Procedūra : 2016/0363(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0302/2017

Pateikti tekstai :

A8-0302/2017

Debatai :

PV 30/11/2017 - 2
CRE 30/11/2017 - 2

Balsavimas :

PV 30/11/2017 - 8.19

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0470

PRANEŠIMAS     ***I
PDF 662kWORD 84k
12.10.2017
PE 606.264v03-00 A8-0302/2017

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES nuostatos dėl neužtikrintų skolos priemonių eiliškumo nemokumo atveju

(COM(2016)0853 – C8-0479/2016 – 2016/0363(COD))

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas

Pranešėjas: Gunnar Hökmark

PAKEITIMAI
EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS
 ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

EUROPOS PARLAMENTO TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTAS

dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES nuostatos dėl neužtikrintų skolos priemonių eiliškumo nemokumo atveju

(COM(2016)0853 – C8-0479/2016 – 2016/0363(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0853),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0479/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0302/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Pakeitimas    1

EUROPOS PARLAMENTO PAKEITIMAI(1)*

Komisijos pasiūlymas

---------------------------------------------------------

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

kuria iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES nuostatos dėl neužtikrintų skolos priemonių eiliškumo nemokumo atveju

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę(2),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)  2015 m. lapkričio 9 d. Finansinio stabilumo taryba (FST) paskelbė Bendro nuostolių padengimo pajėgumo (angl. Total Loss-Absorbing Capacity, TLAC) sąlygų dokumentą (TLAC standartą), kurį G 20 patvirtino 2015 m. lapkričio mėn. TLAC standartu siekiama užtikrinti, kad pasaulinės sisteminės svarbos bankai (G-SIB), Sąjungos sistemoje vadinami pasaulinės sisteminės svarbos įstaigomis (G-SII), turėtų nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumą, reikalingą padėti užtikrinti, kad pertvarkymo metu ir iš karto po jo ypatingos svarbos funkcijas būtų galima toliau vykdyti be viešųjų lėšų ir nekeliant pavojaus finansiniam stabilumui(4). 2015 m. lapkričio 24 d. komunikate(5) Komisija įsipareigojo iki 2016 m. pabaigos pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų sudaryta galimybė TLAC standartą įgyvendinti Sąjungos teisėje iki tarptautiniu mastu suderinto termino – 2019 m.;

(2)  įgyvendinant TLAC standartą Sąjungoje reikia atsižvelgti į galiojantį konkrečioms įstaigoms atskirai nustatytą minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą (angl. minimum requirement for own funds and eligible liabilities, MREL), taikomą visoms Sąjungos ▌įstaigoms ▌, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/59/ES(6). Kadangi TLAC ir MREL siekiama to paties tikslo – užtikrinti, kad Sąjungos ▌įstaigos ▌turėtų pakankamą nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumą, šie du reikalavimai turėtų būti bendros sistemos vienas kitą papildantys elementai. Praktiškai Komisija pasiūlė, kad TLAC standarto suderintas minimalus lygis (TLAC minimalus reikalavimas), taikomas G-SII, Sąjungos teisės aktuose turėtų būti nustatytas iš dalies pakeičiant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013(7), o konkrečioms G-SII taikomas papildomas reikalavimas ir konkrečioms ne G-SII taikomas reikalavimas turėtų būti nustatyti priimant tikslinius Direktyvos 2014/59/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014(8) pakeitimus. Atitinkamos šios direktyvos nuostatos dėl neužtikrintų skolos priemonių eiliškumo nemokumo atveju papildo minėtuose teisės aktuose ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/36/ES(9) esančias nuostatas.

(3)  valstybės narės turėtų užtikrinti, kad ▌įstaigos ▌turėtų pakankamą nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumą, kad užtikrintų sklandų ir greitą nuostolių padengimą ir rekapitalizavimą, vengiant poveikio finansiniam stabilumui ir mokesčių mokėtojams. Tai turėtų būti pasiekta nuolat užtikrinant, kad ▌įstaigos ▌laikytųsi TLAC minimalaus reikalavimo, kuris turi būti įgyvendintas Sąjungos teisėje iš dalies keičiant Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, ir nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo, kaip numatyta Direktyvoje 2014/59/ES;

(4)  pagal TLAC standartą, kuris Sąjungos teisėje turi būti įgyvendintas iš dalies keičiant Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, reikalaujama, kad G-SII laikytųsi TLAC minimalaus reikalavimo (su tam tikromis išimtimis) naudodamos subordinuotuosius įsipareigojimus, kurių prioritetas nemokumo atveju yra mažesnis nei į TLAC neįtrauktų įsipareigojimų (subordinacijos reikalavimas). Pagal TLAC standartą subordinacija turėtų būti užtikrinta sutarties teisiniais padariniais (sutartimi nustatyta subordinacija), atitinkamos jurisdikcijos įstatymais (teisės aktais nustatyta subordinacija) arba atitinkama įstaigos struktūra (struktūrinė subordinacija). Kai reikalaujama pagal Direktyvą 2014/59/ES, į jos taikymo sritį patenkančios įstaigos turėtų laikytis konkrečiai įstaigai taikomo reikalavimo naudodamos subordinuotuosius įsipareigojimus, kad sumažintų riziką, susijusią su teisiniais kreditorių skundais tuo pagrindu, kad jų nuostoliai pertvarkymo atveju viršija nuostolius, kuriuos jie patirtų iškėlus įprastinę bankroto bylą (principas, kad nė vieno kreditoriaus padėtis neturi būti blogesnė);

(4a)  siekiant užtikrinti teisinį tikrumą rinkose ir suteikti galimybę sukaupti reikalingus rezervus, rinkoms reikia laiku paaiškinti tinkamumo kriterijus, pagal kuriuos priemonės pripažįstamos kaip TLAC arba MREL įsipareigojimai;

(4b)  siekiant planavimo ir teisinio tikrumo rinkoms ir atskiroms įstaigoms ir siekiant užtikrinti vienodas sąlygas įstaigoms, būtina pagal galiojančius nacionalinė teisės aktus nustatyti apsaugos priemones, užtikrinančius skolos priemonių, išleistų iki šios direktyvos įsigaliojimo dienos, tinkamumą finansuoti;

(4c)  siekiant išvengti trūkumų ir užtikrinti vienodas sąlygas įstaigoms, būtina numatyti tinkamumo tęstinumo taisyklę, taikytina toms priemonėms, kurios buvo išleistos iki tinkamumo kriterijų įsigaliojimo dienos;

(5)  kai kurios valstybės narės pakeitė arba šiuo metu keičia nacionaline nemokumo teise nustatytą neužtikrintos pirmaeilės skolos eiliškumą nemokumo atveju, kad jų įstaigos ▌galėtų veiksmingiau laikytis subordinacijos reikalavimo ir tokiu būdu palengvintų pertvarkymą;

(6)  iki šiol priimtos nacionalinės taisyklės labai skiriasi. Nesant suderintų Sąjungos taisyklių, atsiranda netikrumas tiek ▌įstaigoms emitentėms, ▌tiek investuotojams, o tarpvalstybinėms įstaigoms sudėtinga taikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę. Tai taip pat lemia konkurencijos iškraipymus vidaus rinkoje, atsižvelgiant į tai, kad ▌įstaigų ▌išlaidos siekiant laikytis subordinacijos reikalavimo ▌ir investuotojų išlaidos, patiriamos perkant ▌įstaigų ▌išleistas skolos priemones, Sąjungoje gali labai skirtis;

(7)  pranešime dėl bankų sąjungos Europos Parlamentas paragino Komisiją pateikti pasiūlymų, kaip toliau mažinti teisinę pretenzijų riziką pagal principą, kad nė vieno kreditoriaus padėtis neturi būti blogesnė nei taikant įprastinę bankroto procedūrą, o 2016 m. birželio 17 d. išvadose(10) Taryba pakvietė Komisiją pateikti pasiūlymą dėl bendro požiūrio į bankų kreditorių hierarchiją, kad pertvarkymo atveju padidėtų teisinis tikrumas;

(8)  todėl būtina pašalinti reikšmingas vidaus rinkos veikimo kliūtis ir išvengti konkurencijos iškraipymų, kurių atsiranda nesant suderintų Sąjungos taisyklių dėl bankų kreditorių hierarchijos, ir užtikrinti, kad tokių kliūčių ir iškraipymų neatsirastų ateityje. Todėl tinkamas šios direktyvos teisinis pagrindas turėtų būti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 114 straipsnis, išaiškintas pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką;

(9)  siekiant iki minimumo sumažinti kredito įstaigų ir investicinių įmonių subordinacijos reikalavimo laikymosi išlaidas ir bet kokį neigiamą poveikį jų finansavimo išlaidoms, šia direktyva turėtų būti leidžiama valstybėms narėms išlaikyti esamą neužtikrintos pirmaeilės skolos klasę, kurios prioritetas nemokumo atveju yra didžiausias iš visų skolos priemonių ir kuriai priskiriamas priemones kredito įstaigos ir investicinės įmonės gali išleisti pigiau, palyginti su kitais subordinuotaisiais įsipareigojimais. Nepaisant to, reikėtų reikalauti, kad valstybės narės sukurtų naują turto klasę, kurią sudarytų nepirmenybinė pirmaeilė skola ir kuriai gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė pertvarkymo atveju turėtų būti taikoma tik po kitų kapitalo priemonių, tačiau prieš kitus pirmaeilius įsipareigojimus. Kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir toliau turėtų būti leidžiama išleisti abiejų klasių skolos priemones, tačiau Reglamento (ES) Nr. 575/2013 ir Direktyvos 2014/59/ES subordinacijos reikalavimui įvykdyti turėtų būti tinkamos tik nepirmenybinės pirmaeilės klasės priemonės. Tai turėtų suteikti galimybę kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms finansavimo ar kitais veiklos tikslais naudoti pigesnes pirmaeilės skolos priemones, o subordinacijos reikalavimo laikymosi tikslais išleisti naujos nepirmenybinės pirmaeilės klasės priemones;

(10)  siekdamos užtikrinti, kad naujos nepirmenybinės pirmaeilės klasės skolos priemonės atitiktų TLAC standarte ir Direktyvoje 2014/59/ES nustatytus tinkamumo kriterijus ir kartu padidintų teisinį tikrumą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tos skolos priemonės nebūtų išvestinės finansinės priemonės ir jų sudėtyje nebūtų įterptųjų finansinių priemonių, taip pat kad atitinkamuose sutartiniuose dokumentuose, susijusiuose su jų emisija, ir, kai taikoma, prospekte, būtų aiškiai nurodytas jų mažesnis prioritetas pagal įprastinę bankroto procedūrą. Ši direktyva neturėtų daryti poveikio jokiems nacionalinės teisės aktų reikalavimams registruoti skolos priemones emitento įsipareigojimams skirtame bendrovių registre siekiant įvykdyti nepirmenybinės pirmaeilės skolos priemonių klasės sąlygas, kaip numatyta šioje direktyvoje;

(11)  kad padidintų teisinį tikrumą investuotojams, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad pagal jų nacionalinius nemokumo įstatymus įprastų pirmaeilės skolos priemonių ir kitų neužtikrintų įprastų pirmaeilių įsipareigojimų, kurie nėra skolos priemonės, prioritetas būtų didesnis nei naujosios nepirmenybinės pirmaeilės skolos▐ klasės prioritetas. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad naujos nepirmenybinės pirmaeilės skolos priemonių klasės prioritetas būtų didesnis nei nuosavų lėšų priemonių ir bet kokių kitų subordinuotųjų įsipareigojimų▐;

(12)  kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. nustatyti suderintas neužtikrintų skolos priemonių eiliškumo nemokumo atveju taisykles Sąjungoje galiojančioje gaivinimo ir pertvarkymo sistemoje, ypač užtikrinant patikimą gelbėjimo privačiomis lėšomis tvarką, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti; Visų pirma šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis kitoms TLAC standarte numatytoms pasirinkimo galimybėms laikytis subordinacijos reikalavimo;

(13)  šioje direktyvoje numatytus Direktyvos 2014/59/ES pakeitimus tikslinga taikyti neužtikrintiems reikalavimams, atsirandantiems dėl skolos priemonių, išleistų šios direktyvos taikymo dieną arba vėliau▐. Tačiau, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir kuo labiau sumažinti pereinamojo laikotarpio išlaidas, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visų neįvykdytų neužtikrintų reikalavimų, atsirandančių dėl skolos priemonių, kurias įstaigos išleido iki tos dienos, eiliškumas nemokumo atveju būtų reglamentuojamas valstybių narių teisės aktais, kurie jau buvo priimti 2016 m. gruodžio 31 d. Jeigu tam tikruose nacionalinės teisės aktuose, kurie jau buvo priimti 2016 m. gruodžio 31 d., jau galėjo būti atsižvelgta į tikslą leisti įstaigoms išleisti subordinuotuosius įsipareigojimus, daliai ar visiems neįvykdytiems neužtikrintiems reikalavimams, atsirandantiems dėl skolos priemonių, išleistų iki šios direktyvos taikymo dienos, turėtų būti galima nustatyti tą patį eiliškumą nemokumo atveju kaip ir nepirmenybinėms pirmaeilėms skolos priemonėms, išleistoms laikantis šios direktyvos sąlygų. Be to, po 2016 m. gruodžio 31 d. ir iki šios direktyvos įsigaliojimo dienos valstybėms narėms reikėtų suteikti galimybę suderinti savo nacionalinės teisės aktus, reglamentuojančius neužtikrintų reikalavimų, atsirandančių dėl skolos priemonių, išleistų po tokių teisės aktų taikymo datos, eiliškumą įprastinių bankroto bylų atveju, kad būtų laikomasi šioje direktyvoje nustatytų sąlygų. Tokiais atvejais valstybių narių teisės aktais, kurie jau buvo priimti 2016 m. gruodžio 31 d., turėtų būti toliau reglamentuojami tik neužtikrinti reikalavimai, atsirandantys dėl skolos priemonių, išleistų prieš tų naujų nacionalinės teisės aktų taikymą;

(13a)  šia direktyva neturėtų būti užkertamas kelias valstybėms narėms nustatyti, kad ši direktyva turėtų ir toliau būti taikoma tais atvejais, kai emitentams nebetaikoma Sąjungos nustatyta pertvarkymo sistema visų pirma dėl to, kad jie trečiajai šaliai perleido savo kreditavimo ar investavimo veiklą;

(13b)  šia direktyva suderinamas neužtikrintų reikalavimų, atsirandančių dėl skolos priemonių, eiliškumas įprastinių bankroto bylų atveju, ir ji apima indėlių grąžinimo eiliškumą nemokumo atveju tik tiek, kiek neviršijamos galiojančios taikomos Direktyvos 2014/59/ES nuostatos. Todėl šia direktyva neturėtų būti daroma poveikio valstybių narių nacionalinės teisės aktams, reglamentuojantiems įprastines bankroto bylas, kurie apima indėlių grąžinimo eiliškumą nemokumo atveju, nesuderintiems pagal Direktyvą 2014/59/ES, nepriklausomai nuo indėlių prioriteto bankroto byloje ir neatsižvelgiant į jiems galiojančius terminus.

(13c)  šia direktyva suderinamas neužtikrintų reikalavimų, atsirandančių dėl skolos priemonių, eiliškumas įprastinių bankroto bylų atveju, ir ji apima indėlių grąžinimo eiliškumą nemokumo atveju tik tiek, kiek neviršijamos galiojančios taikomos Direktyvos 2014/59/ES nuostatos. Todėl šia direktyva neturėtų būti daroma poveikio valstybių narių nacionalinės teisės aktams, reglamentuojantiems įprastines bankroto bylas, kurie apima indėlių grąžinimo eiliškumą nemokumo atveju, nesuderintiems pagal Direktyvą 2014/59/ES. Ne vėliau kaip ... [treji metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Komisija turėtų peržiūrėti Direktyvos 2014/59/ES taikymą, kiek tai susiję su indėlių grąžinimo eiliškumu nemokumo atveju, ir visų pirma įvertinti tolesnių jos pakeitimų poreikį,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2014/59/ES pakeitimai

-1.  2 straipsnio 1 dalies 48 punktas pakeičiamas taip:

„48) skolos priemonės:

i)  63 straipsnio 1 dalies g ir j punktų taikymo tikslais – obligacijos ir kitų formų perduodama skola, priemonės, kuriomis sukuriama arba pripažįstama skola, ir priemonės, suteikiančios teises įsigyti skolos priemonių; ir

ii)  108 straipsnio taikymo tikslais – obligacijos ir kitų formų perduodama skola ir priemonės, kuriomis sukuriama arba pripažįstama skola;“.

  ▐

1a.  108 straipsnio antraštinė dalis pakeičiama taip:

▐ Eiliškumas nemokumo atveju

1b.  108 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.  Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės teisės aktuose, reglamentuojančiuose įprastines bankroto bylas:

a)  toliau nurodytiems indėliams būtų suteikiamas toks pat prioritetas, kuris yra didesnis nei įprastų neapdraustų▐ kreditorių reikalavimų prioritetas:

i)  fizinių asmenų ir labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių reikalavimus atitinkančių indėlių dalis, kuri viršija draudimo sumą, numatytą Direktyvos 2014/49/ES 6 straipsnyje;

ii)  fizinių asmenų ir labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių indėliams, kurie būtų laikomi reikalavimus atitinkančiais indėliais, jei nebūtų laikomi Sąjungoje įsisteigusių įstaigų filialuose, esančiuose už Sąjungos ribų;

b)  toliau nurodytiems indėliams būtų suteikiamas toks pat prioritetas, kuris yra didesnis nei a punkte nustatytas ir visų kitų įprastų neapdraustų reikalavimų prioritetas:

i)  apdraustieji indėliai;

ii)  indėlių garantijų sistemoms, perimančioms apdraustųjų indėlininkų teises ir pareigas bankroto atveju.“

2.  108 straipsnio pabaigoje pridedamos šios dalys:

„2.  Valstybės narės užtikrina, kad 1 straipsnio 1 dalies a, b, c ir d punktuose nurodytų subjektų atveju įrastiems neužtikrintiems reikalavimams pagal įprastines bankroto bylas reglamentuojančią nacionalinę teisę būtų suteikiamas didesnis prioritetas nei neužtikrintiems reikalavimams, atsirandantiems dėl skolos priemonių, kurios atitinka šias sąlygas:

a)  skolos priemonių pradinis sutartinis terminas – bent vieni metai;

b)  jų sudėtyje nėra įterptųjų finansinių priemonių ir jos pačios nėra išvestinės finansinės priemonės;

c)  atitinkamuose sutartiniuose dokumentuose ir, kai taikoma, prospekte, susijusiuose su emisija, aiškiai nurodomas mažesnis prioritetas pagal šią dalį;

3.  Valstybės narės užtikrina, kad▐ neužtikrintiems reikalavimams, atsirandantiems dėl skolos priemonių, kurios atitinka 2 dalies a, b ir c punktuose išdėstytas sąlygas, pagal įprastines bankroto bylas reglamentuojančią nacionalinę teisę būtų suteikiamas didesnis prioritetas nei reikalavimams, atsirandantiems dėl 48 straipsnio 1 dalies a–d punktuose nurodytų priemonių.

4.  Nedarant poveikio 4b ir 4c dalims, valstybės narės užtikrina, kad jų įprastines bankroto bylas reglamentuojantys nacionalinės teisės aktai, kurie jau buvo priimti iki [2016 m. gruodžio 31 d.], būtų taikomi neužtikrintų reikalavimų, atsirandančių dėl skolos priemonių, kurias 1 straipsnio 1 dalies a, b, c ir d punktuose nurodyti subjektai išleido iki priemonių pagal nacionalinę teisę, kuria perkeliama ši direktyva, įsigaliojimo, eiliškumui įprastinių bankroto bylų atveju nustatyti.

4a.  EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose patikslina, kas yra įterptos išvestinės finansinės priemonės, kaip nurodyta 2 dalies b punkte.

EBI tų techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip [6 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos].

Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus, kuriais papildoma ši direktyva.

4b.  Jeigu valstybė narė po 2016 m. gruodžio 31 d., bet prieš įsigaliojant šiai direktyvai priėmė nacionalinės teisės aktą, reglamentuojantį neužtikrintų reikalavimų, atsirandančių dėl skolos priemonių, išleistų po tokio nacionalinės teisės akto taikymo datos, eiliškumą įprastinių bankroto bylų atveju, šio straipsnio 4 dalis netaikoma reikalavimams, atsirandantiems dėl skolos priemonių, išleistų po tokio nacionalinės teisės akto įsigaliojimo, jei įvykdytos visos šios sąlygos:

a)  pagal tą nacionalinės teisės aktą numatoma, kad 1 straipsnio 1 dalies a, b, c ir d punktuose nurodytų subjektų atveju įprastiems neužtikrintiems reikalavimams įprastinių bankroto bylų atveju būtų suteikiamas didesnis prioritetas nei neužtikrintiems reikalavimams, atsirandantiems dėl skolos priemonių, kurios atitinka šias sąlygas:

i)  skolos priemonių pradinis sutartinis terminas – bent vieni metai;

ii)  skolos priemonių sudėtyje nėra įterptųjų finansinių priemonių ir jos pačios nėra išvestinės finansinės priemonės; ir

iii)  atitinkamuose sutartiniuose dokumentuose ir, kai taikoma, prospekte, susijusiuose su emisija, aiškiai nurodomas mažesnis prioritetas pagal galiojantį teisės aktą;

b)  pagal tą nacionalinės teisės aktą nustatyta, kad neužtikrintiems reikalavimams, atsirandantiems dėl skolos priemonių, kurios atitinka šios dalies a punkte išdėstytas sąlygas, įprastinių bankroto bylų atveju būtų suteikiamas didesnis prioritetas nei reikalavimams, atsirandantiems dėl 48 straipsnio 1 dalies a–d punktuose nurodytų priemonių.

Priemonių pagal nacionalinę teisę, kuria perkeliama ši direktyva, įsigaliojimo dieną neužtikrinti reikalavimai, atsirandantys dėl skolos priemonių, nurodytų b punkte, turi tokį patį prioritetą kaip nurodytasis 2 dalies a, b ir c punktuose ir 3 dalyje.

4c.  Valstybės narės, kurios iki 2016 m. gruodžio 31 d. priėmė įprastines bankroto bylas reglamentuojantį nacionalinės teisės aktą, pagal kurį neužtikrinti reikalavimai, atsirandantys dėl skolos priemonių, kurias išleido 1 straipsnio 1 dalies a, b, c ir d punktuose nurodyti subjektai, padalijami jiems suteikiant du ar daugiau skirtingus prioritetus arba kai pakeičiamas neužtikrintų reikalavimų, atsirandančių dėl tokių skolos priemonių, prioritetas, kiek tai susiję su visais kitais tą patį prioritetą turinčiais įprastais neužtikrintais įsipareigojimais, gali nustatyti, kad skolos priemonėms, kurių prioritetas yra mažiausias tarp minėtų įprastų neužtikrintų reikalavimų, būtų suteikiamas tas pats prioritetas kaip reikalavimams, kurie atitinka 2 dalies b ir c punktuose ir 3 dalyje nustatytas sąlygas.

2 straipsnisPerkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Valstybės narės ne vėliau kaip ... [12 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos] užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Tas nuostatas valstybės narės pradeda taikyti nuo jų įsigaliojimo dienos nacionalinėje teisėje, t. y. ne vėliau kaip ... [12 mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos].

2.  Valstybės narės, priimdamos 1 dalyje nurodytas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2a.  2 dalis netaikoma tais atvejais, kai valstybių narių nacionalinės priemonės, galiojusios iki šios direktyvos įsigaliojimo, atitinka šią direktyvą. Tokiais atvejais valstybės narės atitinkamai informuoja Komisiją.

3.  Valstybės narės pateikia Komisijai ir EBI šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių priemonių tekstus.

2a straipsnisPeržiūra

Ne vėliau kaip ... [treji metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Komisija vertina, kaip taikoma Direktyvos 2014/59/ES 108 straipsnio 1 dalis. Komisija įvertina tolesnių pakeitimų poreikį, kiek tai susiję su indėlių grąžinimo eiliškumu nemokumo atveju. Komisija peržiūros ataskaitą pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.

3 straipsnisĮsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnisAdresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu  Tarybos vardu

Pirmininkas  Pirmininkas

(1)

* Pakeitimai: naujas ar pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌.

(2)

  OL C , , p. .

(3)

  OL C , , p. .

(4)

  Principles on Loss-absorbing and Recapitalisation Capacity of G-SIBs in Resolution, Financial Stability Board, 2015 m. lapkričio 9 d.

(5)

  2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Bankų sąjungos sukūrimas“, COM(2015)0587 final.

(6)

  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).

(7)

  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(8)

  2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014 7 30, p. 1).

(9)

  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

(10)

  2016 m. birželio 17 d. Tarybos išvados dėl veiksmų gairių siekiant baigti kurti bankų sąjungą, http://www.consilium.europa.eu/press-releases-pdf/2016/6/47244642837_en.pdf.


ATSAKINGO KOMITETO PROCEDŪRA

Pavadinimas

Neužtikrintų skolos priemonių eiliškumas nemokumo atveju

Nuorodos

COM(2016)0853 – C8-0479/2016 – 2016/0363(COD)

Pateikimo Europos Parlamentui data

23.11.2016

 

 

 

Atsakingas komitetas

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

ECON

16.1.2017

 

 

 

Nuomonę teikiantys komitetai

       Paskelbimo plenariniame posėdyje data

BUDG

16.1.2017

JURI

16.1.2017

 

 

Nuomonė nepareikšta

       Nutarimo data

BUDG

8.12.2016

JURI

31.1.2017

 

 

Pranešėjai

       Paskyrimo data

Gunnar Hökmark

24.11.2016

 

 

 

Svarstymas komitete

28.2.2017

25.4.2017

3.5.2017

11.7.2017

 

25.9.2017

 

 

 

Priėmimo data

10.10.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

48

6

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Burkhard Balz, Pervenche Berès, Udo Bullmann, Thierry Cornillet, Esther de Lange, Fabio De Masi, Markus Ferber, Jonás Fernández, Neena Gill, Roberto Gualtieri, Brian Hayes, Gunnar Hökmark, Danuta Maria Hübner, Cătălin Sorin Ivan, Petr Ježek, Barbara Kappel, Wajid Khan, Georgios Kyrtsos, Werner Langen, Sander Loones, Olle Ludvigsson, Ivana Maletić, Fulvio Martusciello, Marisa Matias, Gabriel Mato, Costas Mavrides, Bernard Monot, Luděk Niedermayer, Stanisław Ożóg, Sirpa Pietikäinen, Pirkko Ruohonen-Lerner, Anne Sander, Alfred Sant, Molly Scott Cato, Pedro Silva Pereira, Peter Simon, Theodor Dumitru Stolojan, Kay Swinburne, Ernest Urtasun, Marco Valli, Tom Vandenkendelaere, Miguel Viegas, Jakob von Weizsäcker, Marco Zanni

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Alain Cadec, Andrea Cozzolino, Ashley Fox, Doru-Claudian Frunzulică, Sophia in ‘t Veld, Thomas Mann, Luigi Morgano, Michel Reimon, Lieve Wierinck

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Judith Sargentini

Pateikimo data

13.10.2017


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

48

+

ALDE

Thierry Cornillet, Sophia in ‘t Veld, Petr Ježek, Lieve Wierinck

ECR

Ashley Fox, Sander Loones, Stanisław Ożóg, Pirkko Ruohonen-Lerner, Kay Swinburne,

ENF

Barbara Kappel

PPE

Burkhard Balz, Alain Cadec, Markus Ferber, Brian Hayes, Gunnar Hökmark, Danuta Maria Hübner, Georgios Kyrtsos, Werner Langen, Ivana Maletić, Thomas Mann, Fulvio Martusciello, Gabriel Mato, Luděk Niedermayer, Sirpa Pietikäinen, Anne Sander, Theodor Dumitru Stolojan, Tom Vandenkendelaere, Esther de Lange

S&D

Pervenche Berès, Udo Bullmann, Andrea Cozzolino, Jonás Fernández, Doru-Claudian Frunzulică, Neena Gill, Roberto Gualtieri, Cătălin Sorin Ivan, Wajid Khan, Olle Ludvigsson, Costas Mavrides, Luigi Morgano, Alfred Sant, Pedro Silva Pereira, Peter Simon, Jakob von Weizsäcker

VERTS/ALE

Michel Reimon, Judith Sargentini, Molly Scott Cato, Ernest Urtasun

6

-

EFDD

Marco Valli

ENF

Bernard Monot, Marco Zanni

GUE/NGL

Fabio De Masi, Marisa Matias, Miguel Viegas

0

0

 

 

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Teisinis pranešimas - Privatumo politika