Procedūra : 2017/2127(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0339/2017

Pateikti tekstai :

A8-0339/2017

Debatai :

PV 30/11/2017 - 4
PV 30/11/2017 - 6
CRE 30/11/2017 - 4
CRE 30/11/2017 - 6

Balsavimas :

PV 30/11/2017 - 8.23
CRE 30/11/2017 - 8.23
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2017)0474

PRANEŠIMAS     
PDF 1091kWORD 119k
30.10.2017
PE 608.029v02-00 A8-0339/2017

dėl Europos strategijos dėl negalios įgyvendinimo

(2017/2127(INI))

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas

Pranešėja: Helga Stevens

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS
 Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ
 Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ
 POZICIJA PAKEITIMŲ FORMA MOTERŲ TEISIŲ IR LYČIŲ LYGYBĖS KOMITETO
 Peticijų komiteto NUOMONĖ
 INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE
 GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl Europos strategijos dėl negalios įgyvendinimo

(2017/2127(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 2, 9, 10, 19, 168 straipsnius ir 216 straipsnio 2 dalį ir Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2 ir 21 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 3, 15, 21, 23 ir 26 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir į tai, kad, vadovaujantis 2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimu 2010/48/EB dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos sudarymo Europos bendrijos vardu, 2011 m. sausio 21 d. ji įsigaliojo ES(1),

–  atsižvelgdamas į Tarybos, valstybių narių ir Komisijos elgesio kodeksą, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos vykdomo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo ir atstovavimo jai vidaus tvarka,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 2 d. JT neįgaliųjų teisių komiteto baigiamąsias pastabas dėl Europos Sąjungos pirminės ataskaitos(2),

–  atsižvelgdamas į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (Europos sutarčių serija Nr. 5, 1950 m.) ir jos protokolus,

–  atsižvelgdamas į Europos socialinę chartiją (ETS Nr. 35, 1961 m., pataisyta 1996 m.; ETS Nr. 163),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją Rec(2002)5 dėl moterų apsaugos prieš smurtą ir Rekomendaciją CM/Rec(2017)17 dėl lyčių lygybės standartų ir mechanizmų, skirtas valstybėms narėms,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo (CEDAW) bei į 1999 m. spalio 6 d. jos fakultatyvinį protokolą,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą ir Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų(3),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(4),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 2 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimais, suderinimo (COM(2015)0615),

–  atsižvelgdamas į naująjį Europos konsensusą dėl vystymosi „Mūsų pasaulis, mūsų orumas, mūsų ateitis“ – Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Europos Komisijos bendrą pareiškimą ir jų įsipareigojimą atsižvelgti į konkrečius neįgaliųjų poreikius vykdant vystomąjį bendradarbiavimą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 2 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios įgyvendinimo pažangos ataskaita“(SWD(2017)0029),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 15 d. Komisijos komunikatą „2010–2020 m. Europos strategija dėl negalios. Tolesnis siekis kurti Europą be kliūčių“ (COM(2010)0636),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2015 m.(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (Lygių užimtumo galimybių direktyvos) taikymo(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo, ypač atsižvelgiant į JT neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto baigiamąsias pastabas(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto patvirtinto klausimų sąrašo, susijusio su pirmine Europos Sąjungos ataskaita(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl žmonių su negalia judumo ir įtraukties ir 2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. gegužės 6 d. rezoliuciją dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties(10),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimų tarnybos informacinį pranešimą „2010–2020 m. Europos strategija dėl negalios“,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento Europos Sąjungos vidaus politikos generalinio direktorato tyrimą „Lyties ir negalios veiksnių sankirtos nulemta diskriminacija“,

–  atsižvelgdamas į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.,

–  atsižvelgdamas į Europos ombudsmenės 2016 m. metinį pranešimą,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2016 m. ir 2017 m. pagrindinių teisių ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros temines ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Eurostato 2014 m. statistinius duomenis apie neįgaliųjų prieigą prie darbo rinkos, švietimo ir mokymo, taip pat apie skurdą ir pajamų nelygybę;

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadą dėl 2017 m. birželio 20 d. paskelbto pareiškimo „Tvari Europos ateitis – ES atsakas į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.“,

–  atsižvelgdamas į Europos savanorišką socialinių paslaugų kokybės sistemą (SPC/2010/10/8),

–  atsižvelgdamas į Naująją miestų darbotvarkę (A/RES/71/256),

–  atsižvelgdamas į Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programą,

–  atsižvelgdamas Tarybos išvadas dėl 2016–2020 m. lyčių lygybės veiksmų plano,

–  atsižvelgdamas į veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje (2015–2019 m.),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto nuomones ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto poziciją pakeitimų forma ir Peticijų komiteto nuomonę (A8-0339/2017),

A.  kadangi visi neįgalieji, kaip visaverčiai piliečiai(11), turi lygias teises visuose gyvenimo srityse ir teisę į neatimamą orumą, vienodą požiūrį, nepriklausomą gyvenimą, autonomiją ir visapusišką dalyvavimą visuomenės gyvenime;

B.  kadangi skaičiuojama, kad Europos Sąjungoje yra 80 mln. neįgaliųjų, iš kurių 46 mln. sudaro moterys;

C.  kadangi, vadovaujantis SESV, Sąjunga turi kovoti su diskriminacija dėl negalios nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus (10 straipsnis) ir yra įgaliota priimti teisės aktus, būtinus norint kovoti su tokio pobūdžio diskriminacija (19 straipsnis);

D.  kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 ir 26 straipsniuose aiškiai draudžiama diskriminacija dėl negalios ir numatytas lygiateisiškas neįgaliųjų dalyvavimas visuomenės gyvenime;

E.   kadangi Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija yra pirmoji ES ratifikuota tarptautinė žmogaus teisių sutartis ir ją taip pat pasirašė visos 28 ES valstybės narės bei ratifikavo 27 valstybės narės; kadangi ES yra didžiausia pasaulyje paramos vystymuisi teikėja ir viena iš įtakingiausių suinteresuotųjų subjektų tarptautiniu lygmeniu;

F.  kadangi ES yra įsipareigojusi įgyvendinti Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir Darnaus vystymosi tikslus ES ir vystomojo bendradarbiavimo srityje su šalimis partnerėmis;

G.  kadangi JT neįgaliųjų teisių konvencijoje nurodyta, kad neįgalieji – tai asmenys, turintys ilgalaikių fizinių, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimų, kurie sąveikaudami su įvairiomis kliūtimis gali trukdyti šiems asmenims visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenėje lygiai su kitais asmenimis; ypač pabrėžia JT neįgaliųjų teisių konvencijos 9 straipsnį;

H.  kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika patvirtina, kad JT neįgaliųjų teisių konvencija yra privaloma ES ir jos valstybėms narėms, kai jos įgyvendina ES teisę, nes ši konvencija yra Sąjungos antrinės teisės priemonė(12); kadangi, siekiant kuo geriau įgyvendinti JT neįgaliųjų teisių konvenciją, būtina užtikrinti, kad būtų vykdomi esami ES teisės aktai ir politikos priemonės;

I.  kadangi neįgalieji yra labai įvairi grupė ir kadangi moterys, vaikai, vyresnio amžiaus asmenys ir sudėtingų paramos poreikių, laikiną ar nematomą negalią turintys asmenys susiduria su papildomais sunkumais ir daugialype įvairių formų diskriminacija;

J.  kadangi neįgalieji patiria papildomų išlaidų, jų nedarbo lygis didesnis, o pajamos mažesnės; kadangi neįgaliesiems skirtos išmokos turėtų būti laikomos valstybės parama, kuria siekiama padėti žmonėms šalinti kliūtis, kad jie galėtų visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime, įskaitant jų įdarbinimą;

K.  kadangi neįgalūs vaikai turi teisę gyventi su savo šeima arba šeimos aplinkoje, nes tai geriausiai atitinka jų interesus; kadangi šeimos nariams dažnai tenka sumažinti arba nutraukti profesinę veiklą, kad galėtų prižiūrėti neįgalius šeimos narius;

L.  kadangi JT neįgaliųjų teisių konvencijos principai apima gerokai daugiau nei diskriminacija ir jais siekiama užtikrinti galimybes visiems neįgaliesiems ir jų šeimoms visapusiškai naudotis žmogaus teisėmis įtraukioje visuomenėje;

M.  kadangi vis dar yra naujų ir peržiūrėtų teisės aktų, kuriuose nėra jokių nuorodų į JT neįgaliųjų teisių konvenciją ir prieinamumą; kadangi prieinamumas yra būtina dalyvavimo sąlyga; kadangi ES, kaip JT neįgaliųjų teisių konvencijos šalis, yra įsipareigojusi užtikrinti glaudų bendradarbiavimą su neįgaliaisiais ir jiems atstovaujančiomis organizacijomis ir aktyvų jų dalyvavimą rengiant ir įgyvendinant teisės aktus ir politiką, tuo pat metu atsižvelgiant į įvairias negalios sąvokas;

N.  kadangi stereotipai, klaidingas supratimas ir išankstinis nusistatymas yra vienos iš pagrindinių diskriminacijos, įskaitant įvairialypę diskriminaciją, stigmatizacijos ir nelygybės priežasčių;

O.  kadangi neįgalūs asmenys dažnai kenčia dėl pagalbos, apsaugos, ryšių ir informacijos apie sveikatos priežiūros paslaugas ir teises, apsaugą nuo smurto, vaikų priežiūrą trūkumo, ir turi ribotas arba jokių galimybių pasinaudoti šiomis paslaugomis ir informacija; kadangi sveikatos priežiūros darbuotojai turėtų būti deramai išmokyti apie konkrečius neįgaliųjų poreikius;

P.  kadangi didelę 4 mln. kasmet benamystę patiriančių žmonių dalį sudaro neįgalieji, kurie daugiausia buvo pamirštami kaip JT neįgaliųjų teisių konvencijos ir ES strategijos dėl negalios tikslinė grupė;

Q.  kadangi nepaisant daugybės tarptautinių konvencijų ir ES ir nacionalinės teisės aktų ir strategijų, neįgalieji vis dar negali visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir naudotis savo teisėmis; kadangi, laikantis JT neįgaliųjų teisių konvencijos 29 straipsnio, sėkmingai įtraukti neįgaliuosius galima tik, jei jie dalyvautų politiniame ir visuomenės gyvenime, kur jiems dažnai per menkai atstovaujama;

R.  kadangi Komisijos pažangos ataskaitoje parodoma, kad aiškiai vėluojama įgyvendinant JT neįgaliųjų teisių konvencijoje nustatytus įsipareigojimus tiek ES, tiek valstybių narių lygmeniu; kadangi vis dar yra sunkumų ir spragų įgyvendinant strategiją ir reikia numatyti ilgalaikę perspektyvą siekiant suderinti ES politiką, teisės aktus ir programas su JT neįgaliųjų teisių konvencija;

S.  kadangi, kaip pabrėžiama JT neįgaliųjų teisių konvencijoje, nepriklausomo gyvenimo modeliu užtikrinamas aukščiausias galimas prieinamumo lygis; kadangi prieiga prie kitų paslaugų, pvz., prieinamo transporto, kultūrinė ir laisvalaikio veikla yra kokybiško gyvenimo dalis ir ji gali padėti integruoti neįgaliuosius asmenis;

T.  kadangi neįgaliesiems būtina turėti įtraukų ir aktyvų patekimą į darbo rinką, nes tai yra viena iš pagrindinių priemonių, kuria skatinamas neįgaliųjų nepriklausomumas; kadangi patekimas į darbo rinką neįgaliesiems šiuo metu sudaro 58,5 proc., palyginti su 80,5 proc. asmenims, kurie nėra neįgalieji, o kai kurios grupės susiduria su papildoma diskriminacija dėl negalios, nors socialinė ekonomika suteikia daug galimybių įsidarbinti neįgaliems asmenims;

U.  kadangi griežtesnėmis gairėmis Europos lygmeniu ir atitinkamais ištekliais, taip pat mokymu neįgalumo klausimais, galėtų būti padidintas lygybės įstaigų veiksmingumas ir nepriklausomumas nacionaliniu lygmeniu;

V.  kadangi vienas iš keturių prioritetų, kuriuos, priėmus Paryžiaus deklaraciją dėl pilietiškumo ir bendrų laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybių skatinimo pasitelkiant švietimą, nustatė Komisija, yra „skatinti palankių sąlygų neturinčių vaikų ir jaunuolių švietimą, užtikrinant, kad švietimo ir mokymo sistemose būtų atsižvelgiama į jų poreikius“;

W.  kadangi bendros neįgaliųjų išlaikymo ne darbo rinkoje išlaidos yra didesnės negu juos integruojant į darbo vietas patiriamos išlaidos; kadangi tai ypač pasakytina apie asmenis, turinčius įvairių paramos poreikių, dėl kurių šeimos nariai gali būti priversti tapti slaugytojais;

X.  kadangi, atsižvelgiant į tai, kad daugelis dirbančiųjų neįgaliųjų priklauso neįdarbinamų asmenų kategorijai arba dirba uždarame sektoriuje ar labiau apsaugotoje aplinkoje ir neturi darbuotojo statuso, taigi nėra matomi oficialiuose duomenyse ir statistikoje, jų skaičius gali būti mažesnis negu rodo duomenys;

Y.  kadangi darbdavius reikia remti ir skatinti užtikrinti, kad neįgaliesiems būtų suteikiamos teisės nuo pradžios iki galo – nuo švietimo ir įsidarbinimo; kadangi dėl to darbdavių informuotumo didinimas vienas iš būdų kovoti su diskriminacija įdarbinant neįgaliuosius;

Z.  kadangi darbo vietoje taikomos priemonės yra labai svarbios skatinant gerą psichikos sveikatą ir taip užkertant kelią prastai psichikos sveikatai ir psichosocialinei negaliai;

AA.  kadangi ES yra didžiausia paramos vystymuisi teikėja ir jai tenka svarbiausiais vaidmuo neįgaliuosius įtraukiančiose programose;

AB.  kadangi diskriminacija įdarbinant nėra atskira problema; kadangi diskriminacija švietimo, profesinio mokymo ir aprūpinimo būstu srityje bei galimybių naudotis transportu stoka prilygsta diskriminacijai užimtumo srityje;

AC.  kadangi 75 proc. sunkią negalią turinčių asmenų Europos Sąjungoje neturi galimybės visapusiškai dalyvauti darbo rinkoje; kadangi nepakankamas užimtumas ir nedarbas gali būti problema, ypač autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims arba kurtiesiems ir neprigirdintiems asmenims, taip pat akliesiems arba kurtiems ir akliems asmenims;

AD.  kadangi darnaus vystymosi tikslai ir socialinių teisių ramstis galėtų būti potencialiomis JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo priemonėmis;

AE.  kadangi veiksnumo trūkumas yra kliūtis siekiant pasinaudoti teise balsuoti, be kita ko, Europos Parlamento rinkimuose;

AF.  kadangi 34 proc. moterų, turinčių sveikatos problemų arba negalią, savo gyvenime yra patyrusios partnerio fizinį arba seksualinį smurtą;

AG.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 168 straipsnio 7 dalyje valstybėms narėms priskiriama atsakomybė apibrėžti savo sveikatos politiką ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, todėl itin svarbu, kad siekiant, kad Europos strategija dėl negalios būtų sėkminga, konsultuotis ir bendradarbiauti su valstybėmis narėmis;

AH.  kadangi JT neįgaliųjų teisių konvencijos 25 straipsnyje įtvirtinta neįgaliųjų teisė gauti aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugas be diskriminacijos;

AI.  kadangi neįgalieji yra ypač jautrūs trūkumams sveikatos priežiūros paslaugų srityje, yra labiau linkę užsiimti sveikatai pavojinga veikla ir dažniau patiria pirmalaikę mirtį;

Svarbiausios veiklos sritys

Prieinamumas

1.  pripažįsta holistinės prieinamumo apibrėžties ir jos taikymo svarbą bei jos, kaip pagrindo neįgaliesiems turėti lygias galimybes ir tikrąją socialinę įtrauktį, galimybę dalyvauti visuomenėje, vertę – tai pripažįstama JT neįgaliųjų teisių konvencijoje ir atitinka JT neįgaliųjų teisių komiteto bendrąją pastabą Nr. 2, kuriose atsižvelgiama į neįgaliųjų poreikių įvairovę ir propaguojama visiems tinkam projektavimo kaip ES principo nuolat auganti svarba;

2.  primena Komisijai jos įsipareigojimą įtraukti neįgalumo aspektą į visas politikos sritis ir skatinti prieinamumą visose politikos srityse tiek viešajame, tiek ir privačiame sektoriuose, ir rekomenduoja Komisijos pavaldumo struktūroje įsteigti prieinamumo klausimus išmanančius skyrius, siekiant užtikrinti, kad ši pareiga būtų atliekama;

3.  ragina Komisiją nustatyti privalomus viešųjų erdvių ir ypač pastatų prieinamumo reikalavimus;

4.  ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti ir nuolat stebėti visus su prieinamumu susijusius teisės aktus, įskaitant Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą, telekomunikacijų reguliavimo paketą ir interneto svetainių prieinamumo direktyvą, taip pat atitinkamus transporto ir keleivių teisių reglamentus; todėl ragina ES ne tik skatinti ratifikuoti JT neįgaliųjų teisių konvenciją vidaus ir išorės lygmeniu, bet ir koordinuoti ir stebėti šį teisės aktų įgyvendinimą;

5.  tikisi, kad ES teisėkūros institucijos nedelsdamos priims Europos prieinamumo aktą; rekomenduoja, kad, siekiant visapusiškai įgyvendinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, galutiniame tekste turėtų būti didinamas prekių ir paslaugų prieinamumą neįgaliesiems ir funkcinių sutrikimų turintiems žmonėms; pabrėžia, kad skubiai reikia išsamių Europos taisyklių dėl viešųjų erdvių ir sukurtos aplinkos prieinamumo ir taip pat, kur reikia, galimybės naudotis visų rūšių transportu;

6.  reiškia susirūpinimą dėl kai kurių teisės aktų, pvz., Interneto svetainių prieinamumo direktyvos(13) arba reglamento dėl geležinkelio paslaugų prieinamumo(techninės sąveikos specifikacija „riboto judumo asmenys“)(14) stebėsenos, kuri vykdoma pasitelkiant pramonės ir valstybių narių įsivertinimą, o ne atliekama nepriklausomo subjekto; todėl rekomenduoja, kad Komisija pagerintų reikalavimų laikymosi įvertinimą ir mano, kad reikėtų stebėti teisės aktus, siekiant užtikrinti, kad neįgaliųjų teisės būtų gerbiamos, įskaitant, pavyzdžiui, įgyvendinant Reglamentą (EB) Nr. 261/2004(15);

7.  primena, kad visiems su prieinamumu susijusiems įsipareigojimams įgyvendinti reikalingas pakankamas finansavimas ES, nacionaliniu ir vietos lygmeniu; ragina ES užtikrinti, kad visos finansavimo programos būtų prieinamos ir kad jose būtų laikomasi universalios paskirties principo ir jose būtų atskiras prieinamumui skirtas biudžetas; ragina valstybes nares padidinti viešąsias investicijas, siekiant užtikrinti prieinamumą neįgaliesiems tiek fizinėje, tiek skaitmeninėje aplinkoje;

8.  ragina Komisiją ir valstybes nares didinti prieinamumą, finansuojant informacinių ir ryšių technologijų plėtrą ir remiant iniciatyvas, įskaitant pradedančiąsias įmones, kurios pasitelkdamos technologijų naujoves veikia neįgaliųjų saugumo srityje;

9.  palankiai vertina tyrimą ir geriausios savarankiško gyvenimo praktikos panaudojimą ES;

10.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių, būtinų užtikrinti, kad pagalbos numeris 112 būtų visapusiškai prieinamas visiems bet kokio tipo negalią turintiems asmenims ir kad visi nelaimių rizikos mažinimo politikos ir programų aspektai būtų įtraukūs ir prieinami visiems neįgaliesiems;

11.  yra susirūpinęs, kad viešųjų pirkimų ex-ante sąlyga pirkti prieinamai prieš pasirašant viešojo pirkimo sutartį yra nepakankamai įgyvendinta nacionaliniu lygmeniu; todėl rekomenduoja sukurti portalą, panašiai kaip žaliojo viešojo pirkimo atveju, kuriame būtų pateikiamos visos prieinamumo gairės;

12.  primygtinai rekomenduoja užtikrinti, kad skundų dėl keleivių teisių procedūros būtų visapusiškai prieinamos ir palankios neįgaliesiems, ir pavesti daugiau ir vienodai stiprių vykdymo užtikrinimo pareigų nacionalinėms vykdymo užtikrinimo įstaigoms (angl. NEB);

13.  ypač pabrėžia, kad prieinamumo principas yra esminis JT neįgaliųjų teisių konvencijos principas ir būtina sąlyga norint naudotis kitomis konvencijoje įtvirtintomis teisėmis; pabrėžia, kad ES piliečių pateiktose peticijose nuolat skundžiamasi dėl prieinamumo stokos arba architektūros sukuriamų kliūčių; pabrėžia, kad teisė į prieinamumą, kaip apibrėžta JT neįgaliųjų teisių konvencijos 9 straipsnyje, turi būti įgyvendinama visapusiškai užtikrinant, kad neįgalieji galėtų naudotis prieiga prie savo aplinkos, transporto, viešosios infrastruktūros ir paslaugų, taip pat informacijos ir ryšių technologijų; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad prieinamumas būtų svarbus prioritetas ir kad šis klausimas būtų geriau integruotas į visas su neįgalumu susijusios politikos sritis;

14.  pažymi, kad bendrosios skaitmeninės rinkos strategija turėtų būti įgyvendinama taip, kad būtų užtikrinta visapusiška neįgaliųjų prieiga visais aspektais;

Dalyvavimas

15.  palankiai vertina ES neįgaliojo kortelės projektą; Ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis įtraukti visas šalis į ateities ilgalaikę iniciatyvą, siekiant įgyvendinti tokią pat aprėptį kaip Europos automobilinių statymo kortelės atveju, ir įtraukti prieigos paslaugas, kuriomis naudojantis galima dalyvauti kultūriniame gyvenime ir turizmo srityje;

16.  yra susirūpinęs dėl to, kad toliau naudojamas medicininis negalios modelis, pagal kurį dėmesys sutelkiamas į neįgaliųjų ligų diagnozavimą, o ne į aplinkos kliūtis, su kuriomis jie susiduria; ragina Komisiją inicijuoti šio metodo peržiūrą, ypač duomenų rinkimo srityje; ragina valstybes nares ieškoti būdų dirbti siekiant bendros negalios apibrėžties;

17.  palankiai vertina pažangą, susijusią su Marakešo sutartimi; pabrėžia, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo 2017 m. vasario 14 d. nuomonėje pareiškė, kad ES turi išimtinę kompetenciją sudaryti Marakešo sutartį, kadangi visi šios sutarties įsipareigojimai patenka į sritį, kuriai iš esmės jau taikomos bendros ES taisyklės; rekomenduoja ES ir valstybėms narėms parengti veiksmų planą, siekiant užtikrinti, kad ši sutartis būtų visiškai įgyvendinta; ragina ES neratifikuoti versijos, susijusios su ekonomine našta;

18.  laikosi nuomonės, kad Europos fondai struktūriniai fondai privalo, ypač per kitą programavimo laikotarpį, laikytis JT konvencijos dėl neįgaliųjų teisių ir turėtų suteikti pirmenybę toliau skatinti deinstitucionalizavimą ir taip pat finansuoti paramos paslaugas, kuriomis būtų siekiama padėti neįgaliesiems įgyvendinti teisę savarankiškai gyventi bendruomenėje; mano, kad Komisija turėtų atidžiai stebėti, kaip valstybės narės įgyvendina ex ante sąlygas dėl perėjimo nuo institucinių prie bendruomenės paslaugų, kurios turi būti konkrečios ir nuolat bei skaidriu būdu įvertintos kokybės; mano, kad ES finansuojamuose projektų pasiūlymuose, be kita ko, pagal Europos strateginių investicijų fondo programą ir Europos investicijų banko paskolas, turėtų būti laikomasi prieinamumo taisyklių, parengtų pagal universalios paskirties principą; mano, kad siekiant šių tikslų remtis vien tik finansinėmis priemonėmis negalima;

19.  pabrėžia, kad būtina užtikrinti galimybę laisvai bendrauti, atsižvelgiant į neįgalumo formą, ir pabrėžia, kad tai turi lemiamą reikšmę aktyviam neįgaliųjų pilietiškumui;

20.  reiškia susirūpinimą dėl dalyvavimo kliūčių, su kuriomis visoje Europoje susiduria globojami ir įstaigose gyvenantys asmenys, ir ragina Komisiją užtikrinti, kad veiksnumo netekę asmenys galėtų naudotis visomis Europos Sąjungos sutartyse ir teisės aktuose įtvirtintomis teisėmis; ragina valstybes nares skatinti dalyvavimą spartinant deinstitucionalizavimo procesą ir pakaitinio sprendimų priėmimo pakeitimą remiamu sprendimų priėmimu;

21.  ragina Komisiją, rengiant savo reguliarias ataskaitas dėl Tarybos direktyvų 93/109/EB(16) ir 94/80/EB(17) įgyvendinimo, įtraukti vertinimą, ar šios direktyvos aiškinamos pagal JT neįgaliųjų teisių konvencijos 29 straipsnį;

22.  atkreipia dėmesį į tai, kad neįgalios moterys ir mergaitės patiria dvejopą diskriminaciją – dėl lyties ir dėl negalios sutapimo ir gali patirti daugialypę diskriminaciją, kai daugeliu atveju prie lyties ir negalios prisideda seksualinė orientacija, amžius, religija ar etninė priklausomybė;

23.  dar kartą pažymi, kad neįgalios moterys dažnai yra nepalankesnėje padėtyje nei jų neįgalūs kolegos vyrai ir joms dažniau gresia skurdas ir socialinė atskirtis;

24.  mano, kad Europos lyčių lygybės institutas Europos ir valstybių narių lygmeniu turėtų pateikti gaires dėl specifinės neįgalių moterų ir mergaičių padėties ir aktyviai dalyvauti palaikymo veikloje siekiant užtikrinti lygias teises ir kovoti su diskriminacija;

25.  primena, kad kova su neįgaliųjų skurdu ir socialine atskirtimi yra glaudžiai susijusi su sąlygų pagerinimu šeimos nariams, kurie dažnai yra neapmokami slaugytojai, nelaikomi samdomaisiais darbuotojais; todėl ragina valstybes nares pateikti nacionalines neformaliųjų slaugytojų, kurie dažniausiai yra neįgaliųjų giminaitės moterys, paramos strategijas;

26.  pabrėžia, kad daugėja pagyvenusių žmonių ir kad, remiantis PSO duomenimis, moterų negalia dažnesnė, ir šis reiškinys ypač susijęs su moterimis dėl to, kad jų tikėtina gyvenimo trukmė ilgesnė; todėl pabrėžia, kad neįgalių moterų skaičius proporcingai didės;

27.  pabrėžia mikrofinansinių priemonių vertę darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui; ragina valstybes nares užtikrinti, kad neįgalios moterys galėtų lengviau pasinaudoti tokiomis priemonėmis;

28.  pabrėžia, kad siekiant užtikrinti savarankišką neįgaliųjų gyvenimą, būtina remti su produktų, skirtų padėti neįgaliesiems kasdienėje veikloje, kūrimu susijusius tyrimus ir naujoves;

Lygybė

29.  pabrėžia, kad lygybė ir nediskriminavimas yra strategijos dėl negalios pagrindas;

30.  ragina Komisiją savo dokumente „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ atkreipti dėmesį į negalią;

31.  labai apgailestauja dėl užsitęsusios Europos Vadovų Taryboje aklavietės, susijusios su pažanga siekiant priimti direktyvą dėl kovos su diskriminacija ir ragina valstybes nares prisidėti prie horizontalios kovos su diskriminacija direktyvos(18), ieškant pragmatiško sprendimo, kuriuo išplečiama apsauga nuo diskriminacijos įtraukiant visas neįgaliųjų gyvenimo sritis, įskaitant atsisakymo sudaryti tinkamas sąlygas pripažinimą diskriminacijos ir daugialypės ir tarpsektorinės diskriminacijos forma, priėmimo;

32.  nerimauja dėl turimų duomenų apie neįgaliųjų diskriminaciją ir išnaudojimą; vis dar yra susirūpinęs dėl nepranešimo atvejų dėl skundų ir pranešimų pateikimo mechanizmų neprieinamumo bei pasitikėjimo ir informuotumo apie teises trūkumo; pabrėžia, kad turėtų būti renkami pagal lytį suskirstyti duomenys, ir šiuo požiūriu rekomenduoja sukurti naują duomenų rinkimo metodą, visų pirma tais atvejais, kai atsisakoma vežti ir suteikti pagalbą arba jos nesuteikti;

33.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad visos nacionalinės lygybės įstaigos turėtų kompetenciją negalios klausimais ir pakankamai išteklių ir savarankiškumo, kad galėtų nukentėjusiesiems nuo diskriminacijos teikti būtiną pagalbą ir užtikrinti, kad kartu su bet kokiu kompetencijos išplėtimu būtų didinami žmogiškieji ištekliai;

34.  ragina ES ir valstybes nares finansuoti neįgaliųjų, jų organizacijų, profesinių sąjungų, darbdavių federacijų, lygybės įstaigų ir valstybės tarnautojų mokymus apie nediskriminavimo, apimančio daugialypę ir tarpsektorinę diskriminaciją, principą ir tinkamų sąlygų sudarymą, ir parengti geriausios patirties modelius;

35.  ragina ES plėtoti tyrimų programas, skirtas įtvirtinti lygybės principus, rengiant vėlesnio laikotarpio mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programą „Horizontas 2020“;

Įdarbinimas

36.  pažymi, kad galimybė patekti į darbo rinką yra holistinė problema, kuriai spręsti reikia paramos įgyvendinimo priemonių, kurios padėtų sukurti tiek darbdaviui, tiek ir darbuotojui naudingą situaciją, užtikrinant socialinę įtrauktį ir kuri turi apimti prieinamas įdarbinimo procedūras, prieinamą transportą iš darbo ir į jį, kopimą karjeros laiptais ir nuolatinį mokymą, taip pat tinkamų sąlygų sudarymą ir prieinamų darbo vietų kūrimą; ragina Komisiją atnaujinti Gerosios remiamo neįgaliųjų įdarbinimo ES ir ELPA-EEE praktikos sąvadą;

37.  ragina priimti pozityviosios diskriminacijos priemones, įskaitant minimalaus turinčių galimybę įsidarbinti viešajame ir privačiajame sektoriuose neįgaliųjų procento patvirtinimą;

38.  apgailestauja dėl to, kad atsisakymas sudaryti tinkamas sąlygas nėra diskriminacija pagal Lygių galimybių užimtumo srityje direktyvą(19), ir tai kritikavo JT neįgaliųjų teisių komitetas; primena, kad Lygių galimybių užimtumo srityje direktyvos 1 straipsnyje draudžiama visų formų diskriminacija dėl negalios;

39.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad „pašalpų spąstai“ nebūtų kliūtimi dalyvauti darbo rinkoje, ir prašo neįgalumo išmokų atskyrimo nuo finansinės paramos, atsižvelgiant į papildomos priežiūros ir kitus neįgalių asmenų poreikius, kurių jie gali turėti, tokiu būdu jiems suteikiant galimybes gyventi orų gyvenimą ir patekti į darbo rinką; ragina valstybes nares užtikrinti, kad įsidarbinus, su negalia susijusios pašalpos niekada nebūtų nutraukiamos;

40.  ragina Komisiją remti socialines įmones laikantis Bratislavos deklaracijoje ir Madrido deklaracijoje dėl socialinės ekonomikos, kaip svarbaus neįgaliųjų galimybių įsidarbinti šaltinio, nustatytų principų;

41.  siūlo valstybėms narėms, laikantis JT neįgaliųjų teisių konvencijos, pašalinti visas teisines galimybių įsidarbinti kliūtis, tokias kaip globos įstatymai ir įstatymai, kuriais ribojamas neįgaliųjų veiksnumas, ir kurie trukdo neįgaliesiems pasirašyti darbo sutartis, atidaryti banko sąskaitą ir turėti galimybę pasinaudoti jų pinigais ir dėl kurių jie lieka finansiškai atskirti, arba nacionalinės sąlygos, pagal kurias tam tikrų kategorijų neįgalieji pripažįstami negalinčiais dirbti;

42.  pabrėžia veiksmingų reintegracijos ir reabilitacijos bei aktyvinimo ir išlaikymo priemonių, kuriomis sudaromos sąlygos žmonėms grįžti į darbą arba likti jame po ligos arba fizinės, protinės arba emocinės negalios nustatymo, svarbą senėjančioje visuomenėje;

43.  primena, kad neįgaliesiems ir jų partneriams užkrovus jiems teikiamos pagalbos išlaidų naštą sumažėja ne tik jų dabartinės pajamos, bet ir jų įsidarbinimo galimybės ir senatvės pajamos;

44.  supranta, kad profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros užtikrinimo priemonės, įskaitant savanoriškas lanksčias ir įtraukias darbo sąlygas, pvz., pažangaus darbo modeliai, nuotolinis darbas ir lanksčios darbo valandos, gali būti palankios neįgaliesiems ir daryti teigiamą poveikį visų asmenų psichikos sveikatai, užtikrindamos saugumą ir stabilumą; tačiau nerimauja, kad skaitmeninė darbo aplinka gali būti nauja kliūtimi, jeigu ji nėra prieinama ir jei joje nėra sudaromos tinkamos sąlygos;

45.  ragina Komisiją į būsimas ataskaitas įtraukti gerosios ir blogosios praktikos pavyzdžių, kad darbdaviai galėtų veiksmingai įgyvendinti su negalia susijusius teisės aktus;

46.  yra susirūpinęs, kad kai kuriose valstybėse narėse neįgaliųjų socialinėse įmonėse dirbantys neįgalieji nėra oficialiai pripažįstami darbuotojais pagal įstatymą, jiems mokamas mažesnis nei minimalus darbo užmokestis ir jie neturi tokių pat socialinių privilegijų kaip nuolatiniai darbuotojai;

47.  ypač yra susirūpinęs dėl neįgalių jaunuolių ir asmenų, kurie buvo bedarbiais ilgesnį laikotarpį; ragina valstybes nares dirbti siekiant integruoti juos į darbo rinką pirmumo tvarka, pvz., įsteigiant specialiuosius karjeros konsultacijų centrus, siekiant teikti konsultacijas studentams ir jauniems bedarbiams dėl jų būsimos karjeros, arba vykdant Jaunimo garantijų programą;

48.  ragina Komisiją ir valstybes nares toliau skatinti įvairovę kaip ekonominį argumentą ir skatinti įvairovės chartijas, kuriose būtų propaguojama darbo vietoje neįgaliųjų sukuriama pridėtinė vertė;

49.  ragina ES užtikrinti, kad neįgaliųjų ir jų šeimų teisės būtų įtrauktos į siūlomą teisės aktų dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros rinkinį;

Švietimas ir mokymas

50.  yra susirūpinęs dėl to, kad skirtingose ES valstybėse narėse daugelis neįgalių vaikų lieka neįtraukti į kokybišką integracinį išsilavinimą dėl, pavyzdžiui, segregacinės politikos, taip pat dėl architektūros kliūčių, kurios tampa diskriminacijos forma neįgalių vaikų ir jaunimo atžvilgiu;

51.  pabrėžia, kad švietimas ir profesinis mokymas yra labai svarbūs neįgaliųjų galimybėms įsidarbinti ir kad darbdaviai turėtų įsitraukti į neįgaliųjų poreikių integravimo procesą, taip pat, bet ne tik, atsižvelgti į naujų technologijų teikiamas galimybes tokiose srityse, kaip darbo paieškos, asmeninio tobulėjimo ir didesnio savarankiškumo sritys;

52.  ragina Komisiją ir valstybes nares visiems neįgaliesiems pašalinti teisines, fizines ir organizacines kliūtis ir užtikrinti įtraukaus lavinimo ir mokymosi visą gyvenimą sistemas;

53.  siūlo ES institucijoms ir valstybėms narėms užtikrinti tinkamų sąlygų stažuotojams sudarymą ir prašo užtikrinti, kad paraiškų teikimas stažuotėms būtų prieinamas ir kad konkrečios stažuotės būtų siūlomos neįgaliesiems, įskaitant darbdavius paskatomis motyvuojamas stažuotes;

54.  ragina ES institucijas ir valstybes nares užtikrinti, kad programa „Erasmus+“ ir kitos jaunimo programos, pvz., Jaunimo garantijų iniciatyva ir Europos solidarumo korpusas, būtų visapusiškai prieinamos neįgaliesiems, sudarant tinkamas asmeniniams poreikiams pritaikytas sąlygas, ir kad neįgalieji galėtų susipažinti su informacija apie jų prieinamumo teises, siekiant paskatinti jų dalyvavimą; šiuo tikslu rekomenduoja kuo labiau išnaudoti esamas priemones, pvz., konferencijoje „MappED!“ pateiktą įtraukią judumo platformą;

55.  apgailestauja, kad į Naują įgūdžių darbotvarkę neįtrauktas konkretus tikslas, susijęs su neįgaliaisiais; pabrėžia, kad dėl dabartinio nepakankamo užimtumo ir neįgaliųjų diskriminavimo darbo rinkoje taip pat prarandami vertingi įgūdžiai; todėl ragina Komisiją atsižvelgti į neįgaliųjų poreikius visose būsimose su įgūdžiais susijusiose iniciatyvose;

56.  primygtinai ragina valstybes nares kurti veiksmingas priemones, kuriomis būtų siekiama kovoti su neįgalių moksleivių atskirtimi ir atmetimu mokyklose ir mokymosi aplinkoje ir, atsižvelgiant į tai, parengti nacionalines perėjimo programas, kuriomis siekiama užtikrinti kokybišką įtraukų švietimą ir profesinį mokymą, tiek formalųjį, tiek neformalųjį, įskaitant skirtą neįgaliesiems, kuriems būtina aukšto lygio parama, vadovaujantis Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto rekomendacijomis;

57.  pabrėžia mokymo penalo mokymo ir perkvalifikavimo svarbą, visų pirma siekiant padėti sudėtingų poreikių turintiems asmenims;

58.  rekomenduoja geriau išnaudoti Specialiojo ugdymo plėtros agentūros galimybes, siekiant kuo geriau išnaudoti jos esamus įgaliojimus;

59.  pažymi, kad itin svarbu rengti mokytojus ir trenerius darbui su neįgaliais vaikais ir teikti jiems tinkamą pagalbą; ragina valstybes nares parengti mokytojams ir treneriams su įtraukiu švietimu susijusias mokymo ir nuolatinio profesinio tobulinimosi programas, kurias rengiant dalyvautų įvairūs suinteresuotieji subjektai, ypač neįgaliesiems ir neįgaliems specialistams atstovaujančios organizacijos;

60.  ragina, atsižvelgdamas į tai, kad daug neįgalių ir (arba) specialiųjų ugdymo poreikių turinčių jaunuolių nebaigia mokyklos, toliau nagrinėti mokymosi visą gyvenimą teikiamas galimybes ir pasiūlyti patrauklių alternatyvų; mano, kad mokymosi visą gyvenimą programų neįgaliesiems populiarinimas yra itin svarbi Europos strategijos dėl negalios dalis;

61.  ragina mokytojų, darbuotojų, valdymo įstaigų, neįgalių studentų ir mokinių keitimąsi geriausia patirtimi įtraukaus švietimo ir mokymosi visą gyvenimą srityse;

62.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad, nepaisant gerėjančios padėties, neįgaliesiems vis dar kyla didelė nedarbo rizika ir kad mažiau nei 30 proc. jų yra įgiję tretinį ar jam prilygstantį išsilavinimą, o jį įgijusių žmonių, neturinčių negalios, yra maždaug 40 procentų; todėl ragina valstybes nares ir Komisiją ypatingą dėmesį skirti sunkumams, su kuriais neįgalūs ir (arba) specialiųjų ugdymo poreikių turintys jaunuoliai susiduria pereidami iš vidurinio ir aukštojo mokslo ir (arba) profesinio mokymo į darbo sritį;

63.  ragina ES viešojo sektoriaus institucijas ir įmones įgyvendinti įvairovės politiką ir nacionalines įvairovės chartijas;

64.  pabrėžia, kad neįgalių jaunuolių fizinis aktyvumas yra mažesnis nei sveikų jaunuolių ir kad mokykla turi didelę reikšmę sveiko gyvenimo būdo formavimui; todėl pabrėžia, kad svarbu skatinti didesnį neįgalių jaunuolių fizinį aktyvumą; ragina valstybes nares skubiai pašalinti visas esamas kliūtis, kurios trukdo neįgaliesiems ar specialiųjų poreikių turintiems asmenims užsiimti sporto veikla;

65.  primena, kad reikia panaikinti skaitmeninę atskirtį ir užtikrinti, kas neįgalieji galėtų visapusiškai naudotis skaitmeninės sąjungos teikiamomis galimybėmis; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu gerinti neįgaliųjų skaitmeninius įgūdžius ir gebėjimus, būtent vykdant pagal programą „Erasmus+“ finansuojamus projektus, ir ragina valstybes nares užtikrinti pažeidžiamų piliečių, įskaitant neįgaliuosius, apsaugą internete, taikant veiksmingas priemones, apsaugančias nuo neapykantą kurstančios kalbos, patyčių kibernetinėje erdvėje ir visų formų diskriminacijos internete, ir stiprinti skaitmeninio raštingumo ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ugdymą tiek neformaliojo, tiek formaliojo švietimo sistemose; be to, ragina valstybes nares suteikti galimybę neįgaliems vaikams nemokamai naudotis tinkamomis technologinėmis švietimo priemonėmis, suteikiančiomis jiems galimybę visapusiškai dalyvauti ugdomojoje ir mokomojoje veikloje;

Socialinė apsauga

66.  ragina Komisiją užtikrinti, kad 2030 m. ES strategijoje būtų numatyti konkretūs veiksmai, kuriais visoje ES būtų skatinamos įtraukios socialinės apsaugos sistemos, kuriomis būtų užtikrintos galimybės neįgaliesiems gauti pašalpas ir naudotis paslaugomis per visą gyvenimo ciklą; ragina valstybes nares neįgaliesiems nustatyti minimalią socialinę apsaugą, kuria būtų užtikrintas tinkamas jų gyvenimo lygis;

67.  ragina teisėkūros institucijas apsvarstyti galimybę įtraukti neįgaliuosius kaip konkrečią tikslinę grupę į Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentą;(20)

68.  primygtinai ragina valstybes nares taikyti abipusio pripažinimo principą, vykdant negalios vertinimą ir nustatymą, kuriuose reikėtų vadovautis ir jie neturėtų pakenkti žmogaus teisėmis grindžiamam Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos negalios modeliui, atsižvelgiant į aplinkos ir socialines kliūtis, su kuriomis susiduria asmuo, ir įtraukiant visus susijusius suinteresuotuosius subjektus, siekiant užtikrinti, kad neįgalių asmenų gyvenimo lygiui pavojaus nekeltų, pavyzdžiui, ekonominio koregavimo programos;

69.  ragina Komisiją užtikrinti, kad į Europos socialinių teisių ramstį būtų įtraukti visi negalios aspektai;

70.  rekomenduoja, kad Europos socialinio fondas (ESF), Europos užimtumo ir socialinių inovacijų programa (EaSI) ir būsimos ES socialinės lėšos būtų naudojamos ne tik užimtumo skatinimo priemonėms, bet ir socialinei įtraukčiai; pabrėžia reabilitacijos kaip socialinės įtraukties, kuria siekiama užtikrinti, kad neįgalieji liktų aktyvūs bendruomenėje, svarbą;

71.  rekomenduoja valstybėms narėms imtis konkrečių priemonių, pvz., teikti finansinę pagalbą ir laikiną slaugą, kuriomis visoje ES būtų skatinamos įtraukios socialinės apsaugos sistemos, kuriomis visiems neįgaliesiems būtų užtikrintos pašalpos ir galimybės naudotis paslaugomis per visą gyvenimo ciklą;

72.  primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad denistitucionalizuojant neįgaliuosius niekada neatsirastų benamystė dėl priežiūros paslaugoms teikti tinkamų ir (arba) prieinamų būstų stokos bendruomenėje;

Sveikata

73.  ragina valstybes nares visiškai įgyvendinti 2011 m. Direktyvą dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo(21); rekomenduoja Komisijai į šios Direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę įtraukti tvirtą negalios aspektą, siekiant neįgaliesiems užtikrinti galimybę gauti įperkamas ir kokybiškas tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas; todėl ragina Komisiją atlikti šios Direktyvos poveikio vertinimą, siekiant ją suderinti su Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija, ir paruošti ES masto gaires dėl negalios integravimo į nacionalinių informacijos centrų darbą, nustatant bendrus veiksmingumo kriterijus, įskaitant konkrečiai negaliai skirtas rekomendacijas; ragina valstybes nares deramai šviesti ir mokyti sveikatos priežiūros darbuotojus apie specialius neįgaliųjų poreikius;

74.  yra susirūpinęs dėl žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant pažeidimus, teikiant psichikos sveikatos ir priežiūros paslaugas, nes tai daugeliu atvejų turėjo didelį poveikį teikiamų paslaugų kokybei, ir primena, kad šios paslaugos turi būti orientuotos į pasveikimą, tinkamai finansuojamos ir teikiamos pagal žmogaus teisėmis pagrįstą modelį;

75.  ragina valstybes nares užtikrinti tokias psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, kurias teikiant vadovaujamasi veiksnumu ir būtų reikalaujama, kad informacija pagrįstą sutikimą dėl gydymo arba stacionaraus gydymo duotų pats neįgalusis, o ne pakaitinis sprendimus priimantis žmogus, taip pat atsižvelgiant į pagalbines sprendimų priėmimo priemones;

76.  ragina Komisiją užtikrinti, kad e. sveikatos, sveikatos priežiūros ir slaugos paslaugos būtų visiškai prieinamos ir saugios naudoti visiems neįgaliesiems, įskaitant protinę negalią ir sudėtingus poreikius turinčius asmenis ir jų šeimos narius;

77.  atkreipia dėmesį į tai, kad reikia nedelsiant spręsti bendro galimybių neįgaliesiems naudotis įvairių sričių specialistų priežiūra trūkumo problemą ir, kai tokių galimybių esama, ilgo pacientų laukimo problemą, nes tai yra didelė vienodų galimybių naudotis sveikatos priežiūros srities prevencija ir gydymu kliūtis, dažnai nulemianti neįgalaus paciento būklės pablogėjimą ir naštą sveikatos priežiūros sistemoms, kurios būtų galima išvengti;

78.  atkreipia dėmesį į tai, kad sveikatos priežiūros sistemos turėtų užtikrinti, jog seksualinė prievarta ir (arba) išnaudojimas būtų nustatomi, apie juos būtų pranešama ir vykdoma jų prevencija;

79.  primygtinai ragina valstybes nares padidinti daugiadalykio vertinimo ir pakartotinio vertinimo paslaugų suaugusiems asmenims su negalia skaičių, siekiant parengti tikslinius planus, kurie galėtų būti įgyvendinami panaudojant teritorinius išteklius (pvz., priežiūros paslaugos, teikiamos namuose, dienos centruose, apgyvendinimo įstaigose), atitinkančius nustatytus asmens biopsichosocialinius reikalavimus;

80.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai naudotis Europos referencijos centrų tinklų sistema siekiant sukurti neįgaliesiems apskritai ir ypač retą negalią turintiems asmenims skirtas daugiadalykės ir specializuotos sveikatos priežiūros paslaugas ir išplėsti galimybes jomis naudotis;

81.  pabrėžia, kad Komisija ES sveikatos priežiūros darbuotojų veiksmų plane ir ES darbotvarkėje dėl efektyvių, prieinamų ir lanksčių sveikatos priežiūros sistemų skiria nepakankamai dėmesio negaliai, nes ji nėra konkrečiai aptarta nė viename iš šių dviejų tekstų;

82.  atkreipia dėmesį į sėkmingą antrąjį bendrųjų veiksmų demencijos srityje planą, ir sykiu tikisi, kad per ateinančius trejus metus Naujoviškų vaistų iniciatyvoje dalyvaujančios farmacijos įmonės skirs papildomų lėšų;

83.  ragina Komisiją pateikti strategiją dėl pagalbos asmenims su rimta negalia mirus jų artimiesiems, kurie buvo atsakingi už jų kasdienę globą (plg. Italijoje neseniai patvirtintas įstatymas „dopo di noi“);

84.  ragina Komisiją išsamiai išanalizuoti JT baigiamųjų pastabų ir savo pažangos ataskaitos skirtumus, konkrečiai susijusius su Europos strategijos dėl negalios prioritetine sveikatos sritimi;

85.  ragina nuosekliai skatinti teikti vietos lygmens akušerines paslaugas valstybėse narėse kaip viešąją paslaugą, siekiant sumažinti atvejų, kai negalią lemia gimdymo komplikacijos, ir užtikrinti saugų gimdymą ir motinoms, ir kūdikiams, atsižvelgiant į PSO saugaus gimdymo užtikrinimo vadovą;

86.  džiaugiasi pažanga, padaryta Europos nuotolinės medicinos sektoriuje, kuri gali iš esmės pakeisti neįgaliųjų galimybes naudotis paslaugomis; taip pat mano, kad 4G ryšio technologijų plėtra, 5G ryšio iškilimas ir plintantis daiktų internetas padės patobulinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą neįgaliesiems; ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos sveikatos priežiūros technologijų sektoriui nebūtų užkraunama našta dėl perteklinio reglamentavimo ir kad jis turėtų pakankamai galimybių gauti finansavimą.

Išorės veiksmai

87.  ragina Europos Sąjungos išorės veiksmus visapusiškai suderinti su JT neįgaliųjų teisių konvencija;

88.  ragina ES užtikrinti, kad vystomasis bendradarbiavimas ir humanitarinė veikla būtų visiškai prieinami ir įtraukūs neįgaliesiems;

89.  ragina ES į oficialios paramos vystymuisi ataskaitas įtraukti neįgaliųjų teisių rodiklį;

90.  ragina ES užtikrinti, kad jai tektų svarbiausias vaidmuo užtikrinant, kad neįgalieji neliktų nuošalyje vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos srityje, kaip įpareigota Europos konsensuse dėl vystymosi, ir įtraukti kovą su daugialype diskriminacija, su kuria susiduria neįgalieji ir atskirtos grupės;

91.  ragina Komisiją atlikti vadovaujamą vaidmenį užtikrinant, kad darnaus vystymosi tikslai išorės veiksmų srityje būtų įgyvendinami atsižvelgiant į neįgaliųjų poreikius, nepriklausomai nuo naujos Europos strategijos dėl negalios, patvirtinant aiškų, skaidrų ir įtraukų veiksmų planą šiems tikslams pasiekti;

92.  apgailestauja, kad ES darnaus vystymosi tikslų užimtumo rodiklyje nėra išskirta negalia; ragina ES, bendradarbiaujant su šalimis partnerėmis, skatinti duomenų išskaidymą pagal negalios tipą;

93.  ragina ES ir partnerius įtraukti neįgaliuosius ir jiems atstovaujančias organizacijas į visus politikos formavimo ir projektų etapus, be kita ko, vietos lygmeniu šalyse partnerėse, aktyviai dalyvaujant neįgaliųjų organizacijoms;

94.  dar kartą pabrėžia, kad šalyse, kuriose vyksta konfliktai, ir konflikto zonose neįgalios moterys dažnai susiduria su dar didesniais iššūkiais; todėl pabrėžia, kad būtina apsaugoti neįgalias moteris vykdant Europos Sąjungos išorės politiką;

ES institucijų įsipareigojimai

95.  primygtinai ragina ES institucijas užtikrinti savo išorės ir vidaus interneto svetainių funkcijų, turinio, dokumentų, vaizdo įrašų ir saityno paslaugų, įskaitant viešas konsultacijas, prieinamumą ir viešas ataskaitas apie interneto svetainių prieinamumo gairių, rekomendacijų ir įpareigojimų atitiktį ir jų laikymąsi;

96.  apgailestauja, kad valstybėse narėse INSIGN projektas, kuriuo nepriklausomos komunikacijos galimybė suteikiama kurtiesiems ir neprigirdintiesiems vykstant jų sąveikai su ES institucijomis, juos sujungiant su vertėjais žodžiu į gestų kalbą ir titruotojais, vis dar nėra įgyvendintas, nors Komisija finansavo paslaugų platformos prototipo, kuris 2014 m. buvo sėkmingai išbandytas Europos Parlamente, kūrimą;

97.  ragina ES institucijas, pateikus paprastą prašymą, suteikti prieigą prie visų savo viešų posėdžių, be kita ko, teikiant vertimo žodžiu į gestų kalbą paslaugas, kalbos vertimo į tekstą paslaugas ir dokumentus, teikiamus Brailio raštu, taip pat kitais stambių rašmenų ir alternatyviaisiais komunikacijos būdais ir fiziniu jų pastatų prieinamumu; pripažįsta sunkumus teikti visų posėdžių tiesioginių srautinių transliacijų ir vaizdo įrašų subtitrus; vis dėlto ragina institucijas toliau stebėti technologijų pokyčius šioje srityje, kad ateityje būtų pagerintas prieinamumas;

98.  pataria Europos institucijoms, laikantis ES daugiakalbystės politikos, pirmenybę teikti vertimui žodžiu iš ne tarptautinės gestų kalbos ir į ją, o vertimui iš nacionalinės (-ių) gestų kalbos (-ų), ir į ją (jas);

99.  primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų teritorijoje vyksiantys rinkimai į Europos Parlamentą būtų prieinami visiems asmenims, kurie šiuo metu gyvena įstaigose ir (arba) yra globojami, ir kad šie asmenys būtų įtraukti į minėtuosius rinkimus;

100.  pripažįsta, kad stinga prieinamų ir įtraukių rinkimo procesų, skirtų neįgaliesiems, ypač asmenims, turintiems psichikos ir (arba) intelekto sutrikimų, tiek ES, tiek valstybių narių lygmeniu; primygtinai ragina Europos Parlamentą užtikrinti, kad jo komunikacijos medžiaga, susijusi su Europos Parlamento rinkimais, būtų visapusiškai prieinama;

101.  ragina Europos mokyklas, vaikų darželius ir popamokinius centrus suteikti kokybišką, įtraukų ir JT neįgaliųjų teisių konvenciją atitinkantį ugdymą visiems ES darbuotojų vaikams, įskaitant turinčius sudėtingų ar daug paramos reikalaujančių poreikių;

102.  ragina ES savo institucijose padėti sudaryti neįgaliesiems tinkamas sąlygas ir jiems teikti kitų formų užimtumo paramą, pvz., ES institucijose pritaikyti darbuotojams pažangaus darbo modelį, įskaitant neįgaliems akredituotiems Parlamento nario padėjėjams;

103.  ragina Komisiją peržiūrėti bendrosios sveikatos draudimo sistemos bendrąsias taisykles, įgyvendinimo nuostatas, taikymo sritį, nuostatas dėl negalios, šios sistemos prieinamumą ir praktinį taikymą, siekiant ją suderinti su JT neįgaliųjų teisių konvencija;

104.  primygtinai ragina visas ES institucijas, organus ir įstaigas įsteigti informacinius centrus ir pabrėžia, kad reikalingas horizontalus tarpinstitucinis visų generalinių direktoratų ir ES institucijų veiklos koordinavimo mechanizmas; ragina nustatyti reikiamą bendradarbiavimo tvarką, kuri būtų JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo strategijos dalis;

105.  primygtinai ragina institucijas patvirtinti visapusišką įdarbinimo, išlaikymo ir skatinimo politiką, įskaitant laikinas skatinimo priemones, siekiant aktyviai ir iš esmės padidinti neįgalių (įskaitant psichosocialinių ir intelekto sutrikimų turinčius asmenis) nuolatinių darbuotojų ar sutartininkų ir stažuotojų skaičių, laikantis Direktyvos 2000/78/EB 5 straipsnio nuostatų;

106.  pabrėžia Europos Parlamento jungtinės neįgaliųjų teisių gynimo grupės vaidmenį įgyvendinant Europos strategiją dėl negalios pagal Jungtinių Tautų konvenciją: ši grupė yra platforma, suburianti Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų narius ir organizacijų bei pilietinės visuomenės atstovus tiek nacionaliniu, tiek vietos lygmenimis; pabrėžia, kad ši jungtinė grupė yra labai tinkamas forumas siekiant paskatinti diskusijas ir debatus, kad būtų galima užtikrinti strategijos įgyvendinimą;

107.  ragina Europos institucijas visapusiškai konsultuotis su neįgaliais darbuotojais ir Parlamento nariais ir veiksmingai juos įtraukti rengiant, įgyvendinant ir stebint vidaus taisykles, politiką ir praktiką, įskaitant Tarnybos nuostatus ir tinkamų sąlygų sudarymo ir prieinamumo nuostatas;

Pažangos ataskaitos ir baigiamųjų pastabų neatitiktis

108.  apgailestauja, kad ES institucijų interneto svetainės neatitinka AAA lygio prieinamumo standartų; ragina institucijas kuo greičiau užtikrinti atitiktį šiems standartams;

109.  apgailestauja, kad ES ir valstybių narių transporto teisės aktai vis dar nėra visapusiškai įgyvendinti nacionaliniu lygmeniu; šiuo tikslu rekomenduoja visose valstybėse narėse įsteigti nacionalines vykdymo užtikrinimo įstaigas;

110.  atkreipia dėmesį į padarytą pažangą užtikrinant geležinkelių prieinamumą; ragina taikyti tokio paties lygio prieinamumo taisykles visoms kitoms transporto rūšims, įskaitant keliones oro transportu, siekiant išspręsti saugumo ir prieinamumo konfliktą;

111.  pažymi, kad Komisijos pažangos ataskaitoje horizontaliosios Direktyvos dėl vienodo požiūrio klausimas nenagrinėjamas;

112.  apgailestauja, kad mažai pažangos padaryta Europos Sąjungai ratifikuojant Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos fakultatyvųjį protokolą;

113.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija iki šiol nesiėmė kompleksinės ir išsamios savo teisės akto peržiūros, kad užtikrintų visišką jo suderinimą su Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatomis;

114.  palankiai vertina atnaujintą priemonių, įskaitant neseniai priimtas priemones, sąrašą, tačiau apgailestauja, kad nebuvo peržiūrėta kompetencijų deklaracija ir kad į priemonių sąrašą nebuvo įtrauktos priemonės, kuriose neįgalieji konkrečiai neminimi, tačiau kurios visgi yra jiems aktualios;

115.  apgailestauja, kad Komisija nepadarė pažangos integruojant neįgalių moterų ir mergaičių teises į visas lyčių lygybės politikos sritis ir programas, o lyčių aspektą – į strategiją dėl negalios;

116.  džiaugiasi, kad ES pasirašė Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija), ir ragina Tarybą nedelsiant ją ratifikuoti;

117.  apgailestauja, kad dabartinė Europos vaiko teisių politika nepakankami apima visapusišką teisėmis grindžiamą strategiją dėl neįgalių berniukų ir mergaičių ar jų teisių apsaugos priemones ir kad strategijoje dėl negalios nepakankamai sprendžiamas ir integruojamas neįgalių berniukų ir mergaičių teisių klausimas; ragina Komisiją, laikantis Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, ypatingą dėmesį skirti neįgaliems vaikams; pabrėžia, kad ypač neįgalioms moterims ir mergaitėms būtini sektini pavyzdžiai;

118.  pažymi, kad ES nesurengė visapusiškos kampanijos siekiant didinti visuomenės informuotumą apie JT neįgaliųjų teisių konvenciją ir, kaip kovoti su išankstiniu nusistatymu prieš neįgaliuosius;

Išsamios ir veiksmingos laikotarpio po 2030 m. strategijos dėl negalios kūrimas

Horizontalieji klausimai

119.  ragina Komisiją užtikrinti, kad būsimąja strategija dėl negalios būtų siekiama visiškai įgyvendinti JT neįgaliųjų teisių konvenciją visose ES politikos srityse ir integruoti prieinamumo, dalyvavimo, nediskriminavimo ir lygybės aspektus, ji turėtų apimti visus JT neįgaliųjų teisių konvencijos straipsnius ir joje turėtų būti numatytas atitinkamas biudžetas, įgyvendinimo laikotarpis ir stebėsenos mechanizmas ir ji turėtų turėti tokią pat teisinę reikšmę kaip dabartinė strategija; supranta, kad strategija gali būti sėkminga tik tuo atveju, jeigu visi suinteresuotieji subjektai, įkaitant pilietinę visuomenę, visapusiškai dalyvauja;

120.  pabrėžia, kad 2020–2030 m. strategija turėtų būti grindžiama kompleksine ir išsamia visų ES teisės aktų ir politikos sričių peržiūra, siekiant užtikrinti visišką jos derėjimą su JT neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatomis, taip pat joje turėtų būti pateikta peržiūrėta kompetencijų deklaracija;

121.  ragina Komisiją skatinti taikyti priemones, susijusias su veiksminga reintegracija ir reabilitacija, siekiant sumažinti arba pašalinti ligos arba fizinės, protinės arba emocinės negalios poveikį asmens darbingumui;

122.  rekomenduoja, kad Komisija užtikrintų, kad visos būsimos strategijos ir dėl jų rengiamas konsultacijų procesas būtų skaidrus, suprantamas ir visiškai prieinamas ir kad į jį būtų įtraukti aiškūs rodikliai ir gairės;

123.  pažymi, kad ES darnaus vystymosi tikslų rodikliai neapima neįgaliųjų, kalbant apie 4 tikslą (švietimas), 5 tikslą (lyčių lygybė) ir 8 tikslą (deramas darbas ir ekonomikos augimas); ragina, kad būsimose strategijose būtų naudojamasi pasauliniais darnaus vystymosi tikslų rodikliais, skirtais stebėti, kaip įgyvendinami svarbiausi ES veiksmai ir politika užimtumo srityje;

124.  pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti, kad ateityje strategija dėl negalios būtų suderinama su kitomis ES iniciatyvomis ir strategijomis, siekiant skatinti užimtumo ir neįgalių asmenų įtrauktį, ypač moterų;

125.  rekomenduoja, kad laikotarpio po 2020 m. strategijoje būtų įtraukti viešieji pirkimai ir standartizacija, kaip horizontalieji klausimai, siekiant didinti neįgaliųjų galimybes įsidarbinti, taip pat rengti ir sudaryti palankias sąlygas valstybėms narėms keistis gerosios patirties pavyzdžiais;

126.  ragina Komisiją užtikrinti, kad ES finansuojami projektai atitiktų JT neįgaliųjų teisių konvencijos žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį – nefinansuoti jokių projektų, kurių rezultatai būtų neprieinami neįgaliems, dėl kurių jie būtų atskirti ir kuriuos įgyvendinant būtų nesilaikoma prieinamumo standartų;

127.  ragina Komisiją pasiūlyti prieinamą vertinimo priemonę užtikrinant nuolatinį stebėjimą, įskaitant konkrečių rodiklių ir konkrečių tikslų stebėjimą;

128.  ES ratifikavus Stambulo konvenciją, ragina ES ir valstybes nares priimti konkrečiais priemones, kuriomis būtų kovojama su smurtu prieš neįgalias moteris ir mergaites;

129.  ragina ES integruoti Europos strategiją dėl negalios į visus ES teisės aktus ir į Europos semestro procesą; todėl ragina rengiant strategiją dėl negalios po 2020 m. vykdyti atvirą struktūrinį ES ir neįgaliesiems atstovaujančių organizacijų dialogą;

130.  rekomenduoja į būsimą strategiją įtraukti esminį paramos paslaugų, kurias teikiant neįgalieji galėtų naudotis žmogaus teisėmis, vaidmenį;

131.  rekomenduoja, kad į būsimą strategiją būtų įtraukti klausimai, susiję su personalo mokymu, kuris yra būtinas, jeigu pagal JT neįgaliųjų teisių konvencijos principus turi būti teikiama parama;

Papildomos veiklos sritys

132.  primygtinai ragina įtraukti lygybės, lyties ir nediskriminavimo aspektus, įskaitant susijusius su daugialypę diskriminaciją patiriančiais neįgaliais LGBTQI asmenimis, į visas būsimos strategijos sritis; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti kampanijas ir mokymus, siekiant didinti informuotumą apie JT neįgaliųjų teisų konvenciją ir būtinybę atsižvelgti į įvairovę kovojant su neįgaliųjų diskriminacija, stigmatizacija ir su išankstiniu nusistatymu prieš neįgaliuosius, psichosocialinę, mokymosi arba autizmo negalią turinčius asmenis;

133.  pabrėžia, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant įveikti stereotipus ir išankstinį nusistatymą prieš negalią ir, kad būtų pakeistos paplitusios atskiriančios socialinės normos; ragina Komisiją ir valstybes nares investuoti į visuomenės informavimo iniciatyvas, siekiant užtikrinti neįgalių asmenų kaip lygių piliečių apibūdinimą, nukreiptą prieš stereotipus, susijusius su neįgalumu;

134.  atkreipia dėmesį į lyties ir negalios veiksnių sankirtos problemą, ypač atsižvelgiant į informacija pagrįstą sutikimą dėl kontraceptinių priemonių naudojimo, priverstinės sterilizacijos ir galimybėmis naudotis reprodukcinėmis teisėmis; ragina valstybes nares apsvarstyti, ar reikia įvertinti savo teisės aktus šioje srityje;

135.  primygtinai ragina ES integruoti neįgalių vaikų teises į visas būsimos strategijos sritis;

136.  pripažįsta, kad veiksnumas yra viena iš būtinų sąlygų naudotis žmogaus teisėmis, įskaitant teisę balsuoti, ir kad bet kokia nauja strategija turi būti siekiama, kad remiantis negalia niekam nebūtų atimtas veiksnumas visose gyvenimo srityse; pabrėžia, kad šiuo tikslu ES patvirtinti tinkamas priemones, kuriomis turėtų užtikrinti, kad visi neįgalieji galėtų naudotis visomis teisėmis, įtvirtintomis Europos Sąjungos sutartyse ir teisės aktuose, pvz., teise į teisingumą, prekes ir paslaugas, įskaitant bankininkystės, užimtumo ir sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat balsuoti Europos Parlamento rinkimuose ir vartotojų teises pagal konvenciją, ir skatinti taikyti neprievartines priemones ir remiamą sprendimų priėmimą pagal JT neįgaliųjų teisių konvenciją;

137.  primygtinai ragina Komisiją įtraukti visas įmanomas priemones į naują strategiją, siekiant užtikrinti, kad visų bet tipo negalią turinčių asmenų laisvė ir saugumas atitiktų konvencijos ir JT neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto nuostatas;

138.  primygtinai ragina Komisiją išsaugoti partnerystės principą būsimuose reglamentuose dėl finansavimo ir užtikrinti visapusišką jo laikymąsi;

139.  ragina Komisiją skatinti struktūrinį neįgaliųjų ir jiems atstovaujančių organizacijų dalyvavimą visuose sprendimų priėmimo procesuose, tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu, ir finansuoti neįgaliųjų organizacijų gebėjimų stiprinimą, kad jos galėtų struktūriškai dalyvauti priimant visus sprendimus dėl neįgaliųjų; ragina valstybes nares toliau rengti JT neįgaliųjų teisių konvencijos mokymus, siekiant užtikrinti, kad neįgalieji žinotų savo teises, kad būtų galima užkirsti kelią diskriminacijai;

140.  primena, kad JT neįgaliųjų teisių komitetas išreiškė didelį susirūpinimą dėl nesaugios neįgaliųjų padėties dabartinės migracijos krizės ES metu; primygtinai ragina Komisiją negalios aspektą integruoti į savo migracijos ir pabėgėlių politiką ir užtikrinti, kad visas ES finansavimas, skiriamas šiai humanitarinei krizei įveikti, būtų skiriamas atsižvelgiant į neįgaliuosius;

141.  griežtai ragina valstybes nares suskirstyti duomenis pagal negalios tipus ir glaudžiai bendradarbiauti su Eurostatu renkant palyginamus duomenis apie negalią skirtingose srityse – tai apima įstaigose gyvenančius asmenis ir kartu susiejama strategija dėl negalios su darnaus vystymosi tikslų procesu ir Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.;

142.  pabrėžia išmatuojamų ir palyginamų kiekybinių ir kokybinių rodiklių, įskaitant susijusius su prieinamumu, lygybe, užimtumu, socialine apsauga, sveikata, mokyklų rezultatais ir įtraukaus mokymo studentų skaičiumi, kuriais siekiama įvertinti, kaip ES ir valstybės narės įgyvendina JT neįgaliųjų teisių konvenciją, poreikį ir primygtinai reikalauja, kad būtų renkami tie duomenys, kad būtų galima taikyti šiuos rodiklius;

143.  ragina ES, bendradarbiaujant su neįgaliaisiais ir jiems atstovaujančiomis organizacijomis, parengti žmogaus teisėmis grindžiamą rodiklių sistemą, taip pat palyginamų išsamių duomenų rinkimo sistemą, kurioje duomenys būtų išskaidyti pagal lytį, amžių, kaimo ar miesto gyventojus ir negalios tipą;

144.  pripažįsta, kad protinę negalią turintys asmenys yra ypač pažeidžiami diskriminacijos ir nederamo elgesio atžvilgiu ir kad jie dažnai apgyvendinami įstaigose, kuriose nėra galimybės gauti išsilavinimą ir apsispręsti;

145.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares imtis papildomų priemonių padėti pažeidžiamiausiems asmenims, pvz., neįgaliems benamiams;

146.  pabrėžia, jog reikia nuolat stebėti JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimą laikantis šios konvencijos 33 straipsnio ir konsultuojantis su neįgaliųjų organizacijomis;

147.  ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos Sąjungos kovos su rasizmu, ksenofobija ir kitų formų netolerancija aukšto lygio grupės darbe, susijusiame su neapykantos nusikaltimų duomenų registravimo ir rinkimo gerinimu, būtų visapusiškai atsižvelgta į neapykantos nusikaltimus prieš neįgaliuosius;

148.  primygtinai ragina valstybes nares skirti pagal JT neįgaliųjų teisių konvencijos 33 straipsnio 2 dalį įsteigtoms stebėjimo struktūroms pakankamus ir pastovius finansinius ir žmogiškuosius išteklius, kad jos galėtų nepriklausomai atlikti savo funkcijas;

149.  ragina Komisiją numatyti atitinkamus išteklius ES stebėjimo struktūrai, kad ji galėtų nepriklausomai ir tinkamai atlikti savo funkcijas;

150.  primena, kad Peticijų (PETI) komitetas kiekvienais metais gauna nemažai peticijų, nurodančių sunkumus, su kuriais susiduria neįgalieji visoje ES kasdieniame gyvenime, susijusius su aštuoniomis pagrindinėmis veiksmų sritimis, nurodytomis Europos strategijoje dėl negalios, ir kitomis prieinamumo problemomis, tokiomis kaip prieiga prie sveikatos priežiūros ir socialinio draudimo, švietimo ir mokymo, darbo rinkos, apstatytos aplinkos ir transporto, prekių ir paslaugų, informacijos ir komunikacijos, dalyvavimo politiniame, visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime;

151.  kadangi visos valstybės narės turėtų ratifikuoti JT neįgaliųjų teisių konvenciją ir pasirašyti jos fakultatyvųjį protokolą;

152.  pabrėžia, kad Peticijų komitetas, vykdydamas peticijų procesą, atlieka svarbų apsauginį vaidmenį (drauge su Europos ombudsmenu, skiriamu piliečiams ginti netinkamo administravimo atveju) su JT neįgaliųjų teisių konvencija susijusioje ES struktūroje, nes peticijos pateikėjui suteikiama galimybė pateikti skundą dėl Europos, nacionalinių ar vietinių valdžios institucijų daromo jo teisių pažeidimo; pabrėžia, kad Peticijų komiteto gautos peticijos rodo, kad reikia priimti horizontalųjį, nediskriminacinį ir žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį į su neįgalumu susijusias politikos priemones; pabrėžia, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrai tenka svarbus vaidmuo stiprinant neįgalių asmenų pagrindines teises ES ir padedant ES įgyvendinti JT neįgaliųjų teisių konvenciją;

153.  pabrėžia, kad dauguma ES piliečių pateikiamų peticijų yra susijusios su sunkumais pateikti prašymą, gauti pripažinimą, taip pat su neįgalumo pensijos mokėjimų, kuriuos vykdo vietos administracijos įstaigos, vėlavimu; pabrėžia, kad įgyvendinant Europos strategiją dėl negalios ir jos socialinės apsaugos priemones šiems klausimams turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys, atsižvelgiant į JT neįgaliųjų teisių konvencijos 28 straipsnį dėl tinkamo gyvenimo lygio ir socialinės apsaugos;

°

°  °

154.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)

OL L 23, 2010 1 27, p. 35.

(2)

UNCRPD/C/EU/CO/1.

(3)

OL L 94, 2014 3 28, p. 65.

(4)

OL L 303, 2000 12 2, p. 16.

(5)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0485.

(6)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0360.

(7)

Priimti tekstai, P8_TA(2016)0318.

(8)

OL C 353, 2016 9 27, p. 41.

(9)

OL C 131 E, 2013 5 8, p. 9.

(10)

OL C 212 E, 2010 8 5, p. 23.

(11)

Šioje ataskaitoje sąvoka „visaverčiai piliečiai“ turėtų būti suprantama taip, kaip apibrėžta Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje, t. y., kad neįgalieji turėtų visapusiškai naudotis visomis žmogaus teisėmis;

(12)

2013 m. balandžio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimas HK Danmark, sujungtos bylos C-335/11 ir C-337/11ECLI:EU:C:2013:222, 29-30 dalys, 2014 m. kovo 18 d. Teisingumo Teismo sprendimo Z, C-363/12, ECLI:EU:C:2014:159, 73 dalis; 2014 m. gegužės 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo Glatzel, C-356/12, , ECLI:EU:C:2014:350, 68 dalis.

(13)

2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo (OL L 327, 2016 12 2, p. 1).

(14)

2014 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1300/2014 dėl Sąjungos geležinkelių sistemos prieinamumo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims techninių sąveikos specifikacijų (OL L 356, 2014 12 12, p. 110).

(15)

2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (OL L 46, 2004 2 17, p. 1).

(16)

1993 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyva 93/109/EB, nustatanti išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir neesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per vietos savivaldos rinkimus (OL L 329, 1993 12 30, p. 34).

(17)

1994 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 94/80/EB, nustatanti išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir neesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per vietos savivaldos rinkimus (OL L 368, 1994 12 31, p. 38).

(18)

Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas, (COM(2008)0426).

(19)

2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, OL L 303, 2000 12 2, p. 16.

(20)

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL L 200, 2004 6 7, p. 1)

(21)

2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo, (OL L 88, 2011 4 4, p. 45).


Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto NUOMONĖ (12.10.2017)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios įgyvendinimo pažangos ataskaita

(2017/2127(INI))

Nuomonės referentė: Nessa Childers

PASIŪLYMAI

Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

A.  kadangi vienas iš tikslų siekiant geros sveikatos ir gerovės, kaip nustatyta Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m., yra užtikrinti, kad visi gyventojai būtų apdrausti sveikatos draudimu, įskaitant apsaugą nuo finansinės rizikos, ir galimybes visiems gauti saugių, veiksmingų ir įperkamų kokybiškų vaistų ir vakcinų; kadangi pernelyg dažnai valstybėse narėse sumažinamos su negalia susijusios socialinės išmokos ir apribojamos sveikatos priežiūros paslaugos, pažeidžiant JT neįgaliųjų teisių konvenciją (angl. UN CRPD) ir dar labiau padidinant skurdo ir socialinės atskirties lygį;

B.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 168 straipsnio 7 dalyje valstybėms narėms priskiriama atsakomybė apibrėžti savo sveikatos politiką ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimą; todėl pripažįsta, jog siekiant, kad Europos strategija dėl negalios būtų sėkminga, labai svarbu konsultuotis ir bendradarbiauti su valstybėmis narėmis;

C.  kadangi, pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PPO)(1), neįgalūs asmenys turi mažiau galimybių naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir jų priežiūros poreikiai yra nepatenkinami, nes sveikatos priežiūros skatinimas retai orientuojamas į neįgaliuosius (pvz., neįgalios moterys rečiau tikrinamos dėl krūties vėžio nei negalios neturinčios moterys, o neįgaliems paaugliams labiau tikėtina būti neįtrauktiems į lytinio švietimo programas);

D.  kadangi Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 25 straipsnyje įtvirtinta neįgaliųjų teisė gauti aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugas be diskriminacijos;

E.  pabrėžia, kad ES pirmauja ratifikuojant žmogaus teisių sutartis; kadangi ES pagrindinių teisių chartijos 21 ir 26 straipsniuose dar kartą patvirtinamas nediskriminavimo principas, o 35 straipsnyje – teisė į sveikatos priežiūrą, kadangi visos valstybės narės turėtų ratifikuoti šią konvenciją ir pasirašyti protokolą;

F.  kadangi visi neįgalieji turi lygias teises ir teisę į neatimamą orumą, vienodą požiūrį ir visapusišką dalyvavimą visuomenės gyvenime;

G.  kadangi tikimasi, kad negalios atvejų skaičius, kuris Europoje yra didesnis tarp moterų, atsižvelgiant į visuomenės senėjimą tik didės;

H.  kadangi visos aštuonios strategijos sritys yra glaudžiai tarpusavyje susijusios;

I.  kadangi neįgalieji yra ypač jautrūs trūkumams sveikatos priežiūros paslaugų srityje, yra labiau linkę užsiimti sveikatai pavojinga veikla ir dažniau patiria pirmalaikę mirtį;

J.  kadangi, bandydami gauti sveikatos priežiūros paslaugas, neįgalieji susiduria su įvairiomis kliūtimis, įskaitant neprieinamas kainas, ribotas galimybes naudotis paslaugomis, fizines kliūtis ir netinkamus sveikatos priežiūros darbuotojų įgūdžius bei žinias;

1.  teigia, kad žmogaus teisėmis grindžiamas požiūris į negalios srities politiką yra esminis dalykas norint pasiekti, kad aukščiausias įmanomas sveikatos standartas būtų pagrindinė teisė; pripažįsta, kad dėl medicininio negalios modelio vyravimo formuojant politiką nepakankamai įvertinamas socialinių ir fizinių kliūčių poveikis neįgaliųjų sveikatai ir gerovei apskritai;

2.  pabrėžia, kad, nors galimybė gauti aukščiausio įmanomo lygio sveikatos priežiūros paslaugas be diskriminacijos dėl negalios yra pagrindinė teisė, neįgalieji ir toliau susiduria su nuolatinėmis kliūtimis, dėl kurių jų galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis yra nelygios, įskaitant prieinamos informacijos apie teises į sveikatos apsaugą stygių, privačių sveikatos draudimo bendrovių diskriminacinį požiūrį, neprieinamas sveikatos priežiūros įstaigas ir dažnai prastesnę priežiūros kokybę, nepritaikant jos prie asmens poreikių; tvirtina, kad prieigos prie kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų stoka neigiamai veikia neįgaliųjų gebėjimą gyventi savarankiškai ir integruotis į visuomenę taip pat, kaip ir kiti asmenys;

3.  pabrėžia, jog siekiant užtikrinti, kad neįgalieji, ypač psichosocialinę negalią turintys asmenys, galėtų naudotis savo teisėmis ir būti visapusiškai savarankiški, reikia teikti jiems būtiną socialinę paramą; ragina vengti tokius asmenis apgyvendinti specialiosiose globos įstaigose ir imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad jie nebūtų gydomi be jų sutikimo;

4.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad daugeliui neįgalių moterų ir mergaičių yra iš esmės neįmanoma naudotis lytinėmis ir reprodukcinėmis teisėmis, ir primygtinai ragina valstybes nares skubiai priimti gaires, kuriomis būtų užtikrinta, kad visos švietimo, informacijos, sveikatos priežiūros ir su lytine bei reprodukcine sveikata susijusios paslaugos būtų visiems prieinamos, o informacija teikiama tinkamu formatu; mano, kad neįgalių moterų pasirinkimo laisvė ir teisė savarankiškai spręsti dėl savo lytinio ir reprodukcinio gyvenimo turėtų būti remiamos informacija pagrįstu sutikimu dėl kontraceptinių priemonių naudojimo ir medicinos procedūrų;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad reikia nedelsiant spręsti bendro galimybių neįgaliesiems naudotis įvairių sričių specialistų priežiūra trūkumo problemą ir, kai tokių galimybių esama, ilgo pacientų laukimo problemą, nes tai yra didelė vienodų galimybių naudotis sveikatos priežiūros srities prevencija ir gydymu kliūtis, dažnai nulemianti neįgalaus paciento būklės pablogėjimą ir naštą sveikatos priežiūros sistemoms, kurios būtų galima išvengti;

6.  primena, kad JT neįgaliųjų teisių konvencijoje numatytos reprodukcinės teisės, apimančios galimybę gauti visapusiškas reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugas, įskaitant šeimos planavimo ir motinų sveikatos priežiūros paslaugas, ir informaciją, teisę duoti informacija pagrįstą sutikimą visoms medicininėms procedūroms, be kita ko, sterilizacijai ir nėštumo nutraukimui, ir teisę išlikti vaisingiems vienodomis sąlygomis su kitais;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad sveikatos priežiūros sistemos turėtų užtikrinti, jog seksualinė prievarta ir (arba) išnaudojimas būtų nustatomi, apie juos būtų pranešama ir vykdoma jų prevencija;

8.  pabrėžia, kad galimybė gauti sveikatos priežiūros paslaugas yra vienas pagrindinių nerimą keliančių klausimų siekiant užtikrinti optimalią sveikatos priežiūros kokybę neįgaliesiems, įskaitant psichikos sveikatos problemų turinčius asmenis; pripažįsta, kad reikia sustiprinti pastangas sveikatos ugdymo ir prevencijos veiklos, skirtos neįgaliesiems, srityje, pvz., rengti kampanijas siekiant padidinti informuotumą apie tam tikrų rūšių vėžio, įskaitant krūties ir gimdos kaklelio vėžio, ankstyvo aptikimo galimybę;

9.  primygtinai ragina valstybes nares padidinti daugiadalykio vertinimo ir pakartotinio vertinimo paslaugų suaugusiems asmenims su negalia skaičių, siekiant parengti tikslinius planus, kurie galėtų būti įgyvendinami panaudojant teritorinius išteklius (pvz., priežiūros paslaugos, teikiamos namuose / dienos centruose / apgyvendinimo įstaigose), atitinkančius nustatytus asmens biopsichosocialinius reikalavimus;

10.  dar kartą išreiškia susirūpinimą dėl pažeidžiamų pacientų, pvz., psichosocialinių sutrikimų ir protinę negalią turinčių asmenų; ragina valstybes nares užtikrinti, kad pacientų teisė duoti informacija pagrįstą sutikimą būti gydomam nebūtų nepagrįstai paneigiama; pabrėžia, kad su negalia susijusi ES politika turi konkrečiai užtikrinti asmenų, kuriems kyla didesnis pavojus būti neįtrauktiems į sveikatos priežiūros sistemą ir kurie dažnai negali duoti laisvo ir informacija pagrįsto sutikimo gauti sveikatos priežiūros paslaugas, apsaugą;

11.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad dažnai taikoma nepakankama teisinė apsauga nuo daugialypės ir tarpsektorinės diskriminacijos; prašo Komisijos ir valstybių narių užtikrinti vienodas galimybes gauti sveikatos priežiūros paslaugas neatsižvelgiant į pacientų negalią, amžių, lytį, seksualinę orientaciją, rasę ar etninę kilmę;

12.  ragina Komisiją ir valstybes nares kuo greičiau įgyvendinti Europos strategiją dėl negalios;

13.  pabrėžia, kad fizinę negalią turintys asmenys taip pat susiduria su problemomis skaitmeninio judumo rinkoje; ragina palengvinti prieigą bet kokią negalią turintiems asmenims, naudojant prie skirtingų negalių pritaikytas kalbas, formatus ir technologijas, įskaitant gestų kalbą, Brailio raštą, augmentinės ir alternatyviosios komunikacijos sistemas ir kitas prieinamas priemones, neįgaliųjų pasirinktas komunikacijos rūšis ir formas, be kita ko, lengvai skaitomą tekstą, titrus ir asmeninius teksto pranešimus, visų pirma informacijos apie sveikatą srityje, kartu naudojantis daugiau negu vienu jutiminiu kanalu;

14.  pabrėžia kad sveikatos draudimo sistemos negali būti diskriminuojami neįgalieji;

15.  palankiai vertina ES neįgaliojo kortelės bandomąjį projektą ir ragina valstybes nares prisijungti prie šios iniciatyvos; ragina Komisiją prireikus mobilizuoti lėšas, reikalingas projektui plėtoti visoje ES;

16.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad neįgalieji galėtų nesunkiai ir bet kur visoje Europoje naudotis pagalbos telefonu 112;

17.  pabrėžia, kad reikia patikrinti, kodėl neįgaliųjų informuotumo apie Direktyvoje 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas (Tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų direktyva) įtvirtintas nuostatas ir naudojimosi jomis mastas nuolat mažas, ir spręsti šias problemas; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti galimybę gauti įperkamas ir kokybiškas tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas, reikia skubiai suderinti šią direktyvą su JT neįgaliųjų teisių konvencija; ragina valstybes nares toliau įgyvendinti šią direktyvą, be kita ko, ypatingą dėmesį skiriant neįgaliųjų teisėms;

18.  pabrėžia, kad jei neįgalūs pacientai negali naudotis tarpvalstybinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis, nes neišgali apmokėti papildomų su negalia susijusių išlaidų, jiems užkertamas kelias naudotis šia teise vienodomis sąlygomis; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti nediskriminacinį Tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų direktyvos taikymą;

19.  palankiai vertina tai, kad taikoma Tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų direktyva, dėl kurios neįgaliems pacientams teoriškai yra lengviau gauti sveikatos priežiūros paslaugas; vis dėlto apgailestauja, kad apie šią priemonę stokojama žinių ir todėl jos realus potencialas iš tiesų labai ribojamas; mano, kad atsižvelgiant į tai patartina suintensyvinti bendrosios praktikos gydytojų mokymą, kad jie sugebėtų teikti naudingas rekomendacijas dėl galimybių, kurias gali suteikti ši direktyva; kartu tikisi, kad nacionaliniai kontaktiniai centrai, skirti jungti sveikatos priežiūros paslaugų naudotojus ir teikėjus, gali būti stiprinami, siekiant suteikti piliečiams, kurie, kaip parodė „Eurobarometro“ apklausų rezultatai, nežino, kad šie informacijos centrai egzistuoja, aiškią ir skaidrią informaciją apie nacionalinių sveikatos paslaugų kokybės bei saugos standartus ir padėti jiems priimti reikiamus su sveikatos priežiūra susijusius sprendimus;

20.  pabrėžia, kad derėtų įvertinti Tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų direktyvos poveikį neįgaliesiems;

21.  rekomenduoja, kad Komisija ir valstybės narės bendradarbiautų su neįgalių pacientų organizacijomis siekiant užtikrinti, kad nacionaliniai kontaktiniai centrai teiktų ir platintų informaciją apie teises į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas jiems prieinamais formatais;

22.  ragina Komisiją, renkant įrodymus ir formuojant savo politiką, laikytis žmogaus teisėmis pagrįsto požiūrio, kad, užuot nagrinėjus atskirus sutrikimų atvejus, būtų galima visiškai susitelkti į kliūtis, su kuriomis susiduria neįgalieji, kai jų fiziniai, protiniai, psichikos ar jutimo sutrikimai sąveikauja su išorės aplinka;

23.  ragina valstybes nares sudaryti sąlygas priimti horizontaliąją Vienodo požiūrio direktyvą, kad apsauga nuo diskriminacijos dėl negalios, be kita ko, būtų taikoma ir sveikatos priežiūros prieinamumo srityje, ir tokiu būdu taip pat kovoti su daugialype diskriminacija;

24.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai naudotis Europos referencijos centrų tinklų sistema siekiant sukurti neįgaliesiems apskritai ir ypač retą negalią turintiems asmenims skirtas daugiadalykės ir specializuotos sveikatos priežiūros paslaugas ir išplėsti galimybes jomis naudotis;

25.  ragina Komisiją pradėti rengti laikotarpiui po 2020 m. skirtą Europos strategiją dėl negalios visapusiškai konsultuojantis su valstybėmis narėmis, Europos Parlamentu, kitomis institucijomis ir plačiąja visuomene; mano, kad bendradarbiavimas ypač svarbus dėl to, kad Europos strategija dėl negalios nebus iš esmės peržiūrėta 2010–2020 m. laikotarpiu; ypač atkreipia Komisijos dėmesį į 2016 m. liepos 7 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo ir Europos Parlamento finansuoto projekto „vulnerABLE“ rezultatus;

26.  pabrėžia, kad Komisija ES sveikatos priežiūros darbuotojų veiksmų plane ir ES darbotvarkėje dėl efektyvių, prieinamų ir lanksčių sveikatos priežiūros sistemų skiria nepakankamai dėmesio negaliai, nes ji nėra konkrečiai aptarta nė viename iš šių dviejų tekstų;

27.  ragina valstybes nares nemažinti neįgaliesiems skirtų socialinių išmokų, neriboti bendruomeninių paslaugų, sveikatos priežiūros paslaugų ir mokymo bei švietimo programų, nes taip būtų pažeista JT neįgaliųjų teisių konvencija ir būtų dar labiau padidintas skurdo lygis ir socialinė atskirtis;

28.  ragina, pasitelkus mokslinių tyrimų bendrąsias programas ir kitas finansines priemones, vykdyti bandomuosius projektus, pvz., susijusius su nuotoline medicina, kuriais būtų siekiama supaprastinti neįgaliesiems pacientams prieigą prie būtinų sveikatos priežiūros paslaugų, įskaitant skubios pagalbos paslaugas;

29.  tikisi, kad valstybės narės, laikydamosi 2014–2020 m. ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginės programos, panaudos Europos socialinį fondą ir kitus Europos struktūrinius bei investicinius fondus visų priemonių, kurios gali padėti apsaugoti neįgaliųjų sveikatą, finansavimui, taikant integruotus modelius ir teikiant individualiems poreikiams pritaikytą paramą, konsultavimo paslaugas ir paslaugas, skirtas nukreipti juos į sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas;

30.  skatina Komisiją imtis tolesnių veiksmų dėl pasiūlymų panaudoti struktūrinių fondų lėšas sveikatos priežiūros specialistų mokymams, siekiant padidinti jų informuotumą apie neįgalumą ir suteikti jiems konkrečias trūkstamas žinias apie susijusias būkles;

31.  rekomenduoja nuosekliai skirti Europos struktūrinių fondų lėšas, numatytas sveikatos priežiūros ir kitoms paslaugoms finansuoti, perėjimui nuo gyvenimo specialiosiose globos įstaigose prie savarankiško gyvenimo bendruomenėje skatinti, taip pat pacientų organizacijų dalyvavimui ir konsultacijoms su jomis;

32.  atkreipia dėmesį į sėkmingą antrąjį bendrųjų veiksmų demencijos srityje planą, ir sykiu tikisi, kad per ateinančius trejus metus Naujoviškų vaistų iniciatyvoje dalyvaujančios farmacijos įmonės skirs papildomų lėšų;

33.  pabrėžia, kad savarankiškas gyvenimas bendruomenėje yra svarbiausi veiksniai siekiant įgalėjimo ir kad žmonės su negalia turi teisę spręsti dėl savo gyvenimo; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti priemones, užtikrinančias kokybišką ir prie individualių poreikių pritaikytą paramą savarankiškam gyvenimui;

34.  ragina Komisiją pateikti strategiją dėl pagalbos asmenims su rimta negalia mirus jų artimiesiems, kurie buvo atsakingi už jų kasdienę globą (plg. Italijoje neseniai patvirtintas įstatymas „dopo di noi“);

35.  prašo Komisijos ir valstybių narių didinti informuotumą apie negalios problemas ir skatinti įtraukti negalią į nacionalinę sveikatos politiką ir programas;

36.  primena Komisijai apie psichikos sveikatos krizę, kurią šiuo metu patiria Europa; atkreipia dėmesį į tai, kad PSO skaičiavimais vienas iš keturių asmenų bent kartą per savo gyvenimą patirs psichikos sveikatos problemų; mano, kad šios problemos turėtų būti sprendžiamos lygiavertiškai su fizinės sveikatos klausimais; pažymi, kad tai ypač svarbu, kadangi Bendrieji veiksmai psichikos sveikatos ir gerovės srityje baigėsi 2016 m.; atkreipia dėmesį į ES veiksmų psichikos sveikatos ir gerovės srityje kompaso svarbą kuriant Europos masto metodą psichikos sveikatos problemoms spręsti;

37.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti strategijas, skirtas užtikrinti, kad neįgalieji turėtų pakankamai žinių apie savo sveikatos būklę, teikti sveikatos priežiūros darbuotojų paramą ir ginti neįgaliųjų teises bei orumą;

38.  ragina Komisiją išsamiai išanalizuoti JT baigiamųjų pastabų ir savo pažangos ataskaitos skirtumus, konkrečiai susijusius su Europos strategijos dėl negalios prioritetine sveikatos sritimi;

39.  atkreipia dėmesį į tai, kad sunku nustatyti apčiuopiamą Europos strategijos dėl negalios naudą ir rezultatus; reiškia nusivylimą dėl to, kad nepranešama apie Europos socialinio fondo panaudojimą siekiant skatinti sveikatos priežiūros darbuotojų mokymą su negalia susijusiais klausimais; ragina Komisiją peržiūrėti šią konkrečią sritį siekiant išnagrinėti, kaip būtų galima pasiekti pažangos;

40.  ragina nuosekliai skatinti teikti vietos lygmens akušerines paslaugas valstybėse narėse kaip viešąją paslaugą, siekiant sumažinti atvejų, kai negalią lemia gimdymo komplikacijos, ir užtikrinti saugų gimdymą ir motinoms, ir kūdikiams, atsižvelgiant į PSO saugaus gimdymo užtikrinimo vadovą;

41.  džiaugiasi pažanga, padaryta Europos nuotolinės medicinos sektoriuje, kuri gali iš esmės pakeisti neįgaliųjų galimybes naudotis paslaugomis; taip pat mano, kad 4G ryšio technologijų plėtra, 5G ryšio iškilimas ir plintantis daiktų internetas padės patobulinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą neįgaliesiems; ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos sveikatos priežiūros technologijų sektoriui nebūtų užkraunama našta dėl perteklinio reglamentavimo ir kad jis turėtų pakankamai galimybių gauti finansavimą.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

12.10.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

60

0

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Marco Affronte, Pilar Ayuso, Zoltán Balczó, Catherine Bearder, Ivo Belet, Simona Bonafè, Biljana Borzan, Lynn Boylan, Paul Brannen, Soledad Cabezón Ruiz, Nessa Childers, Birgit Collin-Langen, Miriam Dalli, Seb Dance, Mark Demesmaeker, Stefan Eck, José Inácio Faria, Karl-Heinz Florenz, Francesc Gambús, Elisabetta Gardini, Gerben-Jan Gerbrandy, Arne Gericke, Jens Gieseke, Julie Girling, Sylvie Goddyn, Françoise Grossetête, Andrzej Grzyb, Jytte Guteland, Benedek Jávor, Karin Kadenbach, Kateřina Konečná, Urszula Krupa, Jo Leinen, Peter Liese, Norbert Lins, Rupert Matthews, Valentinas Mazuronis, Susanne Melior, Miroslav Mikolášik, Gilles Pargneaux, Piernicola Pedicini, Bolesław G. Piecha, Julia Reid, Daciana Octavia Sârbu, Annie Schreijer-Pierik, Renate Sommer, Ivica Tolić, Nils Torvalds, Adina-Ioana Vălean, Jadwiga Wiśniewska, Damiano Zoffoli

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Herbert Dorfmann, Luke Ming Flanagan, Elena Gentile, Merja Kyllönen, Ulrike Müller, Christel Schaldemose, Bart Staes, Keith Taylor

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

John Howarth, Răzvan Popa

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

60

+

ALDE

Catherine Bearder, Gerben-Jan Gerbrandy, Valentinas Mazuronis, Ulrike Müller, Nils Torvalds

ECR

Mark Demesmaeker, Arne Gericke, Julie Girling, Urszula Krupa, Rupert Matthews, Bolesław G. Piecha, Jadwiga Wiśniewska

EFDD

Piernicola Pedicini, Julia Reid

ENF

Sylvie Goddyn

GUE/NGL

Lynn Boylan, Stefan Eck, Luke Ming Flanagan, Kateřina Konečná, Merja Kyllönen

NI

Zoltán Balczó

PPE

Pilar Ayuso, Ivo Belet, Birgit Collin-Langen, Herbert Dorfmann, José Inácio Faria, Karl-Heinz Florenz, Francesc Gambús, Elisabetta Gardini, Jens Gieseke, Françoise Grossetête, Andrzej Grzyb, Peter Liese, Norbert Lins, Annie Schreijer-Pierik, Sven Schulze, Renate Sommer, Ivica Tolić, Adina-Ioana Vălean

S&D

Biljana Borzan, Paul Brannen, Soledad Cabezón Ruiz, Nessa Childers, Miriam Dalli, Seb Dance, Elena Gentile, Jytte Guteland, John Howarth, Karin Kadenbach, Jo Leinen, Susanne Melior, Gilles Pargneaux, Răzvan Popa, Christel Schaldemose, Daciana Octavia Sârbu, Damiano Zoffoli

VERTS/ALE

Marco Affronte, Benedek Jávor, Bart Staes, Keith Taylor

0

-

 

 

1

0

PPE

Miroslav Mikolášik

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

Negalios ir sveikatos faktų suvestinė, 2016 m. lapkričio mėn.


Kultūros ir švietimo komiteto NUOMONĖ (13.10.2017)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

dėl Europos strategijos dėl negalios įgyvendinimo

(2017/2127(INI))

Nuomonės referentė: Julie Ward

PASIŪLYMAI

Kultūros ir švietimo komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  mano, kad sprendžiant su negalia susijusius klausimus visose politikos srityse itin svarbu laikytis teisėmis pagrįsto požiūrio;

2.  ragina Komisiją labiau remti valstybių narių pastangas pašalinti teisines ir organizacines kliūtis ir užtikrinti neįgaliesiems vienodas sąlygas naudotis įtraukaus švietimo ir mokymo, įskaitant profesinį rengimą ir mokymą (PRM) ir suaugusiųjų švietimą, kultūros, turizmo ir sporto galimybėmis; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad būtų sudaromos galimybės naudotis neįgaliesiems individualiai teikiamomis pagalbos paslaugomis ir kad jos būtų fiziškai ir finansiškai prieinamos;

3.  ragina valstybes nares užtikrinti švietimą, į kurį būtų įtrauktos mokymo programos fizinę ar psichinę negalią turintiems vaikams ir suaugusiesiems, taip pat užtikrinant konsultavimo ir paramos paslaugas ir rengiant individualias mokymo programas;

4.  ragina valstybes nares užtikrinti prieigą prie kokybiško ir įtraukaus ikimokyklinio ir pradinio ugdymo bei socialinės rūpybos, sukurti tinkamą infrastruktūrą, parengti veiksmingas priemones neįgaliems ir (arba) specialiųjų ugdymo poreikių turintiems vaikams ir teikti individualią pagalbą, atsižvelgiant į vaikų, įskaitant migrantų vaikus ir įvairių formų diskriminaciją patiriančius vaikus, interesus, siekiant patenkinti specifinius ir skirtingus jų poreikius ir užtikrinti veiksmingą migrantų ir mažumų integravimą į bendrąją švietimo sistemą;

5.  ragina valstybes nares teikti visus reikiamus išteklius, įskaitant pakankamą finansavimą, kad būtų užtikrinta tinkama pagalba neįgaliems mokiniams ir studentams, taip pat kad švietimo ir mokymosi visą gyvenimą įstaigose būtų rengiami darbuotojų mokymai;

6.  pažymi, kad itin svarbu rengti mokytojus ir trenerius darbui su neįgaliais vaikais ir teikti jiems tinkamą pagalbą; ragina valstybes nares parengti mokytojams ir treneriams su įtraukiu švietimu susijusias mokymo ir nuolatinio profesinio tobulinimosi programas, kurias rengiant dalyvautų įvairūs suinteresuotieji subjektai, ypač neįgaliesiems ir neįgaliems specialistams atstovaujančios organizacijos;

7.  apgailestauja dėl palaipsniui mažinamo viešojo finansavimo švietimui dėl Europos ekonomikos krizės; primena, kad švietimas yra pagrindinė žmogaus teisė ir bendra gėrybė;

8.  ragina, atsižvelgdamas į tai, kad daug neįgalių ir (arba) specialiųjų ugdymo poreikių turinčių jaunuolių nebaigia mokyklos, toliau nagrinėti mokymosi visą gyvenimą teikiamas galimybes ir pasiūlyti patrauklių alternatyvų; mano, kad mokymosi visą gyvenimą programų neįgaliesiems populiarinimas yra itin svarbi Europos strategijos dėl negalios dalis;

9.  ragina mokytojų, darbuotojų, valdymo įstaigų, neįgalių studentų ir mokinių keitimąsi geriausia patirtimi įtraukaus švietimo ir mokymosi visą gyvenimą srityse;

10.  rekomenduoja teikti specialiųjų konsultantų vietoje paslaugas universitetuose, darbo centruose ir kitose užimtumo tarnybose ir iniciatyvų vietose, kad neįgaliems studentams būtų teikiamos konsultacijos apie karjeros galimybes;

11.  ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis nustatyti neįgalių ir specialiųjų poreikių turinčių asmenų dalyvavimo švietimo ir mokymo veikloje, jų skurdo mažinimo ir užimtumo tikslus ir atidžiai stebėti ir vertinti jų padėtį vietos, regioniniu, nacionaliniu ir ES lygmeniu;

12.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad, nepaisant gerėjančios padėties, neįgaliesiems vis dar kyla didelė nedarbo rizika ir kad mažiau nei 30 proc. jų yra įgiję tretinį ar jam prilygstantį išsilavinimą, o jį įgijusių žmonių be negalios yra maždaug 40 %; todėl ragina valstybes nares ir Komisiją ypatingą dėmesį skirti sunkumams, su kuriais neįgalūs ir (arba) specialiųjų ugdymo poreikių turintys jaunuoliai susiduria pereidami iš vidurinio ir aukštojo mokslo ir (arba) profesinio mokymo į užimtumo sritį, ir šiuo tikslu panaudoti visas esamas priemones ir iniciatyvas užimtumo, jaunimo politikos, kultūros ir švietimo srityse, kaip antai Jaunimo garantijų iniciatyva, iniciatyva „Judus jaunimas“, Europos strateginių investicijų fondas (ESIF), Europos socialinis fondas (ESF) ir Europos regioninės plėtros fondas (ERPF); be to, ragina, kad atitinkamos asociacijos, neįgaliųjų šeimos ir patys neįgalieji dalyvautų visame sprendimų priėmimo procese;

13.  ragina rengti daugiau kokybiškų stažuočių, kurios būtų prieinamos neįgaliems jaunuoliams;

14.  atkreipia dėmesį, kad užimtumo srityje daugeliu atvejų vienintelis būdas užtikrinti neįgaliesiems galimybę dirbti ir būti komandos dalimi, užuot priverstinai dirbus namuose – skirti asmeninį padėjėją darbo metu; ragina valstybes nares imtis reikiamų priemonių ir skatinti jomis naudotis, kad būtų užtikrinamas darbo vietų prieinamumas ir įtraukumas;

15.  pabrėžia, kad pagrindiniai su integracija į darbo rinką susiję iššūkiai vis dar yra mažesnis išsilavinimo lygis, mokyklos nebaigimo reiškinys, pritaikytų programų trūkumas, diskriminacija, įgūdžių trūkumas ir nepakankamai remiamos darbo vietos, taip pat darbo vietų prieinamumas;

16.  apgailestauja, kad neįgalių moterų užimtumo lygis mažesnis negu 50 proc. – tai rodo, kad šios moterys patiria dvigubą diskriminaciją, todėl joms sunku visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime;

17.  ragina ES viešojo sektoriaus institucijas ir įmones įgyvendinti įvairovės politiką ir nacionalines įvairovės chartijas;

18.  mano, kad nepaprastai svarbu skatinti veiksmingai naudotis judumo galimybėmis, be kita ko, visose ES valstybėse narėse įdiegiant ES neįgaliojo kortelę, tarpusavio pripažinimo sistemą, kuri šiuo metu yra kuriama ES, siekiant užtikrinti vienodas galimybes gauti tam tikrą konkrečią naudą, ypač kultūros, laisvalaikio, sporto ir transporto srityse, ir dalyvauti popamokinėje veikloje, pvz., teatro, šokių, muzikos ar dailės būreliuose, ir gerinti neįgaliųjų informavimą apie judumo galimybes, teikti jiems reikalingas rekomendacijas ir pagalbą, taip pat padėti įveikti sunkumus, su kuriais jie susiduria, įskaitant tinkamą nacionalinių agentūrų ir priimančiųjų institucijų darbuotojų mokymą;

19.  primena, kad, nepaisant pastangų didinti programos „Erasmus+“ ir kitų judumo iniciatyvų įtraukumą, nepakankamas nacionalinių sistemų suderinimas ir teisių perkeliamumas yra didelė kliūtis neįgaliųjų judumui; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas neįgaliųjų judumui, sustiprinti bendradarbiavimą šioje srityje ir vengti diskriminacinės praktikos vykdant judumo programų atrankos procesus, kaip antai biudžeto, skiriamo neįgaliems iš užsienio šalių atvykstantiems studentams priimti, būtent vykdant programą „Erasmus+“, ribojimo; apskritai rekomenduoja sudarant judumo programų biudžetą atsižvelgti į neįgalių jaunuolių finansinius poreikius, kad būtų išvengta diskriminacijos;

20.  teigiamai vertina dabartines pastangas į Sąjungos programas ir iniciatyvas įtraukti nuostatas dėl prieigos bei ragina į Sąjungos kultūros politiką įtraukti ir prieinamumo reikalavimus, taip pat ir įgyvendinant Marakešo sutartį, peržiūrint Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą, Europos kultūros sostinių iniciatyvą ir programą „Kūrybiška Europa“; tačiau primena, kad reikia laikytis visuotinio universalaus požiūrio dėl visų paslaugų prieinamumo, priimant Europos prieinamumo aktą;

21.  mano, kad šiuo metu vykdomas modernizavimas kultūros ir kūrybos sektoriuose gali padėti užtikrinti paslaugų prieinamumą; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad atitinkamos organizacijos padarytų savo paslaugas prieinamas, ir imtis priemonių, kuriomis neįgaliesiems būtų užtikrintos platesnės kultūros pažinimo galimybės ne tik kaip žiūrovams, bet ir kaip dalyviams ir pagrindiniams veikėjams, galintiems veikti ir daryti įtaką kultūros gyvenime be jokios diskriminacijos;

22.  palankiai vertina įsipareigojimą didinti visuomenės informuotumą su neįgaliaisiais susijusiais klausimais; be to, pabrėžia, kad žiniasklaida gali būti gyvybiškai svarbi priemonė didinant informuotumą, kovojant su stigmatizacija ir neteisingos informacijos skleidimu, taip pat keičiant klaidingą visuomenės supratimą apie neįgalius ir specialiųjų poreikių turinčius asmenis; tai pat pabrėžia, kad didinant informuotumą ir supratimą apie neįgalumo klausimus, neįgalių asmenų ir jų padėties skirtingumą, žiniasklaida gali aktyviai prisidėti prie veiksmingo ir sėkmingo neįgalių asmenų integravimo visais visuomeninio gyvenimo aspektais; pabrėžia ir tai, kad svarbu piliečiams teikti šviečiamojo pobūdžio informaciją apie nepastebimą negalią turinčius asmenis, kad tokie asmenys būtų apsaugoti nuo užgauliojimo;

23.  pabrėžia, kad neįgalių jaunuolių fizinis aktyvumas yra mažesnis nei sveikų jaunuolių ir kad mokykla turi didelę reikšmę sveiko gyvenimo būdo formavimui; todėl pabrėžia, kad svarbu skatinti didesnį neįgalių jaunuolių fizinį aktyvumą; ragina valstybes nares skubiai pašalinti visas esamas kliūtis, kurios trukdo neįgaliesiems ar specialiųjų poreikių turintiems asmenims užsiimti sporto veikla;

24.  teigiamai vertina tai, kad taikant programą „Erasmus+“ padidinta parama neįgaliųjų prieigai prie sporto, ir ragina tinkamai remti iniciatyvas, kuriomis siekiama gerinti prieigą prie sporto ir dalyvavimą sporto veikloje visais lygmenimis, įskaitant laikinų sutrikimų turinčius asmenis;

25.  primena, kad reikia panaikinti skaitmeninę atskirtį ir užtikrinti, kas neįgalieji galėtų visapusiškai naudotis skaitmeninės sąjungos teikiamomis galimybėmis; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu gerinti neįgaliųjų skaitmeninius įgūdžius ir gebėjimus, būtent vykdant pagal programą „Erasmus+“ finansuojamus projektus, ir ragina valstybes nares užtikrinti pažeidžiamų piliečių, įskaitant neįgaliuosius, apsaugą internete, taikant veiksmingas priemones, apsaugančias nuo neapykantą kurstančios kalbos, patyčių kibernetinėje erdvėje ir visų formų diskriminacijos internete, ir stiprinti skaitmeninio raštingumo ir gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis ugdymą tiek neformaliojo, tiek formaliojo švietimo sistemose; be to, ragina valstybes nares suteikti galimybę neįgaliems vaikams nemokamai naudotis tinkamomis technologinėmis švietimo priemonėmis, suteikiančiomis jiems galimybę visapusiškai dalyvauti ugdomojoje ir mokomojoje veikloje;

26.  ragina gerinti skaitmeninių priemonių naudojimą ir skaitmeninimą, nes tai gali padėti neįgaliesiems gauti darbą visą darbo dieną tokiose srityse, kaip IT pramonė;

27.  ragina valstybes nares nedelsiant perkelti į nacionalinę teisę Direktyvą 2016/2102/ES dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo(1), kad visiems žmonėms būtų užtikrinta teisė gauti informaciją ir dalyvauti demokratiniame gyvenime; atsižvelgiant į tai, ragina ES institucijas laikytis šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų ir prievolių, susijusių su ES interneto svetainių prieinamumu, ir dėti daugiau pastangų, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos vartoti gestų kalbą ES institucijų komunikacijoje ir veikloje, siekiant pagerinti galimybes bendrauti su neįgaliais piliečiais;

28.  atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį patvirtina, kad reikia užtikrinti, jog kartu su socialiniais partneriais pilietiniame dialoge dalyvautų pilietinės visuomenės ir neįgaliųjų atstovai;

29.  mano, kad aktyvaus pilietiškumo ugdymas turėtų apimti neįgaliųjų, kuriems iškyla neproporcingai daugiau su pilietiniu dalyvavimu susijusių kliūčių, įskaitant fizines kliūtis, galimybes; primena, kad visi piliečiai turi teisę balsuoti, ir ragina valstybes nares imtis reikiamų veiksmų siekiant užtikrinti, kad neįgalieji galėtų naudotis šia teise;

30.  susirūpinęs pažymi, kad neįgalūs pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai patiria daug sunkumų, pavyzdžiui, jiems trūksta galimybių gauti ir išsilavinimą, nėra pakankamai galimybių naudotis pagalbinėmis technologijomis, kurios palengvintų bendravimą ir integraciją; todėl ragina Komisiją, kartu su valstybėmis narėmis ir bendradarbiaujant su Jungtinių Tautų vyriausiuoju pabėgėlių reikalų komisaru (UNHCR), skatinti ir ginti neįgalių asmenų, kurie yra pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai, teises ir ragina valstybes nares visiems užtikrinti vienodas galimybes gauti išsilavinimą, visų pirma parengiant specializuotas programas ir priemones neįgaliems imigrantams ir pabėgėliams, taip pat ragina jas keistis gerąja patirtimi apie novatoriškas ir sėkmingai vykdomas programas, skirtas neįgaliems pabėgėliams, ypač įtraukaus ir specialiųjų poreikių švietimo, profesinio mokymo ir įgūdžių ugdymo srityse;

31.  atkreipia dėmesį į svarbų slaugytojų ir ypač šeimos narių, kurie dažnai tenkina beveik visus su slauga ir pagalba susijusius neįgaliųjų poreikius, vaidmenį; pabrėžia, kad skubiai reikia parengti ES ir nacionalinę politiką, taip pat tolesnes teisėkūros iniciatyvas, siekiant teikti paramą šeimoms, atsižvelgiant į tai, kad beveik visais atvejais su negalios valdymu susijusi našta tenka motinoms ir jos yra priverstos mažiau laiko skirti profesinei veiklai arba ją nutraukti, kad galėtų padėti savo neįgaliam šeimos nariui, ypač jei tai yra jaunuolis ar pagyvenęs asmuo; ragina valstybes nares patvirtinti aktualius ir tinkamus veiksmus, skirtus šeimoms ir slaugytojams remti, ir sukurti reguliavimo priemones ir paslaugas, kuriomis neįgalių vaikų tėvams ir šeimos nariams būtų suteikta galimybė gauti atostogų ir (arba) laisvadienių, kad jie galėtų suderinti darbą ir vaiko priežiūrą;

32.  pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti laipsnišką ES teisės aktų suderinimą su Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje nustatytomis priemonėmis, reikės paspartinti Direktyvos dėl Europos prieinamumo akto priėmimą ir paraginti visas valstybes nares pasirašyti ir ratifikuoti konvencijos fakultatyvų protokolą, taip pat įgyvendinti JT komiteto rekomendacijas atsižvelgiant į 24 straipsnį, kad ES turėtų būtinas priemones, reikalingas įtraukaus ir kokybiško švietimo prieinamumui palengvinti;

33.  primena prievoles, nustatytas Neįgaliųjų teisių konvencijoje, kurią ratifikavo Europos Sąjunga, taip pat Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 ir 26 straipsnius, kuriuose teigiama, kad garantuojamos teisės gyventi nepriklausomai, integruotis ir naudotis įtraukaus švietimo ir mokymo sistemos galimybėmis, dalyvauti pilietiniame ir kultūriniame gyvenime, užsiimti pramogine veikla ir sportu, taip pat kad draudžiama bet kokia diskriminacija dėl negalios; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares dėti didesnes pastangas, kad įgyvendintų šiuos įsipareigojimus, būtent priimti teisėkūros priemones, atitinkančias šias teises, nes priešingu atveju gali nepavykti įgyvendinti Europos strategijoje dėl negalios 2020 m. nustatytų tikslų;

34.  mano, kad reikia užtikrinti didesnę Europos strategijos dėl negalios ir Tvaraus vystymosi tikslų sąveiką, ypač daug dėmesio skiriant švietimui ir mokymui, kurių teikimą reikia stiprinti;

35.  ragina skirti tinkamą finansavimą ir paramą, kad būtų galima stebėti esamų ir būsimų Sąjungos teisės aktų pažangą ir juos tikrinti atsižvelgiant į JT neįgaliųjų teisių konvencijoje nustatytas prievoles;

36.  atkreipia dėmesį, kad siekiant geriau įvertinti Europos strategijos dėl negalios įgyvendinimą ir rezultatus, reikia gerinti duomenų rinkimą, statistinius duomenis ir stebėseną; apgailestauja, kad ES DVT rodiklyje, susijusiame su švietimu, nėra išskirta negalia; pabrėžia, kad Europos strategijoje dėl negalios turėtų būti siekiama ištaisyti šį trūkumą surenkant duomenis apie švietimo galimybes neįgaliems asmenims; todėl ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti veiksmingą duomenų rinkimo, visų pirma duomenų apie labai priklausomus asmenis, sistemą, naudojant aiškius rodiklius, susijusius su neįgalių asmenų galimybėmis gauti išsilavinimą; mano, kad rengiant programas taip pat naudinga atsižvelgti į lyčių aspektą ir rinkti pagal lytį išskirstytus duomenis apie neįgalių asmenų padėtį ir šioje srityje vykdomą stebėsenos politiką ir veiksmus, taip pat tarpsektorinius duomenis apie pažeidžiamus ir įvairialypę diskriminaciją patiriančius žmones;

37.  ragina valstybes nares ir Komisiją remti ES lygmens tinklą, taip pat nacionalinių ir Europos neįgaliųjų asociacijų bendradarbiavimą, siekiant skatinti keitimąsi patirtimi ir geriausia praktika.

PRIEDAS: PRANEŠĖJUI PAGALBĄ TEIKUSIŲ SUBJEKTŲ AR ASMENŲ SĄRAŠAS

Toliau pateiktą sąrašą išskirtinai savanorišku pagrindu ir tik savo atsakomybe parengė nuomonės referentė. Rengiant nuomonę, iki jos priėmimo komitete nuomonės referentei talkino toliau išvardyti subjektai ar asmenys.

Subjektas ir (arba) asmuo

Europos specialiojo ugdymo plėtros agentūra

Europos neįgaliųjų forumas

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

10.10.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

26

0

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Isabella Adinolfi, Dominique Bilde, Andrea Bocskor, Nikolaos Chountis, Silvia Costa, Mircea Diaconu, Damian Drăghici, Angel Dzhambazki, María Teresa Giménez Barbat, Svetoslav Hristov Malinov, Curzio Maltese, Rupert Matthews, Morten Messerschmidt, Luigi Morgano, Momchil Nekov, Michaela Šojdrová, Helga Trüpel, Sabine Verheyen, Julie Ward, Theodoros Zagorakis, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Krystyna Łybacka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Michel Reimon, Remo Sernagiotto

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Miltiadis Kyrkos, Jarosław Wałęsa, Patricija Šulin

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

26

+

ALDE

Mircea Diaconu, María Teresa Giménez Barbat

ECR

Angel Dzhambazki, Rupert Matthews, Morten Messerschmidt, Remo Sernagiotto

EFDD

Isabella Adinolfi

GUE/NGL

Nikolaos Chountis, Curzio Maltese

PPE

Andrea Bocskor, Svetoslav Hristov Malinov, Sabine Verheyen, Jarosław Wałęsa, Theodoros Zagorakis, Bogdan Andrzej Zdrojewski, Michaela Šojdrová, Patricija Šulin

S&D

Silvia Costa, Damian Drăghici, Miltiadis Kyrkos, Luigi Morgano, Momchil Nekov, Julie Ward, Krystyna Łybacka

Verts/ALE

Michel Reimon, Helga Trüpel

0

-

1

0

ENF

Dominique Bilde

Sutartiniai ženklai:

+  :   už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

(1)

OL L 327, 2016 12 2, p. 1.


POZICIJA PAKEITIMŲ FORMA MOTERŲ TEISIŲ IR LYČIŲ LYGYBĖS KOMITETO (12.9.2017)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

dėl Europos strategijos dėl negalios įgyvendinimo

(2017/2127(INI))

Nuomonės referentė: Rosa Estaràs Ferragut

PAKEITIMAI

Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą atsižvelgti į šiuos pakeitimus:

Pakeitimas    1

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

5 a nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

-  atsižvelgdamas į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (Europos sutarčių serija Nr. 5, 1950 m.) ir jos protokolus,

Pakeitimas    2

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

5 b nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

-  atsižvelgdamas į Europos socialinę chartiją (ETS Nr. 35, 1961 m., pataisyta 1996 m.; ETS Nr. 163),

Pakeitimas    3

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

5 c nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

-  atsižvelgdamas į Europos Tarybos valstybių narių Ministrų Komiteto rekomendaciją Rec(2002)5 dėl moterų apsaugos prieš smurtą ir Rekomendaciją CM/Rec(2017)17 dėl lyčių lygybės standartų ir mechanizmų,

Pakeitimas    4

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

5 d nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

-  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo (CEDAW, 1979 m.) bei į jos fakultatyvinį protokolą (1999 m.),

Pakeitimas    5

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

17 a nurodomoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

-  atsižvelgdamas į Europos Parlamento Europos Sąjungos vidaus politikos generalinio direktorato tyrimą „Lyties ir negalios veiksnių sankirtos nulemta diskriminacija“,

Pakeitimas    6

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

A a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

Aa.  kadangi ES gyvena daugiau kaip 80 mln. neįgaliųjų, kuriems skubiai reikia sukurti prieinamą aplinką, kurioje nebūtų laikomasi išankstinių nusistatymų; kadangi vienas iš keturių europiečių turi neįgalų šeimos narį; kadangi ES gyvena apie 46 mln. neįgalių moterų ir mergaičių, kurios sudaro apie 16 proc. visų jos gyventojų moterų;

Pakeitimas    7

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

C a konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

Ca.  kadangi daugialypė įvairių formų ir pavidalų diskriminacija dėl lyties ir negalios išlieka ir lemia socialinę (pvz., mažesnio pasitikėjimo savimi, ekonominės priklausomybės ir socialinės izoliacijos), švietimo (pvz., didelio neraštingumo lygio ir prastesnio išsilavinimo, visų pirma moterų) atskirtį ir atskirtį darbo rinkoje (mažesnis dalyvavimas darbo rinkoje, tendencija dirbti mažai mokamą, laikiną arba mažų garantijų darbą), kuri dar labiau didina įtampą ir psichologinę naštą neįgaliesiems, jų šeimoms ir slaugytojams;

Pakeitimas    8

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

C b konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

Cb.  kadangi Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 9 straipsnyje nurodyta, kad būtina imtis atitinkamų priemonių, kad neįgaliesiems, ypač moterims ir mergaitėms, būtų užtikrintas realus fizinės aplinkos, transporto priemonių, informacijos ir ryšių, įskaitant informacijos ir ryšių technologijų, taip pat kitų visuomenei prieinamų objektų ar teikiamų paslaugų prieinamumas tiek miesto, tiek kaimo vietovėse;

Pakeitimas    9

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

C c konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

Cc.  kadangi neįgalieji ir ypač neįgalios moterys gauna mažesnes pajamas ir dažnai neturi transporto priemonės; kadangi moterys gyvena ilgiau nei jų partneriai vyrai, todėl yra didesnė būtinybė skatinti kaimynystės artumą, pėsčiųjų infrastruktūros, pastatų ir būsto pritaikymą, kad būtų sumažinti jų socialinę ir ekonominę, švietimo ir profesinio gyvenimo atskirtį didinantys veiksniai; kadangi gerai suprojektuota integruota aplinka visose su viešąja sfera susijusiose veiklos srityse ir paslaugose suteiktų galimybių ir paskatintų moteris, visų pirma neįgalias, dalyvauti socialiniame ir ekonominiame gyvenime;

Pakeitimas    10

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

C d konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

Cd.  kadangi viešuoju transportu naudojasi kur kas daugiau moterų nei vyrų, be to, moterų keliavimo būdai dažnai yra sudėtingesni, nes dauguma jų rūpinasi išlaikomais šeimos nariais, ir kadangi transporto prieinamumas ir su transportu susijusios paslaugos ir produktai turėtų būti lengvai prieinami neįgaliesiems, kad būtų užtikrintas jų nepriklausomas judumas;

Pakeitimas    11

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

C e konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

Ce.  kadangi neįgalios moterys ir mergaitės dažnai kenčia dėl informacijos trūkumo ir nepakankamos jų seksualinių ir reprodukcinių teisių apsaugos ir turi ribotas galimybes arba neturi jokių galimybių pasinaudoti paslaugomis ir produktais, kurie padėtų joms pasinaudoti visomis šiomis teisėmis;

Pakeitimas    12

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

C f konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

Cf.  kadangi paramos, apsaugos, ryšių, priežiūros ir sveikatos paslaugos, pvz., susijusios su pirminės sveikatos priežiūros paslaugomis, smurtu prieš moteris, vaikų priežiūra, motinyste ir moterų seksualinėmis ir reprodukcinėmis teisėmis, turėtų būti visiškai prieinamos visomis kalbomis, formomis ir formatais visoms moterims ir visų pirma neįgalioms moterims ir mergaitėms;

Pakeitimas    13

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

C g konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

Cg.  kadangi sveikatos priežiūros darbuotojai turėtų būti deramai išmokyti jautriais negalios srities klausimais, kad galėtų patenkinti neįgaliųjų poreikius; kadangi sveikatos priežiūros įstaigose įdarbinus neįgaliuosius neįgalūs pacientai galėtų jaustis laisviau ir jaustų, kad kažkas juos gali suprasti ir patenkinti jų poreikius; kadangi neįgaliųjų įdarbinimas viešųjų paslaugų, kaip antai sveikatos priežiūros paslaugų, sektoriuje taip pat galėtų motyvuoti kitus neįgaliuosius;

Pakeitimas    14

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

C h konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

Ch.  kadangi, laikantis Neįgaliųjų teisių konvencijos 29 straipsnio, reikia toliau spręsti neįgaliųjų, ypač moterų, dalyvavimo politiniame ir visuomenės gyvenime, kur jiems dažnai per menkai atstovaujama, klausimą;

Pakeitimas    15

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

C i konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

Ci.  kadangi nepaisant daugybės tarptautinių konvencijų ir Europos teisės aktų nuostatų, taip pat dabartinės Europos strategijos dėl negalios, neįgaliesiems vis dar neužtikrinamos visos piliečių ir socialinės teisės, pvz., nesuteikiamos sąžiningos ir vienodos galimybės dalyvauti politiniame, visuomeniniame ir ekonominiame gyvenime; kadangi neįgalios moterys ir mergaitės iki šiol yra marginalizuotos su lyčių lygybe susijusių sprendimų priėmimo ir pažangos srityse;

Pakeitimas    16

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

C j konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

Cj.  kadangi lyčių lygybė nebuvo horizontaliai įtraukta į 2010–2020 m. Europos strategiją dėl negalios; kadangi, vadovaujantis SESV, Sąjunga turi kovoti su diskriminacija dėl negalios nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus (10 straipsnis) ir yra įgaliota priimti teisės aktus, būtinus norint kovoti su tokio pobūdžio diskriminacija (19 straipsnis); kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 ir 26 straipsniuose aiškiai draudžiama diskriminacija dėl negalios ir numatytas lygiateisiškas neįgaliųjų dalyvavimas visuomenės gyvenime; kadangi vienodas požiūris gali būti užtikrintas taikant teigiamas priemones ir politiką neįgalioms moterims ir neįgalių vaikų motinoms; kadangi lyčių aspekto įtraukimas į numatomą Europos strategiją dėl negalios po 2020 m. prisidės prie integruoto požiūrio į neįgalių moterų ir mergaičių diskriminacijos panaikinimą;

Pakeitimas    17

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

C k konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

Ck.  kadangi 75 proc. sunkią negalią turinčių asmenų neturi galimybės visapusiškai dalyvauti Europos darbo rinkoje; kadangi 28 ES valstybėse narėse dirbančių moterų, turinčių ilgalaikių sveikatos problemų ir (arba) pagrindinės veiklos sutrikimų ir informavusių, kad pasinaudojo tam tikra pagalba darbe, dalis buvo didesnė, palyginti su atitinkama vyrų dalimi; kadangi neįgalioms moterims kyla didesnė skurdo rizika, todėl būtina nedelsiant panaikinti kliūtis, trukdančias joms dalyvauti darbo rinkoje, švietimo programose ir socialiniame gyvenime ir į juos įsitraukti;

Pakeitimas    18

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

C l konstatuojamoji dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

Cl.  kadangi 34 proc. moterų, turinčių sveikatos problemų arba negalią, savo gyvenime yra patyrusios partnerio fizinį arba seksualinį smurtą;

Pakeitimas    19

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

9 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

9a.  pabrėžia, kad svarbu optimaliau naudoti ES struktūrinius fondus siekiant skatinti neįgaliųjų galimybes ir nediskriminavimą ir skirti ypatingą dėmesį moterims, taip pat vykdyti veiksmus, kuriais būtų siekiama padidinti finansavimo galimybių matomumą;

Pakeitimas    20

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

9 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

9b.  atkreipia dėmesį į tai, kad neįgalios moterys ir mergaitės patiria dvejopą diskriminaciją – dėl lyties ir dėl negalios sutapimo ir dažnai gali patirti daugialypę diskriminaciją, kai prie lyties ir negalios prisideda seksualinė orientacija, amžius, religija ar etninė priklausomybė;

Pakeitimas    21

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

9 c dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

9c.  apgailestauja, kad šiuo metu galiojanti 2010–2020 m. Europos strategija dėl negalios nepadėjo įgyvendinti veiksmingų teisės aktų, priemonių ir politikos siekiant kovoti su neįgalių moterų atskyrimu ir atmetimu darbo rinkoje, politiniame gyvenime, mokyklose ir mokymosi aplinkoje;

Pakeitimas    22

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

9 d dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

9d.  dar kartą pabrėžia, kad visi neįgalieji turėtų galėti visapusiškai naudotis savo teisėmis remdamiesi įtrauktimi ir dalyvavimu visuomenės gyvenime;

Pakeitimas    23

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

9 e dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

9e.  susirūpinęs pažymi, kad neįgalios moterys ir mergaitės dažniau tampa smurto dėl lyties aukomis, ypač smurto šeimoje ir seksualinio išnaudojimo; nurodo, kad tai pasakytina ir apie sterilizaciją ir prievartinį nėštumo nutraukimą; pabrėžia, kad turi būti imamasi visų tinkamų priemonių siekiant išvengti visų rūšių smurto ir teikti kokybišką, prieinamą ir konkretiems poreikiams pritaikytą paramą smurto aukoms;

Pakeitimas    24

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

9 f dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

9f.  pabrėžia, kad neįgaliųjų įtrauktis yra pagrindinių žmogaus teisių klausimas, kuris turi būti tinkamai sprendžiamas Europos lygiu;

Pakeitimas    25

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

9 g dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

9g.  dar kartą pažymi, kad neįgalios moterys dažnai yra nepalankesnėje padėtyje nei neįgalūs vyrai ir joms dažniau gresia skurdas ir socialinė atskirtis;

Pakeitimas    26

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

9 h dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

9h.  ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti taikyti politines priemones siekiant sudaryti sąlygas neįgalioms moterims ir mergaitėms dalyvauti visuomenės, socialiniame, ekonominiame ir politiniame gyvenime ir skatinti jų dalyvavimą; pabrėžia, kad su neįgaliomis moterimis ir mergaitėmis turėtų būti išsamiai konsultuojamasi per joms atstovaujančias organizacijas ir jos turėtų aktyviai dalyvauti rengiant ir įgyvendinant teisės aktus bei politiką, užtikrinančius nediskriminavimą ir lygias galimybes; ragina vykdyti tikrą struktūrinį ES ir neįgaliesiems atstovaujančių organizacijų dialogą siekiant parengti Europos strategiją dėl negalios po 2020 m.;

Pakeitimas    27

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

9 i dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

9i.  primygtinai ragina į neįgalios politiką integruoti lyčių aspektą;

Pakeitimas    28

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

9 j dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

9j.  pabrėžia, kad 2010–2020 m. Europos strategijoje dėl negalios turėtų būti integruotas lyčių aspektas ar atskiras skyrius apie politiką skirtingų lyčių negalios atžvilgiu;

Pakeitimas    29

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

9 k dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

9k.  pabrėžia, kad svarbu negalios aspektą integruoti į lyčių politiką ir programas;

Pakeitimas    30

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

9 l dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

9l.  pabrėžia, kad neįgalioms moterims ir mergaitėms būtini sektini pavyzdžiai, taip pat mentorystė ir paramos tinklai;

Pakeitimas    31

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

9 m dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

9m.  pabrėžia, kad neįgalios moterys turi naudotis teisėmis į švietimą, sveikatos priežiūrą, darbą, judumą, šeimos gyvenimą, lytinius santykius, santuoką ir motinystę, taip pat apsaugos priemonėmis, kuriomis šios teisės užtikrinamos;

Pakeitimas    32

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

9 n dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

9n.  pabrėžia, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant įveikti stereotipus ir išankstinį nusistatymą prieš negalią ir kad neįgalios moterys ir mergaitės turėtų būti labiau matomos žiniasklaidoje tam, kad būtų pakeistos paplitusios atskiriančios socialinės normos; ragina Komisiją ir valstybes nares šiuo tikslu investuoti į visuomenės informavimo iniciatyvas;

Pakeitimas    33

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

9 o dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

9o.  pabrėžia, kad reikia labiau pripažinti asmenis su paslėpta ar nematoma negalia ir jiems padėti, ypač moterims ir mergaitėms, kurios gali susidurti su konkrečiais sunkumais ir kliūtimis;

Pakeitimas    34

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

9 p dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

9p.  dar kartą pabrėžia neproporcingą ekonominės griežtos taupymo politikos ir viešojo sektoriaus biudžeto mažinimo poveikį neįgaliesiems, ypač moterims ir mergaitėms, dėl kurio dažnai kyla pavojus jų gerovei, sveikatai ir netgi gyvybei;

Pakeitimas    35

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

9 q dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

9q.  ragina imtis konkrečių politikos priemonių, kuriomis būtų kovojama su neįgaliųjų, ypač moterų ir mergaičių, patiriamu smurtu ir prievarta bei mokymosi sunkumais, įskaitant bauginimą internete, patyčias ir priekabiavimą, taip pat smurtą oficialiai ir neoficialiai teikiamos priežiūros situacijose;

Pakeitimas    36

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

9 r dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

9r.  pabrėžia profesinių sąjungų, darbdavių asociacijų ir mokymo bei mokymosi visą gyvenimą organizacijų vaidmenį kovojant su daugialype diskriminacija, kurią patiria neįgalios moterys ir mergaitės, ir jų įtraukties kliūtimis;

Pakeitimas    37

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

9 s dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

9s.  prašo Komisijos ir valstybių narių integruoti lyčių aspektą į visas atitinkamas negalios politikos sritis;

Pakeitimas    38

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

9 t dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

9t.  pabrėžia, kad neįgalios moterys ir mergaitės turi būti supažindintos su savo teisėmis ir piliečiams teikiamomis paslaugomis, kuriomis jos gali naudotis (švietimas, sveikata, teisingumas, transportas, bendravimas su valdžios institucijomis ir pan.); pabrėžia, kad ši informacija turi būti teikiama paprastu ir saugiu būdu, atsižvelgiant į skirtingus jų pasirinktus komunikacijos metodus, priemones ir formatus, o konkrečiais atvejais – į psichikos sutrikimo laipsnį, kad jos pačios galėtų priimti sprendimus;

Pakeitimas    39

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

9 u dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

9u.  mano, kad Europos lyčių lygybės institutas Europos ir valstybių narių lygmeniu turėtų pateikti gaires dėl specifinės neįgalių moterų ir mergaičių padėties ir aktyviai dalyvauti palaikymo veikloje siekiant užtikrinti lygias teises ir kovoti su diskriminacija;

Pakeitimas    40

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

9 v dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

9v.  pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad neįgalios moterys ir mergaitės galėtų gyventi savarankiškai ir visapusiškai dalyvauti visose gyvenimo srityse vienodai su kitais asmenimis, ypač su statistiniais gyventojais; todėl būtina imtis atitinkamų priemonių, kad neįgalioms moterims ir mergaitėms būtų užtikrintas realus fizinės aplinkos, transporto, informacijos ir ryšių, įskaitant informacijos ir ryšių technologijas ir sistemas, taip pat kitos visuomenei prieinamos infrastruktūros ir teikiamų paslaugų prieinamumas tiek miesto, tiek kaimo vietovėse; pabrėžia, kad siekiant lyčių aspektą tinkamai integruoti į su negalia susijusias priemones, planavimą, projektus, programas ir ataskaitas turi būti taikomos apsaugos priemonės, kuriomis būtų užtikrinama, kad neįgalios moterys galėtų dalyvauti tokiuose procesuose atitinkamose įstaigose ar valdžios institucijose, pageidautina, kaip konsultantės, patarėjos ar ekspertės tam, jog būtų užtikrinta, kad kuriant aplinką, prekes ir paslaugas būtų atsižvelgiama į neįgalių moterų specialius poreikius ir reikalavimus;

Pakeitimas    41

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

9 w dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

9w.  dar kartą pabrėžia savo raginimą Komisijai pateikti išsamią Europos kovos su smurtu prieš moteris strategiją, kurioje būtų teisėkūros procedūra priimama teisės priemonė, skirta užkirsti kelią smurtui dėl lyties ir kovoti su juo, ypatingą dėmesį skiriant neįgalioms moterims ir mergaitėms;

Pakeitimas    42

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

9 x dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

9x.  ragina valstybes nares imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad neįgalios moterys ir mergaitės galėtų naudotis visomis lytinės ir reprodukcinės sveikatos teisėmis, įskaitant lytinį švietimą, jei reikia, pritaikytą prie atitinkamų neįgalių moterų ar mergaičių intelektinių gebėjimų, remiantis laisvu ir informacija pagrįstu atitinkamų asmenų sutikimu ir deramai atsižvelgiant į jų fizinę neliečiamybę, pasirinkimo laisvę ir laisvą apsisprendimą;

Pakeitimas    43

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

9 y dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

9y.  primena, kad kova su neįgaliųjų skurdu ir socialine atskirtimi yra glaudžiai susijusi su geresnių sąlygų sudarymu šeimos nariams, kurie dažnai yra neapmokami slaugytojai, nelaikomi samdomaisiais darbuotojais; todėl ragina valstybes nares pateikti nacionalines neformaliųjų slaugytojų, kurie dažniausiai yra neįgaliųjų giminaitės, paramos strategijas;

Pakeitimas    44

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

9 z dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

9z.  pabrėžia mikrofinansinių priemonių vertę darbo vietų kūrimui ir ekonomikos augimui; ragina valstybes nares užtikrinti, kad neįgalios moterys galėtų lengviau pasinaudoti tokiomis priemonėmis;

Pakeitimas    45

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

9 aa dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

9aa.  pabrėžia, kaip svarbu, kad neįgalieji galėtų gyventi savarankiškai; ragina Komisiją pateikti visapusišką deinstitucionalizavimo strategiją atsižvelgiant ir į specifines neįgalių moterų problemas;

Pakeitimas    46

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

9 ab dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

9ab.  pabrėžia, kad siekiant užtikrinti savarankišką neįgaliųjų gyvenimą būtina remti tyrimus ir inovacijas, kad būtų galima kurti produktus, skirtus padėti neįgaliesiems kasdienėje veikloje;

Pakeitimas    47

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

9 ac dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

9ac.  pabrėžia, kad daugėja pagyvenusių žmonių ir kad, remiantis PSO duomenimis, moterų negalia dažnesnė, ir šis reiškinys ypač susijęs su moterimis dėl to, kad jų tikėtina gyvenimo trukmė ilgesnė; pabrėžia, kad dėl to proporcingai didės neįgalių moterų skaičius;

Pakeitimas    48

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

9 ad dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

9ad.  dar kartą pabrėžia, kad būtina nedelsiant spręsti smurto prieš neįgalias moteris ir mergaites viešoje, privačioje ir institucinėje aplinkoje problemą; palankiai vertina Tarybos sprendimą, kad ES taptų Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) šalimi – tai būtų svarbus žingsnis kovojant su smurtu prieš neįgalias moteris ir mergaites; apgailestauja, kad Taryba apribojo ES galimybes dalyvauti dviejose srityse, būtent bendradarbiavimo civilinėse bylose ir klausimų, susijusių su pabėgėliais bei prieglobsčio prašytojais ir negrąžinimu, srityse;

Pakeitimas    49

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

9 ae dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

9ae.  pabrėžia, kad neįgalios moterys ir mergaitės, įskaitant moteris, priklausančias marginalizuotoms ir pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, moteris pabėgėles, migrantes ir prieglobsčio prašytojas ar romų tautybės moteris ir moteris, priklausančias LBTI asmenų grupei, patiria daugialypę diskriminaciją, todėl joms turi būti suteikta galimybė ir sudaromos sąlygos dalyvauti politiniame gyvenime ir sprendimų priėmimo procesuose siekiant užtikrinti, kad būtų reiškiami jų interesai ir kad būtų palaikomos ir ginamos jų teisės, taigi į lytis būtų žvelgiama iš tikros eilinių žmonių perspektyvos; ragina valstybes nares pasirūpinti tinkamai pritaikytomis paslaugomis ir infrastruktūra, kurios užtikrintų įgalėjimą, turint mintyje aktyvų įsitraukimą į veiklą ir dalyvavimą joje, ir investuoti į pagalbines ir pritaikomąsias technologijas bei e.-įtrauktį;

Pakeitimas    50

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

9 af dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

9af.  pabrėžia, jog tam, kad neįgalieji, visų pirma neįgalios moterys, galėtų gyventi savarankiškai ir nepriklausomai, individualiai ir asmeniškai teikiama pagalba yra tinkamas jų ir jų šeimų rėmimo būdas, kuriuo joms sudaromos sąlygos patekti į darbo vietas ir švietimo bei mokymo įstaigas, taip pat padedama nėštumo ir motinystės atveju;

Pakeitimas    51

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

10 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

10a.  ragina Komisiją savo dokumente „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ atkreipti dėmesį į negalią;

Pakeitimas    52

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

11 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

11a.  smerkia tai, kad Taryba dar nepatvirtino 2008 m. pasiūlymo dėl direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas; dar kartą ragina Tarybą kuo skubiau tai padaryti;

Pakeitimas    53

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

12 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

12a.  primygtinai reikalauja, kad pagal lytis suskirstyti duomenys būtų renkami siekiant atpažinti tarpsektorinės daugialypės diskriminacijos, su kuria susiduria neįgalios moterys ir mergaitės, formas visose srityse, kurioms taikoma Stambulo konvencija, ir visur, kur reikia;

Pakeitimas    54

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

18 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

18a.  pabrėžia, kad svarbu integruoti neįgalias moteris į įprastines švietimo ir profesinio rengimo sistemas;

Pakeitimas    55

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

26 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

26a.  mano, kad neįgalios moterys ir mergaitės turi turėti galimybes visapusiškai naudotis konkrečius jų poreikius atitinkančia medicinine priežiūra, įskaitant ginekologo konsultacijas, medicininę apžiūrą, šeimos planavimo konsultacijas ir pritaikytą pagalbą nėštumo metu; primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad į jų nacionalines viešojo sektoriaus sveikatos priežiūros paslaugų sistemas būtų įtrauktos tinkamos galimybės naudotis šiomis paslaugomis;

Pakeitimas    56

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

26 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

26b.  atkreipia dėmesį į tai, kad ir toliau išlieka neįgaliųjų sveikatos priežiūros trūkumai (pvz., neįgaliųjų vežimėliuose esančioms moterims neprieinama vėžio diagnozavimo infrastruktūra, trūksta informacinės medžiagos, pritaikytos neįgaliesiems); ragina valstybes nares deramai šviesti ir mokyti sveikatos priežiūros darbuotojus neįgalių pacientų specialių poreikių klausimais;

Pakeitimas    57

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

26 c dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

26c.  pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad visose valstybėse narėse būtų prieinamos sveikatos priežiūros ir priežiūros paslaugos, taip pat reikiama pagalba neįgaliesiems, kad būtų sudarytos sąlygos jų socialinei įtraukčiai; taip pat pabrėžia, kad lygios galimybės bus užtikrintos tik tada, kai integracijos ir dalyvavimo teisė bus suteikta visais lygmenimis ir visiems gyvenimo modeliams;

Pakeitimas    58

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

34 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

34a.  dar kartą pabrėžia, kad šalyse, kuriose vyksta konfliktai, ir konflikto zonose neįgalios moterys dažnai susiduria su dar didesniais iššūkiais; todėl pabrėžia, kad būtina apsaugoti neįgalias moteris vykdant Europos Sąjungos išorės politiką;

Pakeitimas    59

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

35 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

35a.  ragina ES institucijas užtikrinti, kad jų internetinis turintys ir taikomosios programos, taip pat pagrindiniai dokumentai ir audiovizualinis turinys būtų prieinami, ir drauge užtikrinti fizinį savo pastatų prieinamumą;

Pakeitimas    60

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

35 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

35b.  pabrėžia, kad reikia sudaryti sąlygas neįgaliesiems veiksmingai dalyvauti ir laisvai reikšti savo nuomonę viešuosiuose renginiuose ir posėdžiuose, kuriuos rengia ES institucijos arba kurie yra rengiami jų patalpose, užtikrinant titravimą ir vertimą į gestų kalbą, o dokumentus pateikiant Brailio raštu ir lengvai skaitomu formatu;

Pakeitimas    61

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

44 a dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

44a.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl 2020–2030 m. Europos strategijos dėl negalios, pagal kurią visos Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatos būtų įtrauktos į būsimus ES teisės aktus ir politiką ir kuri atitiktų JT vaiko teisių konvenciją ir dokumento „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ tikslus tam, kad neįgalios moterys ir mergaitės galėtų naudotis savo teisėmis kaip ir kiti asmenys;

Pakeitimas    62

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

44 b dalis (nauja)

Pasiūlymas dėl rezoliucijos

Pakeitimas

 

44b.  primygtinai ragina Komisiją pateikti konsoliduotą pasiūlymą ir įtraukti jį į Europos strategiją dėl negalios po 2020 m., ir imtis šeimoms, bendruomenėms, specialistams ir įstaigoms skirtų veiksmingų priemonių siekiant užkirsti kelią smurtui prieš neįgalias moteris ir mergaites; pabrėžia švietimo įstaigų, pvz., mokyklų, vaidmens svarbą skatinant socialinę įtrauktį ir nurodo, kad valstybėse narėse reikia priimti švietimo politiką, kurioje būtų integruotas lyčių aspektas;

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

4.9.2017

 

 

 


Peticijų komiteto NUOMONĖ (11.9.2017)

pateikta Užimtumo ir socialinių reikalų komitetui

dėl Europos strategijos dėl negalios įgyvendinimo

(2017/2127(INI))

Nuomonės referentė: Cecilia Wikström

PASIŪLYMAI

Peticijų komitetas ragina atsakingą Užimtumo ir socialinių reikalų komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

1.  primena, kad Peticijų (PETI) komitetas kiekvienais metais gauna nemažai peticijų, nurodančių sunkumus, su kuriais susiduria neįgalieji visoje ES kasdieniame gyvenime, susijusius su aštuoniomis pagrindinėmis veiksmų sritimis, nurodytomis Europos strategijoje dėl negalios, ir kitomis prieinamumo problemomis, tokiomis kaip prieiga prie sveikatos priežiūros ir socialinio draudimo, švietimo ir mokymo, darbo rinkos, apstatytos aplinkos ir transporto, prekių ir paslaugų, informacijos ir komunikacijos, dalyvavimo politiniame, visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime; pabrėžia 2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios įgyvendinimo pažangos ataskaitoje nurodytas problemas, susijusias su prieiga prie transporto ir apstatytos aplinkos, ir ragina sparčiai patvirtinti ir įgyvendinti būsimus ES prieinamumo reikalavimus; pabrėžia, kad diskriminacija yra viena iš pagrindinių kliūčių veiksmingai įgyvendinti Europos strategiją dėl negalios;

2.  pabrėžia, kad ES pirmauja ratifikuojant žmogaus teisių sutartis ir kad ES pagrindinių teisių chartijos 21 ir 26 straipsniuose patvirtintas nediskriminavimo principas; ragina visas valstybes nares ratifikuoti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir pasirašyti jos protokolą;

3.  pabrėžia, kad JT neįgaliųjų teisių konvencija yra pagrindinė žmogaus teisių apsaugos priemonė, visų pirma neįgaliesiems, nes jie yra ypač pažeidžiamų žmonių grupė;

4.  ragina Komisiją skirti ypatingą dėmesį neįgaliems vaikams, laikantis JT neįgaliųjų teisių konvencijos ir JT vaiko teisių konvencijos;

5.  pabrėžia, kad Peticijų komitetas, vykdydamas peticijų procesą, atlieka svarbų apsauginį vaidmenį (drauge su Europos ombudsmenu, skiriamu piliečiams ginti netinkamo administravimo atveju) su JT neįgaliųjų teisių konvencija susijusioje ES struktūroje, nes peticijos pateikėjui suteikiama galimybė pateikti skundą dėl Europos, nacionalinių ar vietinių valdžios institucijų daromo jo teisių pažeidimo; pabrėžia, kad Peticijų komiteto gautos peticijos rodo, kad reikia priimti horizontalųjį, nediskriminacinį ir žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį į su neįgalumu susijusias politikos priemones; pabrėžia, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrai tenka svarbus vaidmuo stiprinant neįgalių asmenų pagrindines teises ES ir padedant ES įgyvendinti JT neįgaliųjų teisių konvenciją;

6.  pažymi, kad daugiausia dėmesio sulaukusias peticijas dažnai remia pilietinės visuomenės organizacijos, atstovaujančios neįgaliesiems, todėl reikia skleisti informaciją ir skelbti apie su šių teisių pažeidimais susijusių peticijų atliekamą apsaugos vaidmenį ir veiksmingumą; giria šias organizacijas už vaidmenį, atliekamą skatinant socialinę įtrauktį ir gerinant neįgaliųjų gyvenimo kokybę, ir mano, kad šią užduotį atlikti toliau turėtų padėti viešojo sektoriaus institucijos;

7.  pripažįsta, kad JT neįgaliųjų teisių konvencija yra svarbi socialinį aspektą turinti žmogaus teisių užtikrinimo priemonė, kuria siekiama užtikrinti, kad neįgalieji galėtų naudotis visomis žmogaus ir pagrindinėmis teisėmis, kurios taip dažnai pažeidinėjamos ir kurias reikia labiau ginti;

8.  atsižvelgdamas į pirmojo JT atlikto JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo įvertinimo rekomendacijas, ragina Komisiją sukurti nepriklausomą konvencijos įgyvendinimo stebėjimo ir peržiūros priemonę, nustatyti tarpinstitucinį koordinavimo mechanizmą ir skatinti kiekvienoje valstybėje narėje įsteigti vietinius informacinius centrus ir įstaigas – jie turėtų būti nuolatiniai;

9.  ypač pabrėžia, kad prieinamumo principas yra esminis JT neįgaliųjų teisių konvencijos principas ir būtina sąlyga norint naudotis kitomis konvencijoje įtvirtintomis teisėmis; pabrėžia, kad ES piliečių pateiktose peticijose nuolat skundžiamasi dėl prieinamumo stokos arba architektūros sukuriamų kliūčių; pabrėžia, kad teisė į prieinamumą, kaip apibrėžta JT neįgaliųjų teisių konvencijos 9 straipsnyje, turi būti įgyvendinama visapusiškai užtikrinant, kad neįgalieji galėtų naudotis prieiga prie savo aplinkos, transporto, viešosios infrastruktūros ir paslaugų, taip pat informacijos ir ryšių technologijų; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad prieinamumas būtų svarbus prioritetas ir kad šis klausimas būtų geriau integruotas į visas su neįgalumu susijusios politikos sritis;

10.  primena, kad JT neįgaliųjų teisių komitetas savo baigiamosiose pastabose pažymėjo, kad ES ir valstybių narių patvirtintos griežto taupymo priemonės pablogino neįgaliųjų gyvenimo lygį, sąlygojo didesnį skurdą ir didesnius socialinės atskirties rodiklius, taip pat dėl to sumažėjo socialinių ir bendruomeninių paslaugų ir parama šeimoms;

11.  pažymi, kad, atsižvelgiant į JT neįgaliųjų teisių konvencijos 4 straipsnį, derėtų dėti pastangas pakoreguoti ES ir valstybių narių neįgalumo srities teisės aktus, kad būtų užtikrintas visapusiškas nuostatų suderinimas visose srityse, ir ragina veiksmingai įtraukti neįgaliųjų organizacijų atstovus į šį procesą;

12.  ragina Komisiją užtikrinti kokybišką įtraukų švietimą Europos mokyklose nuo ankstyvo amžiaus pagal prevencinį principą ir neįgaliųjų švietimo viziją, laikantis JT neįgaliųjų teisių konvencijos reikalavimų dėl daugiadalykio individualių poreikių vertinimo, neįgalių vaikų įtraukties ir tinkamų sąlygų sudarymo;

13.  primygtinai ragina ES ir valstybes nares priimti reikiamus teisės aktus, kad būtų visapusiškai ir nuosekliai laikomasi JT neįgaliųjų teisių konvencijos, ir užtikrinti, be kita ko, tinkamo lygio neįgalumo išmokas, bendruomenines ir sveikatos priežiūros paslaugas, kokybiškas švietimo ir mokymo programas;

14.  pabrėžia, kad 2017 m. vasario 14 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo nuomonėje nurodė, kad ES turi išimtinę kompetenciją sudaryti Marakešo sutartį dėl geresnių sąlygų susipažinti su paskelbtais kūriniais sudarymo akliems, regos sutrikimų ar kitą spausdinto teksto skaitymo negalią turintiems asmenims, nes Marakešo sutartimi nustatomi įpareigojimai patenka į sritį, kurią jau iš esmės apima bendros ES taisyklės;

15.  pažymi, kad pagal JT rekomendacijas neįgaliųjų organizacijos turėtų būti įtraukiamos į kiekvieną sprendimų priėmimo proceso etapą; primena, kad reikėtų užmegzti struktūrinį dialogą su neįgaliaisiais;

16.  ragina Komisiją parengti ataskaitą dėl pagrindinių ES politikos priemonių ir investicijų fondų poveikio neįgaliesiems ir užtikrinti, kad neįgaliųjų organizacijos būtų įtraukiamos juos projektuojant, visų pirma tais atvejais, kai priemonės susijusios su struktūriniais fondais;

17.  primena, kad Peticijų komitetas nuo 2011 m. pasisako už tai, kad būtų priimta privaloma sutartis, susijusi su sąlygų susipažinti su paskelbtais kūriniais sudarymu akliems ar regos sutrikimų turintiems asmenims; palankiai vertina pasiektą tarpinstitucinį susitarimą, siekiant įgyvendinti Marakešo sutartį ES autorių teisių teisėje, ir dar kartą ragina ES ir jos valstybes nares skubiai ratifikuoti Marakešo sutartį;

18.  pažymi, kad į Peticijų komitetą yra reguliariai kreipiamasi su klausimais, susijusiais su neįgaliųjų teise gyventi savarankiškai, įtvirtinta JT neįgaliųjų teisių konvencijos 19 straipsnyje, kad komitetas ragina plėtoti įtraukesnes bendruomenes ir prireikus institucines sistemas, kad abiem atvejais neįgalieji galėtų gauti tinkamą pagalbą ir paramą visoje ES, taip siekiant tikslo užtikrinti didesnę asmens nepriklausomybę pagal kiekvieno žmogaus galimybes; primena, kad 2016 m. rugsėjo mėn. Peticijų komitetas surengė faktų nustatymo misiją į Slovakiją siekdamas surinkti informaciją apie naudojimąsi Europos struktūriniais ir investicijų fondais (ESI fondais), sudarant palankesnes sąlygas pereiti nuo institucinės neįgaliųjų priežiūros paslaugų prie bendruomeninių paslaugų;

19.  pabrėžia, kad neįgaliesiems būtina suteikti informaciją apie jų teises ir galimybes visapusiškai dalyvauti priimant bet kokią politiką ar priemones, kurios galėtų turėti jiems poveikį, įskaitant skundų nagrinėjimo mechanizmus, ir kad reikėtų teikti pirmenybę neįgalių vaikų ir neįgaliųjų organizacijų (kai tokių esama) dalyvavimui;

20.  pažymi, kad Europoje 30 proc. neįgaliųjų gresia skurdas arba socialinė atskirtis ir kad yra didelis atotrūkis tarp neįgaliųjų (48,7 proc.) ir kitų žmonių (72,5 proc.) užimtumo rodiklių; į tai atsižvelgdamas pabrėžia, kad labai svarbi visuotinio darbo ir užimtumo strategija;

21.  pabrėžia, kad neįgalūs vaikai susiduria su specifinėmis problemomis, ir nurodo, kad reikia dėti pastangų siekiant pašalinti bet kokias kliūtis ir barjerus, kad jie galėtų būti visapusiškai savarankiški ir turėtų vienodas galimybes; todėl mano, kad labai svarbu juos įtraukti į jiems poveikį darančios politikos formavimą; atsižvelgdamas į tai ragina priimti priemones, kurias pasitelkus neįgalūs vaikai galėtų išsakyti savo nuomonę ir kurios padėtų užtikrinti jų įtraukimą;

22.  pabrėžia, kad neįgaliems asmenims reikia teikti tinkamą socialinę paramą ir kad tokiais veiksmais visada turėtų būti užtikrinama teisė kreiptis į teismą, tinkama priežiūra ir sveikatos apsauga;

23.  primena, kad Sutartyse ir ES teisėje įtvirtintos teisės, pavyzdžiui, teisė kreiptis į teismą, teisė įsigyti prekių ir paslaugų, įskaitant bankininkystės paslaugas ir užimtumą, sveikatos apsaugą ir balsavimo teisę, turi būti užtikrinamos neįgaliesiems, iš kurių atimtas veiksnumas; pažymi, kad reikia dėti pastangų skatinti rinkti duomenis, keistis gerąja patirtimi ir vykdyti konsultacijas su neįgaliųjų organizacijų atstovais pagal JT neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnį; pabrėžia, kad ribojamosios su balsavimo teise susijusių apsaugos priemonių interpretacijos valstybių narių teisės aktuose turėtų būti persvarstytos, jeigu jos trukdo psichosocialinių sutrikimų turintiems asmenims naudotis šia teise (JT neįgaliųjų teisių konvencijos 29 straipsnis);

24.  pabrėžia, kad menkas išsilavinimo lygis gali būti socialinės atskirties priežastis ir kad tik 27,8 proc. neįgalių asmenų yra įgiję aukštesnį išsilavinimą; primena, kad teisė mokytis ir įgyti tinkamą išsilavinimo lygį, galimybė mokytis mokyklose ir universitetuose neturėtų būti susijusi su diskriminacija ir turėtų būti tinkamai užtikrinama ir skatinama;

25.  pabrėžia, kad Europos institucijos turėtų užtikrinti galimybę neįgaliesiems gauti dokumentus ir naudotis IT paslaugomis;

26.  pabrėžia, kad valstybių narių viešosios administracijos ir visų pirma vietos valdžios institucijos, kurios yra arčiau piliečių ir geriau žino jų kasdienius poreikius, turėtų užtikrinti kuo didesnę prieigą neįgaliesiems prie teikiamų paslaugų, dokumentų ir praktikos; pabrėžia, kad tokios priemonės taip pat turėtų apimti internetu ir interneto svetainėse teikiamas paslaugas;

27.  pabrėžia, kad pirmiausia reikia galvoti apie teisę visiems neįgaliesiems gyventi savarankiškai, ir ragina Komisiją skatinti valstybes nares optimaliai išnaudoti ESI fondus, siekiant plėtoti kokybiškas socialines paslaugas neįgaliesiems, įgyvendinti deinstitucionalizavimo procesą, padidinti informuotumą neįgalumo klausimais ir skatinti lygias galimybes regioniniu, nacionaliniu ir ES lygmenimis; pabrėžia, kad reikia imtis priemonių siekiant paskatinti naudotis struktūriniais fondais teikiant paramos neįgaliesiems paslaugas, visų pirma vaikams ir šeimoms skirtas paslaugas, taip pat paslaugas norint išvengti apgyvendinimo specialiose globos įstaigose;

28.  pabrėžia, kad neįgaliesiems turi būti užtikrinta ES piliečių judėjimo laisvė ir kad to siekiant valstybės narės privalo užtikrinti jų statuso ir socialinių teisių tarpusavio pripažinimą (pagal JT neįgaliųjų teisių konvencijos 18 straipsnį); pabrėžia, kad neįgaliesiems turi būti sudarytos galimybės keliauti į kitas šalis ir pažinti kultūrą, naudotis transportu ir sportuoti; pažymi, kad reikėtų išnagrinėti kitas galimybes ir skatinti jų tarpusavio pripažinimą;

29.  pabrėžia Europos Parlamento jungtinės neįgaliųjų teisių gynimo grupės vaidmenį įgyvendinant Europos strategiją dėl negalios pagal Jungtinių Tautų konvenciją: ši grupė yra platforma, suburianti Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų narius ir organizacijų bei pilietinės visuomenės atstovus tiek nacionaliniu, tiek vietos lygmenimis; pabrėžia, kad ši jungtinė grupė yra labai tinkamas forumas siekiant paskatinti diskusijas ir debatus, kad būtų galima užtikrinti strategijos įgyvendinimą;

30.  pabrėžia, kad neįgaliesiems turėtų būti suteikta galimybė nemokamai kreiptis į teismą ir kad jų ekonominė padėtis neturėtų būti kliūtis pasinaudoti šia teise;

31.  ragina suteikti daugiau galimybių neįgaliųjų organizacijoms dalyvauti politiniame procese, kad jos visapusiškai dalyvautų priimant sprendimus;

32.  pabrėžia, kad kuo didesnis judumas ir prieiga yra svarbiausi principai, kuriais turėtų būti pirmiausia vadovaujamasi ir kurių turėtų būti laikomasi įgyvendinant Europos strategiją dėl negalios;

33.  pažymi, kad Bendrosios skaitmeninės rinkos strategija turėtų būti įgyvendinama taip, kad būtų užtikrinta visapusiška neįgaliųjų prieiga visais aspektais;

34.  pažymi, kad dėl savo įvairiapusio pobūdžio judumas ir prieiga yra nepaprastai svarbūs, kad būtų galima naudotis įvairiomis laisvėmis ir teisėmis, pavyzdžiui, galimybe keliauti ir persikelti į kitą valstybę narę, teise į kultūrą ir teise į sportą;

35.  ragina ES institucijas užtikrinti, kad visi jų interneto svetainių tinklalapiai ir dokumentai būtų prieinami sensorinių sutrikimų turintiems asmenims;

36.  pabrėžia, kad veiksnumas yra labai svarbus siekiant išlaikyti asmeninį nepriklausomumą ir kad bet koks jo apribojimas ir teisinio globėjo vykdomas atstovavimas turi būti nustatomas remiantis aiškiais ES lygmeniu suderintas kriterijais, periodiškai patikrinant tokio ilgesnės trukmės teisinio atstovavimo poreikį ir atitinkamo teisinio globėjo tinkamumą;

37.  mano, kad nemažai neįgalių asmenų nežino visų savo teisių ir nėra informuoti apie būdus, kaip jie gali tomis teisėmis naudotis; ragina Komisiją žengti pirmąjį žingsnį ir pradėti plačios apimties informuotumo didinimo kampaniją neįgaliųjų teisių klausimais, skatinti visapusiškas žinias ir informuotumą;

38.  pabrėžia, kad dauguma ES piliečių pateikiamų peticijų yra susijusios su sunkumais pateikti prašymą, gauti pripažinimą, taip pat su neįgalumo pensijos mokėjimų, kuriuos vykdo vietos administracijos įstaigos, vėlavimu; pabrėžia, kad įgyvendinant Europos strategiją dėl negalios ir jos socialinės apsaugos priemones šiems klausimams turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys, atsižvelgiant į JT neįgaliųjų teisių konvencijos 28 straipsnį dėl tinkamo gyvenimo lygio ir socialinės apsaugos;

39.  pabrėžia, jog siekiant užtikrinti, kad neįgalieji, ypač psichosocialinę negalią turintys asmenys, galėtų naudotis savo teisėmis ir būti visapusiškai savarankiški, reikia jiems teikti būtiną socialinę paramą; pažymi, kad turėtų būti vengiama tokius asmenis apgyvendinti stacionarios globos įstaigose ir derėtų imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad jie nebūtų gydomi be asmens sutikimo;

40.  pabrėžia, kad neįgaliesiems turi būti užtikrinta nediskriminacinė prieiga prie sveikatos ir priežiūros sistemų ir tinkamai atsižvelgta į visus sunkumus, kurie gali kilti gydant tokius pacientus; ypač pabrėžia, kad turi būti užtikrinta nediskriminacinė prieiga prie lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugų ir kad sterilizacija ar nėštumo nutraukimas jokiomis aplinkybėmis negali būti taikomi prieš asmens valią; atkreipia dėmesį į tai, kad sveikatos priežiūros sistemos turėtų užtikrinti, kad seksualinė prievarta ir (arba) išnaudojimas būtų aptinkami, apie juos būtų pranešama ir kad būtų vykdoma jų prevencija;

41.  ragina Komisiją parengti politiką ir programas, specialiai skirtas neįgaliems vaikams; pabrėžia, kad rengiant tokias politikos priemones turėtų būti stengiamasi ne tik pašalinti architektūros sukuriamas kliūtis ir trukdžius judumui, bet ir kovoti su socialine atskirtimi, skatinti ir užtikrinti lygias galimybes;

42.  pabrėžia, kad visoms medicininėms intervencijoms, kurioms reikia, privaloma gauti informuoto neįgalaus asmens sutikimą ir kad todėl turi būti taikomos visos reikiamos priemonės, siekiant užtikrinti, kad tokie asmenys galėtų susipažinti su atitinkama informacija ir ją suprasti; pabrėžia, kad šis sutikimas turi būti duotas asmeniškai, iš anksto ir susipažinus su visa informacija, taikant visas reikiamas priemones siekiant užtikrinti, kad šių principų būtų laikomasi; pažymi, kad panašių atitinkamų priemonių taip pat būtina imtis psichosocialinių sutrikimų turinčių asmenų atžvilgiu;

43.  ragina Komisiją, kai ji vykdo visas savo programas ir politikos priemones, ryžtingiau įgyvendinti įsipareigojimus neįgaliųjų tėvams ir neįgaliuosius prižiūrintiems asmenims; pabrėžia, kad reikia sukurti Europos teisinę sistemą, siekiant paaiškinti šių asmenų statusą, užtikrinti jų teisių apsaugą ir galimybes gyventi normalų gyvenimą;

44.  pabrėžia, kad sveikatos draudimo sistemų nuostatos negali diskriminuoti neįgaliųjų;

45.  pabrėžia, kad derėtų įvertinti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros direktyvos poveikį neįgaliesiems;

46.  pabrėžia, kad nelygybė ypač akivaizdi užimtumo srityje, nes tik 48 proc. neįgaliųjų ES turi darbą ir tik 27,8 proc. turi aukštesnį išsilavinimą, o tai reiškia, kad neįgaliesiems kyla didesnė rizika gyventi skurde; ragina Komisiją atlikti horizontalų visų jos politikos priemonių, ypač Europos užimtumo politikos, poveikio neįgaliųjų užimtumui vertinimą;

47.  pažymi, kad reikėtų peržiūrėti oro ir jūrų transporto teisės aktus, siekiant užtikrinti, kad nebūtų galima jokiu būdu, fiziniu ar ekonominiu, diskriminuoti neįgalių keleivių, ir pašalinti visas kliūtis šioje srityje;

48.  atkreipia dėmesį į Jungtinių Tautų rekomendaciją, jog reikia užtikrinti, kad į visas neįgalumo srities politikos priemones, o ypač politikos priemones, kuriomis siekiama kovoti su smurtu dėl lyties, būtų įtraukta lyčių perspektyva; ragina imtis tikslinių veiksmų, kad būtų didinamos neįgalių moterų galios, taip pat kad būtų parengta speciali lyčių strategija, skirta neįgalioms moterims.

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

Priėmimo data

7.9.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

26

0

0

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Margrete Auken, Beatriz Becerra Basterrechea, Pál Csáky, Eleonora Evi, Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Peter Jahr, Rikke Karlsson, Jude Kirton-Darling, Svetoslav Hristov Malinov, Notis Marias, Roberta Metsola, Marlene Mizzi, Gabriele Preuß, Virginie Rozière, Sofia Sakorafa, Jarosław Wałęsa, Cecilia Wikström, Tatjana Ždanoka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Michela Giuffrida, Anne-Marie Mineur, Demetris Papadakis, Julia Pitera, Rainer Wieland

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

Frank Engel, Monika Hohlmeier, Maria Lidia Senra Rodríguez

GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE

26

+

ALDE

GUE/NGL

 

ECR

 

EFDD

 

PPE

 

 

S&D

 

 

VERTS/ALE

 

Beatriz Becerra Basterrechea; Cecilia Wikström

Anne-Marie Mineur, Maria Lidia Senra Rodríguez, Sofia Sakorafa,

 

Rikke Karlsson, Notis Marias,

 

Eleonora Evi

 

Pál Csáky, Peter Jahr, Svetoslav Hristov Malinov, Roberta Metsola, Jarosław Wałęsa, Monika Hohlmeier, Frank Engel, Julia Pitera, Rainer Wieland

 

Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, Jude Kirton-Darling, Marlene Mizzi, Gabriele Preuß, Virginie Rozière, Michela Giuffrida, Demetris Papadakis,

 

Margrete Auken, Tatjana Ždanoka

 

0

-

-

-

0

0

-

-

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė


INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ ATSAKINGAME KOMITETE

Priėmimo data

19.10.2017

 

 

 

Galutinio balsavimo rezultatai

+:

–:

0:

39

0

2

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę nariai

Guillaume Balas, Vilija Blinkevičiūtė, Enrique Calvet Chambon, David Casa, Ole Christensen, Lampros Fountoulis, Arne Gericke, Marian Harkin, Czesław Hoc, Agnes Jongerius, Jan Keller, Ádám Kósa, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Jean Lambert, Jérôme Lavrilleux, Patrick Le Hyaric, Javi López, Thomas Mann, Dominique Martin, Anthea McIntyre, Elisabeth Morin-Chartier, Georgi Pirinski, Marek Plura, Dennis Radtke, Sofia Ribeiro, Robert Rochefort, Jutta Steinruck, Yana Toom, Marita Ulvskog, Tatjana Ždanoka

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai

Georges Bach, Mircea Diaconu, Jasenko Selimovic, Helga Stevens, Tom Vandenkendelaere, Flavio Zanonato

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2 dalis)

José Blanco López, Gilles Lebreton, Jens Nilsson, Wim van de Camp, Igor Šoltes


GALUTINIS VARDINIS BALSAVIMAS ATSAKINGAME KOMITETE

39

+

ALDE

Enrique Calvet Chambon, Mircea Diaconu, Marian Harkin, Robert Rochefort, Jasenko Selimovic, Yana Toom

ECR

Arne Gericke, Czesław Hoc, Anthea McIntyre, Helga Stevens

GUE/NGL

Patrick Le Hyaric

NI

Lampros Fountoulis

PPE

Georges Bach, David Casa, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Ádám Kósa, Jérôme Lavrilleux, Thomas Mann, Elisabeth Morin-Chartier, Marek Plura, Dennis Radtke, Sofia Ribeiro, Tom Vandenkendelaere, Wim van de Camp

S&D

Guillaume Balas, José Blanco López, Vilija Blinkevičiūtė, Ole Christensen, Agnes Jongerius, Jan Keller, Javi López, Jens Nilsson, Georgi Pirinski, Jutta Steinruck, Marita Ulvskog, Flavio Zanonato

VERTS/ALE

Jean Lambert, Igor Šoltes, Tatjana Ždanoka

0

-

 

 

2

0

ENF

Gilles Lebreton, Dominique Martin

Sutartiniai ženklai:

+  :  už

-  :  prieš

0  :  susilaikė

Teisinis pranešimas - Privatumo politika