Procedūra : 2017/2066(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0326/2017

Pateikti tekstai :

A8-0326/2017

Debatai :

PV 13/11/2017 - 20
CRE 13/11/2017 - 20

Balsavimas :

PV 14/11/2017 - 5.7
CRE 14/11/2017 - 5.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0428

PRANEŠIMAS     
PDF 676kWORD 69k
20.10.2017
PE 605.928v02-00 A8-0326/2017

dėl mažmeninių finansinių paslaugų veiksmų plano

(2017/2066(INI))

Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas

Pranešėjas: Olle Ludvigsson

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 AIŠKINAMOJI DALIS
 Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl mažmeninių finansinių paslaugų veiksmų plano

(2017/2066(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. balandžio 30 d. Komisijos žaliąją knygą „Mažmeninės finansinės paslaugos bendrojoje rinkoje“ (COM(2007) 0226),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių, panaikinančią Tarybos direktyvą 87/102/EEB (Vartojimo kreditų direktyva)(1),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo (Motorinių transporto priemonių draudimo direktyva)(2),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 924/2009 dėl tarptautinių mokėjimų Bendrijoje, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 2560/2001(3),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 11 d. Komisijos žaliąją knygą „Integruotos Europos mokėjimų kortele, internetu ir mobiliuoju telefonu rinkos kūrimas“ (COM(2011) 0941),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos ataskaitą „Lyginamųjų interneto svetainių geroji praktika“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio mėn. ES institucijoms pateiktą Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos nuomonę dėl įstaigoms, atsakingoms už profesinių pensijų skyrimą, taikytinos bendrosios rizikos vertinimo ir skaidrumo tvarkos,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (Hipotekos kredito direktyva)(4),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES(5),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB(6),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/92/ES dėl mokesčių, susijusių su mokėjimo sąskaitomis, palyginamumo, mokėjimo sąskaitų perkėlimo ir galimybės naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis (Mokėjimų sąskaitos direktyva)(7),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio 8 d. Komisijos ataskaitą dėl Europos priežiūros institucijų (EPI) ir Europos finansų priežiūros institucijų sistemos (EFPIS) veikimo (COM(2014) 0509),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/751 dėl tarpbankinių mokesčių už kortele grindžiamas mokėjimo operacijas(8),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB(9),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. sausio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/97 dėl draudimo produktų platinimo (nauja redakcija) (Draudimo produktų platinimo direktyva)(10),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 10 d. Komisijos žaliąją knygą dėl mažmeninių finansinių paslaugų „Geresni produktai, didesnis pasirinkimas, daugiau galimybių vartotojams ir įmonėms“ (COM(2015) 0630),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 21 d. Europos bankininkystės institucijos atsakymą dėl Komisijos žaliosios knygos dėl mažmeninių finansinių paslaugų,

  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos mėn. specialiąją „Eurobarometro“ apklausą Nr. 446 dėl finansinių produktų ir paslaugų,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl žaliosios knygos dėl mažmeninių finansinių paslaugų(11),

  atsižvelgdamas į federacijos „Better Finance“ ataskaitą „Tikroji pensijų kaupimo grąža“ (angl. Pension Savings: The Real Return),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 17 d. savo rezoliuciją „FinTech“: technologijų įtaka ateities finansų sektoriui“(12),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 21 d. Komisijos konsultacijoms skirtą dokumentą dėl Europos priežiūros institucijų peržiūros,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 23 d. Komisijos veiksmų planą „Vartotojams skirtų finansinių paslaugų veiksmų planas. Geresni produktai, didesnis pasirinkimas (COM(2017) 0139),

  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio mėn. Jungtinės Karalystės Finansų priežiūros institucijos turto valdymo rinkos tyrimą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonę (A8-0326/2017),

A.  kadangi ES mažmeninių finansinių paslaugų rinka vis dar nepakankamai išplėtota ir labai suskaidyta, nors įvairiose valstybėse narėse vyksta darbas; kadangi dėl šios priežasties būtina imtis skubių ir efektyvių veiksmų siekiant sudaryti geresnes sąlygas kurti naujoves, kurios būtų naudingos galutiniams vartotojams, tuo pat metu išlaisvinant visą bendrosios rinkos teikiamą mažmeninių finansinių paslaugų potencialą, ir kuriomis būtų skatinamas konkurencingumas, mažinamos kainos, didinamas pasirinkimas ir produktų įvairovė;

B.  kadangi turėtume toliau laikytis plataus užmojo šalindami nacionalines kliūtis ir kovodami su esamomis tendencijomis, kurios stabdo inovacijas mažmeninių finansinių paslaugų srityje; ragina Komisiją ir Tarybą ryžtingiau siekti tarpvalstybinių mažmeninių investicijų pagal kapitalo rinkų sąjungą (KRS), sprendžiant ne tik lengviausias problemas, bet ir šalinant svarbiausias kliūtis, darančias neigiamą poveikį šiai rinkai, įskaitant ir kalbos barjerą, susirūpinimą dėl sukčiavimo ar nusikaltimų, netikrumą dėl mokestinių pasekmių, vertybinių popierių ir bendrovių teisės reglamentavimo skirtumus, teisių gynimo ir bankroto procedūrų neišmanymą, nepakankamo pasitikėjimo vartotojų apsaugos sistema;

C.  kadangi Europos mažmeninių finansinių paslaugų rinka būtų gyvybinga tik tada, jeigu ji suteiktų vartotojams ir finansinių paslaugų teikėjams tikrą pridėtinę vertę, užtikrindama veiksmingą konkurenciją ir vartotojų apsaugą, visų pirma kai tai susiję su dalyvavimui ekonominiame gyvenime reikalingais produktais ir pažeidžiamais vartotojams;

D.  kadangi specialiojoje „Eurobarometro“ apklausoje Nr. 446 daroma išvada, kad finansinius produktus ar paslaugas europiečiai vis dar daugiausia perka savo šalyje, o dažnai net neturi aiškaus poreikio ar noro turėti galimybę naudotis šiomis paslaugomis užsienyje, nors kai kurios faktinės kliūtys taip pat neleidžia jiems to daryti; kadangi net ir savo valstybėje narėje tik nedidelė dalis ieško patrauklesnių pasiūlymų ir keičia paslaugų teikėjus; kadangi dėl to atsirandanti nepakankama (tarpvalstybinė) konkurencija gali užkirsti kelią vartotojams ir smulkiems investuotojams gauti galimybę įsigyti geriausius finansinius produktus ir paslaugas;

E.  kadangi „FinTech“ apibrėžtis nustatyta 2017 m. gegužės 17 d. Parlamento rezoliucijoje, kurioje teigiama, kad finansinių paslaugų technologija („FinTech“) turėtų būti suprantama kaip finansų veikla, kuri vykdoma pasitelkiant naujas technologijas arba kuriai šios technologijos sudaro galimybes, o ši veikla daro poveikį visam finansų sektoriui visose jo srityse – bankininkystei, draudimui, pensijų fondams, konsultacijoms investavimo klausimais, mokėjimo paslaugoms ir rinkos infrastruktūroms; kadangi technologijų, skirtų mažmeninių finansinių paslaugų teikimui, taikymas gali padėti įveikti tam tikras vidaus rinkos kliūtis ir padidinti šio sektoriaus veiklos efektyvumą; kadangi skaitmeninimo paties savaime nepakanka siekiant įveikti šias kliūtis; kadangi glaudesnė tarpvalstybinių mažmeninių finansinių paslaugų integracija ir kokybiškesnė informacija apie šios rinkos teikiamas galimybes gali padidinti paklausą, o dėl jos šioje srityje būtų taikomi aukštesni kokybės standartai;

1.  pažymi, kad Komisijos Vartotojams skirtų finansinių paslaugų veiksmų plane atsižvelgiama į kai kuriuos Parlamento nuogąstavimus, kuriuos jis išreiškė savo pranešime dėl žaliosios knygos dėl mažmeninių finansinių paslaugų su tikslu užtikrinti vartotojų apsaugą siekiant tvirtos bendros technologijomis grįstos mažmeninių finansinių paslaugų rinkos kartu ginant vartotojus, mažinant kainas ir kovojant su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių vengimu, mokesčių slėpimu ir pinigų plovimu; vis dėlto mano, kad veiksmų plane nepakankamai dėmesio skiriama siekiui sukurti reglamentavimo aplinką, kuri būtų palanki skaidrumui, ekonomikos augimui ir inovacijoms ir skatintų įmonių ir vartotojų aukšto lygio pasitikėjimą mažmeniniais ir finansiniais produktais; atkreipia dėmesį į tai, kad mokesčiai už paslaugas ir komisiniai, susiję su privačiais pensijų fondais, investicijų fondais ir kitais mažmeniniais produktais, labai dideli ir neskaidrūs, o tai labai sumažina tikrąją grąžą neprofesionaliesiems investuotojams; vis dėlto pritaria Komisijos nuomonei, kad pastaraisiais metais finansinių paslaugų srityje priimtų teisės aktų, įskaitant MIFID2 ir Draudimo produktų platinimo direktyvą, perkėlimas į nacionalinę teisę ir įgyvendinimas turėtų būti tęsiamas ir jam turėtų būti teikiama pirmenybė, o naujos teisėkūros iniciatyvos turėtų būti vykdomos, jeigu to reikia;

2.  palankiai vertina tai, kad kuriamos naujos finansinės paslaugos ir institucijos prisideda prie konkurencijos finansų rinkose ir naujų galimybių vartotojams; tačiau pažymi, kad 2016 m. finansinių technologijų finansavimas Europoje sudarė tik 2,2 mln. USD, palyginti su 12,8 mlrd. USD JAV ir 8,6 mlrd. USD Kinijoje, o tai rodo, kad skubiai reikia greičiau keisti mąstyseną ir tinkamu reguliavimu reaguoti į technologijų pokyčius, kad Europa taptų didžiausia inovacijų rinka; pabrėžia, kad tikra bendroji mažmeninių finansinių paslaugų rinka, kurioje naujiems rinkos dalyviams užtikrinama aukšto lygio vartotojų apsauga ir vienodos veiklos sąlygos, padės užtikrinti ES, kaip novatoriškų finansinių paslaugų centro, patrauklumą ir suteiks vartotojams daugiau ir geresnių pasirinkimo galimybių mažesnėmis kainomis; pabrėžia, kad nors naujos technologijos yra reguliavimo problema, jos taip pat suteikia daug galimybių inovacijoms, kurios naudingos vartotojams ir skatina ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą;

3.  mano, jog būtina užtikrinti, kad visų rūšių finansinės paslaugos, įskaitant (tačiau neapsiribojant) einamųjų ir taupomųjų sąskaitų atidarymą ir banko kortelių išdavimą, vartojimo kreditų ir hipotekos teikimą, draudimo ir valstybės skolos vertybinių popierių pardavimą, galėtų būti teikiamos tarpvalstybiniu mastu;

4.  mano, kad reikalavimas, jog klientas būtų valstybės narės, kurioje produktas, įskaitant valstybės skolos finansines priemones, siūlomas, rezidentas arba turėtų nacionalinės tapatybės dokumentą, išduotą tos valstybės narės, kad iš tikrųjų galėtų įsigyti produktą, prieštarauja mažmeninių finansinių paslaugų vidaus rinkos principams;

5.  mano, kad būtų naudinga sudaryti palankesnes sąlygas mažmeniniams investuotojams įgyti valstybės skolos vertybinių popierių;

6.  laikosi nuomonės, kad, kaip nurodyta 2017 m. vasario 14 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl metinės ES konkurencijos politikos ataskaitos(13) 135 dalyje „naudodami asmenines ir taupomąsias sąskaitas vartotojai neturėtų mokėti komisinių, nebent jos būtų susietos su konkrečiomis paslaugomis“;

7.  pabrėžia, kad galimybė gauti grynuosius pinigus iš bankomatų yra esminė viešoji paslauga, kuri turi būti teikiama netaikant jokios diskriminacinės ar nesąžiningos praktikos, taigi jai negali būti taikoma pernelyg didelė kaina;

8.  primena Komisijai, kad finansų įstaigos ir toliau atšaukia mokėjimo korteles tais atvejais, jei jų turėtojas persikelia į kitą valstybę narę, ir ragina imtis veiksmų šioje srityje, be kita ko, perspėjant nacionalines valdžios institucijas;

9.  palankiai vertina tai, kad veiksmų plane siekiama išspręsti keletą svarbių klausimų ir kad kai kuriose srityse jame nurodomi konkretūs veiksmai, kurių reikėtų imtis, ir aiškus tvarkaraštis;

10.  mano, kad Komisija turėtų imtis aktyvesnio vaidmens naudojant kapitalo rinkų sąjungą, glaudžiai bendradarbiaudama su Parlamentu įgyvendinant Paryžiaus susitarimą ir siekdama remti augančią tvaraus ir atsakingo investavimo (angl. SRI) rinką skatinant tvarias investicijas, pasitelkiant biržinių bendrovių ir finansinių tarpininkų teikiamą veiksmingą ir standartizuotą aplinkosaugos, socialinės ir valdymo informaciją ir tinkamai atspindint tokius kriterijus investicijų valdymo sistemose ir informacijos atskleidimo standartuose; taip pat ragina Komisiją remti aplinkosaugos, socialines ir valdymo reitingų paslaugas ir nuoseklią žaliųjų obligacijų rinkos sistemą, paremtą susijusiu Komisijos tyrimu ir G 20 tyrimo grupės žaliojo finansavimo klausimais darbo rezultatais; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl vadinamosios ES taupymo sąskaitos sukūrimo siekiant pasinaudoti ilgalaikio finansavimo galimybėmis ir remti Europoje perėjimą prie ekologiškos ekonomikos;

11.  pabrėžia pagrindinių finansų centrų, užtikrinančių dinamiškas rinkas mažmeninėms paslaugoms, svarbą;

12.  mano, kad aukšto lygio vartotojų apsauga ir skaidrumas yra svarbiausi bendrosios mažmeninių finansinių paslaugų rinkos plėtros elementai; primygtinai prašo, kad visų pirma reikia užtikrinti pažeidžiamų vartotojų apsaugą veiksmingai įgyvendinant pagrindinę Mokėjimo sąskaitų direktyvą ir kad taip pat būtina kitų priemonių, pavyzdžiui, finansinio švietimo politikos; mano, kad ES ir valstybių narių finansinių produktų vartotojų teisės aktai turėtų būti sustiprinti ir tinkamai įgyvendinami, o prireikus dar labiau suderinti visose valstybėse narėse;

13.  ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų taikomas „vienodos paslaugos, vienodos rizikos, vienodų taisyklių“ principas, kad nebūtų iškraipoma konkurencija, ypač dėl naujų rinkos dalyvių atsiradimo; pabrėžia, kad šios taisyklės neturi trukdyti inovacijoms; primygtinai ragina Komisiją paaiškinti bendrojo labo nuostatų naudojimą, nes šiuo metu valstybėse narėse gali būti taikomos siekiant netiesiogiai sukliudyti naujiems produktams patekti į rinką, taip pat suteikti Europos priežiūros institucijoms galimybes aktyviai tarpininkauti tarp valstybių narių, kai esama prieštaringų aiškinimų, kaip naudoti minėtas nuostatas;

14.  pabrėžia, kad Europos mažmeninių finansinių paslaugų rinka tiek pasiūlos, tiek paklausos atžvilgiu turi būti naudinga MVĮ; nurodo, kad , kai kalbama apie pasiūlą, tai reiškia pagerinti MVĮ galimybes gauti finansavimą, nors paklausos požiūriu tai reiškia, kad MVĮ galėtų lengviau patekti į tarpvalstybines rinkas; pabrėžia, kad didėjanti konkurencija neturėtų būti nepalanki MVĮ, kurios teikia mažmenines finansines paslaugas veikdamos vietos mastu;

15.  ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos finansų priežiūros institucijos EBI, ESMA ir EIOPA turėtų tinkamų išteklių ir įgaliojimus atlikti visas savo reguliavimo ir priežiūros užduotis vartotojų apsaugos interesais;

16.  prašo Komisijos išnagrinėti galimybę pradėti taikyti 29-ąjį režimą mažmeniniams finansiniams produktams; be to, ragina Komisiją apsvarstyti galimybę sukurti suderintą teisinę sistemą, kuria nustatomos dažniausiai naudojamų ES finansinių produktų standartizuotos parinktys, panašios į būtiniausias savybes turinčios banko sąskaitos ir europinio pensų produkto modelį;

1 veiksmas. Mažesni mokesčiai už operacijas ne eurais

17.  primena, kad mokesčiai už tarpvalstybinius mokėjimus ne euro zonoje išlieka dideli; todėl ragina Komisiją skubiai pasiūlyti iš dalies pakeisti 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 924/2009 dėl tarptautinių mokėjimų Bendrijoje, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 2560/2001, kad visose valstybėse narėse būtų sumažinti mokesčiai už tarpvalstybinius sandorius; atsižvelgdamas į tai apgailestauja, kad nėra bendros Europos internetinės bankininkystės mokėjimų priemonės, tokios kaip ES masto Europai priklausanti kredito ar debetinė kortelė;

2 veiksmas. Valiutos konvertavimo skaidrumas

18.  pabrėžia, kad galiojančių teisės aktų įgyvendinimas yra labai svarbus sprendžiant dinaminio valiutų konvertavimo skaidrumo stokos problemą; pažymi, kad Direktyvoje (ES) Nr. 2015/2366 nurodytas reikalavimas prekybininkams aiškiai pabrėžti ir pateikti vartotojams galutinę dinaminės valiutos keitimo kainą, įskaitant atvejus, kai tie vartotojai ima grynuosius pinigus iš bankomatų, kai reikia pakeisti valiutą; tačiau pabrėžia, kad vartotojams turi būti suteikta galimybė pasirinkti geriausius tarifus ir žinoti apie mokesčius ir papildomas išlaidas, susijusius su tarptautinėmis operacijomis, mokėjimais užsienyje ir grynųjų išėmimu bankomatuose, įskaitant tuos atvejus, kai taikomas dinaminis valiutų konvertavimas; prašo Komisijos užtikrinti, kad paslaugų teikėjai atskleistų bet kokį valiutos kurso padidinimą, vykdydami reikalavimą pagal Antrąją mokėjimo paslaugų direktyvą (MPD2) privalomai atskleisti išlaidas ir mokesčius, ir kad skirtingų finansinių paslaugų teikėjų siūlomi tarifai būtų pateikiami skaidriu būdu; atkreipia dėmesį į tai, kad sustiprintas vartotojų finansinis išprusimas yra labai svarbus siekiant šio tikslo; rekomenduoja atlikti kontrolinio pirkimo pratybas ES lygiu, siekiant įvertinti bei viešai paskelbti ataskaitą apie kliūtis tarpvalstybinei prieigai, paslaugų kokybę ir atitiktį ES teisės aktų reikalavimams, ir stebėti ir kontroliuoti produktų ir paslaugų pokyčius;

3 veiksmas. Galimybė lengviau keisti produktus

19.  atkreipia dėmesį į tai, kad tik nedaug vartotojų keičia daugumos bankininkystės ir ne gyvybės draudimo produktų teikėjus, o tai yra viena iš kliūčių patekti į mažmenines tarpvalstybines rinkas, todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad vartotojai visoje ES galėtų lengviau pereiti prie naudingesnių mažmeninių finansinių paslaugų ir gauti paskolas ir kitus finansinius produktus kitose valstybėse; atkreipia dėmesį į dideles galimybes teikti tarpvalstybinius draudimo produktus, tokius kaip motorinių transporto priemonių draudimas; vis dėlto pažymi, kad laisvės sudaryti sutartis principas užtikrina finansų įstaigoms galimybę nuspręsti, su kuo sudaryti sutartį; todėl ragina Komisiją pripažinti, jog svarbu kontroliuoti agresyvų skolinimą ir greituosius kreditus, kurie dėl lėmė pažeidžiamų vartotojų ir MVĮ išnaudojimą;

20.  remia Komisijos siekį įtraukti Mokėjimo sąskaitų direktyvos pasiekimus, kad būtų lengviau pakeisti finansinių paslaugų teikėjus ir produktus; ragina Komisiją pateikti teisėkūros iniciatyvų, kurios būtų skirtos konkrečiai finansų sektoriui, kad būtų užkirstas kelias nepagrįstam geografiniam blokavimui siekiant vartotojams sudaryti palankesnes sąlygas naudotis kitomis, palankesnėmis mažmeninėmis finansinėmis paslaugomis kitose valstybėse narėse; atkreipia dėmesį į tai, kad tinkamas informacijos atskleidimas ir tinkama vartotojų apsauga bus labai svarbus siekiant šio tikslo;

4 veiksmas. Kokybės palyginimo svetainės

21.  pabrėžia, kad būtų naudinga turėti struktūruotą ir paprastą naudoti ES palyginimo portalą, apimantį visas Europos mažmeninių finansinių paslaugų rinkas; ragina Komisiją šiuo tikslu ištirti įvairius valstybėse narėse jau veikiančius nepriklausomus portalus; pabrėžia, kad palyginimo priemonės turi būti tikslios ir aktualios vartotojams ir turi būti nukreiptos ne tik į produktų kainas, bet ir į jų kokybę, atsižvelgiant ir į kitus kriterijus, pavyzdžiui, ar bankas turi savo filialų tinklą, ar yra galimybė bendrauti tiesiogiai, ar tvari verslo praktika, ir nepamirštant, kad galima lyginti tik panašius produktus; atkreipia dėmesį į tai, kad turėtų būti lyginami tik panašūs produktai siekiant išvengti vartotojų klaidinimo;

22.  ragina Komisiją skatinti tokias priemones kaip vieno langelio principas, kurie padidins konkurenciją ir padės mažmeninių finansinių paslaugų įmonėms;

5 veiksmas. Geresnis Motorinių transporto priemonių draudimas

23.  laikosi nuomonės, kad Komisijai pagal programą REFIT atlikus Motorinių transporto priemonių draudimo direktyvos peržiūrą, jos pakeitimai bus itin svarbūs siekiant užtikrinti kompensacijas eismo įvykyje nukentėjusiems asmenims ir sudaryti palankesnes sąlygas užtikrinti tarpvalstybinį draudžiamųjų įvykių nebuvimo nuolaidų pripažinimą ir perkeliamumą, taip pat atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus, kad Motorinių transporto priemonių draudimo direktyvos taikymo sritis turėtų būti kuo greičiau persvarstyta siekiant spręsti draudžiamųjų įvykių nebuvimo nuolaidų nepripažinimo klausimą ir užtikrinti, kad ji būtų taikoma esant tokioms aplinkybėms, kurias numatė visi teisės aktų leidėjai;

6 veiksmas. Skaidri kainodara automobilių nuomos atveju

24.  ragina Komisiją apsvarstyti, ar būtina imtis naujų iniciatyvų dėl automobilių nuomos pardavimo draudimo siekiant užtikrinti skaidrią kainodarą, apimančią visas automobilių nuomos bendroves visose valstybėse narėse;

7 veiksmas. Tvirtesnė vartojimo kredito bendroji rinka

25.  pabrėžia, kad jei Komisija siekia išnagrinėti galimybes, kaip būtų galima palengvinti tarpvalstybinę prieigą prie paskolų, pirmenybę reikėtų teikti pernelyg didelio vartotojų įsiskolinimo problemai; ragina derinti veiksmus, susijusius su informacijos apie įsiskolinimą koordinavimu, visapusiškai laikantis ES teisės, įskaitant duomenų apsaugos teisės aktus ir vartotojų apsaugos teisės aktus, kad atskiri kreditoriai galėtų sužinoti, kiek įsiskolinęs yra vartotojas, prieš suteikdami jam papildomą kreditą, ir taip sukurti veiksmingesnę rinką, kurioje veiklą vykdantys kredito teikėjai galėtų konkuruoti tarpusavyje; ragina valstybes nares šiuo tikslu visapusiškai įvertinti vartotojų pernelyg didelio įsiskolinimo priežastis; atkreipia dėmesį į tai, kad finansinis švietimas yra veiksmingas būdas apsaugoti vartotojus, kuriems kyla pavojus pernelyg daug įsiskolinti; todėl primygtinai ragina Komisiją propaguoti finansinį švietimą ir skatinti įvairių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą šioje svarbioje srityje; finansų įstaigoms naudojant daugiau klientų duomenų arba didžiųjų duomenų, primena Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatas, kuriomis duomenų subjektui suteikiama teisė gauti paaiškinimą dėl sprendimo, priimto automatizuotai tvarkant duomenis, ir užginčyti šį sprendimą; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad neteisingi duomenys galėtų būti keičiami ir kad būtų naudojami tik patikrinami ir aktualūs duomenys; ragina visus suinteresuotus subjektus dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti šių teisių įgyvendinimą; laikosi nuomonės, kad duotas sutikimas naudoti asmens duomenis turi būti dinamiškas ir kad duomenų subjektai turi galėti keisti ir koreguoti savo sutikimą;

8 veiksmas. Sąžiningos vartotojų apsaugos taisyklės

26.  prašo Komisijos atidžiai įvertinti, ar valstybių narių vartotojų apsaugos taisyklės ir praktika nesudaro kliūčių tarpvalstybinėms investicijoms ir ar, laikantis nusistovėjusių vidaus rinkos teisės aktų ir teismo praktikos, jos yra pateisinamos svarbesne priežastimi, susijusia su viešuoju interesu, kurios yra būtinos ir proporcingos, atsižvelgiant į siektinus tikslus; pabrėžia, kad svarbiose Europos vartotojų apsaugos taisyklėse dažnai sąmoningai paliekama šiek tiek veikimo laisvės jas perkeliant į nacionalinę teisę, kad būtų galima Europos teisę įtraukti į galiojančius nacionalinės teisės aktus; vis dėlto pabrėžia, kad šalinant nacionalines kliūtis neturi būti pakenkta vartotojų apsaugai ir vartotojų apsauga turėtų išlikti pagrindinis prioritetas rengiant teisės aktus; yra susirūpinęs dėl to, kad daug dokumentų, kuriuos atsižvelgdami į ES teisės aktus rengia mažmeninių finansinių produktų tiekėjai ir paslaugų teikėjai, iš tikrųjų nėra griežtai privalomi pagal teisės aktų reikalavimus ir duoda mažai praktinės naudos vartotojams arba visai jos neduoda, tačiau užkrauna naštą, dėl kurios gali nereikalingai padidėti vartotojų išlaidos; ragina Komisiją persvarstyti tokių dokumentų reikalavimus siekiant procesą racionalizuoti, neaukojant vartotojų apsaugos privalumų; pabrėžia, kad galimybė gauti tinkamą ir suprantamą informaciją yra labai svarbi sudarant vartotojui galimybę priimti pagrįstus finansinius sprendimus; vis dėlto pažymi, kad lemiamas veiksnys yra informacijos kokybė, o ne jos kiekis; pabrėžia, kad reikia kuo veiksmingiau koordinuoti informacijos, skirtos vartotojams, reikalavimus, išdėstytus įvairiuose ES teisės aktuose; pabrėžia, kad turi būti išvengta dvigubų ar prieštaringų reikalavimų atskleisti informaciją, kad nebūtų sukurta nereikalinga biurokratinė našta ir išlaidos ir nebūtų klaidinami klientai;

27.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę priimti bendruosius teisės aktus, kad būtų atsisakyta dabartinės atskirų teisės aktų įvairovės, apimančios FPRD, Draudimo produktų platinimo direktyvą, AIFVD ir t. t., siekiant sukurti tvirtą, nuoseklią skaidrumo vartotojams sistemą ir pašalinti nereikalingus bei sudėtingus reikalavimus finansinių paslaugų teikėjams, įskaitant valstybių narių priežiūros konvergenciją; ragina Komisiją skatinti plačiau taikyti Europos priežiūros institucijų įgaliojimus vartotojų apsaugos srityje sektorių teisės aktuose ir į tai atsižvelgti vykdant artėjančią Europos priežiūros institucijų finansavimo ir valdymo peržiūrą; ragina Komisiją pavesti Europos priežiūros institucijoms vadovauti pastangoms užtikrinti valstybių narių taikomos verslo elgesio priežiūros praktikos konvergenciją;

28.  palankiai vertina Komisijos ketinimus rengti informavimo didinimo kampaniją, skirtą FIN-NET tinklui, kuris suranda kompetentingą alternatyvaus ginčų sprendimo įstaigą ir taip padeda vartotojams pasinaudoti savo teisėmis nesikreipiant į teismą; mano, kad FIN-NET turėtų ir toliau didinti savo aprėptį, patikslinti savo vaidmenį ir patobulinti savo interneto svetainę;

9 veiksmas. Geresnis kreditingumo vertinimas

29.  prašo Komisijos pasiūlyti suderintus tarpvalstybinius kreditingumo vertinimo standartus ir principus, siekiant sumažinti pernelyg didelio įsiskolinimo riziką, atsirandant vis palankesnėms sąlygoms internetu gauti kreditą visoje Europoje, deramai atsižvelgiant į Hipotekos kredito direktyvos ir Vartojimo kredito direktyvos įgyvendinimo ataskaitų išvadas;

10 veiksmas. Mažmeninėms finansinėms paslaugoms skirtos „FinTech“

30.  pripažįsta, kad vartotojai turi turėti teisę naudotis programine įranga siekdami atlikti mokėjimus ir dalytis informacija apie save;

31.  remia Komisijos ketinimą pateikti visapusišką „FinTech“ veiksmų planą, atsižvelgiant į savo kapitalo rinkų sąjungos ir bendrosios skaitmeninės rinkos (BSR) strategijas, taip prisidedant prie siekio sukurti veiksmingą ir tinkamai veikiančią, integruotą, technologijomis pagrįstą bendrąją finansinių paslaugų rinką, kuri teiktų naudą visiems Europos galutiniams paslaugų gavėjams, tuo pat metu užtikrinant vienodas sąlygas visiems dalyviams; remia Komisijos sukurtą „FinTech“ darbo grupę; pažymi, kad dėl „FinTech“ vystymosi susidariusios naujos situacijos reikia kurti įvairias naujas ir tinkamas apsaugos priemones, tokias kaip, inter alia, vartotojų švietimas apie naujus produktus arba kovos su pinigų plovimu taisyklės ir finansinių svertų taikymas „FinTech“ kredito platformoms;

32.  ragina Komisiją išnagrinėti Europos Parlamento rezoliuciją „FinTech“: technologijų įtaka ateities finansų sektoriui“ ir skatinti vartotojų apsaugą, saugumą, inovacijas ir sąžiningą konkurenciją bei užtikrinti, kad principas „vienodos paslaugos – vienoda rizika, vienodos taisyklės, vienoda priežiūra“ būtų taikomas visoms bendrovėms, nepriklausomai nuo sektoriaus ar vietos; pabrėžia, kad „FinTech“ turėtų būti suprantama kaip finansinė veikla, kuri vykdoma pasitelkiant naujas technologijas arba kuriai šios technologijos sudaro galimybes, o ši veikla daro poveikį visam finansų sektoriui visose jo srityse – bankininkystei, draudimui, pensijų fondams, konsultacijoms investavimo klausimais, mokėjimo paslaugoms ir rinkos infrastruktūrai;

33.  ragina Komisiją sukurti aplinką, kuri būtų palanki inovaciniams sprendimams; pažymi, kad inovacinės bendrovės, pvz., „FinTech“, užtikrina reikiamą konkurenciją veiksmingai mažmeninių finansinių paslaugų rinkai sukurti;

34.  pabrėžia, kad įvairios naujos finansų įstaigos besivadinančios „FinTech“ turi priimti tokią pat atsakomybę už vartotojus ir finansinį stabilumą kaip ir kitos atitinkamos tradicinės įstaigos ir paslaugos;

11 veiksmas. Skaitmeninės tapatybės patikrinimai

35.  atkreipia dėmesį į e. parašo ir e. atpažinties teikiamas operacijų palengvinimo galimybes ir ragina Komisiją remtis veikla, susijusia su Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų reglamentu; pabrėžia, kad būtina atsižvelgti į asmenis, negalinčius arba nenorinčius naudoti e. parašo ar e. atpažinties; skatina tarpvalstybinės e. atpažinties sąveikumą finansinių paslaugų sektoriuje ir ragina užtikrinti vienodas sąlygas visose valstybėse narėse (ir galbūt už jų ribų – EEE šalyse ir Šveicarijoje); be to, prašo Komisijos skubiai įvertinti dabartines reglamentavimo kliūtis, susijusias su e. atpažinties būdais, ir pabrėžia, kad visos iniciatyvos, kurių imamasi, turėtų būti technologiškai neutralios;

36.  primena komisijai, kad reikia nustatyti ir pašalinti reguliavimo kliūtis, trukdančias visoje Europoje taikyti elektroninio parašo sistemas užsakant finansines paslaugas ir visoje ES sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam skaitmeniniam prisijungimui, nemažinant esamų sistemų saugumo ir jų gebėjimo vykdyti ES kovos su pinigų plovimu tvarkos reikalavimus;

12 veiksmas. Finansinių paslaugų pardavimas internetu

37.  pabrėžia, kad reikia suderinti esamą skaitmeniniam pasauliui skirtą ES teisinę sistemą, kad būtų neutralizuota vartotojų apsaugai kylanti rizika, susijusi su internetine nuotoline prekyba, ir tokiu būdu sukurti naujų verslo galimybių Europos startuoliams ir „FinTech“; atkreipia dėmesį į vartotojams kylančius pavojus, susijusius su azartiniais lošimais internetu, kurie pateikiami kaip finansiniai produktai, t. y. dvigubo pasirinkimo sandoriai; mano, kad tvirta ir suderinta Europos lygmens priežiūra yra būtina siekiant apsaugoti vartotojus ir išvengti reguliavimo spragų; pabrėžia, kad Europos vartotojų apsaugos standartai taikomi nepriklausomai nuo to, ar pardavimas vyksta naudojantis tradiciniais ar šiuolaikiniais platinimo kanalais;

38.  atkreipia dėmesį į kibernetinio saugumo svarbą ir apgailestauja dėl to, kad Komisija savo veiksmų plane neskyrė dėmesio kibernetinio saugumo klausimams; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad šie klausimai būtų įtraukti į jos darbo grupės veiklą;

39.  pabrėžia, kad būtina išlaikyti veikiančius įprastus bankus, kurie teikia esmines viešąsias paslaugas ir yra ypač naudingi MVĮ, vyresnio amžiaus ir pažeidžiamiems vartotojams, kurie veikiau nesinaudoja e. bankininkyste ir pirmenybę teikia tiesioginiam bendravimui; pripažįsta, kad uždarant filialus bloginama finansų infrastruktūra vietos lygmeniu ir gali būti daroma didelė žala bendruomenėms;

40.  atkreipia dėmesį į tai, kad finansų įstaigoms naudojant daugiau klientų duomenų arba didžiųjų duomenų gali būti naudos vartotojams, pavyzdžiui, pateikiant labiau konkretiems poreikiams pritaikytus, segmentuotus ir pigesnius pasiūlymus, grindžiamus efektyvesniu rizikos ir kapitalo paskirstymu; kita vertus, yra susirūpinęs dėl dinamiškos kainodaros ir dėl to, kad jos taikymas gali pabloginti vartotojų padėtį pasiūlymų palyginimo srityje, ir todėl gali pakenkti veiksmingai konkurencijai ir rizikos pasiskirstymui ir pasidalijimui, kreditų ir draudimo sektoriuje;

°

°  °

41.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

OL L 133, 2008 5 22, p. 66.

(2)

OL L 263, 2009 10 7, p. 11.

(3)

OL L 266, 2009 10 9, p. 11.

(4)

OL L 60, 2014 2 28, p. 34.

(5)

OL L 173, 2014 6 12, p. 349.

(6)

OL L 257, 2014 8 28, p. 73.

(7)

OL L 257, 2014 8 28, p. 214.

(8)

OL L 123, 2015 5 19, p. 1.

(9)

OL L 337, 2015 12 23, p. 35.

(10)

OL L 26, 2016 2 2, p. 19.

(11)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0434.

(12)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0211.

(13)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0027.


AIŠKINAMOJI DALIS

Pranešėjas mano, kad Komisija kaip tik laiku pristatė savo mažmeninių finansinių paslaugų veiksmų planą. Konkretūs veiksmai likusiais dabartinės kadencijos metais yra itin svarbūs norint sukurti tikrą technologijomis grindžiamą bendrąją mažmeninių finansinių paslaugų rinką.

Mažmeninių finansinių paslaugų skaitmeninimas vis sparčiau keis vartotojų ir finansų rinkų elgseną. Atitinkamai politikos formavimas turi būti greičiau suderintas, kad būtų pašalintos tarpvalstybinės kliūtys, didinama vartotojams palanki konkurencija, t. y. siūlomi geresni produktai žemesnėmis kainomis ir kartu suteikiama daugiau galių vartotojams. Nauji teisės aktai vėlesnėse politikos ciklo stadijose turėtų būti atidžiai stebimi, kad galėtume užtikrinti, jog antrojo lygmens priemonės tinkamos ir tinkamai parengtos. Nuolatinė ir atidi nacionalinio įgyvendinimo stebėsena yra pagrindinis veiksnys siekiant numatytų politikos tikslų. Galiausiai reikia pažymėti, kad Komisijos veiksmų plane laikomasi dinamiško požiūrio į politikos formavimą, kuris būtinas finansinių paslaugų srityje.

Vis dėlto į daugelį klausimų, kuriuos Europos Parlamentas iškėlė savo rezoliucijoje dėl žaliosios knygos dėl mažmeninių finansinių paslaugų, Komisija neatsakė. Pavyzdžiui, nepateikta jokio sprendimo dėl klaidinančios praktikos, su kuria vartotojai susiduria imdami grynuosius pinigus iš bankomatų, kai reikia pakeisti valiutą, įskaitant tai, kad vartotojui sunku praktiškai suprasti ir visapusiškai kontroliuoti padėtį. Be to, į valiutos konvertavimą vykdant mokėjimus skaitmeninėje rinkoje taip pat nėra tinkamai atsižvelgiama. Siekiant palengvinti tarpvalstybinį judumą Sąjungoje reikia skubiai imtis veiksmų ir pakeisti nepažangią mokėjimo kortelių panaikinimo jos turėtojui persikėlus į kitą valstybę narę praktiką.

Be to, teisėkūros iniciatyvos, skirtos konkrečiai finansų sektoriui, kad būtų užkirstas kelias nepagrįstam geografiniam blokavimui, bus labai svarbios siekiant palengvinti vartotojams galimybę pereiti prie palankesnių mažmeninių paslaugų kitose valstybėse narėse. Reikia atitinkamai įvertinti iššūkį siekiant padidinti vartotojų polinkį keisti produktus mažmeninių finansinių paslaugų rinkoje. Netgi valstybių narių viduje vartotojai dažniausiai yra „lojalūs“ savo vietiniam bankui arba draudimo paslaugos teikėjui. Vis dėlto siekiant skatinti inovacijas ir užtikrinti geresnes finansines paslaugas už žemesnę kainą vidaus rinkoje reikia padidinti konkurenciją.

Šiomis aplinkybėmis Komisija turėtų dėti daugiau pastangų, kad paskatintų skaitmeninės atpažinties metodų abipusį pripažinimą ir sąveikumą, nemažinant esamų sistemų saugumo ir jų gebėjimo vykdyti ES kovos su pinigų plovimu tvarkos reikalavimus. Komisija ir valstybės narės turės kruopščiai įgyvendinti eIDAS reglamentą ir naujuosius kovos su pinigų plovimu teisės aktus, nustatyti ir pašalinti reguliavimo kliūtis, trukdančias taikyti elektroninio parašo sistemas užsakant finansines paslaugas, ir taip visoje ES sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniam skaitmeniniam prisijungimui.

Plačios apimties iššūkis bus artimiausiais metais užtikrinti finansinę įtrauktį. Prieigą prie pačių svarbiausių finansinių paslaugų garantuoja Mokėjimo sąskaitų direktyva – pagal ją kiekvienam vartotojui suteikiama teisė turėti pagrindinę mokėjimo sąskaitą. Nors tai plataus užmojo žingsnis teisinga linkme, ateinančiais metais reikės nuveikti daug daugiau. Siekiant užtikrinti integracinį augimą visose valstybėse narėse, bus labai svarbu kovoti su mokesčių slėpimu, mokesčių vengimu ir sukčiavimu mokesčių srityje.

Vienodų sąlygų sudarymas finansinių paslaugų srityje turi būti pagrindinis tikslas, kad būtų galima užtikrinti verslo modelių ir technologijų neutralumą sparčiai besivystančioje rinkoje. Vadinasi, tvirtos ir gyvybingos bendrosios mažmeninių finansinių paslaugų rinkos kūrimas yra didžiulis projektas, kurį verta vykdyti. Geriausiu atveju tai yra sritis, kurioje Europos projektas gali padaryti realų poveikį žmonių gyvenimui.


Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto NUOMONĖ (28.9.2017)

pateikta Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui

dėl mažmeninių finansinių paslaugų veiksmų plano

(2017/2066(INI))

Nuomonės referentas: Josef Weidenholzer

PASIŪLYMAI

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas ragina atsakingą Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  palankiai vertina Vartotojams skirtų finansinių paslaugų veiksmų planą ir tai, jog jame daug dėmesio skiriama daugeliui pagrindinių klausimų ir iniciatyvų, iškeltų Parlamento pranešime dėl Žaliosios knygos dėl mažmeninių finansinių paslaugų ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos (IMCO) komiteto nuomonėje, pvz., klausimams, susijusiems su tarpvalstybinių operacijų mokesčiais, automobilių nuomos kainodara, motorinių transporto priemonių draudimu ir elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugomis (eIDAS), taip pat iniciatyvoms, kuriomis siekiama padidinti skaidrumą ir finansinių produktų bei paslaugų palyginamumą ES lygmeniu; pabrėžia, kad skaitmeninimas ir inovacijos pakeitė mažmeninių finansinių paslaugų rinką, atsirado naujų finansinių produktų, verslo modelių ir naujų dalyvių, pvz., naujų finansinių technologijų bendrovių („FinTech“); mano, kad šios naujovės gali pagerinti vartotojų pasirinkimą, taip pat padėti naujiems rinkos dalyviams ir inovacijoms bei padidinti tarpvalstybinių finansinių paslaugų sklaidą didinant vartotojų pasitikėjimą tokiomis paslaugomis;

2.  palankiai vertina tai, kad veiksmų plane siekiama išspręsti keletą svarbių klausimų ir kad kai kuriose srityse jame nurodomi konkretūs veiksmai, kurių reikėtų imtis, ir aiškus tvarkaraštis;

3.  mano, kad kapitalo rinkų sąjungos sukūrimas padės paremti tikros bendrosios tarpvalstybinių finansinių produktų ir paslaugų rinkos visoje Europos Sąjungoje plėtrą;

4.  sutinka su Komisija, kad vien tik išsamios teisinės sistemos nepakanka ir kad itin svarbus yra veiksmingas vykdymo užtikrinimas; pažymi, kad įgyvendinimas, visų pirma, po krizės priimtų aktų, kurių poveikis galės būti matomas tik po keleto metų, yra svarbus žingsnis siekiant imtis įvairių pasiūlytų veiksmų;

5.  pažymi, kad veiksmų planas turėtų būti ilgesnio laikotarpio mažmeninių finansinių paslaugų vizijos dalis, kad visoms suinteresuotosioms šalims, įskaitant vartotojus ir finansų rinkas, būtų užtikrintas skaidrumas ir tikrumas;

6.  pabrėžia, kad vartotojams turi būti užtikrinta galimybė renkantis geriausią pasiūlymą nustatyti tinkamiausią variantą ir jie turi būti supažindinti su mokesčiais ir kitomis išlaidomis, susijusiomis su tarptautinėmis operacijomis ir mokėjimais, įskaitant tuos atvejus, kai taikomas dinaminis valiutų konvertavimas; prašo Komisijos nustatyti ir stebėti neskaidrios praktikos atvejus, kurie turėtų būti visiškai uždrausti Sąjungoje, atitinkamais atvejais reikalauti, kad operacijos vertė būtų parodyta tiek vietos valiuta, tiek vartotojo šalies valiuta tuo metu, kai ji atliekama, ir kad būtų taip pat nurodant visus mokesčius abiem valiutomis skaidriai nurodyti įvairių finansinių paslaugų teikėjų siūlomi tarifai, be to, kad būtų nurodoma versle nedalyvaujančio subjekto nustatyta neutrali orientacinė norma, jog vartotojai galėtų lengvai nustatyti realias dėl sandorio patiriamas sąnaudas;

7.  palankiai vertina nacionalinių prekybos kliūčių peržiūrą ir sumažinimą, tačiau perspėja, kad dėl to neturėtų nei sumažėti vartotojų apsaugos standartai, nei kilti pavojus vartotojams, ir kad turi būti užtikrinamas finansinis stabilumas; pabrėžia, kad aukšto lygio vartotojų apsauga ir vartotojų pasitikėjimas yra itin svarbūs tikrai mažmeninių finansinių paslaugų vidaus rinkai; teigiamai vertina Komisijos siekį tikrinti, kad esami ES teisės aktai būti tinkami, ir ragina Komisiją taip pat remti mažmeninių finansinių produktų perkeliamumą;

8.  pakartoja savo nuomonę, kad internetinės palyginimo priemonės gali labai pagerinti įvairių finansinių produktų palyginamumą ir padėti vartotojams priimti informacija pagrįstus sprendimus, pvz. atliekant lyginamąją vartotojų organizacijų ir skaitmeninių sprendimų analizę, su sąlyga, kad palyginimo priemonės būtų neutralios ir įtraukios ir apimtų visapusišką bet kokių susijusių finansinių interesų ir bet kokių galimų interesų konfliktų atskleidimą; be to, mano, kad naudojant palyginimo priemones dėmesys turi būti skiriamas ne tik produktų kainoms, bet ir kokybei, turint mintyje tai, kad skirtingose šalyse palyginti galima tik panašius produktus (paslaugas); prašo Komisijos bendradarbiauti su suinteresuotosiomis šalimis siekiant padidinti finansinių paslaugų lyginimo svetainių kokybę ir patikimumą ir svarstyti galimybę stebėti suinteresuotųjų šalių iniciatyvos „Pagrindiniai lyginamųjų priemonių principai“, įskaitant savanoriškas sertifikavimo sistemas, taikymą ir įsisavinimą, ir įvertinti privalomo sertifikavimo poreikį;

9.  ragina Komisiją atsižvelgti į Europos Parlamento rezoliuciją „FinTech“: technologijų įtaka ateities finansų sektoriui(1) ir skatinti vartotojų apsaugą, saugumą, inovacijas ir sąžiningą konkurenciją bei užtikrinti, kad principas „vienodos paslaugos – vienoda rizika, vienodos taisyklės, vienoda priežiūra“ būtų taikomas visoms bendrovėms, nepriklausomai nuo sektoriaus ar vietos; pabrėžia, kad finansinių paslaugų technologija („FinTech“) turėtų būti suprantama kaip finansinė veikla, kuri vykdoma pasitelkiant naujas technologijas arba kuriai šios technologijos sudaro galimybes, o ši veikla daro poveikį visam finansų sektoriui visose jo srityse – bankininkystei, draudimui, pensijų fondams, konsultacijoms investavimo klausimais, mokėjimo paslaugoms ir rinkos infrastruktūrai;

10.  primena, kad mokesčiai už tarpvalstybinius mokėjimus ne euro zonoje išlieka dideli; todėl ragina Komisiją skubiai pasiūlyti iš dalies pakeisti 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 924/2009 dėl tarptautinių mokėjimų Bendrijoje, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 2560/2001(2), kad visose valstybėse narėse būtų sumažinti mokesčiai už tarpvalstybinius sandorius; atsižvelgdamas į tai apgailestauja, kad nėra bendros Europos internetinės bankininkystės mokėjimų sistemos, tokios kaip ES masto Europai priklausanti kredito ar debetinė kortelė;

11.  ragina Komisiją išlaikyti sąžiningos konkurencijos aplinką, kuri skatintų inovacijas, suteiktų reguliavimo lankstumo inovacijų bandymams ir kartu užtikrintų aukšto lygio vartotojų apsaugą ir saugumą;

12.  atkreipia dėmesį į e. parašo ir e. atpažinties teikiamas operacijų palengvinimo galimybes ir ragina Komisiją remtis veikla, susijusia su Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų reglamentu; pabrėžia, kad būtina atsižvelgti į asmenis, negalinčius arba nenorinčius naudoti e. parašo ar e. atpažinties; skatina tarpvalstybinės e. atpažinties sąveikumą finansinių paslaugų sektoriuje ir ragina užtikrinti vienodas sąlygas visose valstybėse narėse (ir galbūt už jų ribų – EEE šalyse ir Šveicarijoje); be to, prašo Komisijos skubiai įvertinti dabartines reglamentavimo kliūtis, susijusias su e. atpažinties būdais, ir pabrėžia, kad visos iniciatyvos, kurių imamasi, turėtų būti technologiškai neutralios;

13.  atkreipia dėmesį į kibernetinio saugumo svarbą ir apgailestauja dėl to, kad Komisija savo veiksmų plane neskyrė dėmesio kibernetinio saugumo klausimams, todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad jiems būtų skiriamas dėmesys jos darbo grupės veikloje;

14.  pabrėžia, kad būtina išlaikyti veikiančius įprastus bankus, kurie teikia esmines viešąsias paslaugas ir yra ypač naudingi MVĮ, vyresnio amžiaus ir pažeidžiamiems vartotojams, kurie veikiau nesinaudoja e. bankininkyste ir pirmenybę teikia tiesioginiam bendravimui; pripažįsta, kad uždarant filialus bloginama finansų infrastruktūra vietos lygmeniu ir gali būti daroma didelė žala bendruomenėms;

15.  atkreipia dėmesį į tai, kad tik nedaug vartotojų keičia daugumos bankininkystės ir ne gyvybės draudimo produktų teikėjus, o tai yra viena iš kliūčių patekti į mažmenines tarpvalstybines rinkas, todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad vartotojai visoje ES galėtų lengviau pereiti prie naudingesnių mažmeninių finansinių paslaugų ir gauti paskolas ir kitus finansinius produktus kitose valstybėse; atkreipia dėmesį į dideles galimybes teikti tarpvalstybinius draudimo produktus, tokius kaip motorinių transporto priemonių draudimas; vis dėlto pažymi, kad laisvės sudaryti sutartis principas užtikrina finansų įstaigoms galimybę nuspręsti, su kuo sudaryti sutartį; todėl ragina Komisiją pripažinti, jog svarbu kontroliuoti agresyvų skolinimą ir greituosius kreditus, kurie dėl lėmė pažeidžiamų vartotojų ir MVĮ išnaudojimą;

16.  pripažįsta, kad gebėjimas realistiškai ir tiksliai nustatyti finansinę riziką, susijusią su skolinimu vartotojams kitoje šalyje, yra išankstinė tarpvalstybinių paskolų teikimo sąlyga; ragina Komisiją kartu su finansų sektoriaus subjektais parengti palyginamus kreditingumo vertinimo kriterijus ir standartus, kad vietos lygmeniu atlikti kreditingumo vertinimai būtų palyginami tarp valstybių narių siekiant sudaryti sąlygas teikti tarpvalstybines paskolas ir palengvinti jų teikimą;

17.  atkreipia dėmesį į duomenų galimybes atliekant tikslesnius ir asmeniškesnius kreditingumo vertinimus; pabrėžia, kad tokiu būdu atliekant kreditingumo vertinimus svarbu užtikrinti duomenų apsaugą ir privatumą; pabrėžia, kad neigiamas kredito reitingas negali būti grindžiamas vien tik tokių duomenų trūkumu ir kad tais atvejais, kai duomenų nepakanka, turi būti naudojami tradiciniai kreditingumo vertinimo būdai;

18.  ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos finansų priežiūros institucijos EBI, ESMA ir EIOPA turėtų tinkamų išteklių ir įgaliojimus atlikti visas savo reguliavimo ir priežiūros užduotis vartotojų apsaugos interesais.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

28.9.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

32

3

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

John Stuart Agnew, Pascal Arimont, Dita Charanzová, Carlos Coelho, Sergio Gaetano Cofferati, Anna Maria Corazza Bildt, Daniel Dalton, Nicola Danti, Pascal Durand, Evelyne Gebhardt, Maria Grapini, Robert Jarosław Iwaszkiewicz, Liisa Jaakonsaari, Philippe Juvin, Antonio López-Istúriz White, Jiří Maštálka, Eva Maydell, Marlene Mizzi, Nosheena Mobarik, Jiří Pospíšil, Marcus Pretzell, Virginie Rozière, Christel Schaldemose, Olga Sehnalová, Igor Šoltes, Ivan Štefanec, Catherine Stihler, Mihai Ţurcanu, Anneleen Van Bossuyt, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Lucy Anderson, Edward Czesak, Kaja Kallas, Adam Szejnfeld, Matthijs van Miltenburg, Lambert van Nistelrooij

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Vladimir Urutchev

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

32

+

ALDE

ECR

PPE

 

S&D

 

Verts/ALE

Dita Charanzová, Kaja Kallas, Matthijs van Miltenburg

Edward Czesak, Daniel Dalton, Nosheena Mobarik, Anneleen Van Bossuyt

Pascal Arimont, Carlos Coelho, Anna Maria Corazza Bildt, Philippe Juvin, Antonio López-Istúriz White, Eva Maydell, Jiri Pospísil, Ivan Stefanec, Adam Szejnfeld, Mihai Turcanu, Vladimir Urutchev, Lambert van Nistelrooij

 

Lucy Anderson, Sergio Gaetano Cofferati, Nicola Danti, Evelyne Gebhardt, Maria Grapini, Liisa Jaakonsaari, Marlene Mizzi, Virginie Rozière, Christel Schaldemose, Olga Sehnalová, Catherine Stihler

 

Pascal Durand, Igor Soltes

3

-

EFDD

ENF

GUE

John Stuart Agnew

Marcus Pretzell

Jiří Maštálka

2

0

EFDD

Robert Iwasekiewicz, Marco Zullo

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

Priimti tekstai, P8_TA(2017)0211.

(2)

OL L 266, 2009 10 9, p. 11


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

10.10.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

46

8

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Burkhard Balz, Pervenche Berès, Udo Bullmann, Thierry Cornillet, Esther de Lange, Fabio De Masi, Markus Ferber, Jonás Fernández, Neena Gill, Roberto Gualtieri, Brian Hayes, Gunnar Hökmark, Danuta Maria Hübner, Cătălin Sorin Ivan, Petr Ježek, Barbara Kappel, Wajid Khan, Georgios Kyrtsos, Werner Langen, Sander Loones, Olle Ludvigsson, Ivana Maletić, Fulvio Martusciello, Marisa Matias, Gabriel Mato, Costas Mavrides, Bernard Monot, Luděk Niedermayer, Stanisław Ożóg, Sirpa Pietikäinen, Pirkko Ruohonen-Lerner, Anne Sander, Alfred Sant, Molly Scott Cato, Pedro Silva Pereira, Peter Simon, Theodor Dumitru Stolojan, Kay Swinburne, Marco Valli, Tom Vandenkendelaere, Miguel Viegas, Jakob von Weizsäcker, Lieve Wierinck, Marco Zanni

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Alain Cadec, David Coburn, Andrea Cozzolino, Ashley Fox, Doru-Claudian Frunzulică, Sophia in ‘t Veld, Thomas Mann, Luigi Morgano, Michel Reimon, Lieve Wierinck

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Judith Sargentini


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

46

+

ALDE

Thierry Cornillet, Petr Ježek, Lieve Wierinck, Sophia in 't Veld

ECR

Ashley Fox, Sander Loones, Stanisław Ożóg, Pirkko Ruohonen-Lerner, Kay Swinburne

PPE

Burkhard Balz, Alain Cadec, Markus Ferber, Brian Hayes, Gunnar Hökmark, Danuta Maria Hübner, Georgios Kyrtsos, Werner Langen, Ivana Maletić, Thomas Mann, Fulvio Martusciello, Gabriel Mato, Luděk Niedermayer, Sirpa Pietikäinen, Anne Sander, Theodor Dumitru Stolojan, Tom Vandenkendelaere, Esther de Lange

S&D

Pervenche Berès, Udo Bullmann, Andrea Cozzolino, Jonás Fernández, Doru-Claudian Frunzulică, Neena Gill, Roberto Gualtieri, Cătălin Sorin Ivan, Wajid Khan, Olle Ludvigsson, Costas Mavrides, Luigi Morgano, Alfred Sant, Pedro Silva Pereira, Peter Simon, Jakob von Weizsäcker

Verts/ALE

Michel Reimon, Judith Sargentini, Molly Scott Cato

8

-

EFDD

David Coburn, Marco Valli

ENF

Barbara Kappel, Bernard Monot, Marco Zanni

GUE/NGL

Fabio De Masi, Marisa Matias, Miguel Viegas

0

0

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Teisinė informacija - Privatumo politika