PRANEŠIMAS Ginklų eksportas. Bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP įgyvendinimas

18.7.2017 - (2017/2029(INI))

Užsienio reikalų komitetas
Pranešėja: Bodil Valero

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

Ginklų eksportas. Bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP įgyvendinimas

(2017/2029(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į principus, įtvirtintus Europos Sąjungos (ES) sutarties 21 straipsnyje, visų pirma demokratijos ir teisinės valstybės propagavimo, taikos saugojimo, konfliktų prevencijos ir tarptautinio saugumo stiprinimo principus,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendrąją poziciją 2008/944/BUSP, nustatančią bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę (toliau – Bendroji pozicija)[1],

–  atsižvelgdamas į 17-ąją[2] ir 18-ąją[3] ES metines ataskaitas, parengtas vadovaujantis Bendrosios pozicijos 8 straipsnio 2 dalimi,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 10 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2015/2309 dėl veiksmingos ginklų eksporto kontrolės skatinimo[4] ir 2017 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2017/915 dėl Sąjungos informavimo veiklos remiant Sutarties dėl prekybos ginklais (SPG) įgyvendinimą[5],

–  atsižvelgdamas į atnaujintą Europos Sąjungos bendrąjį karinės įrangos sąrašą, kurį 2017 m. kovo 6 d. patvirtino Taryba[6],

–  atsižvelgdamas į Bendrosios pozicijos, nustatančios bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę, naudojimo vadovą,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 25 d. ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje ir jos 11 punkto e papunktį, taip pat į 2015 m. liepos 20 d. ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje (2015–2019 m.) ir jo 21 punkto d papunktį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 2 d. JT Generalinės Asamblėjos priimtą Sutartį dėl prekybos ginklais (SPG)[7], kuri įsigaliojo 2014 m. gruodžio 24 d.,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendimą 2013/768/BUSP dėl ES veiklos pagal Europos saugumo strategiją remiant Sutarties dėl prekybos ginklais įgyvendinimą[8],

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinimo[9],

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 5 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 428/2008, nustatantį Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą[10], iš dalies pakeistą 2014 m. balandžio 16 d. Reglamentu (ES) Nr. 599/2014, ir atsižvelgdamas į dvejopo naudojimo prekių sąrašą, nustatytą jo I priede (toliau – Dvejopo naudojimo prekių reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 23 d. Reglamentą (ES) 2016/2134, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1236/2005 dėl prekybos tam tikromis prekėmis, kurios galėtų būti naudojamos mirties bausmei vykdyti, kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui[11],

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas šiuo klausimu, visų pirma į 2015 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją[12] „Ginklų eksportas. Bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP įgyvendinimas“, 2016 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl humanitarinės padėties Jemene[13], 2016 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2015 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje[14], taip pat 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl ginkluotų nepilotuojamų orlaivių naudojimo[15],

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl privačių saugos tarnybų[16],

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 132 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8–0264/2017),

A.  kadangi Jungtinių Tautų chartijos 51 straipsnyje nustatyta prigimtinė teisė į individualią ar kolektyvinę savigyną;

B.  kadangi naujausiais duomenimis[17] 2012–2016 m. tarptautiniai svarbiausių ginklų perdavimai pasiekė didžiausią kiekį, palyginti su bet kuriuo kitu penkerių metų laikotarpiu nuo Šaltojo karo pabaigos, ir šis kiekis buvo 8,4 proc. didesnis nei 2007–2011 m. laikotarpiu;

C.  kadangi ginklų eksportas ir perdavimas daro poveikį žmonių saugumui, žmogaus teisėms, demokratijai, geram valdymui ir socialinei ir ekonominei plėtrai; kadangi ginklų eksportas taip pat prisideda prie aplinkybių, kurioms esant žmonės yra priversti bėgti iš savo šalių, sukūrimo; kadangi dėl tų priežasčių būtina sukurti griežtą, skaidrią, veiksmingą ir bendrai pripažintą bei apibrėžtą ginklų kontrolės sistemą;

D.  kadangi iš naujausių duomenų[18] matyti, kad eksportas iš 28 ES valstybių narių 2012–2016 m. sudarė 26 proc. viso pasaulinio eksporto ir dėl to 28 ES valstybės narės drauge yra antras pagal dydį ginklų tiekėjas pasaulyje (po JAV (33 proc.) ir prieš Rusiją (23 proc.)); kadangi, remiantis naujausia Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupės (COARM) ataskaita, 2014 m. Europos Sąjungos šalys suteikė licencijas ginklų eksportui, kurio bendra suma siekė 94,40 mlrd. EUR;

E.  kadangi iš naujausių duomenų[19] matyti, kad ginklų eksportas į Artimuosius Rytus išaugo 86 proc. ir 2012–2016 m. sudarė 29 proc. pasaulio eksporto;

F.  kadangi naujausiais oficialiais ES duomenimis 2015 m. Artimieji Rytai buvo svarbiausias 28 ES valstybių narių ginklų eksporto regionas ir šio eksporto bendra suma siekė 78,8 mlrd. EUR pagal leidžiamų eksportuoti ginklų eksporto licencijas;

G.  kadangi kai kurie iš ES valstybių narių į nestabilius regionus ir valstybes, kuriuose dažnai kyla krizės, perduoti ginklai buvo panaudoti ginkluotuose konfliktuose arba vykdant vidaus represijas; kadangi, kaip pranešama, kai kurie iš šių perduotų ginklų buvo nukreipti į teroristinių grupuočių rankas, pavyzdžiui, Sirijoje ir Irake; kadangi kai kuriais atvejais į tam tikras šalis, pvz., Saudo Arabiją, eksportuoti ginklai buvo panaudoti konfliktuose, kaip antai konfliktas Jemene; kadangi toks eksportas neabejotinai pažeidžia Bendrąją poziciją, taigi paaiškėja, jog būtina užtikrinti geresnį tikrinimą ir didesnį skaidrumą;

H.  kadangi nėra standartizuotos tikrinimo ir ataskaitų teikimo sistemos, pagal kurią suteikiama informacija, ar pavienių valstybių narių eksportas pažeidžia aštuonis kriterijus ir kokiu mastu, taip pat nėra nustatyta sankcijų mechanizmų, taikytinų tuo atveju, jei kuri nors valstybė narė vykdytų eksportą, akivaizdžiai nesuderinamą su aštuoniais kriterijais;

I.  kadangi Bonos tarptautinio pertvarkymo centro (angl. BICC) atliktas tyrimas parodė, kad, pvz., 2015 m. vien Vokietijoje suteiktos 4 256 licencijos ginklų eksportui į 83 šalis, kurios, atsižvelgiant į Bendrąją poziciją dėl ginklų eksporto, buvo laikomos probleminėmis[20];

J.  kadangi tiek pasaulinė, tiek regioninė saugumo padėtis, visų pirma padėtis Sąjungos pietinėje ir rytinėje kaimynystėje, radikaliai pasikeitė ir tai aiškiai rodo, kad reikia nedelsiant tobulinti informacijos, kuri naudojama vertinant riziką eksporto licencijų teikimo atvejais, rengimo metodus ir užtikrinti jų saugumą;

K.  kadangi kai kurios valstybės narės neseniai pasirašė strateginius susitarimus dėl karinio bendradarbiavimo, įskaitant daugelio aukštos kokybės karinių technologijų perdavimą, su nedemokratinėmis šalimis iš Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono;

L.  kadangi pagal Lisabonos sutartį skurdo panaikinimas yra svarbiausias ES vystymosi politikos tikslas ir kadangi tai yra taip pat vienas iš ES išorės veiksmų prioritetų siekiant kurti stabilesnį ir labiau klestintį pasaulį; kadangi ginklų tiekimas konflikte dalyvaujančioms šalims, taip pat palankios sąlygos vykdyti didelio masto žiaurius nusikaltimus daro neigiamą poveikį šių šalių vystymosi galimybėms;

M.  kadangi Europos gynybos pramonės struktūra yra labai svarbus sektorius, sykiu jam būdingi pertekliniai pajėgumai, dubliavimasis ir susiskaidymas, o tai stabdo gynybos pramonės konkurencingumą ir paskatino ekspansyvią eksporto politiką;

N.  kadangi 2016 m. vasario 25 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl humanitarinės padėties Jemene EP paragino Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją pradėti iniciatyvą, kuria siekiama Saudo Arabijai nustatyti ES ginklų embargą;

O.  kadangi padėtis Jemene nuo to laiko toliau blogėja, taip pat ir dėl Saudo Arabijos vadovaujamos koalicijos vykdomų karinių veiksmų; kadangi kai kurios valstybės narės liovėsi tiekusios ginklus Saudo Arabijai dėl jos veiksmų Jemene, o kitos toliau teikė karines technologijas, nepaisydamos antrojo, ketvirtojo, šeštojo, septintojo ir aštuntojo kriterijų;

P.  kadangi 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2015 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje pabrėžiama, kad žmogaus teisės turėtų būti prioritetas, ir valstybės narės raginamos susitarti siekti šiuolaikiškesnės, lankstesnės ir labiau žmogaus teisėmis grindžiamos eksporto politikos, visų pirma valstybių, kuriose, kaip patvirtinta, vykdytos smurtinės vidaus represijos ir žmogaus teisių pažeidimai, atžvilgiu;

Q.  kadangi pagal Visuotinę Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją turėtų būti gerinamas ginklų eksporto kontrolės politikos suderinamumas;

1.  pažymi, kad valstybės narės turi teisėtą teisę įsigyti karinių technologijų savigynos tikslais; pabrėžia, kad gynybos pramonės išlaikymas yra valstybių narių savigynos dalis; primena, kad vienas iš Bendrosios pozicijos nustatymo motyvų buvo Europos ginkluotės naudojimo prieš valstybių narių ginkluotąsias pajėgas prevencija, taip pat žmogaus teisių pažeidimų ir ginkluotų konfliktų tąsos prevencija; pakartoja, kad Bendroji pozicija yra teisiškai privaloma sistema, pagal kurią nustatomi būtinieji reikalavimai, kuriuos valstybės narės turi taikyti ginklų eksporto kontrolės srityje, ir kad ji apima pareigą įvertinti prašymus dėl eksporto licencijų taikant visus aštuonis joje išvardytus kriterijus;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad gynybos įrangos plėtojimas yra svarbi Europos gynybos pramonės priemonė ir kad dar nesukurta konkurencinga ir novatoriška Europos gynybos technologinė ir pramoninė bazė turėtų tapti priemone valstybių narių ir Sąjungos piliečių saugumui ir gynybai užtikrinti ir prisidėti prie bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) ir ypač prie bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) įgyvendinimo; ragina valstybes nares įveikti dėl dubliavimosi, susiskaidymo, nepakankamo sąveikumo šiuo metu esamą nepakankamą gynybos išlaidų veiksmingumą valstybėse narėse ir siekti, kad ES taptų saugumo užtikrintoja, be kita ko, suteikiant galimybę geriau kontroliuoti ginklų eksportą; pakartoja, jog Bendrosios pozicijos 10 straipsnyje teigiama, kad valstybių narių ekonominiai, prekybiniai ir pramoniniai interesai neturi daryti įtakos aštuonių kriterijų, kuriais reglamentuojamas ginklų eksportas, laikymuisi;

3.  vis dėlto pažymi, kad karinės technologijos kartais pasiekia paskirties vietas ir galutinius naudotojus, kurie neatitinka Bendrosios pozicijos kriterijų; yra susirūpinęs dėl to, kad ginklų sistemų platinimas karo laiku ir didelės politinės įtampos situacijose gali neproporcingai paveikti civilius gyventojus; yra sunerimęs dėl visuotinių ginklavimosi varžybų ir dėl to, kad sprendžiant politinius konfliktus ir neramumų problemas naudojami kariniai metodai; pabrėžia, kad konfliktai pirmiausia turėtų būti sprendžiami diplomatinėmis priemonėmis;

4.  primygtinai ragina valstybes nares ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ženkliai pagerinti Bendrosios pozicijos įgyvendinimo nuoseklumą, kad būtų padidintas civilių, kenčiančių dėl konfliktų ir žmogaus teisių pažeidimų trečiosiose valstybėse, saugumas, Sąjungos ir jos piliečių saugumas ir užtikrintos vienodos veiklos sąlygos ES įmonėms; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad nuoseklus Bendrosios pozicijos įgyvendinimas labai svarbus ES, kaip vertybėmis grindžiamos pasaulio veikėjos, patikimumui;

5.  ragina šalis, siekiančias kandidatės statuso, arba šalis, pageidaujančias pradėti stojimo į ES procesą, taikyti Bendrosios pozicijos nuostatas; teigiamai vertina tai, kad Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Kanada, Gruzija, Islandija, buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Juodkalnija ir Norvegija jau prisijungė prie Bendrosios pozicijos kriterijų ir principų ir siekia taip pat toliau susiderinti su BUSP ir BSGP; primygtinai ragina valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, kurios oficialiai įsipareigojo taikyti Bendrosios pozicijos kriterijus, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos keistis informacija ir būtų užtikrintas didesnis licencijų išdavimo skaidrumas; be to, ragina EIVT ypač skatinti Europos šalis prisijungti prie Bendrosios pozicijos, kad būtų užtikrinta didesnė saugesnė Europos erdvė;

6.  primygtinai ragina valstybes nares ir EIVT glaudžiai bendradarbiauti, kad būtų išvengta rizikos, kylančios dėl ginklų nukreipimo į kitas šalis ir dėl ginklų kaupimo, kaip antai neteisėtos prekybos ginklais ir jų kontrabandos; pabrėžia, kad gali kilti pavojus, jog į trečiąsias šalis eksportuoti ginklai vėl pateks į ES, pirmiausia vykdant kontrabandą ir prekiaujant ginklais;

7.  atkreipia dėmesį į ypač didelę Sąjungos atsakomybę, atsižvelgiant į pavojų saugumui, dėl to, kad nėra tvirtesnės Europos Sąjungos paramos ir įsipareigojimo panaikinti daugybę ginklų rezervų, kurių vis dar esama Bosnijoje ir Hercegovinoje, Albanijoje ir Ukrainoje;

8.  mano, kad rizikos vertinimo išduodant eksporto licencijas metodika turėtų apimti atsargumo principą ir kad valstybės narės turėtų ne tik įvertinti, ar konkrečios karinės technologijos galėtų būti panaudotos vidaus represijoms arba kitais nepageidautinais tikslais (funkcinis požiūris), bet taip pat vertinti pavojus, atsižvelgiant į bendrą padėtį paskirties valstybėje (principinis požiūris);

9.  pažymi, kad, atsižvelgiant į „Brexit“, būtų svarbu, kad Jungtinei Karalystei ir toliau galiotų Bendrosios pozicijos nuostatos ir kad ji taikytų minėtos pozicijos operatyvines nuostatas, kaip tai daro kitos Europos trečiosios šalys;

10.  ragina valstybes nares ir EIVT parengti konkrečią strategiją, pagal kurią būtų oficialiai saugomi asmenys, pranešę apie ginklų pramonės organizacijų ir bendrovių taikomą praktiką, pažeidžiančią Bendrosios pozicijos kriterijus ir principus;

11.  pabrėžia visų Europos eksporto kontrolės režimų suderinamumo svarbą, ypač kontrolės kriterijų aiškinimo atžvilgiu; be to, dar kartą pabrėžia eksporto kontrolės ir kitų užsienio politikos priemonių, taip pat prekybos priemonių, tokių kaip bendroji lengvatų sistema ir Konflikto zonų naudingųjų iškasenų reglamentas, suderinamumo svarbą;

12.  pakartoja, kad ES įmonių vykdomas nekontroliuojamas kibernetinės erdvės stebėjimo technologijų eksportas gali turėti žalingą poveikį ES skaitmeninės infrastruktūros saugumui ir žmogaus teisėms; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kaip svarbu skubiai, veiksmingai ir visapusiškai atnaujinti ES reglamentą dėl dvejopo naudojimo prekių, ir ragina Tarybą sprendžiant šį klausimą patvirtinti plataus užmojo planą ir grafiką;

13.  pabrėžia, kad svarbu veiksmingai riboti ginklų eksportą į privačias apsaugos įmones kaip galutines naudotojas ir kad bet kokia tokia licencija turėtų būti suteikiama tik tuo atveju, jei atlikus išsamų patikrinimą nustatoma, kad konkreti privati apsaugos įmonė nedalyvavo žmogaus teisių pažeidimuose; pabrėžia, kad turi būti taikomi atskaitomybės mechanizmai, siekiant užtikrinti, kad privačios apsaugos įmonės atsakingai naudotų ginklus;

Bendrosios pozicijos kriterijų įgyvendinimas

14.  pažymi, kad, remiantis metinėmis ataskaitomis, 2014 m. 81 kartą ir 2015 m. 109 kartus buvo atsisakyta išduoti licencijas pagal pirmąjį kriterijų;

15.  pakartoja savo raginimą vyriausiajai įgaliotinei ir pirmininko pavaduotojai paskelbti iniciatyvą, kuria būtų siekiama nustatyti ES ginklų embargą šalims, kaltinamoms rimtais tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimais, visų pirma, kai tai susiję su tyčiniu išpuolių nukreipimu į civilinę infrastruktūrą; dar kartą pabrėžia, kad tolesnis ginklų pardavimo licencijų teikimas tokioms šalims yra Bendrosios pozicijos pažeidimas;

16.  pažymi, kad, remiantis metinėmis ataskaitomis, 2014 m. 72 kartus ir 2015 m. 89 kartus buvo atsisakyta išduoti licencijas pagal antrąjį kriterijų; apgailestauja, kad, remiantis duomenimis, nesama bendro požiūrio į padėtį Sirijoje, Irake ir visų pirma Jemene; ragina valstybes nares ir EIVT pradėti diskusijas dėl antrojo kriterijaus taikymo išplėtimo siekiant įtraukti demokratinio valdymo rodiklius, nes tokie vertinimo kriterijai galėtų padėti nustatyti tolesnes apsaugos nuo neplanuotų neigiamų eksporto padarinių priemones; be to, mano, kad taikant principingesnį požiūrį į rizikos vertinimą dėmesys turėtų būti sutelkiamas į tai, kaip gavėjas apskritai paiso tarptautinės humanitarinės teisės ir žmogaus teisių teisės;

17.  mano, kad eksportas į Saudo Arabiją neatitinka bent antrojo kriterijaus dėl šalies dalyvavimo kompetentingų JT institucijų nustatytuose šiurkščiuose humanitarinės teisės pažeidimuose; pakartoja savo 2016 m. vasario 26 d. raginimą skubiai nustatyti Saudo Arabijai ginklų embargą;

18.  pažymi, kad, remiantis metinėmis ataskaitomis, 2014 m. 99 kartus ir 2015 m. 139 kartus buvo atsisakyta išduoti licencijas pagal trečiąjį kriterijų; pabrėžia, kad, kalbant apie trečiąjį kriterijų, reikia įvertinti valstybių narių pastaruoju metu vykdytus ginklų perdavimus nevalstybiniams subjektams, įskaitant techninės pagalbos teikimą ir mokymus, atsižvelgiant į 2002 m. bendruosius veiksmus 2002/589/BUSP dėl Europos Sąjungos indėlio į kovą su šaulių ir lengvųjų ginklų (ŠLG) destabilizuojančiu kaupimu ir plitimu; primena, kad remiantis bendraisiais veiksmais nurodoma, kad valstybės narės neturėtų perduoti nevalstybiniams subjektams jokių šaulių ir lengvųjų ginklų;

19.  pažymi, kad, remiantis metinėmis ataskaitomis, 2014 m. 57 kartus ir 2015 m. 85 kartus buvo atsisakyta išduoti licencijas pagal ketvirtąjį kriterijų; apgailestauja dėl to, kad valstybių narių eksportuojamos karinės technologijos naudojamos konflikto Jemene metu; primygtinai ragina valstybes nares nuosekliai laikytis Bendrosios pozicijos, remiantis išsamiu ilgalaikio pavojaus vertinimu;

20.  pažymi, kad, remiantis metinėmis ataskaitomis, 2014 m. 7 kartus ir 2015 m. 16 kartų buvo atsisakyta išduoti licencijas pagal penktąjį kriterijų; primena, kad šis kriterijus susijęs su valstybių narių ir šalių sąjungininkių nacionalinio saugumo interesais ir kad sykiu pripažįstama, jog šie interesai negali daryti poveikio pagarbos žmogaus teisėms ir regioninės taikos, saugumo ir stabilumo kriterijų taikymui;

21.  pažymi, kad, remiantis metinėmis ataskaitomis, 2014 m. 6 kartus buvo atsisakyta išduoti licencijas pagal šeštąjį kriterijų, o 2015 m. pranešimų apie atsisakymą išduoti licencijas pagal šį kriterijų nebuvo; išreiškia susirūpinimą dėl to, kad yra pranešimų apie valstybių narių ginklų eksporto nukreipimą – juos gauna nevalstybiniai subjektai, įskaitant teroristines grupuotes, ir įspėja, kad šie ginklai gali būti panaudoti prieš civilius gyventojus ES teritorijoje ir už jos ribų; pabrėžia, kad svarbu vykdyti griežtesnę ginklų eksporto kontrolę, siekiant vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, susijusius su kova su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu;

22.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad ginklų eksportas į Saudo Arabiją ir Katarą gali būti nukreipiamas – juos gali gauti šiurkščiai žmogaus teisių ir humanitarinę teisę pažeidžiantys nevalstybiniai subjektai Sirijoje, ir ragina COARM šį klausimą skubiai spręsti; pripažįsta, kad dauguma sukilėlių ir teroristinių grupuočių turimų ginklų tiekiami ne iš Europos šaltinių;

23.  pažymi, kad, remiantis metinėmis ataskaitomis, 2014 m. 117 kartų ir 2015 m. 149 kartus buvo atsisakyta išduoti licencijas pagal septintąjį kriterijų; reiškia susirūpinimą dėl, be kita ko, įtarimų, kad iš Europos šalių vykdomas šaulių ir lengvųjų ginklų eksportas nukreipiamas į tam tikras paskirties vietas, iš kurių šių ginklų eksportas nukreipiamas siekiant aprūpinti jais Bendrosios pozicijos nesilaikančius nevalstybinius subjektus ir kitus galutinius naudotojus tokiose šalyse kaip Sirija, Irakas, Jemenas ir Pietų Sudanas; pažymi, kad būtina kuo skubiau užtikrinti, kad nukreipimo pavojaus vertinimai būtų grindžiami ne tik galutinio naudotojo liudijime nurodytais šalies gavėjos prisiimtais įsipareigojimais; pabrėžia, kad būtina sukurti veiksmingą kontrolės po išsiuntimo mechanizmą, siekiant užtikrinti, kad ginklai nebūtų toliau eksportuojami leidimo neturintiems galutiniams naudotojams; pabrėžia, kad EIVT galėtų paremti valstybių narių pastangas šioje srityje;

24.  pažymi, kad, remiantis metinėmis ataskaitomis, 2014 m. vieną kartą buvo atsisakyta išduoti licenciją pagal aštuntąjį kriterijų, o 2015 m. pranešimų apie atsisakymą išduoti licencijas pagal tą kriterijų nebuvo; pripažįsta, kad geriau taikant aštuntąjį kriterijų iš esmės būtų prisidėta prie ES politikos suderinamumo vystymosi labui tikslų ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų (DVT), visų pirma darnaus vystymosi tikslo Nr. 16.4, siekio; ragina valstybes nares ir EIVT atnaujinti Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP naudojimo vadovą šiuo požiūriu ir sutelkti dėmesį į žalą vystymuisi, kuri gali būti padaryta dėl ginklų naudojimo;

25.  ragina valstybes nares ir EIVT į Bendrąją poziciją įtraukti naują kriterijų, siekiant užtikrinti, kad išduodant licencijas būtų tinkamai atsižvelgiama į korupcijos, susijusios su atitinkamu eksportu, pavojų;

Valstybių narių vykdomo keitimosi informacija skatinimas

26.  ragina valstybes nares ir Europos išorės veiksmų tarnybą užtikrinti didesnį nuoseklumą, įgyvendinant Bendrąją poziciją, ir pagerinti keitimosi informacija mechanizmus, ir šiuo tikslu, remiantis saugiai ir plačiu mastu suskaitmeninta dabartine sistema, teikti kokybiškesnę ir išsamesnę informaciją apie su eksporto licencijų išdavimu susijusio pavojaus vertinimus, t. y.:

a)  laikantis nacionalinių įstatymų teikti išsamesnę ir sistemingai bei laiku perduodamą informaciją apie eksporto licencijas ir faktinį eksportą, be kita ko, apie susirūpinimą keliančius galutinius naudotojus, nukreipimo atvejus, suklastotus ar dėl kitų priežasčių susirūpinimą keliančius galutinio naudotojo liudijimus, įtartinus tarpininkus ar transporto bendroves;

b)  tvarkyti sąrašą, į kurį įtraukiami subjektai ir asmenys, nuteisti už ginklų eksporto teisės aktų pažeidimus ir nustatytus nukreipimo atvejus, ir asmenys, kurie, kaip žinoma arba įtariama, dalyvavo vykdant neteisėtą prekybą ginklais ar veiklą, kuri kelia grėsmę tarptautiniam ir nacionaliniam saugumui;

c)  dalytis geriausia patvirtinta aštuonių kriterijų taikymo praktika;

d)  dabartinį Naudojimo vadovą perdaryti į interaktyvų šaltinį internete;

e)  iki 2018 m. pabaigos ES metinę ataskaitą perdaryti į internetinę paieškos funkciją turinčią duomenų bazę, 2016 m. duomenims taikant naują formatą;

f)  propaguoti aiškias ir nusistovėjusias policijos ir pasienio institucijų bendradarbiavimo procedūras, pagrįstas keitimusi informacija, siekiant stiprinti bendradarbiavimą saugumo srityje ir panaikinti neteisėtos prekybos ginklais reiškinį, kuris kelia pavojų ES ir jos piliečių saugumui;

27.  palankiai vertina ketinimą Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupę (COARM) sistemingiau įtraukti EIVT į veiklą rengiantis diskusijoms apie padėtį paskirties šalyse ir potencialius galutinius naudotojus; primygtinai pabrėžia, kad šiame procese svarbu reguliariai konsultuotis su Žmogaus teisių darbo grupe;

28.  pažymi, kad veiksmingai keičiantis informacija ir bendradarbiaujant taip pat reikia rengti su politika, licencijų teikimu ir vykdymo užtikrinimu susijusių darbuotojų susitikimus, ir ragina šiuo tikslu suteikti pakankamai išteklių; mano, kad vienas iš ypač svarbių veiksnių stiprinant Bendrosios pozicijos įgyvendinimą yra atitinkamų valstybių narių pajėgumų išplėtimas; ragina valstybes nares ir EIVT padidinti su eksportu susijusių klausimų srityje dirbančių darbuotojų skaičių ir nacionaliniu, ir ES lygmeniu; ragina įsteigti ES fondus, kurie būtų naudojami su licencijų teikimu ir vykdymo užtikrinimu susijusių pareigūnų gebėjimų gerinimui valstybėse narėse;

29.  pabrėžia, kad siekiant išlaikyti vienodas veiklos sąlygas ir ES patikimumą užsienyje reikia parengti požiūrį, kurį taikant būtų reaguojama į tokias situacijas, kai valstybės narės nevienodai aiškina Bendrosios pozicijos 8 kriterijų dėl iš esmės vienodų produktų eksporto į panašias paskirties vietas ir panašiems galutiniams naudotojams; mano, kad atėjo laikas apsvarstyti galimybę sustiprinti ES institucijų vaidmenį, susijusį su licencijų teikimo procesu valstybių narių lygmeniu, ypač turint mintyje tokias situacijas; ragina valstybes nares paremti ginklų kontrolės priežiūros organo, globojamo vyriausiosios įgaliotinės ir pirmininko pavaduotojos, steigimą; mano, kad reikėtų parengti nuomonę, skirtą valstybėms narėms, ketinančioms suteikti licenciją, kurią kita valstybė narė ar kitos valstybės narės suteikti atsisakė;

30.  pabrėžia, kad reikia skubiai sustiprinti ES delegacijų vaidmenį, padedant valstybėms narėms ir EIVT atlikti eksporto licencijų rizikos vertinimus ir vykdant galutinių naudotojų kontrolę, kontrolę po išsiuntimo ir patikrinimus vietoje;

31.  primygtinai ragina valstybes nares įtraukti į Bendrąją poziciją nuostatą, kuria būtų užtikrinta, kad ES nustačius embargą trečiajai šaliai būtų automatiškai panaikinamos licencijos, jau suteiktos prekėms, kurioms taikomas embargas;

32.  primygtinai ragina visas valstybes nares ir toliau padėti Sąjungai nepriklausančioms šalims rengti, atnaujinti ir, kai tinkama, taikyti teisėkūros ir administracines priemones, siekiant užtikrinti, kad būtų sukurta ginklų ir karinių technologijų eksporto kontrolės sistema;

Ataskaitų teikimo prievolių vykdymo gerinimas

33.  apgailestauja dėl to, kad labai vėluota paskelbti 17-ąją ES metinę ataskaitą – ji paskelbta praėjus mažiausiai 17 mėnesių po licencijų išdavimo ar eksporto; taip pat apgailestauja dėl to, kad 18-oji ES metinė ataskaita buvo viešai paskelbta tik 2017 m. kovo mėn.;

34.  kritiškai vertina tai, kad valstybės narės pažeidžia aštuonis kriterijus; mano, kad reikia skatinti vienodai ir nuosekliai taikyti aštuonis kriterijus; atkreipia dėmesį į tai, kad trūksta nuostatų dėl sankcijų, taikytinų valstybėms narėms, kurios, suteikdamos licencijas, nesilaiko aštuonių kriterijų, ir pataria valstybėms narėms numatyti nuostatas, pagal kurias būtų vykdomi nepriklausomi tikrinimai; mano, kad atėjo laikas pradėti procesą siekiant sukurti mechanizmą, pagal kurį Bendrosios pozicijos nesilaikančioms valstybėms narėms būtų taikomos sankcijos;

35.  primena, kad pagal Bendrosios pozicijos 8 straipsnio 2 dalį visos valstybės narės yra įpareigotos teikti ataskaitas apie savo vykdomą ginklų eksportą, ir ragina visas valstybes nares vykdyti savo prievoles; apgailestauja, kad rengiant 17-ąją ES metinę ataskaitą tik 21 valstybė narė ir rengiant 18-ąją metinę ataskaitą tik 20 valstybių narių pateikė visapusiškus pranešimus suskirstytų duomenų forma apie licencijas ir faktinį eksportą; prašo visų valstybių narių, įskaitant tris pagrindines ginklus eksportuojančias valstybes nares – Prancūziją, Vokietiją ir Jungtinę Karalystę, kurios nepateikė išsamių pranešimų, pateikti išsamius duomenis apie praeityje jų vykdytą eksportą, turint mintyje kitą metinį pranešimą;

36.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti labiau standartizuotų ir laiku teikiamų ataskaitų ir pranešimų procedūrą ir nustatyti griežtą terminą nurodant, kad duomenys turi būti pateikti ne vėliau kaip sausio mėn. po tų metų, kuriais buvo vykdomas eksportas, ir nustatyti fiksuotą paskelbimo datą – ne vėliau kaip kovo mėn. po tų metų, kuriais buvo vykdomas eksportas;

37.  mano, kad Bendrąją poziciją reikėtų papildyti nuolat atnaujinamu ir viešai prieinamu sąrašu su pridedamu išsamiu išaiškinimu, kokia apimtimi eksportas į konkrečias šalis gavėjas suderinamas arba nesuderinamas su aštuoniais kriterijais;

38.  mano, kad būtina sukurti standartizuotą tikrinimo ir ataskaitų teikimo sistemą, pagal kurią būtų teikiama informacija apie tai, ar kurių nors Europos Sąjungos valstybių narių eksportas pažeidžia aštuonis kriterijus ir kokiu mastu;

39.  primygtinai ragina visas valstybes nares visapusiškai laikytis Bendrojoje pozicijoje nustatytų ataskaitų teikimo prievolių; pabrėžia, kad aukštos kokybės duomenys apie faktinius tiekimus yra labai svarbūs, siekiant suprasti, kaip taikomi aštuoni kriterijai; ragina valstybes nares ir EIVT apsvarstyti, kaip naudoti muitinių gaunamus duomenis, pvz., be kita ko, karinėms prekėms parengiant specifinius muitinės kodus;

40.  pripažįsta, kad visos ES valstybės narės yra pasirašiusios Sutartį dėl prekybos ginklais (SPG); ragina siekti, kad SPG būtų taikoma visuotinai, ir didesnį dėmesį skirti jos nepasirašiusioms šalims, įskaitant Rusiją ir Kiniją; taip pat teigiamai vertina tolesnes pastangas propaguoti SPG ir remia veiksmingą jos įgyvendinimą;

Susijusių priemonių modernizavimas

41.  primygtinai ragina peržiūrėti bendrąjį karinės įrangos sąrašą ir prie Dvejopo naudojimo prekių reglamento pridėtus sąrašus, siekiant užtikrinti visapusišką visų atitinkamų automatiškai valdomų sistemų aprėptį; primena savo 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl ginkluotų nepilotuojamų orlaivių, ypač jos 2 dalies c punktą, kuriame raginama ginkluotus nepilotuojamus orlaivius įtraukti į atitinkamus ginklų kontrolės režimus;

42.  ragina valstybes nares išsamiau tikrinti licencijuotą trečiųjų šalių produkciją ir užtikrinti griežtesnes apsaugos nuo nepageidaujamo ginklų naudojimo priemones; reikalauja griežtai laikytis Bendrosios pozicijos licencijuotos trečiųjų šalių produkcijos atžvilgiu; ragina valstybes nares, priimant sprendimus dėl perdavimų, kuriais būtų padidinti trečiosios šalies karinės įrangos gamybos ir (arba) eksporto pajėgumai, apsvarstyti tos šalies poziciją ir statusą Sutarties dėl prekybos ginklais požiūriu;

43.  mano, kad Direktyvos 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinimo įgyvendinimas turėtų derėti su Bendrosios pozicijos nuostatų įgyvendinimu, įskaitant atsargines ir sudedamąsias dalis; pažymi, kad Bendrojoje pozicijoje nenumatyta taikymo srities apribojimų, taigi aštuoni kriterijai taikomi ir ginklų eksportui Europos Sąjungoje;

44.  yra susirūpinęs dėl kibernetinio saugumo sunkumų, visų pirma dėl to, kad labai pagausėjo įsilaužimo metodų, naudojamų siekiant išgauti nacionalinių licencijas išduodančių institucijų informaciją ir duomenis; ragina valstybes nares ir Komisiją investuoti pakankamai lėšų į technologijas ir žmogiškuosius išteklius, siekiant išmokyti asmenis konkrečių kibernetinio saugumo programų ir metodų, siekiant užkirsti kelią šioms kibernetinio saugumo problemoms ir jas išspręsti;

Parlamentų vaidmuo ir viešoji nuomonė

45.  pažymi, kad ne visi ES nacionaliniai parlamentai kontroliuoja vyriausybės sprendimus dėl licencijų išdavimo, pvz., be kita ko, rengdami metines ataskaitas dėl ginklų eksporto, ir, atsižvelgdamas į tai, ragina bendrai padidinti parlamentinę ir viešąją kontrolę; atkreipia dėmesį į Europos Parlamento darbo tvarkos taisykles, kuriose numatoma galimybė reguliariai reaguoti į ES metines ginklų eksporto ataskaitas;

46.  palankiai vertina reguliarias konsultacijas su nacionaliniais parlamentais, ginklų eksporto kontrolės įstaigomis ir pilietine visuomene, nes tai svarbiausias tikro skaidrumo užtikrinimo elementas; ragina Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupę, visas valstybes nares ir EIVT aktyviau vykdyti dialogą su pilietine visuomene ir konsultacijas su nacionaliniais parlamentais bei ginklų eksporto kontrolės įstaigomis; ragina nacionalinius parlamentus, pilietinę ir akademinę visuomenę vykdyti nepriklausomą prekybos ginklais tikrinimą ir ragina valstybes nares ir Europos išorės veiksmų tarnybą remti tokią veiklą, be kita ko, finansinėmis priemonėmis;

o

o  o

47.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

• [1]  OL L 335, 2008 12 13, p. 99.
• [2]  OL L 163, 2016 5 4, p. 1.
• [3]  Dar nepaskelbta.
• [4]  OL L 326, 2015 12 11, p. 56.
• [5]  OL L 139, 2017 5 30, p. 38.
• [6]  OL C 97, 2017 3 28, p. 1.
• [7]  Sutartis dėl prekybos ginklais, JT, 13-27217.
• [8]  OL L 341, 2013 12 18, p. 56.
• [9]  OL L 146, 2009 6 10, p. 1.
• [10]  OL L 134, 2009 5 29, p. 1.
• [11]  OL L 338, 2016 12 13, p. 1.
• [12]  Priimti tekstai, P8_TA(2015)0472.
• [13]  Priimti tekstai, P8_TA(2016)0066.
• [14]  Priimti tekstai, P8_TA(2016)0502.
• [15]  Priimti tekstai, P7_TA(2014)0172.
• [16]  Priimti tekstai, P8_TA(2017)0289.
• [17]  Tarptautinio ginklų perdavimo tendencijos, 2016 m. (Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto faktų suvestinė, 2017 m. vasario mėn.)
• [18]  Ten pat.
• [19]  Ten pat.
• [20]  2016 m. pranešimas dėl ginklų eksporto, Jungtinė konferencija bažnyčios ir vystymosi klausimais (vok. Gemeinsame Konferenz Kirche und Entwicklung (GKKE)), p. 54.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data	11.7.2017
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	36 14 14
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Lars Adaktusson, Michèle Alliot-Marie, Francisco Assis, Petras Auštrevičius, Bas Belder, Mario Borghezio, Victor Boştinaru, Elmar Brok, Klaus Buchner, James Carver, Fabio Massimo Castaldo, Lorenzo Cesa, Aymeric Chauprade, Javier Couso Permuy, Andi Cristea, Arnaud Danjean, Knut Fleckenstein, Eugen Freund, Michael Gahler, Iveta Grigule, Sandra Kalniete, Tunne Kelam, Janusz Korwin-Mikke, Andrey Kovatchev, Eduard Kukan, Ryszard Antoni Legutko, Arne Lietz, Barbara Lochbihler, Sabine Lösing, Andrejs Mamikins, Alex Mayer, David McAllister, Tamás Meszerics, Francisco José Millán Mon, Javier Nart, Demetris Papadakis, Ioan Mircea Paşcu, Alojz Peterle, Tonino Picula, Julia Pitera, Cristian Dan Preda, Jozo Radoš, Sofia Sakorafa, Jordi Solé, Jaromír Štětina, Charles Tannock, László Tőkés, Miguel Urbán Crespo, Ivo Vajgl, Elena Valenciano, Geoffrey Van Orden, Hilde Vautmans, Boris Zala
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Brando Benifei, Luis de Grandes Pascual, Javi López, Miroslav Poche, Eleni Theocharous, Ernest Urtasun, Bodil Valero, Paavo Väyrynen, Marie-Christine Vergiat
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Inés Ayala Sender, Ádám Kósa

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

36	+
ALDE	Petras Auštrevičius, Iveta Grigule, Javier Nart, Jozo Radoš, Ivo Vajgl, Hilde Vautmans, Paavo Väyrynen
EFDD	Fabio Massimo Castaldo
GUE/NGL	Javier Couso Permuy, Sabine Lösing, Sofia Sakorafa, Miguel Urbán Crespo, Marie-Christine Vergiat
S&D	Francisco Assis, Inés Ayala Sender, Brando Benifei, Victor Boştinaru, Andi Cristea, Knut Fleckenstein, Eugen Freund, Arne Lietz, Javi López, Andrejs Mamikins, Alex Mayer, Demetris Papadakis, Ioan Mircea Paşcu, Tonino Picula, Miroslav Poche, Elena Valenciano, Boris Zala
VERTS/ALE	Klaus Buchner, Barbara Lochbihler, Tamás Meszerics, Jordi Solé, Ernest Urtasun, Bodil Valero

14	-
ECR	Bas Belder, Ryszard Antoni Legutko, Charles Tannock, Eleni Theocharous, Geoffrey Van Orden
EFDD	James Carver
NI	Aymeric Chauprade
PPE	Michèle Alliot-Marie, Elmar Brok, Lorenzo Cesa, Arnaud Danjean, Ádám Kósa, Cristian Dan Preda, Luis de Grandes Pascual

14	0
ENF	Mario Borghezio
NI	Janusz Korwin-Mikke
PPE	Lars Adaktusson, Michael Gahler, Sandra Kalniete, Tunne Kelam, Andrey Kovatchev, Eduard Kukan, David McAllister, Francisco José Millán Mon, Alojz Peterle, Julia Pitera, Jaromír Štětina, László Tőkés

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė