Procedūra : 2017/2002(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0276/2017

Pateikti tekstai :

A8-0276/2017

Debatai :

PV 14/09/2017 - 3
CRE 14/09/2017 - 3

Balsavimas :

Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0360

PRANEŠIMAS     
PDF 753kWORD 84k
23.8.2017
PE 600.967v03-00 A8-0276/2017

dėl naujos Europos įgūdžių darbotvarkės

(2017/2002(INI))

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas

Kultūros ir švietimo komitetas

Pranešėjai: Martina Dlabajová, Momchil Nekov

(Bendri komitetų posėdžiai. Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnis)

PAKEITIMAI
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl naujos Europos įgūdžių darbotvarkės

(2017/2002(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 14 ir 15 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. ES ratifikuotą Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“)(1),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 6 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl jaunimo galimybių dalyvauti darbo rinkoje skatinimo, stažuotojų, stažuočių ir praktikos padėties stiprinimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 19 d. Tarybos rekomendaciją dėl įgūdžių tobulinimo krypčių – naujų galimybių suaugusiesiems(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 15 d. Tarybos rekomendaciją dėl ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką(4),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 20 d. Tarybos išvadas dėl veiksmingo mokytojų rengimo,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 20 d. Tarybos išvadas dėl kokybės užtikrinimo remiant švietimą ir mokymą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos rekomendaciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo(5),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo(6),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl politikos, kuria siekiama mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių(7),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 28 d. Tarybos rezoliuciją dėl atnaujintos suaugusiųjų mokymosi darbotvarkės(8),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 15 d. Tarybos išvadas dėl ankstyvojo ugdymo ir priežiūros: kaip padėti mūsų vaikams kuo geriau pasirengti ateičiai,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 15 d. Tarybos rezoliuciją dėl naujų gebėjimų naujoms darbo vietoms(9),

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimo ir sėkmingo mokymosi mokykloje skatinimo(10),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 17 d. Tarybos išvadas dėl investavimo į švietimą ir mokymą. Veikla, susijusi su komunikatu „Švietimo persvarstymas. Investavimas į gebėjimus siekiant geresnių socialinių ir ekonominių rezultatų“ ir 2013 m. metine augimo apžvalga(11),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo(12),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliuciją „Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai palankių darbo rinkos sąlygų kūrimas“(13),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 19 d. Komisijos komunikato „Europos pramonės skaitmeninimas. Naudojimasis visais bendrosios skaitmeninės rinkos privalumais“ dalį, susijusią su skaitmeniniais įgūdžiais,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 20 d. Komisijos komunikatą „Švietimo persvarstymas. Investavimas į gebėjimus siekiant geresnių socialinių ir ekonominių rezultatų“ (COM(2012)0669),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją „Programa „Erasmus+“ ir kitos priemonės judumui skatinti profesinio rengimo ir mokymo srityje. Mokymosi visą gyvenimą požiūris“(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl įgūdžių ugdymo politikos kovai su jaunimo nedarbu(15),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 8 d. rezoliuciją „Žaliojo užimtumo iniciatyva. Išnaudoti žaliosios ekonomikos darbo vietų kūrimo potencialą(16),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl jaunimo verslumo skatinimo švietimo ir mokymo priemonėmis(17),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją „Konkurencingos ES darbo rinkos kūrimas XXI amžiuje: įgūdžių ir kvalifikacijos pritaikymas prie paklausos ir darbo galimybių siekiant atsigauti po krizės“(18),

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl Europos lyčių lygybės pakto (2011–2020 m.)(19),

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl ikimokyklinio ugdymo ir pradinio ugdymo vaidmens skatinant kūrybingumą, novatoriškumą ir skaitmeninę kompetenciją,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 20 d. Tarybos išvadų „Moterų ir vyrų įgūdžių stiprinimas ES darbo rinkoje“ projektą(20),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. sausio 19 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl kultūrų dialogo, kultūrų įvairovės ir švietimo vaidmens puoselėjant pagrindines ES vertybes(21),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2013 m. kovo mėn. leidinį socialinės ekonomikos ir socialinio verslumo tema (angl. „Social economy and social entrepreneurship“)(22),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) deramo darbo darbotvarkę,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl 2014–2020 m. ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginės programos(23),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 22 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Naujos įgūdžių darbotvarkės (SOC/546),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į bendrus Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Kultūros ir švietimo komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonę (A8-0276/2017),

A.  kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje yra įtvirtinta teisė dalyvauti profesiniame mokyme ir mokymesi visą gyvenimą;

B.  kadangi įgūdžiai turi strateginę reikšmę įsidarbinimo galimybėms, ekonomikos augimui, inovacijoms ir socialinei sanglaudai, ir kadangi darbo vietų sudėtingumo lygis didėja visuose sektoriuose bei profesijose, o taip pat plečiasi santykinė įgūdžių paklausa, net ir žemos kvalifikacijos darbo vietose;

C.  kadangi mūsų visuomenės gebėjimai ir praktinė patirtis yra svarbiausias gerovės ir socialinių pasiekimų išlaikymo pagrindas;

D.  kadangi žemos kvalifikacijos gyventojams kyla didesnė nedarbo ir socialinės atskirties rizika;

E.  kadangi šalyse, kuriose yra daugiausia menkus pagrindinius ir skaitmeninius įgūdžius turinčių suaugusiųjų, darbo našumas mažesnis, taigi galiausiai prastesnės ir augimo bei konkurencingumo perspektyvos;

F.  kadangi Europos Parlamentas palaiko ir remia Komisijos pastangas investuoti į žmogiškąjį kapitalą kaip į pagrindinius ES konkurencingumo išteklius ir kadangi mokytojų darbo kokybė yra būtina išankstinė švietimo kokybės sąlyga;

G.  kadangi daugeliui žemos kvalifikacijos darbo vietų dabar reikalingas geresnis raštingumas, gebėjimas skaičiuoti ir kiti pagrindiniai gebėjimai, ir net žemos kvalifikacijos darbo vietose paslaugų sektoriuje reikia spręsti sudėtingesnius nekasdienius uždavinius(24);

H.  kadangi, remiantis naujausio Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Suaugusiųjų gebėjimų tarptautinio vertinimo programos (PIAAC) tyrimo duomenimis, apie 70 mln. suaugusių ES gyventojų neturi pagrindinių gebėjimų, pvz., skaitymo, rašymo ir skaičiavimo, o tai yra kliūtis šiems žmonėms susirasti deramą darbą ir užsitikrinti tinkamą gyvenimo lygį;

I.  kadangi iki 2025 m. 49 proc. visų ES darbo vietų, į kurias bus samdomi nauji asmenys (įskaitant ir naujas darbo vietas, ir naujus asmenis senose darbo vietose), reikės aukšto lygio kvalifikacijos, 40 proc. – vidutinio lygio kvalifikacijos, ir tik 11 proc. – žemos kvalifikacijos arba nereikės jokios kvalifikacijos(25);

J.  kadangi suteikiant daugiau galimybių mokytis visą gyvenimą galima atverti naujų aktyvios įtraukties ir aktyvesnio dalyvavimo visuomenės gyvenime galimybių, ypač žemos kvalifikacijos darbuotojams, bedarbiams, specialiųjų poreikių turintiems asmenims, vyresnio amžiaus žmonėms ir migrantams;

K.  kadangi valstybės narės turi rasti būdų apsaugoti arba skatinti ilgalaikes investicijas į švietimą, mokslinius tyrimus, inovacijas, veiksmus energetikos ir klimato srityje ir investuoti į švietimo ir mokymo sistemas, įskaitant mokymąsi visą gyvenimą;

L.  kadangi ES yra platforma, turinti geriausias galimybes dalytis geriausia patirtimi ir remti valstybių narių tarpusavio mokymąsi;

M.  kadangi SESV 165 ir 166 straipsniais atsakomybė už švietimą, įskaitant aukštąjį mokslą ir profesinį mokymą, priskiriama valstybėms narėms;

N.  kadangi ES lygmens bendradarbiavimas švietimo srityje yra savanoriškas procesas, ir šiuo aspektu švietimo sritis iš esmės skiriasi nuo užimtumo srities, kuriai Bendrija daro daug didesnę įtaką;

O.  kadangi įgūdžiai ir kompetencijos yra tarpusavyje susiję ir todėl jų tarpusavio ryšys Naujoje įgūdžių darbotvarkėje turėtų būti toliau stiprinamas;

P.  kadangi perspektyvių sektorių plėtra daro lemiamą poveikį reikiamų įgūdžių pobūdžiui;

Q.  kadangi Europos įgūdžių ir darbo vietų tyrimas atskleidė, jog apie 45 proc. ES suaugusiųjų darbuotojų mano, kad jų įgūdžius galima arba geriau išvystyti, arba geriau panaudoti darbe;

R.  kadangi, remiantis TDO duomenimis, 25–45 proc. Europos darbuotojų turi arba per žemą, arba per aukštą kvalifikaciją darbui, kurį atlieka, ir kadangi tokią padėtį iš esmės lemia sparčiai kintanti valstybių narių ekonomikos struktūra;

S.  kadangi įgūdžių neatitiktis yra nerimą keliantis reiškinys, turintis poveikį asmenims ir verslo subjektams – jis lemia įgūdžių atotrūkį bei trūkumą ir yra viena iš nedarbo priežasčių(26); kadangi 26 proc. ES suaugusių darbuotojų stinga įgūdžių, kurių jiems reikia jų darbe;

T.  kadangi per 30 proc. aukštos kvalifikacijos jaunimo dirba darbą, neatitinkantį jų gebėjimų ir siekių, o 40 proc. Europos darbdavių teigia negalintys rasti tinkamų gebėjimų turinčių darbuotojų, kad galėtų kurti naujoves ir augti;

U.  kadangi šiuo metu beveik 23 proc. 20–64 m. amžiaus gyventojų išsilavinimas yra žemas (priešmokyklinis, pradinis arba nebaigtas vidurinis); kadangi žemos kvalifikacijos asmenys turi mažiau galimybių įsidarbinti, dažniau užima mažų garantijų darbo vietas ir dukart dažniau gali patirti ilgalaikį nedarbą nei aukštos kvalifikacijos asmenys(27);

V.  kadangi žemos kvalifikacijos asmenys ne tik turi mažesnes galimybes įsidarbinti, bet ir patiria didesnę ilgalaikio nedarbo riziką ir jiems sunkiau gauti prieigą prie paslaugų ir visapusiškai dalyvauti visuomenėje;

W.  kadangi dažnai asmenys turi įgūdžių, kurie nėra atpažinti ir naudojami ir už kuriuos nėra tinkamai atlyginama; kadangi įgūdžiai, įgyti už formalaus švietimo įstaigų ribų kaupiant darbo patirtį, vykdant savanorišką, visuomeninę veiklą ar kaupiant kitą susijusią patirtį, nebūtinai yra užfiksuoti kvalifikacijos pažymėjime arba patvirtinti dokumentais, ir todėl nėra pakankamai įvertinti;

X.  kadangi kultūros ir kūrybos pramonė (KKP) (joje ES mastu dirba daugiau kaip 12 mln. asmenų, tai sudaro 7,5 proc. visų rinkoje dirbančių asmenų, kurie prisideda prie ekonomikos aukšto lygio pramonės sektoriuose sukurdami 5,3 proc. visos ES bendros pridėtinės vertės ir dar 4 proc. nominalaus ES BVP(28)) prisideda prie socialinės gerovės, inovacijų ir užimtumo bei skatina ES ekonomikos plėtrą;

Y.  kadangi moterų ir vyrų lygybė yra vienas iš pagrindinių Sutartyse įtvirtintų ES principų ir vienas iš Sąjungos tikslų bei atsakomybės sričių; kadangi integruoti moterų ir vyrų lygybės principą į visas Sąjungos veiklos sritis, pvz., galimybę įgyti išsilavinimą ir dalyvauti mokyme, yra konkreti Sąjungos misija;

Z.  kadangi ES lygmeniu nesimokantis ir nedirbantis jaunimas (NEET) laikomas viena iš pažeidžiamiausių grupių jaunimo nedarbo srityje; kadangi moterys susiduria su 1,4(29) karto didesne rizika patekti į NEET grupę negu vyrai, o šis faktas taip pat byloja apie nuo ankstyvo amžiaus patiriamą diskriminaciją dėl lyties ir nelygybę;

AA.  kadangi socialiniai ir emociniai įgūdžiai kartu su pažintiniais įgūdžiais yra svarbūs asmeninei gerovei ir sėkmei;

AB.  kadangi kokybiško formalaus, neformalaus ir savaiminio švietimo ir mokymosi galimybių prieinamumas turi būti kiekvieno asmens teisė kiekvienu gyvenimo etapu, kad jie galėtų įgyti universaliųjų įgūdžių, pvz., skaičiavimo, skaitmeninio raštingumo ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis, kritinio mąstymo, socialinių, užsienio kalbų ir aktualių gyvenimiškų įgūdžių; kadangi šiomis aplinkybėmis būtina darbuotojams skirti laiko asmeniniam tobulėjimui ir mokymuisi pagal mokymosi visą gyvenimą principą;

AC.  kadangi labai svarbu, kad įgūdžiais būtų siekiama ne tik didinti galimybes įsidarbinti, bet ir stiprinti gebėjimą dalyvauti visuomeniniame gyvenime, pagarbą demokratinėms vertybėms, didinti toleranciją, ypač naudojant juos kaip priemonę, padedančią užkirsti kelią radikalizacijai ir bet kokiai netolerancijai;

AD.  kadangi sparčiai kintančiame, labiau globalizuotame ir skaitmeniniame pasaulyje svarbiausi yra universalieji ir įvairiose srityse pritaikomi įgūdžiai, pvz., socialiniai, tarpkultūriniai, skaitmeniniai įgūdžiai, gebėjimas spręsti problemas, verslumas ir kūrybiškas mąstymas;

AE.  kadangi skaitmeninė pertvarka dar nesibaigė, o visuomenės bei darbo rinkos poreikiai nuolat kinta;

AF.  kadangi skaitmeninis įgalėjimas ir pasitikėjimas savimi yra itin svarbi būtinoji tvirtos visuomenės sukūrimo bei vienybės kūrimo ir integracijos gyvendinimo ES sąlyga;

AG.  kadangi šiandien mūsų švietimo ir mokymo sistemose vyksta svarbi skaitmeninė pertvarka, daranti poveikį mokymo ir mokymosi procesams; kadangi labai svarbu veiksmingai suteikti skaitmeninių įgūdžių, siekiant užtikrinti, kad darbo jėga būtų pasiruošusi dabartiniams ir būsimiems technologiniams pokyčiams;

AH.  kadangi, nepaisant to, kad skaitmeninio švietimo ar mokymo procese dalyvaujančių asmenų skaičius ES pastaruoju metu išaugo, dar reikia dėti daug pastangų siekiant priderinti Europos ekonomiką prie naujos skaitmeninės epochos ir panaikinti darbo ieškančių asmenų ir neužimtų darbo vietų skaičiaus skirtumą;

AI.  kadangi į švietimo sistemas reikia integruoti skaitmeninės pertvarkos naujoves, kad būtų galima toliau padėti žmonėms tapti kritiškai mąstančiais, pasitikinčiais savimi ir nepriklausomais; kadangi tai turi būti daroma įtraukiant šias naujoves į jau dėstomus dalykus;

AJ.  kadangi į ateitį nukreipta įgūdžių darbotvarkė turėtų būti įtraukta į platesnę profesinio raštingumo didėjančio Europos visuomenės skaitmeninimo ir robotizavimo sąlygomis sampratą;

AK.  kadangi greta kalbinių, skaitmeninių ir verslumo įgūdžių itin daug dėmesio reikėtų skirti universaliesiems gebėjimams, pavyzdžiui, pilietiniams ir socialiniams gebėjimams ir pilietiškumo ugdymui;

AL.  kadangi verslumo įgūdžiai turi būti suvokiami platesniame kontekste, kaip iniciatyvos jausmo turėjimą galima būtų apibūdinti dalyvavimu socialiniuose veiksmuose ir turint verslumo mentalitetą, ir kadangi jie turėtų būti dar labiau pabrėžiami Naujoje įgūdžių darbotvarkėje kaip gyvenimiški įgūdžiai, naudingi asmenims jų asmeniniame ir profesiniame gyvenime, taip pat naudingi bendruomenėms;

AM.  kadangi norint užtikrinti pažangų, tvarų ir integracinį ekonomikos augimą ir darbo vietas jaunimui ES būtina užtikrinti geresnius įgūdžius gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse;

AN.  kadangi manoma, jog gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos sričių specialistų ir susijusių sričių specialistų poreikis nuo dabar iki 2025 m. išaugs apytikriai 8 proc., t. y. gerokai daugiau, palyginti su prognozuojamu vidutiniu 3 proc. visų specialybių poreikio augimu; kadangi taip pat manoma, jog užimtumas su gamtos mokslais, technologijomis, inžinerija ir matematika susijusiuose sektoriuose nuo dabar iki 2025 m. išaugs apytikriai 6,5 proc.(30);

AO.  kadangi prastas profesinio rengimo ir mokymo (PRM) įvaizdis ir mažėjantis patrauklumas bei žema PRM švietimo kokybė kai kuriose valstybėse narėse atgraso studentus nuo sprendimo imtis profesinės veiklos perspektyviose srityse ir sektoriuose, kuriuose trūksta darbuotojų;

AP.  kadangi sprendžiant klausimus, susijusius su įgūdžiais, ypač su įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktimi ir darbo galimybėmis, būtina atsižvelgti į konkrečius sunkumus, su kuriais susiduriama kaimo vietovėse;

AQ.  kadangi ekonomikos nuosmukio Europoje laikotarpiu žaliasis sektorius buvo vienas iš pagrindinių darbo vietų kūrėjų, ir jis turėtų būti toliau skatinamas įgyvendinant Naują įgūdžių darbotvarkę;

AR.  kadangi dėl visuomenės senėjimo Europoje didėja sveikatos priežiūros specialistų ir socialinės globos bei medicinos paslaugų poreikis;

AS.  kadangi šeimų vaidmuo sudarant palankias sąlygas vaikams tobulinti pagrindinius gebėjimus yra labai svarbus;

Gyvenimui ir darbui skirtų įgūdžių ugdymas

1.  palankiai vertina 2016 m. birželio mėn. priimtą Komisijos komunikatą „Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė. Drauge dirbant didinti žmogiškąjį kapitalą, įsidarbinimo galimybes ir konkurencingumą“;

2.  pripažįsta, kad švietimas ir mokymas priklauso valstybių narių kompetencijai ir kad ES gali tik remti, koordinuoti ir papildyti valstybių narių veiksmus;

3.  mano, kad ES turi iš esmės pakeisti požiūrį į švietimo sektoriaus tikslus ir funkcijas; pritaria, kad daug dėmesio reikia skirti Europos švietimo ir mokymo sistemų tobulinimui atsižvelgiant į greitai kintančią ekonominę, technologinę ir socialinę aplinką, užtikrinant prieigą prie kokybiško švietimo visais etapais;

4.  pažymi, kad nors įgūdžių poreikiai yra dinamiški, tačiau pagrindinis įgūdžių ugdymo iniciatyvos dėmesys turi būti skiriamas skubiausiems darbo rinkos poreikiams; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kaip svarbu dirbti tvirtai bendradarbiaujant su Europos profesinio mokymo plėtros centru (Cedefop), siekiant numatyti įgūdžių poreikius ir parengti Europos lygmens reikalingų įgūdžių numatymo priemonę ir mokymosi visą gyvenimą sistemas, kad būtų galima prisitaikyti prie naujų aplinkybių darbo rinkoje ir sustiprinti asmenų gebėjimą prisitaikyti, aktyvų pilietiškumą ir socialinę įtrauktį;

5.  ragina valstybes nares savo švietimo ir mokymo programose didžiausią dėmesį skirti ne tik įsidarbinimo įgūdžiams, raštingumui, gebėjimui skaičiuoti, skaitmeniniam ir žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumui, bet ir įgūdžiams, kurie yra plačiau susiję su visuomene, tokiems kaip universalieji, įvairiose srityse pritaikomi arba socialiniai emociniai įgūdžiai (pvz., lyderystė, socialiniai ir tarpkultūriniai įgūdžiai, valdymas, verslo ir finansų mokymas, savanoriška veikla, gebėjimas derėtis), ir teikti pirmenybę tolesniam tų gebėjimų plėtojimui ir įgyvendinant PRM programas, taip pat Europos amatininkystės stiprinimui;

6.  ragina užtikrinti visuotinę teisę turėti realią galimybę bet kokiu gyvenimo etapu įgyti pagrindinių XXI amžiuje reikalingų įgūdžių;

7.  pripažįsta švietimo tarptautinimo ir mobilumo programose dalyvaujančių studentų ir švietimo įstaigų darbuotojų skaičiaus didinimo naudą; šiomis aplinkybėmis pabrėžia programos „Erasmus+“ vertę;

8.  be to, pažymi, jog daugelis tyrimų rodo, kad judumas suteikia žmonėms konkrečių profesinių įgūdžių ir universaliųjų įgūdžių ir gebėjimų, kurie gali būti pritaikyti įvairiose srityse, tokių kaip kritinis mąstymas ir verslumas, ir suteikia jiems geresnių karjeros galimybių; pripažįsta, kad dabartinio ES biudžeto, skirto judumui mokymosi tikslais, gali nepakakti įgyvendinti tikslui, kad iki 2020 m. šis judumas pasiektų 6 proc. lygį;

9.  ragina valstybes nares toliau plėtoti tarpsektorinio judumo galimybes tarp visų mokyklų; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia labiau remti ir skatinti besimokančiųjų PRM įstaigose judumą ir kad judumo kontekste reikėtų skirti daugiau dėmesio pasienio regionams;

10.  pažymi, kad švietimas ir mokymas turėtų prisidėti prie jaunimo asmeninio tobulėjimo ir augimo, kad jaunuoliai taptų aktyviais ir atsakingais piliečiais, pasiruošusiais gyventi ir dirbti technologiniu požiūriu pažangios ir globalizuotos ekonomikos sąlygomis, ir turėtų suteikti jiems pagrindinį mokymosi visą gyvenimą gebėjimų rinkinį, kuris apibrėžiamas kaip savirealizacijai ir asmeniniam tobulėjimui, aktyviam pilietiškumui ir užimtumui reikalingų žinių, įgūdžių ir pažiūrų derinys;

11.  pabrėžia, kad kokybiškas ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra yra labai svarbi būtinoji įgūdžių ugdymo sąlyga;

12.  atkreipdamas dėmesį į tai, kad ugdymo ir priežiūros prievolės priklauso valstybių narių kompetencijai, ragina jas gerinti ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros kokybę ir suteikti daugiau prieigos prie jų, taip pat spręsti nepakankamos infrastruktūros, kuri pasiūlytų kokybiškos ir prieinamos vaikų priežiūros paslaugas visų pajamų grupių asmenims, problemą ir apsvarstyti galimybę skurdą ir socialinę atskirtį patiriančioms šeimoms šias paslaugas teikti nemokamai;

13.  pabrėžia, kad kūrybiškumas ir inovacijos tampa ES ekonomiką skatinančiais veiksniais, ir jie turėtų būti integruoti į valstybių narių ir Europos politikos strategijas;

14.  palankiai vertina Naujų įgūdžių darbotvarkėje nustatytą tikslą pasiekti, kad besimokantieji pirmiausia rinktųsi PRM, kuris būtų grindžiamas rinkos paklausa ir susietas su ateities darbo reikmėmis – sudarant mokymo programas ir jas įgyvendinant turėtų dalyvauti darbdaviai;

15.  ragina valstybes nares ne vien skatinti tinkamus profesinius įgūdžius, o skirti dėmesio ir tiems švietimo aspektams, kurie yra labiau grindžiami darbu ir praktiškesni ir kuriais ugdomas verslumo mentalitetas, novatoriškumas ir kūrybingumas, žmonės skatinami kritiškai mąstyti, suprasti tvarumo sąvoką, kartu nepažeidžiant tokių pagrindinių teisių ir vertybių, kaip žmogaus orumas, laisvė, demokratija, tolerancija, pagarba, ir kad žmonės kaip plačių pažiūrų piliečiai galėtų visapusiškai dalyvauti demokratiniame procese ir socialiniame gyvenime;

16.  vis dėlto laikosi nuomonės, kad reikia vadovautis holistiniu požiūriu į švietimą ir įgūdžių ugdymą, kurį taikant didžiausias dėmesys procese skiriamas besimokančiam asmeniui, taip pat užtikrinti pakankamas investicijas į mokymosi visą gyvenimą politikos sritis; taip pat mano, kad švietimas ir mokymas turi būti prieinamas ir įperkamas visiems ir kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant įtraukti pažeidžiamiausias grupes;

17.  ragina valstybes nares užtikrinti pilietinės visuomenės, ekspertų ir šeimų, t. y. tų, kurie supranta realią padėtį visuomenėje, aktyvesnį dalyvavimą diskusijose dėl būtinų gyvenimo įgūdžių;

18.  ragina valstybes nares taip pat skirti didelį dėmesį kovai su lyčių stereotipais, nes 60 proc. naujų diplomuotų specialistų yra moterys; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad jų užimtumo lygis tebėra gerokai žemesnis nei vyrų ir kad daugelyje sektorių jos yra nepakankamai atstovaujamos;

19.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad įgūdžiai geriau atitiktų darbo vietų poreikius darbo rinkoje, ypač diegiant kokybiškas pameistrystės sistemas, padedančias žmonėms būti lankstesniems renkantis specialybę, o vėliau ir darbą;

20.  pripažįsta dualistinių švietimo sistemų(31) vertę, tačiau pažymi, kad vienoje valstybėje naudojama sistema negali būti aklai nukopijuota ir naudojama kitoje valstybėje narėje; ragina keistis geriausios patirties modeliais, įtraukiant ir socialinius partnerius;

21.  šiomis aplinkybėmis primena, kad valstybėms narėms reikia aktyviau bendradarbiauti siekiant mokytis iš geriausios patirties, dėl kurios mažėja nedarbas, pvz., pameistrystės ir mokymosi visą gyvenimą srityje;

22.  pažymi Cedefop vaidmenį, kurio vienas pagrindinių uždavinių – suvienyti įvairių valstybių narių atsakingus politikos atstovus, socialinius partnerius, tyrėjus ir specialistus, kad jie galėtų keistis savo sumanymais ir patirtimi, pvz., plėtodami konkretiems sektoriams skirtas platformas;

23.  pabrėžia, kad kultūra, kūrybiškumas ir menai labai prisideda prie asmeninio tobulėjimo, užimtumo ir augimo visoje ES, padėdami diegti inovacijas, skatinti sanglaudą, stiprinti tarpkultūrinius ryšius, tarpusavio supratimą bei išsaugoti europinę tapatybę, kultūrą ir vertybes; ragina Komisiją ir valstybes nares sustiprinti savo paramą kultūros ir kūrybos sektoriams, siekiant visapusiškai išnaudoti jų potencialą;

24.  pabrėžia, kad šiuo metu į ES atvykstant dideliam skaičiui migrantų, pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų reikia laikytis nuoseklesnio požiūrio į trečiųjų šalių piliečius, įskaitant jų įgūdžių, kompetencijos ir žinių vertinimą, tai turi būti labiau matoma, ir turi būti sukurtas įgūdžių nustatymo ir patvirtinimo mechanizmas;

25.  primena, kad naujai atvykę asmenys atsiveža naujų įgūdžių, todėl ragina kurti priemones, kuriomis būtų įvairiomis kalbomis teikiama informacija apie esamas formaliojo, neformaliojo ir savaiminio mokymosi, profesinio mokymosi, mokomosios praktikos ir savanoriškos veiklos galimybes; mano, kad svarbu skatinti kultūrų dialogą siekiant palengvinti migrantų, pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų patekimą į darbo rinką ir padėti integruotis į visuomenę;

26.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Trečiųjų šalių piliečių įgūdžių nustatymo šablono ir tikisi, kad šiuo klausimu bus daroma greita pažanga;

27.  pritaria, kad būtina imtis koordinuotų veiksmų, siekiant kovoti su protų nutekėjimu, ir nustatyti tinkamas priemones, siekiant panaudoti turimus įgūdžius, kad būtų užkirstas kelias žmogiškojo kapitalo nuostoliams įvairiose Europos šalyse;

28.  primena, kad investicijos į šiandieninės švietimo sistemos pajėgumą nulems darbo vietų kokybę šiandien ir ateityje, darbuotojų kvalifikaciją, socialinę gerovę ir demokratinį dalyvavimą visuomenėje;

29.  ragina valstybes nares spręsti visuomenės senėjimo problemą tobulinant specialius profesinius įgūdžius, susijusius su sveikatos priežiūra, gyventojų gerove ir ligų prevencija;

Švietimo vaidmuo sprendžiant nedarbo, socialinės atskirties ir skurdo problemas

30.  mano, kad ES konkurencingumas, ekonomikos augimas ir socialinė sanglauda labai priklauso nuo švietimo ir mokymo sistemų, kurios neleistų žmonėms atsilikti;

31.  primygtinai teigia, kad švietimas ir mokymas yra ne tik pagrindiniai įsidarbinamumą didinantys veiksniai, bet ir pagrindiniai asmeninio tobulėjimo, socialinės įtraukties ir sanglaudos bei aktyvaus pilietiškumo skatinimo veiksniai, todėl mano, kad siekiant kovoti su dideliu nedarbu ir socialine atskirtimi, ypač tarp pažeidžiamiausių ir palankių sąlygų neturinčių grupių (NEET, ilgalaikių bedarbių, žemos kvalifikacijos asmenų, pabėgėlių ir neįgaliųjų), itin svarbu užtikrinti vienodas galimybes gauti kokybišką išsilavinimą ir pakankamai investuoti į įgūdžius ir gebėjimus; primena, kad šiuo klausimu itin didelę reikšmę turi tinkamas būsimų įgūdžių poreikių planavimas;

32.  susirūpinęs apgailestauja, kad į švietimą vis dar per mažai investuojama ir kad dėl vėlesnio švietimo įstaigų biudžeto mažinimo labiausiai nukenčia palankių socialinių ir ekonominių sąlygų neturintys studentai ir suaugusieji;

33.  reiškia didžiulį susirūpinimą dėl to, kad nuo 2010 m. iki 2014 m. visoje ES investicijos į švietimą bei mokymą sumažėjo 2,5 proc.(32); pabrėžia, kad viešas švietimo sistemas būtina tinkamai aprūpinti ištekliais, kad švietimas galėtų atlikti savo vaidmenį kovojant su nedarbu, socialine atskirtimi ir skurdu;

34.  pabrėžia, kaip yra nurodžiusi EBPO(33), kad aukštesnį išsilavinimą turintys asmenys prisideda prie demokratiškesnės visuomenės ir tvarios ekonomikos kūrimo ir yra mažiau priklausomi nuo valstybės pagalbos, taip pat mažiau pažeidžiami ekonominių nuosmukių; todėl pažymi, kad investicijos į kokybišką švietimą ir inovacijas yra būtinos net tik tam, kad būtų kovojama su nedarbu, skurdu ir socialine atskirtimi, bet ir tam, kad ES sėkmingai konkuruotų pasaulio rinkose; ragina Komisiją ir valstybes nares atstatyti viešąsias investicijas į visų, o ypač palankių sąlygų neturinčių vaikų, ikimokyklinį, pradinį ir vidurinį ugdymą iki tokio lygio, koks jis buvo prieš krizę;

35.  pažymi, kad mokymosi ir mokymo galimybių prieinamumas turi būti kiekvieno asmens teisė visais gyvenimo etapais, kad jie galėtų įgyti universaliųjų gebėjimų, pvz., skaičiavimo, skaitmeninio raštingumo ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis, kritinio mąstymo, socialinių įgūdžių ir kitų aktualių gyvenimiškų įgūdžių; laikosi nuomonės, kad Naujų įgūdžių darbotvarkė yra žingsnis teisinga kryptimi, kuriuo skatinamas įsipareigojimas siekti bendros vizijos, pabrėžiančios mokymosi visą gyvenimą politikos priemonių svarbą;

36.  pabrėžia, kad svarbų vaidmenį atlieka išorės organizacijos ir NVO, kurios siekia ugdyti kitokius vaikų įgūdžius ir socialinius gebėjimus, pavyzdžiui, meninius gabumus ir rankų darbo įgūdžius: jos padeda integruotis, geriau suprasti aplinką, ugdytis solidarumo jausmą mokymosi aplinkoje ir kasdieniame gyvenime ir gerinti visų klasių mokymosi gebėjimus;

37.  primena, kad neįgalieji turi ypatingų poreikių, todėl jiems reikalinga tinkama parama įgyjant įgūdžių; ragina Komisiją ir valstybes nares, įgyvendinant Naujų įgūdžių darbotvarkę, laikytis įtraukaus požiūrio formuojant savo švietimo ir mokymo politiką, be kita ko, numatant mokytojų padėjėjų klasėse etatų, taip pat užtikrinant, kad informacija apie įgūdžius, mokymą ir galimą finansavimą būtų prieinama kuo didesnėms grupėms asmenų, atsižvelgiant į kuo įvairesnį sutrikimų spektrą; laikosi nuomonės, kad nesunkiai įgyvendinama daugelio neįgaliųjų dalyvavimo darbo rinkoje rėmimo alternatyva yra verslininkystė; šiuo aspektu pabrėžia fizinę negalią turinčių asmenų skaitmeninių įgūdžių svarbą ir nepaprastai svarbų prieinamos technologijos vaidmenį;

38.  pažymi, kad nors vis labiau pripažįstamos kokybiško ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros galimybės sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių ir padėti tvirtą tolesnio mokymosi pagrindą, Naujų įgūdžių darbotvarkėje nepateikiama į ateitį orientuotos ankstyvųjų švietimo etapų vizijos; todėl ragina valstybes nares investuoti į kokybišką ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą ir suteikti geresnę prieigą prie jų, taip pat imtis priemonių, kuriomis būtų siekiama mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių;

39.  ragina valstybes nares patvirtinti 2014 m. ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros kokybės užtikrinimo sistemą(34) ir primygtinai teigia, jog turi būti vykdomos atitinkamos programos, kad visiems jaunuoliams, metusiems pradinę ar vidurinę mokyklą, būtų suteikta dar viena galimybė; mano, kad reikėtų siekti visuotinio vidurinio išsilavinimo;

40.  pažymi, kad švietimas turėtų ne tik suteikti įgūdžių ir gebėjimų, kurių reikia darbo rinkos poreikiams patenkinti, bet ir prisidėti prie jaunuolių asmeninio tobulėjimo ir augimo siekiant, kad jie taptų iniciatyvūs ir atsakingi piliečiai;

41.  ragina valstybes nares nukreipti investicijas į įtraukųjį švietimą, kuris padeda spręsti visuomenės problemas ir užtikrina vienodas sąlygas ir galimybes visiems asmenims, įskaitant skirtingo socialinio ir ekonominio statuso jaunimą, taip pat pažeidžiamų ir palankių sąlygų neturinčių asmenų grupes;

42.  ragina valstybes nares plėsti antros galimybės įgyti išsilavinimą ir mokytis koncepciją, kad rizikos grupės būtų geriau integruojamos į darbo rinką;

43.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymus imtis veiksmų siekiant ugdyti įgūdžius ir mažinti išsilavinimo skirtumus bei kliūtis, su kuriomis per gyvenimą gali susidurti žmogus, ir taip sudaryti ES piliečiams galimybę veiksmingai kovoti su nedarbu ir užtikrinti konkurencingumą bei inovacijas Europoje, tačiau atkreipia dėmesį į įvairias administracines kliūtis, stabdančias pažangų šių tikslų siekį profesinio judumo, kvalifikacijų pripažinimo ir profesinių kvalifikacijų ugdymo srityse;

44.  atsižvelgdamas į tai ragina valstybes nares užtikrinti, kad Vidaus rinkos informacinė sistema (IMI) veiktų tinkamai, kad ją taikant būtų skatinami geresni duomenų mainai ir stiprinamas geresnis administracinis bendradarbiavimas nesukuriant bereikalingos administracinės naštos, būtų taikomos paprastesnės ir greitesnės profesinių kvalifikacijų pripažinimo procedūros ir atnaujinami kvalifikuotų specialistų, planuojančių dirbti kitoje valstybėje narėje, profesinio tobulėjimo reikalavimai bei užkertamas kelias visų rūšių diskriminacijai;

45.  pirmiausia ragina Komisiją ir valstybes nares padėti ugdyti įgūdžius pažeidžiamiems piliečiams įvertinant būtinybę kurti specialias priemones, pvz., vietos ES informacijos centrus ir specialius rodiklius vadovaujantis Svarbiausių gebėjimų metmenimis, kad būtų atsižvelgta į pažeidžiamų grupių poreikius;

Mokymosi visą gyvenimą galimybių didinimas

46.  pabrėžia, kaip svarbu mokytis visą gyvenimą, kad darbuotojai galėtų tobulėti ir susipažinti su sparčiai besikeičiančios darbo rinkos aktualijomis(35), ir suteikti galimybes visiems piliečiams, siekiant skatinti visų amžiaus grupių mokymosi kultūrą Europoje; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti mokytis visą gyvenimą ir investuoti į šią sritį, ypač šalyse, kuriose dalyvavimo darbo rinkoje rodiklis yra mažesnis nei 15 proc. lyginamasis standartas;

47.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į nepriimtiną padėtį, kad 70 mln. ES gyventojų neturi pagrindinių gebėjimų; todėl palankiai vertina įgūdžių tobulinimo krypčių nustatymą ir primygtinai ragina užtikrinti greitą jų įgyvendinimą ir stebėseną; be to, ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti nuolat vykdyti atsižvelgiant į konkrečius kiekvienos valstybės narės poreikius parengtas perkvalifikavimo, įgūdžių tobulinimo ir mokymosi visą gyvenimą programas, kuriomis būtų siekiama suteikti daugiau galimybių ir motyvacijos tiek bedarbiams, tiek dirbantiems asmenims;

48.  mano, kad iniciatyva „Įgūdžių tobulinimo kryptys“ turėtų būti susijusi su individualizuotu mokymosi poreikių vertinimu, kokybiško mokymosi pasiūlymu, taip pat sistemingu įgytų įgūdžių ir gebėjimų patvirtinimu, kad jie galėtų būti lengviau pripažinti darbo rinkoje; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia užtikrinti visuotinę prieigą prie plačiajuosčio ryšio, kad būtų sudarytos sąlygos skaitmeniniam raštingumui ugdyti; apgailestauja, kad Europos Parlamentas nebuvo įtrauktas į iniciatyvos rengimo procesą;

49.  pabrėžia, kad sektorinių ir konkrečių įgūdžių ugdymas turi būti bendra švietimo paslaugų teikėjų, darbdavių ir profsąjungų atsakomybė, todėl valstybės narės turėtų užtikrinti glaudų dialogą su socialiniais partneriais; primygtinai teigia, kad visi darbo rinkos dalyviai turėtų dalyvauti kuriant ir įgyvendinant mokymo procesą, kad žmonėms būtų suteikta reikiamų įgūdžių per visą jų profesinę karjerą ir kad verslo subjektai būtų konkurencingi, o kartu būtų skatinamas asmeninis tobulėjimas, daugėtų kokybiškų darbo vietų, karjeros ir vystymosi galimybių;

50.  pabrėžia, kad reikia plėtoti kompleksines švietimo ir mokymo sistemas, kad besimokantieji galėtų įgyti įvairių įgūdžių: pagrindinių (raštingumo, skaičiavimo ir skaitmeninių), sudėtingesnių bendrųjų (pvz., problemų sprendimo ir mokymosi), profesinių, techninių, su konkrečia profesija arba konkrečiu sektoriumi susijusių įgūdžių, taip pat socialinių ir emocinių įgūdžių;

51.  pabrėžia, kad žemos kvalifikacijos asmenų konkrečių poreikių įvertinimas ir jiems pritaikyto mokymo teikimas yra labai svarbus žingsnis rengiant veiksmingesnes mokymo programas; primena, kad reagavimas ir prisitaikymas atsižvelgiant į sukauptą patirtį ir kintančias sąlygas yra itin svarbūs veiksmingo švietimo proceso elementai;

52.  primygtinai tvirtina, kad nepalankioje padėtyje esančių asmenų, įskaitant neįgaliuosius, ilgalaikius bedarbius ir nepakankamai atstovaujamas grupes, kurios gali nežinoti apie įgūdžių tobulinimo naudą arba perkvalifikavimo ar kvalifikacijos kėlimo galimybes, informavimas ir orientavimas yra nepaprastai svarbūs sėkmingam tokios iniciatyvos įgyvendinimui;

53.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis kryptingų veiksmų po priklausomų šeimos narių priežiūros laikotarpio į darbo rinką grįžtančių tėvų perkvalifikavimo ir jų įgūdžių patvirtinimo srityje;

54.  ragina visus suinteresuotuosius subjektus aktyviai įsitraukti ir vykdyti dialogą ne tik nacionaliniu ir Europos lygmenimis, bet ir vietos bei regioniniu lygmenimis, kad būtų atsižvelgiama į tikrą darbo rinkos padėtį ir tenkinami šios rinkos poreikiai;

55.  primena, kad į mokymąsi visą gyvenimą turi būti žvelgiama platesniame profesinio raštingumo kontekste;

Švietimo ir užimtumo sąsajos stiprinimas

56.  primena, kad gebėjimų trūkumo, taip pat įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties darbo rinkoje problemos sprendimas bei socialinio judumo galimybių, įskaitant mokymų ir praktikos tikslais, rėmimas yra nepaprastai svarbūs norint skatinti tvarų augimą, socialinę sanglaudą, darbo vietų kūrimą, inovacijas ir verslumą – ypač MVĮ ir amatų srityje; todėl ragina valstybes nares skatinti profesinį lavinimą atsižvelgiant į ekonomikos poreikius;

57.  pabrėžia, kad reikia siekti lankstesnio, asmeninio ir individualizuotojo požiūrio(36) į karjeros raidą, mokymąsi visą gyvenimą ir mokymąsi bei vystymąsi per visą profesinę karjerą, ir pripažįsta vaidmenį, kurį teikiant šias paslaugas gali atlikti viešieji ir privatieji subjektai, tačiau taip pat pripažįsta, kad individualiems poreikiams ir prioritetams pritaikytas ir individualiems įgūdžiams vertinti ir plėtoti skirtas profesinis orientavimas ir konsultavimas nuo pat pradžios turi būti vienas iš svarbiausių švietimo ir įgūdžių politikos priemonių elementų;

58.  ragina valstybes nares kartu su socialiniais partneriais formuoti ir nustatyti politiką, pagal kurią būtų numatytos mokymosi atostogos ir mokymas darbo vietoje; ragina jas užtikrinti, kad būtų mokomasi darbo vietoje ir už jos ribų, įskaitant apmokamas mokymosi atostogas, kuriomis galėtų pasinaudoti visi darbuotojai, o ypač esantys nepalankioje padėtyje, ypatingą dėmesį skiriant darbuotojoms moterims;

59.  pabrėžia, kad bet kokia politika įgūdžių srityje turėtų būti ne tik atsižvelgiama į šiuo metu darbo rinkoje vykstančius pokyčius, bet ir užtikrinta, kad ji būtų pakankamai universali, kad padėtų ugdyti darbuotojų gebėjimą aktyviai mokytis ir palengvinti jų prisitaikymą prie ateities iššūkių;

60.  pabrėžia, kad įgūdžių ugdymas turi būti bendra švietimo paslaugų teikėjų ir darbdavių atsakomybė; primygtinai teigia, kad pramonės atstovai ir (arba) darbdaviai turėtų dalyvauti suteikiant žmonėms reikiamus įgūdžius, kad verslo įmonės būtų konkurencingos ir kartu didėtų žmonių pasitikėjimas savimi;

61.  pakartoja, kad, norint gerinti įsidarbinamumą ir skatinti inovacijas bei aktyvų pilietiškumą, įskaitant ekologinį pilietiškumą, pagrindiniai gebėjimai turi būti neatsiejami nuo kitų bendrųjų gebėjimų ir nuostatų: kūrybiškumo, ekologinio sąmoningumo, iniciatyvos jausmo turėjimo, užsienio kalbų mokėjimo, kritinio mąstymo, taip pat pasitelkiant elektroninį raštingumą ir gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, ir įgūdžių, susijusių su augančiais sektoriais;

62.  pabrėžia, kad reikia įgyvendinti darbo vietoje besimokančių asmenų, pameistrių ir darbuotojų rėmimo programą, parengtą atsižvelgiant į jų konkrečius poreikius, siekiant užtikrinti, kad visi asmenys būtų įtraukti į darbo rinką;

63.  pripažįsta, kaip svarbu skatinti mokymąsi darbo vietoje – pameistrystę ir praktiką, kaip vieną iš priemonių, kuriomis būtų dar labiau padedama asmenis integruoti į darbo rinką, t. y. nutiesti tiltus ir skatinti kompetencijos mainus tarp kartų;

64.  pažymi, kad pameistrystė, stažuotės ir konkrečių įgūdžių mokymas laikomi mokymo būdais, kuriais veiksmingiausiai užkertamas tam, kad jauni asmenys vėl nepatektų į NEET grupę; pažymi, kad taikant dualistinę profesinio ir akademinio švietimo ir mokymo sistemą, kaip paaiškėjo, mažėja NEET grupei priklausančių asmenų skaičius, nes ji suteikia galimybę švietimo ir mokymo sistemoje išlaikyti daugiau jaunimo ir didina jų galimybes įsidarbinti ir sklandžiau pereiti iš mokymo į darbo ir karjeros aplinką; pabrėžia, kad makroekonominės analizės rezultatai rodo, jog derinant dualistinę švietimo ir mokymo sistemą ir aktyvią darbo rinkos politiką pasiekiama geriausių rezultatų;

65.  ragina valstybes nares remti MVĮ veiklą, susijusią su įmonės viduje darbo vietoje vykdomu mokymu ir įgūdžių tobulinimu;

66.  prašo imtis konkrečių priemonių siekiant palengvinti jaunimo perėjimą iš švietimo sistemos į darbą užtikrinant kokybiškas mokamas stažuotes, pameistrystę, teikti jiems praktinį mokymą vietoje, taip pat vykdyti tarpvalstybinių mainų programas, pvz., „Erasmus“ jauniems verslininkams, suteikti jaunimui galimybę praktiškai panaudoti savo talentus ir žinias, turėti tinkamas, tokias pat kaip suaugusių darbuotojų socialines ir ekonomines teises ir galimybes gauti tinkamą darbą bei naudotis socialine apsauga, kaip nustatyta nacionaliniais teisės aktais ir praktika; ragina valstybes nares teikti konkrečią paramą MVĮ, kad jos taip pat galėtų priimti stažuotojus ir pakaitinius darbuotojus;

67.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų sukurta tokia kokybės sistema, pagal kurią stažuotojais ir pameistriais nebūtų leidžiama naudotis kaip pigia arba nemokama darbo jėga; pažymi, kad užtikrinant kokybišką užimtumą ir užkertant kelią išnaudojimui, taip pat svarbu išmanyti pagrindinius sveikatos ir saugos standartus ir teises darbo vietoje; todėl ragina valstybes nares sukurti nacionalines teisines stažuočių ir pameistrystės programų kokybės užtikrinimo sistemas, kuriomis pirmiausia būtų užtikrinta užimtumo apsauga ir tinkama socialinė apsauga;

68.  ragina Komisiją pateikti, o valstybes nares patvirtinti pameistrystės kokybės sistemą(37);

69.  mano, kad, siekiant numatyti būsimus įgūdžių poreikius, pilietinė visuomenė, visų pirma socialiniai partneriai ir švietimo bei mokymo paslaugų teikėjai, taip pat specializuotos paramos tarnybos, turi aktyviai dalyvauti visais lygmenimis, ypač kurdami, įgyvendindami ir vertindami profesinės kvalifikacijos programas, kuriomis būtų užtikrintas veiksmingas perėjimas nuo formaliojo švietimo prie mokymosi darbo vietoje ir deramo darbo;

70.  pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad kvalifikacijos būtų reikšmingos darbdaviams, įtraukiant į jų rengimo procesą darbo rinkos dalyvius;

Itin svarbus neformaliojo ir savaiminio mokymosi vaidmuo

71.  primygtinai teigia, kad svarbu patvirtinti neformaliojo mokymosi ir savaiminio mokymosi rezultatus, siekiant įtraukti taip besimokančiuosius ir suteikti jiems galimybių; pripažįsta, kad tai itin akivaizdu pažeidžiamoje ar nepalankioje padėtyje esančių asmenų atveju, pvz., mažai įgūdžių turinčių suaugusiųjų arba pabėgėlių atvejais – jiems reikia prioritetine tvarka suteikti galimybę patvirtinti savo įgūdžius;

72.  apgailestauja, kad darbdaviai ir formaliojo švietimo paslaugų teikėjai nepakankamai pripažįsta neformaliojo mokymosi ir savaiminio mokymosi būdu įgytų įgūdžių, gebėjimų ir žinių vertę ir aktualumą; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad reikia didinti atitinkamų suinteresuotųjų subjektų informuotumą apie įgūdžių patvirtinimą;

73.  pripažįsta, kad toks patvirtinimo metodų palyginamumo ir darnos nebuvimas tarp ES šalių, ypač PRM atžvilgiu, yra papildoma kliūtis; be to, pripažįsta, kad tikrų galimybių suteikimas, pripažinimas ir finansinė parama tebėra didžiulis iššūkis, ypač palankių sąlygų neturinčioms grupės, pvz., žemos kvalifikacijos asmenims, kuriems reikia prioritetine tvarka suteikti galimybę patvirtinti savo įgūdžius;

74.  ragina Komisiją ir valstybes nares didinti informuotumą apie įgūdžių patvirtinimo galimybes; todėl palankiai vertina per pastaruosius keletą metų padarytą pažangą įgyvendinant Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo iki 2018 m. vis dėlto laikosi nuomonės, kad reikia didinti pastangas siekiant kurti atitinkamas teisines sistemas ir išsamią patvirtinimo strategiją, kad gebėjimus būtų galima patvirtinti;

75.  primena, kad daug esančių skaidrumo priemonių, tokių kaip Europos kvalifikacijų sandara (EKS) ir Europos profesinio mokymo kreditų sistema (ECVET), buvo sukurtos atskirai; pabrėžia, kad norint suteikti asmenims geresnes galimybes įvertinti savo pažangą bei galimybes ir pasinaudoti skirtingomis aplinkybėmis pasiektais mokymosi rezultatais jas reikia geriau koordinuoti ir taikyti kokybės užtikrinimo sistemas, taip pat įtraukti į nacionalinę profesinių kvalifikacijų sistemą, siekiant užtikrinti sektorių ir suinteresuotųjų subjektų, įskaitant darbdavius, pasitikėjimą;

76.  primygtinai teigia, kad reikia pakeisti neformaliojo švietimo vaidmenį – tai itin svarbu siekiant suteikti žmonėms galimybių, ypač pažeidžiamesnėje padėtyje esantiems ir palankių sąlygų neturintiems asmenims, įskaitant specialiųjų poreikių turinčius asmenis ir neįgaliuosius, kurie turi mažai įgūdžių ir ribotas galimybes dalyvauti formaliojo švietimo sistemoje; mano, kad neformaliojo švietimo paslaugų teikėjai ir NVO turi geras galimybes pasiekti formaliojo švietimo sistemoje nedalyvaujančias palankių sąlygų neturinčias grupes ir kad šis jų vaidmuo turėtų būti geriau remiamas siekiant užtikrinti, kad tie, kuriems labiausiai reikia padėti, gautų naudos iš Naujų įgūdžių darbotvarkės;

77.  pripažįsta savanoriškos veiklos, kaip priemonės įgyti žinių, patirties ir įgūdžių, kurių reikia siekiant padidinti galimybes įsidarbinti ir įgyti profesinę kvalifikaciją, svarbą;

78.  pabrėžia, kad neformalusis mokymasis, įskaitant savanorišką veiklą, atlieka itin svarbų vaidmenį skatinant žmones įgyti įvairiose srityse pritaikomų žinių ir ugdant jų tarpkultūrinius gebėjimus bei gyvenimiškus įgūdžius, pvz., komandinio darbo gebėjimus, kūrybingumą ir iniciatyvos jausmą, ir kartu stiprina jų pasitikėjimą savimi ir motyvaciją mokytis;

79.  taip pat pabrėžia savaiminio mokymosi programų, meno ir sporto veiklos ir kultūrų dialogo svarbą aktyviai įtraukiant piliečius į visuomeninius ir demokratinius procesus ir užtikrinant, kad jie būtų mažiau pažeidžiami propagandos, siekiant juos radikalizuoti; pabrėžia, kad neoficiali ir neformali aplinka yra labai svarbi siekiant įtraukti asmenis, kuriems ypač sunku rasti darbą ir todėl jie yra pažeidžiami; šiomis aplinkybėmis ragina valstybes nares visapusiškai ir laiku įgyvendinti 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatų patvirtinimo;

80.  pabrėžia sportuojant (sportas yra neformaliojo ir savaiminio mokymosi dalis) įgytų universaliųjų gebėjimų vertę, taip pat sporto sąsajas su įsidarbinimo galimybėmis, švietimu ir mokymu;

81.  pabrėžia, kad savaiminio ir neformalaus mokymosi aplinka taip pat suteikia galimybių aktyviai propaguoti bendras laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybes, mokyti pilietiškumo, tvarumo ir žmogaus teisių, įskaitant moterų ir vaikų teises, klausimais;

82.  ragina valstybes nares nustatyti savišvietos ir neformaliojo švietimo rezultatų pripažinimo procedūras, siekiant užtikrinti, kad įgūdžių tobulinimo kryptys būtų sėkmingos(38), taikant geriausią patirtį tų valstybių narių, kurios jau turi tokias priemones; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į politikos priemonių, skirtų labiausiai nuo darbo rinkos atskirtoms grupėms, svarbą;

83.  pabrėžia, kad savaiminio ir neformaliojo mokymosi aplinka, plačiu mastu naudojama bendruomeninio švietimo ir darbo su oficialiose akademinėse ir suaugusiųjų švietimo įstaigose nepakankamai atstovaujamomis grupėmis srityje, atlieka labai svarbų vaidmenį įtraukiant atskirtį patiriančius ir pažeidžiamus asmenis; todėl tvirtina, kad reikia atsižvelgti į moterų ir mergaičių, neįgaliųjų, LGBTI asmenų, migrantų ir pabėgėlių bei etninėms mažumoms priklausančių asmenų perspektyvą ir poreikius;

84.  pabrėžia profesinio orientavimo svarbą remiant žemos kvalifikacijos asmenis; atsižvelgdamas į tai pabrėžia valstybių narių viešųjų ir privačiųjų įdarbinimo tarnybų pajėgumų ir kokybės svarbą;

85.  ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti galimybę nustatyti bendras kompetencijos vertinimo priemones įgyvendinant Europass sistemą;

86.  ragina valstybes nares toliau plėtoti savo patvirtinimo sistemas ir didinti informuotumą apie teikiamas patvirtinimo paslaugas; ragina jas sukurti daugiau prieinamų, patrauklių ir atvirų tolesnio mokymosi, pvz., tęstinio PRM, krypčių;

Skaitmeninių, mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM) ir verslumo įgūdžių ugdymas

87.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagrindinių įgūdžių užtikrinimas šiuolaikinėje visuomenėje yra viena iš svarbiausių būtinųjų asmeninės ir profesinės savirealizacijos sąlygų, tačiau laikosi nuomonės, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant suteikti žmonėms galimybę įgyti daugiau konkrečių skaitmeninių gebėjimų, kad jie galėtų novatoriškai ir kūrybiškai naudoti skaitmenines technologijas;

88.  pabrėžia, kad būtina įvertinti naujoms technologijoms reikalingus įgūdžius ir skatinti tinkamų skaitmeninių įgūdžių, kurie galėtų būti naudingi vidutinės kapitalizacijos įmonėse, labai mažose įmonėse, taip pat mažosiose ir vidutinėse įmonėse, tobulinimą; ypač pažymi, kad įgūdžių tobulinimas skaitmeniniame amžiuje vyksta sparčiai besikeičiančioje aplinkoje, galinčioje destabilizuoti darbo rinkas, ir kad todėl reikalingas mokymasis visą gyvenimą, kuris suteiktų galimybę prisitaikyti prie pokyčių;

89.  mano, kad reikėtų skirti didesnį dėmesį švietimui gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse, siekiant pagerinti skaitmeninį mokymąsi ir mokymą; pabrėžia, kad kūrybiškumas ir novatoriškumas yra glaudžiai tarpusavyje susiję, todėl ragina įtraukti mokymą menų ir kūrybiškumo srityje į gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos mokymo darbotvarkę, taip pat mano, kad mergaitės ir jaunos moterys nuo mažens turėtų būti skatinamos rinktis gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos disciplinas;

90.  primygtinai teigia, kad į mokymo ir mokymosi procesą reikia įtraukti naujas technologijas, taip pat palengvinti mokymąsi suteikiant praktine veikla ir gyvenimiška patirtimi grindžiamų įgūdžių, rengiant besimokančių asmenų amžiui tinkančias IRT ir medijų mokymo programas, kuriomis būtų atsižvelgta į vaiko raidą ir gerovę ir mokoma atsakingai naudotis technologijomis ir kritiškai mąstyti, kad žmonėms būtų suteikta reikiamų įgūdžių, gebėjimų ir žinių, ir kad būtų užtikrintas visapusiškas skaitmeninių įgūdžių tobulinimas, kurio asmenims ir įmonėms reikia vis labiau skaitmeninamos ekonomikos sąlygomis; primena, kad reikia skatinti mergaites ir jaunas moteris rinktis IRT studijas;

91.  be to, pabrėžia, kad rengiant ir įgyvendinant skaitmeninių įgūdžių ugdymo strategijas reikia vadovautis labiau bendradarbiavimu grindžiamu, suderintu ir tiksliniu požiūriu;

92.  šiuo tikslu ragina Komisiją padidinti finansavimą pagal Europos bendrąsias programas ir Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) veiklą, siekiant puoselėti įtraukias, novatoriškas ir sąmoningas Europos visuomenes, kad visi piliečiai – ypač iš nesaugios socialinės ir ekonominės aplinkos kilęs jaunimas ar atokiose vietovėse gyvenantys asmenys, neįgalieji, vyresnio amžiaus asmenys ir bedarbiai – galėtų visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir darbo rinkoje;

93.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą primygtinai raginti valstybes nares parengti visapusiškas nacionalines skaitmeninių įgūdžių strategijas, ypatingą dėmesį skiriant skaitmeninės atskirties (ypač pagyvenusių žmonių) mažinimui; tačiau pažymi, jog siekiant, kad šios strategijos būtų veiksmingos, būtina užtikrinti mokymosi visą gyvenimą galimybes pedagogams, tvirtą pedagoginę mokytojų lyderystę ir novatoriškumą visais švietimo lygmenimis, užtikrinti, kad šios strategijos būtų grindžiamos aiškia besimokančių asmenų amžiui ir jų raidos etapui pritaikyta pedagogikos vizija ir pradiniu bei nuolatiniu mokytojų mokymu ir jų gebėjimų ugdymu bei patirties mainais;

94.  pabrėžia, kad gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis suteikia piliečiams galimybę kritiškai vertinti skirtingų formų žiniasklaidą, o taip padidinami ir pagerinami skaitmeninio raštingumo teikiami ištekliai ir galimybės;

95.  ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų gerinant gebėjimus naudotis žiniasklaidos priemonėmis bendrojo mokymo programose ir kultūros švietimo institucijose, taip pat nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmenimis rengti iniciatyvas, apimančias visų lygmenų formalųjį švietimą, savišvietą ir neformalųjį švietimą bei mokymą;

96.  pabrėžia, kad skaitmeninių įgūdžių rinkinys turi apimti skaitmeninius įgūdžius ir gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis bei kritinį ir kūrybinį mąstymą, kad besimokantys asmenys taptų ne tik technologijų naudotojais, bet ir aktyviais kūrėjais, novatoriais ir atsakingais piliečiais suskaitmenintame pasaulyje;

97.  ragina valstybes nares suteikti galimybių IRT mokymui ir skaitmeninių įgūdžių bei gebėjimų naudotis žiniasklaidos priemonėmis ugdymui visais švietimo lygmenimis; šiuo atžvilgiu pabrėžia atvirųjų švietimo išteklių, kuriais visiems užtikrinama galimybė mokytis, svarbą;

98.  pabrėžia, kad reikia įtraukti verslumo ugdymo aspektus, įskaitant socialinį verslumą, į visus švietimo ir mokymo lygmenis ir įvairius dėstomus dalykus, nes jaunimo verslumo dvasios ugdymas ankstyvuoju etapu padidins jų įdarbinamumą, paskatins kovą su jaunimo nedarbu, taip pat skatins siekti kūrybiškumo, kritinio mąstymo ir lyderystės įgūdžių, reikalingų rengiant socialinius projektus ir dalyvaujant vietos bendruomenėse; šiomis aplinkybėmis dar kartą pabrėžia mokymosi iš patirties ir klaidų svarbą;

99.  mano, kad verslumo ugdymas turėtų apimti socialinį aspektą, nes jis skatina ekonomiką, kartu padėdamas mažinti nepriteklių, socialinę atskirtį ir spręsti kitas visuomenės problemas, taip pat nagrinėti tokius klausimus, kaip sąžininga prekyba, socialinės įmonės ir alternatyvūs verslo modeliai, pvz., kooperatyvai, siekiant sukurti labiau socialinę, įtraukesnę ir tvaresnę ekonomiką;

100.  primena, kad kūrybos pramonės šakos yra vienos iš versliausių ir greičiausiai augančių sektorių ir kad kūrybinis lavinimas padeda ugdyti universaliuosius gebėjimus, pavyzdžiui, kūrybinį mąstymą, gebėjimą spręsti problemas, kolektyvinį darbą ir išradingumą; pripažįsta, kad menų ir žiniasklaidos sektoriai yra ypač patrauklūs jaunimui;

101.  atkreipia dėmesį į tai, kad norint būti versliam, reikia ugdyti universaliuosius įgūdžius, tokius kaip kūrybiškumas, kritinis mąstymas, kolektyvinio darbo įgūdžiai ir iniciatyvumas, kurie prisideda prie jaunimo asmeninio ir profesinio tobulėjimo ir padeda lengviau pereiti į darbo rinką; todėl mano, kad reikia sudaryti palankesnes sąlygas verslininkams dalyvauti švietimo procese ir tokį dalyvavimą skatinti;

102.  primygtinai ragina akademinę bendruomenę, kitas švietimo ir mokymo įstaigas ar veiklos subjektus, socialinius partnerius ir darbdavių atstovus palaikyti aktyvų dialogą, keistis duomenimis ir bendradarbiauti siekiant sukurti švietimo programas, kuriomis jaunimui būtų suteikiama reikiamų įgūdžių, gebėjimų ir žinių;

Profesinio rengimo ir mokymo (PRM) modernizavimas ir dėmesys mokymosi darbo vietoje vertei

103.  ragina Komisiją, valstybes nares ir socialinius partnerius parengti ir taikyti politiką, pagal kurią būtų numatyta galimybė imti mokymuisi skirtas atostogas, taip pat profesinio mokymosi darbe ir mokymosi visą gyvenimą, įskaitant mokymąsi kitose valstybėse narėse, galimybė; ragina užtikrinti, kad mokymasis darbe ir ne darbe, įskaitant apmokamų studijų galimybes, būtų prieinamas visiems darbuotojams ir ypač nepalankioje padėtyje esantiems darbuotojams, ypatingą dėmesį skiriant moterims, dirbančioms sektoriuose, kuriuose struktūriniu požiūriu moterys yra atstovaujamos nepakankamai(39);

104.  pabrėžia profesinio rengimo ir mokymo svarbą, vertindamas jį kaip tinkamą švietimo veiklą ne tik gerinant įsidarbinamumą ir sudarant sąlygas gauti profesinę kvalifikaciją, bet ir užtikrinant vienodas galimybes visiems piliečiams, įskaitant socialiai pažeidžiamas ir palankių sąlygų neturinčias grupes;

105.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti pakankamas investicijas į PRM, taip pat garantuoti, kad jis taptų aktualesnis besimokantiems asmenims, darbdaviams ir visuomenei, taikant holistinį ir dalyvavimu grindžiamą požiūrį į mokymą, ir pritaikyti jį darbo rinkos poreikiams – kad, vadovaujantis koordinuotu, integruotu ir dalyvavimu grindžiamu požiūriu, tai būtų sudedamoji švietimo sistemos dalis, ir atsižvelgiant į tai užtikrinti aukštus kvalifikacijos standartus ir kokybę; pabrėžia, kad reikia glaudesnio PRM ir aukštojo mokslo paslaugų teikėjų tarpusavio bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti sėkmingą PRM įstaigų absolventų perėjimą į aukštojo mokslo lygmenį;

106.  mano, kad labai svarbu palengvinti perėjimą iš profesinio mokymo į akademinį mokymą ir atvirkščiai;

107.  pabrėžia, kad reikia stiprinti profesinio orientavimo veiklą ir švietimo sistemoje, ir suaugusiųjų mokymo srityje, kad būtų siekiama įgūdžių ir gebėjimų, kurių reikia perspektyviose šalių ūkio šakose ir sektoriuose, kuriančiuose didelę pridėtinę vertę ir turinčiuose didelį investicinį potencialą;

108.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvas skatinti PRM; pripažįsta, kad dar neišnaudotos visos PRM judumo galimybės; mano, kad papildomas PRM institucijoms skirtas finansavimas padėtų didinti judumą PRM srityje, taip pat užtikrinti didesnę PRM kokybę, aktualumą ir įtraukumą;

109.  pabrėžia, kad reikia išnagrinėti tarpsektorinio judumo galimybę ne tik PRM mokytojų profesijoje, bet ir apskritai tarp mokyklų;

110.  yra įsitikinęs, kad pagrindinė atsakomybė dėl PRM kokybės tenka valstybėms narėms ir regionams; ragina Komisiją skatinti PRM ir palengvinti keitimąsi geriausia patirtimi;

111.  ragina valstybes nares pertvarkyti PRM, skiriant jam pakankamai investicijų, įdarbinant šioje srityje kvalifikuotus darbuotojus, stiprinant ryšį su darbo rinka ir darbdaviais ir reklamuojant PRM kaip vertingą mokymosi ir karjeros galimybę;

112.  ragina Komisiją ir valstybes nares didinti PRM ir PRM judumo patrauklumą ir statusą, kad jis būtų vertinamas kaip svarbus pasirinkimas siekiant perspektyvios karjeros, užtikrinant, kad jaunimas ir jų šeimos galėtų gauti informacijos apie PRM variantus, skiriant pakankamai investicijų ir gerinant PRM kokybę ir aktualumą, užtikrinant, kad PRM programomis galėtų pasinaudoti visi piliečiai, kad būtų daugiau sąsajų su akademiniu švietimu, taip pat kad būtų išlaikoma lyčių pusiausvyra ir šios programos būtų nediskriminacinės;

113.  ragina nustatyti konkrečius tikslus, pvz., įgyvendinti visapusiškai veiksmingą kreditų perkėlimo sistemą ir pripažinti juos naudojant ECVET sistemą;

114.  ragina Komisiją ir valstybes nares, siekiant sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų, taip pat nesimokančių ir nedirbančių jaunuolių skaičių, plėtoti gerąją švietimo ir profesinio mokymo partnerysčių patirtį ir ja dalytis; rekomenduoja tai daryti pasitelkiant vidurinio ugdymo įstaigų ir įmonių bendradarbiavimą, kad būtų galima suteikti antrą mokymosi galimybę, taip pat ir grindžiamą pameistryste, pasiekti glaudesnę sistemų integraciją ir geriau pritaikyti įgūdžius faktiniams poreikiams;

115.  ragina valstybes nares kurti kokybiškas dualinio švietimo ir profesinio mokymo sistemas, veiksmus koordinuojant su vietos ir regionų ekonominės veiklos vykdytojais, pasikeitus geriausia patirtimi šioje srityje ir atsižvelgiant į kiekvienos švietimo sistemos ypatumus, taip siekiant įveikti dabartines ir būsimas gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikties problemas;

116.  ragina valstybes nares tobulinti duomenų rinkimo procesą, nustatant PRM sistemoje besimokančių asmenų karjeros kryptis, kad būtų galima geriau atsižvelgti į jų įdarbinimo perspektyvas, įvertinti PRM kokybę ir informuoti apie besimokančių asmenų karjeros lūkesčius;

117.  primena, kad reikia labiau remti besimokančiųjų ir mokytojų judumą; todėl ragina valstybes nares įtraukti judumo rėmimą į savo nacionalines programas, kad daugiau jaunuolių galėtų įgyti patirties užsienyje;

Mokytojai ir dėstytojai

118.  mano, kad mokytojai ir dėstytojai turi didelės įtakos besimokančių asmenų rezultatams; todėl pabrėžia, kad reikia investuoti į visų švietimo sektorių mokytojų pirminį ir tęstinį profesinį ugdymą ir į poreikį užtikrinti kokybišką užimtumą, taip pat pradėti teikti viso gyvenimo karjeros orientavimo paslaugas, nes tam turi visą laiką būti teikiama pirmenybė visoje ES;

119.  pabrėžia, kad siekiant įgyvendinti Naujų įgūdžių darbotvarkę būtina sąlyga yra gerinti visų mokytojų, dėstytojų, pedagogų ir švietėjų statusą ir tobulinti jų įgūdžius siekiant juos plėsti, ir kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant į šią profesiją pritraukti jaunimo ir išsaugoti esamus mokytojus, taip pat pasitelkiant išlaikymo politiką; pažymi, kad dėl to reikia atsižvelgti į mokytojų poreikius ir vertinti juos, skirti patrauklų atlyginimą ir darbo sąlygas, suteikti geresnes galimybes toliau mokytis darbo metu, ypač skaitmeninės didaktikos, taip pat imtis priemonių siekiant apsaugoti nuo smurto ir priekabiavimo švietimo įstaigose ir jo išvengti; ragina valstybes nares skatinti siekti daugiau lyčių lygybės mokytojo profesijoje; pabrėžia, kad siekiant šio tikslo būtų tikslinga skatinti naujoviškus mokymo ir mokymosi būdus ir supaprastinti judumo bei keitimosi geriausia patirtimi procesus;

120.  primena, kad kai kuriose valstybėse narėse mokytojų ugdymui didelės įtakos turėjo ekonomikos ir finansų krizės; pabrėžia, kad svarbu investuoti į mokytojus, instruktorius ir švietimo paslaugų teikėjus ir suteikti jiems naujų įgūdžių ir mokymo metodų, atsižvelgiant į technologinę plėtrą ir visuomeninę raidą;

121.  ragina valstybes nares skirti dideles investicijas mokytojų mokymuisi visą gyvenimą, įskaitant praktinę darbo patirtį užsienyje, ir užtikrinti jų nuolatinį profesinį tobulėjimą, galimybę įgyti naujų įgūdžių, pavyzdžiui, IRT įgūdžių, verslumo įgūdžių ir įtraukaus švietimo žinių; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad visiems ugdymo specialistams turėtų būti skiriama deramai apmokamų mokymuisi skirtų darbo dienų;

122.  pabrėžia, kad reikia ugdyti PRM mokytojų gebėjimus mokyti studentus verslumo įgūdžių, glaudžiai bendradarbiaujant su MVĮ; šiuo atžvilgiu pabrėžia lanksčią priėmimo į darbą praktiką (pvz., mokytojai, turintys darbo pramonės srityje patirties);

123.  rekomenduoja valstybėms narėms teikti paskatas, siekiant mokytojais įdarbinti aukštą kompetenciją turinčius kandidatus ir skirti apdovanojimus veiksmingai dirbantiems mokytojams;

Naujos įgūdžių darbotvarkės įgyvendinimas: uždaviniai ir rekomendacijos

124.  ragina Komisiją veikti glaudžiai bendradarbiaujant su Cedefop, kad būtų geriau įvertinti ir iš anksto numatyti būsimi įgūdžių poreikiai ir įgūdžiai būtų geriau pritaikyti prie darbo rinkoje esančių darbo vietų;

125.  pabrėžia, kad bendradarbiaujant su visais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant socialinius partnerius, pilietinės visuomenės organizacijas ir neformaliojo švietimo paslaugų teikėjus, užimtumo tarnybas ir vietos valdžios institucijas, reikia toliau plėtoti, įgyvendinti ir stebėti Naują įgūdžių darbotvarkę; ragina Komisiją skatinti užmegzti platesnius partnerystės ryšius su šiais suinteresuotaisiais subjektais;

126.  ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinant iniciatyvą didelį dėmesį skirti įvairių organizacijų, kurios yra tiesiogiai arba netiesiogiai susijusios su įgūdžių tobulinimu, pvz., ministerijų, vietos valdžios institucijų, valstybinių užimtumo tarnybų ir kitų agentūrų, švietimo ir mokymo institucijų ir nevyriausybinių organizacijų koordinavimui;

127.  ragina Komisiją ir valstybes nares toliau didinti PRM matomumą, gerinti jo kokybę ir didinti patrauklumą; ragina Komisiją skatinti valstybes nares užsibrėžti papildomus tikslus, kaip skatinti mokymąsi darbo vietoje pagal PRM programas;

128.  ragina PRM ir aukštojo mokslo paslaugų teikėjus glaudžiau bendradarbiauti, kad būtų panaikintas dabartinis atotrūkis, siekiant užtikrinti, kad PRM absolventai galėtų sėkmingai pereiti į aukštojo mokslo sistemą; šiuo atžvilgiu rekomenduoja mokytis iš geriausios patirties pavyzdžių įvairiose valstybėse narėse, kuriose taikomos veiksmingos dualinio švietimo sistemos;

129.  prašo Komisijos ir valstybių narių laikytis koordinuoto ir integruoto socialinės, švietimo ir užimtumo politikos požiūrio, siekiant sudaryti sąlygas nuolatiniam PRM vystymuisi ir koregavimui, ir užtikrinti, kad PRM užbaigę asmenys galėtų pereiti prie aukštesnio lygio studijų ir mokymo;

130.  pabrėžia, kad reikia geriau suprasti ir galėti palyginti skirtingas kvalifikacijas valstybėse narėse; palankiai vertina tai, kad buvo pasiūlyta persvarstyti ir toliau tobulinti EKS, ir ragina valstybes nares ir visus suinteresuotuosius subjektus glaudžiau bendradarbiauti; ragina užtikrinti didesnį ES kvalifikacijos vertinimo priemonių – EKS, ECVET ir EQAVET – nuoseklumą;

131.  ragina valstybes nares ir toliau daug dėmesio skirti tam, kad visų amžiaus grupių piliečiams būtų suteiktos galimybės ugdyti savo skaitmeninius įgūdžius ir kompetenciją, skatinant skaitmeninę ekonomikos ir visuomenės pertvarką ir žmonių mokymosi, darbo ir verslo būdų pertvarkymą ir platesnį šių pokyčių poveikį visuomenei; šiuo aspektu ragina valstybes nares atkreipti dėmesį į Komisijos ketinimą orientuotis į teigiamus šios pertvarkos aspektus įgyvendinant ES e. įgūdžių strategiją; ragina pilietinę visuomenę ir socialinius partnerius aktyviau dalyvauti Skaitmeninių įgūdžių ir užimtumo koalicijos veikloje;

132.  pritaria sektorių bendradarbiavimo įgūdžių srityje planui, kurį Komisija pateikė šešiems sektoriams skirtoje bandomojoje programoje, ir ragina tęsti su juo susijusį darbą;

133.  ragina Komisiją ir valstybes nares ir toliau daug dėmesio skirti skaitmeniniams įgūdžiams, ypač skaitmeninei ekonomikos pertvarkai ir žmonių darbo ir verslo būdų pertvarkymui, ir konstatuoja Komisijos ketinimą orientuotis į teigiamus šios pertvarkos aspektus įgyvendinant ES e. įgūdžių strategiją;

134.  ragina valstybes nares į mokymo programas įtraukti ankstyvąjį verslumo mokymą(40), įskaitant socialinį verslumą, kad būtų ugdomas individualus jų piliečių verslumo mentalitetas – tai yra pagrindinis gebėjimas, turintis įtakos asmeniniam tobulėjimui, aktyviam pilietiškumui, socialiniai įtraukčiai ir įsidarbinamumui;

135.  ragina Komisiją parengti lygiavertes kitų pagrindinių gebėjimų, pvz., finansinio raštingumo, sistemas taip, kaip buvo parengtos skaitmeninių ir verslumo įgūdžių sistemos;

136.  mano, kad siūloma įgūdžių tobulinimo krypčių iniciatyva apčiuopiamų rezultatų duos tik tada, jei bus atsižvelgta į Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo patirtį; ypač mano, kad pirmiausia turėtų būti siekiama užtikrinti spartesnį įgyvendinimą, vadovautis integruotu požiūriu ir teikti jį papildančias socialines paslaugas ir skatinti geresnį bendradarbiavimą su socialiniais partneriais, pvz., profesinėmis sąjungomis ir darbuotojų asociacijomis bei kitais suinteresuotaisiais subjektais;

137.  mano, kad žmonėms svarbu suteikti būtinuosius įgūdžius, bet to nepakanka, nes itin svarbu užtikrinti, kad kiekvienas asmuo, ypač iš pažeidžiamų grupių, kurioms gresia mažų garantijų darbo rizika, būtų skatinamas įgyti aukštesnio lygmens įgūdžių ir gebėjimų – tada jis galės geriau prisitaikyti ateityje; 

138.  apgailestauja, kad pasiūlymams įgyvendinti neskirta specialaus finansavimo – tai gali būti svarbi kliūtis imtis veiksmų, galinčių kažką realiai pakeisti nacionaliniu lygmeniu, tačiau laikosi nuomonės, kad valstybės narės turėtų būti raginamos visapusiškai pasinaudoti esamais finansavimo šaltiniais darbotvarkės įgyvendinimui remti, ypač Europos socialiniu fondu; pabrėžia, kad siūlomi finansavimo šaltiniai – būtent ESF ir „Erasmus+“ – jau skiriami nacionaliniu lygmeniu; todėl ragina Komisiją skatinti valstybes nares daugiau investuoti ir tinkamai panaudoti lėšas įgūdžiams didinti, nes tai svarbi investicija į žmogiškąjį kapitalą, teikianti ne tik socialinę, bet ir ekonominę grąžą;

139.  ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti nacionalines skaitmeninių įgūdžių strategijas – skirti finansavimą, kad būtų mažinamas gerą ir prastą įrangą turinčių švietimo ir mokymo įstaigų esamas technologinis ir skaitmeninis atotrūkis, taip pat prisidėti prie mokytojų ir dėstytojų įgūdžių tobulinimo technologijų srityje, kad jie neatsiliktų nuo šiuolaikinio nuolat kintančio skaitmeninio pasaulio;

140.  labai rekomenduoja spręsti skaitmeninės atskirties problemą ir visiems suteikti lygias galimybes naudotis skaitmeninėmis technologijomis, taip pat ugdyti gebėjimus, požiūrį ir motyvaciją, kurių reikia skaitmeniniam dalyvavimui;

141.  prašo Komisijos ir valstybių narių taip pat dėti pastangas sprendžiant prasto kai kurių dalykų mokymosi problemas, taip pat žemų suaugusiųjų mokymosi rodiklių, mokyklos nebaigimo, socialinės įtraukties, piliečių dalyvavimo, lyčių nelygybės ir absolventų įdarbinamumo rodiklių klausimus;

142.  ragina valstybes nares puoselėti formaliojo švietimo ir neformaliojo bei savaiminio mokymosi paslaugų teikėjų, regionų ir vietos valdžios institucijų, darbdavių ir pilietinės visuomenės tarpusavio bendradarbiavimą konsultuojantis su socialiniais partneriais, ir stiprinti jų tarpusavio veiklos sąveiką, kad būtų pasiekiama platesnė žemos kvalifikacijos darbuotojų grupė ir būtų galima geriau atsižvelgti į konkrečius jų poreikius;

143.  ragina užtikrinti lankstesnes galimybes mokytis, atsižvelgiant į vietą, dėstymo ir mokymosi metodus, kurie pritrauktų įvairius besimokančius asmenis ir atitiktų jų poreikius, ir taip suteiktų daugiau galimybių mokytis visiems žmonėms;

144.  palankiai vertina siūlomą svarbiausių gebėjimų sistemos peržiūrą – ši sistema yra vertingas orientyras ir suteikia bendrą supratimą, kaip ugdyti universaliuosius gebėjimus, ir ragina sustiprinti jos poveikį nacionaliniu lygmeniu, taip pat mokymo programose ir mokytojų mokymo priemonėmis; ragina Komisiją užtikrinti, kad svarbiausių gebėjimų sistemą būtų susieta su 2012 m. Tarybos rekomendacija dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo;

145.  palankiai vertina numatytą Europos kvalifikacijų sandaros peržiūrą – tai turėtų padėti geriau suprasti įvairiose ES šalyse esančius įgūdžius ir kvalifikacijas; pabrėžia, kad tokia priemonė būtina profesiniam judumui plėtoti, ypač pasienio regionuose, taip pat pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad būtų geriau atsižvelgiama į įgūdžius, gebėjimus ir žinias, įgytus mokantis neformaliai ir savaime;

146.  ragina valstybes nares taikyti platų požiūrį įgyvendinant įgūdžių tobulinimo kryptis, teikiant įvairias galimybes, kuriomis atsižvelgiama į konkrečius poreikius vietos, regioniniu ir sektoriniu lygmenimis (pavyzdžiui, tarpkultūrinius, pilietinius, ekologinius, lingvistinius, sveikatos srities, šeiminius gebėjimus) ir ugdomi ne tik pagrindiniai įgūdžiai;

147.  ragina Komisiją remti valstybių narių pastangas vykdant tarpusavio mokymosi veiklą ir keičiantis gerąja politikos patirtimi;

148.  teigiamai vertina ir palaiko Europass sistemos peržiūrą, visų pirma tai, kad nuo dokumentais pagrįstos priemonės pereita prie paslaugomis grindžiamos platformos, ir imtasi veiksmų, kad būtų geriau atsižvelgiama į skirtingų rūšių mokymąsi ir įgūdžius, visų pirma tuos, kurie buvo įgyti ne formaliojo švietimo sistemoje;

149.  mano, kad peržiūrint sistemą reikėtų užtikrinti, kad priemonės būtų naudingos palankių sąlygų neturinčioms grupėms, pvz., neįgaliesiems, žemos kvalifikacijos žmonėms, vyresnio amžiaus piliečiams arba ilgalaikiams bedarbiams, ir mano, jog itin svarbu neįgaliesiems užtikrinti prieigą prie sistemos;

150.  mano, kad Naujoje įgūdžių darbotvarkėje reikėtų geriau atspindėti su įgūdžių ugdymu susijusią lyčių nelygybę;

151.  palankiai vertina iniciatyvą nustatyti sistemą absolventams stebėti, kad sudarant mokymo programas ir rengiant mokymosi pasiūlymus būtų taikomas labiau įrodymais pagrįstas ir tinkamesnis metodas; ragina nustatyti panašią sistemą didelio masto PRM absolventų stebėjimui vykdyti;

152.  ragina skirti nuolatinę ir didesnę paramą judumo programai „Erasmus+“, kurią įgyvendinant jaunimui, pedagogams, savanoriams, stažuotojams, gamybinę praktiką atliekantiems asmenims ir jauniems darbuotojams teikiamos įtraukaus mokymosi ir mokymo galimybės ir skatinama jomis pasinaudoti;

153.  ragina Komisiją analizuoti nacionalines kvalifikacijų sistemas ir siūlo jas derinti taip, kad jos atitiktų kintančius su naujomis atsirandančiomis profesijomis susijusius poreikius; pabrėžia, kad valstybės narės turi remti pedagogo profesiją palengvindamos prieigą prie informacijos apie pažangiausias technologijas, ir šiuo tikslu primena Komisijos sukurtą platformą „eTwinning“;

154.  ragina Komisiją paskelbti Europos suaugusiųjų mokymosi metus, kurie padės didinti informuotumą apie suaugusiųjų švietimo naudą ir vyresnių žmonių aktyvumą visoje Europoje, ir skelbiant šiuos metus suteikti pakankamai laiko pasirengti Europos ir nacionaliniu lygmenimis;

155.  ragina Komisiją surengti metinį Europos įgūdžių forumą, kad susijusios valdžios institucijos, švietimo įstaigos, specialistai, studentai, darbdaviai ir darbuotojai galėtų keistis geriausia patirtimi, kaip numatyti, tobulinti ir patvirtinti įgūdžius;

°

°  °

156.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

OL C 119, 2009 5 28, p. 2.

(2)

OL C 351 E, 2011 12 2, p. 29.

(3)

OL C 484, 2016 12 24, p. 1.

(4)

OL C 67, 2016 2 20, p. 1.

(5)

OL C 120, 2013 4 26, p. 1.

(6)

OL C 398, 2012 12 22, p. 1.

(7)

OL C 191, 2011 7 1, p. 1.

(8)

OL C 372, 2011 12 20, p. 1.

(9)

OL C 290, 2007 12 4, p. 1.

(10)

OL C 417, 2015 12 15, p. 36.

(11)

OL C 64, 2013 3 5, p. 5.

(12)

OL C 111, 2008 5 6, p. 1.

(13)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0338.

(14)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0107.

(15)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0008.

(16)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0264.

(17)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0292.

(18)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0321.

(19)

https://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/lsa/119628.pdf.

(20)

http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-6268-2017-INIT/lt/pdf.

(21)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0005.

(22)

Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinis direktoratas (ISBN: 978-92-79-26866-3); http://www.euricse.eu/wp-content/uploads/2015/03/social-economy-guide.pdf.

(23)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0411.

(24)

Europos Komisija (2016b), Naujos Europos įgūdžių darbotvarkės analitinis pagrindimas; http://ec.europa.eu/social/BlobServlet?docId=15691&langId=en, įvertinta 2016 m. rugsėjo 12 d.

(25)

Cedefop, bus pateikta EK, 2016b.

(26)

http://www.cedefop.europa.eu/en/events-and-projects/projects/assisting-eu-countries-skills-matching

(27)

Europos Komisija (2016b), Naujos Europos įgūdžių darbotvarkės analitinis pagrindimas; http://ec.europa.eu/social/BlobServlet?docId=15691&langId=en, įvertinta 2016 m. rugsėjo 12 d.

(28)

Tyrimas „Kultūros ir kūrybos pramonės konkurencingumo didinimas siekiant augimo ir darbo vietų kūrimo“, 2015 m.

(29)

„Apie visuomenę glaustai, 2016“ – EBPO socialiniai rodikliai.

(30)

Cedefop tyrimas dėl gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos sričių duomenų bazės kaupimo (angl. „Rising STEMs Database“), 2014 m. kovo mėn.

(31)

Pagal dualistinę sistemą tame pačiame kurse pameistrystė įmonėje derinama su profesiniu lavinimu profesinėje mokykloje.

(32)

2016 m. švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenis.

(33)

https://www.oecd.org/education/school/50293148.pdf

(34)

Eurofound (2015 m.). Ankstyvasis ugdymas ir priežiūra: darbo sąlygos, mokymas ir paslaugų kokybė. Sisteminė apžvalga.

(35)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0338.

(36)

Dėmesio perkėlimas į mokymosi rezultatus. Politika ir praktika Europoje. CEDEFOP.

(37)

Sistema turi būti sukurta remiantis Profesinio mokymo patariamojo komiteto nuomone „Bendra kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės ir mokymosi darbo vietoje vizija“, priimta 2016 m. gruodžio 2 d.

(38)

2016 m. gruodžio 19 d. Tarybos rekomendacija.

(39)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0338.

(40)

Europos Komisija, EACEA, tinklas „Eurydice“, 2016 m. „Verslumo ugdymas Europos mokyklose. „Eurydice“ ataskaita“.


AIŠKINAMOJI DALIS

Nauja Europos įgūdžių darbotvarkė yra ilgai laukta iniciatyva, kurioje daug dėmesio teisingai skiriama būtinumui atnaujinti Europos švietimo ir mokymo sistemas atsižvelgiant į greitai kintančią ekonominę ir visuomeninę aplinką. Tačiau įgūdžiams skirtame dokumentų rinkinyje daugiausia dėmesio kreipiama į skubiausius darbo rinkos poreikius, o darbo rinka yra dinamiška ir reikia geriau prognozuoti įgūdžių poreikius ateityje. Todėl reikia siekti parengti visos Europos įgūdžių prognozavimo priemonę. Pranešime pabrėžiama, kaip svarbu skatinti ne tik tinkamus profesinius įgūdžius, bet ir skirti dėmesio tiems švietimo aspektams, kuriais gali būti ugdomas verslumo mentalitetas ir kūrybingumas, kad žmonės gebėtų kritiškai mąstyti, priimti informacija pagrįstus sprendimus ir visapusiškai dalyvauti demokratiniame procese ir socialiniame gyvenime.

Siekiant plataus užmojo darbotvarkės tikslų reikia vadovautis holistiniu požiūriu į švietimą ir įgūdžių ugdymą, suteikiant piliečiams būtinus gebėjimus mokytis visą gyvenimą, t. y. žinių, įgūdžių ir požiūrio derinį, reikalingą asmeninei savirealizacijai ir saviugdai, aktyviam pilietiškumui ir užimtumui. Be to, vis labiau pripažįstamos kokybiško ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros teikiamos galimybės sumažinti kliūtis ir padėti tvirtą tolesnio mokymosi pagrindą, o šiuo požiūriu Įgūdžių darbotvarkėje neišdėstoma į ateitį orientuoto požiūrio į ankstyvojo dalyvavimo švietimo sistemoje pagrindą. Valstybės narės turėtų būti raginamos reformuoti ir pagerinti savo sistemas siekiant Barselonos tikslo, kad bent 33 proc. jaunesnių nei 3 metų vaikų dalyvautų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros programose.

Kadangi ikimokyklinio ir būtinojo pagrindinio ugdymo sistemai būdinga tokia nelygybė, nenuostabu, kad, naujausio EBPO PIAAC tyrimo duomenimis, apie 70 mln. ES gyventojų neturi pagrindinių gebėjimų, pvz., skaitymo, rašymo ir skaičiavimo, o tai yra kliūtis šiems žmonėms susirasti deramą darbą ir užsitikrinti tinkamą gyvenimo lygį, Mokymosi ir mokymo galimybių prieinamumas turi būti kiekvieno asmens teisė kiekvienu gyvenimo etapu, kad jie galėtų įgyti universaliųjų gebėjimų, pvz., skaičiavimo, skaitmeninio raštingumo ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis, kritinio mąstymo, socialinių įgūdžių ir kitų aktualių gyvenimiškų įgūdžių. Šiuo požiūriu Įgūdžių darbotvarkė yra žingsnis teisinga kryptimi, kuriuo skatinamas švietimo paslaugų teikėjų ir darbdavių bendras įsipareigojimas įgyvendinti bendrą viziją, susijusią su didžiule mokymosi visą gyvenimą politikos priemonių svarba.

Darbotvarkėje primygtinai pabrėžiamas neformaliojo mokymosi ir savaiminio mokymosi vaidmuo siekiant užmegzti ryšį su taip besimokančiaisiais ir suteikti jiems galimybių. Per pastaruosius keletą metų padaryta nemaža pažanga įgyvendinant Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo iki 2018 m. Vis dėlto tikro prieinamumo, pripažinimo ir tvarios finansinės paramos užtikrinimas tebėra didelis uždavinys. Tai itin akivaizdu palankių sąlygų neturinčioms grupėms, pvz., mažai įgūdžių turintiems suaugusiesiems, kuriems reikia prioritetine tvarka suteikti galimybę patvirtinti savo įgūdžius. Reikia stengtis gerinti darbdavių ir formaliojo švietimo paslaugų teikėjų suvokimą, kaip svarbu patvirtinti įgūdžius, nes kai kurie iš jų nepakankamai pripažįsta neformaliojo mokymosi ir savaiminio mokymosi būdu įgytų įgūdžių, gebėjimų ir žinių vertę ir aktualumą. Būtina puoselėti formaliojo švietimo ir neformaliojo bei savaiminio mokymosi paslaugų teikėjų tarpusavio bendradarbiavimą, kad būtų pasiekiama platesnė žemos kvalifikacijos žmonių grupė ir būtų galima geriau atsižvelgti į konkrečius jų poreikius. Jeigu norime, kad įgūdžių tobulinimo kryptys būtų sėkmingos, turime užtikrinti, kad iki 2018 m. būtų nustatyta patvirtinimo tvarka.

Teigiamai vertinamas Komisijos pasiūlymas primygtinai raginti valstybes nares parengti visapusiškas nacionalines skaitmeninių įgūdžių strategijas ir siūlomą e. įgūdžių strategiją. Žmonėms turėtų būti suteikti konkretesnė skaitmeninė kompetencija ir gebėjimas novatoriškai ir kūrybingai naudotis skaitmeninėmis technologijomis. Vis dėlto siekiant, kad šios strategijos būtų veiksmingos, pirmiausia reikia tinkamus įgūdžius ir gebėjimus suteikti mokytojams ir kitiems švietimo paslaugų teikėjams, kad jie galėtų visais švietimo sistemos lygmenimis rodyti pedagoginę lyderystę. Be to, būtina įgyvendinti nacionalines skaitmeninių įgūdžių strategijas – skirti finansavimą gerą ir prastą įrangą turinčių švietimo įstaigų esamam technologiniam atotrūkiui įveikti.

Teisinga būtų daugiausia dėmesio skirti pagrindiniams gebėjimams, kurie yra būtina asmeninės ir profesinės savirealizacijos sąlyga, tačiau reikia papildomo dėmesio ir MTIM bei verslumo įgūdžiams, kurie daugiausia turėtų būti ugdomi ikimokyklinio ir pradinio ugdymo etapais, nes kuo anksčiau žmonės įgyja šiuos įgūdžius, tuo geresnes galimybes jie turi sėkmingai mokytis ir sėkmingai daryti profesinę karjerą. Kita vertus, verslumo įgūdžiai turi būti suvokiami platesne prasme, kaip iniciatyvos jausmas, dalyvavimas socialiniuose veiksmuose ir verslumo mentalitetas, todėl jie turi būti dar labiau pabrėžiami Įgūdžių darbotvarkėje kaip gyvenimiški įgūdžiai, naudingi asmenims jų asmeniniame ir profesiniame gyvenime.

Pranešime pabrėžiamas būtinumas modernizuoti Europos PRM sistemas ir daugiau dėmesio skirti dualinėms profesinio lavinimo sistemoms ir mokymosi darbo vietoje naudai. Komisija raginama skatinti valstybes nares užsibrėžti papildomus tikslus, kaip valstybėse narėse aktyviau diegti mokymąsi darbo vietoje pagal PRM programas. Pabrėžiamas poreikis skatinti valstybių narių bendradarbiavimą siekiant mokytis iš geriausios patirties, nes tai lemia mažesnį nedarbą. Ypatingas dėmesys skiriamas mokytojams, kurie yra švietimo sistemos branduolys. Reikia labiau stengtis pritraukti ir motyvuoti jaunimą ir jaunus švietimo paslaugų teikėjus, kurie yra atviresni novatoriškam metodiniam požiūriui, prisijungti prie švietimo sistemos ir joje dirbti. Norint pasiekti gerų švietimo ir įgūdžių ugdymo rezultatų itin svarbu investuoti į profesinį mokytojų ugdymą ir jį remti. Siekiant įgyvendinti Įgūdžių darbotvarkę būtina sąlyga būtų tobulinti visų mokytojų įgūdžius.

Pranešime taip pat pabrėžiama, kad siūlomos įgūdžių tobulinimo kryptys apčiuopiamai ką nors pakeis tik tuo atveju, jei bus pasimokyta iš Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo. Be to, nepakanka žmonėms suteikti būtinuosius įgūdžius, itin svarbu užtikrinti, kad kiekvienas asmuo būtų skatinamas įgyti aukštesnio lygmens įgūdžių ir gebėjimų – tada jis galės geriau prisitaikyti ateityje.

Gaila, kad darbotvarkei įgyvendinti nėra specialaus finansavimo – tai gali būti svarbi kliūtis imtis veiksmų, kuriais būtų galima ką nors realiai pakeisti nacionaliniu lygmeniu.

Pranešime taip pat raginama konkrečiau susieti Įgūdžių darbotvarkės, Europos semestro ir strateginės programos „ET 2020“ švietimo ir užimtumo tikslus. Be to, pranešime atkreipiamas dėmesys į tai, kad moterų ir vyrų lygybė yra vienas iš pagrindinių Sutartyse įtvirtintų Europos Sąjungos principų ir vienas iš Sąjungos tikslų bei uždavinių, todėl į ją reikia geriau atsižvelgti kuriant švietimo ir įgūdžių politikos priemones.

Galiausiai pranešime rekomenduojama paskelbti Europos suaugusiųjų mokymosi metus, kurie padės didinti informuotumą apie suaugusiųjų švietimo naudą visoje Europoje.


Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ (12.5.2017)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

dėl naujos Europos įgūdžių darbotvarkės

(2017/2002(INI))

Nuomonės referentė: Maria Grapini

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  teigiamai vertina Komisijos pasiūlymus imtis veiksmų siekiant ugdyti įgūdžius ir mažinti išsilavinimo skirtumus bei kliūtis, su kuriomis savo gyvenime susiduria žmogus, ir taip sudaryti ES piliečiams galimybę veiksmingai kovoti su nedarbu ir užtikrinti konkurencingumą bei inovacijas Europoje, tačiau atkreipia dėmesį į įvairias administracines kliūtis, stabdančias pažangų šių tikslų siekį profesinio judumo, kvalifikacijų pripažinimo ir profesinių kvalifikacijų ugdymo srityse;

2.  atsižvelgdamas į tai ragina valstybes nares užtikrinti, kad Vidaus rinkos informacinės sistema (IMI) veiktų tinkamai, kad ją taikant būtų skatinami geresni duomenų mainai ir stiprinamas geresnis administracinis bendradarbiavimas nesukuriant bereikalingos administracinės naštos, taikyti paprastesnes ir greitesnes profesinių kvalifikacijų pripažinimo procedūras ir nuolatinio kvalifikuotų specialistų, planuojančių dirbti kitoje valstybėje narėje, profesinio tobulėjimo reikalavimus bei užkirsti kelią visų rūšių diskriminacijai; pirmiausia ragina Komisiją ir valstybes nares padėti ugdyti įgūdžius pažeidžiamiems piliečiams įvertinant būtinybę kurti specialias priemones, pvz., vietos ES informacijos centrus ir specialius rodiklius vadovaujantis Svarbiausių gebėjimų metmenimis, kad būtų atsižvelgta į pažeidžiamų grupių poreikius;

3.  primena, kad gebėjimų trūkumo, taip pat įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties darbo rinkoje problemos sprendimas bei socialinio judumo galimybių, įskaitant mokymų ir praktikos tikslais, rėmimas nepaprastai svarbūs norint skatinti tvarų augimą, socialinę sanglaudą, darbo vietų kūrimą, inovacijas ir verslumą – ypač MVĮ ir amatų srityje; todėl ragina valstybes nares skatinti profesinį lavinimą atsižvelgiant į tai, kas būtina ekonomikai;

4.  primena, jog svarbu, kad prioritetas toliau būtų teikiamas specialistų rengimo, profesinėms, praktikos ir švietimo (profesinio rengimo ir mokymo) programoms, o rengiant mokymo programas būtų įtraukiami verslininkai, ypač MVĮ; primena Europos jaunimo pakto projektą verslo ir švietimo partnerystei stiprinti;

5.  ragina Komisiją analizuoti nacionalines kvalifikacijų sistemas ir siūlo jas derinti taip, kad jos atitiktų kintančius su naujomis atsirandančiomis profesijomis susijusius poreikius; pabrėžia, kad valstybės narės turi remti pedagogo profesiją padėdamos gauti informacijos apie pažangiausias technologijas, ir šiuo tikslu primena Komisijos sukurtą platformą „eTwinning“;

6.  ragina Komisiją ir valstybes nares ieškoti būdų keistis geriausia praktika švietimo srityje – taip pat ir kuriant specialiai šiam sektoriui skirtas platformas;

7.  ragina valstybes nares į savo švietimo programas įtraukti verslumo įgūdžių ugdymą, taip pat valdymo, finansų ir naudojimosi ryšių technologijomis dalykus, siekiant ugdyti smalsius ir aktyvius piliečius; pabrėžia, kad savanoriška veikla, praktika ir mokymai nepaprastai svarbūs formuojant naujus novatoriškus vis labiau tarpusavyje susijusių, kultūros įvairove pasižyminčių ekonomikų sektorius;

8.  mano, jog, siekiant pozityvių rezultatų profesinių įgūdžių srityje, nepaprastai svarbūs veiksmingi socialinių partnerių ryšiai su vietos, regioninėmis ir nacionalinėmis valdžios institucijomis, kad siūlomos darbo vietos būtų labiau derinamos su profesinių įgūdžių paklausa;

9.  ragina Komisiją skirti deramą paramą ir finansavimą verslumui ir novatoriškoms įmonėms skatinti, siekiant užtikrinti įtraukų švietimą visiems;

10.  primena, jog Europa pirmauja žinių, inovacijų ir konkurencingumo srityse, o užimtumo, socialinės apsaugos ir verslo pusiausvyros užtikrinimo požiūriu yra tarp geriausių pasaulyje, tačiau pripažįsta, kad dar daug kur galima tobulėti; pabrėžia, kad pradinėje mokykloje – o esant reikalui ir anksčiau – turėtų būti ugdomi gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos, taip pat gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos įgūdžiai;

11.  ragina Komisiją iš esmės paremti visų amžiaus grupių atstovų skaitmeninių įgūdžių, funkcinio raštingumo ir bendrosios kompetencijos ugdymą, kad būtų visapusiškai pasinaudota bendrosios skaitmeninės rinkos galimybėmis, pirmiausia debesijos kompiuterijos, platformų, didžiųjų duomenų ir dalijimosi ekonomikos srityse, neatsižvelgiant į jų užimtumo statusą, taip pat su šiuo išaugusiu automatizavimu susijusias galimybes ir uždavinių sprendimą – tai būtų pirmas žingsnis siekiant derinti darbo rinkos trūkumus ir paklausą bei spręsti nedarbo problemą; šiuo tikslu ragina Komisiją padidinti finansavimą pagal Europos bendrąsias programas ir Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) veiklą, puoselėjant įtraukias, novatoriškas ir sąmoningas Europos visuomenes, kad visi piliečiai – ypač susidūrusieji su socialinio ir ekonominio nesaugumo sąlygomis ar gyvenantieji atokiose vietovėse, neįgalieji, vyresnio amžiaus asmenys ir bedarbiai – galėtų visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir darbo rinkos veikloje;

12.  teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą paraginti valstybes nares parengti visapusiškas nacionalines skaitmeninių įgūdžių ugdymo strategijas ir prašo Komisijos pasiūlyti naujų skaitmeninių profesijų pripažinimo ir vertinimo metodologiją bei numatyti tinkamą naujosios švietimo programos skaitmeniniams įgūdžiams ugdyti finansavimo tvarką;

13.  pritaria sektorių bendradarbiavimo įgūdžių srityje planui, kurį Komisija pateikė šešiems sektoriams skirtoje bandomojoje programoje, ir ragina tęsti su juo susijusį darbą.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

11.5.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

30

4

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Dita Charanzová, Carlos Coelho, Anna Maria Corazza Bildt, Daniel Dalton, Nicola Danti, Dennis de Jong, Pascal Durand, Ildikó Gáll-Pelcz, Evelyne Gebhardt, Sergio Gutiérrez Prieto, Robert Jarosław Iwaszkiewicz, Antonio López-Istúriz White, Eva Maydell, Jiří Pospíšil, Virginie Rozière, Christel Schaldemose, Andreas Schwab, Olga Sehnalová, Jasenko Selimovic, Ivan Štefanec, Catherine Stihler, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Mylène Troszczynski, Anneleen Van Bossuyt, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Lucy Anderson, Pascal Arimont, Birgit Collin-Langen, Edward Czesak, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Kaja Kallas, Arndt Kohn, Julia Reda, Adam Szejnfeld, Marc Tarabella, Ulrike Trebesius

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Anne-Marie Mineur

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

30

+

ALDE

Dita Charanzová, Kaja Kallas, Jasenko Selimovic

ECR

Anneleen Van Bossuyt

EFDD

Marco Zullo

PPE

Pascal Arimont, Carlos Coelho, Birgit Collin-Langen, Anna Maria Corazza Bildt, Ildikó Gáll-Pelcz, Antonio López-Istúriz White, Eva Maydell, Jiří Pospíšil, Andreas Schwab, Adam Szejnfeld, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Ivan Štefanec

S&D

Lucy Anderson, Nicola Danti, Evelyne Gebhardt, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Sergio Gutiérrez Prieto, Arndt Kohn, Virginie Rozière, Christel Schaldemose, Olga Sehnalová, Catherine Stihler, Marc Tarabella

VERTS/ALE

Pascal Durand, Julia Reda

4

-

ECR

Edward Czesak, Daniel Dalton, Ulrike Trebesius

ENF

Mylène Troszczynski

3

0

EFDD

Robert Jarosław Iwaszkiewicz

GUE

Anne-Marie Mineur, Dennis de Jong

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

21.6.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

59

4

11

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Guillaume Balas, Brando Benifei, Dominique Bilde, Mara Bizzotto, Vilija Blinkevičiūtė, Andrea Bocskor, Enrique Calvet Chambon, Nikolaos Chountis, Mircea Diaconu, Martina Dlabajová, Angel Dzhambazki, Jill Evans, Lampros Fountoulis, Elena Gentile, María Teresa Giménez Barbat, Marian Harkin, Czesław Hoc, Danuta Jazłowiecka, Agnes Jongerius, Petra Kammerevert, Rina Ronja Kari, Jan Keller, Ádám Kósa, Jean Lambert, Jérôme Lavrilleux, Jeroen Lenaers, Verónica Lope Fontagné, Javi López, Svetoslav Hristov Malinov, Curzio Maltese, Morten Messerschmidt, Luigi Morgano, Elisabeth Morin-Chartier, Momchil Nekov, João Pimenta Lopes, Georgi Pirinski, Marek Plura, John Procter, Terry Reintke, Sofia Ribeiro, Robert Rochefort, Anne Sander, Sven Schulze, Siôn Simon, Michaela Šojdrová, Romana Tomc, Yana Toom, Ulrike Trebesius, Helga Trüpel, Marita Ulvskog, Sabine Verheyen, Julie Ward, Renate Weber, Bogdan Brunon Wenta, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Jana Žitňanská, Milan Zver, Krystyna Łybacka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Georges Bach, Lynn Boylan, Rosa D’Amato, Sergio Gutiérrez Prieto, Dietmar Köster, Miapetra Kumpula-Natri, Paloma López Bermejo, António Marinho e Pinto, Alex Mayer, Tamás Meszerics, Algirdas Saudargas, Monika Smolková, Csaba Sógor, Claudiu Ciprian Tănăsescu

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Mark Demesmaeker, Ruža Tomašić


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

59

+

ALDE

ECR

EFDD

NI

PPE

S&D

VERTS/ALE

Enrique Calvet Chambon(EMPL), Mircea Diaconu(CULT), Martina Dlabajová, María Teresa Giménez Barbat, Marian Harkin, António Marinho e Pinto, Robert Rochefort, Yana Toom, Renate Weber

Jana Žitňanská

Rosa D'Amato

Lampros Fountoulis

Georges Bach, Andrea Bocskor, Danuta Jazłowiecka, Ádám Kósa, Jérôme Lavrilleux, Jeroen Lenaers, Verónica Lope Fontagné, Svetoslav Hristov Malinov, Elisabeth Morin-Chartier, Marek Plura, Sofia Ribeiro, Anne Sander, Algirdas Saudargas, Sven Schulze, Csaba Sógor, Michaela Šojdrová, Romana Tomc, Sabine Verheyen, Bogdan Brunon Wenta, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Milan Zver

Guillaume Balas, Brando Benifei, Vilija Blinkevičiūtė, Elena Gentile, Sergio Gutiérrez Prieto, Agnes Jongerius, Petra Kammerevert, Jan Keller, Dietmar Köster, Miapetra Kumpula-Natri, Javi López, Krystyna Łybacka, Alex Mayer, Luigi Morgano, Momchil Nekov, Georgi Pirinski, Siôn Simon, Monika Smolková, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Marita Ulvskog, Julie Ward

Jill Evans, Philippe Lamberts, Tamás Meszerics, Terry Reintke, Helga Trüpel

4

-

ENF

GUE/NGL

Mara Bizzotto

Nikolaos Chountis, Curzio Maltese, João Pimenta Lopes

11

0

ECR

ENF

GUE/NGL

Mark Demesmaeker, Angel Dzhambazki, Czesław Hoc, Morten Messerschmidt, John Procter, Ruža Tomašić, Ulrike Trebesius

Dominique Bilde

Lynn Boylan, Rina Ronja Kari, Paloma López Bermejo

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Teisinis pranešimas - Privatumo politika