PRANEŠIMAS dėl ES teisės taikymo stebėjimo (2015 m.)
14.7.2017 - (2017/2011(INI))
Teisės reikalų komitetas
Pranešėjas: Kostas Chrysogonos
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
dėl ES teisės taikymo stebėjimo (2015 m.)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 32-ąją metinę ES teisės taikymo stebėjimo ataskaitą (2014 m.) (COM(2015)0329),
– atsižvelgdamas į 33-ąją metinę ES teisės taikymo stebėjimo ataskaitą (2015 m.) (COM(2016)0463),
– atsižvelgdamas į Komisijos parengtą „EU Pilot“ vertinimo ataskaitą“ (COM(2010)0070),
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 6 d. rezoliuciją „Sąjungos teisės taikymo stebėsena: 2014 m. metinė ataskaita“[1],
– atsižvelgdamas į Komisijos „Antrąją „EU Pilot“ vertinimo ataskaitą“ (COM(2011)0930),
– atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 20 d. Komisijos komunikatą dėl santykių su skundų dėl Bendrijos teisės pažeidimų teikėju (COM(2002)0141),
– atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 2 d. Komisijos komunikatą „Santykių su skundų dėl Sąjungos teisės taikymo pateikėjais administravimo nuostatų atnaujinimas“ (COM(2012)0154),
– atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą „Naujos ES priemonės teisinei valstybei stiprinti“ (COM(2014)0158),
– atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 19 d. Komisijos komunikatą „Geresnis reglamentavimas – geresni rezultatai. ES darbotvarkė“ (COM(2015)0215),
– atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 13 d. Komisijos komunikatą „ES teisė. Geresnis taikymas – geresni rezultatai“[2],
– atsižvelgdamas į Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių[3],
– atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos sprendimą 2001/470/EB, sukuriantį Europos teisminį tinklą civilinėse ir komercinėse bylose[4],
– atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros[5],
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją dėl 30-osios ir 31-osios ES teisės taikymo stebėjimo metinių ataskaitų (2012–2013 m.)[6],
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo[7],
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl atviros, veiksmingos ir nepriklausomos Europos Sąjungos administracijos[8],
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 267 ir 288 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 132 straipsnio 2 dalį,
– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Konstitucinių reikalų komiteto bei Peticijų komiteto nuomones (A8-0265/2017),
A. kadangi Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 17 straipsnyje apibrėžiamas esminis Komisijos, kaip Sutarčių sergėtojos, vaidmuo;
B. kadangi pagal ES sutarties 4 straipsnio 3 dalį ir SESV 288 straipsnio 3 dalį ir 291 straipsnio 1 dalį valstybės narės pirmiausiai yra atsakingos už tai, kad ES teisė būtų tinkamai ir laikantis nustatytų terminų perkeliama į nacionalinę teisę, taikoma ir įgyvendinama, taip pat jos turi nustatyti pakankamas teisių gynimo priemones, būtinas užtikrinant veiksmingą teisminę apsaugą ES teisei priklausančiose srityse;
C. kadangi pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką valstybės narės turi aiškiai ir tiksliai informuoti Komisiją apie priemones, kurių ėmėsi siekdamos perkelti ES direktyvas į savo nacionalinę teisę[9];
D. kadangi pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. Bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (2011/C 369/02)[10] ir 2011 m. spalio 27 d. Bendrą Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (2011/C 369/03)[11] valstybės narės, informuojančios Komisiją apie nacionalines perkėlimo priemones, įpareigotos pagrįstais atvejais pateikti patvirtinamąją informaciją, t. y. aiškinamuosius dokumentus, susijusius su metodais, kuriuos naudodamos jos perkėlė Sąjungos direktyvas į nacionalinę teisę[12];
E. kadangi, remiantis ES sutarties 6 straipsnio 1 dalimi, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija turi tokią pat teisinę galią kaip ir Sutartys ir yra taikoma Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms bei valstybėms narėms, kai pastarosios įgyvendina Sąjungos teisę (ES pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnio 1 dalis);
F. kadangi Sąjunga turi tam tikrų priemonių ir vykdo tam tikrus procesus, kuriais siekiama užtikrinti, kad būtų visiškai ir tinkamai taikomi Sutartyse įtvirtinti principai ir vertybės, tačiau praktikoje šių priemonių veiklos sritis yra ribota, jos yra nepritaikytos arba neveiksmingos;
G. kadangi, atsižvelgiant į tai, reikia sukurti naują priemonę, pagal kurią būtų nustatyta bendra ir suderinta sistema, paremta jau esamomis priemonėmis ir mechanizmais; ši sistema turėtų būti taikoma visose ES institucijose ir visose valstybėse narėse vienodai;
H. kadangi, vadovaujantis SESV 258 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Komisija pareiškia savo pagrįstą nuomonę valstybei narei, jei mano, kad ši neįvykdė kokios nors pareigos pagal Sutartis, ir gali kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, jei atitinkama valstybė narė per Komisijos nustatytą laiką į šią nuomonę neatsižvelgia;
I. kadangi pagal Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių numatyta, kad turi būti keičiamasi informacija dėl visų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų, kurias pradedant siunčiami oficialūs įspėjimo laiškai, tačiau šis susitarimas neapima neoficialios „EU Pilot“ procedūros, vykdomos prieš pradedant oficialią pažeidimo nagrinėjimo procedūrą;
J. kadangi „EU Pilot“ procedūromis siekiama glaudesnio ir nuoseklesnio Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimo, kai norima ištaisyti ES teisės aktų pažeidimus ankstyvuoju laikotarpiu vykdant dvišalį dialogą, kad, kai įmanoma, būtų išvengta būtinybės pradėti oficialią pažeidimo nagrinėjimo procedūrą;
K. kadangi 2015 m. Komisija gavo 3 450 skundų, kuriuose pranešama apie galimus ES teisės pažeidimus; daugiausia skundų buvo gauta dėl šių valstybių narių – Italijos (637 skundai), Ispanijos (342 skundai) ir Vokietijos (274 skundai);
L. kadangi ES pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje teisė į gerą administravimą apibrėžiama kaip kiekvieno asmens teisė į tai, kad institucijos jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanoma trumpesnį laiką, o SESV 298 straipsnyje nurodyta, kad Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros, vykdydami savo užduotis, remiasi atvira, veiksminga ir nepriklausoma Europos administracija;
1. palankiai vertina Komisijos 2015 m. metinę ES teisės taikymo ataskaitą, kurioje didžiausias dėmesys skiriamas ES acquis vykdymo užtikrinimui, ir pažymi, kad remiantis šia ataskaita, trys sritys, kuriose prieš valstybes nares 2015 m. pradėta daugiausia perkėlimo į nacionalinę teisę pažeidimų nagrinėjimo procedūrų, buvo judumas ir transportas, energetika ir aplinkos apsauga; atkreipia dėmesį į tai, kad šiose srityse 2015 m. taip pat pradėta daugiausia tyrimų pagal „EU Pilot“ sistemą; tai visų pirma taikoma šioms valstybėms narėms – Italijai, Portugalijai ir Vokietijai; prašo Komisijos išsamiau paaiškinti, kokios konkrečios to priežastys;
2. visų pirma pažymi, kad Komisija ėmėsi spręsti prastos oro kokybės Europoje problemą pradėdama Direktyvos 2008/50/EB pažeidimo nagrinėjimo procedūrą dėl nuolat viršijamų NO2 ribinių verčių; tačiau apgailestauja dėl to, jog 2015 m. Komisija nepasinaudojo kontrolės įgaliojimais, kad bendrajai rinkai nebūtų pateikti taršūs automobiliai su dyzeliniais varikliais, dėl kurių labai padidėja į atmosferą išmetamas NO2 kiekis viršijant minėtas ribines vertes ir kurie neatitinka ES tipo patvirtinimo reikalavimų ir išmetamųjų teršalų kiekio iš keleivinių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių standartų;
3. mano, kad iš didelio 2015 m. vykdytų pažeidimų nagrinėjimo procedūrų skaičiaus matyti, jog svarbus iššūkis ES ir jos prioritetas tebėra siekis užtikrinti, kad valstybės narės laiku ir tinkamai taikytų ES teisės aktus; mano, kad ES piliečiai labiau pasitiki ES teise, jei ji valstybėse narėse įgyvendinama veiksmingai; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad ES teisės aktai į nacionalinę teisę būtų perkeliami ir įgyvendinami veiksmingai ir laiku;
4. atkreipia dėmesį į tai, kad 2015 m. pabaigoje 1 368 pažeidimų nagrinėjimo procedūros buvo nebaigtos, t. y. šiek tiek daugiau nei ankstesniais metais, tačiau vis tiek mažiau nei 2011 m.;
5. pripažįsta, jog už tinkamą ES teisės įgyvendinimą ir taikymą visų pirma atsakingos valstybės narės, tačiau pažymi, kad tai neatleidžia ES institucijų nuo pareigos laikytis ES pirminės teisės nuostatų joms rengiant antrinės ES teisės aktus; vis dėlto pabrėžia, kad Komisija, siekdama padėti rasti bendrus sprendimus, teikia valstybėms narėms daugybę priemonių (pvz., rengia gaires, sudaro ekspertų grupes, kuria specialias interneto svetaines) pradedant nuo dialogo apie įgyvendinimo planus ir baigiant dokumentais, kuriuose aiškinama, kaip ankstyvu etapu atpažinti ir išspręsti įgyvendinimo problemas; ragina valstybes nares imtis visų reikiamų priemonių ir vykdyti savo įsipareigojimus, dėl kurių susitarta 2011 m. rugsėjo 28 d. Bendrame valstybių narių ir Komisijos politiniame pareiškime dėl aiškinamųjų dokumentų, taip pat ir pateikiant atitikties lenteles, kuriose būtų išdėstyta aiški ir tiksli informacija apie nacionalines direktyvų perkėlimo į jų vidaus teisinę tvarką priemones;
6. dar kartą ragina Komisiją sujungti visus skirtingus portalus, prieigos taškus ir interneto svetaines į vieną sąsają, kuria piliečiams būtų suteikiama paprasta prieiga prie internetinių skundų formų ir naudotojų reikmėms pritaikyta informacija apie pažeidimo nagrinėjimo procedūras;
7. atkreipia dėmesį į tai, kad, kai valstybės narės, perkeldamos direktyvas į nacionalinę teisę, nusprendžia įterpti tam tikrų elementų, Komisija valstybių narių prašo apie tai informuoti, kad visuomenei būtų aišku, kurios nuostatos yra ES, kurios – valstybės narės atsakomybė; vis dėl kartu primena, kad tai nedaro jokio poveikio valstybių narių teisei nacionaliniu lygmeniu nustatyti, pavyzdžiui, aukštesnius socialinius ir ekologinius standartus;
8. pabrėžia, jog būtina, kad Parlamentas taip pat galėtų stebėti, kaip Komisija užtikrina reglamentų įgyvendinimą tokiu pat būdu, kaip tai daroma direktyvų atveju; prašo Komisijos užtikrinti, kad duomenys apie reglamentų įgyvendinimą būtų teikiami būsimose jos metinėse ataskaitose dėl ES teisės taikymo stebėjimo; ragina valstybes nares pateikti Komisijai nacionalinius teisės aktus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliami teisės aktai arba įgyvendinami reglamentai, kad būtų galima užtikrinti tinkamą atitiktį, ir nurodyti, kurios dalys perimtos iš ES teisės aktų ir kurios dalys yra nacionaliniai papildymai;
9. pabrėžia, kad reikia laikytis perkėlimo į nacionalinę teisę terminų; primygtinai ragina ES institucijas nustatyti realistinius įgyvendinimo terminus;
10. pabrėžia, kad ES sukurta kaip Sąjunga, grindžiama teisinės valstybės principais ir pagarba žmogaus teisėms (ES sutarties 2 straipsnis); pabrėžia, kad ES sutarties 2 straipsnyje nurodytos vertybės yra esminiai Sąjungos pagrindai, todėl turėtų būti nuolat vertinama, kaip jų laikomasi valstybėse narėse; primena, kad itin svarbu vykdyti atidžią valstybių narių ir ES institucijų veiksmų ir neveikimo stebėseną, ir reiškia savo susirūpinimą dėl to, kad Parlamentui pateikiama daug peticijų, o Komisijai – daug skundų;
11. pažymi, kad informatoriai gali būti naudingi ES ir nacionalinėms institucijoms, nes jie praneša apie netinkamo Sąjungos teisės taikymo atvejus; pakartoja, kad jiems neturėtų būti trukdoma to daryti, priešingai – jie turėtų būti skatinami;
12. pripažįsta, kad peticijos – svarbus šaltinis renkant informaciją iš pirminio šaltinio ne tik apie pažeidimus ir trūkumus taikant ES teisę valstybėse narėse, bet ir apie potencialias ES teisės aktų spragas, taip pat apie piliečių pasiūlymus dėl naujų teisės aktų, kurie galėtų būti priimti, arba galimus galiojančių teisės aktų tekstų patobulinimus; patvirtina, kad veiksmingai nagrinėjant peticijas keliami klausimai dėl Komisijos ir Parlamento pajėgumų reaguoti į problemas, susijusias su perkėlimu į nacionalinę teisę ir netinkamu taikymu, bei jas spręsti ir kad galiausiai šie pajėgumai stiprinami; pažymi, jog Komisija ES teisės įgyvendinimą laiko prioritetu, kad piliečiai ja galėtų naudotis savo kasdieniame gyvenime; atkreipia dėmesį į būtinybę užtikrinti, kad sprendimų priėmimo procesai ir administravimas būtų skaidrūs, nešališki ir nepriklausomi;
13. apgailestauja dėl to, kad nepateikta tiksli statistika, susijusi su peticijų, dėl kurių buvo pradėta taikyti „EU Pilot“ procedūra arba pažeidimo nagrinėjimo procedūra, skaičiumi; todėl ragina Komisiją reguliariai siųsti ataskaitas apie atvejus, susijusius su vykdomu nagrinėjimu ir (arba) procedūromis, siekiant palengvinti struktūrizuotą dialogą ir sutrumpinti ginčų sprendimo laiką; ragina Komisiją aptarti šias ataskaitas su Peticijų komitetu, aktyviai įtraukiant Parlamento pirmininko pavaduotoją, atsakingą už teisės taikymo ir supaprastinimo klausimus; prašo Komisijos įtraukti peticijos pateikėjus į procedūras „EU Pilot“, pradėtas remiantis jų peticijomis, siekiant, inter alia, palengvinti peticijų pateikėjų ir atitinkamų nacionalinių valdžios institucijų dialogą;
14. apgailestauja dėl to, kad vis labiau vėluojama įgyvendinti ES gyvūnų apsaugos ir gerovės strategiją 2012–2015 m., o tai faktiškai trukdo inicijuoti naują ES masto strategiją, kuri būtina visapusiškai ir veiksmingai gyvūnų gerovės apsaugai užtikrinti vadovaujantis atnaujinta, išsamia ir aiškia teisės aktų sistema, visapusiškai atitinkančia SESV 13 straipsnio reikalavimus;
15. pažymi, kad Peticijų komitetas yra gavęs daug peticijų dėl vaikų gerovės atvejų, ir tikisi, kad šiuo metu atliekama Reglamento „Briuselis IIa“ peržiūra bus naudinga šalinant reglamento trūkumus ir sprendžiant su jo įgyvendinimu susijusias problemas;
16. pažymi, kad nustatyta trūkumų pastaraisiais metais taikant kovos su sukčiavimu ir pinigų plovimu priemones; prašo Komisijos dėti dvigubai daugiau pastangų, kad būtų užtikrintas griežtas atitinkamų ES taisyklių taikymas;
17. pažymi, kad valstybių narių prioritetas turėtų būti tinkamai ir laiku perkelti ES teisę į nacionalinę teisę ir ją įgyvendinti, taip pat nustatyti aiškią nacionalinę teisės aktų sistemą, kuria būtų užtikrinamas visapusiškas Sutartyse ir ES pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų pagrindinių vertybių, principų ir teisių laikymasis, siekiant išvengti ES teisės pažeidimų ir suteikti visą numatomą naudą, kuri galima veiksmingai ir efektyviai taikant ES teisę; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad bet kokie visų ES institucijų veiksmai ar neveikimas turi atitikti ES Sutarčių ir ES pagrindinių teisių chartijos nuostatas[13];
18. ragina Komisiją paskatinti valstybes nares užtikrinti griežtą ES laisvo asmenų judėjimo taisyklių laikymąsi, pirmiausia garantuojant visapusišką susijusių ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių apsaugą; primena, kad laisvas asmenų judėjimas – tai ne tik viena pagrindinių ES laisvių ir neatsiejama ES pilietybės dalis; atsižvelgiant į kontekstą, kuriame visapusiškai saugomos pagrindinės teisės, jis nepaprastai svarbus ES piliečiams ir jų šeimoms, ypač turint omenyje galimybę užsitikrinti socialinę apsaugą, ir jų požiūriui į ES (šie aspektai – dažna peticijų tema);
19. primena savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją ir prašo Komisijos imtis veiksmų atsižvelgiant į šioje rezoliucijoje pateiktas rekomendacijas;
20. pripažįsta, kad Parlamentui taip pat tenka itin svarbus vaidmuo – jis turi atlikti politinę Komisijos vykdymo užtikrinimo veiksmų priežiūrą, tikrinti metines ES teisės įgyvendinimo stebėjimo ataskaitas ir priimti atitinkamas Parlamento rezoliucijas; mano, kad Parlamentas galėtų dar labiau prisidėti prie to, kad ES teisės aktai į nacionalinę teisę būtų perkeliami laiku ir tiksliai; šiuo tikslu jis galėtų dalytis savo praktine patirtimi, susijusia su teisėkūros sprendimų priėmimo procesu, pasitelkdamas jau užmegztus ryšius su nacionaliniais parlamentais;
21. pabrėžia, kokį svarbų vaidmenį socialiniai partneriai, pilietinės visuomenės organizacijos, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, Regionų komitetas ir kiti suinteresuotieji subjektai atlieka rengiant teisės aktus ir stebint, kaip valstybės narės perkelia į nacionalinę teisę ir taiko ES teisės aktus, bei pranešant apie šio perkėlimo ir taikymo trūkumus; atsižvelgdamas į tai, akcentuoja skaidrumo principą, įtvirtintą ES Sutartyse, ir ES piliečių teisę į gerą administravimą ir teisę į teisingumą, nustatytas ES pagrindinių teisių chartijos 41 ir 47 straipsniuose; primena, kad šios teisės ir principai (greta kitų) taip pat turėtų būti valstybėms narėms pirmaeilės svarbos, kai jos siūlo Sąjungos teisės įgyvendinimo aktų projektus;
22. palankiai vertina tai, kad 2015 m. pradėta apie 30 proc. mažiau „EU Pilot“ bylų nei 2014 m. (t. y. 881 byla, o 2014 m. – 1 208 bylos); tačiau pažymi, kad 2015 m. išnagrinėtų bylų vidurkis išliko stabilus, t. y. vidutiniškai išnagrinėta lygiai tiek pat bylų kaip ir 2014 m. (75 proc.);
23. palankiai vertina tai, kad pirmą kartą nuo 2011 m. gauta mažiau naujų skundų – maždaug 9 proc. mažiau nei 2014 m. (iš viso gauta 3 450 naujų skundų); vis dėlto labai susirūpinęs pažymi, kad didžiausias naujų skundų skaičius buvo užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties srityje; atkreipia dėmesį į tai, kad užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties, vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ, teisingumo ir vartotojų, apmokestinimo ir muitų sąjungos bei aplinkos apsaugos srityse pateikti skundai kartu sudaro 72 proc. visų 2015 m. dėl valstybių narių pateiktų skundų;
24. apgailestauja, kad 2015 m. valstybės narės, nurodydamos nacionalines priemones, kuriomis direktyvos perkeliamos į nacionalinę teisę, ne visais atvejais laikėsi įsipareigojimo kartu pateikti aiškinamuosius dokumentus; mano, kad Komisija turėtų labiau joms padėti rengiant tokius aiškinamuosius dokumentus ir atitikties lenteles; taip pat ragina Komisiją savo metinėse ataskaitose dėl ES teisės taikymo ir toliau informuoti Parlamentą ir Tarybą apie aiškinamuosius dokumentus;
25. laikosi nuomonės, kad finansinės sankcijos už ES teisės nesilaikymą turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos, atsižvelgiant į pasikartojančius nesilaikymo atvejus toje pačioje srityje ir į tai, kad turi būti paisoma valstybių narių teisių, įtvirtintų teisės aktuose;
26. pabrėžia, kad susitarimo memorandumai, net jeigu juos pasirašiusios valstybės narės įsipareigoja laikytis griežtų taupymo priemonių, nelaikomi ES teisės aktais, todėl ES pagrindinių teisių chartija jiems netaikoma[14];
27. primena, kad visos ES institucijos, net jei jos veikia kaip tarptautinių skolintojų grupių (trejetų) nariai, privalo laikytis Sutarčių ir ES pagrindinių teisių chartijos[15];
28. pažymi, kad nors Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutartimi (ESM sutartimi) Komisijai ir Europos Centriniam Bankui (ECB) priskiriami tam tikri uždaviniai, susiję su šios sutarties tikslų įgyvendinimu, pagal minėtą sutartį Komisijai ir ECB skirtos funkcijos nereiškia, kad šioms institucijoms suteikiami įgaliojimai pačioms priimti sprendimus, be to, šių dviejų institucijų atliekami veiksmai įpareigoja tik ESM[16];
29. dar kartą pažymi, kad ESM sutartimi (ar kitomis susijusiomis sutartimis) Komisijai ar kitoms ES institucijoms priskiriamais uždaviniais šios institucijos, kaip nurodyta tos sutarties 13 straipsnio 3 ir 4 dalyse, įpareigojamos užtikrinti, kad pagal minėtas sutartis pasirašyti susitarimo memorandumai atitiktų ES teisės aktus; pabrėžia, kad dėl šios priežasties ES institucijos neturėtų pasirašyti susitarimo memorandumo, jei kyla abejonių, kad jis atitinka ES teisės aktus[17];
30. apgailestauja, jog Komisijos, ECB ir Tarybos ekonominio koregavimo programų, taikomų euro zonos valstybėms, metinėmis apžvalgomis ES valstybėms narėms primetami įpareigojimai, kurie kai kada prieštarauja Sąjungos tikslams ir vertybėms, įtvirtintoms Sutartyse ir ES pagrindinių teisių chartijoje[18];
31. reiškia susirūpinimą, kad dėl griežtų taupymo priemonių, kurias ES institucijos primetė itin įsiskolinusioms ES valstybėms narėms, ir ypač dėl smarkiai sumažintų viešųjų išlaidų labai sumenko valstybių narių valdžios ir teisminių institucijų galimybės vykdyti tinkamo ES teisės aktų įgyvendinimo įsipareigojimus;
32. pabrėžia, kad svarbu į nacionalinę teisę perkelti ir praktiškai įgyvendinti visos ES lygmens prieglobsčio standartus (pavyzdžiui, tai, kaip valstybės narės įgyvendina Direktyvą 2013/33/ES[19], kuria nustatomos prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygos)[20]; apgailestauja dėl to, kad valstybės narės nepakankamai įgyvendina ir naudoja Komisijos pasiūlytą perkėlimo Europos Sąjungoje mechanizmą, kuriuo siekiama įveikti pabėgėlių krizę; todėl ragina Komisiją skirti itin daug dėmesio tam, kaip įgyvendinamos prieglobsčio ir migracijos srityje priimtos priemonės, kad būtų galima užtikrinti, jog jos atitinka ES pagrindinių teisių chartijos principus, ir prireikus pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūras;
33. su susirūpinimu pažymi, kad kai kurios valstybės narės nesilaiko savo įsipareigojimų, susijusių su prieglobsčiu ir migracija; teigiamai vertina tvirtą Komisijos poziciją ES teisės nuostatų prieglobsčio ir migracijos srityje taikymo klausimu, kurios ji laikosi valstybių narių atžvilgiu; primena, kad, kalbant apie į Europą plūstančius migracijos srautus, ES susiduria su neregėto masto teisiniu, politiniu ir humanitariniu iššūkiu; apgailestauja, kad ES nepakankamai vykdo įsipareigojimus, susijusius su pabėgėlių paskirstymu, ir kad valstybės narės nepakankamai paiso savo pareigos priimti tam tikrą skaičių pabėgėlių; ragina valstybes nares priimant bei paskirstant pabėgėlius atsižvelgti ir į tarptautines žmogaus teisių konvencijas; viliasi, kad Komisija sistemingai stebės, kaip valstybės narės taiko Europos migracijos darbotvarkę; primena, kad veiksminga ES migracijos politika turi būti pagrįsta subalansuota atsakomybės ir solidarumo pusiausvyra tarp valstybių narių;
34. apgailestauja, kad kai kuriose valstybėse narėse vis dar esama didelių trūkumų, susijusių su Sąjungos teisės aktų aplinkos srityje įgyvendinimu ir jų vykdymo užtikrinimu, ypač atliekų valdymo, nuotekų valymo infrastruktūros ir oro kokybės ribinių verčių laikymosi klausimais; todėl mano, kad Komisija turėtų siekti išsiaiškinti šios padėties valstybėse narėse priežastis;
35. ragina ES institucijas visais atvejais laikytis savo pareigos paisyti pirminės ES teisės, kai kuriamos antrinės ES teisės nuostatos, priimamos politikos priemonės ir pasirašomi susitarimai ar sutartys su institucijomis, esančiomis už ES ribų, taip pat laikytis savo pareigos visomis galimomis priemonėmis remti ES valstybių narių pastangas paisyti Sąjungos vertybių ir principų, ypač atsižvelgiant į pastarojo meto įvykius valstybėse narėse;
36. apgailestauja dėl to, kad jam vis dar laiku nepateikiama skaidrios informacijos apie ES teisės aktų įgyvendinimą; primena, kad persvarstytame Pagrindų susitarime dėl Europos Parlamento ir Komisijos santykių Komisija įsipareigoja pateikti Parlamentui „apibendrintą informaciją apie visas procedūras dėl įsipareigojimų nevykdymo, pradedant oficialiais įspėjimais, įskaitant, jei to paprašo Parlamentas,[...] klausimais, susijusiais su procedūra dėl įsipareigojimų nevykdymo“, ir tikisi, kad ši nuostata bus tinkamai taikoma praktiškai;
37. ragina Komisiją ES teisės laikymąsi padaryti tikru politikos prioritetu, kuris bus įgyvendinamas glaudžiai bendradarbiaujant su Parlamentu, kurio pareiga yra reikalauti Komisijos atskaitomybės ir užtikrinti, kad jis, kaip viena iš teisėkūros institucijų, gautų visapusišką informaciją ir galėtų nuolat gerinti savo teisėkūros darbą; todėl ragina Komisiją nurodyti, kokių tolesnių priemonių imamasi dėl kiekvienos Europos Parlamento rezoliucijos dėl ES teisės taikymo stebėjimo;
38. primena, kad Parlamentas savo 2013 m. sausio 15 d. ir 2016 m. birželio 9 d. rezoliucijose ragino priimti reglamentą dėl atviros, veiksmingos ir nepriklausomos Europos Sąjungos administracijos pagal SESV 298 straipsnį, ir prašo Komisijos toliau svarstyti pasiūlymą dėl reglamento, pateiktą antrosios rezoliucijos priede;
39. pabrėžia, kad neturint Sąjungos lygmens nuoseklaus ir išsamaus kodifikuotų gero administravimo taisyklių rinkinio, piliečiams sunku nesudėtingai ir visapusiškai suprasti savo administracines teises pagal Sąjungos teisę, o dėl to prastėja ir jų teisinė apsauga; todėl pabrėžia, kad kodifikavus gero administravimo taisykles reglamente, kuriame nustatomi įvairūs administracinės procedūros aspektai, įskaitant pranešimus, privalomus laiko apribojimus, teisę būti išklausytam ir kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla, būtų stiprinamos piliečių teisės ir skaidrumas; patikslina, kad šios taisyklės papildytų esamus Sąjungos teisės aktus, kai susiduriama su teisinėmis spragomis ar aiškinimo problemomis, ir jomis būtų užtikrinamas geresnis prieinamumas; todėl dar kartą ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl išsamaus teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Europos Sąjungos administracinių procedūrų teisės, atsižvelgiant į visus Parlamento šioje srityje jau atliktus veiksmus ir į naujausius pokyčius Sąjungoje ir valstybėse narėse;
40. primena, kad prejudiciniais sprendimais prisidedama aiškinant, kaip turi būti taikoma Europos Sąjungos teisė; mano, kad taikant šią procedūrą galima vienodai aiškinti ir įgyvendinti ES teisės aktus; todėl ragina nacionalinius teismus kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kai tik kyla abejonių, ir taip užkirsti kelią galimoms pažeidimo nagrinėjimo procedūroms;
41. pažymi, kad griežta taupymo politika ir susiję lėšų mažinimai, kurių valstybės narės ėmėsi savo valdžios sektorių ir teismų sistemų atžvilgiu, lėmė prastesnį piliečių teisių apsaugos lygį, o kartu padaugėjo ir sunkumų, susijusių su tinkamu ES teisės perkėlimu į nacionalinę teisę; laikosi nuomonės, jog svarbiausias veiksnys siekiant, kad įvairių sričių ES politika būtų naudinga tiek atskiriems asmenims, tiek įmonėms, yra tinkamas ES acquis taikymas; todėl ragina Komisiją sustiprinti ES teisės įgyvendinimo užtikrinimą atliekant struktūrinį ir sistemingą perkėlimo į nacionalinę teisę ir nacionalinių teisės aktų atitikties tikrinimą, visapusiškai laikantis ES Sutarčių ir ES pagrindinių teisių chartijos; atkreipia dėmesį į tai, kad ES teisės aktai yra laisvo demokratinio proceso rezultatas; teigiamai vertina tai, kad Komisija, vykdydama ES teisės taikymo valstybėse narėse stebėseną, tinkamai atsižvelgia į geresnės teisėkūros principus;
42. pabrėžia skaidrumo svarbą ES institucijoms ir valstybėms narėms atitinkamai rengiant ir taikant teisės aktus; atkreipia dėmesį į tai, jog siekiant sudaryti palankesnes sąlygas įgyvendinti ES teisės aktus valstybėse narėse ir užtikrinti, kad jie būtų prieinami ES piliečiams, ES teisės aktai turi būti aiškūs, suprantami, nuoseklūs ir tikslūs, taip pat atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, pagal kurią reikalaujama, kad ES normos būtų numatomos ir nuspėjamos[21];
43. mano, kad nacionalinius parlamentus įtraukiant į dialogą dėl pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų turinio, kai tinkama, bus skatinamas veiksmingas ES teisės taikymas; pabrėžia, kad nacionalinių parlamentų vykdomas išsamesnis atitinkamų vyriausybių tikrinimas, kai jos dalyvauja teisėkūros procese, paskatins veiksmingesnį ES teisės taikymą, kaip numatyta Sutartyse; pabrėžia, kad dėl šios priežasties nacionaliniai parlamentai turi turėti galimybę pareikšti savo nuomonę ankstyvaisiais Europos Sąjungos teisėkūros procedūrų etapais, ir primygtinai ragina Europos Sąjungos institucijas ir valstybes nares pradėti diskusijas dėl Protokolų Nr. 1 ir Nr. 2, dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje ir dėl subsidiarumo ir proporcingumo, galbūt apsvarstyti galimybę peržiūrėti vadinamąją išankstinio perspėjimo sistemą ir taip užtikrinti, kad būtų geriau taikoma geltonosios kortelės procedūra;
44. ragina glaudžiau bendradarbiauti Europos Parlamentą ir nacionalinius parlamentus ir stiprinti ryšius; primena apie nacionalinių parlamentų tikrinimo funkciją, atliekamą jų vyriausybėms dalyvaujant sprendimų priėmimo procese Europos Sąjungos Taryboje, ir pabrėžia, jog reikia, kad Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai vykdytų konsultacijas ir reguliariai keistųsi nuomonėmis, visų pirma pradiniais teisėkūros proceso etapais;
45. primena, kad nacionaliniai parlamentai turi atlikti svarbų vaidmenį tikrinant, ar teisingai valstybės narės įgyvendina ES teisę; ragina juos aktyviai vykdyti savo vaidmenį; atkreipia dėmesį į nacionalinių parlamentų vaidmenį imantis veiksmų, kad būtų išvengta papildomų reikalavimų nustatymo perkeliant ES teisės aktus į nacionalinę teisę praktikos ir taip užkirstas kelias pertekliniam reglamentavimui ir nereikalingai administracinei naštai; tikisi, kad valstybės narės aiškiai nurodys ir dokumentuos nacionalinius įsipareigojimus, kurie įgyvendinimo proceso metu papildomai pridedami prie ES teisės aktų; yra susirūpinęs dėl to, kad dėl pernelyg gausių nacionalinių priemonių, papildomai pridedamų prie ES teisės aktų, be reikalo stiprinamas euroskepticizmas;
46. pažymi, kad nacionalinių parlamentų komitetų, dirbančių su ES, keitimosi informacija ir bendradarbiavimo sistema gali padėti užtikrinti veiksmingų teisės aktų priėmimą ir ja taip pat turėtų būti naudojamasi siekiant užtikrinti veiksmingesnį ES teisės taikymą valstybėse narėse; skatina naudoti IPEX platformą kaip priemonę nacionaliniams parlamentams ir Europos Parlamentui vykdant abipusį keitimąsi informacija; ragina nacionalinius parlamentus aktyviai dalyvauti reguliariuose tarpparlamentiniuose komitetų susitikimuose, kuriuos organizuoja Europos Parlamentas;
47. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
- [1] Priimti tekstai, P8_TA(2016)0385.
- [2] OL C 18, 2017 1 19, p. 10.
- [3] OL L 304, 2010 11 20, p. 47.
- [4] OL L 174, 2001 6 27, p. 25.
- [5] OL L 123, 2016 5 12, p. 123.
- [6] Priimti tekstai, P8_TA(2015)0322.
- [7] Priimti tekstai, P8_TA(2016)0409.
- [8] Priimti tekstai, P8_TA(2016)0279.
- [9] Sprendimo Komisija prieš Airiją, C-427/07, 107 punktas.
- [10] OL C 369, 2011 12 17, p. 14.
- [11] OL C 369, 2011 12 17, p. 15.
- [12] Pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. Bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos.
- [13] Žr., be kita ko, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Ledra Advertising Ltd (C-8/15 P), Andreas Eleftheriou (C-9/15 P), Eleni Eleftheriou (C-9/15 P), Lilia Papachristofi (C-9/15 P), Christos Theophilou (C-10/15 P), Eleni Theophilou (C-10/15 P) prieš Europos Komisiją ir Europos Centrinį Banką (sujungtos bylos C-8/15 P – C-10/15 P) 67 ir tolesnius punktus.
- [14] Žr., be kita ko, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimo Pringle, C-370/12, EU:C:2012:756, 161, 178 ir tolesnius punktus.
- [15] Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Ledra Advertising Ltd (C-8/15 P), Andreas Eleftheriou (C-9/15 P), Eleni Eleftheriou (C-9/15 P), Lilia Papachristofi (C-9/15 P), Christos Theophilou (C-10/15 P), Eleni Theophilou (C-10/15 P) prieš Europos Komisiją ir Europos Centrinį Banką (sujungtos bylos C-8/15 – C-10/15 P) 67 ir tolesnius punktus; OL C 171, 2015 5 26, p. 7.
- [16] Ten pat, 51 punktas.
- [17] Ten pat, 58 ir tolesni punktai; šiuo klausimu žr. 2012 m. lapkričio 27 d. sprendimo Pringle, C-370/12, EU:C:2012:756,164 punktą.
- [18] Žr., be kita ko, D. Ghailani (2016 m. ) „Pagrindinių teisių pažeidimai: euro zonos krizės šalutinis neigiamas poveikis?“ („Violations of fundamental rights: collateral damage of the Eurozone crisis?“), B. Vanhercke, D. Natali ir D. Bouget (redaktoriai) „Socialinė politika Europos Sąjungoje. Padėtis 2016 m.“ („Social Policy in the European Union: State of Play 2016“), Briuselis, Europos profesinių sąjungų institutas (ETUI) ir Europos socialinė observatorija (OSE) – http://www.ose.be/files/publication/OSEPaperSeries/Ghailani_2016_OseResearchPaper32EN.pdf; ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto 2015 m. tyrimą „Krizės poveikis pagrindinėms teisėms ES valstybėse narėse. Lyginamoji analizė“ („The impact of the crisis on fundamental rights across Member States of the EU - Comparative analysis“) – http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2015/510021/IPOL_STU%282015%29510021_EN.pdf
- [19] 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (OL L 180, 2013 6 29, p. 96).
- [20] Žr., be kita ko, S. Carrera, S. Blockmans, D. Gross, E. Guild „ES reagavimas į pabėgėlių krizę:
rezultatų apžvalga ir politikos prioritetų nustatymas“ („The EU’s Response to the Refugee Crisis - Taking Stock and Setting Policy Priorities“), Europos politikos studijų centro 2015 m. gruodžio 16 d. apybraiža Nr. 20 – https://www.ceps.eu/system/files/EU%20Response%20to%20the%202015%20Refugee%20Crisis_0.pdf - [21] Teisingumo Teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Plantanol GmbH & Co. KG prieš Hauptzollamt Darmstadt, C-201/08, ECLI:EU:C:2009:539, 46 punktas.
Konstitucinių reikalų komiteto NUOMONĖ (1.6.2017)
pateikta Teisės reikalų komitetui
dėl ES teisės taikymo stebėjimo (2015 m.)
(2017/2011(INI))
Nuomonės referentas: Kazimierz Michał Ujazdowski
PASIŪLYMAI
Konstitucinių reikalų komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. pažymi, kad tinkamas ES teisės taikymas yra itin svarbus siekiant skatinti ir stiprinti viešojo sektoriaus institucijų ES ir nacionaliniu lygiu tarpusavio pasitikėjimą ir institucijų bei piliečių tarpusavio pasitikėjimą, nes pasitikėjimas ir teisinis tikrumas yra gero bendradarbiavimo ir veiksmingo ES teisės taikymo pagrindas; mano, kad Sąjungos piliečiai labiau pasitiki Sąjungos teise, jei ji valstybėse narėse įgyvendinama veiksmingai; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad ES teisės aktai į nacionalinę teisę būtų perkeliami ir įgyvendinami veiksmingai ir laiku;
2. mano, kad didelis 2015 m. vykdytų pažeidimų nagrinėjimo procedūrų skaičius rodo, jog vis dar labai sudėtinga užtikrinti, kad valstybės narės laiku ir tinkamai taikytų ES teisės aktus, ir šios problemos sprendimas ir toliau išlieka ES prioritetas;
3. laikosi nuomonės, jog svarbiausias veiksnys siekiant, kad įvairių sričių ES politika būtų naudinga tiek atskiriems asmenims, tiek įmonėms, yra tinkamas ES acquis taikymas; todėl pabrėžia, kad Komisija ketina sustiprinti ES teisės taikymo kontrolę, atlikdama perkėlimo į nacionalinę teisę struktūrinį ir sistemingą tikrinimą ir nacionalinės teisės aktų atitikties patikras; pabrėžia, jog svarbu paisyti suteikimo, subsidiarumo ir proporcingumo principų pagal ES sutarties 5 straipsnį ir lygybės prieš įstatymą principo, siekiant geriau stebėti ES teisės taikymą; atkreipia dėmesį į tai, kad ES teisės aktai yra demokratinio proceso rezultatas ir gali įsigalioti tik tada, jei jie priimami valstybėms narėms Taryboje balsavus kvalifikuota balsų dauguma, o kuriais atvejais vienbalsiai; teigiamai vertina tai, kad Komisija, vykdydama ES teisės taikymo valstybėse narėse stebėseną, tinkamai atsižvelgia į geresnės teisėkūros principus;
4. pripažįsta, kad pirminė atsakomybė už tinkamą ES teisės įgyvendinimą ir taikymą tenka valstybėms narėms; tačiau pažymi, kad tai neatleidžia ES institucijų nuo pareigos laikytis ES pirminės teisės joms rengiant antrinės ES teisės aktus;
5. pabrėžia skaidrumo svarbą ES institucijoms ir valstybėms narėms rengiant ir taikant teisės aktus; atkreipia dėmesį į tai, jog siekiant sudaryti palankesnes sąlygas taikyti ES teisės aktus valstybėse narėse ir užtikrinti, kad jie būtų prieinami ES piliečiams, ES teisės aktai turi būti aiškūs, suprantami, nuoseklūs ir tikslūs, taip pat atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, pagal kurią reikalaujama, kad ES normos būtų numatomos ir nuspėjamos[1];
6. primena, kaip jau buvo minėta anksčiau, kad Europos Sąjungoje, kuri pagrįsta teisinės valstybės principu, teisės aktų tikrumu ir nuspėjamumu, ES piliečiai turi teisę, kad jiems būtų suteikta galimybė aiškiai, prieinamai, skaidriai ir laiku sužinoti, ar buvo priimti nacionalinės teisės aktai perkeliant ES teisę ir kokie aktai buvo priimti;
7. akcentuoja skaidrumo principą, įtvirtintą ES sutartyse, ir ES piliečių teisę į gerą administravimą ir teisę į teisingumą, nustatytas ES pagrindinių teisių chartijos 41 ir 47 straipsniuose, nes pagal šiuos straipsnius reikalaujama, kad piliečiai tinkamai susipažintų su teisės aktų projektais, kurie jiems taikytini; primena, kad šios teisės ir principai taip pat turėtų būti valstybėms narėms pirmaeilės svarbos, kai jos siūlo Sąjungos teisės įgyvendinimo aktų projektus;
8. šiuo klausimu ragina visas teisėkūros procese dalyvaujančias ES institucijas įsipareigoti dar labiau pagerinti teisėkūros procedūra priimamų aktų kokybę pagal įsipareigojimus, prisiimtus pagal geresnės teisėkūros darbotvarkę; mano, kad, norint pasiekti šį tikslą, turėtų būti pritaikytas 1998 m. Tarpinstitucinis susitarimas dėl bendrųjų Bendrijos teisės aktų rengimo kokybės gairių; pakartoja Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros nuostatą, pagal kurią raginama, kad, kai valstybės narės, perkeldamos ES direktyvas į nacionalinę teisę, nusprendžia įtraukti elementų, kurie visiškai nesusiję su tais Sąjungos teisės aktais, jos turi aiškiai identifikuoti tokius papildymus arba perkėlimo į nacionalinę teisę aktu, arba susijusiais dokumentais;
9. pabrėžia, kokį svarbų vaidmenį socialiniai partneriai, pilietinės visuomenės organizacijos ir kiti suinteresuotieji subjektai atlieka pranešdami apie ES teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę ir jų taikymo trūkumus; siūlo, kad nacionalinės institucijos ir ES institucijas populiarintų šį vaidmenį;
10. mano, kad nacionalinius parlamentus įtraukiant į dialogą dėl pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų turinio, kai tinkama, skatinamas veiksmingas ES teisės taikymas; pabrėžia, kad išsamesnis nacionalinių parlamentų vykdomas atitinkamų vyriausybių tikrinimas, kai jos dalyvauja teisėkūros procese, paskatins veiksmingesnį ES teisės taikymą, kaip numatyta Sutartyse; pabrėžia, kad dėl šios priežasties nacionaliniai parlamentai turi turėti galimybę pareikšti savo nuomonę ankstyvuoju Europos teisėkūros procedūrų etapu, ir primygtinai ragina Europos institucijas ir valstybes nares pradėti diskusijas dėl protokolų Nr. 1 ir Nr. 2, dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje ir dėl subsidiarumo ir proporcingumo, galbūt apsvarstyti galimybę peržiūrėti vadinamąją išankstinio perspėjimo sistemą ir taip užtikrinti, kad būtų geriau taikoma geltonosios kortelės procedūra;
11. ragina glaudžiau bendradarbiauti Europos Parlamentą ir nacionalinius parlamentus ir stiprinti ryšius; primena apie nacionalinių parlamentų tikrinimo funkciją, atliekamą jų vyriausybėms dalyvaujant sprendimų priėmimo procese Europos Sąjungos Taryboje, ir pabrėžia, kad reikia, kad Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai vykdytų konsultacijas ir reguliariai keistųsi nuomonėmis, visų pirma pradiniais teisėkūros proceso etapais;
12. ragina Komisiją, kad ji sukurtų integruotą platformą piliečiams, kad būtų galima centralizuotai reaguoti į skundus ir pažeidimus, susijusius su ES teisės aktų įgyvendinimu;
13. primena, kad nacionaliniai parlamentai turi atlikti svarbų vaidmenį tikrinant, ar teisingai valstybės narės įgyvendina ES teisę; ragina juos aktyviai vykdyti savo vaidmenį; atkreipia dėmesį į nacionalinių parlamentų vaidmenį imantis veiksmų, kad būtų išvengta perteklinio ES reglamentavimo nacionaliniu lygmeniu praktikos ir taip užkirstas kelias pernelyg dideliam reglamentavimui ir nereikalingai administracinei naštai; tikisi, kad valstybės narės aiškiai nurodys ir dokumentuos užfiksuos nacionalinius įsipareigojimus, numatomus vykdant ES teisės aktų įgyvendinimo procesą; yra susirūpinęs dėl to, kad dėl pernelyg didelių nacionalinių priemonių, susijusių su ES teisės aktais, stiprėja euroskepticizmas ir tai yra nereikalingas dalykas;
14. pritaria Komisijos iniciatyvai teikti išsamesnes rekomendacijas ir pagalbą valstybėms narėms naudojant konkrečias priemones ir taip siekiant užtikrinti geresnius ES teisės įgyvendinimo rezultatus;
15. pažymi, kad nacionalinių parlamentų komitetų, dirbančių su ES, keitimosi informacija ir bendradarbiavimo sistema gali padėti užtikrinti veiksmingus teisės aktus ir ja taip pat turėtų būti naudojamasi siekiant užtikrinti veiksmingesnį ES teisės taikymą valstybėse narėse; skatina naudoti IPEX platformą kaip priemonę nacionaliniams parlamentams ir Europos Parlamentui vykdant abipusį keitimąsi informacija; ragina nacionalinius parlamentus aktyviai dalyvauti reguliariuose tarpparlamentiniuose komitetų susitikimuose, kuriuos organizuoja Europos Parlamentas;
16. pabrėžia, jog būtina, kad Parlamentas taip pat galėtų stebėti, kaip Komisija užtikrina reglamentų įgyvendinimą tokiu pat būdu, kaip tai daroma direktyvų atveju; prašo Komisijos užtikrinti, kad duomenys apie reglamentų įgyvendinimą būtų teikiami būsimose jos metinėse ataskaitose dėl ES teisės aktų taikymo stebėsenos; ragina valstybes nares pateikti nacionalinius teisės aktus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliami arba įgyvendinami reglamentai, Komisijai siekiant užtikrinti tinkamą atitiktį ir nurodyti, kurios dalys perimtos iš ES teisės aktų ir kurios dalys yra nacionaliniai papildymai;
17. palankiai vertina Komisijos pastangas, dedamas rengiant gaires; taip pat palankiai vertina įvairias Komisijos naudojamas priemones siekiant skatinti atitiktį ES teisei etapu iki pažeidimo tyrimo procedūros pradėjimo; apgailestauja, kad tikrinimas, ar direktyvos teisingai perkeliamos į nacionalinę teisę valstybėse narėse, tebėra problema; primygtinai ragina valstybes nares laikytis savo įsipareigojimo pateikti aiškinamuosius dokumentus ir kartu nurodyti nacionalines priemones, kuriomis direktyvos perkeliamos į nacionalinę teisę, įskaitant atitikties lenteles, jei taikoma;
18. apgailestauja dėl to, kad jam laiku nepateikta skaidrios informacijos apie ES teisės aktų įgyvendinimą; primena, kad persvarstytame Pagrindų susitarime dėl Europos Parlamento ir Komisijos santykių Komisija įsipareigoja pateikti Parlamentui „apibendrintą informaciją apie visas procedūras dėl įsipareigojimų nevykdymo, pradedant oficialiais įspėjimais, įskaitant, jei to paprašo Parlamentas,[...] klausimais, susijusiais su procedūra dėl įsipareigojimų nevykdymo“, ir tikisi, kad ši nuostata bus tinkamai taikoma praktiškai;
19. palankiai vertina nuolatinį Komisijos ir valstybių narių dialogą, vykdomą siekiant gerinti Sąjungos teisės įgyvendinimą taikant struktūrinį ir sistemingą požiūrį;
20. primena, kad europinės integracijos veiksmingumas taip pat priklauso nuo to, kokiu mastu valstybės narės įtvirtino ES politiką teisės aktuose ir ją vykdo; atsižvelgdamas į tai, primena SESV 197 straipsnį, kuriame nurodoma, kad „[v]eiksmingas Sąjungos teisės įgyvendinimas, būtinas tinkamam Sąjungos veikimui, valstybėse narėse laikomas bendro intereso reikalu“.
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
|
Priėmimo data |
30.5.2017 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
16 3 3 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Mercedes Bresso, Elmar Brok, Fabio Massimo Castaldo, Richard Corbett, Pascal Durand, Danuta Maria Hübner, Ramón Jáuregui Atondo, Markus Pieper, György Schöpflin, Pedro Silva Pereira, Barbara Spinelli, Claudia Țapardel, Josep-Maria Terricabras, Kazimierz Michał Ujazdowski |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Max Andersson, Gerolf Annemans, Kostas Chrysogonos, Ashley Fox, Charles Goerens, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Cristian Dan Preda, Rainer Wieland |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis) |
Bogdan Brunon Wenta |
||||
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
|
16 |
+ |
|
|
ECR |
Ashley Fox, Kazimierz Michał Ujazdowski |
|
|
GUE/NGL |
Kostas Chrysogonos, Barbara Spinelli, |
|
|
EPP |
Elmar Brok, Danuta Maria Hübner, Markus Pieper, Cristian Dan Preda, György Schöpflin, Bogdan Brunon Wenta, Rainer Wieland |
|
|
S&D |
Mercedes Bresso, Ramón Jáuregui Atondo, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Pedro Silva Pereira, Claudia Țapardel |
|
|
3 |
- |
|
|
ENF |
Gerolf Annemans, |
|
|
Verts/ALE |
Max Andersson, Josep-Maria Terricabras, |
|
|
3 |
0 |
|
|
ALDE |
Charles Goerens |
|
|
EFDD |
Fabio Massimo Castaldo |
|
|
S&D |
Richard Corbett |
|
Sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė
- [1] 2009 m. rugsėjo 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo Plantanol GmbH & Co. KG prieš Hauptzollamt Darmstadt, C-201/08, ECLI:EU:C:2009:539, 46 punktas.
Peticijų komiteto NUOMONĖ (22.3.2017)
pateikta Teisės reikalų komitetui
dėl Sąjungos teisės taikymo stebėjimo ataskaitos (2015 m.)
(2017/2011(INI))
Nuomonės referentė: Cecilia Wikström
PASIŪLYMAI
Peticijų komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:
1. pripažįsta, kad Peticijų komitetas yra svarbi jungtis tarp ES piliečių, įmonių ir pilietinės visuomenės organizacijų bei ES institucijų, ypač šiuo Sąjungai sudėtingu metu; pabrėžia, kad, veiksmingai taikant ES teisę ir visapusiškai saugant pagrindines piliečių teises svariai prisidedama prie Sąjungos įvaizdžio ir patikimumo stiprinimo;
2. pripažįsta, kad peticijos – svarbus šaltinis renkant informaciją iš pirmų rankų ne tik apie pažeidimus ir trūkumus taikant ES teisę valstybėse narėse, bet ir apie potencialias ES teisės aktų spragas, taip pat apie piliečių pasiūlymus dėl naujų teisės aktų, kurie galėtų būti priimti, arba galimus galiojančių teisės aktų tekstų patobulinimus; patvirtina, kad veiksmingai nagrinėjant peticijas keliami klausimai dėl Komisijos ir Parlamento pajėgumo reaguoti į problemas, susijusias su perkėlimu į nacionalinę teisę ir netinkamu taikymu, bei jas spręsti ir kad galiausiai šis pajėgumas stiprėja; pažymi, jog Komisija ES teisės įgyvendinimą laiko prioritetu, kad piliečiai ja galėtų naudotis savo kasdieniame gyvenime; atkreipia dėmesį į būtinybę užtikrinti, kad sprendimų priėmimo procesai ir administravimas būtų skaidrūs, nešališki ir nepriklausomi;
3. puikiai vertina klausimus, kuriems Komisijos metinėje ES teisės įgyvendinimo ataskaitoje skiriamas didžiausias dėmesys; pažymi, kad, deja, peticijų pateikėjai labai dažnai praneša apie ES teisės pažeidimus, ypač aplinkos, teisingumo, pagrindinių teisių, vidaus rinkos, transporto, sveikatos, užimtumo ir socialinių reikalų, švietimo ir kultūros srityse; atkreipia dėmesį į tai, jog ataskaitoje pabrėžiama, kaip 2015 m. Komisija šiems sektoriams teikė ypatingą politinį prioritetą; pabrėžia, kad vėlavimas įgyvendinti pakerta teisinį tikrumą;
4. ragina Komisiją paskatinti valstybes nares užtikrinti griežtą ES laisvo asmenų judėjimo taisyklių laikymąsi, pirmiausia garantuojant visapusišką susijusių ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių apsaugą; primena, kad laisvas asmenų judėjimas – ne tik viena pagrindinių ES laisvių ir neatsiejama ES pilietybės dalis: atsižvelgiant į kontekstą, kuriame visapusiškai saugomos pagrindinės teisės, jis nepaprastai svarbus ES piliečiams ir jų šeimoms, ypač turint galvoje galimybę užsitikrinti socialinę apsaugą, ir jų požiūriui į ES, be to, tai dažna peticijų tema;
5. su susirūpinimu pažymi, kad kai kurios valstybės narės nesilaiko savo įsipareigojimų, susijusių su prieglobsčiu ir migracija; teigiamai vertina tvirtą Komisijos poziciją ES teisės nuostatų prieglobsčio ir migracijos srityje taikymo klausimu, kurios ji laikosi valstybių narių atžvilgiu; primena, kad, kalbant apie migracijos srautus Europoje, ES susiduria su neregėto masto teisiniu, politiniu ir humanitariniu iššūkiu; apgailestauja, kad ES nepakankamai vykdo įsipareigojimus, susijusius su pabėgėlių paskirstymu, ir kad valstybės narės nepakankamai paiso savo pareigos priimti tam tikrą skaičių pabėgėlių; ragina valstybes nares priimant bei paskirstant pabėgėlius atsižvelgti ir į tarptautines žmogaus teisių konvencijas; viliasi, kad Komisija sistemingai stebės, kaip valstybės narės taiko Europos migracijos darbotvarkę; primena, kad veiksminga ES migracijos politika turi būti pagrįsta subalansuota atsakomybės ir solidarumo pusiausvyra tarp valstybių narių;
6. labai apgailestauja dėl susikaupusio vėlavimo, susijusio su pažeidimo nagrinėjimo procedūra NIF 2014/4231 dėl neteisėto terminuotųjų darbo sutarčių naudojimo Italijos valdžios sektoriuje pažeidžiant Direktyvą 1999/70/EB; ragina Komisiją kuo greičiau spręsti šį klausimą siekiant užtikrinti, kad ES teisės aktai būtų įgyvendinami tinkamai, ir visapusiškai užtikrinti piliečių teises;
7. pažymi, kad griežta taupymo politika ir susiję apribojimai, kurių valstybės narės ėmėsi savo valdžios sektorių ir teismų sistemų atžvilgiu, lėmė prastesnį piliečių teisių apsaugos lygį, o kartu padaugėjo ir sunkumų, susijusių su tinkamu ES teisės perkėlimu į nacionalinę teisę;
8. pažymi, kad Komisija ėmėsi prastos oro kokybės Europoje problemos, dėl kurios savo peticijose ne kartą skundėsi ir piliečiai, inicijuodama keletą pažeidimo nagrinėjimo procedūrų dėl Direktyvos 2008/50/EB nesilaikymo, nes nuolat viršijamos ribinės NO2 vertės;
9. apgailestauja, kad vis labiau vėluojama įgyvendinti ES gyvūnų apsaugos ir gerovės strategiją 2012–2015, o tai faktiškai trukdo inicijuoti naują ES masto strategiją, kuri būtina visapusiškai ir veiksmingai gyvūnų gerovės apsaugai užtikrinti vadovaujantis atnaujinta, išsamia ir aiškia teisės aktų sistema, visapusiškai atitinkančia SESV 13 straipsnio reikalavimus;
10. pažymi, kad Peticijų komitetas yra gavęs daug peticijų dėl vaikų gerovės atvejų, ir tikisi, kad šiuo metu atliekama Reglamento „Briuselis IIa“ peržiūra bus naudinga šalinant reglamento trūkumus ir sprendžiant su jo įgyvendinimu susijusias problemas;
11. pažymi, kad nustatyta trūkumų pastaraisiais metais taikant kovos su sukčiavimu ir pinigų plovimu priemones; prašo Komisijos dėti dvigubai daugiau pastangų, kad būtų užtikrintas griežtas atitinkamų ES taisyklių taikymas;
12. apgailestauja, kad, kaip pažymima 2015-ųjų metinėje ataskaitoje, direktyvų perkėlimas į nacionalinę teisę valstybėse narėse tebėra problema; vertina tai, kad padaryta didelė pažanga šalinant ES teisės taikymo trūkumus pagal procedūrą „EU Pilot“, o tai padeda spręsti klausimus, susijusius su ES teisės taikymu ir gali padėti išvengti pažeidimo nagrinėjimo procedūrų; pažymi, kad, nors pažeidimo nagrinėjimo procedūrų skaičius tebėra didelis, 2015 m. užregistruotas inicijuotų procedūrų „EU Pilot“ skaičius buvo mažiausias nuo tada, kai prie sistemos „EU Pilot“ prisijungė visos valstybės narės (2013 m. liepos 1 d.);
13. apgailestauja, kad nepateikta tiksli statistika, susijusi su peticijų, dėl kurių buvo pradėta taikyti procedūra „EU Pilot“ arba pažeidimo nagrinėjimo procedūra, skaičiumi; todėl ragina Komisiją reguliariai siųsti bylų, susijusių su nagrinėjimu ir (arba) procedūromis, ataskaitas, siekiant palengvinti struktūrizuotą dialogą ir sutrumpinti ginčų sprendimo laiką; ragina Komisiją aptarti šias ataskaitas su Peticijų komitetu, aktyviai įtraukiant Pirmininko pavaduotoją, atsakingą už teisės taikymo ir supaprastinimo klausimus; prašo Komisijos įtraukti peticijos pateikėjus į procedūras „EU Pilot“, pradėtas remiantis jų peticijomis, siekiant, inter alia, palengvinti peticijų pateikėjų ir nacionalinių valdžios institucijų dialogą;
14. pažymi, kad informatoriai gali būti naudingi ES ir nacionalinėms institucijoms pranešant apie netinkamo Sąjungos teisės taikymo atvejus; pakartoja, kad jie turėtų būti skatinami, o ne jiems trukdoma tai daryti;
15. ragina Komisiją vertinant Sąjungos teisės poveikį įtraukti visas suinteresuotąsias šalis, ypač socialinius partnerius, nevyriausybines organizacijas (NVO) ir vartotojų apsaugos organizacijas;
16. pažymi, kad pagal Sutarties nuostatas atsakomybė už teisingą ES teisės nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę, taikymą ir įgyvendinimą pirmiausia tenka valstybėms narėms, tačiau tai neatleidžia ES institucijų nuo pareigos užtikrinti deramą stebėseną ir atlikti konkrečius bei kruopščius tariamo ES teisės pažeidimo atvejų patikrinimus, ypač jei apie juos peticijose informuoja piliečiai;
17. pažymi, kad vėlavimas ir neatitiktis, susiję su procedūra „EU Pilot“ ir pažeidimo nagrinėjimo procedūromis, neleidžia laiku imtis taisomųjų priemonių ES teisės pažeidimo atveju ir, inter alia, pakerta galimybę visapusiškai naudotis teise į gerą administravimą, įtvirtintą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje;
18. pritaria tam, kad būtų pradėta taikyti geresnio reglamentavimo darbotvarkė, pagal kurią teisėkūros procesas turi tapti skaidresnis, atviras suinteresuotųjų šalių dalyvavimui ir suprantamesnis; atsižvelgdamas į tai palaiko vaidmenį, kurį kaip Komisijos ir nacionalinių valdžios institucijų mainų platforma atlieka Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programa (REFIT); pripažįsta, kad būtina rengti aiškius, paprastus ir veiksmingus ES teisės aktus, kuriuos būtų nesunku perkelti į nacionalinę teisę ir įgyvendinti bei kuriais būtų siekiama užtikrinti kuo aukštesnio lygio socialinį teisingumą; nekantriai laukia, kol bus toliau plėtojamas dabartinis portalas ir tobulinamos jo funkcijos, kad peticijas teikiantiems peticijų pateikėjams būtų lengviau atskirti nacionalinę ir ES kompetenciją bei sumažėtų peticijų, galiausiai paskelbiamų nepriimtinomis, skaičius; ragina valstybes nares imtis visų reikiamų priemonių ir vykdyti savo įsipareigojimus, dėl kurių susitarta 2011 m. rugsėjo 28 d. valstybių narių ir Komisijos bendrame politiniame pareiškime dėl aiškinamųjų dokumentų – taip pat ir pateikiant koreliacijos lenteles, kuriose būtų išdėstyta aiški ir tiksli informacija apie nacionalines direktyvų perkėlimo į jų vidaus teisinę tvarką priemones;
19. ragina Komisiją toliau aktyviai dalyvauti kuriant įvairias priemones Sąjungos teisės stebėsenai, įgyvendinimui ir taikymui valstybėse narėse gerinti ir į savo kitą metinę ataskaitą įtraukti duomenis apie ES reglamentų įgyvendinimo rodiklį, kaip šiuo metu jau daroma ES direktyvų įgyvendinimo klausimu;
20. teigiamai vertina Komisijos pastangas informuoti piliečius apie jų teises ir užtikrinti, kad jiems būtų prieinamos deramos teisių gynimo priemonės, ir ragina Komisiją į savo vertinimo ataskaitą įtraukti išsamesnę informaciją apie šiuo tikslu naudojamas specialias platformas;
21. ragina valstybes nares vengti perteklinio reglamentavimo praktikos, siekiant mažinti pernelyg didelį reglamentavimą ir administracinę naštą, dėl kurių neigiamą poveikį patirtų ES piliečiai ir įmonės; mano, kad dėl bereikalingų nacionalinių priemonių, viršijančių ES reikalavimus, stiprėja euroskepticizmas ir kenkiama ES teisėtumui bei veiklai.
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE
|
Priėmimo data |
22.3.2017 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
21 2 2 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Margrete Auken, Heinz K. Becker, Soledad Cabezón Ruiz, Pál Csáky, Rosa Estaràs Ferragut, Eleonora Evi, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Peter Jahr, Rikke Karlsson, Svetoslav Hristov Malinov, Roberta Metsola, Marlene Mizzi, Cristian Dan Preda, Gabriele Preuß, Laurenţiu Rebega, Virginie Rozière, Jarosław Wałęsa, Cecilia Wikström |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Urszula Krupa, Kostadinka Kuneva, Julia Pitera, Julia Reda, Rainer Wieland, Boris Zala |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis) |
Florent Marcellesi |
||||
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE
|
21 |
+ |
|
|
ALDE Group ECR Group PPE
S&D
Verts/ALE |
Cecilia Wikström Rikke Karlsson Heinz K. Becker, Pál Csáky, Rosa Estaràs Ferragut, Peter Jahr, Svetoslav Hristov Malinov, Roberta Metsola, Julia Pitera, Cristian Dan Preda, Jarosław Wałęsa, Rainer Wieland Soledad Cabezón Ruiz, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Marlene Mizzi, Gabriele Preuß, Virginie Rozière, Boris Zala Margrete Auken, Florent Marcellesi, Julia Reda |
|
|
2 |
- |
|
|
ECR ENF |
Urszula Krupa Laurenţiu Rebega |
|
|
2 |
0 |
|
|
EFDD GUE/NGL |
Eleonora Evi Kostadinka Kuneva |
|
Sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė
INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
|
Priėmimo data |
13.7.2017 |
|
|
|
|
|
Galutinio balsavimo rezultatai |
+: –: 0: |
13 9 1 |
|||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai |
Max Andersson, Joëlle Bergeron, Marie-Christine Boutonnet, Jean-Marie Cavada, Kostas Chrysogonos, Mady Delvaux, Rosa Estaràs Ferragut, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Mary Honeyball, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Gilles Lebreton, António Marinho e Pinto, Julia Reda, Evelyn Regner, Pavel Svoboda, Axel Voss, Tadeusz Zwiefka |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai |
Isabella Adinolfi, Daniel Buda, Angel Dzhambazki, Heidi Hautala, Angelika Niebler, Jens Rohde |
||||
|
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis) |
Lynn Boylan |
||||
GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE
|
13 |
+ |
|
|
S&D ALDE GUE/NGL VERTS/ALE EFDD |
Mady Delvaux, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Mary Honeyball, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Evelyn Regner, Tiemo Wölken António Marinho e Pinto Lynn Boylan, Kostas Chrysogonos Max Andersson, Julia Reda Isabella Adinolfi, Joëlle Bergeron |
|
|
9 |
- |
|
|
PPE ECR ENF |
Daniel Buda, Rosa Estaràs Ferragut, Angelika Niebler, Pavel Svoboda, Axel Voss, Tadeusz Zwiefka Angel Dzhambazki Marie-Christine Boutonnet, Gilles Lebreton |
|
|
1 |
0 |
|
|
ALDE |
Jean-Marie Cavada |
|
Sutartiniai ženklai:
+ : už
- : prieš
0 : susilaikė