Procedūra : 2016/2224(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0295/2017

Pateikti tekstai :

A8-0295/2017

Debatai :

PV 23/10/2017 - 19
CRE 23/10/2017 - 19

Balsavimas :

PV 24/10/2017 - 5.17
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0402

PRANEŠIMAS     
PDF 1011kWORD 124k
10.10.2017
PE 606.289v02-00 A8-0295/2017

dėl informatorių, kurie atskleisdami konfidencialią bendrovių ir viešojo sektoriaus institucijų informaciją veikia viešojo intereso labui, teisėtų apsaugos priemonių

(2016/2224(INI))

Teisės reikalų komitetas

Pranešėja: Virginie Rozière

Nuomonės referentė (*):

Molly Scott Cato, Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas

(*)  Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PAKEITIMAI
PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 PRIEDAS. PRANEŠĖJAI PAGALBĄ TEIKUSIŲ SUBJEKTŲ AR ASMENŲ SĄRAŠAS
 Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ
 Biudžeto kontrolės komiteto NUOMONĖ
 Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ
 Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ
 Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ
 Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ
 Konstitucinių reikalų komiteto NUOMONĖ
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl informatorių, kurie atskleisdami konfidencialią bendrovių ir viešojo sektoriaus institucijų informaciją veikia viešojo intereso labui, teisėtų apsaugos priemonių

(2016/2224(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 2 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 11 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją, ypač į jos 10 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto gavimo, naudojimo ir atskleidimo,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/2013/ES dėl naftos ir dujų operacijų jūroje saugos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2004/35/EB,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentą) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių (TAXE 2)(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu. Rekomendacijos dėl veiksmų ir iniciatyvų, kurių reikia imtis“(3),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 1729 (2010) dėl informatorių apsaugos,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 2060 (2015) dėl informatorių apsaugos gerinimo,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimo Sąjungoje(4),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 6 d. Komisijos komunikatą „Kova su korupcija ES“ (COM(2011)0308),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 5 d. Komisijos komunikatą dėl papildomų priemonių siekiant didesnio skaidrumo ir ryžtingesnės kovos su mokesčių slėpimu ir vengimu (COM(2016)0451),

–  atsižvelgdamas į Didžiojo dvidešimtuko (G20) kovos su korupcija veiksmų planą, ypač į informatorių apsaugos teisės aktų vadovą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo mėn. EBPO ataskaitą „Įsipareigojimas užtikrinti veiksmingą informatorių apsaugą“,

–  atsižvelgdamas į Europos ombudsmenės sprendimą, pagal kurį užbaigiamas jos iniciatyva atliktas tyrimas OI/1/2014/PMC dėl informavimo apie pažeidimus,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 30 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją CM/Rec(2014)7 dėl informatorių apsaugos, taip pat į atitinkamas trumpas 2015 m. nacionalinės programos įgyvendinimo gaires,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos 2017 m. birželio 27 d. rezoliuciją 2171 (2017), kuria nacionalinių parlamentų prašoma pripažinti teisę į perspėjimą,

–  atsižvelgdamas į EBPO rekomendacijos dėl etiško elgesio viešojo administravimo institucijose tobulinimo 4 principą,

–  atsižvelgdamas į Konvenciją dėl kovos su užsienio valstybės pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl informatorių vaidmens saugant ES finansinius interesus(5),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Konstitucinių reikalų komiteto nuomones (A8-0295/2017),

A.  kadangi Europos Sąjunga siekia užtikrinti demokratijos ir teisinės valstybės principų laikymąsi ir šiuo tikslu savo piliečiams garantuoja saviraiškos laisvę; kadangi informavimas yra vienas esminių Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų saviraiškos ir informavimo laisvių aspektų, o Sąjunga užtikrina, kad būtų paisoma šių laisvių ir jos būtų įgyvendinamos; kadangi ES skatina užtikrinti darbuotojų apsaugą ir gerinti darbo sąlygas;

B.  kadangi Europos Sąjunga padeda stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą kovojant su korupcija, visapusiškai paisant tarptautinės teisės principų, žmogaus teisių, teisinės valstybės principų ir kiekvienos šalies suvereniteto;

C.  kadangi pagal SESV 67 straipsnio 2 dalį Europos Sąjunga kompetentinga nustatyti ES bendrą prieglobsčio politiką;

D.  kadangi skaidrumas ir piliečių dalyvavimas yra dalis pokyčių ir iššūkių, kuriuos turi įveikti XXI a. demokratinės valstybės;

E.  kadangi nuo ekonomikos, skolų ir finansų krizės pradžios matėme, kaip kilo veiksmų prieš mokesčių vengimą ir slėpimą tarptautiniu mastu banga; kadangi, siekiant atgrasyti nuo neteisėtų veiksmų, reikia užtikrinti didesnį skaidrumą finansinių paslaugų sektoriuje ir kadangi kai kurių valstybių narių centrinės duomenų saugyklos jau turi patirties pranešimų apie faktinius ar galimus finansinių prudencinių taisyklių pažeidimus teikimo srityje; kadangi Jungtinės Tautos 2003 m. priėmė savo Konvenciją prieš korupciją(6); kadangi atskleidus šiuos faktus Parlamentas įsteigė du specialiuosius komitetus ir vieną tyrimo komitetą; kadangi Parlamentas keliose rezoliucijose jau yra paraginęs užtikrinti informatorių apsaugą(7); kadangi tarptautinio keitimosi informacija mokesčių klausimais stiprinimo iniciatyvos, dėl kurių jau susitarta, buvo naudingos ir kadangi įvairiais su mokesčiais susijusios informacijos nutekėjimo atvejais buvo atskleista daug svarbios informacijos apie neteisėtą veiklą, kuri priešingu atveju neišaiškėtų;

F.  kadangi informatoriai atlieka svarbų vaidmenį pranešdami apie viešajam interesui ir mūsų visuomenių veikimui kenkiančius neteisėtus veiksmus arba pažeidimus ir, kad galėtų tai padaryti, jie teikia savo darbdaviui, viešosioms institucijoms arba tiesiogiai visuomenei informaciją apie tokius veiksmus, kurie kenkia viešajam interesui;

G.  kadangi tai darydami informatoriai labai padeda valstybėms narėms ir svarbiausioms ES institucijoms bei įstaigoms užkirsti kelią, be kita ko, bet kokiems sąžiningumo principo pažeidimams ir piktnaudžiavimui įgaliojimais, dėl kurių kyla grėsmė, kad bus pažeisti, arba pažeidžiami visuomenės sveikatos ir saugos, finansinio vientisumo, ekonomikos, žmogaus teisių, aplinkosaugos arba teisinės valstybės įstatymai, dėl kurių didėja nedarbas, ribojama arba iškraipoma sąžininga konkurencija ir pakertamas piliečių pasitikėjimas demokratinėmis institucijomis ir demokratiniais procesais ES teisės ir nacionaliniais lygmenimis, taip pat kovoti su minėtais pažeidimais ir piktnaudžiavimu įgaliojimais;

H.  kadangi korupcija – viena rimčiausių problemų, su kuria šiuo metu susiduria Europos Sąjunga, nes dėl jos valdžios institucijos negali apsaugoti gyventojų, darbuotojų, teisinės valstybės principų ir ekonomikos, blogėja viešųjų institucijų darbas ir paslaugos, mažėja ekonomikos augimas ir konkurencingumas įvairiose srityse ir imama nepasitikėti viešųjų ir privačių institucijų ir įmonių skaidrumu ir demokratine atskaitomybe; kadangi apytikriai apskaičiuota, kad korupcija ES ekonomikai kainuoja 120 mlrd. eurų per metus, o tai sudaro 1 proc. ES BVP;

I.  kadangi, nors visuotiniai kovos su korupcija veiksmai iki šiol daugiausia buvo nukreipti į pažeidimus viešajame sektoriuje, pastaruoju metu atskleisti faktai atkreipė dėmesį į finansų įstaigų, konsultantų ir kitų privačių įmonių vaidmenį sudarant palankias sąlygas korupcijai;

J.  kadangi daugelis atvejų, kai informatoriai susilaukė didelio žiniasklaidos dėmesio, parodė, kad informatorių veiksmai leidžia supažindinti visuomenę ir politines valdžios institucijas su viešojo intereso informacija, pvz., informacija apie neteisėtus arba netinkamus veiksmus arba kitus rimtus pažeidimus privačiajame ir viešajame sektoriuose; kadangi dėl kai kurių iš šių veiksmų imtasi taisomųjų priemonių;

K.  kadangi konfidencialumo apsauga padeda kurti veiksmingesnius kanalus, kuriais pranešama apie sukčiavimą, korupciją ir kitus pažeidimus, ir kadangi, atsižvelgiant į informacijos konfidencialumą, netinkamai tvarkant konfidencialią informaciją gali būti neleistinai nutekinta informacija ir pažeistas Sąjungos ir valstybių narių viešasis interesas;

L.  kadangi sukūrus įmonių patikos subjektų viešus tikrosios nuosavybės registrus ir panašias teisines priemones ir kitas investavimo skaidrumo užtikrinimo priemones gali būti neatgrasoma nuo pažeidimų, apie kuriuos paprastai praneša informatoriai;

M.  kadangi informatorių tapatybės ir jų atskleistos informacijos konfidencialumo apsauga padeda kurti veiksmingesnius kanalus, kuriais pranešama apie sukčiavimą, korupciją, neleistiną veiklą, nusižengimus ir kitus sunkius pažeidimus, ir kadangi, atsižvelgiant į informacijos konfidencialumą, netinkamai tvarkant konfidencialią informaciją gali būti nepageidautinai nutekinta informacija ir pažeistas Sąjungos viešasis interesas; kadangi viešajame sektoriuje informatorių apsauga gali padėti nustatyti viešųjų lėšų pasisavinimo, sukčiavimo ir kitokio pobūdžio tarpvalstybinės korupcijos atvejus, susijusius su nacionaliniais arba ES interesais;

N.  kadangi tenka apgailestauti, kad naudojant esamas oficialių skundų dėl daugiašalių įmonių neteisėtos veiklos pateikimo priemones retai sulaukiama konkrečių bausmių už pažeidimus;

O.  kadangi informatorių veiksmai pasirodė esą naudingi daugelyje tiek privačiojo, tiek viešojo sektoriaus sričių, pavyzdžiui, visuomenės sveikatos, apmokestinimo, aplinkos, vartotojų apsaugos, kovos su korupcija ir diskriminacija ir socialinių teisių paisymo srityse;

P.  kadangi atvejai turi būti tinkamai apibrėžti, atsižvelgiant į atliekamas pareigas, veikos sunkumą ar nustatytą riziką;

Q.  kadangi svarbiausia neperžengti skundą ir pranešimą skiriančios ribos; kadangi siekiama ne viską apie visus žinoti, o išskirti dalykus, kuriais neprisidedama prie pavojus patiriančios demokratijos išsaugojimo;

R.  kadangi daugeliu atvejų informatoriai sulaukia atsakomųjų veiksmų, bauginimų, bandymų daryti spaudimą, kuriais siekiama jiems sutrukdyti pateikti pranešimą ar nuo jo atgrasyti arba nubausti už pateiktą pranešimą; kadangi toks spaudimas ypač dažnai daromas darbo vietoje, kurioje informatoriai, kurie atrado viešojo intereso požiūriu svarbią informaciją palaikydami darbo santykius, gali patekti į silpnesnę padėtį, palyginti su darbdaviais;

S.  kadangi dažnai reiškiamas didelis susirūpinimas, kad informatoriai, veikiantys viešojo intereso labui, gali patirti priešiškumą, priekabiavimą, bauginimą ir atskirtį savo darbo vietoje, susidurti su kliūtimis įsidarbinti ateityje ir netekti pragyvenimo šaltinio, o jo šeimos nariai ir kolegos gali sulaukti rimtų grasinimų; kadangi keršto baimė dažnai atgraso informatorius ir todėl kyla pavojus viešajam interesui;

T.  kadangi informatorių apsauga turėtų būti garantuojama įstatymu ir sustiprinta visoje Europos Sąjungoje ir viešajame, ir privačiajame sektoriuose, jei informatoriai imasi veiksmų turėdami pagrįstų priežasčių; kadangi tokie apsaugos mechanizmai turėtų būti subalansuoti ir jais turėtų būti visapusiškai paisoma asmenų, kurių atžvilgiu buvo pateikti pranešimai, pagrindinių teisių ir įstatymu numatytų teisių; kadangi tokie apsaugos mechanizmai turėtų būti taikomi tiriamosios žurnalistikos atstovams, kurie neskelbtinos informacijos atskleidimo atveju vis dar būna pažeidžiami ir apsaugo informatorius išlaikydami šaltinių konfidencialumą;

U.  kadangi daugelyje valstybių narių informatorių apsauga nėra tinkamai užtikrinta, o daugelis kitų pradėjo taikyti pažangias informatorių apsaugos programas, kurios vis dėlto dažnai būna nenuoseklios ir todėl neužtikrinama pakankamo lygio apsauga; kadangi dėl to informatorių apsauga Europoje yra nevienoda, todėl jie susiduria su sunkumais norėdami sužinoti savo teises ir pranešimų teikimo tvarką, taip pat su teisiniu netikrumu, ypač tarpvalstybiniais atvejais;

V.  kadangi tam tikrose valstybėse narėse trūksta valios priimti ir taikyti teisės aktus dėl informatorių teisių apsaugos, nors šios valstybės yra nustačiusios pareigą pranešti apie korupcijos, sukčiavimo ir kitus nusikaltimus bei už juos bausti;

W.  kadangi Europos ombudsmeno tarnyba turi aiškius įgaliojimus tirti ES piliečių skundus dėl netinkamo ES institucijų administravimo, tačiau pati neatlieka jokio vaidmens, susijusio su informatorių apsauga;

X.  kadangi informavimas apie pažeidimą neapsiriboja ekonominiais ir finansiniais klausimais; kadangi neužtikrinant tinkamą apsaugą galimi informatoriai gali nesiryžti pranešti apie neteisėtą veiklą, kad išvengtų atsakomųjų veiksmų ir (arba) keršto rizikos; kadangi EBPO pranešė, kad 2015 m. 86 proc. įmonių turėjo pranešimo apie įtarimus dėl sunkių profesinių nusižengimų mechanizmus, tačiau daugiau kaip trečdalis iš jų neturėjo raštu įtvirtintų informatorių apsaugos nuo atsakomųjų veiksmų priemonių arba nežinojo, ar tokių priemonių esama; kadangi keli informatoriai, atskleidę ekonominius ir finansinius pažeidimus, nusižengimus ar neteisėtą veiklą, buvo persekiojami; kadangi asmenys, kurie informaciją pateikia ar atskleidžia vadovaudamiesi viešuoju interesu – kaip ir jų šeimos nariai bei kolegos – dažnai sulaukia atsakomųjų veiksmų ir dėl to, pvz., netenka karjeros; kadangi Europos Žmogaus Teisių Teismas turi įtvirtintą teisminę praktiką informatorių klausimais, tačiau informatorių apsauga turėtų būti garantuojama įstatymu; kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje užtikrinama žodžio laisvė ir teisė į gerą administravimą;

Y.  kadangi informatorių apsauga Europos Sąjungoje turėtų apsiriboti ne vien tik Europos atvejais, o būti taikoma ir tarptautiniais atvejais;

Z.  kadangi darbo vietose reikia skatinti kurti darbo aplinką, kurioje žmonės jaustų, kad gali reikšti susirūpinimą dėl galimų pažeidimų, pvz., trūkumų, netinkamo elgesio, netinkamo vadovavimo, sukčiavimo ar neteisėtų veiksmų; kadangi labai svarbu puoselėti teisingą kultūrą, kurioje žmonės jaustųsi galintys kalbėti apie problemas nebijodami, kad bus imtasi atsakomųjų veiksmų, kurie gali turėti neigiamą poveikį jų dabartinei ir būsimai darbinei padėčiai;

AA.  kadangi daugelyje šalių, ypač privačiajame sektoriuje, darbuotojai dėl tam tikros informacijos turi laikytis konfidencialumo pareigos, gali atsitikti taip, kad informatoriams už pranešimus už darbo santykių ribų galėtų būti skiriamos drausminės nuobaudos;

AB.  kadangi, remiantis EBPO tyrimu, daugiau kaip trečdalis organizacijų, kuriose taikomas pranešimo mechanizmas, neturi raštu įtvirtintų informatorių apsaugos nuo atsakomųjų veiksmų priemonių arba apie jas nežino;

AC.  kadangi ES teisės aktuose jau yra įtvirtinta tam tikrų taisyklių, kuriomis informatoriai apsaugomi nuo tam tikrų atsakomųjų veiksmų įvairiose srityse, Komisija dar nepasiūlė tinkamų teisėkūros procedūra priimamų priemonių veiksmingai ir vienodai informatorių ir jų teisių Europos Sąjungoje apsaugai užtikrinti;

AD.  kadangi pagal Tarnybos nuostatų 22a, 22b ir 22c straipsnius visos ES institucijos įpareigotos nuo 2014 m. sausio 1 d. pradėti taikyti vidaus taisykles, kuriomis būtų apsaugoti informatoriai, kurie yra ES pareigūnai;

AE.  kadangi Europos Parlamentas ne kartą ragino taikyti horizontaliąsias informatorių apsaugos Sąjungoje priemones;

AF.  kadangi savo 2013 m. spalio 23 d. rezoliucijoje „Kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu. Rekomendacijos dėl veiksmų ir iniciatyvų, kurių reikia imtis“, 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliucijoje dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių, 2015 m. gruodžio 16 d. rezoliucijoje dėl pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimo Sąjungoje ir 2017 m. vasario 14 d. rezoliucijoje dėl informatorių vaidmens saugant ES finansinius interesus Parlamentas ragino Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų sukurta veiksminga ir visapusiška Europos informatorių apsaugos programa asmenims, pranešantiems apie įtarimus dėl sukčiavimo ar neteisėtos veiklos, dėl kurios nukenčia viešasis interesas arba Europos Sąjungos finansiniai interesai, apsaugoti;

AG.  kadangi bet kuriam trečiosios šalies piliečiui, Europos Sąjungos arba vienos iš valstybių narių pripažintam informatoriumi, turi būti taikomos visos nustatytos apsaugos priemonės, jeigu, atlikdamas savo pareigas ar už darbo ribų, jis sužinojo ir atskleidė informaciją apie trečiosios valstybės arba nacionalinės ar tarptautinės įmonės neteisėtus veiksmus arba šnipinėjimą, dėl kurių daroma žala tam tikrai valstybei, tam tikrai tautai ar Sąjungos piliečiams, jiems nežinant sukeliant pavojų tam tikros vyriausybės neliečiamybei, nacionaliniam saugumui arba kolektyvinėms ar individualioms laisvėms;

AH.  kadangi nuo 2014 m. liepos 1 d. beveik visos ES institucijos ir agentūros, vadovaudamosi Tarnybos nuostatų 22b ir 22c straipsniuose nustatytais reikalavimais, į savo vidaus darbo tvarkos taisykles yra įtraukusios informatorių apsaugos priemones;

AI.  kadangi jau egzistuoja tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, Europos Tarybos ir EBPO, tinkamai įtvirtinti principai ir nusistovėjusi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika;

AJ.  kadangi informatorių apsaugos svarba pripažinta visuose svarbiausiuose tarptautiniuose dokumentuose dėl korupcijos, o informavimo apie pažeidimus standartai nustatyti Jungtinių Tautų konvencijoje prieš korupciją, Europos Tarybos rekomendacijoje Nr. CM/Rec(2014)7 ir 2009 m. EBPO rekomendacijoje dėl kovos su kyšininkavimu;

AK.  kadangi būtina kuo skubiau sukurti visapusišką horizontalųjį teisinį pagrindą, pagal kurį, nustačius teises ir pareigas, informatoriai būtų veiksmingai saugomi visose ES valstybėse narėse, taip pat ES institucijose, valdžios institucijose ir organizacijose;

Informatorių vaidmuo ir būtinybė juos apsaugoti

1.  prašo Komisijos, įvertinus reikiamą teisinį pagrindą, kuriuo remdamasi ES galėtų imtis tolesnių veiksmų, iki šių metų pabaigos pateikti horizontaliojo pobūdžio pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų nustatyta išsami bendra informatorių apsaugos reguliavimo sistema, pagal kurią būtų užtikrinta aukšto lygio ES informatorių apsauga horizontaliu lygmeniu, taikoma ir viešajam, ir privačiajam sektoriui, taip pat nacionalinėms ir ES institucijoms, įskaitant atitinkamas nacionalines ir ES įstaigas, organus ir agentūras, atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes ir neribojant valstybėms narėms galimybės imtis tolesnių veiksmų; pabrėžia, kad šiuo metu esama daug teisinių pagrindų, kuriais remdamasi Sąjunga gali imtis veiksmų šioje srityje; prašo Komisijos juos apsvarstyti, kad būtų galima pasiūlyti plataus masto darnią ir veiksmingą priemonę; primena Komisijai apie Europos Sąjungos Teisingumo Teismo taikant nusistovėjusią teismų praktiką parengtą doktriną dėl numanomos Sąjungos kompetencijos sąvokos, kuri leidžia taikyti keletą teisinių pagrindų;

2.  atkreipia dėmesį į nerimą keliantį faktą, kad piliečiai ir žurnalistai, užuot jiems suteikus teisinę apsaugą, nepagrįstai persekiojami, kai jie vadovaudamiesi viešuoju interesu atskleidžia informaciją, įskaitant informaciją apie įtarimus dėl profesinių nusižengimų, pažeidimų, sukčiavimo ar neteisėtos veiklos, ypač kai tai susiję su elgesiu, pažeidžiančiu pagrindinius ES principus, pvz., mokesčių vengimu, mokesčių slėpimu ir pinigų plovimu;

3.  mano, kad su finansinėmis paslaugomis, apmokestinimu ir konkurencija susiję tarptautiniai susitarimai turėtų apimti informatorių apsaugos nuostatas;

4.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti teisinį tikrumą, susijusį su informatorių apsaugos nuostatomis, nes besitęsiantis nepakankamas aiškumas ir nenuoseklus požiūris atgraso galimus informatorius nuo informacijos atskleidimo; todėl pabrėžia, kad atitinkamais ES teisės aktais turėtų būti nustatyta aiški tinkamo pranešimų apie pažeidimus tvarkymo ir veiksmingos informatorių apsaugos procedūra;

5.  primena, kad bet kuriame būsimajame norminiame akte turėtų būti atsižvelgiama į taisykles, teises ir pareigas, kurios taikomos ir daro poveikį užimtumui; taip pat pabrėžia, kad tai turėtų būti daroma konsultuojantis su socialiniais partneriais ir laikantis kolektyvinių sutarčių;

6.  ragina užtikrinti, kad toks teisės aktas garantuotų, jog įmonės, kurios, kaip įrodyta, ėmėsi atsakomųjų veiksmų prieš informatorius, negalėtų gauti ES lėšų ir sudaryti sutarčių su viešojo sektoriaus institucijomis;

7.  ragina valstybes nares parengti viešajame ir privačiajame sektoriuose taikytinos informatoriams skirtos politikos kriterijus ir rodiklius;

8.  ragina valstybes nares atsižvelgti į JT konvencijos prieš korupciją 33 straipsnį, kuriame pabrėžiamas informatorių vaidmuo užkertant kelią korupcijai ir su ja kovojant;

9.  apgailestauja, kad vos kelios valstybės narės yra įdiegusios pakankamai pažangias informatorių apsaugos sistemas; ragina tas valstybes nares, kurios savo nacionalinės teisės aktuose dar nėra įtvirtinusios tokių sistemų arba atitinkamų principų, kuo greičiau tai padaryti;

10.  pabrėžia, kad verslo studijų ir susijusių mokomųjų dalykų mokymo programose daugiau dėmesio reikia skirti verslo etikai;

11.  ragina valstybes nares ir ES institucijas skatinti pripažinimo, kad informatoriai atlieka svarbų vaidmenį visuomenėje, kultūrą, be kita ko, pasitelkiant informuotumo didinimo kampanijas; ragina Komisiją parengti išsamų planą šiuo klausimu; mano, kad būtina remti etikos kultūrą viešajame sektoriuje ir darbo vietose siekiant pabrėžti darbuotojų informuotumo apie esamus teisės aktus, susijusius su informatoriais, didinimo, bendradarbiaujant su profesinių sąjungų organizacijomis, svarbą;

12.  primygtinai ragina Komisiją stebėti valstybių narių nuostatas dėl informatorių, kad būtų galima supaprastinti geriausios patirties mainus, kurie padės užtikrinti veiksmingesnę informatorių apsaugą nacionaliniu lygmeniu;

13.  ragina Komisiją parengti visapusišką planą, pagal kurį būtų atgrasoma nuo turto perkėlimo į ES nepriklausančias šalis, kuriose saugomas korumpuotų asmenų anonimiškumas;

14.  mano, kad informatorius – bet kuris asmuo, kuris, vadovaudamasis viešuoju interesu, įskaitant ir ES viešąjį interesą, praneša arba suteikia informacijos apie nelegalų, neteisėtą, grėsmę keliantį arba žalos darantį veiksmą, viešajam interesui kenkiantį arba pavojų keliantį veiksmą, o tas pranešimas paprastai, bet ne tik, yra susijęs su informatoriaus darbo santykiais tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje, jo sutartiniais santykiais arba jo veikla profesinėse sąjungose ar asociacijose; pabrėžia, kad į šią apibrėžtį įeina asmenys, kurių nesieja tradiciniai darbdavio ir darbuotojo santykiai, pvz., konsultantai, pagal sutartį dirbantys darbuotojai, stažuotojai, savanoriai, dirbantys studentai, laikinieji darbuotojai, buvę darbuotojai, kurie turi tokių veiksmų įrodymų ir rimtą pagrindą manyti, jog pranešama informacija teisinga;

15.  mano, kad asmenims, kurių nesieja tradiciniai darbdavio ir darbuotojo santykiai, pvz., konsultantams, pagal sutartį dirbantiems darbuotojams, stažuotojams, savanoriams, studentams, laikiniesiems darbuotojams, buvusiems darbuotojams ir piliečiams, taip pat turėtų būti suteikta galimybė naudotis informavimo kanalais ir atitinkama apsauga, jei jie atskleidžia informaciją apie nelegalų, neteisėtą arba viešajam interesui kenkiantį veiksmą;

16.  pažymi, kad būtinas aiškus sprendimas, susijęs su informatoriais, dirbančiais įmonėse, kurios registruotos ES, tačiau veiklą vykdo už ES ribų;

17.  mano, kad viešojo intereso pažeidimas, be kita ko, apima korupciją, nusikalstamas veikas, teisinių pareigų pažeidimus, teismo klaidas, piktnaudžiavimą valdžia, interesų konfliktus, neteisėtą viešųjų lėšų naudojimą, piktnaudžiavimą įgaliojimais, neteisėtus finansinius srautus, grėsmę aplinkai, sveikatai, visuomenės saugumui, nacionaliniam bei pasauliniam saugumui ir privatumo bei asmens duomenų apsaugai, mokesčių vengimą, vartotojų teisių, darbuotojų teisių ir kitų socialinių teisių pažeidimus, žmogaus teisių, pagrindinių laisvių ir teisinės valstybės principų pažeidimus, taip pat veiksmus, kuriais siekiama nuslėpti bet kurią iš minėtų veikų;

18.  mano, kad bendras viešasis interesas turėtų būti viršesnis už atskleistos informacijos asmeninį pobūdį ar ekonominę vertę ir kad turi būti sudaryta galimybė atskleisti informaciją apie rimtą grėsmę viešajam interesui net ir tuo atveju, kai jai taikoma teisinė apsauga; vis dėlto laikosi nuomonės, kad su profesinių normų laikymusi susijusiai informacijai ir įslaptintai informacijai, susijusiai su nacionaliniu saugumu ir gynyba, turėtų būti taikoma speciali tvarka; mano, kad tokiais atvejais informacija turi būti pranešama kompetentingai valdžios institucijai;

19.  pabrėžia, kad visada turi būti užtikrinta veiksminga informatorių apsauga, kai informacija atskleidžiama siekiant išvengti galimos žalos bendram viešajam interesui, net jeigu atskleista informacija nesusijusi su neteisėtais veiksmais;

20.  pabrėžia, kad valstybės narės turi laikytis Europos Tarybos rekomendacijos dėl informatorių apsaugos;

21.  pabrėžia, kad informatorių vaidmuo atskleidžiant rimtus viešojo intereso pažeidimus pasitvirtina jau daugelį metų, kad jie prisideda prie demokratijos, politikos ir ekonomikos skaidrumo, visuomenės informavimo ir kad todėl reikėtų pripažinti, jog jie būtini siekiant užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams; pabrėžia, kad informatoriai pasirodo esą pagrindinis tiriamosios žurnalistikos ir nepriklausomos spaudos informacijos šaltinis; primena, kad, siekiant išsaugoti spaudos laisvę, būtina užtikrinti šaltinių konfidencialumą; ragina valstybes nares užtikrinti, kad žurnalistų teisė neatskleisti šaltinio tapatybės būtų veiksmingai apsaugota; mano, kad žurnalistai taip pat yra pažeidžiami ir todėl turėtų naudotis teisine apsauga;

22.  pažymi, kad pastaraisiais metais kai kurios valstybės narės ėmėsi veiksmų, kuriais siekiama stiprinti informatorių teises; vis dėlto apgailestauja, kad daugelyje valstybių narių informatoriams ir toliau pradedami civiliniai ir baudžiamieji procesai, ypač tose valstybėse narėse, kuriose jų gynybos, rėmimo ir apsaugos priemonių nėra, jos nepakankamos arba nepakankamai veiksmingos; be to, nurodo, kad valstybių narių skirtumai lemia teisinį netikrumą, palankesnio teisinio reglamentavimo ieškojimą ir riziką, kad bus taikomos nevienodos sąlygos;

23.  teigia, kad informatorių apsauga yra labai svarbi tinkamam Europos Sąjungos įgaliojimų vykdymui;

24.  mano, kad tinkamos informatorių apsaugos nebuvimas neigiamai veikia ES finansinių interesų apsaugą;

25.  mano, kad išsamių teisinių informatorių apsaugos nuostatų įgyvendinimas skatina kalbėjimo kultūrą ir kad informavimas turėtų būti propaguojamas kaip deramo pilietiško poelgio pavyzdys; todėl ragina valstybes nares ir ES institucijas skatinti teigiamą informatorių vaidmenį, taip pat rimtai susirūpinti dėl jų dažnai pažeidžiamos ir bejėgiškos padėties, visų pirma rengiant informuotumo didinimo ir apsaugos kampanijas ir dedant komunikacijos ir mokymo pastangas; rekomenduoja, ypač Komisijai, parengti išsamų planą šiuo klausimu; atsižvelgdamas į tai, ragina sukurti interneto svetainę, kurioje turėtų būti pateikiama naudinga informacija apie informatorių apsaugą ir būtų galima pateikti skundus; pabrėžia, kad ši interneto svetainė turėtų būti lengvai prieinama visuomenei ir joje turėtų būti užtikrinamas duomenų anonimiškumas;

26.  ragina visų pirma politikus, darbdavius ir žiniasklaidą imtis veiksmų ir pakeisti visuomenės požiūrį į informatorius atkreipiant dėmesį į jų teigiamą išankstinio perspėjimo ir atgrasymo funkciją nustatant piktnaudžiavimo ir korupcijos atvejus ir užkertant jiems kelią ir atskaitomybės funkciją sudarant galimybę visuomenei atidžiai stebėti vyriausybių ir įmonių veiklą;

27.  ragina valstybes nares imtis iniciatyvos siekiant skatinti atvirumo kultūrą darbo vietoje – nesvarbu, ar tai būtų viešasis, ar privatusis sektorius, nes taip organizacijos arba įmonės galėtų veikti laikydamosi aukštų etikos standartų, o darbuotojai įgytų pasitikėjimo kalbėti atvirai, taigi būtų galima imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią bet kokioms grėsmėms ar žalai arba jas pašalinti;

28.  ragina valstybes nares reguliariai vertinti savo įgyvendinamų priemonių veiksmingumą atsižvelgiant į viešąją nuomonę požiūrio į informavimą apie pažeidimus ir informatorius klausimais, į tarpsektorinius aukščiausios grandies vadovų, atsakingų už pranešimų priėmimą ir nagrinėjimą, tyrimus ir į nepriklausomus informavimo apie pažeidimus darbo vietose tyrimus;

29.  ragina valstybes nares, kurios dar nėra priėmusios teisės aktų dėl informavimo apie pažeidimus, artimiausiu metu tai padaryti, taip pat ragina Komisiją apsvarstyti galimybę sukurti platformą, kad valstybės narės galėtų keistis gerąja patirtimi šioje srityje ne tik tarpusavyje, bet ir su trečiosiomis šalimis;

30.  pabrėžia, kad svarbu vykdyti mokslinius tyrimus ir keistis geriausia patirtimi, siekiant Europos lygmeniu užtikrinti geresnę informatorių apsaugą;

31.  primygtinai ragina, kad iki 2017 m. pabaigos tiek Europos Audito Rūmai, tiek Europos ombudsmeno tarnyba paskelbtų: 1) specialiąsias ataskaitas, kuriose būtų pateikiama statistika ir aiškūs duomenys apie ES institucijose, įmonėse, asociacijose, organizacijose ir kitose Sąjungoje registruotose įstaigose nustatytus informavimo apie pažeidimus atvejus; 2) tolesnius atitinkamų institucijų veiksmus, susijusius su atskleistais atvejais, remiantis dabartinėmis Komisijos gairėmis ir taisyklėmis; 3) kiekvieno tyrimo, pradėto gavus informatorių pateiktą informaciją, išvadas; 4) kiekvienu atveju numatytas informatorių apsaugos priemones;

Pranešimų teikimo mechanizmas

32.  pažymi, jog tai, kad nėra aiškiai nustatytų apsaugos ir saugaus pranešimo būdų ir galbūt nėra tolesnių priemonių yra viena iš kliūčių informatorių veiklai ir tai gali atgrasyti informatorius nuo pranešimų teikimo ir dėl to kai kurie informatoriai informacijos neteikia; reiškia susirūpinimą dėl į informatorius nukreiptų atsakomųjų veiksmų ir jiems daromo spaudimo, kai šie kreipiasi į ne tą asmenį ar subjektą savo organizacijos viduje;

33.  mano, kad reikia sukurti nuoseklią ir patikimą sistemą, kuri leistų teikti pranešimus organizacijoje, kompetentingoms valdžios institucijoms ir už organizacijos ribų; laikosi nuomonės, kad taikant tokią sistemą būtų lengviau įvertinti pagal ją pateikto pranešimo patikimumą ir pagrįstumą;

34.  ragina Komisiją išnagrinėti sistemą, kuri leistų pranešti informaciją organizacijoje ir už jos ribų; pabrėžia, kad, norint tai padaryti, reikėtų nustatyti aiškias, teisingas ir sąžiningas procedūras, kuriomis būtų užtikrinamas visapusiškas tiek informatoriaus, tiek įtariamo pažeidėjo pagrindinių ir įstatymu numatytų teisių paisymas; mano, kad darbdaviai turėtų būti skatinami nustatyti vidaus pranešimų teikimo procedūras ir kad kiekvienoje organizacijoje turėtų būti nepriklausomas ir nešališkas asmuo ar subjektas, kuriam būtų pavesta rinkti informaciją; mano, kad darbuotojų atstovai turėtų dalyvauti paskiriant šį atsakingą asmenį; pabrėžia, kad pranešimą gavęs asmuo turėtų imtis reikiamų veiksmų kiekvienu konkrečiu atveju ir per pagrįstą laiką pranešti informatoriui apie tuos veiksmus;

35.  mano, kad kiekviena organizacija turėtų nustatyti aiškius informavimo kanalus, kuriais informatoriai galėtų teikti pranešimus savo organizacijoje; pabrėžia, kad kiekvienas darbuotojas turėtų būti informuojamas apie tą pranešimų teikimo procedūrą, kurią taikant turėtų būti užtikrinamas pranešimo konfidencialumas ir jo išnagrinėjimas per pagrįstą laikotarpį; pabrėžia, kad informatorius turi išsaugoti galimybę kreiptis į atitinkamas viešąsias institucijas, nevyriausybines organizacijas arba žiniasklaidą, ypač tais atvejais, kai negaunamas teigiamas atsakymas iš organizacijos, kai pranešimas organizacijos viduje arba kompetentingai valdžios institucijai pakenktų pranešimo veiksmingumui arba kai informatoriui iškyla pavojus ar būtinybė skubiai pranešti turimą informaciją;

36.  primena, kad visuomenė turi teisę gauti informaciją apie bet kokį pažeidimą, kuriuo kenkiama viešajam interesui, ir atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad informatorius visada turi turėti galimybę viešai atskleisti informaciją apie nelegalų, neteisėtą arba viešajam interesui kenkiantį veiksmą;

37.  primena, kad į tą pačią Parlamento rezoliuciją taip pat įtrauktas raginimas ES institucijoms pradėti taikyti visas priemones, būtinas informacijos šaltinių konfidencialumui apsaugoti, bendradarbiaujant su visomis reikiamomis nacionalinėmis institucijomis, ir todėl ragina sukurti administruojamą interneto svetainę, kurioje visiškai konfidencialiai galėtų būti teikiami skundai;

38.  mano, kad pranešimas už organizacijos ribų, taip pat tiesiogiai visuomenei, neperėjus vidaus etapo negali būti pagrindas informaciją laikyti negaliojančia, vykdyti persekiojimą ar atsisakyti suteikti apsaugą; mano, kad ši apsauga turėtų būti suteikiama nepriklausomai nuo pasirinkto informavimo kanalo ir remiantis atskleista informacija ir tuo, kad informatorius turėjo rimtą pagrindą manyti, jog faktai teisingi;

Pranešimo atveju suteikiama apsauga

39.  reiškia susirūpinimą dėl informatoriams kylančio pavojaus darbo vietoje, visų pirma dėl darbdavio ir jo naudai dirbančių arba jo vardu veikiančių asmenų tiesioginių arba netiesioginių atsakomųjų veiksmų rizikos; pabrėžia, kad šie atsakomieji veiksmai dažniausiai pasireiškia atskirtimi, sulėtėjusia arba sustojusia profesine karjera ar netgi atleidimu, taip pat priekabiavimo atvejais; pabrėžia, kad šie atsakomieji veiksmai stabdo informatorių veiklą; mano, kad reikia nustatyti apsaugos nuo atsakomųjų veiksmų priemones; laikosi nuomonės, kad už atsakomuosius veiksmus turėtų būti baudžiama ir taikomos veiksmingos sankcijos; pabrėžia, kad pripažinus asmenį informatoriumi turėtų būti imtasi priemonių jam apsaugoti, jam taikytos atsakomosios priemonės turėtų būti panaikintos ir atlyginta visa patirta žala ir nuostoliai; laikosi nuomonės, kad šios nuostatos turėtų būti įtrauktos į Komisijos pasiūlymą dėl horizontalaus pobūdžio informatorių apsaugos direktyvos;

40.  mano, kad informatoriai turėtų turėti galimybę pateikti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užkirsti kelią atsakomiesiems veiksmams, pvz., atleidimui iš darbo, kol bus gauti oficialūs bet kokio administracinio, teisminio arba kito proceso rezultatai;

41.  pabrėžia, kad asmens teisė į saviraiškos laisvę neturėtų būti ribojama jokiais darbo santykiais ir kad nė vienas asmuo neturėtų būti diskriminuojamas dėl to, kad pasinaudojo šia teise;

42.  primena, kad bet kuriame būsimajame norminiame akte turėtų būti atsižvelgiama į taisykles, teises ir pareigas, kurios taikomos ir daro poveikį užimtumui; taip pat pabrėžia, kad tai turėtų būti daroma įtraukiant socialinius partnerius ir laikantis kolektyvinių sutarčių;

43.  pabrėžia, kad informatoriams ir jų šeimos nariams, taip pat visiems jiems padedantiems asmenims, kurių gyvybei arba saugumui kyla grėsmė, turi būti suteikiama tinkama ir veiksminga fizinės, moralinės ir socialinės neliečiamybės apsauga ir kad jie turi būti apsaugoti ekonominiu požiūriu, taikant kuo aukščiausią konfidencialumo lygį;

44.  pabrėžia, kad tokios apsaugos priemonės taikomos ir tuo atveju, kai informatorius praneša apie veiklą, kurioje dalyvauja valstybės narės;

45.  pažymi, kad tiriamosios žurnalistikos atstovai ir nepriklausoma spauda dažnu atveju lieka vieniši dėl galimo visokeriopo spaudimo ir dėl šios priežasties būtina juos apsaugoti nuo visų formų bandymų įbauginti;

46.  siūlo, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis laukdami civilinio proceso baigties turėtų galėti pasinaudoti asmenys, nukentėję nuo atsakomųjų veiksmų už tai, kad pateikė viešojo intereso pranešimą arba atskleidė informaciją, ypač darbo netekimo atvejais;

47.  smerkia ribojančio persekiojimo praktiką, kai imamasi arba grasinama imtis teisinių veiksmų prieš informatorių siekiant ne įgyvendinti teisingumą, o privesti prie savicenzūros ar finansinio, dvasinio ar psichologinio išsekimo; mano, kad už tokį piktnaudžiavimą procesu turėtų būti taikomos bausmės ir baudžiamosios sankcijos;

48.  primena, kad esama pavojaus, jog informatoriams gali būti pradėtas baudžiamasis ir civilinis procesas; pabrėžia, kad teismo proceso atveju informatoriai dažnai yra silpnoji šalis; todėl mano, kad esant įtarimų, kad prieš informatorių imtasi atsakomųjų veiksmų, darbdavys turi įrodyti, jog tie veiksmai nėra susiję su informatoriaus pateiktu pranešimu; mano, kad apsauga informatoriui turėtų būti suteikiama remiantis atskleista informacija, o ne informatoriaus ketinimu; vis dėlto pabrėžia, kad informatorius turi būti pateikęs informaciją, kuri, jo nuomone, yra teisinga; laikosi nuomonės, kad konfidencialumas turi būti užtikrintas viso proceso metu ir kad informatoriaus tapatybė be jo sutikimo neturi būti atskleista; pabrėžia, kad už tapatybės konfidencialumo atskleidimą be informatoriaus sutikimo turėtų būti taikomos bausmės ir baudžiamosios sankcijos;

49.  mano, kad informatoriai dėl pateiktų pranešimų neturėtų būti persekiojami pagal baudžiamosios, civilinės ar administracinės teisės nuostatas ar susilaukti drausminių nuobaudų;

50.  mano, kad informatoriams suteikta galimybė pateikti anonimišką pranešimą galėtų sudaryti sąlygas perduoti informaciją, apie kurią kitomis sąlygomis nebūtų pranešta; šiuo klausimu pabrėžia, kad reikia nustatyti aiškiai reglamentuotus anonimiško pranešimo nacionalinei ar ES nepriklausomai įstaigai, kuriai pavesta priimti pranešimus, patikrinti jų patikimumą, sekti atsakus į pranešimus ir teikti patarimus informatoriams, taip pat ir skaitmeninėje aplinkoje, būdus ir aiškiai nustatyti, kokiais atvejais šie anonimiško pranešimai būdai taikomi; pabrėžia, kad informatoriaus asmens tapatybė ir bet kokia informacija, iš kurios būtų galima jį atpažinti, neturėtų būti atskleista be jo sutikimo; mano, kad už anonimiškumo pažeidimą turėtų būti taikomos sankcijos;

51.  pabrėžia, kad asmuo neturėtų prarasti apsaugos tik dėl to, kad jis padarė vertinimo klaidą arba numanoma grėsmė viešajam interesui nepasitvirtino, jei teikdamas pranešimą jis turėjo rimtą pagrindą manyti, jog informacija teisinga; primena, kad melagingų kaltinimų atveju juos pateikę asmenys turėtų atsakyti už tai ir neturėtų naudotis informatoriams suteikiama apsauga; pabrėžia, kad bet kuriam asmeniui, kuriam buvo tiesiogiai arba netiesiogiai pakenkta pranešus arba atskleidus netikslią arba klaidinančią informaciją, turėtų būti suteikiama teisė imtis veiksmingų teisės gynimo priemonių nuo kenkėjiškų arba užgaulių pranešimų;

52.  primena, kad svarbu parengti priemones, kurias taikant būtų uždrausti bet kokie atsakomieji veiksmai – nesvarbu, ar tai būtų netiesioginis atleidimas, ar netiesiogiai taikomos priemonės; primygtinai ragina valstybes nares susilaikyti ir nekriminalizuoti informatorių veiksmų atskleidžiant informaciją apie neteisėtą veiklą arba pažeidimus, kenkiančius arba keliančius pavojų viešajam interesui;

53.  primena, kad bet kokiu atveju ir Sąjungos institucijos, ir valstybės narės turi tinkamai taikyti galiojančius ES teisės aktus ir juos aiškinti taip, kad viešojo intereso labui veikiantiems informatoriams būtų suteikta kuo didesnė apsauga; pabrėžia, kad informatorių apsauga jau yra pripažinta svarbiu veiksmingo ES teisės aktų taikymo užtikrinimo mechanizmu; todėl ragina valstybes nares nekriminalizuoti informatorių, kurie atskleidžia informaciją viešojo intereso labui, veiksmų;

Parama informatoriams

54.  pabrėžia viešųjų institucijų, profesinių sąjungų ir pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį remiant informatorius ir jiems padedant imtis veiksmų savo organizacijoje;

55.  pabrėžia, kad informatoriai ir jiems padedantys asmenys susiduria ne tik su profesine, bet ir su asmenine, psichologine, socialine bei finansine rizika; mano, kad prireikus turėtų būti numatyta psichologinė pagalba, kad specializuota teisinė pagalba turėtų būti suteikiama informatoriams, kurie paprašo jos ir kuriems trūksta išteklių, kad socialinė ir finansinė pagalba turėtų būti suteikiama informatoriams, tinkamai pagrindusiems jos poreikį, ir kaip apsaugos priemonė, jei prieš informatorių pradedamas civilinis arba baudžiamasis procesas, laikantis nacionalinės teisės ir praktikos; priduria, kad turėtų būti numatyta atlyginti bet kokią žalą, informatoriaus patirtą dėl jo pranešimo;

56.  šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į tai, jog Europos ombudsmenė Parlamente yra pažymėjusi, kad ketina išnagrinėti galimybę sukurti tokį organą Ombudsmeno tarnyboje, ir primygtinai ragina Komisiją apsvarstyti, ar būtų įmanoma šias užduotis patikėti Europos ombudsmeno tarnybai, kuri jau dabar kompetentinga tirti skundus dėl pažeidimų ES institucijose;

57.  ragina valstybes nares ir ES institucijas bendradarbiaujant su visomis atitinkamomis institucijomis parengti ir taikyti visas būtinas priemones siekiant apsaugoti informacijos šaltinių konfidencialumą, kad būtų išvengta bet kokių diskriminuojamųjų veiksmų ar grėsmių, taip pat nustatyti skaidrius informavimo kanalus ir įsteigti nepriklausomas nacionalines ir ES įstaigas, kurios būtų atsakingos už informatorių apsaugą, ir išnagrinėti galimybes skirti joms specialų jų išlaikymui skirtą finansavimą; taip pat ragina sukurti ES centrinę instituciją, kuri būtų atsakinga už veiksmingą informatorių ir jiems veikti padedančių asmenų apsaugą, remiantis modeliu, kuris jau taikomas nacionalinių duomenų apsaugos institucijų sistemoje;

58.  ragina Komisiją, kad minėtos priemonės būtų veiksmingos, parengti priemones, kuriomis visų pirma būtų siekiama užtikrinti apsaugą nuo nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo, ekonominių sankcijų ir diskriminacijos; siūlo įsteigti nacionalinius fondus arba Europos fondą, kuris iš dalies būtų finansuojamas susigrąžintomis lėšomis arba iš baudų gautomis pajamomis, siekiant informatoriams ES suteikti deramą finansinę paramą;

59.  ragina valstybes nares įkurti nepriklausomas įstaigas, kurios disponuotų pakankamais biudžeto ištekliais bei derama kompetencija ir turėtų reikiamų specialistų, kurioms būtų pavesta priimti pranešimus, patikrinti jų patikimumą, sekti atsakus į pranešimus ir teikti patarimus informatoriams, ypač tais atvejais, kai negaunama teigiamo atsakymo iš organizacijos, taip pat nukreipti juos, kad jie gautų reikiamą finansinę paramą, ypač tarpvalstybiniais atvejais arba atvejais, tiesiogiai susijusiais su valstybėmis narėmis arba ES institucijomis; siūlo, kad šios įstaigos skelbtų metinę gautų pranešimų ir jų išnagrinėjimo ataskaitą, laikydamosi vykstančių galimų tyrimų konfidencialumo;

60.  pabrėžia, kad reikėtų apsvarstyti galimybę suteikti galimybę nemokamai naudotis informacija ir konfidencialiomis konsultacijomis asmenims, ketinantiems pateikti viešojo intereso pranešimą arba atskleisti informaciją apie nelegalius arba neteisėtus veiksmus, kurie kenkia arba kelia pavojų viešajam interesui; pabrėžia, kad turėtų būti nustatytos įstaigos, galinčios teikti tokią informaciją ir konsultacijas, ir suteikta galimybė plačiajai visuomenei susipažinti su jų kontaktiniais duomenimis;

61.  pabrėžia, kad informatoriams turi būti užtikrinamos ne tik visos apsaugos priemonės, bet ir konkrečiai užtikrinamas jų priėmimas, apgyvendinimas ir saugumas valstybėje narėje, kuri nėra sudariusi ekstradicijos sutarties su tuos veiksmus įvykdžiusia šalimi; ragina Komisiją tais atvejais, jeigu ES ir kaltinamoji trečioji šalis yra sudariusios ekstradicijos sutartį, vadovaujantis SESV 67 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl ES prieglobsčio politikos, veikti pagal savo kompetenciją ir imtis visų reikalingų saugumo priemonių dėl šių informatorių, nes jie patiria ypač didelį atsakomųjų veiksmų pavojų šalyse, kurių neteisėtus veiksmus ar sukčiavimą yra atskleidę;

62.  ragina Komisiją pasiūlyti panašią įstaigą, kuri disponuotų pakankamais biudžeto ištekliais bei derama kompetencija ir turėtų reikiamų specialistų, įkurti ES lygmeniu pavedant jai koordinuoti valstybių narių veiksmus, visų pirma tarpvalstybiniais atvejais; mano, kad ši ES įstaiga taip pat turėtų turėti galimybę priimti pranešimus, patikrinti jų patikimumą, teikti privalomas rekomendacijas ir patarti informatoriams, kai valstybės narės ar nacionalinių įstaigų pasiūlytas atsakas akivaizdžiai yra netinkamas; siūlo, kad ši įstaiga skelbtų metinę gautų pranešimų ir jų išnagrinėjimo ataskaitą, laikydamasi vykstančių galimų tyrimų konfidencialumo; mano, kad Europos ombudsmeno įgaliojimai galėtų būti išplėsti įtraukiant šią funkciją;

63.  mano, kad, pranešimą pripažinus rimtu, turėtų būti atliekamas tyrimas ir imamasi reikiamų priemonių; mano, kad atliekant tyrimą informatoriai taip pat turėtų turėti galimybę paaiškinti savo skundą ir pateikti papildomos informacijos arba įrodymų;

64.  ragina valstybes nares parengti viešajame ir privačiajame sektoriuose taikytinos informatorių politikos duomenis, gaires ir rodiklius;

65.  reikalauja užtikrinti, kad atliekant būsimą Europos priežiūros institucijų peržiūrą jų įgaliojimai ir procedūros būtų pritaikytos siekiant užtikrinti informatorių apsaugą;

66.  ragina ES institucijas, vadovaujantis naujų Tarnybos nuostatų 22b straipsniu, atsižvelgti į 2014 m. liepos 24 d. Ombudsmeno pranešimą, parengtą savo iniciatyva, kuriame visos ES įstaigos raginamos patvirtinti informavimo apie pažeidimus mechanizmus ir teisės aktus dėl informavimo, tiesiogiai grindžiamus Ombudsmeno tarnybos vidaus taisyklėmis; pakartoja, kad yra pasiryžęs patvirtinti tokias nuostatas;

67.  mano, kad informatoriai taip pat turėtų turėti teisę peržiūrėti su jų informacijos atskleidimu susijusio tyrimo išvadomis ir jas pakomentuoti;

68.  ragina ES institucijas ir kitas ES įstaigas rodyti pavyzdį nedelsiant imant taikyti Europos ombudsmeno gaires; ragina Komisiją visapusiškai ir savo, ir ES agentūrų atžvilgiu taikyti savo gaires dėl informatorių apsaugos vadovaujantis 2012 m. Tarnybos nuostatais; ragina Komisiją, siekiant užtikrinti informatorių apsaugą, veiksmingai bendradarbiauti ir koordinuoti veiklą su kitomis institucijomis, įskaitant Europos prokuratūrą;

69.  atkreipia dėmesį į tai, jog reikia geresnės informacijos apie įmonių pažeidimus teikimo sistemos, kuri papildytų nacionalinius informacijos centrus EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms klausimais ir kurią naudojant būtų siekiama pagerinti tų centrų veiksmingumą;

70.  pabrėžia, kad informatorių iškeltų klausimų tyrimai turėtų būti atliekami nepriklausomai ir per kuo trumpesnį laiką, taip pat apsaugant asmenų, kurie gali būti susieti su konkrečiu informacijos atskleidimo atveju, teises; pabrėžia, kad tiek informatorius, tiek bet kuris su konkrečiu informacijos atskleidimo atveju susijęs asmuo turėtų turėti galimybę pateikti papildomus argumentus ir įrodymus vykstant tyrimui ir būti nuolat informuojami apie veiksmus, kurių imtasi atskleidus informaciją;

71.  teigiamai vertina tai, kad Komisija pagaliau sukūrė kanalą, kuriuo naudodamiesi informatoriai gali pranešti arba atskleisti informaciją apie konkurenciją ir kartelių susitarimus, tačiau pabrėžia, kad būtina supaprastinti procedūras, ir primygtinai teigia, kad kanalų neturėtų būti per daug;

72. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0408.

(2)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0310.

(3)

OL C 208, 2016 6 10, p. 89.

(4)

Priimti tekstai, P8_TA(2015)0457.

(5)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0022.

(6)

https://www.unodc.org/documents/treaties/UNCAC/Publications/Convention/08-50027_F.pdf

(7)

Žr., pvz., jo 2016 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0310) ir jo 2015 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimo Sąjungoje (Priimti tekstai, P8_TA(2015)0457).


AIŠKINAMOJI DALIS

Jau keletą metų dėl vienas po kito kilusių skandalų buvo atkreiptas dėmesys į svarbų informatorių vaidmenį atkleidžiant rimtus viešojo intereso pažeidimus tokiuose skirtinguose sektoriuose kaip visuomenės sveikatos apsauga, aplinka ar mokesčių vengimas. Šiuo metu informatorių apsauga laikoma vienu iš veiksmingiausių būdų apsaugoti viešąjį interesą ir skatinti etišką ir atsakingą elgesį viešosiose ir privačiose institucijose. Vis dėlto siūloma apsauga, kai ji egzistuoja, vis dar yra visiškai nepakankama ir pernelyg suskaidyta, kad būtų užtikrinta darni sistema Europos Sąjungoje, kurios veiksmai šiuo metu apsiriboja tik sektorių apsauga.

Pranešėja mano, kad Europos Sąjunga turėtų pateikti horizontaliojo pobūdžio teisėkūros procedūra priimamą aktą vadovaudamasi savo tikslais, susijusiais su demokratija, nuomonių įvairove ir žodžio laisve. Europos Komisija tokį aktą gali pasiūlyti vadovaudamasi įvairiais teisiniais pagrindais, todėl turėtų kuo greičiau imtis veiksmų šia linkme.

Daugelis tarptautinių informatorių apsaugos standartų jau sukurti. Todėl ES teisės aktai turėtų būti grindžiami jais. Pagal šiuos standartus informatoriaus apibrėžtis turėtų būti pakankamai plati, kad apimtų kuo daugiau atvejų ir taip apsaugotų tiek privačiojo, tiek viešojo sektorių darbuotojus, taip pat konsultantus ar savarankiškai dirbančius asmenis. Be to, ji neturėtų apsiriboti vien pranešimais apie įstatymams prieštaraujančius faktus ir turėtų apimti informacijos apie viešojo intereso pažeidimą atskleidimą. Organizacijose turėtų būti sukurti aiškūs pranešimų teikimo mechanizmai, kad būtų sudarytos sąlygos teikti pranešimus organizacijos viduje. Vis dėlto jie turėtų būti ne vienintelė priemonė ir turėtų būti leidžiama teikti pranešimus nepriklausomai institucijai arba visuomenei. Europos lygmeniu reikėtų įsteigti specialią konsultacijų, rekomendacijų ir pranešimų apie pažeidimus priėmimo įstaigą.

Siekiant kuo geriau apsaugoti asmenis, nusprendusius pateikti pranešimą, turėtų būti užtikrintas konfidencialumas ir numatytas prievolės įrodyti perkėlimas kitai šaliai. Galiausiai ši priemonė galėtų būti papildyta finansine, psichologine parama, taip pat žalos atlyginimu, kartu turėtų būti nustatytos veiksmingos sankcijos asmenims, siekiantiems sutrukdyti informatoriui pateikti informaciją.


PRIEDAS. PRANEŠĖJAI PAGALBĄ TEIKUSIŲ SUBJEKTŲ AR ASMENŲ SĄRAŠAS

Toliau pateiktą sąrašą išskirtinai savanorišku pagrindu ir tik savo atsakomybe parengė pranešėja. Rengdama pranešimo projektą pranešėja sulaukė šių subjektų ar asmenų pagalbos:

Subjektas ir (arba) asmuo

UNI Europa

FIRST-CISL

Europos žurnalistų federacija

EUROCADRES

„Transparency International“ (Prancūzija)

„Transparency International“

Suomijos profesinių sąjungų atstovybė ES

CCI Paris-Ile de France

Ascent-EU – konsultantas gero valdymo, kovos su korupcija ir teisinės valstybės klausimais

CADRES CFDT

EBU

Švedijos profesinių sąjungų biuras Briuselyje

Suomijos profesinių sąjungų atstovybė ES


Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ  (6.9.2017)

pateiktas (-a) Teisės reikalų komitetui

dėl teisėtų informatorių, veikiančių viešojo intereso labui, kai atskleidžia konfidencialią bendrovių ir viešojo sektoriaus institucijų informaciją, apsaugos priemonių

(2016/2224(INI))

Nuomonės referentas (*): Molly Scott Cato

(*)  Darbo su susijusiais komitetais procedūra. Darbo tvarkos taisyklių 54 straipsnis

PASIŪLYMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi informatoriai atliko išskirtinį vaidmenį atskleidžiant įtariamą nusižengimą, pažeidimą, sukčiavimą ar neteisėtą veiklą ir apie tai pranešant, taip pat nustatant ir paviešinant su mokesčiais susijusius viešojo intereso atvejus, įskaitant atskleistus faktus kilus „LuxLeaks“, „SwissLeaks“ ir Panamos dokumentų skandalams, taigi jie labai prisidėjo prie didesnių reformų siekiant kovoti su finansiniu ir mokestiniu sukčiavimu, pinigų plovimu ir korupcija, kurie kenkia ekonominiam vystymuisi ir teisinei valstybei;

B.  kadangi nuo ekonomikos, skolų ir finansų krizės pradžios matėme, kaip kilo veiksmų prieš mokesčių vengimą ir slėpimą tarptautiniu mastu banga; kadangi, siekiant atgrasyti nuo neteisėtų veiksmų, reikia užtikrinti didesnį skaidrumą finansinių paslaugų sektoriuje ir kai kurių valstybių narių centrinės duomenų saugyklos jau turi patirties pranešimų apie faktinius ar galimus finansinių prudencinių taisyklių pažeidimus teikimo srityje; kadangi Jungtinės Tautos 2003 m. priėmė savo Konvenciją prieš korupciją(1); kadangi atskleidus šiuos faktus Parlamentas įsteigė du specialius komitetus ir vieną tyrimų komitetą; kadangi Parlamentas keliose rezoliucijose jau yra paraginęs užtikrinti informatorių apsaugą(2); kadangi tarptautinio keitimosi informacija mokesčių klausimais stiprinimo iniciatyvos, dėl kurių jau susitarta, buvo naudingos ir kadangi įvairiais su mokesčiais susijusios informacijos nutekėjimo atvejais buvo atskleista daug svarbios informacijos apie neteisėtą veiklą, kuri priešingi atveju neišaiškėtų;

C.  kadangi, nors visuotiniai kovos su korupcija veiksmai iki šiol daugiausia buvo nukreipti į pažeidimus viešajame sektoriuje, pastaruoju metu atskleisti faktai atkreipė dėmesį į finansų įstaigų, konsultantų ir kitų privačių įmonių vaidmenį sudarant palankias sąlygas korupcijai;

D.  kadangi sukūrus įmonių patikos subjektų viešus tikrosios nuosavybės registrus ir panašias teisines priemones ir kitas investavimo subjektų skaidrumo užtikrinimo priemones gali būti neatgrasoma nuo pažeidimų, apie kuriuos paprastai praneša informatoriai;

E.  kadangi informavimas apie pažeidimą neapsiriboja ekonominiais ir finansiniais klausimais; kadangi neužtikrinant tinkamą apsaugą galimi informatoriai gali nesiryžti pranešti apie neteisėtą veiklą, kad išvengtų atsakomųjų veiksmų ir (arba) keršto rizikos; kadangi EBPO pranešė, kad 2015 m. 86 proc. įmonių turėjo pranešimo apie įtariamus sunkių profesinių nusižengimų atvejus, tačiau daugiau kaip trečdalis iš jų neturėjo raštu įtvirtintų informatorių apsaugos nuo atsakomųjų veiksmų priemonių arba nežinojo, kad tokių priemonių esama; kadangi keli informatoriai, atskleidę ekonominius ir finansinius pažeidimus, nusižengimus ar neteisėtą veiklą, buvo persekiojami; kadangi asmenys, kurie informaciją pateikia ar atskleidžia vadovaudamiesi viešuoju interesu – kaip ir jų šeimos nariai bei kolegos – dažnai sulaukia atsakomųjų veiksmų ir dėl to, pvz., netenka karjeros; kadangi Europos Žmogaus Teisių Teismas turi įtvirtintą teisminę praktiką informatorių klausimais, tačiau informatorių apsauga turėtų būti užtikrinama teisėje; kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje užtikrinama žodžio laisvė ir teisė į gerą administravimą;

F.  kadangi tenka apgailestauti, kad naudojant esamas oficialių skundų dėl daugiašalių įmonių neteisėtos veiklos pateikimo priemones retai sulaukiama konkrečių bausmių už pažeidimus;

G.  kadangi, nors Sąjungos lygmens informatorių apsauga dar nėra nei įgyvendinta visose valstybėse narėse, nei ir suderinta ES lygmeniu, dauguma valstybių narių ratifikavo JT konvenciją prieš korupciją ir tokiu būdu užtikrino, kad būtų privaloma deramai ir veiksmingai apsaugoti informatorius;

H.  kadangi į ES teisę jau įtrauktos tam tikros nuostatos, kuriomis informatoriai saugomi nuo represijų – taip pat ir pinigų plovimo atvejais – tačiau pagal ją dar nenumatyti horizontalieji teisės aktai, taikytini visoms viešojo ir privačiojo sektoriaus įstaigoms; kadangi dėl savo nenuoseklumo nuostatos gali būti neaiškios ir neveiksmingos; kadangi dėl šios priežasties Komisijos yra prašoma nuodugniai įvertinti galimų tolesnių ES lygmens veiksmų šioje srityje teisinius pagrindus; kadangi užtikrinus veiksmingą informatorių apsaugą būtų prisidėta prie vidaus rinkos veiksmingumo užtikrinimo ir piliečių pasitikėjimo ES didinimo;

1.  ragina Komisiją nuodugniai įvertinti galimą tolesnių ES lygmens veiksmų teisinį pagrindą ir, prireikus, pateikti pasiūlymą dėl išsamių horizontaliųjų teisės aktų, įskaitant paramos informatoriams priemones, siekiant kuo skubiau užtikrinti veiksmingą jų apsaugą, ir pateikti pasiūlymą siekiant užtikrinti deramą finansinę pagalbą informatoriams; ragina Komisiją įvertinti galimybę sukurti nepriklausomą ES įstaigą, kuri būti atsakinga už informatorių skundų, be kita ko, teikiamų anonimiškai ir konfidencialiai, priėmimą ir, pagrįstais atvejais, konsultacijas bei apsaugos užtikrinimą; pažymi, kad informatorių apsauga turėtų apimti be išimties ir viešąjį, ir privatų sektorių; ragina užtikrinti, kad toks teisės aktas užtikrintų, jog įmonės, kurios, kaip įrodyta, ėmėsi atsakomųjų veiksmų prieš informatorius, negalėtų gauti ES lėšų ir sudaryti sutarčių su viešojo sektoriaus institucijomis; siūlo užtikrinti, kad Komisija bet kuriuo atveju kasmet pateiktų ataskaitą, kurioje būtų įvertinama esama informatorių apsaugos padėtis Europos Sąjungoje; mano, kad su finansinėmis paslaugomis, apmokestinimu ir konkurencija susiję tarptautiniai susitarimai turėtų apimti informatorių apsaugos nuostatas; siūlo sukurti bendrą visos Europos informatorių apsaugos fondą siekiant užtikrinti deramą finansinę pagalbą informatoriams;

2.  atkreipia į dėmesį į nerimą keliantį faktą, kad piliečiai ir žurnalistai, užuot jiems suteikus teisinę apsaugą, nepagrįstai persekiojami, kai jie vadovaudamiesi viešuoju interesu atskleidžia informaciją, įskaitant informaciją apie įtariamus nusižengimus, pažeidimus, sukčiavimą ar neteisėtą veiklą, ypač kai tai susiję su elgesiu, pažeidžiančiu pagrindinius ES principus, pvz., mokesčių vengimu, mokesčių slėpimu ir pinigų plovimu;

3.  be to, ragina valstybes nares priimti plačią informatorių teisinę apibrėžtį siekiant veiksmingai juos apsaugoti taikant nacionalinius teisės aktus; siūlo užtikrinti, kad tiek viešojo, tiek privačiojo sektoriaus informatoriams būtų užtikrinama vienoda apsauga ir kad ši apsauga nebūtų varžoma jokia sutartine prievole, kuria užkertamas kelias pranešimams ar informacijos atskleidimui, kai tai atitinka viešąjį interesą; ragina valstybes nares užtikrinti, kad užtikrinant apsaugą būtų atleidžiama nuo teismo procesų, susijusių su informacijos atskleidimu, kuriam taikoma apsauga, ir drausminių priemonių ar kitų represinių veiksmų formų;

4.  ragina valstybes nares atsižvelgti į JT konvencijos prieš korupciją 33 straipsnį, kuriame pabrėžiamas informatorių vaidmuo užkertant kelią korupcijai ir su ja kovojant;

5.  primena TAXE specialiojo komiteto išvadą ir atkreipia dėmesį į tai, kad būtina užtikrinti, jog informatoriai galėtų pranešti ne tik apie neteisėtą veiklą, bet ir apie pažeidimus ir bet kokius atvejus, kurie kelia grėsmę viešajam interesui arba daro jam žalą;

6.  dar kartą tvirtina, kad, turint mintyje tai, jog informacija dažnai būna techninio pobūdžio, o valstybės pareigūnai, mėgindami ją gauti, susiduria su kliūtimis, informatoriai dažnai gali suteikti priemonių neteisėtiems veiksmams paviešinti;

7.  laikosi nuomonės, kad informatoriai turėtų turėti galimybę anonimiškai pateikti informaciją arba teikti skundus visų pirma renkantis pranešimų teikimo mechanizmus susijusios organizacijos viduje arba kreipiantis į kompetentingas institucijas ir kad jie turėtų būti apsaugoti nepaisant savo pasirinkto informavimo kanalo;

8.  pabrėžia, kad svarbu valdžios institucijoms, reguliavimo ir teisėsaugos institucijoms aiškiai priskirti atsakomybę palaikyti informacijos pateikimo kanalus ir gauti, tvarkyti ir nagrinėti informaciją, susijusią su įtariamais neteisėtais veiksmais, kartu prireikus apsaugant šaltinių konfidencialumą ir susijusių šalių teises;

9.  mano, kad visos ES ir nacionalinės valstybinės ir privačios organizacijos turėtų savo darbuotojams nustatyti vidinę informavimo tvarką; pabrėžia, kad svarbu didinti darbuotojų ir kitų asmenų informuotumą apie jau esamas teisines sistemas, susijusias su informavimu apie pažeidimus, ir ragina ES ir nacionalines institucijas reguliariai vykdyti informavimo kampanijas ir įvairiomis kalbomis teikti išsamią informaciją apie pagrindines informavimo apie pažeidimus procedūras;

10.  reikalauja užtikrinti, kad atliekant būsimą Europos priežiūros institucijų (EPI) peržiūrą jų įgaliojimai ir procedūros būtų pritaikytos siekiant užtikrinti informatorių apsaugą;

11.  pabrėžia, kad vykdant bylų, iškeltų informatoriams, procedūras prievolė įrodyti turėtų tekti ieškinį pateikusiai šaliai, kuri turėtų įrodyti, jog atskleista informacija nėra nei neteisėtos veiklos ar pažeidimo, nei grėsmės viešajam interesui įrodymas; smerkia tyčia nesąžiningai vykdomus teismo procesus prieš informatorius – šių procesų atžvilgiu reikėtų imtis sankcijų; pabrėžia, jog veiksminga informatorių apsauga labai svarbi norint užtikrinti teisę į žodžio laisvę ir informacijos laisvę ir jog laikantis Europos teismų praktikos žmogaus teisių srityje reikėtų peržiūrėti prieštaringas normas, kuriomis reglamentuojami slaptumo ir konfidencialumo klausimai, siekiant užtikrinti, kad tokios išimtys būtų reikalingos ir proporcingos;

12.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad informatoriai turėtų galimybę gauti nepriklausomas konsultacijas ir paramą ir reikalauti kompensacijos už persekiojimą arba esamų ar būsimų pragyvenimo šaltinių praradimą, jei ši žala padaryta reaguojant į tai, jog asmuo atskleidė informaciją pasikliaudamas informatorių apsaugos nuostatomis; ragina Komisiją ištirti, ar yra taikoma geriausia praktika, kuria šiuo tikslu būtų galima dalytis;

13.  ragina ES institucijas ir kitas ES įstaigas rodyti pavyzdį nedelsiant imant taikyti Europos ombudsmeno gaires; ragina Komisiją visapusiškai ir savo, ir ES agentūrų atžvilgiu taikyti savo gaires dėl informatorių apsaugos vadovaujantis 2012 m. Tarnybos nuostatais; ragina Komisiją, siekiant užtikrinti informatorių apsaugą, veiksmingai bendradarbiauti ir koordinuoti veiklą su kitomis institucijomis, įskaitant Europos prokuratūrą;

14.  pabrėžia, kad reikėtų stiprinti informatorių ir ES institucijų bei agentūrų ryšius; mano, kad piliečių skundai turi būti vertinami sąžiningai ir su pagarba ir kad reikėtų užtikrinti nuolatinius ryšius tarp už skundus atsakingos ES institucijos ar agentūros ir susijusio informatoriaus nuolat atnaujinant informaciją apie atvejį;

15.  ragina Komisiją parengti išsamų informuotumo apie informatorių apsaugą ir gynimą didinimo veiksmų planą;

16.  atkreipia dėmesį į tai, jog reikia geresnės informacijos apie įmonių neteisėtą veiklą teikimo sistemos, kuri papildytų nacionalinius informacijos centrus EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms klausimais ir kurią naudojant būtų siekiama pagerinti tų centrų veiksmingumą;

17.  ragina Komisiją parengti visapusišką planą, pagal kurį būtų atgrasoma nuo turto perkėlimo į ES nepriklausančias šalis, kuriose saugomas korumpuotų asmenų anonimiškumas;

18.  pabrėžia, kad verslo studijų ir susijusių mokomųjų dalykų mokymo programose daugiau dėmesio reikia skirti verslo etikai.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

4.9.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

36

0

13

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Gerolf Annemans, Burkhard Balz, Pervenche Berès, Udo Bullmann, Esther de Lange, Markus Ferber, Jonás Fernández, Neena Gill, Roberto Gualtieri, Brian Hayes, Gunnar Hökmark, Danuta Maria Hübner, Cătălin Sorin Ivan, Petr Ježek, Othmar Karas, Wajid Khan, Philippe Lamberts, Werner Langen, Bernd Lucke, Olle Ludvigsson, Fulvio Martusciello, Marisa Matias, Gabriel Mato, Costas Mavrides, Bernard Monot, Luděk Niedermayer, Dimitrios Papadimoulis, Pirkko Ruohonen-Lerner, Anne Sander, Alfred Sant, Molly Scott Cato, Pedro Silva Pereira, Peter Simon, Kay Swinburne, Paul Tang, Ramon Tremosa i Balcells, Marco Valli, Jakob von Weizsäcker, Marco Zanni

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Enrique Calvet Chambon, Matt Carthy, Manuel dos Santos, Ashley Fox, Eva Joly, Paloma López Bermejo, Thomas Mann, Luigi Morgano, Lieve Wierinck

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Elżbieta Katarzyna Łukacijewska

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

36

+

ALDE

Enrique Calvet Chambon, Petr Ježek, Ramon Tremosa i Balcells, Lieve Wierinck

ECR

Bernd Lucke, Pirkko Ruohonen-Lerner

EFDD

Marco Valli

ENF

Gerolf Annemans, Bernard Monot

GUE/NGL

Matt Carthy, Paloma López Bermejo, Marisa Matias, Dimitrios Papadimoulis

PPE

Brian Hayes, Othmar Karas, Werner Langen, Thomas Mann

S&D

Pervenche Berès, Udo Bullmann, Jonás Fernández, Neena Gill, Roberto Gualtieri, Cătălin Sorin Ivan, Wajid Khan, Olle Ludvigsson, Costas Mavrides, Luigi Morgano, Alfred Sant, Pedro Silva Pereira, Peter Simon, Paul Tang, Manuel dos Santos, Jakob von Weizsäcker

Verts/ALE

Eva Joly, Philippe Lamberts, Molly Scott Cato

0

-

13

0

ECR

Ashley Fox, Kay Swinburne

ENF

Marco Zanni

PPE

Burkhard Balz, Markus Ferber, Gunnar Hökmark, Danuta Maria Hübner, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Fulvio Martusciello, Gabriel Mato, Luděk Niedermayer, Anne Sander, Esther de Lange

Naudojami sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

https://www.unodc.org/documents/brussels/UN_Convention_Against_Corruption.pdf

(2)

Žr., pvz., jo 2016 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0310) ir jo 2015 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimo Sąjungoje (Priimti tekstai, P8_TA(2015)0457).


Biudžeto kontrolės komiteto NUOMONĖ  (7.9.2017)

pateikta Teisės reikalų komitetui

dėl teisėtų informatorių, veikiančių viešojo intereso labui, kai atskleidžia konfidencialią bendrovių ir viešojo sektoriaus institucijų informaciją, apsaugos priemonių

(2016/2224(INI))

Nuomonės referentas: Dennis de Jong

PASIŪLYMAI

Biudžeto kontrolės komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi informatoriai dažnai atlieka svarbų ir netgi lemiamą vaidmenį užkertant kelią pažeidimams, neteisėtiems veiksmams, sukčiavimui, korupcijai ir kitai neleistinai veiklai arba teisinės valstybės principo pažeidimams, su kuriais Europos ir nacionaliniu lygmenimis susiduriama tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose, taip pat juos pastebint ir atskleidžiant;

B.  kadangi, vyriausybės, turėdamos galvoje asmenų, kurie, nepaisydami asmeninės ir profesinės rizikos, atlieka pareigą visuomenei ir, gindami viešąjį interesą, praneša arba atskleidžia informaciją, drąsą, turėtų numatyti tinkamus teisinius saugiklius ir užtikrinti apsaugą, įskaitant kompensaciją už finansinę ir kitą žalą, pvz., patiriamą dėl to, kad, pranešęs ar atskleidęs informaciją, informatorius neteko darbo;

C.  kadangi informavimo apie pažeidimą požiūriu nepaprastai svarbus informatorių vadovavimasis skaidrumo ir sąžiningumo principais, kad apsauga jiems būtų suteikiama pagal įstatymą ir užtikrinama visoje Europos Sąjungoje, tačiau tik jeigu savo veiksmais – sąžiningai veikdami pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką – jie siekė apsaugoti viešąjį interesą;

D.  kadangi pastaruoju metu Parlamentas priėmė du dokumentus: rezoliuciją(1) dėl informatorių vaidmens saugant ES finansinius interesus ir pranešimą(2) „ES finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu“;

E.  kadangi nuo 2014 m. liepos 1 d. beveik visos ES institucijos ir agentūros, vadovaudamosi Tarnybos nuostatų 22 straipsnio b ir c dalimis, į savo vidaus darbo tvarkos taisykles privaloma tvarka yra įtraukusios informatorių apsaugos priemones;

F.  kadangi vis daugiau ekonominio sukčiavimo atvejų tyrimų gali būti tarpvalstybinio pobūdžio, taigi informatoriai atlieka itin svarbų vaidmenį atskleidžiant, ką slepia užsienio valstybėje atliekami neteisėti veiksmai, kenkiantys nacionaliniams ekonominiams interesams;

G.  kadangi JT konvencijos prieš korupciją, kurios šalys yra Europos Sąjunga ir jos valstybės narės, 33 straipsnyje aiškiai pažymima, kad būtina imtis tinkamų teisinių priemonių, siekiant užtikrinti apsaugą nuo bet kokio nederamo elgesio su asmeniu, kuris sąžiningai ir pagrįstai informuoja kompetentingas institucijas apie bet kokius faktus, susijusius su šioje konvencijoje apibrėžtais nusikaltimais;

1.  mano, kad tinkamos informatorių apsaugos nebuvimas neigiamai veikia ES finansinių interesų apsaugą;

2.  ragina Komisiją nebedelsti ir imtis visų veiksmų, būtinų rezoliucijai dėl informatorių vaidmens apsaugant ES finansinius interesus įgyvendinti, ir visų pirma pateikti horizontalų pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų siekiama Europos informatoriams užtikrinti minimalaus lygio apsaugą visoje Sąjungoje bei nustatyti veiksmingą ir išsamią Europos informatorių apsaugos programą;

3.  pažymi, kad, nepaisant esminės būtinybės užtikrinti informatorių apsaugą, siekiant užkirsti kelią korupcijai ir su ja kovoti, ir neatsižvelgiant į tai, kad užtikrinti informatorių apsaugą rekomenduojama JT konvencijos prieš korupciją 33 straipsnyje, tik keletas valstybių narių yra pradėjusios taikyti pakankamai pažangias informatorių apsaugos sistemas; ragina valstybes nares, kurios dar netaiko informatorių apsaugos principų pagal savo nacionalinės teisės aktus, kuo greičiau tai padaryti;

4.  pažymi, kad Parlamento priimtoje rezoliucijoje ypatingas dėmesys informatoriams skiriamas ES finansinių interesų kontekste, tačiau nemažai siūlomų priemonių turėtų būti taikomos informatoriams ir platesniąja prasme, įskaitant aplinkos apsaugos, darbuotojų teisių, vartotojų apsaugos kontekstus (tačiau jais neapsiribojant); atkreipia dėmesį į tiriamosios žurnalistikos atstovų indėlį ir mano, kad jiems turėtų būti užtikrinama tokio pat lygio apsauga;

5.  šiuo požiūriu ragina Komisiją finansinių interesų sąvoką aiškinti pačia plačiausia prasme, siekiant, kad būtų apimti ir ES finansinius interesus netiesiogiai paveikiantys atvejai;

6.  primygtinai ragina pradėti taikyti veiksmingą tvarką, pagal kurią būtų saugomi visi pranešantieji apie neleistiną veiklą darbe, pvz., apie priekabiavimą, profesinį šantažą, neteisėto įdarbinimo ir atleidimo praktiką, diskriminaciją darbo užmokesčio srityje ir bet kokį kitą įstatymo pažeidimą;

7.  ragina Komisiją į savo pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto įtraukti priemones, skirtas apsaugoti darbuotojus nuo priešiškos jų darbdavio reakcijos į informavimo apie pažeidimą veiksmus, įskaitant jų anonimiškumo apsaugą ir informacijos konfidencialumą bei teisinės, finansinės ir psichologinės pagalbos teikimą, kai tik jos prireikia, kartu užtikrinant, kad prievolė įrodyti pateikus ieškinį dėl viktimizacijos ar atsakomųjų veiksmų tektų darbdaviui;

8.  teigiamai vertina tai, kad Komisija pagaliau sukūrė kanalą, kuriuo naudodamiesi informatoriai gali pranešti arba atskleisti informaciją apie konkurenciją ir kartelių susitarimus, tačiau pabrėžia, kad būtina supaprastinti procedūras, ir primygtinai teigia, kad kanalų neturėtų būti per daug;

9.  vis dėlto pabrėžia, kad informatoriai gali naudotis neinstituciniu kanalu, pvz., žiniasklaida, ir kad tai neturėtų trukdyti ES institucijoms aktyviai ir oficialiai tvarkyti atskleistą informaciją, susijusią su ES interesais; atskleidus su ES interesais susijusią informaciją, sistemingai turėtų būti atliekami tyrimai – nesvarbu, kokiu kanalu buvo pasinaudota;

10.  todėl ragina Komisiją vadovautis rezoliucijoje išdėstyta rekomendacija įkurti nepriklausomą ES įstaigą informacijai rinkti, patarti ir nukreipti, kurios biurai veiktų valstybėse narėse ir galėtų priimti pranešimus apie pažeidimams, disponuotų pakankamais biudžeto ištekliais ir derama kompetencija bei turėtų reikiamų specialistų, siekiant padėti vidaus ir išorės informatoriams pasinaudoti teisingais kanalais savo informacijai apie galimus pažeidimus, kenkiančius Sąjungos finansiniams interesams, atskleisti, kartu apsaugant jų konfidencialumą ir siūlant būtiną paramą bei konsultacijas; pirmuoju etapu jos darbas daugiausia būtų grindžiamas patikimu gaunamos informacijos tikrinimu;

11.  šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į tai, jog Europos ombudsmenė Parlamente yra pažymėjusi, kad ketina išnagrinėti galimybę sukuti tokią įstaigą Ombudsmeno tarnyboje, ir ragina Komisiją svarstyti, ar būtų įmanoma šias užduotis patikėti Europos ombudsmeno tarnybai, kuri jau dabar kompetentinga tirti skundus dėl profesinio aplaidumo ES institucijose;

12.  primena, kad į tą pačią Parlamento rezoliuciją taip pat įtrauktas raginimas ES institucijoms pradėti taikyti visas priemones, būtinas informacijos šaltinių konfidencialumui apsaugoti, bendradarbiaujant su visomis reikiamomis nacionalinėmis institucijomis, ir todėl ragina sukurti administruojamą interneto svetainę, kurioje visiškai konfidencialiai galėtų būti teikiami skundai;

13.  apgailestauja, kad ne visos ES agentūros yra įgyvendinusios vidaus taisykles, susijusias su informatorių apsauga, ir ragina šias agentūras įgyvendinti vidaus taisykles vadovaujantis Tarnybos nuostatų 22a, 22b ir 22c straipsniais;

14.  mano, kad sektoriui skirti teisės aktai, pvz., ES finansinių interesų apsaugos srityje, jokiu būdu neturėtų pakeisti ar pavėlinti bendrųjų nuostatų, įskaitant suderintus minimalius informatorių teisinės apsaugos standartus, priėmimo; todėl ragina Komisiją nebedelsti ir pateikti horizontalųjį pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo teisės akto dėl informatorių apsaugos.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

4.9.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

19

0

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jonathan Arnott, Inés Ayala Sender, Zigmantas Balčytis, Dennis de Jong, Tamás Deutsch, Martina Dlabajová, Raffaele Fitto, Luke Ming Flanagan, Ingeborg Gräßle, Cătălin Sorin Ivan, Jean-François Jalkh, Arndt Kohn, Claudia Schmidt, Bart Staes, Hannu Takkula, Indrek Tarand, Marco Valli, Derek Vaughan, Joachim Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Caterina Chinnici, Brian Hayes, Julia Pitera

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

19

+

ALDE

ECR

EFDD

GUE/NGL

PPE

S&D

Verts/ALE

Martina Dlabajová, Hannu Takkula

Raffaele Fitto

Marco Valli

Luke Ming Flanagan, Dennis de Jong

Tamás Deutsch, Ingeborg Gräßle, Brian Hayes, Julia Pitera, Claudia Schmidt, Joachim Zeller

Inés Ayala Sender, Zigmantas Balčytis, Caterina Chinnici, Cătălin Sorin Ivan, Arndt Kohn, Derek Vaughan

Bart Staes

0

-

 

 

3

0

EFDD

ENF

Verts/ALE

Jonathan Arnott

Jean-François Jalkh

Indrek Tarand

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0022.

(2)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0206.


Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ  (13.7.2017)

pateikta Teisės reikalų komitetui

dėl teisėtų informatorių, veikiančių viešojo intereso labui, kai atskleidžia konfidencialią bendrovių ir viešojo sektoriaus institucijų informaciją, apsaugos priemonių

(2016/2224(INI))

Nuomonės referentas: David Casa

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi informatorių siekis ir viešajame, ir privačiame sektoriuje – padėti atskleisti pažeidimus, pvz., netinkamą valdymą, sukčiavimą ir korupciją, atgrasyti nuo jų ir užkirsti jiems kelią bei taip prisidėti prie žmogaus teisių, teisinės valstybės, žodžio laisvės, skaidrumo, demokratinės atskaitomybės ir darbuotojų teisių skatinimo; kadangi dažnai informatoriai yra darbuotojai, kuriuos saisto darbo santykiai ir kurie priklauso nuo savo darbo užmokesčio kaip pajamų pragyvenimui šaltinio;

B.  kadangi informatorių apsaugos reikšmė pripažinta visuose svarbiausiuose tarptautiniuose dokumentuose dėl korupcijos, o informavimo apie pažeidimą standartai nustatyti Jungtinių Tautų konvencijoje prieš korupciją, Europos Tarybos rekomendacijoje Nr. CM/Rec(2014)7 ir 2009 m. EBPO rekomendacijoje dėl kovos su kyšininkavimu;

C.  kadangi neseniai masiškai nutekinta informacija, kurioje atskleidžiama korupcija, pvz., Panamos dokumentų istorija ir Šveicarijos duomenų nutekėjimo atvejis (angl. Swiss Leaks), arba darbo teisės normų apėjimo ir pažeidimų, tam tikrais atvejais lemiančių mažų garantijų darbą, patvirtina informatorių vaidmens ginant viešąjį interesą svarbą; kadangi informatoriams Europoje vis dar nėra suteikiama pakankamas pripažinimas ir apsauga;

D.  kadangi dažnai reiškiamas didelis susirūpinimas, kad informatoriai, veikiantys viešojo intereso labui, gali patirti priešiškumą, priekabiavimą, bauginimą ir atskirtį savo darbo vietoje, susidurti su kliūtimis įsidarbinti ateityje ir netekti pragyvenimo šaltinio, o jo šeimos nariai ir kolegos gali sulaukti rimtų grasinimų; kadangi keršto baimė dažnai atgraso informatorius ir todėl kyla pavojus viešajam interesui;

E.  kadangi darbo vietose reikia skatinti kurti darbo aplinką, kurioje žmonės jaustų, kad gali reikšti susirūpinimą dėl galimų pažeidimų, pvz., trūkumų, netinkamo elgesio, netinkamo vadovavimo, sukčiavimo ar neteisėtų veiksmų; kadangi labai svarbu puoselėti teisingą kultūrą, kurioje žmonės jaučiasi galintys kalbėti apie problemas nebijant, kad bus imtasi atsakomųjų priemonių, kurios gali turėti neigiamą poveikį jų dabartinei ir būsimai darbinei padėčiai;

F.  kadangi informavimo apie pažeidimą tikslas turėtų būti siekis pranešti apie veiksmus, kurie kelia grėsmę viešajam interesui, įstatymų pažeidimus arba bet kokius kitus pažeidimus ar netinkamą elgesį;

G.  kadangi vienose valstybėse narėse jau galioja informatorių apsaugos įstatymai, o kitose – ne, ir dėl to informatorių apsauga ES yra ribota arba nevienoda; kadangi ši apsauga labai svarbi tarpvalstybiniais atvejais ar kai daromas poveikis visai ES; kadangi dėl to atsiranda teisinis netikrumas;

H.  kadangi tai, kad yra nustatyta nacionalinė informatorių apsaugos teisinė sistema, ne visada užtikrina tinkamą informatorių apsaugos įgyvendinimą ir veiksmingumą, todėl būtina užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi galiojančių nacionalinių teisės aktų siekdamos apsaugoti informatorius;

I.  kadangi korupcija – viena rimčiausių problemų, su kuria šiuo metu susiduria Europos Sąjunga, nes dėl jos valdžios institucijos negali apsaugoti gyventojų, darbuotojų, teisinės valstybės principų ir ekonomikos, blogėja viešųjų institucijų darbas ir paslaugos, mažėja ekonomikos augimas ir konkurencingumas įvairiose srityse ir imama nepasitikėti viešųjų ir privačių institucijų ir įmonių skaidrumu ir demokratine atskaitomybe; kadangi apytikriai apskaičiuota, kad korupcija ES ekonomikai kainuoja 120 mlrd. eurų per metus, o tai sudaro 1 proc. ES BVP;

J.  kadangi ekonominės žvalgybos klausimai gali būti tarpvalstybinio pobūdžio, o informatoriai atlieka didelį vaidmenį atskleidžiant neteisėtus veiksmus, atliekamus užsienio valstybėje ir nukreiptus prieš nacionalinius ekonominius interesus;

K.  kadangi informatoriai taip pat yra labai svarbūs nustatant klaidas, iššūkius ar problemas organizacijoje ankstyvuoju etapu; kadangi laikantis šios praktikos organizacijoje gali vyrauti mokymosi iš klaidų kultūra; kadangi kai kuriose organizacijose ir valstybėse narėse dėl to imta teikti paramą už pranešimą apie klaidas ir todėl įvyko organizacinių pakeitimų;

1.  ragina, visų pirma politikus, darbdavius ir žiniasklaidą, imtis veiksmų ir pakeisti visuomenės požiūrį į informatorius atkreipiant dėmesį į jų teigiamą išankstinio perspėjimo ir atgrasymo funkciją nustatant piktnaudžiavimo ir korupcijos atvejus ir užkertant jiems kelią ir atskaitomybės funkciją sudarant galimybę visuomenei atidžiai stebėti vyriausybių ir įmonių veiklą;

2.  palankiai vertina Europos Tarybos rekomendaciją dėl Europos informatorių apsaugos sistemos, kuri turėtų apimti visus viešajame arba privačiajame sektoriuje dirbančius asmenis nepriklausomai nuo jų darbo santykių pobūdžio ir to, ar jie gauna atlyginimą, ar ne;

3.  ragina Komisiją, įvertinus teisinį pagrindą, pasikonsultavus su socialiniais partneriais ir laikantis subsidiarumo principo, parengti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto arba pasiūlymą dėl teisės akto dėl informatorių; ragina imtis veiksmingų priemonių informatoriams, kurie sužino ir sąžiningai dėl viešojo intereso praneša apie pažeidimus, apsaugoti nuo su darbu susijusio nesąžiningo elgesio, atsakomųjų veiksmų ir baudžiamosios bei civilinės atsakomybės; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti informatorių anonimiškumą ir proceso konfidencialumą;

4.  atkreipia dėmesį į informatoriams, kurie veikė viešojo intereso labui, kylančius pavojus netekti galimybių siekti karjeros, netekti darbo ar patirti kolegų ir vadovų kerštą darbe, taip pat į atgrasomą, grasinamąjį ir ilgalaikio psichologinio išsekinimo poveikį, kurį tai darytų apie pažeidimą galimai sužinojusiems asmenims; pabrėžia, kad informatoriai patiria didelę asmeninę ir profesinę riziką ir paprastai sumoka asmeninę ir profesinę kainą; taigi pabrėžia, kad informatoriaus apibrėžtis turėtų būti taikoma kuo platesnio kategorijų spektro darbuotojams, įskaitant dabartinius ir buvusius darbuotojus, stažuotojus, pameistrius ir kt.;

5.  primena, kad svarbu parengti priemones, kurias taikant būtų baudžiama už bet kokį kerštą, pvz., priekabiavimą, ar kitokį baudimą, įskaitant veiksmus prieš kolegas ar šeimos narius, už informacijos atskleidimą ir tokie veiksmai būtų uždrausti;

6.  pabrėžia, kad informatoriai ir jų šeimos nariai, kurių gyvenimui ar saugumui kyla grėsmė, turi turėti teisę gauti veiksmingą ir tinkamą apsaugą ir prireikus kreiptis į teismą;

7.  pabrėžia, kad informatoriai yra svarbus tiriamajai žurnalistikai naudojamos informacijos šaltinis, ir ragina valstybes nares užtikrinti, kad žurnalistų teisės ir sąžiningų informatorių tapatybės būtų veiksmingai ir teisiškai saugomos tais atvejais, kai įtarimai pasitvirtina; pabrėžia, kad, kai žurnalistai patys yra šaltiniai, jie taip pat turėtų būti apsaugoti ir kad valdžios institucijos abiem atvejais turėtų susilaikyti nuo stebėjimo priemonių naudojimo;

8.  mano, kad įrodymų našta turėtų tekti darbdaviui, kuris turi aiškiai įrodyti, kad visos priemonės, kurių buvo imtasi prieš darbuotoją, jokiu būdu nebuvo susijusios su tai, kad informatorius atskleidė informaciją;

9.  ragina darbdavius, darbuotojų atstovus ir valdžios institucijas numatyti veiksmingus pranešimo apie pažeidimą ir jo atskleidimą kanalus, kad remdamiesi gauta informacija ir ją atidžiai patikrinę jie galėtų skubiai imtis veiksmų ir skubiai pranešti apie bet kokius neteisėtus veiksmus ar pažeidimus visas reikiamas susijusias šalis, agentūras ir institucijas;

10.  primena, kad būtina visoje Sąjungoje užtikrinti teisinė aiškumą ir apsaugą tiems, kas praneša apie patvirtintus pažeidimus ir viešajame, ir privačiame sektoriuje;

11.  primena, kad pagal bet kurią būsimą teisės normų sistemą turėtų būti atsižvelgiama į taisykles, teises ir pareigas, kurios taikomos ir daro poveikį užimtumui; taip pat pabrėžia, kad tai turėtų būti daroma įtraukiant socialinius partnerius ir laikantis kolektyvinių sutarčių;

12.  primena, kad, atlikus nuodugnų patikrinimą, nesąžiningai pateiktų klaidingų kaltinimų atveju turėtų būti reikalaujama juos metusių asmenų atsakomybės;

13.  primygtinai ragina valdžios institucijas nustatyti darbdavių ir atitinkamų institucijų prievolę užtikrinti tam tikrą rūpestingumo laipsnį organizuojant įspėjimų registravimą ir tvarkymą.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

12.7.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

50

0

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Guillaume Balas, Tiziana Beghin, Brando Benifei, Enrique Calvet Chambon, David Casa, Ole Christensen, Martina Dlabajová, Lampros Fountoulis, Elena Gentile, Arne Gericke, Marian Harkin, Czesław Hoc, Danuta Jazłowiecka, Agnes Jongerius, Rina Ronja Kari, Jan Keller, Ádám Kósa, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Jean Lambert, Jérôme Lavrilleux, Patrick Le Hyaric, Jeroen Lenaers, Verónica Lope Fontagné, Javi López, Thomas Mann, Dominique Martin, Anthea McIntyre, Joëlle Mélin, Elisabeth Morin-Chartier, Marek Plura, Terry Reintke, Robert Rochefort, Claude Rolin, Sven Schulze, Siôn Simon, Romana Tomc, Yana Toom, Marita Ulvskog, Renate Weber, Tatjana Ždanoka, Jana Žitňanská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Maria Arena, Lynn Boylan, Tania González Peñas, Marju Lauristin, Paloma López Bermejo, Anne Sander, Joachim Schuster, Csaba Sógor, Helga Stevens, Flavio Zanonato

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Andrejs Mamikins

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

50

+

ALDE

ECR

EFDD

GUE/NGL

NI

PPE

S&D

VERTS/ALE

Enrique Calvet Chambon, Martina Dlabajová, Marian Harkin, Robert Rochefort, Yana Toom, Renate Weber

Arne Gericke, Czesław Hoc, Anthea McIntyre, Helga Stevens, Jana Žitňanská

Tiziana Beghin

Lynn Boylan, Tania González Peñas, Rina Ronja Kari, Patrick Le Hyaric, Paloma López Bermejo

Lampros Fountoulis

David Casa, Danuta Jazłowiecka, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Ádám Kósa, Jérôme Lavrilleux, Jeroen Lenaers, Verónica Lope Fontagné, Thomas Mann, Elisabeth Morin-Chartier, Marek Plura, Claude Rolin, Anne Sander, Sven Schulze, Csaba Sógor, Romana Tomc

Maria Arena, Guillaume Balas, Brando Benifei, Ole Christensen, Elena Gentile, Agnes Jongerius, Jan Keller, Marju Lauristin, Javi López, Andrejs Mamikins, Joachim Schuster, Siôn Simon, Marita Ulvskog, Flavio Zanonato

Jean Lambert, Terry Reintke, Tatjana Ždanoka

0

-

 

 

2

0

ENF

Dominique Martin, Joëlle Mélin

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ  (13.7.2017)

pateikta Teisės reikalų komitetui

dėl teisėtų informatorių, veikiančių viešojo intereso labui, kai atskleidžia konfidencialią bendrovių ir viešojo sektoriaus institucijų informaciją, apsaugos priemonių

(2016/2224(INI))

Nuomonės referentas: Luke Ming Flanagan

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  mano, jog dėl tinkamos informatorių apsaugos trūkumo daromas neigiamas poveikis ES aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos politikos plėtojimui ir įgyvendinimui, kadangi baimė dėl atsakomųjų veiksmų gali atgrasyti informatorius ir taip gali kilti pavojus viešajam interesui;

2.  mano, kad, nepaisant to, jog valstybėse narėse šiuo metu vis labiau pripažįstama informatorių svarba ir vertė visuomenės sveikatos, aplinkos apsaugos ir maisto saugos srityse, reikia nacionaliniu ir Europos lygmenimis vykdyti informavimo ir skatinimo programas, susijusias su informavimu apie pažeidimus, kad būtų pakeistas požiūris ir mąstysena;

3.  yra įsitikinęs, kad informatoriai atlieka esminį vaidmenį siekiant riboti grėsmes visuomenės sveikatai, aplinkai ir maisto saugai (t. y. sritims, kuriose sudėtinga išoriškai kontroliuoti tam tikrą pavojų), nes tokiu būdu atgrasoma nuo pažeidimų ir korupcijos ir užkertamas kelias tokiems veiksmams; mano, kad užtikrinus geresnę informatorių apsaugą bus aktyviau skatinama atsižvelgiant į viešąjį interesą atskleisti grėsmes ir pavojus visuomenės sveikatai ir aplinkai, gerinti maisto saugą, skatinti viešosios atskaitomybės kultūrą ir sąžiningumą viešosiose ir privačiose institucijose, taip pat netgi gelbėti gyvybes; kaip pavyzdžius galima nurodyti paskelbtą tyrimą dėl SŪRS (sunkaus ūminio respiracinio sindromo) ir kitų pavojingų ligų, kurios grėsė milijonams Kinijos gyventojų, ir tyrimus, kurie JAV padėjo išvengti pavojaus aplinkai;

4.  primena apie didelio atgarsio sulaukusius atvejus, pvz., „Dieselgate“, „Nestle“ ir arklienos skandalus, kai buvo atskleistas pavojus aplinkai, visuomenės sveikatai ar maisto saugai, – šiais atvejais informatorių atskleista informacija padėjo nustatyti susijusį pavojų, o tuo atveju, jei būtų užtikrinta geresnė informatorių apsauga, tokį pavojų būtų buvę galima nustatyti dar anksčiau ir dar labiau apriboti sukeltą žalą;

5.  pabrėžia, kad svarbią pažangą visuomenės sveikatos srityje, būtent tabako kontrolės srityje, galima susieti su informatorių paskelbtais vidaus dokumentais;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad pavojus aplinkai, visuomenės sveikatai ir maisto saugai neapsiriboja valstybių sienomis, taigi dėl silpnos ar nesamos informatorių apsaugos vienoje valstybėje narėje, dėl kurios gali būti laiku nenustatyta grėsmė, kyla pavojus visų ES piliečių sveikatai ir saugumui, taip pat jų galimybei apsaugoti aplinką;

7.  nurodo, kad neteisėta prekyba laukiniais augalais ir gyvūnais tapo viena iš pelningiausių organizuoto nusikalstamumo formų pasaulyje, ir atkreipia dėmesį į svarbų informatorių, kurie praneša apie neteisėtą prekybą, medienos ruošą, žvejybą ir kitus su laukiniais augalais ir gyvūnais susijusius nusikaltimus, vaidmenį;

8.  pabrėžia, kad ES gyvūnų apsaugos ir maisto saugos teisės aktų pažeidimų ūkiuose ir skerdyklose įrodymai pagrįsti beveik vien informatorių pateikta informacija, nes šios vietos nėra prieinamos plačiajai visuomenei, o apie oficialiąją kontrolę paprastai pranešama iš anksto;

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad jūroje veiklą vykdantys žvejybos laivai yra labai izoliuoti ir tinkama informatorių apsauga labai svarbi, kad jie galėtų pateikti neteisėtos žvejybos ir kitų ES teisės pažeidimų įrodymus;

10.  apgailestauja dėl to, kad reguliavimo institucijos (įskaitant institucijas, vykdančias maisto grandinės stebėseną) neturi pakankamai išteklių, todėl yra priklausomos nuo informatorių teikiamos informacijos; todėl pabrėžia, kad reikia teikti tiek didesnį finansavimą reguliavimo institucijoms, tiek užtikrinti veiksmingą informatorių apsaugą;

11.  pabrėžia, kad greitai priimti ir patikimi ES teisės aktai, kuriais saugomi informatoriai, ir politinis sutarimas, kuris padės įgyvendinti veiksmingas priemones tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmenimis, taip pat padės išsaugoti ir sutvirtinti pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis, skatins kaupti mokslo ekspertines žinias ir vykdyti diskusijas, atskleis interesų konfliktus ir įrodys ES veiksmų pridėtinę vertę ES piliečiams; pažymi, kad informatoriams skirtais teisės aktais visų pirma asmenys, turintys mokslinių ir techninių žinių, skatinami pateikti faktus, kurie kitu atveju galėtų likti neatskleisti;

12.  apgailestauja dėl to, kad valstybėse narėse esama didelių informatorių apsaugos teisinių spragų ir trūkumų ir per mažai valstybių narių taiko informatorių apsaugos priemones; primygtinai laikosi nuomonės, jog būtina ES lygmens apsauga siekiant užtikrinti, kad informatoriams būtų taikoma visapusiška ir vienoda teisinė apsauga visose valstybėse narėse ir kad pranešus apie pažeidimą tolesnis procesas būtų vykdomas tinkamai ir nepriklausomai, jei tenkinama sąlyga, kad informatoriai elgėsi garbingai ir tik siekdami apsaugoti bendrąjį viešąjį interesą;

13.  pažymi, kad ES teisės aktuose jau priimtos tam tikros informatorių apsaugos nuostatos, tačiau šių nuostatų aprėptis dažnai yra ribota ar jos išsimėčiusios skirtinguose teisės aktuose, o tai lemia spragas ir skirtumus;

14.  prašo Komisijos prisidėti prie raginimo valstybėms narėms sukurti veiksmingus ir efektyvius informatorių apsaugos mechanizmus;

15.  primygtinai ragina Komisiją atsižvelgti į viešųjų konsultacijų rezultatus, per artimiausius mėnesius pradėti rengti teisės akto projektą ir nedelsiant pateikti pasiūlymą dėl horizontalaus pobūdžio teisės priemonės, kuria laikantis subsidiarumo principo ES būtų nustatyti patikimi bendri būtinieji informatorių apsaugos standartai ir kuri būtų pagrįsta Sutarties nuostatomis dėl aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos ir vartotojų apsaugos; pabrėžia sektorinio požiūrio (pvz., taikomo 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo) neatitikimus ir trūkumus šioje srityje; ragina valstybes nares parengti teisėkūros priemones, kuriomis būtų saugomi asmenys, pranešę valdžios institucijoms apie elgesio normų pažeidimą; siūlo ES agentūroms priimti raštu išdėstytą politiką dėl asmenų, pranešančių apie pažeidimus, ir dėl informatorių apsaugos nuo atsakomųjų veiksmų;

16.  nurodo, kad daugeliu atveju informatorių darbas pagrįstas skaidrumu ir principingumu; atsižvelgiant į tai, informatorių apsauga turėtų būti užtikrinama pagal įstatymą ir sustiprinta visoje Sąjungoje, tačiau tik tuomet, jei jų veiksmų tikslas – apsaugoti viešąjį interesą imantis veiksmų gera valia, kaip numatyta pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką;

17.  primygtinai ragina Komisiją stebėti valstybių narių nuostatas dėl informatorių, kad būtų galima supaprastinti geriausios patirties mainus, kurie padės užtikrinti veiksmingesnę informatorių apsaugą nacionaliniu lygmeniu;

18.  pabrėžia, kad informacijos, susijusios su pavojais, netinkamu elgesiu ir nusikaltimais, pranešimas ar atskleidimas, taip visi bandymai juos nuslėpti, dėl kurių gali kilti žala aplinkai, su sveikatos apsaugos ir maisto sektoriaus sąžiningumu ir sauga susijusios problemos, įskaitant susijusias su besiformuojančiomis technologijomis, kurių ilgalaikis poveikis aplinkai ir sveikatai vis dar nežinomas, ir kitų rūšių pažeidimai, pvz., netinkamas viešųjų įstaigų, valstybinės žemės ir nuosavybės valdymas, turėtų patekti į ES priemonės, skirtos informatoriams apsaugoti, taikymo sritį, neatsižvelgiant į tai, ar jais pažeista teisė, laikantis pagrįsto įsitikinimo, kad informacija atskleista atsižvelgiant į viešąjį interesą; pabrėžia, kad apsaugos priemonės šiose srityse informatoriams turėtų būti taikomos visos Sąjungos mastu, nes aplinkos klausimų pobūdis yra tarpvalstybinis ir tai turi atsispindėti tokiuose teisės aktuose; pabrėžia, kad informatorių apsauga turėtų būti teikiama visoje Sąjungoje, neatsižvelgiant į informatorių gyvenamąją vietą ir vietą, kurioje įvykdyti nusikaltimai;

19.  pabrėžia atvirumo kultūros organizacijose ir įvairių, apsaugotų kanalų, skirtų informacijai savanoriškai teikti viduje ir išorėje, svarbą, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir maisto grandinei, nes tai taip pat atitinka pačių organizacijų interesus;

20.  pažymi, kad ES informatorių apsaugos teisės aktai turi būti išsamūs, didelės aprėpties ir greito poveikio, taip pat kad jais nuo bet kokių atsakomųjų veiksmų, priekabiavimo, bauginimo ir tų žmonių atskirties darbo vietoje ar asmeniniame gyvenime ir su informacijos atskleidimu susijusių civilinių, baudžiamųjų ar administracinių procedūrų turi būti saugomi informatoriai ir prireikus susiję jų kolegos bei artimieji; pabrėžia, jog veiksminga informatorių apsauga labai svarbi norint užtikrinti teisę į žodžio laisvę ir informacijos laisvę ir jog laikantis Europos teismų praktikos žmogaus teisių srityje reikėtų peržiūrėti prieštaringas normas, kuriomis reglamentuojami slaptumo ir konfidencialumo klausimai, siekiant užtikrinti, kad tokios išimtys būtų reikalingos ir proporcingos; pabrėžia, kad reikia užtikrinti apsaugą ne tik tais atvejais, kai informacija atskleidžiama viduje, pasinaudojant tam skirtais kanalais darbo vietoje, arba kai informacija atskleidžiama valdžios institucijoms ar priežiūros įstaigoms, bet, atsižvelgiant į susijusią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, ir tais atvejais, kai informacija atskleidžiama išorėje – plačiajai visuomenei, žiniasklaidoje ar kitur; nurodo, kad ES institucijos, bendradarbiaudamos su visomis atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis, turėtų nustatyti ir taikyti visas būtinas priemones, kuriomis būtų saugomas informacijos šaltinių konfidencialumas, siekiant išvengti bet kokių diskriminuojamųjų veiksmų ar grėsmių; ragina Komisiją užtikrinti, kad visiems informatoriams, kurie patiria atsakomuosius veiksmus dėl pranešimo atsižvelgiant į viešąjį interesą arba informacijos atskleidimo, kai dėl tokių jų veiksmų teismui pateiktas galiojantis ieškinys, būtų teikiamos nepriklausomos teisinės konsultacijos, finansinė ir psichologinė pagalba, taip pat prireikus taikomos paramos priemonės;

21.  ragina valstybes nares ir Komisiją sukurti griežtą teisinį pagrindą, pagal kurį įmonės galėtų nustatyti vidaus taisykles dėl informatorių, kuriomis būtų tinkamai apibrėžiama sąvoka, koks yra pagrįstas terminas, per kurį įmonė turi pateikti atsakymą, ir būtų prižiūrima, kad šios sistemos būtų suderintos su socialinės srities teisės aktais ir asmens duomenų apsaugos teise;

22.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti teisinį tikrumą, susijusį su informatoriams taikomomis apsaugos nuostatomis, nes tolesnis nepakankamas aiškumas ir fragmentiškas požiūris atgraso informatorius nuo informacijos atskleidimo ir kenkia jų darbdaviams, ypač įmonių, kurios vykdo veiklą įvairiose jurisdikcijose ar sektoriuose, atveju;

23.  pabrėžia svarbų tiriamosios žurnalistikos vaidmenį ir prašo Komisijos savo pasiūlymais užtikrinti, kad tiriamosios žurnalistikos atstovams ir informatoriams būtų suteikiama tokio paties lygio apsauga;

24.  pabrėžia, kad informatoriaus apibrėžtis neturėtų būti siaura ar ribota įtraukiant tik tam tikras sritis, darbo sutarties statusą arba pateiktų ar atskleistų aktų ar informacijos teisinį pobūdį, kad vienoda apsauga turėtų būti užtikrinama tiek viešojo, tiek privačiojo sektoriaus informatoriams ir kad ši apsauga neturėtų būti varžoma jokia sutartine prievole, kuria užkertamas kelias pranešimams ar informacijos atskleidimui, kai tai atitinka viešąjį interesą, nepažeidžiant būtinų apribojimų, pvz., apibrėžtų vadovaujantis visuotiniais nacionalinio saugumo ir teisės gauti informaciją principais;

25.  ragina valstybes nares parengti viešajame ir privačiajame sektoriuose taikytinos informatoriams skirtos politikos gaires ir rodiklius;

26.  pažymi, kad ES teisės aktais turėtų būti nustatyta aiški procedūra atskleistai informacijai nuo pradžios iki galo tvarkyti siekiant užtikrinti deramą tolesnį procesą po informatoriaus atliktų veiksmų – pradedant pranešimo pateikimu ir jo nagrinėjimu ir baigiant veiksmingos informatoriaus apsaugos užtikrinimu ir veiksmingesnių informatorių apsaugos mechanizmų nustatymu; pabrėžia, kad svarbu valdžios institucijoms, reguliavimo ir teisėsaugos institucijoms aiškiai priskirti atsakomybę palaikyti informacijos pateikimo kanalus, gauti, tvarkyti ir nagrinėti informaciją, susijusią su įtariamais pažeidimais, kartu prireikus apsaugant šaltinio konfidencialumą ir susijusių šalių teises; ragina Komisiją ir valstybes nares asmenims, kurie gali svarstyti galimybę atsižvelgdami į viešąjį interesą pateikti pranešimą arba atskleisti informaciją ir kurie dėl to ieškos informacijos apie informatorių teises ir atsakomybę, tinkamus kanalus ir galimus tokio sprendimo padarinius, suteikti galimybę gauti konfidencialias konsultacijas.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

11.7.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

67

1

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Margrete Auken, Pilar Ayuso, Zoltán Balczó, Catherine Bearder, Ivo Belet, Biljana Borzan, Lynn Boylan, Paul Brannen, Nessa Childers, Birgit Collin-Langen, Mireille D’Ornano, Miriam Dalli, Seb Dance, Angélique Delahaye, Stefan Eck, Bas Eickhout, José Inácio Faria, Karl-Heinz Florenz, Francesc Gambús, Elisabetta Gardini, Gerben-Jan Gerbrandy, Arne Gericke, Jens Gieseke, Julie Girling, Françoise Grossetête, Andrzej Grzyb, Jytte Guteland, Anneli Jäätteenmäki, Jean-François Jalkh, Benedek Jávor, Kateřina Konečná, Urszula Krupa, Giovanni La Via, Jo Leinen, Peter Liese, Norbert Lins, Rupert Matthews, Valentinas Mazuronis, Susanne Melior, Miroslav Mikolášik, Gilles Pargneaux, Piernicola Pedicini, Bolesław G. Piecha, Pavel Poc, Julia Reid, Frédérique Ries, Michèle Rivasi, Daciana Octavia Sârbu, Annie Schreijer-Pierik, Davor Škrlec, Renate Sommer, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Ivica Tolić, Estefanía Torres Martínez, Adina-Ioana Vălean, Jadwiga Wiśniewska, Damiano Zoffoli

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Luke Ming Flanagan, Elena Gentile, Esther Herranz García, Krzysztof Hetman, Ulrike Müller, James Nicholson, Christel Schaldemose, Bart Staes, Tiemo Wölken

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Siôn Simon, Derek Vaughan

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

67

+

ALDE

Catherine Bearder, Gerben-Jan Gerbrandy, Anneli Jäätteenmäki, Valentinas Mazuronis, Ulrike Müller, Frédérique Ries

ECR

Arne Gericke, Julie Girling, Urszula Krupa, Rupert Matthews, James Nicholson, Bolesław G. Piecha, Jadwiga Wiśniewska

EFDD

Piernicola Pedicini

ENF

Mireille D’Ornano, Jean-François Jalkh

GUE/NGL

Lynn Boylan, Stefan Eck, Luke Ming Flanagan, Kateřina Konečná, Estefanía Torres Martínez

NI

Zoltán Balczó

PPE

Pilar Ayuso, Ivo Belet, Birgit Collin-Langen, Angélique Delahaye, José Inácio Faria, Karl-Heinz Florenz, Francesc Gambús, Elisabetta Gardini, Jens Gieseke, Françoise Grossetête, Andrzej Grzyb, Esther Herranz García, Krzysztof Hetman, Giovanni La Via, Peter Liese, Norbert Lins, Miroslav Mikolášik, Annie Schreijer-Pierik, Renate Sommer, Ivica Tolić, Adina-Ioana Vălean

S&D

Biljana Borzan, Paul Brannen, Nessa Childers, Miriam Dalli, Seb Dance, Elena Gentile, Jytte Guteland, Jo Leinen, Susanne Melior, Gilles Pargneaux, Pavel Poc, Christel Schaldemose, Peter Simon, Daciana Octavia Sârbu, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Derek Vaughan, Tiemo Wölken, Damiano Zoffoli

VERTS/ALE

Margrete Auken, Bas Eickhout, Benedek Jávor, Michèle Rivasi, Davor Škrlec, Bart Staes

1

-

EFDD

Julia Reid

0

0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ  (31.5.2017)

pateikta Teisės reikalų komitetui

dėl teisėtų informatorių, veikiančių viešojo intereso labui, kai atskleidžia konfidencialią bendrovių ir viešojo sektoriaus institucijų informaciją, apsaugos priemonių

(2016/2224(INI))

Nuomonės referentas: Zdzisław Krasnodębski

PASIŪLYMAI

Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  mano, kad informavimas apie pažeidimus yra viena svarbiausių priemonių norint nustatyti nusižengimą, pažeidimą ar neteisėtą veiklą – visų pirma sukčiavimo ir korupcijos atvejus viešojo administravimo sektoriuje ir privačiose įmonėse, taip pat organizuoto nusikalstamumo, mokesčių slėpimo ir vengimo atvejus – ir užkirsti jiems kelią; laikosi nuomonės, kad informatoriai atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį apsaugant viešąjį interesą, taupant viešąsias lėšas ir užtikrinant skaidrumą bei principingumą visuomenės gyvenime; pažymi, kad informatoriai yra atskleidę rezonanso ne vienoje valstybėje narėje sulaukusius skandalus, ir pabrėžia, kad informatoriai – esminis ES kovos su korupcija ir bendrovių bei vyriausybės atskaitomybės užtikrinimo strategijos ramstis;

2.  laikosi nuomonės, kad kultūriniai skirtumai nesumenkina būtinybės užtikrinti teisinę informatorių apsaugą valstybėse narėse;

3.  pabrėžia kad, neigiamas požiūris į informavimą apie pažeidimus ir informatorius ne tik stabdo teisės aktų dėl informatorių priėmimo / vykdymo pažangą daugelyje valstybių, bet ir silpnina piliečių ryžtą pranešti apie pažeidimus net tada, kai apsaugos mechanizmai jau taikomi;

4.  mano, kad informatorių apsauga itin svarbi saviraiškos laisvei, nuomonių pliuralizmui, demokratijai ir laisvei;

5.  pabrėžia, kad Europos Sąjungoje turi būti užtikrinama teisinė informatorių apsauga; dar kartą patvirtina, kad teisinės valstybės principas naudingas saviraiškos laisvės kultūrai;

6.  pakartoja, kad įgyvendinant teisines priemones, kuriomis informatoriams užtikrinama saugi aplinka, skatinama atviro kalbėjimo kultūra, o ES piliečiai gali pasinaudoti savo teise imtis veiksmų prieš pažeidimus; pažymi, jog informavimas apie pažeidimus turėtų būti skatinamas kaip piliečių dalyvavimas ir gero pilietiškumo aktas bei palaikomas veiksmingomis informavimo skatinimo, komunikacijos, mokymosi, švietimo ir ugdymo pastangomis, kartu užtikrinant, kad būtų taikomi pakankami saugikliai neskelbtinai komercinei įmonių informacijai, pvz., komercinėms paslaptims, apsaugoti;

7.  ragina valstybes nares imtis iniciatyvos siekiant skatinti atvirumo kultūrą darbo vietoje – nesvarbu, ar tai būtų viešas, ar privatus sektorius – nes taip organizacijos galėtų veikti laikydamosi aukštų etikos standartų, o darbuotojai įgytų pasitikėjimo kalbėti atvirai, taigi būtų galima imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią bet kokioms grėsmėms ar žalai arba jas šalinti / atitaisyti;

8.  ragina valstybes nares reguliariai vertinti savo įgyvendinamų priemonių veiksmingumą atsižvelgiant į viešąją nuomonę požiūrio į informavimą apie pažeidimus ir informatorius klausimais, į tarpsektorinius aukščiausios grandies vadovų, atsakingų už pranešimų priėmimą ir nagrinėjimą, tyrimus ir į nepriklausomas informavimo apie pažeidimus įvairiose darbo vietose tyrimų studijas;

9.  pakartoja, kad viešos institucijos ir privačios organizacijos, glaudžiai bendradarbiaudamos su visais darbuotojų atstovais (esant galimybių įskaitant darbuotojus), turi savo darbuotojams (įskaitant stažuotojus ir praktikantus) parengti vidaus informavimo apie pažeidimus politiką, pagal kurią būtų apibrėžti aiškūs konfidencialūs informacijos atskleidimo būdai (įskaitant viešą informacijos atskleidimą), jie būtų informuoti apie jų teisę į apsaugą nuo atsakomųjų veiksmų pranešus apie nusižengimą ir, kai tinkama, rengiamos konfidencialios teisinės konsultacijos ir reikiami kursai bei mokymai; tačiau pabrėžia, kad ši politika neturi pakeisti teisės aktų dėl informatorių apsaugos;

10. pažymi, jog dėl nepakankamų teisinių saugiklių ir didelių spragų, susijusių su informatorių apsauga nuo atsakomųjų veiksmų, bauginimo ir izoliacijos pareiga naudotis vidaus informavimo kanalais gali kelti pavojų ir daryti atgrasomąjį poveikį, suvaržant tiek saviraiškos laisvę, tiek visuomenės teisę gauti informaciją; pabrėžia, kad vidaus informavimo tvarka neturi būti naudojama kaip priemonė neleisti informuoti visuomenės apie neteisėtą ir viešajam interesui ypač žalingą veiklą; pabrėžia, kad lygiai toks pat principas taikytinas viešo informavimo apie pažeidimus tvarkai, taigi, remiantis 1982 m. birželio 22 d. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijos Nr. 158 5 straipsniu, ieškinio prieš darbdavį pateikimas, dalyvavimas teismo procese prieš darbdavį ar informacijos teikimas kompetentingai institucijai nėra pagrįsta priežastis darbo sutarčiai nutraukti;

11.  pažymi, kad taikant apsaugos priemones informacija apie žalą ar grėsmę, kuri buvo padaryta / kilo, yra daroma / kilusi atskleidimo metu arba gali būti padaryta / kilti, gali būti atskleidžiama darbo vietoje arba viešai – pasirenkant vieną priimtiną variantą arba juos visus – kompetentingoms institucijoms arba parlamentams ir priežiūros tarnyboms, taip pat profesinėms sąjungoms ir darbdavių asociacijoms arba visuomenei per žiniasklaidą, įskaitant socialinę žiniasklaidą, arba nevyriausybinėms organizacijoms;

12. primena, kad informavimas apie pažeidimus susijęs su spaudos laisve ir yra nepaprastai svarbus nušviečiant neteisėtą arba viešajam interesui kenksmingą veiklą; pabrėžia, kad informatoriai yra tiriamajai žurnalistikai svarbus informacijos šaltinis, ir ragina valstybes nares užtikrinti, kad žurnalistų teisė neatskleisti šaltinio tapatybės – taip pat ir atvejais, kai informacijos šaltinis yra patys žurnalistai – būtų veiksmingai ir teisiškai saugoma, o valdžios institucijos susilaikytų nuo sekimo siekiant išaiškinti jų šaltinius; atsižvelgdamas į tai pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje yra nustatęs, kad žurnalistų šaltinių apsauga yra ne privilegija, o gyvybiškai svarbus laisvos spaudos komponentas(1);

13.  laikosi nuomonės, kad ES institucijos turėtų būti pavyzdys informavimo apie pažeidimus politikos srityje; reiškia susirūpinimą, kad nemažai ES agentūrų iki šiol nėra įgyvendinusios 2012 m. gairių dėl informavimo apie pažeidimus ir kad 2015 m. tyrimo rezultatai parodė, jog Komisijos darbuotojai yra menkai susipažinę su taisyklėmis; ragina Komisiją ir ES agentūras užtikrinti, kad gairės agentūrose būtų įgyvendintos ir kad ES institucijų ir tarnybų darbuotojai būtų su jomis pakankamai susipažinę; ragina Komisiją į sutartis ir susitarimus dėl dotacijų įtraukti standartinę sąlygą pagal kurią būtų reikalaujama, kad naudos gavėjai ir jiems dirbantys asmenys apie rimtus pažeidimus praneštų OLAF;

14.  ragina ES institucijas bendradarbiaujant su visomis reikiamomis nacionalinėmis institucijomis parengti ir taikyti visas būtinas priemones savo informacijos šaltinių anonimiškumui ir konfidencialumui apsaugoti, kad būtų užkirstas kelias bet kokiems diskriminaciniams veiksmams ar grėsmėms;

15.  ragina valstybes nares, kurios dar nėra priėmusios teisės aktų dėl informavimo apie pažeidimus, artimiausiu metu tai padaryti, taip pat ragina Komisiją svarstyti galimybę sukurti platformą, kad valstybės narės galėtų keistis geriausia šios srities praktika ne tik tarpusavyje, bet ir su trečiosiomis valstybėmis.

PRIEDAS. NUOMONĖS REFERENTEIINFORMACIJĄ TEIKUSIŲ SUBJEKTŲ AR ASMENŲ SĄRAŠAS

Toliau pateiktą sąrašą nuomonės referentas parengė visiškai savanoriškai ir tik savo atsakomybe. Rengdamas nuomonę Teisėtos informatorių, veikiančių viešojo intereso labui, kai atskleidžia konfidencialią bendrovių ir viešojo sektoriaus institucijų informaciją, apsaugos priemonės (PE601.025 – 2016/2224(INI); nuomonės referentas – Zdzisław Krasnodębski), nuomonės referentas rėmėsi toliau išvardytų subjektų ar asmenų suteikta informacija.

Subjektas ir (arba) asmuo

OLAF, Europos Komisija

Komisijos tyrimų ir drausmės tarnyba, Žmogiškųjų išteklių ir saugumo GD, Europos Komisija

Agentūros, Europos mokyklos ir tarptautiniai reikalai, Žmogiškųjų išteklių ir saugumo GD, Europos Komisija

Lenkijos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje

„Transparency International“

Journalismfund.eu

Principingos visuomenės programa, Stepono Batoro fondas („Fundacja Batorego“)

Viešųjų reikalų institutas (Instytut Spraw Publicznych)

Sobieski institutas (Instytut Sobieskiego)

„Forum Związków Zawodowych

„Linia Etyki“

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

30.5.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

15

9

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Andrea Bocskor, Nikolaos Chountis, Silvia Costa, María Teresa Giménez Barbat, Giorgos Grammatikakis, Petra Kammerevert, Svetoslav Hristov Malinov, Luigi Morgano, Momchil Nekov, John Procter, Michaela Šojdrová, Helga Trüpel, Sabine Verheyen, Bogdan Brunon Wenta, Theodoros Zagorakis, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Milan Zver, Krystyna Łybacka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Santiago Fisas Ayxelà, Dietmar Köster, Zdzisław Krasnodębski, Morten Løkkegaard, Martina Michels, Remo Sernagiotto

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Josep-Maria Terricabras, Kazimierz Michał Ujazdowski

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

15

+

ALDE

María Teresa Giménez Barbat, Morten Løkkegaard

ECR

Zdzisław Krasnodębski, John Procter, Remo Sernagiotto, Kazimierz Michał Ujazdowski

PPE

Andrea Bocskor, Santiago Fisas Ayxelà, Svetoslav Hristov Malinov, Michaela Šojdrová, Sabine Verheyen, Bogdan Brunon Wenta, Theodoros Zagorakis, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Milan Zver

9

-

S&D

Silvia Costa, Giorgos Grammatikakis, Petra Kammerevert, Dietmar Köster, Krystyna Łybacka, Luigi Morgano, Momchil Nekov

VERTS/ALE

Josep-Maria Terricabras, Helga Trüpel

2

0

GUE/NGL

Nikolaos Chountis, Martina Michels

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

2007 m. lapkričio 27 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas Nr. 20477/05 Tillack prieš Belgiją.


Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ  (8.9.2017)

pateikta Teisės reikalų komitetui

dėl teisėtų informatorių, veikiančių viešojo intereso labui, kai atskleidžia konfidencialią bendrovių ir viešojo sektoriaus institucijų informaciją, apsaugos priemonių

(2016/2224(INI))

Nuomonės referentė: Maite Pagazaurtundúa Ruiz

PASIŪLYMAI

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi Komisija savo 2016 m. liepos 5 d. komunikate pažymėjo, kad informatorių apsauga tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose padeda spręsti netinkamo valdymo ir pažeidimų, įskaitant tarpvalstybinę korupciją, tarpvalstybinį mokesčių slėpimą ir nesąžiningos prekybos praktiką, problemas, kurių visos dažniausiai kyla dėl valstybių narių teisės aktų spragų;

B.  kadangi informavimas apie pažeidimą – fundamentalus informacijos šaltinis kovojant su organizuotu nusikalstamumu, tiriant korupcijos bylas viešajame ir privačiajame sektoriuose bei aptinkant bendrovių sukurtas mokesčių vengimo schemas ir kadangi dėl to informatorių apsauga itin svarbi norint puoselėti viešosios atskaitomybės kultūrą ir sąžiningumą bei apsaugoti Sąjungos viešąsias gėrybes ir finansinius interesus; kadangi informatoriai, kurie, siekdami atskleisti nusižengimus, pažeidimus, sukčiavimą ar neteisėtą veiklą, veikia vadovaudamiesi viešuoju interesu, nesijaučia išties saugomi ir dažnai prisiima labai didelę asmeninę riziką, nes gali būti atleisti, paduoti į teismą, ignoruojami, suimti, patirti grasinimus arba viktimizaciją bei įvairią kitokio pobūdžio diskriminaciją;

C.  kadangi Sąjunga grindžiama demokratijos, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms vertybėmis, kurios įtvirtintos Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje;

D.  kadangi informatorių tapatybės ir jų atskleistos informacijos konfidencialumo apsauga padeda kurti veiksmingesnius kanalus, skirtus pranešti apie sukčiavimą, korupciją, neleistiną veiklą, nusižengimus ir kitus sunkius pažeidimus, ir kadangi, turint galvoje informacijos konfidencialumą, nederamas konfidencialios informacijos tvarkymas gali lemti nepageidautiną informacijos nutekinimą ir viešojo intereso Sąjungoje pažeidimą; kadangi viešajame sektoriuje informatorių apsauga gali padėti nustatyti viešųjų lėšų pasisavinimo, sukčiavimo ir kitokio pobūdžio tarpvalstybinės korupcijos atvejus, susijusius su nacionaliniais arba ES interesais;

E.  kadangi informatoriai, pranešdami informaciją, kuri gali kelti grėsmę arba pakenkti viešajam interesui, tai daro remdamiesi savo saviraiškos ir informacijos laisve, kurių abi įtvirtintos ES pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma jos 11 straipsnyje, ir vadovaudamiesi tvirtu atsakomybės ir pilietinės doros jausmu;

F.  kadangi savo 2013 m. spalio 23 d. rezoliucijoje „Kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu. Rekomendacijos dėl veiksmų ir iniciatyvų, kurių reikia imtis“, 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliucijoje dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių, 2015 m. gruodžio 16 d. rezoliucijoje dėl pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimo Sąjungoje ir 2017 m. vasario 14 d. rezoliucijoje dėl informatorių vaidmens saugant ES finansinius interesus Parlamentas ragino Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų sukurta veiksminga ir visapusiška Europos informatorių apsaugos programa asmenims, pranešantiems apie tariamus sukčiavimo ar neteisėtos veiklos, dėl kurios nukenčia viešasis interesas arba Europos Sąjungos finansiniai interesai, apsaugoti;

G.  kadangi elgesio su informatoriais ir jų apsaugos skirtumai valstybėse narėse gali paskatinti asmenį atsisakyti ketinimo atskleisti informaciją – visų pirma informaciją, kuri svarbi ne vienoje valstybėje narėje – ir kadangi informatorių apsauga negali būti užtikrinta vien teisinėmis priemonėmis, t. y. jos turi būti siekiama skatinant kultūros pokyčius Europos visuomenėse, susijusius su tuo, kaip suvokiamas informavimas apie pažeidimą, ypač kalbant apie pagrindines teises;

H.  kadangi informatorių apsauga Europos Sąjungoje turėtų apsiriboti ne vien tik Europos atvejais, o būti taikoma ir tarptautiniais atvejais;

1.  pabrėžia, kad demokratiškose ir atvirose valstybėse, kurios vadovaujasi teisinės valstybės principu, piliečiai turi teisę žinoti apie jų pagrindinių teisių pažeidimus – taip pat ir daromus jų vyriausybių – bei juos kelti aikštėn;

2.  pripažįsta, kad informavimas apie pažeidimus atlieka lemiamą vaidmenį kovojant su sukčiavimu, mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu, netinkamu valdymu, nusižengimais, pažeidimais, viešajam interesui kenkiančia veikla arba nusikalstama ar neteisėta veikla; pažymi, jog pastarojo meto informavimo apie pažeidimus bylos akivaizdžiai parodo, kad informatoriai atlieka lemiamą vaidmenį atskleidžiant sunkius pagrindinių teisių pažeidimus ir apsaugant viešąjį interesą bei nuolat užtikrinant tiek viešojo, tiek privačiojo sektorių atskaitomybę ir sąžiningumą; pažymi, kad informatorių apsauga neturėtų apsiriboti vien tik neteisėtos veiklos atvejais, o turėtų būti taikoma visais atvejais, kai atskleidžiami nusižengimai ar pažeidimai; atkreipia dėmesį į tai, kad galiojantys teisės aktai dėl informatorių apsaugos pabiri ir kad informatorių apsauga skirtingose valstybėse narėse yra nevienoda, o tai gali neigiamai paveikti ES politiką;

3.  ragina parengti bendrą ir plačią informavimo apie pažeidimą ir informatoriaus apibrėžtį, siekiant užtikrinti teisinę apsaugą visiems informatoriams, įskaitant tuos, kurie informaciją atskleidžia pagrįstai tikėdami, kad tuo metu, kai informacija buvo atskleista, ji buvo teisinga, ir klaidingai atskleidžia informaciją būdami nuoširdžiai įsitikinę savo teisumu;

4.  pabrėžia, kad asmenys, sąmoningai pateikiantys neteisingą ar klaidinamą informaciją kompetentingoms institucijoms, neturėtų būti laikomi informatoriais, taigi neturėtų naudotis apsaugos mechanizmais;

5.  pabrėžia, kad turi būti užtikrinta apsauga nuo tolesnių nuosprendžių už garbės ir orumo įžeidimą arba už profesinės paslapties atskleidimą;

6.  pabrėžia, kad informatorių apsauga turėtų būti suderinta ES lygmeniu; mano, kad horizontalus ES teisės dokumentas, pagal kurį būtų apsaugomi tiriamąja žurnalistika užsiimantys žurnalistai ir informatoriai viešajame ir privačiajame sektoriuose ir kuris būtų papildytas sektorių taisyklėmis, būtų veiksmingiausias būdas visapusiškai ir tikrai informatorių apsaugai užtikrinti; atsižvelgdamas į tai dar kartą pakartoja savo raginimą Komisijai iki 2017 m. pabaigos pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų sukurta veiksmingos ir visapusiškos Europos informatorių apsaugos programa, vadovaujantis proporcingumo ir subsidiarumo principais; šis pasiūlymas turėtų apimti bendrovėms, viešosioms įstaigoms ir ne pelno organizacijoms skirtus mechanizmus;

7.  pabrėžia, jog ES institucijos turi būti suinteresuotos informatorių atliekamo vaidmens ir jų teikiamos naudos šalinant pažeidimus rėmimu bei parodyti, kad jos tvirtai pasiryžusios užtikrinti šią paramą; primena, kad šiuo lygmeniu stokojama tolesnių su informavimo atvejais susijusių veiksmų ir tinkamų sprendimų; mano, kad, kol nepriimta direktyva dėl informatorių apsaugos, būtina skubos tvarka tinkamai įgyvendinti Komisijos gaires dėl informatorių apsaugos ES institucijose, ir primygtinai ragina visas institucijas, įskaitant jų agentūras, nustatyti aiškias informatorių apsaugos taisykles, taip pat priemones, kuriomis būtų užkertamas kelias „sukamųjų durų“ reiškiniui;

8.  pabrėžia, kad bet kuriam asmeniui, perduodančiam informaciją atitinkamai institucijai arba atskleidžiančiam pažeidimą kitokiu tinkamu būdu, turi būti suteikiama teisė į teisinę apsaugą;

9.  primygtinai ragina, kad iki 2017 m. pabaigos tiek Europos Audito Rūmai, tiek Europos ombudsmeno tarnyba paskelbtų: 1) specialiąsias ataskaitas, kuriose būtų pateikiama statistika ir aiškūs duomenys apie Europos institucijose, įmonėse, asociacijose, organizacijose ir kitose Sąjungoje registruotose įstaigose nustatytus informavimo apie pažeidimą atvejus; 2) tolesnius atitinkamų institucijų veiksmus, susijusius su atskleistais atvejais, remiantis dabartinėmis Komisijos gairėmis ir taisyklėmis; 3) kiekvieno tyrimo, pradėto gavus informatorių pateiktą informaciją, išvadas; 4) kiekvienu atveju numatytas informatorių apsaugos priemones;

10.  reiškia susirūpinimą dėl informatorių pažeidžiamumo jų asmeniniame ir profesiniame gyvenime, kai jų atžvilgiu imamasi atsakomųjų veiksmų, ir dėl galimybės pradėti baudžiamąjį ir civilinį teismo procesą prieš informatorius; ragina parengti aiškią horizontalią teisinę sistemą, kuri apimtų apibrėžtis, apsaugą nuo įvairaus pobūdžio represijų bei atleidimą nuo baudžiamojo ir civilinio proceso, remiantis parengtais kriterijais; pabrėžia, jog informatoriai turėtų turėti galimybę pranešti informaciją konfidencialiai arba anonimiškai, kad nebūtų atskleista jų tapatybė ir kad jie galėtų – jei tik tai įmanoma pagal nacionalinės teisės sistemą – pateikti prašymą dėl laikinos teisių gynimo teisme priemonės arba teismo įpareigojimo nepažeisti teisių, siekiant apsisaugoti nuo atleidimo iš darbo, kol nėra informavimo apie pažeidimą bylos išvadų; yra tvirtai įsitikinęs, kad taip piliečiai ims labiau pasitikėti Sąjungos ir nacionalinėmis įstaigomis;

11.  pabrėžia, kad asmens teisė į saviraiškos laisvę neturėtų būti ribojama jokiais darbo santykiais ir kad nė vienas asmuo neturėtų būti diskriminuojamas dėl to, kad pasinaudojo šia teise;

12.  pabrėžia, kad informatorių apsauga taikoma ir tuo atveju, kai pareikštas įtarimas galiausiai nepasitvirtina, jeigu asmuo veikė sąžiningai;

13.  ragina kurti teisėtus, konfidencialius, saugius ir prieinamus informacijos atskleidimo kanalus nacionaliniu ir Europos lygmenimis, siekiant padėti asmenims pranešti kompetentingoms institucijoms apie grėsmes viešajam interesui; atsižvelgdamas į tai dar kartą ragina sukurti nepriklausomą įstaigą, kuri rinktų informaciją, patartų ir nukreiptų ir kurios biurai veiktų valstybėse narėse; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į galimą Europos ombudsmeno tarnybos vaidmenį; pabrėžia, kad informatoriai turėtų turėti galimybę nevaržomai pranešti informaciją tiek viduje, darbe, tiek išorėje, kompetentingoms institucijoms; pabrėžia, kad iš pradžių anonimiškai veikusiems informatoriams turėtų būti užtikrinama apsauga tais atvejais, kai jie nusprendžia atsisakyti anonimiškumo ir kai jiems prireikia tokios apsaugos;

14.  pabrėžia, kad minėtuosius kanalus administruojančios institucijos pranešimus turėtų nagrinėti profesionaliai ir, be kita ko, suteikti informatoriams išsamią informaciją apie jų teises ir pareigas, paremti juos tais atvejais, kai imamasi prieš juos ar jų šeimas nukreiptų atsakomųjų priemonių, bei užtikrinti galimybę naudotis nepriklausoma teisine pagalba, įskaitant finansinę paramą, kai jos prireikia, neskaitant visos reikiamos psichologinės pagalbos ir terapijos, taip pat tirti reikalavimus atlyginti žalą už bet kokį patirtą persekiojimą arba esamo ar būsimo pragyvenimo šaltinio praradimą, jei žala patiriama dėl atsakomųjų veiksmų, susijusių su saugomos informacijos atskleidimu;

15.  pabrėžia, kad, remiantis Tarnybos nuostatų 22a, 22b ir 22c straipsniais, visos ES institucijos turėtų taikyti griežtas ir išsamias vidines informatorių apsaugos taisykles;

16.  ragina Komisiją visapusiškai atsižvelgti į suinteresuotųjų šalių nuomones šiuo klausimu, pareikštas per 2017 m. gegužės mėn. vykusias viešas konsultacijas;

17.  pabrėžia, kad informatoriai – svarbus tiriamosios žurnalistikos informacijos šaltinis; atkreipia dėmesį į svarbų žiniasklaidos vaidmenį atskleidžiant neteisėtus veiksmus arba nusižengimus, visų pirma tais atvejais, kai jais pažeidžiamos pagrindinės piliečių teisės; ragina valstybes nares užtikrinti, kad žurnalistų teisė neatskleisti šaltinio tapatybės būtų saugoma veiksmingai ir teisiškai; pabrėžia, kad tuo atveju, kai patys žurnalistams yra šaltiniai, jie turėtų būti saugomi, o institucijos abiem atvejais turėtų susilaikyti nuo stebėjimo priemonių naudojimo; atsižvelgdamas į tai primena, kad Direktyva (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo neturėtų būti aiškinama taip, kad būtų ribojama informatorių ir tiriamąja žurnalistika užsiimančių žurnalistų apsauga; pabrėžia, jog tiriamąja žurnalistika užsiimantys žurnalistai yra pažeidžiama specialistų grupė, dažnai brangiai sumokantys už savo darbą, laisvę ar gyvybę, kad atskleistų informaciją apie didžiulius pažeidimus, ir ragina į horizontalųjį ES teisės dokumentą dėl informatorių apsaugos įtraukti specialias priemones tiriamąja žurnalistika užsiimantiems žurnalistams apsaugoti;

18.  pabrėžia, kad informatorių iškeltų klausimų tyrimai turėtų būti atliekami nepriklausomai ir per kuo trumpesnį laiką, taip pat apsaugant asmenų, kurie gali būti susieti su konkrečiu informacijos atskleidimo atveju, teises; pabrėžia, kad tiek informatorius, tiek bet kuris su konkrečiu informacijos atskleidimo atveju susijęs asmuo turėtų turėti galimybę pateikti papildomus argumentus ir įrodymus vykstant tyrimui ir būti nuolat informuojami apie veiksmus, kurių imtasi atskleidus informaciją;

19.  ragina sukurti nepriklausomą skyrių Europos ombudsmeno tarnyboje, kuris patartų ir nukreiptų bei galėtų priimti pranešimus, skundus, rinkti informaciją bei deramai patarti informatorių apsaugos klausimais;

20.  ragina ES institucijas bendradarbiaujant su visomis reikiamomis nacionalinėmis institucijomis parengti ir taikyti visas priemones, būtinas informacijos šaltinių anonimiškumui ir konfidencialumui apsaugoti, kad būtų užkirstas kelias bet kokiems diskriminaciniams veiksmams ar grasinimams;

21.  pabrėžia, kad nevyriausybinės organizacijos (NVO) nėra apsaugotos nuo netinkamo administravimo, sukčiavimo, lėšų savinimosi ir kitų pažeidimų, ir mano, kad viešajam ir privačiajam sektoriams skirtos informatorių taisyklės turėtų būti taikomos ir NVO;

22.  laikosi nuomonės, kad būtinas aiškus sprendimas, susijęs su informatoriais, dirbančiais įmonėse, kurios registruotos ES, tačiau veiklą vykdo už ES ribų;

23.  ragina ES institucijas skirti Europos informatoriaus apdovanojimą, kad būtų skatinama keisti tai, kaip suprantamas informavimas apie pažeidimus ir jo sąsaja su pagrindinėmis teisėmis, ir kad įsigalėtų informavimo, kaip gero pilietiškumo pavyzdžio, suvokimas;

24.  pabrėžia, kad piliečio teisė pranešti apie pažeidimą yra natūrali Pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnyje įtvirtintos saviraiškos ir informacijos laisvės tąsa ir kad būtina užtikrinti skaidrumo ir sąžiningumo bei viešojo intereso apsaugos principų laikymąsi;

25.  pabrėžia, kad valstybės narės turi laikytis Europos Tarybos rekomendacijos dėl informatorių apsaugos.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

7.9.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

32

5

12

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jan Philipp Albrecht, Martina Anderson, Monika Beňová, Caterina Chinnici, Rachida Dati, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Frank Engel, Cornelia Ernst, Raymond Finch, Ana Gomes, Nathalie Griesbeck, Sylvie Guillaume, Jussi Halla-aho, Monika Hohlmeier, Filiz Hyusmenova, Sophia in ‘t Veld, Eva Joly, Barbara Kudrycka, Cécile Kashetu Kyenge, Juan Fernando López Aguilar, Roberta Metsola, Claude Moraes, Péter Niedermüller, Soraya Post, Judith Sargentini, Birgit Sippel, Branislav Škripek, Sergei Stanishev, Helga Stevens, Traian Ungureanu, Bodil Valero, Marie-Christine Vergiat, Udo Voigt, Josef Weidenholzer, Kristina Winberg, Auke Zijlstra

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Andrea Bocskor, Pál Csáky, Dennis de Jong, Gérard Deprez, Andrejs Mamikins, Nuno Melo, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Christine Revault d’Allonnes Bonnefoy, Elissavet Vozemberg-Vrionidi

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Salvatore Cicu, André Elissen, Krzysztof Hetman, Elisabeth Köstinger

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

32

+

ALDE

Gérard Deprez, Nathalie Griesbeck, Filiz Hyusmenova, Sophia in ‘t Veld, Maite Pagazaurtundúa Ruiz

ECR

Jussi Halla-aho, Helga Stevens, Branislav Škripek

GUE/NGL

Martina Anderson, Cornelia Ernst, Dennis de Jong, Marie-Christine Vergiat

NI

Udo Voigt

PPE

Elisabeth Köstinger

S&D

Monika Beňová, Caterina Chinnici, Ana Gomes, Sylvie Guillaume, Cécile Kashetu Kyenge, Juan Fernando López Aguilar, Andrejs Mamikins, Claude Moraes, Péter Niedermüller, Soraya Post, Christine Revault D’Allonnes Bonnefoy, Birgit Sippel, Sergei Stanishev, Josef Weidenholzer

Verts/ALE

Jan Philipp Albrecht, Eva Joly, Judith Sargentini, Bodil Valero

5

-

EFDD

Raymond Finch

ENF

André Elissen, Auke Zijlstra

PPE

Frank Engel, Traian Ungureanu

12

0

EFDD

Kristina Winberg

PPE

Andrea Bocskor, Salvatore Cicu, Pál Csáky, Rachida Dati, Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Krzysztof Hetman, Monika Hohlmeier, Barbara Kudrycka, Nuno Melo, Roberta Metsola, Elissavet Vozemberg-Vrionidi

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


Konstitucinių reikalų komiteto NUOMONĖ  (11.9.2017)

pateikta Teisės reikalų komitetui

dėl teisėtų informatorių, veikiančių viešojo intereso labui, kai atskleidžia konfidencialią bendrovių ir viešojo sektoriaus institucijų informaciją, apsaugos priemonių

(2016/2224(INI))

Nuomonės referentas: Fabio Massimo Castaldo

PASIŪLYMAI

Konstitucinių reikalų komitetas ragina atsakingą Teisės reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi pagarba demokratijai, teisinės valstybės principams ir pagrindinėms teisėms yra pagrindinės vertybės, kuriomis grindžiama ES, kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2 straipsnyje ir ES pagrindinių teisių chartijoje, ir kadangi saviraiškos laisvė ir teisė į gera administravimą yra aiškiai užtikrinamos Chartijos atitinkamai 11 ir 41 straipsniais;

B.  kadangi nuo 2014 m. sausio 1 d. ES institucijos turi pradėti taikyti vidaus taisykles, kuriomis būtų apsaugoti informatoriai, kurie yra ES pareigūnai, pagal Tarnybos nuostatų 22a, 22b ir 22c straipsnius;

C.  kadangi informatoriai teikia labai svarbią paslaugą visai bendruomenei, atlieka labai svarbų ir vertingą vaidmenį užtikrinant demokratiją ir visuotinės svarbos interesą, iš esmės prisideda nagrinėjant tokias bylas kaip „Wikileaks“, „LuxLeaks“, „SwissLeaks“ ir Panamos dokumentų atskleidimas, ir yra pagrindinis informacijos šaltinis kovojant su nusikalstamumu, korupcija ir kitais pažeidimais viešajame ir privačiajame sektoriuose, kaip ne kartą pripažino Parlamentas ir tarptautinės organizacijos, pavyzdžiui, Europos Taryba, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir JT; kadangi visos šios organizacijos išreiškė pageidavimą apsaugoti informatorius; kadangi informatoriams suteikus veiksmingą apsaugą vidaus rinka taps veiksmingesnė, bus sustiprintas piliečių pasitikėjimas ES ir ryžtingai prisidedama prie viešųjų ir privačiųjų institucijų viešosios atskaitomybės ir sąžiningumo kultūros;

D.  kadangi šiuo metu informatoriai dėl informacijos atskleidimo labai dažnai patiria neigiamas pasekmes ir atsakomuosius veiksmus, kartu su šeima patiria socialinę atskirtį ir stigmatizavimą bei dažnai praranda savo darbus; kadangi, remiantis EBPO duomenimis, daugiau kaip vienas trečdalis organizacijų, kuriose veikia pranešimo mechanizmas, neturi raštu nustatytos pranešėjų apsaugos nuo represijų politikos, arba apie ją nežino; kadangi daugelyje jurisdikcijų, o ypač privačiajame sektoriuje, darbuotojai turi laikytis konfidencialumo įpareigojimo tam tikros informacijos atžvilgiu, o tai reiškia, kad informatoriams už pranešimus už organizacijos ribų gali būti skiriamos drausminės nuobaudos;

E.  kadangi ES informatorių apsauga šiuo metu yra visiškai nepakankama, susiskaidžiusi sektoriais ir skiriasi tarp valstybių narių, o kai kuriais atvejais jos visiškai nėra, ir tai turi neigiamą poveikį ES politikai ir Sąjungos finansiniams interesams ir kitoms sritims; kadangi į ES teisę, kurioje nustatytos konkrečios taisyklės, susijusios su nacionaliniu saugumu, kova su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu, jau įtrauktos tam tikros nuostatos, kuriomis informatoriai saugomi nuo represijų, bet joje dar nenumatyti horizontalieji teisės aktai, taikytini visoms viešojo ir privačiojo sektoriaus įstaigoms, o tai reiškia, kad ji dažnai būna neveiksminga ir dėl to atsiranda diskriminacija bei spragos; kadangi dauguma ES valstybių narių yra ratifikavusios JT konvenciją prieš korupciją, kuri įpareigoja užtikrinti tinkamą ir efektyvią informatorių apsaugą;

F.  kadangi informatorių apsauga turėtų būti užtikrinama pagal įstatymą ir sustiprinta visoje ES, tačiau tik tuomet, jei jų veiksmų tikslas – apsaugoti viešąjį interesą geranoriškai imantis veiksmų pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką;

G.  kadangi Europos ombudsmeno tarnyba turi aiškius įgaliojimus tirti ES piliečių skundus dėl netinkamo ES institucijų administravimo, tačiau pati neatlieka jokio vaidmens, susijusio su informatorių apsauga;

1.  pažymi, jog vos kelios valstybės narės yra įdiegusios pakankamai pažangias informatorių apsaugos sistemas; ragina tas valstybes nares, kurios savo nacionaliniuose teisės aktuose dar nėra nustačiusios informatorių apsaugos principų, kuo greičiau tai padaryti;

2.  pažymi, kad ir informatoriams, ir susijusiai viešajai įstaigai ar institucijai turėtų būti užtikrinama teisinė teisių, įtvirtintų ES pagrindinių teisių chartijoje ir nacionalinės teisės nuostatose, apsauga;

3.  mano, kad atsižvelgiant į pagrindinį informatorių vaidmenį užtikrinant viešąjį interesą, svarbu, kad būtų tinkamai apsaugoma asmenų, kurie atskleidžia informaciją (slaptą arba ne) apie tariamus pažeidimus ar grėsmę viešajam interesui, fizinė ir psichologinė neliečiamybė, pragyvenimas ir karjera, apsaugant juos nuo atsakomųjų veiksmų, įskaitant administracinį, civilinį ir baudžiamąjį procesą, bei prireikus suteikiant jiems galimybę pasinaudoti teismine ir psichologine pagalba; pabrėžia, kad tais atvejais, kai informatorius yra atitinkamos organizacijos darbuotojas arba gali patirti žalą dėl šalies, apie kurią pranešta, veiksmų, šios apsaugos priemonės turi būti griežtesnės, nes informatoriai gali atsidurti silpnesnėje ir sudėtingoje padėtyje ir tam gali prireikti papildomų finansinių ir teisinių priemonių; mano, kad prievolę įrodyti reikia perkelti kitai pusei, kad būtent darbdavys privalėtų įrodyti, jog bet koks pakeitimas ar atsakomieji veiksmai yra nesusiję su informacijos atskleidimu, kuriam taikoma apsauga;

4.  ragina Komisiją ir valstybes nares suteikti informatoriams aukščiausio lygmens konfidencialumą, be kita ko, skaitmeninėje aplinkoje, ir suteikti jiems galimybę naudotis standartine procedūra, kartu užtikrinant jų teisę apie pažeidimus pranešti tiesiogiai naudojant išorės kanalus sunkių pažeidimų atvejais arba tais atvejais, kai vidaus kanalai yra neveiksmingi ar duotų priešingų rezultatų;

5.  ragina Komisiją išnagrinėti geriausią praktiką informatorių apsaugos srityje pasauliniu mastu ir, remiantis šia analize bei taikant holistinį požiūrį, greitai, remiantis subsidiarumo principu, priimti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl bendros reguliavimo sistemos, kuri užtikrintų aukšto lygio apsaugą horizontaliu lygmeniu, kuri būtų taikoma ir viešajam, ir privačiajam sektoriui, ir užtikrinti, kad valstybės narės galėtų priimti teisės aktus, kuriais būtų užtikrinama didesnė apsauga; pakartoja savo raginimą pateikti horizontalius pasiūlymus iki 2017 m. pabaigos; ragina Komisiją apsvarstyti informatorių apsaugos modelį kurį taikant viešosioms institucijoms nebūtų leidžiama bandyti atskleisti informatorių tapatybę;

6.  primena, kad Sutartys sukuria kelis teisinius pagrindus, kuriuos reikėtų išnagrinėti, kad Sąjunga galėtų veikti šioje srityje, pavyzdžiui, SESV 114 straipsnis dėl valstybių narių nacionalinės teisės aktų, susijusių su vidaus rinkos veikimu, ir 153 straipsnio 2 dalies b punktas dėl darbo sąlygų apsaugos, siekiant priimti išsamią horizontaliąją direktyvą dėl suderintų būtiniausių informatorių apsaugos sąlygų;

7.  pabrėžia, kad bendra reguliavimo sistema turėtų apimti plačią ir aiškią teisinę informatoriaus apibrėžtį, kuri apimtų plačią darbo santykių aprėptį ir informacijos apie pažeidimą ar neteisėtą veiksmą arba veiksmą, kuris kenkia viešajam interesui, atskleidimą, ir kad joje taip pat turėtų būti nurodytos priemonės, skirtos užtikrinti apsaugą nuo nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo ir atsakomųjų veiksmų ir skatinti, kad informatoriai padėtų atskleisti netinkamą elgesį; pabrėžia, kad tokia apsauga neturėtų būti teikiama tiems asmenims, kurie veikia prieš visuotinės svarbos interesą, pavyzdžiui, pateikia informaciją siekdami išimtinės asmeninės naudos, šnipinėdami, vykdydami užmaskuotas operacijas, hibridinį karą, užsiimdami kurstymu ar vykdydami bet kokių formų organizuotą nusikalstamą veiką; tačiau pažymi, kad ši apsauga taip pat turi būti užtikrinta dėl tokių inkriminuojamų pažeidimų kaltinamam asmeniui, nesvarbu, ar tai būtų privačiajame ar viešajame sektoriuje, įskaitant, pavyzdžiui, procesinių teisių apsaugą nuo šmeižto ir įžeidimo; pabrėžia, kad informatorių pranešimai turėtų būti išnagrinėjami greitai ir rimtai ir kad ir informatorius, ir bet kuris su konkrečiu informacijos atskleidimo atveju susijęs asmuo vykstant tyrimui turėtų turėti galimybę pateikti papildomus argumentus ir įrodymus;

8.  primena, kad kol kas ir Sąjungos institucijos, ir valstybės narės turėtų tinkamai taikyti galiojančius ES teisės aktus ir juos aiškinti taip, kad viešojo intereso labui veikiantiems informatoriams būtų suteikta kuo didesnė apsauga; pabrėžia, kad informatorių apsauga jau anksčiau buvo pripažinta svarbiu veiksmingo ES teisės aktų taikymo užtikrinimo mechanizmu; todėl ragina valstybes nares susilaikyti ir nekriminalizuoti informatorių, kurie atskleidžia informaciją viešojo intereso labui, veiksmų;

9.  ragina visas ES institucijas ir įstaigas parodyti pavyzdį ir visapusiškai ir veiksmingai vykdyti tolesnę veiklą, susijusią su ombudsmeno 2014 m. liepos 24 d. iniciatyva, pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 22 straipsnį, kuriame numatomos vidaus informatorių, veikiančių viešojo intereso labui, apsaugos priemonės;

10.  ragina valstybes nares nustatyti skaidrius ir aiškius informacijos atskleidimo kanalus parengiant aiškius ir saugius pranešimo protokolus, užtikrinančius konfidencialumą, ir įsteigti nepriklausomas nacionalines institucijas, kurios būtų atsakingos už informatorių, veikiančių viešojo intereso labui, apsaugą bei išnagrinėti galimybes skirti joms specialų jų išlaikymui skirtą finansavimą; mano, kad įsteigta nepriklausoma institucija padėtų valstybėms narėms koordinuoti savo veiksmus ir būtų ypač naudinga valdant tarpvalstybinius atvejus;

11.  ragina valstybes nares ir ES institucijas skatinti pripažinimo, kad informatoriai atlieka svarbų vaidmenį visuomenėje, kultūrą, be kita ko, pasitelkiant informuotumo didinimo kampanijas; ragina Komisiją parengti išsamų planą šiuo klausimu; mano, kad būtina remti etikos kultūrą viešajame sektoriuje ir darbo vietose siekiant pabrėžti darbuotojų informuotumo apie esamas teisines sistemas, susijusias su informatoriais, didinimo, bendradarbiaujant su profesinių sąjungų organizacijomis, svarbą;

12.  ragina Komisiją vykdyti viešas konsultacijas, siekiant sužinoti suinteresuotųjų subjektų nuomonę apie pranešimo mechanizmus ir išnagrinėti galimus nacionalinio lygmens procedūrų trūkumus; laikosi nuomonės, kad viešų konsultacijų rezultatai bus vertinga medžiaga Komisijai dėl galimo pasiūlymo dėl informatorių apsaugos ateityje. 

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

11.9.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

15

0

7

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Mercedes Bresso, Fabio Massimo Castaldo, Esteban González Pons, Danuta Maria Hübner, Diane James, Ramón Jáuregui Atondo, Alain Lamassoure, Jo Leinen, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Markus Pieper, Paulo Rangel, Helmut Scholz, György Schöpflin, Pedro Silva Pereira, Barbara Spinelli, Kazimierz Michał Ujazdowski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Martina Anderson, Max Andersson, Gerolf Annemans, Sven Giegold, Jérôme Lavrilleux, Mairead McGuinness, Jasenko Selimovic, Rainer Wieland

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

15

+

ALDE

Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Jasenko Selimovic

ECR

Kazimierz Michał Ujazdowski

EFDD

Fabio Massimo Castaldo

GUE/NGL

Helmut Scholz, Barbara Spinelli

NI

Diane James

PPE

Alain Lamassoure, Paulo Rangel, Rainer Wieland

S&D

Mercedes Bresso, Ramón Jáuregui Atondo, Pedro Silva Pereira

VERTS/ALE

Max Andersson, Sven Giegold

0

-

 

 

7

0

ENF

Gerolf Annemans

PPE

Esteban González Pons, Danuta Maria Hübner, Jérôme Lavrilleux, Markus Pieper, György Schöpflin

S&D

Jo Leinen

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

2.10.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

17

1

5

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Max Andersson, Joëlle Bergeron, Marie-Christine Boutonnet, Jean-Marie Cavada, Rosa Estaràs Ferragut, Laura Ferrara, Mary Honeyball, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Gilles Lebreton, Jiří Maštálka, Emil Radev, Julia Reda, Evelyn Regner, Pavel Svoboda, József Szájer, Axel Voss, Tadeusz Zwiefka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Pascal Durand, Angel Dzhambazki, Jens Rohde, Virginie Rozière, Tiemo Wölken

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Kateřina Konečná, Jens Nilsson


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

17

+

ALDE

EFDD

ENF

GUE/NGL

PPE

S&D

VERTS/ALE

Jean-Marie Cavada, Jens Rohde

Joëlle Bergeron, Laura Ferrara

Marie-Christine Boutonnet, Gilles Lebreton

Katerina Konecná, Jiri Mastálka

Tadeusz Zwiefka

Mary Honeyball, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Jens Nilsson, Evelyn Regner, Virginie Rozière, Tiemo Wölken

Durand Pascal, Julia Reda

1

-

ECR

Angel Dzhambazki

5

0

PPE

Rosa Estaràs Ferragut, Emil Radev, Pavel Svoboda, József Szájer, Axel Voss

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Teisinė informacija - Privatumo politika