PRANEŠIMAS dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

11.10.2017 - (11815/2017 – C8-0313/2017 – 2017/2044(BUD))

1 dalis. Pasiūlymas dėl rezoliucijos
Biudžeto komitetas
Pranešėjai: Siegfried Mureşan (III skirsnis. Komisija)
Richard Ashworth (kiti skirsniai)

Pakeitimai

• 001-001 (PDF - 396 KB)
• 001-001 (DOC - 48 KB)
• 002-002 (PDF - 399 KB)
• 002-002 (DOC - 49 KB)
• 003-012 (PDF - 447 KB)
• 003-012 (DOC - 61 KB)
• 013-022 (PDF - 476 KB)
• 013-022 (DOC - 64 KB)
• 023-032 (PDF - 465 KB)
• 023-032 (DOC - 62 KB)
• 033-042 (PDF - 551 KB)
• 033-042 (DOC - 62 KB)
• 043-044 (PDF - 424 KB)
• 043-044 (DOC - 51 KB)
• 045-054 (PDF - 466 KB)
• 045-054 (DOC - 62 KB)
• 055-058 (PDF - 427 KB)
• 055-058 (DOC - 54 KB)
• 059-064 (PDF - 447 KB)
• 059-064 (DOC - 58 KB)
• 063-063 (PDF - 405 KB)
• 063-063 (DOC - 49 KB)
• 065-065 (PDF - 409 KB)
• 065-065 (DOC - 50 KB)
• 065-069 (PDF - 430 KB)
• 065-069 (DOC - 48 KB)
• 070-073 (PDF - 423 KB)
• 070-073 (DOC - 54 KB)

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto

(11815/2017 – C8-0313/2017 – 2017/2044(BUD))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimą 2014/335/ES (Euratomas) dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos[1],

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002[2],

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa[3] (DFP reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo[4] (2013 m. gruodžio 2 d. tarpinstitucinis susitarimas),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl biudžeto sudarymo bendrųjų gairių[5],

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 5 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento 2018 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos[6],

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 29 d. Komisijos patvirtintą 2018 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektą (COM(2017) 0400),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 4 d. Tarybos patvirtintą poziciją dėl Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto, kuri 2017 m. rugsėjo 13 d. buvo perduota Europos Parlamentui (11815/2017 – C8-0313/2017),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu dialogu dėl 2018 m. biudžeto projekto[7],

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 88 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir į kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0299/2017),

III skirsnis

Apžvalga

1.  pabrėžia, kad Parlamentui svarstant 2018 m. biudžetą visapusiškai atsižvelgta į politinius prioritetus, patvirtintus didžiosios daugumos narių ir nurodytus jau minėtose rezoliucijose – 2017 m. kovo 15 d. rezoliucijoje dėl bendrųjų gairių ir 2017 m. liepos 5 d. rezoliucijoje dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu dialogu; primena, kad tvarus ekonomikos augimas, darbo vietų kūrimas, visų pirma jaunimo užimtumas, saugumas ir klimato kaita yra pagrindiniai šių prioritetų elementai;

2.  pabrėžia, kad Sąjungoje ir toliau kyla daug iššūkių, ir yra įsitikinęs, kad, nors ir reikia toliau laikytis biudžetinės drausmės, būtina iš Sąjungos biudžeto skirti reikiamus finansinius išteklius siekiant atitinkamai reaguoti į politinius prioritetus ir sudaryti sąlygas Sąjungai kuo skubiau ieškoti konkrečių sprendimų ir veiksmingai reaguoti į iššūkius; pabrėžia, kad Sąjungos išlaidos turėtų būti grindžiamos Europos pridėtinės vertės principu ir panaudojant lėšas turėtų būti laikomasi subsidiarumo principo;

3.  dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą finansuoti Sąjungos politikos priemones, kuriomis skatinamas darbo vietų kūrimas bei ekonomikos augimas visuose jos regionuose, investuojant į mokslinius tyrimus, švietimą, infrastruktūrą, MVĮ ir užimtumą ir visų pirma jaunimo užimtumą; nurodo, kad yra nesuprantama, kaip Sąjunga gali pasiekti pažangos šiose srityse, atsižvelgiant į Tarybos siūlomą lėšų sumažinimą pagal 1a išlaidų pakategorę; todėl nusprendžia papildomai padidinti lėšas mokslinių tyrimų ir inovacijų programoms, kurių įgyvendinimo lygis labai aukštas, o patenkintų paraiškų rodiklis yra labai mažas dėl to, kad pateikiama labai daug paraiškų;

4.  ir toliau yra pasiryžęs įgyvendinti savo įsipareigojimus, prisiimtus per derybas dėl Europos strateginių investicijų fondo (ESIF), t. y. kuo labiau sumažinti su ESIF susijusio lėšų, numatytų programai „Horizontas 2020“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonei (EITP), mažinimo poveikį per metinę biudžeto procedūrą; todėl siūlo kompensuoti šį lėšų sumažinimą ir šioms dviem programoms vėl skirti iš pradžių numatytą metinę sumą, kad jas vykdant būtų galima visapusiškai įgyvendinti tikslus, dėl kurių buvo susitarta priimant atitinkamus teisės aktus;

5.  reiškia politinį pritarimą Europos solidarumo korpuso įkūrimui ir palankiai vertina šiuo klausimu Komisijos pateiktą pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto; mano, kad kol nepriimtas sprendimas dėl Europos solidarumo korpuso finansavimo ir pagal įprastą teisėkūros procedūrą nepriimtas susijęs reglamentas, šiuo tikslu į 2018 m. biudžetą neturėtų būti įtraukta jokia finansavimo nuostata; todėl priima sprendimą, kad Komisijos į 2018 m. biudžeto projektą (BP) įtraukti atitinkami asignavimai ir perskirstytos lėšos kol kas turėtų būti panaikinti, nes sprendimas dėl 2018 m. biudžeto neturėtų jokiais būdais daryti poveikio teisėkūros derybų rezultatams; ir toliau yra visapusiškai įsipareigojęs pasirūpinti, kad į sprendimą dėl Europos solidarumo korpuso finansavimo kitų metų biudžete būtų atsižvelgta nedelsiant priimant taisomąjį biudžetą, jei derybos dėl atitinkamo reglamento nebūtų užbaigtos iki 2018 m. biudžeto procedūros pabaigos;

6.  yra susirūpinęs dėl to, kad jaunimo nedarbo lygis tebėra neregėtai aukštas, ir yra įsitikinęs, kad, jei nenorima, kad būtų pakenkta visos Europos jaunimo kartos ateičiai, reikia imtis papildomų veiksmų; todėl priima sprendimą skirti Jaunimo užimtumo iniciatyvai (JUI) daugiau lėšų, nei 2018 m. siūlo Komisija; pabrėžia, kad šis lėšų padidinimas turėtų būti laikomas visų Jaunimo užimtumo iniciatyvai skirtų asignavimų, kurie patvirtinti politiniu lygmeniu atliekant daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio tikslinimą, papildymu, o ne vien tų asignavimų telkimu 2018 m. biudžeto laikotarpio pradžioje;

7.  primena, kad sanglaudos politika atlieka pagrindinį vaidmenį siekiant Sąjungos ekonominės ir socialinės konvergencijos ir taip užtikrinant vystymąsi ir ekonomikos augimą; pabrėžia, kad tikimasi, jog 2018 m. vykdant sanglaudos politikos programas bus įveiktas atsilikimas ir jos bus įgyvendinamos visu pajėgumu; atkreipia dėmesį į Parlamento įsipareigojimą užtikrinti pakankamai asignavimų šioms programoms, kurios priklauso vienai iš pagrindinių Sąjungos politikos sričių; vis dėlto yra susirūpinęs dėl nepriimtinų vėlavimų įgyvendinant veiksmų programas nacionaliniu lygmeniu; ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų užbaigtas vadovaujančiųjų, audito ir tvirtinančiųjų institucijų paskyrimas ir būtų pagreitintas įgyvendinimas; be to, ragina Komisiją dar labiau supaprastinti susijusias procedūras;

8.  mano, kad, nors panašu, kad šiuo metu aktyviausias migracijos ir pabėgėlių krizės laikotarpis baigėsi, Sąjunga privalo būti pasirengusi reaguoti į visus su šia situacija susijusius būsimus nenumatytus įvykius ir laikytis aktyvesnio požiūrio migracijos srityje; todėl primygtinai ragina Komisiją nuolat stebėti pagal 3 išlaidų kategoriją skiriamų asignavimų adekvatumą ir visapusiškai pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis pagal dabartinę DFP, siekiant laiku reaguoti į visus nenumatytus įvykius, kai gali būti reikalingas papildomas finansavimas; primena, kad, nors Sąjungai pavyko nustatyti tam tikrus mechanizmus, kuriais padedama susidoroti su šia padėtimi, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) duomenimis, 2017 m. vis dar daugiau kaip šimtas tūkstančių pabėgėlių ir migrantų jūra atvyko į Europą; todėl priima sprendimą ribotu mastu padidinti Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo ir Vidaus saugumo fondo, taip pat agentūrų, kurioms paskirtos užduotys prieglobsčio srityje, pvz., Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO), lėšas, nes šioms įstaigoms reikia suteikti tinkamų finansinių ir žmogiškųjų išteklių; dar kartą pažymi, kad 3 išlaidų kategorijos viršutinė riba yra visiškai nepakankama norint teikti tinkamą finansavimą su migracijos ir pabėgėlių krize susijusiems veiksmams, kurių imamasi Sąjungos viduje, taip pat kitoms prioritetinėms programoms, kai antai, kultūros ir pilietybės programoms;

9.  pabrėžia, kad pastaraisiais metais 3 išlaidų kategorijos lėšos buvo mobilizuojamos visų pirma siekiant spręsti migracijos ir pabėgėlių krizės problemą ir kad tokie veiksmai turėtų trukti tiek, kiek reikia; tačiau pažymi, kad iki šiol suteiktas finansavimas yra nepakankamas; dėl šios priežasties priima sprendimą padidinti teisingumo ir vidaus reikalų srityje dirbančių agentūrų lėšas, nes joms dėl padidėjusio darbo krūvio ir papildomų užduočių pastaraisiais metais trūko personalo ir finansinių išteklių;

10.  pabrėžia, kad dėl to, jog pastaruoju metų visoje Sąjungoje kyla su saugumu susijusių problemų, numatant lėšas pagal 3 išlaidų kategoriją taip pat reikėtų atsižvelgti į priemones, kurios padės padidinti Sąjungos piliečių saugumą;

11.  pakartoja, kad esminė migracijos ir pabėgėlių krizės, taip pat Sąjungos piliečių saugumo problemų sprendimo dalis yra pagrindinių migracijos priežasčių šalinimas ir pakankamų finansinių išteklių skyrimas išorės priemonėms, kuriomis siekiama spręsti tokias problemas, kaip skurdas, nepakankamos užimtumo, švietimo ir ekonominės galimybės, nestabilumas, konfliktai ir klimato kaita, kuri yra viena iš pagrindinių didesnių migracijos srautų priežasčių; laikosi nuomonės, kad Sąjunga turėtų optimaliai panaudoti finansinius išteklius, numatytus pagal 4 išlaidų kategoriją, kurie, kaip pasirodė, yra nepakankami, kad būtų galima tinkamai reaguoti į visus išorės iššūkius, turint mintyje, kad išteklių aiškiai nepakanka ir jie turėtų būti didinami labiau suderintu būdu;

12.  apgailestauja, kad tuo metu, kai rengė savo poziciją, Parlamentas nebuvo pakankamai informuotas apie galimo politinio sprendimo dėl Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės taikymo pratęsimo poveikio biudžetui; pakartoja savo ilgalaikę poziciją, kad naujos iniciatyvos neturėtų būti finansuojamos darant žalą esamiems ES išorės projektus; todėl ragina Komisiją tuo atveju, jei bus pratęstas Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės taikymas, pasiūlyti ją finansuoti taikant naujas finansavimo priemones ir ją įgyvendinant įtraukti daugiau vietos NVO; pažymi, kad 4 išlaidų kategorijos viršutinė riba yra visiškai nepakankama, kad būtų tvariai ir veiksmingai reaguojama į esamas išorės problemas, įskaitant migracijos ir pabėgėlių problemas;

13.  primena, kad iš Sąjungos biudžeto turi būti remiamas Paryžiaus susitarimo tikslų įgyvendinimas ir pačios Sąjungos ilgalaikiai klimato srities tikslai pasiekiant 20 proc. klimato išlaidų tikslą pagal 2014–2020 m. DFP; apgailestauja, kad Komisija nepateikė konkrečių ir realistiškų pasiūlymų dėl šių tikslų įgyvendinimo; todėl siūlo skirti daugiau lėšų su klimato kaita susijusiems veiksmams nei numatyta BP; tačiau pažymi, kad šis lėšų padidinimas yra nepakankamas, ir ragina Komisiją pateikti visus reikiamus pasiūlymus, kad būsimuose biudžetų projektuose būtų pasiekti minėti tikslai; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad 8,2 proc. visų BP pasiūlytų įsipareigojimų asignavimų yra susiję su biologinės įvairovės apsauga; pabrėžia, kad metinis 0,1 proc. padidinimas yra nesuderinamas su susirūpinimą keliančiu ir greitėjančiu rūšių ir buveinių nykimu;

14.  palankiai vertina tai, kad į Komisijos vidaus biudžeto rengimą pirmą kartą buvo įtrauktas naujas į rezultatus orientuoto biudžeto principas, siekiant, kad išlaidos būtų peržiūrėtos remiantis iki tol įgyta patirtimi ir būtų nustatyti galimi patikslinimai;

15.  vėl įrašo sumas, kurias Taryba biudžeto projekte pasiūlė sumažinti; negali suprasti, dėl kokių priežasčių siūloma sumažinti, pavyzdžiui, programos „Horizontas 2020“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) (šias dvi programas jau paveikė asignavimų perskyrimas ESIF) asignavimus, taip pat išorės politikos priemonių asignavimus; bet kuriuo atveju ginčija Tarybos pareikštą ketinimą apkarpyti biudžeto eilutes, pagal kurias panaudojimo lygis žemas ar įsisavinimo gebėjimai nedideli, kadangi tai nepagrindžiama faktiniais įgyvendinimo duomenimis ir taip elgiantis neatsižvelgiama į tai, kad tam tikrų programų įgyvendinimo būdai yra skirtingi;

16.  daro išvadą, kad siekiant tinkamai finansuoti visus skubiai tenkintinus poreikius ir atsižvelgiant į tai, kad DFP 2018 m. maržos yra labai mažos, reikės pasinaudoti visomis turimomis DFP reglamento numatytomis su lankstumu susijusiomis priemonėmis; tikisi, kad Taryba pritars šiam požiūriui ir kad per taikinimo procedūrą bus lengvai pasiektas susitarimas ir sudarytos galimybės Sąjungai tinkamiausiai atsižvelgti į susidariusias aplinkybes ir veiksmingai spręsti būsimus uždavinius; pabrėžia, kad kiekvienų biudžetinių metų nukrypimas nuo pradinio programavimo pagal dabartinę DFP parodo, kad DFP po 2020 m. viršutinės ribos turėtų būti tikslinamos numatant didesnes sumas;

17.  nustato bendrą 2018 m. asignavimų lygį: 162 597 930 901 EUR įsipareigojimų asignavimų ir 146 712 004 932 EUR mokėjimų asignavimų;

1a išlaidų pakategorė. Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti

18.  atmeta Tarybos nepagrįstą 1a išlaidų pakategorės lėšų sumažinimą 750 mln. EUR, nes jau vien tik šis sumažinimas sudaro beveik du trečdalius visų Tarybos siūlomų DFP išlaidų kategorijų įsipareigojimų sumažinimų; atkreipia dėmesį į tai, kad minėtas sumažinimas prieštarauja pačios Tarybos nurodytiems politiniams prioritetams;

19.  primygtinai tvirtina, kad, siekiant tvaraus ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo Sąjungoje, nepaprastai svarbu didinti investicijas į mokslinius tyrimus, inovacijas, švietimą, infrastruktūrą ir labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones; įspėja, kad toks Tarybos pasiūlytas sumažinimas keltų pavojų programoms, turinčioms tikrą Europos pridėtinę vertę ir darančioms tiesioginį poveikį ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui, pvz., programai „Horizontas 2020“ arba EITP; ypač atkreipia dėmesį į tai, kad labai svarbu skirti pakankamą finansavimą programai „Horizontas 2020“ norint sudaryti sąlygas plėtoti mokslinius tyrimus ir inovacijas, lyderystę skaitmeninimo srityje ir remti MVĮ Europoje; primena, kad ši programa įrodė, jog turi didelę Europos pridėtinę vertę – 83 proc. projektų, finansuotų pagal programą „Horizontas 2020“, nebūtų pradėti įgyvendinti be Sąjungos lygmens paramos; pakartoja, kad EITP finansavimo priemonė yra svarbi norint užbaigti TEN-T tinklą ir baigti kurti bendrą Europos transporto erdvę; todėl nusprendžia panaikinti visus Tarybos siūlomus sumažinimus ir vėl įrašyti visas pradines programai „Horizontas 2020“ ir EITP skirtas biudžeto eilučių sumas, kurios buvo sumažintos siekiant skirti asignavimų ESIF garantijų fondui;

20.  be to, pabrėžia, kad būtina labiau remti švietimą, mokymą ir programos „Erasmus +“ jaunimui skirtas dalis, nes tai yra strateginių investicijų į Europos jaunimą dalis;

21.  pabrėžia, kad vienas svarbiausių Sąjungos prioritetų turėtų būti pakankama finansinė parama labai mažoms įmonėms, verslininkams ir MVĮ, nes jie yra pagrindinis darbo vietų šaltinis visoje Europoje; pabrėžia, kad gerų galimybių gauti finansavimą užtikrinimas yra būtinas siekiant, kad MVĮ išliktų konkurencingos ir kad būtų joms padedama įveikti sunkumus, susijusius su galimybėmis patekti į vidaus ir pasaulinę rinką;

22.  todėl priima sprendimą dar labiau padidinti programų, kurios yra itin svarbios skatinant ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą ir atspindi bendrai sutartus Sąjungos prioritetus, t. y. programų „Erasmus +“, „Horizontas 2020“ (programa „Marie Curie“, Europos mokslinių tyrimų taryba, MVĮ priemonė), COSME ir Užimtumo ir socialinių inovacijų programos (PROGRESS ir EURES), lėšas daugiau, nei buvo numatyta biudžeto projekte ir prieš sukuriant ESIF ir Europos solidarumo korpusą; ragina Komisiją skirti pakankamai lėšų pagal biudžeto eilutes, susijusias su programa „WIFI4EU“, ir 2017–2020 m. laikytis savo investavimo įsipareigojimų;

23.  palankiai vertina tai, kad į 2018 m. biudžetą įtraukta eilutė „Ypatingi metiniai renginiai“, dėl kurios bus galima plėtoti piliečių priklausymo Europai jausmą; pažymi, kad eilutės „Ypatingi metiniai renginiai“ aprėptimi turėtų būti aiškiai teikiama pridėtinė vertė Europos piliečiams visose valstybėse narėse;

24.  pabrėžia, kad svarbu skatinti bendradarbiavimą su gynyba susijusių mokslinių tyrimų srityje Europoje, siekiant panaikinti pagrindinius pajėgumų trūkumus tuo metu, kai dėl tarptautinių pokyčių ir netikrumo Europa turi dėti vis didesnes pastangas gynybos srityje; mano, kad papildomas Sąjungos lygmens išlaidas su gynyba susijusių mokslinių tyrimų srityje reikėtų kompensuoti nacionaliniu lygmeniu sutaupytomis lėšomis; pritaria tam, kad būtų skiriama daugiau lėšų su gynyba susijusių mokslinių tyrimų parengiamiesiems veiksmams; ragina parengti su gynyba susijusių mokslinių tyrimų programą ir jai skirti atskirą biudžetą pagal kitą daugiametę finansinę programą, tačiau pakartoja savo ilgalaikę poziciją, kad naujos iniciatyvos turi būti finansuojamos joms numatant naujų asignavimų, o ne pakenkiant vykdomoms Sąjungos programoms; be to, pabrėžia, kad būtina didinti Europos gynybos pramonės konkurencingumą bei inovacijas;

25.  mano, kad reikia skirti daugiau išteklių pagal 2018 m. biudžetą, kad būtų galima atlikti išsamų ir nešališką trečiųjų šalių keliamos rizikos tyrimą, susijusį su jų strateginiais trūkumais kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu srityje, remiantis Direktyvos (ES) 2015/849[8] 9 straipsnyje nustatytais kriterijais, ir sudaryti didelės rizikos šalių ir teritorijų sąrašą;

26.  todėl 1a išlaidų pakategorės įsipareigojimų asignavimų lygį padidina 143,9 mln. EUR, taigi numato didesnę sumą, nei buvo numatyta DB (išskyrus vėl įrašomas sumas, buvusias prieš sukuriant ESIF ir Europos solidarumo korpusą, bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus), ir ši suma turi būti finansuojama pasinaudojant turima marža ir mobilizuojant bendrąją įsipareigojimų maržą;

1b išlaidų pakategorė. Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda

27.  nepritaria Tarybos siūlymui pagal 1b išlaidų pakategorę sumažinti 240 mln. EUR mokėjimų asignavimus (taip pat paramos eilutėse) ir, kol Komisija nepateiks atnaujintų prognozių, šiuos sumažinimus panaikina;

28.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į nepriimtinus vėlavimus naudojant Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų lėšas, dėl to buvo pakenkta fondų veiksmingumui ir daromas spaudimas vadovaujančiosioms institucijoms bei paramos gavėjams; dar kartą pakartoja, kad kyla rizika, jog dėl dabartinių vėlavimų gali susikaupti neapmokėtų sąskaitų antroje šios DFP pusėje ir kitos DFP pradžioje; primygtinai pakartoja savo raginimą valstybėms narėms kreiptis į Komisiją patarimų ir pagalbos siekiant pašalinti vėlavimus skiriant vadovaujančiąsias, tvirtinančiąsias ir audito institucijas; taip pat yra labai susirūpinęs dėl mažinimo tendencijos ir valstybių narių sąmatų netikslumo;

29.  primena, kad jaunimo nedarbo lygis Sąjungoje vis dar nepriimtinai aukštas; pabrėžia, kad, siekiant išspręsti šią problemą, labai svarbu užtikrinti, kad tinkamai būtų finansuojamos Jaunimo garantijų iniciatyvos programos, naudojantis Jaunimo užimtumo iniciatyva ir Europos socialiniu fondu (ESF); palankiai vertina susitarimą, kad Jaunimo užimtumo iniciatyvai būtina skirti naujų lėšų, ir tai, kad atitinkami asignavimai numatyti 2018 m. BP; vis dėlto mano, kad, atsižvelgiant į sunkumus ir riziką, kurią kelia jaunimo nedarbas, Jaunimo užimtumo iniciatyvai turėtų būti numatyta daugiau asignavimų, ir todėl priima sprendimą Jaunimo užimtumo iniciatyvai 2018 m. skirti 600 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų; be to, mano, kad profesinio mokymo veiksmai, skirti jaunimui, ypač pameistrystės programos, turėtų būti laikomi atitinkančiais finansavimo reikalavimus pagal sanglaudos politiką;

30.  palankiai vertina naująjį 142,8 mln. EUR finansinį paketą, sukurtą siekiant palengvinti 2017–2020 m. struktūrinių reformų rėmimo programos įgyvendinimą;

2 išlaidų kategorija. Tvarus augimas. Gamtos ištekliai

31.  primena, kad Komisijos pasiūlymas padidinti asignavimų sumą siekiant finansuoti Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) poreikius visų pirma pateiktas dėl to, kad numatoma, jog asignuotosios įplaukos, kurias bus galima naudoti 2018 m., bus gerokai mažesnės; pažymi, kad Taryba lėšas sumažino 275 mln. EUR, tačiau mano, kad Komisijos taisomasis raštas turėtų likti pagrindu atliekant bet kokį patikimą EŽŪGF asignavimų tikslinimą ir, kol šis taisomasis raštas nebus išnagrinėtas per taikinimo procedūrą, vėl įrašo BP numatytas sumas;

32.  pabrėžia, kad saugojimo programos pasirodė esančios veiksmingos krizės metu ir kad planavimo procese numatytų finansinių išteklių sumažinimas duotų neigiamų rezultatų;

33.  pabrėžia, kad dalis jaunimo nedarbo problemos sprendimo yra susijusi su tinkamomis jaunimo rėmimo priemonėmis kaimo vietovėse; todėl siūlo padidinti lėšas 50 mln. EUR viršijant BP lygį ir jas skirti išmokoms jauniesiems ūkininkams; pabrėžia, kad reikia naudotis Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) ir kitų Sąjungos finansavimo schemų lėšomis siekiant sudaryti palankesnes sąlygas jaunimui pasinaudoti galimybėmis gauti darbą žvejybos pramonės srityje;

34.  vadovaudamasis savo strategijos „Europa 2020“ tikslais ir tarptautiniais įsipareigojimais kovoti su klimato kaita, priima sprendimą siūlyti padidinti lėšas 21,2 mln. EUR viršijant BP lygį su klimato kaita susijusiems veiksmams; pakartoja, kad Europos Audito Rūmai ir Ekonomikos ir finansų reikalų (ECOFIN) taryba patvirtino, kad Sąjungos biudžetas neatitinka jos klimato srities tikslų;

35.  todėl padidina įsipareigojimų asignavimus 78,1 mln. EUR, palikdamas 619,7 mln. EUR maržą pagal 2 išlaidų kategorijos įsipareigojimų viršutinę ribą po to, kai išskaičiuojami bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai;

3 išlaidų kategorija. Saugumas ir pilietybė

36.  pabrėžia, kad, Parlamento nuomone, migracijos ir saugumo problemų sprendimas turi išlikti pagrindiniu Sąjungos prioritetu, ir pakartoja, kad yra įsitikinęs, jog 3 išlaidų kategorijos viršutinė riba yra visiškai nepakankama norint skirti pakankamai lėšų šių problemų vidaus aspektams;

37.  pažymi, kad, nors migrantų, keliaujančių į Sąjungą Vidurio ir Rytų Viduržemio jūros maršrutais, skaičius per pirmus devynis 2017 m. mėnesius sumažėjo, Vakarų Viduržemio jūros maršruto srautas tebėra didelis; pažymi, kad per pirmuosius devynis 2017 m. mėnesius į Europą jūra atvyko daugiau nei šimtas tūkstančių migrantų ir pabėgėlių, daugiau nei 75 proc. iš jų atvyko į Italiją, o likusieji – į Graikiją, Kiprą arba Ispaniją; laikosi nuomonės, kad reikia numatyti daugiau lėšų norint visapusiškai patenkinti Sąjungos poreikius migracijos srityje, visų pirma pasinaudojant Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondu siekiant remti valstybes nares integracijos priemonių ir praktikos, taikomų asmenims, kuriems reikia tarptautinės pagalbos, ypač nelydimiems nepilnamečiams, tobulinimo srityje ir prireikus vykdyti asmenų, kurie neturi teisės į apsaugą, grąžinimo operacijas visapusiškai laikantis negrąžinimo principo; šiuo požiūriu taip pat primygtinai ragina suteikti EASO tinkamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius ir taip sudaryti sąlygas agentūrai vykdyti jai pavestas užduotis;

38.  teigiamai vertina naujos biudžeto eilutės, skirtos Paieškos ir gelbėjimo fondui, sukūrimą siekiant paremti valstybes nares, vykdančias savo prievoles pagal tarptautinę jūrų teisę; prašo Komisijos pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų įsteigtas toks ES paieškos ir gelbėjimo fondas;

39.  yra įsitikinęs, kad, siekiant veiksmingai spręsti Sąjungos piliečiams susirūpinimą keliančius klausimus saugumo srityje, reikia numatyti papildomų Vidaus saugumo fondo biudžeto lėšų, kad valstybės narės būtų geriau pasirengusios kovai su terorizmu, tarpvalstybiniu organizuotu nusikalstamumu, radikalizacija ir elektroniniais nusikaltimais; visų pirma pabrėžia, kad reikia numatyti pakankamai išteklių saugumo infrastruktūrai stiprinti ir keitimuisi informacija tarp teisėsaugos agentūrų ir nacionalinių valdžios institucijų skatinti, be kita ko, gerinant informacinių sistemų sąveikumą ir tuo pačiu metu užtikrinant asmens teisių ir laisvių paisymą;

40.  atkreipia dėmesį į nepaprastai svarbų vaidmenį, kurį atlieka ES teisingumo ir vidaus reikalų srities agentūros sprendžiant neatidėliotinus Sąjungos piliečiams susirūpinimą keliančius klausimus; todėl priima sprendimą padidinti Europolo biudžeto asignavimus ir darbuotojų skaičių, be kita ko, sukurti 7 pareigybes naujame vykdomajame padalinyje – Europolo vykdomajame padalinyje dingusiems vaikams, taip pat sustiprinti Europos Sąjungos teisminio bendradarbiavimo padalinį (Eurojustas), EASO ir Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūrą (CEPOL); pakartoja, kad šios agentūros prisideda prie tvirtesnio valstybių narių bendradarbiavimo šioje srityje;

41.  prašo Komisijos, atsižvelgiant į faktinę pažangą, padarytą vykdant tarpinstitucines derybas, pateikti atnaujintą informaciją apie finansinį poveikį 2018 m., kurį darys dar vis svarstomi pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, sudarančių Europos migracijos darbotvarkės dalį, visų pirma Dublino sistemos reforma, atvykimo ir išvykimo sistema, Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema ir EASO, kad į tai būtų galima atsižvelgti taikinimo etapu;

42.  apgailestauja, kad Taryba savavališkai daugiau nei 30 mln. EUR sumažino įsipareigojimų asignavimus, numatytus įvairioms programoms kultūros, pilietybės, teisingumo, visuomenės sveikatos, vartotojų teisių ir civilinės saugos srityse, neatsižvelgdama į puikius šių programų įgyvendinimo rodiklius ir nepaisydama jau ir taip joms skiriamo per mažo finansavimo, o dėl to daug kokybiškų projektų lieka be finansavimo; vėl įrašo visas eilutes pagal BP numatytą lygį ir siūlo papildomai padidinti sumas atitinkamose biudžeto eilutėse;

43.  pakartoja, kad yra įsitikinęs, jog laikas daugiau lėšų skirti svarbioms Sąjungos programoms kultūros ir pilietybės srityse, visų pirma programoms „Kūrybiška Europa“ ir „Europa piliečiams“, kurios atlieka pagrindinį vaidmenį remiant kultūros ir kūrybos sektorius, taip pat aktyvų pilietiškumą, ypač atsižvelgiant į 2019 m. Europos Parlamento rinkimus; pakartoja, kad visos institucijos turi laikytis politinio susitarimo, pasiekto dėl Europos kultūros paveldo metų finansavimo 2018 m., ir skirti šiems metams pakankamai asignavimų pasinaudojant programos „Kūrybiška Europa“ paprograme „Kultūra“, kadangi šiems metams nesukurta atskira biudžeto eilutė; ragina Komisiją persvarstyti iniciatyvas pagal biudžeto eilutę „Žiniasklaidos veiksmai“, siekiant užtikrinti, kad biudžeto lėšomis būtų veiksmingai remiamas aukštos kokybės nepriklausomas informavimas apie Sąjungos reikalus;

44.  pritaria tam, kad būtų padidintas pagal Teisių, lygybės ir pilietybės programą įgyvendinamo „Daphne“ tikslo skaidrumas ir matomumas, nes tai yra pagrindinė Sąjungos priemonė kovojant su visų formų smurtu prieš vaikus, jaunimą, moteris, LGBTI asmenis ir kitas rizikos grupes; pritaria, kad Europos lyčių lygybės institute būtų sukurtas Europos kovos su smurtu dėl lyties stebėjimo centras;

45.  pagal 3 išlaidų kategoriją numato 108,8 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų daugiau nei BP, išskyrus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus, ir siūlo finansuoti šį padidinimą toliau mobilizuojant lankstumo priemonę;

4 išlaidų kategorija. Europos vaidmuo pasaulyje

46.  dar kartą pabrėžia, kad Sąjungos išorės veiksmams reikia vis didesnio finansavimo, nes poreikiai ženkliai viršija dabartinį 4 išlaidų kategorijos lygį; mano, kad artimiausiais metais reikės ir toliau dinamiškai reaguoti mobilizuojant Sąjungos biudžeto lėšas, siekiant reaguoti į migracijos problemą; pabrėžia, kad toks vienų metų ad hoc padidinimas, kaip 2017 m., negali būti laikomas pakankamu atsižvelgiant į sudėtingus uždavinius, su kuriais susiduria Sąjunga, ir skubų poreikį užtikrinti tvirtesnius Sąjungos išorės veiksmus dabartiniame globaliame pasaulyje;

47.  laikosi nuomonės, kad pirmenybė turėtų būti teikiama Sąjungos artimiausioms kaimynėms ir priemonėms, kuriomis siekiama spręsti pagrindines problemas, su kuriomis jos susiduria, t. y. migracijos ir pabėgėlių krizę ir susijusias humanitarines problemas pietinėse kaimyninėse šalyse, taip pat Rusijos agresijos rytinėse kaimyninėse šalyse problemą; mano, kad ES kaimyninių šalių stabilumas ir gerovė yra naudingi tiek atitinkamiems regionams, tiek visai Sąjungai; pakartoja savo raginimą didinti paramą Artimųjų Rytų taikos procesui, Palestinos Administracijai ir Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūrai Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (JTPDO) siekiant Sąjungos nurodyto tikslo skatinti regiono vystymąsi ir stabilumą ir remti Palestinos gyventojų atsparumą; pakartoja, kad parama asociacijos susitarimus su Sąjunga įgyvendinančioms šalims yra labai svarbi siekiant sudaryti palankesnes sąlygas politinėms ir ekonominėms reformoms, tačiau pabrėžia, kad tokia parama turėtų būti teikiama tol, kol šios šalys atitinka tinkamumo ją gauti kriterijus, ypač susijusius su teisine valstybe ir demokratinių institucijų stiprinimu; todėl priima sprendimą padidinti išteklius, skirtus Europos kaimynystės priemonei (EKP), Pasirengimo narystei pagalbos priemonei (PNPP) ir makrofinansinei paramai (MFP);

48.  pabrėžia, kad Europa, laikydamasi JT darnaus vystymosi tikslų, atlieka svarbų vaidmenį pasauliniu lygmeniu šalinant skurdą ir užtikrinant vystymąsi skurdžiausiuose regionuose; todėl skiria papildomų finansinių išteklių vystomojo bendradarbiavimo priemonei ir humanitarinei pagalbai; atsižvelgdamas į tai, kad labai didelė Viduržemio jūra keliaujančių migrantų dalis atvyksta iš Užsachario Afrikos, primena, kad Sąjungos parama šiame regione yra nepaprastai svarbi siekiant šalinti pagrindines migracijos priežastis;

49.  prieštarauja tam, kad būtų iš esmės sumažinti pagal išorės finansavimo priemones (Europos kaimynystės priemonė, Pasirengimo narystei pagalbos priemonė, partnerystės priemonė ir vystomojo bendradarbiavimo priemonė) programai „Erasmus+“ skiriami finansiniai įnašai, nepaisant to, kad jaunimo mainų programos yra vienos iš sėkmingiausių ilgalaikių investicijų į kultūros diplomatiją ir tarpusavio supratimą, ir todėl priima sprendimą padidinti šiuos įnašus;

50.  atsižvelgdamas į nerimą keliantį padėties, susijusios su demokratija, teisinės valstybės principu ir žmogaus teisėmis, blogėjimą, priima sprendimą sumažinti paramą politinėms reformoms Turkijoje; priima sprendimą likusių asignavimų dalį įrašyti į rezervą, kuris bus panaudotas, kai Turkija padarys išmatuojamą pažangą teisinės valstybės, demokratijos, žmogaus teisių ir spaudos laisvės srityse, siekiant nukreipti šias lėšas pilietinės visuomenės subjektams, įgyvendinantiems priemones, kuriomis remiami minėti tikslai;

51.  laikosi nuomonės, kad, siekiant tinkamai atremti dezinformacijos kampanijas ir propaguoti objektyvų Sąjungos įvaizdį už Sąjungos ribų, reikia papildomų finansinių išteklių; todėl ragina padidinti finansavimą, skirtą kovai su dezinformacijos kampanijomis ir kibernetiniais išpuoliais; todėl priima sprendimą padidinti išteklius, skirtus strateginės komunikacijos veiksmams, kurie bus vykdomi kaimyninėse ir Vakarų Balkanų šalyse; primena, kad svarbu investuoti į Sąjungos išorės veiksmų matomumą siekiant stiprinti finansavimo toje srityje poveikį ir išplėsti ES viešąją diplomatiją, kad ji atitiktų Visuotinės strategijos užmojus;

52.  mano, kad būtina padidinti Kipro turkų bendruomenės biudžeto eilutės asignavimus, kad būtų ryžtingai prisidėta prie Kipro be žinios dingusių asmenų paieškos komiteto misijos tęsimo ir intensyvesnės veiklos ir paremtas iš dviejų bendruomenių atstovų sudarytas Kultūros paveldo techninis komitetas, taip skatinant šių dviejų bendruomenių pasitikėjimą ir susitaikymą;

53.  pabrėžia, kad Komisijos polinkis pasitelkti pagalbinius biudžeto mechanizmus, pvz., patikos fondus ir kitas panašias priemones, ne visais atvejais buvo sėkmingas; yra susirūpinęs dėl to, kad kuriant į Sąjungos biudžetą neįtraukiamas finansines priemones gali būti keliama grėsmė jo vieningumui ir apeinama biudžeto procedūra, tuo pačiu metu kenkiama skaidriam biudžeto valdymui ir trukdoma Parlamentui naudotis teise vykdyti veiksmingą išlaidų kontrolę; todėl mano, kad pastaraisiais metais atsiradusios ad hoc išorės priemonės turi būti įtrauktos į Sąjungos biudžetą, o Parlamentas turi vykdyti visapusišką šių priemonių įgyvendinimo kontrolę; pažymi, kad iki 2017 m. rugsėjo mėn. pabaigos 2017 m. biudžete ES patikos fondams buvo skirta iš viso 795,4 mln. EUR; prašo Komisijos abiem biudžeto valdymo institucijoms pateikti sumą, kurią ji 2018 m. ketina skirti patikos fondams; dar kartą pareiškia savo susirūpinimą dėl to, kad valstybių narių įnašai į šiuos patikos fondus paprastai atsilieka, palyginti su jų įsipareigojimais; atkreipia dėmesį į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 11/2017 dėl ES patikos fondo „Bekou“, skirto Centrinės Afrikos Respublikai; reiškia susirūpinimą dėl Audito Rūmų nustatytų trūkumų, pvz., bendrų poreikių vertinimo trūkumo ir neveiksmingų koordinavimo su kitais paramos teikėjais mechanizmų; pareiškia, kad ketina įvertinti ES patikos fondų, kaip Sąjungos išorės politikos priemonės, pridėtinę vertę;

54.  primena, kad pagal DFP reglamento 24 straipsnį visos Sąjungos ir Euratomo išlaidos ir įplaukos įrašomos į bendrąjį Sąjungos biudžetą, laikantis Finansinio reglamento 7 straipsnio; ragina Komisiją išsaugoti biudžeto vieningumą ir vadovautis juo kaip pagrindiniu principu pradedant naujas iniciatyvas;

55.  atkreipia dėmesį į rinkimų stebėjimo misijų svarbą siekiant stiprinti demokratines institucijas ir visuomenės pasitikėjimą rinkimų procesais, nes tai padeda skatinti taikos kūrimą ir stabilumą; pabrėžia, kad reikia užtikrinti pakankamai finansinių išteklių šiam tikslui pasiekti;

56.  atkreipia dėmesį į tai, kad vystomojo bendradarbiavimo priemonei numatytos lėšos neperskiriamos siekiant finansuoti naują pajėgumų stiprinimo remiant saugumą ir vystymąsi iniciatyvą pagal priemonę, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (IcSP); apgailestauja dėl biudžeto projekte pateikto pasiūlymo 7,5 mln. EUR iš vystomojo bendradarbiavimo priemonei numatytų lėšų perskirti pajėgumų stiprinimo remiant saugumą ir vystymąsi iniciatyvai ir pabrėžia, kad reikia kuo skubiau rasti kitus sprendimus siekiant užpildyti šią spragą;

57.  pakartoja savo prašymą, kad ES specialiesiems įgaliotiniams skirta biudžeto eilutė būtų perkelta iš BUSP biudžeto į EIVT administracinių išlaidų biudžetą, nedarant poveikio biudžetui, siekiant toliau stiprinti Sąjungos diplomatinę veiklą;

58.  todėl nusprendžia panaikinti beveik visus Tarybos sumažinimus ir pagal 4 išlaidų kategoriją numatyti 299,7 mln. EUR daugiau įsipareigojimų asignavimų nei numatyta biudžeto projekte (išskyrus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus, ES specialiųjų įgaliotinių perkėlimą ir patvirtintas sumažintas sumas);

5 išlaidų kategorija. Administravimas Kitos išlaidų kategorijos. Administracinės ir mokslinių tyrimų paramos išlaidos

59.  mano, kad Tarybos sumažinimai neatspindi tikrų poreikių ir todėl kelia pavojų administracinėms išlaidoms, kurios jau reikšmingai racionalizuotos; todėl vėl įrašo visas BP numatytas Komisijos administracines išlaidas, įskaitant 1–4 išlaidų kategorijų administracines ir mokslinių tyrimų paramos išlaidas;

60.  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų bendros nuomonės dėl OLAF ir jos Priežiūros komiteto santykių trijų aspektų išvadas, priima sprendimą atidėti 10 % asignavimų, skirtų Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF), kol Priežiūros komitetui bus suteikta galimybė susipažinti su OLAF bylų medžiaga, tačiau šiek tiek padidina OLAF biudžetą, atsižvelgiant į padidėjusias užduotis;

61.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. pradžioje OLAF tyrė didelio sukčiavimo muitų srityje atvejį Jungtinėje Karalystėje, kurio priežastis – nepakankamas importuojamų produktų įvertinimas ir dėl kurio 2013–2016 m. buvo prarasta Sąjungos biudžeto įplaukų už beveik 2 mlrd. EUR; reiškia susirūpinimą dėl to, kad sukčiavimas iki šiol nebuvo sustabdytas ir kad vis prarandamos Sąjungos biudžeto lėšos; prašo Komisijos, vykdant derybas dėl „Brexit“, atsižvelgti į Jungtinės Karalystės administracijos lėtą reakciją į Komisijos rekomendacijas šiuo požiūriu; prašo tų valstybių narių, kurios prieštaravo dėl Sąjungos muitų teisės pažeidimų ir sankcijų teisinės sistemos iš naujo apsvarstyti savo poziciją siekiant greitai išspręsti šią problemą;

Decentralizuotos agentūros

62.  iš esmės pritaria Komisijos pateiktoms agentūrų biudžeto poreikių sąmatoms; taigi mano, kad dar labiau sumažinus lėšas, kaip siūlo Taryba, kiltų grėsmė tinkamam agentūrų veikimui ir jos negalėtų atlikti joms pavestų užduočių; mano, kad šioje pozicijoje patvirtintų naujų etatų reikia tam, kad būtų galima atlikti papildomas užduotis, atsižvelgiant į naujus politikos pokyčius ir naujus teisės aktus; pakartoja savo įsipareigojimą išsaugoti išteklius ir prireikus suteikti papildomų išteklių, kad būtų galima užtikrinti tinkamą agentūrų veikimą;

63.  atsižvelgiant į problemas, su kuriomis Sąjunga vis dar susiduria migracijos bei saugumo srityse, ir turint omenyje, kad reikia numatyti suderintą Europos atsaką, priima sprendimą padidinti asignavimus, skiriamus Europos policijos biurui (Europolui), Eurojustui, CEPOL, EASO ir Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrai (ENISA);

64.  primena, kad svarbu, jog Sąjunga daugiausia dėmesio skirtų konkurencingumui, ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui; primena, kad strateginis Sąjungos prioritetas – iki galo sukurti ir įgyvendinti GALILEO ir EGNOS projektus, už kuriuos iš dalies atsakinga Europos GNSS agentūra (GSA); primena, kad GSA trūksta išteklių kibernetiniam saugumui ir paslaugai valstybinėms institucijoms finansuoti ir todėl nusprendžia padidinti jai skiriamų asignavimų lygį;

65.  mano, kad reikia numatyti papildomų asignavimų ir darbuotojų Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai (ACER), kad ji galėtų atlikti jai patikėtas didesnes užduotis, susijusias su elektros energijos ir dujų tinklo kodeksų bei gairių įgyvendinimu ir jos stebėsena;

66.  ypač primena, kad Europos aplinkos agentūra (EAA) padeda Sąjungai priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl aplinkos gerinimo, aplinkos klausimų integravimo į ekonomikos politiką ir pereiti prie darnumo, taip pat kad atsižvelgdama į Sąjungos klimato ir energetikos politiką iki 2030 m., Komisija EAA pasiūlė naują užduotį, susijusią su energetikos sąjungos valdymu, visiškai atitinkamai nepadidinusi etatų plano;

67.  pabrėžia, kad, nors Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai numatyti biudžeto ištekliai ir etatų skaičius kol kas atrodo pakankami, reikia atidžiai stebėti būsimus agentūros poreikius, susijusius su veiklos ištekliais ir darbuotojais;

68.teigiamai vertina tai, kad 2018 m. biudžete numatyti atitinkami ištekliai siekiant paremti Europos priežiūros institucijas (EPI); pabrėžia, kad Europos priežiūros institucijų vaidmuo labai svarbus skatinant nuoseklų Sąjungos teisės taikymą ir geresnį nacionalinių valdžios institucijų veiksmų koordinavimą ir užtikrinant finansinį stabilumą, geriau integruotas finansų rinkas ir vartotojų apsaugą bei priežiūros konvergenciją; pabrėžia, kad, siekdamos apdairiai naudoti savo biudžetą, Europos priežiūros institucijos turi laikytis užduočių ir įgaliojimų, kuriuos joms skyrė Europos teisės aktų leidėjas;

69.  pakartoja, kad, kaip susitarta 2013 m. gruodžio 2 d. Tarpinstituciniame susitarime, 2018 m. yra paskutiniai metai, kai įgyvendinamas darbuotojų skaičiaus mažinimo 5 proc. tikslas ir etatų perskirstymo rezervo metodas aprūpinant darbuotojais agentūras; pakartoja, kad prieštarauja tam, kad po 2018 m. kokiu nors būdu būtų toliau taikomas visuotinis metodas aprūpinant agentūras ištekliais; pakartoja, jog sutinka su tuo, kad būtų veiksmingiau naudojami agentūrų ištekliai, vykdant glaudesnį administracinį bendradarbiavimą arba net sujungimus, kai tinkama, taip pat dalijantis tam tikromis funkcijomis su Komisija arba kitomis agentūromis; šiuo požiūriu teigiamai vertina iniciatyvą toliau koordinuoti agentūrų veiklą ir įsteigti ES agentūrų tinklo nuolatinį sekretoriatą (dabar vadinamą bendros paramos biuru) ir pritaria tam, kad į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) etatų planą būtų įrašytas papildomas etatas, dėl kurio susidariusios išlaidos būtų pasidalytos naudojant turimus Sąjungos agentūrų biudžetus ir kuris būtų komandiruojamas į tas pareigas;

Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai

70.  atlikęs išsamią pateiktų bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų analizę ir įvertinęs, kaip sekasi įgyvendinti vykdomus projektus ir veiksmus (išskyrus iniciatyvas, kurioms jau taikomas galiojantis teisinis pagrindas), taip pat visapusiškai atsižvelgdamas į Komisijos atliktą projektų įgyvendinamumo vertinimą, taip pat į turimas nedideles maržas ir viršutines ribas, numatytas bandomiesiems projektams ir parengiamiesiems veiksmams, nusprendžia priimti kompromisinį paketą, kurį sudaro ribotas bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų skaičius;

71.  todėl atkreipia dėmesį į pastangas, kurias dėjo Parlamentas šiuo klausimu, ir prašo Komisijos parodyti gerą valią įgyvendinant bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus, patvirtintus biudžeto procedūros pabaigoje, nepaisant jos įgyvendinamumo vertinimo, taip pat ir kiekvieno Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo atžvilgiu;

Specialios priemonės

72.  primena, kad specialios priemonės yra naudingos siekiant suteikti lankstumo, kai reikia viršyti labai ankštas dabartinės DFP viršutines ribas, ir teigiamai vertina patobulinimus, padarytus atliekant DFP reglamento laikotarpio vidurio tikslinimą; ragina kuo labiau pasinaudoti lankstumo priemone, bendrąja įsipareigojimų marža ir nenumatytų atvejų rezervu, kad būtų galima finansuoti įvairiausius naujus iššūkius ir papildomus uždavinius, kuriems spręsti reikia Sąjungos biudžeto lėšų;

73.  taip pat primena Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF), neatidėliotinos pagalbos rezervo ir ES solidarumo fondo svarbą; remia Komisijos ketinimą sudaryti sąlygas sparčiau mobilizuoti lėšas pagal ES solidarumo fondą, didžiąją dalį šio fondo metinių lėšų perkeliant į Sąjungos biudžeto rezervą ir jas pridedant prie jau į biudžetą įrašytos avansų sumos; apgailestauja, kad Taryba sumažino lėšas šiuo požiūriu, ir iš dalies vėl įrašo biudžeto projekte numatytą finansavimą, išskyrus sumą, kuri 2017 m. buvo sutelkta pradiniame etape patvirtinus Taisomąjį biudžetą Nr. 4/2017 ir mobilizavus lėšas Italijai pasinaudojant ES solidarumo fondu; ragina išplėsti ES solidarumo fondo taikymo sritį ir suteikti pagalbą nukentėjusiesiems nuo teroro aktų ir jų šeimoms;

Mokėjimai

74.  yra susirūpinęs dėl dabartinės nepakankamo mokėjimų panaudojimo tendencijos, būdingos visam Sąjungos biudžetui, ne tik 1b išlaidų pakategorei, bet ir 3 ir 4 išlaidų kategorijoms, nepaisant to, kad reikia reaguoti į daugybę naujų iššūkių, ir lanksčių finansavimo mechanizmų sukūrimo; primena, kad per pastaruosius dvejus metus Sąjungos biudžeto mokėjimų lygis buvo gerokai sumažintas, o biudžeto pertekliaus lygis buvo aukštas; todėl reiškia susirūpinimą, kad BP vis dar numatyta precedento neturinti 10 mlrd. EUR mokėjimų viršutinės ribos marža, kuri rodo, kad panaudojimo lygis žemas, o tai gali lemti ūmų mokėjimų poreikį baigiantis dabartinei DFP;

75.  primygtinai nurodo, kad būtina į visas eilutes, kurių lėšas sumažino Taryba, vėl įrašyti BP numatytus mokėjimus, ir tikslingai padidina mokėjimų asignavimus, ypač tose eilutėse, kuriose iš dalies pakeisti įsipareigojimų asignavimai;

Kiti skirsniai

76.  apgailestauja dėl to, kad Taryba nuolat taiko praktiką, pagal kurią didinama standartinė vienoda sumažinimo norma Sąjungos institucijose; mano, kad tai lemia labai didelį iškreipiamąjį poveikį institucijų, nuo seno taikančių tikslias sumažinimo normas, biudžetams; mano, kad šis metodas negali būti laikomas nei tiksliniu mažinimu, nei patikimu finansų valdymu; todėl vėl įrašo BP numatytą sumažinimo normos lygį;

I skirsnis. Europos Parlamentas

77.  palieka tą pačią bendrą 2018 m. biudžeto sumą, kuri patvirtinta anksčiau minėtoje 2017 m. balandžio 5 d. Parlamento rezoliucijoje ir sudaro 1 953 483 373 EUR; įtraukia biudžetui poveikio nedarančius techninius patikslinimus siekiant atsižvelgti į atnaujintą informaciją, kurios dar nebuvo ankstesniu šių metų laikotarpiu;

78.  pažymi, kad 2018 m. sąmatos lygis sudaro 18,88 proc., o tai yra mažiau nei 2017 m. (19,25 proc.) ir tai yra mažiausia 5 išlaidų kategorijos dalis per pastaruosius penkiolika metų;

79.  pakartoja Parlamento prioritetus ateinantiems finansiniams metams, t. y. stiprinti saugumo priemones, kurių jau imtasi, ir gerinti Parlamento atsparumą kibernetiniams išpuoliams, didinti Parlamento vidaus biudžeto procedūros skaidrumą ir vykdant Parlamento biudžetą dėmesį sutelkti į pagrindines Parlamento funkcijas – teisėkūros, vienos iš biudžeto valdymo institucijų, atstovavimo piliečiams ir kitų institucijų darbo kontrolės funkcijas;

80.  teigiamai vertina tai, kad sukurta Biuro darbo grupė dėl bendroms išlaidoms kompensuoti skirtos išmokos; primena, kad tikimasi užtikrinti daugiau bendroms išlaidoms kompensuoti skirtos išmokos skaidrumo, ir tai, kad reikia apibrėžti tikslesnes atskaitomybės už išlaidas, kurias galima padengti iš šios išmokos, taisykles nesudarant Parlamentui papildomų išlaidų;

81.  sumažina savo generalinio sekretoriato 2018 m. etatų planą 60 etatų (1 proc. darbuotojų skaičiaus mažinimo tikslas), laikantis 2015 m. lapkričio 14 d. su Taryba pasiekto susitarimo dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto; primena, kad 2016 m. Parlamentui skirti 35 etatai buvo susiję su nauja saugumo didinimo veikla ir dėl šios priežasties jų atžvilgiu nebuvo taikomas darbuotojų skaičiaus mažinimo tikslas, kaip patvirtinta priėmus Taisomąjį biudžetą Nr. 3/2016 ir 2017 m. bendrąjį biudžetą[9]; ragina Komisiją atitinkamai patikslinti savo stebėsenos lenteles siekiant suteikti biudžeto valdymo institucijai tikslią informaciją visais procedūros etapais;

82.  palankiai vertina keitimąsi nuomonėmis dėl Parlamento pastatų politikos, kuris vyko 2017 m. liepos 11 d. dalyvaujant Biudžeto komitetui, generaliniam sekretoriui ir Parlamento pirmininko pavaduotojams, atsakingiems už Parlamento pastatų politiką; mano, kad šis dialogas turėtų būti tęstinis procesas, ypač atsižvelgiant į būsimas Biuro diskusijas dėl Paulio Henri-Spaako pastato renovacijos;

83.  pakartoja Parlamento poziciją, pareikštą pirmiau minėtoje 2017 m. balandžio 5 d. rezoliucijoje, kad dar esama galimybių pagerinti kontrolės mechanizmus, susijusius su Europos politinėmis partijomis ir Europos politiniais fondais; šiuo klausimu atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą iš dalies pakeisti Reglamentą Nr. 1141/2014[10] ir palankiai vertina visas pastangas pagerinti atskaitomybę ir išlaidų skaidrumą;

84.  primena 2014 m. Audito Rūmų analizę, kurioje apskaičiuota, kad išlaidos, patiriamos dėl Parlamento geografinio išsklaidymo, yra 114 mln. EUR per metus; be to, atkreipia dėmesį į savo 2013 m. spalio 23 d. rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos institucijų būstinių vietos[11] pateiktą išvadą, kad 78 proc. visų teisės aktais numatytų Parlamento darbuotojų komandiruočių yra tiesioginis Parlamento geografinio išsklaidymo rezultatas; pabrėžia, jog pranešime taip pat nurodoma, jog apskaičiuota, kad dėl geografinio išsklaidymo daromas poveikis aplinkai siekia nuo 11 000 iki 19 000 tonų išmetamo CO₂; primena apie neigiamą visuomenės nuomonę dėl šio išsklaidymo ir todėl ragina parengti perėjimo prie vienos būstinės veiksmų gaires ir sumažinti atitinkamų biudžeto eilučių lėšas;

IV skirsnis. Teisingumo Teismas

85.  vėl įrašo BP numatytas sumas pagal visas biudžeto eilutes, kurių lėšas sumažino Taryba ir kurios nepaprastai svarbios Teisingumo Teismo veikimui, ir vėl įrašo sąmatas dviejuose biudžeto punktuose, kad būtų padidintas Teisingumo Teismo gebėjimas tenkinti vis didėjančius vertimo raštu poreikius;

86.  negali patikėti, kad Taryba savo pozicijoje dėl 2018 m. biudžeto projekto padarė vienašališką pareiškimą ir pateikė susijusį priedą dėl 5 proc. darbuotojų sumažinimo tikslo, pagal kurį Teismas vis dar turi sumažinti savo etatų planą 19 etatų; pabrėžia, kad tie 19 etatų atitinka 12 ir 7 etatus, kuriuos pagrįstai suteikė atitinkamai Parlamentas ir Taryba vykdant atitinkamai 2015 ir 2016 m. biudžeto procedūras, kad būtų patenkinti papildomi poreikiai, ir todėl primygtinai tvirtina, kad tų 19 etatų neturėtų būti atsisakyta, nes Teismas jau tinkamai įvykdė 5 proc. darbuotojų skaičiaus mažinimo reikalavimą 2013–2017 m. laikotarpiu panaikindamas 98 etatus;

V skirsnis. Audito Rūmai

87.  vėl įrašo BP numatytas sumas pagal visus punktus, kurių lėšas sumažino Taryba, kad būtų įgyvendintą Audito Rūmų darbo programa ir pateiktos suplanuotos audito ataskaitos;

88.  punkto „Nedidelės apimties konsultacijos, tyrimai ir apklausos“ lėšas įrašo į rezervą tol, kol bus aiškūs vykstančių derybų dėl Finansinio reglamento tikslinimo rezultatai ir patikslintas reglamentas įsigalios 2018 m.;

VI skirsnis. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

89.  vėl įrašo BP numatytas sumas pagal visus punktus, kurių lėšas sumažino Taryba;

90.  padidina lėšas dviejose biudžeto eilutėse viršijant BP numatytas sumas, susijusias su vietos patarėjų grupių prekybos susitarimų klausimais darbu;

VII skirsnis. Regionų komitetas

91.  vėl įrašo BP numatytas sumas pagal visus punktus, kurių lėšas sumažino Taryba;

92.  padidina sumas tam tikrose eilutėse viršijant biudžeto projekto sumas pagal Regionų komiteto parengtą sąmatą;

VIII skirsnis. Europos ombudsmenas

93.  palankiai vertina ombudsmenės darbą surandant taupymo galimybių institucijos biudžete padidinant veiksmingumą, palyginti su ankstesniais metais;

IX skirsnis. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas

94.  kelia klausimą, kodėl Taryba norėtų sumažinti Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno biudžetą, atsižvelgiant į tai, kad Parlamentas ir Taryba šiai institucijai pavedė papildomų užduočių; todėl vėl įrašo ankstesnes sumas pagal visas biudžeto eilutes, kurių lėšas sumažino Taryba, kad Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas galėtų vykdyti savo prievoles ir įsipareigojimus;

X skirsnis. Europos išorės veiksmų tarnyba

95.  vėl įrašo visas ankstesnes sumas pagal eilutes, kurių lėšas sumažino Taryba;

96.  vadovaudamasis Europos Vadovų Tarybos 2015 m. kovo mėn. išvadomis, sukuria biudžeto punktą „Strateginės komunikacijos pajėgumai“ siekiant suteikti EIVT pakankamai darbuotojų ir priemonių, kad būtų galima reaguoti į trečiųjų valstybių ir nevalstybinių subjektų skleidžiamą dezinformaciją;

97.  be to, priima sprendimą su ES specialiaisiais įgaliotiniais susijusias išlaidas perkelti iš BUSP skyriaus į EIVT biudžetą, kad būtų užtikrintas didesnis ES išorės veiksmų suderinamumas;

98.  skiria papildomą EITV sąmatą viršijančią sumą Sąjungos delegacijų stažuotojams, reaguodamas į Europos ombudsmeno tyrimo dėl nemokamų stažuočių išvadas[12];

o

o  o

99.  atkreipia dėmesį į vienašalį Prancūzijos ir Liuksemburgo pareiškimą, pridėtą prie 2017 m. rugsėjo 4 d. priimtos Tarybos pozicijos dėl 2018 m. biudžeto projekto; primena, kad per 2017 m. kovo 27 d. pavasario trišalį dialogą biudžeto klausimais Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos atstovai susitarė dėl pragmatiško biudžeto procedūros tvarkaraščio, be kita ko, taikinimo laikotarpio datų; primena, kad Bendrųjų reikalų taryba per savo 2017 m. balandžio 25 d. posėdį patvirtino pragmatišką tvarkaraštį, visapusiškai susipažinusi su Parlamento 2017 m. mėnesinių sesijų tvarkaraščiu; todėl pažymi, kad biudžeto procedūra vyksta pagal pragmatišką tvarkaraštį, dėl kurio susitarė visos trys institucijos;

100.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją kartu su bendrojo biudžeto projekto pakeitimais Tarybai, Komisijai, kitoms atitinkamoms institucijoms ir organams bei nacionaliniams parlamentams.

• [1]  OL L 168, 2014 6 7, p. 105.
• [2]  OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
• [3]  OL L 347, 2013 12 20, p. 884.
• [4]  OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
• [5]  Tą dieną priimti tekstai, P8_TA(2017)0085.
• [6]  Tą dieną priimti tekstai, P8_TA(2017)0114.
• [7]  Tą dieną priimti tekstai, P8_TA(2017)0302.
• [8]  2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).
• [9]  Priimti tekstai, P8_TA(2016)0401, P8_TA(2016)0411.
• [10]  2017/0219(COD).
• [11]  Priimti tekstai P7_TA(2013)0498.
• [12]  Europos ombudsmenas, 454.2014/PMC.

Užsienio reikalų komiteto NUOMONĖ (4.9.2017)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto
(2017/2044(BUD))

Nuomonės referentas: Cristian Dan Preda

PASIŪLYMAI

Užsienio reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  susirūpinęs pažymi, kad Komisija siūlo daugiau nei puse milijardo eurų sumažinti įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus pagal 4 išlaidų kategoriją (Europos vaidmuo pasaulyje); pabrėžia, kad vienų metų ad hoc padidinimas, pvz., kaip 2017 m., negali būti laikomas pakankamu atsižvelgiant į daugialypius, sudėtingus uždavinius, kuriuos turi spręsti Sąjunga, ir poreikį užtikrinti tvirtesnius ES išorės veiksmus, kaip nustatyta Visuotinėje ES strategijoje;

2.  pabrėžia, kad, nors ir būtina užtikrinti didesnį lankstumą, kad būtų padidinti Sąjungos reagavimo į krizes pajėgumai, tai neturi būti daroma išorės finansavimo priemonių ir ilgalaikės politikos esamų prioritetinių sričių sąskaita; ragina numatyti didesnę nei 230 mln. EUR maržą 4 išlaidų kategorijoje ir užtikrinti reikiamą lankstumą taikant turimas daugiametės finansinės programos priemones;

3.  atkreipia dėmesį į pastaruosius susirūpinimą keliančius politinius įvykius Vakarų Balkanuose, į kuriuos Sąjunga turi skubiai atkreipti dėmesį ir aktyviai bei tikslingiau remti Vakarų Balkanų šalis, kad būtų išvengta abejonių pastaraisiais dešimtmečiais padaryta pažanga ir įtvirtinta jų stojimo į ES kryptis; todėl atmeta pasiūlymą beveik 90 mln. EUR sumažinti lėšas, pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP) skiriamas politinėms reformoms regione remti; primena, kad parama šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms priimant ir įgyvendinant politines, ekonomines ir socialines reformas siekiant joms įstoti į ES yra svarbi stabilumo didinimo priemonė ir kad perspektyvos įstoti į ES praradimas galėtų šias šalis atverti trečiųjų šalių įtakai kartu rizikuojant pakenkti šio regiono stabilumui ir saugumui;

4.  nepritaria siūlomam finansavimo didinimui siekiant pagal PNPP remti politines reformas Turkijoje, atsižvelgiant į tai, kad Turkijos valdžios institucijos nėra prisiėmusios rimtų įsipareigojimų šioje srityje ir blogėja padėtis, susijusi su demokratija, teisine valstybe ir žmogaus teisėmis; pabrėžia būtinybę padidinti investicijas, skirtas pilietinei visuomenei ir pabėgėliams Turkijoje, taip pat žmonių tarpusavio mainų programoms, pvz., studentams, mokslininkams ir žurnalistams skirtai programai „Erasmus+“, tiesiogiai remti; ragina Komisiją nustatyti priemones, pagal kurias PNPP lėšos būtų nukreipiamos pilietinei visuomenei remti, ir ragina padidinti Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės (EDŽTRP) finansavimą, skirtą Turkijos pilietinei visuomenei tiesiogiai remti;

5.  pabrėžia strateginę pietinių ir rytinių kaimyninių šalių svarbą Sąjungai ir prašo išvengti pasiūlyto išteklių, skiriamų Europos kaimynystės priemonei (EKP) finansuoti, sumažinimo; remia per 2017 m. balandžio mėn. Briuselyje įvykusią konferenciją prisiimtą įsipareigojimą skirti didesnę pagalbą Sirijai, Jordanijai ir Libanui ir pabrėžia, kad turėtų būti numatyta atitinkamai padidinti EKP finansavimą; pabrėžia, kad svarbu toliau teikti paramą Tunisui, kaip galimo perėjimo prie demokratijos pavyzdžiui regione, ir išlaikyti pagrindinį Sąjungos vaidmenį remiant Artimųjų Rytų taikos procesą, Palestinos Administraciją ir Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūrą Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (JTPDO); be to, pabrėžia, kad reikia padidinti paramą siekiant stiprinti stabilumą Libijoje ir prižiūrėti šalies perėjimą prie įtraukios demokratijos užtikrinant, kad būtų laikomasi žmogaus teisių; ragina Komisiją laikytis savo pagal EKP priemonę prisiimtų įsipareigojimų ir juos sustiprinti siekiant finansuoti projektus, kuriuos vykdant būtų skatinamas jaunimo užimtumas vietoje; palankiai vertina tai, kad šiek tiek padidintas Rytų partnerystės šalims pagal EKP skiriamas finansavimas ir atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į dabartinius uždavinius, turėtų būti numatyta toliau didinti skiriamų lėšų kiekį;

6.  prieštarauja tam, kad būtų iš esmės sumažinti pagal išorės finansavimo priemones, t. y. Europos kaimynystės priemonę, Pasirengimo narystei pagalbos priemonę, partnerystės priemonę ir vystomojo bendradarbiavimo priemonę, programai „Erasmus+“ skiriami finansiniai įnašai, nepaisant to, kad jaunimo mainų programos gali būti laikomos vienomis iš sėkmingiausių ilgalaikių investicijų į kultūros diplomatiją ir savitarpio supratimą, ir, priešingai, ragina padidinti šiuos įnašus;

7.  palankiai vertina tai, kad pasiūlyti asignavimai, skiriami priemonei, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (IcSP), yra to paties lygio kaip ir iki 2017 m. ir toliau didinami atsižvelgiant į naujas pajėgumų stiprinimo užduotis, kurios turėtų būti numatytos užbaigus dabartinę IcSP reglamento peržiūrą, ir, be to, pripažįsta IcSP būdingas galimybes skatinti Sąjungos saugumo ir sienų vientisumo užtikrinimą;

8.  palankiai vertina veiksmus, kurių imtasi po paskutinių derybų dėl biudžeto, kad būtų galima sustiprinti veiklos, vykdomos Sąjungos patikos fondų ir pagal Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę, parlamentinį tikrinimą; primena, kad tokių ad hoc priemonių turėtų būti imamasi tik tuo atveju, jei laikomasi Sąjungos pridėtinės vertės ir papildomumo reikalavimų; pakartoja savo raginimą valstybėms narėms iš esmės padidinti įnašus į patikos fondus ir užtikrinti, kad būtų laiku įvykdyti pagal Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonę prisiimti įsipareigojimai;

9.  primena, kad svarbu investuoti į Sąjungos išorės veiksmų matomumą siekiant stiprinti finansavimo toje srityje poveikį ir sutvirtinti ES viešąją diplomatiją, kad ji atitiktų Visuotinės strategijos užmojus;

10.  ragina toliau didinti finansavimą, skirtą kovai su dezinformacijos kampanijomis ir kibernetiniais išpuoliais, kurie vis dažniau naudojami siekiant pakenkti demokratinei Sąjungos kaimyninių šalių tvarkai, taip pat pačiai Sąjungai; ypač ragina daugiau išteklių skirti strateginės komunikacijos veiksmams finansuoti;

11.  pabrėžia, kad svarbu skatinti bendradarbiavimą su gynyba susijusių mokslinių tyrimų srityje Europoje, siekiant panaikinti pagrindinius pajėgumų trūkumus tuo metu, kai dėl tarptautinių pokyčių Europa turi dėti vis didesnes pastangas gynybos srityje; visiškai pritaria tam, kad būtų skiriama daugiau lėšų gynybos srities mokslinių tyrimų parengiamiesiems veiksmams; palankiai vertina Komisijos pasiūlytą Europos gynybos pramonės politiką ir primygtinai ragina pirmumo tvarka užtikrinti, kad ji atitiktų bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) poreikius;

12.  palankiai vertina naująjį Išorės investicijų planą, kuriuo siekiama didinti investicijas Afrikoje ir ES kaimyninėse šalyse; pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog dėl didelio dėmesio privačiojo sektoriaus investicijų skatinimui lėšos nebūtų nukreipiamos nuo ilgalaikių prioritetų tuose regionuose finansavimo, įskaitant darnaus vystymosi tikslų siekimą;

13.  dar kartą pabrėžia Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės, įskaitant pagal ją teikiamos paramos rinkimų stebėjimui, svarbą, pažymėdamas, kad pagarba žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinei valstybei yra itin svarbi siekiant užtikrinti stabilumą ir gerovę pasaulyje; palankiai vertina tai, kad šiai priemonei numatyta skirti daugiau lėšų, kurių reikėtų skirti dar daugiau;

14.  ragina atlikti įgytos patirties analizę, kad būtų nustatyti trūkumai ir pagerintas Sąjungos išorės finansavimo priemonių ir kitų tarptautinių institucijų, kaip antai Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas ir kitos vystymosi ir (arba) finansavimo įstaigos, finansavimo priemonių koordinavimas siekiant užtikrinti sąveiką ir kuo labiau padidinti šių finansavimo priemonių poveikį besivystančiose šalyse;

15.  pakartoja savo prašymą, kad ES specialiesiems įgaliotiniams skirta biudžeto eilutė nedarant poveikio biudžetui būtų perkelta iš BUSP biudžeto į EIVT biudžetą, siekiant padidinti Sąjungos išorės veiksmų suderinamumą.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	30.8.2017
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	49 12 5
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Lars Adaktusson, Petras Auštrevičius, Mario Borghezio, Klaus Buchner, James Carver, Fabio Massimo Castaldo, Lorenzo Cesa, Andi Cristea, Georgios Epitideios, Knut Fleckenstein, Anna Elżbieta Fotyga, Eugen Freund, Michael Gahler, Iveta Grigule, Sandra Kalniete, Manolis Kefalogiannis, Tunne Kelam, Janusz Korwin-Mikke, Andrey Kovatchev, Ilhan Kyuchyuk, Ryszard Antoni Legutko, Barbara Lochbihler, Sabine Lösing, Andrejs Mamikins, Alex Mayer, David McAllister, Tamás Meszerics, Francisco José Millán Mon, Javier Nart, Pier Antonio Panzeri, Demetris Papadakis, Ioan Mircea Paşcu, Alojz Peterle, Julia Pitera, Cristian Dan Preda, Jozo Radoš, Sofia Sakorafa, Alyn Smith, Jordi Solé, Jaromír Štětina, Dubravka Šuica, Charles Tannock, Ivo Vajgl, Elena Valenciano, Hilde Vautmans, Anders Primdahl Vistisen, Boris Zala
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Elisabetta Gardini, Neena Gill, Ana Gomes, András Gyürk, Takis Hadjigeorgiou, Liisa Jaakonsaari, Marek Jurek, Urmas Paet, Mirosław Piotrowski, Miroslav Poche, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Bodil Valero, Marie-Christine Vergiat, Janusz Zemke, Željana Zovko
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Seb Dance, Jean-Luc Schaffhauser, Marie-Pierre Vieu, Ivan Štefanec

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

49	+
ALDE	Petras Auštrevičius, Iveta Grigule, Ilhan Kyuchyuk, Javier Nart, Urmas Paet, Jozo Radoš, Ivo Vajgl, Hilde Vautmans
PPE	Lars Adaktusson, Lorenzo Cesa, Michael Gahler, Elisabetta Gardini, András Gyürk, Sandra Kalniete, Manolis Kefalogiannis, Tunne Kelam, Andrey Kovatchev, David McAllister, Francisco José Millán Mon, Alojz Peterle, Julia Pitera, Cristian Dan Preda, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Željana Zovko, Ivan Štefanec, Jaromír Štětina, Dubravka Šuica
S&D	Andi Cristea, Seb Dance, Knut Fleckenstein, Eugen Freund, Neena Gill, Ana Gomes, Liisa Jaakonsaari, Andrejs Mamikins, Alex Mayer, Pier Antonio Panzeri, Demetris Papadakis, Ioan Mircea Paşcu, Miroslav Poche, Elena Valenciano, Boris Zala, Janusz Zemke
Verts/ALE	Klaus Buchner, Barbara Lochbihler, Tamás Meszerics, Alyn Smith, Jordi Solé, Bodil Valero

12	-
ECR	Anders Primdahl Vistisen
EFDD	James Carver, Fabio Massimo Castaldo
ENF	Mario Borghezio, Jean-Luc Schaffhauser
GUE/NGL	Takis Hadjigeorgiou, Sabine Lösing, Sofia Sakorafa, Marie-Christine Vergiat, Marie-Pierre Vieu
NI	Georgios Epitideios, Janusz Korwin-Mikke

5	0
ECR	Anna Elżbieta Fotyga, Marek Jurek, Ryszard Antoni Legutko, Mirosław Piotrowski, Charles Tannock

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  abstention

Vystymosi komiteto NUOMONĖ (27.9.2017)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto
(2017/2044(BUD))

Nuomonės referentas: Charles Goerens

PASIŪLYMAI

Vystymosi komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad parama vystymuisi iš ES biudžeto turi būti bent tokio lygio, koks numatytas DFP, ir ją teikiant ir toliau turi būti skiriama daug dėmesio ilgalaikėms pastangoms panaikinti skurdą; ragina ypač daug dėmesio skirti mažiausiai išsivysčiusioms šalims;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad dar nė viena šalis neišsivystė nepalaikydama tolesnių prekybos santykių su savo kaimynais ir visu kitu pasauliu; be to, ragina finansuoti pagalbą prekybos veiklai, kad ateityje besivystančios šalys galėtų aktyviau dalyvauti pasaulinėse vertės grandinėse; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad tokiu finansavimu turėtų būti prisidedama prie integracinio ir tvaraus augimo, taip pat turėtų būti skatinama laikytis aukštų darbo ir aplinkos standartų; be to, atkreipia dėmesį į augančią skaitmeninių jungčių svarbą siekiant užtikrinti tolygesnį globalizacijos naudos paskirstymą besivystančių šalių labui;

3.  pabrėžia, kad siekiant patenkinti didžiulius humanitarinius poreikius, kuriuos lėmė precedento neturintys konfliktai ir su klimato kaita susijusios katastrofos, ir neleisti kilti naujoms krizėms, reikia panaudoti visą IV išlaidų kategorijos maržą; pabrėžia, kad reikia padidinti Europos humanitarinę pagalbą, taip pat ir už Europos kaimyninių šalių ribų;

4.  pabrėžia, kad ES biudžeto lėšomis turi būti tinkamai prisidedama siekiant įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m. ir jos 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT); primena, kad jos įgyvendinimas turi apimti Sąjungos vidaus ir išorės politikos sritis, taip pat ją įgyvendinant reikia subalansuotai ir nuosekliai integruoti tris darnaus vystymosi aspektus, atsižvelgiant į skirtingų DVT tarpusavio sąsajas;

5.  pažymi, kad 2014–2017 m. laikotarpiu[1] nevykdomas reikalavimas 20 proc. paramos pagal vystomojo bendradarbiavimo priemonę skirti pagrindinėms socialinėms paslaugoms, ypač sveikatos ir švietimo srityse; mano, kad, siekiant panaikinti neigiamą vadinamosios visuotinio nutildymo taisyklės grąžinimo poveikį, būtina didinti investicijas į žmogaus socialinę raidą, ypač į galimybę naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis ir teisėmis;

6.  primena, kad 2017 m. biudžete lėšos pagal vystomojo bendradarbiavimo priemonės žmogaus socialinės raidos biudžeto eilutę buvo sumažintos, palyginti su pradiniu daugiamečiu planavimu; pažymi, kad Komisija nurodė, kad tai buvo tik asignavimų telkimas laikotarpio pabaigoje, o ne programai skiriamų lėšų mažinimas; todėl mano, kad svarbu išsaugoti iš esmės padidintas lėšas, palyginti su praėjusių metų biudžetu, pagal žmogaus socialinės raidos biudžeto eilutę;

7.  pabrėžia, kad itin svarbu remti labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones, ir ypač ragina toliau tobulinti mikrofinansinių paskolų ir garantijų sistemas;

8.  ragina besivystančiose šalyse steigti dualinio profesinio mokymo institucijas, kuriose jaunimas, besimokantis pagal profesinės pameistrystės programą, pagal kurią didžiausias dėmesys skiriamas praktiniams profesijos aspektams, klausytųsi ir teorijos paskaitų specializuotose profesinėse mokyklose;

9.  ragina išplėsti programą „Erasmus“ jauniems verslininkams“ ir ją įgyvendinti už Europos ribų, ypač besivystančiose šalyse, ir suteikti reikiamų finansinių išteklių;

10.  mano, kad greta ES biudžeto lėšų mobilizavimo siekiant reaguoti į migracijos problemas turėtų būti numatyta bendra šios srities politika; pabrėžia, kad parama vystymuisi negali priklausyti nuo bendradarbiavimo migracijos klausimais, pvz., sienų valdymo ar readmisijos susitarimų; primena, kad migrantų ir pabėgėlių krizė padarė didelį poveikį ES biudžetui ir kad siekiant ją įveikti ateinančiais metais ir toliau reikės dinamiškai reaguoti;

11.  visiškai pripažįsta sudėtingą daugelio iššūkių pobūdį ir įvairialypių ir papildomųjų reagavimo veiksmų poreikį, tačiau primygtinai tvirtina, kad reikia užtikrinti finansavimo tvarkos aiškumą ir laikytis tarptautinių įsipareigojimų; primena, kad nepritaria vystymosi lėšų naudojimui su vystymusi nesusijusiems tikslams, ir pabrėžia, kad oficialios paramos vystymuisi (OPV) kriterijų neatitinkantis finansavimas turi būti skiriamas pasitelkiant kitas priemones, o ne vystomojo bendradarbiavimo priemonę; apgailestauja dėl to, kad stokojama parlamentinės kontrolės naujų patikos fondų atžvilgiu; pabrėžia, kad bet kuriuo mechanizmu, kurio tikslu naudojama vystomojo bendradarbiavimo priemonė, ypač ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondu, turėtų būti siekiama tikrų ilgalaikių vystymosi tikslų ir reaguojama į šalių partnerių vystymosi poreikius, o ne paramos teikėjų politinius tikslus; atkreipia dėmesį į savo 2017 m. liepos 5 d. nuomonę dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 230/2014, kuriuo nustatoma priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos; į šią nuomonę neįtraukta jokia galimybė finansuoti priemonę, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, panaudojant vystomojo bendradarbiavimo priemonę;

12.  pabrėžia, kad Sąjunga ir jos valstybės narės privalo laikytis 2015 m. prisiimto bendro įsipareigojimo iki 2030 m. padidinti savo oficialios paramos vystymuisi lygį iki 0,7 proc. jų bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP); ragina Komisiją ir valstybes nares pateikti privalomus laipsniško paramos didinimo šiuo tikslu terminus;

13.  pabrėžia, kad svarbu didinti skiriamas lėšas, kuriomis siekiama remti gerą valdymą, demokratiją ir teisinę valstybę besivystančiose šalyse, kad būtų skatinamos atskaitingos ir skaidrios institucijos ir remiamas gebėjimų stiprinimas, dalyvaujamasis sprendimų priėmimo procesas ir visuomenės galimybės susipažinti su informacija;

14.  pakartoja, kad Jungtinės Karalystės įnašas sudaro 15 proc. ES paramos vystymuisi biudžeto; ragina Komisiją ir Tarybą apsvarstyti ES paramos vystymuisi užmojį ir prioritetus po „Brexit“;

15.  laikosi nuomonės, kad dėl išteklių trūkumo vis dažniau steigiami patikos fondai daro žalą biudžeto vieningumui ir neatitinka reikalavimų užtikrinti skaidrumą ir demokratinę atskaitomybę; pakartoja, kad, viena vertus, Europos plėtros fondo (EPF) įtraukimas į biudžetą ir, kita vertus, konkrečios priemonės saugumo išlaidoms, susijusioms su vystomuoju bendradarbiavimu, finansuoti sukūrimas sustiprintų ES veiksmų efektyvumą.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	25.9.2017
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	15 1 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Doru-Claudian Frunzulică, Charles Goerens, Enrique Guerrero Salom, Heidi Hautala, Maria Heubuch, György Hölvényi, Stelios Kouloglou, Vincent Peillon, Maurice Ponga, Elly Schlein, Paavo Väyrynen, Bogdan Brunon Wenta
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Frank Engel, Paul Rübig, Adam Szejnfeld
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	David Coburn

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

15	+
ALDE	Charles Goerens, Paavo Väyrynen
PPE	Agustín Díaz de Mera García Consuegra, Frank Engel, György Hölvényi, Maurice Ponga, Paul Rübig, Adam Szejnfeld, Bogdan Brunon Wenta
S&D	Doru-Claudian Frunzulică, Enrique Guerrero Salom, Vincent Peillon, Elly Schlein
Verts/ALE	Heidi Hautala, Maria Heubuch

1	-
EFDD	David Coburn

1	0
GUE/NGL	Stelios Kouloglou

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

• [1]  https://ec.europa.eu/europeaid/sites/devco/files/draft-eval-report-dci_en.pdf

Tarptautinės prekybos komiteto NUOMONĖ (30.8.2017)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto
(2017/2044(BUD))

Nuomonės referentas: Reimer Böge

PASIŪLYMAI

Tarptautinės prekybos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad tarptautinė prekyba yra viena pagrindinių Sąjungos užsienio politikos priemonių, kuri, jei ji yra pakankamai finansuojama ir įgyvendinama taikant nuoseklias strategijas, prisideda prie tvaraus vystymosi, visų pirma, besivystančiose šalyse;

2.  pažymi, kad Sąjunga laikosi vis platesnio užmojo prekybos darbotvarkės, kaip apibrėžta strategijoje „Prekyba visiems“; pabrėžia, kad pagalbos prekybai iniciatyvų, įskaitant priemones, skirtas vietos ir regionų vidaus prekybai remti, finansavimas turėtų būti padidintas ir Komisijos Prekybos generaliniam direktoratui turėtų būti skiriama pakankamai išteklių, kad jis galėtų vykdyti vis daugiau veiklos, ypač užtikrinti ir į dvišalius, ir į daugiašalius susitarimus įtrauktų nuostatų įgyvendinimą ir vykdymą, taip pat padidinti Komisijos prekybos politikos suderinamumą su Sąjungos pasaulinio masto veiksmų tikslais ir su politikos suderinamumo vystymosi labui reikalavimu nemažinant ar nenukreipiant kitur vystomajam bendradarbiavimui skirtų biudžeto lėšų; pabrėžia, kad pagalbos prekybai finansavimas yra itin svarbi priemonė siekiant plėtoti struktūras ir projektus, ypač mažiausiai išsivysčiusiose šalyse; mano, kad tokią iniciatyvą reikėtų plėsti ir didinti jos finansavimą; be to, prašo Komisijos koordinuoti iniciatyvos įgyvendinimą, kad būtų kuo labiau padidintas jos veiksmingumas; pabrėžia, kad svarbu vertinti tokius susitarimus ir pakartoja, kad būtina tinkamai remti Sąjungos prekybos strategiją, kaip vieną iš svarbiausių jos užsienio politikos ramsčių;

3.  pabrėžia, kad vykdant kitos DFP peržiūrą ir atsižvelgiant į prekybos politikos darbotvarkę reikia nedelsiant išsamiai reorganizuoti Sąjungos biudžetą ir jo struktūrą, ir ragina Komisiją imtis atitinkamų veiksmų Tarybos ir Parlamento atžvilgiu;

4.  pažymi, kad Sąjungos piliečiai vis dažniau prašo suteikti galimybę aktyviau dalyvauti Sąjungos prekybos politikoje ir į ją įsitraukti ir kad Komisija šiam piliečių interesui skiria prioritetą; šiuo požiūriu pabrėžia, kad labai svarbu skirti pakankamai išteklių tam, kad būtų galima aktyviai įtraukti piliečius į Sąjungos prekybos politikos formavimą ir padidinti Sąjungos piliečių informuotumą apie šios politikos naudą; ragina į piliečių dialogą įtraukti vietos patarėjų grupes ir bendras platformas, nes jos yra pagrindinės priemonės siekiant užtikrinti veiksmingą pilietinės visuomenės dalyvavimą vykdant prekybos susitarimų prekybos tvarumo skyrių įgyvendinimą ir stebėseną; ragina parengti pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius, pagal kuriuos minėtos grupės ir platformos norėtų vertinti muitinės administracijos veiklos rezultatus nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis; ragina valstybes nares imtis aktyvesnio vaidmens aiškinant pridėtinę Sąjungos prekybos politikos vertę, nes būtent valstybės narės formuluoja derybų įgaliojimus;

5.  pabrėžia, kad sąžininga tarptautinė prekyba yra viena pagrindinių Sąjungos užsienio politikos priemonių, kuri, jei ji yra pakankamai finansuojama ir įgyvendinama taikant nuoseklias politines, ekonomines, prekybos ir vystymosi strategijas, prisideda prie tvaraus vystymosi, visų pirma besivystančiose šalyse, ir todėl sudaro galimybę Sąjungai atlikti aktyvų vaidmenį šalinant migracijos priežastis;

6.  pabrėžia, kad su prekyba susijusi techninė parama ir ekonominė pagalba, teikiama pagal Europos kaimynystės politiką (EKP) artimiems Sąjungos partneriams prie pietinės ir rytinės sienų yra svarbus indėlis siekiant stabilumo šiuose regionuose;

7.  mano, kad reikalingas didesnis makrofinansinės paramos finansavimo lygis siekiant užtikrinti, kad ateityje būtų galima atsižvelgti į prašymus dėl paskolų ar dotacijų, jeigu jie pagrįsti ir jei įvykdytos Parlamento nustatytos sąlygos; pabrėžia, kad taikant makrofinansinę paramą neturėtų būti sukuriama nauja šalių paramos gavėjų priklausomybė, kurią lemtų atitinkamos skolos grąžinimo sąlygos; mano, kad ilgainiui turėtų būti apsvarstyta galimybė integruoti makrofinansinės paramos priemonę į Europos kaimynystės programos priemonę, siekiant padidinti Sąjungos veiksmų darnumą;

8.  prašo Komisijos įvertinti esamas priemones, kurių tikslas – skatinti MVĮ tarptautinimą, siekiant užtikrinti jų suderinamumą su kitomis Europos MVĮ paramos priemonėmis, pvz., programa COSME, taip pat subsidiarumą, papildomumą atitinkamoms valstybių narių programoms ir išvengti dubliavimosi su jomis; ragina Komisiją tinkamu laiku pateikti šių programų laikotarpio vidurio peržiūros pasiūlymų, kad būtų galima pagerinti jų veiksmingumą ir efektyvumą;

9.  primena, kad bet kokios naujos Sąjungos iniciatyvos, įkaitant gynybos srities iniciatyvas, turėtų būti finansuojamos skiriant papildomų lėšų ir šiomis iniciatyvomis neturėtų būti kenkiama esamoms biudžeto eilutėms;

10.  pažymi, kad, nors ir pasiekta nevienodų rezultatų, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui (EGF) skiriama nepakankamai lėšų, jo veikla nėra sisteminga ir todėl jo nepakanka siekiant kompensuoti šalutinį automatizavimo, skaitmeninimo ir globalizacijos poveikį; atkreipia dėmesį į panašių iniciatyvų sėkmę šalyse, kurių ekonomiką galima palyginti; pabrėžia, jog reikia papildomų lėšų ir išteklių siekiant finansuoti EGF ir padidinti jo veiksmingumą bei taikymą; todėl mano, kad, siekiant užtikrinti didesnį veiksmingumą, itin svarbu panaikinti nereikalingą naštą; pabrėžia mokymų svarbą suteikiant darbo neturintiems darbuotojams reikiamų priemonių, kad jie sėkmingai vėl integruotųsi į darbo rinką;

11.  primena, kad Sąjungos pareiga – įtraukti lyčių lygybės aspektą į visų sričių politiką ir pripažįsta, kad prekybos politika įvairiuose ekonomikos sektoriuose gali turėti skirtingą poveikį lytims; ragina įtraukti skyrius dėl lyčių lygybės į visus naujai derybose sudaromus prekybos susitarimus ir suteikti būtinus išteklius šiems skyriams įgyvendinti, įskaitant ex ante, ex durante ir ex post poveikio vertinimus, kurie atliekami duomenis suskirsčius pagal lytis.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	30.8.2017
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	26 1 7
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Maria Arena, Tiziana Beghin, Daniel Caspary, Salvatore Cicu, Christofer Fjellner, Yannick Jadot, Jude Kirton-Darling, Patricia Lalonde, David Martin, Emmanuel Maurel, Emma McClarkin, Anne-Marie Mineur, Sorin Moisă, Alessia Maria Mosca, Franz Obermayr, Franck Proust, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Viviane Reding, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Tokia Saïfi, Marietje Schaake, Helmut Scholz, Joachim Schuster, Joachim Starbatty, Adam Szejnfeld, Iuliu Winkler
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Reimer Böge, Nicola Danti, Seán Kelly, Sander Loones, Bolesław G. Piecha, Jarosław Wałęsa
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Beatriz Becerra Basterrechea, Arne Lietz

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

26	+
ALDE	Beatriz Becerra Basterrechea, Patricia Lalonde, Marietje Schaake
PPE	Reimer Böge, Daniel Caspary, Salvatore Cicu, Christofer Fjellner, Seán Kelly, Franck Proust, Godelieve Quisthoudt-Rowohl, Viviane Reding, Tokia Saïfi, Adam Szejnfeld, Jarosław Wałęsa, Iuliu Winkler
S&D	Maria Arena, Nicola Danti, Jude Kirton-Darling, Arne Lietz, David Martin, Emmanuel Maurel, Sorin Moisă, Alessia Maria Mosca, Inmaculada Rodríguez-Piñero Fernández, Joachim Schuster
Verts/ALE	Yannick Jadot

1	-
ENF	Franz Obermayr

7	0
ECR	Sander Loones, Emma McClarkin, Bolesław G. Piecha, Joachim Starbatty
EFDD	Tiziana Beghin
GUE/NGL	Anne-Marie Mineur, Helmut Scholz

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Biudžeto kontrolės komiteto NUOMONĖ (7.9.2017)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto
(2017/2044(BUD))

Pranešėjas: Joachim Zeller

PASIŪLYMAI

Biudžeto kontrolės komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi trūkstant išteklių didesnį dėmesį reikėtų skirti būtinybei užtikrinti biudžetinę drausmę ir lėšas naudoti veiksmingai ir rezultatyviai, siekiant užtikrinti kuo didesnę Europos pridėtinę vertę;

B.  kadangi 2018 m. biudžeto projekto pagrindinis tikslas bus užtikrinti, kad Sąjungos biudžete būtų numatyta lėšų, kurių reikia, jog Sąjunga galėtų be apribojimų aktyviau prisidėti prie ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos, darbo vietų kūrimo (visapusiškai užtikrinant darbuotojų teises ir jų apsaugą), tvaraus ekonomikos augimo, tikslinių investicijų ir solidarumo visose – mažose ir didelėse, vargstančiose ir klestinčiose – valstybėse narėse, ir reaguoti į nuolat iškylančias problemas bei naujus pokyčius ir jų poveikį, susijusį su užtrukusiu ekonomikos atsigavimu ir didėjančia nelygybe, taip pat su imigracija, humanitarine pagalba ir saugumu;

C.  kadangi 8,1 proc. siekiantį bendrą mokėjimų padidinimą, palyginti 2017 m. biudžetu, lemia didėjantys mokėjimai Europos struktūriniams ir investicijų fondams, kurių įgyvendinimas visą pajėgumą turėtų pasiekti 2018 m.;

D  kadangi didžioji dauguma (94 proc.) mokėjimų yra susiję su naujų (2014–2020 m. laikotarpio) programų finansavimu ir tik 6 proc. – su senų (iki 2014 m.) programų užbaigimu;

Su 2018 m. biudžetu pateikiamos programų veiklos išlaidų ataskaitos

1.  palankiai vertina prie 2018 m. biudžeto projekto (COM (2017) 400) pridėtas programų veiklos išlaidų ataskaitas, nes jose pagal Finansinio reglamento 38 straipsnį pateikiama informacija, apimanti ir ex ante būsimų išdirbių ir rezultatų įvertinimus, ir ex post informaciją apie programų veiksmingumą;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad iš dalies šios ataskaitos atitinka Parlamento prašymą dėl veiklos rezultatais grindžiamo biudžeto[1], tačiau pažymi, kad minėtos ataskaitos įprastą veikla grindžiamo biudžeto sudarymo metodą papildo kai kuriais veiklos rezultatų duomenimis;

3.  pažymi, kad dabartiniai programų veiklos rezultatų planai, apie kuriuos pranešama programų suvestinėse, apima daugiau kaip 700 įvairių rūšių rodiklių, pagal kuriuos vertinami veiklos rezultatai, palyginti su 61 bendruoju ir 228 konkrečiais tikslais;

4.  pabrėžia, kad ne pagal visus šiuos rodiklius Sąjungos biudžeto vykdymo rezultatai vertinami tiesiogiai – kai kuriais suteikiama arba aukšto lygio kontekstinė informacija (pvz., „3 proc. BVP Europos mokslinių tyrimų ir plėtros tikslas“ arba „ES aktyvių gyventojų dalis, kurią sudaro mokslininkai tyrėjai“), arba su procesu susijusi informacija (pvz., „projektų paraiškų kokybė“, „dalyvių skaičius“);

5.  ragina Komisiją kuo labiau suvienodinti ataskaitų teikimą, siekiant pateikti teisingą informaciją apie biudžeto vykdymą ir sukurtą pridėtinę vertę;

6.   prašo Komisijos pateikti kiekvienos programos turimų rezultatų informacijos apžvalgą, nurodant atotrūkį nuo tikslo pagal visus praneštus konkrečius rodiklius, įtrauktus į pagrindinį dokumentą; šioje apžvalgoje turėtų būti pateikta rodiklio įverčio dalis, palyginti su galutiniu tikslu, ir priemonių pažanga siekiant tikslų;

7.  atkreipia dėmesį į tai, jog pagal kiekvieną programą surinktų duomenų analizė, apimanti 2014 m., 2015 m. ir 2016 m. duomenis, patvirtino, kad šiuo įgyvendinimo etapu jau turima visa arba dalinė informacija apie daugiau kaip 80 proc. rodiklių;

8.  primygtinai ragina Komisiją siekiant supaprastinimo:

–  veiklos rezultatų planus, naudojamus rengiant vertinimo ataskaitą, teikiamą pagal SESV 318 straipsnį (metinę valdymo ir veiklos ataskaitą), ir rengiant valdymo priemones (valdymo planą ir generalinių direktoratų metines veiklos ataskaitas), suderinti su programų veiklos rezultatų ataskaitų planais;

–  vertinant strategijos „Europa 2020“ ir 10-ties Komisijos prioritetų (2015–2019 m.) įgyvendinimą remtis programų ataskaitų planais, taip pat

–  bent kartą per metus įtraukti atnaujintus duomenis apie rezultatus pagal visus kiekvienai programų ataskaitai nustatytus rodiklius;

9.  palankiai vertina tai, kad į Komisijos vidaus biudžeto rengimą pirmą kartą buvo įtrauktas naujas į rezultatus orientuoto biudžeto principas, siekiant, kad išlaidos būtų peržiūrėtos remiantis iki tol įgyta patirtimi ir būtų nustatyti galimi patikslinimai;

10.  ragina Komisiją pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai konkrečią informaciją, naudotą rengiant 2018 m. biudžeto projektą, apie sritis, kuriose Sąjungos išlaidų programos pasiekia teigiamų rezultatų, arba, priešingai, kuriose įgyvendinimas yra lėtesnis nei tikėtasi arba programų struktūra yra netinkama, kad būtų pasiekta tikėtinų rezultatų;

11.  ragina Europos Parlamento Biudžeto komitetą, derinant veiklą su šio Parlamento sektorių komitetais, skatinti faktinio rezultatų įgyvendinimo kultūrą išlaidų panaudojimo optimizavimo srityje ir naikinti išlaidas programoms, kurių veiklos rezultatai prasti, tik remiantis išsamia nepakankamų rezultatų priežasčių analize; dar kartą tvirtina, kad neturint pakankamų išteklių negalima pasiekti apčiuopiamų rezultatų;

12.  pabrėžia, kad Parlamentas, kaip biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija, raginamas pareikšti nuomonę dėl politinių tikslų, kuriuos pateikė Komisija biudžeto projekte, ir kad jis turėtų įvertinti sąnaudas ir naudą atsižvelgdamas į visus veiksnius, turinčius įtakos projektų veiksmingumui;

Sektorių politika

13.  pabrėžia, kad, ypač kalbant apie smulkiuosius ūkius, tiesioginės išmokos pagal bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) negali visapusiškai atlikti savo, kaip apsauginio tinklo mechanizmo, skirto ūkininkų pajamoms stabilizuoti, vaidmens, atsižvelgiant į tai, kad dabar išmokos paskirstoms taip, jog 20 proc. visų Sąjungos ūkių gauna 80 proc. visų tiesioginių išmokų, ir iš to taip pat matoma, kad reikia atsižvelgti į tai, kad skirtingose valstybėse narėse ūkių dydžiai skiriasi;

14.  prašo Komisijos atsižvelgiant į BŽŪP reformą įvertinti, ar BŽŪP tiesioginių išmokų sistema yra tinkamai parengta, kad stabilizuotų visų ūkių ūkio pajamas, ir ar visoje Sąjungoje taikomas kitoks tiesioginių išmokų paskirstymo modelis galėtų padėti labiau pasiekti tikslus ir , be to, prašo Komisiją įvertinti, ar toks naujas paskirstymo metodas turėtų būti privalomas; pažymi, kad šis vertinimas turėtų daryti poveikį biudžeto pasiūlymams dėl rinkos priemonių;

15.  atkreipia dėmesį į tai, jog Komisija manė, kad labai sunku, o gal net neįmanoma pateikti su migrantais ir (arba) prieglobsčio prašytojais išmokėtų sumų skaičiavimų, suskirsčius pagal šalis, nes migracijos srautų valdymas apima daug įvairių veiklos sričių[2]; todėl norėtų gauti informacijos, kaip Komisija galėjo parengti tikslių sumų projektą, susijusį su šia politikos sritimi, turint mintyje į rezultatus orientuoto biudžeto sudarymo principą, ir kokiais kriterijais iki šiol remtasi nustatant PMIF lėšų paskirstymą skirtingose valstybėse narėse;

Finansinės priemonės

16.  nurodo, kad į 2018 m. programų ataskaitas įtrauktos dalys, susijusios su finansinėmis priemonėmis, finansuojamomis pagal konkrečią programą, ir pažymi, jog Komisija mano, kad tokia informacija nėra oficiali finansinių priemonių, finansuojamų Sąjungos biudžeto lėšomis, kaip numatyta pagal Finansinio reglamento 140 straipsnio 8 dalį, ataskaita, nes Komisija pateikia atskirą metinę pagal Finansinio reglamento 140 straipsnio 8 dalį bendrojo biudžeto lėšomis remiamų finansinių priemonių ataskaitą – paskutinė tokia 2015 m. ataskaita paskelbta 2016 m. spalio 24 d.; ragina Komisiją pateikti išsamius duomenis apie finansinių priemonių lėšų paskirstymą ir iki šiol pasiektus tokio skirstymo ekonominius, socialinius ir aplinkosauginius rezultatus, taip pat turint mintyje tikėtiną ir faktinį sverto poveikį;

17.  dar kartą primygtinai ragina Komisiją didinti skaidrumą finansinių priemonių taikymo srityje, reguliariai teikti ataskaitas apie sverto poveikį, nuostolius ir riziką ir pateikti finansinių priemonių taikymo sąnaudų ir naudos, palyginti su labiau tiesioginių projektų finansavimo formų taikymu, analizę;

18.  susirūpinęs pažymi, jog iš ESIF įgyvendinimo rodiklių matyti, kad didžioji dalis šio fondo investicijų skiriama penkioms labiausiai išsivysčiusios ekonomikos Sąjungos šalims, o tai gali toliau trukdyti siekti strateginių Sąjungos tikslų, susijusių su didesnės sanglaudos užtikrinimu;

19.  yra susirūpinęs, kad patikos fondai ir kitos priemonės, kurioms skiriami nemaži įnašai iš Sąjungos biudžeto, yra tinkamai Parlamento neprižiūrimi ir už juos Parlamentui neatsiskaitoma, ir primygtinai reikalauja, kad už šias priemones būtų griežčiau atsiskaitoma;

Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES („Brexit“)

20.  ragina Komisiją pateikti išsamią sąnaudų, kurios bus patirtos dėl Jungtinės Karalystės vyriausybės sprendimo išstoti iš Europos Sąjungos, sąmatą, įskaitant apskaičiavimo metodo paaiškinimą; be to, ragina Komisiją kuo greičiau paskelbti apžvalgą, kaip ji planuoja spręsti sudėtinį po „Brexit“ sumažėjusių biudžeto pajamų ir saugumo ir migracijos srityse padidėjusių išlaidų klausimą.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	4.9.2017
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	19 1 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Jonathan Arnott, Inés Ayala Sender, Zigmantas Balčytis, Dennis de Jong, Tamás Deutsch, Martina Dlabajová, Raffaele Fitto, Luke Ming Flanagan, Ingeborg Gräßle, Cătălin Sorin Ivan, Jean-François Jalkh, Arndt Kohn, Claudia Schmidt, Bart Staes, Hannu Takkula, Indrek Tarand, Marco Valli, Derek Vaughan, Joachim Zeller
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Caterina Chinnici, Brian Hayes, Julia Pitera

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

19	+
ALDE ECR GUE/NGL PPE S&D VERTS/ALE	Martina Dlabajová, Hannu Takkula Raffaele Fitto Luke Ming Flanagan, Dennis de Jong Tamás Deutsch, Ingeborg Gräßle, Brian Hayes, Julia Pitera, Claudia Schmidt, Joachim Zeller Inés Ayala Sender, Zigmantas Balčytis, Caterina Chinnici, Cătălin Sorin Ivan, Arndt Kohn, Derek Vaughan Bart Staes, Indrek Tarand

1	-
ENF	Jean-François Jalkh

2	0
EFDD	Jonathan Arnott, Marco Valli

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

• [1]   2013 m. birželio 3 d. priimtame pranešime dėl integruotos vidaus kontrolės Parlamentas ragina nustatyti rezultatais grindžiamą valstybės biudžeto sudarymo modelį, pagal kurį kiekvienoje biudžeto eilutėje būtų nurodyti tikslai ir rezultatai, kurie turi būti įvertinami pagal veiklos rodiklius.
• [2]    Atsakymas į klausimą, į kurį atsakoma raštu, Nr. 23. 2016 m. lapkričio 29 d. vykęs Komisijos nario D. AVRAMOPOULOSO klausymas Biudžeto kontrolės (CONT) komitete.

Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto NUOMONĖ (7.9.2017)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto
(2017/2044(BUD))

Nuomonės referentas: Markus Ferber

PASIŪLYMAI

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  ragina, kad Sąjungos 2018 m. biudžetas padėtų įgyvendinti prioritetus, išdėstytus Europos semestre, konkrečiai – investicijų, orientuotų į ateitį, atgaivinimą, konvergencijos skatinimą, tolesnį socialiniu aspektu harmoningų tvarių ir į augimą orientuotų struktūrinių reformų vykdymą siekiant didinti konkurencingumą, taip pat atsakingos fiskalinės politikos įgyvendinimą; pabrėžia, kad, siekiant įgyvendinti Europos semestro prioritetus, reikalinga sąveika tarp Sąjungos biudžeto ir valstybių narių biudžetų;

2.  pabrėžia, kokia esmingai svarbi yra biudžeto eilutė „Ekonominės ir pinigų sąjungos, įskaitant eurą, koordinavimas ir priežiūra ir susijęs komunikavimas“, kaip techninė ir komunikacijos priemonė siekiant geresnio ekonominės politikos koordinavimo, be kita ko, įgyvendinant Europos semestrą, nes pagal ją prisidedama prie iš Sutarčių kylančių priežiūros pareigų vykdymo ir itin svarbių duomenų gavimo, taip pat pagal ją remiami finansinės pagalbos veiksmai ir taip prisidedama prie finansinio stabilumo Sąjungoje ir už jos ribų;

3.  pabrėžia, kad reikia remti dabartines diskusijas dėl Europos pinigų sąjungos (EPS) ateities, finansuojant būtinas priemones, kad būtų užtikrintos plataus masto diskusijos su piliečiais ir suinteresuotaisiais subjektais;

4.  pabrėžia, kad būtina įdiegti standartinį duomenų rinkinį, reikalingą dėl nacionalinių biudžetų ir Sąjungos biudžeto, taip pat šių biudžetų indėlio siekiant tikslų, nustatytų metinėje augimo apžvalgoje ir konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose, registravimo, ataskaitų teikimo ir stebėsenos vykdymo;

5.  teigiamai vertina tai, kad 2018 m. biudžete numatyti atitinkami ištekliai siekiant paremti Europos priežiūros institucijas (EPI); pabrėžia, kad Europos priežiūros institucijų vaidmuo labai svarbus skatinant nuoseklų Sąjungos teisės taikymą ir geresnį nacionalinių valdžios institucijų veiksmų koordinavimą ir užtikrinant finansinį stabilumą, geriau integruotas finansų rinkas ir vartotojų apsaugą bei priežiūros konvergenciją; pabrėžia, kad, siekdamos apdairiai naudoti savo biudžetą, Europos priežiūros institucijos turi laikytis užduočių ir įgaliojimų, kuriuos joms skyrė Europos teisės aktų leidėjas;

6.  mano, kad dar esama galimybių racionalizuoti Europos priežiūros institucijų biudžetą; todėl pabrėžia, kad bet koks galimas Europos priežiūros institucijoms (EPI) skiriamų lėšų didinimas turėtų būti vykdomas kartu įgyvendinant tinkamas racionalizavimo priemones;

7.  siūlo EPI biudžetą ir žmogiškuosius išteklius perskirstyti jų viduje, atsižvelgiant į tai, kad Europos priežiūros institucijų darbo krūvis keičiasi – vis dažniau vykdomos ne su teisėkūra, o su priežiūros konvergencija ir vykdymo užtikrinimu susijusios užduotys; pabrėžia, kad visos trys agentūros turės skirti atitinkamų išteklių siekdamos išanalizuoti „Brexit“ poveikį Sąjungos finansų rinkų ateičiai;

8.  pabrėžia, kad Europos priežiūros institucijos turėtų užtikrinti, kad naudojamos IT sistemos būtų veiksmingos, vartotojams patogios naudoti, saugios ir ekonomiškai efektyvios; todėl, siekiant dar labiau padidinti efektyvumą, ragina apsvarstyti bendros administracinės struktūros, kurią sudarytų bendras IT skyrius ir bendras žmogiškųjų išteklių skyrius, galimybę;

9.  pakartoja, kad reikėtų persvarstyti Europos priežiūros institucijų (EPI) finansavimą; ragina Komisiją, atliekant būsimą EPI peržiūrą, pateikti pasiūlymą išnagrinėti tinkamai ir proporcingai nustatytus mokesčius rinkos dalyviams, iš dalies pakeičiant nacionalinių kompetentingų institucijų įnašus ir nepakenkiant EPI nepriklausomumui; ragina Komisiją kuo greičiau pateikti pasiūlymą dėl EPI peržiūros;

10.  pabrėžia, kad išlaidas, susijusias su Europos bankininkystės institucijos (EBI) išsikraustymu iš Londono, turėtų padengti Jungtinė Karalystė; vis dėlto pabrėžia, kad Komisija turėtų būti parengusi reikiamus finansinius asignavimus tam atvejui, jei jai tektų padengti susidariusias išlaidas;

11.  mano, kad efektyvumas turėtų būti svarbiausias kriterijus sprendimų dėl EPI perkėlimo priėmimo procese; atsižvelgdamas į būsimą Europos priežiūros institucijų (EPI) peržiūrą, ragina Komisiją išnagrinėti visas galimybes, įskaitant organizacinę EPI struktūrą, kad būtų galima pasiekti minėtą didesnį efektyvumą;

12.  pabrėžia, kad didelė dalis kiekvieno atitinkamos EPI biudžeto lėšų išleidžiama biuro patalpų nuomai; pažymi, kad skirtingų EPI nuomos kainos labai skiriasi; pažymi, kad Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (EIOPA) nuoma yra 29 EUR už kvadratinį metrą per mėnesį, o Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) – 52,5 EUR už kvadratinį metrą per mėnesį; pabrėžia, kad sprendžiant dėl EPI perkėlimo reikėtų kruopščiai apsvarstyti biuro patalpų nuomos kainą;

13.  pabrėžia, kad finansinių paslaugų skaitmeninimo srityje, visų pirma turint mintyje išsklaidytosios operacijų knygos technologiją, reikia toliau gerinti technines žinias, kad galima būtų geriau reaguoti į potencialius iššūkius, ir todėl tvirtai remia tolesnį horizontaliosios išsklaidytosios operacijų knygos technologijos darbo grupės finansavimą; taip pat ragina plėtoti panaudojimo galimybes valdžios sektoriaus prietaikoms siekiant pasinaudoti inovaciniu šios technologijos potencialu;

14.  atkreipia dėmesį į tai, kad reikia užtikrinti pakankamai išteklių siekiant remti Sąjungos veiksmus, kuriais kovojama su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu, visų pirma po bandomojo projekto, pradėto 2016 m., įgyvendinant parengiamuosius veiksmus, kuriais siekiama plėtoti pajėgumą, stiprinti programinę plėtrą ir komunikaciją vykdant kovą su mokesčių vengimu, mokesčių slėpimu ir mokestiniu sukčiavimu;

15.  mano, kad reikia skirti daugiau išteklių pagal Sąjungos 2018 m. biudžetą, kad būtų galima atlikti išsamius ir nešališkus trečiųjų šalių keliamos rizikos tyrimus, susijusius su jų strateginiais trūkumais kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu srityje, remiantis Direktyvos (ES) 2015/849 9 straipsnyje nustatytais kriterijais, ir sudaryti didelės rizikos jurisdikcijų šalių sąrašą;

16.  palankiai vertina Eurostato pasirengimą padidinti jų internete pateikiamų duomenų patogumą naudoti ir todėl mano, kad šiemet nereikia vėl patvirtinti biudžeto lėšų rezervo, kaip buvo padaryta praėjusiais metais; ragina Eurostatą atsižvelgiant į tai įgyvendinti reikalavimus, pateiktus Europos statistikos programos pratęsime 2018–2020 m.;

17.  ragina Komisiją tęsti Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFRAG) ir visų pirma jos užduočių bei atsakomybės reformavimą ir taip stiprinti Europos Sąjungos įtaką nustatant tarptautinius apskaitos standartus;

18.  pabrėžia, kaip svarbu remti Komisijos vykdomą kapitalo rinkų sąjungos sukūrimo iniciatyvą ir užtikrinti Vartotojams skirtų finansinių paslaugų veiksmų plano įgyvendinimą, kurie turėtų būti naudingi piliečiams, įmonėms ir investuotojams.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	4.9.2017
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	37 9 4
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Gerolf Annemans, Burkhard Balz, Pervenche Berès, Udo Bullmann, Esther de Lange, Markus Ferber, Jonás Fernández, Neena Gill, Roberto Gualtieri, Brian Hayes, Gunnar Hökmark, Danuta Maria Hübner, Cătălin Sorin Ivan, Petr Ježek, Othmar Karas, Wajid Khan, Philippe Lamberts, Werner Langen, Bernd Lucke, Olle Ludvigsson, Fulvio Martusciello, Marisa Matias, Gabriel Mato, Costas Mavrides, Bernard Monot, Luděk Niedermayer, Dimitrios Papadimoulis, Pirkko Ruohonen-Lerner, Anne Sander, Alfred Sant, Molly Scott Cato, Pedro Silva Pereira, Peter Simon, Kay Swinburne, Paul Tang, Ramon Tremosa i Balcells, Marco Valli, Jakob von Weizsäcker, Marco Zanni
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Enrique Calvet Chambon, Matt Carthy, Manuel dos Santos, Ashley Fox, Eva Joly, Paloma López Bermejo, Thomas Mann, Luigi Morgano, Lieve Wierinck
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Margot Parker, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

37	+
ALDE	Enrique Calvet Chambon, Petr Ježek, Ramon Tremosa i Balcells, Lieve Wierinck
ECR	Bernd Lucke, Pirkko Ruohonen-Lerner
PPE	Burkhard Balz, Markus Ferber, Brian Hayes, Gunnar Hökmark, Danuta Maria Hübner, Othmar Karas, Werner Langen, Thomas Mann, Fulvio Martusciello, Gabriel Mato, Luděk Niedermayer, Anne Sander, Esther de Lange, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska
S&D	Pervenche Berès, Udo Bullmann, Jonás Fernández, Roberto Gualtieri, Cătălin Sorin Ivan, Olle Ludvigsson, Costas Mavrides, Luigi Morgano, Alfred Sant, Pedro Silva Pereira, Peter Simon, Paul Tang, Manuel dos Santos, Jakob von Weizsäcker
Verts/ALE	Eva Joly, Philippe Lamberts, Molly Scott Cato

9	-
ECR	Ashley Fox
EFDD	Margot Parker
ENF	Gerolf Annemans, Bernard Monot, Marco Zanni
GUE/NGL	Matt Carthy, Paloma López Bermejo, Marisa Matias, Dimitrios Papadimoulis

4	0
ECR	Kay Swinburne
EFDD	Marco Valli
S&D	Neena Gill, Wajid Khan

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto NUOMONĖ (31.8.2017)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl 2018 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto
(2017/2044(BUD))

Pranešėja: Deirdre Clune

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  primena, kad tvarus augimas ir investicijos yra pagrindiniai veiksniai siekiant kurti deramo darbo vietas, kurios užtikrintų kokybišką užimtumą ir didesnę gerovę visiems; primena, kad būtina veiksmingiau nukreipti struktūrines ir investicines lėšas siekiant skatinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą, mažinant nelygybę ir sparčiai didinant socialinę ir teritorinę sanglaudą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad ES biudžeto lėšomis turėtų būti prisidedama siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų socialinių reikalų ir užimtumo srityje;

2.  atkreipia dėmesį į bendrą metinį Komisijos pasiūlytą asignavimų pagal 1 išlaidų kategoriją „Pažangus ir integracinis augimas“ didinimą (+2,5 % įsipareigojimų asignavimų ir +18,3 % mokėjimų asignavimų); taip pat atkreipia dėmesį į proporcingai didinamas lėšas pagal 1b išlaidų kategoriją „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“ (+2,4 % įsipareigojimų asignavimų ir + 25,7 % mokėjimų asignavimų);

3.  pabrėžia, kad šiais papildomais ištekliais neturėtų būti pažeidžiamas subsidiarumo principas, išstumiamos privačios investicijos arba jais pakeičiamos nacionalinės priemonės;

4.  yra susirūpinęs dėl pasiūlymo 8,85 % sumažinti įsipareigojimų asignavimus, numatomus pagal skyrių „Užimtumas, socialiniai reikalai ir įtrauktis“;

5.  reiškia susirūpinimą dėl visų Europos Vadovų Tarybos sumažintų lėšų pagal skyrių „Užimtumas, socialiniai reikalai ir įtrauktis“; šiuo požiūriu pabrėžia, kad būtina nepritarti pakeitimams, dėl kurių sumažėtų pagal užimtumui, socialiniams reikalams ir įtraukčiai skirtas eilutes planuojamas biudžetas, ir kad būtina nustatyti tinkamą įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų pusiausvyrą, kad šios politikos priemonės būtų įgyvendinamos visu pajėgumu;

6.  pabrėžia, kad 2018 m. biudžetas turi atlikti esminį vaidmenį didinant Sąjungos indėlį į nelygybės mažinimą ir augimo užtikrinimą ir darbo vietų kūrimą Sąjungoje, daug dėmesio skiriant kovai su labiausiai nuo darbo rinkos nutolusių asmenų nedarbu ir kovai su skurdu, dėmesį visų pirma sutelkiant į vaikų skurdą; todėl pakartoja savo raginimą visiškai įgyvendinti biudžeto eilutes, skirtas užimtumui ir socialiniams reikalams;

7.  primena, kad Europoje yra 2 mln. socialinės ekonomikos įmonių, kuriose dirba 14,5 mln. žmonių ir kurios siekia daryti socialinį, visuomeninį poveikį arba poveikį aplinkai siekiant visuotinės svarbos interesų; pabrėžia, kad šios įmonės prisideda prie Sąjungos užimtumo, socialinės sanglaudos, regioninės ir kaimo plėtros, aplinkos apsaugos, vartotojų apsaugos, žemės ūkio, trečiųjų šalių vystymosi ir socialinės apsaugos politikos; ragina Komisiją parengti tinkamai finansuojamą Europos veiksmų planą, pagal kurį būtų skatinamos socialinės ekonomikos įmonės Sąjungoje ir skatinamos socialinės inovacijos; primena, kad socialinėms įmonėms sunku rasti tinkamų finansavimo galimybių dėl supratimo apie jų veikimą stokos ir mažo jų dydžio; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti pakankamą finansavimą pagal Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programą, Europos socialinį fondą (ESF) ir Europos regioninės plėtros fondą;

8.  primena, kad jaunimo nedarbo lygis Sąjungoje vis dar nepriimtinai didelis ir kad darbo neturinčio jaunimo, ypač nesimokančio ir nedirbančio jaunimo (NEET), padėtis kelia itin didelį nerimą; pabrėžia, kad siekiant išspręsti šią problemą, labai svarbu užtikrinti, kad tinkamai ir laiku būtų finansuojama Jaunimo garantijų iniciatyva, naudojantis Jaunimo užimtumo iniciatyva ir ESF; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia šias priemones tinkamai ir laiku finansuoti, ir ypač atkreipia dėmesį į sutarto naujo 500 mln. EUR finansavimo, 2017 m. numatyto Jaunimo užimtumo iniciatyvai, svarbą; taip pat susirūpinęs pažymi, kad Audito Rūmų[1] pranešime nurodoma, kad neįmanoma teikti paramos visam NEET jaunimui naudojantis vien tik ES biudžeto ištekliais;

9.  ypač primena, kad Jaunimo užimtumo iniciatyvai 2018–2020 m. laikotarpiu svarbu užtikrinti bent 700 mln. EUR finansavimą, kaip sutarta per DFP laikotarpio vidurio tikslinimą, paskirstant jį 2018, 2019 ir 2020 metais į tris vienodas 233,33 mln. EUR dalis, kaip numatyta 2018 m. biudžeto projekte; taip pat ragina skirti pakankamai mokėjimų asignavimų siekiant užtikrinti tinkamą Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimą;

10.  primena, kad EURES yra svarbi priemonė siekiant padidinti darbo jėgos judumą ir tuo pačiu metu spręsti nedarbo problemą ir šalinti nedarbą ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumą Sąjungoje; tačiau pažymi, kad informuotumo apie EURES lygis vis dar labai žemas; pabrėžia, kad, siekiant finansuoti informuotumo didinimo kampanijas Sąjungoje, svarbus tinkamas ir laiku teikiamas finansavimas naudojantis Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programa (EaSI);

11.  pabrėžia, kad į 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą įtrauktoms programoms, kurias vykdant siekiama spręsti nedarbo, skurdo ir socialinės atskirties problemas, kaip antai ESF, įskaitant Jaunimo užimtumo iniciatyvą, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui (EGF), įvairioms Užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) kryptims ir Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondui (EPLSAF), svarbu skirti tinkamą finansavimą ir užtikrinti gerą jų biudžeto valdymą;

12.  konkrečiai pakartoja raginimą 2018 m. biudžete užtikrinti pakankamai įsipareigojimų ir ypač mokėjimų asignavimų ESF, nes prasideda jo intensyvaus įgyvendinimo laikotarpis ir padaugės valstybių narių mokėjimo prašymų;

13.  palankiai vertina pasiūlytą finansavimo EGF (kasmet +2 % didžiausio šiam fondui skirto finansinio paketo įsipareigojimų asignavimų) ir EPLSAF (+1,9 % įsipareigojimų asignavimų) padidinimą; tačiau yra susirūpinęs dėl to, kad siūloma sumažinti EPLSAF numatytus mokėjimų asignavimus (-9,07 %), kai jau buvo sumažintos jo paramos išlaidos;

14.  teigia, kad socialinis dialogas yra itin svarbi priemonė siekiant užtikrinti tvarų ekonomikos augimą, gerinti darbo sąlygas, siekiant didesnės konvergencijos ir išlaikyti konkurencingumo ir sąžiningumo pusiausvyrą; todėl apgailestauja dėl to, kad Europos Vadovų Taryba sumažino sumas, skiriamas pagal eilutes, susijusias su darbo santykiais ir socialiniu dialogu, taip pat su įmonių atstovų informavimu, konsultavimusi su jais ir jų dalyvavimu;

15.  pažymi, kad Komisija Europos solidarumo korpusui pasiūlė 72,8 mln. EUR finansavimą (asignavimai turi būti įrašyti į rezervą, kol teisės aktų leidėjas priims pagrindinį teisės aktą), iš jų 2,5 mln. EUR numatomi 2018 m. pagal EaSI programos „Progress“ kryptį ir 11,1 mln. EUR bus perkelta iš ESF, taigi paimta iš kitų užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties prioritetų; mano, kad Europos solidarumo korpusas verčiau turėtų būti finansuojamas panaudojant visas pagal esamą DFP reglamentą turimas finansines priemones;

16.  primena, kad Parlamentas, būdamas viena iš teisėkūros institucijų ES programų požiūriu ir viena iš dviejų biudžeto valdymo institucijų, prieštarauja tam, kad prioritetinių programų lėšos būtų perskirstytos;

17.  palankiai vertina tai, kad 18,4 mln. EUR, atidėtų šiam korpusui 2018 m., yra naujos lėšos; vis dėlto pakartoja, kad Europos solidarumo korpuso finansavimas neturi sudaryti papildomo spaudimo ir neigiamai paveikti esamų programų, skirtų užimtumui, socialinei įtraukčiai, švietimui ir aktyviam pilietiškumui, (pvz., programų „Europa piliečiams“ ir „Erasmus+“, Užimtumo ir socialinių inovacijų programos ir projektų, finansuojamų ESF lėšomis) ir neturi iškraipyti esamų sėkmingų programų ar priemonių veikimo; todėl reiškia savo susirūpinimą dėl to, kad ištekliai perkeliami iš tokių svarbių programų, kaip ESF, „Erasmus“ ir LIFE;

18.  nepritaria Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūrai (EU-OSHA) skiriamų lėšų sumažinimui, kurį pasiūlė Taryba, ir pakartoja, kad svarbu atmesti šį pasiūlytą sumažinimą;

19.  ragina išimties tvarka atidėti vėlesniam laikui Eurofound 2018 m. darbuotojų mažinimo tikslinio rodiklio įgyvendinimą;

20.  pakartoja, kad bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai yra labai vertingos priemonės siekiant pradėti naują veiklą ir politiką užimtumo ir socialinės įtraukties srityse ir kad kelios Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto idėjos praeityje buvo įgyvendintos kaip bandomieji projektai arba parengiamieji veiksmai; ragina visapusiškai pasinaudoti turimomis maržomis pagal kiekvieną išlaidų kategoriją; ragina Parlamentui pateikti reguliarią ir išsamią naujausią informaciją apie įvairius Komisijos vykdomų bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų įgyvendinimo etapus; ragina Komisiją įgyvendinant bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus atsižvelgti į jų turinį, dėl kurio susitarė ir kurį patvirtino Parlamentas ir Taryba;

21.  pažymi, kad penkiems bandomiesiems projektams suteiktas „A“ arba „B“ reitingas, ir ragina biudžeto valdymo instituciją įtraukti šiuos projektus į 2018 m. biudžetą, o Komisiją – nedelsiant juos įgyvendinti;

22.  primena, kad Sąjungoje vis dažniau sergama lėtinėmis ir autoimuninėmis ligomis ir tai kelia rimtą grėsmę Sąjungos sveikatos priežiūros sistemoms ir darbo rinkai; pabrėžia, kad svarbu finansuoti mokslinius tyrimus ir Sąjungos veiksmų planų, kuriais siekiama lėtinių ir autoimuninių ligų prevencijos ir ankstyvo diagnozavimo bei visą gyvenimą trunkančio sveiko senėjimo, pradedant nuo vaikystės, rengimą;

23.  primena, kad asmenų, kuriems reikalinga priežiūra, skaičius auga; 80 proc. priežiūros veiklos atlieka neformalieji slaugytojai, daugiausia moterys, kurios prižiūri savo giminaičius; pabrėžia, kad daug jų sumažina savo profesinę veiklą arba net išeina iš darbo dėl to, kad turi labai daug priežiūros pareigų; pabrėžia, kad, siekiant paremti neformaliuosius slaugytojus, būtina toliau skirti lėšų, kad būtų sukurtas Europos slaugytojų tinklas (EUROCARERS) ir keičiamasi geriausios praktikos pavyzdžiais visose valstybėse narėse.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	30.8.2017
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	41 8 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Laura Agea, Tiziana Beghin, Brando Benifei, Vilija Blinkevičiūtė, Enrique Calvet Chambon, David Casa, Ole Christensen, Martina Dlabajová, Lampros Fountoulis, Elena Gentile, Arne Gericke, Czesław Hoc, Agnes Jongerius, Rina Ronja Kari, Jan Keller, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Jérôme Lavrilleux, Patrick Le Hyaric, Jeroen Lenaers, Verónica Lope Fontagné, Javi López, Thomas Mann, Dominique Martin, Anthea McIntyre, Joëlle Mélin, Elisabeth Morin-Chartier, Emilian Pavel, Georgi Pirinski, Marek Plura, Terry Reintke, Robert Rochefort, Claude Rolin, Sven Schulze, Siôn Simon, Romana Tomc, Yana Toom, Ulrike Trebesius, Marita Ulvskog, Renate Weber, Tatjana Ždanoka, Jana Žitňanská
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Georges Bach, Deirdre Clune, Paloma López Bermejo, Edouard Martin, Anne Sander, Joachim Schuster, Neoklis Sylikiotis, Monika Vana, Theodoros Zagorakis, Flavio Zanonato

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

41	+
ALDE GUE/NGL PPE   S&D   VERTS/ALE	Enrique Calvet Chambon, Martina Dlabajová, Robert Rochefort, Yana Toom, Renate Weber Rina Ronja Kari, Patrick Le Hyaric, Paloma López Bermejo, Neoklis Sylikiotis Georges Bach, David Casa, Deirdre Clune, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Jérôme Lavrilleux, Jeroen Lenaers, Verónica Lope Fontagné, Thomas Mann, Elisabeth Morin-Chartier, Marek Plura, Claude Rolin, Anne Sander, Sven Schulze, Romana Tomc, Theodoros Zagorakis Brando Benifei, Vilija Blinkevičiūtė, Ole Christensen, Elena Gentile, Agnes Jongerius, Jan Keller, Javi López, Edouard Martin, Emilian Pavel, Georgi Pirinski, Joachim Schuster, Siôn Simon, Marita Ulvskog, Flavio Zanonato Terry Reintke, Monika Vana, Tatjana Ždanoka

8	-
ECR ENF NI	Arne Gericke, Czesław Hoc, Anthea McIntyre, Ulrike Trebesius, Jana Žitňanská Dominique Martin, Joëlle Mélin Lampros Fountoulis

2	0
EFDD	Laura Agea, Tiziana Beghin

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

• [1]  http://www.eca.europa.eu/lt/Pages/NewsItem.aspx?nid=8265

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (31.8.2017)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto
(2017/2044(BUD))

Nuomonės referentė: Adina-Ioana Vălean

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad 19,5 % visų įsipareigojimų sumos 2018 m. biudžeto projekte (2018 m. BP) yra susiję su klimatu ir kad Sąjungos biudžeto tendencija yra ta, kad daugiametės finansinės programos laikotarpiu klimato klausimams bus skirta tik 18,8 % lėšų; pabrėžia, jog turi būti dedamos visos pastangos, kad būtų pasiektas 20 % tikslas;

2.  primena, kad, kaip teigia Europos Audito Rūmai (EAR), esama didelio pavojaus, kad 20 % Sąjungos biudžeto lėšų tikslo nepavyks pasiekti, nes, kaip rodo Komisijos duomenys, 2014–2016 m. laikotarpiu klimato politikai skirtų lėšų dalis vidutiniškai siekė tik 17,6 %; pritaria EAR nuomonei, kad klimato politikai skirtų lėšų dalį dabartiniu programavimo laikotarpiu, t. y. 2017–2020 m., reikės padidinti vidutiniškai iki 22 %, jei norima iki 2020 m. pabaigos pasiekti bendrą 20 % tikslą; primena, kad 2017 m. kovo mėn. ECOFIN taryba taip pat paragino valstybes nares likusį dabartinės DFP laikotarpį daugiau lėšų panaudoti klimato politikai finansuoti, nes per Paryžiuje vykusią 21-ąją Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencija (COP 21) buvo prisiimta papildomų įsipareigojimų;

3.  pakartoja, kad tai, kaip pavyks pasiekti strategijoje „Europa 2020“ nustatytų tikslų, priklauso nuo to, kaip į visas Sąjungos politikos sritis bus integruoti klimato ir efektyvaus išteklių naudojimo aspektai; iš Sąjungos biudžeto taip pat turi būti remiami Paryžiaus susitarimo tikslai;

4.  yra įsitikinęs, kad Sąjungos finansuojami projektai, įskaitant ESIF, neturėtų daryti neigiamo poveikio perėjimui prie žiedinės, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos; taigi skubiai reikia išsamiai patikrinti Sąjungos biudžetą siekiant nustatyti tas išlaidas, kurios daro žalą aplinkai, ir parengti strategiją, kaip palaipsniui tokių išlaidų atsisakyti, ir šios strategijos laikytis;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad 8,2 % visų įsipareigojimų asignavimų yra susiję su biologinės įvairovės nykimo stabdymo veiksmais; ragina skirti pakankamai išteklių ilgalaikei biologinės įvairovės apsaugai užtikrinti;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad programai LIFE skirti įsipareigojimų asignavimai padidinti 29,1 mln. EUR (+5,9 %); apgailestauja, kad LIFE sudaro tik 0,3 % 2018 m. BP;

7.  yra susirūpinęs, kad Komisija ketina 2 mln. EUR lėšų, turimų pagal Sąjungos civilinės saugos mechanizmą, ir 1,5 mln. EUR lėšų, turimų pagal LIFE programą, skirti Europos solidarumo korpusui; ragina Komisiją užtikrinti, kad Sąjungos civilinės saugos mechanizmo ir LIFE programos lėšų perskirstymas Europos solidarumo korpusui niekaip nesumažintų šių programų veiklos veiksmingumo ir netrukdytų laiku įgyvendinti įvairių numatytų civilinės saugos, aplinkos, biologinės įvairovės apsaugos ir prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų ir iniciatyvų;

8.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad LIFE mokėjimai sumažinti 13,1 %; įspėja apie problemas, kurios gali kilti dėl mokėjimų trūkumo;

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad sveikatai siūloma skirti 66,4 mln. EUR įsipareigojimų (+2,9 %) ir 55,9 mln. EUR mokėjimų (-3,1 %); apgailestauja, kad tai sudaro tik 0,04 % 2018 m. BP ir 1,5 % 3 išlaidų kategorijai numatytos (įsipareigojimų asignavimų) sumos;

10.  atkreipia dėmesį į tai, kad maistui ir pašarams siūloma skirti 286,7 mln. EUR įsipareigojimų (+11,9 %) ir 248,4 mln. EUR mokėjimų (+5,9 %); apgailestauja, kad tai sudaro tik 0,18 % 2018 m. BP ir 7 % 3 išlaidų kategorijai numatytos (įsipareigojimų asignavimų) sumos;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad padidinti Sąjungos civilinės saugos mechanizmui, kuris yra Sąjungos solidarumo kertinis akmuo, skiriami įsipareigojimai (33,2 mln. EUR, +7,2 %);

12.  griežtai nepritaria Europos aplinkos agentūros (EAA) (-3 pareigybės), Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) (-5 pareigybės), Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) (-4 pareigybės), Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) (-7 pareigybės) ir Europos vaistų agentūros (EMA) (-6 pareigybės) darbuotojų skaičiaus sumažinimui, nes plečiasi šių agentūrų užduotys ir pareigos ir toks mažinimas beveik neišvengiamai neigiamai atsilieps jų darbui; taigi reikalauja joms skirti pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių; be to, yra susirūpinęs, kad agentūrų, kurios finansuojamos iš mokesčių, kaip antai EMA, atveju, pastaraisiais metais priverstinai vykdyti darbuotojų skaičiaus mažinimai reiškė tai, kad buvo sumažintas personalas, atliekantis tas užduotis, kurios iš tikrųjų buvo finansuojamos iš paraiškų teikėjų mokesčių, o ne iš Sąjungos biudžeto; tai buvo daroma neatsižvelgiant į papildomą darbo krūvį, susidariusį dėl didėjančio paraiškų skaičiaus, ir į pajamų iš paraiškų teikėjų mokamų mokesčių už teikiamas paslaugas padidėjimą, dėl kurio būtų buvę galima padidinti darbuotojų skaičių nedarant jokio poveikio Sąjungos biudžetui;

13.  ypač primena, kad EAA padeda Sąjungai priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl aplinkos gerinimo, aplinkos klausimų integravimo į ekonomikos politiką ir pereiti prie darnumo, taip pat kad atsižvelgdama į Sąjungos klimato ir energetikos politiką iki 2030 m., Komisija EAA pasiūlė naują užduotį, susijusią su energetikos sąjungos valdymu, visiškai atitinkamai nepadidinusi etatų plano;

14.  ypač pažymi, kad EMA patirs didesnį darbo krūvį ir kad 2018 m. jai reikės papildomų biudžeto išteklių, nes Jungtinė Karalystė nusprendė išstoti iš Sąjungos; ragina Komisiją 2018 m. suteikti papildomų žmogiškųjų ir biudžetinių išteklių siekiant užtikrinti, kad ši agentūra galėtų toliau veiksmingai vykdyti savo užduotis ir pradėti visą reikalingą veiklą rengiantis jos perkėlimui 2019 m.; taigi siūlo laikantis patikimo finansų valdymo principo leisti agentūrai EMA pasilikti biudžeto lėšų rezervą, kad ji galėtų padengti nenumatytas išlaidas, kurių gali pasitaikyti 2018 m. ar vėliau, pavyzdžiui, dėl nepalankių valiutų kursų svyravimų;

15.  ragina Komisiją greitai įgyvendinti bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus ir prašo vykdomiems projektams ir naujiems bandomiesiems projektams teikti ilgalaikę paramą;

16.  primena, kad bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai turėtų būti tinkamai finansuojami visą jų gyvavimo ciklą siekiant išnaudoti visą jų potencialą.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	31.8.2017
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	51 11 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Marco Affronte, Pilar Ayuso, Zoltán Balczó, Catherine Bearder, Ivo Belet, Simona Bonafè, Paul Brannen, Nessa Childers, Birgit Collin-Langen, Mireille D’Ornano, Miriam Dalli, Seb Dance, Angélique Delahaye, Mark Demesmaeker, Stefan Eck, Bas Eickhout, Karl-Heinz Florenz, Francesc Gambús, Elisabetta Gardini, Gerben-Jan Gerbrandy, Arne Gericke, Jens Gieseke, Julie Girling, Françoise Grossetête, Anneli Jäätteenmäki, Jean-François Jalkh, Benedek Jávor, Karin Kadenbach, Kateřina Konečná, Urszula Krupa, Jo Leinen, Peter Liese, Susanne Melior, Massimo Paolucci, Gilles Pargneaux, Piernicola Pedicini, Bolesław G. Piecha, Frédérique Ries, Davor Škrlec, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Ivica Tolić, Estefanía Torres Martínez, Damiano Zoffoli
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Nicola Caputo, Albert Deß, Jørn Dohrmann, Herbert Dorfmann, Christofer Fjellner, Luke Ming Flanagan, Stefano Maullu, Gesine Meissner, Joëlle Mélin, James Nicholson, Younous Omarjee, Marijana Petir, Stanislav Polčák, Christel Schaldemose, Tibor Szanyi, Keith Taylor, Tiemo Wölken, Carlos Zorrinho
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Jonathan Bullock, Olle Ludvigsson

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

51	+
ALDE	Catherine Bearder, Gerben-Jan Gerbrandy, Anneli Jäätteenmäki, Gesine Meissner, Frédérique Ries
GUE/NGL	Stefan Eck, Luke Ming Flanagan, Kateřina Konečná, Younous Omarjee, Estefanía Torres Martínez
NI	Zoltán Balczó
PPE	Pilar Ayuso, Ivo Belet, Birgit Collin-Langen, Angélique Delahaye, Albert Deß, Herbert Dorfmann, Christofer Fjellner, Karl-Heinz Florenz, Francesc Gambús, Elisabetta Gardini, Jens Gieseke, Françoise Grossetête, Peter Liese, Stefano Maullu, Marijana Petir, Stanislav Polčák, Ivica Tolić
S&D	Simona Bonafè, Paul Brannen, Nicola Caputo, Nessa Childers, Miriam Dalli, Seb Dance, Karin Kadenbach, Jo Leinen, Olle Ludvigsson, Susanne Melior, Massimo Paolucci, Gilles Pargneaux, Christel Schaldemose, Tibor Szanyi, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Tiemo Wölken, Damiano Zoffoli, Carlos Zorrinho
VERTS/ALE	Marco Affronte, Bas Eickhout, Benedek Jávor, Davor Škrlec, Keith Taylor

11	-
ECR	Mark Demesmaeker, Jørn Dohrmann, Arne Gericke, Julie Girling, Urszula Krupa, James Nicholson, Bolesław G. Piecha
EFDD	Jonathan Bullock
ENF	Mireille D'Ornano, Jean-François Jalkh, Joëlle Mélin

1	0
EFDD	Piernicola Pedicini

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto NUOMONĖ (10.10.2017)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto
(2017/2044(BUD))

Pranešėjas: Jerzy Buzek

PASIŪLYMAI

Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  nepritaria tam, kad, palyginti su Komisijos pasiūlymu, Taryba 4,5 % sumažino įsipareigojimų asignavimus ir 1,4 % – mokėjimų asignavimus biudžeto eilutėse, susijusiose su pramone, moksliniais tyrimais ir energetika, pagal Sąjungos 2018 m. biudžeto 1a išlaidų kategoriją; atkreipia dėmesį į tai, kad, palyginti su 2017 m., 5,5 % padidinti įsipareigojimų asignavimai ir 5,3 % – mokėjimų asignavimai biudžeto eilutėse, susijusiose su pramone, moksliniais tyrimais ir energetika, pagal Sąjungos 2018 m. biudžeto 1a išlaidų kategoriją; teigiamai vertina tai, kad 2018 m. biudžete daug dėmesio skiriama jaunųjų kartų sėkmei ir stabilių bei aukštos kokybės darbo vietų kūrimui, kaip pasiūlė Komisija; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija siūlo iš naujo padidinti paramą jauniems mokslo darbuotojams; šiuo požiūriu nepritaria tam, kad Taryba sumažino Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) parengtų verslumo programų finansavimą;

2.  labai apgailestauja dėl to, kad Taryba stipriai sumažino įsipareigojimų asignavimų (0,5 mlrd. EUR) ir mokėjimų asignavimų (120 mln. EUR) sumą, numatytą bendrajai mokslinių tyrimų ir inovacijų programai „Horizontas 2020“, nes tai jai daro labai didelį neigiamą poveikį; pažymi, kad šis lėšų mažinimas siūlomas nepaisant dabartinio maždaug 150 mlrd. EUR per metus investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą trūkumo; todėl ketina visiškai atšaukti Tarybos siūlomą lėšų mažinimą; reiškia susirūpinimą dėl to, kad nepakankamas programos „Horizontas 2020“ finansavimas lėmė mažą paraiškų sėkmingumo lygį; ragina Komisiją atsižvelgti į programos „Horizontas 2020“ biudžeto paskirstymą, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1291/2013 II priede;

3.  ragina vėl įrašyti pradines programai „Horizontas 2020“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonei (EITP) skirtas metines biudžeto eilučių sumas, kurios buvo sumažintos siekiant skirti asignavimų ESIF garantijų fondui, pvz., panaudojant visus pagal esamą DFP reglamentą turimus finansinius išteklius; primena, kad per derybas dėl ESIF Parlamentas ragino kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį šioms dviem programoms; reiškia susirūpinimą dėl to, kad dėl pasiūlyto ESIF pratęsimo gali vėl būti daromas neigiamas poveikis programai „Horizontas 2020“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonei;

4.  primena, kad energetikos sąjungos ir Europos kovos su klimato kaita tikslai yra vieni iš pagrindinių dabartinių teisėkūros prioritetų; ragina Komisiją suteikti būtinų finansinių išteklių šios srities investicijoms; laikosi nuomonės, kad turi būti užtikrintos priemonei „EITP – Energetika“ numatytos reikiamos lėšos, kad būtų sustiprinta integruota Sąjungos energetikos rinka, ir reiškia susirūpinimą dėl Tarybos pasiūlymų mažinti įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus, skirtus priemonei „EITP – Energetika“;

5.  pabrėžia, kad bendrosios skaitmeninės rinkos tikslus reikia pasiekti tam, kad būtų skatinama Sąjungos ekonomikos, viešojo sektoriaus ir Sąjungos piliečių skaitmeninė įtrauktis, ir kad siekiant šių tikslų labai svarbios yra teisėkūros iniciatyvas, kaip antai dėl programos „WIFI4EU“; ragina Komisiją skirti pakankamai lėšų pagal susijusias biudžeto eilutes ir 2017–2020 m. laikytis savo investavimo į programą „WIFI4EU“ įsipareigojimų;

6.  primygtinai ragina Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai (ACER) suteikti pakankamai finansinių išteklių ir darbuotojų, kad ji sugebėtų vykdyti jai skirtus naujus įgaliojimus; be to, atkreipia dėmesį tai, kad finansiniai ištekliai ir papildomų etatų, skirtų Europos GNSS agentūrai, kuriai pavesta vykdyti savo įgaliojimus ir remti tinkamą ir veiksmingą GALILEO valdymą ateityje, taip pat Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrai ir Europos inovacijos ir technologijos institutui, skaičius ir toliau yra nepakankami, kad šios įstaigos galėtų vykdyti Sąjungos teisės aktais joms paskirtas naujas užduotis;

7.  supranta, kad biudžeto eilutės, skirtos visuomenės uždaviniams spręsti, ir konkrečiai – biudžeto eilutė, skirta sveikatai ir gerovei visą gyvenimą gerinti siekiant padidinti gyvenimo lygį Sąjungoje, yra labai svarbios; ragina Komisiją numatyti pakankamai lėšų šiems tikslams finansuoti ir apgailestauja dėl to, kad Taryba siūlo jas sumažinti;

8.  pabrėžia, kad MVĮ yra labai svarbi Sąjungos ekonomikos dalis, nes jos sukuria didelį darbo vietų skaičių Sąjungoje, ir mano, kad būtina sukurti MVĮ palankią verslo aplinką ir remti MVĮ branduolius ir tinklus; palankiai vertina tai, kad Komisijos pasiūlyme numatyta skirti daugiau lėšų MVĮ priemonei ir tam, kad būtų tęsiama ESIF veikla; vis dėlto su dideliu susirūpinimu atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija sumažino Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programai (COSME), o Taryba sumažino MVĮ priemonei skirtų lėšų sumas, ir kad tai yra prieštaringas ženklas Europos įmonėms;

9.  atkreipia dėmesį į gynybos srities parengiamuosius veiksmus; tačiau pabrėžia, kad tokiai veiklai turėtų būti suteikta naujų išteklių, atsižvelgiant į jos didelį poveikį Sąjungos biudžetui; pabrėžia, kad mokslinių tyrimų finansavimo krypčiai pagal DFP po 2020 m. reikia papildomų lėšų; yra susirūpinęs dėl asignavimų telkimo laikotarpio pradžioje pagal programą „EITP – Energetika“ siekiant suteikti lėšų 2019–2020 m., pvz., ES gynybai;

10.  pažymi, kad padidintas branduolinių įrenginių eksploatavimo nutraukimo paramos programų finansavimas; pripažįsta, kad reikia teikti finansinę paramą eksploatavimo nutraukimui, tačiau apgailestauja dėl to, kad šias programas vėluojama įgyvendinti; ragina Komisiją, atsižvelgiant į tokį vėlavimą, užtikrinti analize paremtą ir pagrįstą finansavimo padidinimą;

11.  pabrėžia, kad dėl neįvykdytų Sąjungos teisinių ir politinių įsipareigojimų mokėjimų asignavimų srityje galėtų būti padaryta labai didelė žala Sąjungos patikimumui ir padarytas didelis neigiamas poveikis pasitikėjimui Sąjungos institucijų gebėjimu atlikti savo užduotis.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	2.10.2017
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	46 7 7
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Nikolay Barekov, Nicolas Bay, Bendt Bendtsen, Xabier Benito Ziluaga, José Blanco López, David Borrelli, Jonathan Bullock, Cristian-Silviu Buşoi, Edward Czesak, Jakop Dalunde, Pilar del Castillo Vera, Fredrick Federley, Adam Gierek, Theresa Griffin, Rebecca Harms, Hans-Olaf Henkel, Kaja Kallas, Barbara Kappel, Krišjānis Kariņš, Seán Kelly, Jaromír Kohlíček, Peter Kouroumbashev, Zdzisław Krasnodębski, Miapetra Kumpula-Natri, Christelle Lechevalier, Janusz Lewandowski, Paloma López Bermejo, Edouard Martin, Angelika Mlinar, Csaba Molnár, Nadine Morano, Dan Nica, Aldo Patriciello, Miroslav Poche, Michel Reimon, Massimiliano Salini, Algirdas Saudargas, Sven Schulze, Neoklis Sylikiotis, Dario Tamburrano, Patrizia Toia, Evžen Tošenovský, Claude Turmes, Vladimir Urutchev, Kathleen Van Brempt, Henna Virkkunen, Martina Werner, Lieve Wierinck, Anna Záborská, Carlos Zorrinho
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Pilar Ayuso, Pervenche Berès, Michał Boni, Jens Geier, Françoise Grossetête, Werner Langen, Olle Ludvigsson, Răzvan Popa, Dennis Radtke
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Claudia Schmidt

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

46	+
ALDE	Angelika Mlinar, Fredrick Federley, Kaja Kallas, Lieve Wierinck
ECR	Edward Czesak, Evžen Tošenovský, Hans-Olaf Henkel, Nikolay Barekov, Zdzisław Krasnodębski
PPE	Aldo Patriciello, Algirdas Saudargas, Anna Záborská, Bendt Bendtsen, Claudia Schmidt, Cristian-Silviu Buşoi, Dennis Radtke, Françoise Grossetête, Henna Virkkunen, Janusz Lewandowski, Krišjānis Kariņš, Michał Boni, Massimiliano Salini, Nadine Morano, Pilar Ayuso, Pilar del Castillo Vera, Seán Kelly, Sven Schulze, Vladimir Urutchev, Werner Langen
S&D	Adam Gierek, Carlos Zorrinho, Csaba Molnár, Dan Nica, Edouard Martin, Jens Geier, José Blanco López, Kathleen Van Brempt, Martina Werner, Miapetra Kumpula-Natri, Miroslav Poche, Olle Ludvigsson, Patrizia Toia, Pervenche Berès, Peter Kouroumbashev, Răzvan Popa, Theresa Griffin

7	-
EFDD	Jonathan Bullock
ENF	Christelle Lechevalier, Nicolas Bay
Verts/ALE	Claude Turmes, Jakop Dalunde, Michel Reimon, Rebecca Harms

7	0
EFDD	Dario Tamburrano, David Borrelli
ENF	Barbara Kappel
GUE/NGL	Jaromír Kohlíček, Neoklis Sylikiotis, Paloma López Bermejo, Xabier Benito Ziluaga

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ (20.7.2017)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto
(2017/2044(BUD))

Pranešėjas: Daniel Dalton

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, kad vykdant biudžeto procedūrą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos (IMCO) komitetui tenka atsakomybė už biudžeto eilutes, įrašytas į 2 (Vidaus rinka, pramonė, verslumas ir MVĮ), 14 (Mokesčiai ir muitų sąjunga) ir 33 (Teisingumas ir vartotojų apsauga) antraštines dalis;

2.  mano, kad gerai veikianti, labai integruota ir vieninga vidaus rinka, kurioje sudaromos palankios sąlygos vartotojams ir MVĮ, yra kertinis akmuo siekiant stiprinti Sąjungos konkurencingumą, ir pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į perėjimą prie skaitmeninės eros skiriant pakankamai biudžeto asignavimų, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms;

3.  yra įsitikinęs, kad vartotojų politika – tai vienas iš svarbiausių Sąjungos horizontaliųjų prioritetų ir šiai politikos sričiai skiriamas biudžetas turėtų tai atspindėti; prašo Komisijos dėti visas pastangas siekiant didinti švietimą ir informuotumą apie vartotojų politiką, taip pat apie produktų saugą ir rinkos priežiūrą, visų pirma bendrosios skaitmeninės rinkos srityje, ir įtraukti vartotojų interesus į visas Sąjungos politikos sritis;

4.  palankiai vertina tai, kad vykdant 2018 m. biudžeto procedūrą buvo atsižvelgta į pagrindinius IMCO komiteto prioritetus tokiose srityse, kaip muitų sąjunga, vartotojų apsauga, konkurencija ir prekių ir paslaugų vidaus rinka skiriant atitinkamus biudžeto asignavimus, t. y. įsipareigojimų asignavimus;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad apskritai į IMCO komiteto biudžeto eilutes įrašytų mokėjimų asignavimų sumažėjo 15 proc., ir tikisi, kad šis sumažėjimas susijęs tik su atitinkamu Komisijos atliekamu šiuo metu vykdomų sutarčių mokėjimų tvarkaraščio planavimu ir kad esamų asignavimų pakaks visiems 2018 m. mokėjimams atlikti;

6.  palankiai vertina asignavimus, skiriamus įmonių ir MVĮ konkurencingumui remti, nes tai yra vienas iš prioritetų siekiant remti verslumą ir paskatinti tvarų augimą bei darbo vietų kūrimą; pabrėžia, kad norint padidinti tarptautinį Sąjungos įmonių konkurencingumą būtina veiksmingai finansuoti naujoves, veiklos plėtimą, tarptautinimą ir galimybes patekti į trečiųjų šalių rinkas;

7.  teigiamai vertina tai, kad padidinti įsipareigojimų asignavimai, susiję su biudžeto eilute 02 02 01 „Verslumo skatinimas ir Sąjungos įmonių konkurencingumo ir galimybių patekti į rinką didinimas“, tačiau vis tik yra susirūpinęs dėl tos biudžeto eilutės mokėjimų asignavimų sumažinimo, nes MVĮ vis dar susiduria su sunkumais tose realiosios ekonomikos srityse; pabrėžia, kad pakankama finansinė parama labai mažoms įmonėms, verslininkams ir MVĮ turėtų būti pagrindinis Sąjungos prioritetas; pabrėžia, kad gerų galimybių gauti finansavimą užtikrinimas yra būtinas siekiant, kad MVĮ išliktų konkurencingos ir kad būtų joms padedama įveikti sunkumus, susijusius su galimybėmis patekti į vidaus ir pasaulinę rinką;

8.  pritaria tam, kad būtų skiriama lėšų modernizuoti muitų sąjungai, kuri padeda įgyvendinti Sąjungos muitinės kodeksą (Kodeksas) ir plėtoti elektroninės muitinės sistemas, nes tai yra viena iš prioritetinių sričių siekiant, kad geriau veiktų vidaus rinka; pabrėžia, kad norint apsaugoti Sąjungos piliečius ir finansinius interesus itin svarbu visapusiškai ir vienodai įgyvendinti Kodeksą, ir ragina Komisiją ir valstybes nares laikytis nustatyto 2020 m. gruodžio 31 d. termino įgyvendinant Kodekso 278 straipsnyje nustatytas pereinamojo laikotarpio priemones, siekiant užtikrinti visapusišką Kodekso įgyvendinimą;

9.  palankiai vertina asignavimus, įrašytus į biudžeto eilutę 33 04 01 „Vartotojų interesų apsauga ir jų saugos bei informavimo gerinimas“, nes vartotojų politika yra viena iš svarbiausių Sąjungos politikos krypčių;

10.  prašo finansuoti visus bandomuosius projektus ir ypač naujus bandomuosius projektus: „Skaitmeniniai įgūdžiai ES pradedančiosioms įmonėms“, kuriuo siekiama prisidėti prie inovacijų ir tarpvalstybinės prekybos, ir „Įtariamų bendrojoje rinkoje parduodamų produktų kokybės skirtumų vertinimas“, kuriuo siekiama reaguoti į vartotojų susirūpinimą dėl galimų to paties prekės ženklo ir taip pat supakuotų produktų kokybės skirtumų vidaus rinkoje, taip pat ragina pratęsti bandomąjį projektą „Informuotumo apie algoritmus didinimo iniciatyva“, pagal kurį siekdama parengti tam tikrus tikslingus ir nuodugnius metodų ir politikos sprendimų prototipus, tinkančius algoritminio sprendimų priėmimo keliamoms sudėtingoms problemoms spręsti artimiausiu ir ilgesniu laikotarpiu.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	13.7.2017
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	30 4 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Carlos Coelho, Daniel Dalton, Nicola Danti, Pascal Durand, Ildikó Gáll-Pelcz, Evelyne Gebhardt, Maria Grapini, Sergio Gutiérrez Prieto, Robert Jarosław Iwaszkiewicz, Liisa Jaakonsaari, Morten Løkkegaard, Marlene Mizzi, Virginie Rozière, Christel Schaldemose, Olga Sehnalová, Jasenko Selimovic, Ivan Štefanec, Catherine Stihler, Mylène Troszczynski, Anneleen Van Bossuyt, Marco Zullo
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Jan Philipp Albrecht, Birgit Collin-Langen, Edward Czesak, Dariusz Rosati, Adam Szejnfeld, Marc Tarabella
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Andrea Bocskor, David Coburn, Jan Huitema, Seán Kelly, Andrey Kovatchev, Bogdan Brunon Wenta, Marco Zanni

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

30	+
ALDE	Jan Huitema, Morten Løkkegaard, Jasenko Selimovic
ECR	Edward Czesak, Daniel Dalton, Anneleen Van Bossuyt
EFDD	Marco Zullo
PPE	Andrea Bocskor, Carlos Coelho, Birgit Collin-Langen, Ildikó Gáll-Pelcz, Seán Kelly, Andrey Kovatchev, Dariusz Rosati, Ivan Štefanec, Adam Szejnfeld, Bogdan Brunon Wenta
S&D	Nicola Danti, Evelyne Gebhardt, Maria Grapini, Sergio Gutiérrez Prieto, Liisa Jaakonsaari, Marlene Mizzi, Virginie Rozière, Christel Schaldemose, Olga Sehnalová, Catherine Stihler, Marc Tarabella
VERT/ALE	Jan Philipp Albrecht, Pascal Durand

4	-
EFDD	David Coburn, Robert Jarosław Iwaszkiewicz
ENF	Mylène Troszczynski, Marco Zanni

0	0

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Transporto ir turizmo komiteto NUOMONĖ (31.8.2017)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto
(2017/2044(BUD))

Nuomonės referentas: Evžen Tošenovský

PASIŪLYMAI

Transporto ir turizmo komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia, kad biudžeto lėšos, skirtos transportui ir turizmui, turėtų būti numatomos atsižvelgiant į šių sektorių svarbą ir indėlį į ekonomikos augimą, darnų vystymąsi, naudotojų interesus ir kokybiškų darbo vietų kūrimą Sąjungoje; taigi apgailestauja, kad Taryba sumažino 1a išlaidų kategorijoje į biudžeto eilutes, susijusias su transportu, įrašytas lėšas, ir prašo vėl įrašyti iš pradžių numatytas sumas;

2.  pakartoja, kad Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) finansavimo priemonė yra svarbi norint užbaigti TEN-T tinklą ir baigti kurti bendrą Europos transporto erdvę; pabrėžia, kad ateityje reikėtų išvengti EITP skirto biudžeto mažinimo dėl Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) finansavimo iniciatyvos, kaip tai buvo daroma praeityje; apgailestauja, kad nepavyko visiškai susigrąžinti Europos infrastruktūros tinklų priemonei (EITP) skirtų lėšų; ragina Komisiją pasiūlyti naujų iniciatyvų ir finansinių taisyklių, kurios būtų taikomos dotacijų iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP – Transportas) ir ESIF finansavimo deriniams;

3.  mano, kad EITP yra itin svarbi priemonė, sukurianti didelę Sąjungos pridėtinę vertę, siekiant optimizuoti transporto tinklą visoje Sąjungoje, sujungiant ir (arba) modernizuojant naują ir esamą transporto infrastruktūrą ir užtikrinant transporto paslaugų sąveikumą; mano, kad norint pasiekti EITP – Transporto pirmąjį tikslą, susijusį su pagrindiniu tinklu, reikėtų užtikrinti reikiamas lėšas; pabrėžia geresnį koordinavimo tarp valstybių narių poreikį siekiant užtikrinti tarpvalstybinių projektų, kaip pagrindinės geležinkelio, oro ir kelių infrastruktūros dalies, suderinamumą; taip pat pabrėžia, kad svarbu finansuoti specialius infrastruktūros, kuri yra labiausiai linkusi gesti, kaip antai tiltai ir požeminės perėjos, atnaujinimo planus; pabrėžia, kad svarbu investuoti į regioninius oro uostus, nes jie skatina verslo veiksmingumą ir produktyvumą bei regionų ekonominį vystymąsi;

4.  pabrėžia, kad būtina toliau remti didelio greičio geležinkelio, jungiančio Vakarų ir Rytų Europos regionus, projektus; pakartoja, kad svarbu užbaigti svarbu užbaigti atkurti trūkstamas sąsajas išardytose regioninėse tarpvalstybinėse geležinkelio jungtyse ir atnaujinti bei prižiūrėti esamą transporto infrastruktūrą tam, kad būtų galima užtikrinti geresnį bendradarbiavimą tarp valstybių narių ir (arba) trečiųjų šalių, pvz., sukurti Juodosios jūros makroregioną; palankiai vertina Komisijos ketinimą bendrai finansuoti išardytų ar apleistų regioninių tarpvalstybinių geležinkelio jungčių atkūrimą; pabrėžia, kad siekiant vystyti Sąjungos mažiau išsivysčiusius regionus gyvybiškai svarbu optimizuoti infrastruktūrą, ir prašo Komisijos parengti specialias paremiančias biudžeto priemones; ragina valstybes nares, tarpvalstybinius regionus ir Komisiją toliau intensyviau vykdyti tuos pagal principą „iš apačios į viršų“ vykdomus projektus;

5.  mano, kad, atsižvelgiant į pastarojo meto Komisijos ir Europos investicijų banko (EIB) iniciatyvas pirmenybę teikti paskoloms ir naujoms finansinėms priemonėms, svarbu pakankamai išteklių teikti dotacijoms, nes jos ir toliau yra esminė finansavimo priemonė transporto sektoriuje, visų pirma infrastruktūrai ir kitiems projektams, ypač tais atvejais, kai numatyta, kad nebus privačių investicijų; primena, kad norint įgyvendinti TEN-T programos tikslus, gyvybiškai svarbu, kad aukštų technologijų projektams, kaip antai Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (ERTMS), būtų skirti tinkami ištekliai, taip pat būtų išnaudotos viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės galimybės, nukreiptos per ESIF sistemą siekiant gauti reikalingus išteklius per likusį dabartinės daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpį; vis dėlto pabrėžia skirtingų finansavimo sistemų, pvz., EITP, ESIF ir ESI fondų, sinergijos svarbą, siekiant kuo labiau padidinti Sąjungos lėšų poveikį;

6.  prašo Komisijos pateikti ataskaitą apie struktūrinių fondų lėšų įgyvendinimą ir įsisavinimo lygį vykdant infrastruktūros projektus, nurodant, kurie jų padeda vystyti pagrindinį tinklą, koridorius ir visa apimantį susisiekimo tinklą; prašo, kad Komisija pateiktų Parlamentui ir Tarybai visų Sąjungos bendrai finansuojamų konkrečių transporto ir turizmo projektų metines apžvalgas, įskaitant išsamius duomenis apie atitinkamas sumas; dar kartą ragina Komisiją atsižvelgiant į neseniai paskelbtą Judumo dokumentų rinkinį pateikti esamų ir planuojamų sunkvežimių vairuotojams skirtų saugių stovėjimo vietų apžvalgą; ragina Komisiją pateikti apskaičiuotas esamų saugių stovėjimo vietų atnaujinimo ir naujų saugių stovėjimo vietų statymo išlaidas ir išnagrinėti finansavimo sistemų Europos lygmeniu galimybes;

7.  pabrėžia 21-ojoje Klimato kaitos konferencijoje nustatytų tikslų transporto srityje svarbą siekiant kovoti su klimato kaita; pabrėžia, kad reikėtų turėti finansinių išteklių siekiant užtikrinti perėjimą nuo kelių transporto prie tvarių rūšių transporto (geležinkelių, jūrų ir vidaus vandenų transporto) ir užtikrinti įvairiarūšio transporto jungčių optimizavimą ir perėjimą prie skaitmeninių transporto paslaugų; dar kartą pakartoja, jog svarbu stiprinti mažai anglies dioksido išskiriančio transporto ekonomiką plėtojant krovinių vežimo geležinkeliais koridorius, kurie yra esminis elementas norint krovinių vežimą iš kelių perkelti į geležinkelius ir pagerinti geležinkelių tvarumą; mano, kad ERTMS turėtų būti diegiama siekiant padidinti privalumus sąveikumui bendroje Europos geležinkelių erdvėje; skatina valstybes nares investuoti į pažangų, tvarų ir integruotą viešąjį transportą; taip pat rekomenduoja atkreipti dėmesį į triukšmo mažinimą transporto sektoriuje, siekiant piliečiams užtikrinti aukštos kokybės aplinką; ragina Komisiją finansuoti ir remti projektus, kuriais plėtojamas ir gerinamas upių transportas, pvz., Dunojaus dugno gilinimas ir valymas;

8.  pabrėžia, kad itin svarbus Europos pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (GNSS) – GALILEO ir EGNOS – vaidmuo tenka transporto sistemai, visų pirma saugumo, saugos srityje, įskaitant aviacijos, kelių, geležinkelių ir jūrų transporto sektorius, taip pat plėtojant savarankiškas įvairiarūšio ir autonominio transporto sistemas; dar kartą pakartoja, kad Europos GNSS programoms ir programai „Horizontas 2020“ skirtuose biudžetuose svarbu numatyti pakankamą finansinę paramą pirminės ir tolesnės grandžių taikomosioms programoms; apgailestauja dėl to, kad ištekliai Europos GNSS – GALILEO ir EGNOS – sumažinti 9,6 %; primygtinai ragina Europos kosmoso programoms skirtose biudžeto eilutėse, kurias ketinama sumažinti dar 5 %, atkurti pirminį finansavimo lygį ir toliau tinkamai finansuoti kosmoso programas, kurių išlaidos turėtų būti deramai įvertintos;

9.  ragina Komisiją išsaugoti finansavimą, skirtą GALILEO ir EGNOS teikiamų globalios palydovinės radijo navigacijos infrastruktūrai ir paslaugoms šiai infrastruktūrai plėtoti ir užtikrinti; dar kartą pakartoja, kad 2018 m. svarbu pakankamai lėšų skirti GALILEO ir EGNOS siekiant sparčiai užtikrinti nepertraukiamas GNSS paslaugas pažangiems keliams ir sujungtoms transporto priemonėms, pažangiam laivynui, krovinių ir eismo valdymo reikmėms, kaip antai oro eismo valdymas (ATM), ERTMS, „eCall“; mano, kad reikia užtikrinti reikiamą EGNOS finansavimą siekiant sudaryti sąlygas EGNOS aprėptį išplėsti visų pirma į Pietryčių ir Rytų Europą, o paskui – į Afriką ir Artimuosius Rytus, taip pat siekiant įsigyti reikalingas EGNOS nuotolio nustatymo ir integralumo stebėjimo stotis (RIM) ir jų sąsają su sistema;

10.  atkreipia dėmesį į esmines Europos GNSS agentūros (GSA) užduotis, susijusias su GALILEO ir EGNOS, ir taip pat pripažįsta GSA indėlį gerinant Sąjungos konkurencingumą ir technologijų naujoves; yra susirūpinęs dėl to, kad GSA skirta nepakankamai išteklių tam, kad ji galėtų vykdyti savo įgaliojimus, ir mano, jog būtina, kad GSA turėtų pakankamai darbuotojų, įskaitant aukštos kvalifikacijos specialistus, sklandžiam Europos GNSS programų veikimui ir eksploatavimui užtikrinti; dar kartą pabrėžia svarbų Europos aviacijos saugos agentūros (EASA), kaip sertifikuojančios institucijos, indėlį į EGNOS paslaugų teikimą ir į parengiamuosius veiksmus, reikalingus GALILEO veiklos rezultatyvumo priežiūrai atlikti;

11.  pabrėžia Europos transporto agentūrų svarbą siekiant užtikrinti gerą Europos transporto erdvės veikimą; mano, kad atsižvelgiant į naujausius ir numatomus šių agentūrų atsakomybės pokyčius, joms turi būti skiriami tinkami biudžeto ištekliai;

12.  pabrėžia, kad svarbu veiksmingai ir galutinai išspręsti migrantų srautų, plūstančių tiek jūra, tiek sausuma, problemą; tikisi, kad Europos jūrų saugumo agentūrai, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai ir FRONTEX bus skirtas tinkamas finansavimas patruliavimui prie Sąjungos išorės sienų užtikrinti;

13.  atkreipia dėmesį į saugumo ir saugos problemas aviacijos srityje ir į EASA indėlio šioje srityje svarbą, ypač atsižvelgiant į grėsmes, susijusias su kibernetiniu saugumu ir kosmoso meteorologiniais reiškiniais, taip pat su ne Sąjungos oro erdvėje skraidančių keleivių saugumu; pabrėžia, kad svarbu EASA skirti deramą finansavimą siekiant užtikrinti, kad ji galėtų sėkmingai prisiimti naujas pareigas, kaip apibrėžta pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiančio Europos aviacijos saugos agentūrą, ir panaikinančio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008[1];

14.  dar kartą pabrėžia, kad per penkerius metus EASA jau 5 proc. sumažino darbo vietų skaičių, kaip sutarta Tarpinstituciniame susitarime; todėl mano, kad dar labiau sumažinus etatų skaičių, kaip siūlo Taryba, galėtų kilti grėsmė tinkamam EASA veikimui ir EASA galbūt negalėtų atlikti teisėkūros institucijos jai jau pavestų ir būsimų užduočių; taip pat pabrėžia, kad naujos EASA darbo vietos, kurių reikia papildomoms užduotims atlikti, atsižvelgiant į naujus politikos pokyčius ir naujus teisės aktus, turėtų būti skaičiuojamos neatsižvelgiant į jokį mažinimo tikslą;

15.  pabrėžia, kad EASA darbo vietoms (įskaitant susijusias pensijas), kurias visapusiškai finansuoja pramonė ir kurios nedaro jokio poveikio Sąjungos biudžetui, neturėtų būti taikomas joks darbuotojų mažinimas, numatytas Tarpinstituciniame susitarime;

16.  pabrėžia, kad EASA savo nuožiūra finansiniais metais galėtų didinti pramonės finansuojamų darbo vietų skaičių, atsižvelgdama į dėl pramonės poreikių kintantį darbo krūvį; pabrėžia, kad šiuo tikslu biudžeto valdymo institucija, be mokesčiais ir rinkliavomis finansuojamų etatų, kuriuos jau leista sukurti priėmus EASA biudžetą, skaičiaus turėtų taip pat nurodyti papildomą etatų procentinę dalį (neviršijant didžiausios 10 proc. ribos), kurią galėtų leisti EASA valdančioji taryba, atsižvelgdama į EASA pasiūlymą reaguoti į nenumatytus rinkos poreikių pokyčius; taip pat pabrėžia, kad valdančiosios tarybos sprendimas turėtų būti pagrįstas nenumatyto darbo krūvio ir veiksmingumo kriterijų vertinimo dokumentais;

17.  pabrėžia programos „Horizontas 2020“ svarbą siekiant skatinti ir remti projektus, susijusius su moksliniais tyrimais ir inovacijomis pažangios transporto logistikos ir judumo valdymo, įskaitant autonominį vairavimą, judumą visuomeniniu transportu ir dalijimąsi transporto priemonėmis, taip pat transporto saugos srityse; apgailestauja, kad mažinamos programai „Horizontas 2020“ skirtas finansavimas, susijęs su moksliniais tyrimais ir naujovėmis transporto srityje; mano, jog užtikrinus saugų ir nuosekliai pažangų ir integruotą transportą būtų sukurta didelė Sąjungos pridėtinė vertė stiprinant Europos transporto sistemą; pabrėžia poreikį padidinti programos „Horizontas 2020“ ir EITP indėlį kartu su kitais susijusiais Sąjungos finansavimo šaltiniais, skirtais saugos, saugumo, inovacijų ir skaitmeninimo projektams aviacijos srityje, glaudžiai įtraukiant EASA į jų viešuosius pirkimus ir įgyvendinimą;

18.  pakartoja, kad svarbu užtikrinti tinkamą finansavimą bendrosioms įmonėms, be kita ko, SESAR, SHIFT2RAIL ir „Švarus dangus“; mano, kad bendroji įmonė „Shift2Rail“ pirmenybę turėtų teikti sąveikumo projektams ir padidinti privalumus sąveikumui bendroje Europos geležinkelių erdvėje; mano, kad svarbu skirti lėšas, kurios sudarytų sąlygas prižiūrėti infrastruktūrą ir laikytis kokybės kriterijų, siekiant užtikrinti didesnį naudotojų saugumą ir saugą;

19.  pabrėžia, jog deramas finansavimas būtinas tam, kad būtų įgyvendinti SESAR komponentai siekiant užtikrinti, kad būtų galima pradėti naudotis oro eismo valdymo sistemos funkcijomis, kurios būtinos Sąjungos oro eismo valdymo sistemos veikimui pagerinti;

20.  ragina Komisiją pateikti sėkmingų bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų, pastaraisiais metais finansuotų iš Sąjungos bendrojo biudžeto, rezultatus; ypač prašo Komisijos informuoti apie objektų pašalinimo iš orbitos bandomojo projekto ir novatoriškų medžiagų naudojimo kosminei įrangai padėtį, siekiant sustiprinti būsimos kosmoso sektoriui skirtos Jungtinės technologijų iniciatyvos (JTI) veiksmingumą;

21.  ragina Komisiją ir toliau pirmenybę teikti visų keleivinio transporto rūšių saugos ir saugumo priemonių, kurios galėtų daryti poveikį keleivių srautams, finansavimui; ragina Komisiją sutelkti dėmesį į pažeidžiamų kelių eismo dalyvių, kaip antai pėstieji, dviratininkai ar motociklininkai, saugumą; ragina Komisiją remti iniciatyvas, kurios galėtų pagerinti kelių saugumą ir taip padėtų pasiekti strateginį tikslą iki 2020 m. perpus sumažinti mirčių Europos keliuose skaičių, taip pat sunkių sužeidimų skaičių; skatina Komisiją atkreipti dėmesį į didelį infrastruktūros kokybės skirtumą tarp mažiau išsivysčiusių regionų ir likusios Europos dalies ir prašo intensyviau investuoti į mažiau išsivysčiusių regionų infrastruktūrą;

22.  pabrėžia, kad svarbu remti darnų turizmą, apsaugant jo šaltinius su gamtos, kultūros, istorijos ir pramonės paveldu; pabrėžia, kad svarbu pereiti prie darnaus turizmo, kuris reikštų geresnį turizmo ir infrastruktūros projektų koordinavimą; pabrėžia, kad tinklo „EuroVelo“ skatinimas kartu su TEN-T geležinkelio tinklu teikia didelę naudą aplinkai ir ekonomikai, ne vien mažosioms ir vidutinėms įmonėms; pabrėžia, kad transporto ir turizmo sektorių mažosioms ir vidutinėms įmonėms yra sunku prisitaikyti prie skaitmeninės transformacijos ir joms reikia paramos; ragina turizmo sektoriui, ypač MVĮ ir jų skaitmeninimui, skirti daugiau lėšų; yra įsitikinęs, kad reikia skirti lėšų kalnų, kaimo, pakrančių, salų ir atokiems regionams siekiant tose vietovėse toliau plėtoti turizmą;

23.  yra įsitikinęs, kad reikėtų toliau plėtoti turizmo paslaugų prieinamumą riboto judumo asmenims; ragina Komisiją remti įvairias finansavimo priemonių galimybes, siekiant užtikrinti transporto paslaugų, transporto priemonių, infrastruktūros ir įvairiarūšio transporto centrų prieinamumą, ir papildomas priemones, kuriomis siekiama gerinti transporto prieinamumą neįgaliesiems;

24.  palankiai vertina naują iniciatyvą „InterRail“ ir mano, kad jaunajai kartai ji galėtų suteikti galimybę patirti laisvę keliauti tausojant aplinką, ir ragina tą projektą, kaip ir kitus turizmo srities projektus, įrašyti į tiesiogiai jam skirtą biudžeto eilutę, nepriklausomą nuo 1a išlaidų kategorijos biudžeto eilučių, susijusių su transporto sektoriumi ir kitais Sąjungos konkurencingumui ir augimui svarbiais sektoriais; pakartoja savo ankstesnį raginimą Komisijai pateikti atitinkamus pasiūlymus šiuo klausimu;

25.  ragina Komisiją atgaivinti patogius Europos naktinius traukinius, kaip tvarią alternatyvą trumpiesiems skrydžiams ir ilgoms kelionėms automobiliu.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	31.8.2017
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	39 1 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Daniela Aiuto, Lucy Anderson, Inés Ayala Sender, Georges Bach, Deirdre Clune, Andor Deli, Isabella De Monte, Ismail Ertug, Jacqueline Foster, Dieter-Lebrecht Koch, Miltiadis Kyrkos, Peter Lundgren, Gesine Meissner, Cláudia Monteiro de Aguiar, Jens Nilsson, Markus Pieper, Salvatore Domenico Pogliese, Gabriele Preuß, Christine Revault D’Allonnes Bonnefoy, Dominique Riquet, Massimiliano Salini, David-Maria Sassoli, Claudia Schmidt, Claudia Țapardel, Keith Taylor, Pavel Telička, István Ujhelyi, Wim van de Camp, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Roberts Zīle, Kosma Złotowski, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Matt Carthy, Jakop Dalunde, Bas Eickhout, Markus Ferber, Maria Grapini, Kateřina Konečná, Werner Kuhn, Franck Proust, Evžen Tošenovský, Matthijs van Miltenburg

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

39	+
ALDE ECR GUE/NGL PPE   S&D Verts/ALE	Gesine Meissner, Dominique Riquet, Pavel Telička, Matthijs van Miltenburg Evžen Tošenovský, Roberts Zīle, Kosma Złotowski Matt Carthy, Kateřina Konečná Georges Bach, Deirdre Clune, Andor Deli, Markus Ferber,Dieter-Lebrecht Koch, Werner Kuhn, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Cláudia Monteiro de Aguiar, Markus Pieper, Salvatore Domenico Pogliese, Franck Proust, Massimiliano Salini, Claudia Schmidt, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Wim van de Camp. Lucy Anderson, Inés Ayala Sender, Isabella De Monte, Ismail Ertug, Maria Grapini, Miltiadis Kyrkos, Jens Nilsson, Gabriele Preuß, Christine Revault D'Allonnes Bonnefoy, David-Maria Sassoli, Claudia Țapardel, István Ujhelyi. Jakop Dalunde, Bas Eickhout, Keith Taylor.

1	-
EFDD	Peter Lundgren

2	0
ECR EFDD	Jacqueline Foster Daniela Aiuto

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

• [1]    COM(2015) 0613.

Regioninės plėtros komiteto NUOMONĖ (8.9.2017)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto
(2017/2044(BUD))

Nuomonės referentė: Iskra Mihaylova

PASIŪLYMAI

Regioninės plėtros komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pabrėžia sanglaudos politikos, kaip pagrindinės solidarumu paremtos Sąjungos viešojo investavimo politikos, kurią įgyvendinant siekiama jos Sutartimi grindžiamo tikslo mažinti ekonominius, socialinius ir teritorinius skirtumus Europos regionuose ir tarp jų, svarbą; pripažįsta svarbiausią Sąjungos biudžeto indėlį, nes tai – pagrindinė priemonė, pagal kurią teikiami ištekliai, kad būtų galima įgyvendinti sanglaudos politikos prioritetus ir tikslus ir primena, kad strategijos „Europa 2020“ tikslai turėtų būti finansiškai remiami iš Sąjungos biudžeto; todėl pabrėžia sanglaudos politikos vaidmenį skatinant ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą visoje Sąjungoje, taip pat įgyvendinant pagrindinius Sąjungos tikslus ir prioritetus, įskaitant klimato kaitos ir energetikos tikslus bei socialinius siekius, ir poreikį išlaikyti, stiprinti ir supaprastinti sanglaudos politiką, kad Sąjunga vėl atnaujintų konvergenciją ir tolesnę integraciją; supranta, kad šiuo metu reikia didinti išlaidas saugumui, kuris yra būtina sąlyga, kad būtų pasiekti sanglaudos politikos ir kitų Sąjungos politikos sričių tikslai;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl tam tikro vėlavimo sanglaudos politika pirmaisiais2014–2020 m. laikotarpio metais buvo nepakankamai įgyvendinama ir kad iki 2017 m. birželio 30 d., remiantis Komisijos Biudžeto generalinio direktorato pateiktais duomenimis, Sąjungoje būta tik apytikriai 60 mlrd. EUR susikaupusių mokėjimų, tenkančių visiems Europos struktūriniams ir investicijų fondams (ESI fondams), o vidutinis susikaupusių mokėjimų lygis siekė 23,72 proc. (ir 19,76 proc. mažiau išsivysčiusiuose regionuose); atkreipia dėmesį į nepriimtinus vėlavimus įgyvendinant esamas programas, dėl kurių iki šiol buvo kenkiama šių programų veiksmingumui ir daromas spaudimas valdymo institucijoms bei naudos gavėjams ir dėl to didėja klaidų ir menkų rezultatų rizika; todėl primygtinai reikalauja, kad visos procese dalyvaujančios suinteresuotosios šalys aktyviau bendradarbiautų tam , kad išspręstų dabartinių programų įgyvendinimo vėlavimo problemas; ragina Komisiją nuolat konsultuoti valstybes nares, vėluojančias paskirti atitinkamas vadovaujančiąsias, tvirtinančiąsias ir audituojančiąsias institucijas, siekiant kuo greičiau užbaigti jų skyrimo procesą, ir aktyviai bendradarbiauti siekiant paspartinti įgyvendinimą ir išvengti automatinio įsipareigojimų panaikinimo; ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti siekiant realiuoju laiku stebėti programų įgyvendinimą 2014–2020 m. laikotarpiu, užtikrinant, kad mokėjimai būtų vykdomi atsižvelgiant į įsipareigojimų asignavimus, kuriems suteiktas leidimas, kad būtų išvengta neapmokėtų sąskaitų susikaupimo; be to, primygtinai ragina valstybes nares visiškai išnaudoti šiuo finansiniu laikotarpiu turimas programavimo priemones, taip pat ir toliau užtikrinti sklandų veiksmų programų įgyvendinimą;

3.  primena Komisijai, kad reikia tęsti darbo grupės, sukurtos 2014 m. ir skirtos2007–2013 m. laikotarpiui, darbą siekiant paremti ir paspartinti 2014–2020 m. programų įgyvendinimą;

4.  pripažįsta Komisijos pastangas, dedamas siekiant, kad būtų palaipsniui patenkinti susikaupę neįvykdyti mokėjimo prašymai; yra susirūpinęs dėl to, kad pateikta mažai mokėjimų prašymų pagal 2014–2020 m. programas, todėl vėl gali susikaupti daug neapmokėtų sąskaitų; šiuo požiūriu primygtinai ragina Komisiją turėti mintyje galimybę, kad dėl to gali susidaryti neįvykdytų mokėjimų prašymų sankaupa, kuri gali lemti papildomus vėlavimus; palankiai vertina laikotarpiui iki 2020 m. skirtą mokėjimų prognozę, pateiktą atliekant daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio tikslinimą, ir ragina ją kasmet reguliariai atnaujinti; pabrėžia, kad reikia sumažinti skirtumus tarp valstybių narių, susijusius su tikrovės prognozėmis, įdiegiant standartizuotą prognozių teikimo IT sistemą;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2018 m. biudžeto projekte 25,7 proc. padidinti mokėjimų asignavimai pagal 1b išlaidų kategoriją, taip pat bendra įsipareigojimų asignavimų suma padidinta 2,4 proc., palyginti su 2017 m. biudžetu; abejoja, ar šios sumos pakanka, kad būtų galima įvykdyti pagal šią išlaidų kategoriją numatytus mokėjimus, atsižvelgiant į tai, kad operacijų atrankos lygis auga ir planuojama, kad įgyvendinimo lygis pasieks visą pajėgumą 2018 m.; pabrėžia, kad būtina Sąjungos biudžete numatyti pakankamai asignavimų, kad būtų galima atlikti sanglaudos politikos srityje reikalingus mokėjimus, siekiant patvirtinti Sąjungos gebėjimą vykdyti įsipareigojimus ir sustiprinti patikimumą;

6.  ragina labiau susieti ESI fondų programas su kitomis Sąjungos programomis; mano, kad subsidijos turėtų likti sanglaudos politikos finansavimo pagrindu; pabrėžia, kad finansinės priemonės gali papildyti subsidijas, tačiau jos turėtų būti naudojamos tik jei kruopščiai įrodyta jų pridėtinė vertė remiantis ex-ante vertinimais, kai analizuojamas ne tik jų teikiamas sverto efektas, bet ir jų nauda įgyvendinant politikos principus ir tikslus; mano, kad reikėtų vykdyti tinkamą finansavimo priemonių derinio stebėjimą, didžiausią dėmesį skiriant rezultatams ir pasiektiems tikslams; mano, kad geriausias būdas pasiekti sąveiką – nustatyti projektų etapus ir finansuoti skirtingus projektų etapus skirtingų priemonių lėšomis, o ne derinti kelias priemones; įspėja, kad naudojantis Europos strateginių investicijų fondu (ESIF) arba kitomis finansinėmis priemonėmis neturi būti daromas neigiamas poveikis ESI fondams;

7.  palankiai vertina tai, kad į 2018 m. biudžeto projektą įtraukti laikotarpio vidurio tikslinimo metu numatyto priemonių paketo elementai, kurie suteiks galimybę užtikrinti didesnį lankstumą; ragina Komisiją daugiau nebesiūlyti perskirstyti 2014–2020 m. DFP 1b išlaidų kategorijos lėšas ar sumažinti jų kiekį; ragina Komisiją ir toliau telkti dėmesį į Sąjungos biudžeto vykdymo rezultatus ir remia visus veiksmus, kurių imamasi siekiant įgyvendinti rezultatais grindžiamą požiūrį; atkreipia dėmesį į tai, kad 2018 m. biudžetas turėtų būti įgyvendinamas atsižvelgiant į didesnes supaprastinimo ir lankstumo galimybes, pasiūlytas pagal „Omnibus“ dokumentų rinkinį; pabrėžia, kad reikia imtis veiksmų siekiant didinti piliečių informuotumą apie Sąjungos biudžeto naudą ir pasiektus rezultatus ir įgyvendinti priemones, kuriomis gerinama komunikacija apie Sąjungos fondus ir didinamas jų matomumas;

8.  palankiai vertina naująjį 140 mln. EUR finansinį paketą, sukurtą siekiant palengvinti 2017–2020 m. struktūrinių reformų rėmimo programos įgyvendinimą; pakartoja, jog svarbu užtikrinti, kad struktūrinių reformų rėmimo programa ir techninės pagalbos programos būtų papildomi sprendimai; pažymi, kad lėšos struktūrinių reformų rėmimo programai finansuoti bus imamos iš techninei pagalbai skirtų nepanaudotų asignavimų ir todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad ji nemažins siekių dėl konkrečios tikslinės pagalbos, teikiamos griežtu teminiu tikslu;

9.  ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant didinti informuotumą apie Sąjungos prioritetus ir užtikrinti skaidrų, sąžiningą ir atsakingą Sąjungos išteklių naudojimą – tai pagrindinis principas, kuriuo siekiama priartinti Europos projektą prie ES piliečių;

10.  pažymi, kad laikotarpio vidurio tikslinimo metu Komisija nemanė, kad reikia padidinti bendrą mokėjimų viršutinę ribą, padariusi išvadą, kad esamos lankstumo priemonės yra pakankamos; mano, kad Komisija ir toliau turėtų užtikrinti, kad ves atvirą dialogą su Europos Parlamentu šiuo klausimu, nes ji ir toliau vykdo ESI fondų programų įgyvendinimo stebėjimą;

11.  pažymi, jog Komisija mano, kad šiuo metu automatinio 2014–2020 m. programavimo laikotarpio įsipareigojimų panaikinimo rizika yra maža; be to, pažymi, kad2014–2020 m. laikotarpiui nustatyta automatinio įsipareigojimų panaikinimo taisyklė (n+3) pirmą kartą bus pritaikyta 2017 m. pabaigoje; atsižvelgdamas į lėtą įgyvendinimą, ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos Parlamentui būtų laiku teikiama tinkama informacija apie didėjančią įsipareigojimų panaikinimo riziką, ypač dėl to, kad valstybės narės siekia pagrįsti įsipareigojimų dalis 2018 m. pabaigoje.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	7.9.2017
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	28 3 1
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Pascal Arimont, Mercedes Bresso, James Carver, Andrea Cozzolino, Rosa D’Amato, Raymond Finch, Krzysztof Hetman, Ivan Jakovčić, Marc Joulaud, Constanze Krehl, Sławomir Kłosowski, Louis-Joseph Manscour, Martina Michels, Jens Nilsson, Andrey Novakov, Younous Omarjee, Konstantinos Papadakis, Stanislav Polčák, Liliana Rodrigues, Fernando Ruas, Maria Spyraki, Matthijs van Miltenburg, Lambert van Nistelrooij, Kerstin Westphal
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Andor Deli, John Howarth, Ivana Maletić, Dimitrios Papadimoulis, Georgi Pirinski, Bronis Ropė
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Santiago Fisas Ayxelà, Olga Sehnalová

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

28	+
ALDE	Ivan Jakovčić, Matthijs van Miltenburg
ECR	Sławomir Kłosowski
GUE/NGL	David Martin, Younous Omarjee, Dimitrios Papadimoulis
PPE	Pascal Arimont, Andor Deli, Santiago Fisas Ayxelà, Krzysztof Hetman, Marc Joulaud, Ivana Maletić, Andrey Novakov, Stanislav Polčák, Fernando Ruas, Maria Spyraki, Lambert van Nistelrooij
S&D	Mercedes Bresso, Andrea Cozzolino, John Howarth, Constanze Krehl, , Louis-Joseph Manscour, Jens Nilsson, Georgi Pirinski, Liliana Rodrigues, Olga Sehnalová, Kerstin Westphal
VERTS/ALE	Bronis Ropė

3	-
EFDD	James Carver, Raymond Finch
NI	Konstantinos Papadakis

1	0
EFDD	Rosa D'Amato

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto NUOMONĖ (31.8.2017)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto
(2017/2044(BUD))

Nuomonės referentas: Tibor Szanyi

PASIŪLYMAI

Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  atkreipia dėmesį į siūlomą 59,5 mlrd. EUR įsipareigojimų sumą, kuri yra 1,7 proc. didesnė, palyginti su 2017 m., ir į 2,6 proc. padidintus mokėjimus, kurie 2018 m. biudžeto projekte (BP) pagal 2 išlaidų kategoriją siekia 56,3 mlrd. EUR; tačiau pažymi, kad, be kita ko, šį padidėjimą iš esmės lėmė mažesnė asignuotųjų įplaukų suma, kuri turėtų būti skirta EŽŪGF 2018 m. biudžeto projekte, palyginti su 2017 m. biudžetu, kadangi paskutinės įmokos pagal ankstesnius svarbius finansinio patvirtinimo sprendimus turi būti išmokėtos 2017 m.;

2.  palankiai vertina tai, kad įsipareigojimų asignavimai Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai iš esmės nepakinta ir lieka tokio pat lygio kaip 2017 m. biudžete, tuo tarpu prašomi mokėjimų asignavimai faktiškai didėja;

3.  pažymi, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios nėra jokių didelių pokyčių 2018 m. biudžeto projekte, palyginti su 2017 m. biudžetu, yra tai, kad didžiausią bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) išlaidų dalį sudaro valstybių narių iš anksto skiriami finansiniai paketai, todėl parama per daugelį metų panaudojama gana stabiliai;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. biudžetas apima 500 mln. EUR solidarumo pieno ir kitiems gyvulininkystės sektoriams finansavimo paketą, o šiai rinkos priemonei skirtos paramos sumažinimas neturės poveikio 2018 m. biudžetui;

5.  pabrėžia, kad svarbu plėtoti naujas rinkas siekiant išsaugoti Europos žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą ir padidinti jo atsparumą rinkos krizėms, kaip antai Rusijos embargo atveju; todėl ragina teikti finansinę paramą rinkos plėtrai;

6.  primygtinai reikalauja, kad, atsižvelgiant į neaiškią dabartinę žemės ūkio sektoriaus padėtį, bet kokios Sąjungos biudžeto įplaukos, kurios yra gaunamos kaip asignuotosios įplaukos arba kaip dėl pažeidimų žemės ūkio sektoriuje ankstesniais metais grąžintos lėšos, liktų 2 išlaidų kategorijoje; šiomis aplinkybėmis primena, kad Rusijos embargas nepanaikintas ir daro didelį neigiamą poveikį, ypač vaisių ir daržovių bei pieno sektoriuose; todėl ragina Komisiją teikti veiksmingą paramą šių krizių pažeistiems sektoriams ir sukurti naują krizių rezervą, kurio finansavimas nebūtų paremtas metinės finansinės drausmės mechanizmu, siekiant sudaryti galimybę laiku reaguoti į susidarančias krizes;

7.  pabrėžia, kad bendrai žemės ūkio politikai turi būti užtikrintos administracinės išlaidos, ypač siekiant garantuoti, kad mokėjimai būtų atliekami laiku ir išlaikyti tinkamą veiksmingos kontrolės lygį; primygtinai teigia, kad tolesnis administracijos darbuotojų skaičiaus mažinimas gali paskatinti dar didesnį vėlavimą ir klaidų riziką ir gali kelti grėsmę BŽŪP įgyvendinimui ir tikslams; mano, kad įgyvendinant BŽŪP būtina siekti tolesnio supaprastinimo, skaidrios ir veiksmingos valdymo sistemos ir mažinti biurokratizmą; pabrėžia, kad administracinių išlaidų biudžeto sumažinimas jokiu būdu neturėtų lemti administracinės naštos perkėlimo ūkininkams;

8.  prašo Komisijos užtikrinti, kad aktyvių ūkininkų kriterijus būtų taikomas vienodai, siekiant paprasčiau, bet patikimiau tuos ūkininkus nustatyti;

9.  pabrėžia, kad įsipareigojimai ir išlaidos kaimo plėtrai yra svarbūs ir turi potencialą kurti ekonominę veiklą ir darbo vietas, ypač periferiniuose regionuose, kur yra didesnis nedarbo lygis, itin jaunesniosios kartos; atkakliai tvirtina, kad turėtų būti išlaikytos jauniesiems ūkininkams skirtos iniciatyvos, įskaitant konkrečių regionų programas, nes taip būtų remiamos inovacijos ir neišvengiamas kartų atsinaujinimas; mano, kad parama jaunimui turėtų būti sutelkta į dabartinius jo poreikius tuo pačiu metu vengiant skatinti jį pernelyg daug įsiskolinti; pabrėžia Europos Parlamento poziciją dėl jauniesiems ūkininkams skirtos schemos siūlomame „Omnibus“ reglamente, kuria siekiama sudaryti sąlygas visiškai pasinaudoti jaunųjų ūkininkų schema;

10.  kaip sėkmingą priemonę palankiai vertina pieno ir vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programas ir pabrėžia, kad šios programos prisideda prie sveikos vaikų mitybos ir kad ilguoju laikotarpiu turėtų būti išlaikytos joms skirtos lėšos;

11.  ragina Komisiją ir valstybes nares laiku stebėti žemės ūkio produktų kainų svyravimą, kuris daro neigiamą poveikį ūkininkų pajamoms, ir, prireikus, skubiai ir veiksmingai reaguoti;

12.  pabrėžia bandomųjų projektų svarbą žemės ūkio ir kaimo plėtros sektoriams pastaraisiais metais; todėl prašo toliau teikti paramą vykdomiems ir naujiems bandomiesiems projektams; ragina Komisiją atlikti bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų veiksmingumo ir naudos baigiamąjį vertinimą; primygtinai reikalauja, kad, kai tik užbaigiama biudžeto procedūra, Komisija skelbtų projektų konkursus;

13.  pabrėžia, kad svarbu nustatyti paramos priemones, kuriomis būtų didinamas ūkininkų vaidmuo tiekimo grandinėje, taip pat ūkininkų organizacijų skatinimo būdus;

14.  ragina Komisiją atsižvelgti į pakeitimus, kuriuos Europos Parlamentas pateikė dėl „Omnibus“ pasiūlymo, siekiant modernizuoti ir supaprastinti BŽŪP ir užtikrinti jų finansavimą 2018 m. biudžete žemės ūkio bendruomenių, įskaitant mažus ir vidutinius šeimos ūkius ir jaunesniuosius ūkininkus, naudai;

15.  pabrėžia, jog būtina, kad moksliniams tyrimams žemės ūkio ir maisto sektoriuje skirtos lėšos, ypač lėšos iš programos „Horizontas 2020“ biudžeto, ir toliau būtų visiškai prieinamos siekiant skatinti bei didinti inovacijas ir pažangius sprendimus žemės ūkio ir kaimo plėtros sektoriuose, taip pat kaip ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) lėšos, kad būtų sudarytos sąlygos diegti plačiajuostį ryšį kaimo vietovėse; pabrėžia praktinio rezultatų pritaikymo ūkiuose svarbą ir mokslinių žinių sklaidos ūkininkams vaidmenį; atkreipia dėmesį į tai, kad integruoti pažangūs sprendimai, pvz., pažangieji kaimai, tikslusis ūkininkavimas, skaitmeninimas, bendro vartojimo ir žiedinė ekonomika ir socialinės iniciatyvos gali prisidėti prie žemės ūkio ir bendros gerovės kaimo vietovėse; primygtinai ragina Komisiją numatyti pažangių strategijų finansavimą, atsižvelgiant į BŽŪP reformą ir į deklaraciją „Korkas 2.0“; atkreipia dėmesį į tai, kad taikant šiuos pažangius sprendimus reikėtų išlaikyti darną su aplinkos, klimato ir biologinės įvairovės politikos tikslais ir užtikrinti glaudų bendradarbiavimą su visų valstybių narių suinteresuotaisiais subjektais; pabrėžia, kad svarbu investuoti į tikslųjį žemės ūkį siekiant racionalizuoti gamybos metodus ir sumažinti nuostolius ir skatinti bei remti iniciatyvas, pritaikytas prie mažųjų ūkių be masto ekonomikos poreikių, kad jie galėtų pasinaudoti naujomis technologijomis;

16.  palankiai vertina tai, kad iki 40 mln. EUR padidinti asignavimai, skirti kovai su gyvūnų ligomis ir augalų kenkėjais, nes Sąjunga susiduria su didele rizika ir didėja ligų, kaip antai bakterijos Xylella fastidiosa sukeliamų ligų, žvynelinės (lot. dermatitis nodularis), afrikinio kiaulių maro, mėlynojo liežuvio ligos ir paukščių gripo, protrūkių; mano, kad papildomų lėšų reikėtų skirti Europos maisto saugos tarnybai išsamiems nepriklausomiems moksliniams tyrimams, taip pat ir dėl pesticidų poveikio, atlikti; ragina skirti papildomų lėšų alyvmedžių auginimo ir alyvuogių aliejaus sektoriaus ūkininkams, nukentėjusiems nuo bakterijos Xylella fastidiosa infekcijos protrūkio, pagerinti prevencijos priemones Europoje, restruktūrizuoti sektorių ir stiprinti mokslinius tyrimus, susijusius su patogenais ir jų nešėjais;

17.  primygtinai pakartoja, kad reikia skirti lėšų siekiant kompensuoti ekonominius nuostolius, kuriuos patyrė ūkininkai dėl rinkos bei sanitarinių ar fitosanitarinių krizių, pavyzdžiui, Xylella fastidiosa infekcijos, ir primena, kad šiuo tikslu reikia panaudoti turimą 2 išlaidų kategorijos, susiejant ją su 3 išlaidų kategorija, maržą; atkakliai tvirtina, kad kompensacija už išnaikinimą taip pat turėtų apimti žemės ūkio ekosistemų, įskaitant dirvą, atkūrimą ir tvirtos biologinės įvairovės sukūrimą, ypač užtikrinant sodinamosios medžiagos genetinę įvairovę, kuri idealiu atveju apimtų atsparumą ar toleranciją ligoms arba kenkėjams; iš tiesų mano, kad vienas iš bet kokios teikiamos pagalbos tikslų turėtų būti biologiniu požiūriu subalansuotų įvairių žemės ūkio ekosistemų ir kraštovaizdžių, kurie būtų atsparesni ateities pavojams, užtikrinimas;

18.  pabrėžia, kad saugojimo programos pasirodė esančios veiksmingos krizės metu ir kad planavimo procese numatytų finansinių išteklių sumažinimas duos neigiamų rezultatų;

19.  pažymi, kad „Brexit“ nedaro tiesioginio poveikio 2018 m. biudžeto projektui; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad Diskusijoms skirtame dokumente dėl ES finansų ateities[1] iš dalies dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos pateikiami keli kritiški žemės ūkio ir kaimo plėtros scenarijai; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares per vykstančias diskusijas atsakingai svarstyti BŽŪP biudžetą, atsižvelgiant ir į galimus prekybos srauto sutrikimus; pabrėžia, kad griežtai prieštarauja bet kokiam žemės ūkio finansavimo mažinimui; todėl ragina Komisiją pateikti pasiūlymą, kad pagal kitą DFP žemės ūkiui būtų toliau skiriamas Sąjungos finansavimas, atsižvelgiant į didelį šio sektoriaus pajėgumą išlaikyti ir sukurti darbo vietas, ir nedelsiant pradėti ieškoti naujų finansinių išteklių Sąjungos biudžetui, kaip siūlo M. Monti aukšto lygio grupė;

20.  ypač atkreipia dėmesį į tai, kad žemės ūkio politika yra bendra politika ir bet koks BŽŪP biudžeto mažinimas turėtų neproporcingą poveikį, nes pagal valstybės pagalbos taisykles biudžete sumažintų lėšų negalima pakeisti nacionalinėmis lėšomis.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	30.8.2017
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	35 1 6
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	John Stuart Agnew, Clara Eugenia Aguilera García, Daniel Buda, Matt Carthy, Viorica Dăncilă, Michel Dantin, Jean-Paul Denanot, Albert Deß, Diane Dodds, Jørn Dohrmann, Herbert Dorfmann, Norbert Erdős, Luke Ming Flanagan, Martin Häusling, Esther Herranz García, Jan Huitema, Peter Jahr, Ivan Jakovčić, Jarosław Kalinowski, Zbigniew Kuźmiuk, Philippe Loiseau, Mairead McGuinness, Giulia Moi, Ulrike Müller, James Nicholson, Maria Noichl, Marijana Petir, Laurenţiu Rebega, Bronis Ropė, Maria Lidia Senra Rodríguez, Ricardo Serrão Santos, Czesław Adam Siekierski, Tibor Szanyi, Marc Tarabella, Marco Zullo
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Bas Belder, Franc Bogovič, Maria Heubuch, Karin Kadenbach, Gabriel Mato, Momchil Nekov, Massimo Paolucci, Estefanía Torres Martínez, Tom Vandenkendelaere

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

35	+
ALDE	Ivan Jakovčić, Ulrike Müller
ECR	Bas Belder, Jørn Dohrmann, Zbigniew Kuźmiuk, James Nicholson
EFDD	Giulia Moi, Marco Zullo
ENF	Laurenţiu Rebega
GUE/NGL	Matt Carthy, Luke Ming Flanagan, Estefanía Torres Martínez
PPE	Franc Bogovič, Daniel Buda, Michel Dantin, Albert Deß, Herbert Dorfmann, Norbert Erdős, Esther Herranz García, Peter Jahr, Jarosław Kalinowski, Mairead McGuinness, Marijana Petir, Czesław Adam Siekierski, Tom Vandenkendelaere
S&D	Clara Eugenia Aguilera García, Jean-Paul Denanot, Viorica Dăncilă, Karin Kadenbach, Momchil Nekov, Maria Noichl, Massimo Paolucci, Ricardo Serrão Santos, Tibor Szanyi, Marc Tarabella

1	-
EFDD	John Stuart Agnew

6	0
ALDE	Jan Huitema
GUE/NGL	Maria Lidia Senra Rodríguez
NI	Diane Dodds
Verts/ALE	Maria Heubuch, Martin Häusling, Bronis Ropė

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

• [1]  https://ec.europa.eu/commission/publications/reflection-paper-future-eu-finances_lt

Žuvininkystės komiteto NUOMONĖ (4.9.2017)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto
(2017/2044(BUD))

Nuomonės referentas: Alain Cadec

PASIŪLYMAI

Žuvininkystės komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  mano, kad Sąjungos 2018 m. biudžete turėtų būti numatyta tiek mokėjimų ir įsipareigojimų asignavimų, kiek jų reikia norint patenkinti bendros žuvininkystės politikos (BŽP) finansavimo poreikius;

2.  pabrėžia socialinio ir ekonominio žuvininkystės aspektų svarbą jūrų ir pakrančių regionų vietos bendruomenėms; pripažįsta, kad reikia ir toliau numatyti pakankamai lėšų, kad pakrantės, tradiciniais žvejybos įrankiais vykdomos ir smulkiosios žvejybos laivyno sektoriai galėtų gauti finansavimą;

3.  pabrėžia, kad pirmenybę reikia teikti projektams, kuriuos vykdant pagrindinis dėmesys skiriamas darbo vietų kūrimui ir vietos ekonomikos įvairinimui, siekiant suteikti daugiau vertės žvejybos veiklai ir žuvų išteklių bei jūrų ekosistemų apsaugai ir atkūrimui;

4.  mano, kad Sąjungos biudžete turėtų būti numatytas tinkamas mokėjimų ir įsipareigojimų asignavimų lygis siekiant išvengti mokėjimo sunkumų ir žvejybos veiksmams skirtų lėšų mažinimo;

5.  pabrėžia, kad reikia naudotis Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) ir kitų ES finansavimo šaltinių teikiama parama siekiant sudaryti palankias sąlygas jaunimui siekti įgyti su žvejybos pramone susijusias profesijas;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad EJRŽF būtina skirti pakankamai mokėjimų asignavimų, kad jo lėšas būtų galima investuoti į žvejybos laivyno tvarumą, selektyvumą ir konkurencingumą;

7.  pažymi, kad valstybės narės patvirtino EJRŽF veiksmų programas, tačiau jos dar ne visos paskyrė priežiūros institucijas ir tai lėtina lėšų išmokėjimą;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad reikia garantuoti pakankamą finansinę paramą siekiant kontroliuoti žvejybos veiklą laivuose ir uostuose, kad būtų užtikrintas ir palengvintas tinkamas įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimas; šiuo požiūriu ragina valstybes nares pasinaudoti turimais EJRŽF ištekliais siekiant taikyti kontrolės ir vykdymo užtikrinimo priemones, kurios yra nepaprastai svarbios siekiant BŽP tikslų;

9.  primena, kad vertinant žuvininkystės išteklių būklę svarbu remtis patikimomis ir nepriklausomomis mokslinėmis konsultacijomis, kad būtų priimami tokie valdymo sprendimai, kurie sudarytų galimybę pasiekti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY); primygtinai ragina valstybes nares naudoti EJRŽF finansavimą moksliniams duomenims rinkti, nes tai nepaprastai svarbu siekiant žuvininkystės politikos klausimais priimti racionalius ir mokslu grindžiamus sprendimus;

10.  kritiškai vertina tai, kad Komisijos vykdomas tiesioginis EJRŽF finansavimo, skirto priežiūros veiklai, valdymas nebuvo tinkamas dėl to, kad valstybės narės vengė teikti bendrus projektus, nepaisant sumažintos bendro finansavimo normos, taikomos valstybėms narėms;

11.  pabrėžia, koks svarbus Europos žuvininkystės kontrolės agentūros (EŽKA) vaidmuo žvejybos laivynų valdymo ir stebėjimo procedūrų priežiūros srityse; ragina suteikti EŽKA tokį finansavimą, kurio reikia jos užduotims atlikti;

12.  mano, kad dėl BŽP išorės aspekto reikalingos tikrovę atitinkančios biudžeto prognozės, kad būtų galima finansuoti tausios žvejybos partnerystės susitarimus su trečiosiomis šalimis;

13.  primena, kad pagal tausios žvejybos partnerystės susitarimus su trečiosiomis šalimis taip pat siekiama kovoti su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	30.8.2017
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	20 1 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Marco Affronte, Clara Eugenia Aguilera García, Renata Briano, Alain Cadec, Richard Corbett, Mike Hookem, Ian Hudghton, Carlos Iturgaiz, Werner Kuhn, António Marinho e Pinto, Gabriel Mato, Liadh Ní Riada, Ulrike Rodust, Remo Sernagiotto, Ricardo Serrão Santos, Isabelle Thomas, Peter van Dalen, Jarosław Wałęsa
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Elisabetta Gardini, Czesław Hoc, Verónica Lope Fontagné, Francisco José Millán Mon, Maria Lidia Senra Rodríguez
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Mircea Diaconu, France Jamet

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

20	+
ALDE	Mircea Diaconu, António Marinho e Pinto
ECR	Czesław Hoc, Remo Sernagiotto, Peter van Dalen
PPE	Alain Cadec, Elisabetta Gardini, Carlos Iturgaiz, Gabriel Mato, José Millán, Werner Kuhn, Jarosław Wałęsa
S&D	Clara Eugenia Aguilera García, Renata Briano, Richard Corbett, Ulrike Rodust, Ricardo Serrão Santos, Isabelle Thomas
VERTS/ALE	Marco Affronte, Ian Hudghton,

1	-
EFDD	Mike Hookem

2	0
GUE/NGL	Liadh Ní Riada, Maria Lidia Senra Rodríguez

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ (11.7.2017)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto
(2017/2044(BUD))

Nuomonės referentas: Morten Løkkegaard

PASIŪLYMAI

Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  labai apgailestauja dėl to, kad biudžeto projekte nenumatyta jokios sumos iš papildomų 50 mln. EUR, skirtų programai „Erasmus +“ peržiūrėtoje 2018–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje (DFP); ragina visus 50 mln. EUR skirti 2018 m. biudžetui ir paskirstyti juos programos „Erasmus+“ biudžeto eilutėms „Švietimas ir mokymas“ (12 mln. EUR) ir „Jaunimas“ (38 mln. EUR), kad būtų galima visapusiškai įgyvendinti šią programą, kaip strateginę investiciją į Europos jaunimą;

2.  pabrėžia, kad siekiant spręsti bendras Europos problemas reikalingas bendras Europos atsakas; todėl pažymi, kad reikia remti Europos pilietinės visuomenės tinklų vykdomus plataus masto inovacijų projektus švietimo, mokymo ir jaunimo reikalų srityse; dar kartą ragina skirti dalį visų programos „Erasmus +“ 2-ojo pagrindinio veiksmo „Bendradarbiavimas inovacijų ir keitimosi gerąja patirtimi tikslais“ lėšų centralizuotiems veiksmams; be to, pažymi, kad reikia padidinti operatyvinę paramą Europos tinklams pagal pagrindinį veiksmą Nr. 3 „Parama politikos reformoms“, siekiant kuo labiau skatinti ir skleisti galimybes, kurias teikia programa „Erasmus+“;

3.  primena, kad Jaunimo garantijų iniciatyva ir Jaunimo užimtumo iniciatyva yra itin svarbios priemonės, kuriomis siekiama spręsti nuolatinę didelio jaunimo nedarbo lygio problemą, ir ragina jas toliau tobulinti ir gerokai padidinti joms skiriamą biudžetą; atkreipia dėmesį į tai, kad reikalingos politinės strategijos, kuriomis siekiama remti paklausą ir investicijas, augimą skatinančias struktūrines reformas ir koordinuoti socialinės politikos priemones siekiant tvariai paremti kokybišką jaunimo perėjimą į darbo rinką;

4.  reiškia susirūpinimą, kad Europos solidarumo korpuso finansavimas labai didele dalimi grindžiamas programa „Erasmus+“ ir, šiek tiek mažiau, kitomis programomis, kaip antai Užimtumo ir socialinių inovacijų programa; ragina Komisiją parengti išsamų biudžeto ryšį tarp naujojo korpuso ir Europos savanorių tarnybos ir išaiškinti skirtumą tarp savanoriškos veiklos ir profesinės veiklos krypčių siekiant užtikrinti, kad potencialiai kokybiškos darbo vietos nebus pakeistos neatlygintina savanoriška veikla; palankiai vertina tai, kad 18,4 mln. EUR, atidėtų šiam korpusui 2018 m., yra naujos lėšos; pakartoja, kad naujų iniciatyvų finansavimas neturi sudaryti papildomo spaudimo programos „Erasmus+“ ištekliams ir kad jokios kitos lėšos, išskyrus skirtas Europos savanorių tarnybos ES daliai finansuoti, nebūtų perkeliamos korpusui iš programos „Erasmus+“; primygtinai reikalauja, kad lėšos, skirtos savanoriškai veiklai pagal Europos savanorių korpusą, turėtų būti ne mažesnės, kaip biudžeto lėšos, paimtos iš Europos savanorių tarnybos;

5.  pabrėžia, kad nuolat nepakankamai finansuojama programa „Europa piliečiams“; apgailestauja dėl to, kad programos „Europa piliečiams“ finansavimas 2018 m. sumažintas 740 000 EUR, palyginti su finansinio programavimo dokumente numatyta suma; primena, kad tai sudaro 3 % šios programos biudžeto ir tai turės įtakos jau ir taip nedideliam sėkmingų projektų rodikliui; ragina skirti papildomų lėšų veiklos dotacijoms pagal programos „Europa piliečiams“ 2018 m. biudžetą;

6.  ragina 2018 m. papildomai skirti 14 mln. EUR programos „Kūrybiška Europa“ biudžetui, kad būtų galima patenkinti Europos piliečių lūkesčius, taip pat įgyvendinti atitinkamų paprogramių tikslus; reiškia susirūpinimą, kad visų pirma paprogramė „Kultūra“ yra labai nepakankamai finansuojama ir todėl pagal ją yra labai sunku pasiekti patenkinamų sėkmės rodiklių; pabrėžia, kad paprogramei MEDIA ir garantijų priemonei, siekiant pagerinti jų sėkmės rodiklius, taip pat būtų naudingas stabilus ir nuoseklus biudžeto lėšų skyrimas;

7.  palankiai vertina ES institucijų pastaraisiais metais dėtas pastangas, siekiant išspręsti vėluojančių mokėjimų problemą; atkreipia dėmesį į tai, kad, jei atitinkamos institucijos ir naudos gavėjai vėluoja baigti vykdyti sutartis, taip pat jei vėluojama atlikti mokėjimus, kyla pavojus visapusiškam Komisijos programų įgyvendinimui;

8.  pabrėžia, koks svarbus kultūros ir švietimo darbas siekiant sėkmingai integruoti pabėgėlius Europos priimančiosiose visuomenėse, ir todėl ragina reguliariau įtraukti pabėgėlių integracijos projektus kaip vieną iš tikslų į programas „Erasmus+“ ir „Kūrybiška Europa“, remiantis darbu, kuris pradėtas pagal specialius 2016 m. kvietimus teikti paraiškas;

9.  pabrėžia, kad reikia toliau stiprinti programų „Erasmus+“, „Kūrybiška Europa“, „Europa piliečiams“ ir „Horizontas 2020“ tarptautinį aspektą pagal EIVT biudžeto skirsnį, kaip pagrindinę priemonę siekiant toliau plėtoti žmonių tarpusavio ryšiais grindžiamą požiūrį ES išorės kultūros santykių srityje;

10.  palankiai vertina tai, kad programos „Kūrybiška Europa“ biudžeto eilutėje skirti papildomi 4 mln. EUR, kad būtų galima finansuoti Europos kultūros paveldo metus (2018 m.); tačiau apgailestauja dėl to, kad nėra atskiros biudžeto eilutės, kaip teigė Parlamentas ir Taryba įsipareigodami, kad Europos kultūros paveldo metams skirti 7 mln. EUR būtų matyti biudžeto eilutėje;

11.  ragina valstybes nares ir EIB visapusiškai panaudoti ESIF galimybėmis kultūros ir kūrybos sektoriui remti ir taip skatinti augimą, skiriant didesnę ESIF lėšų dalį kultūros ir kūrybos pramonei; be to, ragina Komisiją ir EIB skatinti Kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonės ir ESIF sąveiką, kad kultūros ir kūrybos pramonės sektoriams būtų galima teikti tikslines paskolas;

12.   ragina Komisiją peržiūrėti iniciatyvas pagal biudžeto eilutę „Žiniasklaidos veiksmai“, siekiant užtikrinti, kad biudžeto lėšomis būtų veiksmingai remiamas aukštos kokybės nepriklausomas informavimas apie ES reikalus; pakartoja, kad remia ilgalaikį tinklo „Euranet+“ finansavimo susitarimą; reiškia susirūpinimą, kad 2018 m. palyginti nedaug lėšų skirta „Euranet+“; ragina Europos Komisiją užtikrinti tvarų ilgalaikį sprendimą, pagal kurį „Euranet+“ taptų neatskiriama ES metinio biudžeto dalimi, ir užtikrinti tokį finansavimo lygį, pagal kurį šio tinklo aprėptis ir klausytojų skaičius galėtų būti didinami per ateinančius metus;

13.  pabrėžia bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų rengiant būsimas ES politikos iniciatyvas vertę; atkreipia dėmesį į projekto „Naujas pasakojimas apie Europą“ sėkmingus parengiamuosius veiksmus, kuriais veiksmingai paskatintos jaunimo diskusijos apie ES iššūkius ir naujos idėjos šioje srityje; ragina Komisiją įvertinti, kaip ši iniciatyva galėtų būti tęsiama vykdant programos „Erasmus+“ kryptį „Jaunimas“; mano, kad ilgalaikis šios iniciatyvos tęsimas būtų geriausiai užtikrinamas nustačius teisinį pagrindą ir skyrus tikslinį fondą, kuris būtų finansuojamas naujomis lėšomis;

14.  palankiai vertina tai, kad į Europos Sąjungos 2018 finansinių metų biudžetą įtraukta eilutė „Ypatingi metiniai renginiai“, dėl kurios bus galima plėtoti piliečių priklausymo ES jausmą; pažymi, kad eilutės „Ypatingi metiniai renginiai“ aprėptis turėtų aiškiai teikti pridėtinę vertę Europos piliečiams visose ES valstybėse narėse;

15.  pabrėžia, kaip svarbu sudaryti tinkamiausias sąlygas tam, jog būtų užtikrinta, kad piliečiai gali suprasti Sąjungos, jos politikos ir procesų veikimą ir juose dalyvauti; todėl pabrėžia, kad Europos Sąjunga turi pagerinti savo komunikacijos politiką;

16.  pabrėžia statistinių tyrimų ir galimybės naudotis palyginamų duomenų šaltiniais, kurie sudaro galimybę veiksmingai stebėti ir analizuoti kultūros ir švietimo sričių politikos kultūrinį, ekonominį ir socialinį poveikį, svarbą; atsižvelgdamas į tai primena, kad reikia skirti pakankamai išteklių šiam tikslui pasiekti;

17.  pabrėžia, kad, siekiant reaguoti į tai, kad kai kurių ES programų sėkmė yra nuolat nedidelė (taip yra dėl nepakankamo finansavimo) ir užtikrinti ES biudžeto anticiklinę funkciją, būtina, kad vykdant DFP po 2020 m. būtų pradėta taikyti iš tikrųjų nuosavų pastovių išteklių sistema.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	11.7.2017
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	22 4 3
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Isabella Adinolfi, Dominique Bilde, Nikolaos Chountis, Silvia Costa, María Teresa Giménez Barbat, Giorgos Grammatikakis, Petra Kammerevert, Svetoslav Hristov Malinov, Stefano Maullu, Morten Messerschmidt, Luigi Morgano, Momchil Nekov, John Procter, Michaela Šojdrová, Yana Toom, Helga Trüpel, Sabine Verheyen, Julie Ward, Bogdan Brunon Wenta, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Milan Zver, Krystyna Łybacka
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Mary Honeyball, Marc Joulaud, Morten Løkkegaard, Emma McClarkin, Martina Michels
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Lefteris Christoforou, Maria Heubuch

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto NUOMONĖ (5.9.2017)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto
(2017/2044(BUD))

Nuomonės referentas: Petr Ježek

PASIŪLYMAI

Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  atsižvelgia į 2018 m. biudžeto projektą (2018 m. BP); apgailestauja dėl to, kad, palyginti su 2017 m., sumažinta į III išlaidų kategoriją įrašytų ir įsipareigojimų asignavimų (ĮA), ir mokėjimų asignavimų (MA) suma; pabrėžia, kad šių sumažinimų negalima pagrįsti vėlavimu įgyvendinti sutartas priemones; palankiai vertina tai, kad panaudojus lankstumo priemonę į III išlaidų kategoriją įrašyta lėšų suma padidinta papildomais 817,1 mln. EUR viršijant jos viršutinę ribą; atkreipia dėmesį į tai, jog siūlomas išlaidų lygis bus nepakankamas, kad būtų galima patenkinti atitinkamus Sąjungos poreikius migracijos ir saugumo srityse;

2.  mano, kad didelio masto Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondui (PMIF) skirto biudžeto sumažinimas (49,7 proc. MA) kenkia PMIF politikos tikslų svarbai ir skubai; nesutinka su Komisijos 2018 m. BP pateiktais teiginiais, kuriais pagrindžiamas jos siūlomas PMIF finansavimo sumažinimas; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą stiprinti pasienio veiklą, įskaitant biudžeto asignavimus geresniam bendradarbiavimui su trečiosiomis šalimis grąžinimo ir (arba) readmisijos srityje; yra susirūpinęs, jog gali būti, kad Komisija nepakankamai įvertino prieglobsčio prašytojų priėmimo, rūpinimosi jais ir jų integracijos poreikius; pabrėžia, kad tų asmenų, kurie ieško apsaugos Sąjungoje, saugumas neturėtų nukentėti dėl biudžeto mažinimo;

3.  mano, kad, nepasiekus susitarimo dėl Dublino reglamento persvarstymo[1], perkėlimas Europos Sąjungoje turėtų būti toliau vykdomas ir po 2017 m. rugsėjo mėn., ir laikosi nuomonės, kad tai būtina siekiant užtikrinti teisingą atsakomybės pasidalijimą tarp valstybių narių ir jų solidarumą;

4.  ragina Komisiją pateikti taisomąjį raštą, kai tik bus patvirtinti teisiniai pagrindai, susiję su Europos migracijos darbotvarke, visų pirma Dublino sistemos reforma, atvykimo ir išvykimo sistema, ES kelionių informacijos ir leidimų sistema ir Europos prieglobsčio paramos biuru (EASO), visapusiškai atsižvelgiant į jų finansinį poveikį, kad būtų galima užtikrinti tinkamą ir greitą veiksmingos Europos prieglobsčio ir migracijos politikos finansavimą;

5.  primena, kad teisingas ir skaidrus finansavimo paskirstymas įvairiems PMIF tikslams įgyvendinti buvo Europos Parlamento prioritetas vykstant deryboms dėl šio fondo patvirtinimo; taigi ragina Komisiją įrašyti daugiau PMIF skirtų biudžeto eilučių siekiant aiškiau ir skaidriau nurodyti, kaip įvairiems tikslams pagal tas biudžeto eilutes skiriami finansiniai ištekliai bus panaudoti; ypač ragina Komisiją visuose būsimuose biudžeto projektuose atskirti išlaidas, skirtas teisingoms grąžinimo strategijoms stiprinti, nuo išlaidų, skirtų teisėtai migracijai ir efektyviai trečiųjų šalių piliečių integracijai skatinti, kaip pasiūlyta Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonėse dėl 2015 m. ir 2016 m. biudžetų;

6.  pakartoja, kad svarbu skirti tikslinį finansavimą siekiant šalinti pagrindines migracijos ir pabėgėlių krizės priežastis; pabrėžia, kad šiuo tikslu iš Sąjungos biudžeto turėtų būti finansuojamos priemonės, taikomos migrantų kilmės šalyse bei pabėgėlius priimančiose šalyse, įskaitant priemones, kuriomis būtų siekiama spręsti tokias problemas, kaip skurdas, nedarbas, švietimo ir ekonominių galimybių trūkumas, nestabilumas, konfliktai ir klimato kaita, tačiau neapsiribojant tokiomis priemonėmis;

7.  pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį atlieka pilietinės visuomenės organizacijos gelbstint migrantų ir prieglobsčio prašytojų gyvybes prie išorės sienų, taip pat ginant, skatinant ir įgyvendinant jų teises; ragina teikti didesnę finansinę paramą siekiant stiprinti pilietinės visuomenės veiklą;

8.  apgailestauja dėl didelio Vidaus saugumo fondo (VSF) biudžeto sumažinimo (35,6 proc. MA); pabrėžia, kad, atsižvelgiant į nuolatinę grėsmę saugumui Sąjungoje, VSF finansavimo turėtų pakakti siekiant padėti valstybėms narėms kovoti su grėsmėmis vidaus saugumui, visų pirma su tarpvalstybiniu organizuotu sunkių formų nusikalstamumu, terorizmu ir kibernetiniais nusikaltimais; pabrėžia, kad būtina pakankamai finansuoti pastangas, kuriomis siekiama gerinti keitimąsi informacija ir kovoti su kibernetiniais nusikaltimais;

9.  palankiai vertina finansavimo priemones pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju pagal PMIF (Skubios pagalbos dotacijų sistema, angl. EMAS) ir teikiant skubią humanitarinę pagalbą Sąjungoje (Skubios paramos priemonė, angl. ESI), kurios sudaro atitinkamai 50 mln. EUR ir 200 mln. EUR;

10.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2018 m. BP siūloma didinti visų teisingumo ir vidaus reikalų srities agentūrų, kurioms priskirtos naujos užduotys, išlaidas ir etatų planus; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad siūlomas padidinimas yra mažesnis nei prašo daugelis agentūrų; pabrėžia, kad svarbu padidinti agentūros „eu-LISA“, Eurojusto, Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūros (CEPOL) ir Europolo darbuotojų skaičių; ragina skirti daugiau biudžeto lėšų Eurojustui atsižvelgiant į išaugusius reikalavimus dėl teisminio bendradarbiavimo Sąjungoje, visų pirma atsižvelgiant į Europos prokuratūros įsteigimą; be to, ragina, nedarant poveikio kitų teisingumo ir vidaus reikalų srities agentūrų biudžeto asignavimams, skirti papildomų finansinių išteklių Europolui, atsižvelgiant į išaugusį jo darbo krūvį; pabrėžia, kad Europolui ir Eurojustui skiriami papildomi finansiniai ištekliai turėtų būti investuojami į jungtinių tyrimų grupių finansavimą; palankiai vertina tai, kad padidintas Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno biudžetas siekiant įgyvendinti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą[2]; ragina Europos prieglobsčio paramos biurui (EASO) skirti papildomų žmogiškųjų išteklių atsižvelgiant į platesnio masto įgaliojimus, suteikiamus siekiant pertvarkyti EASO į visavertę agentūrą, kuri galėtų teikti būtiną operatyvinę ir techninę pagalbą valstybėms narėms; ragina skirti papildomų žmogiškųjų išteklių Pagrindinių teisių agentūrai; apgailestauja dėl to, kad Pagrindinių teisių agentūros įgaliojimais vis dar ribojamas jos vaidmuo remiant pagrindines teises; pabrėžia, jog Pagrindinių teisių agentūra turėtų turėti galimybę savo iniciatyva teikti nuomones dėl pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir jos kompetencijos sritis turėtų būti išplėsta, kad apimtų visas pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją saugomų teisių sritis, įskaitant, pavyzdžiui, policijos ir teisminio bendradarbiavimo klausimus;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos pasiūlyme trečius metus iš eilės nenumatyta jokios maržos iki III išlaidų kategorijos viršutinės ribos, o tai parodo, kad mažiausios DFP išlaidų kategorijos dydis yra pasenęs, kaip teigė Europos Parlamentas per laikotarpio vidurio tikslinimo procesą;

12.  pažymi, kad Eurojustas šiuo metu susiduria su gerokai išaugusiu darbo krūviu ir daug sudėtingesniais atvejais, o bylų skaičius per pastaruosius penkerius metus padidėjo 100 proc.; apgailestauja dėl sumažinto Eurojusto veiklos finansavimo lygio ir darbuotųjų skaičiaus; pabrėžia, jog būtina tinkamai finansuoti Eurojustą, kad jis galėtų vykdyti savo pagrindinį vaidmenį veiksmingai skatindamas teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose; ragina Komisiją daugiau lėšų skirti jungtinėms tyrimų grupėms, nes gerokai padaugėjo tarpvalstybinių baudžiamųjų bylų, be to, ragina supaprastinti galimybes naudotis šiomis lėšomis ir padidinti šių lėšų naudojimo lankstumą;

13.  prašo skirti daugiau lėšų siekiant kovoti su radikalizacijos reiškiniu, kuris yra smurtinio ekstremizmo atvejų Sąjungoje priežastis; mano, kad siekiant šio tikslo reikia skatinti integraciją ir kovoti su diskriminacija, rasizmu ir ksenofobija.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	31.8.2017
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	40 9 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Jan Philipp Albrecht, Malin Björk, Caterina Chinnici, Daniel Dalton, Frank Engel, Raymond Finch, Ana Gomes, Nathalie Griesbeck, Sylvie Guillaume, Monika Hohlmeier, Brice Hortefeux, Sophia in ‘t Veld, Juan Fernando López Aguilar, Roberta Metsola, Claude Moraes, Soraya Post, Judith Sargentini, Birgit Sippel, Branislav Škripek, Csaba Sógor, Helga Stevens, Traian Ungureanu, Marie-Christine Vergiat, Udo Voigt, Josef Weidenholzer, Cecilia Wikström, Kristina Winberg, Tomáš Zdechovský, Auke Zijlstra
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Marina Albiol Guzmán, Maria Grapini, Anna Hedh, Petr Ježek, Jeroen Lenaers, Andrejs Mamikins, Angelika Mlinar, Christine Revault D’Allonnes Bonnefoy, Barbara Spinelli, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Elissavet Vozemberg-Vrionidi
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	André Elissen, Rosa Estaràs Ferragut, Arndt Kohn, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Philippe Lamberts, Adam Szejnfeld, Julie Ward, Bogdan Brunon Wenta, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

40	+
ALDE	Nathalie Griesbeck, Petr Ježek, Angelika Mlinar, Cecilia Wikström, Sophia in 't Veld
ECR	Daniel Dalton, Helga Stevens, Branislav Škripek
PPE	Frank Engel, Rosa Estaràs Ferragut, Monika Hohlmeier, Brice Hortefeux, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Jeroen Lenaers, Elżbieta Katarzyna Łukacijewska, Roberta Metsola, Adam Szejnfeld, Csaba Sógor, Róża Gräfin von Thun und Hohenstein, Traian Ungureanu, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Bogdan Brunon Wenta, Tomáš Zdechovský
S&D	Caterina Chinnici, Ana Gomes, Maria Grapini, Sylvie Guillaume, Anna Hedh, Arndt Kohn, Juan Fernando López Aguilar, Andrejs Mamikins, Claude Moraes, Soraya Post, Christine Revault D'Allonnes Bonnefoy, Birgit Sippel, Julie Ward, Josef Weidenholzer
VERTS/ALE	Jan Philipp Albrecht, Philippe Lamberts, Judith Sargentini

9	-
EFDD	Raymond Finch, Kristina Winberg
ENF	André Elissen, Auke Zijlstra
GUE/NGL	Marina Albiol Guzmán, Malin Björk, Barbara Spinelli, Marie-Christine Vergiat
NI	Udo Voigt

0	0

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

• [1]   2013 m. birželio 26 d. Reglamentas (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (OL L 180, 2013 6 29, p. 31).
• [2]   2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

Konstitucinių reikalų komiteto NUOMONĖ (13.7.2017)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto
(2017/2044(BUD))

Nuomonės referentė: Danuta Maria Hübner

PASIŪLYMAI

Konstitucinių reikalų komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  pažymi, kad Komisija pasiūlė pagal 3 išlaidų kategoriją sumažinti 18,9 proc. įsipareigojimų asignavimus ir 21,7 proc. mokėjimų asignavimus, palyginti su 2017 m. biudžetu, ir kad lėšos vis dar šiek tiek viršija iš pradžių šiems metams numatytą sumą; pažymi, kad Komisija nepalieka maržos pagal 3 išlaidų kategoriją ir siūlo pagal lankstumo priemonę mobilizuoti 817,1 mln. EUR siekiant 2018 m. užtikrinti pakankamą finansavimą migracijos ir saugumo srityse;

2.  ypač palankiai vertina tai, kad siūloma padidinti 4,2 proc. įsipareigojimų asignavimus ir 8,6 proc. mokėjimų asignavimus programai „Europa piliečiams“ ir tai, kad didinami 1,2 proc. įsipareigojimų asignavimai Teisių, lygybės ir pilietiškumo programai, palyginti su 2017 m. biudžetu, kadangi šios programos padeda didinti bendrą piliečių dalyvavimą vykdant įvairių sričių Sąjungos politiką ir galimybę naudotis savo teisėmis, kurias suteikia Sąjungos pilietybė; atsižvelgdamas į tai, įsipareigoja stiprinti, kartu su Komisija, struktūrinį ES institucijų ir Europos pilietinei visuomenei atstovaujančių organizacijų dialogą;

3.  pažymi, kad 100 000 EUR sumažinti įsipareigojimų asignavimai, skirti Europos piliečių iniciatyvai (EPI), ir atkreipia dėmesį į tai, kad reikia užtikrinti pakankamą finansavimą, kad būtų skatinama naudotis šia vertinga dalyvaujamosios demokratijos priemone;

4.  pažymi, kad išaugo komunikacijos veiksmų finansavimas: 0,2 proc. padidinti įsipareigojimų asignavimai ir 2,1 proc. – mokėjimų asignavimai, ir apgailestauja dėl to, kad šis padidėjimas nėra didelis, visų pirma, atsižvelgiant į komunikacijos su piliečiais svarbą 2018 m. rengiantis 2019 m. įvyksiantiems Europos Parlamento rinkimams ir atsižvelgiant į tokio finansavimo ryšį su plataus masto viešų debatų užtikrinimu ir piliečių ir nacionalinių parlamentų įtraukimu į diskusijas apie Europos ateitį, kaip atsaką į Komisijos kiek anksčiau šiais metais pristatytą baltąją knygą;

5.  ragina Biurą ir Komisiją pakankamai padidinti Europos Parlamento Skaidrumo skyriaus ir Skaidrumo registro jungtinio sekretoriato išteklius;

6.  apgailestauja dėl to, kad Komisija nuolat naudoja esamų biudžeto eilučių lėšas naujai sukurtiems fondams, kurie nėra įtraukti į Sąjungos biudžetą ir todėl jiems netaikoma parlamentinė kontrolė, finansuoti;

7.  pabrėžia, kad sudarant biudžetą būtina laikytis nuoseklaus požiūrio į informacijos apie Europos Parlamento rinkimų reikšmę teikimą; taigi ragina surengti piliečių informavimo kampaniją apie Parlamento, kaip institucijos, kuri jiems tiesiogiai atstovauja Europos lygmeniu, vaidmenį, taip pat apie jų rinkimų teises, jų balsavimo Europos lygmeniu svarbą ir apie jų balsavimo bei Komisijos pirmininko rinkimų ryšį.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	12.7.2017
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	19 4 0
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Michał Boni, Mercedes Bresso, Elmar Brok, Richard Corbett, Pascal Durand, Danuta Maria Hübner, Diane James, Ramón Jáuregui Atondo, Morten Messerschmidt, Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Markus Pieper, Helmut Scholz, György Schöpflin, Pedro Silva Pereira, Barbara Spinelli, Claudia Țapardel, Josep-Maria Terricabras, Kazimierz Michał Ujazdowski
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Gerolf Annemans, Cristian Dan Preda, Jasenko Selimovic, Rainer Wieland
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Pál Csáky

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

19	+
ALDE	Maite Pagazaurtundúa Ruiz, Jasenko Selimovic
GUE/NGL	Helmut Scholz, Barbara Spinelli
PPE	Michał Boni, Elmar Brok, Pál Csáky, Danuta Maria Hübner, Markus Pieper, Cristian Dan Preda, György Schöpflin, Rainer Wieland
S&D	Mercedes Bresso, Richard Corbett, Ramón Jáuregui Atondo, Pedro Silva Pereira, Claudia Țapardel
VERTS/ALE	Pascal Durand, Josep-Maria Terricabras

4	-
ECR	Morten Messerschmidt, Kazimierz Michał Ujazdowski
ENF	Gerolf Annemans
NI	Diane James

0	0

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto NUOMONĖ (27.9.2017)

pateikta Biudžeto komitetui

dėl Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto
(2017/2044(BUD))

Nuomonės referentė: Barbara Matera

PASIŪLYMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Biudžeto komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi moterų ir vyrų lygybė – viena iš vertybių, kuriomis grindžiama Sąjunga ir kurią ji propaguoja;

B.  kadangi Europos Parlamentas ne kartą ragino skirti pakankamai lėšų ir išlaikyti kuo aukštesnį programos „Daphne“ konkretaus tikslo įgyvendinant Teisių, lygybės ir pilietiškumo programą lygį siekiant apsaugoti moteris ir mergaites nuo smurto;

C.  kadangi vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos 2018 m. bendrojo biudžeto projekto tikslų yra strateginės investicijos ir tvarus augimas siekiant remti ekonominę sanglaudą ir kurti darbo vietas, ypač jaunimui; kadangi šiuo atžvilgiu taip pat svarbu daug dėmesio skirti moterų galimybių didinimui visuose ekonomikos sektoriuose, įskaitant skaitmeninę ekonomiką, informacines ir ryšių technologijas (IRT) ir gamtos mokslus, technologijas, inžineriją ir matematiką; kadangi, ypatingą dėmesį šiose srityse skiriant lyčiai, būtina spręsti didelės lyčių nelygybės ir visos Sąjungos įgūdžių trūkumo IRT ir gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos sektoriuose problemas;

D.  kadangi galimybės naudotis viešosiomis paslaugomis yra labai svarbios moterų ekonominei nepriklausomybei ir įgalėjimui, o viešosios paslaugos išlieka svarbiu užimtumo sektoriumi moterims;

1.  dar kartą patvirtina savo prašymą vykdant biudžeto procedūrą taikyti biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą principą ir biudžeto lėšas naudoti kaip veiksmingą priemonę moterų ir vyrų lygybei skatinti; primena, kad biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą yra metodika, kurią būtina taikyti visoms Sąjungos biudžeto eilutėms, o ne tik toms programoms, kuriose padariniai su lytimi susijusiam poveikiui atrodo aktualiausi;

2.  rekomenduoja parengti biudžeto planą, skirtą lyčių aspekto integravimui Sąjungos institucijose įgyvendinti; primena, kad lyčių aspekto integravimas yra tiesiogiai iš Sutarčių kylanti teisinė prievolė;

3.  pabrėžia, kad reikia numatyti daugiau išteklių konkrečiam programos „Daphne“ tikslui įgyvendinti atsižvelgiant į ankstesnio programavimo laikotarpio asignavimus ir, rengiant kitą daugiametę finansinę programą, šiam konkrečiam tikslui numatyti atskirą biudžeto eilutę, nes lyčių lygybės tikslai pernelyg dažnai įtraukiami į kitus toje pačioje biudžeto eilutėje nurodytus politikos tikslus;

4.  pabrėžia būtinybę skirti finansavimą labiausiai pažeidžiamoms mūsų visuomenės moterims ir mergaitėms specialiai paremti; visų pirma neįgalioms moterims, pabėgėlėms ir prekybos žmonėmis bei prievartos aukoms;

5.  ragina skirti asignavimų moterų verslumui remti ir moterų galimybėms gauti paskolas ir nuosavo kapitalo finansavimą pagal Sąjungos programas ir fondus, pvz., COSME, „Horizontas 2020“ bei Europos socialinis fondas, užtikrinti ir skatinti;

6.  palankiai vertina tai, kad toliau finansuojama Jaunimo užimtumo iniciatyva; ragina vienodomis sąlygomis užtikrinti mergaičių ir jaunų moterų dalyvavimą tos iniciatyvos priemonėse ir ypatingą dėmesį sutelkti į joms skirtus kokybiškus mokymo ir užimtumo pasiūlymus, taip pat ir skaitmeninės ekonomikos, IRT ir gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos sektoriuose;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad siūloma šiek tiek daugiau biudžeto lėšų skirti Europos lyčių lygybės institutui (EIGE); pabrėžia, kad, siekiant veiksmingai ir sąveikiu būdu pasinaudoti Europos lyčių lygybės instituto kompetencija ir turimais ištekliais, reikėtų jo viduje įsteigti Europos moterų žudymo dėl lyties ar smurto prieš moteris observatoriją; ragina padidinti instituto biudžetą ir numatyti jam daugiau darbuotojų siekiant atlikti šias naujas užduotis;

8.  apgailestauja, kad Europos strateginių investicijų fondas neapima lyčių perspektyvos, ir pabrėžia, kad sėkmingas ekonomikos atkūrimas neįmanomas nesprendžiant krizių poveikio moterims klausimo.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data	25.9.2017
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	13 3 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Maria Arena, Malin Björk, Vilija Blinkevičiūtė, Arne Gericke, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Angelika Mlinar, Marijana Petir, Terry Reintke, Ángela Vallina, Elissavet Vozemberg-Vrionidi, Anna Záborská
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Eleonora Forenza, Edouard Martin
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Marie-Christine Arnautu, Jane Collins, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Axel Voss, Tiemo Wölken

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

13	+
ALDE	Angelika Mlinar
GUE/NGL	Malin Björk, Eleonora Forenza, Ángela Vallina
PPE	Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Axel Voss, Elissavet Vozemberg-Vrionidi
S&D	Maria Arena, Vilija Blinkevičiūtė, David Martin, Claudiu Ciprian Tănăsescu, Tiemo Wölken
Verts/ALE	Terry Reintke

3	-
ECR	Arne Gericke
EFDD	Jane Collins
ENF	Marie-Christine Arnautu

2	0
PPE	Marijana Petir, Anna Záborská

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data	10.10.2017
Galutinio balsavimo rezultatai	+: –: 0:	30 6 2
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai	Nedzhmi Ali, Jonathan Arnott, Richard Ashworth, Reimer Böge, Lefteris Christoforou, Gérard Deprez, Manuel dos Santos, José Manuel Fernandes, Eider Gardiazabal Rubial, Jens Geier, Ingeborg Gräßle, Monika Hohlmeier, John Howarth, Bernd Kölmel, Siegfried Mureşan, Liadh Ní Riada, Jan Olbrycht, Urmas Paet, Pina Picierno, Răzvan Popa, Paul Rübig, Jordi Solé, Patricija Šulin, Eleftherios Synadinos, Indrek Tarand, Isabelle Thomas, Inese Vaidere, Monika Vana, Daniele Viotti, Tiemo Wölken, Marco Zanni, Stanisław Żółtek
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai	Anneli Jäätteenmäki, Andrey Novakov, Derek Vaughan, Tomáš Zdechovský
Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)	Marie-Pierre Vieu, Auke Zijlstra

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

30	+
ALDE	Nedzhmi Ali, Gérard Deprez, Anneli Jäätteenmäki, Urmas Paet
GUE/NGL	Liadh Ní Riada
PPE	Reimer Böge, Lefteris Christoforou, José Manuel Fernandes, Ingeborg Gräßle, Monika Hohlmeier, Siegfried Mureşan, Andrey Novakov Jan Olbrycht, Paul Rübig, Patricija Šulin, Inese Vaidere, Tomáš Zdechovský
S&D	Eider Gardiazabal Rubial, Jens Geier, John Howarth, Pina Picierno, Răzvan Popa, Manuel dos Santos, Isabelle Thomas, Derek Vaughan, Daniele Viotti, Tiemo Wölken
Verts/ALE	Jordi Solé, Indrek Tarand, Monika Vana

6	-
ECR	Bernd Kölmel
EFDD	Jonathan Arnott
ENF	Marco Zanni, Auke Zijlstra, Stanisław Żółtek
NI	Eleftherios Synadinos

2	0
ECR	Richard Ashworth
GUE/NGL	Marie-Pierre Vieu

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė