskaita;
Pakeitimas    25 Pasiūlymas dėl reglamento 13 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(13)  natūralūs trikdžiai, kurių valstybė narė negali kontroliuoti ir kuriems ji negali daryti esminės įtakos, pavyzdžiui, gaisrai, vabzdžiai ir ligos, ekstremalios oro sąlygos ir geologiniai trikdžiai, gali sukelti laikiną ŠESD išmetimą LULUCF sektoriuje arba gali nulemti anksčiau pašalintų ŠESD kiekių grąžinimą į atmosferą. Kadangi tokį grįžtamąjį procesą gali lemti ir valdymo sprendimai, pavyzdžiui, sprendimai kirsti arba sodinti medžius, šiuo reglamentu turėtų būti užtikrinta, kad dėl žmogaus veiklos į atmosferą grąžinti anksčiau pašalinti ŠESD kiekiai visada būtų tiksliai atspindėti LULUCF apskaitoje. Be to, šiame reglamente valstybėms narėms turėtų būti suteikta ribota galimybė į LULUCF apskaitą neįtraukti dėl trikdžių, kurių valstybės narės nepajėgios kontroliuoti, išmesto ŠESD kiekio. Tačiau valstybės narės tas nuostatas turėtų taikyti taip, kad į apskaitą nebūtų nepagrįstai neįtraukiami tam tikri duomenys;	(13)  natūralūs trikdžiai, kurių valstybė narė negali kontroliuoti ir kuriems ji negali daryti esminės įtakos, pavyzdžiui, gaisrai, vabzdžiai ir ligos, ekstremalios oro sąlygos ir geologiniai trikdžiai, gali sukelti laikiną ŠESD išmetimą LULUCF sektoriuje arba gali nulemti anksčiau pašalintų ŠESD kiekių grąžinimą į atmosferą. Kadangi tokį grįžtamąjį procesą gali lemti ir valdymo sprendimai, pavyzdžiui, sprendimai kirsti arba sodinti medžius, šiuo reglamentu turėtų būti užtikrinta, kad dėl žmogaus veiklos į atmosferą grąžinti anksčiau pašalinti ŠESD kiekiai visada būtų tiksliai atspindėti LULUCF apskaitoje. Valstybės narės turėtų būti skatinamos investuoti į prevencinius veiksmus, pavyzdžiui, tvaraus valdymo praktiką, siekiant sumažinti riziką, susijusią su natūraliais trikdžiais, ir tokiu būdu išvengti neigiamo poveikio miškų gebėjimui absorbuoti anglies dioksidą. Be to, šiame reglamente valstybėms narėms turėtų būti suteikta ribota galimybė į LULUCF apskaitą neįtraukti dėl trikdžių, kurių valstybės narės nepajėgios kontroliuoti, išmesto ŠESD kiekio. Tačiau valstybės narės tas nuostatas turėtų taikyti taip, kad į apskaitą nebūtų nepagrįstai neįtraukiami tam tikri duomenys;
Pakeitimas    26 Pasiūlymas dėl reglamento 14 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(14)  atsižvelgiant į nacionalinius prioritetus, valstybės narės turėtų galėti pasirinkti tinkamas nacionalinės politikos priemones siekti savo įsipareigojimų dėl LULUCF, įskaitant galimybę vienoje žemės kategorijoje išmetamus išmetamuosius teršalus kompensuoti išmetamuosius teršalus pašalinant kitoje žemės kategorijoje. Jos taip pat turėtų turėti galimybę 2021–2030 m. laikotarpiu sukaupti grynąjį pašalintą kiekį. Prekyba tarp valstybių narių turėtų vykti ir toliau kaip papildoma galimybė atitikčiai užtikrinti. Vadovaujantis Kioto protokolo antrojo įsipareigojimų laikotarpio praktika, siekiant užtikrinti valstybės narės įsipareigojimų pagal šį reglamentą laikymąsi, taip pat turėtų būti sudaryta galimybė valstybei narei naudoti pasiektus perteklinius rezultatus pagal Reglamentą [], kuriuo, kuriant atsparią energetikos sąjungą ir siekiant vykdyti įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo;	(14)  atsižvelgiant į nacionalinius prioritetus, valstybės narės turėtų galėti pasirinkti tinkamas nacionalinės politikos priemones siekti savo įsipareigojimų dėl LULUCF, įskaitant galimybę vienoje žemės kategorijoje išmetamus išmetamuosius teršalus kompensuoti išmetamuosius teršalus pašalinant kitoje žemės kategorijoje. Jos taip pat turėtų turėti galimybę 2021–2030 m. laikotarpiu sukaupti grynąjį pašalintą kiekį. Prekyba tarp valstybių narių turėtų vykti ir toliau kaip papildoma galimybė atitikčiai užtikrinti. Vadovaujantis Kioto protokolo antrojo įsipareigojimų laikotarpio praktika, siekiant užtikrinti valstybės narės įsipareigojimų pagal šį reglamentą laikymąsi, taip pat turėtų būti sudaryta galimybė valstybei narei naudoti pasiektus perteklinius rezultatus pagal Reglamentą [], kuriuo, kuriant atsparią energetikos sąjungą ir siekiant vykdyti įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo, nekenkiant bendram Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslų užmojo lygiui. Valstybės narės turėtų turėti galimybę iki 280 mln. tonų bendro grynojo pašalinto teršalų kiekio, susijusio su iškirstų miškų žeme, mišku apželdinta žeme, kultivuojamais pasėliais, tvarkomomis pievomis, tvarkomomis šlapžemėmis, kai tinkama, taip pat, laikantis pagal Reglamento (ES) Nr. [2017/...], kuriuo valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, 7 straipsnio 2 dalį priimto deleguotojo akto, su tvarkoma miškų žeme, siekdamos užtikrinti, kad būtų įvykdyti jų įsipareigojimai pagal Reglamentą (ES) Nr. [2017/...] dėl privalomo metinio išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo valstybėse narėse 2021–2030 m.;
Pakeitimas    27 Pasiūlymas dėl reglamento 15 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(15)  siekiant užtikrinti, kad ataskaitų apie išmetamą ir pašalinamą ŠESD kiekį ir kitą informaciją, kurios reikia valstybės narės įsipareigojimų laikymuisi įvertinti, teikimas ir tikrinimas vyktų veiksmingai, skaidriai ir ekonomiškai efektyviai, ataskaitų teikimo reikalavimai pagal šį reglamentą turėtų būti įtraukti į Reglamentą (ES) Nr. 525/2013, ir atitikties patikrose pagal šį reglamentą į tas ataskaitas turėtų būti atsižvelgta. Todėl Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas. Šios nuostatos gali būti dar labiau supaprastintos siekiant atsižvelgti į atitinkamus pakeitimus, susijusius su integruotu energetikos sąjungos valdymu, dėl kurio Komisijos darbo programoje numatyta pateikti pasiūlymą iki 2016 m. pabaigos;	(15)  siekiant užtikrinti, kad ataskaitų apie išmetamą ir pašalinamą ŠESD kiekį ir kitą informaciją, kurios reikia valstybės narės įsipareigojimų laikymuisi įvertinti, teikimas ir tikrinimas vyktų veiksmingai, skaidriai ir ekonomiškai efektyviai, ataskaitų teikimo reikalavimai pagal šį reglamentą turėtų būti įtraukti į Reglamentą (ES) Nr. 525/2013, ir atitikties patikrose pagal šį reglamentą į tas ataskaitas turėtų būti atsižvelgta. Todėl Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas. Šios nuostatos gali būti dar labiau supaprastintos siekiant atsižvelgti į atitinkamus pakeitimus, susijusius su 2016 m. lapkričio 30 d. Komisijos pateiktu pasiūlymu dėl reglamento dėl energetikos sąjungos valdymo;
Pakeitimas    28 Pasiūlymas dėl reglamento 15 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(15a)  pagal JTBKKK Sąjunga ir jos valstybės narės įpareigojamos, naudodamos palyginamą metodiką, dėl kurios susitarė Šalių konferencija, sudaryti, reguliariai atnaujinti, skelbti ir Šalių konferencijai pateikti dėl žmogaus veiklos iš atskirų šaltinių išmetamo ir absorbentais pašalinamo ŠESD kiekio nacionalinės apskaitos ataskaitas. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitos labai svarbios siekiant stebėti, kaip įgyvendinamas priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo aspektas, ir įvertinti klimato srities teisės aktų vykdymą. Valstybių narių įpareigojimai rengti ir tvarkyti nacionalines apskaitos ataskaitas nustatyti Komisijos pasiūlyme dėl reglamento dėl energetikos sąjungos valdymo;
Pakeitimas     29 Pasiūlymas dėl reglamento 17 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(17)  siekiant palengvinti duomenų rinkimą ir pagerinti metodiką, žemės naudojimas turėtų būti apskaitomas ir teikiamos ataskaitos naudojant kiekvieno žemės ploto geografinio atsekamumo sistemą, atitinkančią nacionalines ir ES duomenų rinkimo sistemas. Reikia kuo geriau išnaudoti esamas Sąjungos ir valstybių narių programas, įskaitant Statistinių duomenų apie žemės dangą ir žemės naudojimą rinkimo sistemą (LUCAS, angl. Land Use Cover Area Frame Survey) ir Europos Žemės stebėsenos programą „Copernicus“ duomenims rinkti. Duomenų tvarkymas, įskaitant keitimąsi jais pakartotiniam naudojimui ataskaitose ir sklaidai, turėtų atitikti 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/2/EB, sukuriančią Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą, nuostatas;	(17)  siekiant palengvinti duomenų rinkimą ir pagerinti metodiką, žemės naudojimas turėtų būti tiksliai apskaitomas ir teikiamos ataskaitos naudojant kiekvieno žemės ploto geografinio atsekamumo sistemą, atitinkančią nacionalines ir ES duomenų rinkimo sistemas. Reikia kuo geriau išnaudoti esamas Sąjungos ir valstybių narių programas, įskaitant Statistinių duomenų apie žemės dangą ir žemės naudojimą rinkimo sistemą (LUCAS, angl. „Land Use Cover Area Frame Survey“), Europos Žemės stebėsenos, ypač stebėsenos per „Sentinel 2“, programą „Copernicus“ duomenims rinkti, taip pat Europos palydovinės navigacijos sistemas „Galileo“ ir EGNOS, kurios gali būti naudojamos kaip pagalbinės priemonės stebint žemės naudojimą. Duomenų tvarkymas, įskaitant keitimąsi jais pakartotiniam naudojimui ataskaitose ir sklaidai, turėtų atitikti 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/2/EB, sukuriančią Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą, nuostatas;
Pakeitimas    30 Pasiūlymas dėl reglamento 18 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(18)  siekiant tinkamai apskaityti sandorius pagal šį reglamentą, įskaitant naudojimąsi lankstumo priemonėmis, ir atlikti atitikties atsekamumo patikras, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti aktus, susijusius su apibrėžčių, verčių, šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir anglies absorbentų sąrašų techniniu suderinimu, orientacinių lygių atnaujinimu, sandorių apskaita ir metodikos bei informacijos reikalavimų peržiūra. Šios priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į Komisijos reglamento Nr. 389/2013, kuriuo įsteigiamas Sąjungos registras, nuostatas. Būtinos nuostatos turėtų būti įtrauktos į vieną teisinį dokumentą, kuriame būtų sujungtos apskaitos nuostatos pagal Direktyvą 2003/87/EB, Reglamentą (ES) Nr. 525/2013, Reglamentą [], kuriuo valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir šį reglamentą. Itin svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, be kita ko, su ekspertais, ir kad tos konsultacijos vyktų vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;	(18)  siekiant tinkamai apskaityti sandorius pagal šį reglamentą, įskaitant naudojimąsi lankstumo priemonėmis, ir atlikti atitikties atsekamumo patikras, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti aktus, kuriais techniškai koreguojamos apibrėžtys, vertės, šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir anglies absorbentų sąrašas, atnaujinami orientaciniai lygiai, sandorių apskaita bei peržiūrima metodika remiantis naujausiomis priimtomis TKKK gairėmis, įskaitant 2013 m. TKKK papildomas šlapžemių gaires dėl nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitų, ir JTBKKK gairėmis bei informacijos reikalavimais. Šios priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į Komisijos reglamento Nr. 389/2013, kuriuo įsteigiamas Sąjungos registras, nuostatas. Būtinos nuostatos turėtų būti įtrauktos į vieną teisinį dokumentą, kuriame būtų sujungtos apskaitos nuostatos pagal Direktyvą 2003/87/EB, Reglamentą (ES) Nr. 525/2013, Reglamentą (ES) Nr. .../..., kuriuo, kuriant atsparią energetikos sąjungą ir siekiant vykdyti įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir šį reglamentą. Itin svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, be kita ko, su ekspertais, ir kad tos konsultacijos vyktų vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
Pakeitimas    31 Pasiūlymas dėl reglamento 19 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(19)  šį reglamentą reikėtų peržiūrėti 2024 m. ir kas 5 metus po to, įvertinant bendrą jo veikimą. Šioje peržiūroje taip pat bus galima pasinaudoti pagal Paryžiaus susitarimą atliekamo visuotinio padėties įvertinimo rezultatais;	(19)  per šešis mėnesius nuo 2018 m. sutarimą skatinančio dialogo pagal JTBKKK Komisija turėtų paskelbti komunikatą, kuriame įvertintų Sąjungos klimato kaitos ir energetikos teisės aktų atitiktį Paryžiaus susitarimo tikslams. Šį reglamentą reikėtų peržiūrėti 2024 m. ir kas 5 metus po to, įvertinant bendrą jo veikimą. Šioje peržiūroje taip pat bus galima pasinaudoti pagal Paryžiaus susitarimą atliekamo visuotinio padėties įvertinimo rezultatais;
Pakeitimas    32 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Šiame reglamente nenustatomos privačių subjektų, įskaitant ūkininkus ir miškininkus, prievolės vykdyti apskaitą ar teikti ataskaitas.
Pakeitimas    33 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 b pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Šiuo reglamentu prisidedama prie Sąjungos įsipareigojimų pagal Paryžiaus susitarimo tikslus įgyvendinimo.
Pakeitimas    34 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 dalies e a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ea)  (nuo 2026 m.) tvarkoma šlapžemė – žemė, kuri pagal savo naudojimą deklaruojama kaip šlapžemė, kuri lieka šlapžeme, ir gyvenvietė bei kita žemė, paversta šlapžeme, taip pat šlapžemė, paversta gyvenviete bei kita žeme.
Pakeitimas    35 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2.  Valstybė narė gali nuspręsti įtraukti tvarkomą šlapžemę, apibrėžiamą kaip žemė, kurios naudojimas pranešamas kaip šlapžemė, kuri lieka šlapžeme, ir gyvenvietę bei kitą žemę, paverstą šlapžeme, ir šlapžemę, paverstą gyvenviete ir kita žeme, į savo įsipareigojimą pagal 4 straipsnį. Jei valstybė narė pasirenka šią galimybę, ji apskaito tvarkomoje šlapžemėje išmetamą ir pašalinamą ŠESD kiekį pagal šį reglamentą	2.  2021–2025 m. laikotarpiu valstybė narė gali nuspręsti įtraukti tvarkomą šlapžemę į savo įsipareigojimą pagal 4 straipsnį. Jei valstybė narė pasirenka šią galimybę, ji apskaito tvarkomoje šlapžemėje išmetamą ir pašalinamą ŠESD kiekį pagal šį reglamentą
Pakeitimas    36 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 1 dalies f a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	fa)  miškų atskaitos lygis – 2021–2025 m. ir 2026–2030 m. laikotarpiais tos valstybės narės teritorijoje tvarkomoje miško žemėje per metus išmetamo arba pašalinamo vidutinio grynojo ŠESD kiekio įvertis;
Pakeitimas    37 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Laikotarpiui po 2030 m. valstybės narės stengiasi padidinti savo pašalinamų ŠESD kiekius taip, kad jie viršytų jų išmetamų ŠESD kiekį. Komisija pasiūlo sistemą tiksliniams rodikliams po 2030 m., kuri apima tokius padidintus pašalinamų ŠESD kiekius, atsižvelgiant į Sąjungos ilgalaikius klimato politikos tikslus ir įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą.
Pakeitimas    38 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1.  Kiekviena valstybė narė parengia ir veda apskaitą, kurioje tiksliai parodomas 2 straipsnyje nurodytose žemės apskaitos kategorijose išmetamas ir pašalinamas ŠESD kiekis. Valstybės narės užtikrina savo sąskaitų ir kitų pagal šį reglamentą pateikiamų duomenų tikslumą, išsamumą, nuoseklumą, palyginamumą ir skaidrumą. Valstybės narės nurodo išmetamą ŠESD kiekį pliuso ženklu (+), o pašalintą ŠESD kiekį minuso ženklu (−).	1.  Kiekviena valstybė narė parengia ir veda apskaitą, kurioje tiksliai parodomas 2 straipsnyje nurodytose žemės apskaitos kategorijose išmetamas ir pašalinamas ŠESD kiekis, vadovaujantis ataskaitų teikimo gairėmis, kurias priėmė JTBKKK ar Paryžiaus susitarimo organai 2021–2030 m. laikotarpiui. Valstybės narės užtikrina savo sąskaitų ir kitų pagal šį reglamentą pateikiamų duomenų tikslumą, išsamumą, nuoseklumą, palyginamumą ir skaidrumą. Valstybės narės nurodo išmetamą ŠESD kiekį pliuso ženklu (+), o pašalintą ŠESD kiekį minuso ženklu (−).
Pakeitimas    39 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 4 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4.  Valstybės narės į savo apskaitą kiekvienoje žemės apskaitos kategorijoje įtraukia visus anglies absorbentuose, išvardytuose I priedo B skirsnyje, esančių anglies sankaupų pasikeitimus. Valstybės narės gali nuspręsti į savo apskaitą neįtraukti anglies absorbentuose esančių anglies sankaupų pasikeitimų, jeigu anglies absorbentas nėra šaltinis, išskyrus antžeminės biomasės ir nukirsto medžio produktų iš tvarkomos miško žemės atveju.	4.  Valstybės narės į savo apskaitą kiekvienoje žemės apskaitos kategorijoje įtraukia visus anglies absorbentuose, išvardytuose I priedo B skirsnyje, esančių anglies sankaupų pasikeitimus. Valstybės narės gali nuspręsti į savo apskaitą neįtraukti anglies absorbentuose esančių anglies sankaupų pasikeitimų, jeigu anglies absorbentas nėra šaltinis, išskyrus antžeminės biomasės, negyvos medienos (antžeminės negyvos medienos ir požeminės negyvos medienos) iš tvarkomos miško žemės ir nukirsto medžio produktų iš tvarkomos miško žemės atveju.
Pakeitimas    40 Pasiūlymas dėl reglamento 6 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2.  Nukrypstant nuo įpareigojimo taikyti 5 straipsnio 3 dalyje nustatytą numatytąją vertę, valstybė narė gali pasėlių žemę, pievą, šlapžemę, gyvenvietes ir kitą žemę perkelti iš tokios žemės, paverstos miško žeme, kategorijos į miško žemės, liekančios miško žeme 30 metų nuo pavertimo dienos, kategoriją.	2.  Nukrypstant nuo įpareigojimo taikyti 5 straipsnio 3 dalyje nustatytą numatytąją vertę, valstybė narė gali pasėlių žemę, pievą, šlapžemę, gyvenvietes ir kitą žemę perkelti iš tokios žemės, paverstos miško žeme, kategorijos į miško žemės, liekančios miško žeme 30 metų nuo pavertimo dienos, kategoriją, jei tai deramai pagrįsta remiantis TKKK gairėmis.
Pakeitimas    41 Pasiūlymas dėl reglamento 6 straipsnio 3 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	3a.  Pagal taikomas bendrojo-grynojo kiekio apskaitos taisykles į nacionalinę apskaitą neįtraukiami miško įveisimo veiksmai, kurie 2017–2030 m. bus atliekami šlapžemėse (įskaitant durpynus), tinkle „Natura 2000“ ir Direktyvos 92/43/EEB I priede išvardytose buveinėse, visų pirma natūralių ir pusiau natūralių pievų masyvuose, aukštapelkėse, žemapelkėse ir liūnuose bei kitose šlapžemėse (įskaitant durpynus). Tokiose teritorijose apskaitomas tik pašalinamas arba išmetamas ŠESD kiekis miško žemės kategorijoje po tos žemės perkėlimo į tvarkomos miškų žemės kategoriją pagal 5 straipsnio 3 dalį.
Pagrindimas
Miško įveisimas pievose arba šlapžemėse gali pagerinti dirvožemio organinių medžiagų skaidymąsi, o ne užtikrinti didesnio anglies kiekio sekvestravimą dirvožemyje. Ginčytinas miško įveisimo motyvavimas tuo, kad jis visada pažangus klimato kaitos atžvilgiu, galėtų papildomai kelti grėsmę pažeidžiamoms ekosistemoms.
Pakeitimas    42 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 3 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3.  Jeigu valstybė narė nusprendžia į savo įsipareigojimus pagal 2 straipsnį įtraukti tvarkomas šlapžemes, ji apie tokį sprendimą turi pranešti Komisijai iki 2020 m. gruodžio 31 d. 2021–2025 m. laikotarpio atžvilgiu ir iki 2025 m. gruodžio 31 d. 2026–2030 m. laikotarpio atžvilgiu.	3.  Jeigu valstybė narė nusprendžia į savo įsipareigojimus pagal 2 straipsnį 2021–2025 m. laikotarpiu įtraukti tvarkomas šlapžemes, ji apie tokį sprendimą turi pranešti Komisijai iki 2020 m. gruodžio 31 d.
Pakeitimas    43 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 4 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4.  Valstybės narės, kurios nusprendė į savo įsipareigojimus pagal 2 straipsnį įtraukti tvarkomą šlapžemę, į apskaitą įtraukia ŠESD kiekį, kuris išmetamas ir pašalinamas tvarkomoje šlapžemėje ir kuris apskaičiuojamas kaip 2021–2025 m. ir (arba) 2026–2030 m. laikotarpiais išmestas ir pašalintas ŠESD kiekis, atėmus vertę, gautą valstybės narės vidutinį metinį tvarkomoje šlapžemėje išmestą ir pašalintą ŠESD kiekį 2005–2007 m. baziniu laikotarpiu padauginus iš penkių.	4.  Valstybės narės į apskaitą įtraukia ŠESD kiekį, kuris išmetamas ir pašalinamas tvarkomoje šlapžemėje ir kuris apskaičiuojamas kaip 2026–2030 m. laikotarpiu išmestas ir pašalintas ŠESD kiekis, atėmus vertę, gautą valstybės narės vidutinį metinį tvarkomoje šlapžemėje išmestą ir pašalintą ŠESD kiekį 2005–2007 m. baziniu laikotarpiu padauginus iš penkių.
Pakeitimas    44 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 4 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Valstybės narės, kurios nusprendė į savo įsipareigojimus pagal 2 straipsnį įtraukti tvarkomą šlapžemę, 2021–2025 m. laikotarpiu į apskaitą įtraukia ŠESD kiekį, kuris išmetamas ir pašalinamas tvarkomoje šlapžemėje ir kuris apskaičiuojamas kaip 2021–2025 m. laikotarpiu išmestas ir pašalintas ŠESD kiekis, atėmus vertę, gautą valstybės narės vidutinį metinį tvarkomoje šlapžemėje išmestą ir pašalintą ŠESD kiekį 2005–2007 m. baziniu laikotarpiu padauginus iš penkių.
Pakeitimas    45 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 4 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	4a.  2021–2025 m. laikotarpiu valstybės narės, kurios nenusprendė į savo įsipareigojimus pagal 2 straipsnį įtraukti tvarkomų šlapžemių, vis tiek turi pranešti Komisijai apie tvarkomoje šlapžemėje išmetamą ir pašalinamą ŠESD kiekį.
Pakeitimas    46 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1.  Valstybės narės į apskaitą įtraukia ŠESD kiekį, kuris išmetamas ir pašalinamas tvarkomoje miško žemėje ir kuris apskaičiuojamas kaip 2021–2025 m. ir 2026–2030 m. laikotarpiais išmestas ir pašalintas ŠESD kiekis, atėmus vertę, gautą jos miškų atskaitos lygį padauginus iš penkių. Miškų atskaitos lygis yra 2021–2025 m. ir 2026–2030 m. laikotarpiais tos valstybės narės teritorijoje tvarkomoje miško žemėje per metus išmetamo arba pašalinamo vidutinio grynojo ŠESD kiekio įvertis.	1.  Valstybės narės į apskaitą įtraukia ŠESD kiekį, kuris išmetamas ir pašalinamas tvarkomoje miško žemėje ir kuris apskaičiuojamas kaip 2021–2025 m. ir 2026–2030 m. laikotarpiais išmestas ir pašalintas ŠESD kiekis, atėmus vertę, gautą jos miškų atskaitos lygį padauginus iš penkių.
Pakeitimas    47 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2.  Jei atlikus 1 dalyje nurodytus apskaičiavimus gaunamas neigiamas rezultatas, palyginti su valstybės narės miškų atskaitos lygiu, valstybė narė į savo tvarkomos miškų žemės apskaitą įtraukia bendrą grynąjį pašalintų ŠESD kiekį, kuris sudarytų ne daugiau kaip 3,5 proc. valstybės narės III priede nurodytais baziniais metais arba laikotarpiu išmesto ŠESD kiekio, padauginto iš penkių.	2.  Jei atlikus 1 dalyje nurodytus apskaičiavimus gaunamas neigiamas rezultatas, palyginti su valstybės narės miškų atskaitos lygiu, valstybė narė į savo tvarkomos miškų žemės apskaitą įtraukia bendrą grynąjį pašalintų ŠESD kiekį, kuris sudarytų ne daugiau kaip 3,5 proc. valstybės narės III priede nurodytais baziniais metais arba laikotarpiu išmesto ŠESD kiekio, padauginto iš penkių. Valstybės narės gali antroje, trečioje ir ketvirtoje pastraipose nustatytomis sąlygomis pridėti prie to skaičiaus 3,5 proc. grynojo pašalinto ŠESD kiekio tvarkomos miškų žemės apskaitoje iš medienos skydų, pjautinės medienos ir negyvos medienos.
Pakeitimas    48 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 2 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Grynąjį pašalintą ŠESD kiekį iš medienos skydų (kaip nurodyta 9 straipsnio b punkte) ir pjautinės medienos (kaip nurodyta to straipsnio c punkte) galima atskirai įtraukti į apskaitą tiek nepridedant, tiek pridedant prie grynojo pašalinto ŠESD kiekio tvarkomos miškų žemės apskaitoje iki 3 proc. valstybės narės III priede nurodytais baziniais metais arba laikotarpiu išmesto ŠESD kiekio, padauginto iš penkių.
Pakeitimas    49 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 2 dalies 1 b pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Grynąjį pašalintą ŠESD kiekį iš anglies absorbentų negyvosios medienos kategorijos galima atskirai įtraukti į apskaitą tiek nepridedant, tiek pridedant prie grynojo pašalinto ŠESD kiekio tvarkomos miškų žemės apskaitoje iki 3 proc. valstybės narės III priede nurodytais baziniais metais arba laikotarpiu išmesto ŠESD kiekio, padauginto iš penkių.
Pakeitimas    50 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 2 dalies 1 c pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Pirmoje pastraipoje nurodytas bendras grynojo pašalinto ŠESD kiekio skaičius (3,5 proc.) kartu su grynuoju išmestu ŠESD kiekiu tvarkomos miškų žemės apskaitoje iš medienos skydų, pjautinės medienos ir negyvos medienos neturi sudaryti daugiau kaip 7 proc. valstybės narės III priede nurodytais baziniais metais arba laikotarpiu išmesto ŠESD kiekio, padauginto iš penkių.
Pakeitimas    51 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Nacionaliniame miškininkystės apskaitos plane turi būti pateikti visi IV priedo B skirsnyje išvardyti elementai ir nurodytas siūlomas naujas miškų atskaitos lygis, pagrįstas 1990–2009 m. registruota dabartinės miškų valdymo praktikos ir intensyvumo, išreikšto CO2 ekvivalentais tonomis per metus, informacija pagal miško tipą ir amžiaus klasę nacionaliniuose miškuose.	Nacionaliniame miškininkystės apskaitos plane turi būti pateikti visi IV priedo B skirsnyje išvardyti elementai ir nurodytas naujas miškų atskaitos lygis, pagrįstas 2000–2012 m. registruota dabartinės miškų valdymo praktikos ir intensyvumo, išreikšto anglies dioksido ekvivalentais tonomis per metus, informacija pagal miško tipą ir amžiaus klasę nacionaliniuose miškuose. Gavusi pagrįstą valstybės narės pateiktą prašymą, kuriuo pagrindžiama, kad tokia nukrypti leidžianti nuostata yra būtina dėl su duomenų prieinamumu susijusių priežasčių, pvz., miškų apskaitos laikotarpių nustatymo, Komisija gali leisti nukrypti nuo bazinio 2000–2012 m. laikotarpio.
Pakeitimas    52 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 3 dalies 2 a pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Nukrypstant nuo antros pastraipos nuostatų, Kroatijai taikomas miškų atskaitos lygis gali būti apskaičiuotas atsižvelgiant į jos teritorijos dalies okupaciją 1991–1998 m., taip pat karo ir jo pasekmių poveikį miškotvarkos praktikai jos teritorijoje, tačiau neapimant politikos poveikio miškų absorbentų vystymuisi.
Pakeitimas     53 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 3 dalies 3 pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Nacionalinis miškininkystės apskaitos planas skelbiamas viešai ir dėl jo turi būti konsultuojamasi su visuomene.	Nacionalinis miškininkystės apskaitos planas skelbiamas viešai, be kita ko, internete, ir dėl jo turi būti konsultuojamasi su visuomene.
Pakeitimas     54 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 4 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4.  Valstybės narės turi įrodyti, kad metodai, naudoti miškų atskaitos lygiui nacionaliniame miškininkystės apskaitos plane nustatyti, ir tvarkomo miško žemei apskaityti naudoti metodai ir duomenys yra nuoseklūs. Prireikus, kad būtų užtikrintas nuoseklumas, ne vėliau kaip iki 2021–2025 m. arba 2026–2030 m. laikotarpio pabaigos valstybė narė Komisijai pateikia savo atskaitos lygio technines pataisas.	4.  Valstybės narės turi įrodyti, kad metodai, naudoti miškų atskaitos lygiui nacionaliniame miškininkystės apskaitos plane nustatyti, ir tvarkomo miško žemei apskaityti naudoti metodai ir duomenys yra nuoseklūs. Naudojami duomenys turi būti naujausi patikrinti žemės naudojimo ir miškų sąlygų apskaitos duomenys. Prireikus, kad būtų užtikrintas nuoseklumas ir pranešta apie teigiamus tvarios miškotvarkos politikos, kuri buvo vykdoma atskaitos lygio nustatymo metu, rezultatus, ne vėliau kaip iki 2021–2025 m. arba 2026–2030 m. laikotarpio pabaigos valstybė narė Komisijai pateikia savo atskaitos lygio technines pataisas.
Pakeitimas    55 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 5 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
5.  Komisija peržiūri nacionalinius miškininkystės apskaitos planus ir technines pataisas ir įvertina, kiek siūlomi nauji ar pataisyti miškų atskaitos lygiai buvo nustatyti pagal 3 ir 4 dalyse bei 5 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus ir reikalavimus. Tiek, kiek yra būtina siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi 3 ir 4 dalyse bei 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų ir reikalavimų, Komisija gali perskaičiuoti siūlomus naujus ar pataisytus miškų atskaitos lygius.	5.  Pagal Komisijos sprendimą (C(2016)3301) įsteigta ekspertų peržiūros grupė, kurią sudaro Komisijos ir valstybių narių atstovai, konsultuodamasi su Miškų nuolatiniu komitetu ir Miškininkystės ir kamštienos pilietinio dialogo grupe, peržiūri nacionalinius miškininkystės apskaitos planus ir technines pataisas ir įvertina, kiek valstybių narių nustatyti nauji ar pataisyti miškų atskaitos lygiai buvo nustatyti pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalyse bei 5 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus ir reikalavimus. Komisija gali perskaičiuoti naujus ar pataisytus miškų atskaitos lygius tik tuo atveju, jei nebuvo laikomasi šio straipsnio 3 ir 4 dalyse bei 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų ir reikalavimų. Komisija parengia apibendrinamąją ataskaitą ir paskelbia ją viešai.
Pakeitimas    56 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 5 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Valstybės narės Komisijai pateikia visus duomenis ir informaciją, kurių buvo prašyta pirmoje pastraipoje nurodytos peržiūros ir vertinimo atlikimo tikslais.
Pakeitimas    57 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 6 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
6.  Komisija priima deleguotuosius aktus pagal 14 straipsnį, siekdama pagal peržiūrą, atliktą pagal 5 dalį, iš dalies pakeisti II priedą, kad būtų atnaujinti valstybės narės miškų atskaitos lygiai pagal pateiktus nacionalinius miškininkystės apskaitos planus arba technines pataisas ir atsižvelgiant į vykdant peržiūrą bet kokius atliktus perskaičiavimus. Iki deleguotojo akto įsigaliojimo valstybės narės miškų atskaitos lygiai, kaip nurodyta II priede, toliau taikomi 2021–2025 m. ir (arba) 2026–2030 m. laikotarpiams.	6.  Komisija priima deleguotuosius aktus pagal 14 straipsnį, siekdama atsižvelgiant į peržiūrą ir vertinimą, atliktą ekspertų peržiūros grupės pagal šio straipsnio 5 dalį, iš dalies pakeisti II priedą, kad būtų atnaujinti valstybės narės miškų atskaitos lygiai pagal pateiktus nacionalinius miškininkystės apskaitos planus arba technines pataisas bei perskaičiavimus, atliktus vykdant peržiūrą.
	Iki deleguotųjų aktų įsigaliojimo valstybės narės miškų atskaitos lygiai, kaip nurodyta II priede, toliau taikomi 2021–2025 m. ir (arba) 2026–2030 m. laikotarpiams.
Pakeitimas    58 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Komisija priima deleguotuosius teisės aktus pagal 14 straipsnį siekiant iš dalies pakeisti šį reglamentą, atnaujinant nukirsto medžio produktų kategorijas, jas papildant kitais anglies dioksido sekvestracijos poveikį turinčiais produktais, remiantis TKKK gairėmis ir užtikrinant aplinkosauginį naudingumą, taip pat atnaujinant V priede nustatytas numatytąsias pusėjimo vertes siekiant suderinti jas su technikos pažanga.
Pakeitimas    59 Pasiūlymas dėl reglamento 10 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1.   2021–2025 m. ir 2026–2030 m. laikotarpių pabaigoje valstybės narės gali neįtraukti į apskaitą mišku apželdintos žemės ir tvarkomos miško žemės šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų dėl natūralių trikdžių, kiekio, viršijančio vidutinį dėl natūralių trikdžių per 2001–2020 m. laikotarpį išmestą ŠESD kiekį, išskyrus statistines išskirtis (foninis lygis), apskaičiuotas pagal šį straipsnį ir VI priedą.	1.   2021–2025 m. ir 2026–2030 m. laikotarpių pabaigoje valstybės narės gali neįtraukti į apskaitą tvarkomos miško žemės šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų dėl natūralių trikdžių, kiekio, viršijančio vidutinį dėl natūralių trikdžių per 2001–2020 m. laikotarpį išmestą ŠESD kiekį, išskyrus statistines išskirtis (foninis lygis), apskaičiuotas pagal šį straipsnį ir VI priedą.
Pakeitimas     60 Pasiūlymas dėl reglamento 11 straipsnio 5 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	5a.  Šiame straipsnyje nustatyto lankstumo mechanizmo poveikio vertinimas įtraukiamas į 15 straipsnyje nurodytą ataskaitą.
Pakeitimas    61 Pasiūlymas dėl reglamento 12 a straipsnis (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	12a straipsnis
	2027 m. ir 2032 m. Komisija pateikia ataskaitą dėl iš tvarkomos miško žemės išmetamo ir pašalinamo ŠESD kiekio Sąjungoje suvestinio balanso, nurodant į vidutinį išmetamą ir pašalinamą ŠESD kiekį 1990 – 2009 m. laikotarpiu. Jei suvestinis balansas neigiamas, Komisija teikia pasiūlymą kompensuoti ir pašalinti atitinkamą kiekį iš valstybių narių išmetamo dujų kiekio kvotų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą .../... 1a.
	__________________
	1a   Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas .../... ... kuriuo, kuriant atsparią energetikos sąjungą ir siekiant vykdyti įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios informacijos teikimo mechanizmo (OL L ..., ..., ... p.).
Pakeitimas    62 Pasiūlymas dėl reglamento 14 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2.  3, 5, 8, 10 ir 13 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [įsigaliojimo datos].	2.  3, 5, 8, 9, 10 ir 13 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [įsigaliojimo datos].
Pakeitimas    63 Pasiūlymas dėl reglamento 15 straipsnio -1 dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Per šešis mėnesius nuo 2018 m. sutarimą skatinančio dialogo pagal JTBKKK Komisija paskelbia komunikatą, kuriame įvertina Sąjungos klimato kaitos ir energetikos teisės aktų atitiktį Paryžiaus susitarimo tikslams.
Pakeitimas    64 Pasiūlymas dėl reglamento 15 straipsnio 1 pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Iki 2024 m. vasario 28 d. ir kas penkerius metus po to Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą apie tai, kaip šis reglamentas veikia, kiek juo prisidedama prie bendro ES tikslo iki 2030 m. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir kiek juo prisidedama įgyvendinant Paryžiaus susitarimo tikslus, taip pat, prireikus, Komisija gali pateikti pasiūlymų.	Iki 2024 m. vasario 28 d. ir kas penkerius metus po to Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą apie tai, kaip šis reglamentas veikia, kiek juo prisidedama prie bendro ES tikslo iki 2030 m. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir kiek juo prisidedama įgyvendinant Paryžiaus susitarimo tikslus. Prireikus su ataskaita pateikiami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

• [1]  OL C 75, 2017 3 10, p. 103.
• [2]  Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

AIŠKINAMOJI DALIS

Bendrosios aplinkybės

2015 m. gruodžio mėn. Paryžiuje buvo pasiektas istorinis teisiškai privalomas susitarimas dėl klimato. Susitarimu, kuris taikomas 195 šalims visame pasaulyje, siekiama apriboti pasaulinį atšilimą iki gerokai mažiau nei 2 laipsniai Celsijaus ir dėti pastangas apriboti temperatūros padidėjimą iki 1,5 laipsnio, palyginti su ikipramoniniu lygiu.

Tarptautinio lygmens kovos su klimato kaita reikšmę taip pat parodė veiksmų klimato kaitos srityje svarba septyniolikoje darnaus vystymosi tikslų, išdėstytų 2016 m. sausio 1 d. oficialiai įsigaliojusioje 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkėje. Šiais visoms šalims visuotinai taikomais naujais tikslais siekiama per ateinančius penkiolika metų kovoti su skurdu bei nelygybe ir spręsti klimato kaitos klausimus.

Atsižvelgdama į šiuos tarptautinius įsipareigojimus, 2014 m. spalio mėn. Europos Vadovų Taryba priėmė sprendimą dėl ES tikslų klimato ir energetikos srityse laikotarpiui iki 2030 m., įskaitant visų pirma tikslą bent 40 proc. sumažinti, palyginti su 1990 m. lygiu, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Šis tikslinis rodiklis taip pat yra tarptautinis ES įsipareigojimas pagal Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos. Jis turi būti pasiektas 43 proc. sumažinant, palyginti su 2005 m. lygiu, apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, o kituose sektoriuose – 30 proc., palyginti su 2005 m. lygiu.

Žemės naudojimas, žemės naudojimo keitimas ir miškininkystė

Žemės naudojimas, žemės naudojimo keitimas ir miškininkystė (angl. LULUCF) yra Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos sistemos kategorija. Ji apima antžeminius ir požeminius gyvosios biomasės anglies absorbentus, negyvą organinę medžiagą (negyvą medieną ir kraiką) bei dirvožemio organinę anglį. Teršalai išmetami dėl žemės naudojimo keitimo (pavyzdžiui, daugiamečių ganyklų pertvarkymo į ariamą žemę) ir miškininkystės. Jų pašalinimas daugiausiai susijęs su esamų ir naujų miškų absorbuojamu anglies dioksidu. 2012 m. visos ES LULUCF sektoriuje grynasis absorbavimas sudarė apie 303 mln. tonų anglies dioksido ekvivalento[1], o tai atitinka apie 9 proc. kitų sektorių išmetamų teršalų kiekio.

Dabartinė padėtis

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimui ir šalinimui LULUCF sektoriuje šiuo metu iki 2020 m. taikomi tarptautiniai įsipareigojimai tik pagal Kioto protokolą.

Siūlomu reglamentu būtų sukurtas teisinė sistema, kuria reglamentuojamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas ir pašalinimas LULUCF sektoriuje nuo 2021 m., įtraukiant ją į ES klimato politikos sistemą. LULUCF būtų išlaikytas kaip atskiras ramstis, tačiau būtų užtikrintos kai kurios sąsajos su pastangų pasidalijimo sistema (vadinamoji lankstumo sąlyga). Tokiu būdu miškų savininkų ir ūkininkų veiksmais, skirtais užtikrinti, kad anglis kauptųsi miškuose ir dirvose, būtų prisidedama prie ES įsipareigojimų dėl klimato kaitos įgyvendinimo.

Iššūkis ES žemės ūkiui ir miškininkystei

Pranešėjo nuomone, žemės ūkio ir miškininkystės ryšys su klimato kaita yra daugialypis. Dabar miškai užima daugiau kaip 42 proc. ES sausumos paviršiaus ir dėl anglies dioksido sekvestravimo ir saugojimo turi didžiulį klimato kaitos švelninimo potencialą. Kita vertus, miškų sektoriui reikia tenkinti didėjantį poreikį medienai, kuri bioekonomikoje dažnai naudojama kaip žaliava. Žemės ūkis susiduria su augančia paklausa maistui ir pašarams, o poveikio švelninimo potencialas yra ribotas. Abu sektoriai stipriai veikiami klimato kaitos, nes tiesiogiai priklauso nuo klimato sąlygų, pavyzdžiui, vidutinės temperatūros, kritulių kiekio bei ekstremalių klimato reiškinių, be to, jiems turi įtakos pokyčiai kenkėjų ir ligų srityje. Paryžiaus susitarimo šalys, be kita ko, pripažino „ypatingą apsirūpinimo maistu užtikrinimo ir maisto trūkumo panaikinimo svarbą, ypač maisto gamybos sistemų pažeidžiamumą dėl neigiamo klimato kaitos poveikio“ ir siekia „skatinti [...] mažu išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu pasižyminčią plėtrą tokiu būdu, kad nekiltų grėsmė maisto gamybai“. Poreikis užtikrinti darną tarp apsirūpinimo maistu saugumo ir klimato kaitos tikslų taip pat įtvirtintas 2014 m. spalio 23 d. ir 24 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadose.

Ši sudėtinga sąsaja sukelia iššūkių, lūkesčių ir galimybių LULUCF sektoriui, siekiant, kad jis atliktų svarbų vaidmenį kovojant su klimato kaita. Šiame pranešime pranešėjas siekia atkreipti dėmesį į šiuos įvairius elementus.

Teršalų pašalinimas priklauso nuo augalų ir dirvožemių pajėgumo fotosintezės proceso metu absorbuoti ir kaupti atmosferoje esančias šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Pavyzdžiui, ES miškų absorbuojamas kiekis atitinka beveik 10 proc. bendro metinio ES išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, juose esama didelių anglies sankaupų. Be to, nukirsto medžio produktai gali turėti labai teigiamo poveikio kaip pakaitalai, kai jie naudojami kaip statybinė medžiaga (pakeičiant energijai imlius produktus ir kaupiant anglį) arba kaip biomasė, deginama energijai gaminti (pakeičiant iškastinį kurą, tačiau išmetant šiltnamio efektą sukeliančių dujų).

Didelė ES miškų tipų įvairovė atspindi jos geoklimatinę įvairovę (šiauriniai miškai, alpiniai spygliuočių miškai ir t. t.). Jų pasiskirstymas visų pirma priklauso nuo klimato, dirvožemio tipo, aukščio virš jūros lygio ir topografinių sąlygų. Be to, kitaip nei daugelyje pasaulio dalių, kuriose miškų naikinimas toliau lieka didelė problema, ES miškų plotas didėja: 1990–2010 m. dėl natūralaus miškų augimo ir jų įveisimo veiklos, esant teigiamam tvarios miškotvarkos poveikiui, miškų plotas padidėjo apie 11 mln. hektarų. Socialiniu ir ekonominiu požiūriu eksploatuojant miškus kuriami ištekliai, ypač medienos. Daugiausia medienos (42 proc. jos kiekio) naudojama energijai gaminti, 24 proc. naudojama lentpjūvėse, 17 proc. – popieriaus pramonėje ir 12 proc. – plokščių gamybos pramonėje. Apie pusė ES suvartojamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos pagaminama iš medienos.

Pranešėjo pozicija

Pranešėjas pripažįsta šio sektoriaus dideles galimybes sušvelninti klimato kaitą. Tačiau tai gali būti pasiekta tik ES lygmeniu turint tvirtą ir patikimą apskaitą 2021–2030 m. laikotarpiui bei panašiai ir kruopščiai įgyvendinus anglies dioksido debeto nebuvimo ir galimo kredito tikslus. Mūsų ilgalaikiai tikslai klimato srityje taip pat priklauso nuo grynojo absorbavimo LULUCF sektoriuje, tačiau tai neturėtų sumažinti užmojų masto kituose sektoriuose. Taip pat turėtų būti skiriamas „žaliojo“ anglies dioksido išmetimas LULUCF sektoriuje ir anglies dioksido išmetimas deginant iškastinį kurą. Šioje srityje turėtų būti stipriai suderintos įvairios ES politikos priemonės. Be to, jokiu būdu neturėtų būti kvestionuojamas subsidiarumo principas.

Lankstumas

Siūlomas lankstumas tarp LULUCF reglamento ir Pastangų pasidalijimo reglamento yra naudinga priemonė siekiant įvertinti, atlyginti ir paskatinti žemės ūkio ir miškininkystės sektorių teigiamą veiklą klimato kaitos srityje. Todėl pranešėjas mano, kad Komisijos pasiūlytas 280 mln. tonų grynojo absorbavimo kiekis neturėtų būti mažinamas.

Miško įveisimas

Atsižvelgiant į didelę miškų augimo ir ploto įvairovę visoje ES, esama labai įvairių miško įveisimo ir miškotvarkos metodų. Tvarus miško įveisimas turėtų būti skatinamas, bet jos galimo indėlio nereikėtų pervertinti atsižvelgiant į didelį kitokio žemės naudojimo indėlį. Taigi pranešėjas pritaria tam, kad miško įveisimo laikotarpiui numatytoji vertė būtų 20 metų, sudarant galimybę taikant nukrypti leidžiančią nuostatą dėl ne daugiau kaip 30 metų. Tačiau šia nukrypti leidžiančia nuostata pasinaudoti pageidaujančios šalys turėtų pagrįsti savo prašymą bent tuo, kad laikosi tarptautinių procedūrų ir gairių. Toliau pratęsti šį laikotarpį neturėtų būti įmanoma, nes dėl to sumažėtų ES veiksmų užmojis.

Miškų atskaitos lygis

Siekiant, kad būtų visapusiškai paisoma subsidiarumo principo, neturėtų būti įmanoma vienai Komisija nuspręsti dėl miškų atskaitos lygių nustatymo. Pranešėjas pritaria Kioto taisyklių patobulinimui ir siūlo trijų etapų procesą:

1.  Valstybės narės apskaičiuoja naują miškų atskaitos lygį atnaujindamos dabartines vertes pagal Kioto protokolo antrąjį įsipareigojimų laikotarpį (II priedas). IV priede išdėstyti kriterijai, kurių turi būti laikomasi.

2.  Pagal Komisijos sprendimo (C(2016)3301) nuostatas įsteigiama ekspertų peržiūros grupė, kurią sudaro Komisijos atstovai ir didelis skaičius nacionalinių ekspertų. Ši ekspertų peržiūra turėtų būti atliekama pagal galiojančias Kioto protokolo taisykles ir sudaryti galimybę valstybėms narėms vykdyti į tarpusavio peržiūrą panašų procesą.

3.  Komisija gali perskaičiuoti naujus miškų atskaitos lygius tik tuo atveju, jei nesilaikoma IV priedo kriterijų.

Šis procesas turėtų būti užbaigtas iki 2020 m. pabaigos, t. y. prieš prasidedant pirmajam ataskaitiniam laikotarpiui pagal šį reglamentą, be kita ko, priimant dabartinius Kioto protokolo atskaitos lygius atnaujinančius deleguotuosius aktus. Po šių aktų priėmimo valstybė narė turėtų galimybę integruoti savo kreditus, gautus iš tvarkomos miško žemės, į 280 mln. tonų anglies dioksido ekvivalento apimties lankstumo priemonę pagal Pastangų pasidalijimo reglamentą.

Be to, pranešėjas siūlo pakoreguoti atskaitos laikotarpį (1990–2009 m. pakeisti į 2000–2012 m.). Taip būtų geriau atsižvelgiama į tai, kad ne visos valstybės narės gali pateikti patikimus duomenis (apskaitos ataskaitas) apie savo miškų plotus XX a. paskutiniame dešimtmetyje. Be to, pratęsiant laikotarpį iki 2012 m., taip pat būtų galima visiškai integruoti naujausią baigtą Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpį.

Miškotvarkos kreditų viršutinė riba

Pranešėjas siūlo pakeisti miškotvarkos kreditų viršutinę ribą iš 3,5 proc. į 7 proc. valstybės narės išmetamų teršalų kiekio. Kadangi su pranešėjo pakeitimais Komisijos pateiktas pasiūlymas dėl LULUCF sektoriaus užtikrins tvirtą ir patikimą apskaitą tvarkomos miško žemės kategorijai, net ir padidintomis viršutinėmis ribomis vis tiek bus užtikrintas aplinkosauginis naudingumas, kartu suteikiant daugiau lankstumo valstybėms narėms.

• [1]  Anglies dioksido ekvivalentas – išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuris per 100 metų laikotarpį prisideda prie visuotinio atšilimo tiek, kiek prie jo prisideda vienos tonos anglies dioksido išmetimas.

Vystymosi komiteto NUOMONĖ (3.5.2017)

pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir šalinamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios informacijos teikimo mechanizmo
(COM(2016) 0479 – C8-0330/2016 – 2016/0230(COD))

Nuomonės referentas: Florent Marcellesi

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Siekiant vystymosi, labai svarbu, kad šis reglamentas būtų kuo platesnio užmojo. Komisijos pasiūlyme nurodytas 1,5 laipsnio tikslas yra pagrįstas Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) išvadomis, iš kurių galima spręsti, kad dėl klimato pažeidžiami regionai, kaip antai mažos besivystančios salų valstybės, Pietų Azijos pakrančių regionai ir Afrikos vietovės, kur yra didelė sausrų tikimybė, patirs pavojingų pasekmių, jei pasaulio temperatūros kilimas viršys šį lygį. Atsižvelgiant į IPCC išvadas, kad būtų pasiektas 1,5 laipsnio tikslas ir apsaugoti skurdžiausi pasaulio gyventojai, reikia pasiekti vadinamąjį neigiamą teršalų išmetimą iš žemės naudojimo, o ne vien tik naudotis juo kaip kompensacija.

Jei pasaulyje būtina pasiekti neigiamą teršalų išmetimą iš miškų, atsižvelgiant į visuotinio teisingumo priežastis, ES reikia imtis vadovaujamo vaidmens šioje srityje. ES, siekdama gerbti neturtingų šalių teisę vystytis, turėtų prisiimti kuo daugiau atsakomybės už miškų apsaugą, kuri turi būti užtikrinta visame pasaulyje, ypač turint mintyje, kad šis reglamentas bus pirmasis pasaulyje mėginimas apibrėžti, kaip dėl žemės naudojimo išmetami ir šalinami teršalai integruojami į pasaulinę anglies dioksido apskaitą. Taigi šiuo reglamentu bus sukurtas svarbus precedentas visam pasauliui ir beveik neabejotinai jis, kaip modelis, bus naudojamas tarptautinėse derybose. Kaip nurodyta Komisijos pasiūlyme, žemė naudojama įvairiais tikslais, pvz., maisto produktų gamybai, kuriuos būtina įvertinti atsižvelgiant į jų, kaip anglies absorbentų, potencialą. Tai itin svarbu besivystančiose šalyse, kuriose daug gyventojų gyvena kaimo vietovėse ir jų išgyvenimas priklauso nuo žemės. Be to, reglamentas taip pat turėtų apimti tarptautinius teisinio žemės naudojimo standartus siekiant užtikrinti, kad ši apsauga būtų įtvirtinta tarptautinėse žemės naudojimo apskaitos taisyklėse. Šie standartai bus dar svarbesni šalyse, kuriose įstatymais nėra aiškiai pripažintos paprotinės teisės ir kuriose čiabuvių tautų kaimo vietovių gyventojai ne kartą buvo perkeliami pagal išsaugojimo projektus. Galiausiai reglamentu turėtų būti skatinama esamo kraštovaizdžio atkūrimas, o ne naujų žemės plotų apželdinimas mišku. Tai mažina riziką, kad dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) sektoriuje vykdomos su klimatu susijusios veiklos sumažės svarbiais tikslais, pvz., maisto gamybai, naudojamos žemės, o tai ir vėl dar svarbiau besivystančiose šalyse.

Dėl šių priežasčių pranešėjas siūlo šiuos Komisijos pasiūlymo pakeitimus:

•  padidinti šio pasiūlymo su klimato kaita susijusius užmojus šiomis priemonėmis:

–  padidinti LULUCF sektoriaus vidaus tikslą;

–  sugriežtinti apskaitos taisykles;

–  skatinti šlapžemių atkūrimą;

–  peržiūrėti reglamento užmojus.

•  Kai įmanoma, reglamentu turėtų būti skatinami veiksmai, kuriais didinama dabartinio žemės naudojimo anglies dioksido absorbento funkcija (naudojantis agroekologija arba atkuriant pasėlių ir ganyklų plotus), o ne naujų žemės plotų apželdinimas mišku.

•  Veiksmai, vykdomi įgyvendinant šį reglamentą, turėtų atitikti tarptautinius standartus dėl teisių į žemę apsaugos.

•  Veikla, vykdoma norint įgyvendinti šį reglamentą, taip pat turėtų atitikti ES biologinės įvairovės standartus, kurie daro didelį poveikį vystymuisi, nes milijardų žmonių išgyvenimas visame pasaulyje priklauso nuo biologinės įvairovės ir ekosistemų.

PAKEITIMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

Pakeitimas     1 Pasiūlymas dėl reglamento 3 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(3)  2016 m. birželio 10 d. Komisija pateikė pasiūlymą ES ratifikuoti Paryžiaus susitarimą. Šis teisės akto pasiūlymas yra dalis Sąjungos įgyvendinamo įsipareigojimo visos ES mastu sumažinti išmetamą ŠESD kiekį, kuris buvo patvirtintas Sąjungos ir jos valstybių narių numatomame nacionaliniu lygmeniu nustatytame ŠESD mažinimo įsipareigojime, kuris 2015 m. gegužės 6 d. buvo pateiktas Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) sekretoriatui;10	(3)  2016 m. spalio 5 d. Sąjunga oficialiai ratifikavo Paryžiaus susitarimą tokiu būdu sudarydama sąlygas jam įsigalioti 2016 m. lapkričio 4 d. Šis teisės akto pasiūlymas yra dalis Sąjungos įgyvendinamo įsipareigojimo visos ES mastu sumažinti išmetamą ŠESD kiekį, kuris buvo patvirtintas Sąjungos ir jos valstybių narių numatomame nacionaliniu lygmeniu nustatytame ŠESD mažinimo įsipareigojime, kuris 2015 m. gegužės 6 d. buvo pateiktas Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) sekretoriatui.10 Sąjungos tikslai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį taip pat atitinka Sąjungos ir jos valstybių narių prisiimtą įsipareigojimą iki 2030 m. pasiekti tarptautiniu mastu sutartus darnaus vystymosi tikslus, ypač tikslą Nr. 13 dėl klimato kaitos – pasaulinės svarbos klausimo skubaus sprendimo, be kita ko, mažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir didinti atsparumą klimato kaitos poveikiui;
_________________	_________________
10 http://www4.unfccc.int/submissions/indc/Submission%20Pages/submissions.aspx	10 http://www4.unfccc.int/submissions/indc/Submission%20Pages/submissions.aspx
Pakeitimas     2 Pasiūlymas dėl reglamento 3 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(3a)  žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) sektorius turi didelių galimybių padėti vykdyti Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus klimato kaitos srityje. Žemės valdymas turėtų patenkinti poreikį užtikrinti politikos suderinamumą ir tvarią plėtrą, visų pirma kalbant apie jo poveikį vietos bendruomenėms ir apsirūpinimo maistu saugumui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, Sąjungos LULUCF sektoriaus politika turėtų būti vykdoma kartu su politikos suderinamumu vystymosi labui, ypač atsižvelgiant į jos aplinkosaugos ir ekonominius aspektus, taip siekiant skatinti sąveiką ir užtikrinti, kad vidaus klimato politika darytų teigiamą poveikį trečiosioms šalims;
Pakeitimas    3 Pasiūlymas dėl reglamento 4 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas (4)  Paryžiaus susitarime, be kita ko, nustatytas ilgalaikis tikslas, atitinkantis siekį užtikrinti, kad pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau siekti, kad jis nebūtų didesnis kaip 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Kad pasiektų šį tikslą, susitarimo šalys vėliau turėtų parengti nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, apie juos pranešti ir juos vykdyti. Paryžiaus susitarimu pakeičiamas 1997 m. Kioto protokolu, kuris po 2020 m. nebebus taikomas, numatytas principas. Paryžiaus susitarime taip pat raginama antroje šio šimtmečio pusėje pasiekti žmogaus veiklos nulemto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio iš šaltinių ir jų šalinimo absorbentais pusiausvyrą ir raginama Šalims imtis veiksmų siekiant išsaugoti ir prireikus pagerinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbentus ir kaupiklius, įskaitant miškus; (4)  Paryžiaus susitarime, be kita ko, nustatytas ilgalaikis tikslas, atitinkantis siekį užtikrinti, kad pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau siekti, kad jis nebūtų didesnis kaip 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, kuriam pasiekti nuo šiol pasaulyje reikia užtikrinti neigiamo teršalų išmetimo lygio laikotarpį, per kurį miškams teks pagrindinis vaidmuo. Kad pasiektų šį tikslą, susitarimo šalys vėliau turėtų parengti nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, apie juos pranešti ir juos vykdyti. Paryžiaus susitarimu pakeičiamas 1997 m. Kioto protokolu, kuris po 2020 m. nebebus taikomas, numatytas principas. Paryžiaus susitarime taip pat raginama antroje šio šimtmečio pusėje pasiekti žmogaus veiklos nulemto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio iš šaltinių ir jų šalinimo absorbentais pusiausvyrą ir raginama Šalims imtis veiksmų siekiant išsaugoti ir prireikus pagerinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbentus ir kaupiklius, įskaitant miškus;
Pagrindimas
Kad visuotinis atšilimas būtų ne didesnis kaip 1,5 °C ir nepakiltų virš 2 °C, nebent įvyktų esminių pokyčių išmetamų teršalų srityje, lemiančių kitokį, nei paskelbtas numatytas indėlis nacionaliniu lygmeniu, reikės rasti būdų pašalinti anglies dioksidą iš atmosferos, t. y. užtikrinti vadinamąjį neigiamą teršalų išmetimą. Paprasčiausias būdas tai padaryti Europos Sąjungoje – didinti ŠESD šalinimą LULUCF sektoriuje. Todėl šis reglamentas yra svarbus ES ramstis siekiant įgyvendinti savo įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą.
Pakeitimas     4 Pasiūlymas dėl reglamento 4 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(4a)  siekiant užtikrinti neigiamą teršalų išmetimą, kurio reikia norint pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus, CO2 šalinimas iš atmosferos pasitelkiant LULUCF sektorių turėtų būti vykdomas kaip atskiras Sąjungos klimato politikos ramstis;
Pakeitimas    5 Pasiūlymas dėl reglamento 4 b konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas   (4b)  šiuo reglamentu nustatomas svarbus pasaulinis precedentas dėl su žemės naudojimu susijusių teršalų išmetimo ir jų šalinamo įtraukimo į nacionaliniu lygmeniu nustatytus indėlius pagal Paryžiaus susitarimą. Todėl svarbu laikytis teisingumo, darnaus vystymosi principų ir dėti pastangas skurdui panaikinti ir tarptautinėms žmogaus teisėms ir čiabuvių tautų teisėms gerbti ir joms skatinti, kaip reikalaujama pagal Paryžiaus susitarimą;
Pagrindimas
Šis reglamentas – pirmasis mėginimas pasaulyje nustatyti apskaitos taisykles žemės naudojimo sektoriuje ir įtraukti jas į nacionaliniu lygmeniu nustatytus indėlius. Reglamentas gali būti naudojamas kaip pradžios taškas nustatant žemės naudojimo apskaitos taisykles taip pat už ES ribų. Todėl svarbu, kad jis apimtų tokius principus, kaip pagarba teisei į žemę, ir su žemės naudojimu susijusį teršalų išmetimą laikytų atskiru ramsčiu, nes, ko gero, tai gali būti dar svarbiau Pietų pusrutulio šalyse, kuriose skurdą patiriančios bendruomenės būtų kur kas labiau pažeidžiamos, jei jos būtų perkeltos dėl anglies dioksido absorbentų projektų.
Pakeitimas     6 Pasiūlymas dėl reglamento 6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(6a)  Sąjunga turėtų tapti pasaulio lydere skatinant ir eksportuojant mokslinius tyrimus ir investicijas į tvarią, pažangią ir novatorišką praktiką, technologijas ir idėjas LULUCF sektoriuje, taip pat į žaliųjų technologijų sklaidą, siekiant sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir tuo pačiu metu išsaugoti maisto gamybą, taip rodant pavyzdį savo tarptautiniams partneriams, įskaitant besivystančias šalis. Šiuo požiūriu turėtų būti sustiprintas veiksmingas bendradarbiavimas ir partnerystė su privačiojo sektoriaus veikėjais, ypač su mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis;
Pakeitimas     7 Pasiūlymas dėl reglamento 20 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(20a)  šis reglamentas turėtų būti įgyvendinamas pagal Paryžiaus susitarimą, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad svarbu užtikrinti visų ekosistemų vientisumo išsaugojimą ir miškingose vietovėse gyvenančių bendruomenių pragyvenimo šaltinių ir atsparumo apsaugą;
Pakeitimas     8 Pasiūlymas dėl reglamento 20 b konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(20b)  klimato kaita daro didelį poveikį bendruomenių plėtrai visame pasaulyje. Pagal Paryžiaus susitarimą Sąjunga įsipareigojo imantis kovos su klimato kaita veiksmų gerbti, skatinti ir atsižvelgti į savo įsipareigojimus, susijusius su žmogaus teisėmis, teise į sveikatą, čiabuvių tautų teisėmis, vietos bendruomenėmis, migrantais, vaikais, neįgaliaisiais ir pažeidžiamais asmenimis. Be to, gerbti, skatinti ir atsižvelgti į savo įsipareigojimus, susijusius su teise į vystymąsi, taip pat lyčių lygybę, moterų įgalėjimą ir kartų lygybę;
Pakeitimas     9 Pasiūlymas dėl reglamento 20 c konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(20c)  turėtų būti užtikrintas holistinis požiūris į atogrąžų miškų naikinimą, atsižvelgiant į visus miškų naikinimo veiksnius, taip pat į tikslą, įtrauktą į per derybas dėl JTBKKK atliktą Komisijos pareiškimą ne vėliau kaip iki 2030 m. sustabdyti pasaulio miškų ploto mažėjimą ir iki 2020 m. bent 50 proc. sumažinti bendrą atogrąžų miškų naikinimą, palyginti su dabartiniais lygiais;
Pakeitimas     10 Pasiūlymas dėl reglamento 20 d konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(20d)  Sąjunga yra prisiėmusi įsipareigojimus, susijusius su Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslais, kurie gali būti pasiekti tik užtikrinus tinkamą miškų valdymą, ir įsipareigojimą sustabdyti ir apgręžti miškų naikinimą bei skatinti tolesnį miškų atsodinimą;
Pakeitimas     11 Pasiūlymas dėl reglamento 20 e konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(20e)  vadovaujantis JTBKKK, pagal šį reglamentą veiksmai turėtų būti inicijuojami valstybių, orientuoti į lyčių lygybę, dalyvaujamojo pobūdžio ir visiškai skaidrūs, atsižvelgiant į pažeidžiamas grupes, bendruomenes bei ekosistemas. Be to, pagal jį turėtų būti remiamasi ir vadovaujamasi pažangiausiomis turimomis mokslo žiniomis ir, prireikus, tradicinėmis žiniomis, čiabuvių tautų žiniomis ir vietos žinių sistemomis, siekiant, kad prisitaikymo klausimai būtų įtraukiami į susijusią socialinę bei ekonominę ir aplinkosaugos politiką ir veiksmus;
Pakeitimas     12 Pasiūlymas dėl reglamento 20 f konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(20f)  miškų ūkis ir miškai turėtų būti valdomi atsakingai ir turėtų faktiškai prisidėti prie šalies ekonominio vystymosi, kuris ūkininkams suteikia perspektyvias ekonomines galimybes, jei nenaikinami pažeidžiamų ekosistemų miškai, durpynuose nekuriamos plantacijos, plantacijos valdomos naudojant modernias žemės ūkio ir ekologines technologijas, kuriomis siekiama kuo labiau mažinti neigiamus aplinkos ir socialinius rezultatus, ir kad būtų gerbiamos teisės į žemę, vietos bendruomenių teisės, taip pat žmogaus teisės ir darbuotojų teisės;
Pakeitimas    13 Pasiūlymas dėl reglamento 1 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas   Šiuo reglamentu prisidedama prie Sąjungos įsipareigojimų ir tikslų pagal Paryžiaus susitarimą laikymosi.
Pagrindimas
LULUCF reglamentas yra vienas iš ramsčių, pagal kurį įgyvendinami Sąjungos įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą. Sąjunga yra įsipareigojusi užtikrinti, kad pasaulio temperatūra pakiltų kur kas mažiau nei 2 laipsniais, ir dėti pastangas, kad temperatūros padidėjimas neviršytų 1,5 laipsnio. Itin svarbu vykdyti Paryžiaus susitarimo įsipareigojimus siekiant išvengti pavojingų padarinių regionuose, kurie yra labiausiai pažeidžiami klimato kaitos aspektu, įskaitant mažų salų besivystančias valstybes, Pietų Azijos pakrančių regionus ir Afrikos regionus, kur yra didelė sausrų tikimybė.
Pakeitimas    14 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 dalies e a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas   ea)  tvarkomos šlapžemės – žemė, kuri pagal savo naudojimą deklaruojama kaip šlapžemė, liekanti šlapžeme, ir gyvenvietė bei kita žemė, paversta šlapžeme, ir šlapžemė, paversta gyvenviete bei kita žeme.
Pagrindimas
Šlapžemės ir durpynai yra didelę išsaugojimo vertę turinčios buveinės, kuriose yra dalis svarbiausių anglies atsargų ES ir pasaulyje. Vis dėlto, kai jie panaikinami, išskiriama daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Siekiant užtikrinti, kad šis reglamentas suteiktų tinkamas paskatas išlaikyti ir atkurti tokias anglies atsargas, šlapžemių ir durpynų apskaita turėtų būti privaloma.
Pakeitimas    15 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas 2.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 14 straipsnį siekiant priderinti 1 dalyje nurodytas apibrėžtis prie mokslo pokyčių arba technikos pažangos ir užtikrinti šių apibrėžčių ir atitinkamų 2006 m. TKKK gairėse dėl nacionalinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitų (TKKK gairės) pateiktų apibrėžčių bet kokių pakeitimų nuoseklumą. 2.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 14 straipsnį siekiant priderinti 1 dalyje nurodytas apibrėžtis prie mokslo pokyčių arba technikos pažangos ir užtikrinti šių apibrėžčių ir atitinkamų 2006 m. TKKK gairėse dėl nacionalinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitų (TKKK gairės) ir 2013 m. TKKK gairių priede dėl nacionalinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos pateiktų apibrėžčių bet kokių pakeitimų nuoseklumą: šlapžemės.
Pagrindimas
Reikėtų atsižvelgti į visas naujausias Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos žemės naudojimo apskaitos metodikas.
Pakeitimas    16 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 1 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas   Valstybės narės stengiasi padidinti anglies dioksido kiekio šalinimą laikotarpiais nuo 2021 iki 2025 m. ir nuo 2026 iki 2030 m. Vėlesniais laikotarpiais bendras anglies dioksido kiekio šalinimas iš kiekvienos valstybės narės padidės, kaip numatyta pagal šį reglamentą, atsižvelgiant į Sąjungos ilgalaikius klimato kaitos tikslus ir įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą.
Pagrindimas
Siekiant, kad klimato atšilimas neviršytų 1,5 laipsnio ir kad išliktų kur kas mažesnis nei 2 laipsniai, remiantis mokslo žiniomis, turėsime įgyvendinti anglies dioksido šalinimo iš atmosferos priemones, vadinamąjį neigiamą teršalų išmetimą. Siekiant užtikrinti neigiamą teršalų išmetimą, nepakanka, kad LULUCF sektoriuje pašalinamas ŠESD kiekis būtų lygus išmetamam teršalų kiekiui, jis turi būti didesnis.
Pakeitimas     17 Pasiūlymas dėl reglamento 6 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1.  Valstybės narės į apskaitą įtraukia ŠESD kiekį, kuris išmetamas ir pašalinamas mišku apželdintoje žemėje ir iškirstų miškų žemėje, kaip bendrą išmetamų ir pašalinamų ŠESD kiekį kiekvienais 2021–2025 m. ir 2026–2030 m. laikotarpių metais.	1.  Valstybės narės į apskaitą įtraukia ŠESD kiekį, kuris išmetamas išnaikintų miškų žemėje ir pašalinamas mišku apželdintoje žemėje, kaip bendrą išmetamų ir pašalinamų ŠESD kiekį kiekvienais 2021–2025 m. ir 2026–2030 m. laikotarpių metais.
Pakeitimas    18 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas Nacionaliniame miškininkystės apskaitos plane turi būti pateikti visi IV priedo B skirsnyje išvardyti elementai ir nurodytas siūlomas naujas miškų atskaitos lygis, pagrįstas 1990–2009 m. registruota dabartinės miškų valdymo praktikos ir intensyvumo, išreikšto CO2 ekvivalentais tonomis per metus, informacija pagal miško tipą ir amžiaus klasę nacionaliniuose miškuose. Nacionaliniame miškininkystės apskaitos plane turi būti pateikti visi IV priedo B skirsnyje išvardyti elementai ir nurodytas siūlomas naujas miškų atskaitos laikotarpis, pagrįstas 1990–2009 m. registruota dabartinės miškų valdymo praktikos ir intensyvumo, išreikšto CO2 ekvivalentais tonomis per metus, informacija pagal miško tipą ir amžiaus klasę nacionaliniuose miškuose, taip pat turi išlaikyti tą patį energijai gaminti naudojamos ir kietosios biomasės tikslais naudojamos biomasės santykį.
Pagrindimas
Biomasės naudojimas kietosios biomasės (ilgaamžiai produktai) tikslais yra geresnis išteklių naudojimas klimato aspektu, negu biomasės tiesiogiai iš miškų naudojimas energijos tikslais (momentinė oksidacija). Esant tokiam pat naudojimo intensyvumui, bet padidėjus energijai gaminti naudojamos medienos santykiui, bus išskirta daugiau CO2, o tai turėtų neigiamai atsiliepti atskaitos lygiui.

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas	Šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir šalinamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimas į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios informacijos teikimo mechanizmo dalinis keitimas
Nuorodos	COM(2016)0479 – C8-0330/2016 – 2016/0230(COD)
Atsakingas komitetas        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ENVI 12.9.2016
Nuomonę pateikė        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	DEVE 12.9.2016
Nuomonės referentas (-ė)        Paskyrimo data	Florent Marcellesi 30.11.2016
Svarstymas komitete	28.2.2017
Priėmimo data	25.4.2017
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	20 0 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Nirj Deva, Doru-Claudian Frunzulică, Enrique Guerrero Salom, Heidi Hautala, György Hölvényi, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Arne Lietz, Linda McAvan, Norbert Neuser, Vincent Peillon, Cristian Dan Preda, Elly Schlein, Eleftherios Synadinos, Eleni Theocharous, Paavo Väyrynen, Bogdan Brunon Wenta, Anna Záborská, Željana Zovko
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Paul Rübig, Judith Sargentini
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Xabier Benito Ziluaga, Dariusz Rosati

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

20	+
ALDE	Paavo Väyrynen
GUE/NGL	Xabier Benito Ziluaga
NI	Eleftherios Synadinos
PPE	György Hölvényi, Teresa Jiménez-Becerril Barrio, Cristian Dan Preda, Dariusz Rosati, Paul Rübig, Bogdan Brunon Wenta, Željana Zovko, Anna Záborská
S&D	Doru-Claudian Frunzulică, Enrique Guerrero Salom, Arne Lietz, Linda McAvan, Norbert Neuser, Vincent Peillon, Elly Schlein
VERTS/ALE	Heidi Hautala, Judith Sargentini

0	-

2	0
ECR	Nirj Deva, Eleni Theocharous

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ (1.6.2017)

pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir šalinamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios informacijos teikimo mechanizmo
(COM(2016) 0479 – C8-0330/2016 – 2016/0230(COD))

Nuomonės referentė: Marisa Matias

TRUMPAS PAGRINDIMAS

2015 m. gruodžio mėn. vykusioje 21-oje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (JTBKKK) priimtas Paryžiaus susitarimas. Šis susitarimas yra pasaulinės svarbos priemonė siekiant sustiprinti kolektyvinius veiksmus ir paspartinti pasaulinio masto perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų visuomenės, atsparios klimato kaitai. Jis pakeis principą, kuris buvo taikomas pagal 1997 m. Kioto protokolą. Imamasi politinių priemonių, kad būtų pasiektas privalomas ES tikslas – iki 2030 m. ES viduje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti ne mažiau kaip 40 %, palyginti su 1990 m. Susitarime numatytas ilgalaikis tikslas ir nurodoma, kad žemės naudojimo ir miškų indėlis siekiant ilgalaikio klimato kaitos švelninimo tikslo bus lemiamas.

Šio pasiūlymo tikslas – nustatyti, kaip žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) sektorius nuo 2021 m. bus įtrauktas į ES klimato politikos strategiją. Iki šiol ES ir visas jos valstybes nares riboja Kioto protokolas (kuris baigs galioti 2020 m. pabaigoje), nes jos turi užtikrinti, kad LULUCF sektoriuje nebūtų išmetama papildomo išmetamųjų teršalų kiekio. Todėl toliau ES viduje reikia plėtoti LULUCF sektoriaus valdymą.

Nuomonės referentė Komisijos pasiūlymą vertina palankiai. Ji mano, kad tai plataus užmojo pasiūlymas, kuriuo pritariama būtinybei nustatyti griežtesnes apskaitos taisykles, kuriomis siekiama prisidėti prie tikslo iki 2030 m. sumažinti ŠESD kiekį 40 %.

Nuomonės referentė yra susirūpinusi dėl Komisijai neribotam laikotarpiui suteiktų įgaliojimų priimti 3, 5, 8, 10 ir 13 straipsniuose nurodytus deleguotuosius aktus. Nuomonės referentė rekomenduoja sutrumpinti jį iki 5 metų atsižvelgiant į 2021–2025 ir 2026–2030 m. ataskaitų teikimo laikotarpius.

Žemės naudojimas ir miškininkystė turi unikalią galimybę prisidėti prie veiksmingos klimato politikos. Taip yra dėl to, kad sektorius ne tik išmeta šiltnamio efektą sukeliančias dujas, bet ir gali pašalinti CO₂ iš atmosferos. Miškininkystės sektoriaus teikiamas indėlis ir galimybės yra itin svarbūs žiedinės ekonomikos įgyvendinimui.

Šiame pasiūlyme nuomonės referentė aptaria pagrindinius su šia sritimi susijusius klausimus, įeinančius į ITRE komiteto kompetenciją, be kita ko:

a)  lėšų, skiriamų miškotvarkos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai atsižvelgiant į geografinę įvairovę, didinimą;

b)  ES kosmoso programų, tokių kaip programos „Copernicus“ žemės stebėjimo palydovinė sistema, kurios teikia vertingą paramą stebint LULUCF sektoriaus veiklą, naudojimą;

c)  apsirūpinimo maistu saugumą ir biologinę įvairovę;

d)  tarptautinius susitarimus ir ES teisės laikymąsi;

e)  poveikį valstybėms narėms ir ES apskaitos sistemoms;

f)  lankstumo priemones;

g)  ilgaamžius medinius ir ne medinius miškininkystės produktus;

h)  miškų atskaitos lygius.

PAKEITIMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

Pakeitimas     1 Pasiūlymas dėl reglamento 1 a nurodomoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	atsižvelgdami į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,
Pakeitimas     2 Pasiūlymas dėl reglamento 1 b nurodomoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	atsižvelgdami į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo Protokolą (Nr. 2) dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,
Pakeitimas     3 Pasiūlymas dėl reglamento 3 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(3)  2016 m. birželio 10 d. Komisija pateikė pasiūlymą ES ratifikuoti Paryžiaus susitarimą. Šis teisės akto pasiūlymas yra dalis Sąjungos įgyvendinamo įsipareigojimo visos ES mastu sumažinti išmetamą ŠESD kiekį, kuris buvo patvirtintas Sąjungos ir jos valstybių narių numatomame nacionaliniu lygmeniu nustatytame ŠESD mažinimo įsipareigojime, kuris 2015 m. gegužės 6 d. buvo pateiktas Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) sekretoriatui;10	(3)  Paryžiaus susitarimą Taryba ratifikavo 2016 m. spalio 5 d. po Europos Parlamento pritarimo 2016 m. spalio 4 d., ir šis susitarimas įsigaliojo 2016 m. lapkričio 4 d. Šis teisės akto pasiūlymas yra dalis Sąjungos įgyvendinamo įsipareigojimo visos ES mastu sumažinti išmetamą ŠESD kiekį, kuris buvo patvirtintas Sąjungos ir jos valstybių narių numatomame nacionaliniu lygmeniu nustatytame ŠESD mažinimo įsipareigojime, kuris 2015 m. gegužės 6 d. buvo pateiktas Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) sekretoriatui;10
__________________	__________________
10 http://www4.unfccc.int/submissions/indc/Submission%20Pages/submissions.aspx	10 http://www4.unfccc.int/submissions/indc/Submission%20Pages/submissions.aspx
Pakeitimas     4 Pasiūlymas dėl reglamento 4 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(4)  Paryžiaus susitarime, be kita ko, nustatytas ilgalaikis tikslas, atitinkantis siekį užtikrinti, kad pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau siekti, kad jis nebūtų didesnis kaip 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Kad pasiektų šį tikslą, susitarimo šalys vėliau turėtų parengti nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, apie juos pranešti ir juos vykdyti. Paryžiaus susitarimu pakeičiamas 1997 m. Kioto protokolu, kuris po 2020 m. nebebus taikomas, numatytas principas. Paryžiaus susitarime taip pat raginama antroje šio šimtmečio pusėje pasiekti žmogaus veiklos nulemto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio iš šaltinių ir jų šalinimo absorbentais pusiausvyrą ir raginama Šalims imtis veiksmų siekiant išsaugoti ir prireikus pagerinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbentus ir kaupiklius, įskaitant miškus;	(4)  Paryžiaus susitarime, be kita ko, nustatytas ilgalaikis tikslas, atitinkantis siekį užtikrinti, kad pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau siekti, kad jis nebūtų didesnis kaip 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, kuriam pasiekti, kaip teigia mokslininkai, nuo šiol pasaulyje reikia užtikrinti neigiamą teršalų išmetimą, o miškams šioje srityje teks pagrindinis vaidmuo. Kad pasiektų šį tikslą, susitarimo šalys privalo padidinti savo bendras pastangas švelninant klimato kaitą ir apribojant pasaulinį atšilimą. Sąjunga turi toliau būti pavyzdžiu ir padidinti klimato kaitos srityje dedamas pastangas iki tokio lygio, kuris atitinka Paryžiaus susitarimo tikslą. Susitarimo šalys vėliau turėtų parengti nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, apie juos pranešti ir juos vykdyti. Paryžiaus susitarimu pakeičiamas 1997 m. Kioto protokolu, kuris po 2020 m. nebebus taikomas, numatytas principas. Paryžiaus susitarime taip pat raginama antroje šio šimtmečio pusėje pasiekti žmogaus veiklos nulemto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio iš šaltinių ir jų šalinimo absorbentais pusiausvyrą ir raginama Šalims imtis veiksmų siekiant išsaugoti ir prireikus pagerinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbentus ir kaupiklius, įskaitant miškus. Susitarime pabrėžiamas tvarios miškotvarkos vaidmuo siekiant tikslo užtikrinti išmesto ir pašalinto ŠESD kiekio pusiausvyrą ir geriau prisitaikyti prie klimato kaitos;
Pakeitimas     5 Pasiūlymas dėl reglamento 4 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(4a)  šis reglamentas turėtų padėti pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir pasiekti tikslus, nustatytus Paryžiaus susitarime, drauge užtikrinant atitinkamą Sąjungos biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugą, be kita ko, prisitaikymo priemonėmis. Šiuo atžvilgiu turėtų būti užtikrinamas derėjimas su ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, Sprendimu dėl pastangų pasidalijimo, Sąjungos biologinės įvairovės ir miškų strategijomis, Paukščių direktyva ir Buveinių direktyva;
Pakeitimas     6 Pasiūlymas dėl reglamento 6 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(6)  LULUCF sektorius prie klimato kaitos švelninimo gali prisidėti keliais būdais, visų pirma mažinant išmetamą ŠESD kiekį ir išlaikant bei didinant absorbentus ir anglies sankaupas. Norint, kad priemonės, kuriomis siekiama visų pirma padidinti anglies dioksido sekvestraciją, būtų veiksmingos, būtina užtikrinti anglies absorbentų ilgalaikį stabilumą ir pritaikomumą;	(6)  LULUCF sektorius prie klimato kaitos švelninimo gali prisidėti keliais būdais, visų pirma mažinant išmetamą ŠESD kiekį, išlaikant ir didinant absorbentus ir anglies sankaupas, taip pat teikiant ilgaamžes biologines medžiagas, kurios gali veikti kaip laikinos anglies saugyklos ir anglies pakaitalai. Norint, kad priemonės, kuriomis siekiama visų pirma padidinti anglies dioksido sekvestraciją, būtų veiksmingos, būtina užtikrinti anglies absorbentų ilgalaikį stabilumą ir pritaikomumą. Ilguoju laikotarpiu tvarios miškotvarkos strategija, kuria siekiama išlaikyti arba padidinti anglies sankaupas miškuose, tuo pačiu paruošiant tvarų metinį iš miško gaunamų medžiagų kiekį, bus sukurta didžiausia ilgalaikė poveikio švelninimo nauda;
Pakeitimas     7 Pasiūlymas dėl reglamento 6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(6a)  teikiant pirmenybę klimato kaitos mokslinių tyrimų finansavimui padidėtų LULUCF sektoriaus vaidmuo švelninant klimato kaitą ir prisitaikant prie jos. Visų pirma 2021–2028 m. numatytos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos skatinimas LULUCF sektoriuje padėtų, be kita ko, pagilinti ir skleisti mokslo ir vietos bendruomenių žinias apie sektoriaus veiklos rezultatus, paspartinti tvarias inovacijas, paskatinti perėjimą į skaitmeninį amžių, modernizuoti mokymą ir švietimą, sustiprinti LULUCF sektoriaus atsparumą ir stebėti biologinę įvairovę bei žmogaus veiklą;
Pakeitimas     8 Pasiūlymas dėl reglamento 7 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(7)  Europos Parlamento ir Tarybos sprendime 529/2013/EB11 visų pirma išdėstytos LULUCF sektoriuje išmetamam ir pašalinamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui taikomos apskaitos taisyklės ir taip juo prisidedama prie politikos, kuria siekiama LULUCF sektorių įtraukti į Sąjungos įsipareigojimą mažinti išmetamą ŠESD kiekį, formavimo. Šis reglamentas turėtų būti paremtas esamomis apskaitos taisyklėmis, jas atnaujinant ir patobulinant 2021–2030 m. laikotarpiu. Jame turėtų būti nustatyti valstybių narių įpareigojimai įgyvendinti tas apskaitos taisykles ir pareiga užtikrinti, kad visame LULUCF sektoriuje nesusidarytų grynojo išmetamųjų teršalų kiekio. Jame neturėtų būti nustatomi jokie privačių subjektų įpareigojimai apskaitos ar ataskaitų teikimo srityje;	(7)  Europos Parlamento ir Tarybos sprendime 529/2013/EB11 visų pirma išdėstytos LULUCF sektoriuje išmetamam ir pašalinamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui taikomos apskaitos taisyklės ir taip juo prisidedama prie politikos, kuria siekiama LULUCF sektorių įtraukti į Sąjungos įsipareigojimą mažinti išmetamą ŠESD kiekį, formavimo. Šis reglamentas turėtų būti paremtas esamomis apskaitos taisyklėmis, jas atnaujinant ir patobulinant 2021–2030 m. laikotarpiu. Jame būtinai turėtų būti nustatyti valstybių narių įpareigojimai įgyvendinti tas apskaitos taisykles ir pareiga užtikrinti, kad visame LULUCF sektoriuje nesusidarytų grynojo išmetamųjų teršalų kiekio. Jame neturėtų būti nustatomi jokie privačių subjektų įpareigojimai apskaitos ar ataskaitų teikimo srityje, ir būtina, kad valstybės narės nenustatytų tokių įpareigojimų šio reglamento įgyvendinimo metu;
_________________	_________________
11 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 529/2013/ES dėl naudojant žemę, keičiant žemės naudojimą ir vykdant miškininkystės veiklą išmetamo ir absorbuojamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos taisyklių ir informacijos apie su šia veikla susijusius veiksmus (OL L 165, 2013 6 18, p. 80).	11 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 529/2013/ES dėl naudojant žemę, keičiant žemės naudojimą ir vykdant miškininkystės veiklą išmetamo ir absorbuojamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitos taisyklių ir informacijos apie su šia veikla susijusius veiksmus (OL L 165, 2013 6 18, p. 80).
Pagrindimas
Tai pirmas kartas, kai LULUCF taisyklės įtraukiamos į ES klimato programą kartu su teisiniais įpareigojimais. Svarbu pakartotinai užtikrinti privačius subjektus, kad administraciniu požiūriu pasiūlymas jiems neturės neigiamų pasekmių. Todėl taip pat svarbu, kad valstybės narės dėtų visas pastangas ir neužkrautų papildomos naštos privatiems subjektams.
Pakeitimas     9 Pasiūlymas dėl reglamento 8 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(8)  siekiant nustatyti tikslią išmetamo ir pašalinamo ŠESD kiekio apskaitą remiantis 2006 m. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) gairėmis dėl nacionalinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitų (toliau – TKKK gairės), turėtų būti naudojamos kasmet pagal Reglamentą (ES) Nr. 525/2013 teikiamos žemės naudojimo kategorijų ir žemės naudojimo kategorijų keitimo vertės, taip supaprastinant pagal JTBKKK ir Kioto protokolą taikomus metodus. Žemei, kurios naudojimo kategorija keičiama į kitą žemės naudojimo kategoriją, turėtų būti taikomas 20 metų (pagal TKKK gairėse numatytąją vertę) pereinamasis perkėlimo į tą kategoriją laikotarpis;	(8)  siekiant nustatyti tikslią išmetamo ir pašalinamo ŠESD kiekio apskaitą remiantis 2006 m. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) gairėmis dėl nacionalinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitų (toliau – TKKK gairės), turėtų būti naudojamos kasmet pagal Reglamentą (ES) Nr. 525/2013 teikiamos žemės naudojimo kategorijų ir žemės naudojimo kategorijų keitimo vertės, taip supaprastinant pagal JTBKKK ir Kioto protokolą taikomus metodus. Žemei, kurios naudojimo kategorija keičiama į kitą žemės naudojimo kategoriją, turėtų būti taikomas 20 metų (pagal TKKK gairėse numatytąją vertę) pereinamasis perkėlimo į tą kategoriją laikotarpis. Tačiau, atsižvelgiant į valstybėse narėse vyraujančias skirtingas gamtines ir ekologines aplinkybes, visų pirma dėl įvairių geografinių ir klimato sąlygų, kurios turi įtakos faktinei pereinamųjų laikotarpių trukmei keičiantis anglies sankaupoms, turi būti numatytos nuo numatytosios vertės nukrypti leidžiančios nuostatos, pateisinamos pagal TKKK gaires;
Pakeitimas     10 Pasiūlymas dėl reglamento 9 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(9)  dėl miško žemės veiklos išmetamas ir pašalinamas ŠESD kiekis priklauso nuo įvairių gamtinių sąlygų, amžiaus klasių struktūros, taip pat ankstesnės ir dabartinės tvarkymo praktikos. Naudojant bazinius metus nebūtų įmanoma atsižvelgti į tuos veiksnius ir į su tuo susijusį ciklišką poveikį išmetamam ir pašalinamam ŠESD kiekiui arba jo kasmetiniam svyravimui. Siekiant, kad apskaitai neturėtų poveikio gamtiniai ir konkrečioms šalims būdingi ypatumai, atitinkamose apskaitos taisyklėse turėtų būti numatyta taikyti orientacinius lygius. Nesant tarptautinės peržiūros pagal JTBKKK ir Kioto protokolą, reikėtų sukurti peržiūros procedūrą, siekiant užtikrinti skaidrumą ir pagerinti apskaitos kokybę šioje kategorijoje;	(9)  dėl miško žemės veiklos išmetamas ir pašalinamas ŠESD kiekis priklauso nuo įvairių gamtinių sąlygų, amžiaus klasių struktūros, taip pat ankstesnės ir dabartinės tvarkymo praktikos, ir į šiuos valstybių narių skirtumus būtina atsižvelgti. Naudojant bazinius metus nebūtų įmanoma atsižvelgti į tuos veiksnius ir į su tuo susijusį ciklišką poveikį išmetamam ir pašalinamam ŠESD kiekiui arba jo kasmetiniam svyravimui. Siekiant, kad apskaitai neturėtų poveikio gamtiniai ir konkrečioms šalims būdingi ypatumai, atitinkamose apskaitos taisyklėse turėtų būti numatyta taikyti orientacinius lygius. Nesant tarptautinės peržiūros pagal JTBKKK ir Kioto protokolą, reikėtų sukurti peržiūros procedūrą, siekiant užtikrinti skaidrumą ir pagerinti apskaitos kokybę šioje kategorijoje;
Pakeitimas     11 Pasiūlymas dėl reglamento 10 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(10)  kai Komisija, peržiūrėdama nacionalinius miškininkystės apskaitos planus, nusprendžia į pagalbą pasitelkti ekspertų peržiūros grupę pagal Komisijos sprendimą (C(2016)3301), ji turėtų remtis ekspertų peržiūros pagal JTBKKK gerąja praktika ir patirtimi, be kita ko, kiek tai susiję su nacionalinių ekspertų dalyvavimu ir rekomendacijomis, ir iš valstybių narių atrinkti pakankamą skaičių ekspertų;	(10)  jeigu ir tol, kol Komisija, peržiūrėdama nacionalinius miškininkystės apskaitos planus, nusprendžia į pagalbą pasitelkti ekspertų peržiūros grupę pagal Komisijos sprendimą (C(2016)3301), ji turėtų remtis ekspertų peržiūros pagal JTBKKK gerąja praktika ir patirtimi, be kita ko, kiek tai susiję su nacionalinių ekspertų dalyvavimu ir rekomendacijomis, ir iš valstybių narių atrinkti pakankamą skaičių ekspertų;
Pakeitimas     12 Pasiūlymas dėl reglamento 11 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(11)  tarptautiniu mastu suderintose TKKK gairėse nustatyta, kad deginant biomasę išmestus išmetamuosius teršalus į energetikos sektoriaus apskaitą galima įtraukti nulinės vertės, su sąlyga, kad jie įtraukiami į LULUCF sektoriaus apskaitą. Europos Sąjungoje ŠESD kiekis, išmetamas deginant biomasę, į apskaitą įtraukiamas nulinės vertės pagal Reglamento (ES) Nr. 601/2012 38 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 525/2013 nuostatas, taigi derėjimas su TKKK gairėmis būtų užtikrintas tik tuo atveju, jei šie išmetamieji teršalai būtų tiksliai apskaitomi pagal šį reglamentą;	(11)  tarptautiniu mastu suderintose TKKK gairėse nustatyta, kad deginant biomasę išmestus išmetamuosius teršalus į energetikos sektoriaus apskaitą galima įtraukti nulinės vertės, su sąlyga, kad jie įtraukiami į LULUCF sektoriaus apskaitą. Europos Sąjungos sistemoje ŠESD kiekis, išmetamas deginant biomasę, į apskaitą įtraukiamas nulinės vertės pagal Reglamento (ES) Nr. 601/2012 38 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 525/2013 nuostatas, taigi derėjimas su TKKK gairėmis būtų užtikrintas tik tuo atveju, jei šie išmetamieji teršalai būtų tiksliai apskaitomi pagal šį reglamentą. Šiame reglamente nustatytomis apskaitos taisyklėmis neturėtų būti kliudoma naudoti tvarios biomasės energetikos sektoriuje apskaitant išmetamuosius teršalus LULUCF sektoriuje;
Pakeitimas     13 Pasiūlymas dėl reglamento 12 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(12)  padidinus tausų nukirsto medžio produktų naudojimą galima gerokai apriboti į atmosferą išmetamų ŠESD kiekį ir padidinti jų pašalinimą iš atmosferos. Siekiant skatinti daugiau naudoti ilgu gyvavimo ciklu pasižyminčius nukirsto medžio produktus, apskaitos taisyklėmis turėtų būti užtikrinta, kad valstybių narių apskaitoje būtų tiksliai atspindėti nukirsto medžio produktų anglies absorbento pokyčiai, kai jie vyksta. Komisija turėtų pateikti gaires dėl metodinių klausimų, susijusių su nukirsto medžio produktams taikoma apskaita;	(12)  padidinus tausų nukirsto medžio produktų naudojimą galima gerokai apriboti į atmosferą išmetamų ŠESD kiekį ir padidinti jų pašalinimą iš atmosferos. Siekiant skatinti daugiau naudoti ilgu gyvavimo ciklu pasižyminčius nukirsto medžio produktus, apskaitos taisyklėmis turėtų būti užtikrinta, kad valstybių narių apskaitoje būtų tiksliai atspindėti nukirsto medžio produktų anglies absorbento pokyčiai, kai jie vyksta. Siekiant toliau skatinti ir įtraukti teigiamą pakeitimo poveikį, Komisija, priimdama deleguotuosius aktus, turėtų įtraukti daugiau produktų į nukirsto medžio produktų skaičiavimus. Komisija turėtų pateikti gaires dėl metodinių klausimų, susijusių su nukirsto medžio produktams taikoma apskaita;
Pakeitimas     14 Pasiūlymas dėl reglamento 13 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(13)  natūralūs trikdžiai, kurių valstybė narė negali kontroliuoti ir kuriems ji negali daryti esminės įtakos, pavyzdžiui, gaisrai, vabzdžiai ir ligos, ekstremalios oro sąlygos ir geologiniai trikdžiai, gali sukelti laikiną ŠESD išmetimą LULUCF sektoriuje arba gali nulemti anksčiau pašalintų ŠESD kiekių grąžinimą į atmosferą. Kadangi tokį grįžtamąjį procesą gali lemti ir valdymo sprendimai, pavyzdžiui, sprendimai kirsti arba sodinti medžius, šiuo reglamentu turėtų būti užtikrinta, kad dėl žmogaus veiklos į atmosferą grąžinti anksčiau pašalinti ŠESD kiekiai visada būtų tiksliai atspindėti LULUCF apskaitoje. Be to, šiame reglamente valstybėms narėms turėtų būti suteikta ribota galimybė į LULUCF apskaitą neįtraukti dėl trikdžių, kurių valstybės narės nepajėgios kontroliuoti, išmesto ŠESD kiekio. Tačiau valstybės narės tas nuostatas turėtų taikyti taip, kad į apskaitą nebūtų nepagrįstai neįtraukiami tam tikri duomenys;	(13)  natūralūs trikdžiai, kurių valstybė narė negali kontroliuoti ir kuriems ji negali daryti esminės įtakos, pavyzdžiui, gaisrai, vabzdžiai ir ligos, ekstremalios oro sąlygos ir geologiniai trikdžiai, gali sukelti laikiną ŠESD išmetimą LULUCF sektoriuje arba gali nulemti anksčiau pašalintų ŠESD kiekių grąžinimą į atmosferą. Atsižvelgiant į tai, kad tokį grįžtamąjį procesą gali lemti ir valdymo sprendimai, pavyzdžiui, sprendimai kirsti arba sodinti medžius, šiuo reglamentu turėtų būti užtikrinta, kad dėl žmogaus veiklos į atmosferą grąžinti anksčiau pašalinti ŠESD kiekiai visada būtų tiksliai atspindėti LULUCF apskaitoje. Be to, šiame reglamente valstybėms narėms turėtų būti suteikta ribota galimybė į LULUCF apskaitą neįtraukti dėl trikdžių, kurių valstybės narės nepajėgios kontroliuoti, išmesto ŠESD kiekio. Tačiau valstybės narės tas nuostatas turėtų taikyti taip, kad į apskaitą nebūtų nepagrįstai neįtraukiami tam tikri duomenys arba valstybės narės atgrasomos nuo prevencinių veiksmų, pavyzdžiui, investicijų, kuriomis siekiama sumažinti natūralių trikdžių pasireiškimo riziką;
Pakeitimas     15 Pasiūlymas dėl reglamento 15 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(15)  siekiant užtikrinti, kad ataskaitų apie išmetamą ir pašalinamą ŠESD kiekį ir kitą informaciją, kurios reikia valstybės narės įsipareigojimų laikymuisi įvertinti, teikimas ir tikrinimas vyktų veiksmingai, skaidriai ir ekonomiškai efektyviai, ataskaitų teikimo reikalavimai pagal šį reglamentą turėtų būti įtraukti į Reglamentą (ES) Nr. 525/2013, ir atitikties patikrose pagal šį reglamentą į tas ataskaitas turėtų būti atsižvelgta. Todėl Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas. Šios nuostatos gali būti dar labiau supaprastintos siekiant atsižvelgti į atitinkamus pakeitimus, susijusius su integruotu energetikos sąjungos valdymu, dėl kurio Komisijos darbo programoje numatyta pateikti pasiūlymą iki 2016 m. pabaigos;	(15)  siekiant užtikrinti ir pasiekti, kad ataskaitų apie išmetamą ir pašalinamą ŠESD kiekį ir kitą informaciją, kurios reikia valstybės narės įsipareigojimų laikymuisi įvertinti, teikimas ir tikrinimas vyktų veiksmingai, skaidriai ir ekonomiškai efektyviai, ataskaitų teikimo reikalavimai pagal šį reglamentą turėtų būti įtraukti į Reglamentą (ES) Nr. 525/2013, ir atitikties patikrose pagal šį reglamentą į tas ataskaitas turėtų būti atsižvelgta. Todėl Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas. Šios nuostatos gali būti dar labiau supaprastintos siekiant atsižvelgti į atitinkamus pakeitimus, susijusius su integruotu energetikos sąjungos valdymu, dėl kurio Komisijos darbo programoje numatyta pateikti pasiūlymą iki 2016 m. pabaigos;
Pakeitimas     16 Pasiūlymas dėl reglamento 15 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(15a)  pagal JTBKKK Sąjunga ir jos valstybės narės yra įsipareigojusios, naudodamos palyginamą metodiką, dėl kurios susitarė Šalių konferencija, sudaryti, reguliariai atnaujinti, skelbti ir Šalių konferencijai teikti dėl žmogaus veiklos iš atskirų šaltinių išmetamo ir absorbuojamo viso ŠESD kiekio nacionalinės apskaitos ataskaitas. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitos labai svarbios siekiant stebėti, kaip įgyvendinamas priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo aspektas, ir įvertinti klimato srities teisės aktų vykdymą. Valstybių narių įsipareigojimai rengti ir administruoti nacionalines apskaitos ataskaitas yra nustatyti reglamente (dėl energetikos sąjungos valdymo, COM(2016) 759);
Pakeitimas     17 Pasiūlymas dėl reglamento 16 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(16)  Europos aplinkos agentūra prireikus turėtų padėti Komisijai, kiek tai atitinka jos metinę darbo programą, nustatyti metinių ataskaitų apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir šalinimą sistemą, vertinti politikos ir priemonių bei nacionalinių prognozių informaciją, vertinti planuojamas papildomas politikos kryptis ir priemones bei padėti Komisijai pagal šį reglamentą vykdyti atitikties patikras;	(16)  Europos aplinkos agentūra (EAA) prireikus privalėtų padėti Komisijai, kiek tai atitinka jos metinę darbo programą, nustatyti metinių ataskaitų apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir šalinimą sistemą, vertinti politikos ir priemonių bei nacionalinių prognozių informaciją, vertinti planuojamas papildomas politikos kryptis ir priemones bei padėti Komisijai pagal šį reglamentą vykdyti atitikties patikras;
Pakeitimas     18 Pasiūlymas dėl reglamento 17 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(17)  siekiant palengvinti duomenų rinkimą ir pagerinti metodiką, žemės naudojimas turėtų būti apskaitomas ir teikiamos ataskaitos naudojant kiekvieno žemės ploto geografinio atsekamumo sistemą, atitinkančią nacionalines ir ES duomenų rinkimo sistemas. Reikia kuo geriau išnaudoti esamas Sąjungos ir valstybių narių programas, įskaitant Statistinių duomenų apie žemės dangą ir žemės naudojimą rinkimo sistemą (LUCAS, angl. Land Use Cover Area Frame Survey) ir Europos Žemės stebėsenos programą „Copernicus“ duomenims rinkti. Duomenų tvarkymas, įskaitant keitimąsi jais pakartotiniam naudojimui ataskaitose ir sklaidai, turėtų atitikti 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/2/EB, sukuriančią Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą, nuostatas;	(17)  siekiant palengvinti duomenų rinkimą ir pagerinti metodiką, žemės naudojimas turėtų būti tiksliai apskaitomas ir teikiamos ataskaitos naudojant kiekvieno žemės ploto geografinio atsekamumo sistemą, atitinkančią nacionalines ir ES duomenų rinkimo sistemas. Reikia kuo geriau išnaudoti esamas Sąjungos ir valstybių narių programas, įskaitant Statistinių duomenų apie žemės dangą ir žemės naudojimą rinkimo sistemą (LUCAS, angl. Land Use Cover Area Frame Survey), Europos Žemės stebėsenos, ypač stebėsenos per „Sentinel 2“, programą „Copernicus“ duomenims rinkti, taip pat Europos palydovinės navigacijos sistemas „Galileo“ ir EGNOS, kurios gali būti naudojamos kaip pagalbinės priemonės stebint žemės naudojimą. Duomenų tvarkymas, įskaitant keitimąsi jais pakartotiniam naudojimui ataskaitose ir sklaidai, turėtų atitikti 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/2/EB, sukuriančią Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą, nuostatas;
Pakeitimas     19 Pasiūlymas dėl reglamento 18 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(18)  siekiant tinkamai apskaityti sandorius pagal šį reglamentą, įskaitant naudojimąsi lankstumo priemonėmis, ir atlikti atitikties atsekamumo patikras, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti aktus, susijusius su apibrėžčių, verčių, šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir anglies absorbentų sąrašų techniniu suderinimu, orientacinių lygių atnaujinimu, sandorių apskaita ir metodikos bei informacijos reikalavimų peržiūra. Šios priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į Komisijos reglamento Nr. 389/2013, kuriuo įsteigiamas Sąjungos registras, nuostatas. Būtinos nuostatos turėtų būti įtrauktos į vieną teisinį dokumentą, kuriame būtų sujungtos apskaitos nuostatos pagal Direktyvą 2003/87/EB, Reglamentą (ES) Nr. 525/2013, Reglamentą [], kuriuo valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir šį reglamentą. Itin svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, be kita ko, su ekspertais, ir kad tos konsultacijos vyktų vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;	(18)  siekiant tinkamai apskaityti sandorius pagal šį reglamentą, įskaitant naudojimąsi lankstumo priemonėmis, ir atlikti atitikties atsekamumo patikras, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį priimti aktus, susijusius su apibrėžčių, verčių, šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir anglies absorbentų sąrašų techniniu suderinimu, orientacinių lygių atnaujinimu, sandorių apskaita ir metodikos bei informacijos reikalavimų peržiūra. Šios priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į Komisijos reglamento Nr. 389/2013, kuriuo įsteigiamas Sąjungos registras, nuostatas. Būtinos nuostatos turėtų būti įtrauktos į vieną teisinį dokumentą, kuriame būtų sujungtos apskaitos nuostatos pagal Direktyvą 2003/87/EB, Reglamentą (ES) Nr. 525/2013, Reglamentą [], kuriuo valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir šį reglamentą. Itin svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, be kita ko, su ekspertais, ir kad tos konsultacijos vyktų vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
Pakeitimas     20 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Pagrindinis šio reglamento tikslas – padėti laikytis visuotinio įsipareigojimo, kad temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 2°C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau stengtis apriboti atšilimą iki 1,5°C.
Pakeitimas     21 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 dalies e a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ea)  tvarkomos šlapžemės: žemė, kuri pagal savo naudojimą deklaruojama kaip šlapžemė, kuri lieka šlapžeme, ir gyvenvietė bei kita žemė, paversta šlapžeme, ir šlapžemė, paversta gyvenviete bei kita žeme;
Pakeitimas     22 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2.  Valstybė narė gali nuspręsti įtraukti tvarkomą šlapžemę, apibrėžiamą kaip žemė, kurios naudojimas pranešamas kaip šlapžemė, kuri lieka šlapžeme, ir gyvenvietę bei kitą žemę, paverstą šlapžeme, ir šlapžemę, paverstą gyvenviete ir kita žeme, į savo įsipareigojimą pagal 4 straipsnį. Jei valstybė narė pasirenka šią galimybę, ji apskaito tvarkomoje šlapžemėje išmetamą ir pašalinamą ŠESD kiekį pagal šį reglamentą	2.  Valstybės narės, kurios ... [įsigaliojimo data] neturi specialios tvarkomų šlapžemių apskaitos kategorijos, nuo ... [įsigaliojimo data] gali pasinaudoti penkerių metų pereinamuoju laikotarpiu, kad surinktų patikimus ir skaidrius duomenis apie tvarkomas šlapžemes ir pradėtų taikyti ataskaitų teikimo sistemą pagal šį reglamentą. Duomenų ir ataskaitų teikimo sistemos tinkamumas įvertinamas atliekant 12 straipsnyje nurodytą atitikties tikrinimą.
Pakeitimas     23 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 2 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2a.  Apskaitydamos mišku apželdintą žemę ir tvarkomą miško žemę, valstybės narės pagal 9 straipsnį įtraukia apskaitos kategoriją, susijusią su nukirsto medžio produktais.
Pakeitimas     24 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 14 straipsnį siekiant priderinti 1 dalyje nurodytas apibrėžtis prie mokslo pokyčių arba technikos pažangos ir užtikrinti šių apibrėžčių ir atitinkamų 2006 m. TKKK gairėse dėl nacionalinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitų (TKKK gairės) pateiktų apibrėžčių bet kokių pakeitimų nuoseklumą.	2.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 14 straipsnį siekiant priderinti 1 dalyje nurodytas apibrėžtis prie mokslo pokyčių arba technikos pažangos ir užtikrinti šių apibrėžčių ir atitinkamų 2006 m. TKKK gairėse dėl nacionalinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitų ir visose atitinkamose papildomose TKKK gairėse (TKKK gairės) pateiktų apibrėžčių bet kokių pakeitimų nuoseklumą.
Pakeitimas     25 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 1 pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Atsižvelgiant į 11 straipsnyje numatytas lankstumo priemones 2021–2025 m. ir 2026–2030 m. laikotarpiais kiekviena valstybė narė užtikrina, kad išmetamas ŠESD kiekis neviršytų pašalinamo ŠESD kiekio, apskaičiuoto kaip viso jų teritorijoje išmetamo ir pašalinamo ŠESD kiekio visose 2 straipsnyje nurodytose žemės apskaitos kategorijose, apskaitomo pagal šį reglamentą, suma.	Atsižvelgiant į 11 straipsnyje numatytas lankstumo priemones 2021–2025 m. ir 2026–2030 m. laikotarpiais valstybės narės kaip minimalųjį standartą užtikrina, kad išmetamas ŠESD kiekis neviršytų pašalinamo ŠESD kiekio, apskaičiuoto kaip viso jų teritorijoje išmetamo ir pašalinamo ŠESD kiekio visose 2 straipsnyje nurodytose žemės apskaitos kategorijose, apskaitomo pagal šį reglamentą, suma.
Pakeitimas     26 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Siekdamos įvykdyti Sąjungos ilgalaikius įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, valstybės narės pateikia Komisijai Reglamente [dėl energetikos sąjungos valdymo, COM(2016) 759] nustatytą procedūrą atitinkantį veiksmų planą, kuriame nustato ilgalaikius tikslus didinti pašalinamą kiekį, anglies sankaupas ir tvarios miškotvarkos mastą.
Pakeitimas     27 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 1 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	1a.  Rengdamos nacionalines ataskaitas, valstybės narės užtikrina, kad žemės naudojimo veikla derėtų su Sąjungos biologinės įvairovės ir miškų strategijomis.
Pakeitimas     28 Pasiūlymas dėl reglamento 6 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2.  Nukrypstant nuo įpareigojimo taikyti 5 straipsnio 3 dalyje nustatytą numatytąją vertę, valstybė narė gali pasėlių žemę, pievą, šlapžemę, gyvenvietes ir kitą žemę perkelti iš tokios žemės, paverstos miško žeme, kategorijos į miško žemės, liekančios miško žeme 30 metų nuo pavertimo dienos, kategoriją.	2.  Nukrypstant nuo įpareigojimo taikyti 5 straipsnio 3 dalyje nustatytą numatytąją vertę, valstybė narė gali pasėlių žemę, pievą, šlapžemę, gyvenvietes ir kitą žemę perkelti iš tokios žemės, paverstos miško žeme, kategorijos į miško žemės, liekančios miško žeme 30 metų nuo pavertimo dienos, kategoriją. Sprendimas leisti taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą turi būti paremtas TKKK gairėmis ir patvirtintas pagal 8 straipsnio 5 dalį įsteigtos mokslo srities ekspertų peržiūros grupės.
Pakeitimas     29 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 4 pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4.  Valstybės narės, kurios nusprendė į savo įsipareigojimus pagal 2 straipsnį įtraukti tvarkomą šlapžemę, į apskaitą įtraukia ŠESD kiekį, kuris išmetamas ir pašalinamas tvarkomoje šlapžemėje ir kuris apskaičiuojamas kaip 2021–2025 m. ir (arba) 2026–2030 m. laikotarpiais išmestas ir pašalintas ŠESD kiekis, atėmus vertę, gautą valstybės narės vidutinį metinį tvarkomoje šlapžemėje išmestą ir pašalintą ŠESD kiekį 2005–2007 m. baziniu laikotarpiu padauginus iš penkių.	4.  Valstybės narės į apskaitą įtraukia ŠESD kiekį, kuris išmetamas ir pašalinamas tvarkomoje šlapžemėje ir kuris apskaičiuojamas kaip 2021–2025 m. ir (arba) 2026–2030 m. laikotarpiais išmestas ir pašalintas ŠESD kiekis, atėmus vertę, gautą valstybės narės vidutinį metinį tvarkomoje šlapžemėje išmestą ir pašalintą ŠESD kiekį 2005–2007 m. baziniu laikotarpiu padauginus iš penkių.
Pakeitimas     30 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Valstybės narės nustato naują miškų atskaitos lygį remdamosi IV priedo A skirsnyje nustatytais kriterijais. Jos iki 2018 m. gruodžio 31 d. 2021–2025 m. laikotarpiui ir iki 2023 m. birželio 30 d. 2026–2030 m. laikotarpiui pateikia Komisijai nacionalinį miškininkystės apskaitos planą, kuriame nurodomas naujas miškų atskaitos lygis.	Valstybės narės nustato naują miškų atskaitos lygį remdamosi IV priedo A skirsnyje nustatytais kriterijais. Jos iki 2018 m. gruodžio 31 d. 2021–2025 m. laikotarpiui ir iki 2023 m. birželio 30 d. 2026–2030 m. laikotarpiui pateikia Komisijai nacionalinį miškininkystės apskaitos planą, kuriame nurodomas naujas miškų atskaitos lygis. Valstybių narių prašymu Komisija teikia gaires ir techninę pagalbą.
Pakeitimas     31 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Nacionaliniame miškininkystės apskaitos plane turi būti pateikti visi IV priedo B skirsnyje išvardyti elementai ir nurodytas siūlomas naujas miškų atskaitos lygis, pagrįstas 1990–2009 m. registruota dabartinės miškų valdymo praktikos ir intensyvumo, išreikšto CO2 ekvivalentais tonomis per metus, informacija pagal miško tipą ir amžiaus klasę nacionaliniuose miškuose.	Nacionaliniame miškininkystės apskaitos plane turi būti pateikti visi IV priedo B skirsnyje išvardyti elementai ir nurodytas siūlomas naujas miškų atskaitos lygis, pagrįstas iki 2017 m. (2021–2025 m. laikotarpiui) ir iki 2022 m. (2026–2030 m. laikotarpiui) registruota dabartinės miškų valdymo praktikos, išreikštos CO2 ekvivalentais tonomis per metus, informacija pagal miško tipą ir amžiaus klasę nacionaliniuose miškuose.
Pakeitimas     32 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 3 dalies 3 pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Nacionalinis miškininkystės apskaitos planas skelbiamas viešai ir dėl jo turi būti konsultuojamasi su visuomene.	Nacionalinis miškininkystės apskaitos planas skelbiamas viešai, taip pat ir internete, ir dėl jo turi būti konsultuojamasi su visuomene.
Pakeitimas     33 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 4 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4.  Valstybės narės turi įrodyti, kad metodai, naudoti miškų atskaitos lygiui nacionaliniame miškininkystės apskaitos plane nustatyti, ir tvarkomo miško žemei apskaityti naudoti metodai ir duomenys yra nuoseklūs. Prireikus, kad būtų užtikrintas nuoseklumas, ne vėliau kaip iki 2021–2025 m. arba 2026–2030 m. laikotarpio pabaigos valstybė narė Komisijai pateikia savo atskaitos lygio technines pataisas.	4.  Valstybės narės turi įrodyti, kad metodai, naudoti miškų atskaitos lygiui nacionaliniame miškininkystės apskaitos plane nustatyti, ir tvarkomo miško žemei apskaityti naudoti metodai ir duomenys yra nuoseklūs. Naudojami duomenys turi būti naujausi patikrinti žemės naudojimo ir miškų sąlygų apskaitos duomenys. Prireikus, kad būtų užtikrintas nuoseklumas ir pranešta apie teigiamus tvarios miškotvarkos politikos, kuri buvo vykdoma atskaitos lygio nustatymo metu, rezultatus, ne vėliau kaip iki 2021–2025 m. arba 2026–2030 m. laikotarpio pabaigos valstybė narė Komisijai pateikia savo atskaitos lygio technines pataisas.
Pakeitimas     34 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 5 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
5.  Komisija peržiūri nacionalinius miškininkystės apskaitos planus ir technines pataisas ir įvertina, kiek siūlomi nauji ar pataisyti miškų atskaitos lygiai buvo nustatyti pagal 3 ir 4 dalyse bei 5 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus ir reikalavimus. Tiek, kiek yra būtina siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi 3 ir 4 dalyse bei 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų ir reikalavimų, Komisija gali perskaičiuoti siūlomus naujus ar pataisytus miškų atskaitos lygius.	5.  Peržiūros grupė, kurią sudaro atrinkti Komisijos ir valstybių narių ekspertai, peržiūri nacionalinius miškininkystės apskaitos planus ir technines pataisas ir įvertina, kiek siūlomi nauji ar pataisyti miškų atskaitos lygiai buvo nustatyti pagal 3 ir 4 dalyse bei 5 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus ir reikalavimus. Valstybės narės pateikia peržiūros grupei visus duomenis ir informaciją, kurie reikalingi peržiūrai ir vertinimui atlikti. Tiek, kiek yra būtina siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi 3 ir 4 dalyse bei 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų ir reikalavimų, atitinkama valstybė narė perskaičiuoja siūlomus naujus ar pataisytus miškų atskaitos lygius. Siekdama daugiau skaidrumo, Komisija parengia apibendrinamąją ataskaitą su rekomendacijomis ir ją viešai paskelbia, taip pat ir internete.
Pakeitimas     35 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 6 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
6.  Komisija priima deleguotuosius aktus pagal 14 straipsnį, siekdama pagal peržiūrą, atliktą pagal 5 dalį, iš dalies pakeisti II priedą, kad būtų atnaujinti valstybės narės miškų atskaitos lygiai pagal pateiktus nacionalinius miškininkystės apskaitos planus arba technines pataisas ir atsižvelgiant į vykdant peržiūrą bet kokius atliktus perskaičiavimus. Iki deleguotojo akto įsigaliojimo valstybės narės miškų atskaitos lygiai, kaip nurodyta II priede, toliau taikomi 2021–2025 m. ir (arba) 2026–2030 m. laikotarpiams.	6.  Komisija priima deleguotuosius aktus pagal 14 straipsnį, siekdama pagal peržiūrą, atliktą pagal 5 dalį, iš dalies pakeisti II priedą, kad būtų atnaujinti valstybės narės miškų atskaitos lygiai pagal pateiktus nacionalinius miškininkystės apskaitos planus arba technines pataisas ir atsižvelgiant į vykdant peržiūrą bet kokius atliktus perskaičiavimus. Pirmasis iš šių deleguotųjų aktų, kuris turi būti grindžiamas valstybių narių pagal 3 dalį pateikta informacija, priimamas ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d. Iki deleguotojo akto įsigaliojimo valstybės narės miškų atskaitos lygiai, kaip nurodyta II priede, toliau taikomi 2021–2025 m. ir (arba) 2026–2030 m. laikotarpiams.
Pakeitimas     36 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 1 pastraipos įžanginė dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Su nukirsto medžio produktais susijusioje pagal 6 straipsnio 1 dalį ir 8 straipsnio 1 dalį vedamoje apskaitoje valstybės narės, naudodamosi V priede nustatyta pirmojo laipsnio irimo funkcija, metodika ir numatytosiomis pusėjimo vertėmis, nurodo dėl pokyčių nukirsto medžio produktų, kurie priskiriami prie toliau nurodytų kategorijų, anglies absorbente išmestą ir pašalintą ŠESD kiekį:	Valstybės narės, naudodamosi V priede nustatyta pirmojo laipsnio irimo funkcija, metodika ir numatytosiomis pusėjimo vertėmis, apskaito dėl pokyčių nukirsto medžio produktų, kurie priskiriami prie toliau nurodytų kategorijų, anglies absorbente išmestą ir pašalintą ŠESD kiekį:
Pakeitimas     37 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Komisija iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima deleguotąjį aktą pagal 14 straipsnį, kad atnaujintų nukirsto medžio produktų kategorijas, įtraukdama papildomus produktus, kurie turi teigiamą pakeitimo poveikį, atsižvelgdama į valstybių narių informaciją apie konkrečioje šalyje taikomas pakategores. Atnaujinama remiantis TKKK gairėmis ir užtikrinant Sąjungos LULUCF apskaitos aplinkosauginį naudingumą.
Pakeitimas     38 Pasiūlymas dėl reglamento 11 straipsnio 5 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	5a.  Šiame straipsnyje nustatyto lankstumo mechanizmo poveikio vertinimas įtraukiamas į 15 straipsnyje nurodytą ataskaitą.
Pakeitimas     39 Pasiūlymas dėl reglamento 12 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2.  Komisija atlieka visapusišką atitikties ataskaitų peržiūrą siekdama įvertinti jų atitiktį 4 straipsniui.	2.  Komisija atlieka visapusišką atitikties ataskaitų peržiūrą siekdama įvertinti jų atitiktį 4 straipsniui ir pateikia bet kokios neatitikties pagrindimą.
Pakeitimas     40 Pasiūlymas dėl reglamento 13 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1.  Komisija registruoja kiekvienos valstybės narės kiekvienoje žemės apskaitos kategorijoje išmetamą ir pašalinamą ŠESD kiekį ir užtikrina, kad naudojant lankstumo priemones pagal 11 straipsnį, Sąjungos registre, sukurtame pagal Reglamento (ES) Nr. 525/2013 10 straipsnį, būtų užtikrinta tiksli apskaita. Vyriausiasis administratorius atlieka automatizuotas kiekvieno pagal šį reglamentą atlikto sandorio patikras ir, jei reikia, sandorius sustabdo siekdamas užtikrinti, kad nebūtų pažeidimų. Ši informacija turi būti prieinama visuomenei.	1.  Komisija registruoja kiekvienos valstybės narės kiekvienoje žemės apskaitos kategorijoje išmetamą ir pašalinamą ŠESD kiekį ir užtikrina, kad naudojant lankstumo priemones pagal 11 straipsnį Sąjungos registre, sukurtame pagal Reglamento (ES) Nr. 525/2013 10 straipsnį, būtų užtikrinta tiksli apskaita. Vyriausiasis administratorius atlieka automatizuotas ir išsamias kiekvieno pagal šį reglamentą atlikto sandorio patikras ir, jei reikia, sandorius sustabdo siekdamas užtikrinti, kad nebūtų pažeidimų. Valstybei narei pateikiama grįžtamoji informacija ir suteikiama atsakymo teisė. Valstybės narės prašymai dėl ištaisymo pateikiami per pagrįstą laikotarpį. Komisija registruoja šiuos įvykius atsekamumo tikslais ir pateikia tą informaciją visuomenei internete.
Pakeitimas     41 Pasiūlymas dėl reglamento 14 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2.  3, 5, 8, 10 ir 13 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [įsigaliojimo datos].	2.  3, 5, 8, 9, 10 ir 13 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami 5 metų laikotarpiui nuo [įsigaliojimo datos].
Pakeitimas     42 Pasiūlymas dėl reglamento 14 straipsnio 4 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.	4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi ir stengiasi susitarti dėl bendros pozicijos su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
Pakeitimas     43 Pasiūlymas dėl reglamento 15 straipsnio 1 pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Iki 2024 m. vasario 28 d. ir kas penkerius metus po to Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą apie tai, kaip šis reglamentas veikia, kiek juo prisidedama prie bendro ES tikslo iki 2030 m. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir kiek juo prisidedama įgyvendinant Paryžiaus susitarimo tikslus, taip pat, prireikus, Komisija gali pateikti pasiūlymų.	Per šešis mėnesius nuo sutarimą skatinančio dialogo, kuris turi būti surengtas 2018 m. pagal JTBKKK, 2024 m. ir kas penkerius metus po to Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą apie tai, kaip šis reglamentas veikia, kiek juo prisidedama prie bendro ES tikslo iki 2030 m. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir kiek juo prisidedama įgyvendinant ilgalaikius Paryžiaus susitarimo tikslus, taip pat prireikus turėtų būti pateikiami pasiūlymai dėl šio reglamento ir jo tikslų atnaujinimo, atsižvelgiant į tendencijas, besiformuojančias Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) pagrindu palaikant skatinamąjį dialogą, ir į naujausius mokslinius duomenis.
Pakeitimas     44 Pasiūlymas dėl reglamento IV priedo A dalies pirmos pastraipos a a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	aa)  atskaitos lygiai padeda išlaikyti arba padidinti anglies sankaupas miškuose, tuo pačiu paruošiant tvarų metinį medienos, pluošto arba energijos iš miškų ūkio kiekį;
Pakeitimas     45 Pasiūlymas dėl reglamento IV priedo A dalies pirmos pastraipos c punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c)  atskaitos lygiai turėtų padėti užtikrinti griežtą ir patikimą apskaitą, kuri garantuotų, kad būtų tinkamai apskaitomi dėl biomasės naudojimo išmesti ir pašalinti ŠESD kiekiai;	c)  atskaitos lygiai turėtų padėti užtikrinti griežtą ir patikimą tvarkomos miško žemės apskaitą, kuri garantuotų, kad būtų tinkamai apskaitomi dėl biomasės naudojimo išmesti ir pašalinti ŠESD kiekiai;
Pakeitimas     46 Pasiūlymas dėl reglamento IV priedo A dalies pirmos pastraipos d punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
d)  nustatant atskaitos lygius įtraukiamas nukirsto medžio produktų anglies absorbentas, kad būtų galima palyginti atvejus, kai daroma prielaida dėl staigios oksidacijos, ir atvejus, kai taikoma pirmojo laipsnio irimo funkcija ir pusėjimo vertės;	Išbraukta.
Pakeitimas     47 Pasiūlymas dėl reglamento IV priedo A dalies pirmos pastraipos e punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
e)  nustatant atskaitos lygius turėtų būti atsižvelgiama į tikslą prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus gamtinių išteklių naudojimo, kaip nustatyta ES miškų strategijoje, valstybių narių nacionalinėje miškų politikoje ir ES biologinės įvairovės strategijoje;	e)  nustatant atskaitos lygius turėtų būti atsižvelgiama į tikslą prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus gamtinių išteklių naudojimo, kaip nustatyta ES miškų strategijoje, valstybių narių nacionalinėse miškų programose ir politikoje, Sąjungos biologinės įvairovės strategijoje ir Sąjungos bioekonomikos strategijoje;
Pakeitimas     48 Pasiūlymas dėl reglamento IV priedo A dalies pirmos pastraipos g a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ga)  atskaitos lygiais patvirtinama, kad juos nustatant nebuvo tiesiogiai įtrauktos prielaidos arba vertinimai, grindžiami valstybės narės ar Sąjungos politika arba prielaidomis ar vertinimais, grindžiamais numanomais valstybės narės ar ES politikos pokyčiais ateityje.

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas	Šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir šalinamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimas į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios informacijos teikimo mechanizmo dalinis keitimas
Nuorodos	COM(2016)0479 – C8-0330/2016 – 2016/0230(COD)
Atsakingas komitetas        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ENVI 12.9.2016
Nuomonę pateikė        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ITRE 12.9.2016
Nuomonės referentas (-ė)        Paskyrimo data	Marisa Matias 5.10.2016
Svarstymas komitete	28.11.2016	22.3.2017
Priėmimo data	30.5.2017
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	44 13 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Bendt Bendtsen, Xabier Benito Ziluaga, José Blanco López, Reinhard Bütikofer, Jerzy Buzek, Angelo Ciocca, Edward Czesak, Jakop Dalunde, Pilar del Castillo Vera, Christian Ehler, Ashley Fox, Adam Gierek, Theresa Griffin, Hans-Olaf Henkel, Kaja Kallas, Krišjānis Kariņš, Seán Kelly, Jaromír Kohlíček, Peter Kouroumbashev, Miapetra Kumpula-Natri, Janusz Lewandowski, Paloma López Bermejo, Edouard Martin, Angelika Mlinar, Nadine Morano, Dan Nica, Angelika Niebler, Morten Helveg Petersen, Miroslav Poche, Michel Reimon, Herbert Reul, Paul Rübig, Massimiliano Salini, Algirdas Saudargas, Jean-Luc Schaffhauser, Evžen Tošenovský, Claude Turmes, Vladimir Urutchev, Kathleen Van Brempt, Henna Virkkunen, Lieve Wierinck, Anna Záborská, Flavio Zanonato, Carlos Zorrinho
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Soledad Cabezón Ruiz, Jude Kirton-Darling, Constanze Krehl, Barbara Kudrycka, Olle Ludvigsson, Florent Marcellesi, Marian-Jean Marinescu, Marisa Matias, Markus Pieper, Anne Sander, Pavel Telička, Anneleen Van Bossuyt
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Fabio Massimo Castaldo, Nicola Danti, Gabriele Preuß

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

44	+
ALDE	Kaja Kallas, Angelika Mlinar, Morten Helveg Petersen, Pavel Telicka, Lieve Wierinck
ECR	Edward Czesak, Ashley Fox, Hans-Olaf Henkel, Evžen Tošenovský, Anneleen van Bossuyt
PPE	Bendt Bendtsen, Jerzy Buzek, Christian Ehler, Krišjānis Kariņš, Seán Kelly, Barbara Kudrycka, Janusz Lewandowski, Marian-Jean Marinescu, Nadine Morano, Angelika Niebler, Markus Pieper, Herbert Reul, Paul Rübig, Massimiliano Salini, Anne Sander, Algirdas Saudargas, Vladimir Urutchev, Henna Virkkunen, Anna Záborská, Pilar del Castillo Vera
S&D	José Blanco López, Soledad Cabezón Ruiz, Adam Gierek, Theresa Griffin, Jude Kirton-Darling, Peter Kouroumbashev, Constanze Krehl, Miapetra Kumpula-Natri, Olle Ludvigsson, Edouard Martin, Dan Nica, Miroslav Poche, Gabriele Preuβ, Flavio Zanonato

13	-
EFDD	Fabio Massimo Castaldo
ENF	Angelo Ciocca, Jean-Luc Schaffhauser
GUE/NGL	Xabier Benito Ziluaga, Jaromír Kohlícek, Paloma López Bermejo, Marisa Matias
S&D	Carlos Zorrinho
Verts/ALE	Reinhard Bütikofer, Jakop Dalunde, Florent Marcellesi, Michel Reimon, Claude Turmes

1	0
S&D	Kathleen Van Brempt

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ  (1.6.2017)

pateikta Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir šalinamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios informacijos teikimo mechanizmo
(COM(2016) 0479 – C8-0330/2016 – 2016/0230(COD))

Nuomonės referentė: Elisabeth Köstinger

TRUMPAS PAGRINDIMAS

Norint sėkmingai pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos reikia stabilios klimato politikos strategijos. Siekiant pradėti ir tvariai įgyvendinti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo procesą būtinas atitinkamas visų sektorių indėlis. Todėl svarbus į ateitį orientuotos klimato politikos elementas yra siekis į Europos Sąjungos klimato apsaugos politiką po 2021 m. įtraukti žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) sektorių.

Žemės ūkis ir miškininkystė atlieka ekologinę, ekonominę ir socialinę funkcijas, taip teikia naudą visuomenei. Šis daugiafunkcis tvaraus žemės ūkio ir tvarios miškininkystės vaidmuo turi būti pripažintas vykdant Europos klimato politiką. Todėl paskatos mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį turi būti suderintos su tiekimo saugumo užtikrinimu ir aiškiu įsipareigojimu pasirūpinti, kad Europoje būtų vykdoma tvarių maisto produktų ir biomasės gamyba. Žemės ūkio veikla ir tvarus biomasės naudojimas neprieštarauja plačių užmojų tikslams klimato srityje, priešingai – šie elementai turėtų būti vertinami kaip sudedamoji sprendimo dalis.

Siekiant sukurti sąžiningas pradines sąlygas, būtina visais atvejais atsižvelgti į sektorių jau padarytą indėlį. Europos žemės ūkio sektoriuje išmetamų teršalų kiekis nuo 1990 m. sumažintas jau 24 proc.

Kartu itin svarbu aiškiai atskirti iškastinės ir biogeninės kilmės šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Žemės ūkis ir miškininkystė negali būti nuvertinti iki kitų teršėjų išmetamo CO2 absorbentų. Turi būti pripažintas bioenergijos, bioekonomikos ir medienos produktų naudojimo daromas pakeitimo poveikis. Norint įgyvendinti klimato tikslus, labai svarbu skatinti žaliosios ekonomikos veikimą.

Atsižvelgiant į tai, akcentuojami šie Komisijos pasiūlymo pakeitimai:

1) Pirmaujantys tvaraus žemės ūkio veikėjai neturi nukentėti.

Apskaičiuojant bazinius metus žemės ūkio srityje turi būti sudaryta galimybė atsižvelgti į aplinkos ir klimato apsaugos priemones, kurias valstybės narės jau įgyvendino pastaraisiais metais.

2) Kalbant apie miškų plotus ir tvarią miškotvarką, tarp valstybių narių esama didelių skirtumų.

Todėl svarbu ne tik orientuotis į pozityvų klimato apsaugos poveikį įgyvendinant miško įveisimo priemones, bet ir pripažinti tvarios miškotvarkos ir biomasės naudojimo kuriamą klimato apsaugos potencialą.

3) Kalbant apie miškų atskaitos lygio nustatymą, turėtų būti sukurta sistema, kurią taikant būtų paisoma subsidiarumo principo.

Tvarus biomasės naudojimas, ES bioekonomikos strategijos įgyvendinimas ir energijos tiekimo saugumas yra kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti valstybės narės, nustatydamos miškų atskaitos lygį. Kaip Europos Parlamentas jau ragino savo pranešime dėl naujos ES miškų strategijos[1], turi būti sustiprinti Miškų nuolatinio komiteto įgaliojimai, o Komisija su šiuo komitetu turi konsultuotis prireikus pagalbos techniniais klausimais.

4) Deleguotieji aktai turi būti naudojami tik siekiant iš dalies pakeisti neesmines pagrindinio teisės akto nuostatas.

PAKEITIMAI

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

Pakeitimas    1 Pasiūlymas dėl reglamento 3 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(3)  2016 m. birželio 10 d. Komisija pateikė pasiūlymą ES ratifikuoti Paryžiaus susitarimą. Šis teisės akto pasiūlymas yra dalis Sąjungos įgyvendinamo įsipareigojimo visos ES mastu sumažinti išmetamą ŠESD kiekį, kuris buvo patvirtintas Sąjungos ir jos valstybių narių numatomame nacionaliniu lygmeniu nustatytame ŠESD mažinimo įsipareigojime, kuris 2015 m. gegužės 6 d. buvo pateiktas Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) sekretoriatui;10	(3)  Taryba ratifikavo Paryžiaus susitarimą 2016 m. spalio 5 d., po to, kai 2016 m. spalio 4 d. buvo gautas Europos Parlamento pritarimas. Paryžiaus susitarimas įsigaliojo 2016 m. lapkričio 4 d., jo tikslas – vidutinės temperatūros pasaulyje kilimą išlaikyti gerokai mažesnį nei 2°C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad temperatūra pasaulyje nepakiltų daugiau kaip 1,5°C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, tačiau tokiu būdu, kuris nekeltų grėsmės maisto gamybai ir apsirūpinimo maistu saugumui. Be to, susitarime pabrėžiamas tvaraus miškų valdymo vaidmuo siekiant išmesto ir pašalinto ŠESD kiekio pusiausvyros tikslo. Šis teisės akto pasiūlymas yra dalis Sąjungos įgyvendinamo įsipareigojimo visos ES mastu sumažinti išmetamą ŠESD kiekį, kuris buvo patvirtintas Sąjungos ir jos valstybių narių numatomame nacionaliniu lygmeniu nustatytame ŠESD mažinimo įsipareigojime, kuris 2015 m. gegužės 6 d. buvo pateiktas Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) sekretoriatui;10
__________________	__________________
10 http://www4.unfccc.int/submissions/indc/Submission%20Pages/submissions.aspx	10 http://www4.unfccc.int/submissions/indc/Submission%20Pages/submissions.aspx
Pagrindimas
Būtina atnaujinti tekstą ratifikavus Paryžiaus susitarimą. Taip pat reikia papildyti 3 konstatuojamąją dalį atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 1 dalies b punktą dėl maisto gamybos ir 5 straipsnį dėl tvaraus miškų valdymo vaidmens siekiant išmesto ir pašalinto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pusiausvyros tikslo.
Pakeitimas    2 Pasiūlymas dėl reglamento 4 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(4)  Paryžiaus susitarime, be kita ko, nustatytas ilgalaikis tikslas, atitinkantis siekį užtikrinti, kad pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau siekti, kad jis nebūtų didesnis kaip 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Kad pasiektų šį tikslą, susitarimo šalys vėliau turėtų parengti nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, apie juos pranešti ir juos vykdyti. Paryžiaus susitarimu pakeičiamas 1997 m. Kioto protokolu, kuris po 2020 m. nebebus taikomas, numatytas principas. Paryžiaus susitarime taip pat raginama antroje šio šimtmečio pusėje pasiekti žmogaus veiklos nulemto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio iš šaltinių ir jų šalinimo absorbentais pusiausvyrą ir raginama Šalims imtis veiksmų siekiant išsaugoti ir prireikus pagerinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbentus ir kaupiklius, įskaitant miškus;	(4)  Paryžiaus susitarime, be kita ko, nustatytas ilgalaikis tikslas, atitinkantis siekį užtikrinti, kad pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2°C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau siekti, kad jis nebūtų didesnis kaip 1,5°C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Taip pat siekiama didinti gebėjimą prisitaikyti prie neigiamo klimato kaitos poveikio ir skatinti atsparumą klimato kaitai ir mažu išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu pasižyminčią plėtrą tokiu būdu, kad nekiltų grėsmė maisto gamybai. Kad pasiektų Paryžiaus susitarimo tikslą, susitarimo šalys vėliau turėtų parengti nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, apie juos pranešti ir juos vykdyti. Paryžiaus susitarimu pakeičiamas 1997 m. Kioto protokolu, kuris po 2020 m. nebebus taikomas, numatytas principas. Paryžiaus susitarime taip pat raginama antroje šio šimtmečio pusėje pasiekti žmogaus veiklos nulemto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio iš šaltinių ir jų šalinimo absorbentais pusiausvyrą ir raginama Šalims imtis veiksmų siekiant išsaugoti ir prireikus pagerinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų absorbentus ir kaupiklius, įskaitant miškus. Šalys pripažįsta, kad klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo veiksmams turėtų būti taikomas visiškai skaidrus metodas, pagal kurį būtų atsižvelgiama į ekosistemas ir kuris turėtų būti grindžiamas patikimiausiomis turimomis mokslo žiniomis ir jomis remtis;
Pagrindimas
Papildoma konstatuojamoji dalis dėl Paryžiaus susitarimo su nuoroda į jo 2 straipsnio 1 dalies b punktą, siekiant atkreipti dėmesį į tai, kad šis sektorius turi daug tikslų ir uždavinių, taip pat į jo 7 straipsnį.
Pakeitimas    3 Pasiūlymas dėl reglamento 4 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(4a)  siekiant užtikrinti neigiamą teršalų išmetimą, kurio reikia norint pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus, šiltnamio efektą sukeliančių dujų šalinimas iš atmosferos dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) turi būti stabilus ir neturėtų būti naudojamas tik teršalų išmetimo iš kitų šaltinių mažinimui kompensuoti. Kadangi ŠESD šalinimas dėl LULUCF yra grįžtamasis, jis neturėtų būti naudojamas teršalų išmetimui kompensuoti, o turėtų būti laikomas atskiru ramsčiu įgyvendinant Sąjungos klimato politiką;
Pakeitimas    4 Pasiūlymas dėl reglamento 5 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(5)  2014 m. spalio 23–24 d. Europos Vadovų Taryba taip pat pripažino daugialypius žemės ūkio bei žemės naudojimo sektoriaus tikslus, kurie pasižymi mažesniu klimato kaitos švelninimo potencialu, ir poreikį užtikrinti Sąjungos aprūpinimo maistu ir kovos su klimato kaita tikslų darną. Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos išnagrinėti būdus, kaip būtų galima geriausiai skatinti tvarų maisto gamybos intensyvinimą, tuo pačiu optimizuojant šio sektoriaus indėlį mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir vykdant sekvestraciją, be kita ko, įveisiant mišką ir nustatyti politiką dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės (LULUCF) įtraukimo į 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio švelninimo strategiją, kai tik bus sudarytos techninės sąlygos ir bet kuriuo atveju anksčiau nei 2020 m.;	(5)  2014 m. spalio 23–24 d. Europos Vadovų Taryba taip pat pripažino daugialypius žemės ūkio bei žemės naudojimo sektoriaus tikslus, kurie pasižymi mažesniu klimato kaitos švelninimo potencialu, ir poreikį užtikrinti Sąjungos aprūpinimo maistu ir kovos su klimato kaita tikslų darną. Be to, technologinių sprendimų įgyvendinimas žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose padeda plėsti gamybą ir mažinti aplinkosauginį pėdsaką. Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos išnagrinėti būdus, kaip būtų galima geriausiai skatinti tvarų maisto gamybos intensyvinimą, tuo pačiu optimizuojant šio sektoriaus indėlį mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir vykdant sekvestraciją, be kita ko, įveisiant mišką, ir nustatyti politiką dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės (LULUCF) įtraukimo į 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio švelninimo strategiją, kai tik bus sudarytos techninės sąlygos ir bet kuriuo atveju anksčiau nei 2020 m.;
Pakeitimas    5 Pasiūlymas dėl reglamento 6 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(6)  LULUCF sektorius prie klimato kaitos švelninimo gali prisidėti keliais būdais, visų pirma mažinant išmetamą ŠESD kiekį ir išlaikant bei didinant absorbentus ir anglies sankaupas. Norint, kad priemonės, kuriomis siekiama visų pirma padidinti anglies dioksido sekvestraciją, būtų veiksmingos, būtina užtikrinti anglies absorbentų ilgalaikį stabilumą ir pritaikomumą;	(6)  kovojant su klimato kaita didžiausias iššūkis yra sumažinti dabar atmosferoje esantį CO2 kiekį ir išmetamųjų teršalų kiekį. LULUCF sektorius prie klimato kaitos švelninimo gali prisidėti keliais būdais, visų pirma mažinant išmetamą ŠESD kiekį ir išlaikant bei didinant absorbentus ir anglies sankaupas, iškastinio kuro energiją pakeičiant iš miškų biomasės gaunama atsinaujinančiąja energija ir išnaudojant iš tvarios miškotvarkos gaunamų biologinių medžiagų ŠESD šalinimo potencialą ir galimybes šiomis medžiagomis pakeisti iškastinį kurą, atsižvelgiant į visą jų gyvavimo ciklą – nuo žaliavos gavimo iki perdirbimo ir gamybos etapų. Todėl siekiant pereiti prie nuo iškastinio kuro nepriklausomos žaliosios ekonomikos būtina rinktis bioekonomiką ir bioenergiją. Norint, kad priemonės, kuriomis siekiama visų pirma padidinti anglies dioksido sekvestraciją, būtų veiksmingos, būtina užtikrinti anglies absorbentų ilgalaikį stabilumą ir pritaikomumą;
Pakeitimas    6 Pasiūlymas dėl reglamento 6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(6a)  pažangaus valdymo praktika gali padėti labai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą LULUCF sektoriuje. Valstybėms narėms pasiekti savo tikslinius rodiklius gali padėti novatoriškos praktikos vystymo skatinimas ir žemės savininkų skatinimas naudoti pažangaus valdymo praktiką, pavyzdžiui, vykdyti tiksliojo žemės ūkio, tiksliosios miškininkystės ir pažangaus ūkininkavimo veiklą;
Pagrindimas
Tikslusis žemės ūkis ir miškininkystė gali sumažinti išmetamų teršalų kiekį optimaliai naudojant, pavyzdžiui, kurą, trąšas ir pesticidus. Šis pažangaus ūkininkavimo metodas yra naudingas ūkininkams, miškų valdytojams ir aplinkai.
Pakeitimas    7 Pasiūlymas dėl reglamento 8 a konstatuojamoji dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	(8a)  bendros žemės ūkio politikos priemonės ir nacionalinė politika turi poveikį teršalų išmetimui pasėliuose, pievose ir šlapynėse. Atliekant skaičiavimus, susijusius su šiame reglamente nustatytu žemės apskaitos kategorijų baziniu laikotarpiu, reikia atsižvelgti į tuo laikotarpiu valstybių narių įgyvendintas žemės ūkio ir aplinkos priemones;
Pagrindimas
Svarbu pripažinti žemės ūkio ir aplinkos priemones, kad nebūtų nubausti tie, kurie žemės ūkio ir aplinkos priemones pradės taikyti anksčiau.
Pakeitimas    8 Pasiūlymas dėl reglamento 9 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(9)  dėl miško žemės veiklos išmetamas ir pašalinamas ŠESD kiekis priklauso nuo įvairių gamtinių sąlygų, amžiaus klasių struktūros, taip pat ankstesnės ir dabartinės tvarkymo praktikos. Naudojant bazinius metus nebūtų įmanoma atsižvelgti į tuos veiksnius ir į su tuo susijusį ciklišką poveikį išmetamam ir pašalinamam ŠESD kiekiui arba jo kasmetiniam svyravimui. Siekiant, kad apskaitai neturėtų poveikio gamtiniai ir konkrečioms šalims būdingi ypatumai, atitinkamose apskaitos taisyklėse turėtų būti numatyta taikyti orientacinius lygius. Nesant tarptautinės peržiūros pagal JTBKKK ir Kioto protokolą, reikėtų sukurti peržiūros procedūrą, siekiant užtikrinti skaidrumą ir pagerinti apskaitos kokybę šioje kategorijoje;	(9)  dėl miško žemės veiklos išmetamas ir pašalinamas ŠESD kiekis priklauso nuo įvairių gamtinių sąlygų, amžiaus klasių struktūros, taip pat ankstesnės ir dabartinės tvarkymo praktikos, kuri valstybėse narėse labai skiriasi. Naudojant bazinius metus nebūtų įmanoma atsižvelgti į tuos veiksnius ir į su tuo susijusį ciklišką poveikį išmetamam ir pašalinamam ŠESD kiekiui arba jo kasmetiniam svyravimui. Siekiant, kad apskaitoje būtų galima atsižvelgti į gamtinius ir konkrečioms šalims būdingus ypatumus, atitinkamose apskaitos taisyklėse turėtų būti numatyta taikyti orientacinius lygius; pvz., Kroatijoje miškų valdymas neįmanomas dėl jos teritorijos okupacijos, Kroatijos nepriklausomybės karo ir karo bei pokario aplinkybių. Atitinkamose apskaitos taisyklėse taip pat turėtų būti numatyta laikytis nuoseklumo ir Ministrų konferencijos dėl Europos miškų apsaugos (FOREST EUROPE) tvaraus miškų valdymo reikalavimų. Nesant tarptautinės peržiūros pagal JTBKKK ir Kioto protokolą, reikėtų sukurti skaidrią procedūrą, kad valstybės narės galėtų pagerinti galimybes atlikti auditą ir apskaitos kokybę šioje kategorijoje;
Pakeitimas    9 Pasiūlymas dėl reglamento 10 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(10)  kai Komisija, peržiūrėdama nacionalinius miškininkystės apskaitos planus, nusprendžia į pagalbą pasitelkti ekspertų peržiūros grupę pagal Komisijos sprendimą (C(2016)3301), ji turėtų remtis ekspertų peržiūros pagal JTBKKK gerąja praktika ir patirtimi, be kita ko, kiek tai susiję su nacionalinių ekspertų dalyvavimu ir rekomendacijomis, ir iš valstybių narių atrinkti pakankamą skaičių ekspertų;	(10)  valstybių narių taikoma miškų atskaitos lygio nustatymo procedūra turi būti skaidri ir suderinta su Ministrų konferencijos dėl Europos miškų apsaugos (FOREST EUROPE) tvaraus miškų valdymo reikalavimais1a. Komisija turi teikti valstybėms narėms pagalbą, remdamasi ekspertų peržiūros pagal JTBKKK gerąja praktika ir patirtimi. Atsižvelgiant į tai, būtų tinkama, jei Komisija, pasikonsultavusi su Miškų nuolatiniu komitetu, įsteigtu Tarybos sprendimu 89/367/EEB1b, teiktų techninę pagalbą tikrinant, ar laikomasi IV priede nustatytų kriterijų.
	__________________
	1a FOREST EUROPE – Ministrų konferencija dėl Europos miškų apsaugos – tarpvalstybinis derybų komitetas, įsteigtas teisiškai privalomam susitarimui dėl Europos miškų sudaryti: http://www.foresteurope.org/.
	1989 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimas 89/367/EEB, įkuriantis Miškų nuolatinį komitetą (OL L 165, 1989 6 15 p. 14).
Pakeitimas    10 Pasiūlymas dėl reglamento 11 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(11)  tarptautiniu mastu suderintose TKKK gairėse nustatyta, kad deginant biomasę išmestus išmetamuosius teršalus į energetikos sektoriaus apskaitą galima įtraukti nulinės vertės, su sąlyga, kad jie įtraukiami į LULUCF sektoriaus apskaitą. Europos Sąjungoje ŠESD kiekis, išmetamas deginant biomasę, į apskaitą įtraukiamas nulinės vertės pagal Reglamento (ES) Nr. 601/2012 38 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 525/2013 nuostatas, taigi derėjimas su TKKK gairėmis būtų užtikrintas tik tuo atveju, jei šie išmetamieji teršalai būtų tiksliai apskaitomi pagal šį reglamentą;	(11)  tarptautiniu mastu suderintose TKKK gairėse nustatyta, kad deginant biomasę išmestus išmetamuosius teršalus į energetikos sektoriaus apskaitą galima įtraukti nulinės vertės, jei jie įtraukiami į LULUCF sektoriaus apskaitą. Sąjungoje ŠESD kiekis, išmetamas deginant biomasę, į apskaitą įtraukiamas nulinės vertės pagal Reglamento (ES) Nr. 601/2012 38 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 525/2013 nuostatas, taigi derėjimas su TKKK gairėmis būtų užtikrintas tik tuo atveju, jei šie išmetamieji teršalai būtų tiksliai apskaitomi pagal šį reglamentą. Šiame reglamente nustatytomis bioenergijos apskaitos taisyklėmis neturėtų būti kliudoma naudoti tvarios biomasės energetikos sektoriuje apskaitant išmetamuosius teršalus LULUCF sektoriuje;
Pagrindimas
Reikia deramai apsvarstyti bioenergijos potencialą siekiant pakeisti iškastinį kurą.
Pakeitimas    11 Pasiūlymas dėl reglamento 12 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(12)  padidinus tausų nukirsto medžio produktų naudojimą galima gerokai apriboti į atmosferą išmetamų ŠESD kiekį ir padidinti jų pašalinimą iš atmosferos. Siekiant skatinti daugiau naudoti ilgu gyvavimo ciklu pasižyminčius nukirsto medžio produktus, apskaitos taisyklėmis turėtų būti užtikrinta, kad valstybių narių apskaitoje būtų tiksliai atspindėti nukirsto medžio produktų anglies absorbento pokyčiai, kai jie vyksta. Komisija turėtų pateikti gaires dėl metodinių klausimų, susijusių su nukirsto medžio produktams taikoma apskaita;	(12)  padidinus tausų nukirsto medžio produktų naudojimą galima gerokai apriboti į atmosferą išmetamų ŠESD kiekį dėl pakeitimo poveikio (atsižvelgiant į kitų sektorių energiją ir taršos anglies dioksidu intensyvumą, pvz., cemento gamyba sudaro apie 8 proc. pasaulyje išmetamo CO2 kiekio), ir padidinti jų pašalinimą iš atmosferos. Apskaitos taisyklėmis turėtų būti užtikrinta, kad valstybių narių apskaitoje būtų tiksliai atspindėti nukirsto medžio produktų anglies absorbento pokyčiai, kai jie vyksta, ir turėtų būti pripažįstamas, palankiai vertinamas ir skatinamas ilgu gyvavimo ciklu pasižyminčių nukirsto medžio produktų naudojimas ir tokiu būdu sumažinamas kitų, biologiškai neskaidžių medžiagų, tokių kaip plastikas, naudojimas. Komisija turėtų pateikti gaires dėl metodinių klausimų, susijusių su nukirsto medžio produktams taikoma apskaita;
Pakeitimas    12 Pasiūlymas dėl reglamento 13 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(13)  natūralūs trikdžiai, kurių valstybė narė negali kontroliuoti ir kuriems ji negali daryti esminės įtakos, pavyzdžiui, gaisrai, vabzdžiai ir ligos, ekstremalios oro sąlygos ir geologiniai trikdžiai, gali sukelti laikiną ŠESD išmetimą LULUCF sektoriuje arba gali nulemti anksčiau pašalintų ŠESD kiekių grąžinimą į atmosferą. Kadangi tokį grįžtamąjį procesą gali lemti ir valdymo sprendimai, pavyzdžiui, sprendimai kirsti arba sodinti medžius, šiuo reglamentu turėtų būti užtikrinta, kad dėl žmogaus veiklos į atmosferą grąžinti anksčiau pašalinti ŠESD kiekiai visada būtų tiksliai atspindėti LULUCF apskaitoje. Be to, šiame reglamente valstybėms narėms turėtų būti suteikta ribota galimybė į LULUCF apskaitą neįtraukti dėl trikdžių, kurių valstybės narės nepajėgios kontroliuoti, išmesto ŠESD kiekio. Tačiau valstybės narės tas nuostatas turėtų taikyti taip, kad į apskaitą nebūtų nepagrįstai neįtraukiami tam tikri duomenys;	(13)  natūralūs trikdžiai, kurių valstybė narė negali kontroliuoti ir kuriems ji negali daryti esminės įtakos, pavyzdžiui, gaisrai, vabzdžiai ir ligos, ekstremalios oro sąlygos ir geologiniai trikdžiai, gali sukelti laikiną ŠESD išmetimą LULUCF sektoriuje arba gali nulemti anksčiau pašalintų ŠESD kiekių grąžinimą į atmosferą. Kadangi tokį grįžtamąjį procesą gali lemti ir valdymo sprendimai, pavyzdžiui, sprendimai kirsti arba sodinti medžius, šiuo reglamentu turėtų būti užtikrinta, kad dėl žmogaus veiklos į atmosferą grąžinti anksčiau pašalinti ŠESD kiekiai visada būtų tiksliai atspindėti LULUCF apskaitoje. Be to, šiame reglamente valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė į LULUCF apskaitą neįtraukti dėl trikdžių, kurių valstybės narės nepajėgios kontroliuoti, išmesto ŠESD kiekio. Tačiau valstybės narės tas nuostatas turėtų taikyti taip, kad į apskaitą nebūtų nepagrįstai neįtraukiami tam tikri duomenys ir kad valstybės narės nebūtų atgrasomos imtis prevencinių natūralių trikdžių rizikos mažinimo priemonių;
Pakeitimas    13 Pasiūlymas dėl reglamento 14 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(14)  atsižvelgiant į nacionalinius prioritetus, valstybės narės turėtų galėti pasirinkti tinkamas nacionalinės politikos priemones siekti savo įsipareigojimų dėl LULUCF, įskaitant galimybę vienoje žemės kategorijoje išmetamus išmetamuosius teršalus kompensuoti išmetamuosius teršalus pašalinant kitoje žemės kategorijoje. Jos taip pat turėtų turėti galimybę 2021–2030 m. laikotarpiu sukaupti grynąjį pašalintą kiekį. Prekyba tarp valstybių narių turėtų vykti ir toliau kaip papildoma galimybė atitikčiai užtikrinti. Vadovaujantis Kioto protokolo antrojo įsipareigojimų laikotarpio praktika, siekiant užtikrinti valstybės narės įsipareigojimų pagal šį reglamentą laikymąsi, taip pat turėtų būti sudaryta galimybė valstybei narei naudoti pasiektus perteklinius rezultatus pagal Reglamentą [], kuriuo, kuriant atsparią energetikos sąjungą ir siekiant vykdyti įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo;	(14)  atsižvelgiant į nacionalinius prioritetus, valstybės narės turėtų galėti pasirinkti tinkamas nacionalinės politikos priemones siekti savo įsipareigojimų dėl LULUCF, įskaitant galimybę vienoje žemės kategorijoje išmetamus išmetamuosius teršalus kompensuoti išmetamuosius teršalus pašalinant kitoje žemės kategorijoje. Jos taip pat turėtų turėti galimybę 2021–2030 m. laikotarpiu sukaupti grynąjį pašalintą kiekį. Prekyba tarp valstybių narių turėtų vykti ir toliau kaip papildoma galimybė atitikčiai užtikrinti. Vadovaujantis Kioto protokolo antrojo įsipareigojimų laikotarpio praktika, taip pat turėtų būti sudaryta galimybė valstybei narei naudoti pasiektus perteklinius rezultatus pagal Reglamentą Nr. (ES) .../..., kuriuo, kuriant atsparią energetikos sąjungą ir siekiant vykdyti įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo, užtikrinant aiškų iškastinės ir biogeninės kilmės šiltnamio efektą sukeliančių dujų atskyrimą. Todėl mišku apželdintoje žemėje, tvarkomoje miško žemėje, kultivuojamuose pasėliuose ir tvarkomose pievose pašalintų teršalų grynojo kiekio įvertis turėtų būti taikomas tik žemės ūkyje. Kad laikytųsi savo įsipareigojimų pagal Pastangų pasidalijimo reglamentą, valstybės narės turėtų turėti galimybę naudoti iki 425 mln. t grynojo pašalinto ŠESD kiekio, remiantis šiuo reglamentu;
Pakeitimas    14 Pasiūlymas dėl reglamento 18 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(18)  siekiant tinkamai apskaityti sandorius pagal šį reglamentą, įskaitant naudojimąsi lankstumo priemonėmis, ir atlikti atitikties atsekamumo patikras, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti aktus, susijusius su apibrėžčių, verčių, šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir anglies absorbentų sąrašų techniniu suderinimu, orientacinių lygių atnaujinimu, sandorių apskaita ir metodikos bei informacijos reikalavimų peržiūra. Šios priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į Komisijos reglamento Nr. 389/2013, kuriuo įsteigiamas Sąjungos registras, nuostatas. Būtinos nuostatos turėtų būti įtrauktos į vieną teisinį dokumentą, kuriame būtų sujungtos apskaitos nuostatos pagal Direktyvą 2003/87/EB, Reglamentą (ES) Nr. 525/2013, Reglamentą [], kuriuo valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir šį reglamentą. Itin svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, be kita ko, su ekspertais, ir kad tos konsultacijos vyktų vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;	(18)  siekiant tinkamai apskaityti sandorius pagal šį reglamentą, įskaitant naudojimąsi lankstumo priemonėmis, ir atlikti atitikties atsekamumo patikras, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti aktus, susijusius su apibrėžčių, verčių, šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir anglies absorbentų sąrašų techniniu suderinimu, nukirsto medžio produktų absorbento kategorijų atnaujinimu, sandorių apskaita ir metodikos bei informacijos reikalavimų peržiūra, kad būtų atsižvelgiama į TKKK gairių pokyčius, kai juos priima JTBKKK ir Paryžiaus susitarimo organai. Šios priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į Komisijos reglamento Nr. 389/2013, kuriuo įsteigiamas Sąjungos registras, nuostatas. Būtinos nuostatos turėtų būti įtrauktos į vieną teisinį dokumentą, kuriame būtų sujungtos apskaitos nuostatos pagal 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 2003/87/EB1a, Reglamentą (ES) Nr. 525/2013, Reglamentą Nr. (ES) .../..., kuriuo valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir šį reglamentą. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais1b. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
	________________
	1a 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).
	1b OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
Pakeitimas    15 Pasiūlymas dėl reglamento 19 konstatuojamoji dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
(19)  šį reglamentą reikėtų peržiūrėti 2024 m. ir kas 5 metus po to, įvertinant bendrą jo veikimą. Šioje peržiūroje taip pat bus galima pasinaudoti pagal Paryžiaus susitarimą atliekamo visuotinio padėties įvertinimo rezultatais;	(19)  atsižvelgdama į 2018 m. skatinamąjį dialogą, Komisija iki 2019 m. vasario 28 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl šio reglamento užmojų masto tinkamumo. Šį reglamentą reikėtų persvarstyti 2023 m. ir po to kas trejus metus, įvertinant bendrą jo veikimą. Šioje peržiūroje taip pat bus galima pasinaudoti pagal Paryžiaus susitarimą atliekamo visuotinio padėties įvertinimo rezultatais;
Pakeitimas    16 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1.  Šis reglamentas taikomas I priedo A dalyje išvardytoms 2021–2030 m. laikotarpiu valstybių narių teritorijose bet kurioje iš toliau nurodytų žemės apskaitos kategorijų išmetamoms ir pašalinamoms šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms, už kurias atsiskaitoma pagal Reglamento (ES) Nr. 525/2013 7 straipsnį:	1.  Šis reglamentas taikomas I priedo A dalyje išvardytoms 2021–2030 m. laikotarpiu valstybių narių teritorijose bet kurioje iš toliau nurodytų žemės apskaitos kategorijų ir kitų apskaitos kategorijų išmetamoms ir pašalinamoms šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms, už kurias atsiskaitoma pagal Reglamento (ES) Nr. 525/2013 7 straipsnį:
Pakeitimas    17 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 dalies e a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ea)  nukirsto medžio produktai.
Pakeitimas    18 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 1 dalies g a punktas (naujas)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	ga)  Miškų atskaitos lygis yra 2021–2025 m. ir 2026–2030 m. laikotarpiais tos valstybės narės teritorijoje tvarkomoje miško žemėje per metus išmetamo arba pašalinamo vidutinio grynojo ŠESD kiekio įvertis.
Pagrindimas
Miškų atskaitos lygio apibrėžtis, pateikta 8 straipsnio 1 dalyje, turėtų būti pateikta 3 straipsnyje kartu su kitų sąvokų apibrėžtimis.
Pakeitimas    19 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 14 straipsnį siekiant priderinti 1 dalyje nurodytas apibrėžtis prie mokslo pokyčių arba technikos pažangos ir užtikrinti šių apibrėžčių ir atitinkamų 2006 m. TKKK gairėse dėl nacionalinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitų (TKKK gairės) pateiktų apibrėžčių bet kokių pakeitimų nuoseklumą.	2.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 14 straipsnį siekiant priderinti 1 dalyje nurodytas apibrėžtis siekiant užtikrinti šių apibrėžčių ir atitinkamų 2006 m. TKKK gairėse dėl nacionalinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitų (TKKK gairės) pateiktų apibrėžčių bet kokių pakeitimų nuoseklumą, kai juos priima JTBKKK ir Paryžiaus susitarimo organai.
Pakeitimas    20 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 1 pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Atsižvelgiant į 11 straipsnyje numatytas lankstumo priemones 2021–2025 m. ir 2026–2030 m. laikotarpiais kiekviena valstybė narė užtikrina, kad išmetamas ŠESD kiekis neviršytų pašalinamo ŠESD kiekio, apskaičiuoto kaip viso jų teritorijoje išmetamo ir pašalinamo ŠESD kiekio visose 2 straipsnyje nurodytose žemės apskaitos kategorijose, apskaitomo pagal šį reglamentą, suma.	Atsižvelgiant į 11 straipsnyje numatytas lankstumo priemones 2021–2025 m. ir 2026–2030 m. laikotarpiais kiekviena valstybė narė užtikrina, kad išmetamas ŠESD kiekis neviršytų pašalinamo ŠESD kiekio, apskaičiuoto kaip viso jų teritorijoje išmetamo ir pašalinamo ŠESD kiekio visose 2 straipsnyje nurodytose žemės apskaitos kategorijose ir kitose kategorijose, apskaitomo pagal šį reglamentą, suma.
Pakeitimas    21 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1.  Kiekviena valstybė narė parengia ir veda apskaitą, kurioje tiksliai parodomas 2 straipsnyje nurodytose žemės apskaitos kategorijose išmetamas ir pašalinamas ŠESD kiekis. Valstybės narės užtikrina savo sąskaitų ir kitų pagal šį reglamentą pateikiamų duomenų tikslumą, išsamumą, nuoseklumą, palyginamumą ir skaidrumą. Valstybės narės nurodo išmetamą ŠESD kiekį pliuso ženklu (+), o pašalintą ŠESD kiekį minuso ženklu (−).	1.  Kiekviena valstybė narė parengia ir veda apskaitą, kurioje tiksliai parodomas 2 straipsnyje nurodytose žemės apskaitos kategorijose ir kitose kategorijose išmetamas ir pašalinamas ŠESD kiekis, vadovaujantis ataskaitų teikimo gairėmis, kurias priėmė JTBKKK ar Paryžiaus susitarimo organai 2021–2030 m. laikotarpiui. Valstybės narės užtikrina savo sąskaitų ir kitų pagal šį reglamentą pateikiamų duomenų tikslumą, išsamumą, nuoseklumą, palyginamumą ir skaidrumą. Valstybės narės nurodo išmetamą ŠESD kiekį pliuso ženklu (+), o pašalintą ŠESD kiekį minuso ženklu (−).
Pakeitimas    22 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų išvengta dvigubos išmetamo ar pašalinamo ŠESD kiekio apskaitos, visų pirma daugiau nei vienoje žemės apskaitos kategorijoje išmetamas ar pašalinamas ŠESD įtraukdamos į apskaitą tik vienoje kategorijoje.	2.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų išvengta dvigubos išmetamo ar pašalinamo ŠESD kiekio apskaitos, visų pirma daugiau nei vienoje apskaitos kategorijoje išmetamas ar pašalinamas ŠESD įtraukdamos į apskaitą tik vienoje kategorijoje.
Pagrindimas
Siūloma, kad nukirsto medžio produktai būtų įtraukti kaip atskiras aprašas ir apskaitoma kategorija. Tai atitinka Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) 2006 m. gaires ir Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) ataskaitų teikimo praktiką. Dėl to reikalingi pakeitimai 5 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse.
Pakeitimas    23 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 4 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4.  Valstybės narės į savo apskaitą kiekvienoje žemės apskaitos kategorijoje įtraukia visus anglies absorbentuose, išvardytuose I priedo B skirsnyje, esančių anglies sankaupų pasikeitimus. Valstybės narės gali nuspręsti į savo apskaitą neįtraukti anglies absorbentuose esančių anglies sankaupų pasikeitimų, jeigu anglies absorbentas nėra šaltinis, išskyrus antžeminės biomasės ir nukirsto medžio produktų iš tvarkomos miško žemės atveju.	4.  Valstybės narės į savo apskaitą kiekvienoje apskaitos kategorijoje įtraukia visus anglies absorbentuose, išvardytuose I priedo B skirsnyje, esančių anglies sankaupų pasikeitimus. Valstybės narės gali nuspręsti į savo apskaitą neįtraukti anglies absorbentuose esančių anglies sankaupų pasikeitimų, jeigu anglies absorbentas nėra šaltinis, išskyrus antžeminės biomasės ir nukirsto medžio produktų iš tvarkomos miško žemės atveju.
Pakeitimas    24 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 6 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
6.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 14 straipsnį siekiant iš dalies pakeisti I priedą, siekiant atsižvelgti į TKKK gairių pokyčius.	6.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 14 straipsnį siekiant iš dalies pakeisti I priedą, siekiant atsižvelgti į TKKK gairių pokyčius, kai juos priima JTBKKK ir Paryžiaus susitarimo organai.
Pakeitimas    25 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1.  Valstybės narės į apskaitą įtraukia ŠESD kiekį, kuris išmetamas ir pašalinamas tvarkomuose pasėliuose ir kuris apskaičiuojamas kaip 2021–2025 m. ir 2026–2030 m. laikotarpiais išmestas ir pašalintas ŠESD kiekis, atėmus vertę, gautą valstybės narės vidutinį metinį tvarkomuose pasėliuose išmestą ir pašalintą ŠESD kiekį 2005–2007 m. baziniu laikotarpiu padauginus iš penkių.	1.  Valstybės narės į apskaitą įtraukia ŠESD kiekį, kuris išmetamas ir pašalinamas tvarkomuose pasėliuose ir kuris apskaičiuojamas kaip 2021–2025 m. ir 2026–2030 m. laikotarpiais išmestas ir pašalintas ŠESD kiekis, atėmus vertę, gautą valstybės narės vidutinį metinį tvarkomuose pasėliuose išmestą ir pašalintą ŠESD kiekį baziniu laikotarpiu arba baziniais metais, apibrėžtais pagal JTBKKK, padauginus iš penkių. Apie pasirinktą apskaitos atskaitą Europos Komisijai pranešama ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. Valstybės narės gali atlyginti baziniu laikotarpiu įgyvendintas žemės ūkio ir aplinkos priemones.
Pakeitimas    26 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2.  Valstybės narės į apskaitą įtraukia ŠESD kiekį, kuris išmetamas ir pašalinamas tvarkomose pievose ir kuris apskaičiuojamas kaip 2021–2025 m. ir 2026–2030 m. laikotarpiais išmestas ir pašalintas ŠESD kiekis, atėmus vertę, gautą valstybės narės vidutinį metinį tvarkomose pievose išmestą ir pašalintą ŠESD kiekį 2005–2007 m. baziniu laikotarpiu padauginus iš penkių.	2.  Valstybės narės į apskaitą įtraukia ŠESD kiekį, kuris išmetamas ir pašalinamas tvarkomose pievose ir kuris apskaičiuojamas kaip 2021–2025 m. ir 2026–2030 m. laikotarpiais išmestas ir pašalintas ŠESD kiekis, atėmus vertę, gautą valstybės narės vidutinį metinį tvarkomose pievose išmestą ir pašalintą ŠESD kiekį baziniu laikotarpiu arba baziniais metais, pasirinktais pagal JTBKKK, padauginus iš penkių. Apie pasirinktą apskaitos atskaitą Europos Komisijai pranešama iki 2018 m. gruodžio 31 d. Valstybės narės gali atlyginti baziniu laikotarpiu įgyvendintas žemės ūkio ir aplinkos priemones.
Pakeitimas    27 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 2 a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	2a.  Jei bazinis laikotarpis, kaip nurodyta 1 ir 2 dalyse, apima žemės ūkio ir aplinkos priemones, valstybės narės gali įtraukti tokias priemones, kaip:
	–  su klimato kaita susijusios priemonės ir klimato apsauga,
	–  biologinės ir genetinės įvairovės skatinimas,
	–  dirvožemio derlingumo puoselėjimas ir
	–  vandens apsaugos priemonės.
Pagrindimas
Reglamentu neturi būti baudžiamos valstybės narės, kurios jau yra įgyvendinusios keletą žemės ūkio ir aplinkos priemonių pagal BŽŪP programas. Šioms valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė gauti naudos už gerus rezultatus šiuo laikotarpiu. Atliekant jų baziniu laikotarpiu išmesto ir pašalinto teršalų kiekio skaičiavimus, reikia atsižvelgti į tuo laikotarpiu jau įgyvendintas žemės ūkio ir aplinkos priemones.
Pakeitimas    28 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 4 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4.  Valstybės narės, kurios nusprendė į savo įsipareigojimus pagal 2 straipsnį įtraukti tvarkomą šlapžemę, į apskaitą įtraukia ŠESD kiekį, kuris išmetamas ir pašalinamas tvarkomoje šlapžemėje ir kuris apskaičiuojamas kaip 2021–2025 m. ir (arba) 2026–2030 m. laikotarpiais išmestas ir pašalintas ŠESD kiekis, atėmus vertę, gautą valstybės narės vidutinį metinį tvarkomoje šlapžemėje išmestą ir pašalintą ŠESD kiekį 2005–2007 m. baziniu laikotarpiu padauginus iš penkių.	4.  Valstybės narės, kurios nusprendė į savo įsipareigojimus pagal 2 straipsnį įtraukti tvarkomas šlapynes, į apskaitą įtraukia ŠESD kiekį, kuris išmetamas ir pašalinamas tvarkomose šlapynėse ir kuris apskaičiuojamas kaip 2021–2025 m. ir (arba) 2026–2030 m. laikotarpiais išmestas ir pašalintas ŠESD kiekis, atėmus vertę, gautą valstybės narės vidutinį metinį tvarkomose šlapynėse išmestą ir pašalintą ŠESD kiekį baziniu laikotarpiu arba baziniais metais, pasirinktais pagal JTBKKK, padauginus iš penkių. Apie pasirinktą apskaitos atskaitą Europos Komisijai pranešama iki 2018 m. gruodžio 31 d.
Pakeitimas    29 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1.  Valstybės narės į apskaitą įtraukia ŠESD kiekį, kuris išmetamas ir pašalinamas tvarkomoje miško žemėje ir kuris apskaičiuojamas kaip 2021–2025 m. ir 2026–2030 m. laikotarpiais išmestas ir pašalintas ŠESD kiekis, atėmus vertę, gautą jos miškų atskaitos lygį padauginus iš penkių. Miškų atskaitos lygis yra 2021–2025 m. ir 2026–2030 m. laikotarpiais tos valstybės narės teritorijoje tvarkomoje miško žemėje per metus išmetamo arba pašalinamo vidutinio grynojo ŠESD kiekio įvertis.	1.  Valstybės narės į apskaitą įtraukia ŠESD kiekį, kuris išmetamas ir pašalinamas tvarkomoje miško žemėje ir kuris apskaičiuojamas kaip 2021–2025 m. ir 2026–2030 m. laikotarpiais išmestas ir pašalintas ŠESD kiekis, atėmus vertę, gautą jos miškų atskaitos lygį padauginus iš penkių.
Pagrindimas
Miškų atskaitos lygio apibrėžtis, pateikta 8 straipsnio 1 dalyje, turėtų būti pateikta 3 straipsnyje kartu su kitų sąvokų apibrėžtimis.
Pakeitimas    30 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2.  Jei atlikus 1 dalyje nurodytus apskaičiavimus gaunamas neigiamas rezultatas, palyginti su valstybės narės miškų atskaitos lygiu, valstybė narė į savo tvarkomos miškų žemės apskaitą įtraukia bendrą grynąjį pašalintų ŠESD kiekį, kuris sudarytų ne daugiau kaip 3,5 proc. valstybės narės III priede nurodytais baziniais metais arba laikotarpiu išmesto ŠESD kiekio, padauginto iš penkių.	Išbraukta.
Pakeitimas    31 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Valstybės narės nustato naują miškų atskaitos lygį remdamosi IV priedo A skirsnyje nustatytais kriterijais. Jos iki 2018 m. gruodžio 31 d. 2021–2025 m. laikotarpiui ir iki 2023 m. birželio 30 d. 2026–2030 m. laikotarpiui pateikia Komisijai nacionalinį miškininkystės apskaitos planą, kuriame nurodomas naujas miškų atskaitos lygis.	Valstybės narės nustato naują miškų atskaitos lygį remdamosi IV priedo A skirsnyje nustatytais kriterijais. Jos iki 2018 m. gruodžio 31 d. 2021–2025 m. laikotarpiui ir iki 2023 m. birželio 30 d. 2026–2030 m. laikotarpiui pateikia Komisijai nacionalinę miškininkystės apskaitos ataskaitą, kurioje nurodomas naujas miškų atskaitos lygis.
Pakeitimas    32 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Nacionaliniame miškininkystės apskaitos plane turi būti pateikti visi IV priedo B skirsnyje išvardyti elementai ir nurodytas siūlomas naujas miškų atskaitos lygis, pagrįstas 1990–2009 m. registruota dabartinės miškų valdymo praktikos ir intensyvumo, išreikšto CO2 ekvivalentais tonomis per metus, informacija pagal miško tipą ir amžiaus klasę nacionaliniuose miškuose.	Nacionalinėje miškininkystės apskaitos ataskaitoje turi būti pateikti visi IV priedo B skirsnyje išvardyti elementai ir nurodytas siūlomas naujas miškų atskaitos lygis, pagrįstas aktyvios ir tvarios miškų valdymo praktikos, atitinkančios geriausius turimus duomenis ir patvirtintas politikos strategijas, išreikštos CO2 ekvivalentais tonomis per metus ir valstybėje vykdoma tvarios miškotvarkos politika ir galiojančiomis priemonėmis. Jis iki to laiko, kai bus pateiktas naujas miškų atskaitos lygis, turi būti paremtas tvarios miškotvarkos principais ir valstybių narių paskelbtomis nacionalinėmis šios srities strategijomis ir pagrįstas ilgalaikėmis analizėmis siekiant Paryžiaus susitarimo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto tikslo per šio šimtmečio antrąją pusę grąžinti pusiausvyrą tarp dėl žmogaus veiklos iš atskirų šaltinių išmetamo ir absorbentais pašalinamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.
Pakeitimas    33 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 3 dalies 3 pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Nacionalinis miškininkystės apskaitos planas skelbiamas viešai ir dėl jo turi būti konsultuojamasi su visuomene.	Nacionalinė miškininkystės apskaitos ataskaita skelbiama viešai ir dėl jos turi būti konsultuojamasi su visuomene.
Pakeitimas    34 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 4 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4.  Valstybės narės turi įrodyti, kad metodai, naudoti miškų atskaitos lygiui nacionaliniame miškininkystės apskaitos plane nustatyti, ir tvarkomo miško žemei apskaityti naudoti metodai ir duomenys yra nuoseklūs. Prireikus, kad būtų užtikrintas nuoseklumas, ne vėliau kaip iki 2021–2025 m. arba 2026–2030 m. laikotarpio pabaigos valstybė narė Komisijai pateikia savo atskaitos lygio technines pataisas.	4.  nacionalinėje miškininkystės apskaitos ataskaitoje nustatyti ir tvarkomo miško žemei apskaityti naudoti metodai ir duomenys yra nuoseklūs. Prireikus, kad būtų užtikrintas nuoseklumas, ne vėliau kaip iki 2021–2025 m. arba 2026–2030 m. laikotarpio pabaigos valstybė narė Komisijai pateikia savo atskaitos lygio technines pataisas.
Pakeitimas    35 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 5 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
5.  Komisija peržiūri nacionalinius miškininkystės apskaitos planus ir technines pataisas ir įvertina, kiek siūlomi nauji ar pataisyti miškų atskaitos lygiai buvo nustatyti pagal 3 ir 4 dalyse bei 5 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus ir reikalavimus. Tiek, kiek yra būtina siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi 3 ir 4 dalyse bei 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų ir reikalavimų, Komisija gali perskaičiuoti siūlomus naujus ar pataisytus miškų atskaitos lygius.	5.  Kaip nurodyta IV priede, Komisija sudaro palankesnes sąlygas techniniam valstybės narės pateiktos nacionalinės miškininkystės apskaitos ataskaitos ir galimų jos techninių pataisų ir (arba) techninių koregavimų techninį vertinimą, kuriuo siekiama įvertinti, kiek siūlomi nauji ar pataisyti miškų atskaitos lygiai buvo nustatyti pagal 3 ir 4 dalyse bei 5 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus ir reikalavimus. Komisija pateikia technines rekomendacijas valstybėms narėms ir parengia suvestinę ataskaitą.
Pakeitimas    36 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 6 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
6.  Komisija priima deleguotuosius aktus pagal 14 straipsnį, siekdama pagal peržiūrą, atliktą pagal 5 dalį, iš dalies pakeisti II priedą, kad būtų atnaujinti valstybės narės miškų atskaitos lygiai pagal pateiktus nacionalinius miškininkystės apskaitos planus arba technines pataisas ir atsižvelgiant į vykdant peržiūrą bet kokius atliktus perskaičiavimus. Iki deleguotojo akto įsigaliojimo valstybės narės miškų atskaitos lygiai, kaip nurodyta II priede, toliau taikomi 2021–2025 m. ir (arba) 2026–2030 m. laikotarpiams.	6.  Komisija priima deleguotuosius aktus pagal 14 straipsnį, siekdama pagal techninį vertinimą, atliktą pagal 5 dalį, iš dalies pakeisti II priedą, kad būtų atnaujinti valstybės narės miškų atskaitos lygiai pagal pateiktas nacionalines miškininkystės apskaitos ataskaitas arba technines pataisas ir atsižvelgiant į bet kokius atliekant techninį vertinimą valstybės narės atliktus perskaičiavimus. Jei valstybė narė neatnaujina savo miškų atskaitos lygio, II priede nurodyta vertė toliau taikoma 2021–2025 m. ir (arba) 2026–2030 m. laikotarpiams.
Pakeitimas    37 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 1 pastraipos įžanginė dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Su nukirsto medžio produktais susijusioje pagal 6 straipsnio 1 dalį ir 8 straipsnio 1 dalį vedamoje apskaitoje valstybės narės, naudodamosi V priede nustatyta pirmojo laipsnio irimo funkcija, metodika ir numatytosiomis pusėjimo vertėmis, nurodo dėl pokyčių nukirsto medžio produktų, kurie priskiriami prie toliau nurodytų kategorijų, anglies absorbente išmestą ir pašalintą ŠESD kiekį:	Valstybės narės, naudodamosi V priede nustatyta pirmojo laipsnio irimo funkcija, metodika ir numatytosiomis pusėjimo vertėmis, nurodo dėl pokyčių nukirsto medžio produktų, kurie priskiriami prie toliau nurodytų kategorijų, anglies absorbente išmestą ir pašalintą ŠESD kiekį:
Pakeitimas    38 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Valstybės narės į apskaitą įtraukia dėl pokyčių nukirsto medžio produktų anglies absorbente išmestą ir pašalintą ŠESD kiekį kaip bendrą išmetamų ir pašalinamų ŠESD kiekį kiekvienais 2021–2025 m. ir 2026–2030 m. laikotarpių metais.
Pagrindimas
Nukirsto medžio produktai iš tiesų yra žmonių vykdomos (antropogeninės) veiklos rezultatas, todėl tokie produktai turėtų būti apskaitomi taip pat kaip mišku apželdinta žemė. Tai reiškia, kad faktiniai anglies sankaupų pokyčiai, susiję su nukirsto medžio produktais, turėtų būti įtraukti į apskaitą.
Pakeitimas    39 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 1 b pastraipa (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
	Komisija ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d. priima deleguotąjį aktą pagal 14 straipsnį, siekdama nukirsto medžio produktų absorbento kategorijas papildyti kitais produktais, pvz., tvariais novatoriškais biologiniais produktais, turinčiais teigiamą pakeitimo poveikį, taip pat numatytosiomis pusėjimo vertėmis, nurodytomis V priede.
Pagrindimas
Siekiant LULUCF apskaitoje geriau pripažinti anglies dioksido saugojimo potencialą, kurį turi būsimi novatoriški tvarūs biologiniai produktai, Komisija turėtų pasiūlyti papildomų nukirsto medžio produktų absorbento kategorijų.
Pakeitimas    40 Pasiūlymas dėl reglamento 10 straipsnio 4 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
4.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 14 straipsnį siekiant persvarstyti metodiką ir VI priede nurodytus informavimo reikalavimus, siekiant atsižvelgti į TKKK gairių pokyčius.	4.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 14 straipsnį siekiant persvarstyti metodiką ir VI priede nurodytus informavimo reikalavimus, siekiant atsižvelgti į TKKK gairių, kaip priimta JTBKKK ar Paryžiaus susitarimo organų, pokyčius.
Pakeitimas    41 Pasiūlymas dėl reglamento 11 straipsnio 1 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
1.  Jei valstybės narės išmetamas ŠESD kiekis viršija pašalinamą ŠESD kiekį ir ta valstybė narė išbraukė metines išmetamo dujų kiekio kvotas pagal Reglamentą [ ], kuriuo valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, į šį kiekį atsižvelgiama vertinant, kaip valstybė narė laikosi savo įsipareigojimo pagal 4 straipsnį.	1.  Jei valstybės narės išmetamas ŠESD kiekis viršija pašalinamą ŠESD kiekį ir ta valstybė narė nutarė išbraukti metines išmetamo dujų kiekio kvotas pagal Reglamentą Nr. (ES) .../..., kuriuo valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, kaip vieną iš lankstumo galimybių, į šį kiekį atsižvelgiama vertinant, kaip valstybė narė laikosi savo įsipareigojimo pagal 4 straipsnį.
Pakeitimas    42 Pasiūlymas dėl reglamento 14 straipsnio 2 dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2.  3, 5, 8, 10 ir 13 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [įsigaliojimo datos].	2.  3, 5, 8, 9, 10 ir 13 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [įsigaliojimo datos].
Pagrindimas
Straipsnis suderintas su 9 straipsnio pakeitimu.
Pakeitimas    43 Pasiūlymas dėl reglamento 15 straipsnio 1 pastraipa
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Iki 2024 m. vasario 28 d. ir kas penkerius metus po to Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą apie tai, kaip šis reglamentas veikia, kiek juo prisidedama prie bendro ES tikslo iki 2030 m. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir kiek juo prisidedama įgyvendinant Paryžiaus susitarimo tikslus, taip pat, prireikus, Komisija gali pateikti pasiūlymų.	atsižvelgdama į 2018 m. skatinamąjį dialogą, Komisija iki 2019 m. vasario 28 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl šio reglamento užmojų masto tinkamumo. Iki 2023 m. vasario 28 d. ir kas trejus metus po to Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio reglamento veikimo ataskaitą, nurodo, kiek juo prisidedama prie bendro ES tikslo iki 2030 m. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir kiek juo prisidedama įgyvendinant Paryžiaus susitarimo tikslus, atsižvelgiant į tai, kad šiuo reglamentu būtų laikomasi atitinkamų sprendimų, priimtų JTBKKK arba nustatytų Paryžiaus susitarime, taip pat Komisija gali pateikti pasiūlymų.
Pakeitimas    44 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo B punkto f papunktis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
f)  mišku apželdintos žemės ir tvarkomos miško žemės atveju – nukirsto medžio produktai.	f)  nukirsto medžio produktai tiek iš mišku apželdintos žemės, tiek iš tvarkomos miško žemės.
Pagrindimas
Siūloma įtraukti nukirsto medžio produktus kaip atskirą kategoriją, neįtraukti nukirsto medžio produktų į miškų atskaitos lygį, todėl būtina atitinkamai pakeisti tekstą.
Pakeitimas    45 Pasiūlymas dėl reglamento II priedo 2 lentelės antraštinė dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Valstybių narių miškų atskaitos lygiai, įskaitant nukirsto medžio produktus	Valstybių narių miškų atskaitos lygiai
Pakeitimas    46 Pasiūlymas dėl reglamento IV priedo A dalies 1 pastraipos c punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
c)  atskaitos lygiai turėtų padėti užtikrinti griežtą ir patikimą apskaitą, kuri garantuotų, kad būtų tinkamai apskaitomi dėl biomasės naudojimo išmesti ir pašalinti ŠESD kiekiai;	c)  atskaitos lygiai turėtų padėti užtikrinti griežtą ir patikimą apskaitą, kuri garantuotų, kad būtų tinkamai apskaitomi dėl tvarkomos miško žemės naudojimo išmesti ir pašalinti ŠESD kiekiai ir kad būtų užtikrinta išmesto ir pašalinto ŠESD kiekio pusiausvyra;
Pakeitimas    47 Pasiūlymas dėl reglamento IV priedo A dalies 1 pastraipos d punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
d)  nustatant atskaitos lygius įtraukiamas nukirsto medžio produktų anglies absorbentas, kad būtų galima palyginti atvejus, kai daroma prielaida dėl staigios oksidacijos, ir atvejus, kai taikoma pirmojo laipsnio irimo funkcija ir pusėjimo vertės;	Išbraukta.
Pakeitimas    48 Pasiūlymas dėl reglamento IV priedo A dalies 1 pastraipos e punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
e)  nustatant atskaitos lygius turėtų būti atsižvelgiama į tikslą prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus gamtinių išteklių naudojimo, kaip nustatyta ES miškų strategijoje, valstybių narių nacionalinėje miškų politikoje ir ES biologinės įvairovės strategijoje;	e)  nustatant atskaitos lygius turėtų būti atsižvelgiama į tikslą prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus gamtinių išteklių naudojimo energijai gaminti ir kitais iškastiniu kuru grindžiamų medžiagų pakeitimo tikslais, kaip nustatyta Sąjungos miškų strategijoje, valstybių narių nacionalinėse miškų programose ir politikoje ir Sąjungos bioekonomikos ir biologinės įvairovės strategijose; valstybė narė, neseniai pradėjusi vykdyti arba norinti vykdyti naują miškotvarkos ir miškų išteklių naudojimo politiką, dėl kurios kertama daugiau miškų, nėra baudžiama nuskaitant sumas pagal šį reglamentą, jeigu ta politika yra iniciatyvi ir tvari ir ja nesudaroma sąlygų ilgalaikiam valstybės narės miškų pajėgumų šalinti ŠESD mažėjimui.
Pakeitimas    49 Pasiūlymas dėl reglamento IV priedo A dalies 1 pastraipos g punktas
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
g)  atskaitos lygiai atitinka šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitą bei atitinkamus ankstesnius duomenis ir yra grindžiami skaidria, išsamia, nuoseklia, palyginama ir tikslia informacija. Atskaitos lygiui nustatyti naudojamas modelis visų pirma turi leisti atkurti nacionalinėje šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitoje pateiktus ankstesnius duomenis.	g)  atskaitos lygiai atitinka šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitą bei atitinkamus ankstesnius duomenis ir yra grindžiami skaidria, išsamia, nuoseklia, palyginama ir tikslia informacija. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaita yra suderinama su atitinkamais sprendimais, kuriuos priėmė JTBKKK organai ar kurie buvo priimti Paryžiaus susitarimu. Atskaitos lygiui nustatyti naudojamas modelis visų pirma turi leisti atkurti nacionalinėje šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitoje pateiktus ankstesnius duomenis.
Pakeitimas    50 Pasiūlymas dėl reglamento IV priedo B dalies antraštinė dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
B.  Nacionalinio miškininkystės apskaitos plano elementai	B.  Nacionalinės miškininkystės apskaitos ataskaitos elementai
Pakeitimas    51 Pasiūlymas dėl reglamento IV priedo B dalies 1 pastraipos įžanginė dalis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
Pagal šio reglamento 8 straipsnį teikiamame nacionaliniame miškininkystės apskaitos plane:	Pagal šio reglamento 8 straipsnį teikiamoje nacionalinėje miškininkystės apskaitos ataskaitoje:
Pakeitimas    52 Pasiūlymas dėl reglamento IV priedo B dalies 1 pastraipos f punkto 2 papunktis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
2)  su mišku ir nukirsto medžio produktais susijusį išmetamą ir pašalinamą ŠESD kiekį, užfiksuotą šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitose ir atitinkamuose ankstesniuose duomenyse,	2)  su mišku susijusį išmetamą ir pašalinamą ŠESD kiekį, užfiksuotą šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitose ir atitinkamuose ankstesniuose duomenyse,
Pakeitimas    53 Pasiūlymas dėl reglamento IV priedo B dalies 1 pastraipos f punkto 3 papunktis
Komisijos siūlomas tekstas	Pakeitimas
3)  miško charakteristiką, įskaitant amžiaus klasių struktūrą, augimą, rotacijos trukmę ir kitą informaciją apie miško tvarkymo veiklą pagal įprastą scenarijų,	3)  miško charakteristiką, įskaitant amžiaus klasių struktūrą, augimą, rotacijos trukmę ir kitą susijusią informaciją apie miško tvarkymo veiklą,

NUOMONĘ TEIKIANČIO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas	Šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir šalinamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimas į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios informacijos teikimo mechanizmo dalinis keitimas
Nuorodos	COM(2016) 0479 – C8-0330/2016 – 2016/0230(COD)
Atsakingas komitetas        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ENVI 12.9.2016
Nuomonę pateikė        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	AGRI 12.9.2016
Nuomonės referentas (-ė)        Paskyrimo data	Elisabeth Köstinger 30.8.2016
Svarstymas komitete	5.12.2016
Priėmimo data	30.5.2017
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	20 13 3
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	John Stuart Agnew, Clara Eugenia Aguilera García, Eric Andrieu, Daniel Buda, Matt Carthy, Viorica Dăncilă, Michel Dantin, Paolo De Castro, Albert Deß, Herbert Dorfmann, Norbert Erdős, Edouard Ferrand, Luke Ming Flanagan, Beata Gosiewska, Martin Häusling, Esther Herranz García, Jan Huitema, Peter Jahr, Ivan Jakovčić, Jarosław Kalinowski, Elisabeth Köstinger, Zbigniew Kuźmiuk, Philippe Loiseau, Ulrike Müller, Maria Noichl, Marijana Petir, Bronis Ropė, Maria Lidia Senra Rodríguez, Ricardo Serrão Santos, Tibor Szanyi, Marc Tarabella, Marco Zullo
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Bas Belder, Franc Bogovič, Hannu Takkula
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Christofer Fjellner

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

20	+
PPE	Franc Bogovič, Daniel Buda, Michel Dantin, Albert Deß, Herbert Dorfmann, Norbert Erdős, Christofer Fjellner, Esther Herranz García, Peter Jahr, Jarosław Kalinowski, Elisabeth Köstinger, Marijana Petir
ECR	Bas Belder, Beata Gosiewska, Zbigniew Kuźmiuk
ALDE	Jan Huitema, Ulrike Müller, Hannu Takkula
ENF	Edouard Ferrand, Philippe Loiseau

13	-
S&D	Eric Andrieu, Viorica Dăncilă, Maria Noichl, Ricardo Serrão Santos, Tibor Szanyi, Marc Tarabella
ALDE	Ivan Jakovčić
GUE/NGL	Luke Ming Flanagan, Maria Lidia Senra Rodríguez
Verts/ALE	Martin Häusling, Bronis Ropė
EFDD	John Stuart Agnew, Marco Zullo

3	0
S&D	Clara Eugenia Aguilera García, Paolo De Castro
GUE/NGL	Matt Carthy

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

• [1]  2015 m. balandžio 7 d. pranešimas „Nauja ES miškų strategija – miškams ir su mišku susijusiam sektoriui“ (2014/2223(INI)).

ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas	Šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir šalinamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimas į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios informacijos teikimo mechanizmo dalinis keitimas
Nuorodos	COM(2016)0479 – C8-0330/2016 – 2016/0230(COD)
Pateikimo Europos Parlamentui data	20.7.2016
Atsakingas komitetas        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	ENVI 12.9.2016
Nuomonę teikiantys komitetai        Paskelbimo plenariniame posėdyje data	DEVE 12.9.2016	ITRE 12.9.2016	TRAN 12.9.2016	AGRI 12.9.2016
Nuomonė nepareikšta        Nutarimo data	TRAN 1.9.2016
Pranešėjai        Paskyrimo data	Norbert Lins 28.9.2016
Svarstymas komitete	20.3.2017	25.4.2017
Priėmimo data	11.7.2017
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	53 9 6
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Margrete Auken, Pilar Ayuso, Zoltán Balczó, Catherine Bearder, Ivo Belet, Biljana Borzan, Lynn Boylan, Paul Brannen, Nessa Childers, Alberto Cirio, Birgit Collin-Langen, Mireille D’Ornano, Miriam Dalli, Seb Dance, Angélique Delahaye, Stefan Eck, Bas Eickhout, José Inácio Faria, Karl-Heinz Florenz, Francesc Gambús, Elisabetta Gardini, Gerben-Jan Gerbrandy, Arne Gericke, Jens Gieseke, Julie Girling, Françoise Grossetête, Andrzej Grzyb, Jytte Guteland, Anneli Jäätteenmäki, Jean-François Jalkh, Benedek Jávor, Kateřina Konečná, Urszula Krupa, Giovanni La Via, Jo Leinen, Peter Liese, Norbert Lins, Rupert Matthews, Valentinas Mazuronis, Susanne Melior, Miroslav Mikolášik, Gilles Pargneaux, Piernicola Pedicini, Bolesław G. Piecha, Pavel Poc, Julia Reid, Frédérique Ries, Michèle Rivasi, Daciana Octavia Sârbu, Annie Schreijer-Pierik, Davor Škrlec, Renate Sommer, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Ivica Tolić, Estefanía Torres Martínez, Adina-Ioana Vălean, Jadwiga Wiśniewska, Damiano Zoffoli
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Luke Ming Flanagan, Elena Gentile, Krzysztof Hetman, Ulrike Müller, James Nicholson, Christel Schaldemose, Bart Staes, Tiemo Wölken
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Siôn Simon, Derek Vaughan
Pateikimo data	17.7.2017

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

53	+
ALDE	Catherine Bearder, Gerben-Jan Gerbrandy, Valentinas Mazuronis, Frédérique Ries
ECR	Arne Gericke, Julie Girling, Rupert Matthews, James Nicholson
EFDD	Piernicola Pedicini
GUE/NGL	Lynn Boylan, Stefan Eck, Luke Ming Flanagan, Kateřina Konečná, Estefanía Torres Martínez
NI:	Zoltán Balczó
PPE	Pilar Ayuso, Ivo Belet, Alberto Cirio, Birgit Collin-Langen, José Inácio Faria, Francesc Gambús, Jens Gieseke, Krzysztof Hetman, Peter Liese, Norbert Lins, Miroslav Mikolášik, Annie Schreijer-Pierik, Renate Sommer, Ivica Tolić, Adina-Ioana Vălean
S&D	Biljana Borzan, Paul Brannen, Nessa Childers, Miriam Dalli, Seb Dance, Elena Gentile, Jo Leinen, Susanne Melior, Gilles Pargneaux, Pavel Poc, Christel Schaldemose, Peter Simon, Daciana Octavia Sârbu, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Derek Vaughan,Tiemo Wölken, Damiano Zoffoli
VERTS/ALE	Margrete Auken, Bas Eickhout, Benedek Jávor, Michèle Rivasi, Davor Škrlec, Bart Staes

9	-
ALDE	Anneli Jäätteenmäki, Ulrike Müller
EFDD	Julia Reid
ENF	Mireille D'Ornano, Jean-François Jalkh
PPE	Angélique Delahaye, Elisabetta Gardini, Françoise Grossetête, Giovanni La Via

6	0
ECR	Urszula Krupa, Bolesław G. Piecha, Jadwiga Wiśniewska
PPE	Karl-Heinz Florenz, Andrzej Grzyb
S&D	Jytte Guteland

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė