Procedūra : 2016/2242(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0296/2017

Pateikti tekstai :

A8-0296/2017

Debatai :

PV 23/10/2017 - 21
CRE 23/10/2017 - 21

Balsavimas :

PV 24/10/2017 - 5.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0390

PRANEŠIMAS     
PDF 733kWORD 80k
11.10.2017
PE 603.072v02-00 A8-0296/2017

dėl ES jaunimo garantijų iniciatyvų išlaidų kontrolės ir ekonominio veiksmingumo stebėsenos

(2016/2242(INI))

Biudžeto kontrolės komitetas

Pranešėjas: Derek Vaughan

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 Biudžeto komiteto NUOMONĖ
 Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ
 Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl ES jaunimo garantijų iniciatyvų išlaidų kontrolės ir ekonominio veiksmingumo stebėsenos

(2016/2242(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 145, 147, 165, 166 straipsnius ir 310 straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos rekomendaciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006(2), ir 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/779, kuriuo dėl papildomos pradinio išankstinio finansavimo, skiriamo pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą remiamoms veiksmų programoms, sumos iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1304/2013(3),

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 3/2015 „ES Jaunimo garantijų iniciatyva: žengti pirmieji žingsniai, bet iškyla rizika jos įgyvendinimui“, Nr. 17/2015 „Komisijos parama jaunimo veiksmų grupėms: ESF finansavimo fondo perorientavimas pavyko, tačiau nepakanka dėmesio rezultatams“ ir Nr. 5/2017 „Jaunimo nedarbas – ar kas pasikeitė įgyvendinus ES politikas?“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 4 d. Komisijos komunikatą „Jaunimo garantijų iniciatyva ir Jaunimo užimtumo iniciatyva – padėtis po trejų metų“ (COM(2016)0646) ir (SWD(2016)0324),

–  atsižvelgdamas į Komisijos Baltąją knygą dėl Europos ateities,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A8–0296/2017),

A.  kadangi jaunimo nedarbas buvo ir toliau išlieka didelė problema daugelyje valstybių narių – 2016 m. daugiau nei 4 mln. 15–24 metų amžiaus jaunuolių ES neturėjo darbo; kadangi padėtis visoje Sąjungoje labai skiriasi;

B.  kadangi kova su jaunimo nedarbu yra politinis prioritetas, kuriam pritarė Parlamentas, Komisija ir valstybės narės, ir ši kova padeda siekti Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo tikslų;

C.  kadangi aukštas jaunimo nedarbo lygis – 2016 m. Europos Sąjungoje 18,8 proc. – daro žalą visuomenei ir susijusiems asmenims, taip pat daro ilgalaikį neigiamą poveikį galimybėms įsidarbinti, pajamų stabilumui ir karjeros raidai; kadangi dėl ekonomikos krizės neproporcingai daug jaunų žmonių ir kai kuriose valstybėse narėse daugiau nei ketvirtadalis jaunuolių yra bedarbiai;

D.  kadangi siekiant išspręsti jaunimo nedarbo problemą vykdoma daug aktyvios užimtumo politikos, kurios rezultatai labai įvairūs;

E.  kadangi yra kita niekur nesimokančio ar profesiniame mokyme nedalyvaujančio bei nedirbančio jaunimo grupė (NEET jaunimas) – šios grupės dydis ir sudėtis įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi, toks jaunimas gali būti priskiriamas dviem kategorijoms: nedirbantis NEET jaunimas, pasirengęs pradėti dirbti ir aktyviai ieškantis darbo, ir neaktyvusis NEET jaunimas, t. y. nesimokantis, nedirbantis ir aktyviai darbo neieškantis jaunimas;

F.  kadangi ES vidutiniškai tik 41,9 proc. nesimokančių ir nedirbančių (NEET) jaunuolių naudojasi Jaunimo garantijų iniciatyva (JGI);

G.  kadangi 1997 m. pradėjus vykdyti Europos užimtumo strategiją, Komisija parėmė tam tikras priemones, kuriomis siekiama pagerinti jaunimo užimtumo ir švietimo perspektyvas(4), o prasidėjus krizei ES savo pastangas ypatingai sutelkė į JGI, kurią 2013 m. balandžio mėn. patvirtino Taryba, ir į Jaunimo užimtumo iniciatyvą (JUI), kuri buvo pradėta įgyvendinti 2013 m. pabaigoje;

H.    kadangi JGI ir JUI jau pasiteisino kaip veiksmingiausios ir matomiausios Europos Sąjungos lygmens priemonės, kuriomis siekiama kovoti su jaunimo nedarbu;

I.  kadangi JGI ir JUI labai padėjo sumažinti jaunimo nedarbo lygį Europos Sąjungoje skatinant švietimą ir jaunimo paklausą darbo rinkoje ir remiant darbo vietų kūrimo priemones; kadangi netoleruotinai daug jaunimo (17,2 proc.) 28-iose ES valstybėse narėse vis dar neturi darbo(5);

J.  kadangi pagal JGI valstybių narių reikalaujama užtikrinti, kad visi jauni žmonės iki 25 metų amžiaus (kai kuriose valstybėse narėse – iki 30 metų amžiaus) gautų kokybišką darbo, tęstinio mokymosi ar praktikos pasiūlymą per keturis mėnesius nuo tos dienos, kai tapo bedarbiais arba baigė mokytis formaliojo švietimo įstaigoje;

K.  kadangi išorės veiksniai, pavyzdžiui, konkreti ekonominė padėtis arba savitas kiekvieno regiono gamybos modelis, daro įtaką nustatytų JGI tikslų siekimui;

L.  kadangi JUI – tai iniciatyva, pagal kurią siekiama padėti NEET jaunuoliams, ilgą laiką nedirbantiems ir kaip darbo ieškantys neužregistruotiems jaunuoliams, gyvenantiems regionuose, kuriuose jaunimo nedarbas 2012 m. buvo aukštesnis kaip 25 proc.;

M.  kadangi bendras patvirtintas JUI biudžetas 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu yra 6,4 mlrd. EUR, kuriuos sudaro 3,2 mlrd. EUR pagal naują specialią ES biudžeto eilutę ir kuriuos papildo ne mažiau kaip 3,2 mlrd. EUR nacionalinių asignavimų iš dabartinio Europos socialinio fondo (ESF); kadangi tai bus papildyta dar 1 mlrd. EUR, skirtų specialiam JUI biudžeto asignavimui 2017–2020 m. laikotarpiu, ir skirtas 1 mlrd. EUR iš ESF, siekiant skatinti jaunimo užimtumą labiausiai nedarbo paveiktuose regionuose; kadangi 500 mln. EUR šios papildomos sumos bus įtrauktos į 2017 m. pagal Taisomojo biudžeto projektą Nr. 3/2017; kadangi galutiniai programos asignavimai bus nustatyti vykdant būsimas metines biudžeto sudarymo procedūras;

N.  kadangi apskaičiuota, kad norint įgyvendinti JGI Europoje reikalingos 50,4 mlrd. EUR per metus siekiančios investicijos(6), ir ši suma yra gerokai mažesnė negu metiniai ekonominiai nuostoliai, patiriami dėl jaunimo pasitraukimo iš darbo rinkos Europoje, kurie gali siekti ne mažiau nei 153 mlrd. EUR(7);

O.  kadangi 2015 m., siekiant pagreitinti JUI veiksmų įgyvendinimą, buvo priimtas sprendimas 1 mlrd. EUR padidinti išteklius, skirtus iniciatyvai iš anksto finansuoti, ir tai reikalavimus atitinkančioms valstybėms narėms sudarė padidėjimą nuo pradžioje numatytų 1–1,5 proc. iki 30 proc.;

P.  kadangi visi iš pradžių numatyti asignavimai JUI suteikti pradiniame etape 2014–2015 m. ir naujų asignavimų šiuo tikslu 2016 m. biudžete nenumatyta; kadangi dėl JUI finansavimo tęstinumo trūkumo sumažėjo šios programos sėkmė;

Q.  kadangi dabartinis finansavimas, gaunamas tiek iš ES biudžeto, tiek iš valstybių narių, yra nepakankamas, kad būtų galima patenkinti susijusius poreikius;

R.  kadangi pagal JGI ir JUI vykdomi skirtingi veiksmai – JGI siekiama skatinti struktūrines reformas švietimo srityje ir įgyvendinamos trumpalaikės priemonės kovojant su jaunimo nedarbu, o JUI yra finansavimo priemonė; kadangi JGI yra finansuojama iš ESF, nacionalinių biudžetų ir JUI, o pagal JUI galima finansuoti tiesioginį darbo, pameistrystės, praktikos ar tęstinio mokymosi suteikimą JUI tikslinei grupei reikalavimus atitinkančiuose regionuose; kadangi JGI taikoma visoms 28-ioms valstybėms narėms, tačiau tik 20 valstybių narių atitinka reikalavimus, kad gautų paramą pagal JUI; be to, kadangi veiksmų pagal JUI trukmė yra nenumatyta, o vykdant JGI iniciatyvą reikalaujama, kad pasiūlymas būtų pateiktas per keturis mėnesius;

S.  kadangi kiekybiniu požiūriu JGI įvairiose šalyse naudojamasi netolygiai ir skirtingai;

T.  kadangi įgyvendinant JGI iki šiol nepasiekta vienodų rezultatų ir tam tikrais atvejais buvo sunku nustatyti ir įvertinti jos indėlį;

U.  kadangi esama didelių skirtumų tarp Europos regionų; kadangi kai kuriais atvejais teritorijos, kuriose nedarbo lygis yra didelis, nebus laikomos regionu, atitinkančiu reikalavimus gauti ES finansavimą NUTS lygiu;

V.  kadangi pagal JGI numatytų integracijos paslaugų įgyvendinimas dažnai yra tik dalinis, pernelyg siauras reikalavimus atitinkančių dalyvių požiūriu, priklauso nuo valstybinių užimtumo tarnybų turimų pajėgumų ir veiksmingumo ir nuo Europos lygmeniu nustatytų procedūrų spartumo; kadangi valstybės narės turėtų toliau dėti pastangas siekdamos stiprinti ir reformuoti savo valstybines užimtumo tarnybas;

W.  kadangi verta pažymėti, jog visų pirma valstybėse narėse, kurios jau nuo 2007 m. daug stipriau kenčia nuo ekonominių, finansinių ir socialinių krizių poveikio, JUI galėtų tekti svarbus vaidmuo; kadangi reikėtų pabrėžti, kad būtina sustiprinti šią programą ir toliau ES ir nacionaliniu lygmenimis plėtoti papildomas priemones, kurios padėtų skatinti integraciją ir sanglaudą, taip pat tuo pat metu didinti lyčių lygybę ir užtikrinti galimybę pasinaudoti mokymo programomis, inicijuotomis siekiant spręsti naujus technologinius uždavinius;

X.  kadangi JGI, kaip investicija į jaunimą, yra biudžeto sudarymo atsižvelgiant į rezultatus pavyzdys;

Y.  kadangi Baltojoje knygoje dėl Europos ateities pripažįstama, kad iš tiesų „ES pajėgumas imtis veiksmų ne visuomet pateisina lūkesčius“(8);

Z.  kadangi ES turėtų tobulinti tikslinei grupei skirtą savo socialinės politikos priemonių rinkodarą ir reklamą, siekdama užtikrinti, kad jos veiksmai būtų geriau matomi ES gyventojams;

AA.  kadangi Europos Audito Rūmų atliktas auditas buvo per ankstyvas, nes tiriamasis laikotarpis pernelyg artimas momentui, kai buvo pradėtos taikyti nacionalinės garantijų sistemos, ir šis tyrimas buvo atliktas tik kai kuriose valstybėse narėse; kadangi šiuo tikslu būtų buvę naudingiau atlikti pradinį minėtųjų sistemų įgyvendinimo vertinimą ir vėliau atlikti auditą;

Bendrosios pastabos

1.  pažymi, kad per ketverius JGI įgyvendinimo metus, t. y. 2013–2017 m., jaunimo nedarbas ES sumažėjo daugiau kaip 7 procentiniais punktais – nuo 23,8 proc. 2013 m. balandžio mėn. iki 16,6 proc. 2017 m. balandžio mėn., o tai reiškia, kad įsidarbino beveik 2 milijonai jaunuolių; pažymi, kad nuo tada, kai pradėtos įgyvendinti JGI programos, daugiau kaip 14 milijonų jaunuolių dalyvavo kurioje nors JGI programoje; apgailestauja, jog daugeliu atvejų pernelyg didelę dalį šio sumažėjimo lėmė tai, kad daug jaunuolių buvo priversti ieškotis darbo už ES ribų, o šis jaunimo praradimas skaudžiai atsilieps ateityje; be to, apgailestauja, kad 2016 m. viduryje 4,2 mln. jaunų žmonių, jaunesnių kaip 25 metų amžiaus, ES vis dar buvo bedarbiai (18,8 proc. šiai grupei priklausančių gyventojų); ragina valstybes nares pasinaudoti ES teikiama parama siekiant spręsti šią ilgalaikę problemą; ragina ES ir valstybes nares įgyvendinti strategijas, kurios atitinka kiekvienos valstybės narės darbo rinkos reikalavimus ir poreikius, siekiant užtikrinti aukštos kokybės mokymo galimybes ir ilgalaikį užimtumą;

2.  pabrėžia, kad JGI atlieka svarbų vaidmenį remiant priemones, kurias taikant neturinčiam darbo jaunimui suteikiami gebėjimai, patirtis ir žinios, kurių reikia siekiant ilgalaikio užimtumo ir imtis verslo, ir taip pat suteikiama galimybė spręsti gebėjimų pasiūlos ir paklausos neatitikties problemą;

3.  atkreipia dėmesį į švietimo ir profesinio orientavimo vaidmens svarbą suteikiant jaunimui darbo etikos įgūdžių ir gebėjimų, kurių reikia darbo rinkai; vis dėlto pažymi, kad švietimas turėtų ne tik suteikti įgūdžių ir gebėjimų, kurių reikia darbo rinkos poreikiams patenkinti, bet ir prisidėti prie jaunuolių asmeninio tobulėjimo ir augimo siekiant, kad jie taptų iniciatyvūs ir atsakingi piliečiai; todėl atkreipia dėmesį į pilietinio švietimo poreikį visoje švietimo sistemoje, įskaitant formaliojo ir neformaliojo švietimo metodus;

4.  pažymi, kad kuo jaunesni jaunuoliai ir kuo žemesnis jų išsilavinimas, tuo aukštesnis jų nedarbo lygis, ir ši tendencija dar labiau sustiprėjo prasidėjus krizei, kuri taip pat padarė poveikį vyresniems kaip 25 metų amžiaus kvalifikacijos neturintiems jauniems suaugusiems, kurie sudaro grupę, galinčią atsidurti didelio ekonominio nepritekliaus padėtyje, jei nebus investuojama į jų mokymą;

5.  pažymi, kad, nepaisant padarytos pažangos, galimybės labiausiai pažeidžiamiems nedirbantiems jauniems asmenims naudotis valstybinių užimtumo tarnybų paslaugomis vis dar nepakankamos ir kad mažiausiai tikėtina, jog šios grupės jaunuoliai, kartu su jaunais absolventais, registruosis kaip ieškantys darbo;

6.  yra labai susirūpinęs tuo, kad NEET jaunimas daugeliu atvejų ne dėl savo kaltės yra atitrūkęs nuo švietimo sistemos ir darbo rinkos; supranta, kad šios grupės gyventojus sunkiausia pasiekti pagal esamas veiklos programas, pagal kurias įgyvendinamos kovos su jaunimo nedarbu finansavimo programos, kurių pernelyg didelė dalis neužtikrina tinkamo ir tvaraus darbo užmokesčio ar tinkamų darbo sąlygų; mano, kad 2017–2020 m. laikotarpiu ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas šiai gyventojų grupei, siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendinti pagrindiniai JGI tikslai;

7.  nurodo, kad siekiant užtikrinti pagal JGI remiamų priemonių ilgalaikį poveikį, jas taikant taip pat turi būti įveikti struktūriniai sunkumai, su kuriais susiduria NEET jaunimas; visgi yra susirūpinęs tuo, kad JGI programomis dar nesinaudoja visi mokyklą palikę ar bedarbiais tapę jaunuoliai; ragina valstybes nares prisiimti tikslinius finansinius įsipareigojimus nacionaliniuose biudžetuose siekiant spręsti šias struktūrines problemas; todėl skatina JGI programose dalyvauti regionus, kurie neatitinka sąlygų gauti bendrą ES finansavimą;

8.  pabrėžia, kad siekiant NEET jaunimo integracijos reikės didinti turimų išteklių veiksmingumą ir padidinti pačius išteklius, taip pat reikės didesnio valstybių narių įsitraukimo ir susitelkimo;

9.  ragina įvairinti finansavimo šaltinius, įtraukiant vietos, regionų ir nacionalinio lygmens veikėjus, siekiant pasiekti visą jaunimą; taip pat pažymi, kad vietos ir regionų valdžios institucijos jau dabar yra labai aktyvios ir jų vykdoma jaunimo veikla turėtų būti remiama integruojant skirtingas politikos kryptis;

10.  pabrėžia, kad nuo 2012 m. JGI padėjo spręsti jaunimo nedarbo problemą, tačiau jaunimo nedarbo lygis ir toliau yra nepriimtinai aukštas; todėl palankiai vertina susitarimą, kurį pasiekė teisėkūros institucijos, kad JUI būtų pratęsta iki 2020 m.; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad jaunimo nedarbo problema gali išlikti ir todėl į ją reikėtų atsižvelgti kitoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP) siekiant užtikrinti tęstinumą ir išlaidų veiksmingumą;

11.  pabrėžia, kad JUI siekiama ne tik skatinti kurti darbo vietas jaunimui, bet ir padėti valstybėms narėms parengti tinkamas sistemas, kuriomis būtų siekiama nustatyti jaunų žmonių poreikius ir atitinkamą paramą šiems poreikiams patenkinti; todėl pabrėžia, kad JGI ir JUI veiksmingumą ateityje reikėtų vertinti atsižvelgiant į pasiekimus kuriant valstybių narių paramos jauniems žmonėms sistemas ar jas gerinant;

12.  primena, kad ES skiria finansinę paramą JGI per ESF ir JUI, ir ši parama papildo nacionalinius įnašus; remia programavimo darbą, atliekamą pagal Sąjungos bendrą strateginę programą vykdant savitarpio mokymosi, tinklų kūrimo veiklą ir teikiant techninę pagalbą;

13.  palankiai vertina tai, kad JUI finansavimas buvo sutelktas pradiniame etape 2014 ir 2015 m. ir kad pradinis išankstinis finansavimas buvo padidintas, siekiant užtikrinti galimybę greitai mobilizuoti išteklius;

14.  palankiai vertina tai, kad JUI priemonėmis suteikta parama daugiau kaip 1,4 mln. jaunuolių, o valstybėms narėms padėta konsoliduoti veiksmus už daugiau kaip 4 mlrd. EUR;

15.  primena, kad JUI sėkmė yra susijusi su geru ekonomikos valdymu valstybėse narėse, nes be palankios verslo aplinkos, kurioje skatinamos mažosios ir vidutinės įmonės, ir be švietimo ir mokslo sistemos, pritaikytos prie ekonomikos poreikių, negali būti kuriamos darbo vietos arba rastas ilgalaikis didelio masto jaunimo nedarbo problemos sprendimas;

16.  atkreipia dėmesį į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą dėl JGI ir JUI poveikio jaunimo užimtumui ir pažymi, kad praėjus trejiems metams nuo Tarybos rekomendacijos priėmimo JGI dar neatitiko lūkesčių; atkreipia dėmesį į Europos Audito Rūmų pastabą, kad neįmanoma padėti visiems NEET jaunuoliams naudojantis tik ES biudžeto ištekliais; pažymi, kad dabartinė padėtis neatitinka lūkesčių, numatytų pradėjus įgyvendinti JGI, t. y., jog bus užtikrinta, kad per keturis mėnesius visi NEET jaunuoliai gautų kokybišką mokymosi ar darbo pasiūlymą;

17.  primena apie iššūkius, susijusius su NEET jaunuolių pritraukimu į darbo rinką, ir dėl to atsiveriančias galimybes; rekomenduoja Komisijai, valstybėms narėms ir nacionalinėms valstybinėms užimtumo tarnyboms dėti papildomų pastangų siekiant į JGI programas įtraukti daugiau neaktyvaus jaunimo ir išlaikyti juos darbo rinkoje po to, kai nustos galioti atitinkamos paramos priemonės;

18.  pažymi, kad JUI tikslas – remti jaunesnius nei 25 metų amžiaus NEET jaunuolius, kurie paprastai negauna jokios užimtumo ar švietimo paramos; apgailestauja dėl to, kad patvirtinus JUI daromas poveikis ESF įsipareigojimų skyrimui kitoms programoms, ir pabrėžia, kad konkrečiai JUI skirto asignavimo lėšos turėtų būti papildytos bent jau tokia pačia ESF lėšų suma;

19.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad pagal JUI ir (arba) ESF suteikiamos lėšos nepakeistų valstybių narių viešųjų išlaidų pagal Bendrųjų nuostatų reglamento (Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013) 95 straipsnį ir 87 konstatuojamąją dalį, laikantis papildomumo principo; pabrėžia, kad tokios programos, kaip JGI, negali pakeisti pačių valstybių narių veiksmų kovojant su jaunimo nedarbu ir tvarios integracijos į darbo rinką;

20.  pabrėžia, kad norint pasiekti visus NEET jaunuolius svarbu stiprinti bendradarbiavimą (be kita ko, regioniniu ir vietos lygmenimis) tarp visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, pvz., viešųjų ir tam tikrais atvejais privačiųjų užimtumo tarnybų, švietimo ir mokymo įstaigų, darbdavių, jaunimo organizacijų ir su jaunimu dirbančių NVO; ragina rengiant, įgyvendinant ir vertinant JGI labiau integruoti suinteresuotuosius subjektus, vadovaujantis partnerystės principu; ragina stiprinti švietimo įstaigų ir verslininkų bendradarbiavimą siekiant spręsti gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikties problemą; pakartoja mintį, kad partneryste grindžiamo požiūrio tikslas – geriau pasiekti tikslinę populiaciją ir užtikrinti kokybiškų pasiūlymų teikimą;

21.  primena, kad, remiantis Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) duomenimis, 28-iose ES valstybėse narėse kasmet reikia maždaug 45 mlrd. EUR tam, kad būtų galima veiksmingai įgyvendinti JGI; mano, kad šios lėšos turėtų būti laikomos investicija, atsižvelgiant į tai, kad, jei jos bus veiksmingai panaudotos, gerokai sumažės išlaidos, susijusios su jaunimo užimtumu;

22.  ragina Komisiją nustatyti, kokį nacionalinį įnašą kiekviena valstybė narė turi skirti JUI, kad būtų galima veiksmingai įgyvendinti JGI, atsižvelgiant į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) vertinimą;

23.  atkreipia dėmesį į JUI įgyvendinimo vėlavimą dėl pavėluoto atitinkamų vadovaujančiųjų institucijų paskyrimo ir mano, kad tai yra JUI teisinio pagrindo trūkumas, dėl kurio buvo pakenkta pradiniam skubaus įgyvendinimo siekiui panaudojant finansavimą laikotarpio pradžioje;

24.  mano, kad reikia sudaryti geresnes sąlygas ir galimybes gauti ir įvairinti ir finansavimą, dėmesį sutelkti į veiksmingą lėšų panaudojimą ir tuo pat metu toliau įgyvendinti politikos ir tarnybų reformas;

25.  pabrėžia, kad priemones reikia pritaikyti prie vietos aplinkybių siekiant padidinti jų poveikį, pvz., užtikrinant aktyvesnį vietos darbdavių, vietos mokymo įstaigų ir vietos valdžios institucijų dalyvavimą; ragina įvairinti finansavimo šaltinius, įtraukiant vietos, regionų ir nacionalinio lygmenų veikėjus, kad būtų galima pasiekti visą NEET jaunimą;

26.  primena, kad, remiantis dabartine DFP, JUI turėtų būti finansuojama panaudojant naujus asignavimus, o ne perskirstant esamus biudžeto asignavimus; tikisi plataus užmojo politinio įsipareigojimo pagal kitą DFP;

27.  mano, jog norint, kad JGI tinkamai veiktų, taip pat privalo veiksmingai veikti vietos valstybinės užimtumo tarnybos;

28.  primygtinai ragina valstybėse narėse plėtoti valstybinių užimtumo tarnybų specifinę praktinę patirtį, kad būtų remiami žmonės, kurie negali susirasti darbo per keturis mėnesius nuo tos dienos, kai tapo bedarbiais arba baigė mokytis formaliojo švietimo įstaigoje; tikisi aktyvesnio verslo ir pramonės asociacijų dalyvavimo įgyvendinant programą;

29.  apgailestauja dėl to, kad didžioji dalis NEET jaunuolių ES vis dar neturi galimybės pasinaudoti jokia JGI programa, be kita ko, dėl to, kad jie paprastai neužregistruoti valstybinėse užimtumo tarnybose; ragina Tarybą apsvarstyti galimybę tęsti mokymosi mainus pasinaudojant esamu valstybinių užimtumo tarnybų tinklu, siekiant parengti geriausia praktika pagrįstas strategijas, kurios padėtų pasiekti ir remti NEET jaunimą;

30.  palankiai vertina Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 5/2017 ir ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Audito Rūmų rekomendacijas siekiant padidinti JGI programų aprėptį ir veiksmingumą;

31.  pabrėžia, kad turėtų būti remiamas vieno langelio principu veikiančių centrų kūrimas siekiant didinti teigiamą JGI poveikį ir šiuo tikslu užtikrinti, kad visas paslaugas ir konsultacijas jaunimas galėtų gauti vienoje vietoje;

32.  pažymi, kad trūksta šios priemonės matomumo ir todėl gali būti sunku pasiekti visą jaunimą; rekomenduoja padidinti galimybę finansuoti vietos kampanijas, organizuojamas kartu su visais vietos partneriais, įskaitant jaunimo organizacijas, ir remti platformų, skirtų jaunimo registravimuisi į sistemą, kūrimą; rekomenduoja, kad informacija, susijusi su JGI, būtų prieinama ir suprantama visiems;

33.  rekomenduoja valstybėms narėms užtikrinti, kad jų pasiūlymai būtų kokybiški; pažymi, pvz., jog pateikti pasiūlymai turėtų atitikti dalyvių profilius ir darbo vietų paklausą, kad būtų galima užtikrinti tvarią ir pagal galimybes ilgalaikę integraciją į darbo rinką;

34.  apgailestaudamas pažymi, kad dauguma valstybių narių dar nenustatė „kokybiško pasiūlymo“ apibrėžties; primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją, pasitelkus Europos Sąjungos Užimtumo komitetą (EMCO), naudoti esamus tinklus siekiant nustatyti bendrai suderintą šios koncepcijos apibūdinimą, atsižvelgiant į Europos stažuočių kokybės sistemą, bendrą Europos socialinių partnerių pareiškimą „Siekiant bendros pameistrystės vizijos“ ir Teisingumo Teismo praktiką dėl mažų garantijų darbo; be to, primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti, kad šios koncepcijos apibūdinimas būtų pagrįstas pasiūlymu, kuris atitinka dalyvių kvalifikacijos lygį, profilį, darbo rinkos poreikius, suteikia tokių darbo galimybių, kad būtų galima užsidirbti pajamų pragyvenimui, užtikrina socialinę apsaugą ir tobulinimosi perspektyvas ir galimybę tvariai ir tinkamai integruotis į darbo rinką; palankiai vertina Europos Audito Rūmų rekomendaciją, pateiktą Specialiojoje ataskaitoje Nr. 5/2017, kad reikia skirti daugiau dėmesio siekiant gerinti pasiūlymų kokybę;

35.  ragina Komisiją bendradarbiaujant su EMCO pasiūlyti JGI būsimų pasiūlymų kokybės kriterijų standartus; pabrėžia, kad reikia apibrėžti tokiems pasiūlymams skirtą kokybės sistemą kartu su kokybės standartais;

36.  pažymi, kad, norint pasiekti kokybiškų pasiūlymų ir nuolatinio darbo užtikrinimo visiems 24 metų amžiaus ir jaunesniems jaunuoliams tikslą, reikia skirti daug daugiau išteklių žmogiškuoju, techniniu ir finansiniu lygmenimis; palankiai vertina tai, kad kelios valstybės narės padidino maksimalų JGI paramos reikalavimus atitinkančio jaunimo amžių iki 30 metų;

37.  siūlo užtikrinti, jog jaunuoliai, kuriems taikoma JGI, ir toliau prisidėtų prie valstybėje narėje taikomų socialinės ir darbo apsaugos sistemų ir galėtų jomis pasinaudoti, kad taip būtų stiprinama bendra visų susijusių šalių, visų pirma jaunimo ir darbdavių, atsakomybė;

38.  pabrėžia, jog labiausiai tikėtina, kad pagal JGI remiamos priemonės bus efektyvesnės ir ekonomiškai veiksmingesnės, kai jaunimui bus padedama patekti į darbo rinką tokiu būdu, kad jiems būtų užtikrinamos tvaraus užimtumo galimybės ir darbo užmokesčio didėjimas;

39.  pabrėžia, kad NEET jaunimas – tai nevienalytė ir įvairi grupė ir kad priemonės yra efektyvesnės ir ekonomiškai veiksmingesnės, kai jomis siekiama spręsti nustatytus iššūkius; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad reikia sukurti visapusiškas strategijas su aiškiais tikslais, kuriais būtų siekiama pasiekti visų kategorijų NEET jaunimą; pabrėžia, kad būtina įvairioms jaunuolių grupėms teikti individualiai pritaikytus sprendimus atsižvelgiant į vietos ir regionų aplinkybes, pvz., užtikrinant glaudesnį vietinių darbdavių atstovų, vietinių mokymo paslaugų teikėjų ir vietos valdžios institucijų įtraukimą; ragina valstybes nares sudaryti kiekvienam kandidatui individualiai pritaikytas galimybes ir kartu suteikti nacionalinėms valstybinėms užimtumo tarnyboms lankstumo, kad jos galėtų lanksčiai prisitaikyti prie profilio nustatymo modelių;

40.  ragina valstybes nares parengti atitinkamas komunikacijos strategijas ir dėti daugiau pastangų siekiant atpažinti NEET jaunimą, visų pirma neveiklius NEET, kuriems netaikomos esamos sistemos, siekiant juos registruoti ir stebėti padėtį, kai jaunimas iš JGI programų pasitraukia tam tikrais laiko tarpais (praėjus 6, 12 ir 18 mėnesių), siekiant, kad būtų skatinamas tvarus integravimas į darbo rinką; pabrėžia, kad reikia užtikrinti prie poreikių priderintus sprendimus įvairioms jaunuolių grupėms ir kad neregistruoti jaunuoliai turi tapti pagrindine tiksline grupe; ragina valstybes nares užtikrinti, kad turimos ESF lėšos nepakeistų viešųjų išlaidų, ir atkreipia dėmesį į tai, kad pakankamas ekonomikos augimas yra išankstinė veiksmingos NEET jaunimo integracijos į darbo rinką sąlyga;

41.  ragina valstybes nares ir Komisiją įvertinti bet kokius trūkumus ir atlikti rinkos analizę prieš pradedant įgyvendinti sistemas, numatytas pagal JGI, kad būtų išvengta nenaudingų mokymo kursų ir stažuotojai nebūtų išnaudojami stažuotėse be apčiuopiamų rezultatų ateityje;

42.  ragina Komisiją ir Tarybą apsvarstyti galimybę imtis aktyvių veiklos keitimo iniciatyvų, pvz., profesinio orientavimo ir informacijos apie darbo rinką srityse, taip pat teikiant paramos paslaugas mokyklose ir profesinio orientavimo paslaugas universitetuose, siekiant palengvinti jaunuolių patekimą į darbo rinką ir suteikiant jiems veiklos keitimo bei karjeros valdymo gebėjimų;

43.  pažymi, kad trūksta šios priemonės matomumo ir todėl gali būti sunku pasiekti visą jaunimą; rekomenduoja imtis veiksmų ir padidinti galimybę finansuoti vietos kampanijas, organizuojamas su visais atitinkamais vietos partneriais, įskaitant jaunimo organizacijas, ir remti platformų, skirtų jaunimo registravimuisi siekiant pasinaudoti priemone, kūrimą; rekomenduoja, kad informacija, susijusi su JGI, būtų prieinama ir suprantama visiems;

44.  atkreipia dėmesį į nuolatinį iššūkį suderinti įgūdžius su darbo rinkos poreikiais; prašo Komisijos, pasitelkus EMCO, skatinti valstybių narių ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų valstybėse narėse keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais, siekiant spręsti šį klausimą;

45.  mano, kad su gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitiktimi susijusias problemas būtų galima išspręsti geriau nustatant asmenų gebėjimus ir ištaisant nacionalinių mokymo sistemų trūkumus; pabrėžia, kad didesnis jaunuolių judumas galėtų padėti tobulinti jų įgūdžius ir, kartu su kvalifikacijos pripažinimu, galėtų padėti sumažinti esamą geografinę gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitiktį; ragina valstybes nares šiuo atžvilgiu geriau naudotis EURES;

46.  pabrėžia, kad informacinių ir ryšių technologijų (IRT) gebėjimai galėtų suteikti didelį potencialą kuriant tvarias darbo vietas, ir todėl ragina valstybes nares į savo JGI įgyvendinimo planus įtraukti veiksmingas priemones IRT ir (arba) skaitmeniniams gebėjimams stiprinti;

47.  pažymi, kad, siekiant vengti išrankumo ir diskriminacinės atrankos, teikiant paslaugas skirtingoms jaunųjų gyventojų grupėms būtina vadovautis labiau įvairove grindžiamu ir prie poreikių pritaikytu požiūriu; ragina stiprinti ir specializuoti laisvesnę komunikaciją su įvairių kliūčių patiriančiu jaunimu ir labiausiai nuo darbo rinkos nutolusiais asmenimis; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu JGI veiksmingai derinti su kitomis politikos sritimis, pvz., kovos su diskriminacija politika, ir pagal JGI siūlyti daugiau intervencinių priemonių;

48.  mano, kad būsimose Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) veiksmų programose jaunimo nedarbo problemos sprendimui nuo pat pradžių turėtų būti skiriamas prioritetas;

Įgyvendinimas ir stebėsena

49.  pažymi, kad JGI įgyvendinimas yra stebimas pasitelkiant Europos semestrą, EMCO vertinimus ir EMCO šiuo tikslu parengtą rodiklių sistemą, bendradarbiaujant su Komisija; ragina Tarybą remti valstybes nares tobulinant duomenų teikimą;

50.  pažymi, jog dėl trūkstamos informacijos apie galimas priemonės įgyvendinimo valstybėje narėje išlaidas gali būti skiriamas nepakankamas finansavimas, kad tokia priemonė būtų įgyvendinta ir kad būtų pasiekti jos tikslai; ragina valstybes nares parengti JGI įgyvendinimo išlaidų apžvalgą, kaip rekomenduojama Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 5/2017;

51.  pabrėžia, kad siekiant sėkmingai įgyvendinti JGI programas svarbu skirti reikiamų lėšų ir įvertinti bendrą finansavimą, turint omenyje tai, kad įvertinti bendrą finansavimą gali trukdyti sunkumai, susiję su įvairių priemonių, kurių jaunimo srityje imamasi nacionaliniu lygmeniu, atskyrimu;

52.  ragina Komisiją suteikti tikslesnės informacijos apie JGI išlaidų veiksmingumą ir programos įgyvendinimo valstybėse narėse stebėjimą ir pateikti apie tai išsamų metinį pranešimą;

53.  pabrėžia, kad reikia veiksmingų mechanizmų, kuriuos taikant būtų galima aptarti ir išspręsti sunkumus, susijusius su JGI programų įgyvendinimu; pabrėžia, kad siekiant visiškai įgyvendinti JGI reikia nustatyti griežtus, bet realistiškus ir pasiekiamus valstybių narių politinius ir finansinius įsipareigojimus, be kita ko, užtikrinant išankstinės intervencijos mechanizmus, darbo vietų kokybę, tolesnio švietimo ir mokymo galimybes, aiškius tinkamumo kriterijus ir kuriant partnerystes su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais; pabrėžia, kad tai turėtų būti daroma užtikrinant veiksmingą informavimo veiklą, prireikus stiprinant administracinius gebėjimus, atsižvelgiant į vietos sąlygas, sudarant palankesnes sąlygas gebėjimų stiprinimui ir sukuriant tinkamas stebėsenos ir vertinimo struktūras įgyvendinant ir įgyvendinus minėtas priemones;

54.  ragina užtikrinti veiksmingą daugiašalę priežiūrą, kaip laikomasi Tarybos rekomendacijos dėl JGI nustatymo Europos semestro metu, ir prireikus pateikti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

55.  pakartoja, kad yra įsipareigojęs atidžiai stebėti visų valstybių narių veiksmus siekiant, kad JGI būtų įgyvendinta, ir ragina jaunimo organizacijas nuolat informuoti Parlamentą apie savo atliekamą valstybės narės veiksmų analizę; ragina valstybes nares ir Komisiją įtraukti jaunimo suinteresuotuosius subjektus į politikos formavimo procesą; primena, kad jaunimo organizacijų dalyvavimas informuojant apie JGI, ją įgyvendinant ir vertinant yra labai svarbus jos sėkmei;

56.  atkreipia dėmesį į tai, kad valstybėse narėse šiek tiek vėluojama įgyvendinti JUI, daugiausia dėl procedūrinių ir struktūrinių priežasčių; yra susirūpinęs dėl JUI įgyvendinti skirto išankstinio finansavimo lėšų panaudojimo lygio valstybėse narėse; todėl primygtinai reikalauja kompetentingas valstybių narių valdžios institucijas imtis skubių veiksmų, siekiant laiku ir visapusiškai panaudoti turimus išteklius, skirtus kovoti su jaunimo nedarbu; mano, kad valstybės narės turi prisiimti papildomus finansinius įsipareigojimus nacionaliniuose biudžetuose siekiant spręsti šias struktūrines problemas;

57.  palankiai vertina Komisijos bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis siekiant nustatyti ir skleisti geros stebėjimo ir ataskaitų teikimo praktikos pavyzdžius remiantis esamomis sistemomis valstybėse narėse; primena Komisijai, kad duomenų palyginamumas ir toliau yra itin svarbus šiais tikslais;

58.  rekomenduoja Komisijai ir toliau nustatyti ir skleisti gerą stebėsenos ir ataskaitų teikimo praktiką, kad galėtų būti nuosekliai bei patikimai teikiami ir sklandžiai įvertinami iš valstybių narių gauti rezultatai ir jų kokybė; visų pirma, rekomenduoja reguliariai teikti statistinius duomenis apie kokybę, kad valstybės narės galėtų nustatyti realistiškesnes ir veiksmingesnes jaunimo politikos priemones, be kita ko, vykdyti dalyvių, kurie baigia naudotis JGI sistema, stebėseną, siekiant, kad kuo mažiau dalyvių nutrauktų naudojimąsi programa negavę naudos;

59.  ragina Komisiją stiprinti metodus, kuriuos taiko valstybės narės, įgyvendindamos pagal JGI patvirtintas priemones, taip pat įdiegti skaidrią, visapusišką, atvirųjų duomenų principu pagrįstą ekonominio veiksmingumo, struktūrinių reformų ir asmenims skirtų priemonių stebėsenos sistemą;

60.  siūlo kiekvienoje valstybėje narėje atlikti ex ante analizę, pagal kurią būtų nustatyti konkretūs planuojami JGI programų tikslai, uždaviniai ir terminai norimiems rezultatams pasiekti, ir mano, kad reikia vengti dvigubo finansavimo;

61.  ragina dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais pasitelkiant EMCO ir Europos užimtumo strategijos tarpusavio mokymosi programą; atsižvelgdamas į tai pažymi tarpusavio mokymosi, kurio tikslas – užtikrinti pažeidžiamiausių grupių aktyvumą, svarbą;

62.  yra susirūpinęs dėl to, kad duomenų apie JUI paramos gavėjus, pasiekimus ir rezultatus yra nedaug ir jie dažnai nenuoseklūs; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis būtinų priemonių, kad būtų sukurtos administraciniu požiūriu mažiau sudėtingos ir modernesnės stebėsenos sistemos, kurios būtų taikomos likusiam JUI finansavimui;

63.  ragina daugiau dėmesio skirti JUI rezultatams, nustatant konkrečius rodiklius, kuriais būtų įvertinamos valstybėse narėse įvykdytos reformos, vykdant programą įgytos žinios ir įgūdžiai bei pasiūlytų nuolatinių sutarčių skaičius; be to, siūlo, kad pasirinktos profesijos kuratorių patirtis atitiktų reikiamus atitinkamų pareiškėjų įgūdžius;

64.  ragina valstybes nares savo stebėsenos ir ataskaitų teikimo sistemas padaryti efektyvesnes, siekiant reguliariai teikti kokybiškus duomenis ir sudaryti palankesnes sąlygas kurti labiau įrodymais grindžiamą jaunimo aktyvumo skatinimo politiką, visų pirma pagerinti galimybę stebėti JGI palikusius dalyvius, kad būtų galima kiek įmanoma sumažinti nežinomų išėjimų skaičių ir turėti duomenis apie visų dalyvių esamą padėtį; ragina Komisiją persvarstyti savo gaires dėl duomenų rinkimo ir valstybes nares peržiūrėti savo bazinius rodiklius ir tikslus, siekiant sumažinti pavojų, kad rezultatai bus išpūsti;

65.  pabrėžia, kad kai kurioms valstybėms narėms JGI tapo paskata vykdyti politikos pokyčius ir geriau koordinuoti veiklą užimtumo ir švietimo srityse; pabrėžia, kad svarbu nustatyti realistiškus ir kiekybiškai įvertinamus tikslus, remiant politiką ir sistemas, pvz., JGI, nustatyti pagrindines problemas ir tinkamus veiksmus, kurių turi būti imamasi joms įveikti, ir įvertinti šiuos iššūkius deramai atsižvelgiant į geresnes įsidarbinimo galimybes; atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriais atvejais buvo sunku nustatyti ir įvertinti JGI iki šiol padarytą indėlį ir kad kokybiška statistika turėtų padėti valstybėms narėms formuoti veiksmingesnę ir realistiškesnę jaunimo politiką, nesudarant nepagrįstų lūkesčių;

66.  pripažįsta labai dideles daugelio valstybių narių pastangas siekiant įgyvendinti JGI; tačiau pažymi, kad dauguma reformų dar nėra visapusiškai įgyvendintos, visų pirma formuojant partnerystes su socialiniais partneriais ir jaunimu kuriant, įgyvendinant ir vertinant JGI priemones ir teikiant paramą tiems, kurie susiduria su daugybe kliūčių; daro išvadą, kad ilguoju laikotarpiu reikia dėti daug pastangų ir skirti daug finansinių išteklių, kad JGI tikslai būtų pasiekti;

67.  mano, kad JGI neturi būti sistemiškai naudojama tikslais, kurie prieštarauja aktyvumo darbo rinkoje skatinimo dvasiai ir siekiui pereiti prie nuolatinio užimtumo; ragina Tarybą pasinaudoti DFP peržiūra siekiant JGI skirti tinkamus išteklius; ragina valstybes nares užtikrinti, kad jaunimui, be kita ko, jaunimui iki 30 metų amžiaus, būtų teikiami geros kokybės pasiūlymai, kurie atitiktų jų profilį ir kvalifikacijos lygį, taip pat atsižvelgiant į darbo rinkos paklausą, siekiant sukurti tvarių darbo vietų ir užkirsti kelią pakartotiniam pasinaudojimui JGI;

68.  mano, kad siekiant įvertinti programos veiksmingumą reikia įvertinti visus jos aspektus, įskaitant programos ekonominį naudingumą; atkreipia dėmesį į ankstesnes sąmatas, kurias pateikė TDO ir Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas (Eurofound), ir prašo Komisijos patvirtinti arba atnaujinti šias prognozes;

69.  ragina, kad JGI veiksmingumas būtų vertinamas kiekvienoje dalyvaujančioje valstybėje narėje siekiant užkirsti kelią tam, kad tam tikros bendrovės, pasitelkdamos fiktyvias mokymo programas ir siekdamos pasinaudoti valstybės finansuojama darbo jėga, neišnaudotų jaunų žmonių; šiuo tikslu siūlo stebėti jaunuolių, kurie naudojosi programa, įsidarbinimo perspektyvas ir sukurti mechanizmus, kuriuos taikant dalyvaujantys (valstybinio ar privačiojo sektorių) darbdaviai turėtų tam tikram minimaliam skaičiui asmenų, atlikusių praktiką, pasiūlyti darbo sutartis, ir tai turėtų būti sąlyga norint toliau naudotis programos teikiamais privalumais;

70.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija turi užbaigti JUI vertinimą iki 2017 m. pabaigos, ir tikisi, kad greitai bus atlikti būtini pakeitimai siekiant užtikrinti sėkmingą įgyvendinimą; pabrėžia, jog svarbu, kad suinteresuotieji subjektai, įskaitant jaunimo organizacijas, nuolat vertintų JUI rezultatyvumą;

71.  pabrėžia, kad reikia sukurti rodiklių ir priemonių sistemą viešųjų įdarbinimo programų ir JGI veiksmingumui vertinti ir stebėti, nes, nors nuostatos dėl tokios sistemos buvo priimtos nuo pat pradžių, vis dar yra daug trūkumų;

72.  reikalauja, kad programos dalyviai būtų tinkamai informuojami apie procedūras, kurių reikia laikytis piktnaudžiavimo priemone atveju, ir kad jiems būtų užtikrinta reikiama ir numatyta apsauga;

73.  ragina užtikrinti veiksmingą ir skaidrią Europos ir nacionaliniu lygmenimis paskirtų lėšų panaudojimo kontrolę ir stebėseną, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui ir išteklių švaistymui;

Reikiami patobulinimai

74.  pabrėžia, kad būtina užtikrinti ilgalaikį įsipareigojimą numatant plataus užmojo programą ir stabilų finansavimą iš ES biudžeto ir nacionalinių biudžetų siekiant sudaryti visiems NEET jaunuoliams Europos Sąjungoje visapusiškas galimybes pasinaudoti iniciatyva;

75.  primena visų valdymo lygmenų (ES, valstybių narių ir vietos institucijų) bendradarbiavimo ir Komisijos techninės pagalbos svarbą siekiant veiksmingai įgyvendinti JGI;

76.  pabrėžia poreikį parengti ir plėtoti kokybiškas visą gyvenimą trunkančios karjeros gaires aktyviai dalyvaujant šeimoms, siekiant padėti jaunuoliams geriau pasirinkti švietimo įstaigą ir profesinę karjerą;

77.  pažymi, kad Komisija savo 2016 m. spalio mėn. komunikate pateikė išvadas dėl poreikio padidinti JUI veiksmingumą; laikosi nuomonės, kad tai turėtų būti pasiekta užtikrinant, kad NEET jaunimas būtų integruotas į darbo rinką tvariai ir nustatant tikslus, kuriais atsižvelgiama į įvairią nesimokančio ir nedirbančio jaunimo sudėtį, vykdant konkrečias ir logiškas intervencijas kiekvienos tikslinės grupės atžvilgiu; atkreipia dėmesį į tai, kad papildomas kitų ESF programų naudojimas NEET jaunuolių integracijos tvarumui užtikrinti galėtų pagerinti veiksmingumą;

78.  ragina Komisiją ir valstybes nares valdyti lūkesčius nustatant realistiškus ir įgyvendinamus tikslus, įvertinti skirtumus, prieš įgyvendinant programas išanalizuoti rinką, pagerinti kontrolės ir pranešimo sistemas ir pagerinti duomenų kokybę, kad būtų galima veiksmingai vertinti rezultatus;

79.  ragina Komisiją ir valstybes nares pasirūpinti, kad būtų skiriamas pakankamas finansavimas siekiant užtikrinti sėkmingą visų jaunų darbuotojų, kurie yra bedarbiai arba neturi galimybės naudotis tinkamu mokymosi arba švietimo pasiūlymu, integraciją; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti tvarius rezultatus, JGI turėtų būti grindžiama esamais įrodymais ir patirtimi ir tęsiama ilgą laikotarpį; pabrėžia, kad šiuo tikslu reikia numatyti daugiau viešųjų lėšų, kurias būtų galima panaudoti aktyviai darbo rinkos politikai, vykdomai ES ir valstybių narių lygmeniu;

80.  ragina valstybes nares tinkamai įvertinti savo JGI programų išlaidas, valdyti lūkesčius nustatant realius ir pasiekiamus tikslus, mobilizuoti papildomus išteklius iš savo nacionalinių biudžetų ir padidinti savo valstybinių užimtumo tarnybų finansavimą, kad jos galėtų vykdyti papildomas užduotis, susijusias su JUI įgyvendinimu;

81.  ragina valstybes nares užtikrinti tolesnės veiklos duomenų, kuriais remiantis būtų galima kokybės ir kiekybės požiūriu įvertinti rezultatų ilgalaikį tvarumą, teikimą ir sudaryti palankesnes sąlygas kurti labiau įrodymais grindžiamą jaunimo politiką; ragina visose valstybėse narėse renkant duomenis užtikrinti didesnį skaidrumą ir nuoseklumą, įskaitant pagal lytį suskirstytų duomenų rinkimą; susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad teigiamų išėjimų iš JGI tvarumo lygis palaipsniui blogėjo(9);

82.  ragina Komisiją atlikti išsamią valstybėse narėse įgyvendinamų priemonių poveikio analizę, nustatyti veiksmingiausius sprendimus ir jais remiantis teikti rekomendacijas valstybėms narėms, kaip būtų galima pasiekti geresnių rezultatų ir užtikrinti didesnį veiksmingumą;

o

o    o

83.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

(1)

OL C 120, 2013 4 26, p. 1.

(2)

OL L 347, 2013 12 20, p. 470.

(3)

OL L 126, 2015 5 21, p. 126.

(4)

Kitos priemonės apima iniciatyvą „Judus jaunimas“, pradėtą vykdyti 2010 m. rugsėjo mėn., Jaunimo galimybių iniciatyvą, pradėtą vykdyti 2011 m. gruodžio mėn., ir jaunimo veiksmų grupių priemonę, kuri pradėta įgyvendinti 2012 m. sausio mėn.

(5)

2017 m. kovo mėn. pabaigos duomenys: http://ec.europa.eu/eurostat/documents/2995521/8002525/3-02052017-AP-EN.pdf/94b69232-83a9-4011-8c85-1d4311215619.

(6)

Jaunimo socialinė įtrauktis (Eurofound 2015).

(7)

Nesimokantis, nedirbantis ir mokymuose nedalyvaujantis jaunimas (NEET): būdingi bruožai, išlaidos ir politinės priemonės Europoje (Eurofound 2012).

(8)

Baltoji knyga dėl Europos ateities, p. 13.

(9)

Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 5/2017 164 punktas.


Biudžeto komiteto NUOMONĖ (31.8.2017)

pateikta Biudžeto kontrolės komitetui

dėl ES jaunimo garantijų iniciatyvų išlaidų kontrolės ir ekonominio veiksmingumo stebėsenos

(2016/2242(INI))

Nuomonės referentas: Vladimír Maňka

PASIŪLYMAI

Biudžeto komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi kova su jaunimo nedarbu yra politinis prioritetas, kuriam pritarė Parlamentas, Komisija ir valstybės narės, ir ši kova padeda siekti Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo tikslų;

B.  kadangi Jaunimo garantijų iniciatyva, kaip investicija į jaunimą, yra biudžeto sudarymo, atsižvelgiant į rezultatus, pavyzdys;

C.  kadangi Jaunimo garantijų iniciatyva ir Jaunimo užimtumo iniciatyva labai padėjo sumažinti jaunimo nedarbo lygį Europos Sąjungoje skatinant švietimą ir jaunimo paklausą darbo rinkoje ir remiant darbo vietų kūrimo priemones; kadangi netoleruotinai daug jaunimo (17,2 %) 28 ES valstybėse narėse vis dar neturi darbo(1);

D.  kadangi jaunimo nedarbo lygis tebėra nepriimtinai aukštas; kadangi ES vidutiniškai tik 41,9 % nesimokančių ir nedirbančių jaunuolių (NEET) naudojasi Jaunimo garantijų iniciatyva;

E.  kadangi verta pažymėti, jog visų pirma valstybėse narėse, kurios jau nuo 2007 m. junta itin stiprų ekonominės, finansinės ir socialinės krizės poveikį, Jaunimo užimtumo iniciatyvai galėtų tekti svarbus vaidmuo; kadangi reikėtų pabrėžti, kad būtina sustiprinti šią programą ir toliau ES ir nacionaliniu lygmenimis plėtoti papildomas priemones, kurios padėtų skatinti integraciją ir sanglaudą, taip pat tuo pat metu didinti lyčių lygybę ir užtikrinti galimybę pasinaudoti mokymo programomis, inicijuotomis siekiant spręsti naujus technologinius uždavinius;

F.  kadangi iš pradžių pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą (DFP) Jaunimo užimtumo iniciatyvai numatytos lėšos siekė 6,4 mlrd. EUR, iš kurių 3,2 mlrd. EUR skirta pagal atskirą biudžeto eilutę, ir atitinkamai tokią pačią sumą numatyta skirti iš Europos socialinio fondo (ESF); kadangi, vykdant DFP laikotarpio vidurio tikslinimą, patvirtinta, kad Jaunimo užimtumo iniciatyvai 2017–2020 m. laikotarpiu skiriama papildomai 1,2 mlrd. EUR, numatant, kad atitinkamai tokia pati suma skiriama iš ESF; kadangi 500 mln. EUR. šios papildomos sumos bus įtraukti į 2017 m. pagal Taisomojo biudžeto projektą Nr. 3/2017; kadangi galutiniai programos asignavimai bus nustatyti vykdant būsimas metines biudžeto sudarymo procedūras;

G.  kadangi visi iš pradžių numatyti asignavimai Jaunimo užimtumo iniciatyvai suteikti pradiniame etape 2014–2015 m. ir naujų asignavimų šiuo tikslu 2016 m. biudžete nenumatyta; kadangi dėl Jaunimo užimtumo iniciatyvos finansavimo netolydumo sumažėjo šios programos sėkmė;

H.  kadangi dabartinis finansavimas, gaunamas tiek iš ES biudžeto, tiek iš valstybių narių, yra nepakankamas, kad būtų galima patenkinti susijusius poreikius;

1.  primena, kad Jaunimo garantijų iniciatyvos tikslas – užtikrinti, kad visi jaunuoliai iki 29 m. amžiaus per keturis mėnesius nuo to laiko, kai baigia mokslą formalaus švietimo įstaigoje arba tampa bedarbiais, gautų kokybišką darbo pasiūlymą arba tęstinio mokymosi, pameistrystės ar mokomosios praktikos pasiūlymą;

2.  primena, kad Jaunimo užimtumo iniciatyvos sėkmė yra susijusi su geru ekonomikos valdymu valstybėse narėse, nes be palankios verslo aplinkos, kurioje skatinamos mažosios ir vidutinės įmonės, ir be švietimo ir mokslo sistemos, pritaikytos prie ekonomikos, negali būti kuriamos darbo vietos arba rastas ilgalaikis didelio masto jaunimo nedarbo problemos sprendimas;

3.   pabrėžia, kad būtina užtikrinti ilgalaikį įsipareigojimą numatant plataus užmojo programą ir stabilų finansavimą iš ES biudžeto ir nacionalinių biudžetų siekiant sudaryti visiems nesimokantiems ir nedirbantiems jaunuoliams (NEET) ES visapusiškas galimybes pasinaudoti iniciatyva; ragina Komisiją atlikti išsamią valstybėse narėse įgyvendinamų priemonių poveikio analizę, nustatyti veiksmingiausius sprendimus ir jais remiantis teikti rekomendacijas valstybėms narėms, kaip būtų galima pasiekti geresnių rezultatų ir užtikrinti didesnį veiksmingumą;

4.  primena, kad, remiantis Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) duomenimis, 28 ES valstybėse narėse kasmet reikia maždaug 45 mlrd. EUR tam, kad būtų galima veiksmingai įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą; mano, kad šios lėšos turėtų būti laikomos investicija, atsižvelgiant į tai, kad, jei jos bus veiksmingai panaudotos, tai gerokai sumažės išlaidos, susijusios su jaunimo užimtumu;

5.  ragina valstybes nares tinkamai įvertinti savo Jaunimo garantijų iniciatyvų išlaidas, valdyti lūkesčius nustatant realius ir pasiekiamus tikslus, mobilizuoti papildomus išteklius iš savo nacionalinių biudžetų ir padidinti savo valstybinių užimtumo tarnybų finansavimą, kad jos galėtų vykdyti papildomas užduotis, susijusias su Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimu;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija turi užbaigti Jaunimo užimtumo iniciatyvos vertinimą iki 2017 m. pabaigos, ir tikisi, kad greitai bus atlikti būtini pakeitimai siekiant užtikrinti sėkmingą įgyvendinimą; pabrėžia, kad svarbu, jog suinteresuotieji subjektai, įskaitant jaunimo organizacijas, nuolat vertintų Jaunimo garantijų iniciatyvos rezultatyvumą;

7.  mano, kad reikia sudaryti geresnes sąlygas ir galimybes gauti ir įvairinti ir finansavimą, dėmesį sutelkti į veiksmingą lėšų panaudojimą ir tuo pat metu toliau įgyvendinti politikos ir tarnybų reformas;

8.  primena, kad pagal dabartinę DFP Jaunimo užimtumo iniciatyva turėtų būti finansuojama iš naujų asignavimų, o ne perskirstant esamus biudžeto asignavimus; tikisi plataus užmojo politinį įsipareigojimo pagal kitą daugiametę finansinę programą;

9.  mano, kad, jei pagal visas Europos jaunimo užimtumo programas būtų suderinta amžiaus riba, tai galėtų padėti skatinti lygybę, aiškumą ir skaidrumą.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

30.8.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

30

6

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Jonathan Arnott, Jean Arthuis, Richard Ashworth, Lefteris Christoforou, Gérard Deprez, Manuel dos Santos, André Elissen, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazabal Rubial, Jens Geier, Ingeborg Gräßle, Iris Hoffmann, Monika Hohlmeier, John Howarth, Bernd Kölmel, Zbigniew Kuźmiuk, Vladimír Maňka, Siegfried Mureşan, Liadh Ní Riada, Jan Olbrycht, Younous Omarjee, Urmas Paet, Paul Rübig, Petri Sarvamaa, Jordi Solé, Patricija Šulin, Indrek Tarand, Isabelle Thomas, Inese Vaidere, Monika Vana, Daniele Viotti, Tiemo Wölken, Marco Zanni

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Nicola Caputo, Anneli Jäätteenmäki, Tomáš Zdechovský

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

30

+

ALDE

Jean Arthuis, Gérard Deprez, Anneli Jäätteenmäki, Urmas Paet

GUE/NGL

Liadh Ní Riada, Younous Omarjee

PPE

Lefteris Christoforou, José Manuel Fernandes, Ingeborg Gräßle, Monika Hohlmeier, Siegfried Mureşan, Jan Olbrycht, Paul Rübig, Petri Sarvamaa, Patricija Šulin, Inese Vaidere, Tomáš Zdechovský

S&D

Nicola Caputo, Eider Gardiazabal Rubial, Jens Geier, Iris Hoffmann, John Howarth, Vladimír Maňka, Isabelle Thomas, Daniele Viotti, Tiemo Wölken, Manuel dos Santos

VERTS/ALE

Jordi Solé, Indrek Tarand, Monika Vana

6

-

ECR

Richard Ashworth, Zbigniew Kuźmiuk, Bernd Kölmel

EFDD

Jonathan Arnott

ENF

André Elissen, Marco Zanni

0

0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

2017 m. kovo mėn. pabaigos duomenys: http://ec.europa.eu/eurostat/documents/2995521/8002525/3-02052017-AP-EN.pdf/94b69232-83a9-4011-8c85-1d4311215619


Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ (19.7.2017)

pateikta Biudžeto kontrolės komitetui

dėl ES jaunimo garantijų iniciatyvų išlaidų kontrolės ir ekonominio veiksmingumo stebėsenos

(2016/2242(INI))

Nuomonės referentė: Jana Žitňanská

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi aukštas jaunimo nedarbo lygis – 2016 m. Europos Sąjungoje 18,7 % – daro žalą visuomenei ir susijusiems asmenims, taip pat daro ilgalaikį neigiamą poveikį galimybėms įsidarbinti, pajamų stabilumui ir karjeros raidai; kadangi dėl ekonomikos krizės neproporcingai daug jaunų žmonių ir kai kuriose valstybėse narėse daugiau nei ketvirtadalis jaunuolių yra bedarbiai;

B.  kadangi kiekybiniu požiūriu Jaunimo garantijų iniciatyva įvairiose šalyse naudojamasi netolygiai ir skirtingai; kadangi Jaunimo garantijų iniciatyvos integracijos paslaugų įgyvendinimas dažnai yra tik dalinis, pernelyg siauras reikalavimus atitinkančių dalyvių požiūriu, priklauso nuo valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) turimų pajėgumų ir veiksmingumo ir nuo Europos lygmeniu nustatytų procedūrų spartumo; kadangi valstybės narės turėtų toliau dėti pastangas siekdamos stiprinti ir reformuoti savo VUT;

C.  kadangi 2013 m. balandžio mėn. ES valstybės narės įsipareigojo kuriant Jaunimo garantijų iniciatyvos programas užtikrinti sėkmingą jaunimo perėjimą į darbo rinką; kadangi Europos Audito Rūmų (EAR) atliktas auditas buvo pateiktas per anksti, nes laikotarpis, dėl kurio vykdomas tyrimas, yra per arti nacionalinių garantijų sistemų pradžios, ir buvo atliktas tik kai kuriose valstybėse narėse; kadangi šiuo tikslu būtų buvę naudingiau atlikti pradinį jų įgyvendinimo vertinimą ir vėliau atlikti auditą;

D.  kadangi apskaičiuota, kad norint įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą Europoje reikalingos 50,4 mlrd. EUR per metus siekiančios investicijos(1), ir ši suma yra gerokai mažesnė negu metiniai ekonominiai nuostoliai, patiriami dėl jaunimo pasitraukimo iš darbo rinkos Europoje, kurie gali siekti ne mažiau nei 153 mlrd. EUR(2); kadangi Jaunimo užimtumo iniciatyvos (JUI) lėšų suma 2014–2018 m. yra šiek tiek mažesnė nei 6,4 mlrd. EUR ir, įskaitant įnašus iš Europos socialinio fondo (ESF), jai iki 2020 m. papildomai buvo skirta 2 mlrd. EUR suma;

E.  kadangi išorės veiksniai, pavyzdžiui, specifinė ekonominė padėtis arba savitas kiekvieno regiono gamybos modelis, daro įtaką nustatytų Jaunimo garantijų iniciatyvos tikslų siekimui;

F.  kadangi ES turėtų tobulinti tikslinei grupei skirtą savo socialinės politikos priemonių rinkodarą ir reklamą, siekdama užtikrinti, kad jos veiksmai būtų geriau matomi ES gyventojams;

G.  kadangi esama didelių skirtumų tarp Europos regionų; kadangi kai kuriais atvejais teritorijos, kuriose nedarbo lygis yra didelis, nebus laikomos regionu, atitinkančiu reikalavimus gauti ES finansavimą NUTS lygiu;

1.  pabrėžia, kad reikia veiksmingų mechanizmų, kuriuos taikant būtų galima aptarti ir išspręsti sunkumus, kai reikia įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvos programas; pabrėžia, kad siekiant visiškai įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą reikia nustatyti griežtus, bet realistiškus ir pasiekiamus valstybių narių politinius ir finansinius įsipareigojimus, be kita ko, užtikrinant išankstinės intervencijos mechanizmus, darbo vietos kokybę, tolesnio švietimo ir mokymo galimybes, aiškius tinkamumo kriterijus ir kuriant partnerystes su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais; kadangi tai turėtų būti daroma užtikrinant veiksmingą informavimą veiklą, prireikus stiprinant administracinius gebėjimus, atsižvelgiant į vietos sąlygas, sudarant palankesnes sąlygas gebėjimų stiprinimui ir sukuriant tinkamas stebėsenos ir vertinimo struktūras įgyvendinant ir įgyvendinus minėtas priemones;

2.  visgi yra susirūpinęs tuo, kad Jaunimo garantijų iniciatyvos programomis dar nesinaudoja visi mokyklą palikę ar bedarbiais tapę jaunuoliai; pabrėžia, kad galimybė pasinaudoti Jaunimo garantijų iniciatyvos programomis turėtų būti suteikiama visam nedirbančiam, nesimokančiam ir mokymuose nedalyvaujančiam jaunimui (NEET); todėl skatina Jaunimo garantijų iniciatyvoje dalyvauti regionus, kurie neatitinka sąlygų gauti bendrą ES finansavimą;

3.  primena, kad Jaunimo garantijų iniciatyvai ES skiria finansinę paramą per ESF ir Jaunimo užimtumo iniciatyvą, ir ši parama papildo nacionalinius įnašus; remia programavimo darbą, atliekamą pagal Sąjungos bendrą strateginę programą vykdant savitarpio mokymosi, tinklų kūrimo veiklą ir teikiant techninę pagalbą;

4.  pabrėžia, kad siekiant sėkmingai įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvos programas svarbu skirti reikiamų lėšų ir įvertinti bendrą finansavimą, atsižvelgiant į tai, kad atliekant bendro finansavimo įvertinimą gali trukdyti sunkumai atskirti priemonių, kurių jaunimo srityje imamasi nacionaliniu lygmeniu, rūšis;

5.  ragina užtikrinti veiksmingą daugiašalę priežiūrą, kaip laikomasi Tarybos rekomendacijos dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo Europos semestro metu, ir prireikus pateikti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

6.  pabrėžia, kad siekiant gauti naudos iš Jaunimo garantijų iniciatyvos ir užtikrinti, kad jaunimas sėkmingai pereitų nuo mokyklos prie darbo ir iš nedarbo į darbą, valstybės narės turi taikyti proaktyvias ir prevencines priemones ir vykdyti struktūrines reformas siekdamos užtikrinti pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą teikiamų paslaugų ir pasiūlymų kokybę; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad labai svarbu valstybinėms užimtumo tarnyboms (VUT) skirti atitinkamus išteklius, užmegzti tvirtus partnerystės ryšius tarp pagrindinių suinteresuotųjų subjektų, mokyti VUT darbuotojus kurti specialias, prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas ir reikia, kad VUT integruotai bendradarbiautų su visais kitais suinteresuotaisiais subjektais;

7.  ragina Komisiją nustatyti, kokį nacionalinį įnašą kiekviena valstybė narė turi skirti Jaunimo užimtumo iniciatyvai, kad būtų galima veiksmingai įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą, atsižvelgiant į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) vertinimą;

8.  primena visų valdymo lygmenų (ES, valstybių narių ir vietos institucijų) bendradarbiavimo ir Komisijos techninės pagalbos svarbą siekiant veiksmingai įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą;

9.  ragina Komisiją bendradarbiaujant su Užimtumo komitetu pasiūlyti Jaunimo garantijų iniciatyvos būsimų pasiūlymų kokybės kriterijų standartus;

10.  ragina Komisiją ir valstybes nares plėtoti geriausią praktiką, siekiant visapusiškai išnaudoti jos potencialą, be kita ko, nustatant ir skleidžiant geriausią praktiką įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvos programas, kiek tai susiję su stebėsena, ataskaitų teikimu ir administracinės naštos panaikinimu; ragina dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais pasitelkiant Užimtumo komitetą ir Europos užimtumo strategijos tarpusavio mokymosi programą; atsižvelgdamas į tai pažymi tarpusavio mokymosi, kurio tikslas – užtikrinti pažeidžiamiausių grupių aktyvumą, svarbą;

11.  ragina Komisiją ir valstybes nares pasirūpinti, kad būtų skiriamas pakankamas finansavimas siekiant užtikrinti sėkmingą visų jaunų darbuotojų, kurie yra bedarbiai arba neturi galimybės naudotis tinkamu mokymosi arba švietimo pasiūlymu, integraciją; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti tvarius rezultatus, Jaunimo garantijų iniciatyva turėtų būti grindžiama esamais įrodymais ir patirtimi ir tęsiama ilgą laikotarpį; pabrėžia, kad šiuo tikslu reikia numatyti daugiau viešųjų lėšų, kurias būtų galima panaudoti aktyviai darbo rinkos politikai, vykdomai ES ir valstybių narių lygmeniu;

12.  pažymi, kad, siekiant vengti išrankumo ir diskriminacinės atrankos, teikiant paslaugas skirtingoms jaunųjų gyventojų grupėms būtina vadovautis labiau įvairove grindžiamu ir prie poreikių pritaikytu požiūriu; ragina stiprinti ir specializuoti laisvesnę komunikaciją su įvairių kliūčių patiriančiu jaunimu ir labiausiai nuo darbo rinkos nutolusiais asmenimis; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu Jaunimo garantijų iniciatyvą veiksmingai derinti su kitomis politikos sritimis, pvz., kovos su diskriminacija politika, ir pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą siūlyti daugiau intervencinių priemonių;

13.  ragina valstybes nares užtikrinti tolesnės veiklos duomenų, kuriais remiantis būtų galima kokybės ir kiekybės požiūriu įvertinti rezultatų ilgalaikį tvarumą, teikimą ir sudaryti palankesnes sąlygas kurti labiau įrodymais grindžiamą jaunimo politiką; ragina visose valstybėse narėse renkant duomenis užtikrinti didesnį skaidrumą ir nuoseklumą, įskaitant pagal lytį suskirstytų duomenų rinkimą; susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad teigiamų išėjimų iš Jaunimo garantijų iniciatyvos tvarumo lygis palaipsniui blogėjo(3);

14.  mano, kad sprendimas pratęsti Jaunimo garantijų iniciatyvą ar pradėti kitas naujas iniciatyvas siekiant skatinti jaunimo užimtumą turėtų būti pagrįstas išsamiais galimybių ir priemonių vertinimais ir kad tokių iniciatyvų tikslai turėtų būti kiek įmanoma tikroviškesni;

15.  mano, kad Jaunimo garantijų iniciatyva neturi būti sistemiškai naudojama tikslais, kurie prieštarauja aktyvumo darbo rinkoje skatinimo dvasiai ir siekiui pereiti prie nuolatinio užimtumo; ragina Tarybą pasinaudoti daugiametės finansinės programos (DFP) peržiūra ir Jaunimo garantijų iniciatyvai skirti tinkamus išteklius; ragina valstybes nares užtikrinti, kad jaunimui, be kita ko, jaunimui iki 30 metų amžiaus, būtų teikiami geros kokybės pasiūlymai, kurie atitiktų jų profilį ir kvalifikacijos lygį, taip pat atsižvelgiant į darbo rinkos paklausą, siekiant sukurti tvarių darbo vietų ir užkirsti kelią pakartotiniam pasinaudojimui Jaunimo garantijų iniciatyva;

16.  ragina, kad Jaunimo garantijų iniciatyvos veiksmingumas būtų vertinamas kiekvienoje dalyvaujančioje valstybėje narėje siekiant užkirsti kelią tam, kad tam tikros bendrovės, pasinaudodamos fiktyviomis mokymo programomis ir taip siekdamos pasinaudoti valstybės finansuojama darbo jėga, neišnaudotų jaunų žmonių; šiuo tikslu siūlo stebėti jaunuolių, kurie naudojosi programa, įsidarbinimo perspektyvas ir sukurti mechanizmus, kuriuos taikant dalyvaujantys (valstybinio ar privačiojo sektorių) darbdaviai turėtų tam tikram minimaliam skaičiui asmenų, atlikusių praktiką, pasiūlyti darbo sutartis, ir tai turėtų būti sąlyga norint toliau dalyvauti programoje gaunant naudą;

17.  pakartoja, kad yra įsipareigojęs atidžiai stebėti visų valstybių narių veiksmus siekiant, kad Jaunimo garantijų iniciatyva būtų įgyvendinta, ir ragina jaunimo organizacijas nuolat informuoti Europos Parlamentą apie savo atliekamą valstybės narės veiksmų analizę; ragina valstybes nares ir Komisiją įtraukti jaunimo suinteresuotuosius subjektus į politikos formavimo procesą; primena, kad jaunimo organizacijų dalyvavimas informuojant apie Jaunimo garantijų iniciatyvą, ją įgyvendinant ir vertinant yra labai svarbus jos sėkmei;

18.  mano, kad būsimose Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) veiksmų programose jaunimo nedarbo problemos sprendimui nuo pat pradžių turėtų būti skiriamas prioritetas;

19.  siūlo užtikrinti, kad jaunuoliai, kuriems taikoma Jaunimo garantijų iniciatyva, ir toliau prisidėtų prie valstybėje narėje taikomų socialinės ir darbo apsaugos sistemų ir galėtų jomis pasinaudoti, kad taip būtų stiprinama bendra visų susijusių šalių, visų pirma jaunimo ir darbdavių, atsakomybė;

20.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos poveikio jaunimo užimtumui ir pažymi, kad praėjus trejiems metams nuo Tarybos rekomendacijos priėmimo Jaunimo garantijų iniciatyva dar neatitiko lūkesčių; atkreipia dėmesį į EAR pastabą, kad neįmanoma padėti visiems NEET jaunuoliams naudojantis tik ES biudžeto ištekliais; pažymi, kad dabartinė padėtis neatitinka lūkesčių, numatytų pradėjus įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą, t. y., kad bus užtikrinta, jog per keturis mėnesius visi NEET jaunuoliai gaus kokybišką mokymosi ar darbo pasiūlymą;

21.  pabrėžia, kad nuolatinis dalyvių profilių ir Jaunimo garantijų iniciatyvos pasiūlymų neatitikimas prisideda prie to, kad jaunuoliai grįžta į NEET grupę; pažymi, kad nėra visuotinai priimtos apibrėžties, kas pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą yra „kokybiškas pasiūlymas“; mano, kad tinkamas tokios apibrėžties pagrindas yra prielaida, kad kokybiškais būtų laikomi tik tie pasiūlymai, kurie atitinka dalyvio kvalifikacijos lygį ir profilį bei darbo rinkos paklausą ir suteikia galimybę tvariai ir tinkamai integruotis į darbo rinką; mano, kad šios apibrėžties nustatymas pats savaime neužtikrina teigiamų dalyvavimo Jaunimo garantijų iniciatyvoje rezultatų, nes pakankamas ekonomikos augimas yra būtina išankstinė tvaraus NEET jaunuolių integravimo į darbo rinką sąlyga;

22.  ragina valstybes nares savo stebėsenos ir ataskaitų teikimo sistemas padaryti efektyvesnes, siekiant reguliariai teikti kokybiškus duomenis ir sudaryti palankesnes sąlygas kurti labiau įrodymais grindžiamą jaunimo aktyvumo skatinimo politiką, visų pirma pagerinti galimybę stebėti Jaunimo garantijų iniciatyvą palikusius dalyvius, kad būtų galima kiek įmanoma sumažinti nežinomų išėjimų skaičių ir turėti duomenis apie visų dalyvių esamą padėtį; ragina Komisiją persvarstyti savo gaires dėl duomenų rinkimo ir valstybes nares peržiūrėti savo bazinius rodiklius ir tikslus, siekiant sumažinti pavojų, kad rezultatai bus išpūsti;

23.  pabrėžia, kad kai kurioms valstybėms narėms Jaunimo garantijų iniciatyva tapo paskata vykdyti politikos pokyčius ir geriau koordinuoti veiklą užimtumo ir švietimo srityse; pabrėžia, kad svarbu: nustatyti realistiškus ir kiekybiškai įvertinamus tikslus, remiant politiką ir sistemas, pavyzdžiui, Jaunimo garantijų iniciatyvą, nustatyti pagrindines problemas ir tinkamus veiksmus, kurių turi būti imamasi joms įveikti, ir įvertinti šiuos iššūkius deramai atsižvelgiant į geresnes įsidarbinimo galimybes; atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriais atvejais buvo sunku nustatyti ir įvertinti Jaunimo garantijų iniciatyvos iki šiol padarytą indėlį ir kad kokybiška statistika turėtų padėti valstybėms narėms formuoti veiksmingesnę ir realesnę jaunimo politiką, nesudarant nepagrįstų lūkesčių;

24.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą ir (arba) ESF suteikiamos lėšos nepakeistų valstybės narės viešųjų išlaidų pagal Bendrųjų nuostatų reglamento (Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013) 95 straipsnį ir 87 konstatuojamąją dalį ir laikantis papildomumo principo; pabrėžia, kad programos, kaip antai Jaunimo garantijų iniciatyva, negali pakeisti pačių valstybių narių veiksmų kovojant su jaunimo nedarbu ir tvarios integracijos į darbo rinką;

25.  atkreipia dėmesį į tai, kad NEET grupė yra labai nevienalytė; ragina valstybes nares atlikti išsamią NEET demografinę analizę ir siūlo parengti aiškesnę NEET apibrėžtį; pabrėžia, kad būtina įvairioms jaunuolių grupėms teikti individualiai pritaikytus sprendimus atsižvelgiant į vietos ir regionų aplinkybes, pavyzdžiui, užtikrinant glaudesnį vietinių darbdavių atstovų, vietinių mokymo paslaugų teikėjų ir vietos valdžios institucijų įtraukimą; ragina valstybes nares parengti kiekvieno kandidato individualų kelią ir kartu suteikti nacionalinėms valstybinėms užimtumo tarnyboms lankstumo, kad jos galėtų lanksčiai prisitaikyti prie profilio nustatymo modelių;

26.  ragina valstybes nares parengti atitinkamas komunikacijos strategijas ir dėti daugiau pastangų siekiant atpažinti NEET jaunimą, visų pirma neveiklius NEET, kuriems netaikomos esamos sistemos, siekiant juos registruoti ir stebėti padėtį, kai jaunimas iš Jaunimo garantijų iniciatyvos programų pasitraukia tam tikrais laiko tarpais (praėjus 6, 12 ir 18 mėnesių), siekiant, kad būtų skatinamas tvarus integravimas į darbo rinką; pabrėžia, kad reikia užtikrinti prie poreikių priderintus sprendimus įvairioms jaunuolių grupėms ir kad neregistruoti jaunuoliai turi tapti pagrindine tiksline grupe; ragina valstybes nares užtikrinti, kad turimos ESF lėšos nepakeistų viešųjų išlaidų, ir atkreipia dėmesį į tai, kad pakankamas ekonomikos augimas yra išankstinė veiksmingos NEET integracijos į darbo rinką sąlyga;

27.  ragina užtikrinti veiksmingą ir skaidrią Europos ir nacionaliniu lygmenimis paskirtų lėšų panaudojimo kontrolę ir stebėseną, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui ir išteklių švaistymui;

28.  pabrėžia, kad norint pasiekti visus NEET jaunuolius svarbu stiprinti bendradarbiavimą, be kita ko, regioniniu ir vietiniu lygmeniu, tarp visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, kaip antai viešosios, ir, tam tikrais atvejais, privačios užimtumo tarnybos, švietimo ir mokymo įstaigos, darbdaviai, jaunimo organizacijos ir su jaunimu dirbančios NVO; ragina labiau integruoti suinteresuotuosius subjektus taikant partnerystės principą rengiant, įgyvendinant ir vertinant Jaunimo garantijų iniciatyvą; ragina stiprinti švietimo įstaigų ir verslininkų bendradarbiavimą siekiant spręsti gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitikties problemą; pakartoja mintį, kad partneryste grindžiamo požiūrio tikslas – geriau pasiekti tikslinę populiaciją ir užtikrinti kokybiškų pasiūlymų teikimą;

29.  mano, kad su gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitiktimi susijusias problemas galima būtų išspręsti geriau nustatant asmenų gebėjimus ir ištaisant nacionalinių mokymo sistemų trūkumus; pabrėžia, kad didesnis jaunuolių judumas galėtų padėti tobulinti jų įgūdžius, ir, kartu su kvalifikacijos pripažinimu, galėtų padėti sumažinti esamą geografinę gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitiktį; ragina valstybes nares šiuo atžvilgiu geriau naudotis EURES.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

21.6.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

36

4

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Guillaume Balas, Brando Benifei, Mara Bizzotto, Vilija Blinkevičiūtė, Enrique Calvet Chambon, Lampros Fountoulis, Elena Gentile, Marian Harkin, Czesław Hoc, Danuta Jazłowiecka, Agnes Jongerius, Rina Ronja Kari, Jan Keller, Ádám Kósa, Jean Lambert, Jérôme Lavrilleux, Jeroen Lenaers, Verónica Lope Fontagné, Elisabeth Morin-Chartier, João Pimenta Lopes, Georgi Pirinski, Marek Plura, Terry Reintke, Sofia Ribeiro, Robert Rochefort, Anne Sander, Sven Schulze, Siôn Simon, Romana Tomc, Ulrike Trebesius, Marita Ulvskog, Jana Žitňanská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Heinz K. Becker, Lynn Boylan, Miapetra Kumpula-Natri, António Marinho e Pinto, Tamás Meszerics, Joachim Schuster, Michaela Šojdrová

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Xabier Benito Ziluaga, Monika Smolková, Milan Zver

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

36

+

ALDE

ECR

EPP

 

S&D

Verts/ALE

Enrique Calvet Chambon, Marian Harkin, António Marinho e Pinto, Robert Rochefort

Czesław Hoc, Ulrike Trebesius, Jana Žitňanská

Heinz K. Becker, Danuta Jazłowiecka, Ádám Kósa, Jérôme Lavrilleux, Jeroen Lenaers, Verónica Lope Fontagné, Elisabeth Morin-Chartier, Marek Plura, Sofia Ribeiro, Anne Sander, Sven Schulze, Michaela Šojdrová, Romana Tomc, Milan Zver

Guillaume Balas, Brando Benifei, Vilija Blinkevičiūtė, Elena Gentile, Agnes Jongerius, Jan Keller, Miapetra Kumpula-Natri, Georgi Pirinski, Joachim Schuster, Siôn Simon, Monika Smolkova, Marita Ulvskog

Jean Lambert, Tamás Meszerics, Terry Reintke

4

-

GUE/NGL

Xabier Benito Ziluaga, Lynn Boylan, Rina Ronja Kari, João Pimenta Lopes

2

0

ENF

NI

Mara Bizzotto

Lampros Fountoulis

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

Jaunimo socialinė įtrauktis (Eurofound 2015).

(2)

Nesimokantis, nedirbantis ir mokymuose nedalyvaujantis jaunimas (NEET): būdingi bruožai, išlaidos ir politinės priemonės Europoje (Eurofound 2012).

(3)

EAR specialiosios ataskaitos Nr. 05/2017 164 dalis: „Jaunimo nedarbas – ar kas pasikeitė įgyvendinus ES politikas?“


Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ (27.6.2017)

pateikta Biudžeto kontrolės komitetui

dėl ES jaunimo garantijų iniciatyvos išlaidų kontrolės ir ekonominio veiksmingumo stebėsenos

(2016/2242(INI))

Nuomonės referentė: Therese Comodini Cachia

PASIŪLYMAI

Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingą Biudžeto kontrolės komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad Jaunimo garantijų iniciatyva atlieka svarbų vaidmenį remiant priemones, kurias taikant neturinčiam darbo jaunimui suteikiami gebėjimai, patirtis ir žinios, kurių reikia siekiant ilgalaikio užimtumo ir imtis verslo, ir taip pat suteikiama galimybė spręsti gebėjimų pasiūlos ir paklausos neatitikties problemą;

2.  atkreipia dėmesį į švietimo ir profesinio orientavimo vaidmens svarbą suteikiant jaunimui darbo etikos įgūdžių ir gebėjimų, kurių reikia darbo rinkai; vis dėlto pažymi, kad švietimas turėtų ne tik suteikti įgūdžių ir gebėjimų, kurių reikia darbo rinkos poreikiams patenkinti, bet ir prisidėti prie jaunuolių asmeninio tobulėjimo ir augimo siekiant, kad jie taptų iniciatyvūs ir atsakingi piliečiai; todėl atkreipia dėmesį į pilietinio švietimo poreikį visoje švietimo sistemoje, įskaitant formaliojo ir neformaliojo švietimo metodus;

3.  pabrėžia poreikį parengti ir plėtoti kokybiškas visą gyvenimą trunkančios karjeros gaires aktyviai dalyvaujant šeimoms, siekiant padėti jaunuoliams geriau pasirinkti švietimo įstaigą ir profesinę karjerą;

4.  nurodo, kad siekiant užtikrinti pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą remiamų priemonių ilgalaikį poveikį, jas taikant taip pat turi būti įveikti struktūriniai sunkumai, su kuriais susiduria nesimokantis ir nedirbantis (angl. NEET) jaunimas; ragina valstybes nares prisiimti tikslinius finansinius įsipareigojimus nacionaliniuose biudžetuose siekiant spręsti šias struktūrines problemas;

5.  pabrėžia, kad turėtų būti remiamas vieno langelio principu veikiančių centrų kūrimas siekiant didinti teigiamą Jaunimo garantijų iniciatyvos poveikį, užtikrinant, kad visas paslaugas ir konsultacijas jaunimas galėtų gauti vienoje vietoje;

6.  pabrėžia, kad nesimokantis ir nedirbantis jaunimas – tai nevienalytė ir įvairi grupė ir kad priemonės yra efektyvesnės ir ekonomiškai veiksmingesnės, kai jomis siekiama spręsti nustatytus sunkumus; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad reikia sukurti visapusiškas strategijas su aiškiais tikslais, kuriais būtų siekiama pasiekti visų kategorijų nesimokantį ir nedirbantį jaunimą;

7.  pabrėžia, kad labiausiai tikėtina, jog pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą remiamos priemonės bus efektyvesnės ir ekonomiškai veiksmingesnės, kai jaunimui bus padedama patekti į darbo rinką tokiu būdu, kad jiems būtų užtikrintos tvaraus užimtumo galimybės ir darbo užmokesčio didėjimas;

8.  pabrėžia, kad atliekant Jaunimo garantijų iniciatyvos ekonominio veiksmingumo vertinimą turi būti atsižvelgta į Jaunimo garantijų iniciatyvos pasiūlymų kokybę; pabrėžia, kad reikia apibrėžti kokybės sistemą su kokybės standartais, skirtą tokiems pasiūlymams;

9.  pabrėžia, kad taip pat reikia numatyti finansinės paramos priemones, kurias taikant būtų sprendžiama jaunimo, kuriam kyla rizika tapti nesimokančiu ir nedirbančiu, problema;

10.  pažymi, kad dėl informacijos apie galimas priemonės įgyvendinimo valstybėje narėje išlaidas trūkumo gali būti skiriamas nepakankamas finansavimas, kad ji būtų įgyvendinta ir kad būtų pasiekti jos tikslai; ragina valstybes nares parengti Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo išlaidų apžvalgą, kaip rekomenduojama specialiojoje Europos Audito Rūmų ataskaitoje(1);

11.  pažymi, kad trūksta šios priemonės matomumo ir todėl gali būti sunku pasiekti visą jaunimą; rekomenduoja imtis veiksmų ir padidinti galimybę finansuoti vietos kampanijas, organizuojamas su visais atitinkamais vietos partneriais, įskaitant jaunimo organizacijas, ir remti platformų, skirtų jaunimo registravimuisi siekiant pasinaudoti priemone, kūrimą; rekomenduoja, kad informacija, susijusi su Jaunimo garantijų iniciatyva, būtų prieinama ir suprantama visiems;

12.  ragina Komisiją suteikti tikslesnės informacijos apie Jaunimo garantijų iniciatyvos išlaidų veiksmingumą ir programos įgyvendinimo valstybėse narėse stebėjimą ir pateikti apie tai išsamų metinį pranešimą;

13.  ragina įvairinti finansavimo šaltinius, įtraukiant vietos, regionų ir nacionalinio lygmens veikėjus, siekiant pasiekti visą jaunimą; taip pat pažymi, kad vietos ir regionų valdžios institucijos jau dabar yra labai aktyvios ir jų vykdoma jaunimo veikla turėtų būti remiama integruojant skirtingas politikos kryptis;

14.  ragina Komisiją stiprinti metodus, kuriuos taiko valstybės narės įgyvendindamos pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą patvirtintas priemones, taip pat įdiegti skaidrią, visapusišką, atvirųjų duomenų principu pagrįstą ekonominio veiksmingumo, struktūrinių reformų ir asmenims skirtų priemonių stebėsenos sistemą;

15.  ragina Komisiją nustatyti ir skleisti gerąją stebėsenos ir ataskaitų teikimo praktiką, grindžiamą esamų sistemų valstybėse narėse apžvalga;

16.  ragina laikytis tvirtos partnerystės požiūrio, kuriuo remiantis socialiniai partneriai, jaunimo organizacijos, mokyklos ir mokymo įstaigos, privačiojo sektoriaus darbdaviai ir trečiojo sektoriaus organizacijos dalyvautų rengiant, įgyvendinant, įvykdant ir stebint Jaunimo garantijų iniciatyvą;

17.  pabrėžia, kad informacinių ir ryšių technologijų (IRT) gebėjimai galėtų suteikti didelį potencialą kuriant tvarias darbo vietas ir todėl ragina valstybes nares į savo Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo planus įtraukti veiksmingas priemones IRT ir (arba) skaitmeniniams gebėjimams stiprinti.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

21.6.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

22

1

4

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Dominique Bilde, Andrea Bocskor, Nikolaos Chountis, Silvia Costa, Angel Dzhambazki, Jill Evans, María Teresa Giménez Barbat, Giorgos Grammatikakis, Petra Kammerevert, Svetoslav Hristov Malinov, Curzio Maltese, Stefano Maullu, Morten Messerschmidt, Luigi Morgano, Momchil Nekov, John Procter, Michaela Šojdrová, Yana Toom, Helga Trüpel, Sabine Verheyen, Julie Ward, Bogdan Brunon Wenta, Theodoros Zagorakis, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Milan Zver, Krystyna Łybacka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Emma McClarkin

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

22

+

PPE

Andrea Bocskor, Svetoslav Hristov Malinov, Stefano Maullu, Sabine Verheyen, Bogdan Brunon Wenta, Theodoros Zagorakis, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Milan Zver, Michaela Šojdrová

S&D

Silvia Costa, Giorgos Grammatikakis, Petra Kammerevert, Luigi Morgano, Momchil Nekov, Julie Ward, Krystyna Łybacka

ALDE

María Teresa Giménez Barbat, Yana Toom

GUE/NGL

Nikolaos Chountis, Curzio Maltese

Verts/ALE

Jill Evans, Helga Trüpel

1

-

ENF

Dominique Bilde

4

0

ECR

Angel Dzhambazki, Emma McClarkin, Morten Messerschmidt, John Procter

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

Specialioji ataskaita Nr. 5/2017 „Jaunimo nedarbas – ar kas pasikeitė įgyvendinus ES politikas? (http://www.eca.europa.eu/Lists/ECADocuments/SR17_5/SR_YOUTH_GUARANTEE_LT.pdf)


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

25.9.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

15

1

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Inés Ayala Sender, Dennis de Jong, Luke Ming Flanagan, Ingeborg Gräßle, Arndt Kohn, Monica Macovei, Petri Sarvamaa, Claudia Schmidt, Bart Staes, Hannu Takkula, Indrek Tarand, Derek Vaughan, Tomáš Zdechovský, Joachim Zeller

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Gerben-Jan Gerbrandy, Barbara Kappel, Julia Pitera, Miroslav Poche

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Jane Collins


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

15

+

ALDE

ECR

PPE

S&D

Verts/ALE

Gerben-Jan Gerbrandy, Hannu Takkula

Monica Macovei

Claudia Schmidt, Ingeborg Gräßle, Joachim Zeller, ,Julia Pitera, Petri Sarvamaa, Tomáš Zdechovský

Arndt Kohn, Derek Vaughan, Inés Ayala Sender, Miroslav Poche

Bart Staes, Indrek Tarand

1

-

EFDD

Jane Collins

3

0

ENF

GUE/NGL

Barbara Kappel

Dennis de Jong, Luke Ming Flanagan

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Teisinė informacija - Privatumo politika